(1)

atsižvelgdama į 2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvijos prašymą, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1351 (2) suteikė Latvijai finansinę paramą paskolos, kuri neviršija 192 700 000 EUR ir kurios ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 15 metų, o prieinamumo laikotarpis – 18 mėnesių, forma, kad papildytų Latvijos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

Latvija paskolą turėjo panaudoti Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnyje nurodytoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašioms priemonėms bei su sveikata susijusioms priemonėms finansuoti;

(3)

atsižvelgdama į 2021 m. kovo 11 d. pateiktą antrąjį Latvijos prašymą, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/677 (3), kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351, suteikė Latvijai papildomą 112 500 000 EUR finansinę paramą, didžiausią paskolos sumą padidindama iki 305 200 000 EUR, kai šios paskolos ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 15 metų, o prieinamumo laikotarpis – 18 mėnesių, kad papildytų Latvijos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(4)

Latvija papildomą paskolą turėjo panaudoti Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnyje nurodytoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašioms priemonėms bei su sveikata susijusioms priemonėms finansuoti;

(5)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Latvijos darbo jėgos dalį. Dėl to Latvijoje ne kartą staiga ir smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio a, c, d, g, h, f ir i punktuose nurodytomis priemonėmis, vis dar nesumažėjo;

(6)

COVID-19 protrūkis ir ypatingos priemonės, kurias Latvija įgyvendino 2020, 2021 ir 2022 m. siekdama suvaldyti tą protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turėjo ir vis dar turi didžiulį poveikį viešiesiems finansams. 2020 m. Latvijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarė atitinkamai 4,5 % ir 43,3 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o vėliau augo ir 2021 m. pabaigoje atitinkamai sudarė 7,3 % ir 44,8 %. Pagal Komisijos 2022 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2022 m. pabaigos Latvijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 7,2 % ir 47,0 % BVP. Remiantis Komisijos 2022 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2022 m. Latvijos BVP padidės 3,9 %;

(7)

2022 m. spalio 6 d. Latvija paprašė papildomos 167 607 000 EUR dydžio Sąjungos finansinės paramos, kad toliau papildytų 2020, 2021 ir 2022 m. nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Visų pirma Latvija papildomai pratęsė arba iš dalies pakeitė keletą sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių priemonių, nurodytų 8–12 konstatuojamosiose dalyse;

(8)

prastovų kompensavimo darbuotojams schema taikoma įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir licencijos mokesčio mokėtojams, kurių pajamos iš ekonominės veiklos sumažėjo bent 20 %, palyginti su 2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. vidurkiu. Pagal šią schemą laikinai atostogų išleistiems darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos 50 % arba 70 % jų darbo užmokesčio ar pajamų kompensacijos, priklausomai nuo jiems taikomos apmokestinimo tvarkos. Nustatyta, kad minimalus paramos dydis yra 500 EUR vienam darbuotojui per kalendorinį mėnesį, o maksimalus – 1 000 EUR. Schema nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 709 (priimtu 2020 m. lapkričio 24 d. (4) ir iš dalies pakeistu 2021 m. sausio 12 d. (5), 2021 m. sausio 19 d. (6), 2021 m. vasario 4 d. (7) ir 2021 m. vasario 26 d. (8)) „Nuostatos dėl mokesčių mokėtojams skirtos išmokos už prastovas, kad jie galėtų tęsti savo veiklą COVID-19 krizės sąlygomis“. Pagal šią priemonę Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio a punkte nurodyta schema taikoma ir grožio pramonėje dirbantiems asmenims, suteikiama teisė gauti paramą asmenims, kurie nuo 2021 m. pakeitė jiems taikomą apmokestinimo tvarką, pagerinamos patento mokesčių mokėtojams keliamos sąlygos ir suteikiama galimybė paramos gavėjams pasirinkti vieną iš dviejų tinkamumo prašyti paramos kriterijų;

(9)

kartu su prastovų kompensavimo darbuotojams schema nustatyta darbuotojams mokama Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio c punkte nurodyta priemoka už vaikus, dėl kurios Latvija prašo papildomos paramos. Priemoka už vieną vaiką, sudaranti 50 EUR per mėnesį, suteikiama papildoma parama nedirbantiems darbuotojams, turintiems teisę į gyventojų pajamų mokesčio lengvatą dėl išlaikomų asmenų. Paramos priemonė išplėsta 2020 m. gruodžio 1 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 706 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (9) ir 2021 m. sausio 11 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 15 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (10). Ši priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes jomis remiamos darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir sudarys sąlygas tėvams toliau dirbti, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(10)

pagal darbo užmokesčio subsidijų schemą parama skiriama darbdaviams, kurių pajamos iš bet kurios ekonominės veiklos sumažėjo bent 20 %. Pagal schemą kompensuojama 50 % vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 500 EUR per kalendorinį mėnesį. Paramą gaunantys darbdaviai privalo išlaikyti remiamų darbuotojų darbo vietas ir sumokėti darbo užmokesčio subsidijos ir įprasto darbo užmokesčio skirtumą. Schema nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 675 „Nuostatos dėl pagalbos teikimo mokesčių mokėtojams, kad jie galėtų tęsti veiklą COVID-19 krizės sąlygomis“ (priimtu 2020 m. lapkričio 10 d. (11) ir iš dalies pakeistu 2021 m. sausio 12 d. (12), 2021 m. balandžio 1 d. (13), 2021 m. spalio 26 d. (14), 2021 m. lapkričio 9 d. (15), 2021 m. lapkričio 30 d. (16), 2021 m. gruodžio 7 d. (17), 2021 m. gruodžio 23 d. (18) ir 2022 m. sausio 11 d. (19)) ir Ministrų kabineto įsakymu Nr. 128 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (20). Pagal šią priemonę pratęsiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio d punkte nurodytas schemos paramos laikotarpis ir išplečiama tinkamumo gauti paramą apimtis, suteikiant galimybę paramos gavėjams pasirinkti vieną iš dviejų tinkamumo prašyti paramos kriterijų, pašalinama kompensacijos permokos rizika, patikslinami tinkamumo gauti paramą apribojimai patento mokesčių mokėtojams ir nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. paramą gali gauti tik asmenys, turintys COVID-19 pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgęs COVID-19 liga;

(11)

pagal su COVID-19 susijusių ligos išmokų schemą valstybė moka ligos išmokas asmenims, kurie negalėjo dirbti dėl reikalavimo izoliuotis arba būti karantine, nors paprastai dalimi laikinojo nedarbingumo išmokos dalijamasi su darbdaviu. Sistema nustatyta Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimu (priimtu 2020 m. kovo 20 d. (21) ir iš dalies pakeistu 2020 m. lapkričio 12 d. (22), 2021 m. lapkričio 4 d. (23) ir 2022 m. sausio 13 d. (24)). Pagal priemonę numatoma pratęsti su COVID-19 susijusių ligos išmokų, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio g punkte, paramos laikotarpį ir tuo pat metu leisti paramą skirti asmenims, turintiems pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgęs COVID-19 liga, arba gavusiems specialisto rekomendaciją atidėti skiepijimą nuo COVID-19, taip pat nustatyti atvejai ir sąlygos, kuriais darbdaviai turėtų įsitraukti į laikinojo nedarbingumo išmokų mokėjimą darbuotojui be valstybės paramos;

(12)

skiriant ligos išmokas tėvams ir globėjams, parama teikiama darbuotojams, negalintiems dirbti nuotoliniu būdu ir turintiems prižiūrėti jaunesnius nei 10 metų vaikus arba neįgaliuosius, kai mokyklos ir dienos centrai yra uždaryti dėl COVID-19 protrūkio. Priemonė gali būti laikoma panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja remiamos tėvų ir globėjų pajamos ir padedama išlaikyti darbo vietas, nes tėvams ir globėjams, kurie turi prižiūrėti vaikus arba neįgaliuosius, kol mokyklos ir dienos centrai uždaryti, nereikia nutraukti darbo santykių. Ligos išmokos nustatytos 2020 m. lapkričio 26 d. Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimu (25), 2020 m. gruodžio 1 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 707 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (26) ir 2021 m. sausio 11 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 13 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (27). Latvija prašo papildomos paramos esamai priemonei, nurodytai Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/677 3 straipsnio h punkte;

(13)

Latvija taip pat papildomai pratęsė arba iš dalies pakeitė kelias su sveikata susijusias priemones, skirtas kovoti su COVID-19 protrūkiu. Tai visų pirma susiję su 14–15 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis;

(14)

su sveikata susijusios išlaidos numatomos viešojo sektoriaus darbuotojų asmeninėms apsaugos priemonėms, kad būtų užtikrinta saugi darbo aplinka su COVID-19 viruso infekcija susiduriantiems asmenims. Ši schema nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 380 „Išteklių, būtinų į prioritetinių įstaigų ir poreikių sąrašą įtrauktų įstaigų epidemiologiniam saugumui užtikrinti, taisyklės“ (priimtu 2020 m. birželio 9 d. (28)). Latvija prašo papildomos paramos esamai priemonei, nurodytai Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio f punkte;

(15)

skiriant priemokas gydytojams terapeutams ir darbuotojams, padedantiems įveikti COVID-19 krizę, sudarančias nuo 20 % iki 100 % mėnesinio darbo užmokesčio, atlyginama už darbą padidėjusios rizikos ir padidėjusio darbo krūvio sąlygomis, kaip nustatyta 2020 m. kovo 27 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 136 (29) ir 2020 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. 656 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (30), 2020 m. gruodžio 8 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 743 „Dėl 2020 m. lapkričio 6 d. Ministrų kabineto įsakymo Nr. 655 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ pakeitimų“ (31) ir 2021 m. sausio 21 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 37 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (32). Tos priemokos papildo didžiausias priemokas, nustatytas Valstybės ir vietos savivaldos institucijų pareigūnų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu. Priemone remiamas užimtumas užtikrinant darbuotojų sveikatą bei saugą ir nepertraukiamą pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą; Latvija prašo papildomos paramos esamai priemonei, nurodytai Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio i punkte;

(16)

Latvija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Latvija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir planuojamos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 508 124 069 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus ir smarkus padidėjimas, nes jis taip pat susijęs su esamų nacionalinių priemonių, kurios tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taikomomis didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Latvijoje, pratęsimu arba daliniu pakeitimu. Latvija ketina finansuoti 35 317 069 EUR savo lėšomis;

(17)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Latvija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir planuojamos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio taikomomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2022 m. spalio 6 d. prašyme;

(18)

su sveikata susijusių priemonių, nurodytų 2022 m. spalio 6 d. Latvijos prašyme ir 14–15 konstatuojamosiose dalyse, suma sudaro 70 921 236 EUR;

(19)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Latvijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis;

(20)

atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1351 nurodytas prieinamumo laikotarpis baigėsi, reikia nustatyti naują papildomos finansinės paramos prieinamumo laikotarpį. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1351 suteiktas 18 mėnesių finansinės paramos prieinamumo laikotarpis turėtų būti pratęstas 21 mėnesiu, todėl bendras prieinamumo laikotarpis turėtų būti 39 mėnesiai nuo pirmos dienos po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 įsigaliojimo;

(21)

į šį sprendimą Latvija ir Komisija turėtų atsižvelgti paskolos susitarime, nurodytame Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje;

(22)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(23)

Latvija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Latvija įvykdė tas išlaidas;

(24)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Latvijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,