EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R1057

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057 2021 m. birželio 24 d. kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013

PE/42/2021/INIT

OJ L 231, 30.6.2021, p. 21–59 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1057/oj

2021 6 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/21


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1057

2021 m. birželio 24 d.

kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį (toliau – ramstis), kuriuo siekiama spręsti socialinius Europos uždavinius. 20 pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; sąžiningos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais 20 ramsčio principų turėtų būti vadovaujamasi „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant padėti įgyvendinti ramstį, ESF+ turėtų skatinti investicijas į žmones ir sistemas užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos srityse, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 174 straipsnio;

(2)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) yra nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Tos strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis siekiant nustatyti ir koordinuoti prioritetinius investicinius projektus, remtinus Sąjungos arba nacionalinėmis lėšomis.

Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai ir užtikrinti kuo didesnę pridėtinę vertę teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia, kai aktualu, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo, kurių konkretūs tikslai ir paramos apimtis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1058 (4), ESF+, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF), nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) , Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (5), ir programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (6) (toliau – programa „InvestEU“), lėšomis;

(3)

Tarybos sprendimu (ES) 2020/1512 (7) buvo priimtos peržiūrėtos valstybių narių užimtumo politikos gairės. Tų gairių tekstas buvo suderintas su ramsčio principais, siekiant pagerinti Europos konkurencingumą ir padaryti ją geresne vieta investuoti, kurti darbo vietas ir skatinti socialinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį tų gairių tikslams, visų pirma užimtumo, švietimo, mokymo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija atžvilgiu, ESF+ turėtų remti valstybes nares, atsižvelgiant į atitinkamas integruotas gaires ir atitinkamas konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, bei, kai tinkama, nacionalines reformų programas, grindžiamas nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF+ turėtų prisidėti prie atitinkamų pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikato „Naujoji Europos įgūdžių darbotvarkė“, 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikato „Europos švietimo erdvė“ ir 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikato „Lygybės Sąjunga: ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginė programa“, taip pat 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ ir 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, įgyvendinimo aspektų;

(4)

2017 m. birželio 20 d. Taryba priėmė išvadas „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“. Taryba pabrėžė, kad svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Nepaprastai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų savo plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį integruojant Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslus (toliau – DVT) ir taikant darnaus vystymosi principą kaip vieną iš esminių orientacinių visų Sąjungos politikos krypčių principų, be kita ko, naudojant jos finansavimo priemones. ESF+ turėtų padėti įgyvendinti DVT, inter alia, panaikinti itin didelį skurdą (1 DVT), skatinti kokybišką ir įtraukų švietimą (4 DVT), skatinti lyčių lygybę (5 DVT), skatinti nuolatinį, integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems (8 DVT) ir mažinti nelygybę (10 DVT);

(5)

dėl pastarojo meto ir tebevykstančių pokyčių dar labiau padidėjo struktūriniai iššūkiai, kylantys dėl ekonomikos globalizacijos, socialinės nelygybės, migracijos srautų valdymo ir padidėjusių grėsmių saugumui, perėjimo prie švarios energijos, technologijų pokyčių, demografinio nuosmukio, nedarbo, visų pirma jaunimo nedarbo, ir vis labiau senėjančios darbo jėgos, taip pat iššūkiai dėl didėjančios gebėjimų ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikties kai kuriuose sektoriuose ir regionuose, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) atveju. Tikėtina, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir Europos pramonės ekosistemų pertvarka suteiks daug naujų galimybių, jei kartu bus užtikrinti tinkami įgūdžiai, užimtumo ir socialinė politika bei veiksmai. Atsižvelgdama į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus iššūkius, investuodama į atitinkamus įgūdžius, švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, kartu atsižvelgdama į ekonominį ir pramonės tvarumą, darbo jėgos judumą ir siekdama sukurti lyčių požiūriu subalansuotą darbo rinką;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (8) nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), ESF+, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (9) (TPF), EJRŽAF, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir visų pirma nustatomos Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama ESF+ lėšomis, rūšių;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams. Bendras dotacijų finansavimas gali būti teikiamas iš naudos gavėjų nuosavų išteklių, projekto pajamų arba trečiųjų šalių finansinių ar nepiniginių įnašų. Siekiant užtikrinti Sąjungos programų įgyvendinimo suderinamumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas veiksmams, kurie turi būti įgyvendinami pagal ESF+ taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(8)

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nepaisymo riziką. Dotacijų atveju reikėtų numatyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesiejamą finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte. Siekiant įgyvendinti su trečiųjų valstybių piliečių socialine ir ekonomine integracija susijusias priemones, laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 94 straipsnio, Komisija gali atlyginti valstybių narių patirtas išlaidas taikydama supaprastintą išlaidų apmokėjimą, įskaitant fiksuotąsias sumas;

(9)

siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (11) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (12), remtus veiksmus reikėtų įtraukti į ESF+. ESF+ turėtų sudaryti dvi kryptys: kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), kuri turi būti įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, ir užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis (toliau – EaSI kryptis), kuri turi būti įgyvendinama taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių fondų valdymu susijusi administracinė našta, visų pirma tenkanti valstybėms narėms ir naudos gavėjams, o paprastesniems veiksmams, tokiems kaip maisto paskirstymas ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;

(10)

atsižvelgiant į platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga, kad tikslai, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes gauti aukštos kokybės darbą, gerinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą bei mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę siekiant padėti reintegruotis į švietimo sistemas, skatinti pažeidžiamų asmenų socialinę įtrauktį ir sveikatos priežiūros prieinamumą jiems ir padėti panaikinti skurdą, būtų įgyvendinami taikant ne tik pasidalijamąjį valdymą pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, bet ir, Sąjungos lygmeniu reikalingų veiksmų atžvilgiu, taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą pagal EaSI kryptį;

(11)

šiame reglamente nustatomas viso ESF+ finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13), 18 punkte. Jame turėtų būti nurodyti asignavimai ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir asignavimai veiksmams, kurie turi būti įgyvendinami pagal EaSI kryptį;

(12)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti EaSI krypties konkrečius ir veiklos tikslus, ESF+ turėtų remti su technine ir administracine pagalba susijusią veiklą, pavyzdžiui, parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, o komunikacijos ir sklaidos veikla turėtų būti veiksmų, tinkamų finansuotų pagal EaSI kryptį, dalis;

(13)

ESF+ turėtų būti siekiama skatinti užimtumą aktyviomis intervencinėmis priemonėmis, suteikiant galimybių, ypač jaunimui, visų pirma įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiams bedarbiams, palankių sąlygų neturinčioms grupėms darbo rinkoje ir neaktyviems asmenims, integruotis ir reinterguotis į darbo rinką, taip pat skatinant savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų būti siekiama gerinti darbo rinkų veikimą remiant darbo rinkos institucijų, tokių kaip valstybinės užimtumo tarnybos, modernizavimą, kad būtų gerinamas jų gebėjimas intensyviai teikti tikslines konsultacijas ir rekomendacijas ieškantiems darbo ir pereinantiems į darbo rinką, taip pat skatinti darbuotojų judumą. ESF+ turėtų skatinti lyčių požiūriu subalansuotą dalyvavimą darbo rinkoje, pasitelkiant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, inter alia, vienodas darbo sąlygas, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Be to, ESF+ turėtų būti siekiama skatinti kurti sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kad būtų sprendžiamos sveikatos rizikos, susijusios su kintančiomis darbo formomis, problemos ir atsižvelgiama į senėjančios darbo jėgos poreikius;

(14)

ESF+ turėtų teikti paramą siekiant gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą, efektyvumą ir jų aktualumą darbo rinkos atžvilgiu, be kita ko, skatinant skaitmeninį mokymąsi, patvirtinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus bei skatinant pedagogų profesinį tobulėjimą, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrąsias kompetencijas, visų pirma, kiek tai susiję su baziniais įgūdžiais, įskaitant sveikatos raštingumą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, verslumo įgūdžius, kalbų įgūdžius, skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas, reikalingus darniam vystymuisi, kurių reikia visiems asmenims, norintiems save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, įsitraukti į socialinį gyvenimą ir būti aktyviais piliečiais. ESF+ turėtų padėti daryti pažangą švietimo bei mokymo ir perėjimo į darbo rinką srityse, turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, kad visiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir turėtų prisidėti prie konkurencingumo, be kita ko, vykdant absolventų karjeros stebėseną, ir prie socialinių ir ekonominių inovacijų remiant tvarias iniciatyvas, kurias būtų galima plėsti tose srityse ir pritaikyti prie įvairių tikslinių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, reikmių. Tokią pagalbą, paramą ir prisidėjimą būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, pasitelkiant nuotolinį mokymąsi, mokymąsi darbo vietoje, stažuotes, dualines švietimo ir mokymo sistemas bei pameistrystę, kaip apibrėžta 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos, profesinį orientavimą visą gyvenimą, įgūdžių numatymą glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones ir jų taikymo metodus, prognozavimą ir absolventų karjeros stebėseną, mokytojų rengimą, mokymosi rezultatų patvirtinimą bei kvalifikacijų pripažinimą ir pramonės lygmens sertifikavimą;

(15)

ESF+ parama turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas galimybes naudotis kokybiško, nesegreguoto ir įtraukaus švietimo ir mokymo paslaugomis, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, tuo pačiu metu ypač daug dėmesio skiriant vaikams iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos, bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu ir mokymu, visų pirma pameistryste, ir baigiant tretiniu išsilavinimu, taip pat suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, per sporto ir kultūrinę veiklą. ESF+ turėtų tikslingai remti besimokančius asmenis, kuriems tokios paramos reikia, ir mažinti nelygybę švietimo srityje, įskaitant skaitmeninę atskirtį, užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir mažinti tokių atvejų skaičių, skatinti galimybes judėti tarp švietimo ir mokymo sektorių, stiprinti ryšius su neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemomis ir visiems sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas bei užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems. Atsižvelgiant į tai, reikėtų remti sinergiją su programa „Erasmus+“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (14), visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;

(16)

ESF+ turėtų skatinti lanksčias galimybes visiems asmenims tobulinti turimus įgūdžius ir įgyti naujų įvairių įgūdžių, visų pirma verslumo ir skaitmeninių įgūdžių, įgūdžių, susijusių su bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir žaliosios ekonomikos, taip pat pramonės ekosistemų įgūdžių, vadovaujantis 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Nauja Europos pramonės strategija“. Vadovaujantis Europos įgūdžių darbotvarke ir Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių (15), ESF+ turėtų remti lanksčias mokymosi trajektorijas, įskaitant prieinamą, trumpą, tikslinį, modulinį mokymą, padedantį įgyti kvalifikaciją, siekiant suteikti žmonėms įgūdžių, pritaikytų prie darbo rinkos ir pramonės ekosistemų poreikių, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, inovacijų ir socialinių bei ekonominių pokyčių, sudaryti palankesnes sąlygas persikvalifikuoti, kelti kvalifikaciją ir įsidarbinti, keisti karjeros kryptį, judėti geografiškai ir tarp sektorių, visų pirma teikiant paramą menkų įgūdžių asmenims, neįgaliesiems ir žemos kvalifikacijos suaugusiesiems. ESF+ taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas padėti asmenims, įskaitant samdomus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir bedarbius, įgyti integruotų įgūdžių, taikant tokias priemones kaip individualios mokymosi paskyros;

(17)

sinergija su programa „Europos horizontas“ – bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (16) (toliau – programa „Europos horizontas“), turėtų užtikrinti, kad ESF+ galėtų integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas;

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas padėti panaikinti skurdą, siekiant išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties, perduodamos iš kartos į kartą, ir skatinti socialinę įtrauktį užtikrinant vienodas galimybes visiems, mažinant kliūtis, kovojant su diskriminacija ir sprendžiant skirtumų sveikatos srityje klausimus. Tokia parama reiškia, kad pasitelkiamos įvairios politikos priemonės, skirtos nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų lytį, seksualinę orientaciją, amžių, religiją ar tikėjimą, rasinę ar etninę kilmę, visų pirma marginalizuotoms bendruomenėms, pavyzdžiui, romams, neįgaliesiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, benamiams, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo darbo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ taip pat turėtų būti naudojamas, kai siekiama suteikti daugiau galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis už prieinamą kainą gauti tvarias ir kokybiškas paslaugas, kuriomis skatinama galimybė gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, pvz., sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, ypač globos šeimoje ir bendruomeninės globos paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma siekiant skatinti tokių sistemų prieinamumą, be kita ko, neįgaliesiems;

(19)

ESF+ turėtų padėti panaikinti skurdą remiant nacionalines sistemas, kuriomis siekiama spręsti maisto ir materialinio nepritekliaus problemą ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, ir labiausiai skurstančių asmenų socialinę integraciją. Kadangi siekiama bendro tikslo, kad Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių būtų skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, pavyzdžiui, benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Aprūpinimas maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims neturėtų pakeisti esamų socialinių išmokų, kurios jiems teikiamos pagal nacionalines socialines sistemas arba pagal nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į veiksmų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, paramai, skirtai labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemai spręsti, būtina taikyti paprastesnes taisykles;

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį didinti pastangas spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant užtikrinti, kad būtų darniai, tvirtai ir nuosekliai remiamos pastangos užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų teikti paramą socialinei ir ekonominei trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, integracijai, kuri gali apimti vietos lygmens iniciatyvas, papildant veiksmus, finansuojamus PMIF, ERPF ir kitų Sąjungos fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų valstybių piliečių įtraukčiai, lėšomis;

(21)

atsižvelgiant į sveikatos priežiūros prieinamumo svarbą, ESF+ turėtų užtikrinti sinergiją ir papildomumą su programa „ES – sveikatos labui“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (17), o ESF+ taikymo sritis turėtų apimti sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;

(22)

ESF+ turėtų remti politikos ir sistemų reformas užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros prieinamumo pažeidžiamiems asmenims, ilgalaikės priežiūros, švietimo ir mokymo srityse, prisidedant prie skurdo panaikinimo. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru, valstybės narės turėtų skirti atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms valstybėms skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių uždavinių, kuriuos tikslinga spręsti naudojant į ESF+ taikymo sritį patenkančias daugiametes investicijas, atsižvelgiant į ramstį, socialinių rodiklių suvestinę, peržiūrėtą patvirtinus naujus socialinio ramsčio veiksmų plane nustatytus tikslus, ir regioninius ypatumus.

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų Sąjungos fondų, programų ir priemonių, pavyzdžiui, TPF, ERPF, programos „ES – sveikatos labui“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (18), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių perkeltiesiems darbuotojams fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/691 (19), EJRŽAF, programos „Erasmus+“, PMIF, programos „Europos horizontas“, EŽŪFKP, Skaitmeninės Europos programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (20), programos „InvestEU“, programos „Kūrybiška Europa“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/818 (21), Europos solidarumo korpuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/888 (22) ir Techninės paramos priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (23), suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą.

Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, tarpusavio nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

(23)

teikiant paramą šiame reglamente nustatytiems konkretiems tikslams pagal politikos tikslą „socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/1060, ESF+ toliau bus prisidedama prie teritorinio vystymo ir vietos plėtros strategijų siekiant įgyvendinti ramstį. Šio fondo lėšomis bus remiamos to reglamento 28 straipsnyje nustatytos priemonės ir tokiu būdu taip pat padedama siekti politikos tikslo „piliečiams artimesnė Europa, skatinanti tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą“, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/1060, be kita ko, taikant skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties priemones, atsižvelgiant į miestų, kaimų ir pakrančių regionų ypatumus, siekiant kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe miestuose ir regionuose;

(24)

siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas ramstyje, ir kad labiausiai skurstantiems būtų skirta tam tikra minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti turėtų skirti bent 25 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių;

(25)

siekiant spręsti vis dar didelio vaikų skurdo Sąjungoje problemą ir laikantis ramsčio 11 principo, pagal kurį vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo, o vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų programuoti atitinkamą savo ESF+, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą, kad būtų įgyvendinta Vaiko garantijų iniciatyva, vykdant veiklą, kuria siekiama spręsti vaikų skurdo problemą, atsižvelgiant į konkrečius ESF+ tikslus, kuriais sudaroma galimybė programuoti išteklius veiksmams, kuriais tiesiogiai remiamos vienodos galimybės vaikams gauti vaikų priežiūros paslaugas, išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, deramą būstą ir tinkamą mitybą. Valstybės narės, kuriose vidutinis jaunesnių nei 18 metų vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, tai veiklai turėtų skirti bent 5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas išteklių. Veiksmai, kuriais prisidedama prie šio paramos telkimo pagal temas reikalavimo, turėtų būti įtraukti į 25 proc. paramos telkimo pagal temas reikalavimą socialinės įtraukties srityje, kai programuojama pagal atitinkamus konkrečius tikslus;

(26)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam ekonomikos atsigavimui po didelės krizės ir remti jaunimo užimtumą kintančiame darbo pasaulyje, taip pat atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo nedarbo ir neaktyvumo lygį kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose, būtina, kad valstybės narės investuotų atitinkamą savo ESF+ išteklių sumą į priemones, kuriomis remiamas jaunimo užimtumas ir įgūdžiai, be kita ko, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvas. Remdamosi pavieniams asmenims skirtais veiksmais, remtais pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 (24), ir įgyta patirtimi, valstybės narės turėtų toliau skatinti kokybiškus reintegracijos užimtumo ir švietimo srityse būdus ir investuoti į ankstyvąją prevenciją ir veiksmingą informavimo veiklą, kai aktualu, teikiant pirmenybę jauniems ilgalaikiams bedarbiams, neaktyviam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, be kita ko, organizuojant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir į adekvačius užimtumo tarnybų pajėgumus, kad jaunimui būtų teikiama prie jo reikmių pritaikyta holistinė parama ir tikslingesni pasiūlymai. Visapusiškai integravus Jaunimo užimtumo iniciatyvą į ESF+, bus veiksmingiau ir efektyviau įgyvendinami tiksliniai veiksmai jaunimo užimtumo srityje, o taikymo sritis bus išplėsta įtraukiant struktūrines priemones ir reformas, taip užtikrinant geresnę Sąjungos finansavimo paramos ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo atitiktį.

Įgūdžių tobulinimas ir naujų įvairių įgūdžių įgijimas turėtų padėti jaunimui pasinaudoti augančių sektorių teikiamomis galimybėmis ir pasirengti kintančiam darbo pobūdžiui, drauge išnaudojant galimybes, atsirandančias dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos ir Sąjungos pramonės ekosistemų transformacijos. Todėl valstybės narės, kuriose nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 m. jaunimo dalis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, tiems veiksmams turėtų skirti bent 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių;

(27)

pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. Stojimo akto protokolo Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų 6 tikslui Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje (25), 2 straipsnį atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir Sąjungos programas. Dėl nuolatinių suvaržymų, tokių kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, tiems regionams reikalinga specialioji parama;

(28)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingas ir efektyvus įgyvendinimas priklauso nuo gero valdymo ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, partnerystės. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės skirtų atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą, kad būtų užtikrintas prasmingas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas įgyvendinant ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Tas dalyvavimas turėtų apimti atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas, pavyzdžiui, aplinkosaugos srities partnerius, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo propagavimą. Valstybės narės, turinčios konkrečiai valstybei skirtą rekomendaciją dėl socialinių partnerių ar pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo, turėtų tam tikslui skirti bent 0,25 proc. savo išteklių pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius toje srityje;

(29)

siekiant, kad politika būtų geriau pritaikyta prie socialinių pokyčių, taip pat būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, itin svarbu remti socialines inovacijas. Visų pirma, didinant politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, reikia juos išbandyti ir įvertinti, taigi, specialiosios ESF+ paramos teikimas yra pagrįstas. Socialinės ekonomikos įmonės galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialines inovacijas ir prisidedant prie ekonominio ir socialinio atsparumo. Socialinės ekonomikos įmonės apibrėžtis turėtų atitikti apibrėžtis, pateiktas nacionalinėje teisėje ir 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadose dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo. Be to, siekiant stiprinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi žiniomis bei praktika, valstybės narės turėtų būti skatinamos tęsti savo tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą užimtumo, švietimo ir mokymo bei socialinės įtraukties srityse, laikantis konkrečių ESF+ tikslų;

(30)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, padėtų propaguoti moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, be kita ko, kiek tai susiję su dalyvavimu darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygomis ir karjeros perspektyvomis. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ būtų propaguojamos vienodos galimybės visiems, nediskriminuojant, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, būtų skatinamas neįgaliųjų integravimas į visuomenę taip, kaip ir visų kitų, bei padedama įgyvendinti 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimta JT neįgaliųjų teisių konvenciją. ESF+ turėtų padėti skatinti prieinamumą neįgaliesiems, siekiant pagerinti integraciją į užimtumo, švietimo ir mokymo sistemas, ir taip padidinti jų įtrauktį visose gyvenimo srityse. Į tokį prieinamumo propagavimą turėtų būti laiku ir nuosekliai atsižvelgta visais programų parengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo aspektais bei etapais, kartu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais propaguojama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės arba institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos, visų pirma asmenų, susiduriančiu su daugialype diskriminacija, atžvilgiu. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) 2021/1060 nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės nustatomos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti specialias ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

(31)

visi veiksmai turėtų būti atrenkami ir įgyvendinami laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Komisija turėtų dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad skundai, įskaitant skundus, susijusius su Chartijos pažeidimais, būtų išnagrinėjami laiku, ir turėtų informuoti skundo pateikėją apie vertinimo rezultatus pagal 2017 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“;

(32)

siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti kuo paprastesni. Jei tokių duomenų yra registruose arba lygiaverčiuose šaltiniuose, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms rinkti duomenis iš registrų;

(33)

tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai duomenų valdytojai užduotis šio reglamento tikslais turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (26). Turėtų būti užtikrintas veiksmų pagal konkretų tikslą „materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, ir papildomų priemonių, kuriomis remiama jų socialinė įtrauktis, nustatymas“ galutinių gavėjų orumas ir privatumas. Siekiant išvengti stigmatizacijos, neturėtų būti reikalaujama, kad asmenys, gaunantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, nurodytų savo tapatybę gaudami paramą ir dalyvaudami apklausose pagal ESF+ paramą gavusių labiausiai skurstančių asmenų klausimu;

(34)

socialinis eksperimentas – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma ir skatinama idėjas išbandyti vietos lygmeniu, o perspektyvias idėjas, kai tikslinga, įgyvendinti platesniu mastu arba perduoti įgyvendinti kitomis aplinkybėmis skirtinguose regionuose arba valstybėse narėse, teikiant finansinę ESF+ paramą arba šią paramą derinant su kitų šaltinių parama;

(35)

ESF+ nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių valstybinių užimtumo tarnybų, Komisijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą. Europos užimtumo tarnybų tinklas turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą sudarydamas palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam darbuotojų judumui, visų pirma pasitelkiant tarpvalstybines partnerystes, ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. ESF+ taikymo sritis turėtų apimti tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

(36)

galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir socialinei ekonomikai trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. Pagal EaSI kryptį šiame reglamente turėtų būti nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą siekiant padidinti finansavimo socialinėms įmonėms teikimą ir galimybes gauti tą finansavimą bei patenkinti asmenų, kuriems to reikia labiausiai, visų pirma bedarbių, moterų ir pažeidžiamų asmenų, norinčių steigti arba plėtoti labai mažas įmones, poreikius. Tas tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis. Socialinės ekonomikos įmonės, kai jos apibrėžtos pagal nacionalinę teisę, turėtų būti laikomos socialinėmis įmonėmis, kaip tai suprantama EaSI krypties kontekste, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, tiek kiek tos įmonės atitinka šiame reglamente pateiktą „socialinės įmonės“ apibrėžtį;

(37)

socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant filantropinę veiklą vykdančius subjektus, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant kai kurių ESF+ tikslų, nes jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie DVT įgyvendinimo. Todėl tokius filantropinę veiklą vykdančius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai reikėtų tinkamai, jei jų politinės arba socialinės darbotvarkės nesikerta su Sąjungos idealais, įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos veiksmus, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;

(38)

pagal EaSI kryptį reikia socialinės infrastruktūros ir susijusių paslaugų gairių, visų pirma susijusių su socialiniu būstu, vaikų priežiūra ir švietimu, sveikatos priežiūra ir ilgalaike priežiūra, įskaitant infrastruktūrą, skirtą padėti pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos paslaugų, plėtojimu, atsižvelgiant į prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (27), ir DVT, šis reglamentas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

(40)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (28) užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai turi būti laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą pagal EaSI krypties taisykles ir tikslus bei nuostatas, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos užjūrio šalys bei teritorijos;

(41)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (29), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(42)

ataskaitų teikimo pagal EaSI kryptį tikslais tikslinga nustatyti pagrindinius rodiklius. Tie rodikliai turėtų būti grindžiami produktu, būti objektyvūs, lengvai gaunami ir proporcingi EaSI krypties daliai visoje ESF+. Jie turėtų apimti veiklos tikslus ir finansavimo veiklą pagal EaSI kryptį, nereikalaujant nustatyti atitinkamų siektinų reikšmių;

(43)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (30), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (31), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (32) ir (ES) 2017/1939 (33) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (34), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(44)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus, ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(45)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti darbo rinkų veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti geresnes vienodas galimybes gauti išsilavinimą ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie skurdo panaikinimo, taip pat pagal EaSI kryptį siekiamų tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl rodiklius reglamentuojančių priedų keitimo ir papildymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (35) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su galutinių gavėjų struktūrinės apklausos modeliu, turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 4 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros, atsižvelgiant į šio modelio pobūdį;

(48)

kad būtų galima greitai reaguoti į išskirtines ar neįprastas aplinkybes, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, kurios gali susidaryti programavimo laikotarpiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti laikinas priemones, palengvinančias ESF+ lėšomis teikiamos paramos naudojimą reaguojant į tokias aplinkybes, per ne ilgesnį kaip 18 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgdama į išskirtines ir neįprastas aplinkybes, su kuriomis susiduria valstybė narė, Komisija turėtų priimti tinkamiausias priemones, kartu išlaikydama ESF+ tikslus, tačiau tai neturėtų apimti paramos telkimo pagal temas reikalavimų pakeitimų. Be to, įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su laikinomis ESF+ paramos naudojimo reaguojant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes priemonėmis, turėtų būti suteikti Komisijai netaikant komiteto procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad tų priemonių taikymo sritis yra nustatyta Stabilumo ir augimo pakte ir apima tik šiame reglamente nustatytas priemones. Be to, Komisija turėtų stebėti įgyvendinimą ir įvertinti laikinų priemonių tinkamumą. Tais atvejais, kai Komisija mano esant reikalinga iš dalies keisti reglamentą dėl išskirtinių ar neįprastų aplinkybių, į pakeitimo taikymo sritį turėtų būti neįtraukti paramos telkimo pagal temas reikalavimai, susiję su jaunimo užimtumu ar parama labiausiai skurstantiems asmenims dėl to, kad šios grupės dažnai labiausiai nukenčia dėl tokių krizinių situacijų. Todėl būtina užtikrinti, kad šios tikslinės grupės toliau gautų atitinkamą paramos sumą;

(49)

administruojant ESF+ Komisijai turėtų padėti SESV 163 straipsnyje nurodytas komitetas (toliau – ESF+ komitetas). Siekiant sudaryti galimybes ESF+ komitetui turėti visą reikalingą informaciją ir gauti įvairių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonių, ESF+ komitetas turėtų galėti pakviesti balsavimo teisės neturinčius atstovus, jeigu pagal posėdžio darbotvarkę jų dalyvavimas reikalingas, įskaitant Europos investicijų banko, Europos investicijų fondo ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus;

(50)

siekiant užtikrinti, kad būtų toliau atsižvelgiama į kiekvienos ESF+ krypties ypatumus, ESF+ komitetas turėtų sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ krypčių. Tų darbo grupių sudėtį ir užduotis turėtų nustatyti ESF+ komitetas. Darbo grupės turėtų turėti galimybę į savo posėdžius pakviesti pilietinės visuomenės atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Darbo grupių užduotys gali apimti valstybių narių ir Komisijos veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo ESF+ įgyvendinimo klausimais užtikrinimą, įskaitant konsultavimąsi dėl EaSI krypties darbo programos, kiekvienos ESF+ krypties įgyvendinimo stebėseną, keitimąsi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagal vieną ESF+ kryptį ar tarp jų ir potencialių sinergijų su kitomis Sąjungos programomis skatinimą;

(51)

siekiant užtikrinti didesnį šio reglamento įgyvendinimo skaidrumą, Komisija turėtų nustatyti būtinas sąsajas su atitinkamais socialinėje ir užimtumo srityje veikiančiais už tam tikrą politiką atsakingais komitetais, pavyzdžiui, Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu arba Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu;

(52)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(53)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 turėtų būti panaikintas;

(54)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir EaSI krypties atžvilgiu turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

TURINYS

I dalis

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

3 straipsnis

ESF+ bendrieji tikslai ir įgyvendinimo metodai

4 straipsnis

ESF+ konkretūs tikslai

5 straipsnis

Biudžetas

6 straipsnis

Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas

II dalis

Įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

I skyrius

Bendrosios nuostatos dėl programavimo

7 straipsnis

Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas

8 straipsnis

Chartijos laikymasis

9 straipsnis

Partnerystė

10 straipsnis

Parama labiausiai skurstantiems asmenims

11 straipsnis

Parama jaunimo užimtumui

12 straipsnis

Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai valstybei skirtas rekomendacijas

II skyrius

Bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama

13 straipsnis

Taikymo sritis

14 straipsnis

Novatoriški socialiniai veiksmai

15 straipsnis

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

16 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

17 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

III skyrius

ESF+ parama materialinio nepritekliaus problemai spręsti

18 straipsnis

Taikymo sritis

19 straipsnis

Principai

20 straipsnis

Prioriteto turinys

21 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti

22 straipsnis

Išlaidų tinkamumas finansuoti

23 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

24 straipsnis

Auditas

III dalis

Įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą

I skyrius

Veiklos tikslai

25 straipsnis

Veiklos tikslai

II skyrius

Tinkamumas finansuoti

26 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

27 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

28 straipsnis

Horizontalieji principai

29 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

III skyrius

Bendrosios nuostatos

30 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

31 straipsnis

Darbo programa

32 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

33 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

34 straipsnis

Vertinimas

35 straipsnis

Auditas

36 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

IV dalis

Baigiamosios nuostatos

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

38 straipsnis

ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, skirta komiteto procedūra

39 straipsnis

Komitetas, įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį

40 straipsnis

ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

41 straipsnis

EaSI krypčiai taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

42 straipsnis

Įsigaliojimas

I PRIEDAS

Bendri rodikliai, taikomi bendrajai paramai pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas

II PRIEDAS

Bendri rodikliai, taikomi ESF+ veiksmams, kuriais siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties pagal 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytą konkretų tikslą, laikantis 7 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos

III PRIEDAS

Bendri rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialinio nepritekliaus problemai spręsti

IV PRIEDAS

EaSI krypties rodikliai

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+), kurį sudaro dvi kryptys: kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+ kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas) ir užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis (toliau – EaSI kryptis).

Šiuo reglamentu nustatomi ESF+ tikslai, jo biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu, įgyvendinimo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

mokymasis visą gyvenimą – visų formų, t. y. formalusis, neformalusis ir savaiminis mokymasis, kuris vyksta visais gyvenimo etapais ir padeda gerinti ar atnaujinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines arba su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius, kompetencijas ir požiūrį arba dalyvavimą visuomenėje, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugų teikimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, darbą su jaunimu ir kitas mokymosi aplinkas, nepriklausančias formaliajam švietimui ir mokymui, ir juo paprastai propaguojamas tarpsektorinis bendradarbiavimas bei lankstusis mokymasis;

2)

trečiosios valstybės pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, įskaitant asmenis be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenis;

3)

pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys, įskaitant moterų higienos reikmenis, ir mokyklinės prekės;

4)

palankių sąlygų neturinti grupė – pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų grupė, įskaitant asmenis, kurie patiria skurdą, socialinę atskirtį ar diskriminaciją įvairiais jos aspektais ar kuriems tai gresia;

5)

bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui bet kuriuo gyvenimo etapu siekiant save realizuoti ir tobulintis, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu, t. y. raštingumas; daugiakalbystė; matematika, gamtos mokslai, technologija, menai ir inžinerija; skaitmeniniai įgūdžiai; žiniasklaidos įgūdžiai; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis įgūdžiai; aktyvaus pilietiškumo įgūdžiai; verslumas; kultūrinis ir tarpkultūrinis sąmoningumas ir raiška bei kritinis mąstymas;

6)

labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys, ar tai būtų atskiri asmenys, šeimos, namų ūkiai ar asmenų grupės, įskaitant pažeidžiamoje padėtyje esančius vaikus ir benamius, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų, nustatytus objektyvius kriterijus pripažįstami remtinais; šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;

7)

galutinis gavėjas – labiausiai skurstantys asmenys, gaunantys paramą, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalies m punkte;

8)

socialinė inovacija – veikla, kurios tikslai ir priemonės yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų, susijusių su produktais, paslaugomis, praktika ir modeliais, kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą tarp viešųjų, pilietinės visuomenės arba privačiųjų organizacijų, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;

9)

papildoma priemonė – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantis veiksmas, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį ir prisidėti prie skurdo panaikinimo, pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant psichologinę pagalbą, gauti ir tokių paslaugų teikimas, arba reikiamos informacijos apie viešąsias paslaugas teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;

10)

socialinis eksperimentas – politikos intervencinė priemonė, kuria siekiama pateikti novatorišką atsaką į socialinius poreikius ir kuri yra įgyvendinama nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis, įskaitant geografines ir sektorines aplinkybes, ar įgyvendinant platesniu mastu, jei rezultatai yra teigiami;

11)

tarpvalstybinės partnerystė – valstybinių užimtumo tarnybų, socialinių partnerių ar pilietinės visuomenės bendradarbiavimo struktūros, esančios ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse;

12)

labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;

13)

socialinė įmonė – įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, arba fizinis asmuo, kurie:

a)

savo įstatuose, statute ar bet kokiame kitame teisiniame dokumente, kuriais pagal socialinės įmonės buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, yra nurodę, kad jų pagrindinis socialinis tikslas – išmatuojamas ir teigiamas socialinis poveikis, kuris gali apimti poveikį aplinkai, o ne pelnas siekiant kitų tikslų, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba socialinės grąžos duodančias prekes arba gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinių tikslų;

b)

naudoja savo pelną pirmiausia savo pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pelno paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;

c)

yra versliai, sutelktinai, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;

14)

pamatinė vertė – vertė, naudojama bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklių siektinoms reikšmėms nustatyti ir grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;

15)

maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, kurios yra susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;

16)

mikrofinansavimas – garantijos, mikrokreditai, nuosavas kapitalas ir kvazinuosavas kapitalas, teikiami kartu su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, skirti asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir pajamų duodančiai veiklai vykdyti;

17)

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiamas veiksmas, įskaitant atliekamą naudojantis derinimo priemone arba platforma, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriuo negrąžintinos paramos formos arba Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

18)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal Sąjungos teisę, nacionalinę teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikti savo vardu, naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba subjektas, neturintis juridinio asmens statuso, kaip nurodyta Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

19)

bendrieji tiesioginio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai dalyvis nustojo dalyvauti vykdant veiksmą;

20)

bendrieji ilgesnės trukmės rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešiems mėnesiams po dienos, kai dalyvis nustojo dalyvauti vykdant veiksmą;

2.   Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.

3 straipsnis

ESF+ bendrieji tikslai ir įgyvendinimo metodai

1.   Siekiant panaikinti skurdą ir įgyvendinti principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms ir regionams pasiekti aukštą užimtumo lygį, užtikrinti sąžiningą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotus ir atsparius darbuotojus, pasirengusius ateities darbo rinkai, ir įtraukias bei darnias visuomenes.

2.   ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, vienodos galimybės įsidarbinti, sąžiningos ir kokybiškos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis, visų pirma sutelkiant dėmesį į kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, investicijas į vaikus ir jaunimą ir galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

3.   ESF+ įgyvendinamas:

a)

taikant pasidalijamąjį valdymą – pagalbos, atitinkančios 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus atveju (ESF+ kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir

b)

taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą – pagalbos, atitinkančios 4 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nustatytus tikslus, atveju (EaSI kryptis).

4 straipsnis

ESF+ konkretūs tikslai

1.   ESF + remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo ir darbuotojų judumo, švietimo, socialinės įtraukties, įskaitant prisidėjimą prie skurdo panaikinimo, politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto politikos tikslo – socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį:

a)

suteikti daugiau galimybių įsidarbinti ir pasinaudoti aktyvumo skatinimo priemonėmis visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui, ypač įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiams bedarbiams ir darbo rinkoje palankių sąlygų neturinčioms grupėms bei ekonomiškai neaktyviems žmonėms, taip pat propaguoti savarankišką veiklą ir socialinę ekonomiką;

b)

modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti įgūdžių poreikius ir užtikrinti, kad pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir būtų konkrečiai pritaikyta darbo rinkos poreikių tenkinimui bei profesinės veiklos keitimo ir judumo poreikiams;

c)

skatinti lyčių požiūriu subalansuotą dalyvavimą darbo rinkoje, vienodas darbo sąlygas ir geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis vaiko priežiūros paslaugomis už prieinamą kainą ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis;

d)

skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi, taip pat skatinti sveiką ir gerai pritaikytą darbo aplinką, kurioje būtų sumažinta rizika sveikatai;

e)

didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą, veiksmingumą ir jų aktualumą darbo rinkos atžvilgiu, be kita ko, pripažįstant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus, siekiant padėti įgyti bendrąsias kompetencijas, įskaitant verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, ir skatinant taikyti dualines mokymo ir profesinio mokymo sistemas;

f)

skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu bei mokymu, baigiant tretiniu išsilavinimu ir suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, visiems sudarant palankesnes sąlygas judumui mokymosi tikslais ir užtikrinant prieinamumą neįgaliesiems;

g)

skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių, atsižvelgiant į verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti palankesnes sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą;

h)

skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes, nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą, ir gerinti įsidarbinamumą, ypač palankių sąlygų neturinčių grupių;

i)

skatinti trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, socialinę ir ekonominę integraciją;

j)

skatinti socialinio ir ekonominio marginalizuotų bendruomenių, pvz., romų, integravimą;

k)

suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškas ir tvarias paslaugas, įskaitant paslaugas, kuriomis skatinamos galimybės gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, įskaitant sveikatos priežiūrą; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, skatinti, kad būtų suteikta galimybė naudotis socialine apsauga, daugiausia dėmesio skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, taip pat ir neįgaliesiems, rezultatyvumą ir tvarumą;

l)

skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;

m)

spręsti materialinio nepritekliaus problemą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą ir įgyvendinant papildomas priemones, kuriomis remiama jų socialinė įtrauktis.

2.   Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, ESF+ siekia prisidėti prie kitų politikos tikslų, išvardytų Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:

a)

pažangesne Europa: ugdant pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdant pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiaujant įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengiant mokslo darbuotojus, vykdant aukštojo mokslo institucijų, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir klasterių tinklaveiką ir partnerystę, taip pat remiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;

b)

žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinant švietimo ir mokymo sistemas – tai būtina siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, keliant visų asmenų, įskaitant darbo jėgą, kvalifikaciją ir sukuriant naujų darbo vietų su aplinkos apsauga, klimatu, energetika, žiedine ekonomika bei bioekonomika susijusiuose sektoriuose.

3.   Kai tikrai būtina kaip laikina priemone reaguoti į Reglamento (ES) 2021/1060 20 straipsnyje nurodytas išskirtines ir neįprastas aplinkybes ne ilgiau kaip 18 mėnesių laikotarpį, ESF+ gali remti:

a)

trumpalaikio darbo programų finansavimą, nereikalaujant, kad jos būtų suderintos su aktyviomis priemonėmis;

b)

galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, be kita ko, žmonėms, kurie nėra tiesiogiai socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami.

4.   Tuo atveju, jei atitinkamų valstybių narių prašymu Komisija nustato, kad yra tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, ji priima įgyvendinimo sprendimą, kuriame nurodomas laikotarpis, kuriuo leidžiama teikti laikiną papildomą ESF+ paramą.

5.   Komisija stebi, kaip įgyvendinama šio straipsnio 3 dalis, ir vertina, ar laikina papildoma ESF+ parama yra pakankama, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ESF+ parama reaguojant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes. Remdamasi savo vertinimu, Komisija, kai tai laikoma tinkama, pateikia pasiūlymus dėl šio reglamento pakeitimų, įskaitant pasiūlymus dėl 7 straipsnyje nustatytų paramos telkimo pagal temas reikalavimų, išskyrus 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą paramos telkimo pagal temas reikalavimą.

5 straipsnis

Biudžetas

1.   2021–2027 m. laikotarpiu ESF+ veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 87 995 063 417 EUR 2018 m. kainomis.

2.   ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas ir kuria siekiama prisidėti prie investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą valstybėse narėse ir regionuose tikslo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 2 dalies a punkte, veiklos įgyvendinimo finansinio paketo dalis yra 87 319 331 844 EUR 2018 m. kainomis; iš šios sumos 175 000 000 EUR skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perkėlimą ir palengvinti jų plėtojimą, kaip nurodyta šio reglamento 25 straipsnio i punkte, ir 472 980 447 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems prie 1994 m. Stojimo akto pridėto protokolo Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų 6 tikslui Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

3.   2021–2027 m. laikotarpiu EaSI krypties veiklos įgyvendinimo finansinio paketo dalis yra 675 731 573 EUR 2018 m. kainomis.

4.   3 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti naudojama teikiant techninę ir administracinę paramą EaSI krypties įgyvendinimui, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

6 straipsnis

Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas

Valstybės narės ir Komisija remia konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais skatinama laikytis horizontaliųjų principų, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir šio reglamento 28 straipsnyje, kurie atitinka bet kuriuos ESF+ tikslus. Tie veiksmai gali apimti veiksmus, kuriais užtikrinamas prieinamumas neįgaliesiems, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų prieinamumą, ir skatinamas perėjimas nuo stacionarinės arba institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos.

Pasitelkdamos ESF+, valstybės narės ir Komisija siekia, kad daugiau moterų dalyvautų darbo rinkoje ir būtų geriau derinamas profesinis ir asmeninis gyvenimas, kovojama su skurdo feminizacija ir lyčių diskriminacija darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemose.

II DALIS

ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ VALDYMĄ

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl programavimo

7 straipsnis

Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas

1.   Valstybės narės programuoja savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklius pirmenybę teikdamos intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami iššūkiai, nustatyti Europos semestre, be kita ko, jų nacionalinėse reformų programose, taip pat atitinkamose konkrečiai valstybei skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir SESV 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje ir nacionalinėse bei regioninėse strategijose, aktualiose siekiant ESF+ tikslų, nustatytus principus ir teises, ir tokiu būdu prisideda prie tikslų, nustatytų SESV 174 straipsnyje, įgyvendinimo.

Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu siekia ESF+ ir kitų Sąjungos fondų, programų ir priemonių sinergijos ir užtikrina pagal juos vykdomos veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

2.   Valstybės narės skiria atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą atitinkamose konkrečiai valstybei skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems iššūkiams, patenkantiems į šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų ESF+ konkrečių tikslų taikymo sritį.

3.   Valstybės narės skiria tinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimui vykdant tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas, kuriais kovojama su vaikų skurdu pagal 4 straipsnio 1 dalies f punkte bei h–l punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

Valstybės narės, kuriose vidutinis jaunesnių nei 18 metų vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms kovai su vaikų skurdu, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje, remti.

4.   Valstybės narės skiria ne mažiau nei 25 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių 4 straipsnio 1 dalies f punkte bei h–l punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.

5.   Valstybės narės skiria ne mažiau nei 3 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių labiausiai skurstantiems asmenims remti pagal 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatytą konkretų tikslą arba, tinkamai pagrįstais atvejais, pagal 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytą konkretų tikslą arba abu tuos konkrečius tikslus.

Į šiuos išteklius neatsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi 3 ir 4 dalyse nustatytų mažiausių asignavimų dydžių.

6.   Valstybės narės skiria tinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, profesinis mokymas ir rengimas, visų pirma pameistrystė, ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Valstybės narės, kuriose vidutinis nedirbančio, nesimokančio ar mokymuose nedalyvaujančio 15–29 metų jaunimo lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių 2021–2027 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje, remti.

Antroje pastraipoje nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms skiria ne mažiau nei 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių. Į šį asignavimą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi antroje pastraipoje nustatyto mažiausio procentinio dydžio, kai taikytina.

Įgyvendindamos šioje dalyje nurodytus tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas, valstybės narės teikia pirmenybę ekonomiškai neaktyviam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.

7.   Šio straipsnio 2–6 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms paskirtoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

8.   1–6 dalys netaikomos techninei paramai.

8 straipsnis

Chartijos laikymasis

1.   Visi veiksmai atrenkami ir įgyvendinami laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ir vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (ES) 2021/1060. nuostatomis.

2   Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 69 straipsnio 7 dalį valstybės narės užtikrina veiksmingą skundų nagrinėjimą. Tai nedaro poveikio piliečių ir suinteresuotųjų subjektų bendrai galimybei teikti skundus Komisijai, be kita ko, skundus dėl Chartijos pažeidimų.

3.   Nustačiusi, kad buvo pažeista Chartija, Komisija, spręsdama dėl taisomųjų priemonių, kurios turi būti taikomos pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatas, be kitų aspektų, atsižvelgia ir į pažeidimo sunkumą.

9 straipsnis

Partnerystė

1.   Valstybė narė užtikrina prasmingą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus, remiamus ESF+ kryptimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.

2.   Valstybės narės kiekvienoje programoje skiria tinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimams stiprinti, be kita ko, pasitelkiant mokymą, tinklaveikos priemones ir stiprinant socialinį dialogą, ir veiklai, kurią bendrai vykdo socialiniai partneriai.

Kai socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas nurodomas atitinkamoje konkrečiai valstybei skirtoje rekomendacijoje, priimtoje pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, atitinkama valstybė narė tam tikslui skiria tinkamą ne mažiau nei 0,25 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą.

10 straipsnis

Parama labiausiai skurstantiems asmenims

7 straipsnio 5 dalyje nurodyti ištekliai 4 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose nurodytų konkrečių tikslų atveju programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą. To prioriteto arba programos bendro finansavimo norma – 90 proc.

11 straipsnis

Parama jaunimo užimtumui

Parama pagal 7 straipsnio 6 dalies antrą ir trečią pastraipas programuojama pagal konkretų prioritetą arba programą ir apima bent paramą, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo rėmimo bei gali apimti paramą, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies f ir l punktuose nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimo rėmimo.

12 straipsnis

Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai valstybei skirtas rekomendacijas

Veiksmai, kuriais siekiama spręsti atitinkamose konkrečioms valstybėms skirtose rekomendacijose ir Europos semestro metu nustatytus iššūkius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, programuojami pagal bet kurį iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, kuriais remiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, ir pagal vieną ar daugiau prioritetų, kurie gali būti kelių fondų finansuojami prioritetai.

II SKYRIUS

Bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama

13 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramai, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nustatytų konkrečių tikslų, kai ji įgyvendinama (bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama).

14 straipsnis

Novatoriški socialiniai veiksmai

1.   Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialinėmis inovacijomis ir socialiniu eksperimentu, įskaitant veiksmus su socialiniu ir kultūriniu komponentu, arba stiprina principo „iš apačios į viršų“ taikymą, grindžiamą valdžios institucijų, socialinių partnerių, socialinių įmonių, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneryste.

2.   Valstybės narės gali remti mažesniu mastu išbandytų novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal EaSI kryptį ir kitas Sąjungos programas, taikymą platesniu mastu.

3.   Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

4.   Valstybės narės numato skirti bent vieną prioritetą 1 ar 2 daliai arba abiem šioms dalims įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma tokiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc., jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, lėšų.

5.   Valstybės narės savo programose arba vėlesniu etapu, kai programos įgyvendinamos, nustato konkrečius valstybių narių poreikius atitinkančias socialinių inovacijų ir socialinio eksperimento sritis.

6.   Komisija sudaro palankesnes sąlygas ugdyti su socialinėmis inovacijomis susijusius gebėjimus, visų pirma remdama tarpusavio mokymąsi, kurdama tinklus, skleisdama ir propaguodama gerąją praktiką ir metodikas.

15 straipsnis

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

Valstybės narės tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmus gali remti pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

16 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1.   Be Reglamento (ES) 2021/1060 64 straipsnyje nurodytų finansuoti netinkamų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:

a)

žemės bei nekilnojamojo turto ir infrastruktūros pirkimo išlaidos ir

b)

baldų, įrangos (įrenginių) ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai tokie pirkiniai yra būtini veiksmo tikslui pasiekti arba kai tie daiktai vykdant veiksmą visiškai nusidėvi, arba kai tų daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.

2.   Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas suteikiamas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.

3.   Konkrečios papildomai skirtos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, naudojamos siekiant padėti įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.

4.   Tiesioginės personalo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti bendrosios ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramos įnašu, jei jos atitinka paramos gavėjo įprastą darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikytiną nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar oficialią statistiką.

17 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

1.   Programų, kurioms teikiama bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, įgyvendinimo pažangai stebėti naudojami bendri produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta I priede. Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.

2.   Jei valstybė narė skiria savo išteklius 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytam konkrečiam tikslui siekdama padėti labiausiai skurstantiems asmenims pagal 7 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, taikomi II priede nustatyti bendri rodikliai.

3.   Bendriems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Kai aktualu, atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, tiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.

4.   Tų bendrų ir konkrečios programos rezultato rodiklių, kuriems yra nustatyta siektina reikšmė 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrų rezultato rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.

5.   Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai turimi visi pagal I priedo 1.1 punktą reikalaujami duomenys.

6.   Kai duomenų yra registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus sudaro sąlygas vadovaujančiosioms institucijoms ir kitiems subjektams, kuriems patikėta rinkti duomenis, būtinus bendrajai ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramai stebėti ir vertinti, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.

7.   Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II prieduose pateikti rodikliai, jei tai laikoma reikalinga siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą. Tokie pakeitimai turi būti proporcingi atsižvelgiant į valstybėms narėms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Deleguotaisiais aktais pagal šią dalį nekeičiama I ir II prieduose nustatyta duomenų rinkimo metodika.

III SKYRIUS

ESF+ parama materialinio nepritekliaus problemai spręsti

18 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas ESF+ paramai, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo.

19 straipsnis

Principai

1.   ESF+ parama materialinio nepritekliaus problemai spręsti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto produktų ir prekių skirstymui remti.

2.   Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, kai tinkama, prekes, taip pat atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą ir vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. Kai tikslinga, tiektinų maisto produktų rūšis pasirenkama, įvertinus, kiek jie prisidėtų prie subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.

Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai, pavyzdžiui naudojant elektroninius ar kitos formos čekius ar korteles su sąlyga, kad už juos galima gauti tik maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą. Parama labiausiai skurstantiems asmenims papildo visas socialines išmokas, kurios galutiniams gavėjams gali būti skirtos pagal nacionalines socialinės apsaugos sistemas arba pagal nacionalinę teisę.

Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamus maisto produktus galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant produktus, realizuojamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (37) 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.

Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.

3.   Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialinio nepritekliaus problemai spręsti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.

4.   Valstybės narės teikiamą pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą papildo taikydamos papildomas priemones, pavyzdžiui, nukreipdamos į kompetentingas tarnybas, pagal 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatytą konkretų tikslą, arba skatindamos labiausiai skurstančių asmenų socialinę integraciją pagal 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytą konkretų tikslą.

20 straipsnis

Prioriteto turinys

1.   Teikiamos paramos, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo, prioritete nurodoma:

a)

paramos rūšis;

b)

pagrindinės tikslinės grupės, ir

c)

nacionalinių ar regioninių paramos schemų aprašymas.

2.   Kai programoms teikiama tik 1 dalyje nurodyta parama ir susijusi techninė parama, į prioritetą taip pat įtraukiami veiksmų atrankos kriterijai.

21 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti

1.   Paramos gavėjas ar kitas asmuo jo vardu gali įsigyti labiausiai skurstantiems asmenims skirto maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos arba jie gali būti nemokamai skiriami paramos gavėjui.

2.   Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims teikiama nemokamai.

22 straipsnis

Išlaidų tinkamumas finansuoti

1.   ESF+ paramos materialinio nepritekliaus problemai spręsti tinkamos finansuoti išlaidos yra:

a)

maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;

b)

kai maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimas paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, nepatenka į a punkto taikymo sritį, – perkančiajam subjektui tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu į saugyklas arba paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatytos taikant a punkte nurodytų išlaidų 1 % fiksuotąją normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;

c)

administracinės, vežimo, saugojimo ir paruošimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant a punkte nurodytų 7 % fiksuotąją išlaidų normą arba maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų 7 % normą;

d)

dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo bei skirstymo išlaidos ir tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos, ir

e)

papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant a punkte nurodytų išlaidų 7 % fiksuotąją normą.

2.   Elektroninės ar kitos formos čekių arba kortelių sistemų parengimo išlaidos ir atitinkamos veiklos išlaidos yra tinkamos finansuoti teikiant techninę paramą, jei jas patiria vadovaujančioji institucija arba kita viešoji įstaiga, kuri nėra naudos gavėja, išduodanti čekį ar kortelę galutiniams gavėjams arba su sąlyga, kad jų nepadengia 1 dalies c punkte nurodytos išlaidos.

3.   Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakingas subjektas nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti tos dalies c ir e punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų.

4.   Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:

a)

skolos delspinigiai;

b)

infrastruktūros pirkimo išlaidos, ir

c)

naudotų prekių įsigijimo išlaidos.

23 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

1.   Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą, įgyvendinant materialinio nepritekliaus problemos sprendimo prioritetus naudojami bendri produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti III priede. Tuose prioritetuose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.

2.   Nustatomos bendrų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės.

3.   Vadovaujančiosios institucijos du kartus pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto galutinių gavėjų struktūrinės apklausos rezultatų ataskaitą dėl iš ESF+ gautos paramos, kurioje daug dėmesio skiriama jų gyvenimo sąlygoms ir jų materialinio nepritekliaus pobūdžiui. Ta apklausa grindžiama modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu. Pirmoji tokia ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d., o antroji – ne vėliau kaip 2028 m. birželio 30 d.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinę apklausą, laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.

5.   Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III priede pateikti rodikliai, jei tai laikoma reikalinga siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą. Tokie pakeitimai turi būti proporcingi atsižvelgiant į valstybėms narėms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Deleguotaisiais aktais pagal šią dalį nekeičiama III priede nustatyta duomenų rinkimo metodika.

24 straipsnis

Auditas

Veiksmų auditas gali apimti visus jų įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus tik galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą būtų nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika.

III DALIS

ĮGYVENDINIMAS TAIKANT TIESIOGINĮ IR NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

I SKYRIUS

Veiklos tikslai

25 straipsnis

Veiklos tikslai

EaSI krypties veiklos tikslai yra šie:

a)

rengti aukštos kokybės lyginamąją analitinę informaciją siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų poreikius, iššūkius ir vietos sąlygas;

b)

palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimus ir dialogą, susijusius su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis, siekiant padėti rengti tinkamas politikos priemones;

c)

remti socialinį eksperimentą 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose politikos srityse ir didinti suinteresuotųjų subjektų gebėjimus nacionaliniu ir vietos lygmenimis rengti, kurti ir įgyvendinti, perduoti ar plėsti išbandytas socialinės politikos inovacijas, visų pirma susijusias su vietos suinteresuotųjų subjektų parengtų projektų trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srityje platesniu taikymu;

d)

palengvinti savanorišką geografinį darbuotojų judumą ir didinti užimtumo galimybes kuriant ir teikiant specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims siekiant sukurti integruotas Europos darbo rinkas, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, valstybėse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms, kaip antai pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims skirtos darbo vietos;

e)

remti rinkos ekosistemos, susijusios su labai mažų įmonių, visų pirma tų, kurias įsteigė pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys arba kuriose dirba tokie asmenys, mikrofinansavimu steigimosi ir plėtros etapais, plėtojimą;

f)

remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas, valstybines socialinės apsaugos institucijas ir sveikatos draudimo įstaigas, pilietinę visuomenę, mikrofinansų įstaigas ir socialinėms įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;

g)

remti socialinių įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, sudarant sąlygas valstybinio ir privačiojo sektorių sąveikai ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimui toje rinkoje;

h)

pateikti socialinės infrastruktūros, reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;

i)

remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perkėlimą ir palengvinti jų plėtojimą, visų pirma 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose politikos srityse, ir

j)

remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose politikos srityse.

II SKYRIUS

Tinkamumas finansuoti

26 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.   Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytų tikslų.

2.   Pagal EaSI kryptį galima remti šiuos veiksmus:

a)

analitinę veiklą, be kita ko, susijusią su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:

i)

apklausas, tyrimus, statistinių duomenų rinkimą, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimą, ir paramą Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimui;

ii)

socialinį eksperimentą, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;

iii)

Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėseną ir vertinimą;

b)

politikos įgyvendinimą, visų pirma:

i)

tarpvalstybines partnerystes, visų pirma tarp valstybinių užimtumo tarnybų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, ir paramos paslaugas tarpvalstybiniuose regionuose;

ii)

Sąjungos lygmeniu vykdomą Sąjungos masto tikslinę darbo jėgos judumo programą, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;

iii)

paramą mikrofinansavimo institucijoms ir finansavimą socialinėms įmonėms teikiančioms įstaigoms, be kita ko, per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat paramą socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;

iv)

paramą tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perkelti ir plėsti novatoriškus sprendimus;

c)

gebėjimų stiprinimą, visų pirma:

i)

su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimą;

ii)

nacionalinių kontaktinių punktų, teikiančių su EaSI krypties įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimą;

iii)

administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumo skatinimą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir finansavimą socialinėms įmonėms ar kitiems socialinių investicijų srities subjektams teikiančių įstaigų bei tinklaveikos gebėjimų stiprinimą valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, kurios yra asocijuotos su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį;

iv)

suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, gebėjimų stiprinimą siekiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo;

d)

komunikaciją ir sklaidos veiklą, visų pirma:

i)

tarpusavio mokymąsi keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimais ir lyginamąja analize;

ii)

su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis susijusias gaires, ataskaitas, informacinę medžiagą ir su politikos sritimis susijusių iniciatyvų nušvietimą žiniasklaidoje;

iii)

informacines sistemas, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis susiję įrodymai;

iv)

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės renginius, konferencijas, seminarus ir informuotumo didinimo veiklą.

27 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Taikant Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytus kriterijus, reikalavimus atitinkantys subjektai yra šie:

a)

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių valstybių ar teritorijų:

i)

valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)

trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuota su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį;

iii)

darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, taikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas;

b)

bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.

2.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuota su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

3.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuota su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turi padengti savo dalyvavimo išlaidas.

28 straipsnis

Horizontalieji principai

1.   Komisija užtikrina, kad rengiant, įgyvendinant, stebint, teikiant ataskaitas ir vertinant pagal EaSI kryptį remiamus veiksmus būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą ir tai būtų skatinama.

2.   Komisija imasi atitinkamų veiksmų, kad pagal EaSI kryptį remiamų veiksmų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant EaSI kryptį ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.

29 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

EaSI kryptyje pagal susitarimą su Sąjunga gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

c)

kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime, kuris taikomas jų dalyvavimui EaSI kryptyje, nustatytomis sąlygomis, jei tuo susitarimu:

i)

užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)

nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms arba programų kryptims skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)

trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai EaSI krypties atžvilgiu;

iv)

garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Šio straipsnio pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

III SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

30 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1.   Pagal EaSI kryptį finansiniai įnašai gali būti finansuojami bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja.

2.   EaSI kryptis įgyvendinama tiesiogiai, kaip numatyta Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, arba netiesiogiai kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytais subjektais.

Skiriant dotacijas Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.

3.   Derinimo operacijos pagal EaSI kryptį įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinę dalį.

31 straipsnis

Darbo programa

1.   EaSI kryptis įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Tų darbo programų turinys nustatomas atsižvelgiant į šio reglamento 25 straipsnyje nustatytus veiklos tikslus ir šio reglamento 26 straipsnyje nustatytus tinkamus finansuoti veiksmus. Kai taikytina, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

2.   Komisija kaupia praktines žinias apie darbo programų rengimą, konsultuodamasi su 39 straipsnio 8 dalyje nurodyta darbo grupe.

3.   Komisija skatina ESF+ ir kitų atitinkamų Sąjungos priemonių, taip pat ESF+ krypčių tarpusavio sinergiją ir užtikrina veiksmingą jų koordinavimą.

32 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Rodikliai, skirti programos EaSI krypties veiklos pažangos, padarytos siekiant 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų ir 25 straipsnyje nustatytų veiklos tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti IV priede.

Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad EaSI krypties veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku.

Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

33 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei EaSI krypties veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

34 straipsnis

Vertinimas

1.   Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima remtis sprendimų priėmimo procese.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka EaSI krypties laikotarpio vidurio vertinimą, remdamasi turima pakankama informacija apie jos įgyvendinimą.

Komisija įvertina programos veiklos rezultatus pagal Finansinio reglamento 34 straipsnį, visų pirma jos veiksmingumą, efektyvumą, suderinamumą, aktualumą ir Sąjungos pridėtinę vertę, be kita ko, šio reglamento 28 straipsnyje nurodytų horizontaliųjų principų atžvilgiu, taip pat kokybiškai ir kiekybiškai įvertina pažangą, padarytą siekiant EaSI krypties tikslų.

Laikotarpio vidurio vertinimas grindžiamas informacija, gauta taikant stebėsenos priemones ir rodiklius, nustatytus pagal šio reglamento 32 straipsnį, siekiant atlikti būtinus politikos ir finansavimo prioritetų pakeitimus.

3.   Ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d., baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, Komisija atlieka galutinį EaSI krypties vertinimą.

4.   Komisija laikotarpio vidurio ir galutinių vertinimų išvadas kartu su savo pastabomis pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

35 straipsnis

Auditas

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

36 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, efektyvią ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.   Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EaSI kryptimi, su remiantis EaSI krypties vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais.

EaSI krypčiai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytais tikslais.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 17 straipsnio 7 dalį ar 23 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis

ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, skirta komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Reglamento (ES) 2021/1060 115 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

39 straipsnis

Komitetas, įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.

3.   ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygmeniu.

4.   ESF+ komitetas, įskaitant 7 dalyje nurodytas jo darbo grupes, į savo posėdžius gali kviesti dalyvauti balsavimo teisės neturinčius suinteresuotųjų subjektų atstovus. Tai gali būti Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atstovai, taip pat atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

5.   Su ESF+ komitetu konsultuojamasi dėl Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje nurodytos techninės paramos numatomo naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir dėl kitų klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.

6.   ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:

a)

klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su Europos semestru susijusius prioritetus, kaip antai nacionalines reformų programas;

b)

su Reglamentu (ES) 2021/1060 susijusių klausimų, svarbių ESF+;

c)

klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 5 dalyje nurodytus klausimus.

ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF+ komitetą raštu informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.

7.   ESF+ komitetas sudaro darbo grupes kiekvienai ESF+ krypčiai.

8.   Komisija darbo programos klausimais konsultuojasi su darbo grupe, atsakinga už EaSI kryptį. Ji informuoja tą darbo grupę apie tai, kaip buvo atsižvelgta į konsultacijų su ja rezultatus. Ta darbo grupė užtikrina, kad dėl darbo programos būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus.

40 straipsnis

ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013, Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 arba bet kuris remiantis tais reglamentais priimtas aktas toliau taikomas pagal tuos reglamentus remiamiems programoms ir veiksmams 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

41 straipsnis

EaSI krypčiai taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. Visos nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

2.   EaSI krypties finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1296/2013, prie ESF+.

3.   Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 5 straipsnio 4 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

4.   Grąžintos sumos iš finansinių priemonių, nustatytų Reglamentu (ES) Nr. 1296/2013, bus investuojamos į Reglamento (ES) 2021/523 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linijos finansines priemones.

5.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, pagal šį reglamentą remiama veikla ir pagrindinės išlaidos finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais ribotą laikotarpį gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

42 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

EaSI krypčiai jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS


(1)  OL C 429, 2020 12 11, p. 245.

(2)  OL C 86, 2019 3 7, p. 84.

(3)  2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 411, 2020 11 27, p. 324) ir 2021 m. gegužės 27 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2021 m. birželio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 60).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(6)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(7)  2020 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/1512 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 344, 2020 10 19, p. 22).

(8)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 159).

(9)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(10)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(11)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1).

(12)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

(13)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(14)  2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 1).

(15)  2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (OL C 484, 2016 12 24, p. 1).

(16)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(17)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (OL L 107, 2021 3 26, p. 1).

(18)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(19)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (OL L 153, 2021 5 3, p. 48).

(20)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(21)  2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 34).

(22)  2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami Reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014 (OL L 202, 2021 6 8, p. 32).

(23)  2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(24)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).

(25)  OL C 241, 1994 8 29, p. 9.

(26)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(27)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(28)  2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(29)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(30)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(31)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(32)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(33)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(34)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(37)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).


I PRIEDAS

BENDRI RODIKLIAI, TAIKOMI BENDRAJAI PARAMAI PAGAL ESF+ KRYPTĮ, KURIAI TAIKOMAS PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

Asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytį (moteris, vyras, nebinarinio lytiškumo asmuo (1)).

Jeigu tam tikrų rezultatų neįmanoma gauti, duomenų pagal tų rezultatų rodiklius rinkti ir pateikti nereikia.

Kai tinkama, apie bendrus produkto rodiklius gali būti pranešama remiantis veiksmo tiksline grupe.

1.

Bendri produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtais veiksmais

1.1.

Bendri produkto rodikliai, taikomi dalyviams yra šie:

bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius (*1),

ilgalaikiai bedarbiai (*1),

neaktyvūs asmenys (*1),

dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis (*1),

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius (*1),

18–29 metų jaunuoliai (*1),

55 metų ir vyresnių dalyvių skaičius (*1),

asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2) (*1),

asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) arba profesinį (turint vidurinį) (ISCED 4) išsilavinimą (*1),

asmenys, turintys tretinį išsilavinimą (ISCED 5–8) (*1),

bendras dalyvių skaičius (2).

Šiame punkte išvardyti rodikliai netaikomi ESF+ paramai, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo, išskyrus šiuos rodiklius: jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius, 18–29 metų jaunuoliai, 55 metų ir vyresnių dalyvių skaičius ir bendras dalyvių skaičius.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

1.2.

Kiti bendri produkto rodikliai, taikomi dalyviams:

dalyviai, turintys negalią (*2),

trečiųjų valstybių piliečiai (*1),

užsienio kilmės dalyviai (*1),

mažumos (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) (*2),

benamiai ar susiduriantys su atskirtimi dėl būsto (*1),

dalyviai iš kaimo vietovių (*1) (3).

Rinkti duomenis būtina tik tada, kai taikytina ir svarbu.

1.2 punkte išvardytų rodiklių vertės gali būti nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

1.2 punkte išvardytiems rodikliams valstybės narės gali taikyti nacionalines terminų apibrėžtis, išskyrus rodikliams „Trečiųjų valstybių piliečiai“ ir „dalyviai iš kaimo vietovių“.

2.

Bendri produkto rodikliai, taikomi subjektams

Subjektams taikomi bendri produkto rodikliai yra šie:

paramą gavusių nacionalinio, regionų ar vietos lygmens viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų skaičius,

paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

3.

Bendri tiesioginio rezultato rodikliai, taikomi dalyviams

Bendri dalyviams taikomi tiesioginio rezultato rodikliai yra šie:

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui ieškantys darbo (*1),

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui einantys švietimo ar mokymo programą (*1),

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui įgyjantys kvalifikaciją (*1),

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui dirbantys, įskaitant savarankišką darbą (*1).

Šiame punkte išvardyti rodikliai netaikomi ESF+ paramai, teikiamai siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

4.

Bendri ilgesnės trukmės rezultato rodikliai, taikomi dalyviams

Bendri dalyviams taikomi ilgesnės trukmės rezultato rodikliai yra šie:

dalyviai, kurie per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (*1),

dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos (*1).

Šiame punkte išvardyti rodikliai netaikomi ESF+ paramai, teikiamai siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

Bendri ilgesnės trukmės rezultato rodikliai, taikomi dalyviams, pranešami ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d. pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnio 1 dalį ir įtraukiami į to reglamento 43 straipsnyje nurodytą galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Dalyviams nustatytas minimalus reikalavimas, kad bendri ilgesnės trukmės rezultato rodikliai turi būti grindžiami reprezentatyviąja dalyvių imtimi 4 straipsnio 1 dalies a–k punktuose nustatytų konkrečių tikslų atveju. Turi būti užtikrintas toks vidinis imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu.


(1)  Pagal nacionalinę teisę.

(*1)  Duomenys, pateikti remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi, yra asmens duomenys.

(2)  Šis rodiklis apskaičiuojamas automatiškai, remiantis bendrais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu, išskyrus ESF+ paramos, teikiamos siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo – tokiu atveju turi būti pranešama apie bendrą dalyvių skaičių.

(*2)  Pateikti duomenys apima specialios kategorijos asmens duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje.

(3)  Šis rodiklis netaikomas ESF+ paramai, teikiamai siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo.


II PRIEDAS

BENDRI RODIKLIAI, TAIKOMI ESF+ VEIKSMAMS, KURIAIS SIEKIAMA LABIAUSIAI SKURSTANČIŲ ASMENŲ SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES PAGAL KONKRETŲ TIKSLĄ, NUSTATYTĄ 4 STRAIPSNIO 1 DALIES l PUNKTE, LAIKANTIS 7 STRAIPSNIO 5 DALIES PIRMOS PASTRAIPOS

Asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytį (moteris, vyras, nebinarinio lytiškumo asmuo (1)).

1.

Bendri produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtais veiksmais

1.1.

Bendri produkto rodikliai, taikomi dalyviams yra:

bendras dalyvių skaičius,

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius (*1),

18–29 metų jaunuolių skaičius (*1),

65 metų ir vyresnių dalyvių skaičius (*1).

1.1 punkte išvardytų rodiklių vertės gali būti nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

1.2.

Kiti bendri produkto rodikliai yra:

dalyviai, turintys negalią (*2),

trečiųjų valstybių piliečiai (*1),

užsienio kilmės (*1) ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) (*2) priklausančių dalyvių skaičius,

benamiai ar susiduriantys su atskirtimi dėl būsto (*1).

Rinkti duomenis būtina tik tada, kai taikytina ir svarbu.

1.2 punkte išvardytų rodiklių vertės gali būti nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.


(1)  Pagal nacionalinę teisę.

(*1)  Duomenys, pateikti remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi, yra asmens duomenys.

(*2)  Pateikti duomenys apima specialios kategorijos asmens duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje.


III PRIEDAS

BENDRI RODIKLIAI, TAIKOMI ESF+ PARAMAI MATERIALINIO NEPRITEKLIAUS PROBLEMAI SPRĘSTI

1.

Produkto rodikliai

1.1.

Bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė

1.1.1.

bendra pagalbos maistu vertė (1);

1.1.1.1.

bendra benamiams skirto maisto piniginė vertė;

1.1.1.2.

bendra kitoms tikslinėms grupėms skirto maisto piniginė vertė;

1.1.2.

bendra paskirstytų prekių vertė (2);

1.1.2.1.

bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;

1.1.2.2.

bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;

1.1.2.3.

bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.

1.2.

Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis) (3):

1.2.1.

maisto, kurio tik vežimas, skirstymas ir sandėliavimas apmokėtas pagal programą, dalis (proc.);

1.2.2.

ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru paramos gavėjams paskirstytu maisto kiekiu (%).

1.2.1 ir 1.2.2 punktuose išvardytų rodiklių vertės nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

2.

Bendri rezultato rodikliai

2.1.

Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius,

18–29 metų jaunuolių skaičius,

moterų skaičius,

65 metų ir vyresnių galutinių gavėjų skaičius,

negalią turinčių galutinių gavėjų skaičius (*1),

trečiųjų valstybių piliečių skaičius (*1),

užsienio kilmės ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių galutinių gavėjų skaičius (*1),

benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi dėl būsto, skaičius (*1).

2.2.

Materialinę pagalbą gaunančių galutinių gavėjų skaičius

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius,

18–29 metų jaunuolių skaičius,

moterų skaičius,

65 metų ir vyresnių galutinių gavėjų skaičius,

negalią turinčių galutinių gavėjų skaičius (*1),

trečiųjų valstybių piliečių skaičius (*1),

užsienio kilmės ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių galutinių gavėjų skaičius (*1),

benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi dėl būsto, skaičius (*1).

2.3.

Čekius arba korteles gavusių galutinių gavėjų skaičius

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius,

18–29 metų jaunuolių skaičius,

65 metų ir vyresnių galutinių gavėjų skaičius,

moterų skaičius,

negalią turinčių galutinių gavėjų skaičius (*1),

trečiųjų valstybių piliečių skaičius (*1),

užsienio kilmės ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių galutinių gavėjų skaičius (*1),

benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi dėl būsto, skaičius (*1).

2 punkte išvardytų rodiklių vertės nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.


(1)  Šie rodikliai netaikomi pagalbai maistu, kuri teikiama netiesiogiai naudojant čekius ar korteles.

(2)  Šie rodikliai netaikomi prekėms, kurios tiekiamos netiesiogiai naudojant čekius ar korteles.

(3)  Šie rodikliai netaikomi pagalbai maistu, kuri teikiama netiesiogiai naudojant čekius ar korteles.

(*1)  Gali būti naudojamos nacionalinės terminų apibrėžtys.


IV PRIEDAS

EaSI KRYPTIES RODIKLIAI

EaSI krypties rodikliai

analitinės veiklos skaičius,

dalijimosi informacija ir tarpusavio mokymosi veiklų skaičius,

socialinio eksperimento atvejų skaičius,

gebėjimų stiprinimo ir tinklaveikos veiklos skaičius,

asmenų, įdarbintų pagal tikslines judumo programas, skaičius.

Rodiklio „asmenų, įdarbintų pagal tikslines judumo programas, skaičius“ duomenys renkami tik kas dvejus metus.


Top