Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R1139

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139 2021 m. liepos 7 d. kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004

    PE/53/2021/INIT

    OL L 247, 2021 7 13, p. 1–49 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1139/oj

    2021 7 13   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 247/1


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1139

    2021 m. liepos 7 d.

    kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 straipsnį, 188 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

    kadangi:

    (1)

    siekiant suderinti Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (toliau – EJRŽAF) trukmę su Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) nustatyta daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, šis fondas turėtų būti nustatytas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti EJRŽAF prioritetai, jo biudžetas ir konkrečios Sąjungos finansavimo teikimo taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios taisyklės, taikomos EJRŽAF pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 (5). EJRŽAF tikslas turėtų būti nukreipti Sąjungos biudžeto lėšas siekiant remti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), Sąjungos jūrų politiką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje. Toks finansavimas yra itin svarbi darnios žuvininkystės ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir geros būklės, saugių, apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų ir vandenynų sąlyga;

    (2)

    kaip pasaulinei veikėjai vandenynų srityje ir vienai iš didžiausių jūros gėrybių gamintojų pasaulyje Sąjungai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų yra itin svarbus dėl sparčiai augančio pasaulio gyventojų skaičiaus. Tai taip pat atitinka Sąjungos socioekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, o pasitelkiant vandenynų energiją prisidedama prie energetinio saugumo. Be to, veiksminga sienų kontrolė ir kova pasauliniu lygmeniu su nusikaltimais jūroje yra būtini saugioms ir apsaugotoms jūroms bei vandenynams, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo;

    (3)

    siekiant pagerinti koordinavimą ir suderinti pasidalijamojo valdymo fondų (toliau – fondai) paramos įgyvendinimą atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – nuosekliai supaprastinti politikos vykdymą, buvo priimtas Reglamentas (ES) 2021/1060. Tas reglamentas taikomas EJRŽAF daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Fondais siekiama vienas kitą papildančių tikslų, jiems taikomas toks pat valdymo būdas. Taigi, Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyti bendri bendrieji tikslai ir bendrieji principai, kaip antai partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Jame taip pat įtvirtinti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės susitarimų, kurie turi būti sudaromi su kiekviena valstybe nare, ir apibūdinamas bendras požiūris, kad fondų veikla turi būti orientuota į rezultatus. Atitinkamai jame nustatomos reikiamos sąlygos, veiklos rezultatų peržiūra ir nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Be to, jame nustatomos bendros nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir speciali tvarka, taikoma finansinėms priemonėms, programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (6), naudojimui, bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai ir finansų valdymui. Kai kurios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės taip pat bendrai taikomos visiems fondams. Fondų, įskaitant EJRŽAF, ir kitų Sąjungos programų tarpusavio papildomumas turėtų būti aprašytas partnerystės susitarime, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060;

    (4)

    EJRŽAF taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (7) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

    (5)

    šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, netiesioginį valdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę paramą ir apmokėjimą išorės ekspertams, tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

    (6)

    taikant tiesioginį valdymą turėtų būti kuriama EJRŽAF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis. Taip pat turėtų būti galima teikti finansavimą finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2021/523;

    (7)

    EJRŽAF lėšomis teikiama parama turėtų pasižymėti akivaizdžia Europos pridėtine verte, inter alia, šią paramą proporcingai naudojant rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti, ir ja neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas finansavimas privačiojo sektoriaus lėšomis arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje;

    (8)

    pagalbai, kurią valstybės narės pagal šį reglamentą teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, turėtų būti taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai. Tačiau dėl specifinių to sektoriaus ypatumų tie straipsniai neturėtų būti taikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamiems mokėjimams, kuriems taikomas SESV 42 straipsnis;

    (9)

    pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti atrenkami pagal tai, ar jais galima užtikrinti veiksmams nustatytus prioritetus ir pasiekti rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

    (10)

    2021–2027 m. DFP nustatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽAF biudžetas einamosiomis kainomis turėtų siekti 6 108 000 000 EUR. EJRŽAF ištekliams turėtų būti taikomas pasidalijamojo valdymo principas ir tiesioginio bei netiesioginio valdymo principai. 5 311 000 000 EUR turėtų būti skiriama paramai, teikiamai pagal pasidalijamojo valdymo principą, o 797 000 000 EUR – paramai, teikiamai pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu nacionalinius asignavimus pagal pasidalijamojo valdymo principą reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. dalimis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (8) (EJRŽF). Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, o sumas, skiriamas tam tikroms investicijoms į žvejybos laivus ir žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir laikinam žvejybos veiklos nutraukimui, reikėtų riboti;

    (11)

    Europos jūrų sektoriuje dirba daugiau kaip 5 milijonai žmonių, jo apyvarta siekia beveik 750 000 000 000 EUR, o bendroji pridėtinė vertė – 218 000 000 000 EUR per metus; šiame sektoriuje yra galimybių sukurti daug daugiau darbo vietų. Vertinama, kad pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė šiuo metu siekia 1 300 000 000 000 EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos sektoriuose, itin skatina būtinybė įgyvendinti išmetamo CO2 kiekio tikslus, padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti tvarios mėlynosios ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽAF. Norint išnaudoti jūrų sektoriaus augimo potencialą galėtų būti naudojamos naujos investavimo priemonės, kaip antai „InvestEU“;

    (12)

    EJRŽAF turėtų būti grindžiamas keturiais prioritetais: skatinti tausią žvejybą ir atkurti bei išsaugoti vandens biologinius išteklius; skatinti darnią akvakultūros veiklą ir perdirbti žvejybos bei akvakultūros produktus ir prekiauti jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje; sudaryti sąlygas tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse ir skatinti žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymąsi; stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą ir užtikrinti saugias, apsaugotas, švarias ir tvariai valdomas jūras bei vandenynus. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

    (13)

    EJRŽAF turėtų būti grindžiamas paprasta struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti plačius kiekvienam prioritetui skirtus konkrečius tikslus. Taigi, valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias tų tikslų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose nustatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2021/1060 įtvirtintas taisykles, jeigu tomis priemonėmis siekiama šiame reglamente nustatytų konkrečių tikslų. Tačiau siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, būtina sudaryti netinkamų finansuoti veiksmų sąrašą. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų;

    (14)

    Jungtinių Tautų priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas nustatytas kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų, t. y. 14-asis DVT („išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“). Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi, kad šio tikslo būtų siekiama ir jis būtų įgyvendintas. Atsižvelgdama į tai, ji įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką ir tas įsipareigojimas dera su jūrinių teritorijų planavimu, biologinių išteklių išsaugojimu ir geros aplinkos būklės pasiekimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (9), taip pat ji įsipareigojo uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinio pajėgumo susidarymo ir žuvų išteklių peržvejojimo, panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos, ir neskirti naujų tokio pobūdžio subsidijų. Pastarasis rezultatas turėtų būti pasiektas per derybas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl subsidijų žuvininkystei. Be to, kai 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) vyko PPO derybos, Sąjunga įsipareigojo panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinio žvejybos pajėgumo susidarymo ir žuvų išteklių peržvejojimo;

    (15)

    atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir į įsipareigojimą, kad būtų siekiama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant 30 % visų 2021–2027 m. DFP išlaidų skirti klimato srities tikslų integravimui ir turėtų būti padedama siekti, kad 2024 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 7,5% metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. DFP, o 2026–2027 m. biologinės įvairovės tikslams būtų skirta 10 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. DFP, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus;

    (16)

    EJRŽAF turėtų būti prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų pasiekimo. Turėtų būti stebima, kaip prisidedama, taikant Sąjungos aplinkos ir klimato rodiklius ir apie tai turėtų būti reguliariai pranešama pagal Reglamentą (ES) 20211060;

    (17)

    pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (10) 42 straipsnį, Sąjungos finansinė parama EJRŽAF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu laikomasi BŽP taisyklių. veiklos vykdytojų, padariusių sunkius BŽP taisyklių pažeidimus, paraiškos neturėtų būti priimamos;

    (18)

    siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) 2021/1060. Kai valstybė narė nesilaiko savo pareigų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas tais atvejais, kai valstybė narė reikšmingu mastu nesilaiko BŽP taisyklių;

    (19)

    per keletą pastarųjų metų buvo imamasi veiksmų siekiant atkurti žuvų išteklius iki geros būklės, padidinti Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugoti jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų visapusiškai įgyvendinant BŽP socioekonominius ir aplinkos apsaugos tikslus, visų pirma tikslus atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas, kad jų dydis viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), panaikinti nepageidaujamą laimikį ir nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus. Šiems tikslams pasiekti reikia, kad parama būtų teikiama ir po 2020 m., visų pirma, jūrų baseinų, kuriuose pažanga buvo lėtesnė, atžvilgiu;

    (20)

    EJRŽAF turėtų padėti siekti BŽP aplinkos apsaugos, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, visų pirma tikslų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas, kad jų dydis viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti MSY, kiek įmanoma išvengti nepageidaujamo laimikio ir jį kuo labiau sumažinti, taip pat kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma taip, kad atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatytus tikslus, kad būtų gaunama naudos ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse, prisidedama prie sveiko maisto tiekimo ir padedama užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socioekonominius aspektus. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, selektyviosios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir būdais;

    (21)

    žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės bendruomenių pragyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų. Visų pirma jauniems žvejams, siekiantiems imtis naujos ekonominės veiklos žuvininkystės sektoriuje ir ją plėtoti, nėra paprasta gauti finansinių išteklių – į tai reikėtų atsižvelgti paskirstant ir tikslingai teikiant EJRŽAF lėšas. Toks plėtojimas yra būtinas Sąjungos žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui užtikrinti. Todėl parama turėtų būti teikiama jauniems žvejams, pradedantiems žvejybos veiklą, kad jiems būtų lengviau įsisteigti. Siekiant užtikrinti EJRŽAF lėšomis remiamos naujos ekonominės veiklos gyvybingumą, parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų įgyta tinkama patirtis ar kvalifikacija. Jeigu parama verslo pradžiai teikiama žvejybos laivui įsigyti, ja turėtų būti prisidedama tik prie pirmojo žvejybos laivo arba jo kontrolinio akcijų paketo įsigijimo;

    (22)

    vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių yra nepageidaujamo laimikio išvengimas. Tuo atžvilgiu teisinis įpareigojimas iškrauti visą laimikį reiškė didelius ir svarbius žvejybos praktikos pokyčius šiame sektoriuje, kartais patiriant didelių finansinių išlaidų. Todėl turėtų būti galima EJRŽAF lėšomis remti inovacijas ir investicijas, kuriomis prisidedama prie visiško įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taip pat padėti rengti ir įgyvendinti išsaugojimo priemones, kuriomis prisidedama prie selektyvumo. Investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą turėtų būti galima taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei ta, kuri taikoma kitiems veiksmams. Didžiausią 100 % pagalbos intensyvumo normą taip pat turėtų būti galima taikyti skaidrių keitimosi žvejybos galimybėmis tarp valstybių narių sistemų (kvotų mainų) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti „žvejybą stabdančių žuvų rūšių“ efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį;

    (23)

    turėtų būti galima EJRŽAF lėšomis remti inovacijas ir investicijas į Sąjungos žvejybos laivus. Ta parama turėtų apimti veiksmus, kuriais siekiama gerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir laimikio kokybę. Ji neturėtų apimti įrangos, kuria didinamos žvejybos laivo galimybės rasti žuvis, įsigijimo. Dėl tokios paramos taip pat neturėtų padidėti nė vieno atskiro laivo žvejybos pajėgumas, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai lemia žvejybos laivo bendrosios talpos padidėjimas, būtinas saugai, darbo sąlygoms arba energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Tokiais atvejais atskiro laivo žvejybos pajėgumo padidėjimas turėtų būti kompensuojamas prieš tai panaikinant (negavus viešosios pagalbos) bent tokį patį to paties laivyno segmento arba laivyno segmento, kuriame žvejybos pajėgumas nesubalansuotas su turimomis žvejybos galimybėmis, žvejybos pajėgumą, kad laivyno lygmeniu nepadidėtų žvejybos pajėgumas. Be to, parama neturėtų būti teikiama tiesiog už pagal Sąjungos teisę privalomų reikalavimų laikymąsi, išskyrus reikalavimus, kuriuos valstybė narė nustatė siekdama įgyvendinti neprivalomas Tarybos direktyvos (ES) 2017/159 (11) nuostatas, ir kontrolės tikslais naudojamos tam tikros įrangos pirkimą, montavimą ir valdymą. Sukūrus sistemą be norminių priemonių, apibrėžti tikslias tokių investicijų tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose atžvilgiu turėtų būti leidžiama taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams;

    (24)

    būtina nustatyti konkrečias tam tikrų kitų EJRŽAF lėšomis remiamų investicijų į žvejybos laivyną tinkamumo finansuoti taisykles, kad šiomis investicijomis nebūtų prisidedama prie perteklinio pajėgumo nustatymo ar peržvejojimo. Visų pirma parama jaunam žvejui pirmą kartą įsigyjant naudotą laivą ir žvejybos laivo variklio keitimui arba modernizavimui taip pat turėtų būti teikiama laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant sąlygą, kad laivas turi priklausyti laivyno segmentui, kurio žvejybos pajėgumas yra subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis, ir kad naujo arba modernizuoto variklio galia kilovatais (kW) neturi būti didesnė nei keičiamo variklio galia;

    (25)

    investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat itin svarbios norint padidinti žvejybos, akvakultūros ir jūrų sektoriaus konkurencingumą ir pagerinti šių sektorių ekonominius rezultatus. Todėl EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, taip pat socialinio dialogo skatinimą ir žinių sklaidą;

    (26)

    žuvininkystės kontrolė yra itin svarbi įgyvendinant BŽP. Taigi EJRŽAF lėšomis pagal pasidalijamojo valdymo principą turėtų būti remiamas Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos plėtojimas ir įgyvendinimas, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (12). Tam tikri tame reglamente įtvirtinti įpareigojimai, t. y. privalomos laivų buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemos, privalomos nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemos ir privalomas nuolatinis varomojo variklio galios matavimas ir registravimas, pateisina iš EJRŽAF skiriamą konkrečią paramą. Be to, valstybių narių investicijos į kontrolės išteklius galėtų būti naudojamos ir jūrų stebėjimo ir bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas tikslais;

    (27)

    BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į iššūkius ir išlaidas siekiant gauti patikimų ir išsamių duomenų, reikia remti valstybių narių veiksmus renkant ir tvarkant duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 (13) ir prisidedant prie patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų rinkimu ir tvarkymu;

    (28)

    EJRŽAF lėšomis reikėtų remti veiksmingą žiniomis grindžiamą BŽP įgyvendinimą ir valdymą pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, teikiant mokslines rekomendacijas, vykdant regioninį bendradarbiavimą dėl išsaugojimo priemonių, plėtojant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, užtikrinant patariamųjų tarybų veikimą ir teikiant savanoriškus tarptautinėms organizacijoms skirtus įnašus;

    (29)

    siekiant stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu darnią žvejybos veiklą, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti žuvininkystės ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 ir 23 straipsnius ir to reglamento II priedą, taip pat valstybių narių pastangas optimizuoti turimų žvejybos pajėgumų paskirstymą, atsižvelgiant į jų laivyno poreikius ir nedidinant jų bendro žvejybos pajėgumo;

    (30)

    atsižvelgiant į iššūkius siekiant BŽP nustatytų išsaugojimo tikslų, parama laivyno prisitaikymui kartais tebėra būtina tam tikruose laivyno segmentuose ir jūrų baseinuose. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent geresniam laivynų valdymui ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimui bei tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumo ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumas neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti veiksmų planų priemonė, kuria bus reguliuojami laivyno segmentai, kuriuose nustatytas struktūrinio pajėgumo perteklius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir jį modifikuojant kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų;

    (31)

    siekiant prisidėti prie BŽP nustatytų išsaugojimo tikslų įgyvendinimo arba sušvelninti tam tikras išskirtines aplinkybes, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti kompensavimą už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl tam tikrų išsaugojimo priemonių įgyvendinimo, neatidėliotinų priemonių įgyvendinimo, tausios žvejybos partnerystės susitarimo (TŽPS) taikymo pertraukimo dėl force majeure priežasčių, gaivalinės nelaimės, ekologinio įvykio ar sveikatos krizės. Parama dėl laikino veiklos nutraukimo, susijusio su išsaugojimo priemonėmis, turėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia sumažinti žvejybos pastangas, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyti tikslai;

    (32)

    atsižvelgiant į tai, kad žvejais susiduria su vis didesne ekonomine rizika ir rizika aplinkai, kylančiomis, inter alia, dėl klimato kaitos ir kainų svyravimo, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti veiksmus, kuriais stiprinimas žvejybos sektoriaus atsparumas, be kita ko, pasitelkiant savitarpio fondus, draudimo priemones ar kitas kolektyvines sistemas, kurios padidintų sektoriaus pajėgumą valdyti riziką ir reaguoti į nepalankius įvykius;

    (33)

    mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo jūrų ir vidaus vandenų žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, ir be laivo žvejojantys žvejai, įskaitant vandens bestuburių rinkėjus. Tam sektoriui tenka beveik 75 % visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo sveikų žuvų išteklių kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl siekiant skatinti tausios žvejybos praktiką, EJRŽAF tai veiklai turėtų taikyti lengvatinį režimą, nustatant didžiausią 100 % pagalbos intensyvumo normą, tokio režimo netaikant veiksmams, susijusiems su pirmuoju žvejybos laivo įsigijimu, variklio pakeitimu ar modernizavimu, ir veiksmams, kuriais padidinama žvejybos laivo bendroji talpa siekiant pagerinti saugą, darbo sąlygas arba energijos vartojimo efektyvumą. Be to, valstybės narės savo programose turėtų atsižvelgti į konkrečius mažos apimties priekrantės žvejybos poreikius ir apibūdinti, kokių rūšių veiksmų galima būtų imtis, kad būtų plėtojama mažos apimties priekrantės žvejyba;

    (34)

    didžiausia EJRŽAF bendro finansavimo norma kiekvienam konkrečiam tikslui turėtų būti 70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išskyrus papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimą, kurio atveju ši norma turėtų būti 100 %;

    (35)

    didžiausia pagalbos intensyvumo norma turėtų sudaryti 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, numatant galimybę tam tikrais atvejais nustatyti nukrypti leidžiančias normas;

    (36)

    atokiausiuose regionuose susiduriama su specifiniais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, ir esama tam tikrų išteklių, kuriuos galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymo, įskaitant tausią žvejybą ir akvakultūrą, turėtų būti pridėtas prie atitinkamų valstybių narių programos, o tų veiksmų planų įgyvendinimui skirtai finansinei paramai turėtų būti numatytas finansinis asignavimas; EJRŽAF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, atokiausių regionų veiklos vykdytojų patiriamų dėl tų regionų vietos ir izoliuotumo, kompensavimą. Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią to bendro finansinio asignavimo procentinę dalį tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiuose regionuose turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams. Valstybės narės turėtų turėti galimybę skirti papildomą finansavimą tai paramai užtikrinti. Apie tokį finansavimą, kaip valstybės pagalbą, turėtų būti pranešta Komisijai; ji gali jį patvirtinti pagal šį reglamentą kaip tos paramos dalį;

    (37)

    pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų, be kita ko, vidaus vandenyse, apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu iš EJRŽAF turėtų būti galima skirti paramą siekiant kompensuoti, inter alia, žvejams už jų atsitiktinai iš jūros surinktus prarastus žvejybos įrankius ir jūrą teršiančias šiukšles, įskaitant sargasinius dumblius, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengta tinkama prarastų žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių priėmimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę, kaip numatyta Direktyvoje 2008/56/EB, erdvės apsaugos priemonių, nustatytų pagal tą direktyvą, įgyvendinimui ir „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis, nustatytomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (14), rūšių apsaugai, visų pirma pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (15), taip pat vidaus vandenų atkūrimui vadovaujantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (16) (Vandens pagrindų direktyva) nustatyta priemonių programa. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽAF lėšomis reikėtų remti skatinimą užtikrinti švarias ir geros būklės jūras ir Europos strategijos dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje įgyvendinimą, kaip numatyta 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“, derinant su tikslu pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę;

    (38)

    žvejyba ir akvakultūra padeda užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir mitybą. Tačiau vertinama, kad šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 % savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų valstybių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus, kuriuos vartotojai gali įsigyti prieinamomis kainomis;

    (39)

    EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į tam tikras teritorijas, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. EJRŽAF parama turėtų būti skiriama derinant su pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtais daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima teikti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių įgūdžių įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Be to, tinkami finansuoti veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai;

    (40)

    aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės skaidrumas, stabilumas, kokybė bei įvairovė ir vartotojų informavimas. Tuo tikslu EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1379/2013 (17) nustatytų tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą gamintojų organizacijų kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, naujų realizavimo rinkų skatinimui ir informacijos apie rinką plėtojimui ir platinimui;

    (41)

    perdirbimo pramonei tenka svarbus vaidmuo užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų prieinamumą ir kokybę. EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Įmonėms, kurios nėra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), tokia parama turėtų būti suteikiama tik pasitelkiant finansines priemones arba per „InvestEU“, bet ne skiriant dotacijas;

    (42)

    EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti kompensacijas veiklos vykdytojams žvejybos ir akvakultūros sektoriuje ypatingų įvykių, dėl kurių labai sutrikdomos rinkos, atveju;

    (43)

    darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinamas tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas, dėl kurio atsigauna tų regionų socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų srities pramonė ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlį į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir bioekonomiką, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, dėl kurių gali būti sukurta darbo vietų ir kartu remiama vietos plėtra. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽAF parama turėtų būti konkrečiai sutelkiama į tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimo sąlygų užtikrinimą ir kliūčių šalinimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms ir naujų rinkų bei technologijų ar paslaugų plėtrai. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

    (44)

    tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas labai priklauso nuo partnerystės tarp vietos suinteresuotųjų subjektų, kurie padeda užtikrinti pakrantės ir krašto gilumos bendruomenių ir ekonomikų gyvybingumą. EJRŽAF turėtų suteikti priemonių tokioms partnerystėms skatinti. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima remti per BIVP pagal pasidalijamojo valdymo principą . Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairinimą vietos sąlygomis plėtojant priekrantės žvejybą bei žvejybą vidaus vandenyse, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės žvejybos ir akvakultūros vietovėse geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos teikiamas galimybes ir iš jų gautų naudos pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekvienoje vietos partnerystėje turėtų atsispindėti pagrindinis jos strategijos tikslas užtikrinant subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems;

    (45)

    pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti tvaraus jūrų ir vandenynų valdymo stiprinimą renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kad būtų pagerintos žinios apie jūros aplinkos būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą ir gerinti duomenų kokybę bei dalijimąsi duomenimis pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą;

    (46)

    pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽAF parama dėmesys turėtų būti sutelktas į tvariai mėlynajai ekonomikai užtikrinti reikiamas sąlygas skatinant integruotą jūrų politikos valdymą ir administravimą, aktyviau į tvarią mėlynąją ekonomiką perkeliant ir joje pritaikant mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijas, gerinant jūrininkystės įgūdžius, raštingumą vandenynų klausimais ir dalijimąsi socioekonominiais duomenimis apie tvarią mėlynąją ekonomiką, skatinant klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarią mėlynąją ekonomiką ir kuriant projektų bazes bei novatoriškas finansavimo priemones. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

    (47)

    60 % vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, jiems taikoma pasidalijamoji tarptautinė atsakomybė. Dauguma problemų, kaip antai išteklių pereikvojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, tarša ir mažėjanti biologinė įvairovė, su kuriomis susiduriama vandenynuose, yra tarpvalstybinio pobūdžio, tad reikalingas bendras atsakas. Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, kurios Šalis Sąjunga yra pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB (18), siekiant reglamentuoti ir valdyti žmogaus veiklą vandenynuose sukurta daug jurisdikcijos teisių, institucijų ir specialių sistemų. Pastaraisiais metais bendrai sutariama, kad jūros aplinką ir žmogaus veiklą jūroje reikėtų valdyti veiksmingiau, kad didėjantis neigiamas poveikis vandenynams būtų mažinamas;

    (48)

    kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“. Sąjungos vandenynų valdymo politika integruotai aprėpia vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas yra esminis ne tik siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma, 14-ąjį DVT, bet ir būsimosioms kartoms užtikrinant saugias, apsaugotas, švarias ir tvariai valdomas jūras ir vandenynus. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir būti ta varomąja jėga, kuri skatintų geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, be kita ko, siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima užtikrinti tvarią mėlynąją ekonomiką, ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis;

    (49)

    veiksmais pagal EJRŽAF, kuriais skatinamas tarptautinis vandenynų valdymas, siekiama pagerinti bendrą tarptautinių ir regioninių procesų, susitarimų, taisyklių ir institucijų sistemą, kad žmogaus veikla vandenynuose būtų reglamentuojama ir valdoma. EJRŽAF lėšomis turėtų būti remiami tarptautiniai susitarimai, kuriuos Sąjunga yra sudariusi srityse, nepatenkančiose į tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS), sudarytus su įvairiomis trečiosiomis valstybėmis, ir Sąjungos privalomos narystės regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) mokestis. TŽPS ir RŽVO bus ir toliau finansuojami pagal įvairias Sąjungos biudžeto dalis;

    (50)

    kalbant apie saugumą ir gynybą, būtina užtikrinti geresnę sienų apsaugą ir jūrų saugumą. Pagal Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją, kurią 2014 m. birželio 24 d. priėmė Europos Sąjungos Taryba, ir jos veiksmų planą, priimtą 2014 m. gruodžio 16 d., dalijimasis informacija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, yra itin svarbūs tiems tikslams pasiekti. Tad EJRŽAF lėšomis reikėtų remti jūrų stebėjimą ir pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą tiek pagal pasidalijamojo valdymo, tiek pagal tiesioginio valdymo principus, be kita ko, perkant įrangą įvairios paskirties jūrinėms operacijoms vykdyti. Taip pat turėtų būti sudaroma galimybė atitinkamoms agentūroms įgyvendinti paramą jūrų stebėjimo ir saugumo srityje pagal netiesioginio valdymo principą;

    (51)

    pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Komisija turėtų įvertinti programų projektus atsižvelgdama į kuo didesnį jų indėlį siekiant EJRŽAF prioritetų ir atsparumo, žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Vertindama programų projektus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į jų indėlį plėtojant tausią mažos apimties priekrantės žvejybą ir prisidedant prie aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo, BŽP aplinkosaugos ir socioekonominių uždavinių, tvarios mėlynosios ekonomikos socioekonominių rezultatų, jūrų ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo, jūrą teršiančių šiukšlių mažinimo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos;

    (52)

    atsižvelgdama į regionalizavimo kontekstą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis strateginio požiūrio, Komisija turėtų įvertinti programų projektus, atsižvelgdama, kai taikytina, į Komisijos parengtą regioninę jūros baseino analizę, kurioje nurodytos bendros stiprybės ir silpnybės, kiek tai susiję su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regioninius iššūkius ir poreikius;

    (53)

    EJRŽAF lėšomis teikiamos paramos veiksmingumą valstybėse narėse reikėtų vertinti remiantis rodikliais. Valstybės narės turėtų teikti ataskaitas dėl pažangos, padarytos siekiant nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pagal Reglamentą (ES) 2021/1060. Tuo tikslu turėtų būti sukurta stebėsenos ir vertinimo sistema;

    (54)

    siekiant teikti informaciją apie EJRŽAF lėšomis teikiamą paramą aplinkos ir klimato tikslams pasiekti pagal Reglamentą (ES) 2021/1060, reikėtų nustatyti intervencinių priemonių rūšimis grindžiamą metodiką. Pagal tą metodiką teikiamai paramai turėtų būti priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti aplinkos ir klimato tikslų;

    (55)

    remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (19) 22 ir 23 punktais, EJRŽAF turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EJRŽAF poveikis vietoje;

    (56)

    Komisija turėtų vykdyti informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EJRŽAF ir jo veiksmais bei rezultatais. EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat turėtų būti prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek jie yra susiję su EJRŽAF prioritetais;

    (57)

    pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (21), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (23) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (24), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užkirsti kelią visiems paramos gavėjų padarytiems pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatyti ir veiksmingai ištaisyti. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visus nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir visus tolesnius veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl tokių pažeidimų ir dėl bet kokių OLAF tyrimų;

    (58)

    siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽAF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽAF lėšomis finansuojamus veiksmus, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (25);

    (59)

    siekiant papildyti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ribos, nuo kurios prasideda nepriimtinumo, susijusio su paraiškų priimtinumo kriterijais, laikotarpis, ir to laikotarpio nustatymo, dėl suteiktos pagalbos susigrąžinimo sunkių pažeidimų atveju tvarkos, dėl atitinkamų nepriimtinumo laikotarpio pradžios ir pabaigos datų ir trumpesnio nepriimtinumo laikotarpio sąlygų, dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl atokiausiems regionams būdingų trūkumų, apskaičiavimo kriterijų nustatymo. Siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų galima I priede nustatyti papildomus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai pereiti nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    (60)

    siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programomis, efektyvaus energijos vartojimo technologijų nustatymu ir žvejybos laivų variklių išmetamo CO2 kiekio mažinimo matavimo metodinių elementų nustatymu, ypatingo įvykio kilimu, atvejų, kai valstybės narės nesilaiko taisyklių ir dėl to gali būti pertrauktas mokėjimo terminas, apibrėžimu, mokėjimų sustabdymu dėl to, kad valstybė narė reikšmingu mastu nesilaiko taisyklių, finansinių pataisų ir atitinkamų veiksmų lygmens įgyvendinimo duomenų nustatymu ir jų pristatymu. Išskyrus darbo programas, įskaitant techninę paramą, ir kilus ypatingam įvykiui, tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26);

    (61)

    pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį turėtų būti galima dotaciją skirti jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką. Dėl tų pačių priežasčių ir tokiomis pačiomis sąlygomis būtina nukrypti nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 4 dalies, kiek tai susiję su dotacijomis veiklai;

    (62)

    kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

    (63)

    siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimui nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas būtų taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su parama, teikiama pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDROJI SISTEMA

    I SKYRIUS

    Bendrosios nuostatos

    1 straipsnis

    Dalykas

    Šiuo reglamentu 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (EJRŽAF). EJRŽAF trukmė yra suderinta su 2021–2027 m. DFP trukme. Šiame reglamente nustatomi EJRŽAF prioritetai, jo biudžetas ir konkrečios Sąjungos finansavimo teikimo taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios taisyklės, šiam fondui taikomos pagal Reglamentą (ES) 2021/1060.

    2 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje, Reglamento (ES) 2021/523 2 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnyje.

    2.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)

    bendra keitimosi informacija aplinka arba BKIA – sistemų, sukurtų sektoriniam ir tarpvalstybiniam jūrų stebėjimo veikloje dalyvaujančių institucijų keitimuisi informacija remti, aplinka, naudojama siekiant padidinti jų informuotumą apie jūroje vykdomą veiklą;

    2)

    pakrančių apsaugos tarnyba – nacionalinės institucijos, vykdančios pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant saugią laivybą, jūrų saugumą, jūrų muitinės veiklą, neteisėtos prekybos ir kontrabandos prevenciją ir jų panaikinimą, susijusios jūrų teisės vykdymo užtikrinimą, jūrų sienų kontrolę, jūrų stebėjimą, jūros aplinkos apsaugą, paiešką ir gelbėjimą, reagavimą į avarijas ir nelaimes, žuvininkystės kontrolę, inspektavimą ir kitą su tomis funkcijomis susijusią veiklą;

    3)

    Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas arba EMODnet – partnerystė, kurios funkcija yra rinkti jūrų duomenis ir metaduomenis siekiant užtikrinti, kad tie fragmentiški ištekliai būtų lengviau prieinami visuomenei ir privatiems naudotojams ir kad šie galėtų jais lengviau naudotis, teikiant kokybiškus, sąveikius ir suderintus jūrų duomenis;

    4)

    tiriamoji žvejyba – bet kokia žvejybos operacija, atliekama verslo tikslais tam tikrame rajone, siekiant įvertinti tame rajone esančių žvejybos išteklių, kurių verslinė žvejyba nevykdoma, reguliaraus ir ilgalaikio naudojimo pelningumą ir biologinį tvarumą;

    5)

    žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė;

    6)

    žvejyba vidaus vandenyse – žvejybos veikla verslo tikslais vidaus vandenyse, vykdoma laivais arba kitais įrenginiais, įskaitant poledinei žūklei naudojamus įrenginius;

    7)

    tarptautinis vandenynų valdymas – Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama tobulinti tarptautinius ir regioninius procesus, susitarimus, tvarką, taisykles ir institucijas apimančią bendrą sistemą taikant nuoseklų tarpsektorinį ir taisyklėmis grindžiamą požiūrį, siekiant užtikrinti, kad vandenynai ir jūros būtų geros būklės, saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi;

    8)

    iškrovimo vieta – valstybės narės oficialiai pripažįstama vieta, kuri nėra jūrų uostas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/352 (27) 2 straipsnio 16 punkte, kuria naudotis gali ne tik jos savininkas ir kuri pirmiausia yra naudojama iškrovimui iš mažos apimties priekrantės žvejybos laivų;

    9)

    jūrų politika – Sąjungos politika, kurios tikslas yra skatinti integruotą ir nuoseklų sprendimų priėmimą siekiant maksimaliai užtikrinti Sąjungos, visų pirma pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių darnų vystymąsi, tvarų ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant nuoseklią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą;

    10)

    jūrų saugumas ir stebėjimas – veikla, kuria siekiama išsamiai suprasti visus su jūrų sritimi susijusius įvykius ir veiksmus, kurie paveiktų saugios laivybos ir jūrų saugumo, teisėsaugos, gynybos, sienų kontrolės, jūros aplinkos apsaugos, žuvininkystės kontrolės, prekybos ir Sąjungos ekonominių interesų sritis, ir, kai taikytina, užkirsti jiems kelią ir juos valdyti;

    11)

    jūrinių teritorijų planavimas – procesas, kurį vykdydamos atitinkamos valstybės narės institucijos analizuoja ir organizuoja žmogaus veiklą jūrų teritorijose ekologiniams, ekonominiams ir socialiniams tikslams pasiekti;

    12)

    viešoji įstaiga – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucija, viešosios teisės reglamentuojama įstaiga arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų sudaryta asociacija;

    13)

    jūros baseino strategija – integruota programa, kuria siekiama reaguoti į bendrus jūrų laivininkystės ir jūrų politikos sričių iššūkius, su kuriais susiduria valstybės narės ir, kai tinkama, trečiosios valstybės konkrečiame jūros baseine arba viename ar daugiau pabaseinių, taip pat skatinti bendradarbiavimą bei koordinavimą siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Ją Komisija rengia bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, jų regionais ir atitinkamai kitais suinteresuotaisiais subjektais;

    14)

    mažos apimties priekrantės žvejyba – žvejybos veikla, vykdoma:

    a)

    jūrų ir vidaus vandenų žvejybos laivais, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų įrankių, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (28) 2 straipsnio 1 punkte; arba

    b)

    be laivo žvejojančių žvejų, įskaitant vandens bestuburių rinkėjus;

    15)

    tvari mėlynoji ekonomika – visa DVT, visų pirma 14-ąjį DVT ir Sąjungos aplinkos teisės aktus atitinkanti sektoriuose ir tarp sektorių visoje bendrojoje rinkoje vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, aprėpiant Sąjungos salų bei atokiausius regionus ir su jūra nesiribojančias šalis, įskaitant besiformuojančius sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį aplinkos, socialinį ir ekonominį darnumą.

    3 straipsnis

    Prioritetai

    EJRŽAF prisideda prie BŽP ir Sąjungos jūrų politikos įgyvendinimo. Jo veiklos prioritetai yra šie:

    1)

    tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas;

    2)

    darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo Sąjungoje;

    3)

    sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės, salų ir krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas;

    4)

    tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir užtikrinimas, kad jūros bei vandenynai būtų saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi.

    EJRŽAF lėšomis teikiama parama prisidedama siekiant Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką.

    II SKYRIUS

    Finansinė programa

    4 straipsnis

    Biudžetas

    1.   Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. EJRŽAF įgyvendinimo finansinis paketas yra 6 108 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

    2.   Pagal šio reglamento II antraštinę dalį Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui skiriama finansinio paketo dalis įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060 ir Finansinio reglamento 63 straipsnyje.

    3.   Pagal šio reglamento III antraštinę dalį Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui skiriamą finansinio paketo dalį arba tiesiogiai įgyvendina Komisija pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba ji įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą pagal to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą.

    5 straipsnis

    Biudžeto ištekliai pagal pasidalijamojo valdymo principą

    1.   II antraštinėje dalyje numatyto finansinio paketo pagal pasidalijamojo valdymo principą dalis – 5 311 000 000 EUR einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į V priede išdėstytą išskaidymą pagal metus.

    2.   Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena atitinkama valstybė narė iš jai V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent:

    a)

    102 000 000 EUR Azorų saloms ir Madeirai;

    b)

    82 000 000 EUR Kanarų saloms;

    c)

    131 000 000 EUR Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

    3.   24 straipsnyje nurodyta kompensacija turi neviršyti 60 % kiekvienos iš šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos skiriamos sumos arba 70 % minėtos sumos, susidarius aplinkybėms, pateisinamoms kiekviename atokiausiems regionams skirtame veiksmų plane.

    4.   Programoje, kuri parengiama ir pateikiama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, bent 15 % kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama konkrečiam tikslui, nurodytam šio Reglamento 14 straipsnio 1 dalies d punkte. Prieigos prie Sąjungos vandenų neturinčios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo kontrolės ir duomenų rinkimo užduočių aprėptį, gali taikyti mažesnę procentinę dalį.

    5.   Iš EJRŽAF kiekvienai valstybei narei skiriama Sąjungos finansinė parama 17–21 straipsnio nurodytoms paramos sritims neviršija didesnės iš šių ribų:

    a)

    6 000 000 EUR arba

    b)

    15 % kiekvienai valstybei narei skirtos Sąjungos finansinės paramos.

    6.   Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 36 ir 37 straipsnius EJRŽAF lėšomis gali būti remiama techninė parama veiksmingam šio fondo administravimui ir naudojimui valstybės narės iniciatyva.

    6 straipsnis

    Finansinis paskirstymas pasidalijamajam valdymui

    Ištekliai, kuriuos 2021–2027 m. laikotarpiui galima skirti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybių narių įsipareigojimams, nustatyti V priede.

    7 straipsnis

    Biudžeto ištekliai pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus

    1.   III antraštinėje dalyje nurodyta finansinio paketo pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus dalis – 797 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

    2.   1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota techninei ir administracinei paramai, skirtai įgyvendinti EJRŽAF, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucijų informacinių technologijų sistemas.

    Visų pirma, Komisijos iniciatyva ir neviršijant 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto finansinio paketo 1,5 % ribos, EJRŽAF lėšomis gali būti remiama:

    a)

    techninė parama šiam reglamentui įgyvendinti, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje;

    b)

    tausios žvejybos partnerystės susitarimų rengimas, stebėsena bei vertinimas ir Sąjungos dalyvavimas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veikloje;

    c)

    Europos masto vietos veiklos grupių tinklo sukūrimas.

    3.   EJRŽAF lėšomis remiamos su šio reglamento įgyvendinimu susijusios informavimo ir komunikacijos veiklos išlaidos.

    III SKYRIUS

    Programavimas

    8 straipsnis

    Pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamos paramos programavimas

    1.   Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 21 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia po vieną bendrą šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo programą.

    Rengdamos programas ir tais atvejais, kai tikslinga, valstybės narės stengiasi atsižvelgti į regioninius ir (arba) vietos iššūkius ir gali nustatyti tarpines institucijas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 71 straipsnio 3 dalį.

    2.   Šio reglamento II antraštinėje dalyje numatytos paramos siekiant Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnyje nustatytų politikos tikslų teikimas organizuojamas vadovaujantis šio reglamento II priede išdėstytais prioritetais ir konkrečiais tikslais.

    3.   Be Reglamento (ES) 2021/1060 22 straipsnyje nurodytų elementų, į programą įtraukiama:

    a)

    padėties analizė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu ir nustatyti poreikiai, į kuriuos pagal programą turi būti reaguojama atitinkamoje geografinėje teritorijoje, įskaitant, kai tinkama, programai aktualius jūrų baseinus;

    b)

    kai taikytina, 35 straipsnyje nurodyti atokiausiems regionams skirti veiksmų planai.

    4.   Atlikdamos šio straipsnio 3 dalies a punkte minimą padėties analizę stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu valstybės narės atsižvelgia į konkrečius mažos apimties priekrantės žvejybos poreikius, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 V priede.

    Kalbant apie konkrečius tikslus, kuriais prisidedama prie tausios mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, valstybės narės aprašo šiam tikslui pasiekti galimas veiksmų rūšis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1060 22 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktyje ir V priede.

    Vadovaujančioji institucija stengiasi atsižvelgti į mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojų specifiškumą, kad būtų galima numatyti supaprastinimo priemones, pavyzdžiui, supaprastintas paraiškų formas.

    5.   Komisija programą vertina pagal Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnį. Atlikdama vertinimą ji visų pirma atsižvelgia į:

    a)

    kuo didesnio programos indėlio prisidedant prie 4 straipsnyje nustatytų prioritetų užtikrinimo ir tikslų, susijusių su atsparumu, žaliąja pertvarka ir skaitmenine pertvarka, įgyvendinimo, be kita ko, naudojantis įvairiausiais novatoriškais sprendimais;

    b)

    programos indėlį į tausios mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimą;

    c)

    programos indėlį į aplinkos, ekonominį ir socialinį tvarumą;

    d)

    laivynų žvejybos pajėgumo ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą, apie kurią valstybės narės kasmet praneša pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį;

    e)

    kai taikytina, daugiamečius valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį, ir RŽVO priimtas rekomendacijas, kurios privalomos Sąjungai;

    f)

    įpareigojimo iškrauti laimikį, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, įgyvendinimą;

    g)

    naujausius įrodymus apie tvarios mėlynosios ekonomikos, visų pirma žvejybos ir akvakultūros sektoriaus, socioekonominius veiklos rezultatus;

    h)

    kai taikytina, Komisijos parengtas regionines jūros baseino analizes, kuriose nurodomos bendros kiekvieno jūros baseino stiprybės ir silpnybės, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų pasiekimu;

    i)

    programos indėlį išsaugant ir atkuriant jūrų ekosistemas, o su „Natura 2000“ teritorijomis susijusi parama turi atitikti pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnio 4 dalį nustatytas prioritetinių veiksmų bendrąsias programas;

    j)

    programos indėlį mažinant jūrą teršiančių šiukšlių kiekį, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/904 (29);

    k)

    programos indėlį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant.

    9 straipsnis

    Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus skiriamos paramos programavimas

    Siekiant įgyvendinti III antraštinę dalį, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos darbo programos. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra 56 straipsnyje nurodytoms derinimo operacijoms rezervuota suma. Išskyrus atvejus, susijusius su technine parama, tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    II ANTRAŠTINĖ DALIS

    PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ SKIRIAMA PARAMA

    I SKYRIUS

    Bendrieji paramos principai

    10 straipsnis

    Valstybės pagalba

    1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, pagalbai, kurią valstybės narės teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai.

    2.   Tačiau SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamiems mokėjimams, kurie patenka į SESV 42 straipsnio taikymo sritį.

    3.   Nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, peržengiantis šio reglamento nuostatų ribas dėl 2 dalyje nurodytų mokėjimų, remiantis 1 dalimi traktuojamos kaip viena visuma.

    4.   Kalbant apie SESV I priede išvardytus žvejybos ir akvakultūros produktus, kuriems taikomi tos sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, Komisija, vadovaudamasi SESV 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose siekiant sumažinti tiems regionams būdingus sunkumus, atsirandančius dėl jų izoliuotumo, buvimo salose ar atokumo.

    11 straipsnis

    Paraiškų priimtinumas

    1.   Veiklos vykdytojo pateikta paramos paraiška laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 4 dalį, jei kompetentinga institucija yra nustačiusi, kad atitinkamas veiklos vykdytojas:

    a)

    padarė Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (30) 42 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos pagal BŽP priimtuose teisės aktuose nurodytus sunkius pažeidimus;

    b)

    yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 dalyje nustatytame Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše nurodyto žvejybos laivo arba laivo, plaukiojančio su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis valstybėmis pripažintų valstybių, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliava, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe; arba

    c)

    padarė kurį nors iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (31) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikaltimų aplinkai, jei paramos paraiška teikiama paramai pagal šio reglamento 27 straipsnį.

    2.   Jeigu per visą laikotarpį nuo paramos paraiškos pateikimo iki kol sueina penkeri metai nuo galutinio mokėjimo gavimo susidaro kuri nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, iš to veiklos vykdytojo, laikantis šio reglamento 44 straipsnio ir Reglamento (ES) 2021/1060 103 straipsnio, susigrąžinama su ta paraiška susijusi iš EJRŽAF lėšų sumokėta parama.

    3.   Nedarant poveikio platesnio užmojo nacionalinėms taisyklėms, dėl kurių susitarta partnerystės sutartyje su atitinkama valstybe nare, veiklos vykdytojo pateikta paramos paraiška laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, nustatytu pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu atitinkama kompetentinga institucija galutiniu sprendimu yra nustačiusi, kad veiklos vykdytojas sukčiavo, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/13711 3 straipsnyje, kiek tai susiję su EJRŽF arba EJRŽAF.

    4.   Komisijai pagal 62 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, dėl:

    a)

    ribos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas nepriimtinumo laikotarpis, ir to laikotarpio trukmės nustatymo; minėtas laikotarpis turi būti proporcingas šiurkščių pažeidimų, nusižengimų ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir turi trukti mažiausiai vienerius metus;

    b)

    pagal šio reglamento 44 straipsnį ir Reglamento (ES) 2021/1060 103 straipsnį – suteiktos pagalbos susigrąžinimo sunkių pažeidimų pagal šio straipsnio 2 dalį atveju tvarkos; tai turi būti proporcinga įvykdytų šiurkščių pažeidimų arba nusižengimų pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui;

    c)

    atitinkamų 1 ir 3 dalyse nurodytų laikotarpių pradžios ir pabaigos datų ir trumpesnio nepriimtinumo laikotarpio sąlygų.

    5.   Valstybės narės, laikydamosi nacionalinių taisyklių, gali nustatyti ilgesnį nepriimtinumo laikotarpį, nei nustatytasis pagal 4 dalį. Valstybės narės nepriimtinumo laikotarpį gali taikyti ir paramos paraiškoms, kurias pateikė žvejybą vidaus vandenyse vykdantys veiklos vykdytojai, kurie yra padarę nacionalinėse taisyklėse apibrėžtų sunkių pažeidimų.

    6.   Valstybės narės reikalauja, kad pagal EJRŽAF paramos paraišką teikiantys veiklos vykdytojai vadovaujančiajai institucijai pateiktų pasirašytą pareiškimą, kuriuo patvirtintų, kad jie nepatenka į jokią iš šio straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytų situacijų. Prieš patvirtindamos paraišką, valstybės narės patikrina to pareiškimo teisingumą, remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje nurodytuose nacionaliniuose pažeidimų registruose turima informacija arba kitais turimais duomenimis.

    Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto patikrinimo tikslais valstybė narė kitos valstybės narės prašymu pateikia savo nacionaliniame pažeidimų registre, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje, turimą informaciją.

    12 straipsnis

    Tinkamumas gauti pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamą EJRŽAF paramą

    1.   Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytoms išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklėms, valstybės narės gali atrinkti paramai pagal šią antraštinę dalį veiksmus, kurie:

    a)

    patenka į 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų prioritetų ir konkrečių tikslų aprėptį;

    b)

    nėra netinkami finansuoti pagal 13 straipsnį; ir

    c)

    atitinka taikytiną Sąjungos teisę.

    2.   EJRŽAF lėšomis gali būti remiamos investicijos į laivus, kurios yra būtinos siekiant laikytis reikalavimų, valstybės narės nustatytų tam, kad įsigaliotų neprivalomos nuostatos pagal Direktyvą (ES) 2017/159.

    13 straipsnis

    Netinkami finansuoti veiksmai ar išlaidos

    Toliau nurodyti veiksmai ar išlaidos yra netinkami finansuoti EJRŽAF lėšomis:

    a)

    veiksmai, kuriais didinamas žvejybos laivo žvejybos pajėgumas, nebent 19 straipsnyje numatyta kitaip;

    b)

    įrangos, kuria didinamos žvejybos laivo galimybės rasti žuvų, įsigijimas;

    c)

    žvejybos laivų statyba, įsigijimas ir importas, nebent 17 straipsnyje numatyta kitaip;

    d)

    žvejybos laivų perleidimas trečiosioms valstybėms arba jų vėliavų pakeitimas į trečiųjų valstybių vėliavas, be kita ko, su trečiųjų valstybių partneriais sukuriant bendrąsias įmones;

    e)

    žvejybos veiklos nutraukimas laikinai arba visam laikui, nebent 20 ir 21 straipsniuose numatyta kitaip;

    f)

    tiriamoji žvejyba;

    g)

    įmonės nuosavybės perdavimas;

    h)

    tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip reintrodukcijos priemonė arba kitos išsaugojimo priemonės arba eksperimentinio išteklių atkūrimo atveju;

    i)

    naujų uostų arba naujų aukcionams skirtų objektų statyba, išskyrus naujas iškrovimo vietas;

    j)

    rinkos intervencijos mechanizmai, kuriais siekiama laikinai arba visam laikui pašalinti žvejybos ar akvakultūros produktus iš rinkos, siekiant sumažinti pasiūlą ir taip užkirsti kelią kainų mažėjimui arba paskatinti kainų didėjimą, nebent 26 straipsnio 2 dalyje numatyta kitaip;

    k)

    investicijos į žvejybos laivus, būtinos siekiant tenkinti reikalavimus pagal paramos paraiškos pateikimo metu galiojančią Sąjungos teisę, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos pareigomis RŽVO kontekste, nebent 22 straipsnyje numatyta kitaip;

    l)

    investicijos į žvejybos laivus, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paramos paraiška, vykdė žvejybos veiklą mažiau kaip 60 dienų;

    m)

    žvejybos laivo pagrindinio ar pagalbinio variklio pakeitimas arba modernizavimas, nebent 18 straipsnyje numatyta kitaip.

    II SKYRIUS

    1 prioritetas. Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas

    1 skirsnis

    Paramos aprėptis

    14 straipsnis

    Konkretūs tikslai

    1.   Parama pagal šį skyrių apima intervencines priemones, kuriomis padedama siekti BŽP tikslų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, siekiant vieno ar daugiau iš šių konkrečių tikslų:

    a)

    stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu tausią žvejybos veiklą;

    b)

    didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamą CO2 kiekį pakeičiant arba modernizuojant žvejybos laivų variklius;

    c)

    skatinti suderinti žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atveju ir prisidėti prie tinkamo pragyvenimo lygio užtikrinimo laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju;

    d)

    skatinti veiksmingas žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, kovoti su NNN žvejyba, taip pat patikimus duomenis žiniomis grindžiamam sprendimų priėmimui užtikrinti;

    e)

    skatinti sudaryti vienodas sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų atžvilgiu ir

    f)

    prisidėti prie vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo.

    2.   Parama pagal šį skyrių gali būti suteikta žvejybai vidaus vandenyse 16 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

    2 skirsnis

    Konkrečios sąlygos

    15 straipsnis

    Žvejybos laivų perleidimas arba vėliavos keitimas

    Jeigu parama pagal šį skyrių skiriama už Sąjungos žvejybos laivą, tas laivas bent penkerius metus nuo paskutinio su remiamu veiksmu susijusio mokėjimo negali būti perleidžiamas už Sąjungos ribų ir jo vėliava negali būti pakeista į ne Sąjungos valstybės narės vėliavą.

    16 straipsnis

    Žvejyba vidaus vandenyse

    1.   17 straipsnio 6 dalies a punkte, 18 straipsnio 2 dalies a punkte, 19 straipsnio 2 dalies a ir d punktuose, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalies a–d punktuose išdėstytos nuostatos, taip pat šio reglamento 19 straipsnio 3 dalies d punkte pateikiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 netaikomos vidaus vandenų žvejybos laivams.

    2.   Vidaus vandenų žvejybos laivų atveju 17 straipsnio 6 dalies d ir e punktuose, 18 straipsnio 2 dalies b punkte ir 19 straipsnio 2 dalies c punkte pateikiamos nuorodos į registracijos datą Sąjungos žvejybos laivyno registre pakeičiamos nuorodomis į eksploatavimo pradžios datą, laikantis nacionalinės teisės.

    17 straipsnis

    Pirmas žvejybos laivo įsigijimas

    1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio c punkto, EJRŽAF lėšomis galima suteikti paramą už pirmą žvejybos laivo įsigijimą ar jo įsigijimą dalinės nuosavybės teise.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik fiziniam asmeniui, kuris:

    a)

    paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus; ir

    b)

    bent penkerius metus yra dirbęs žveju arba yra įgijęs tinkamą kvalifikaciją.

    3.   Parama pagal 1 dalį taip pat gali būti skiriama teisės subjektams, kurie nuosavybės teise visiškai priklauso vienam ar daugiau fizinių asmenų, kurių kiekvienas atitinka 2 dalyje išdėstytas sąlygas.

    4.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama už pirmą žvejybos laivo įsigijimą jungtinės nuosavybės teise, kai jį taip įsigyja keli fiziniai asmenys, kurių kiekvienas atitinka 2 dalyje išdėstytas sąlygas.

    5.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama ir už žvejybos laivo įsigijimą dalinės nuosavybės teise, kai jį taip įsigyja fizinis asmuo, kuris atitinka 2 dalyje išdėstytas sąlygas ir kuris laikomas turinčiu kontrolines teises į tą laivą dėl to, kad jam priklauso bent 33 % laivo ar laivo akcijų, arba kai jį taip įsigyja teisės subjektas, kuris atitinka 3 dalyje išdėstytas sąlygas ir kuris laikomas turinčiu kontrolines teises į tą laivą dėl to, kad jam priklauso bent 33 % laivo ar laivo akcijų.

    6.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik už žvejybos laivą:

    a)

    kuris priklauso laivyno segmentui, kurio žvejybos pajėgumas, kaip rodo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta naujausia žvejybos pajėgumo ataskaita, yra subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis;

    b)

    kuriame įrengta žvejybos veiklai vykdyti reikiama įranga;

    c)

    kurio bendrasis ilgis yra ne didesnis kaip 24 metrai;

    d)

    kuris, jei tai mažos apimties priekrantės žvejybos laivas, bent trejus kalendorinius metus, o jei tai kito tipo žvejybos laivas – bent penkerius kalendorinius metus, einančius iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška, buvo įregistruotas Sąjungos žvejybos laivyno registre; ir

    e)

    kuris Sąjungos žvejybos laivyno registre buvo įregistruotas ne daugiau kaip 30 kalendorinių metų, einančių iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška.

    7.   Pirmas žvejybos laivo įsigijimas, už kurį skiriama parama pagal šį straipsnį, nelaikomas įmonės nuosavybės teisių perleidimu pagal 13 straipsnio g punktą.

    18 straipsnis

    Pagrindinio arba pagalbinio variklio pakeitimas ar modernizavimas

    1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio m punkto, EJRŽAF lėšomis galima suteikti paramą už žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis neviršija 24 metrų, pagrindinio arba pagalbinio variklio pakeitimą ar modernizavimą.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

    a)

    laivas priklauso laivyno segmentui, kurio žvejybos pajėgumas, kaip rodo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta naujausia žvejybos pajėgumo ataskaita, yra subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis;

    b)

    laivas bent penkerius kalendorinius metus, einančius iki paramos paraiškos pateikimo metų, buvo įregistruotas Sąjungos žvejybos laivyno registre;

    c)

    kalbant apie mažos apimties priekrantės žvejybos laivus, naujo ar modernizuoto variklio galia kW nėra didesnė nei esamo variklio galia ir

    d)

    kalbant apie kitus laivus, kurių bendrasis ilgis neviršija 24 metrų, naujo ar modernizuoto variklio galia kW nėra didesnė nei esamo variklio galia ir šio variklio išmetamas CO2 kiekis yra bent 20 % mažesnis, palyginti su esamu varikliu.

    3.   Valstybės narės užtikrina, kad visi pakeisti ar modernizuoti varikliai būtų fiziškai patikrinti.

    4.   Dėl pagrindinio arba pagalbinio variklio pakeitimo arba modernizavimo pašalintas žvejybos pajėgumas kitu pajėgumu nekeičiamas.

    5.   Laikoma, kad 2 dalies d punkte nustatytas reikalavimas sumažinti išmetamą CO2 kiekį tenkinamas bet kuriuo iš šių atvejų:

    a)

    jei iš atitinkamos informacijos, kurią atitinkamo variklio gamintojas yra patvirtinęs pagal tipo patvirtinimo ar gaminio pažymėjimo išdavimo procedūrą, matyti, kad naujasis variklis išmeta 20 % mažiau CO2 nei keičiamas variklis; arba

    b)

    jei iš atitinkamos informacijos, kurią atitinkamo variklio gamintojas yra patvirtinęs pagal tipo patvirtinimo ar gaminio pažymėjimo išdavimo procedūrą, matyti, kad naujasis variklis sunaudoja 20 % mažiau degalų nei keičiamas variklis.

    Jei iš atitinkamos informacijos, kurią atitinkamų variklių gamintojas yra patvirtinęs pagal tipo patvirtinimo ar gaminio pažymėjimo išdavimo procedūrą vieno arba abiejų variklių atžvilgiu, išmetamo CO2 kiekio arba degalų sąnaudų negalima palyginti, laikoma, kad 2 dalies d punkte nustatytas reikalavimas sumažinti išmetamą CO2 kiekį tenkinamas šiais atvejais:

    a)

    naujasis variklis naudoja efektyvaus energijos vartojimo technologiją, o naujojo variklio ir keičiamo variklio metų skirtumas yra bent septyneri metai;

    b)

    naujasis variklis naudoja tokios rūšies degalus ar varymo sistemą, kurie laikomi išmetančiais mažiau CO2 nei keičiamas variklis;

    c)

    valstybė narė apskaičiuoja, kad naujasis variklis išmeta 20 % mažiau CO2 arba sunaudoja 20 % mažiau degalų nei keičiamas variklis įprastomis atitinkamo laivo žvejybos pastangomis.

    Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais identifikuojamos šios dalies antros pastraipos a punkte nurodytos efektyvaus energijos vartojimo technologijos ir dar išsamiau apibrėžiami tos pastraipos c punkto įgyvendinimo metodiniai elementai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    19 straipsnis

    Žvejybos laivo bendrosios talpos padidinimas siekiant padidinti saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ar pagerinti darbo sąlygas

    1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio a punkto, EJRŽAF lėšomis galima remti veiksmus, kuriais padidinama bendroji žvejybos laivo talpa siekiant padidinti saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ar pagerinti darbo sąlygas.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

    a)

    žvejybos laivas priklauso laivyno segmentui, kurio žvejybos pajėgumas, kaip rodo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta naujausia žvejybos pajėgumo ataskaita, yra subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis;

    b)

    žvejybos laivo bendrasis ilgis yra ne didesnis kaip 24 metrai;

    c)

    žvejybos laivas bent 10 kalendorinių metų, einančių iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška, buvo įregistruotas Sąjungos žvejybos laivyno registre ir

    d)

    dėl tokio veiksmo į žvejybos laivyną įtrauktas naujas žvejybos pajėgumas yra kompensuojamas prieš tai be viešosios pagalbos pašalinus bent tokios pat apimties žvejybos pajėgumą iš to paties laivyno segmento arba iš laivyno segmento, kurio žvejybos pajėgumas, kaip parodė Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta naujausia žvejybos pajėgumo ataskaita, nėra subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis.

    3.   1 dalies tikslais tinkamais finansuoti laikomi tik šie veiksmai:

    a)

    bendrosios talpos padidinimas siekiant vėliau įrengti ar renovuoti išskirtinai įgulos reikmėms skirtas gyvenamąsias patalpas, įskaitant sanitarines patalpas, bendrojo naudojimo patalpas, virtuves ir pastoges ant denio;

    b)

    bendrosios talpos padidinimas siekiant vėliau pagerinti ar įrengti laivo priešgaisrinės sistemas, saugos ir signalizacijos sistemas ar triukšmo mažinimo sistemas;

    c)

    bendrosios talpos padidinimas siekiant vėliau įrengti kompleksines tiltelio sistemas, kad būtų pagerintas navigacijos ar variklio valdymas;

    d)

    bendrosios talpos padidinimas siekiant vėliau įrengti ar renovuoti variklį ar varymo sistemą, kuriais būtų užtikrintas didesnis energijos vartojimo efektyvumas ar mažesnis išmetamas CO2 kiekis, palyginti su ankstesne padėtimi, kurių galia neviršytų anksčiau sertifikuotos žvejybos laivo variklio galios pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 40 straipsnio 1 dalį ir kurių didžiausioji atiduodamoji galia būtų gamintojo sertifikuota tam variklio ar varymo sistemos modeliui;

    e)

    gumbinio laivapriekio pakeitimas ar renovavimas su sąlyga, kad taip būtų padidintas bendras žvejybos laivo energijos vartojimo efektyvumas.

    4.   Teikdamos duomenis pagal 46 straipsnio 3 dalį valstybės narės praneša Komisijai pagal šį straipsnį remiamų veiksmų charakteristikas, įskaitant padidinto žvejybos pajėgumo apimtį ir to padidinimo tikslą.

    5.   Parama pagal šį straipsnį neapima veiksmų, susijusių su investicijomis, kuriomis siekiama padidinti saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ar pagerinti darbo sąlygas, jei tokiais veiksmais nepadidinamas atitinkamo laivo žvejybos pajėgumas. Tie veiksmai gali būti remiami pagal 12 straipsnį.

    20 straipsnis

    Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

    1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio e punkto, EJRŽAF lėšomis galima remti kompensavimą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui.

    Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

    a)

    veiklos nutraukimas numatomas kaip Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodyto veiksmų plano priemonė;

    b)

    veikla nutraukiama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploatavimą ir jį modifikuojant taip, kad jį būtų galima naudoti kitais nei verslinė žvejyba tikslais, laikantis BŽP ir Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nurodytų daugiamečių planų tikslų;

    c)

    žvejybos laivas yra įregistruotas kaip aktyviai naudojamas laivas ir paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius iki paramos paraiškos pateikimo dienos, ne mažiau kaip 90 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje;

    d)

    lygiavertis žvejybos pajėgumas visam laikui pašalinamas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro, o žvejybos licencijos ir žvejybos leidimai visam laikui panaikinami, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir

    e)

    paramos gavėjas nuo tada, kai gavo paramą, jokio žvejybos laivo neregistruoja penkerius metus.

    3.   1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama tik:

    a)

    Sąjungos žvejybos laivų, kurių veikla nutraukiama visam laikui, savininkams; ir

    b)

    žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška, ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui.

    Pirmos pastraipos b punkte nurodyti žvejai nuo tada, kai gavo paramą, jokios žvejybos veiklos nevykdo penkerius metus. Jei per tą laikotarpį žvejas vėl pradeda žvejybos veiklą, veiksmo atžvilgiu nepagrįstai išmokėtas sumas atitinkama valstybė narė susigrąžina proporcingai laikotarpiui, kuriuo nebuvo laikomasi šios pastraipos pirmame sakinyje nurodytos sąlygos.

    21 straipsnis

    Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

    1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio e punkto, EJRŽAF lėšomis galima remti kompensavimą už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik:

    a)

    išsaugojimo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnio 1 dalies a, b, c, i ir j punktuose, arba RŽVO priimtų lygiaverčių išsaugojimo priemonių, jei jos taikomos Sąjungai, atveju;

    b)

    Komisijos priemonių, taikomų, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje, atveju;

    c)

    valstybių narių neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsnį atveju;

    d)

    nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) sąlygotos TŽPS arba jo protokolo taikymo pertraukos; arba

    e)

    gaivalinių nelaimių, ekologinių įvykių ar sveikatos krizių, kuriuos atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos yra oficialiai pripažinusios.

    3.   1 dalyje nurodyta parama gali būti skiriama tik tuo atveju, jei atitinkamo laivo ar žvejo žvejybos veikla atitinkamais kalendoriniais metais sustabdoma bent 30 dienų.

    4.   2 dalies a punkte nurodyta parama gali būti skiriama tik tuo atveju, jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia sumažinti žvejybos pastangas, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyti tikslai.

    5.   1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama tik:

    a)

    Sąjungos žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip aktyviai naudojami laivai ir kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška, ne mažiau kaip 120 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams arba operatoriams;

    b)

    žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška, ne mažiau kaip 120 dienų dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla laikinai nutraukiama; arba

    c)

    be laivo žvejojantiems žvejams, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius iki metų, kuriais pateikta paramos paraiška, vykdė žvejybos veiklą ne mažiau kaip 120 dienų.

    Šioje dalyje nurodytas dienų jūroje skaičius netaikomas ungurių žvejybos atveju.

    6.   1 dalyje nurodyta parama programavimo laikotarpiu gali būti skiriama ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį už laivą ar žvejui.

    7.   Visa atitinkamų laivų ar žvejų vykdoma žvejybos veikla per atitinkamą laikino veiklos nutraukimo laikotarpį faktiškai sustabdoma. Atitinkama valstybė narė įsitikina, kad atitinkamas laivas ar žvejas per atitinkamą laikino žvejybos veiklos nutraukimo laikotarpį nutraukė visą žvejybos veiklą ir kad nėra skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais.

    22 straipsnis

    Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

    1.   EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nurodytos reglamentuose (EB) Nr. 1224/2009 ir (EB) Nr. 1005/2008, plėtojimas ir įgyvendinimas.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio k punkto, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama gali apimti:

    a)

    būtinų privalomų laivo buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemų, naudojamų kontrolės tikslais, sudedamųjų dalių pirkimą, įrengimą ir valdymą laivuose;

    b)

    būtinų privalomų nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų, naudojamų siekiant kontroliuoti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, sudedamųjų dalių pirkimą, įrengimą ir valdymą laivuose;

    c)

    privalomų varomojo variklio galios nuolatinio matavimo ir įrašymo prietaisų pirkimą, įrengimą ir valdymą laivuose.

    3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti prisidedama prie 33 straipsnyje nurodyto jūrų stebėjimo ir 34 straipsnyje nurodyto bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas.

    23 straipsnis

    Duomenų rinkimas, valdymas, naudojimas ir tvarkymas žuvininkystės sektoriuje bei mokslinių tyrimų ir inovacijų programos

    1.   EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas biologinių, aplinkosaugos, techninių ir socioekonominių duomenų rinkimas, valdymas, naudojimas ir tvarkymas žuvininkystės sektoriuje, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais. EJRŽAF lėšomis taip pat gali būti remiamos žuvininkystės ir akvakultūros mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 27 straipsnyje.

    2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    24 straipsnis

    Vienodų sąlygų skatinimas žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų atžvilgiu

    1.   EJRŽAF lėšomis galima remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų veiklos vykdytojai, kompensavimą.

    2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    3.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tenkinamos 36 straipsnyje nustatytos sąlygos.

    25 straipsnis

    Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

    1.   EJRŽAF lėšomis gali būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų, be kita ko, vidaus vandenyse, apsaugos ir atkūrimo.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama prisidedama siekiant 14 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyto konkretaus tikslo.

    2.   1 dalyje nurodyta parama gali apimti, inter alia:

    a)

    kompensaciją žvejams už prarastų žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių atsitiktinį surinkimą iš jūros;

    b)

    investicijas į uostus ar kitą infrastruktūrą, kad juose būtų įrengta tinkama iš jūros surinktų prarastų žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių priėmimo infrastruktūra;

    c)

    veiksmus, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje;

    d)

    erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimą pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalį;

    e)

    „Natura 2000“ teritorijų valdymą, atkūrimą, priežiūrą ir stebėseną, atsižvelgiant į pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

    f)

    rūšių apsaugą pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiant į pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį nustatytas prioritetines veiksmų programas;

    g)

    vidaus vandenų atkūrimą vadovaujantis pagal Direktyvos 2000/60/EEB 11 straipsnį nustatyta priemonių programa.

    III SKYRIUS

    2 prioritetas. Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo Sąjungoje

    1 skirsnis

    Paramos aprėptis

    26 straipsnis

    Konkretūs tikslai

    1.   Parama pagal šį skyrių apima intervencines priemones, kuriomis prisidedama siekiant BŽP tikslų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, siekiant vieno ar daugiau iš šių konkrečių tikslų:

    a)

    skatinti darnią akvakultūros veiklą, visų pirma didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad veikla būtų aplinkos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu;

    b)

    skatinti žvejybos ir akvakultūros produktų prekybą, kokybę ir pridėtinę vertę, taip pat šių produktų perdirbimą.

    2.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio j punkto, dėl ypatingų įvykių smarkiai sutrikus rinkoms, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta parama gali apimti:

    a)

    kompensacijas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus veiklos vykdytojams už prarastas pajamas ar papildomas išlaidas; ir

    b)

    kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede išvardytus žvejybos produktus, su sąlyga, kad tie produktai sandėliuojami pagal to reglamento 30 ir 31 straipsnius.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta parama atitinka jos skyrimo sąlygas tik tuo atveju, jei Komisija įgyvendinimo sprendimu yra patvirtinusi ypatingo įvykio kilimo faktą. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tik to įgyvendinimo sprendimo trukmės laikotarpiu.

    3.   Be šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veiklos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio taikymo sritį, parama pagal tą konkretų tikslą gali apimti ir intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie akvakultūros, vykdančios aplinkosaugos funkcijas, taip pat gyvūnų sveikatos ir gerovės akvakultūros sektoriuje užtikrinimo laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (32) taikymo srities.

    4.   Parama pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą taip pat gali būti prisidedama siekiant bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo tikslų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje, įskaitant gamybos ir prekybos planus, apibūdintus Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnyje.

    2 skirsnis

    Konkrečios sąlygos

    27 straipsnis

    Akvakultūra

    Kad būtų pasiektas šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas konkretus tikslas skatinti akvakultūros veiklą, parama turi būti suderinama su akvakultūros veiklos plėtojimo daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 2 dalyje.

    28 straipsnis

    Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

    Kad būtų pasiektas šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas konkretus tikslas dėl žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo, parama įmonėms, išskyrus MVĮ, skiriama tik pasitelkiant Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnyje numatytas finansines priemones arba pagal „InvestEU“, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/253 10 straipsnyje.

    IV SKYRIUS

    3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas

    1 skirsnis

    Paramos aprėptis

    29 straipsnis

    Konkretus tikslas

    Parama pagal šį skyrių apima intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymo ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių darnaus vystymosi skatinimo.

    2 skirsnis

    Konkrečios sąlygos

    30 straipsnis

    Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

    1.   Kad būtų pasiektas šio reglamento 29 straipsnyje nurodytas konkretus tikslas, parama įgyvendinama užtikrinant BIVP, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnyje.

    2.   Šio straipsnio tikslais Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje nurodytomis BIVP strategijomis užtikrinama, kad bendruomenės žvejybos ar akvakultūros vietovėse geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos teikiamas galimybes ir iš jų gautų naudos pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Tos BIVP gali būti labai įvairios – nuo tų, kurios daugiausia orientuojamos į žuvininkystę ar akvakultūrą, iki platesnio pobūdžio strategijų, skirtų vietos bendruomenių įvairinimui.

    V SKYRIUS

    4 prioritetas. Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir saugių, apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų bei vandenynų užtikrinimas

    1 skirsnis

    Paramos aprėptis

    31 straipsnis

    Konkretus tikslas

    Parama pagal šį skyrių apima intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie tvaraus jūrų bei vandenynų valdymo stiprinimo skatinant jūrų pažinimą, jūrų stebėjimą arba pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą.

    2 skirsnis

    Konkrečios sąlygos

    32 straipsnis

    Jūrų pažinimas

    Parama, skiriama tam, kad skatinant jūrų pažinimą būtų pasiektas šio reglamento 31 straipsnyje nurodytas konkretus tikslas, prisidedama prie veiksmų, kurių tikslas – rinkti, valdyti, analizuoti, tvarkyti ir naudoti duomenis, kuriais gerinamos žinios apie jūros aplinkos būklę, siekiant:

    a)

    įvykdyti stebėsenos ir teritorijų nustatymo ir valdymo reikalavimus pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB;

    b)

    remti jūrinių teritorijų planavimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/89/ES (33); arba

    c)

    gerinti duomenų kokybę ir dalytis jais per Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet).

    33 straipsnis

    Jūrų stebėjimas

    1.   Kad skatinant jūrų stebėjimą būtų pasiektas 31 straipsnyje nustatytas konkretus tikslas, skiriama parama veiksmams, kuriais prisidedama prie BKIA tikslų siekimo.

    2.   Parama šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams taip pat gali būti prisidedama prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos plėtojimo ir įgyvendinimo 22 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    34 straipsnis

    Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

    1.   Parama, skiriama tam, kad skatinant pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą būtų pasiektas 31 straipsnyje nurodytas konkretus tikslas, prisidedama prie nacionalinių institucijų vykdomų veiksmų Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 (34) 69 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1406/2002 (35) 2b straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/473 (36) 8 straipsnyje, kontekste.

    2.   Parama šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams taip pat gali būti prisidedama prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos plėtojimo ir įgyvendinimo 22 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    VI SKYRIUS

    Atokiausių regionų darnus vystymasis

    35 straipsnis

    Atokiausiems regionams skirtas veiksmų planas

    Pagal 8 straipsnio 3 dalį atitinkamos valstybės narės kaip savo programos dalį parengia kiekvienam iš savo atokiausių regionų skirtą veiksmų planą, kuriame išdėsto:

    a)

    tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

    b)

    aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

    i)

    struktūrinę paramą žvejybos ir akvakultūros sektoriui pagal šią antraštinę dalį;

    ii)

    24 ir 36 straipsniuose nurodytą papildomų išlaidų kompensaciją, įskaitant jos apskaičiavimo metodiką;

    iii)

    visas kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti.

    36 straipsnis

    Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų kompensavimas

    1.   Siekiant užtikrinti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys veiklos vykdytojai iš atokiausių regionų, kompensavimą, kaip nurodyta 24 straipsnyje, kiekviena valstybė narė, taikydama šio straipsnio 6 dalyje nustatytus kriterijus, kiekvienam atokiausiam regionui nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

    2.   Sudarydamos 1 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos toje dalyje minimus kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

    3.   Kompensacija neskiriama už šiuos žvejybos ir akvakultūros produktus:

    a)

    sužvejotus trečiųjų valstybių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/1565 (37);

    b)

    sužvejotus Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti vieno iš atokiausių regionų uoste;

    c)

    importuotus iš trečiųjų valstybių.

    4.   3 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

    5.   Siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, mokant kompensaciją paramos gavėjams, kurie vykdo 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba kuriems nuosavybės teise priklauso vieno iš tų regionų uoste registruoti laivai ir kurie ten vykdo veiklą, atsižvelgiama į:

    a)

    papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų trūkumų, ir

    b)

    bet kurios kitos rūšies viešąją intervenciją, darančią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

    6.   Komisijai pagal 62 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų trūkumų, apskaičiavimo kriterijus.

    37 straipsnis

    Valstybės pagalba papildomų išlaidų kompensavimui užtikrinti

    Valstybės narės gali suteikti papildomą finansavimą 24 straipsnyje nurodytai kompensacijai užtikrinti. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią Komisija pagal šį reglamentą gali patvirtinti kaip tos kompensacijos dalį. Tokiu būdu nusiųstas pranešimas apie valstybės pagalbą yra laikomas pranešimu pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

    38 straipsnis

    Vertinimas

    Atlikdama Reglamento (ES) 2021/1060 45 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimą, Komisija ypač išnagrinėja šio skyriaus nuostatas, įskaitant susijusias su papildomų išlaidų kompensavimu.

    VII SKYRIUS

    Įgyvendinimo pagal pasidalijamojo valdymo principą taisyklės

    1 skirsnis

    EJRŽAF parama

    39 straipsnis

    Kompensacijų apskaičiavimas

    Papildomų išlaidų arba negautų pajamų kompensacijos ir kitos pagal šį reglamentą nustatytos kompensacijos suteikiamos bet kuria Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodyta forma.

    40 straipsnis

    Bendro finansavimo normų nustatymas

    Didžiausia EJRŽAF bendro finansavimo norma kiekvienam konkrečiam tikslui yra 70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išskyrus 14 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą konkretų tikslą, kurio atveju ši norma yra 100 %.

    41 straipsnis

    Viešosios pagalbos intensyvumas

    1.   Valstybės narės taiko didžiausią pagalbos intensyvumo normą, kuri yra 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos yra išdėstytos III priede.

    3.   Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių III priedo 2–19 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

    4.   Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie vienos ar kelių III priedo 2–19 eilučių ir kartu prie to priedo 1 eilutės, taikoma 1 eilutėje nurodyta didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

    2 skirsnis

    Finansų valdymas

    42 straipsnis

    Mokėjimo termino pertraukimas

    1.   Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 96 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų pagal paraišką arba dalies mokėjimų atlikimo terminą, jeigu valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ir jeigu dėl tokio nesilaikymo gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

    2.   Prieš pertraukdama mokėjimo terminą pagal 1 dalį Komisija praneša atitinkamai valstybei narei apie taisyklių nesilaikymą ir suteikia jai galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas.

    3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pertraukimas turi būti proporcingas taisyklių nesilaikymo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui.

    4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose apibrėžiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyto taisyklių nesilaikymo atvejai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    43 straipsnis

    Mokėjimų sustabdymas

    1.   Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 97 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi tarpiniai mokėjimai pagal programą arba tokių mokėjimų dalis, jeigu valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių ir tas nesilaikymas laikomas reikšmingu ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo.

    2.   Prieš sustabdydama mokėjimus, kaip nurodyta 1 dalyje, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša, kad, Komisijos nuomone, ta valstybė narė reikšmingai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių, ir suteikia jai galimybę per pagrįstą laiką pateikti savo pastabas.

    3.   1 dalyje nurodytas sustabdymas turi būti proporcingas nustatyto reikšmingo taisyklių nesilaikymo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui.

    4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose apibrėžiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyto reikšmingo taisyklių nesilaikymo atvejai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    44 straipsnis

    Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

    11 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansinių pataisų atvejais valstybės narės nustato pataisos sumos dydį, kuris turi būti proporcingas atitinkamo paramos gavėjo padarytų šiurkščių pažeidimų arba nusižengimų pobūdžiui, sunkumui, trukmei bei pasikartojimui ir EJRŽAF įnašo į to paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbai.

    45 straipsnis

    Komisijos atliekamos finansinės pataisos

    1.   Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 104 straipsnio 5 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato finansines pataisas atšaukdama visą Sąjungos įnašą į programą arba jo dalį, jei, atlikusi būtiną nagrinėjimą, ji padaro išvadą, kad:

    a)

    mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai susidarė bet kuri iš šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų padėčių, kurios atitinkama valstybė narė neištaisė iki šioje dalyje numatytos taisomosios procedūros pradžios;

    b)

    mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių ir tas nesilaikymas buvo reikšmingas ir dėl to pagal šio reglamento 43 straipsnį buvo sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikytinų BŽP taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje.

    Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    2.   Komisija nusprendžia dėl pataisos sumos atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės arba paramos gavėjo reikšmingo BŽP taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽAF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą.

    3.   Jei išlaidų sumos, susijusios su tuo, kad valstybė narė reikšmingai nesilaiko BŽP taisyklių, neįmanoma tiksliai įvertinti skaičiais, Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį.

    4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijai ir fiksuoto dydžio ar ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    3 skirsnis

    Stebėsena ir ataskaitų teikimas

    46 straipsnis

    Stebėsenos ir vertinimo sistema

    1.   Šio reglamento I priede nustatyti EJRŽAF bendrieji produkto ir rezultato rodikliai ir prireikus konkrečios programos rodikliai taikomi pagal Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą, 22 straipsnio 3 dalies d punkto ii papunktį ir 42 straipsnio 2 dalies b punktą.

    2.   Komisija, laikydamasi reikalavimo teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punkto iii papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas apie EJRŽAF veiklos rezultatus. Šioje ataskaitoje Komisija naudoja šio reglamento I priede nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

    3.   Be Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnyje išdėstytų bendrųjų taisyklių, vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai aktualius veiksmų lygmens įgyvendinimo duomenis, apimančius pagrindinę informaciją apie paramos gavėją (vardą ir pavardę arba pavadinimą, paramos gavėjo rūšį, įmonės dydį, lytį ir kontaktinius duomenis) ir remiamus veiksmus (konkretų tikslą, veiksmo rūšį, susijusį sektorių, rodiklių vertes, veiksmo vykdymo pažangą, bendrąjį laivyno registro numerį, finansinius duomenis ir paramos formą). Duomenys pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. ir liepos 31 d. Pirmasis tų duomenų perdavimas turi būti atliktas ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d., o paskutinis – ne vėliau kaip 2030 m. sausio 31 d.

    4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles, kuriomis dar patikslinami šio straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretūs duomenys ir jų pateikimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    5.   Komisijai pagal 62 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, jį papildant pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, kad būtų galima prisitaikyti prie programavimo laikotarpiu vykstančių pokyčių.

    47 straipsnis

    Finansuojamo veiksmo rezultatų pateikimas

    1.   Užbaigę veiksmą ir ne vėliau kaip pateikdami paskutinę mokėjimo paraišką, paramos gavėjai praneša atitinkamų rezultato rodiklių vertę. Vadovaujančioji institucija, atlikdama galutinį mokėjimą, įvertina paramos gavėjo praneštos rezultato rodiklių vertės patikimumą.

    2.   Valstybės narės gali atidėti 1 dalyje nurodytus terminus.

    III ANTRAŠTINĖ DALIS

    PAGAL TIESIOGINIO IR NETIESIOGINIO VALDYMO PRINCIPUS SKIRIAMA PARAMA

    I SKYRIUS

    1 prioritetas. Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas

    48 straipsnis

    BŽP įgyvendinimas

    EJRŽAF lėšomis remiamas BŽP įgyvendinimas:

    a)

    teikiant mokslines rekomendacijas ir žinias siekiant skatinti patikimus ir veiksmingus žuvininkystės valdymo sprendimus pagal BŽP, be kita ko, ekspertams dalyvaujant mokslinių įstaigų veikloje;

    b)

    vykdant regioninį bendradarbiavimą dėl išsaugojimo priemonių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje, visų pirma jo 9 ir 10 straipsniuose nurodytų daugiamečių planų kontekste;

    c)

    plėtojant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir išsamiau nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009;

    d)

    veikiant patariamosioms taryboms, įsteigtoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį, kurių tikslas – būti BŽP dalimi ir ją remti;

    e)

    skiriant savanoriškus įnašus į tarptautinių organizacijų veiklą žuvininkystės srityje, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 ir 30 straipsniuose.

    49 straipsnis

    Jūrų ir vandenynų švaros ir geros būklės skatinimas

    1.   EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų ir vandenynų švaros ir geros būklės skatinimas, be kita ko, imantis veiksmų, kuriais remiamas Direktyvos 2008/56/EB įgyvendinimas, ir veiksmų, kuriais užtikrinamas suderinamumas su geros aplinkos būklės siekiu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies j punktą, ir Europos strategijos dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje įgyvendinimas.

    2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama turi atitikti Sąjungos aplinkos teisės aktus, visų pirma, tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.

    II SKYRIUS

    2 prioritetas. Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje.

    50 straipsnis

    Informacija apie rinką

    EJRŽAF lėšomis remiamas Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį vykdomas informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką plėtojimas ir platinimas.

    III SKYRIUS

    3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas

    51 straipsnis

    Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas

    EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų politikos įgyvendinimas ir tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas:

    a)

    skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką;

    b)

    skatinant integruotą jūrų politikos valdymą ir administravimą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūros baseino strategijų ir jūrų srities regioninio bendradarbiavimo priemonėmis;

    c)

    gerinant mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų perkėlimą ir naudojimą tvarioje mėlynojoje ekonomikoje;

    d)

    gerinant jūrininkystės įgūdžius, vandenynų klausimų išmanymą ir dalijimąsi socioekonominiais ir aplinkosaugos duomenimis apie tvarią mėlynąją ekonomiką;

    e)

    kuriant projektų bazes ir novatoriškas finansavimo priemones.

    IV SKYRIUS

    4 prioritetas. Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir saugių, apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų bei vandenynų užtikrinimas

    52 straipsnis

    Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas

    EJRŽAF lėšomis remiamas EMODnet įgyvendinimas.

    53 straipsnis

    Jūrų saugumas ir stebėjimas

    EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų saugumo ir stebėjimo skatinimas, be kita ko, dalijantis duomenimis, bendradarbiaujant pakrančių apsaugos tarnyboms ir agentūroms ir kovojant su nusikalstama ir neteisėta veikla jūroje.

    54 straipsnis

    Tarptautinis vandenynų valdymas

    EJRŽAF lėšomis remiamas tarptautinio vandenynų valdymo politikos įgyvendinimas:

    a)

    skiriant savanoriškus įnašus vandenynų valdymo srityje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms;

    b)

    savanoriškai bendradarbiaujant su tarptautiniais forumais, organizacijomis, įstaigomis ir institucijomis ir koordinuojant su jais veiklą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, Darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus svarbius tarptautinius susitarimus, priemones ir partnerystes;

    c)

    įgyvendinant Sąjungos ir atitinkamų jūrų bei vandenynų srities subjektų partnerystes vandenynų klausimais;

    d)

    įgyvendinant atitinkamus tarptautinius susitarimus, priemones ir dokumentus, kuriais siekiama skatinti geresnį vandenynų valdymą, taip pat plėtojant veiksmus, priemones, praktiką ir žinias, kuriais užtikrinama, kad jūros ir vandenynai būtų saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi;

    e)

    įgyvendinant atitinkamus tarptautinius susitarimus, priemones ir praktiką, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, būtų nuo jos atgrasoma ir ji būtų panaikinta;

    f)

    vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vandenynų mokslinių tyrimų ir duomenų srityje ir plėtojant šią sritį.

    V SKYRIUS

    Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus skiriamos paramos įgyvendinimo taisyklės

    55 straipsnis

    Sąjungos finansavimo formos

    1.   EJRŽAF gali skirti finansavimą bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma, vykdant viešuosius pirkimus ir skiriant dotacijas pagal to reglamento VII ir VIII antraštines dalis. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant šio reglamento 56 straipsnyje nurodytas derinimo operacijas.

    2.   Dotacijos pasiūlymų vertinimą gali atlikti nepriklausomi ekspertai.

    56 straipsnis

    Derinimo operacijos

    Su EJRŽAF susijusios derinimo operacijos įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinę dalį.

    57 straipsnis

    Komisijos atliekamas vertinimas

    1.   Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Vertinimus atlikti pavedama funkciškai nepriklausomiems vidaus arba išorės ekspertams.

    2.   Tarpinis pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimas atliekamas ne vėliau kaip 2024 m. pabaigoje.

    3.   Galutinė pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimo ataskaita parengiama ne vėliau kaip 2031 m. pabaigoje.

    4.   2 ir 3 dalyse nurodytų vertinimo ataskaitas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

    58 straipsnis

    Tiesioginio ir netiesioginio valdymo stebėsena

    1.   EJRŽAF įgyvendinimo rezultatams tiesioginio ir netiesioginio valdymo srityje stebėti Komisija naudojasi I priede nustatytais rezultato ir produkto rodikliais.

    2.   Komisija renka duomenis apie remti pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus pasirinktus veiksmus, įskaitant pagrindinę informaciją apie paramos gavėją ir patį veiksmą, kaip išdėstyta 46 straipsnio 3 dalyje.

    59 straipsnis

    Auditai

    Bendro užtikrinimo pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį pagrindas yra asmenų ar subjektų, įskaitant ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotus asmenis ar subjektus, atlikti Sąjungos įnašo naudojimo auditai.

    60 straipsnis

    Informavimas, komunikacija ir viešinimas

    1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

    2.   Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EJRŽAF, remiantis EJRŽAF vykdytais veiksmais ir gautais rezultatais. EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nurodytais prioritetais.

    61 straipsnis

    Tinkamumo kriterijus atitinkantys subjektai ir tinkama finansuoti veikla ir išlaidos

    1.   Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

    2.   Tinkamumo kriterijus atitinka šie subjektai:

    a)

    teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje arba programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis;

    b)

    teisės subjektai, įsteigti pagal Sąjungos teisę, arba tarptautinės organizacijos.

    3.   Trečiojoje valstybėje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei tai būtina tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

    4.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės padengia savo dalyvavimo išlaidas.

    5.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu ir nukrypstant nuo to reglamento 193 straipsnio 4 dalies, atsižvelgiant į atidėtą šio reglamento įsigaliojimą ir siekiant užtikrinti tęstinumą, kaip nustatyta finansavimo sprendime ir ribotą laikotarpį pagal šį reglamentą remiama veikla ir pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

    IV ANTRAŠTINĖ DALIS

    PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

    62 straipsnis

    Įgaliojimų delegavimas

    1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    2.   11, 36, 46 ir 65 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

    3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11, 36, 46 ir 65 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

    4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

    5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

    6.   Pagal 11, 36, 46 ir 65 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

    63 straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.   Komisijai padeda Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    V ANTRAŠTINĖ DALIS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    64 straipsnis

    Reglamento (ES) 2017/1004 daliniai pakeitimai

    Reglamento (ES) 2017/1004 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    1)

    1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

    „1.   Nedarant poveikio esamoms duomenų rinkimo pareigoms pagal Sąjungos teisę, valstybės narės renka duomenis pagal darbo planą, parengtą vadovaujantis daugiamete Sąjungos programa (toliau – nacionalinis darbo planas).Savo nacionalinius darbo planus valstybės narės pateikia Komisijai elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių nacionalinis darbo planas turi būti pradėtas taikyti, spalio 15 d., nebent vis dar taikomas esamas planas – tokiu atveju jos apie tai praneša Komisijai.

    2.   Ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių nacionalinis darbo planas turi būti pradėtas taikyti, gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 1 dalyje nurodytus nacionalinius darbo planus. Tvirtindama nacionalinius darbo planus, Komisija atsižvelgia į ŽMTEK pagal 10 straipsnį atliktą vertinimą. Jei tokio vertinimo rezultatai rodo, kad nacionalinis darbo planas neatitinka šio straipsnio arba neužtikrina duomenų mokslinio aktualumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo, jos nuomone, būtinus to darbo plano pakeitimus. Po to atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą nacionalinį darbo planą.“;

    2)

    papildoma šia dalimi:

    „5.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytų nacionalinių darbo planų pateikimo procedūrų, formato ir grafikų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

    65 straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    1.   Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 ir visi pagal tą reglamentą priimti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai toliau taikomi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu EJRŽF lėšomis remiamoms programoms ir veiksmams.

    2.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos paramos sistemos prie šiuo reglamentu nustatomos sistemos, Komisijai pagal šio reglamento 62 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kokiomis sąlygomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 Komisijos patvirtinta parama gali būti integruota į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą.

    3.   Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 laikomos nuorodomis į šį reglamentą, kiek tai susiję su 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

    66 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su III antraštinėje dalyje numatyta parama pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2021 m. liepos 7 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    D. M. SASSOLI

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    A. LOGAR


    (1)  OL C 110, 2019 3 22, p. 104.

    (2)  OL C 361, 2018 10 5, p. 9.

    (3)  2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 116, 2021 3 31, p. 81) ir 2021 m. birželio 14 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 271, 2021 7 7, p. 1). 2021 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

    (4)  2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

    (5)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialiniam fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

    (6)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

    (7)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

    (8)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

    (9)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

    (10)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

    (11)  2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL L 25, 2017 1 31, p. 12).

    (12)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

    (13)  2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

    (14)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

    (15)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

    (16)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

    (17)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

    (18)  1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

    (19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

    (20)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

    (21)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

    (22)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

    (23)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

    (24)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

    (25)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

    (26)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

    (27)  2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės (OL L 57, 2017 3 3, p. 1).

    (28)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

    (29)  2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1).

    (30)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

    (31)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

    (32)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

    (33)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

    (34)  2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

    (35)  2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

    (36)  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).

    (37)  2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 19, p. 55).


    I PRIEDAS

    EJRŽAF BENDRIEJI RODIKLIAI

    PAGRINDINIAI VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIAI  (1)

    REZULTATO RODIKLIAI MATAVIMO VIENETAS

    PRODUKTO RODIKLIAI

    CI 01 – Sukurtos įmonės

    CI 02 – Didesnę apyvartą turinčios įmonės

    CI 03 – Sukurtos darbo vietos

    CI 04 – Išsaugotos darbo vietos

    CI 05 – Naudą gaunantys asmenys

    CI 06 – Veiksmai, kuriais prisidedama prie geros aplinkos būklės, įskaitant gamtos atkūrimą, išsaugojimą, ekosistemų apsaugą, biologinę įvairovę, gyvūnų sveikatą ir gerovę

    CI 07 – Energijos vartojimas mažinant išmetamą CO2 kiekį

    CI 08 – Remiamų MVĮ skaičius

    CR 01 – Nauji gamybos pajėgumai (tonos per metus)

    CR 02 – Išlaikyta akvakultūros gamyba (tonos per metus)

    CR 03 – Sukurtos įmonės (subjektų skaičius)

    CR 04 – Didesnę apyvartą turinčios įmonės (subjektų skaičius)

    CR 05 – Laivų, kurių veikla nutraukta, pajėgumas (GT ir kW)

    CR 06 – Sukurtos darbo vietos (asmenų skaičius)

    CR 07 – Išsaugotos darbo vietos (asmenų skaičius)

    CR 08 – Naudą gaunantys asmenys (asmenų skaičius)

    CR 09 – Plotas, kuriame vykdomi veiksmai, kuriais prisidedama prie geros aplinkos būklės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos, išsaugojimo ir atkūrimo (km2 arba km)

    CR 10 – Veiksmai, kuriais prisidedama prie geros aplinkos būklės, įskaitant gamtos atkūrimą, išsaugojimą, ekosistemų apsaugą, biologinę įvairovę, gyvūnų sveikatą ir gerovę (veiksmų skaičius)

    CR 11 – Socialinį tvarumą didinantys subjektai (subjektų skaičius)

    CO 01 – Veiksmų skaičius

    CI 09 – Žvejybos laivų, kuriuose įrengta elektroninė vietos nustatymo ir laimikio ataskaitų teikimo priemonė, skaičius

    CI 10 – Vietos veiklos grupių skaičius

    CI 11 – Remiamų mažos apimties priekrantės žvejybos laivų skaičius

    CI12 – Duomenų ir informacijos platformų naudojimas

    CR 12 – Duomenų rinkimo, valdymo ir naudojimo sistemos efektyvumas (skalė: didelis, vidutinis, žemas)

    CR 13 – Suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo veikla (veiksmų skaičius)

    CR 14 – Inovacijos, kurioms sudarytos sąlygos (naujų produktų, paslaugų, procesų, verslo modelių ar metodų skaičius)

    CR 15 – Įdiegtos ar patobulintos kontrolės priemonės (priemonių skaičius)

    CR 16 – Subjektai, kurie gauna naudos iš skatinimo ir informavimo veiklos (subjektų skaičius)

    CR 17 – Subjektai, didinantys išteklių naudojimo efektyvumą gamybos ir (arba) perdirbimo veikloje (subjektų skaičius)

    CR 18 – Energijos vartojimas mažinant išmetamą CO2 kiekį (kWh/tonos arba litrai/h)

    CR 19 – Veiksmai, kuriais siekiama gerinti valdymo gebėjimus (veiksmų skaičius)

    CR 20 – Paskatintos investicijos (EUR)

    CR 21 – Pateikti duomenų rinkiniai ir suteiktos konsultacijos (skaičius)

    CR 22 – Duomenų ir informacijos platformų naudojimas (puslapių peržiūrų skaičius)

     


    (1)  Pagrindiniai EJRŽAF veiklos rezultatų rodikliai, kuriais Komisija turi naudotis laikydamasi jai nustatyto ataskaitų teikimo reikalavimo pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punkto iii papunktį.


    II PRIEDAS

    PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ TEIKIAMOS PARAMOS ORGANIZAVIMAS

    POLITIKOS TIKSLAI

    Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnis

    EJRŽAF PRIORITETAI

    EJRŽAF KONKRETUS TIKSLAS

    FINANSAVIMO PLANE NAUDOTINA NOMENKLATŪRA

    Reglamento (ES) 2021/1060 V priedo 11A lentelė

    Žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste;

    Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas

    Stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą

    1.1.1.

    visi veiksmai, išskyrus remiamus pagal 17 ir 19 straipsnius

    1.1.2.

    pagal 17 ir 19 straipsnius remiami veiksmai

    Didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamą CO2 kiekį pakeičiant arba modernizuojant žvejybos laivų variklius

    1.2.

    Skatinti suderinti žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atveju ir prisidėti prie tinkamo pragyvenimo lygio užtikrinimo laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju

    1.3.

     

     

    Skatinti veiksmingas žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, kovoti su NNN žvejyba, taip pat patikimus duomenis žiniomis grindžiamam sprendimų priėmimui užtikrinti

    1.4.

    Skatinti sudaryti vienodas sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų atžvilgiu

    1.5.

    Prisidėti prie vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo

    1.6.

    Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje

    Skatinti darnią akvakultūros veiklą, visų pirma didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad veikla būtų aplinkos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu

    2.1.

     

     

    Skatinti žvejybos ir akvakultūros produktų prekybą, kokybę ir pridėtinę vertę, taip pat tų produktų perdirbimą

    2.2.

    Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir saugių, apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų bei vandenynų užtikrinimas

    Stiprinti tvarų jūrų bei vandenynų valdymą skatinant jūrų pažinimą, jūrų stebėjimą arba pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą

    4.1.

    Piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą

    Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas

    Sudaryti sąlygas tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse ir skatinti žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymąsi

    3.1.

     

    Techninė parama

    5.1.

    5.2.


    III PRIEDAS

    KONKREČIOS DIDŽIAUSIO PAGALBOS INTENSYVUMO NORMOS TAIKANT PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ

    EILUTĖS NUMERIS

    KONKRETI VEIKSMO KATEGORIJA

    DIDŽIAUSIO PAGALBOS INTENSYVUMO NORMA

    1

    Pagal 17, 18 ir 19 straipsnius remiami veiksmai

    40 %

    2

    Toliau nurodyti veiksmai, kuriais prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo:

     

    veiksmai, kuriais gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

    100 %

    veiksmai, kuriais gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų objektų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra, siekiant palengvinti nepageidaujamo laimikio iškrovimą ir sandėliavimą;

    75 %

    veiksmai, kuriais palengvinamas iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio pardavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą.

    75 %

    3

    Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, išskyrus pagal 19 straipsnį remiamus veiksmus

    75 %

    4

    Atokiausiuose regionuose vykdomi veiksmai

    85 %

    5

    Atokiose Graikijos salose ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose vykdomi veiksmai

    85 %

    6

    Pagal 22 straipsnį remiami veiksmai

    85 %

    7

    Su mažos apimties priekrantės žvejyba susiję veiksmai

    100 %

    8

    Veiksmai, kurių atveju paramos gavėjas yra viešoji įstaiga arba įmonė, kuriai yra patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta SESV 106 straipsnio 2 dalyje, kai parama teikiama tokių paslaugų teikimui

    100 %

    9

    Su 39 straipsnyje nurodytomis kompensacijomis susiję veiksmai

    100 %

    10

    Pagal 23 ir 25 straipsnius ir pagal 4 prioritetą remiami veiksmai

    100 %

    11

    Veiksmai, susiję su valstybių narių skaidrių keitimosi žvejybos galimybėmis sistemų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalyje, kūrimu, plėtojimu, stebėsena, vertinimu ar valdymu

    100 %

    12

    Su vietos veiklos grupių einamosiomis išlaidomis susiję veiksmai

    100 %

    13

    Pagal 30 straipsnį remiami veiksmai, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

    i)

    atitinka kolektyvinius interesus;

    ii)

    turi kolektyvinį paramos gavėją arba

    iii)

    turi inovacinių aspektų, kai tinkama, vietos lygmeniu ir užtikrina galimybę visuomenei susipažinti su jų rezultatais.

    100 %

    14

    Į 13 eilutę nepatenkantys veiksmai, kurie atitinka visus šiuos kriterijus:

    i)

    atitinka kolektyvinius interesus;

    ii)

    turi kolektyvinį paramos gavėją;

    iii)

    turi inovacinių aspektų arba užtikrina galimybę visuomenei susipažinti su jų rezultatais.

    100 %

    15

    Gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų arba tarpšakinių organizacijų įgyvendinami veiksmai

    75 %

    16

    Finansinės priemonės, išskyrus finansines priemones, susijusias su 1 eilutėje nurodytais veiksmais

    100 %

    17

    MVĮ įgyvendinami veiksmai, kuriais remiama darni akvakultūra

    60 %

    18

    Veiksmai, kuriais remiami inovaciniai produktai, procesai arba įranga žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose

    75 %

    19

    Žvejų organizacijų ar kitų kolektyvinių paramos gavėjų įgyvendinami veiksmai

    60 %


    IV PRIEDAS

    INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS

    Nr.

    INTERVENCINĖS PRIEMONĖS RŪŠIS

    KLIMATO KOEFICIENTAS

    APLINKOS KOEFICIENTAS

    1

    Neigiamo poveikio mažinimas ir (arba) teigiamo poveikio aplinkai didinimas ir prisidėjimas prie geros aplinkos būklės

    100 %

    100 %

    2

    Sąlygų ekonomiškai perspektyviems, konkurencingiems ir patraukliems žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriams skatinimas

    40 %

    40 %

    3

    Indėlis į poveikio klimatui neutralizavimą

    100 %

    100 %

    4

    Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

    100 %

    100 %

    5

    Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

    100 %

    100 %

    6

    Prisidėjimas prie geros aplinkos būklės įgyvendinant ir stebint saugomas jūrų teritorijas, įskaitant tinklą „Natura 2000“

    100 %

    100 %

    7

    Kompensacija už netikėtus įvykius, susijusius su aplinka, klimatu ar visuomenės sveikata

    0 %

    0 %

    8

    Papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

    0 %

    0 %

    9

    Gyvūnų sveikata ir gerovė

    40 %

    40 %

    10

    Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

    40 %

    100 %

    11

    Duomenų rinkimas ir analizė bei jūrų pažinimo skatinimas

    100 %

    100 %

    12

    Jūrų stebėjimas ir saugumas

    40 %

    40 %

    Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)

    13

    BIVP parengiamieji veiksmai

    0 %

    0 %

    14

    BIVP strategijos įgyvendinimas

    40 %

    40 %

    15

    BIVP einamosios išlaidos ir aktyvus taikymas

    0 %

    0 %

    Techninė parama

    16

    Techninė parama

    0 %

    0 %


    V PRIEDAS

    EJRŽAF BENDRIEJI IŠTEKLIAI KIEKVIENAI VALSTYBEI NAREI 2021 M. SAUSIO 1 D. – 2027 M. GRUODŽIO 31 D. LAIKOTARPIUI

     

    2021 m.

    2022 m.

    2023 m.

    2024 m.

    2025 m.

    2026 m.

    2027 m.

    IŠ VISO

    IŠ VISO

    649 646 302

    867 704 926

    833 435 808

    798 047 503

    707 757 512

    721 531 085

    732 876 864

    5 311 000 000

    BE

    4 925 394

    6 578 640

    6 318 823

    6 050 521

    5 365 973

    5 470 400

    5 556 420

    40 266 171

    BG

    10 390 512

    13 878 165

    13 330 060

    12 764 057

    11 319 949

    11 540 245

    11 721 710

    84 944 698

    CZ

    3 670 269

    4 902 222

    4 708 614

    4 508 683

    3 998 577

    4 076 392

    4 140 492

    30 005 249

    DK

    24 582 747

    32 834 129

    31 537 379

    30 198 278

    26 781 687

    27 302 881

    27 732 208

    200 969 309

    DE

    25 908 996

    34 605 542

    33 238 833

    31 827 487

    28 226 569

    28 775 883

    29 228 372

    211 811 682

    EE

    11 912 962

    15 911 637

    15 283 223

    14 634 286

    12 978 583

    13 231 157

    13 439 212

    97 391 060

    IE

    17 414 773

    23 260 170

    22 341 533

    21 392 895

    18 972 532

    19 341 754

    19 645 895

    142 369 552

    EL

    45 869 836

    61 266 389

    58 846 736

    56 348 059

    49 972 919

    50 945 434

    51 746 530

    374 995 903

    ES

    137 053 465

    183 056 482

    175 826 854

    168 361 115

    149 312 971

    152 218 730

    154 612 307

    1 120 441 924

    FR

    69 372 651

    92 658 097

    88 998 661

    85 219 712

    75 578 071

    77 048 886

    78 260 448

    567 136 526

    HR

    29 808 019

    39 813 303

    38 240 917

    36 617 179

    32 474 362

    33 106 342

    33 626 925

    243 687 047

    IT

    63 388 749

    84 665 656

    81 321 871

    77 868 885

    69 058 907

    70 402 853

    71 509 909

    518 216 830

    CY

    4 685 786

    6 258 605

    6 011 428

    5 756 178

    5 104 932

    5 204 279

    5 286 114

    38 307 322

    LV

    16 498 239

    22 035 996

    21 165 707

    20 266 995

    17 974 015

    18 323 805

    18 611 939

    134 876 696

    LT

    7 484 030

    9 996 101

    9 601 315

    9 193 636

    8 153 481

    8 312 155

    8 442 859

    61 183 577

    LU

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    -

    HU

    4 612 763

    6 161 072

    5 917 747

    5 666 475

    5 025 378

    5 123 176

    5 203 735

    37 710 346

    MT

    2 669 689

    3 565 790

    3 424 963

    3 279 536

    2 908 494

    2 965 097

    3 011 721

    21 825 290

    NL

    11 978 187

    15 998 755

    15 366 900

    14 714 410

    13 049 642

    13 303 600

    13 512 794

    97 924 288

    AT

    821 763

    1 097 594

    1 054 246

    1 009 482

    895 270

    912 693

    927 046

    6 718 094

    PL

    62 675 756

    83 713 340

    80 407 168

    76 993 019

    68 282 136

    69 610 965

    70 705 569

    512 387 953

    PT

    46 307 271

    61 850 651

    59 407 923

    56 885 418

    50 449 481

    51 431 271

    52 240 007

    378 572 022

    RO

    19 871 141

    26 541 038

    25 492 826

    24 410 382

    21 648 625

    22 069 926

    22 416 967

    162 450 905

    SI

    2 927 095

    3 909 597

    3 755 191

    3 595 743

    3 188 925

    3 250 985

    3 302 105

    23 929 641

    SK

    1 862 388

    2 487 512

    2 389 271

    2 287 821

    2 028 980

    2 068 465

    2 100 991

    15 225 428

    FI

    8 777 254

    11 723 405

    11 260 401

    10 782 276

    9 562 384

    9 748 476

    9 901 766

    71 755 962

    SE

    14 176 567

    18 935 038

    18 187 218

    17 414 975

    15 444 669

    15 745 235

    15 992 823

    115 896 525


    Top