(1)

2020 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės šviesolaidžių kabelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi „Europacable“ (toliau – skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundo pateikėjas pagamina daugiau nei 25 % visų šviesolaidžių kabelių Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

2020 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelių ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

(4)

2020 m. gruodžio 17 d. gavusi skundo pateikėjo prašymą, pagrįstą reikiamais įrodymais, 2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/548 (4) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomoms Sąjungos asociacijoms, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, žinomiems prekiautojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Klausymai surengti su skundo pateikėju ir su vienu atrinktu importuotoju („Cable 77 Danmark ApS“ (toliau – „Cable 77“)).

(7)

Pastabų dėl inicijavimo Komisija gavo iš Kinijos vyriausybės, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME), skundo pateikėjo ir vieno importuotojo („Connect Com GmbH“ (toliau – „Connect Com“)).

(8)

„Connect Com“ tvirtino, kad reikia daugiau informacijos ir paaiškinimų dėl skundo. Visų pirma jis tvirtino, kad ES pramonės rinkos padėtis pablogėjo ne dėl palankių importo iš Kinijos Liaudies Respublikos kainų, o dėl palyginti didelių bendrovių tarpusavio sandorių vidaus kainų. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad skunde pateiktas neišsamus ES gamintojų sąrašas. Kadangi šios pastabos susijusios ne su tyrimo inicijavimu, o su bylos esme, į jas atsakyta 415 ir 539–541 konstatuojamosiose dalyse.

(9)

Dėl tyrimo inicijavimui taikomų esminių reikalavimų CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjas skunde neatliko išsamaus žalos vertinimo, nes jis nepateikė šešių iš penkiolikos žalos rodiklių, išvardytų PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 3 straipsnio 3.4 dalyje, duomenų (visų pirma: našumo, investicijų grąžos, pinigų srauto, darbo užmokesčio, augimo ir pajėgumo padidinti kapitalą arba investicijų duomenų). Be to, CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių patikimų ir (arba) palyginamų pardavimo kainų duomenų.

(10)

Komisija primena, kad, kaip skundo pateikėjas jau pažymėjo atsakydamas į Kinijos vyriausybės ir CCCME pastabas, ADS 5 straipsnio 5.2 dalis yra taikytinas teisinis standartas antidempingo tyrimui inicijuoti, o ADS 3 straipsnio 3.4 dalis yra standartas, taikomas peržiūrai, kurią vykdo tyrimą atliekanti institucija, šiuo atveju Komisija. Todėl skundo pateikėjas privalėjo laikytis ADS 5 straipsnio 5.2 dalies, kuri yra perkelta į pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį, reikalavimų. Tuo tarpu, kaip pažymėjo CCCME, ADS 5 straipsnio 5.2 dalyje daroma nuoroda į ADS 3 straipsnio 3.4 dalį, o pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, ir tokia nuoroda abiem atvejais yra tik paaiškinimas („kaip tie [veiksniai ir rodikliai], kurie išvardyti 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“, ir „[veiksnius ir rodiklius], išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse“) (5). ADS 5 straipsnio 5.2 dalyje ir pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde turėtų būti pateikta įrodymų dėl: a) dempingo, b) žalos ir c) importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinio ryšio. ES teismų praktikoje išaiškinta, kad „skundo pateikėjo pateiktos informacijos kiekis ir kokybė neturi būti tokio lygio, kokio reikia preliminariam arba galutiniam dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimo nustatymui“ (6). Taigi, „įrodymų, kurių kiekio ar kokybės nepakanka preliminariam arba galutiniam dempingo, žalos ar priežastinio ryšio nustatymui pagrįsti, vis dėlto gali pakakti tyrimo inicijavimui pagrįsti“ (7).

(11)

Atsakydama į tvirtinimą, kad skundo pateikėjas nepateikė patikimų ir (arba) palyginamų pardavimo kainų duomenų, Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialiai pateiktų duomenų nekonfidenciali santrauka, kad suinteresuotosios šalys per visą tyrimą galėtų naudotis savo teise į gynybą.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir ADS 6 straipsnio 5 dalį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją.

(13)

Komisija atliko vertinimą ir pripažino, kad pardavimo kainų duomenys priklauso šioms kategorijoms. Bet kuriuo atveju skundo pateikėjai pateikė prasmingą informacijos, pateiktos skundo riboto naudojimo prieduose, santrauką, kad suinteresuotosios šalys galėtų „tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę“, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. Skundo pateikėjai tinkamai apibendrino informaciją apie pardavimo kainas ir neatskleidė skundo 44b ir 67 prieduose pateiktų konkrečių bendrovių konfidencialių duomenų.

(14)

CCCME taip pat teigė, kad skunde neįrodyta, kad būtų daroma žala, nes Sąjungos pramonė padidino gamybą, o jos gamybos pajėgumų nežymus sumažėjimas dėl to, kad Sąjungos pramonė negali patenkinti viso naujai atsiradusio suvartojimo Europoje, pats savaime nėra materialinės žalos rodiklis. Pardavimo apimtis taip pat padidėjo, Sąjungos pramonė tebeturi beveik 80 % rinkos dalį, o pelningumo tendencija nėra aiški ir nerodo žalos. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas atsakė, kad Sąjungos suvartojimo padidėjimas buvo naudingas importui iš Kinijos, kad likusi rinkos dalis nėra aktuali vertinant žalą ir kad Kinijos gamintojų laimėtų konkursų poveikis pasireikš tik po tam tikro laiko. CCCME atsakė, kad iš suvartojimo, gamybos ir gamybos pajėgumų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonė, plėsdama savo verslą, sugebėjo patenkinti didžiąją dalį padidėjusio ES suvartojimo.

(15)

Be to, CCCME tvirtino, kad skunde nepateikta jokių importo dempingo kaina ir žalos priežastinio ryšio įrodymų. Pirma, CCCME teigė, kad nėra ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės raidos. Pavyzdžiui, CCCME teigė, kad tuo metu, kai 2017–2018 m. labiausiai padidėjo importo iš Kinijos apimtis, labiausiai padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas. Antra, 2018–2019 m., priešingai nei importas iš Kinijos, padidėjo importas iš trečiųjų šalių, kurio poveikio negalima priskirti Kinijai, o jei daroma žala, tai yra sau daroma žala dėl lėtos Sąjungos pramonės reakcijos į rinkos pokyčius. Atsakydamas į šį CCCME tvirtinimą skundo pateikėjas teigė, kad priežastinį ryšį galima nustatyti, nes žala pradėta daryti tuo pačiu metu, kai padidėjo importas iš Kinijos, ir kad į importą iš trečiųjų šalių nebuvo atsižvelgta, nes jis buvo de minimis arba neturėta įrodymų, kad jis būtų susijęs su žalingu dempingu. Atsakydami CCCME priminė, kad tuo metu, kai 2017–2018 m. labiausiai padidėjo importo iš Kinijos apimtis, labiausiai padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas, ir kad tarp importo iš Kinijos padidėjimo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties mažėjimo nebuvo jokio ryšio. Tuo tarpu dėl importo iš trečiųjų šalių CCCME pažymėjo, kad 2018–2019 m. bendras importas iš trečiųjų šalių padidėjo, o importas iš Kinijos sumažėjo. Galiausiai CCCME pastebėjo, kad skundo pateikėjas neginčijo argumentų, kad beveik visų skunde pateiktų žalos rodiklių raidos tendencijos buvo teigiamos ir kad įtariama žala bent tam tikru mastu buvo sau padaryta žala.

(16)

Be to, CCCME teigė, kad skundo pateikėjo pateikti importo duomenys yra pervertinti, nes jie pagrįsti klaidinga prielaida dėl apimties, dėl kurios importo padidėjimas buvo iškraipytas. Tiksliau importas iš Kinijos 2019 m. sumažėjo, o ne padidėjo. Be to, skunde pateikti priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai buvo neteisingi, nes jie buvo susiję tik su vienu eksportuotoju viename konkrečiame konkurse. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas atsakė, kad reikėtų atsižvelgti į ilgesnį laikotarpį, norint pastebėti importo padidėjimą, kurio CCCME neneigė ir kurį patvirtino trečiųjų šalių rinkos tyrimų duomenys, ir kad skaičiavimai nebuvo neteisingi, nes skundo pateikėjas privalėjo pateikti tik pagrįstai prieinamą informaciją, kurią sudarė kelių Sąjungos ir Kinijos gamintojų pateikta informacija. CCCME atsakė, kad tai skundo pateikėjo pareiga pagrįsti savo tvirtinimus ir pateikti įrodymų dėl importo duomenų ir kad rinkos tyrimų duomenys buvo susiję su šviesolaidžiais, o ne su šviesolaidžių kabeliais. Dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų CCCME pakartojo, kad jie neatitiko reikalavimų, kad juos būtų galima laikyti pakankamais įrodymais, ir kad atlikdamas reikšmingus skaičiavimus skundo pateikėjas nurodė tik vieno Kinijos gamintojo kainas (pvz., laisvai apyvartai skirto eksporto kainą, naudotą skaičiuojant 2019 m. pirmo pusmečio žalos skirtumą, ir eksporto kainą, naudotą nustatant gamybos sąnaudas 2019 m. antro pusmečio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti).

(17)

Komisija laikosi nuomonės, kad nė vienas iš CCCME tvirtinimų nepaneigė išvados, kad yra pakankamai įrodymų antidempingo tyrimui inicijuoti. Iš tiesų skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad importas dempingo kaina darė didelį žalingą poveikį Sąjungos pramonės būklei. Iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės matyti, kad importas iš Kinijos į ES rinką vis daugiau skverbėsi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai labai mažintos pačios Sąjungos pramonės kainos. Atrodo, kad tai padarė didelį žalingą poveikį Sąjungos pramonės būklei, pavyzdžiui, sumažėjo pardavimas ir rinkos dalis arba pablogėjo finansiniai rezultatai.

(18)

Komisija nesutiko, kad skunde pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai buvo neteisingi. Metodika paaiškinta skundo 8.1.2 skirsnyje ir jame nurodytuose prieduose, kuriuose pateikiami atskiri kiekvienos tipiškos rūšies produkto priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai. Inicijavimo etapu Komisiją tenkino pareiškėjų pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis įrodymai ir ji nusprendė, kad jie yra pakankami įrodymai tyrimui inicijuoti.

(19)

Dėl pakankamų priežastinio ryšio įrodymų reikėtų atkreipti dėmesį į toliau aprašytus aspektus. Pirma, Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo tuo pačiu metu, kai padidėjo importas tokia dempingo kaina, dėl kurios buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Tai aiškiai rodo, kad priežastinis ryšys yra. Antra, kalbant apie kitus veiksnius, pavyzdžiui, importą iš trečiųjų šalių, jų poveikis nėra toks, kad dėl jų blogėtų Sąjungos pramonės padėtis, o išanalizavus skundą nebuvo nustatyta sau daroma žala.

(20)

Per klausymą, kuris vyko po to, kai nebuvo nustatytos laikinosios priemonės, CCCME pateikė keletą pastabų dėl skunde pateiktos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizės. Komisija mano, kad šių pastabų dėl skundo negalima priimti, nes jos buvo pateiktos labai vėlyvu tyrimo etapu, pasibaigus pranešimo apie inicijavimą 5.2 dalyje nustatytam terminui. Bet kuriuo atveju dauguma šių pastabų tėra jau pateiktų argumentų, į kuriuos jau atsakyta šiame skirsnyje, pakartojimas, ir jomis neįrodyta, kad Komisija neturėjo pakankamai įrodymų, kai nusprendė inicijuoti tyrimą. Dėl pateiktų naujų elementų, be pranešimo apie inicijavimą 5.2 dalyje nustatyto termino, Komisija primena, kad šis tyrimo etapas yra gerokai vėlesnis už pranešimo apie inicijavimą 7 dalyje nustatytus naujos informacijos pateikimo terminus.

(21)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad iš skunde pateiktos informacijos matyti tendencijos, kuriomis nepateisinamas antidempingo muitų nustatymas. „Connect Com“ taip pat paprašė atskleisti skundo 105 ir 109 dalyse nurodytą konfidencialią informaciją, susijusią su tam tikrų Sąjungos gamintojų pelnu ir Kinijos gamintojams pralaimėtais konkursais.

(22)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagal pranešimo apie inicijavimą 5.2 punktą suinteresuotosios šalys turėjo galimybę per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pateikti pastabų dėl skundo ir visų su tyrimo inicijavimu susijusių aspektų. Todėl į šias pastabas po galutinio faktų atskleidimo atsakyti nebegalima. Bet kuriuo atveju „Connect Com“ prašoma informacija pagal pobūdį yra konfidenciali ir negali būti atskleista kitoms suinteresuotosioms šalims.

(23)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, reiškia įvykdė ADS 5 straipsnio 5.2 dalyje ir pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Taigi, Komisija laikėsi visų teisės aktuose nustatytų inicijavimo reikalavimų.

(24)

Komisija išnagrinėjo visas kitas susijusias pastabas ir kituose skirsniuose į jas atsakė.

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Bendroves Komisija atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino 52 % Sąjungos produkcijos ir buvo laikomi tipiškais Sąjungos pramonės gamintojais. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos.

(27)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(28)

Penki nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Išanalizavusi tų importuotojų pateiktą atrankos informaciją Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė visų bendradarbiaujančių importuotojų pateikti klausimyno atsakymus.

(29)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(30)

Trisdešimt nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 40 % šviesolaidžių kabelių eksportuojančių gamintojų nurodyto Kinijos eksporto į Sąjungą.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(32)

Pastabų dėl atrinktų bendrovių pateikė vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas („Yangtze Optical Fibre and Cable Joint Stock Limited Company“ (toliau – YOFC)) ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje.

(33)

YOFC ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje teigė, kad, atsižvelgiant į didelį bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių, dviejų atrinktų bendrovių eksportas sudarė mažą eksporto į Sąjungą apimties dalį, kuri nebuvo tipiška Kinijos eksportuotojų atžvilgiu. Be to, tvirtinta, kad atrinkus tris bendroves būtų lengviau išvengti situacijos, kai dėl su atrinktomis bendrovėmis susijusių pasikeitimų atrinktų bendrovių skaičius gali sumažėti iki vienos bendrovės. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje šiuo atžvilgiu nurodė antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos kilmės ratų su plieniniais ratlankiais (8), kuriame buvo įtariama, kad buvo pažeistos kitų bendradarbiaujančių eksportuotojų teisės, nes po to, kai vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas vėlesniame etape nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą, iš dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų liko tik vienas. Be to, buvo nurodyta, kad per ankstesnius antidempingo tyrimus Komisija atrinkdavo bent tris bendroves. Galiausiai tvirtinta, kad atsižvelgiant į tai, kad eksportuotojai gali turėti skirtingus pardavimo kanalus, produktų rūšis ir pirkėjus ir gali skirtis jų konkurencinė padėtis, būtų tinkamiau atrinkti tris bendroves.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį bendroves reikia atrinkti remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 40 % nurodyto Kinijos eksporto į Sąjungą, t. y. buvo tipiško lygio. Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktoms bendrovėms teko didžiausia importo apimtis, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Dvi atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes sudaro daug subjektų (penki gamybos subjektai ir septyni pardavimo subjektai) ir bent keturi eksportuojantys gamintojai, turintys įvairius pardavimo kanalus ir pirkėjus, ir daug produktų. Be to, tai, ar atrinkta bendrovė iš tiesų bendradarbiaus, ar ne, yra būtina, bet ne pakankama sąlyga, kad eksportuojantis gamintojas galėtų būti svarstomas atrinkti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Dėl Komisijos tariamos praktikos atrinkti bent tris bendroves pažymima, kad, kaip paaiškinta pirmiau, bendrovės buvo atrinktos remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią šiuo atveju buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Tvirtinimas dėl besiskiriančios konkurencinės padėties buvo atmestas, nes šalys nepaaiškino, kaip dėl to būtų galima suabejoti atrinktų bendrovių tipiškumu ir kaip atrinkus trečią bendrovę būtų išspręsti konkurencijos skirtumai, jei tokių yra.

(35)

YOFC teigė, kad Komisijai nebūtų per didelė našta atrinkti YOFC, nes dėl COVID-19 pandemijos Komisija nerengia tikrinamųjų vizitų.

(36)

Komisijos tarnyba šiuo atveju tikrinamųjų vizitų nerengė, tačiau ji atliko nuotolinį klausimyno atsakymų sutikrinimą. Nuotoliniai sutikrinimai nereiškia, kad Komisija per tyrimą sutaupė laiko. Veikiau priešingai, nes dirbant nuotoliniu būdu reikia daugiau laiko pasirengti bendrovių pateiktos informacijos tikrinimui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(37)

YOFC taip pat tvirtino, kad turėtų būti atrinktas, nes jis yra patyręs gamintojas, eksportuojantis aukštos kokybės šviesolaidžių kabelius į Sąjungą, o jo gamybos procesas skiriasi nuo kitų Kinijos gamintojų (jis yra vertikaliai integruotas, naudoja Europos technologijas šviesolaidžių kabeliams gaminti, įdiegė pažangias technologijas, yra vienintelis Kinijos nacionalinis parodomasis pažangiosios gamybos subjektas ir itin automatizavo šviesolaidžių gamybą). Be to, jis tvirtino, kad jo eksporto į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti didelė. YOFC taip pat teigė, kad vienam iš atrinktų Sąjungos gamintojų netiesiogiai priklauso YOFC ir dviejų YOFC susijusių bendrovių akcijų, todėl atrinkusi YOFC Komisija turėtų išsamesnės informacijos apie pramonės struktūrą. Taip pat tvirtinta, kad kai kurie YOFC Sąjungos pirkėjai tyrime bendradarbiavo ir kaip nesusiję importuotojai, todėl atrinkus YOFC Komisijai galėtų būti lengviau tikrinti visą Kinijos pardavimo Sąjungos rinkai grandinę.

(38)

Kaip paaiškinta pirmiau, eksportuojantys gamintojai buvo atrinkti remiantis didžiausia nagrinėjamosios šalies eksporto apimties procentine dalimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. YOFC nebuvo tarp dviejų didžiausių eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atrinkti, todėl šis gamintojas nebuvo atrinktas. Bet kuriuo atveju abi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės taip pat yra stambios, didelę patirtį turinčios bendrovių grupės, kurios gamina ir parduoda aukštos kokybės šviesolaidžių kabelius Sąjungai, įskaitant ir vertikaliai integruotus subjektus. Be to, byloje nėra informacijos, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojama technologija būtų mažiau pažangi nei kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų. YOFC nepateikė jokių šiam faktui prieštaraujančių įrodymų. Be to, atrenkant eksportuojančius gamintojus nėra aktualu nei tai, kad vienam atrinktam Sąjungos gamintojui priklauso eksportuojančio gamintojo akcijų, nei kad eksportuojančių gamintojų pirkėjai bendradarbiauja atliekant tyrimą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(39)

Aštuoni Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formas, Komisijai pranešė apie ketinimą pateikti individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Komisija klausimynus internete paskelbė tyrimo inicijavimo dieną. Be to, Komisija neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams pranešė, kad, jei jie norėtų individualaus nagrinėjimo, jie turėtų pateikti klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymus pateikė dvi bendrovės.

(40)

Dėl tyrimo sudėtingumo ir sudėtingos atrinktų eksportuojančių gamintojų struktūros Komisija nusprendė neatlikti individualaus nagrinėjimo, nes jis būtų pernelyg apsunkinęs ir trukdęs Komisijai baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą laikotarpį.

(41)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams skirti klausimynai internete (9) buvo paskelbti inicijavimo dieną.

(42)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (10), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų į atrinktų bendrovių ir bendradarbiaujančių naudotojų patalpas. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko nuotolinį toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos sutikrinimą:

Sąjungos gamintojai:

importuotojai:

naudotojai:

Kinijos eksportuojantys gamintojai:

„FTT group“:

„ZTT group“:

susijęs prekiautojas Kinijoje:

susijęs prekiautojas Honkonge:

susiję Sąjungos importuotojai:

(43)

Kadangi byla yra techniškai sudėtinga, Komisija nusprendė nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą, kad surinktų daugiau informacijos.

(44)

2021 m. balandžio 23 d. pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė valstybėms narėms ir visoms suinteresuotosioms šalims, kad importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams laikinieji muitai nustatyti nebus ir kad tyrimas bus tęsiamas.

(45)

Atskleidus Komisijos ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių, pastabų ir prašymų pateikti paaiškinimus pateikė „Cable 77“, „Eku Kabel“, „Infraconcept“ ir „Comel“.

(46)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su „Cable 77“ ir CCCME.

(47)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Šiuo atžvilgiu Komisija bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiuntė papildomą prašymą pateikti informacijos, įskaitant pardavimo duomenis, pagrįstus produkto kontrolės numerių (PKN) grupėmis, taip pat informacijos apie investicijas ir konkursus, bet tuo neapsiribojant. Komisija šiuos atsakymus patikrino per papildomus nuotolinius duomenų sutikrinimus.

(48)

Oficialūs importo statistiniai duomenys pateikiami kilogramais, o KN kodui 8544 70 00 priskiriami ir kiti produktai nei nagrinėjamasis produktas. Siekdama susidaryti tikslesnį vaizdą apie nagrinėjamojo produkto importą, Komisija išnagrinėjo nacionalinių muitinių pateiktą išsamią informaciją apie visus atskirus importo sandorius nuo 2017 m. iki TL, importuotojų nurodytus muitinės deklaracijose, kurias tvarkė minėtos institucijos. Informacija buvo susijusi su importu į 9 valstybes nares (Bulgariją, Daniją, Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Nyderlandus, Portugaliją, Rumuniją ir Ispaniją) ir buvo laikoma tipiška, nes ji apėmė 79 % importo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo pagrindu atlikus išsamią analizę buvo padarytos toliau išdėstytos išvados.

(49)

2021 m. birželio 30 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Pastabų Komisija gavo iš Kinijos vyriausybės, CCCME, abiejų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, visų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų ir skundo pateikėjo. Remdamasi šiomis pastabomis Komisija pakeitė kai kurias aplinkybes, kuriomis remdamasi ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą, ir 2021 m. rugsėjo 2 d. apie tai pranešė visoms suinteresuotosioms šalims (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(50)

Po galutinio faktų atskleidimo ir papildomo galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms pagal pranešimo apie inicijavimą 5.7 punkte išdėstytas nuostatas. Klausymai vyko su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, CCCME ir vienu importuotoju („Cable77“).

(51)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(52)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės vienmodžiai šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodas 8544700010 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(53)

Neįtraukiami šie produktai:

(54)

Šviesolaidžių kabeliai naudojami kaip optinė perdavimo telekomunikacijų tinklais terpė tolimojo susisiekimo, metro ir prieigos tinkluose.

(55)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(56)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(57)

„ZTT group“ paprašė į tyrimą neįtraukti optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių. Bendrovė teigė, kad šie kabeliai patenka į produkto apibrėžtį, tačiau skiriasi jų fizinės savybės ir naudojimas (t. y. jie skirti energijos perdavimui), jiems taikomi skirtingi techniniai standartai, jie gaminami naudojant kitas žaliavas ir kitus gamybos procesus ir parduodami atskirose rinkose. Be to, teigta, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai sudarė tik nedidelę pardavimo Sąjungai dalį. „ZTT group“ taip pat paprašė, kad tuo atveju, jei Komisija manytų, jog optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, atliekant tyrimą būtų atsižvelgta į šių produktų specifines savybes, galutinį naudojimą ar rinkos segmento veiksnius.

(58)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ pakartojo savo tvirtinimus dėl optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių neįtraukimo į tyrimą ir teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu nepardavė šių rūšių „ZTT group“ parduodamų produktų.

(59)

Optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai yra susiję su duomenų perdavimu ir turi tokias pačias pagrindines savybes kaip kiti šviesolaidžių kabeliai, įskaitant: i) jie turi šviesolaidžius; ii) dengto šviesolaidžio skersmuo yra toks pat; iii) šviesolaidžių skaičius taip pat toks pat; iv) šviesolaidžių skaičius kiekviename modulyje yra vienodas ir v) kabelio šerdies sandara yra tokia pati. Tai, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliais perduodama energija ir jie turi tam tikras savybes (pvz., elektrinės charakteristikos, nėra atsparumo liepsnai reikalavimo, didelio tempiamojo stiprio reikalavimas ir t. t.), šio fakto nepaneigia.

(60)

Be to, visų tipų kabeliams tam tikru mastu taikomos įvairios techninės specifikacijos ir standartai. Kalbant apie žaliavas, tai, kad skirtingų rūšių kabeliams naudojamos skirtingos medžiagos tam tikram šviesolaidžių kabelių elementui pagaminti, neturi reikšmės: visų rūšių šviesolaidžių kabeliai gaminami naudojant šviesolaidžius. Dėl gamybos procesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikri specialiai patentuoti standartinių šviesolaidžių kabelių modeliai aplink apgaubą turi plieninės vielos sluoksnį ir šie kabeliai buvo gaminami tomis pačiomis mašinomis kaip ir optinių įžeminimo laidų kabeliai. Be to, optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai buvo armuojami tik vienu šių kabelių gamybos etapu ir tai nėra pateisinama priežastis jų neįtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Taip pat tai, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių pardavimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažesnę pardavimo Sąjungai dalį, nėra aktualu vertinant tvirtinimą. Galiausiai tai, kad atrinkti Sąjungos gamintojai per TL nepardavė konkrečių „ZTT group“ parduodamų PKN, nepaneigia fakto, kad Sąjungos pramonė gamina optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelius, kurie konkuruoja su Kinijos eksportuotojų produktais.

(61)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai laikomi šviesolaidžių kabelių rūšimi ir jų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios kaip kitų šviesolaidžių kabelių, kurie patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, todėl šių produktų atskirai analizuoti nereikia. Iš tiesų optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai yra šviesolaidžių kabeliai, nes juose yra šviesolaidžiai, kabelių šerdies sandara yra tokia pati ir jie skirti naudoti duomenų perdavimui. Be to, produkto kontrolės numeriais, kuriuos Komisija naudoja dempingo ir žalos skirtumams apskaičiuoti, tinkamai identifikuojami optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai, o Komisija gali tinkamai atlikti sąžiningą Sąjungos ir Kinijos gamintojų kainų palyginimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

„ZTT group“ taip pat pasiūlė keturis metodus, kaip spręsti bet kokias galimas priemonių vengimo problemas ir užkirsti kelią priemonių vengimui tuo atveju, jei optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai nebūtų įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį: i) muitinės pareigūnų atliekamas vizualinis patikrinimas ir dokumentų tikrinimas, ii) patvirtinimo sistema, iii) galutinio naudojimo muitinės procedūra ir iv) stebėsenos sistema. Kadangi buvo padaryta išvada, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, siūlomų metodų, kaip užkirsti kelią priemonių vengimui, nagrinėti nereikėjo.

(63)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(64)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie šviesolaidžių kabelių gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė dvidešimt penki Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(65)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 dalyje Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos vyriausybė jokios prašomos informacijos nepateikė. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(66)

Pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo per nustatytą terminą pateikė Kinijos vyriausybė ir CCCME.

(67)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(68)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(69)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(70)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(71)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(72)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(73)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą dėl KLR (toliau – ataskaita) (11), kurioje surinkta informacija apie tai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų sektoriuje). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje, į kurią įtraukta ataskaita, tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(74)

Papildant ataskaitą, skunde pateikta papildomų įrodymų dėl didelių iškraipymų šviesolaidžių kabelių sektoriuje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto gamybai ir pardavimui daro poveikį (bent potencialiai) ataskaitoje minimi iškraipymai, visų pirma didelis valstybės kišimasis į šviesolaidžių kabelių vertės grandinę, t. y. į šviesolaidžių kabelių sektorių ir su šviesolaidžių kabelių gamyba susijusius sektorius, visų pirma į gamybos išteklių sektorius ir gamybos veiksnių sritį.

(75)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, visų pirma Kinijos teisės aktais, oficialiai skelbiamais Kinijos politikos dokumentais, tarptautinių organizacijų skelbiamomis ataskaitomis, taip pat ataskaitoje konkrečiai nurodytais žinomų mokslininkų tyrimais ir (arba) straipsniais. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(76)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (12). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (13).

(77)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[p]agrindinis skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (14) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(78)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (15). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir kitas priemones, kuriomis valstybė veikia rinkoje ir daro jai poveikį, pavyzdžiui, per viešąsias investicijas ir viešuosius pirkimus.

(79)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, kurie seniau būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.1.1.5 skirsnį) (16).

(80)

Antra, kalbant apie finansinių išteklių skirstymą, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.1.1.8 skirsnį) (17). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (18).

(81)

Trečia, kalbant apie skirtingų valstybės ir reguliavimo priemonių naudojimą, valstybė į ekonomiką kišasi įvairiais būdais. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (19). Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (20).

(82)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (21).

(83)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(84)

Kinijos vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės valdomoms įmonėms. Valstybė (daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės valdomos įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės valdomų įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės valdomų įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės valdomų įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.1.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės valdomų įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (22). Už tai valstybės valdomoms įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (23). Elementai, rodantys, kad valstybė kontroliuoja šviesolaidžių kabelių sektoriaus įmones arba turi joms įtakos, išsamiau apibūdinti 3.1.1.4 ir 3.1.1.5 skirsniuose.

(85)

Tiksliau šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje Kinijos vyriausybei priklauso daugelio bendrovių akcijos, o dalį tų bendrovių ji taip pat kontroliuoja.

(86)

Komisija nustatė, kad bent vienas didelis šviesolaidžių kabelių gamintojas („FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd“ (toliau – FTT) (24)) pripažįsta, kad jį visiškai kontroliuoja Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija (toliau – SASAC) (25), taigi valstybės subjektas. Nors FTT yra kontroliuojamas valstybės, šiam gamintojui taip pat priklauso kitų šviesolaidžių kabelių gamintojų, kaip antai „Changchun FiberHome Technologies“, „Chengdu Datang Cable“, „Fiberhome Marine Network Equipment“, „Xinjiang FiberHome Optical Communications“, kontrolinis akcijų paketas. Nustatyta, kad kitą šviesolaidžių kabelių gamintoją – „Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication“ – taip pat kontroliuoja FTT, taigi jį kontroliuoja ir valstybė.

(87)

Be tiesiogiai kontroliuojamų bendrovių Kinijos vyriausybė taip pat turi įtakos privačioms bendrovėms KLR. Kaip per tyrimą patvirtino vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, taip pat nustatyta, kad valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., per įvairius su valstybe susijusius subjektus, kaip antai: „Bank of China“, „Industrial and Commercial Bank of China“, „Agricultural Bank of China“, „China Development Bank“, „Changshu City Development Investment Co.“ arba „Shanghai Financial Development Investment Fund“) priklauso daugelio šviesolaidžių kabelius gaminančių bendrovių akcijos. Pažymėtina, kad išsiskiria „Yangtze Optical Fiber and Cable“ (toliau – YOFC), nes 39 % bendrovės akcijų priklauso valstybės kontroliuojamiems investuotojams (26). Ši bendrovė yra didelis vidaus gamintojas ir didelis nagrinėjamojo produkto eksportuotojas į ES.

(88)

Kalbant apie privačius šviesolaidžių kabelių gamintojus, Komisija taip pat nustatė, kad bent dviejų iš jų – „Jiangsu Zhongtian Technology“ (toliau – ZTT) (27) ir „Hengtong Group“ – kontrolinius akcijų paketus valdantys (privatūs) akcininkai buvo susiję su KKP ir užėmė postus partijoje (žr. 104 konstatuojamąją dalį).

(89)

Dėl šviesolaidžių kabelių gamybos išteklių tiekėjų pažymėtina, kad viena iš šviesolaidžių kabelių gamybos žaliavų yra aramidiniai siūlai. Dėl pastarosios žaliavos, Komisija taip pat nustatė, kad valstybė labai kišasi į aramido sektoriaus veiklą. Bendrovė „Yantai Tayho Advanced Materials“ (toliau – YTAM) yra viena pagrindinių aramidinių pluoštų gamintojų KLR (28). YTAM kontrolinis akcijų paketas priklauso „Yantai Guofeng Investment Holdings Group“ (29), o pastaroji visiškai priklauso „Yantai SASAC“ (30), taigi YATM visiškai kontroliuoja valstybės institucijos. Kiti svarbūs aramidinių pluoštų gamintojai KLR yra „Sinopec Yizheng Chemical Fibre Company“ (31) (valstybės valdomos „Sinopec Group“ (32) patronuojamoji bendrovė) arba valstybės valdoma įmonė „Sinochem“ (33).

(90)

Gaminant šviesolaidžių kabelius taip pat naudojamos cheminės medžiagos, kaip antai: mažo, vidutinio arba didelio tankio polietilenas arba polibutilentereftalatas. Šios medžiagos – tai cheminiai junginiai, susidarantys vykstant cheminiams procesams. Įvairūs cheminiai junginiai taip pat naudojami ruošiniui gaminti šviesolaidžių kilmės vietoje. Taigi šių gamybos išteklių gamintojai taip pat gali būti laikomi Kinijos cheminių medžiagų sektoriaus dalyviais. Dėl šio sektoriaus Komisija, remdamasi nacionaline statistika, nustatė, kad 2015 m. valstybės valdomų įmonių turtas sudarė 52 % viso chemijos pramonės bendrovių turto (34). Valstybės valdomos įmonės, visų pirma stambios centrinės įmonės, tradiciškai dominuoja KLR chemijos pramonėje dėl savo oligopolinės padėties pradinėje (žaliavų) grandinėje, lengvos prieigos prie vyriausybės skirstomų išteklių (finansavimo, paskolų, žemės ir kt.) ir didelės įtakos vyriausybės sprendimų priėmimo procesui. Šiuo atžvilgiu Komisija konkrečiai nustatė, kad tam tikri pagrindiniai didelio tankio polietileno gamintojai KLR, kaip antai „PetroChina“, „Sinopec Maoming Petrochemical Corporation“, „China National Offshore Oil Corporation“ (35), yra valstybės valdomos įmonės.

(91)

Be to, gaminant šviesolaidžių kabelius naudojamos tam tikros plieno žaliavos, pvz., tam tikrų rūšių plieninė viela arba juostelės. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybei tebepriklauso didelė nuosavybės dalis plieno sektoriuje. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (36). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą, kad iki 2025 m. maždaug dešimt didelės apimties įmonių konsoliduotų 60–70 % geležies ir plieno gamybos (37). Šį ketinimą Kinijos vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (38). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (39). Neseniai įvykusio susijungimo pavyzdys – 2016 m. plieno gamintojų „Baosteel Group Corp.“ ir „Wuhan Iron & Steel Group Corp.“ susijungimas sukuriant antrą pagal dydį pasaulyje plieno gamintoją (40). Didžiausi nerūdijančiojo plieno gamintojai, pavyzdžiui, „Tisco“, „Baosteel“, „Ansteel Lianzhong“, „Jiujuan Iron and Steel“ ir „Tangshan“, yra valdomi valstybės.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kad esama didelio valstybės kišimosi į šviesolaidžių kabelių rinkos gamybos išteklių sektorius (pvz., plieno sektorių, cheminių medžiagų vertės grandines arba per valstybės vykdomą tam tikrų pagrindinių aramidą gaminančių įmonių kontrolę), taip pat į tai, kad, kaip nustatė Komisija, tam tikrus šviesolaidžių kabelių gamintojus tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja arba valdo valstybė arba valstybė jiems turi įtakos (pvz., bendrovės veikloje dalyvaujant KKP), jie priklauso nuo jos paramos ir tam tikrais atvejais įgyvendina KKP ideologiją, valstybės valdomi arba valstybės kontroliuojami gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Tiek valstybės, tiek privačios šviesolaidžių kabelių ir jų gamybos išteklių gamybos įmonės taip pat yra – tiesiogiai arba netiesiogiai – strategiškai prižiūrimos ir vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis, kaip nurodyta 3.1.1.5 skirsnyje.

(93)

Be to, kad Kinijos vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės valdomų įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (41), KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (42)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės valdomų įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (43). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (44). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, šviesolaidžių kabelių gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(94)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (45), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (46).

(95)

Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos vyriausybė vis daugiau kišasi į šviesolaidžių kabelių sektorių.

(96)

Kaip jau minėta, tam tikras skaičius šviesolaidžių kabelių gamintojų priklauso valstybei arba yra jos kontroliuojami, todėl valstybė gali laisvai kištis į kainas ir sąnaudas. Šį kišimąsi taip pat dar labiau sustiprina aiškus KKP dalyvavimas ir įtaka šiose bendrovėse.

(97)

Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad „China Information and Communication Technology Group“, kuriai priklauso eksportuojantis gamintojas FSM, savo interneto svetainėje nurodo, kad: „valstybės valdomų įmonių pagrindas ir tikslas – laikytis partijos lyderystės ir stiprinti partijos veiklą. Nuo tada, kai buvo įsteigta „China Information and Communication Technology Group Co., Ltd.“, bendrovės partijos komitetas visiškai laikėsi 18-ojo nacionalinio kongreso, 19-ojo nacionalinio kongreso, ankstesnių partijos plenarinių sesijų ir Nacionalinės konferencijos dėl partijos veiklos stiprinimo valstybės valdomose įmonėse dvasios ir užtikrino, kad partijos stiprinimo veikla ir visi įmonės darbo aspektai atitiktų Xi Jinpingo teoriją dėl naujosios eros Kinijos socializmo. Nustatyti „keturias savimones“, stiprinti „keturis įsitikinimus“, ryžtingai siekti „dviejų apsaugos priemonių“, visapusiškai įgyvendinti bendruosius partijos stiprinimo veiklos reikalavimus naujoje eroje, atidžiai stebėti pagrindines partijos valdymo pareigas ir visapusiškai įtraukti bendrovės partijos komitetą į įmonės valdymą, siekiant sustiprinti lyderystę ir „nurodyti kryptį, užtikrinti bendrą valdymą ir įgyvendinimą“ ir nuolat skatinti partijos stiprinimo veiklos „dvigubą integraciją ir dvigubą skatinimą“ gamybos ir verslo srityje.“ (47)

(98)

Komisija taip pat nustatė, kad partijos stiprinimo veikla vykdoma visose pramoninėse zonose, kaip nurodyta „Wuhan Eastlake High-Tech Development zone“ svetainėje: „Perteikti viso miesto valstybės valdomos įmonės partijos stiprinimo veiklos darbo konferencijos ir rajono partijos (darbo) komiteto sekretoriaus liaudies partijos stiprinimo veikos darbo dvasią, ir perteikti bendrosios konferencijos dvasią: 2019 m. gegužės 7 d. „FiberHome Communications Group“ buvo surengta partijos stiprinimo veiklos valstybės valdomose Donghu aukštųjų technologijų zonos įmonėse skatinimo vietos lygmeniu konferencija. Susitikime dalyvavo beveik 30 asmenų, jų tarpe – Donghu aukštųjų technologijų zonos partijos darbo komiteto organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Wan Lingas ir susiję kolegos, taip pat už partijos stiprinimo veiklos centriniu lygmeniu rajono tiesiogiai valdomose valstybės įmonėse valdymą ir vadovavimą atsakingi asmenys.“ (48) Donghu aukštųjų technologijų zona (arba Uhano Rytų ežero aukštųjų technologijų plėtros zona) dažnai vadinama „Optikos slėniu“ (49), nes joje koncentruojamasi į optinės elektronikos, be kita ko, šviesolaidžių kabelių, gamybą.

(99)

Pažymėtina, kad pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytą veiklą vykdo ir „FiberHome Group“ – FTT patronuojančioji bendrovė. Bendrovės svetainėje „vyriausybės politikos rėmimas“ minimas kaip vienas iš pagrindinių jos santykių su Kinijos vyriausybe elementų (50). Be to, kalbant apie partijos stiprinimo bendrovėje veiklą, „FiberHome“ vaizduojama kaip pavyzdys kitoms įmonėms: „Gegužės 17 d. „Optics Valley Construction Company“ darbuotojams surengė pažintinį vizitą į „Fiberhome Technology Group“, kurio metu buvo aplankyta mokslo ir technologijų pasiekimų paroda, klausyta ekspertų paskaitų ir stebėtas Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo tikrinamasis vizitas, peržiūrėta svarbios Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo kalbos dvasia, kai jis vykdė tikrinamąjį vizitą Hubėjuje [...], o partijos narys Hua Xiaodongas, „Fiberhome Communications“ prezidento kabineto direktorius, pabrėžė „Fiberhome Technology Group“ liaudies partijos stiprinimo veiklą, novatoriškas partijos stiprinimo veiklos priemones ir partijos stiprinimo veiklos internetu rezultatus. [...] Bendrovės generalinis direktorius, partijos narys Zhou Aiqiangas pabrėžė, kad bendrovės darbuotojai privalo derinti mokymąsi ir Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo svarbių kalbų dvasios įgyvendinimą su aukštųjų technologijų zonos dvasia skatinant Optikos slėnio aukštos kokybės plėtros įgyvendinimą.“ (51) Iš pastarosios citatos matyti, kad partijos stiprinimo veikla yra skirta būti glaudžiai susieta su Optikos slėnio verslo plėtra.

(100)

Kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė taip pat toliau plečia KKP vaidmenį privačiajame sektoriuje, taip dar labiau didindama savo pajėgumą kontroliuoti privačių bendrovių sprendimus ir veiklą ir į juos kištis. Komisija nustatė daug tokio kišimosi įrodymų šviesolaidžių kabelių privačių gamintojų atveju.

(101)

Bendrovė ZTT giriasi, kad KKP ir valdžios institucijos ja domisi: „ZTT atkreipė Komunistų partijos ir valstybės vadovų dėmesį į savo plėtrą įvairiose srityse. Centrinio, provincijų ir savivaldybių lygmenų lyderiai tikrino bendrovę, ją patvirtino ir paskatino.“ (52) Be to, bendrovės svetainėje atkreipiamas dėmesys į jos partijos stiprinimo veiklą ir pasiekimus, taip pat į sąveiką su KKP ir valdžios institucijomis šiuo klausimu. Pavyzdžiui, bendrovė aprašo, kaip provincijos ir savivaldybių lygmenų partijos ir vyriausybių lyderiai tikrino bendrovės vykdomą partijos stiprinimo veiklą: „Xue Jipingas (Partijos komiteto sekretorius ir ZTT pirmininkas) teigė, kad „Zhongtian Technology“ yra viena iš pagrindinių Nantongo gamybos įmonių ir kad šiandienos plėtra yra neatsiejama nuo partijos komitetų ir visų lygmenų vyriausybių lyderių priežiūros ir paramos, taip pat kad „Zhongtian Technology Group“ partijos komitetas, vadovaujamas partijos aukštesnės organizacijos, atidžiai parengė naują etapą, skirtą remti abipusį skatinimą, bendrą pažangą ir abipusiškai naudingą partijos stiprinimą plėtojant įmonę. Jis pabrėžė dvi konkrečias praktikas, kurias „Zhongtian Technology“ apibendrino ir formavo vadovaujant partijai. Pirmoji – pažangių įkvėptų šalies inžinierių darbo sistema. […]; Antroji – pažangus intelektinės nuosavybės bankas, kuris skatina įmonės konkurencingumą įtraukiant esmines partijos narių iniciatyvas, visiškai pakeičiant partijos stiprinimo privalumus į plėtros privalumus ir pakeičiant partijos išmintį ir galybę į plėtros veiksmingumą.“ (53) Bendrovė taip pat pabrėžia su partija susijusios veiklos reikšmingumą ir šios veiklos integravimo į bendrovės veiklą svarbą: „ „Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.“ partijos komitetui buvo suteiktas garbingas „Dziangsu provincijos pažangiosios liaudies partijos organizacijos“ vardas ir bendrovė tapo vienintele Nantongo regione, gavusia šią garbę. Pastaraisiais metais, vadovaujant nacionalinio modelio darbuotojui, partijos sekretoriui ir direktorių valdybos pirmininkui Xue Jipingui, „Zongtian Technology“ partijos komitetas visada laikėsi pagrindinės ideologijos „daugiausia dėmesio skirti partijos stiprinimui vykdant plėtrą ir plėtros skatinimui per partijos stiprinimą“, ir aktyviai nagrinėjo standartizuotus ir integruotus partijos stiprinimo modelius, daugiausia dėmesio skirdamas partijos stiprinimo veiklos integravimui į įmonės gamybos ir verslo veiklą, visaapimančiam valdymui ir kultūros plėtrai.“ (54)

(102)

Komisija taip pat padarė išvadas dėl KKP įtakos kitam šviesolaidžių kabelių gamintojui, „Hengtong Group“, kuris vidaus rinkoje gamina ir į ES eksportuoja didelį kiekį nagrinėjamojo produkto. Nors bendrovė yra privati, ji skelbė pranešimus apie KKP vaidmenį ir įtaką, narystę KKP ir partijos komitetus bendrovėje, taip pat apie tai, kaip vykdydama savo veiklą bendrovė laikosi valstybės strategijos: „Be reformos ir atvirumo politikos šiandien nebūtų „Hengtong“; kalbant apie „Hengtong“ plėtrą ateityje, partijos vėliava įmonėje turi plevėsuoti aukštai. „Hengtong Group“ partijos komiteto sekretorius ir direktorių valdybos pirmininkas Cui Genliangas teigė, kad „Hengtong Group“ partijos komitetas niekada nepamiršo savo pradinio ketinimo, visada prisimena savo misiją ir toliau vadovausis partijos stiprinimo „raudonuoju varikliu“, suteikdamas galią naujam įmonės plėtros etapui ir stengdamasis atsakyti į aukštos kokybės plėtros eros klausimus. [...] Pagal sistemą „vienas asmuo dviem pareigoms“, leidžiančią tam pačiam asmeniui būti partijos sekretoriumi ir bendrovės vadovu, visi 32 dabartiniai „Hengtong Group“ partijos skyrių sekretoriai yra ir kiekvienos bendrovės generaliniai direktoriai, o partijos stiprinimo veiklos veiksmingumas įtrauktas į bendrą patronuojamųjų įmonių vertinimą. [...] [„Hengtong“] grupės partijos komitetas kas dvejus metus rengia partijos stiprinimo veiklos seminarą, siekdamas suformuluoti grupės partijos stiprinimo veiklos darbo planą kaip kiekvieno partijos skyriaus metinio darbo „numatytą veiksmą“, kiekvienam partijos skyriui kartu pasirenkant naujovišką „neprivalomą veiksmą“, siekdamas skatinti bendrovės skyrius pasiekti išsikeltus tikslus ir sukurti grupės partijos stiprinimo veiklos „kovos grupę“, užtikrinti, kad darbuotojai partijos nariai susitelktų į kilnius tikslus, sukurti grupės partijos stiprinimo veiklos „specialiąsias pajėgas“ ir sukurti grupės partijos stiprinimo paradigmą, apimančią strateginius partijos komitetus, partijos stiprius skyrius ir pavyzdinius partijos narius [...]. Įmonės plėtra yra neatsiejama nuo teisingos partijos lyderystės. Visada turime būti dėkingi ir imtis atsakomybės kartu remdamiesi visuomene.“ „Hengtong Group“ partijos komitetas nustatė didelę atsakomybę atidžiai laikytis nacionalinės plėtros strategijos, partijos stiprinimo darbą laikydamas būdu glaudžiai įmonės plėtros ir nacionalinės strategijos integracijai užtikrinti, ir išnaudoti pagrindines galimybes būti didesniems ir stipresniems.“ (55)

(103)

Be to, Komisija nustatė, kad privati bendrovė YOFC taip pat priklauso nuo valstybės įtakos, visų pirma per KKP vaidmenį bendrovės veikloje. Bendrovės svetainėje informacija apie tokią sąveiką pateikiama aprašant renginį, kuriuo siekta paminėti KKP įsteigimo 97-ąsias metines: „Susitikime Partijos komiteto sekretorius ir YOFC pirmininkas, partijos narys Ma Jie pristatė svarbią ataskaitą. Sekretorius Ma Jie išsamiai apibendrino bendrovės partijos stiprinimo darbą ir veiklos sąlygas praėjusiais metais ir pristatė būsimus darbų reikalavimus. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad: praėjusiais metais, tinkamai vadovaujant aukštesnio lygio organizacijoms, atsižvelgdamas į bendrą Donghu aukštųjų technologijų zonos partijos darbo komiteto vietą ir reikalavimus, bendrovės partijos komitetas atidžiai išnagrinėjo ir įgyvendino 19-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso dvasią ir daugiausia dėmesio skyrė bendrai YOFC plėtrai. [...] Ataskaitoje sekretorius Ma Jie taip pat išanalizavo sunkumus, su kuriais 2018 m. susidūrė YOFC, ir pareikalavo, kad visi partijos nariai veiksmingai įgyvendintų penkias bendrovės strategines priemones bendrovės pertvarkymui ir plėtrai paspartinti. [...] Jis paprašė:“[...] vadovaudamiesi 19-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso ataskaitos dvasia ir pasinaudodami 30-osiomis YOFC metinėmis kaip galimybe, sieksime kurti naują bendrovės ateitį ir laimėsime naujas pergales. (56)“ Praėjus metams, minint KKP 98-ąsias metines, YOFC taip pat pranešė, kad 2019 m. „JOFC partijos komitetui suteiktas garbingas Donghu aukštųjų technologijų zonos „Pažangios partijos organizacijos“ vardas“. Renginio metu pirmininkas ir sekretorius Ma Jie „ragino visus partijos narius aukštai kelti didžiąją Kinijos socializmo vėliavą ir tvirtai nustatyti „keturias savimones“, stiprinti „keturis pasitikėjimus“, praktikuoti „du palaikymus“, mokytis iš pavyzdžio, į pažengusiuosius žiūrėti kaip į etaloną, rūpestingai atlikti savo pareigas, perimti ir tęsti senosios kartos novatoriškumą ir revoliucionierių bei pažangių modelių novatoriškumą, visiškai įtraukti liaudies partijos skyrius kaip aktyvius dalyvius ir novatoriškus bei pavyzdinius partijos narius, iki 2019 m. pasiekti visus YOFC verslo tikslus, o iškilius pasiekimus pristatyti kaip dovaną per 98-ąsias Kinijos komunistų partijos įkūrimo metines ir 70-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įsteigimo metines“. (57)

(104)

Daugelio pirmaujančių šviesolaidžių kabelių gamintojų KKP struktūrai priklausantys asmenys taip pat yra bendrovės valdymo organo nariai. Komisija nustatė, kad ZTT pirmininkas ir kontrolinį akcijų paketą valdantis akcininkas Xue Jipingas yra KKP narys ir partijos komiteto sekretorius (58). Kito didelio šviesolaidžių kabelių gamintojo – FTT – direktorių valdybos pirmininkas Lu Guoqingas yra KKP narys (59), o kiti du vadovai taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (60). Kaip jau minėta 102 konstatuojamojoje dalyje, privataus šviesolaidžių kabelių gamintojo „Hengtong Group“ kontrolinį akcijų paketą valdantis akcininkas Cui Genliangas yra ne tik direktorių valdybos pirmininkas, bet ir partijos komiteto sekretorius. Jis taip pat dalyvavo kaip atstovas 12-ajame ir 13-ajame nacionaliniuose liaudies kongresuose (61). Be to, kaip nustatyta 103 konstatuojamojoje dalyje, YOFC direktorių valdybos pirmininkas Ma Jie eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas ir yra KKP narys (62).

(105)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.1.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (63). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės valdomas įmones, bei šviesolaidžių kabelių ir kituose susijusiuose sektoriuose (pvz., finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(106)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai paskirstomi sektoriams, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (64).

(107)

Kaip nustatyta viešosios politikos dokumentuose ir sąrašuose, šviesolaidžių kabelių įrangą Kinijos vyriausybė laiko pagrindiniu produktu (65). Toks skirstymas į kategorijas yra labai svarbus, nes pagal jį konkretiems sektoriams taikoma įvairi konkreti politika ir paramos priemonės, skirtos kiekvieno sektoriaus plėtrai skatinti (66). Kadangi šviesolaidžių kabeliai yra viena iš pagrindinių interneto tinklų infrastruktūros sudedamųjų dalių, jie yra labai svarbūs diegiant šviesolaidinius tinklus ir plačiajuostį internetą. Jų kūrimas KLR reguliuojamas ir valdomas įvairiais planais, direktyvomis ir kitais dokumentais, kurie skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis ir yra tarpusavyje susiję. Tokių pagrindinių politikos dokumentų centriniu lygmeniu pavyzdžiai: 13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.) (67) ir pridedamas 13-asis strateginės besiformuojančios pramonės penkmečio planas (68), planas „Pagaminta Kinijoje 2025 m.“ (69), planas „Internet plus“ (70), Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija (71), Valstybės tarybos generalinio biuro gairės dėl sparčiojo plačiajuosčio tinklo kūrimo spartinimo ir greitesnio tarifų už spartųjį prisijungimą prie interneto sumažinimo (72) arba Didelių informacinės infrastruktūros projektų rengimo trejų metų veiksmų planas (73). Šios pagrindinės politikos nuostatos taip pat atsispindi ir plėtojamos žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu, pavyzdžiui, Guangdongo provincijos „Internet plus“ veiksmų plane (2015–2020 m.) (74). Atsižvelgiant į tai, žemesnio nei centrinio lygmens planavimo dokumentai, susiję su kitais sektoriais, gali būti siejami su interneto plėtra, kalbant apie politikos gaires, ir visų pirma su plano „Internet Plus“ įgyvendinimu, kaip yra Hebėjaus provincijos 13-ojo naftos chemijos penkmečio plano atveju (75).

(108)

Vykdydama pirmiau nurodytą politiką valstybė daugiausia dėmesio skyrė šviesolaidinių tinklų ir infrastruktūros plėtrai, taip pat ir šviesolaidžių kabelių rinkai bei susijusiai valstybės paramai. Be to, pirmiau nurodytos politikos įgyvendinimas taip pat buvo glaudžiai susijęs su aukštesnio lygmens politikos įgyvendinimu ir pagal tai remiamas, pavyzdžiui, dėl informacijos pramonės plėtros, (atitinkamas dokumentas: Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) ir NDRC „Informacijos pramonės plėtros vadovas“), dėl didžiųjų duomenų pramonės (atitinkamas dokumentas: MIIT „Didžiųjų duomenų pramonės plėtros planas“ (2016–2020 m.)), dėl debesijos kompiuterijos (atitinkamas dokumentas: MIIT „Trejų metų debesijos kompiuterijos plėtros veiksmų planas (2017–2019 m.)“), arba dėl daiktų interneto (atitinkamas dokumentas: MIIT generalinio biuro pranešimas dėl mobiliojo daiktų interneto kūrimo ir plėtros visapusiško skatinimo) (76). Kitaip tariant, šviesolaidžių kabeliai išsiskiria kaip Kinijos vyriausybei itin svarbus produktas tiesiant tinklus ir infrastruktūrą, naudojamus visose pagrindinėse junglumo ir skaitmeninės politikos srityse, kurias plėtoja ir kontroliuoja valstybė. Remdamasi 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse nurodytais politikos dokumentais Kinijos vyriausybė kišasi, kad įgyvendintų susijusią politiką, ir kišasi į laisvą rinkos jėgų veikimą šviesolaidžių kabelių sektoriuje, visų pirma įvairiomis priemonėmis skatindama ir remdama šį sektorių.

(109)

Kinijos vyriausybė valdo šviesolaidžių kabelių sektoriaus plėtrą taikydama labai įvairias priemones. Komisija nustatė įrodymų, kad buvo vykdomi konkretūs projektai, o vyriausybė įsteigė orientavimo fondus bei pramonės zonas, kurie parodė, kokią įvairią paramą valdžios institucijos teikia šviesolaidžių kabelių gamintojams ir jų vertės grandinei.

(110)

Vietos orientavimo fondo įsteigimą ir valdžios institucijų veiksmus remiant šviesolaidžių kabelių sektorių per pajėgumų didinimo projektą Šandongo provincijoje atskleidė viena dalyvaujanti bendrovė: „Projekto I etape iš viso investuota 1,8 mlrd. RMB. Projektą sudaro 6 šviesolaidžių tempimo bokštų ir 12 šviesolaidžių gamybos linijų statyba, siekiant šviesolaidžių pramonės proveržio Šandongo provincijoje. [...] Vyriausybės akcinio kapitalo dalis leido bendrovėms sumažinti finansavimo išlaidas, padidinti finansinio patikimumo ir saugumo santykį, padėjo perkurti verslo koncepcijas ir užtikrino modernizavimą.“ (77) Kitas šaltinis patvirtina, kad projekto tikslas – įgyvendinti visa apimančią valstybės politiką, pavyzdžiui, išdėstytą 106–108 konstatuojamosiose dalyse, kuri priklauso nuo šviesolaidžių: „Interneto plėtra yra neatsiejama nuo sparčiojo perdavimo priemonių, o sparčiojo perdavimo priemonės gaminamos iš gerų šviesolaidžių. „Shandong Zhiguang Communication Technology Co., Ltd.“ yra aukštųjų technologijų bendrovė, įsteigta siekiant įgyvendinti strateginę iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025 m.“, nacionalinę informacija grindžiamos ekonominės plėtros strategiją, taip pat patenkinti nacionalinių pagrindinių projektų, kaip antai „Didieji duomenys“, „Internet Plus“ ir „Skaitmeninė Kinija“, poreikius. Dzaodžuango mieste jau įsitvirtino ir stiprėja šviesolaidžių – medžiagos su natūraliu mokslo ir technologijų „genu“ – gamyba.“ (78)

(111)

Komisija taip pat nustatė atvejį, kai Sudžou mieste buvo įsteigtas savivaldybės remiamas fondas, kurio vertė – iki 1 mlrd. RMB ir kuris buvo skirtas mažinti finansinį spaudimą, atsiradusį dėl vienam iš šviesolaidžių kabelių gamintojų („Tongding Interconnection Information“) kilusių verslo sunkumų. Kitas fondo tikslas yra padėti bendrovėms patekti į biržos sąrašus (79).

(112)

Be to, kaip minėta 98 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Uhane esanti viena iš Kinijos vyriausybės remiamų specialiųjų pramonės plėtros zonų – Rytų ežero naujų technologijų pramonės plėtros zona – yra pagrindinė šviesolaidžių kabelių gamybos bazė. Kaip viena iš Valstybės tarybos patvirtintų „Nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų“ ir „Nacionalinė čiabuvių inovacijų demonstracinė zona“, ji tapo pirmąja KLR optinės elektronikos pramonės baze (taip pat vadinama Kinijos optikos slėniu, žr. 98 konstatuojamąją dalį). Šioje zonoje veiklą vykdantiems šviesolaidžių kabelių gamintojams buvo taikomos įvairios paskatos ir valstybės parama (80).

(113)

Be to, tarp priemonių, kuriomis Kinijos vyriausybė vadovauja šviesolaidžių kabelių sektoriaus plėtrai, taip pat teikiamos tiesioginės valstybės subsidijos. 2019 m. eksportuojančio gamintojo FTT metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė gavo 393,8 mln. RMB būsimojo laikotarpio pajamų iš vyriausybės subsidijų ir 45,8 mln. RMB vyriausybės subsidijų kaip „kitų pajamų“ (81). 2019 m. eksportuojančio gamintojo ZTT metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė gavo 150,3 mln. RMB būsimojo laikotarpio pajamų iš vyriausybės subsidijų ir 361,1 mln. RMB vyriausybės subsidijų, susijusių su kasdiene bendrovės veikla“ (82). Be to, 2019 m. šviesolaidžių kabelių gamintojo „Hengtong Group“ metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad bendrovės būsimojo laikotarpio pajamos, kurias sudaro vyriausybės subsidijos, sudarė 81,8 mln. RMB, o su kasdiene bendrovės veikla susijusios subsidijos 2019 m. sudarė 268,3 mln. RMB (83).

(114)

Dėl žaliavų, naudojamų šviesolaidžių kabeliams gaminti, Komisija nustatė, kad aramidas – cheminiu būdu gaunamas sintetinis pluoštas ir gamybos išteklius šviesolaidžių kabeliams gaminti – Kinijos vyriausybės Strateginės besiformuojančios pramonės pagrindinių produktų ir paslaugų žinyne (84) yra priskiriamas pagrindiniams produktams, panašiai kaip šviesolaidžiai (žr. 107 konstatuojamąją dalį). Dėl to ši žaliava buvo įtraukta į įvairias Kinijos vyriausybės politikos sritis. Todėl aramidas KLR buvo įtrauktas į planavimo dokumentus, kaip antai 2017–2020 m. cheminių pluoštų gamybos pramonės pertvarkos ir modernizavimo įgyvendinimo planą (toliau – įgyvendinimo planas), kuriuose jis įvardijamas pagrindiniu produktu kalbant apie plėtros spartinimą (85). Nustatyta, kad aramidui taip pat buvo taikomas bent vienas papildomas planavimo dokumentas – Hebėjaus 2016 m. naujųjų medžiagų pramonės plėtros skatinimo planas, kuriame atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams nurodyta paspartinti būtent aramidinio pluošto kūrimą įgyvendinant Handano nacionalinę programą „Torch“ (86).

(115)

Apskritai cheminiams pluoštams valstybės reguliavimas ir rinkos valdymo politika taikomi ne tik centriniu lygmeniu (pavyzdžiui, pagal įgyvendinimo planą), bet ir pagal žemesnio nei centrinio lygmens planavimo dokumentus, pvz., Džedziango provincijos tradicinės gamybos pramonės visapusiškos pertvarkos ir modernizavimo veiksmų planą, kuriame cheminiai pluoštai yra viena iš 10 pagrindinių pramonės šakų, kurioms taikomas specialus politikos valdymas (87), arba 13-ąjį chemijos pramonės plėtros Džiangsu provincijoje veiksmų planą (2016–2020 m.). Pastarojo plano nuostatose dėl naujųjų cheminių medžiagų daugiausia dėmesio skiriama visų pirma didelės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip didelio našumo pluoštai, kuriems gali būti priskiriami pluoštai, naudojami šviesolaidžių kabeliams gaminti, kūrimo ir industrializavimo rėmimui. Šiuo atžvilgiu pastarajame plane taip pat nurodyta pramonei sumažinti gamybos sąnaudas ir „panaikinti tiekimo kliūtis, susijusias su pagrindinėmis pagalbinėmis medžiagomis“ (88).

(116)

Kalbant apie kitą pagrindinį gamybos išteklių, polietileną, turima įrodymų, kad valstybė reglamentuoja gamybą: Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) įtraukė tam tikrus polietileno gamybos procesus į Pramonės restruktūrizavimo žinyną, kuriame vienam riboto naudojimo sąrašo poskirsniui priskiriami naftos chemijos produktai ir visų pirma „polietilenas arba polivinilchloridas, gaunami taikant acetileno procesą, metinei produkcijai neviršijant 200 000 tonų“ (89).

(117)

Apskritai Kinijos vyriausybė chemijos pramonę, iš kurios šviesolaidžių kabelių gamintojai perka daug gamybos išteklių (žr. 90 ir 114 konstatuojamąsias dalis), laiko svarbiu sektoriumi. Tai patvirtinta daugelyje planų, direktyvų ir kitų dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sektoriumi, kurie yra skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis. Šiais dokumentais siekiama reglamentuoti daugelį viso cheminių medžiagų sektoriaus veikimo aspektų, taip darant poveikį, pavyzdžiui, subsektoriams, kuriuose gaminami įvairūs pradinės grandies cheminiai junginiai, naudojami gaminant šviesolaidžių kabelių gamybai naudojamas chemines žaliavas (pvz., išvardytas 90 ir 114 konstatuojamosiose dalyse), visų pirma vertės grandinės kūrimo, tiekimo modelių, technologijų pasirinkimo, gamybos vietos nustatymo ar politikos rėmimo požiūriu (90).

(118)

Konkrečiai dėl vieno iš gamybos išteklių, stiklo pluoštų, Komisija patvirtino, kad valstybė, taikydama 13-ojo statybos medžiagų pramonės penkmečio plano (2016–2020 m.) (91) nuostatas, kišasi į geografinį stiklo pluoštų gamybos pasiskirstymą ir visų pirma nurodo gamybą plėtoti būtent Dziangsi provincijoje ir taip kišasi į atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų laisvą sprendimų priėmimą.

(119)

Kaip taip pat paminėta ataskaitoje, vienas iš šviesolaidžių kabelių gamybos veiksnių – elektros kainos – KLR nėra pagrįstas rinka ir jam taip pat daro poveikį dideli iškraipymai (dėl centralizuoto kainų nustatymo, kainų diferencijavimo ir tiesioginio energijos pirkimo praktikos) (92).

(120)

Dėl tokio vyriausybės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje daromas – ar bent jau gali būti daromas – iškreipiamasis poveikis kainoms. Pirmiau aprašytomis priemonėmis vyriausybė kišasi į šviesolaidžių kabelių sektorių ir šviesolaidžių kabelių gamyboje naudojamų žaliavų gamybos sektorius – Kinijos vyriausybė valdo ir iš esmės kontroliuoja kiekvieną šviesolaidžių kabelių vertės grandinės plėtojimo ir veikimo aspektą.

(121)

Taigi Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai, įskaitant šviesolaidžių kabelių ir jų gamybai naudojamų išteklių gamintojus, skatinami laikytis viešosios politikos tikslų. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(122)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (93).

(123)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (94). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (95). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (96).

(124)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, šviesolaidžių kabelių gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Šiame tyrime nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir šviesolaidžių kabelių sektoriui bei sektoriams, kurie gamina žaliavas, naudojamas nagrinėjamajam produktui gaminti.

(125)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šviesolaidžių kabelių sektoriuje ir nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamų žaliavų gamybos sektoriuose bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(126)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (97). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (98). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (99). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(127)

Nebuvo jokių įrodymų, kad bendrovėms, kurios gamina šviesolaidžių kabelius ir susijusius gamybos išteklius, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šviesolaidžių kabelių sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas), ir netiesiogiai (kai šviesolaidžių kabelių gamintojams suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(128)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(129)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (100), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (101), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (102). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (103).

(130)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(131)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė visai neseniai paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant bendrovių veiklos ir valdymo klausimus (104). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (105).

(132)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (106).

(133)

Šias problemas dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (107). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(134)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(135)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (108). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (109). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(136)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(137)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(138)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šviesolaidžių kabelių sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Komisija taip pat nustatė, kad pirmaujantys šviesolaidžių kabelių gamintojai gavo vyriausybės subsidijų (žr. 113 konstatuojamąją dalį). Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(139)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.1.1.2–3.1.1.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.1.1.6–3.1.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(140)

Komisija primena, kad šviesolaidžių kabeliams gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Šiuo atžvilgiu, remiantis bylos duomenimis, atrinkti eksportuojantys gamintojai daugumą gamybos išteklių pirko KLR. Kai šviesolaidžių kabelių gamintojai KLR perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(141)

Todėl negalima naudoti ne tik šviesolaidžių kabelių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Šiame tyrime nebuvo pateikta jokių tikslių ir tinkamų priešingų įrodymų ar argumentų.

(142)

3.1.1.2–3.1.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į šviesolaidžių kabelių sektorių bei susijusią tiekimo grandinę, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau analizėje nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(143)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(144)

Atliekant tyrimą pastabų pateikė CCCME, Kinijos vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas ZTT.

(145)

Pirma, CCCME teigė, kad PPO Antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka ir kad ADS nėra straipsnio, pagal kurį nustatant normaliąją vertę būtų galima naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie negali atspindėti eksportuojančios šalies kainų ar sąnaudų lygio. Per antidempingo tyrimus normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis kilmės šalies bendrovių pardavimo kainomis arba sąnaudomis arba bent turi būti grindžiama kainomis arba sąnaudomis, kurios gali atspindėti kainų arba sąnaudų lygį kilmės šalyje. Šiuo atžvilgiu CCCME laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS ir šiuo atveju neturėtų būti taikoma. CCCME teigimu, ES apskaičiuotos normaliosios vertės skaičiavimas taip pat turėtų atitikti ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir Apeliacinio komiteto pateiktą jos aiškinimą byloje „ES – biodyzelinas (Argentina)“ (DS473) (toliau – byla „ES – biodyzelinas“). Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje turėtų būti priskirti arba pardavimo ne „įprastomis prekybos sąlygomis“, arba „esant tam tikrai rinkos padėčiai“ apibrėžčiai. Be to, CCCME nurodė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį normaliąją vertę apskaičiuoti leidžiama tik jei nėra pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis. Terminas „įprastos prekybos sąlygos“ gali būti aiškinamas kaip apimantis įprastą pardavimą ir pirkimą, kuriems būdingas pardavėjo ketinimas gauti pelno. Be to, ADS 2 straipsnio 2.2.1 dalyje nustatyta, kad produkto pardavimas gali būti laikomas nevykdomu įprastomis prekybos sąlygomis ir jo būtų galima nepaisyti „tik tada, kai <…> tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį, gana dideliais kiekiais ir vyksta kainomis, kuriomis <…> neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų)“. Į tai atsižvelgdami CCCME taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas neįrodė, kad įtariami dideli iškraipymai būtų priskiriami pardavimo „neįprastomis prekybos sąlygomis“ kategorijai arba pardavimo „esant tam tikrai rinkos padėčiai“ kategorijai.

(146)

Komisijos nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CCCME cituojamą jurisprudenciją. Pirmiausia Komisija pažymi, kad PPO ataskaita dėl bylos „ES – biodyzelinas“ buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Bet kuriuo atveju pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas byloje „ES – biodyzelinas“, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Dėl tvirtinimo, susijusio su skundo pateikėju, skundo teisinis pagrindas ir pagrindiniai įrodymai buvo susiję su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo sąlygomis. Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 3 dalyje, Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų dėl didelių iškraipymų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą, kad būtų galima tuo remiantis inicijuoti tyrimą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nėra jokių kitų įrodymų reikalavimų, kurios nurodė ši šalis. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(147)

CCCME taip pat teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išvadas dėl „didelių iškraipymų“ Kinijos šviesolaidžių kabelių pramonėje. CCCME teigimu, ataskaita yra tik bendro pobūdžio įvadinė informacija apie tam tikrą Kinijos politiką, rinkos sąlygas ir tariamą valstybės kišimąsi į tam tikrus sektorius, o skunde nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kad valstybė iš tikrųjų kištųsi į kasdienę šviesolaidžių kabelių bendrovių komercinę veiklą. Šiuo atžvilgiu CCCME nurodė PPO apeliacinio komiteto sprendimą byloje „JAV – kompensacinės priemonės“ (DS437), kuriame teigiama, kad tvirtinimas dėl didelių iškraipymų buvimo turėtų būti pagrįstas pakankamais įrodymais, o ne tik tariamu valstybės kišimusi, ir kad tokia analizė ir nustatymas turėtų būti atliekami kiekvienu konkrečiu atveju.

(148)

CCCME teigimu, skundo pateikėjas ir Komisija turėjo pateikti papildomų įrodymų, kuriais būtų tinkamai patvirtinta, kad šviesolaidžių kabelių pramonėje yra tariamų didelių iškraipymų. CCCME tvirtino, kad Komisija privalo išanalizuoti kiekvieno bendradarbiaujančio / atrinkto Kinijos gamintojo padėtį ir nuspręsti, ar kuris nors jo gamybos ir pardavimo sąnaudų veiksnys yra iškraipytas. CCCME taip pat laikėsi nuomonės, kad net jei Komisija galiausiai nuspręstų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, visus duomenis ir sąnaudų veiksnius, naudotus visų bendrovių normaliajai vertei apskaičiuoti, pakeisti trečiosios šalies duomenimis būtų nepagrįsta ir neatitiktų pagrindinio reglamento nuostatų – remiantis 2 straipsnio 6a dalies formuluote neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais būtų keičiamos tik tos gamybos ir pardavimo sąnaudos, kurios, kaip įrodyta, buvo iškraipytos.

(149)

Toliau pagrįsdami šį tvirtinimą CCCME nurodė, kad skundo pateikėjas ir Komisija neįrodė, jog iškraipymų buvo visų šviesolaidžių kabelių žaliavų tiekimo vidaus rinkose, todėl visų žaliavų sąnaudų pakeitimas negali būti pagrįstas. Be to, net jei skundo pateikėjas ir Komisija turėtų įrodymų, patvirtinančių iškraipymus tam tikrų žaliavų sektoriuose, neturint pakankamų įrodymų, kad esama iškraipymų ir kitų žaliavų sektoriuose, pastarųjų žaliavų sąnaudų duomenų šaltinis turėtų būti Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų įrašai.

(150)

CCCME taip pat teigė, kad Kinijos šviesolaidžių kabelių gamintojų įrašuose nurodytos darbo sąnaudos buvo neiškraipytos, todėl jos turėtų būti laikomos neiškraipytais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ir naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Šiuo atžvilgiu CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad šios sąnaudos Kinijos šviesolaidžių kabelių sektoriuje buvo iškraipytos. CCCME teigimu, buvo nepagrįsta ir nesąžininga darbo sąnaudas pakeisti darbo sąnaudomis trečiojoje šalyje, nes darbo sąnaudos priklauso nuo kelių veiksnių derinio, o vidutinės darbo sąnaudos skiriasi net tarp skirtingų Kinijos gamintojų ir dar labiau skirtingose šalyse. CCCME pridūrė, kad Komisija tipiška šalimi ketino rinktis vieną iš 50 šalių, kurių ekonominis išsivystymas panašus į Kinijos, o šiose šalyse darbo sąnaudos labai skiriasi. CCCME pateikė panašius tvirtinimus dėl energijos kainų.

(151)

Atsakydama į tvirtinimus dėl pakankamų įrodymų inicijavimo etapu Komisija primena, kad pranešimo apie inicijavimą 3 dalyje nurodyti keli prima facie elementai Kinijos šviesolaidžių kabelių rinkoje, kuriais grindžiamas iškraipymų KLR šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje poveikis rinkai. Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Iš tiesų faktinis didelių iškraipymų buvimas yra nustatomas ir 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatyta metodika yra taikoma tik pirminio ir (arba) galutinio faktų atskleidimo etapu, bet 2 straipsnio 6a dalies e punkte yra nustatyta prievolė rinkti duomenis, kurie yra būtini norint taikyti šią metodiką, kai remiantis šiuo pagrindu yra inicijuojamas tyrimas. Šiuo atveju Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pateiktų prima facie įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka, kad šiuo pagrindu būtų galima inicijuoti tyrimą. Tai aiškiai nustatyta pranešimo apie inicijavimą 3 dalyje, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte įtvirtintą prievolę. Todėl Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką, jei atliekant tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(152)

Dėl tvirtinimo, kad ataskaitoje pateikti įrodymai yra bendro pobūdžio, Komisija pažymi, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar ataskaitoje yra konkretus sektoriui skirtas skyrius ar informacija apie konkrečią rinką, aprėpiantys nagrinėjamąjį produktą ar konkrečias bendroves. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visoje Kinijos ekonomikoje ir kurie daro poveikį nagrinėjamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Be to, ataskaita nėra vienintelis Komisijos naudojamų įrodymų šaltinis išvadai padaryti, nes šiuo tikslu naudojami papildomi įrodomieji elementai.

(153)

Komisija taip pat primena, kad byla „JAV – kompensacinės priemonės“ nebuvo susijusi nei su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu, nei dempingo sritimi. Tas ginčas buvo susijęs su kita faktine situacija – jis buvo susijęs su PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, o ne ADS aiškinimu. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta pirmiau, inicijavimo etapu pateikti įrodymai yra aiškiai susiję su Kinijos šviesolaidžių kabelių rinka, taigi šiuo atveju ir su nagrinėjamuoju produktu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(154)

Dėl CCCME tvirtinimo, susijusio su Kinijos gamintojų gamybos ir pardavimo sąnaudų pakeitimu visais trečiosios šalies duomenimis arba individualiu pagrindu, Komisija primena, kad nustačius, jog dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje šalyje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui gali apskaičiuoti naudodama neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau atsižvelgiant į turimus įrodymus apie atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksnius, nebuvo galima nustatyti, kad nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudos būtu buvusios neiškraipytos. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(155)

Kalbant apie tvirtinimus dėl žaliavų ir energijos rinkų iškraipymų, Komisija jau atsakė į įrodymų pakankamumo inicijavimo etapu klausimą, kuris taip pat apima įtariamus iškraipymus, darančius poveikį gamybos ištekliams. Atlikdama tyrimą Komisija taip pat nustatė, kaip aprašyta 3.1.1.3–3.1.1.8 skirsniuose, kad KLR šviesolaidžių kabelių gamintojų naudojamų gamybos išteklių rinkose buvo daug didelių iškraipymų – ne tik konkrečių, bet ir kompleksinių. Tą patį galima pasakyti apie bendresnių gamybos išteklių, naudojamų šviesolaidžių kabelių žaliavoms gaminti, gamintojus, ir pan. Todėl Komisija nustatė, kad visos gamybos išteklių, naudojamų gaminant šviesolaidžių kabelius, sąnaudos, įskaitant energiją, KLR buvo (bent jau potencialiai) iškraipytos. Tai, kad, kaip tvirtina CCCME, energijos sąnaudos skirtingose šalyse labai skiriasi, nekeičia Komisijos vertinimo, susijusio su iškraipytomis energijos kainomis KLR. Šiuo atžvilgiu, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą gamybos išteklių vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė informacijos apie gamybos išteklių sąnaudas, tačiau byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad konkrečios žaliavos kaina ar sąnaudos, įskaitant energijos sąnaudas, būtų neiškraipytos. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti nei gamybos išteklių vidaus sąnaudų, nei kainos, tad tvirtinimas buvo atmestas.

(156)

Dėl tvirtinimo apie iškraipymus, susijusius su darbo užmokesčio sąnaudomis, Komisija kartoja pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse pateiktą paaiškinimą dėl įrodymų pakankamumo inicijavimo etapu. Be to, nors Komisija pripažįsta, kad darbo užmokesčio sąnaudos įvairiose šalyse ar net sektoriuose gali skirtis, atlikusi tyrimą Komisija nustatė, kaip nurodyta 3.1.1.7 skirsnyje, kad KLR darbo rinką paveikė iškraipymai visos šalies mastu. Kinijos darbo rinkai būdingos problemos, įskaitant nuo vyriausybės nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumą ir darbo jėgos judumo ribojimus dėl namų ūkių registravimo sistemos, daro iškraipomąjį poveikį darbo užmokesčio kūrimui KLR visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Tai, kad darbo užmokesčio sąnaudos kitose šalyse arba pačioje KLR gali skirtis, šios išvados nekeičia. Šiuo atžvilgiu, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas, įskaitant darbo užmokesčio sąnaudas, leidžiama naudoti, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos, byloje nėra įrodymų, kad iškraipymai šalies mastu nėra taikomi šviesolaidžių kabelių gamintojams. Todėl apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti darbo užmokesčio vidaus sąnaudų ir tvirtinimas buvo atmestas.

(157)

CCCME taip pat teigė, kad normaliajai vertei Kinijos eksportuotojams apskaičiuoti buvo nepagrįstai naudotos trečiosios šalies bendrovių PBA išlaidos ir pelnas. Kadangi 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodyti „tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas [...]“, CCCME teigimu, įtariamų didelių iškraipymų poveikis neturėtų aprėpti PBA išlaidų ir pelno. CCCME pridūrė, kad nepateikta jokių įrodymų, kad normaliajai vertei apskaičiuoti buvo netikslinga naudoti Kinijos gamintojų PBA išlaidų ir pelno. Be to, CCCME tvirtino, kad skirtingų tos pačios pramonės (ar net tos pačios grupės) gamintojų PBA išlaidos ir pelnas labai skiriasi, o jei galiausiai atrinktos tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidų ir pelno dalis yra santykinai didesnė, tuomet bus apskaičiuota didesnė normalioji vertė, o tai yra nesąžininga. CCCME taip pat nesutiko su tuo, kad siūlomos susijusios Turkijos bendrovės „Prysmian Kablo Ve Sistemleri AS“ atveju nagrinėjamųjų produktų pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 89 % visų jos pajamų, o turimi PBA išlaidų ir pelno duomenys buvo susiję su visa bendrove, o ne vien su nagrinėjamuoju produktu. Atsižvelgiant į tai, CCCME teigimu, PBA išlaidų ir pelno duomenys, kuriuos Komisija naudojo normaliajai vertei apskaičiuoti, negalėjo būti laikomi „neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpiančia administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“, ir galiausiai PBA išlaidos ir pelno dydis taip pat neturėtų būti pakeisti trečiųjų šalių gamintojų duomenimis.

(158)

Atsakydama Komisija pažymi, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Komisija pabrėžia, kad 2 straipsnio 6a dalies a punkte taip pat konkrečiai reikalaujama, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę būtų įtraukta pagrįsta neiškraipytų administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų bei pelno suma. Jei atlikdama tyrimą, pagrįstą visais byloje surinktais įrodymais, Komisija įrodo, kad eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, darančių poveikį nagrinėjamajam produktui, jai nereikia įrodyti, kad faktinės šių eksportuojančių gamintojų PBA išlaidos iš tikrųjų buvo neiškraipytos.

(159)

Kalbant apie tvirtinimą dėl to, ar sąžininga naudoti siūlomo galimos tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidų duomenis, Komisija savo pasirinkimą grindžia neseniai viešai paskelbtų finansinių ataskaitų kriterijais ir pelningumu. Tokio proceso metu pirmenybė teikiama duomenims, gautiems iš galimos tipiškos šalies. Visais tokio vertinimo etapais suinteresuotosios šalys turi galimybę teikti pastabas dėl paskiau pasiūlytų bendrovės duomenų. Atliekant šį tyrimą buvo tinkamai taikomi tiek nurodyti galutinio bendrovių duomenų pasirinkimo kriterijai, tiek pastabų dėl paskesnių pastebėjimų dėl gamybos veiksnių analizė. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Kalbant apie tvirtinimą dėl būtent bendrovės „Prysmian Kablo Ve Sistemleri AS“ duomenų tinkamumo atsižvelgiant į jos įvairių produktų pardavimo dalį, Komisija bendrovės finansinių duomenų tinkamumo klausimą išnagrinėjo 227 konstatuojamojoje dalyje, kurioje atmetė susijusį CCCME bendrą tvirtinimą.

(161)

Dėl skunde nurodytos paramos priemonių politikos ir finansinių subsidijų šviesolaidžių kabelių gamintojams CCCME nurodė, kad, kaip aukštųjų technologijų pramonės šakai, politikos priemonės, skirtos šios pramonės šakos plėtrai skatinti, yra įprastos ir skiriamos ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse, kuriose nėra įtariamų didelių iškraipymų. Be to, CCCME teigimu, tai, kad bendrovės gavo subsidijų, neturėjo jokio ryšio su dempingo skirtumo skaičiavimo metodu, o subsidijos negalėjo būti prilyginamos rinkos iškraipymams ir neturi lemti nesąžiningų kainų.

(162)

Komisija primena, kad siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų iškraipomųjų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. Šiomis aplinkybėmis, pirma, be to, kad šis tvirtinimas yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas, Komisija pažymi, kad sąnaudų struktūra ir kainodaros mechanizmai kitose rinkose (įskaitant aspektus, susijusius su finansine parama) bet kuriuo atveju nėra aktualūs šiam tyrimui, kuris yra susijęs su didelių iškraipymų buvimu KLR. Antra, atliekant analizę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, labai svarbu įvertinti, ar gamintojai bent potencialiai turi galimybę gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios ar kitais atžvilgiais nepriklausomai neveikiančios institucijos, arba ar jie gauna kitą valstybės finansavimą, kuris prieštarauja rinkos jėgoms ir todėl daro poveikį gamintojų nurodytoms kainoms ar sąnaudoms. Kadangi Kinijos šviesolaidžių kabelių ir gamybos išteklių gamintojai turi laikytis vyriausybės planų ir nurodymų, kaip paaiškinta 3.1.1.5 skirsnyje, jie taip pat gali gauti finansavimą per Kinijos finansų sistemą, kaip nurodyta 3.1.1.8 skirsnyje. Komisija taip pat nustatė, kad kai kurie šviesolaidžių kabelių gamintojai savo metinėse ataskaitose nurodė gavę subsidijų, kaip patikslinta 113 konstatuojamojoje dalyje. Subsidijos yra tik vienas iš elementų, kuris kartu su visais kitais taikant 2 straipsnio 6a dalies b punktą svarbiais elementais gali parodyti, kad eksportuojančioje šalyje esama didelių iškraipymų, nes tai yra kita valstybės kišimosi forma, neleidžianti veikti laisvosios rinkos jėgoms ir daranti poveikį kainoms ar sąnaudoms. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(163)

Dėl skundo pateikėjo nuorodų į faktus, nustatytus per tyrimą dėl KLR ir Egipto kilmės stiklo pluošto medžiagų (SPM) (110), CCCME nurodė, kad austos ir (arba) siūtos stiklo pluošto medžiagos ir šviesolaidžių kabeliai yra du skirtingi produktai, kurie priklauso skirtingoms produktų grupėms. Taigi atliekant tą tyrimą nustatyti faktai nėra susiję su šviesolaidžių kabeliais ir neturėtų būti laikomi įrodymais dėl šiuo atveju įtariamų didelių iškraipymų. CCCME teigimu, skundo pateikėjo pateikti įrodymai nebuvo konkrečiai susiję su faktine tirta pramone, todėl buvo nepakankami ir neaktualūs.

(164)

Skunde nurodyti Komisijos per SPM tyrimą nustatyti faktai yra aktualūs visiems KLR pramonės sektoriams, bent kiek jie yra susiję su kompleksiniais iškraipymais, darančiais poveikį gamybos veiksniams visuose sektoriuose, arba iškraipymais, susijusiais su socialinės ir ekonominės sistemos veikimu KLR. Be to, kai kurios konkrečios politikos kryptys ir planai, taikomi SPM sektoriui, taip pat gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi šviesolaidžių kabelių sektoriui, ypač kai jie yra tos pačios visa apimančios programos arba politikos, susijusios su panašiais sektoriais, dalis. Komisija manė, kad skunde pateikti įrodymai yra susiję su šviesolaidžių kabelių sektoriumi ir jam taikytini ir jų pakanka tyrimui inicijuoti pagal 5 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 6a dalies e punktą. Bet kuriuo atveju atlikusi šį tyrimą Komisija nustatė ir išsamiau paaiškino 3.1.1.2–3.1.1.9 skirsniuose, kad šiuo atveju taikoma tam tikra politika ir esama didelių iškraipymų, dėl kurių galima pagrįstai taikyti 2 straipsnio 6a dalį. Todėl tvirtinimas atmestas.

(165)

Galiausiai CCCME nesutiko su skundo pateikėjo tvirtinimu, kad SASAC, kaip bendrovės „faktinio valdytojo“, vaidmuo yra pakankamas įrodymas, kad esama didelių iškraipymų. CCCME taip pat teigė, kad Komisija turėtų vertinti kartu visus susijusius veiksnius, kad galėtų tinkamai įvertinti, ar dėl to, kad valstybei priklauso akcijų paketas, atsiranda valstybės kišimasis, kuris turi esminės ir reikšmingos įtakos bendrovių komercinei elgsenai priimant sprendimus, nustatant kainas ir derinant produkciją. CCCME pridūrė, kad toks kišimasis draudžiamas pagal Kinijos Liaudies Respublikos įstatymą dėl valstybės valdomo įmonių turto, kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad „Valstybės taryba ir vietos liaudies vyriausybės pagal įstatymą vykdo įnašų mokėtojų funkcijas remdamosi valstybinių įstaigų ir įmonių atskyrimo, viešųjų reikalų administracinių funkcijų ir valstybės valdomo turto įnašų mokėtojų funkcijų atskyrimo bei nesikišimo į teisėtą ir nepriklausomą verslo veiklą principais“.Šiuo klausimu CCCME nurodė, kad SASAC, kaip netiesioginė FTT akcininkė, atlieka tik įnašo mokėtojo funkciją ir nesikiša į kasdienę bendrovių veiklą. CCCME taip pat suabejojo, kaip bendrovės ryšiai su SASAC kokiu nors būdu ar forma galėtų rodyti, kad esama didelių iškraipymų. Galiausiai CCCME teigė, kad skundo pateikėjas, pateikdamas pirmiau minėtą tvirtinimą, neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų ir daugelio eksportuotojų tarpusavio ryšius, nes dauguma skundą pateikusių ir jį remiančių Sąjungos gamintojų turi susijusių bendrovių arba filialų KLR ir (arba) patys iš KLR importuoja šviesolaidžių kabelius.

(166)

Atsakydama Komisija iš pradžių pažymi, kad CCCME savo tvirtinime neteisingai sujungia du skirtingus elementus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, t. y. nurodytus pirmoje ir antroje įtraukose. Be to, CCCME tvirtindama neatsižvelgė į tai, kad pagal šią nuostatą reikalaujamas teisinis standartas yra „galimas“, o ne faktinis šių elementų poveikis. Pirmasis elementas susijęs su įmonėmis, kurios „priklauso eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos“, ir neapsiriboja „faktinio valdytojo“ vaidmeniu, kaip, atrodo, teigia CCCME. Tuo tarpu antrasis 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytas elementas yra susijęs su valstybės dalyvavimu, suteikiančiu jai galimybę „daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms“. Tai du skirtingi elementai, kurie turi būti aiškinami kartu su 2 straipsnio 6a dalies b punkto įžanginiu sakiniu, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiama į galimą, o ne faktinį poveikį. Iš 3.1.1.3 skirsnyje pateiktos analizės matyti, kad Kinijos vyriausybei tenka šviesolaidžių kabelių sektoriaus, įskaitant konkrečiai atrinktus eksportuojančius gamintojus, nuosavybė ir kontrolė. Be to, 3.1.1.4 skirsnyje pateikta analizė rodo, kaip KLR vyriausybė gali kištis į šviesolaidžių kabelių sektoriaus, įskaitant konkrečių atrinktų eksportuojančių gamintojų, kainas arba sąnaudas. Todėl šį tvirtinimą galima atmesti vien šiuo pagrindu. Iš esmės valstybės subjektui, kaip antai SASAC, tenkanti kontrolės funkcija leidžia reikšmingai kištis į rinką ir taip ją iškraipyti, kaip aprašyta pirmiau minėtuose šio reglamento skirsniuose. Tai, kad remiantis cituotu KLR įstatymo dėl valstybės valdomo įmonių turto 6 straipsniu SASAC veikia tik kaip įnašo mokėtojas, kuris nesikiša į kasdienę veiklą, nekeičia valstybės vaidmens per SASAC, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje, ir neleidžia atmesti šios galimybės remiantis atitinkamu „galimo poveikio“ standartu, taip pat jį aiškinant kartu su kitais minėto įstatymo straipsniais. Tai yra aiškus įrodymas, kaip valstybė siekia daryti poveikį ekonomikai per valstybės kontroliuojamas įmones ir savo vaidmenį šiose įmonėse (111). Konkrečiai kalbant apie „įnašo mokėtojo“ vaidmenį, minėto įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad „subjektas, vykdantis įnašo mokėtojo funkcijas atitinkamos liaudies vyriausybės vardu, gauna turto grąžą, dalyvauja priimant pagrindinius sprendimus, renka vadovus ir pagal įstatymą naudojasi kitomis įnašo mokėtojo teisėmis į įmones, į kurias investuoja valstybė“ (112). Pastarosios išvardytos „įnašo mokėtojo“ teisės patvirtina jo galimą įtaką kontroliuojamos įmonės veiklai, bent kalbant apie pagrindines bendrovės verslo plėtros kryptis ir strateginius įmonės sprendimus, kuri visų pirma gali būti daroma skiriant pagrindinius vadovus, dalyvaujančius priimant sprendimus, tikrai turinčius įtakos kasdienei verslo veiklai, be kita ko, kainoms ar sąnaudoms. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nepaisant SASAC tenkančios kontrolės aspekto, Komisija 3.1.1.5–3.1.1.8 skirsniuose taip pat pateikė daug įrodymų, kad esama didelių iškraipymų šviesolaidžių kabelių sektoriuje, kuriame, pvz., veikia bendrovė FTT (ir kiti gamintojai). Galiausiai, kalbant apie ES gamintojų ir Kinijos eksportuotojų ryšius, jie nėra aktualūs vertinant SASAC tenkantį FTT kontrolės vaidmenį KLR ir bet kuriuo atveju yra išsamiai išnagrinėti šio reglamento 408–415 konstatuojamosiose dalyse. Todėl CCCME tvirtinimai buvo atmesti.

(167)

Kinijos vyriausybė teigė, kad ES pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka ADS 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalių, ir nurodė, kad nustatyta, jog ES sąnaudų koregavimo metodika nesuderinama su PPO apeliacinio komiteto aiškinimu, pateiktu byloje „ES – biodyzelinas“, ir Kolegijos – byloje „ES – sąnaudų koregavimas“ (DS494).

(168)

Dėl Kinijos vyriausybės argumento, susijusio su byla „ES – biodyzelinas“, Komisijos nuomonė pateikta 146 konstatuojamojoje dalyje. Dėl bylos „ES – sąnaudų koregavimas“ Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos PPO narių sprendimais. Bet kuriuo atveju šio ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(169)

Kinijos vyriausybė dėl ataskaitos taip pat teigė, kad Komisija paskelbė tokio paties pobūdžio ataskaitas tik dėl kelių atrinktų šalių, o tai kelia susirūpinimą, kad pažeistas didžiausio palankumo režimas ir nacionalinis režimas. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus dėl KLR kilmės produktų, nebuvo nagrinėjama, ar buvo rinkos iškraipymų ES pramonėje ir jos pradinės grandies pramonėje, arba ar atliekant tyrimą naudoti trečiųjų šalių duomenys buvo paveikti rinkos iškraipymų. Todėl 2 straipsnio 6a dalimi grindžiama visos tyrimo sistemos pagrindinė logika negali būti nuosekli, tuo labiau sąžininga. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad nėra ekonomistų visuotinai pripažintos „rinkos iškraipymo“ sąvokos ir kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytas „didelio rinkos iškraipymo“ standartas nebuvo visapusiškai įrodytas ir jam trūksta teorinio pagrįstumo ir tarptautinio pripažinimo. Kinijos vyriausybės teigimu, reikėtų aptarti ir apibrėžti pagrindines sąvokas ir standartus: „rinka“, „iškraipymas“ ir „didelis“ ir, jei dėl pastarojo nėra galutinės išvados ar bendro sutarimo, taip pat nėra galimybės tiksliai apibrėžti „didelio rinkos iškraipymo“, todėl tuo pagrindu nustatyti teisines nuostatas ar tarptautines taisykles yra beprasmiška ir neveiksnu. Galiausiai Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad rinkos ekonomikos principus taikančios skirtingos šalys negali taikyti vienodos tvarkos, nes kiekviena ekonomika galbūt turi institucinių skirtumų, todėl nėra loginio pagrindimo sistemos ar tvarkos skirtumus laikyti didelių rinkos iškraipymų įrodymu. Kinijos vyriausybės teigimu, pastarasis metodas gali būti laikomas tik diskriminaciniu ir protekcionistiniu.

(170)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės tvirtinimą dėl didžiausio palankumo režimo ir nacionalinio režimo pažeidimo, Komisija primena, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte, šalies ataskaita rengiama dėl bet kurios šalies tik tuo atveju, jei Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad tam tikroje šalyje ar tam tikrame tos šalies sektoriuje gali būti didelių iškraipymų. 2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms Komisija turėjo tokios informacijos apie didelius iškraipymus Kinijoje. Komisija taip pat 2020 m. spalio mėn. paskelbė ataskaitą (113) dėl iškraipymų Rusijoje ir neatmeta galimybės, kad bus parengtos ir kitos ataskaitos. Be to, kaip nurodyta pirmiau, ataskaitos nėra privalomos norint taikyti 2 straipsnio 6a dalį. 2 straipsnio 6a dalies c punkte aprašomos sąlygos, kuriomis Komisija skelbia šalių ataskaitas, ir pagal 2 straipsnio 6a dalies d punktą skundo pateikėjai neprivalo naudotis ataskaita, o pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą šalies ataskaitos buvimas nėra sąlyga inicijuoti tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą pakanka turėti skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad tam tikroje šalyje yra didelių iškraipymų, kurie atitinka 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytus kriterijus, norint tuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Todėl taisyklės dėl didelių iškraipymų tam tikroje šalyje yra taikomos visoms šalims be išimties ir neatsižvelgiant į tai, ar yra parengta tos šalies ataskaita. Todėl iš esmės taisyklės dėl iškraipymų šalyje nepažeidžia didžiausio palankumo režimo. Dėl įtariamų iškraipymų ES, Komisija pažymi, kad, be Kinijos vyriausybės tvirtinimo, kuris yra bendro pobūdžio ir visiškai nepagrįstas, iškraipymai ES, kurie daro poveikį ES bendrovėms, nėra analizės pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, kuri yra atliekama dėl eksportuojančios šalies, objektas. Todėl ši sąvoka yra teisiškai nesusijusi su Sąjungos pramone atliekant būtent antidempingo tyrimus. Kalbant apie tvirtinimą dėl skirtingą rinkos ekonomikos tvarką taikančių skirtingų šalių pažymėtina, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei yra didelių iškraipymų eksportuojančioje šalyje, kurioje dėl didelio valstybės kišimosi daromas poveikis sąnaudoms ir kainoms, taigi tai nesusiję su skirtinga įvairių rinkos ekonomikos šalių tvarka, kol nėra didelio valstybės kišimosi, turinčio įtakos rinkos jėgoms. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus.

(171)

Dėl inicijavimo etapu pateikto Kinijos vyriausybės įtarimo, kad nebuvo nagrinėta, ar atliekant Komisijos tyrimus naudotiems trečiųjų šalių duomenims darė poveikį rinkos iškraipymai, Komisija primena, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji normaliąją vertę skaičiuoja remdamasi pasirinktais duomenimis, o ne eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, tik tuo atveju, jei nustato, kad tokie duomenys yra tinkamiausi neiškraipytoms kainoms ir sąnaudoms nustatyti. Atlikdama tyrimą Komisija privalo naudoti tik neiškraipytus duomenis. Šiuo atžvilgiu suinteresuotosios šalys raginamos pradiniais tyrimo etapais teikti pastabas dėl siūlomų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Priimdama galutinį sprendimą dėl to, kokius neiškraipytus duomenis reikėtų naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija visapusiškai atsižvelgia į tas pastabas.

(172)

Dėl Kinijos vyriausybės pastabos dėl sąvokos „didelis rinkos iškraipymas“ Komisija pažymi, kad tai bendro pobūdžio teorinis tvirtinimas, kuriuo nenurodoma, kodėl ir kaip pagrindiniame reglamente vartojama sąvoka galėtų būti neteisinga. Be to, Komisija primena, kad vykdydama tyrimą, po kurio priimamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, Komisija paskelbė poveikio vertinimą, kuriame taip pat pateikta išsami informacija apie sąvoką „didelis iškraipymas“ ir taikomus kriterijus, po kurio vyko viešos konsultacijos ir surengta suinteresuotųjų subjektų konferencija. Kinijos vyriausybė taip pat aktyviai dalyvavo šiame procese ir suinteresuotųjų subjektų konferencijoje. Į šio konsultacinio proceso rezultatus buvo visapusiškai atsižvelgta per tyrimą, po kurio buvo priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ir toliau per teisėkūros procedūrą, po kurios buvo priimta ši nuostata. 2 straipsnio 6a dalyje aiškiai apibrėžiama sąvoka „dideli iškraipymai“ ES pagrindinio reglamento taikymo tikslais. Be to, 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodyta, į kokius elementus ir jų galimą poveikį būtų atsižvelgiama vertinant, ar esama didelių iškraipymų. Atliekant šį vertinimą neatsižvelgiama į ekonominių sistemų skirtumus, nes vertinimas gali būti taikomas tik nagrinėjamąjį produktą eksportuojančiai šaliai. Kalbant apie įtarimą dėl diskriminavimo, Komisija pažymi, kad pagrindinis reglamentas ir visų pirma jo 2 straipsnio 6a dalis nei yra taikomi vienai konkrečiai šaliai, nei jais šalys diskriminuojamos. Ši dalis taikoma tik tuo atveju, jei tyrimo metu pateikiami įtarimai dėl didelių iškraipymų buvimo eksportuojančioje šalyje (bet kurioje šalyje), susijusioje su tuo tyrimu, remiantis byloje surinktais įrodymais. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(173)

Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisijos tarnybų parengtoje ataskaitoje buvo esminių faktinių ir teisinių trūkumų. Kinijos vyriausybės teigimu, skundas grindžiamas klaidingomis išvadomis, padarytomis ataskaitoje, taip pat ankstesniais tyrimais, kurie tapo naujais įrodymais, kuriais skundo pateikėjas naudojosi šiame tyrime. Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija taip pat nukrypo nuo neutralios tyrimą atliekančios institucijos pozicijos ir skatina ES pramonę skunde pateikti kaltinimus dėl didelių rinkos iškraipymų Kinijoje, o tai pažeidžia fundamentalią sąžiningumo ir teisingumo teisinę dvasią. Kinijos vyriausybės teigimu, pateiktų įrodymų nepakanka, nes jie neparodo nagrinėjamojo produkto padėties rinkoje, o skundo pateikėjas nepateikė jokios kitos ataskaitos ar įrodymų, kad Kinijos susijusių produktų rinkoje buvo iškraipymų. Nei skundo pateikėjas, nei Komisija negalėjo tiksliai įrodyti, kaip Kinijos vyriausybės politika ir priemonės turėjo įtakos konkrečios Kinijos pramonės rinkos kainų mechanizmui.

(174)

Dėl Kinijos vyriausybės tvirtinimo, kad ataskaitoje yra trūkumų ir klaidingų išvadų, Komisija pažymėjo, kad šalies ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Bendrai ir abstrakčiai atkreipdama dėmesį į ataskaitos trūkumus Kinijos vyriausybė kartu atsisakė pateikti paneigiančių argumentų dėl ataskaitos turinio ir joje pateiktų įrodymų. Skundo pateikėjai gali remtis ankstesnių tyrimų įrodymais ir nustatytais faktais tiek, kiek jie yra aktualūs, ir jei teisminė institucija nepanaikino jų teisėtumo. 2 straipsnio 6a dalimi užtikrinama, kad tyrimai būtų neutralūs ir nešališki ir kad tyrimo metu būtų užtikrinamos visų šalių teisės į gynybą. Komisija pažymi, kad skundo pateikėjams suteikta galimybė pateikti įtarimus ir įrodymus dėl kainų ir sąnaudų galimų iškraipymų šalyse, kuriose gali būti didelių iškraipymų dėl valstybės kišimosi, negali būti aiškinama kaip nesąžininga ir neteisinga praktika, skatinanti teikti tokius įtarimus. Dėl Kinijos vyriausybės pastabos dėl nepakankamų įrodymų inicijavimo etapu Komisija primena, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą, jei Komisija mano, kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų yra pakankami, ji gali šiuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Tačiau sprendimas dėl didelių iškraipymų faktinio buvimo ir jų poveikio ir dėl atitinkamo 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytos metodikos naudojimo priimamas tuo metu, kai atlikus tyrimą pateikiamas pirminis ir (arba) galutinis faktų atskleidimas. Didelių iškraipymų buvimas ir poveikis patvirtinami ne tyrimo inicijavimo etapu, kaip tvirtino Kinijos vyriausybė, o tik per išsamų tyrimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(175)

Dėl skunde pateiktų nuorodų į KLR teiktas subsidijas Kinijos vyriausybė pateikė pastabų, kad ES teikė daug subsidijų, kurios galėtų reikšti, kad jos rinka buvo iškraipyta, o skundo pateikėjas neįrodė, kad subsidija iš tikrųjų buvo valstybės kišimasis, turėjęs didelį poveikį rinkai arba iškreipiamąjį poveikį susijusių produktų kainai ar sąnaudoms. Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad pagal PPO SKP sutarties 32 straipsnio 1 dalį negalima imtis jokių konkrečių veiksmų dėl kitos valstybės narės suteiktos subsidijos, išskyrus atvejus, kai taikomos 1994 GATT nuostatos.

(176)

Kaip Komisija paaiškino 162 konstatuojamojoje dalyje, įtarimas dėl ES teiktų subsidijų, kuris bet kuriuo atveju yra visiškai nepagrįstas, nėra aktualus pagal 2 straipsnio 6a dalies b punktą vertinant iškraipymus eksportuojančioje šalyje. Kaip nurodyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, subsidijos laikytinos viena iš kišimosi priemonių, kuriomis valstybė įgyvendina konkrečią iškreipiamąją viešąją politiką, todėl konkretaus jų poveikio nustatyti nereikia. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta 174 konstatuojamojoje dalyje, didelių iškraipymų buvimas ir poveikis patvirtinami ne tyrimo inicijavimo etapu, o tik atlikus išsamų tyrimą. Galiausiai, kalbant apie PPO SKP sutarties 32 straipsnio 1 dalies taikymą, dabartinis tyrimas ir 2 straipsnio 6a dalyje nurodyta metodika yra susiję su normaliosios vertės skaičiavimu, kai prekės importuojamos dempingo kaina, ir negali būti laikomi konkrečiu veiksmu prieš KLR teikiamas subsidijas. Todėl visos nuorodos į minėtą straipsnį yra neaktualios. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(177)

Eksportuojantis gamintojas ZTT pateikė pastabų, kad Komisijos atliktas normaliosios vertės skaičiavimas remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis arba lyginamaisiais dydžiais atitinkamoje tipiškoje šalyje prieštarauja ES įsipareigojimui pagal PPO susitarimus, visų pirma jos įsipareigojimui pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį. ZTT teigimu, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ES neturėtų nukrypti nuo standartinės metodikos, taikomos nustatant normaliąją vertę eksportuojančios šalies gamintojams, t. y. naudoti tik eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nebent pagal kitas PPO susitarimų nuostatas, įskaitant ADS, būtų leidžiama kitaip. ZTT taip pat tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnį normaliajai vertei nustatyti leidžiama naudoti tik eksportuojančios šalies informaciją. Nors išskirtinėmis aplinkybėmis normalioji vertė turi būti apskaičiuojama, duomenys, susiję su gamybos sąnaudomis ir PBA išlaidomis bei pelnu, turi būti gaunami iš eksportuojančios šalies šaltinių. ZTT teigimu, ADS nėra jokios nuostatos, kuri leistų nukrypti nuo šios bendros taisyklės, o didelių iškraipymų sąvoka ADS neegzistavo. Šiuo atžvilgiu ZTT nurodė ADS 2 straipsnio 2.1 dalyje pateiktą normaliosios vertės apibrėžtį ir ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje apibūdintas išskirtines aplinkybes, kuriomis normalioji vertė gali būti nustatyta remiantis palyginama panašaus produkto, eksportuojamo į atitinkamą trečiąją šalį, kaina, jei ši kaina yra tipiška, arba remiantis gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, pridėjus pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą. ZTT pridūrė, kad pagal ADS reikalaujama, kad sąnaudos paprastai būtų apskaičiuojamos remiantis susijusio eksportuotojo arba gamintojo tvarkomais apskaitos įrašais, jeigu tokie įrašai atitinka eksportuojančios šalies bendruosius apskaitos principus ir pagrįstai atspindi sąnaudas, susijusias su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, ir kad PBA išlaidų ir pelno sumos taip pat turi būti grindžiamos faktiniais duomenimis apie susijusio eksportuotojo ar gamintojo gaminamą ir parduodamą panašų produktą įprastomis prekybos sąlygomis, arba, jei jos negali būti nustatytos remiantis šiuo pagrindu, remiantis kitais šaltiniais, bet visada kilmės šalies vidaus rinkos šaltiniais.

(178)

Be to, ZTT nurodė sprendimą byloje „ES – biodyzelinas“, pagal kurį tyrimą atliekančioms institucijoms nebuvo leista įvertinti eksportuotojo ir (arba) gamintojo apskaitos dokumentuose nurodytų sąnaudų pagal lyginamąjį dydį, nesusijusį su gamybos sąnaudomis kilmės šalyje. ZTT nurodė, kad, atsižvelgiant į Apeliacinio komiteto ataskaitą toje byloje, pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį turi būti lyginamos, viena vertus, gamintojo (eksportuotojo) įrašuose nurodytos sąnaudos ir, kita vertus, to gamintojo faktiškai patirtos sąnaudos. Galiausiai ZTT atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Apeliacinio komiteto ataskaita byloje, iškraipymai Argentinoje, dėl kurių susidarė nagrinėjamojo produkto pagrindinės žaliavos vidaus rinkos ir tarptautinių kainų skirtumas, savaime nėra pakankamas pagrindas pagal 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį daryti išvadą, kad gamintojo įrašai tinkamai neatspindėjo su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių žaliavų sąnaudų, arba neatsižvelgti į tas sąnaudas apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę. Todėl ZTT padarė išvadą, kad 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO susitarimais, įskaitant Kinijos stojimo į PPO protokolą, ir Ginčų sprendimo tarybos praktika.

(179)

Atsižvelgdama į 146 konstatuojamojoje dalyje pateiktas pastabas, Komisija atmetė ZTT tvirtinimą dėl tariamo bendro Komisijos vykdomo normaliosios vertės nustatymo remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis arba lyginamaisiais dydžiais atitinkamoje tipiškoje šalyje nesuderinamumo su PPO susitarimais. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija atsakė į pastabą dėl bylos „ES – biodyzelinas“ ir Apeliacinio komiteto išvadų tuo klausimu aktualumo šiam tyrimui. Dėl įsipareigojimų pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį Komisija primena, kad atliekant antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės produktų, protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nesibaigė, toliau taikomos nustatant normaliąją vertę tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra grindžiama griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, naudojimo atžvilgiu. Dėl visų šių priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(180)

ZTT taip pat tvirtino, kad šviesolaidžių kabelių sektorius nėra iškraipytas, o iškraipymai gali būti susiję tik nebent su tam tikrais šiai rinkai skirtais gamybos ištekliais. Šiam tvirtinimui pagrįsti ZTT teigė, kad: ataskaitoje, į kurią daroma nuoroda skunde, nėra konkrečių ar išsamių svarstymų apie šviesolaidžių kabelių sektorių; negalima daryti išvados, kad visi gamybos ištekliai yra iškraipyti arba kad pati šviesolaidžių kabelių rinka yra iškraipyta; skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad į Kinijos bendrovių veiklą kišosi valstybė ir tai turėjo įtakos kainoms ar sąnaudoms šviesolaidžių kabelių rinkoje, o skunde buvo pateiktas tik bendras Kinijos, kaip socialistinės rinkos ekonomikos, apibūdinimas; šviesolaidžių kabelių rinkoje veikiančių bendrovių valstybė nekontroliuoja, net jei jai gali priklausyti šių bendrovių (kurių didžioji akcijų dalis visais atvejais priklauso privačiajam sektoriui) akcijų dalis, ir nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad Kinijos šviesolaidžių kabelių rinkos didžioji dalis priklauso valstybei, taigi, kad visa rinka buvo iškraipyta.

(181)

Komisija jau 152 ir 154 konstatuojamosiose dalyse atsakė į bendrą tvirtinimą, kad skunde nėra konkrečių įrodymų, susijusių su šviesolaidžių kabelių sektoriumi. Remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalimi, 2 straipsnio 6a dalies b punkto kriterijus atitinkančių skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad šviesolaidžių kabelių pramonė bent potencialiai yra susijusi su dideliais iškraipymais KLR, pakako tyrimui inicijuoti remiantis ta nuostata. Tiksliau didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar ataskaitoje yra konkretus sektoriui skirtas skyrius ar informacija apie konkrečią rinką, aprėpiantys nagrinėjamąjį produktą. Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš 3.1.1.2–3.1.1.9 skirsnių, Komisija šiame tyrime nustatė, kad šviesolaidžių kabelių pramonėje ir susijusiuose gamybos išteklių sektoriuose esama didelių iškraipymų. Vidaus sąnaudas normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei atliekant tyrimą nustatoma, kad šios sąnaudos yra neiškraipytos. Tačiau šiuo atžvilgiu nebuvo jokių tiesioginių įrodymų, kad atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai nėra iškraipyti. Todėl ZTT tvirtinimas dėl šio aspekto buvo atmestas.

(182)

Dėl ZTT tvirtinimo, susijusio su valstybės vykdoma šviesolaidžių kabelių gamintojų kontrole, Komisija gavo tokios kontrolės įrodymų, kaip aprašyta 3.1.1.3 skirsnyje. Komisija primena, kad valstybei nebūtinai turi priklausyti kontrolinis akcijų paketas, kad ji galėtų vykdyti veiksmingą kontrolę. Kalbant bendriau, Komisija 3.1.1.3–3.1.1.5 skirsniuose nustatė, kad šviesolaidžių kabelių rinką (tiek šviesolaidžių kabelių gamintojus, tiek šviesolaidžių kabeliams gaminti naudojamų gamybos išteklių gamintojus) daugiausia aprūpino įmonės, priklausančios KLR valdžios institucijoms, jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos arba besivadovaujančios valdžios institucijų gairėmis. Todėl minėtas ZTT tvirtinimas šiuo klausimu buvo atmestas.

(183)

ZTT taip pat nurodė, kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl viešosios politikos ar priemonių, kurios yra palankios šviesolaidžių kabelių vidaus tiekėjams arba kitaip veikia šviesolaidžių kabelių sektoriaus laisvosios rinkos jėgas, yra susiję su galutinės grandies sektoriais, o ne su pradinės grandies šviesolaidžių kabelių rinka. Dėl skunde pateiktų nuorodų, susijusių su žaliavų iškraipymu, bendrovė teigė, kad įrodymai buvo „netvirti“, ir nurodė, kad trūksta aiškumo dėl to, ar pagal 13-ąjį penkmečio planą skatinami „didelio našumo pluoštai“ buvo šviesolaidžiai (arba kam pagal planą buvo numatyta parama), ar kad nurodytame ataskaitos puslapyje trūksta informacijos apie aramidinius pluoštus. Be to, ZTT pateikė pastabų dėl skundo pateikėjo nuorodos į ataskaitoje pateiktus įrodymus dėl paramos stiklo pluoštams ir teigė, kad stiklo pluoštai priklauso visiškai kitam sektoriui ir rinkai, palyginti su šviesolaidžiais ir kabeliais, todėl šis įtarimas nebuvo aktualus vertinant nagrinėjamąjį produktą, be to, nebuvo ir įrodymų, kokia parama buvo teikiama ir kaip rinka buvo iškraipyta.

(184)

Į klausimą, ar skunde pateikta pakankamai įrodymų, jau atsakyta pirmiau, be kita ko, 181 konstatuojamojoje dalyje. Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinė šviesolaidinių tinklų sudedamoji dalis, o šviesolaidžių kabelių sektorius buvo glaudžiai susijęs su šių tinklų plėtra ir nuo jos priklausė, todėl valstybės politika ir susiję politikos dokumentai, kuriais reglamentuojama interneto tinklų plėtra, ir visa apimančios politikos, susijusios su interneto technologijomis, taikmenomis ir paslaugomis, įgyvendinimas, kaip konkrečiai aprašyta 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse, turėjo tokią pačią įtaką. Pagal šiuos politikos dokumentus valstybė galėjo įvairiais būdais kištis į rinkos jėgas daugelyje sričių ir rinkų, kuriose naudojami šviesolaidžių tinklai, taigi ir šviesolaidžių kabeliai. Todėl Komisijos nustatytais faktais patvirtinta, kad KLR buvo vykdoma viešoji politika arba taikomos priemonės, darančios įtaką laisvosios rinkos jėgoms šviesolaidžių kabelių sektoriuje. Nepaisydama šio nustatyto fakto Komisija taip pat nustatė, kad šviesolaidžių kabelių sektorių taip pat paveikė kitų rūšių dideli iškraipymai, aprašyti 3.1.1.3, 3.1.1.4 ir 3.1.1.6–3.1.1.8 skirsniuose. Todėl ZTT tvirtinimas buvo atmestas.

(185)

Kalbant apie įtarimus, kad ataskaitoje pateikti ir skunde nurodyti įrodymai yra nepakankamai aiškūs, atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad bent vienas iš šviesolaidžių kabelių gamybos išteklių (aramidas) bent viename politikos dokumente apibrėžiamas kaip „didelio našumo pluoštas“. Dėl 13-ajame penkmečio plane numatytos paramos tam produktui Komisija savo ataskaitoje nustatė, kad paramos priemonės yra neatsiejamas planavimo dokumentų elementas KLR, ypač kalbant apie 13-ąjį penkmečio planą centriniu lygmeniu (114). Komisija taip pat aiškiai nustatė, kad aramidui buvo taikomi įvairūs politikos planavimo dokumentai, be kita ko, remiantis ataskaitoje pateiktais įrodymais (žr. 114 konstatuojamąją dalį). Dėl skundo pateikėjo nuorodų į stiklo pluoštus ataskaitoje pateiktuose įrodymuose, Komisija pažymi, kad šie pluoštai gali būti naudojami kaip šviesolaidžių kabelių gamybos išteklius, todėl tokia nuoroda buvo aktuali tyrimo inicijavimui. Susijusius iškraipymus Komisija aprašė savo išvadoje 118 konstatuojamojoje dalyje. Todėl pirmiau pateiktas tvirtinimas buvo atmestas.

(186)

Be to, dėl bankroto, įmonių ar nuosavybės įstatymų taikymo arba netinkamo vykdymo užtikrinimo šviesolaidžių kabelių rinkose ZTT nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų ir kad SPM reglamento išvados šiuo atžvilgiu buvo susijusios su kita rinka. ZTT taip pat teigė, kad dėl darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų buvo pateikti irgi tik bendro pobūdžio įrodymai, kurie neįrodo, kad šviesolaidžių kabelių atveju darbo rinka buvo iškraipyta.

(187)

Kaip paaiškinta 163 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos išvados SPM tyrime, į kurias ZTT daro nuorodą kalbėdama apie skundą, buvo pagrįstos ataskaitoje pateiktais įrodymais, susijusiais su visais KLR pramonės sektoriais, todėl skundo pateikėjo nuorodos į tas išvadas buvo pagrįstos. Bet kuriuo atveju, atlikusi tyrimą Komisija 3.1.1.6 skirsnyje nustatė, kad, net ir potencialiai, šviesolaidžių kabelių sektoriuje buvo diskriminuojamai taikomi bankroto ir nuosavybės įstatymai arba buvo neužtikrintas jų tinkamas vykdymas, įskaitant nagrinėjamojo produkto atžvilgiu. Panašiai dėl darbo užmokesčio sąnaudų skundo pateikėjas pateikė nuorodas į įrodymus ataskaitoje, kurie yra susiję su visa KLR pramonės struktūra ir todėl yra aktualūs šviesolaidžių kabelių rinkai. Bet kuriuo atveju, atlikusi tyrimą Komisija taip pat nustatė, kaip konkrečiai aprašyta 3.1.1.7 skirsnyje, kad šviesolaidžių kabelių sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį. Todėl ZTT tvirtinimas buvo atmestas.

(188)

Dėl skunde pateiktų nuorodų į subsidijas ZTT tvirtino, kad netiesa, jog jos buvo skirtos viešosios politikos tikslams įgyvendinti arba buvo suteiktos siekiant užtikrinti, kad šios įmonės neveiktų nepriklausomai nuo valstybės.

(189)

Komisija laikosi nuomonės, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad įvairios subsidijos buvo susijusios su politikos tikslų įgyvendinimu (pvz., industrializacija, technologijų plėtra ar pramonės pertvarka), o tai, Komisijos nuomone, rodo galimą tam tikrą iškraipymą dėl valstybės kišimosi ir tai galima laikyti pakankamu veiksniu, pateisinančiu tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(190)

Dėl iškraipymų, susijusių su žaliavomis, ZTT teigė, kad ji yra visiškai vertikaliai integruota bendrovė, taigi gamybos išteklius perka jos susijusios bendrovės ir mažai tikėtina, kad jų kainas iškraipė pradinės grandies rinkos. ZTT taip pat tvirtino pateikusi susijusią informaciją apie susijusių bendrovių pradinės grandies medžiagų gamybą. ZTT teigimu, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad pati šviesolaidžių kabelių rinka buvo iškraipyta, todėl nebuvo įrodymų, kad ZTT sąnaudos buvo iškraipytos. ZTT taip pat nurodė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę reikėtų naudoti tas jos sąnaudas, kurios nebuvo įrodytos kaip iškraipytos.

(191)

Kaip nurodyta pirmiau, visų pirma 181 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad byloje esančių įrodymų pakanka tyrimui inicijuoti. Dėl to Komisija nustatė, kad įvairių rūšių kompleksiniai dideli iškraipymai, aprašyti 3.1.1.2–3.1.1.9 skirsniuose, darė poveikį ne tik šviesolaidžių kabelių sektoriuje veiklą vykdančioms bendrovėms, bet ir, kaip nurodyta 155 konstatuojamojoje dalyje, KLR šviesolaidžių kabelių gamintojų naudojamų žaliavų gamintojams ir pagrindinių gamybos išteklių toms žaliavoms gaminti gamintojams vertės grandinės pradinės rinkos lygmeniu. Net jei ZTT savo gamybos išteklius pirktų iš susijusių bendrovių, šių gamybos išteklių gamintojai, kaip ir ZTT, yra susiję su minėtuose skirsniuose aprašytais iškraipymais. ZTT pateiktoje informacijoje nebuvo tikslių ir tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad kurias nors jos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą būtų galima laikyti neiškraipytomis. Todėl tvirtinimas atmestas.

(192)

Galiausiai ZTT teigė, kad jei Komisija nustatytų, jog valstybė kišosi, kad padėtų diegti didelės spartos plačiajuostį ryšį remdama šviesolaidžių kabelių arba šviesolaidžių kabelių gamybos išteklių rinkas (visų pirma per subsidijas), pažymėtina, kad tokiu rėmimu buvo ištaisytas rinkos nepakankamumas ir prisidėta prie teigiamo išorinio poveikio, todėl tokio rėmimo nereikėtų laikyti dideliu kišimusi, o susijusių iškraipymų negalima laikyti dideliais.

(193)

Atsižvelgiant į 172 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos paaiškinimą, klausimas, ar valstybės kišimasis ištaiso rinkos nepakankamumą, nėra aktualus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymui. Bet koks valstybės kišimasis, dėl kurio atsirastų arba galėtų atsirasti rinkos iškraipymas, atitinkantis 2 straipsnio 6a dalies b punkte pateiktą „didelio iškraipymo“ apibrėžtį, turi būti vertinamas pagal tą straipsnį. Todėl Komisija atmetė ZTT tvirtinimą.

(194)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo ir iš esmės pakartojo savo anksčiau pateiktą informaciją.

(195)

Kinijos vyriausybė teigė, kad, pirma, ataskaita turi trūkumų ir ja pagrįsti sprendimai neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Tiksliau Kinijos vyriausybė tvirtino, kad ši ataskaita nėra „ataskaita“ pagal ES teisės aktus. Kyla abejonių, ar ši ataskaita gali būti laikoma oficialia Komisijos pozicija. Kalbant apie faktines aplinkybes, Kinijos vyriausybės teigimu, ataskaitoje faktai pateikti klaidingai, ji yra vienpusė ir nesusijusi su realybe. Be to, tai, kad šalies ataskaitas Komisija parengė tik kelioms atrinktoms šalims, kelia nerimą dėl didžiausio palankumo režimo. Taip pat tai, kad Komisija remiasi ataskaitoje pateiktais įrodymais, Kinijos vyriausybės nuomone, neatitinka sąžiningos ir teisingos teisės dvasios, nes tai iš esmės prilygsta bylos nagrinėjimui iki teismo proceso.

(196)

Antra, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad normaliosios vertės skaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su ADS, ypač su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi, kurioje pateiktas išsamus aplinkybių, kuriomis galima apskaičiuoti normaliąją vertę, sąrašas, į kurį „dideli iškraipymai“ neįtraukti. Be to, Kinijos vyriausybės teigimu, naudojant tinkamos tipiškos šalies duomenis nesilaikoma GATT VI.1 straipsnio b dalies ir ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, pagal kurias apskaičiuojant normaliąją vertę reikalaujama naudoti kilmės šalies gamybos sąnaudas.

(197)

Trečia, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nagrinėdama įvairias praktikas, nesilaiko PPO taisyklių, nes Komisija, pažeisdama ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, neatsižvelgė į Kinijos gamintojo įrašus nenustačiusi, ar šie įrašai atitinka Kinijos bendruosius apskaitos principus. Kinijos vyriausybė šiuo atveju nesutinka su Komisijos anksčiau pateiktu atsakymu (žr. 146 ir 168 konstatuojamąsias dalis).

(198)

Ketvirta, Kinijos vyriausybė teigia, kad Komisija turėtų nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti, ar tipiškoje šalyje yra vadinamųjų rinkos iškraipymų. Paprasčiausiai priėmus tipiškos šalies duomenis be tokio vertinimo yra taikomi „dvigubi standartai“. Kinijos vyriausybės nuomone, tas pats pasakytina ir apie ES pramonės kainos ir sąnaudų vertinimą. Penkta, Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad ES yra daug rinkos iškraipymų, pavyzdžiui, taikomos valdžios institucijų gairės, komerciniai bankai atsižvelgia į socialinius aspektus, taikomas atleidimas nuo mokesčių, skiriama finansinė parama ar ekonominis gelbėjimas viešosiomis lėšomis.

(199)

Dėl pirmojo argumento, susijusio su ataskaita, didžiausio palankumo režimo klausimą Komisija labai išsamiai išnagrinėjo 170 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat 174 konstatuojamojoje dalyje atsakyta į pastabas, kad ataskaita turi faktinių trūkumų. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat aptartas argumentas dėl Komisijos nešališkumo. Kalbant apie ataskaitos statusą pagal ES teisės aktus, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nenustatytas nei konkretus ataskaitų dėl didelių iškraipymų formatas, nei ataskaitos skelbimo kanalas. Komisija priminė, kad ataskaita yra faktais pagrįstas techninis dokumentas, naudojamas tik prekybos apsaugos tyrimuose. Todėl ataskaita atitinkamai parengta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, nes ji yra aprašomojo pobūdžio dokumentas, kuriame nepateikiama jokių politinių pažiūrų, pageidavimų ar sprendimų. Tai nedaro poveikio jos turiniui, t. y. objektyviems informacijos apie didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų buvimą šaltiniams, kurie yra svarbūs taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Dėl antrojo ir trečiojo argumentų, susijusių su tariamu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumu su PPO teise, Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė nepateikė jokių naujų įrodymų, o tik nuorodą į Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje ES – biodyzelinas ir kolegijos ataskaitą byloje ES – sąnaudų koregavimas. Tačiau į šiuos argumentus jau pakankamai atsakyta 146 ir 168 konstatuojamosiose dalyse. Ketvirtasis argumentas dėl trečiųjų šalių duomenų vertinimo jau išnagrinėtas 171 konstatuojamojoje dalyje. Dėl penktojo argumento dėl tariamų iškraipymų ES rinkoje Komisija pažymėjo, kad 170 konstatuojamojoje dalyje jau išsamiai paaiškinta, kodėl atliekant šį tyrimą tokie aspektai nėra aktualūs. Todėl Komisija atmetė Kinijos vyriausybės argumentus.

(200)

„ZTT Group“ pirmiausia pakartojo savo nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO susitarimais, ir teigė, kad Komisijos atsakymai į ankstesnius bendrovės argumentus nėra aiškiai pagrįsti, visų pirma, nenurodytas PPO susitarimų teisinis pagrindas (žr. 146 konstatuojamąją dalį). Todėl, „ZTT Group“ nuomone, atskleidimas neatitinka Komisijos sprendimą pateisinančių tinkamų motyvų teisinių standartų. Antra, „ZTT Group“ tvirtino, kad neįrodyta, jog grupė yra susijusi su dideliais iškraipymais, nes, viena vertus, įprasta partijos politinė veikla bendrovėje arba bendrovės vadovų narystė KKP nereiškia tiesioginės KKP įtakos grupei ir, kita vertus, „ZTT Group“ yra privati biržinė bendrovė ir jai taikomi į rinką orientuoti įmonių valdymo ir įtraukimo į sąrašus reikalavimai. Šiuo atžvilgiu „ZTT Group“ pažymėjo, kad valstybės kišimasis nereiškia didelių iškraipymų, nes vyriausybės kišimasis taip pat gali padėti ištaisyti rinkos nepakankamumą, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio sektoriuje, kuriame plačiai naudojamas tiriamasis produktas.

(201)

Komisija pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir PPO teisės suderinamumą išsamiai išnagrinėjo 146, 179 ir 168 konstatuojamosiose dalyse. Visų pirma Komisija paaiškino, kad nors „ZTT Group“ nurodyta PPO jurisprudencija nėra susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, pagal tą jurisprudenciją bet kuriuo atveju leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie tinkamai pakoreguojami, kai toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas. Dėl „ZTT Group“ argumento, kad šviesolaidžių kabelių sektoriuje nėra didelių iškraipymų, Komisija pažymėjo, kad šie klausimai jau išsamiai aptarti 154 ir 181 konstatuojamosiose dalyse. Nors iš „ZTT Group“ pateiktos informacijos nėra visiškai aišku, ar plačiajuosčio ryšio sektoriui Kinijoje būdingas rinkos nepakankamumas, jos bendros pastabos, nepatvirtintos įrodymais, kad KKP veikla bendrovėje nereiškia KKP įtakos arba kad valstybės kišimasis nereiškia didelių iškraipymų, negali pakeisti Komisijos išvadų, padarytų tiriant įvairius elementus, iš kurių matyti, kad sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip nurodyta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose. Todėl Komisija atmetė „ZTT Group“ pateiktus argumentus.

(202)

CCCME pakartojo savo nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS. Visų pirma CCCME pažymėjo, kad, kaip teigia Komisija, pagal PPO teisę, kaip išaiškino Apeliacinis komitetas ginče „ES – biodyzelinas“, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Tačiau CCCME nurodė, kad metodika pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nėra aiškiai susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kurios nagrinėtos byloje DS473. Be to, CCCME teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa yra suderinama su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi.

(203)

Komisija sutinka su CCCME, kad metodika pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį iš tiesų nėra aiškiai susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kaip jau pažymėta 146 konstatuojamojoje dalyje. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo sąlygos ir atitinkamo vertinimo esmė skiriasi nuo sąlygų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Todėl argumentas dėl pastarosios nuostatos suderinamumo su PPO nėra aktualus atliekant šį tyrimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė CCCME argumentus.

(204)

FTT, darydama aiškią nuorodą į CCCME pastabas, teigė, kad įtarimai dėl rinkos iškraipymų yra nepagrįsti. FTT nuomone, skundo pateikėjas, užuot rėmęsis faktiniais įrodymais, tik pakartoja ankstesnes Komisijos išvadas ir nurodo ataskaitą, kurioje savo ruožtu nagrinėjamos Kinijos rinkos ir ekonominės struktūros platesnėse srityse ir nėra konkrečių įrodymų, susijusių su šviesolaidžių kabelių sektoriumi. Todėl FTT nesupranta, kaip tokie elementai, kaip valstybės nuosavybė, chemijos pramonės struktūra, politikos tikslai ar KKP vaidmuo bendrovėje, rodo, kad komercinė veikla šviesolaidžių kabelių sektoriuje yra iškraipyta.

(205)

FTT argumentai yra netinkami. Kaip jau paaiškinta 152 konstatuojamojoje dalyje, ataskaita toli gražu nėra nekonkreti ar susijusi su Kinijos ekonomikos struktūra „platesnėse srityse“, nes joje aprašomi įvairūs horizontalaus pobūdžio iškraipymai, būdingi visai Kinijos ekonomikai ir darantys poveikį nagrinėjamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms bei gamybos sąnaudoms. Be to, Komisija pažymėjo, kad ataskaita nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo Komisija rėmėsi nustatydama, ar esama didelių iškraipymų. Papildomi Komisijos naudojami bandomieji elementai ir remiantis tokiais įrodymais Komisijos padarytos išvados išdėstyti 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose. Todėl, nors FTT nurodyti elementai, kaip antai valstybės nuosavybė arba KKP vaidmuo bendrovėse, yra vieni iš svarbių veiksnių, rodančių, kad esama didelių iškraipymų, Komisijos bendra išvada dėl didelių iškraipymų buvimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, yra pagrįsta daug platesniais įrodymais. Todėl Komisija atmetė FTT argumentus.

(206)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(207)

Kaip paaiškinta 209 ir 210 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Argentiną, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(208)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 dalyje Komisija nurodė Turkiją kaip galimą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normaliajai vertei remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais nustatyti. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimas tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(209)

2020 m. lapkričio 19 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su šviesolaidžių kabelių gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė šešias galimas tipiškas šalis – Kolumbiją, Malaiziją, Serbiją, Pietų Afriką, Tailandą ir Turkiją – ir tinkamiausia tipiška šalimi laikė Turkiją. Dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo pastabų iš „Connect Com“, CCCME ir „ZTT group“. Tos pastabos išsamiai išanalizuotos 226–237 konstatuojamosiose dalyse.

(210)

2021 m. kovo 12 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Argentiną. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima susijusios tipiškos šalies bendrovės „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ informacija. Antrajame pranešime taip pat atsakyta į pastabas, gautas dėl pirmojo pranešimo. Pastabų dėl antrojo pranešimo pateikė „Connect Com“, CCCME ir „ZTT group“. Tos pastabos išsamiai išanalizuotos 247–292 konstatuojamosiose dalyse.

(211)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Kolumbiją, Malaiziją, Serbiją, Pietų Afriką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas nagrinėjamasis produktas. 2020 m. lapkričio 30 d. pastabų pateikė „Connect Com“, o 2020 m. gruodžio 3 d. (pratęstas terminas) – CCCME ir „ZTT group“.

(212)

„Connect Com“ tvirtino, kad Komisija taip pat turėtų nagrinėti Meksiką, Rusiją ir Kazachstaną kaip galimas tipiškas šalis. Tačiau Komisija šiose šalyse nenustatė jokio šviesolaidžių kabelių gamintojo, kurio finansinė informacija būtų lengvai prieinama, todėl šių šalių toliau nevertino.

(213)

„ZTT group“ tvirtino, kad Turkijos ekonomika nukentėjo nuo didelių iškraipymų, visų pirma energijos rinkoje, taip pat elektronikos ir optikos rinkose, ir šiuo atžvilgiu nurodė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2020 m. Turkijos ataskaita“ (116). Atsižvelgiant į 294 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą tinkama tipiška šalimi pasirinkti Argentiną, šis tvirtinimas neteko prasmės.

(214)

„ZTT group“ tvirtino, kad bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) nėra tinkamas rodiklis šalies ekonominio išsivystymo lygiui įvertinti, nes BNP vienam gyventojui nepakankamai apibendrina šalies išsivystymo lygio arba įvertina gerovę, ir kad bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklis yra daug tikslesnis. „ZTT group“ taip pat pažymėjo, kad, vertinant pagal BVP vienam gyventojui, ne Turkijos, o Malaizijos, ekonominio išsivystymo lygis yra panašesnis į Kinijos, todėl ne Turkijos, o Malaizijos išsivystymo lygis yra panašesnis į Kinijos. „ZTT group“ tvirtino, kad atliekant tokią analizę taip pat reikėtų atsižvelgti į našumą ir, nors abiejų šalių našumas buvo didesnis nei Kinijos, vertinant pagal ekonomikos panašumą Malaizija buvo artimesnė nei Turkija. „ZTT group“ taip pat pažymėjo, kad, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksu (kuriuo į vieną indeksą sujungiami įvairūs vystymosi rodikliai, kaip antai tikėtina gyvenimo trukmė, mokyklos lankymas ir BNP vienam gyventojui, ir kuo skaičius didesnis, tuo didesnis išsivystymo lygis), ne Turkijos, o Malaizijos išsivystymo lygis yra panašesnis į Kinijos. Galiausiai „ZTT group“ pažymėjo, kad, remiantis Gini koeficientu (nelygybės rodiklis nuo 0 iki 100 – kuo didesnis skaičius, tuo didesnė nelygybė), ne Turkija, o Malaizija pagal nelygybės lygį yra panašesnė į Kiniją.

(215)

„Connect Com“ tvirtino, kad Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pramonės gamybos sąlygas, nes, priešingai nei Turkijoje, Kinijoje naudojamos labai pažangios technologijos, ir į rinkoje veikiančių bendrovių skaičių.

(216)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad apskaičiuodama šalių, kuriose esama didelių iškraipymų, normaliąją vertę, Komisija gali kaip eksportuojančią šalį naudoti tipišką panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį. Siekdama nustatyti, kurių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies, Komisija kiekvienu atveju naudoja šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria prie tos pačios pajamų kategorijos. Komisija tai daro naudodamasi savo veiksmų laisve aiškinti ir taikyti pagrindinį reglamentą, kaip ne vieną kartą yra patvirtinęs Teisingumo Teismas, tokiomis aplinkybėmis, kai jai tenka tą daryti (117). Komisija mano, kad toks skirstymas į kategorijas leidžia turėti pakankamą skaičių potencialiai tinkamų panašaus išsivystymo lygio šalių, siekiant pasirinkti tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą,, kartu užsitikrinant nuoseklią ir objektyvią šalių grupę.

(217)

Pagrindiniame reglamente nereikalaujama, kad tipiška šalis būtų panašiausia į eksportuojančią šalį pagal ekonominio išsivystymo lygį, našumą, tikėtiną gyvenimo trukmę, išsivystymo lygį, nelygybės lygį, gamybos sąlygas ar konkurencijos lygį. Todėl nė vienas iš pirmiau nurodytų elementų nėra aktualus pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Šiuo atveju atitinkama Pasaulio banko kategorija, kuriai priskiriama Kinija, yra didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys. Todėl visų į tą sąrašą įtrauktų ir abiejuose pranešimuose išanalizuotų šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos ir laikyta, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą kriterijų.

(218)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad reikia toliau tikrinti, ar Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos, Pietų Afrikos, Tailando ir Turkijos viešieji duomenys, visų pirma nagrinėjamojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra prieinami. Kaip paaiškinta 219–224 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė vieną šviesolaidžių kabelių gamintoją Kolumbijoje, keturis Malaizijoje, vieną Serbijoje, du Pietų Afrikoje, tris Tailande ir keturis Turkijoje.

(219)

Kolumbijos bendrovės „Furukuwa Industrial Colombia S A S“ laisvai prieinami buvo 2018 m. finansiniai duomenys, todėl bendrovė negalėjo būti laikoma tinkama tiriamojo laikotarpio atžvilgiu. Kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, apie kitus gamintojus kitose galimose tipiškose šalyse buvo galima gauti naujesnių duomenų.

(220)

Malaizijoje Komisija nustatė keturis lengvai prieinamus finansinius duomenis teikiančius gamintojus: „Fujikura Federal Cables SDN BHD“ (toliau – „Fujikura“), „Lite Kabel SDN BHD“ (toliau – „Lite Kabel“), „Opcom Cables SDN BHD“ (toliau – „Opcom“) ir „Tenaga Cable Industries SDN BHD“ (toliau – „Tenaga“). „Lite Kabel“ ir „Tenaga“ lengvai prieinami buvo 2018 m. finansiniai duomenys, o „Opcom“ – 2019 m. pirmo ketvirčio finansiniai duomenys, todėl bendrovės negalėjo būti laikomos tinkamomis tiriamojo laikotarpio atžvilgiu. „Fujikura“ lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys, tačiau bendrovė veikė nuostolingai.

(221)

Serbijoje „Novkabel Doo Novi Sad“ lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys, tačiau bendrovė veikė nuostolingai.

(222)

Pietų Afrikoje Komisija nustatė du šviesolaidžių kabelių gamintojus: „CBI-Electric Telecom Cables (PTY) LTD“ ir „Malesela Taihan Electric Cable (PTY) LTD“. Tačiau šių bendrovių finansiniai duomenys nebuvo lengvai prieinami.

(223)

Tailande Komisija nustatė tris šviesolaidžių kabelių gamintojus: „Futong Group Communication Technology (Thailand) Co Ltd“ (toliau – „Futong“), „Siam Fiber Optics Co Ltd“ (toliau – „Siam Fiber“) ir „Tai Fiber Optics Co Ltd“ (toliau – „Tai Fiber“), kurių lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys. 2019 m. „Futong“ veikė pelningai, o „Siam Fiber“ ir „Tai Fiber“ – nuostolingai.

(224)

Turkijoje Komisija nustatė keturis šviesolaidžių kabelių gamintojus, kurių finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami: „Cen Kablo Sanayi Ve Ticaret AS“ (toliau – „Cen Kablo“), „Corning Optik Iletisim Sanayi Limited Sirketi“ (toliau – „Corning Optik“), „ETK Kablo Sanayii Ve Ticaret AS“ (toliau – „ETK Kablo“) ir „Turk Prysmian Kablo Ve Sistemleri AS“ (toliau – „Turk Prysmian“). „Cen Kablo“ ir „Corning Optik“ lengvai prieinami buvo 2018 m. finansiniai duomenys, o „ETK Kablo“ – 2017 m. finansiniai duomenys. „Turk Prysmian“ lengvai prieinami buvo 2019 m. finansiniai duomenys. Tačiau bendrovė 2019 m. užregistravo mažą pelno dydį, kuris, kaip nustatyta, nebuvo „pagrįsta suma“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

(225)

Kadangi turima naujesnių duomenų apie kitus gamintojus kitose galimose tipiškose šalyse, kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, šiuo etapu Kolumbija, Malaizija ir Turkija nebuvo laikomos galimomis tinkamomis tipiškomis šalimis. Bet kuriuo atveju Komisija toliau atsakė į tvirtinimus, susijusius su šiomis šalimis.

(226)

CCCME ir „ZTT group“ tvirtino, kad gamintojai galimose tipiškose šalyse, kurių finansiniai duomenys buvo atskleisti pirmajame pranešime, gamino ir pardavė ir nagrinėjamąjį produktą, ir kitus produktus. Tiksliau CCCME ir „ZTT group“ tvirtino, kad, remiantis „Turk Prysmian“ 2019 m. metine ataskaita, 89 % jos pardavimo sudarė energijos tiekimui skirti kabeliai ir tik 11 % – telekomunikacijų kabeliai, todėl ji nebūtų geras jos šviesolaidžių kabelių veiklos finansinių duomenų šaltinis. Be to, „ZTT group“ tvirtino, kad „Corning Optik“ veikla taip pat buvo susijusi ne tik su šviesolaidžių kabelių gamyba.

(227)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad šių bendrovių veikla ir toliau buvo kabelių, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamyba, todėl šių bendrovių finansiniai duomenys būtų tipiškas šviesolaidžių kabelių gamybos Turkijoje 2019 m. finansinės veiklos pakaitinis rodiklis. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas priklauso nuo lengvai prieinamų duomenų ir gali būti, kad prieinami viešieji duomenys – tai ne išsamiausi nagrinėjamojo produkto, o bendresnio lygmens duomenys. Todėl šis argumentas nepriimtinas.

(228)

„Connect Com“ tvirtino, kad dėl Sąjungos gamintojo „Prysmian“ ir Turkijos gamintojo „Turk Prysmian“ ryšių Turkijos bendrovės pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas yra nepatikimi. „Connect Com“ nepaaiškino, kodėl dėl tokio ryšio PBA išlaidos ir pelnas yra nepatikimi, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(229)

CCCME ir „ZTT group“ pažymėjo, kad keli dideli Turkijos gamintojai, kaip antai „Turk Prysmian“ ir „Corning Optik“, šviesolaidžių kabelius importavo iš savo susijusių bendrovių, todėl tokios susijusios importo kainos negalėjo atspindėti rinkos kainų. Kita vertus, skundo pateikėjas teigė, kad taip nėra. Kadangi šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, jis yra nepriimtinas.

(230)

„ZTT group“ pateikė Malaizijos gamintojo „Opcom Cables“ 2019 m. ir 2020 m. metines ataskaitas ir Malaizijos gamintojo „Lite“ 2019 m. metinę ataskaitą, kurios buvo viešai prieinamos. Pirmajame pranešime abi bendrovės buvo nurodytos kaip šviesolaidžių kabelių gamintojos, kaip nurodyta 220 konstatuojamojoje dalyje. „ZTT group“ pasiūlė, kad tipiškai šaliai nustatyti turėtų būti naudojami šių dviejų Malaizijos gamintojų finansiniai duomenys. „ZTT group“ pažymėjo, kad abi Malaizijos bendrovės 2019 ir 2020 m. veikė nepelningai, tačiau pasiūlė šiam rodikliui naudoti kitų metų duomenis, nes 2018 m. „Lite Kabel“ veikė pelningai.

(231)

Kadangi abi Malaizijos bendrovės atitinkamai 2019 ir 2020 m. veikė nepelningai, jų duomenų nebuvo galima naudoti, nes tai nebuvo „pagrįsta suma“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje. Kalbant apie 2018 m., t. y. laikotarpio iki tiriamojo laikotarpio, duomenų naudojimą, pirmenybė visada teikiama tiriamojo laikotarpio duomenims. Šiuo konkrečiu atveju kitoje galimoje tipiškoje šalyje yra prieinamų tiriamojo laikotarpio finansinių duomenų, todėl nėra pagrindo naudoti kito laikotarpio duomenis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(232)

CCCME taip pat teigė, kad tuo atveju, jei Malaizijoje nebūtų gamintojo, kuris 2019 m. būtų veikęs pelningai ir jo finansinė informacija būtų lengvai prieinama, PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija turėtų naudoti Sąjungos gamintojų duomenis, kaip ji tai padarė atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl antidempingo priemonių volframo elektrodams iš Kinijos (118).

(233)

Komisija pažymi, kad pagal pagrindinį reglamentą pirmenybė teikiama tipiškos šalies, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies, duomenims, todėl šis tvirtinimas negali būti priimtas.

(234)

„ZTT group“ tvirtino, kad gamybos veiksnių vertei nustatyti Komisija turėtų remtis ne „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (119), o Kinijos muitinės arba tipiškos šalies nacionalinės muitinės importo statistiniais duomenimis, nes tariamai jie būtų patikimesni nei GTA duomenys.

(235)

Komisija pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys nepateikė įrodymų, kad GTA duomenys buvo mažiau patikimi nei oficialūs muitinės statistiniai duomenys. Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad GTA duomenų šaltinis pagal dvišales sutartis, kurias GTA sudarė su visomis šalimis, kurios naudojasi GTA, buvo oficialūs nagrinėjamosios šalies muitinės statistiniai duomenys. Komisija taip pat pažymėjo, kad kai kurios viešojo administravimo institucijos jau seniai naudoja GTA, kad gautų muitinės statistinius duomenis, ir kad šia duomenų baze įvairiais tikslais ir skirtingomis aplinkybėmis taip pat plačiai naudojasi privatūs veiklos vykdytojai. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(236)

CCCME ir „ZTT group“ tvirtino, kad didelė dalis Turkijos importuojamų šviesolaidžių, kurių prekės kodas yra 9001 10, nebuvo medžiagos, naudotos nagrinėjamajam produktui gaminti, kaip antai daugiamodžiai pluoštai, todėl GTA Turkijos importo kaina negalėjo pagrįstai atspindėti neiškraipytos vienmodžių pluoštų kainos. CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti Malaiziją kaip galimą tipišką šalį, nes Malaizijos importo pagal prekės kodą 9001 10 vienmodžių šviesolaidžių dalis buvo daug didesnė nei Turkijos, todėl GTA Malaizijos importo duomenys buvo patikimesni nei Turkijos. CCCME taip pat tvirtino, kad kadangi Turkija šviesolaidžius daugiausia importavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o Malaizija – daugiausia iš Indijos, pristatymo išlaidos turėtų mažesnį poveikį Malaizijos importo duomenims.

(237)

Dėl argumentų, susijusių su Malaizija, visų pirma dėl vienmodžių šviesolaidžių importo vertės tipiškumo, atsižvelgiant į didesnę šio gamybos ištekliaus sąnaudų dalį pagal prekės kodą 9001 10 ir mažesnes pristatymo išlaidas (palyginti su Turkija), Komisija pažymėjo, kad lygindama įvairių gamybos išteklių importą įvairiose šalyse ji patikrino, ar importas į galimas šalis buvo pakankamai tipiškas. Be to, pasirinkusi tinkamą tipišką šalį, Komisija naudoja išsamesnius konkrečios šalies prekių kodus, kurie, kiek įmanoma, yra išsamesni už SS 6 skaitmenų kodą, kaip nurodyta 318 konstatuojamojoje dalyje.

(238)

Kadangi Komisija neturėjo prieinamos tiriamojo laikotarpio informacijos apie Kolumbijos ir Pietų Afrikos gamintojų arba pelningų Malaizijos ir Serbijos gamintojų finansinius duomenis, šios jurisdikcijos nebuvo laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis. Komisija atliko papildomus galimų tinkamų tipiškų šalių tyrimus ir, kaip aprašyta antrajame pranešime, taip pat nustatė vieną šviesolaidžių kabelių gamintoją Argentinoje („Prysmian Energia Cables y Sistemas De Argentina S.A.“), vieną – Brazilijoje („Prysmian Cabos e Sistemas do Brasil S/A“) ir vieną papildomą elektros kabelių gamintoją Tailande („Venine Cable“), kurių lengvai prieinama buvo 2019 m. finansinė informacija.

(239)

Komisija taip pat išanalizavo pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., šviesolaidžių, didelio ir mažo tankio polietileno, aliuminiu plakiruotos plieninės vielos, stiklo pluošto verpalų, mažai degios halogeno neturinčios apvalkalo medžiagos, fosfatuojančios plieninės vielos su polietileno sluoksniu ir vamzdelių) importą į Argentiną, Braziliją, Tailandą ir Turkiją.

(240)

Nebuvo įtraukti visų tipiškos šalies gamybos veiksnių importo iš Kinijos duomenys, atsižvelgiant į didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Be to, taip pat neįtraukti importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių šalių, išvardytų Reglamento (ES) 2015/755 (120) I priede (Azerbaidžano, Baltarusijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Turkmėnistano, Uzbekistano), duomenys, nes šio importo kainos nebuvo laikomos neiškraipytomis kainomis.

(241)

Kalbant apie Argentiną, pusė šviesolaidžių, kurie yra pagrindinis gamybos išteklius, buvo importuoti iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Tačiau 8 skaitmenų lygmens analizė parodė, kad importo apimtis iš Kinijos buvo didelė (52 %) tik pagal vieną iš trijų atitinkamų kodų. Todėl nustatyta, kad šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė nėra tinkami apskritai. Kiti pagrindiniai gamybos veiksniai buvo dideliais kiekiais importuojami iš rinkos ekonomikos šalių. Todėl laikoma, kad neiškraipyto importo į Argentiną tipiškumas yra didelis.

(242)

Brazilijoje šviesolaidžiai daugiausia importuojami iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Tuo tarpu analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šviesolaidžiai buvo importuojami pagal tris kodus, o pagal du iš tų kodų beveik visas importas buvo iš Kinijos. Todėl šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė buvo laikomi nepatikimais. Be to, Komisija pažymėjo, kad 6 skaitmenų lygmeniu 72 % aliuminiu plakiruotos plieninės vielos, kurią vienas eksportuojantis gamintojas naudoja šviesolaidžių kabeliams gaminti, buvo importuota iš Kinijos. Analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šis gamybos veiksnys buvo importuotas pagal du kodus ir pagal abu šiuos kodus daugiau kaip 60 % importo sudarė importas iš Kinijos. Todėl šio gamybos ištekliaus ir jo pagrindinės vertės tipiškumas buvo laikomas nepatikimu ir, kadangi tai buvo svarbus šviesolaidžių kabelių gamybos išteklius, jis daro poveikį didelei normaliosios vertės daliai. Be to, 80 % stiklo pluošto verpalų importuota daugiausia iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šis gamybos veiksnys buvo importuotas pagal du kodus ir pagal abu šiuos kodus daugiau kaip 60 % importo sudarė importas iš Kinijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neiškraipyto importo į Braziliją tipiškumas bendrai laikytas nedideliu.

(243)

Tailande, panašiai kaip Brazilijoje, pagrindinis gamybos išteklius, t. y. šviesolaidžiai, buvo importuojamas daugiausia iš Kinijos. Tik 15 % visų šviesolaidžių importuota iš kitų, neiškraipytų šaltinių (analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu). Be to, analizuojant 8 skaitmenų lygmeniu, šviesolaidžiai buvo importuoti pagal du kodus ir pagal abu šiuos kodus daugiau kaip 70 % importo sudarė importas iš Kinijos. Todėl šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė buvo laikomi nepatikimais. Be to, 96 % stiklo pluošto verpalų importuota daugiausia iš Kinijos, analizuojant 6 skaitmenų lygmeniu. Šis kodas neturi 8 skaitmenų lygmens kodo. Todėl šio gamybos ištekliaus tipiškumas ir pagrindinė vertė taip pat buvo laikomi nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neiškraipyto importo į Tailandą tipiškumas bendrai laikytas nedideliu.

(244)

Kalbant apie Turkiją, iš Kinijos dideliais kiekiais buvo importuoti tik du gamybos veiksniai, kurie buvo naudojami nedideliais kiekiais šviesolaidžių kabelių gamybos sąnaudoms. Taigi neiškraipyto importo į Turkiją tipiškumas yra didelis.

(245)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta (224, 241–244 konstatuojamosios dalys), Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Argentiną ir remtis „Prysmian Energia Cables Y Sistemas de Argentina S.A.“ duomenimis.

(246)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Argentinos, kaip tipiškos šalies, ir „Prysmian Energia Cables Y Sistemas de Argentina S.A.“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo. Pastabų pateikė „Connect Com“, CCCME ir „ZTT group“.

(247)

„ZTT group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad BNP nėra tinkamas rodiklis šalies ekonominio išsivystymo lygiui įvertinti, nes jis apima ne tik toje šalyje gautas pajamas, bet ir iš tos šalies gautas pajamas, ir teigė, kad Komisija padarė akivaizdžią faktų vertinimo klaidą, kai, vertindama ekonominio išsivystymo panašumą į Kinijos ekonominį išsivystymą, atsižvelgė tik į Pasaulio banko pajamų kategoriją, pagrįstą BNP vienam gyventojui. Kaip ir Turkijos atveju, kaip paaiškinta 214 konstatuojamojoje dalyje, „ZTT group“ tvirtino, kad vertinant pagal BVP vienam gyventojui, našumo lygį ir Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą Malaizijos ekonominis išsivystymas Kinijai buvo artimesnis nei Argentinos ekonominis išsivystymas, todėl tvirtinta, kad Malaizija yra geresnė tipiška šalis nei Argentina.

(248)

Komisija nesutinka su „ZTT group“ tvirtinimu, kad padarė akivaizdžią klaidą, kai vertindama galimų tipiškų šalių ekonominio išsivystymo lygį naudojo BNP. Kaip išsamiai paaiškinta 216 ir 217 konstatuojamosiose dalyse, siekdama nustatyti, kurių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies, Komisija kiekvienu atveju naudoja šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria prie tos pačios pajamų kategorijos. Pagrindiniame reglamente nenustatyta jokių papildomų reikalavimų pasirinkti šalį, kuri į eksportuojančią šalį yra panašiausia pagal BVP vienam gyventojui, našumo lygį arba Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą. Šiuo atveju atitinkama Pasaulio banko kategorija, kuriai priskiriama Kinija, buvo didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys. Todėl tiek Malaizijos, tiek Argentinos ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos ir laikyta, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą kriterijų. Todėl tvirtinimas, kad Malaizija buvo geresnė tipiška šalis nei Argentina, buvo atmestas.

(249)

CCCME tvirtino, kad iš tarptautinių rinkų Kinijos gamintojų importuojamų žaliavų sąnaudos neturėtų būti laikomos iškraipytomis ir todėl neturėtų būti keičiamos kitais duomenimis.

(250)

Atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jų (importuotos) žaliavos nebuvo iškraipytos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Su tvirtinimais jie turėjo pateikti patvirtinamuosius dokumentus (t. y. prekių kilmės šalies įrodymus, pirkimo sutartis, sąskaitas faktūras). „ZTT group“ tvirtino, kad nė vienas iš jos medžiagų ir energijos pirkimų nebuvo iškraipytas ir kad per tiriamąjį laikotarpį žaliavos buvo importuotos neiškraipytomis kainomis. Nors „ZTT group“ šiuos pirkimus įtraukė į klausimyno atsakymuose pateiktą medžiagų pirkimo sąrašą, ji nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(251)

Be to, „FTT group“ pateikė tam tikrus patvirtinamuosius dokumentus dėl penkių žaliavų, tačiau jie buvo daliniai (susiję tik su keliais sandoriais) ir neatitiko kitos atitinkamame sąraše pateiktos informacijos. Dėl to Komisija negalėjo įvertinti šio tvirtinimo ir šiuo etapu jo negalėjo priimti.

(252)

CCCME taip pat tvirtino, kad apskaičiuojant normaliąją vertę trečiosios šalies importo kainos nebuvo tipiški duomenys vidaus rinkos kainoms pakeisti, nes į importo kainą gali būti įtrauktos didesnės pristatymo išlaidos nei vidaus rinkoje įsigytų žaliavų atveju, o tai dirbtinai padidintų pakeistas žaliavų sąnaudas ir Komisija negalėtų tinkamai atskirti šių sąnaudų poveikio skirtumų.

(253)

Kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta naudoti tinkamos tipiškos šalies atitinkamus duomenis. Neiškraipytai kainai tipiškoje šalyje apskaičiuoti Komisija naudoja GTA importo kainas, prie kurių prideda atitinkamą importo tarifą. Tai laikoma konservatyviu vertinimu siekiant apskaičiuoti tinkamą neiškraipytą rinkos kainos tipiškoje šalyje pakaitinį rodiklį, atsižvelgiant į tai, kad be šios vertės gali atsirasti papildomų sąnaudų, pvz., importo mokesčių ir kitų nei importo muitas mokesčių (pvz., pridėtinės vertės mokestis), priklausomai nuo nagrinėjamosios šalies. Be to, jei nebūtų atsižvelgta į visas pristatymo išlaidas importo atveju, gauta kaina atspindėtų ne neiškraipytą kainą Argentinos rinkoje, o vidutinę gamintojo kainą EXW sąlygomis (kai parduodama eksportui) šalyse, kurios parduoda Argentinai. Tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktui, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(254)

Neturėdama įrodymų, kad naudoti duomenys ir metodika neatspindi neiškraipytų kiekvieno gamybos ištekliaus sąnaudų, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(255)

CCCME tvirtino, kad skirtingose šalyse darbo ir energijos sąnaudos labai skiriasi, todėl nustatant normaliąją vertę negalėjo būti naudojamos trečiųjų šalių darbo sąnaudos ir energijos kainos.

(256)

Kaip paaiškinta 69 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta naudoti tinkamos tipiškos šalies atitinkamus duomenis. Kaip paaiškinta 245 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrimo etape tipiška šalimi Komisija pasirinko Argentiną. Todėl, kaip paaiškinta 345 ir 348 konstatuojamosiose dalyse, naudotos neiškraipytos Argentinos darbo ir elektros energijos sąnaudos.

(257)

CCCME paprašė Komisijos patikslinti standartą, pagal kurį nustatoma, ar tipiškos šalies bendrovės pelningumas yra mažas, ar didelis.

(258)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies paskutinę pastraipą į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Tai yra teisinis standartas, kurį Komisija taiko vertindama, ar pelno lygis yra žemas, ar aukštas. Kaip reikalaujama tame straipsnyje, pelnas turi būti pagrįstas. Nustatydama, kokia suma kiekvienu atveju yra pagrįsta, Komisija atsižvelgia į kiekvieno tyrimo ypatumus, pvz., nagrinėjamąjį produktą ir sektorių. Nereikia sakyti, kad pagrįstas pelno dydis negali būti (faktiškai) neigiamas arba artimas nenuostolingumo ribai.

(259)

CCCME taip pat tvirtino, kad Argentina nebuvo tinkama tipiška šalis, nes vienintelis Komisijos nustatytas Argentinos gamintojas (t. y. „Prysmian Energia“) buvo susijęs su vienu iš skundo pateikėjų ir bendrovė užėmė didelę Argentinos rinkos dalį. Šiuo atžvilgiu CCCME nurodė antidempingo tyrimą dėl glifosato importo iš Kinijos (121), kuriame Argentina, Australija, Indija ir Malaizija buvo atmestos kaip panašios šalys, nes jų rinkose daugiausia dominavo su pagrindiniu ES skundo pateikėju susijusios bendrovės. CCCME taip pat tvirtino, kad Argentinos telekomunikacijų rinka 2020 m. labai išaugo, o Argentinos vyriausybė teikė paramą vietos gamintojams, todėl bendrovės, kuri užima didelę augančios rinkos dalį, PBA išlaidų ir pelno duomenys negali atspindėti pagrįsto ir į rinką orientuoto lygio, taigi jie neturėtų būti naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti. „Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Argentinos šviesolaidžių kabelių gamintojai nebuvo nepriklausomos bendrovės, o buvo susiję su „Prysmian“ ir „Nexans“, todėl i) Argentinos vidaus rinkoje nebuvo pakankamos konkurencijos ir nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-16/90 (122); ii) šių gamintojų sąnaudos ir pelnas viršytų konkurencingą lygį; iii) susijusių gamintojų sandorių kainos grupės viduje buvo per didelės. „Connect Com“ taip pat tvirtino, kad „Prysmian Energia“ 20 % pelnas buvo per didelis ir kad konkurencijos sąlygas labiau atitiko Tailando bendrovės „Venine Cable“ 9,5 % pelnas. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad Brazilija būtų geresnė tipiška šalis, nes šioje rinkoje veikia daugiau gamintojų ir bent keturi iš jų buvo nesusiję su skundo pateikėjais.

(260)

Tai, kad pasirinkta tipiškos šalies bendrovė yra susijusi su Sąjungos gamintoju, neturi įtakos tipiškos šalies pasirinkimui. CCCME nepateikė jokių priežasčių ar įrodymų, dėl kurių šis faktas būtų aktualus šiuo atveju. Be to, tai, kad bendrovė užima didelę Argentinos rinkos dalį, nereiškia, kad Argentinoje nėra konkurencijos ir kad tokios bendrovės finansiniai duomenys savaime būtų netinkami. Šis tvirtinimas taip pat nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kad Argentinos rinka yra antikonkurencinė. Iš tiesų nustatytas Argentinos bendrovės pelno dydis buvo 10,6 %, kaip nurodyta 362 konstatuojamojoje dalyje, o tai atitinka 9,5 % pelną, kurį „Connect Com“ nurodė kaip atitinkantį konkurencijos sąlygas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(261)

CCCME pakartojo savo prašymą Komisijai tinkama šalimi pasirinkti Malaiziją. CCCME teigė, kad neturėdama tiriamojo laikotarpio pelningų duomenų Komisija galėjo naudoti 2018 m. pelningos bendrovės finansinius duomenis, nes šviesolaidžių kabelių pramonė yra palyginti stabili pramonė, kurioje PBA išlaidų ir pelno lygis skirtingais metais per daug nesiskyrė. CCCME taip pat pabrėžė, kad per antidempingo tyrimą dėl citrinų rūgšties iš Kinijos (123), nors nustatytas Kolumbijos gamintojas 2019 m. patyrė nuostolių, Komisija vis tiek pasirinko Kolumbiją tinkama tipiška šalimi, o PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija naudojo Kolumbijos bendrovių, gaminančių panašios į citrinų rūgšties kategorijos produktus, duomenis.

(262)

Kaip paaiškinta 231 konstatuojamojoje dalyje, pirmenybė teikiama prieinamiems tiriamojo laikotarpio duomenims, o tokie duomenys turimi apie bendrovę Argentinoje. CCCME nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo to paties laikotarpio, kuriam apskaičiuojama normalioji vertė. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(263)

Be to, „ZTT group“ tvirtino, kad Malaizija yra geresnė tipiška šalis nei Argentina, nes i) trijų Malaizijos bendrovių gaminami produktai, kuriuos pasiūlė „ZTT group“, yra panašesni į produktus, kuriuos gamina „ZTT group“, nei „Prysmian Energia“ gaminami produktai; ii) Malaizijoje nustatyta daugiau šviesolaidžių kabelių gamintojų nei Argentinoje.

(264)

Be to, kad pirmasis įtarimas nebuvo pagrįstas būtinais įrodymais, šie du punktai nėra aktualūs, nes šios Malaizijos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai arba neregistravo pagrįsto pelno, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Kaip paaiškinta 230 konstatuojamojoje dalyje, „Lite“ ir „Opcom Cables“ atitinkamai 2019 ir 2020 m. veikė nepelningai, o „Tenaga Cable“ pelnas, kaip nurodyta 268 konstatuojamojoje dalyje, 2019 m. nebuvo pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(265)

„ZTT group“ tvirtino, kad Komisija galėjo naudoti 2018 m. Malaizijos bendrovės pelno dydį taip pat, kaip apskaičiuodama žalos pašalinimo skirtumą ji naudojo pelningumo iki tiriamojo laikotarpio įvertį.

(266)

2 straipsnio 6a dalyje kaip pirmasis metodas nurodomas tinkamos tipiškos šalies atitinkamų tiriamojo laikotarpio gamybos ir pardavimo sąnaudų naudojimas. Atsižvelgiant į tai, aišku, kad reikėtų naudoti ir to paties laikotarpio pelną. Jei pelnas nėra pagrįstas, kaip šiuo atveju, pasirenkama kita tipiška šalis. Todėl šis tvirtinimas negali būti priimtas.

(267)

„ZTT group“ taip pat pateikė pirmajame pranešime nurodytos Malaizijos bendrovės „Tenaga Cable Industries SDN BHB“ 2019 m. finansines ataskaitas, kaip nurodyta 220 konstatuojamojoje dalyje, ir prašė Komisijos pasirinkti Malaiziją tipiška šalimi ir apskaičiuojant normaliąją vertę naudoti šios bendrovės PBA išlaidas ir pelno dydį.

(268)

Komisija pažymėjo, kad iš tiesų ši bendrovė 2019 m. veikė pelningai, tačiau pelno dydis nebuvo pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(269)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad tipiška šalimi Komisija turėtų pasirinkti Malaiziją, o ne Argentiną, nes jos importo duomenys buvo geresni nei Argentinos. Malaizija taikė 8 skaitmenų lygmens tarifinį kodą, skirtą šviesolaidžiams (9001 10 10), kuris atitiko žaliavos, naudotos gaminant nagrinėjamąjį produktą (naudojimo paskirtis – telekomunikacijos), rūšį, ir pagal tą kodą nebuvo taikomi importo muitai, o Argentinos muitų tarifų nomenklatūroje šviesolaidžiai telekomunikacijų naudojimo paskirčiai nebuvo taip konkrečiai išskirti, be to, buvo taikomi muitai.

(270)

Šis tvirtinimas yra faktiškai neteisingas. 8 skaitmenų kodas Malaizijoje (t. y. 9001 10 10) skirtas ir telekomunikacijų, ir elektros energijos naudojimo paskirtims. Argentinoje abu atitinkami 8 skaitmenų šviesolaidžių kodai (9001 10 19 ir 9001 10 11) nenurodo naudojimo paskirties, bet aiškiai nurodo produktą, t. y. šviesolaidžius. Akivaizdu, kad šviesolaidžiai daugiausia naudojami telekomunikacijų srityje. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 231 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nerado atitinkamos Malaizijos bendrovės, kuri turėtų lengvai prieinamų tiriamojo laikotarpio finansinių duomenų ir kurios pelno dydis būtų pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(271)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad tipiška šalimi Komisija turėtų pasirinkti Malaiziją, o ne Argentiną, nes Argentinos energijos rinkoje buvo iškraipymų. Šiuo atžvilgiu ji nurodė 2019 m. „Fitch Rating“ ataskaitą (124), kurioje teigiama, kad Argentinos elektros energijos sektorius priklausė nuo vyriausybės subsidijų, mokėtų „Compania Administradora del Mercado Mayorista Eléctrico S.A.“ (toliau – CAMMESA), kurios buvo pervestos elektros energijos gamybos bendrovėms. „ZTT group“ taip pat tvirtino, kad, Pasaulio banko teigimu, Argentinos elektros rinkoje veikė keturios valstybės valdomos įmonės.

(272)

Komisija pažymėjo, kad „Fitch Rating“ ataskaita paskelbta 2019 m. birželio 13 d., o CAMMESA gautos subsidijos susijusios su laikotarpiu iki 2018 m. Be to, šios šalies pateiktose ataskaitos ištraukose tik nurodyta, kad subsidijos buvo pervestos elektros energijos gamybos bendrovėms, ir nebuvo padaryta išvada, kad šios bendrovės šias subsidijas toliau pervedė galutiniams pirkėjams. Bet kuriuo atveju, net jei taip ir būtų, tuomet elektros energijos sąnaudos, naudojamos kaip lyginamasis dydis, būtų mažesnės ir dėl to normalioji vertė taip pat būtų mažesnė, o tai būtų naudinga eksportuojantiems gamintojams. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 348 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuodama elektros energijos kainos lyginamąjį dydį Komisija naudojo elektros energijos skirstymo bendrovių „Edesur“ ir „Edenor“ tiriamuoju laikotarpiu skelbtus tarifus. „ZTT group“ pateiktoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad „Edenor“ ir „Edesur“ yra privatūs subjektai („Edenor“ akcijų daugumą valdo „Pampa Energia“, o „Edesur“ – „Enel Americas“), todėl, atrodo, jie šių subsidijų negavo. Be to, nebuvo pateikta jokių tariamų subsidijų poveikio rinkai įrodymų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(273)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad tipiška šalimi pasirinkus Argentiną, o ne Malaiziją, importo statistiniai duomenys pagal Argentinos kodą 9001 10 19 neturėtų būti įtraukiami į neiškraipytos to gamybos ištekliaus kainos skaičiavimą, nes importo apimtis yra maža (688 kg), o jo kaina – labai didelė, todėl tariamai šis importas nėra vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Be to, tvirtinta, kad reikėtų įtraukti Argentinos kodo 9001 10 20 („Haces Y Cables De Fibras ópticas“ – šviesolaidžių kabeliai ir grįžtės) duomenis, nes importo pagal šį kodą apimtis buvo daug didesnė ir daug įprastesnė (1 212 473 kg).

(274)

Dėl Argentinos kodo 9001 10 19, „ZTT group“ nepateikė jokių įrodymų, kad importas pagal šį kodą nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Didesnė kaina šiuo atžvilgiu nėra rodiklis. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie Kinijos eksportuojantys gamintojai šviesolaidžius pirko panašiomis kainomis. Taip pat pažymima, kad Argentinos kodas 9001 10 20 skirtas šviesolaidžių kabeliams, o ne šviesolaidžiams, todėl jo negalima naudoti apskaičiuojant šviesolaidžių kainos lyginamąjį dydį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(275)

„ZTT group“ taip pat teigė, kad, remiantis „Prysmian Group“ 2019 m. metine ataskaita, 16 % visų grupės pajamų buvo gauta iš jos projektų veiklos (pritaikyti aukštųjų technologijų ir aukštosios įtampos kabeliai, skirti naudoti kaip jūriniai ir antžeminiai kabeliai), 70 % – iš jos veiklos energetikos srityje (visas energetikos kabelių produktų portfelis), tačiau tik 14 % buvo gauta iš jos telekomunikacijų verslo. Todėl tvirtinta, kad „Prysmian Group“ priklausančios bendrovės duomenis naudoti sąnaudoms, PBA išlaidoms ir pelnui šviesolaidžių kabelių rinkoje nustatyti būtų neteisinga, nes šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę dalį tos bendrovės gaminamos produkcijos.

(276)

Antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleista „Prysmian Energia“ finansinė informacija yra ne visos „Prysmian Group“, o jos subjekto Argentinoje finansinė informacija. Be to, remiantis „Prysmian Energia“ svetainėje pateikta informacija (125), šios bendrovės veikla apima nagrinėjamąjį produktą, todėl šios bendrovės finansiniai duomenys yra tipiškas šviesolaidžių kabelių veiklos Argentinoje finansinės veiklos pakaitinis rodiklis. Be to, kaip paaiškinta 227 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos taikymas priklauso nuo lengvai prieinamų duomenų ir gali būti, kad prieinami duomenys – tai ne išsamiausi nagrinėjamojo produkto, o bendresnio lygmens duomenys. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(277)

„ZTT group“ taip pat teigė, kad Argentinos duomenų kokybė nebuvo patikima, nes „Prysmian Energia“ buvo susijusi su šiame tyrime dalyvaujančiu Sąjungos gamintoju „Prysmian S.p.A“. Todėl bet kokia „Prysmian S.p.A“ patirta žala taip pat turėtų įtakos visos grupės, įskaitant „Prysmian Energia“, finansiniams rezultatams. Be to, ji tvirtino, kad vien „Prysmian Energia“ finansiniams rezultatams įtakos galėjo turėti sandoriai, susiję su susijusių šalių tiekiamais gamybos ištekliais.

(278)

Kaip paaiškinta 276 konstatuojamojoje dalyje, antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleista „Prysmian Energia“ finansinė informacija buvo ne visos „Prysmian Group“, o jos subjekto Argentinoje finansinė informacija. Be to, „ZTT group“ nepaaiškino, kaip susijusios bendrovės Italijoje patirta žala galėjo turėti įtakos Argentinos bendrovės finansiniams duomenims. Šis tvirtinimas yra visiškai hipotetinis, nes jis nebuvo pagrįstas jokiais patvirtinamaisiais dokumentais. Tvirtinimas, kad „Prysmian Energia“ finansiniams rezultatams įtakos galėjo turėti sandoriai, susiję su susijusių šalių tiekiamais gamybos ištekliais, taip pat yra hipotetinis, nes šiam tvirtinimui pagrįsti taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(279)

„ZTT group“ paprašė Komisijos pateikti išsamesnį „Prysmian Energia“ veiklos išlaidų suskirstymą, kurį Komisija turėjo, arba, jei tuo metu neturėjo, jį gauti ir atskleisti.

(280)

Komisija patvirtina, kad antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleidė atitinkamą lengvai prieinamą „Prysmian Energia“ finansinę informaciją iš „Dun & Bradstreet“.

(281)

„Connect Com“ tvirtino, kad, kaip ir Turkijos atveju, negalima daryti prielaidos, kad Argentinoje gaminami pakankamai tipiški šviesolaidžių kabelių kiekiai, atitinkantys 5 % gamybos apimties Kinijoje lyginamąjį dydį, kaip numatyta Komisijos gairėse dėl skundų pateikimo (126). Šios šalies teigimu, bendra šviesolaidžių kabelių gamintojų gamybos apimtis Argentinoje yra gerokai mažesnė už bendrą Kinijos gamintojų gamybos apimtį.

(282)

„Connect Com“ taip pat teigė, kad Argentinos gamintojai neturėjo prieigos prie pagrindinių žaliavų, tokių kaip stiklo pluoštai, aramidas ar polietilenas, ir priešingai nei Kinijos gamintojams šias žaliavas teko palyginti sudėtingai ir brangiai importuoti. Šiuo atžvilgiu ji rėmėsi 1991 m. spalio 22 d. ESTT sprendimu byloje C-16/90 (127), kuriame teigiama, kad renkantis tipišką šalį būtina atsižvelgti į galimybes gauti žaliavų.

(283)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad „Connect Com“ argumentai ir nuoroda į sprendimą byloje C-16/90 yra klaidingi. Šioje Teismo byloje aptartas panašios šalies pasirinkimas pagal buvusio pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad normalioji vertė ne rinkos ekonomikos šalims galėtų būti grindžiama faktinėmis vidaus rinkos kainomis arba faktinėmis sąnaudomis, kurias vidaus gamintojai patyrė rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Pagal šią nuostatą tokie veiksniai, kaip panašios šalies gamintojų galimybė gauti žaliavų ir gamybos apimtis, galėtų turėti įtakos pasirenkant panašią šalį, nes jie galėtų turėti įtakos panašios šalies gamintojų panašaus produkto gamybos ir pardavimo vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms. Todėl buvo pagrįsta pasirinkti panašią šalį, kurioje tokie veiksniai buvo panašūs į tiriamoje ne rinkos ekonomikos šalyje nustatytus veiksnius. Šie argumentai nebeaktualūs taikant 2 straipsnio 6a dalį. Taip yra todėl, kad pagal 2 straipsnio 6a dalį normalioji vertė grindžiama tiriamų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais. Tipiška šalis naudojama tik siekiant gauti neiškraipytus duomenis, kad būtų įvertinti (šiuo atveju) tiriamų Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai.

(284)

Nedarydama poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, Komisija atkreipė dėmesį į toliau nurodytus aspektus.

(285)

Dėl tvirtinimo, susijusio su gairėmis skundo pateikėjams, visas „Connect Com“ nurodytas tekstas yra skundo pateikėjams skirtos aiškinamosios gairės, kurios nėra teisiškai privalomos ir yra skirtos tik bendro pobūdžio rekomendacijoms teikti (128). Be to, šios gairės skirtos tik teikti rekomendacijas skundo pateikėjams skundo pateikimo etapu ir neapima tyrimo etapo, dėl kurio ši šalis pateikė tvirtinimą. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad neapsižiūrėjus cituotas ankstesnės redakcijos tekstas, kuriame aptariamas panašios šalies pasirinkimas pagal ankstesnę 2 straipsnio 7 dalį, ir kad šiuo metu gairės peržiūrimos (129). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(286)

Kalbant apie tvirtinimą dėl galimybės gauti žaliavų, jis yra ir neteisingas, ir visiškai hipotetinis. Remiantis GTA pateiktais duomenimis, Argentinos bendrovės importuoja didelius kiekius stiklo pluošto, aramido ar polietileno. Be to, „Connect Com“ nepateikė jokių įrodymų, kad Argentinos bendrovės šias žaliavas importavo tariamai sudėtingai ir brangiai. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(287)

Be to, „Connect Com“ klaidingai tvirtino, kad Komisija, remdamasi pirmajame pranešime pateikta 6 skaitmenų lygmeniu atlikta importo duomenų analize, neįtraukė Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos ir Pietų Afrikos kaip galimų tipiškų šalių, o dėl Argentinos atliko analizę 8 skaitmenų lygmeniu.

(288)

Kaip paaiškinta 238 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nelaikė Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos ir Pietų Afrikos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes ji neturėjo prieinamos tiriamojo laikotarpio informacijos apie šių šalių gamintojų finansinius duomenis. Todėl importo duomenys nebuvo analizuojami. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(289)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Komisija negalėjo atmesti Brazilijos remdamasi tuo, kad didelė dalis aliuminiu plakiruotos plieninės vielos buvo importuota iš Kinijos, nes aliuminiu plakiruota plieninė viela nėra svarbi žaliava, kurios reikėtų šviesolaidžių kabeliams gaminti, ir kad jei šis sprendimas būtų pagrįstas nereikšmingų gamybos veiksnių importo iš Kinijos apimtimi, Argentina taip pat nebūtų pasirinkta tipiška šalimi, nes kitus nereikšmingus gamybos veiksnius, pvz., aliuminio lydinio vielą ir aliuminio strypus, Argentina iš Kinijos importavo dideliais kiekiais.

(290)

„Connect Com“ neteisingai suprato priežastis, dėl kurių Komisija Brazilijos nelaikė tinkama tipiška šalimi. Kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad neiškraipyto importo į Braziliją tipiškumas apskritai buvo nedidelis, nes kelios žaliavos, kurios buvo naudojamos dideliais kiekiais šviesolaidžių kabelių gamybos sąnaudoms, daugiausia buvo importuotos iš Kinijos. Tiksliau Komisija pabrėžė, kad šviesolaidžių tipiškumas ir jų pagrindinė vertė buvo gerokai sumažinti, nes vertinant tiek 6 skaitmenų lygmeniu, tiek 8 skaitmenų lygmeniu, didžioji dalis importo buvo iš Kinijos. Be to, kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas šviesolaidžių kabelių gamybai naudoja didelį kiekį aliuminiu plakiruotos plieninės vielos. Šis gamintojas gamina šviesolaidžių kabelius, kurie naudojami ne tik duomenų, bet ir elektros energijos perdavimui, ir, kaip paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje, šie produktai taip pat įtraukti į šį tyrimą. Be to, stiklo pluoštai taip pat daugiausia buvo importuojami iš Kinijos. Todėl tvirtinimas atmestas.

(291)

„Connect Com“ pakartojo tvirtinimą, kad Komisija turėtų išnagrinėti, ar Meksika, Kazachstanas ir Rusijos Federacija galėtų būti laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes šviesolaidžių kabeliai šiose šalyse buvo gaminami didesniais kiekiais nei Argentinoje. Be to, ji nurodė, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (130), Komisija negalėjo pasikliauti tuo, kad ji nenustatė gamintojo, kurio duomenys būtų lengvai prieinami, ir kad ji turi dėti visas pastangas, kad rastų gamintoją tinkamoje trečiojoje šalyje, kuris būtų pasirengęs bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(292)

Kaip paaiškinta 212 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nevertino Meksikos, Kazachstano ir Rusijos Federacijos, nes šiose šalyse ji negalėjo rasti jokio šviesolaidžių kabelių gamintojo, kurio finansinė informacija būtų lengvai prieinama. Taip pat pažymima, kad „Connect Com“ tokios informacijos taip pat nepateikė. Be to, tipiškos šalies atitinkamos bendrovės finansinė informacija yra pagrįsta lengvai prieinama informacija ir Komisijai nereikia prašyti, kad tipiškos šalies bendrovės bendradarbiautų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(293)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė tinkama tipiška šalis yra Argentina, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(294)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Argentina atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(295)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ pakartojo savo argumentus dėl tipiškos šalies pasirinkimo ir tvirtino, kad Malaizija yra geresnė tipiška šalis nei Argentina. Šiuo atžvilgiu ji pakartojo 265, 267 ir 269 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, tačiau nepateikė jokios naujos informacijos. Be to, ji tvirtino, bet nepateikė įrodymų, kad Argentinoje šviesolaidžiai negaminami ir kad importuojamų šviesolaidžių nepakako įprastiems veiklos poreikiams patenkinti.

(296)

Dėl 266, 268 ir 270 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių ir neturint patvirtinamųjų įrodymų šie tvirtinimai buvo atmesti.

(297)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, susijusioje su tipiškos šalies pasirinkimu iš šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies, sąrašo, „Connect Com“ tvirtino, kad nors Komisija, naudodamasi savo veiksmų laisve aiškinti ir taikyti pagrindinį reglamentą, naudojo šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria tai pačiai pajamų kategorijai, bendrovė mano, kad nebuvo teisinga pasirinkti panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį remiantis vien Pasaulio banko bendru skirstymu į kategorijas. Be to, bendrovė teigė, kad Europos teismai šios praktikos nepatvirtino. Todėl „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija neturėjo atmesti kaip neaktualių „Connect Com“ tvirtinimų, kad Komisija turėtų taip pat atsižvelgti į tipiškų šalių pramonės gamybos sąlygas ir technologinės plėtros lygį, palyginti su Kinija.

(298)

Dėl 216 ir 217 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(299)

Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija turėtų atskleisti, kuriems iš trijų Argentinos šviesolaidžių prekės kodų priskirtų produktų importas sudarė 52 % importo iš Kinijos apimties ir kokia buvo kitų produktų importo apimtis.

(300)

Pažymima, kad 2021 m. kovo 12 d. Komisija į tyrimo nekonfidencialią bylą įtraukė išsamius Argentinos, Brazilijos, Tailando ir Turkijos gamybos veiksnių importo duomenis. Duomenų lape „Kiekio dalis“ importo iš Kinijos apimtis pagal Argentinos prekės kodą 9001 10 20 sudarė 51,55 % (suapvalinus 52 %), 9001 10 19 – 21,83 %, o 9001 10 11 – 1,55 % bendros importo apimties.

(301)

Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija, remdamasi 6 skaitmenų lygmeniu atlikta importo duomenų analize, neįtraukė Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos ir Pietų Afrikos kaip galimų tipiškų šalių, o dėl Argentinos atliko analizę 8 skaitmenų lygmeniu.

(302)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, Kolumbija ir Pietų Afrika nebuvo laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes Komisija nerado lengvai prieinamos tiriamojo laikotarpio informacijos apie šių šalių gamintojų finansinius duomenis. Malaizija ir Serbija taip pat nebuvo laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, nes Komisija šiose šalyse nenustatė pelningų gamintojų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(303)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Brazilija neturėjo būti atmesta kaip tinkama tipiška šalis dėl to, kad į Braziliją iš Kinijos buvo importuota daug aliuminiu plakiruotos plieninės vielos. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad aliuminiu plakiruota plieninė viela nėra svarbi žaliava šviesolaidžių kabeliams gaminti. „Connect Com“ taip pat paprašė Komisijos atskleisti, kuris Kinijos eksportuojantis gamintojas tariamai naudojo aliuminiu plakiruotą plieninę vielą šviesolaidžių kabeliams gaminti.

(304)

Kaip paaiškinta 242 konstatuojamojoje dalyje, laikyta, kad bendras, o ne tik aliuminiu plakiruotos plieninės vielos, neiškraipyto importo į Braziliją tipiškumas yra nedidelis. Aliuminiu plakiruota plieninė viela naudojama optiniams įžeminimo laidams ir optiniams faziniams laidams gaminti, o šie produktai taip pat yra įtraukti į tyrimą ir juos į Sąjungą eksportuoja atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(305)

Be to, „Connect Com“ pakartojo CCCME tvirtinimus ir 259 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus savo tvirtinimus, tačiau nepateikė jokios naujos informacijos.

(306)

Dėl 260 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(307)

Be to, „Connect Com“ pakartojo savo tvirtinimus, pateiktus 281 konstatuojamojoje dalyje, tačiau nepateikė naujos informacijos.

(308)

Dėl 283–285 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(309)

„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog optiniai įžeminimo laidai ir optiniai faziniai laidai taip pat yra įtraukti į tyrimą, pasirinktas Argentinos gamintojas turėtų gaminti ir šių rūšių šviesolaidžių kabelius, o Komisija turėtų atskleisti, ar taip yra.

(310)

Komisija pažymi, kad nėra tokio reikalavimo, kad atrinktas tipiškos šalies gamintojas turėtų gaminti visų rūšių produktus, kuriuos eksportuoja Kinijos gamintojai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip neaktualus.

(311)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo 259 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus tvirtinimus, kad Argentina nebuvo tinkama tipiška šalis, nes vienintelis Komisijos nustatytas Argentinos gamintojas (t. y. „Prysmian Energia“) buvo susijęs su vienu iš skundo pateikėjų ir bendrovė užėmė didelę Argentinos rinkos dalį. CCCME vėl nurodė antidempingo tyrimą dėl glifosato importo iš Kinijos (131), kuriame Argentina, Australija, Indija ir Malaizija buvo atmestos kaip panašios šalys, nes jų rinkose daugiausia dominavo su pagrindiniu ES skundo pateikėju susijusios bendrovės. CCCME taip pat teigė, kad Komisija neatsakė į tvirtinimą dėl glifosato tyrimo ir neįrodė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę būtų galima naudoti Argentinos gamintojo PBA išlaidų ir pelno duomenis.

(312)

Kaip nurodyta 260 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad pasirinkta tipiškos šalies bendrovė yra susijusi su Sąjungos gamintoju, nėra lemiamas veiksnys pasirenkant tipišką šalį. CCCME nurodo bylą, susijusią su ankstesniu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto, kuris buvo panaikintas 2017 m. gruodžio mėn. (132), taikymu. Pagal 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo reikalaujama pasirinkti tinkamą rinkos ekonomikos trečiąją šalį, dar vadinamą panašia šalimi, ir toje šalyje veikiantį gamintoją. Pagal 2 straipsnio 6a dalį, vietoje to, kad prašytų panašios šalies gamintojo duomenų ir juos tikrintų, Komisija remiasi lengvai prieinama su TL susijusia informacija. Taigi pati procedūra pagal 2 straipsnio 6a dalį yra visiškai kitokia ir Komisija nemano, kad tariamas ryšys šiuo atveju gali turėti įtakos tinkamumui remtis lengvai prieinamais Argentinos gamintojo duomenimis. Be to, tai, kad bendrovė užima didelę Argentinos rinkos dalį, nereiškia, kad Argentinoje nėra konkurencijos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(313)

CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija nenurodė standarto, kuriuo rėmėsi nustatydama, ar tipiškos šalies gamintojo pelno dydis yra pagrįstas, ar ne. Be to, CCCME tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl apskaičiuojant normaliąją vertę negalima remtis faktiniu gamintojo pelno rinkoje, kuri, kaip nustatyta, nebuvo iškraipyta, dydžiu.

(314)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Šie paaiškinimai pateikti 258 ir 294 konstatuojamosiose dalyse, kuriose Komisija padarė išvadą, kad Argentina atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi, todėl Komisija turėjo naudoti Argentinos gamintojo pelno duomenis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(315)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(316)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas darbo ir energijos sąnaudas ji naudosis TDO statistiniais duomenimis ir dviejų elektros energijos skirstymo bendrovių, t. y. „Edenor“ ir „Edesur“, paskelbtais elektros energijos tarifais, kaip nurodyta 348 konstatuojamojoje dalyje.

(317)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl labai didelio atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių skaičiaus, labai nedidelę gamybos sąnaudų dalį sudarančius gamybos veiksnius ji gali įvardyti vartojimo prekėmis. Dėl jų naudojimo apskaičiuojant normaliąją vertę Komisija pranešė, kad ji apskaičiuos, kokią visų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir šią dalį taikys perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms, naudodama atitinkamoje tipiškoje šalyje nustatytus neiškraipytus lyginamuosius dydžius. Komisija laikėsi šio metodo, kaip paaiškinta 320 konstatuojamojoje dalyje.

(318)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Šviesolaidžių kabelių gamybos veiksniai

(319)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš Kinijos, nes 69 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo į Argentiną iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių tebebuvo tipiškas (daugiau nei 70 % visos importo į Argentiną apimties).

(320)

Atsižvelgiant į išskirtinai didelį eksportuojančių gamintojų naudotų gamybos veiksnių skaičių, kai kurių iš jų faktinės bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos sąnaudos sudarė tik nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį tiriamuoju laikotarpiu. Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojimo prekių, nes manyta, kad poveikis normaliosios vertės skaičiavimui yra labai nedidelis. Vartojimo prekėms priskirtos faktinės žaliavos buvo išvardytos konkrečioms bendrovėms skirtame faktų atskleidimo dokumente. Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(321)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija pridėjo atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(322)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(323)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ tvirtino, kad Argentinos prekės kodas 9001 10 19 šviesolaidžiams buvo taikomas ne vienmodžiams šviesolaidžiams, o daugiamodžiams ir specialiems šviesolaidžiams, kurie nebuvo naudojami nagrinėjamajam produktui gaminti. Taip atsitiko dėl to, kad šiuo kodu žymimų šviesolaidžių skersmuo buvo didesnis nei 11 mikronų, t. y. daugiamodžių šviesolaidžių skersmuo.

(324)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, todėl Komisija sutiko atitinkamai peržiūrėti šviesolaidžių lyginamąjį dydį.

(325)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad Komisija buvo neteisi į šviesolaidžių lyginamojo dydžio skaičiavimą neįtraukusi importo pagal Argentinos prekės kodą 9001 10 20 motyvuodama tuo, kad ji įtraukė šviesolaidžių kabelius, kaip nurodyta 274 konstatuojamojoje dalyje, nes šviesolaidžių kabeliai buvo importuojami pagal Argentinos prekės kodą 8544 70 00. Tačiau „FTT group“ pareiškė, kad neprieštarauja Komisijos sprendimui neatsižvelgti į šį Argentinos prekės kodą.

(326)

Komisija pažymi, kad SS kodas 8544 70 skirtas vienmodžiams šviesolaidžių kabeliams, sudarytiems iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, ir neskirtas kabeliams, kurių visi šviesolaidžiai yra su atskirai pritvirtintomis jungtimis iš vieno arba abiejų galų, ir plastiku izoliuotiems jūriniams kabeliams su vario arba aliuminio laidininku, kurių šviesolaidžiai yra metaliniame (-iuose) modulyje (-iuose). Kita vertus, 9001 pozicijai priskiriami šviesolaidžiai ir šviesolaidžių grįžtės bei šviesolaidžių kabeliai, išskyrus priskiriamus 8544 pozicijai. Argentinos prekės kodo 9001 10 20 aprašymas teigia „šviesolaidžių grįžtės ir kabeliai“. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(327)

„FTT group“ taip pat tvirtino, kad duomenys, kuriuos Komisija naudojo šviesolaidžių lyginamajam dydžiui apskaičiuoti, apima ir spalvotus, ir nespalvotus šviesolaidžius, ir paprašė Komisijos iš lyginamojo dydžio vertės atimti jos patirtas šviesolaidžio dažymo sąnaudas.

(328)

Komisija pažymėjo, kad FTT pateikė įrodymus tik konfidencialioje jos pateiktos informacijos versijoje, todėl jie negali būti tinkamai įvertinti, nes tai buvo tik tam tikrų duomenų ištrauka. Vis dėlto Komisija priminė, kad lyginamieji dydžiai apskaičiuojami remiantis lengvai prieinamais duomenimis, o FTT pateiktos informacijos šiuo klausimu ištrauka nėra lengvai prieinama informacija. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(329)

„ZTT group“ tvirtino, kad apskaičiuojant kabelių vazelino kaip žaliavos lyginamąjį dydį iš keturių Komisijos naudojamų prekės kodų, t. y. 4002 99 10, 4002 99 20, 4002 99 30 ir 4002 99 90, turėtų būti naudojamas tik 4002 99 90. „ZTT group“ pateikė patvirtinamuosius dokumentus, kad kiti trys prekės kodai nebuvo naudojami nagrinėjamajam produktui gaminti.

(330)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas taip pat yra pagrįstas, todėl Komisija atitinkamai peržiūrėjo kabelių vazelino lyginamąjį dydį.

(331)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad aliuminio strypų kaip žaliavos prekės kodas buvo neteisingas, nes pagal Argentinos nomenklatūrą jis nurodo aliumininius tuščiavidurius ir kitus profilius, o ne strypus ir juostas, kurie nenaudojami nagrinėjamajam produktui gaminti, todėl Komisija turėtų nurodyti kitą kodą. „ZTT group“ nepasiūlė kito alternatyvaus prekės kodo.

(332)

Komisija patvirtino, kad Argentinos kodas apėmė ne strypus ir juostas, o aliumininius tuščiavidurius ir kitus profilius. Išsamiau išanalizavusi Komisija nusprendė peržiūrėti kodą ir vietoje jo naudoti SS kodą 7605 21, kuris susijęs su aliuminio lydinių strypais, naudojamais optiniams įžeminimo laidams skirtai aliuminiu plakiruotai plieninei vielai (133) gaminti.

(333)

„ZTT group“ taip pat tvirtino, kad šviesolaidžių kabeliams gaminti ji naudojo ne stiklo pluošto verpalus, o stiklo pluošto pusverpalius, todėl teisingas SS kodas būtų 7019 12. „ZTT group“ nurodė, kad lemiamas veiksnys verpalams nuo pusverpalių atskirti, buvo tai, ar gijos yra susuktos, ar ne. „ZTT group“ tvirtino, kad jos naudojamos gijos nebuvo susuktos, todėl teisingas SS kodas buvo pusverpaliams skirtas kodas, t. y. 7019 12.

(334)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. SS kodas 7019 12 skirtas stiklo pluošto pusverpaliams, kurie yra stiklo pluošto verpalų gamybos žaliava. Be to, Sąjungos gamintojai patvirtino, kad stiklo pluošto pusverpaliai yra žaliavos, kurias naudoja šviesolaidžių kabelių pramonės stiklo verpalų ir stiklo sutvirtintų strypų tiekėjai. Todėl teisingas SS kodas yra 7019 19.

(335)

„FTT group“ teigė, kad Komisija vandenį kaip gamybos veiksnį neteisingai priskyrė vartojimo prekėms, nors šis gamybos veiksnys buvo ne tiesioginės žaliavų sąnaudos, o tiesioginės sąnaudos.

(336)

Komisija vandenį kaip gamybos veiksnį priskyrė vartojimo prekėms, nes jis sudarė mažiau nei 0,05 % visų tiesioginių sąnaudų, todėl jo poveikis dempingo skirtumui buvo nereikšmingas.

(337)

„FTT group“ teigė, kad Komisija turėjo apskaičiuoti kiekvieno gamybos veiksnio lyginamąjį dydį, nes ji padarė išvadą, kad visi gamybos veiksniai buvo iškraipyti. Todėl ji tvirtino, kad Komisija neturėjo teisės kelis gamybos veiksnius priskirti vartojimo prekėms ir taikyti 320 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą skaičiavimo metodiką, nes taip būtų iškraipyti duomenys. „FTT group“ paprašė Komisijos šiems gamybos veiksniams naudoti „FTT group“ pateiktus duomenis. „ZTT group“ taip pat nesutiko su Komisijos taikoma metodika vartojimo prekėms ir tvirtino, kad Komisija vartojimo prekių lyginamąjį dydį turėtų apskaičiuoti atskirai nuo kitų gamybos išteklių.

(338)

Kaip paaiškinta 320 konstatuojamojoje dalyje, dėl didelio gamybos veiksnių skaičiaus (pvz., daugiau nei 60 FTT gamybos veiksnių) Komisija keletą gamybos veiksnių (apie 30 FTT gamybos veiksnių), kurie sudarė nereikšmingą visų žaliavų sąnaudų dalį tiriamuoju laikotarpiu (apie 4 % FTT sąnaudų), priskyrė vartojimo prekėms. Komisija laikėsi nuomonės, kad visų šių gamybos veiksnių kilmės nustatymas būtų didelė administracinė našta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurių iš jų importo į tipišką šalį vertės nebuvo tipiškos, o poveikis normaliosios vertės, kurios tik dalį sudaro šie gamybos veiksniai, skaičiavimui buvo laikomas labai nedideliu. Todėl neiškreiptai vartojimo prekių vertei apskaičiuoti Komisija taikė standartinį metodą, t. y. apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis. Manoma, kad taikant šią metodiką, susijusią su tokia maža gamybos sąnaudų dalimi ir dar mažesne normaliosios vertės skaičiavimų dalimi, gaunami labai panašūs rezultatai, kaip ir taikant metodą, pagrįstą kiekvieno gamybos veiksnio kilmės nustatymu. Bet kuriuo atveju, ši metodika eksportuojantiems gamintojams galėtų užtikrinti labai palankius rezultatus, jei pagrindinė faktinė gamybos išteklių vertė būtų didesnė nei apskaičiuota kaip bendrų žaliavų sąnaudų procentinė dalis. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad Komisijos taikomas metodas užtikrintų mažiau palankius rezultatus. Be to, Komisija pažymėjo, kad 3.1.1 skirsnyje nustatyta, kad esama didelių iškraipymų. Tokiu atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Eksportuojantys gamintojai nepateikė ir Komisija nerado tokių įrodymų dėl gamybos veiksnių, priskirtų vartojimo prekėms. Todėl Komisija negali naudoti „FTT group“ pateiktų duomenų. Komisija mano, kad jos metodika, pagal kurią skaičiuojama neiškraipyta vartojimo prekių vertė, yra tinkama, nes geresnės informacijos nėra. „ZTT group“ taip pat nebandė pateikti lyginamojo dydžio, apskaičiuoto naudojant GTA importo į tipišką šalį vertes, ir nepasiūlė alternatyvaus neiškraipyto lyginamojo dydžio vartojimo prekėms. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(339)

„ZTT group“ tvirtino, kad šeši šalutiniai produktai ir (arba) atliekos, nurodyti kaip gamybos veiksniai, neturėtų būti priskirti vartojimo prekėms ir Komisija turėtų kiekvienam iš jų nustatyti lyginamąjį dydį.

(340)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 320 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į išskirtinai didelį eksportuojančių gamintojų naudotų gamybos veiksnių skaičių, Komisija kelis gamybos veiksnius, kurių faktinės bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos sąnaudos sudarė nereikšmingą visų žaliavų sąnaudų dalį, priskyrė vartojimo prekėms. Šeši šalutiniai produktai ir (arba) atliekos, kuriuos nurodė „ZTT group“, priklausomai nuo šalutinio produkto ir (arba) atliekos, sudarė nuo mažiau nei 0,005 % iki mažiau nei 0,05 % visų tiesioginių sąnaudų ir iš viso mažiau nei 0,10 % visų tiesioginių sąnaudų. Todėl galimas jų poveikis normaliajai vertei buvo nereikšmingas, o 338 konstatuojamojoje dalyje apibendrinti tie patys svarstymai šiuo atžvilgiu yra aktualūs. Todėl tvirtinimas atmestas.

(341)

„FTT group“ teigė, kad naudodama CIF vertes lyginamiesiems dydžiams, kurie apima vežimo išlaidas už Argentinos ribų, jūrų frachto mokesčius ir draudimą, apskaičiuoti Komisija paneigia bet kokį lyginamąjį pranašumą, kurį gamintojai gali turėti dėl to, kad jų vidaus rinkoje yra tam tikrų žaliavų.

(342)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta naudoti tinkamos tipiškos šalies atitinkamus duomenis, „jei reikiami duomenys prieinami“. Komisija byloje neturėjo duomenų apie vidaus rinkos kainas galimose tipiškose šalyse. Tuo tarpu importo kainų duomenys yra lengvai prieinami ir Komisija naudojasi GTA kaip šių duomenų šaltiniu. Ši šalis taip pat nepateikė galimų atitinkamų tipiškos šalies duomenų, kuriais būtų galima naudotis atliekant tyrimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(343)

„ZTT group“ taip pat nesutiko su Komisijos metodika neiškraipytoms žaliavų vežimo išlaidoms apskaičiuoti, kuri paaiškinta 322 konstatuojamojoje dalyje. „ZTT group“ teigė, kad Komisija turėtų atskirai apskaičiuoti kiekvienos žaliavos vežimo išlaidas. Taip pat pridurta, kad gali gerokai skirtis skirtingų gamybos veiksnių vežimo išlaidos.

(344)

Komisija pažymi, kad „ZTT group“ nepasiūlė, kaip Komisija turėtų atskirai apskaičiuoti kiekvienos žaliavos vežimo išlaidas. Kaip paaiškinta 322 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas vežimo sąnaudas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(345)

Darbo užmokesčiui Argentinoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis. TDO statistiniai duomenys suteikia informacijos apie kelių profesijų 2018 m. vidutines darbo sąnaudas. Tačiau duomenų apie vidutines darbo sąnaudas gamybos pramonės sektoriuje nebuvo. Todėl darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojosi remiantis TDO statistiniais duomenimis nustatytomis bendromis vidutinėmis darbo sąnaudomis ir lengvai prieinama informacija apie papildomas darbo sąnaudas (pvz., mokesčius), kurias darbdavys patyrė Argentinoje (134). Komisija taip pat naudojo šį indeksą (135), kad dėl infliacijos pakoreguotų 2018 m. duomenis.

(346)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų darbo sąnaudas, nes jos buvo panašiausios į šviesolaidžių kabelių sektoriaus darbo jėgos sąnaudas.

(347)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. „ZTT group“ nepateikė jokių įrodymų, kad dauguma „ZTT group“ darbuotojų buvo įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai. Kadangi šviesolaidžių kabelių pramonė yra aukštųjų technologijų pramonė, šviesolaidžių kabelių gamintojai įdarbina daug inžinierių ir techninių darbuotojų, kuriuos TDO priskiria „specialistų“ kategorijai, taip pat informacinių ir ryšių sistemų technikų, kuriuos TDO priskiria „technikams ir jaunesniesiems specialistams“. Šių trijų profesijų vidutinės darbo sąnaudos yra daugiau nei 20 % didesnės už bendrų darbo sąnaudų vertę, kurią Komisija naudojo darbo jėgos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti. Kadangi Komisija neapskaičiavo, kokią bendro darbuotojų skaičiaus dalį sudaro šių pagrindinių kategorijų darbuotojai, ji manė, kad būtų tikslinga naudoti TDO nustatytas vidutines darbo sąnaudas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(348)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Argentinoje tiriamuoju laikotarpiu skelbė elektros energijos skirstymo bendrovės „Edenor“ ir „Edesur“ (136). Remiantis šia informacija galima nustatyti pramoninių naudotojų mokamą elektros energijos kainą („Tarifa T3“). Ji taip pat suteikia išsamių duomenų apie kainas, kurias moka pramoniniai naudotojai, pasirinkę diferencijuotus tarifus pagal elektros energijos vartojimo paros laiką ir naudojamą įtampą. Komisija naudojo šiuos tarifus skaičiavimams atlikti.

(349)

Po galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad formulėje elektros energijos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti buvo padaryta klaida.

(350)

Komisija ištaisė šią klaidą, kurios poveikis buvo nežymus.

(351)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(352)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(353)

Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija rėmėsi „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ 2019 m. finansiniais duomenimis iš „Dun and Bradstreet“ (D&B) (137). Komisija šiuos duomenis suinteresuotosioms šalims pateikė antrajame pranešime.

(354)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ nesutiko su 352 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta pridėtinių išlaidų skaičiavimo metodika ir teigė, kad Komisija rėmėsi „iškraipytais duomenimis“, kad perskaičiuotų „iškraipytą“ vertę, kas prieštarauja Komisijos teisiniams principams ir praktikai, ir paprašė Komisijos naudoti „FTT group“ pateiktus pirminius duomenis. ZTT taip pat nesutiko su Komisijos taikoma metodika pridėtinėms išlaidoms apskaičiuoti ir paprašė Komisijos šį lyginamąjį dydį apskaičiuoti atskirai nuo kitų gamybos išteklių.

(355)

Komisija pažymėjo, kad tipiškos šalies gamintojo finansinėse ataskaitose nebuvo galima lengvai rasti išskirtų pridėtinių išlaidų duomenų. Be to, nustačius, kad esama didelių iškraipymų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Eksportuojantys gamintojai nepateikė ir Komisija nerado tokių įrodymų dėl pridėtinių išlaidų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. Komisija manė, kad jos metodika, pagal kurią apskaičiuojama neiškraipyta pridėtinių išlaidų vertė, yra tinkama, nes geresnės informacijos nėra. „ZTT group“ taip pat nepasiūlė alternatyvaus neiškraipytų pridėtinių išlaidų lyginamojo dydžio. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(356)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ tvirtino, kad svarstant nereikėtų atmesti jos pačios PBA išlaidų ir pelno, nes Komisija neįrodė, kad jie būtų iškraipyti.

(357)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta 142 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl šiuo atveju, kaip nurodyta 158 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai nereikia įrodyti, kad faktinės eksportuojančių gamintojų PBA išlaidos buvo neiškraipytos.

(358)

Remdamasi išdėstytais elementais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(359)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas (įskaitant sunaudojamą žaliavų kiekį, darbo ir energijos sąnaudas). Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 318 konstatuojamojoje dalyje.

(360)

Antra, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 317 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(361)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 351–353 konstatuojamosiose dalyse. Jie buvo nustatyti remiantis „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 353 konstatuojamojoje dalyje.

(362)

Prie gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 15 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 10,6 %.

(363)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(364)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupė į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip tarpininkas, prekiautojas ar importuotojas.

(365)

Pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir per susijusias prekybos bendroves kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(366)

Pardavimo eksportui per susijusius importuotojus kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir pagrįstą pelną.

(367)

Kaip pagrįstas pelno dydis naudotas bendradarbiaujančių importuotojų pelno svertinis vidurkis (žr. 28 konstatuojamąją dalį). Šis pelno dydis svyruoja nuo 15 % iki 25 %.

(368)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ ir „FTT group“ tvirtino, kad tam tikros išmokos buvo apskaitytos du kartus, nes jos buvo atskaitytos iš pardavimo sąrašo ir pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų.

(369)

Nustatyta, kad šie tvirtinimai yra pagrįsti, ir Komisija atitinkamai peržiūrėjo eksporto kainą. Išsamus šio tvirtinimo vertinimas abiem grupėms buvo pateiktas konkrečiame faktų atskleidimo dokumente, nes jame yra konfidencialios informacijos.

(370)

„FTT group“ tvirtino, kad Komisija iš eksporto kainos turėtų atskaityti ne visą tarpininko mokestį, kurį sudarė keturių skirtingų rūšių rinkliavos, o tik eksporto tarpininko mokestį.

(371)

Komisija paprašė „FTT group“ pateikti papildomos informacijos apie tarpininko mokesčio mokėjimą jos susijusiam tarpininkui. Iš „FTT group“ pateiktos informacijos matyti, kad FTT iš tikrųjų mokėjo savo susijusiam tarpininkui visą tarpininko mokesčio sumą, o ne tik eksporto tarpininko mokestį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(372)

„FTT group“ tvirtino, kad Komisija už nagrinėjamąjį produktą 2020 m. naudojo neteisingą tarpininko mokestį ir du kartus atskaitė jūrų frachto ir tvarkymo išlaidas – vieną kartą kaip išmoką pardavimo sąraše ir vieną kartą kaip dalį tarpininko mokesčio.

(373)

Nustatyta, kad šie tvirtinimai yra pagrįsti, todėl jie buvo priimti. Atitinkamai ištaisytas eksporto kainos skaičiavimas.

(374)

„FTT group“ taip pat tvirtino, kad apskaičiuodama šios bendrovės susijusio subjekto NW pardavimo eksportui kainą Komisija neturėtų atskaityti tarpininko mokesčio, taikyto FTT pardavimui, nes 1) nebuvo susitarimo tarp NW ir FTT ar su FTT eksporto tarpininku, 2) tokie mokesčiai atsispindėjo FTT ir jos tarpininko sandoriuose ir 3) NW ir FTT sandoriai buvo vidaus sandoriai, išreikšti PVM sąskaitos faktūros verte.

(375)

FTT ir jos susijusio tarpininko sutartyje nenurodyta, kad tarpininko mokestis taikomas tik FTT pagamintų šviesolaidžių kabelių pardavimui. Kadangi FTT taip pat eksportuoja NW gaminamus šviesolaidžių kabelius, tarpininko mokestis turėtų būti atskaitytas už visą FTT eksportą, neatsižvelgiant į gamintoją. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(376)

„FTT group“ taip pat tvirtino, kad 367 konstatuojamojoje dalyje nurodytas nesusijusio importuotojo pelno dydis nėra tipiškas, nes importuotojai paprastai tokio pelno negauna. „FTT group“ taip pat tvirtino, kad Komisijos atrinktų importuotojų verslo apimtis skiriasi nuo susijusių „FTT group“ susijusių importuotojų verslo apimties.

(377)

Pirmiausia pažymima, kad Komisija nevykdė importuotojų atrankos. Atliekant antidempingo tyrimą importuotojai bendradarbiauja savanoriškai. Kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir dalyvauti atrankoje sutiko penki nesusiję importuotojai. Komisija paprašė visų bendradarbiaujančių importuotojų pateikti klausimyno atsakymus. Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, Komisija sutikrino importuotojų pateiktą informaciją. Be to, kaip nurodyta 367 konstatuojamojoje dalyje, naudojamas pelno dydis yra 28 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendradarbiaujančių importuotojų, kurie galėjo pateikti tiriamojo laikotarpio duomenis, vidutinis svertinis pelnas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šis pelno dydis buvo tipiškas ir tikslus.

(378)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(379)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas, kredito sąnaudas, banko mokesčius, kitas importo rinkliavas, pakavimo išlaidas, tarpininko mokesčius, komisinius ir metų pabaigos nuolaidas.

(380)

Be to, pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pardavimą per susijusias prekybos bendroves. Buvo nustatyta, kad prekiautojų funkcijos Kinijoje ar Honkonge yra panašios į tarpininko funkcijas. Tie prekiautojai ieškojo pirkėjų ir užmezgė su jais ryšį. Jie buvo atsakingi už pardavimo procesą ir gavo antkainį už savo paslaugas. Koregavimą sudarė prekybos bendrovių PBA išlaidos ir 10 % pelnas. Atsižvelgiant į nesusijusių importuotojų šiame sektoriuje gautą didelį pelną (paprastai 20 % intervale), šis pelno dydis laikytas konservatyviu tinkamo pelningumo lygio įverčiu.

(381)

„ZTT group“ tvirtino, kad jos gaminančios ir parduodančios bendrovės yra vienas ūkio subjektas, kiek tai susiję su šviesolaidžių kabelių pardavimu eksportui.

(382)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Pažymima, kad šis tvirtinimas buvo pateiktas tik dėl nagrinėjamojo produkto, o ne dėl visų „ZTT group“ parduodamų produktų. Kaip patvirtino Bendrasis Teismas (138), nagrinėjant, ar susijusi bendrovė su gaminančiais subjektais sudaro vieną ūkio subjektą, turi būti nagrinėjama ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungai apimtis. Reikia išnagrinėti gaminančio subjekto ir parduodančio subjekto vaidmenį, susijusį su visais grupės gaminamais arba parduodamais produktais. Komisijos nagrinėjimas, be kita ko, atskleidė didelės apimties tiesioginį pardavimą ir ekonominės kontrolės stoką. Todėl buvo nustatyta, kad „ZTT Group“ pardavimo bendrovės negali būti laikomos veikiančiomis tik kaip vidaus prekybos padaliniai. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą buvo atskleista „ZTT group“ jai skirtame informacijos atskleidimo dokumente, nes į ją įtraukta konfidenciali verslo informacija. Remiantis šiuo vertinimu šis tvirtinimas buvo atmestas.

(383)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ nesutiko su Komisijos išvada, kad „ZTT group“ pardavimo bendrovės negali būti laikomos veikiančiomis tik kaip vidaus pardavimo padaliniai. Ji teigė, kad net jei vienas iš gaminančių subjektų neturėjo Kinijos prekiautojo akcijų ar ekonominės kontrolės, abiem šioms bendrovėms buvo taikoma bendra kontrolė.

(384)

Komisija pažymėjo, kad net jei taip yra, tai yra tik būtina, bet ne lemiama sąlyga.

(385)

Be to, „ZTT group“ tvirtino, kad Komisija nepateikė įrodymų, kad prekybos bendrovė būtų prekiavusi nesusijusių bendrovių produktais ir kad buvo rašytinė sutartis, kurioje nurodyti gamintojų ir prekiautojo laikantis ištiestosios rankos principo sudaryti sandoriai dėl pardavimo eksportui. Ji taip pat teigė, kad šiam vertinimui buvo aktualus tik pardavimas eksportui, o pardavimas vidaus rinkoje nebuvo aktualus, ir kad turėtų būti vertinamas tik nagrinėjamojo produkto pardavimas. Šiuo atžvilgiu ji tvirtino, kad neaktualu, ar gaminantys subjektai kitus produktus parduodavo tiesiogiai, nes prekybos bendrovė neveikė kaip šių produktų vidaus pardavimo padalinys. Teigta, kad bendrovėje gali būti keli pardavimo padaliniai, kurių kiekvienas specializuojasi konkretaus produkto pardavime. Taip pat buvo nurodyta, kad gamintojas neturėjo nei pardavimo eksportui padalinių, nei pardavimo darbuotojų eksporto funkcijoms vykdyti. „ZTT group“ taip pat tvirtino, kad nėra aktualu, kas nurodyta prekiautojo verslo licencijoje, nes tai buvo susiję su „forma“, o ne ekonomine realybe.

(386)

Komisija nekeičia savo išvados, kad Kinijos prekiautojas negali būti laikomas veikiančiu tik kaip vidaus pardavimo padalinys. Nagrinėjant, ar susijusi bendrovė su gaminančiais subjektais sudaro vieną ūkio subjektą, turi būti nagrinėjama ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungai apimtis (139). Vienas iš gaminančių subjektų tiesiogiai daug eksportavo kitus produktus, o šis eksportas sudarė 17–22 % viso pardavimo, todėl, nepaisant „ZTT group“ tvirtinimų, jis turėjo turėti pardavimo eksportui padalinį ir pardavimo darbuotojus. Dėl prekiautojo verslo licencijos pažymima, kad vertinant prekiautojo vaidmenį patvirtinamieji įrodymai dėl funkcijų pobūdžio iš tiesų yra aktualūs.

(387)

„ZTT group“ taip pat pakartojo tvirtinimą, kad susijęs importuotojas Sąjungoje sudarė vieną ūkio subjektą.

(388)

Komisija nepakeitė išvados, kad kalbant apie eksportą per susijusį importuotoją Sąjungoje, taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nėra aktualu, ar vienas ūkio subjektas egzistuoja, ar ne. Tokia nuostata taikoma siekiant koreguoti eksporto kainą tais atvejais, kai eksporto kaina yra nepatikima dėl asociacijos ar kompensacinio susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies. Šiuo atveju nebuvo ginčijama, kad „ZTT group“ Sąjungai parduoda per susijusį importuotoją, todėl ši nuostata yra visapusiškai taikytina.

(389)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT group“ ir CCCME tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kokiu šaltiniu remdamasi nustatė 10 % pelno dydį, ir ar ši suma buvo pagrįsta ir vyraujanti rinkoje.

(390)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Ši informacija yra pateikta 380 konstatuojamojoje dalyje.

(391)

„FTT group“ ir CCCME taip pat tvirtino, kad nustatant NW eksporto kainą nebuvo galima koreguoti su ja susijusių prekiautojų Kinijoje ir Honkonge PBA išlaidų (išskyrus tiesiogines pardavimo išlaidas) ir jų gauto pelno, nes Komisija neįrodė, kad šių prekiautojų funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu dirbančio tarpininko funkcijas.

(392)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Komisija pakartojo 380 konstatuojamojoje dalyje aprašytą jos vertinimą. Be to, Komisija pažymėjo, kad lyginant skirtingus pardavimo į Sąjungą srauto segmentus kainos labai skyrėsi – nuo 18 % iki 30 %, nelygu segmentas. Todėl buvo aišku, kad kiekvienas prekiautojas gavo antkainį, kuris iš tikrųjų buvo didesnis už nesusijusios prekybos bendrovės pelną, kurį Komisija atskaitė, kaip nurodyta 380 konstatuojamojoje dalyje.

(393)

„FTT group“ taip pat teigė mananti, kad „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ PBA išlaidų suma apėmė visas jos per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas. „FTT group“ paprašė Komisijos iš bendros PBA išlaidų sumos atskaityti tiesiogines pardavimo išlaidas (pvz., vežimo ir tvarkymo išlaidas), nes lyginti eksportą kainą, iš jos atskaičius pardavimo ir finansines išlaidas, su normaliąja verte be tokio atskaitymo buvo neobjektyvu ir nesąžininga. CCCME pateikė panašų tvirtinimą, kad atrodo, jog Komisija pagal 2 straipsnio 10 dalį pakoregavo tik eksporto kainą, o ne ir normaliąją vertę. „ZTT group“ taip pat tvirtino, kad „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“ finansiniai duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima visiškai suprasti PBA išlaidų straipsnius ir atitinkamas jų sumas. Ji teigė, kad išsamesnė informacija buvo būtina, norint užtikrinti sąžiningą „ZTT group“ eksporto kainos ir apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimą, taip pat įsitikinti, kad pelnas buvo gautas iš pagrindinės verslo veiklos (pvz., kabelių pardavimo), o ne iš kitos verslo veiklos ar ne veiklos pajamų. Tokios pajamos neįtraukiamos į pelną, naudotą normaliajai vertei apskaičiuoti. Be to, „ZTT group“ teigė, kad jei Komisija negalėtų pateikti prasmingesnio finansinių duomenų, susijusių su „Prysmian Energia Cables y Sistemas de Argentina S.A.“, atskleidimo, tuomet ji turėtų naudoti Malaizijos gamintojų, kurių audituotos finansinės ataskaitos buvo prieinamos, duomenis.

(394)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. PBA išlaidos apskaičiuotos kaip parduotų prekių sąnaudų ir kitų veiklos išlaidų skirtumas, remiantis lengvai prieinama informacija. Komisija pažymėjo, kad tvirtinimas, jog tokios išlaidos buvo įtrauktos į nurodytas tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidas, buvo nepagrįstas. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai nepateikė šio koregavimo kiekybinio vertinimo. Kaip paaiškinta 280 konstatuojamojoje dalyje, Komisija antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims atskleidė atitinkamą lengvai prieinamą „Prysmian Energia“ finansinę informaciją iš „Dun & Bradstreet“. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė tinkamesnių gamintojo Argentinoje PBA išlaidų duomenų. Be to, Komisija padarė išvadą, kad Argentina atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi, kaip nurodyta 294 konstatuojamojoje dalyje, todėl Komisija turi naudoti ne Malaizijos, o Argentinos gamintojo PBA išlaidas. Kadangi Malaizijos gamintojas neužregistravo pagrįsto pelno, Komisija negalėjo naudoti jo finansinių duomenų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(395)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(396)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(397)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(398)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 31,2 % galutinis dempingo skirtumas.

(399)

Dėl skirtumo visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis buvo nustatytas atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtį ir bendrą Kinijos eksporto apimtį remiantis importu (kaip nurodyta pagal Eurostato importo statistinius duomenis).

(400)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Komisija manė, kad dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams būtų tikslinga pagrįsti atrinktos bendrovės, kuriai nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumu.

(401)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(402)

Nors oficialūs importo statistiniai duomenys pateikiami kilogramais, Komisija, atsižvelgdama į eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės pastabas, nusprendė, kad šis matavimo vienetas netinkamas nagrinėjamai apimčiai tinkamai įvertinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kaip pagrindinį apimties rodiklį pramonė paprastai naudoja ne svorį, o ilgį. Taip būtų galima išmatuoti kabelio ilgį (kabelių kilometrais) arba bendrą jame esančių šviesolaidžių ilgį (šviesolaidžių kilometrais). Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis tyrimas yra susijęs su kabeliais, kabelių kilometrai laikomas tinkamiausiu matavimo vienetu, kuris bus toliau naudojamas nustatant žalą.

(403)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad importo apimtis turėtų būti apskaičiuojama remiantis ne kabelių kilometrais, o šviesolaidžių kilometrais, nes šviesolaidžių kilometrai buvo pripažintas pramonės standartas ir vienintelis matavimo vienetas, rodantis didelius šviesolaidžių skaičiaus viename kabelyje skirtumus.

(404)

Komisija laikėsi nuomonės, kad kabelių kilometras yra tinkamas matavimo vienetas, nes tiriami produktai yra kabeliai, o šviesolaidžių skaičius kabelyje yra specifinė kabelių savybė, kuri matyti iš PKN. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(405)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 29 gamintojai. Išskyrus dvi kitame skirsnyje nurodytas bendroves, jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, žala nustatoma remiantis viso nagrinėjamojo laikotarpio 27 valstybių narių (ES 27) duomenimis.

(406)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 1,2 mln. km kabelių. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai tiesiogine informacija iš 9 šalių – 6 skundo pateikėjų, 3 skundui pritariančių bendrovių ir rinkos tyrimais dėl likusių gamintojų duomenų. Kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 52 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(407)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį Sąjungos pramonei gali būti nepriskiriami su Kinijos eksportuotojais arba importuotojais susiję gamintojai ir (arba) patys tariamai dempingo kaina importuojamo produkto importuotojai. 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kada gamintojai laikytini susijusiais su eksportuotojais arba importuotojais.

(408)

Komisija ištyrė esamus Sąjungos pramonės ryšius su nagrinėjamojo produkto eksportuotojais arba importuotojais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas atrinktas Sąjungos gamintojas iš Kinijos importavo labai nedidelį kiekį šviesolaidžių kabelių, o kitas yra neatrinkto eksportuojančio gamintojo smulkusis akcininkas. Atsižvelgdama į tai, kad pirmasis gamintojas importavo labai nedidelį kiekį, ir į tai, kad antrasis gamintojas įrodė, kad jis nekontroliuoja šio eksportuojančio gamintojo ir nėra jo kontroliuojamas ir kad dėl šio ryšio jis nesielgė kitaip nei nesusiję gamintojai, Komisija padarė išvadą, kad nėra priežasčių kurios nors iš šių bendrovių nepriskirti Sąjungos pramonei.

(409)

Dėl trečio neatrinkto gamintojo Komisija, atsižvelgdama į jo ryšį su Kinijos eksportuojančiu gamintoju (kurį kontroliuoja tas pats subjektas) ir didelę importo iš Kinijos apimtį, manė, kad būtų tikslinga šio gamintojo nepriskirti Sąjungos pramonės apibrėžčiai, nepaisant didelės šios bendrovės gamybos apimties Europoje.

(410)

Panašiai dėl Sąjungos nebendradarbiaujančio gamintojo, nurodžiusio didelę importo iš Kinijos apimtį, Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į ryšius su Kinijos eksportuojančiu gamintoju ir didelę importo apimtį, jis taip pat neturėtų būti priskirtas Sąjungos pramonės apibrėžčiai.

(411)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad kuris nors kitas gamintojas būtų susijęs su Kinijos eksportuotojais ar kad būtų importavęs iš Kinijos, todėl iš Sąjungos pramonės apibrėžties kitų bendrovių išbraukti nereikia.

(412)

CCCME teigė, kad kai kurie Sąjungos gamintojai buvo susiję su Kinijos šviesolaidžių kabelių gamintojais, ir paprašė Komisijos atlikti žalos analizę pagal segmentus, atskirai analizuojant šį importo srautą.

(413)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo šį tvirtinimą dėl atskyrimo ir importo atskiro vertinimo. CCCME taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų atskleisti Sąjungos gamintojų importo iš susijusių ir nesusijusių Kinijos gamintojų per TL apimtį ir procentinę dalį.

(414)

Kaip nurodyta pirmiau, Komisija tinkamai atsižvelgė į Sąjungos gamintojų ryšius su Kinijos bendrovėmis ir neįtraukė gamintojų, kurių importas iš Kinijos yra didelis, taip pat atsižvelgė į jų ryšius su Kinijos eksportuotojais. Atrinkti Sąjungos gamintojai iš susijusių Kinijos bendrovių importavo nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį (mažiau nei 1 % jų gamybos apimties). Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(415)

„Connect Com“ taip pat pateikė sąrašą kitų Sąjungos šviesolaidžių kabelių gamintojų, į kuriuos skunde nebuvo atsižvelgta. Komisija pažymėjo, kad šios bendrovės nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir kad su Sąjungos nebendradarbiaujančiais gamintojais susiję skaičiavimai buvo atlikti remiantis patikima rinkos tyrimų informacija (140).

(416)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

(417)

Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu 5,8–4,4 % Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui. Tokiu atveju kabeliai toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėse buvo tiekiami tolesniam perdirbimui galutinės grandies rinkoje, visų pirma kabeliams su pritvirtintomis jungtimis gaminti.

(418)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(419)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su šviesolaidžių kabeliais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(420)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; augimas; eksporto apimtis ir kainos; pelningumas; investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(421)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą (141). Kalbama apie šiuos rodiklius: gamyba; pajėgumai, pajėgumų naudojimas; investicijos; atsargos; užimtumas; našumas; darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(422)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad analizuojant bendrą Sąjungos pramonės padėtį rinkoje reikėtų atsižvelgti į uždarąją rinką.

(423)

Šiuo atžvilgiu, kaip aprašyta toliau, Komisija atsižvelgė į uždarąją rinką, ją nustatė ir įvertino jos raidą ilgainiui. Tai leido susidaryti išsamų Sąjungos pramonės padėties vaizdą. Iš mažos ir toliau mažėjančios rinkos matyti, kad ji nedaro jokio reikšmingo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Komisija taip pat primena, kad kabeliai su jungtimis nėra nagrinėjamasis produktas.

(424)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi skundo pateikėjo nustatytais pardavimo duomenimis ir importo duomenimis, nustatytais pagal 427–432 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką.

(425)

Sąjungos suvartojimo raida:

2a lentelė

Sąjungos suvartojimas (kabelių km)

(426)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje padidėjo 38 %. Iš tiesų dėl didelės skaitmeninės plėtros ES tai yra sparčiai auganti ir, kaip numatyta, toliau greitai augsianti rinka (142). Suvartojimas didėjo iki TL nepaisant to, kad antroji laikotarpio dalis (t. y. 2020 m. pirmasis pusmetis) sutapo su pirmaisiais sutrikimų mėnesiais dėl COVID-19 pandemijos. Iš tyrimo išvadų matyti, kad paskutiniais TL mėnesiais prasidėjusi pandemija ir susijusios prevencinės priemonės iš tiesų sulėtino augimą, tačiau dėl jų tiriamojo produkto suvartojimas Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apskritai nenustojo augti. Uždarąją rinką sudaro šviesolaidžių kabelių naudojimas bendrovių siūlomuose junglumo sprendimuose, įskaitant kabelius su pritvirtintomis jungtimis; jos apimtis, kuri, palyginti su visa rinka, yra labai nedidelė, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %.

(427)

Importo iš Kinijos apimtis nustatyta remiantis Kinijos eksportuojančių gamintojų tiesiogiai pateikta informacija pagal 47 konstatuojamąją dalį. Importo apimtis buvo labai tipiška, nes per TL ji sudarė 89 % viso Kinijos eksportuojančių gamintojų tyrimo pradžioje per atranką deklaruotos importo apimties. Taigi nustatyta, kad visas importas sudarė 11 % daugiau, nei pagal 47 konstatuojamąją dalį deklaruotas kiekis.

(428)

Importas iš kitų trečiųjų šalių buvo nustatytas remiantis 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytu išsamiu skaičiavimu, kurį atliekant nagrinėjamojo produkto importas buvo nustatytas kilogramais ir perskaičiuotas į kabelių kilometrus, naudojant tikslius perskaičiavimo koeficientus, kuriuos Kinijos eksportuojantys gamintojai nurodė savo atsakymuose į 47 konstatuojamojoje dalyje minėtą papildomą prašymą pateikti informacijos.

(429)

Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi, palyginti su suvartojimu atvirojoje rinkoje, kaip parodyta 2 lentelėje.

(430)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(431)

Atsižvelgiant į didelius Kinijos perteklinius pajėgumus (remiantis skundo pateikėjų pateiktais rinkos tyrimų duomenimis apskaičiuota, kad jie daugiau nei dvigubai viršija visą ES rinką (143)), importas iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo maždaug 190 000 kabelių km iki maždaug 500 000 kabelių km – t. y. labai greitai padidėjo beveik du su puse karto. Šis 163 % padidėjimas yra daugiau kaip keturis kartus didesnis už suvartojimo padidėjimą, o tai rodo, kaip giliai į šią rinką skverbėsi importas iš Kinijos.

(432)

Todėl šio importo rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 14,8 % iki 28,3 %, t. y. net 91 %. Reikėtų pažymėti, kad importo iš Kinijos apimtis didėjo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, o tai rodo skverbimosi į rinką spartą ir mastą.

(433)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo nepakankamai įvertinta ir sumažinta, o importo iš Kinijos rinkos dalis buvo išpūsta. Šiuo atžvilgiu CCCME taip pat tvirtino, kad rinkos duomenys turėtų būti grindžiami ne kabelių kilometrais, o šviesolaidžių kilometrais, dėl ko importo iš Kinijos rinkos dalis būtų mažesnė.

(434)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog kabelių kilometrai yra tinkamiausias nagrinėjamojo produkto matavimo vienetas, kaip paaiškinta 402–404 konstatuojamosiose dalyse. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(435)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuotojų atsakymais į 47 konstatuojamojoje dalyje minėtą prašymą pateikti papildomos informacijos.

(436)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/kabelių km)

(437)

Importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 452 iki 349 EUR/kabelių km, t. y. 23 %. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į padidėjusį Kinijos eksportuojančių gamintojų agresyvumą, susijusį su pertekliniais pajėgumais toje šalyje (žr. 431 konstatuojamąją dalį). Šį rodiklį reikėtų vertinti atsižvelgiant į didelius skirtingų rūšių produktų kainų už tam tikrą produkto ilgį svyravimus per tam tikrą laikotarpį ir į didelius produkto asortimento pasikeitimus bėgant metams. Produkto pasikeitimai buvo susiję tiek su parduodamų kabelių rūšių nepastovumu, tiek su kaina, taip pat su tuo, kad ne visų rūšių produktai buvo siūlomi parduoti arba parduodami kiekvienais metais.

(438)

Siekdama išvengti kainų sekoms būdingų produkto asortimento pasikeitimų nagrinėjamuoju laikotarpiu ir gauti tikslesnių ir tipiškesnių duomenų, Komisija taip pat išanalizavo atrinktų Kinijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų pateiktą išsamią informaciją, pagrįstą labiau apibendrintomis tiesiogiai palyginamų produktų grupėmis. Tai leido nustatyti 35 identiškas (sutampančias) grupes produktų, kuriuos parduoda ir Kinijos eksportuotojai, ir Sąjungos pramonė, ir kurie buvo parduodami kiekvienais nagrinėtais metais. Kitaip tariant, Komisija nustatė visą laiko eilutę su kiekvienos rūšies produkto kaina kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Šios kainos gali būti laikomos tipiškomis viso to laikotarpio Kinijos eksporto, kuris apėmė 62 % atrinktų bendrovių eksporto, kainomis per TL. Likusios tipiškos laiko eilutės svertiniu bendru pagrindu yra tokios:

4a lentelė

Importas iš Kinijos (EUR/kabelių km)

(439)

Tai rodo, kad Kinijos eksporto kainos nuolat smarkiai mažėjo. Kitaip tariant, lyginant kiekvienų metų tos pačios rūšies produkto pardavimą, importo iš Kinijos kainos kiekvienais metais aiškiai ir pastebimai mažėjo ir buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas laikotarpiu nuo 2018 m. iki TL (8a lentelė).

(440)

Atsižvelgdama į tai, priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(441)

Kai dempingui apskaičiuoti eksporto kaina koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, 444 konstatuojamojoje dalyje skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir žalos skirtumą eksporto kaina (apskaičiuota CIF) buvo apskaičiuota remiantis pirmam nepriklausomam pirkėjui išduotos sąskaitos faktūros verte, iš kurios atskaitytos su importu susijusios išmokos iki CIF vertės, taip pat susijusio importuotojo PBA išlaidos ir pelno suma, pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(442)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ teigė, kad išlaidos po importo buvo apskaičiuotos kaip CIF vertės procentinė dalis, ir pasiūlė, kad Komisija jas iš tikrųjų turėtų apskaičiuoti proporcingai eksporto apimčiai, kad jos atitiktų tuos pačius eksporto kainos koregavimus, atliktus skaičiuojant dempingą. Tvirtinta, kad šios išlaidos buvo labiau susijusios su apimtimi, o ne eksporto sandorių verte.

(443)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, todėl jis buvo priimtas.

(444)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 30,0 % ir 33,2 %, taigi bendras priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 31,5 %. Kaip aprašyta 502 konstatuojamojoje dalyje, išanalizavus konkursų pasiūlymus patvirtinta, kad kainos buvo priverstinai mažinamos konkursų lygmeniu.

(445)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT group“ taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino bendrų PKN grupių, kurios dėl to tapo pasirenkamomis. CCCME tvirtina, kad šių grupių naudojimas reiškia, kad yra Sąjungos pramonės ir Kinijos kainų atitikties ir palyginamumo problema.

(446)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko dėl dviejų priežasčių. Pirma, šios grupės nebuvo naudojamos priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti. Antra, jos buvo naudojamos būtent siekiant užtikrinti, kad reikšmingi produkto asortimento pokyčiai per tam tikrą laikotarpį nedarytų poveikio kainų tendencijoms ilgainiui, taip pagerinant palyginamumo pagal laiko kategoriją tikslumą, remiantis grupėmis, kurios, kaip paaiškinta pirmiau, buvo tipiškos nagrinėjamojo produkto grupės. Neturėdama jokių įrodymų, kad grupavimas buvo akivaizdžiai netinkamas, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(447)

„FTT group“ taip pat teigė, kad Komisija nenustatė priverstinio kainų mažinimo maždaug 30 % jos eksporto į Sąjungą atžvilgiu, nes neatitiko jos eksportuojamų produktų ir Sąjungos pramonės parduodamų produktų PKN. „FTT group“ laikėsi nuomonės, kad Komisijai nebuvo leista analizuojant apsiriboti tik tų rūšių produktais, kurių faktinį pardavimą vykdė Sąjungos pramonė, arba rinkos segmentais, kuriuose Sąjungos pramonė vykdė faktinį pardavimą. Šiuo atžvilgiu ji nurodė bylą Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener Co. Ltd. prieš Europos Sąjungos Tarybą (144), kurioje nurodyta, kad turėtų būti skaičiuojamas viso eksporto į Sąjungą dempingo skirtumas, ir „FTT group“ taip pat teigė, kad šis reikalavimas pagal analogiją turėtų būti taikomas ir priverstiniam kainų mažinimui.

(448)

Komisija nesutiko su tuo, kaip „FTT group“ išaiškino Teisingumo Teismo sprendimą Changshu City byloje. Reikalavimas atsižvelgti į visą eksportą taikomas tik skaičiuojant dempingo skirtumą. Be to, Komisija pažymėjo, kad vertinant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus palyginimui naudojami iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungą eksportuoti modeliai. Lyginant eksportuojančių gamintojų pardavimą eksportui ir Sąjungos pramonės pardavimą savaime suprantama, kad Sąjungos pramonė parduoda nebūtinai visus eksportuojamus modelius. Šioje byloje atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju atitikties lygis buvo apie 70 % ir Komisija nusprendė, kad to visiškai pakanka norint užtikrinti didelio masto sąžiningą eksportuojamų ir Sąjungos pramonės parduodamų modelių palyginimą. Trečia, pagal pagrindinį reglamentą Komisija neprivalo atlikti atskiros kiekvienos rūšies produkto kainų analizės. Teisinis reikalavimas veikiau yra nustatyti kainą panašaus produkto lygmeniu. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad visų PKN produktai priskiriami nagrinėjamajam produktui ir bent tam tikru mastu konkuruoja tarpusavyje. Taigi atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportuojamų produktų, kurių Sąjungos pramonė nepardavė, procentinė dalis nėra atskira nagrinėjamojo produkto kategorija, bet visiškai konkuruoja su likusiomis markėmis, kurių atitiktis nustatyta.

(449)

Tai atitinka 438 ir 439 konstatuojamosiose dalyse nustatytas kainas.

(450)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(451)

Komisija iš šalių gavo keletą pastabų dėl žalos. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad importas iš Kinijos nedarė žalos ar nekėlė žalos grėsmės, nes iš rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo gera ir kad Sąjungos pramonė su savo rinkos dalimi tebeužėmė dominuojančią padėtį. „Connect Com“ pažymėjo, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo labai nedaug ir tai įvyko galbūt oligopolinės rinkos sąlygomis.

(452)

„Connect Com“ teigė, kad žala, net jei buvo, buvo nedidelė, jei buvo gautas minimalus 5 % pelno dydis, ir šiuo atžvilgiu priminė 1988 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Kanados, Honkongo ir Japonijos kilmės mobiliojo ryšio radiotelefonų (145), ir 1997 m. gruodžio 17 d. sprendimą EFMA prieš Tarybą (146). Tačiau reikėtų priminti, kad sprendime dėl radiotelefonų pelno dydis buvo vertinamas atsižvelgiant į kitus gerėjančius rodiklius ir kad minėta Teismo byla buvo susijusi su tvirtinimu, kurį Bendrasis Teismas atmetė, kad tikslinis pelnas, kurį Komisija nustatė atlikdama tyrimą, turėtų būti didesnis. Todėl šie precedentai nepatvirtina nuomonės, kad žala yra nedidelė, jei pelno dydis viršija 5 %. Žala nustatoma remiantis bendru visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksnių, išanalizuotų atsižvelgiant į konkrečią rinką ir susijusią pramonę, vertinimu. Be to, pramonės gautas pelnas buvo mažesnis už tikslinį pelną, nustatytą atsižvelgiant į visus su nagrinėjama pramone susijusius elementus, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(453)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(454)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(455)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(456)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(457)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 16 %. Iš išsamios analizės matyti, kad 2017–2019 m. Sąjungos gamyba padidėjo 18 %, o per tiriamąjį laikotarpį Sąjungos gamyba sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(458)

Bendrą padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį lėmė 2 lentelėje parodytas paklausos augimas. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį 38 % išaugusioje rinkoje Sąjungos pramonei gamybą pavyko padidinti tik 16 %. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu.

(459)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamybos pajėgumai padidėjo 31 %. Tai rodo kai kurių Sąjungos gamintojų investicijas siekiant prisiderinti prie rinkos augimo. Šiam bandymui trukdė didėjantis Kinijos produktų skverbimasis, kuris dėl nesąžiningos kainodaros strategijų vis labiau absorbavo Sąjungos pramonės rinkos dalį.

(460)

Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 12 % ir per TL buvo mažesnis nei 60 %: Sąjungos gamintojams buvo užkirstas kelias didinti gamybą augant rinkai.

(461)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(462)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendra Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis padidėjo 13 %. Tačiau dėl padidėjusio suvartojimo rinkos dalis atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 64,3 % iki 53,5 %, t. y. daugiau nei 10 procentinių punktų (-17 %).

(463)

Sąjungos pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo 15 %. Sąjungos pardavimas labai atitiko Sąjungos gamybos tendenciją, nes gamintojai daugiausia gamina pagal užsakymą.

(464)

Sąjungos pramonės uždaroji rinka (išreikšta bendro pardavimo Sąjungoje procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai maža ir sumažėjo nuo 7 % 2017 m. iki 5,4 % per TL. Šio mažėjimo poveikis buvo labai nedidelis, nes pati ši rinka buvo labai maža.

(465)

Iš Sąjungos pardavimo apimties rinkos dalies sumažėjimo aišku, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti augimu Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(466)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(467)

2017–2019 m. Sąjungos pramonės užimtumas (etato ekvivalentais) padidėjo 18 %. Per tiriamąjį laikotarpį šis rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Šis pokytis iš esmės atitinka 4 lentelėje pavaizduotą gamybos apimties tendenciją.

(468)

Kadangi gamybos ir užimtumo duomenys vieni kitus labai atitiko, našumas kabelių kilometrais vienam darbuotojui iš esmės nesikeitė.

(469)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(470)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(471)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(472)

Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) 2017–2019 m. padidėjo 16 %, o vėliau per TL sumažėjo ir pasiekė panašų lygį kaip 2017 m. (+1 %). Tačiau kainų lygis labai priklauso nuo parduodamų produktų sudėtingumo, nes kaina gali labai skirtis atsižvelgiant į kabelio savybes (įskaitant šviesolaidžių skaičių, dangos skaičių ir tipą ir t. t.).

(473)

Tai akivaizdu lyginant kainų raidą su gamybos sąnaudų raida, atsižvelgiant į tai, kad sudėtingesni kabeliai, kuriuos galima parduoti didesnėmis kainomis, taip pat reiškia didesnes gamybos sąnaudas.

(474)

Vieneto gamybos sąnaudos 2017–2019 m. laikotarpiu padidėjo 14 %, maždaug kaip vidutinės kainos Sąjungos atvirojoje rinkoje (16 %). Vėliau jos sumažėjo 14 %, kaip ir kainos tuo pačiu laikotarpiu nuo 2019 m. iki TL (15 %). Kaip nurodyta 540 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą patvirtinta, kad pagrindinės žaliavos (šviesolaidžių), pirktos iš susijusių bendrovių, sąnaudos atspindėjo šio gamybos ištekliaus rinkos kainą.

(475)

Kaip minėta 438 konstatuojamojoje dalyje, siekdama išvengti kainų sekoms būdingų produkto asortimento pasikeitimų nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija analizavo atrinktų Kinijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų pateiktą išsamią informaciją, pagrįstą labiau apibendrintomis tiesiogiai palyginamų produktų grupėmis. Tai leido nustatyti 35 identiškas (sutampančias) grupes produktų, kuriuos parduoda ir Kinijos eksportuotojai, ir Sąjungos pramonė, ir apie kuriuos turimi laiko eilučių duomenys kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais.

(476)

Tai tipiškas ES pramonės laikotarpio pardavimas, apimantis daugiau kaip 34 % tokių sutampančių produktų pardavimo tiriamuoju laikotarpiu. Tipiškos laiko eilutės yra šios:

8a lentelė

Sąjungos pramonė (EUR / kabelių km)

(477)

Tai rodo, kad Sąjungos pramonės kainos labai sumažėjo, panašiai kaip ir Kinijos eksporto kainos, kaip minėta 438 konstatuojamojoje dalyje.

(478)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai dažnai užsako pagal užsakymą gaminamus šviesolaidžių kabelius, kurie būtų pritaikyti jų konkretiems poreikiams, ir į tai, kad kai kurios valstybės narės taip pat nustato konkrečius techninius reikalavimus, kainų tam pačiam pirkėjui ir valstybei narei lyginimas gali padėti susidaryti dar tikslesnį kainų pokyčių vaizdą. Sąjungos pramonė šiuo klausimu pateikė papildomos išsamios informacijos. Dvidešimties svarbiausių tokių produktų grupės–pirkėjo–valstybės narės derinių kainų tendencijų raida (147):

8b lentelė

Sąjungos pramonė (EUR / kabelių km, indeksas)

(479)

Tai rodo, kad sumažėjus Kinijos eksporto kainoms, kaip minėta 435–438 konstatuojamosiose dalyse, tuo laikotarpiu akivaizdžiai sumažėjo Sąjungos pramonės kainos.

(480)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(481)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuo 2017 m. iki TL buvo palyginti pastovios. Nežymus sumažėjimas 2018 m. sutampa su etato ekvivalentų padidėjimu 13 % ir rodo šios papildomos darbo jėgos sąnaudas.

(482)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos