(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (5) parodė, kad reikia paaiškinti, jog investicinės įmonės, vykdydamos savo pareigas klientams ir potencialiems klientams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius. Todėl investicinės įmonės turėtų nuolat svarstyti ne tik visą atitinkamą finansinę riziką, bet ir visą atitinkamą tvarumo riziką, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (6) ir kuri, jei kiltų, galėtų padaryti realų ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį investicijų vertei. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/565 (7) nėra aiškios nuorodos į tvarumo riziką. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad vidaus procedūros ir organizacinė tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos ir jų būtų laikomasi, būtina paaiškinti, kad investicinių įmonių procesai, sistemos ir vidaus kontrolės priemonės turėtų atspindėti tvarumo riziką ir kad tai rizikai analizuoti būtini techniniai pajėgumai ir žinios;

(4)

siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, investicinės įmonės, nustatydamos interesų konfliktų, kurie gali pakenkti kliento ar potencialaus kliento interesams, rūšis, turėtų įtraukti tų rūšių interesų konfliktus, kurių kyla dėl kliento tvarumo prioritetų integravimo. Investicinės įmonės turėtų turėti galimybę esamų klientų, kurių tinkamumo vertinimas jau atliktas, asmeninius tvarumo prioritetus nustatyti per kitą periodinį atlikto tinkamumo vertinimo atnaujinimą;

(5)

investicinės įmonės, teikiančios konsultacijas dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugas, turėtų galėti rekomenduoti savo klientams ir potencialiems klientams tinkamas finansines priemones, todėl jos turėtų turėti galimybę užduoti klausimus, kad sužinotų kliento asmeninius tvarumo prioritetus. Atsižvelgiant į investicinės įmonės pareigą veikti atsižvelgiant į klientų interesus, klientams ir potencialiems klientams teikiamos rekomendacijos turėtų atitikti tiek tų klientų nurodytus finansinius tikslus, tiek tvarumo prioritetus. Todėl būtina paaiškinti, kad investicinės įmonės turėtų būti įdiegusios tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad į konsultavimo procesą ir portfelio valdymą įtraukus tvarumo veiksnius nebūtų sudaromos sąlygos netinkamo pardavimo praktikai ar informacijos apie finansines priemones ar strategijas klaidingam pateikimui jas pristatant kaip atitinkančias tvarumo prioritetus, nors taip nėra. Siekdamos tokios praktikos ar klaidingo faktų pateikimo atvejų išvengti, konsultacijas dėl investicijų teikiančios investicinės įmonės turėtų pirmiausia įvertinti kliento ar potencialaus kliento kitus investavimo tikslus, laikotarpį ir individualias aplinkybes, o tada paprašyti jį nurodyti galimus tvarumo prioritetus;

(6)

iki šiol sukurta įvairaus masto su tvarumu susijusių užmojų finansinių priemonių. Siekdamos sudaryti sąlygas klientams ar potencialiems klientams suprasti tą skirtingą tvarumo mastą ir priimti informacija pagrįstus su tvarumu susijusius investavimo sprendimus, konsultacijas dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugas teikiančios investicinės įmonės turėtų išaiškinti skirtumą tarp, viena vertus, finansinių priemonių, kuriomis siekiama vien ar dalies tvarių investicijų į ekonominę veiklą, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (8) laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, tvarių investicijų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 17 punkte, ir finansinių priemonių, kuriomis atsižvelgiama į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams ir kurios gali būti laikomos tinkamomis rekomenduoti klientams kaip atitinkančios jų asmeninius tvarumo prioritetus, ir, kita vertus, kitų finansinių priemonių, neturinčių šių specialių savybių, kurios neturėtų būti laikomos tinkamomis rekomenduoti klientams ar potencialiems klientams, turintiems asmeninių tvarumo prioritetų;

(7)

būtina atsižvelgti į nerimą keliantį ekologinį manipuliavimą, visų pirma praktiką, kai rekomenduojant finansinę priemonę kaip aplinkai palankią ar aplinkos atžvilgiu tvarią, kai iš tikrųjų ta finansinė priemonė neatitinka pagrindinių aplinkosaugos ar kitų su tvarumu susijusių standartų, įgyjamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas. Siekdamos užkirsti kelią netinkamam pardavimui ir ekologiniam manipuliavimui, investicinės įmonės neturėtų rekomenduoti finansinių priemonių kaip atitinkančių asmeninius tvarumo prioritetus, kai jos tų prioritetų neatitinka, ar priimti sprendimą jomis prekiauti. Investicinės įmonės turėtų paaiškinti savo klientams ar potencialiems klientams tokio atsisakymo priežastis ir tas priežastis registruoti;

(8)

būtina patikslinti, kad asmeninių tvarumo prioritetų neatitinkančios finansinės priemonės vis tiek gali būti investicinių įmonių rekomenduojamos, bet ne kaip atitinkančios asmeninius tvarumo prioritetus. Kad klientams ar potencialiems klientams būtų galima papildomai rekomenduoti jų asmeninių tvarumo prioritetų neatitinkančias finansines priemones, klientas turėtų turėti galimybę pritaikyti informaciją apie savo tvarumo prioritetus. Siekdamos užkirsti kelią netinkamam pardavimui ir ekologiniam manipuliavimui, investicinės įmonės turėtų registruoti kliento sprendimą kartu su jo paaiškinimu dėl informacijos pritaikymo;

(9)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

kompetentingoms institucijoms ir investicinėms įmonėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Todėl jo taikymas turėtų būti atidėtas,