This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32021R0817
Regulation (EU) 2021/817 of the European Parliament and of the Council of 20 May 2021 establishing Erasmus+: the Union Programme for education and training, youth and sport and repealing Regulation (EU) No 1288/2013 (Text with EEA relevance)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817 2021 m. gegužės 20 d. kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (Tekstas svarbus EEE)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817 2021 m. gegužės 20 d. kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (Tekstas svarbus EEE)
PE/32/2021/INIT
OL L 189, 2021 5 28, p. 1–33
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
2021 5 28 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 189/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/817
2021 m. gegužės 20 d.
kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
investicijos į visiems, nepriklausomai nuo kilmės ir turimų lėšų, prieinamą mobilumą mokymosi tikslais ir į bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos kūrimą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse yra itin svarbios kuriant įtraukias, darnias bei atsparias visuomenes ir palaikant Sąjungos konkurencingumą, o tai dar svarbiau vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams. Be to, tokiomis investicijomis taip pat prisidedama prie europinės tapatybės bei vertybių stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos; |
(2) |
2017 m. lapkričio 14 d. savo komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2025 m. turėtų būti sukurta Europos švietimo erdvė, kurioje sienos netrukdytų mokytis. Tas komunikatas nustatė Sąjungos viziją, kurioje būtų įprasta tam tikram laikui vykti į kitą valstybę narę studijuoti ir mokytis bet kokia forma ir bet kokiame kontekste, kur būtų įprasta be gimtosios kalbos kalbėti dviem kitomis kalbomis ir kurioje žmonės aiškiai suvoktų savo, kaip europiečių, tapatybę ir Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Tomis aplinkybėmis Komisija pabrėžė poreikį stiprinti jau išbandytą programą „Erasmus+“ visoms besimokančių asmenų, kurioms ji jau yra taikoma, kategorijoms, siekiant pritraukti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis; |
(3) |
švietimo, mokymo ir jaunimo svarba Sąjungos ateičiai yra atspindėta 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“. Tame komunikate pabrėžta, kad būtina įgyvendinti valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime dėl deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimų, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtos ir pasirašytos Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramstį (4) ir jo 1 principą dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą. Tame komunikate pabrėžta reikmė intensyvinti mobilumą ir mainus, be kita ko, įgyvendinant gerokai sustiprintą, įtraukią ir išplėstą „Erasmus+“ programą, kaip buvo raginama 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose; |
(4) |
Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio 1 principu nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų palaikyti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai keisti statusą darbo rinkoje. Europos socialinių teisių ramstyje taip pat aiškiai pabrėžiama kokybiško ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir lygių galimybių visiems užtikrinimo svarba; |
(5) |
2016 m. rugsėjo 16 d. pasirašytoje Bratislavos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai pabrėžė savo ryžtą suteikti jaunimui geresnes galimybes. 2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti Sąjungą, kurioje jaunimas įgytų geriausią išsilavinimą bei gautų geriausią mokymą ir galėtų studijuoti bei rasti darbą visame žemyne ir kuri saugotų mūsų kultūros paveldą ir skatintų kultūrų įvairovę; |
(6) |
2018 m. sausio 31 d. Komisijos atliktoje programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (5) (toliau – 2014–2020 m. programa), laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad sukūrus bendrą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programą buvo gerokai supaprastintas ir racionalizuotas tos Programos valdymas ir padidinta jo sinergija, tačiau buvo prieita išvados, kad reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima dar labiau konsoliduoti 2014–2020 m. programos pasiektą veiksmingumą. Konsultacijose dėl laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl būsimos Programos, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai primygtinai ragino išlaikyti programos „Erasmus+“ taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus, tačiau taip pat patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, padidinti programos „Erasmus+“ įtraukumą, supaprastinti ją ir užtikrinti, kad dotacijos gavėjams būtų lengviau ją valdyti. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai taip pat išreiškė visapusišką paramą tam, kad programa „Erasmus+“ ir toliau būtų integruota ir grindžiama mokymosi visą gyvenimą paradigma. Europos Parlamentas savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus+“ įgyvendinimo (6) palankiai įvertino integruotą 2014–2020 m. programos struktūrą ir paragino Komisiją programoje „Erasmus+“ visapusiškai išnaudoti jos mokymosi visą gyvenimą aspektą stiprinant ir skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai taip pat pabrėžė poreikį toliau stiprinti programos „Erasmus+“ tarptautinį aspektą; |
(7) |
viešose 2018 m. konsultacijose dėl Sąjungos finansavimo vertybių ir mobilumo srityse pagrindinės 2014–2020 programos laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitos išvados buvo patvirtintos ir akcentuotas poreikis užtikrinti, kad būsima programa būtų įtraukesnė, toliau pirmenybę teikti švietimo ir mokymo sistemų modernizavimui ir stiprinti prioritetus, susijusius su europinės tapatybės, aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimu; |
(8) |
Savo 2018 m. gegužės 2 d. komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ Komisija ragino kitoje finansinėje programoje daugiau investuoti į žmones ir labiau orientuotis į jaunimą. Tame komunikate Komisija pripažino, kad programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ Komisija pripažino programos „Erasmus+“ vaidmenį didinant Sąjungos atsparumą ir sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius. Ji taip pat patvirtino savo įsipareigojimą gerokai sustiprinti programą „Erasmus+“. Tai sudarytų sąlygas daugiau žmonių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti ir leistų programai sutelkti dėmesį į įtraukumą pasiekti daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės; |
(9) |
šiomis aplinkybėmis būtina sukurti „Erasmus+“, Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa), kuri pakeistų 2014–2020 m. programą. 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi visuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi) ir visais gyvenimo etapais, integruotas pobūdis turėtų būti sustiprintas siekiant paskatinti lanksčias mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų asmens tobulėjimui ir įveikti XXI a. iššūkius bei kuo geriau išnaudoti šio amžiaus teikiamas galimybes, ir tokias žinias, įgūdžius ir kompetencijas tobulinti; |
(10) |
Programa turėtų būti sukurta septynerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė atitiktų Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (7) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau 2021–2027 m. DFP) trukmę; |
(11) |
Programai turėtų būti suteikta galimybių dar labiau prisidėti prie Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuoseklus požiūrio, kad reikia mokytis visą gyvenimą, laikymasis yra itin svarbus tvarkantis su įvairiais statuso pokyčiais, su kuriais žmonės susiduria per savo gyvenimą. Toks požiūris turėtų būti skatinamas pasitelkiant efektyvų tarpsektorinį bendradarbiavimą. Siekiant toliau skatinti tokį požiūrį, Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo bei mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines bendrojo ugdymo įstaigų, aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, kartu stiprinant ir plėtojant naujas sinergijas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis; |
(12) |
Programa – vienas iš pagrindinių Europos švietimo erdvės kūrimo elementų. Remdamasi savo 2017 m. lapkričio 14 d. paskelbtu komunikatu „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“, Komisija savo 2020 m. rugsėjo 30 d. komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. priminė, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra priemonė, padedanti siekti kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą tikslų ir parengti Sąjungą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkoms. Programa turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir atnaujintą 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate priimtą Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, kuriomis kartu įsipareigojama užtikrinti strateginę įgūdžių, bendrųjų kompetencijų ir žinių svarbą išsaugant darbo vietas, remiant ekonomikos augimą, konkurencingumą, inovacijas ir socialinę sanglaudą, vadovaujantis 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija (8). Vykdant Programą turėtų būti prisidedama įgyvendinant 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ priimtą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą. Vykdant programą turi būti reaguojama į būtiną švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto sričių skaitmeninę transformaciją. Programa turėtų padėti valstybėms narėms siekti tikslų, numatytų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą; |
(13) |
vadovaujantis 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (9) – 2019–2027 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema – grindžiama 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“, Programa turėtų remti kokybišką darbą su jaunimu, su jaunimu dirbančių asmenų mokymui skirtas priemones ir sistemas, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kokybės užtikrinimo metodus, įgalinančius jaunimo organizacijas. Vykdant Programą turėtų būti remiamas įtraukus ir platus ES jaunimo dialogas, kurio prioritetus lemtų jaunimo poreikiai; |
(14) |
rengiant Programą turėtų būti atsižvelgta į susijusį Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje, kuris yra Sąjungos lygmens bendradarbiavimo sporto srityje programa. Turėtų būti užtikrinta susijusio Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje ir pagal Programą remiamų sporto srities veiksmų nuoseklumas ir tarpusavio papildomumas. Atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, tarpasmeninius ryšius, socialinę įtrauktį ir lygybę, dėmesį visų pirma reikia skirti mėgėjiškam sportui. Pagal programą turėtų būti remiamas sporto darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais, visų pirma, mėgėjiško sporto darbuotojų mobilumas. Nemegėjiško sporto darbuotojai, įskaitant tuos, kurių karjera sporto srityje yra dvikryptė arba nesportinė, taip pat gali sustiprinti mokymosi poveikį ir žinių perdavimą mėgėjiško sporto darbuotojams ir organizacijoms. Todėl pagal Programą turėtų būti galima remti nemėgėjiško sporto darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais galimybes, kai tokių darbuotojų dalyvavimas gali būti naudingas mėgėjiškam sportui. Programa turėtų padėti propaguoti bendras Europos vertybes per sportą, gerą valdymą bei sąžiningumą sporte, darnų vystymąsi ir švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą sporto srityje ir pasitelkiant sportą. Pelno nesiekiantys sporto renginiai, remiami pagal Programą, turėtų turėti europinį aspektą ir poveikį; |
(15) |
Programa galima būtų remti bet kurią studijų sritį ir, visų pirma, turėtų būti padedama stiprinti Sąjungos inovacinį pajėgumą remiant veiklą, kuria žmonėms padedama plėtoti žinias, ugdyti įgūdžius, kompetencijas ir nuostatas, kurių reikia tokiose dinamiškose studijų srityse ar dalykuose kaip mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir matematika (STEAM), klimato kaita, aplinkos apsauga, darnus vystymasis, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, dizainas ir architektūra, skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas. Inovacijos gali būti skatinamos vykdant visų formų mobilumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokia veikla valdoma tiesiogiai ar netiesiogiai; |
(16) |
sinergijos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 įsteigta programa „Europos horizontas“ (10) (toliau – „Europos horizontas“) turėtų užtikrinti, kad bendrais Programos ir „Europos horizontas“ ištekliais būtų naudojamasi remti veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti. Kai tinkama, „Europos horizontas“ papildys Programos paramą Europos universitetų tinklų iniciatyvai ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integruotų ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergijos su „Europos horizontu“ padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integravimą, visų pirma, aukštojo mokslo institucijose; |
(17) |
naujos ir besiformuojančios technologijos teikia didelių mokymosi ir mainų galimybių ir COVID-19 pandemijos metu paaiškėjo, kad jos yra ypač svarbios. Turėtų būti skatinamas ne tik fizinis mobilumas mokymosi tikslais, kuris ir toliau yra Programos pagrindinis veiksmas, bet ir virtualūs formatai, tokie kaip virtualusis mokymasis, kuriais fizinis mobilumas mokymosi tikslais papildomas arba padedama jį įgyvendinti, suteikiant prasmingas mokymosi galimybes tiems, kurie negali fiziškai persikelti iš savo gyvenamosios šalies, arba paskatinti mainus novatoriškais mokymosi formatais. Kai aktualu, Programa turėtų skatinti virtualų bendradarbiavimą. Komisija, kai įmanoma ir tikslinga, turėtų užtikrinti, kad pagal Programą sukurtos virtualiojo mokymosi priemonės būtų prieinamos platesnei visuomenei; |
(18) |
įgyvendinant Programos tikslus, turėtų būti didinama Programos įtrauktis, užtikrinant, kad joje dalyvautų daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės. Platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą Programoje galima padėti užtikrinti įvairiomis priemonėmis, įskaitant geresnę, tikslingesnę informavimo veiklą, komunikaciją, konsultacijas ir pagalbą, supaprastintas procedūras, lankstesnius mobilumo mokymosi tikslais formatus ir pagerintą bendradarbiavimą su mažomis organizacijomis, visų pirma, naujomis Programos organizacijomis ir bendruomenės pagrindu veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su visų amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiaisiais. Svarbu pripažinti, kad menką mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą lemia skirtingos priežastys ir jis priklauso nuo skirtingų aplinkybių. Todėl turėtų būti parengti tokių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą, Sąjungos masto sistemoje, įtraukties veiksmų planai ir jie turėtų būti specialiai pritaikyti tikslinėms grupėms ir konkrečioms aplinkybėms kiekvienoje valstybėje narėje; |
(19) |
tam tikrais atvejais mažiau galimybių turintys žmonės yra mažiau linkę dalyvauti Programoje dėl finansinių priežasčių: jas gali lemti jų ekonominė padėtis arba didesnės dalyvavimo išlaidos, susidarančios dėl jų konkrečios situacijos – dažnai taip yra neįgaliųjų atveju. Tokiais atvejais tų asmenų dalyvavimui būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas teikiant tikslinę finansinę paramą. Todėl Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų sukurtos tokios finansinės paramos priemonės, be kita ko, pasitelkiant galimą dotacijų pritaikymą nacionaliniu lygmeniu. Papildomos sąnaudos, siejamos su priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įtraukčiai, negali sudaryti pagrindo paraiškai atmesti; |
(20) |
kad Programa taptų prieinamesnė naujoms organizacijoms bei mažesnių administracinių pajėgumų organizacijoms ir kad dotacijos gavėjams Programą būtų lengviau valdyti, reikėtų įvairių priemonių siekiant supaprastinti Programos procedūras įgyvendinimo lygmeniu. Šiuo požiūriu Programos informacinių technologijų sistemos turėtų būti patogios naudoti ir jomis turėtų būti užtikrinta nesudėtinga prieiga prie Programos teikiamų galimybių. Panašiai ir procedūros, nustatytos Programai įgyvendinti, turėtų būti nuoseklios ir paprastos, o kartu su jomis turėtų būti užtikrinamos kokybiškos paramos priemonės ir informacija. Šiuo tikslu turėtų būti reguliariai rengiami nacionalinių agentūrų tinklo posėdžiai; |
(21) |
2017 m. lapkričio 14 d. komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jauniausios kartos pilietiškumą ir bendras vertybes. Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus asmenų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas yra itin svarbūs Europos ir demokratinių visuomenių ateičiai. Tai, kad vykstama į užsienį studijuoti, mokytis, dalyvauti mokymuose, dirbti ar dalyvauti jaunimo ir sporto veikloje, padeda stiprinti tą europinę tapatybę visomis jos įvairovės formomis. Tai stiprina priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatina visų amžiaus grupių asmenų tarpkultūrinį mokymąsi, kritinį mąstymą ir aktyvų pilietiškumą. Siekiant pasidalyti patirtimi, mobilumo mokymosi tikslais veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios šalies vietos bendruomenės veiklą. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir bendrųjų asmeninių kompetencijų tobulinimu; |
(22) |
pagal Programą turėtų būti remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti potencialią Europos pridėtinę vertę. Europos pridėtinės vertės sąvoka turi būti suprantama plačiai ir gali būti atskleidžiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai veiksmai arba veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, ypač, kiek tai susiję su mobilumu mokymosi tikslais ir bendradarbiavimu, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio, papildo ar skatina sinergiją su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politikos veikla arba prisideda prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo; |
(23) |
bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, galimybių, turėtų būti sustiprintas Programos tarptautinis aspektas ir siekiama suteikti daugiau mobilumo mokymosi tikslais. Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo bei mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio mobilumo mokymosi tikslais veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio rengimo ir mokymo, taip pat sporto sektorius. Siekiant padidinti tos veiklos poveikį, svarbu stiprinti Programos ir Sąjungos išorės veiksmų priemonių, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ ir iš dalies pakeičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 bei Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), sinergijas. Sąjungos išorės veiksmų priemonėmis turėtų būti siekiama sudaryti daugiau galimybių visų pirma fiziniams asmenims ir organizacijoms iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ypač remti gebėjimų stiprinimą tose valstybėse, įgūdžių ugdymą ir mainus tarp žmonių, kartu suteikiant daugiau bendradarbiavimo, mobilumo mokymosi tikslais ir politinio dialogo galimybių; |
(24) |
bazinė 2014–2020 m. programos struktūra, kuri buvo suskirstyta į tris skyrius, t. y. švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas, ir rėmėsi trimis pagrindiniais veiksmais, pateisino lūkesčius ir turėtų būti išsaugota. Reikalingi patobulinimai siekiant derinti ir racionalizuoti pagal Programą remiamus veiksmus. Taip pat turėtų būti užtikrintas valdymo ir įgyvendinimo būdų stabilumas ir tęstinumas. Apskritai, bent 75 % Programos biudžeto lėšų turėtų būti vykdomos nacionalinių agentūrų taikant netiesioginį valdymą. Tai apima tokius veiksmus kaip mobilumas mokymosi tikslais visose švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse bei bendradarbiavimo partnerystes, įskaitant nedidelio masto partnerystes švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse. Kai tikslinga, turėtų būti nustatyta speciali tvarka tiesioginiam valdymui, taikytina veiksmams, apimantiems Sąjungos masto tinklus ir Europos organizacijas pagal 2 ir 3 pagrindinių veiksmų grupes, išskyrus nedidelio masto partnerystes; |
(25) |
Programa turėtų būti įgyvendinami veiksmai, kuriais būtų remiamas mobilumas mokymosi tikslais, organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, politikos plėtojimas ir bendradarbiavimas, taip pat programos „Jean Monnet“ veiksmus. Šiame reglamente turėtų būti išdėstyti tie veiksmai ir jų aprašymas, įskaitant veiklą, kuri galėtų būti įgyvendinta pagal tuos veiksmus per programavimo laikotarpį; |
(26) |
Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės mobilumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, siekiant tokių galimybių didesnio prieinamumo ir patenkinant didelę nepatenkintą paklausą. Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių mobilumo mokymosi tikslais galimybių aukštojo mokslo studentams, mokiniams, suaugusiųjų švietimo programose besimokantiems asmenims ir profesinio rengimo ir mokymo programose besimokantiems asmenims, pavyzdžiui, pameistrystės programose dalyvaujantiems asmenims ir stažuotojams, įskaitant kvalifikacijos tobulinimo ir profesinio perkvalifikavimo tikslais. Neseniai studijas baigę asmenys ir asmenys, kurie neseniai baigė profesinio rengimo ir mokymo įstaigas, turėtų turėti galimybę dalyvauti mobilume mokymosi tikslais. Neseniai studijas baigusių asmenų dalyvavimas mobilume mokymosi tikslais turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos. Be to, turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio jaunimo mobilumo mokymosi tikslais galimybės, kad galėtų dalyvauti daugiau jaunimo. Taip pat reikėtų stiprinti švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais galimybes, atsižvelgiant į jų mobilumo kuriamą sverto efektą. Mobilumo mokymosi tikslais galimybės gali būti tokių įvairių formų kaip stažuotės, pameistrystės programos, jaunimo mainai, bendrojo ugdymo įstaigų mainai, mokymas ar dalyvavimas profesinio tobulėjimo veikloje, ir turėtų būti grindžiamos konkrečiais įvairių sektorių poreikiais. Pagal Programą turėtų būti remiama mobilumo mokymosi tikslais kokybė, be kita ko, kokybė besiremianti principais, nurodytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11) ir 2011 m. birželio 28 d. (12), 2012 m. gruodžio 20 d. (13), 2018 m. kovo 15 d. (14), 2018 m. lapkričio 26 d. (15) ir 2020 m. lapkričio 24 d. (16) Tarybos rekomendacijose; |
(27) |
vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa taip pat turėtų būti skatinamas mobilumas mokymosi tikslais ir mainai ir propaguojamas aukštojo mokslo studentų dalyvavimas švietimo, kultūros ir sporto veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmeninimą pasitelkiant, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Šiame kontekste Komisija turėtų plėtoti pastarąją iniciatyvą, visų pirma dėl Programoje dalyvaujančių aukštojo mokslo studentų. Europos studento pažymėjimo iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų realybe visiems suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę mainų tikslais siųsti ir priimti daugiau aukštojo mokslo studentų tuo pačiu metu didinant aukštojo mokslo studentų mobilumo mokymosi tikslais kokybę, taip pat palengvinant jų prieigą prie įvairių paslaugų, pavyzdžiui, bibliotekų, transporto, apgyvendinimo, dar iki fizinio atvykimo į užsienio instituciją; |
(28) |
Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant veiklą, kuria prisidedama prie pilietinio ugdymo ir dalyvaujamųjų projektų, kuriuose dalyvaudamas jaunimas įsitrauktų ir mokytųsi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, o tai didintų informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises), Europos istoriją ir kultūrą, suburiant jaunimą ir vietos, nacionalinio ir Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus ir prisidėtų prie Europos integracijos proceso; |
(29) |
atsižvelgiant į iniciatyvos „Discover EU“, kuri buvo pradėta 2018 m. kaip parengiamasis veiksmas, įvertinimą ir tolesnę raidą, Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti visas Europos vietas per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį. Jaunimui, visų pirma turinčiam mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir trumpai vienam ar su grupe patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo veikloje, kuria siekiama, kad būtų sustiprintas jų priklausymo Sąjungai jausmas ir kad jie atrastų jos kultūrų ir kalbų įvairovę. Dalyviai turėtų būti atrenkami remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais. Įgyvendinimo įstaigos turėtų skatinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad iniciatyva „Discover EU“ būtų įtrauki ir subalansuota geografiniu požiūriu – tiek dėl paskirtų daugkartinių bilietų, tiek dėl aplankytų valstybių narių, ir remiama veikla, kurioje itin svarbus mokymosi aspektas. Šiuo požiūriu Programa, taikant tokias tikslines priemones kaip informavimo veikla, informacinės sesijos prieš išvykimą ir jaunimui skirti renginiai, taip pat turėtų skatinti rinktis mažiau lankomas valstybes nares ir periferinius regionus. Reikėtų apsvarstyti galimybę naudotis kitomis transporto priemonėmis, jei keliavimas geležinkeliais yra neįmanomas arba labai nepraktiškas, visų pirma atsižvelgiant į kelionės tikslo vietos konkrečią padėtį. Iniciatyva „Discover EU“ turėtų būti siekiama užmegzti ryšius su tokiomis atitinkamomis vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir Europos iniciatyvomis kaip Sąjungos veiksmai: Europos kultūros sostinė, Europos jaunimo sostinė, Europos savanoriškos veiklos sostinė ir Europos žalioji sostinė; |
(30) |
kalbų mokymasis padeda stiprinti abipusį supratimą ir mobilumą Sąjungoje ir už jos ribų, o kalbinės kompetencijos yra esminiai gyvenimui ir darbui svarbūs įgūdžiai. Todėl Programa turėtų būti stiprinamas kalbų ir, kai aktualu, nacionalinių gestų kalbų mokymasis, be kita ko, plačiau naudojantis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis gali suteikti papildomų prieigos ir lankstumo privalumų mokantis kalbų. Tuo pačiu, siekiant užtikrinti plačias ir įtraukias galimybes naudotis Programa, svarbu, kad daugiakalbystė būtų vienas iš svarbiausių principų Programos įgyvendinime; |
(31) |
Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimas, tokiu būdu pripažįstant esminį institucijų ir organizacijų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia kintančiame pasaulyje ir padedant institucijoms ir organizacijoms deramai išnaudojant jų inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje; |
(32) |
savo 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje būtų perkeltas į naują lygmenį, be kita ko, skatinant, kad iki 2024 m. atsirastų Europos universitetai, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos Sąjungos universitetų tinklai. Savo 2018 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino skatinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo sričių bendradarbiavimą, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų tinklų iniciatyvą. Programa turėtų remti tuos Europos universitetus siekiant parengti bendras ilgalaikes kokybiško švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas visuomenės labui; |
(33) |
2010 m. gruodžio 7 d. Briugės komunikate dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu raginta remti profesinį meistriškumą siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. 2017 m. liepos 18 d. savo komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ Komisija paragino valstybes nares susieti profesinį rengimą ir mokymą su inovacijų sistemomis, esančiomis regionų lygmens pažangiosios specializacijos strategijų dalimi. Programa turėtų suteikti priemonių reaguoti į tuos raginimus ir paremti profesinio meistriškumo centrų tarptautinių platformų, įtvirtintų į vietos ir regionines tvaraus augimo, inovacijų ir konkurencingumo strategijas, kūrimą. Šie meistriškumo centrai turėtų veikti kaip kokybiškų profesinių įgūdžių „varikliai“ sektorinių iššūkių kontekste ir drauge remti bendrus struktūrinius pokyčius ir Sąjungos socialinę ir ekonominę politiką; |
(34) |
virtualiam bendravimui skirtos ir patogios naudoti interneto platformos ir priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį remiant Sąjungos švietimo ir mokymo politikos, taip pat jaunimo politikos įgyvendinimą. Siekiant suaktyvinti virtualiojo bendradarbiavimo veiklą, Programa turėtų remti sistemiškesnį ir nuoseklesnį interneto platformų, pavyzdžiui, „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos, Europos jaunimo portalo ir aukštojo mokslo interneto platformos, ir, jei būtina, bet kokių kitų interneto platformų, kurios gali būti sukurtos švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse, naudojimą; |
(35) |
atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos programas ir priemones Programa turėtų prisidėti prie kompetencijų, įgūdžių bei kvalifikacijos skaidrumo užtikrinimo ir pripažinimo palengvinimo, ir prie mokymosi kreditų ar mokymosi rezultatų vienetų perkėlimo, siekiant puoselėti kokybės užtikrinimą ir remti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, įgūdžių valdymą ir orientavimą. Tuo tikslu Programa taip pat turėtų remti nacionalinio ir Sąjungos lygmens kontaktinius punktus ir tinklus, kurie sudaro palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, ir lankstesnių mokymosi trajektorijų kūrimą, kad būtų galima judėti tarp įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir formalios bei neformalios aplinkos. Programa taip pat turėtų būti remiamas Bolonijos procesas; |
(36) |
Programa turėtų išnaudoti ankstesnių programos „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti susijusią veiklą, visų pirma buvusių „Erasmus+“ programos dalyvių tinklų, ambasadorių ir „EuroPeers“ veiklą, skatinant juos populiarinti Programą siekiant padidinti dalyvavimą joje; |
(37) |
siekiant užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos priemonėmis ir remti kitas Sąjungos politikos sritis, mobilumo mokymosi tikslais galimybių turėtų būti suteikta įvairiuose veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, viešajame ir privačiajame, žemės ūkio ir verslo sektoriuose, dirbantiems asmenims, kad jie įgytų mokymosi užsienyje patirties, kuri leistų jiems bet kuriuo gyvenimo etapu augti ir tobulėti tiek asmeniniu požiūriu, visų pirma geriau suvokiant savo europinę tapatybę ir suprantant Europos kultūrų įvairovę, tiek profesiniu požiūriu, be kita ko, įgyjant su darbo rinka susijusių įgūdžių. Programa turėtų suteikti bendrą prieigą prie Sąjungos tarpvalstybinio mobilumo programų, kuriose itin svarbus mokymosi aspektas, ir supaprastinti tokių programų pasiūlą dotacijos gavėjams ir šios veiklos dalyviams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti Programos projektus. Turėtų būti įdiegtos specialios priemonės, padedančios Programos projektų rengėjams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sinergijos naudojantis sanglaudos politikos fondais ir programomis, susijusiomis su migracija, saugumu, teisingumu ir pilietiškumu, sveikata, žiniasklaida ir kultūra, taip pat savanorystės programomis. Kokybiškiems projektų pasiūlymams, kurie negali būti finansuojami Programos lėšomis dėl biudžeto apribojimų, turėtų būti galima suteikti pažangumo ženklą, remiantis apibrėžto skaičiaus kriterijais. Pažangumo ženklu pripažįstama, kad pasiūlymas yra tinkamos kokybės, ir supaprastinamos pastangos ieškoti alternatyvaus finansavimo Europos regioninės plėtros fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo ar „Europos socialinio fondo+“, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (toliau – „Europos socialininis fondas +“), lėšomis; |
(38) |
svarbu skatinti mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus Europos integracijos klausimais, įskaitant Sąjungos būsimų iššūkių bei galimybių klausimais, ir skatinti diskusijas tais klausimais pasitelkiant paramą iš „Jean Monnet“ veiksmų aukštojo mokslo srityje ir kitose švietimo ir mokymo srityse, visų pirma pasitelkiant bendrųjų dalykų mokytojų ir darbuotojų mokymą. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriama bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra neatskiriama bendros europinės tapatybės dalis, atžvilgiu, ir į tai, kad piliečių dalyvavimo lygis yra menkas, labai svarbu ugdyti priklausymo Europai jausmą ir skatinti įsipareigojimą jai. Programa turėtų toliau prisidėti prie Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotės. Institucijų, finansuojamų „Jean Monnet“ veiksmų kontekste tikslinga, kad pažanga siekiant įgyvendinti Programos tikslus būtų reguliariai stebima ir vertinama. Turėtų būti skatinami šių institucijų ir kitų institucijų mainai nacionaliniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu, visapusiškai gerbiant jų akademinę laisvę; |
(39) |
atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą (17) ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa siekiama integruoti klimato srities veiksmus ir prisidėti prie bendro tikslo skirti 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi žalos nedarymo principo nekeičiant esminio Programos pobūdžio. Programos įgyvendinimo metu, būtų nustatyti ir vykdomi atitinkami veiksmai, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie būtų pakartotinai įvertinti. Taip pat tikslinga įvertinti atitinkamus veiksmus, kuriais prisidedama prie klimato srities tikslų, įskaitant tuos, kuriais siekiama sumažinti Programos poveikį aplinkai; |
(40) |
šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 18 punkte (18). Tą finansinį paketą sudaro 0,5 mlrd. EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (19); |
(41) |
siekiant užtikrinti kritinę asignavimų masę, kad būtų galima pasiekti kiekviename iš toliau nurodytų sektorių numatytą įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, turėtų būti apibrėžtas bazinio paketo, skirto švietimo ir mokymo srities veiksmams, kuriuos valdys nacionalinės agentūros, paskirstymas nustatant minimalius asignavimus kiekvienam sektoriui: aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo; |
(42) |
šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (20) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams; |
(43) |
finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis galimybėmis pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Priimant šį sprendimą, turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Kartu su biudžetiniais asignavimais, skirtais veiksmams, kurių valdymą vykdo nacionalinės agentūros, įgyvendinti, nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti turėtų būti numatyta pakankama parama valdymo mokesčio forma, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus deleguotų valdymo užduočių vykdymas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi Finansiniame reglamente nustatytų skaidrumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų; |
(44) |
trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (21), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Be to, visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų taikant netiesioginį valdymą. Subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, teisės subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali dalyvavimo tvarka; |
(45) |
atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį ir vadovaujantis 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą tame straipsnyje nurodytų atokiausių regionų padėtį. Turėtų būti imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant, kai aktualu, finansinės paramos teikimą mobilumui mokymosi tikslais. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus mobilumo tikslais ir bendradarbiavimą. Tokios priemonės turėtų būti reguliariai stebimos ir vertinamos; |
(46) |
pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (22) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl tų šalių ar teritorijų atokumo. Tų šalių ar teritorijų dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas; |
(47) |
vadovaudamasi Finansiniu reglamentu, Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos joms įgyvendinti siekiant bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai, ir kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros; |
(48) |
siekiant įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą ir galbūt pagerinti įgyvendinimą, Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą. Tas tarpinis vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į galutinį 2014–2020 m. programos vertinimą, o į atitinkamas to vertinimo išvadas taip pat turėtų būti atsižvelgiama rengiant tarpinį vertinimą. Svarbu įvertinti ne tik bendrą Programos veiksmingumą bei rezultatus, bet ypač svarbu užtikrinti, kad atliekant tarpinį vertinimą būtų išsamiai įvertinta, kaip įgyvendinamos naujos iniciatyvos ir įdiegtos įtraukties ir supaprastinimo priemonės. Kai tikslinga, Komisija, remdamasi tarpiniu vertinimu, turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti. Visus vertinimus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui; |
(49) |
remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (23) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Todėl dėl nuostatų, priimtų susijusiais deleguotaisiais aktais, neturėtų atsirasti didelė papildoma našta valstybėms narėms. Į stebėsenos reikalavimus reikėtų įtraukti konkrečius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, kuriuos ilgainiui galima būtų įvertinti ir naudoti kaip Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindą; |
(50) |
vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informacijos apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą, atsižvelgiant į pagrindines tikslines grupes švietimo bei mokymo, jaunimo bei sporto srityse ir, kai aktualu, į įvairias kitas tikslines grupes, tokias kaip profesinio orientavimo ir įdarbinimo tarnybos, kultūros organizacijos, įmonės ir fondai. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, be kita ko, prireikus padedant kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, Komisija turėtų reguliariai bendrauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Programoje dalyvaujančias organizacijas, per visą Programos gyvavimo ciklą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei projektų rezultatais ir rinkti atsiliepimus apie programą. Dalyvauti tame procese turėtų būti pakviestos nacionalinės agentūros; |
(51) |
siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų didesnės sinergijos, pagal šį reglamentą komunikacijos veiklai skirti finansiniai ištekliai taip pat turėtų būti naudojami institucinei komunikacijai apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Programos tikslais; |
(52) |
siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų efektyviai ir veiksmingai įgyvendintas, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų pavesti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti 2014–2020 m. programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, jeigu nėra pagrįsta kitaip, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju; |
(53) |
siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą kiekvienoje valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausomos audito įstaigos turėtų būti tos pačios įstaigos, kurios buvo paskirtos pagal 2014–2020 m. programą; |
(54) |
valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų patvirtintos visos deramos priemonės, kuriomis būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, dėl kurių galėtų būti neįmanoma pasinaudoti Programa ar trukdoma sklandžiam Programos veikimui. Tai apima, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, klausimų, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, sprendimą; |
(55) |
atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygmeniu. Tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių; |
(56) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24); |
(57) |
siekiant supaprastinti reikalavimus dotacijos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir vieneto įkainiais finansuojamas dotacijas. Supaprastintomis dotacijomis, kuriomis remiamas mobilumas mokymosi tikslais pagal Programą, kaip apibrėžta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti tas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti mokesčių ir socialinių įmokų. Dotacijoms, kurias teikia viešieji ar privatieji teisės subjektai, turėtų būti taikoma tokia pati tvarka; |
(58) |
pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (25), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (26), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (27) ir (ES) 2017/1939 (28) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (29), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises; |
(59) |
būtina užtikrinti Programos veiksmų, įskaitant tuos, kurie nėra tarpvalstybinio arba tarptautinio pobūdžio, papildomumą ir suderinamumą su valstybių narių veikla ir su kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu bei mokymusi, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, kai daug dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumo ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi; |
(60) |
nors 2014–2020 m. programos reguliavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp tos programos ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, tas potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas. Siekiant kuo didesnio poveikio, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už tų įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu. Programa turėtų sudaryti sąlygas sukurti aktyvias sąsajas su tomis priemonėmis, visų pirma, siekiant užtikrinti, kad, kai aktualu, būtų taikomos tinkamos finansinės paramos priemonės siekiant remti mažiau galimybių turinčius asmenis; |
(61) |
siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant bendrai valdomus Fondus, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal „Programos ir kitos Sąjungos programos vieną veiksmą, kol toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą; |
(62) |
siekiant, kai reikia, prisitaikyti prie pokyčių atitinkamose srityse ir užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, iš dalies keičiant Programos veiksmų aprašymus, ir iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas dėl Programos veiklos rodiklių, šį reglamentą papildant nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(63) |
tikslinga užtikrinti, kad 2014–2020 m. programa būtų tinkamai užbaigta, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečiu jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 2014–2020 m. programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba; |
(64) |
šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Chartijos 21 ir 23 straipsnius; Pagal Chartijos 13 straipsnį taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybės, gaunančios finansavimą pagal Programą, gerbtų akademinę laisvę; |
(65) |
šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Finansinės paramos, kai Sąjungos įnašas teikiamas fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ar vieneto įkainių forma, dydžiai turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir prireikus koreguojami pagal Finansinį reglamentą, atsižvelgiant, kai tikslinga, į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje bei kelionės išlaidas. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą; |
(66) |
pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotaciją galima skirti jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant dotacijos susitarimą. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Laikantis to reglamento 193 straipsnio 4 dalies, išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, dotacijų veiklai atveju taip pat nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų ir tokiu atveju per keturis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios turi būti pasirašomas dotacijos susitarimas. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką; |
(67) |
kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl Programos finansuojamos mobilumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie mobilumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl Programos didesnio tarptautiškumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tiems tikslams pasiekti; |
(68) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.; |
(69) |
siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimui pradėti nuo 2021–2027 m. DFP, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos veiksmų švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus+“ (toliau – Programa) 2021–2027 m. DFP laikotarpiui.
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. laikotarpio biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų (formalusis, neformalusis ar savaiminis) mokymasis, vykstantis visais gyvenimo etapais ir padedantis gerinti ar atnaujinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines arba su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius, kompetencijas ir nuostatas arba dalyvavimą visuomenėje, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas; jis apima ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį ugdymą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, darbą su jaunimu ir kitas mokymosi aplinkas, nepriklausančias formaliajam švietimui ir mokymui, ir juo paprastai propaguojamas tarpsektorinis bendradarbiavimas bei lankstusis mokymasis; |
2) |
mobilumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į kitą šalį nei gyvenamoji šalis studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu; |
3) |
virtualusis mokymasis – žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimas naudojant informacines ir ryšio technologines priemones, kurios suteikia dalyviams prasmingos tarpvalstybinio ar tarptautinio mokymosi patirties; |
4) |
neformalusis mokymasis – formaliajam švietimui ir mokymui nepriklausantis mokymasis pasitelkiant mokymosi tikslų ir mokymosi laiko atžvilgiu suplanuotą veiklą, be to, kai teikiama kokios nors formos parama mokymuisi; |
5) |
savaiminis mokymasis – mokymasis, kylantis iš kasdienės veiklos ir patirties, kuris nėra organizuotas ar struktūrintas tikslų, laiko ar paramos mokymuisi atžvilgiu. Besimokančiojo požiūriu jis gali būti nevalingas; |
6) |
jaunimas – 13–30 m. amžiaus asmenys; |
7) |
mėgėjiškas sportas – fizinė laisvalaikio veikla, kuria reguliariai neprofesionaliu lygmeniu visų amžiaus grupių žmonės užsiima sveikatos, švietimo ar socialiniais tikslais; |
8) |
aukštosios mokyklos studentas – asmuo, besimokantis aukštojo mokslo institucijoje, be kita ko, pagal trumpojo ciklo, bakalauro studijų, magistrantūros, doktorantūros ar lygiavertes programas arba asmuo, kuris neseniai baigė tokią instituciją; |
9) |
darbuotojai – asmenys, kurie arba profesiniu arba savanorišku pagrindu dalyvauja švietimo, mokymo ar neformaliojo mokymosi visais lygmenimis veikloje; tai, be kita ko, dėstytojai, bendrųjų dalykų mokytojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, profesijos mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys, sporto darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojai, ne švietimo srities darbuotojai ir kiti mokymosi skatinimo veikloje reguliariai dalyvaujantys specialistai; |
10) |
sporto darbuotojai – asmenys, už atlygį arba savanorišku pagrindu dalyvaujantys sporto komandos arba atskirų sportininkų instruktavimo, treniravimo ir valdymo veikloje; |
11) |
profesinio rengimo ir mokymo įstaigos mokinys –asmuo, priimtas pagal pirminio ar tęstinio profesinio rengimo ir mokymo programą bet kuriuo lygmeniu – pradedant viduriniu ir baigiant poviduriniu lygmeniu arba asmuo, neseniai baigęs tokią programą arba pagal jas įgijęs tam tikrą kvalifikaciją; |
12) |
mokinys – asmuo, priimtas mokytis bendrąjį ugdymą teikiančioje institucijoje bet kuriuo lygmeniu, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant viduriniu ugdymu, arba asmuo, mokomas už institucinės aplinkos ribų, kompetentingų institucijų laikomas tinkamu dalyvauti Programoje savo atitinkamose teritorijose; |
13) |
suaugusiųjų švietimas – bet kokios formos tiek formaliojo, neformaliojo, tiek savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų švietimas po pirminio švietimo; |
14) |
trečioji valstybė – šalis, kuri nėra valstybė narė; |
15) |
partnerystė – grupės institucijų arba organizacijų susitarimas vykdyti bendrą veiklą ir projektus; |
16) |
„Erasmus Mundus“ jungtinių magistro studijų laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų studijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu ar keliais diplomais, kurį (-iuos) drauge išduoda ir pasirašo visos dalyvaujančios institucijos ir kurie oficialiai pripažįstami tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos; |
17) |
tarptautinis – susijęs su bet kuriuo veiksmu, kuriame dalyvauja bent viena trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė; |
18) |
virtualusis bendradarbiavimas – bet kokios formos bendradarbiavimas naudojantis informacinių ir ryšių technologijomis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti ir kuriomis remiami bet kokie atitinkami Programos veiksmai; |
19) |
aukštojo mokslo institucija – institucija, kuri, nepriklausomai nuo to, kaip tokia institucija vadinama, pagal nacionalinę teisę ar praktiką suteikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas tretinio lygmens kvalifikacijas, ar bet kuri palyginama tretinio lygmens institucija, kurią nacionalinės institucijos laiko tinkama dalyvauti Programoje savo atitinkamoje teritorijoje; |
20) |
tarpvalstybinis – susijęs su bet kuriuo veiksmu, kuriame dalyvauja bent dvi šalys, kurios yra valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurios yra Programos asocijuotosios valstybės; |
21) |
jaunimo dalyvavimo veikla – neformalių jaunimo grupių arba jaunimo organizacijų veikla, nepriklausanti formaliajam švietimui ir mokymui, kuriai būdingi neformaliojo ir savaiminio mokymosi metodai; |
22) |
su jaunimu dirbantis asmuo –asmuo, profesiniu ar savanorišku pagrindu dalyvaujantis neformaliojo mokymosi veikloje ir padedantis jaunimui siekti asmeninio socialinio, edukacinio ir profesinio tobulėjimo bei ugdyti kompetencijas; šiai kategorijai priklauso ir asmenys, kurie planuoja jaunimo reikalų srityje vykdomą veiklą, jai vadovauja, ją koordinuoja ir įgyvendina; |
23) |
ES jaunimo dialogas – jaunimo bei jaunimo organizacijų ir politikos formuotojų bei sprendimus priimančių asmenų, taip pat atitinkamai ekspertų, mokslo darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės subjektų tarpusavio dialogas. Šis dialogas yra forumas, kuriame nuolat vyksta bendri svarstymai ir konsultacijos dėl prioritetų ir visų jaunimui aktualių sričių; |
24) |
teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis teisinį subjektiškumą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba subjektas, kuris neturi teisinio subjektiškumo, kaip nurodyta Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punkte; |
25) |
mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių kaip negalia ar mokymosi sunkumai ar bet kokios kitos priežasties, įskaitant priežastį, dėl kurios galėtų kilti diskriminacija pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, dėl kurių jie negali veiksmingai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis; |
26) |
nacionalinė institucija – viena ar kelios nacionalinio lygmens institucijos, atsakingos už Programos valdymo stebėseną ir priežiūrą valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje; |
27) |
nacionalinė agentūra – viena ar daugiau įstaigų, atsakingų už Programos įgyvendinimo valdymą nacionaliniu lygmeniu, esančių valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje; |
28) |
organizacija naujokė – organizacija ar institucija, kuri nei kaip koordinatorė ir nei kaip partnerė anksčiau nėra gavusi paramos vykdant atitinkamos rūšies veiksmus, remiamus šia Programa arba 2014–2020 m. programa. |
3 straipsnis
Programos tikslai
1. Bendrasis Programos tikslas – pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą remti žmonių edukacinį, profesinį ir asmeninį tobulėjimą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse Europoje ir už jos ribų, taip prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos, prie inovacijų skatinimo ir europinės tapatybės bei aktyvaus pilietiškumo stiprinimo. Programa turi būti itin svarbi Europos švietimo erdvės kūrimo priemonė, kuria remiamas Europos strateginio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje įgyvendinimas, įskaitant jo sektorines darbotvarkes, padedama plėtoti bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje pagal 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategiją ir vystomas europinis sporto aspektas.
2. Konkretieji Programos tikslai yra propaguoti:
a) |
asmenų ir grupių mobilumą mokymosi tikslais ir bendradarbiavimą, kokybę, įtrauktį ir teisingumą, meistriškumą, kūrybiškumą ir inovacijas organizacijų ir politikos švietimo ir mokymo srityje lygmeniu; |
b) |
jaunimo mobilumą neformaliojo ir savaiminio mokymosi tikslais ir aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą, kokybę, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas jaunimo reikalų srities organizacijų ir politikos lygmeniu; |
c) |
sporto darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais ir bendradarbiavimą, kokybę, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas sporto organizacijų ir sporto politikos lygmeniu. |
3. Programos tikslų siekiama įgyvendinant šiuos tris pagrindinius veiksmus, kurie daugiausia yra arba tarpvalstybinio, arba tarptautinio pobūdžio:
a) |
mobilumas mokymosi tikslais (1 pagrindinis veiksmas); |
b) |
organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas (2 pagrindinis veiksmas) ir |
c) |
politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas (3 pagrindinis veiksmas). |
Programos tikslų taip pat siekiama įgyvendinant „Jean Monnet“ veiksmus, kaip nustatyta 8 straipsnyje.
Pagal Programą remiami veiksmai yra išdėstyti II skyriuje („Švietimas ir mokymas“), III skyriuje („Jaunimas“) ir IV skyriuje („Sportas“). Tų veiksmų aprašymas nustatytas I priede. Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant prisitaikyti prie pokyčių atitinkamose srityse, kai būtina, iš dalies keičiamas tas priedas, iš dalies keičiant pateiktą veiksmų aprašymą.
4 straipsnis
Europos pridėtinė vertė
1. Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 3 straipsnyje nustatytus Programos tikslus.
2. Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos užtikrinama dėl jų, pvz.:
a) |
tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma mobilumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo atžvilgiu, siekiant tvaraus sisteminio poveikio; |
b) |
papildomumo ir sinergijos su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politika; |
c) |
prisidėjimo prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimo. |
II SKYRIUS
ŠVIETIMAS IR MOKYMAS
5 straipsnis
Mobilumas mokymosi tikslais
1. Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais; |
b) |
profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokinių ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais; |
c) |
bendrojo ugdymo įstaigų mokinių ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais; |
d) |
besimokančių suaugusiųjų švietimo ir suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais; |
2. Mobilumą mokymosi tikslais pagal šį straipsnį gali papildyti virtualusis mokymasis ir tokios priemonės kaip lingvistinė pagalba, parengiamieji vizitai, mokymai ir virtualusis bendradarbiavimas. Mobilumas mokymosi tikslais gali būti pakeistas virtualiuoju mokymusi tiems asmenims, kurie negali dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais programose.
6 straipsnis
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystės, įskaitant nedidelio masto partnerystes, kuriomis skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; |
b) |
partnerystės, kuriomis siekiama meistriškumo, visų pirma, Europos universitetai, profesinio meistriškumo centrų platformos ir „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos; |
c) |
inovacijų partnerystės, kuriomis didinamas Europos inovacinis pajėgumas; |
d) |
patogios naudoti interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės, įskaitant paramos tarnybas, skirtas „eTwinning“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninei platformai, ir mobilumo mokymosi tikslais skatinimo priemonės, įskaitant Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. |
7 straipsnis
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Švietimo bei mokymo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
Sąjungos bendros ir sektorinės politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas švietimo bei mokymo srityse, be kita ko, remiant tinklui „Eurydice“ ar kitoms atitinkamoms organizacijoms savo veikla, ir parama Bolonijos procesui; |
b) |
Sąjungos priemonių, kuriomis skatinama kompetencijų, įgūdžių ir kvalifikacijos kokybė, skaidrumas ir pripažinimas (30); |
c) |
politinis dialogas ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant švietimo bei mokymo srities Sąjungos masto tinklus, Europos ir tarptautines organizacijas; |
d) |
priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo; |
e) |
bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai; |
f) |
informacijos skleidimo ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla. |
8 straipsnis
„Jean Monnet“ veiksmai
Pagal Programą mokymas, mokymasis, moksliniai tyrimai ir debatai Europos integracijos klausimais ir apie Sąjungos laukiančius iššūkius bei galimybes remiami tokiais veiksmais:
a) |
„Jean Monnet“ veiksmais aukštojo mokslo srityje; |
b) |
„Jean Monnet“ veiksmais švietimo ir mokymo srityje; |
c) |
tokių institucijų, kaip Europos universitetinis institutas (Florencija), įskaitant jo Tarptautinio valdymo mokyklą. Europos kolegija (Briugė ir Natolinas). Europos viešojo administravimo institutas (Mastrichtas). Europos teisės akademija (Tryras). Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (Odensė) ir Tarptautinis Europos mokymo centras (Nica), rėmimas, siekiant Europos interesus atitinkančio tikslo. |
III SKYRIUS
JAUNIMAS
9 straipsnis
Mobilumas mokymosi tikslais
1. Jaunimo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
jaunimo mobilumas mokymosi tikslais; |
b) |
jaunimo dalyvavimo veikla; |
c) |
„Discover EU“ veikla; |
d) |
su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas mokymosi tikslais; |
2. 1 dalyje nurodytus veiksmus gali papildyti virtualusis mokymasis ir tokios priemonės kaip lingvistinė pagalba, parengiamieji vizitai, mokymai ir virtualusis bendradarbiavimas. Mobilumas mokymosi tikslais gali būti pakeistas virtualiuoju mokymusi tiems asmenims, kurie negali dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais programose.
10 straipsnis
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Jaunimo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystės, įskaitant nedidelio masto partnerystes, kuriomis skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; |
b) |
inovacijų partnerystės, kuriomis didinamas Europos inovacinis pajėgumas; |
c) |
patogios naudoti interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės. |
11 straipsnis
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Jaunimo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
Sąjungos jaunimo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas, remiant, priklausomai nuo to, kas aktualu, jaunimo vikio tinklui; |
b) |
Sąjungos priemonės, kuriomis skatinama kompetencijų ir įgūdžių kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, visų pirma naudojant „Youthpass“; |
c) |
dialogas politikos klausimais ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimo srities Europos masto tinklus, Europos ir tarptautines organizacijas, ES jaunimo dialogas ir parama Europos jaunimo forumui; |
d) |
priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo, įskaitant paramą tinklui „Eurodesk“; |
e) |
bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai; |
f) |
informacijos skleidimo ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla. |
IV SKYRIUS
SPORTAS
12 straipsnis
Mobilumas mokymosi tikslais
1. Sporto srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiamas sporto darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais.
2. Mobilumą mokymosi tikslais pagal šį straipsnį gali papildyti virtualusis mokymasis ir tokios priemonės kaip lingvistinė pagalba, parengiamieji vizitai, mokymai ir virtualusis bendradarbiavimas. Mobilumas mokymosi tikslais gali būti pakeistas virtualiuoju mokymusi tiems asmenims, kurie negali dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais programose.
13 straipsnis
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Sporto srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystės, įskaitant nedidelio masto partnerystes, kuriomis skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; |
b) |
pelno nesiekiantys sporto renginiai, kuriais siekiama toliau plėtoti europinį sporto aspektą ir kelti mėgėjiškam sportui aktualius klausimus. |
14 straipsnis
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas
Sporto srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:
a) |
Sąjungos sporto ir fizinio aktyvumo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas; |
b) |
dialogas politikos klausimais ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sporto srities Europos ir tarptautines organizacijas; |
c) |
priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo; |
d) |
bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai; |
e) |
informacijos skleidimo ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla. |
V SKYRIUS
ĮTRAUKTIS
15 straipsnis
Įtraukties strategija
Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 29 d. Komisija parengia įtraukties priemonių sistemą, kad būtų padidintas mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimo lygis, ir tokių priemonių įgyvendinimo gaires. Tos gairės reikiamu mastu atnaujinamos Programos įgyvendinimo laikotarpiu. Remiantis įtraukties priemonių sistema ir ypatingą dėmesį skiriant konkretiems iššūkiams, susijusiems su galimybėmis dalyvauti Programoje atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, parengiami įtraukties veiksmų planai, kurie yra neatskiriama nacionalinių agentūrų darbo programų dalis. Komisija reguliariai stebi tų įtraukties veiksmų planų įgyvendinimą.
16 straipsnis
Įtraukčiai skirtos finansinės paramos priemonės
1. Komisija, kai aktualu, užtikrina, kad būtų taikomos finansinės paramos priemonės, įskaitant išankstinį finansavimą, siekiant palengvinti mažiau galimybių turinčių asmenų, visų pirmą tų, kurių dalyvavimui kyla kliūčių dėl finansinių priežasčių, dalyvavimą. Paramos lygis grindžiamas objektyviais kriterijais.
2. Siekdama pagerinti mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimo galimybes ir užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą, Komisija prireikus koreguoja dotacijas, pagal Programą skirtas mobilumui mokymosi tikslais remti, arba įgalioti tą daryti nacionalines agentūras.
3. Paraiškos pagal Programą atmetimas negali būti grindžiamas įtraukties palengvinimo ar paramos priemonių išlaidomis.
VI SKYRIUS
FINANSINĖS NUOSTATOS
17 straipsnis
Biudžetas
1. Programos įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiui nuo 2021 m. iki 2027 m. yra 24 574 000 000 EUR einamosiomis kainomis.
2. Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 5 straipsnyje numatytą su Programa susijusį koregavimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta suma padidinama papildomu 1 700 000 000 EUR asignavimu (2018 m. palyginamosiomis kainomis), kaip nurodyta to reglamento II priede.
3. 1 dalyje nustatyta suma preliminariai paskirstoma taip:
a) |
20 396 420 000 EUR, t. y. 83 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos – švietimo ir mokymo srities veiksmams, kaip nurodyta 5–8 straipsniuose, iš jų:
|
b) |
2 531 122 000 EUR, t. y. 10,3 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – jaunimo srities veiksmams, nurodytiems 9, 10 ir 11 straipsniuose; |
c) |
466 906 000 EUR, t. y. 1,9 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – sporto srities veiksmams, nurodytiems 12, 13 ir 14 straipsniuose, |
d) |
bent 810 942 000 EUR, t. y. 3,3 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – įnašui nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti; ir |
e) |
368 610 000 EUR suma, t. y. 1,5 % šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, – paramai Programai. |
4. 2 dalyje nurodytas papildomas asignavimas įgyvendinamas proporcingai pagal orientacinį paskirstymą, nustatytą 3 dalyje.
5. Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sumų, siekiant skatinti Programos tarptautinį aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ ir iš dalies pakeičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 bei Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kurio nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tie įnašai finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės.
6. Lėšos, kurias turi valdyti nacionalinės agentūros, skirstomos remiantis gyventojų skaičiumi ir pragyvenimo išlaidomis atitinkamoje valstybėje narėje, atstumu tarp valstybių narių sostinių ir veiklos rezultatais. Komisija išsamiau apibrėžia šiuos kriterijus ir su jais susijusias formules 22 straipsnyje nurodytoje darbo programoje. Tomis formulėmis, kiek įmanoma, turi būti vengiama svarių valstybėms narėms skiriamo metinio biudžeto sumažinimų (vienų metų, palyginti su kitais) ir turi būti kuo labiau sumažinami pernelyg dideli skiriamų lėšų lygio disbalansai. Lėšos skiriamos remiantis veiklos rezultatais, kad būtų siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti išteklius. Veiklos rezultatai vertinami remiantis naujausiais turimais duomenimis grindžiamais kriterijais.
7. 1 ir 2 dalyje nustatytos sumos gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.
8. Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas) 26 straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.
18 straipsnis
Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
1. Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto, arba kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai.
3. Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) 2021/695 37 straipsnio 7 dalies nuostatos.
VII SKYRIUS
DALYVAVIMAS PROGRAMOJE
19 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
1. Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:
a) |
Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis; |
b) |
stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas; |
c) |
Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas; |
d) |
kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jeigu tuo susitarimu:
|
Pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.
2. 1 dalyje išvardytos šalys gali dalyvauti tik visoje Programoje ir jei vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.
20 straipsnis
Trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės
Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su Sąjungos interesais, 5–7 straipsniuose, 8 straipsnio a ir b punktuose ir 9–14 straipsniuose nurodytuose Programos veiksmuose taip pat gali dalyvauti teisės subjektai iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės.
21 straipsnis
Tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui taikytinos taisyklės
1. Dalyvavimas Programoje yra atviras viešiesiems ir privatiesiems teisės subjektams, veikiantiems švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse.
2. Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komiteto, nurodyto Finansinio reglamento 150 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, nariais gali būti išorės ekspertai.
3. Viešieji teisės subjektai ir institucijos bei organizacijos, veikiančios švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš viešųjų šaltinių, laikomi turinčiais finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus, reikalingus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.
4. Komisija kartu su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ar jų organizacijomis ir agentūromis gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas dėl projektų finansavimo atitinkamais partnerių įnašais. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios organizacijos ar agentūros, vadovaudamosi Finansiniame reglamente nustatytais principais.
VIII SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS
22 straipsnis
Darbo programa
Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Darbo programose nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytiniems veiksmams įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
23 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, skirti Programos veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatyto bendrojo ir konkrečiųjų tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti II priede.
2. Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas II priedas dėl rodiklių, atsižvelgiant į Programos tikslus, taip pat papildančiais šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
3. Veiklos ataskaitų teikimo sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir vertinimo stebėsenos duomenys renkami ekonomiškai, efektyviai, laiku ir reikiamu išsamumo lygiu.
Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir prireikus valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
24 straipsnis
Vertinimas
1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
2. Komisija atlieka tarpinį Programos vertinimą, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Prie to tarpinio vertinimo pridedamas galutinis 2014–2020 m. programos vertinimas, kuris panaudojamas rengiant tarpinį vertinimą. Atliekant tarpinį Programos vertinimą vertinami Programos bendras veiksmingumas ir veiklos rezultatai, be kita ko, naujų iniciatyvų atžvilgiu ir įtraukties bei supaprastinimo priemonių įgyvendinimas.
3. Nedarant poveikio X skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 27 straipsnyje nustatytoms nacionalinių agentūrų pareigoms, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 31 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.
4. Kai tikslinga, Komisija, remdamasi tarpiniu vertinimu, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti.
5. Įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, tačiau praėjus ne daugiau kaip ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Programos rezultatų ir poveikio vertinimą.
6. Visus pagal šį straipsnį atliktu vertinimus, įskaitant tarpinį vertinimą, kartu su savo pastabomis Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
IX SKYRIUS
INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS
25 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir sklaida
1. Bendradarbiaujant su Komisija, nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiksmingo veiklos viešinimo ir pagal Programą jų valdomais veiksmais remiamos veiklos rezultatų sklaidos ir panaudojimo strategiją. Nacionalinės agentūros padeda Komisijai atlikti savo bendrąją užduotį – skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus. Nacionalinės agentūros informuoja atitinkamas tikslines grupes apie atitinkamoje šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą.
2. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
3. Sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys teisės subjektai su Programa susijusios komunikacijos ir informacijos sklaidos tikslais vartoja pavadinimą „Erasmus+“.
4. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Komisija užtikrina, kad, kai aktualu, Programos rezultatai būtų viešai prieinami ir plačiai skleidžiami, kad suinteresuotieji subjektai ir Programos dotacijos gavėjai būtų skatinami keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.
5. Programoje skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nustatytais tikslais.
X SKYRIUS
VALDYMO IR AUDITO SISTEMA
26 straipsnis
Nacionalinė institucija
1. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 29 d. valstybės narės per savo nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo metu pakeičiama, atitinkama valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.
2. Valstybės narės imasi visų reikiamų ir tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamam Programos veikimui, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas ar leidimus gyventi, spręsti.
3. Ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 29 d. nacionalinė institucija programos įgyvendinimo laikotarpiui paskiria nacionalinę agentūrą. Nacionalinė institucija neskiria nacionaline agentūra ministerijos. Nacionalinė institucija gali paskirti daugiau nei vieną nacionalinę agentūrą. Tais atvejais, kai yra daugiau nei viena nacionalinė agentūra, valstybės narės nustato nacionaliniu lygmeniu taikomą tinkamą Programos įgyvendinimo valdymo koordinavimo mechanizmą, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklų ir ekonomiškai efektyvų Programos įgyvendinimą ir veiksmingus kontaktus su Komisija toje srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas galimam lėšų perdavimui iš vienos nacionalinės agentūros į kitą, tokiu būdu sudarant sąlygas veikti lanksčiai ir geriau panaudoti valstybėms narėms skirtas lėšas. Kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros santykių organizavimą, taip pat užduotis, pavyzdžiui, nacionalinės agentūros darbo programos sukūrimą. Nacionalinė institucija pateikia Komisijai tinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto v arba vi papunkčius ir 154 straipsnio 1–5 dalis ir Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.
4. Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nurodyta 29 straipsnyje.
5. Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo arba nepriklausomos audito įstaigos, nurodytos 29 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais. Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip 2014–2020 m. programos, atliekant ex ante atitikties vertinimą, jeigu nėra pagrįsta kitaip, vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai.
6. Jeigu Komisija, įvertinusi ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai arba jeigu nacionalinė agentūra neatitinka būtiniausių Komisijos nustatytų reikalavimų, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų būtiniausius reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.
7. Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su jos nacionaline agentūra.
8. Nacionalinė institucija teikia adekvatų bendrą savo nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.
9. Remdamasi nacionalinės agentūros metiniu valdymo pareiškimu, nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie jį ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais pateikia Komisijai informaciją apie savo vykdomą Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.
10. Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai Programos tikslais, valdymą.
11. Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija Komisijai kompensuoja neišieškotas lėšas.
12. 11 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija nori atšaukti tuos įgaliojimus dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl konkrečių ir terminu apibrėžtų pereinamojo laikotarpio priemonių.
13. Atšaukus įgaliojimus kaip tai numatyta 12 dalyje, nacionalinė institucija įgyvendina patikėtoms Sąjungos lėšoms reikiamas kontrolės priemones, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų nekliudomai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, reikiamą finansinę paramą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartines prievoles Programos dotacijos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu tol, kol tos prievolės bus perduotos naujai nacionalinei agentūrai.
14. Komisijos prašymu nacionalinė institucija nustato institucijas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti konkrečiuose Programos veiksmuose savo teritorijoje, arba tokių institucijų ar organizacijų rūšis.
27 straipsnis
Nacionalinė agentūra
1. Nacionalinė agentūra:
a) |
turi teisinį subjektiškumą arba yra teisinį subjektiškumą turinčio teisės subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisė; |
b) |
turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinant veiksmingą ir efektyvų Programos valdymą ir patikimą finansinį Sąjungos lėšų valdymą; |
c) |
turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles; |
d) |
teikia adekvačias finansines garantijas, kurias, pageidautina, suteikia valdžios institucija, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji turės valdyti, dydį. |
2. Nacionalinė agentūra atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant jos valdomus veiksmus, kaip nustatyta šio reglamento 22 straipsnyje nurodytose darbo programose, laikantis Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto.
3. Nacionalinė agentūra turi visiems Programos sektoriams aprėpti reikiamų ekspertinių žinių. Jei valstybė narė arba Programos asocijuotoji trečioji valstybė turi daugiau nei vieną nacionalinę agentūrą, tos nacionalinės agentūros kartu turi turėti reikiamų ekspertinių žinių visiems Programos sektoriams aprėpti.
4. Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 5 punkte, pasirašius dotacijos susitarimą, kaip nustatyta Komisijos atitinkamam Programos veiksmui.
5. Nacionalinė agentūra kasmet pagal Finansinio reglamento 155 straipsnį savo nacionalinei institucijai ir Komisijai teikia ataskaitą. Nacionalinė agentūra atsako už atsižvelgimą į Komisijos pastabas, pateiktas išanalizavus metinį valdymo pareiškimą ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie jį.
6. Nacionalinė agentūra, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo, neperduoda trečiajai šaliai jokių jai pavestų su Programa ar biudžeto vykdymu susijusių uždavinių. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakinga už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.
7. Jeigu nacionalinės agentūros įgaliojimai atšaukiami, ta nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už jos sutartinių prievolių Programos dotacijos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tos prievolės bus perduotos naujai nacionalinei agentūrai.
8. Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su 2014–2020 m. programa ir tebegaliojančių prasidėjus Programai, valdymą ir užbaigimą.
28 straipsnis
Europos Komisija
1. Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais 26 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos jai pateiktu ex ante atitikties vertinimu, nacionalinės agentūros metiniu valdymo pareiškimu ir nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie jį, deramai atsižvelgdama į nacionalinės institucijos kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.
2. Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, nurodytą 26 straipsnio 3 dalyje, per du mėnesius pritaria, su tam tikromis išlygomis pritaria arba nepritaria nacionalinės agentūros skyrimui. Komisija neužmezga sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol nepritarta ex ante atitikties vertinimui. Jeigu pritariama su išlygomis, Komisija savo sutartiniuose santykiuose su nacionaline agentūra gali taikyti proporcingas atsargumo priemones.
3. Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas Programai įgyvendinti:
a) |
atitinkamos valstybės narės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiksmams, kurių valdymas patikėtas nacionalinei agentūrai, įgyvendinti; |
b) |
finansinį įnašą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems Programos valdymo uždavinių įgyvendinimui remti ir nustatomą remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, kurios patikėtos nacionalinei agentūrai, suma; |
c) |
jei aktualu, papildomas lėšas 7 straipsnio d punkte, 11 straipsnio d punkte ir 14 straipsnio c punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti. |
4. Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.
5. Įvertinusi metinį valdymo pareiškimą ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie jį, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.
6. Jeigu Komisija metinį valdymo pareiškimą ar nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie jį laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra nepakankamai atsižvelgia į Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių atsargumo ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, vadovaujantis Finansinio reglamento 131 straipsniu.
7. Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis agentūromis, užtikrina, kad šiai Programai įgyvendinti taikomos procedūros būtų nuoseklios ir paprastos ir kad informacija būtų aukštos kokybės. Šiuo atžvilgiu, siekiant užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir visose Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, rengiami reguliarūs nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžiai.
8. Komisija užtikrina, kad informacinių technologijų sistemos, būtinos 3 straipsnyje nustatytiems Programos tikslams įgyvendinti, visų pirma taikant netiesioginį valdymą, būtų kuriamos tinkamai ir laiku, ir taip, kad būtų lengvai prieinamos ir patogios naudoti. Programa remiamas tokių informacinių technologijų sistemų kūrimas, eksploatavimas ir priežiūra.
29 straipsnis
Nepriklausoma audito įstaiga
1. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia audito nuomonę apie metinį valdymo pareiškimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalyje. Ši nuomonė – bendro užtikrinimo pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį pagrindas.
2. Nepriklausoma audito įstaiga:
a) |
turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą; |
b) |
užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais; |
c) |
užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su teisės subjektu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso; visų pirma nepriklausoma audito įstaiga yra funkciškai nepriklausoma nuo teisės subjekto, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. |
3. Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia audito nuomonei apie nacionalinės agentūros metiniam valdymo pareiškimui parengti.
30 straipsnis
Kontrolės sistemos principai
1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingas patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.
2. Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūros kontrolę. Ji nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.
3. Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų, vykdančių veiksmus, kuriuos kaip numatyta darbo programose ji valdo, kaip nurodyta 22 straipsnyje, kontrolę. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.
4. Nacionalinėms agentūroms pervestų Programos lėšų atžvilgiu Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši dalis netaikoma OLAF atliekamiems tyrimams.
31 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
Jei programos veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.
XI SKYRIUS
PAPILDOMUMAS
32 straipsnis
Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas
1. Įgyvendinant Programą siekiama užtikrinti jos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su kita atitinkama Sąjungos politika, programomis ir fondais, ypač su tais, kurie yra susiję su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.
2. Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Programą, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal kitą Sąjungos programą, jei įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.
3. Pagal 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento 73 straipsnio 4 dalį projektų pasiūlymams gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“, jei jiems pagal šią Programą suteiktas pažangumo ženklas, nes jie atitinka visas šias sąlygas:
a) |
jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal šią programą; |
b) |
jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus; |
c) |
jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus tik dėl biudžeto apribojimų. |
XII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos trukmės laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
34 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Kai tikslinga, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
35 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
36 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, prie Programos.
3. Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu ir nukrypstant nuo to reglamento 193 straipsnio 4 straipsnio, finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais pagal šį reglamentą remiama veikla ir 2021 m. patirtos pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo įgyvendinta ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką. Dotacijos susitarimai dėl 2021 finansinių metų dotacijų veiklai išimties tvarka gali būti pasirašyti per šešis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios.
4. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 17 straipsnio 7 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.
5. Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina nekliudomą perėjimą nuo veiksmų, įgyvendintų pagal 2014–2020 m. programą, prie naujų pagal Programą įgyvendintinų veiksmų.
37 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkė
A. P. ZACARIAS
(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 194.
(2) OL C 168, 2019 5 16, p. 49.
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 108, 2021 3 26, p. 965) ir 2021 m. balandžio 13 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(4) OL C 428, 2017 12 13, p. 10.
(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).
(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 31.
(7) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).
(8) 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).
(9) OL C 456, 2018 12 18, p. 1.
(10) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695 dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių, kuriuo panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).
(11) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (OL L 394, 2006 12 30, p. 5).
(12) 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacija – Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas (OL C 199, 2011 7 7, p. 1).
(13) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).
(14) 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).
(15) 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (OL C 444, 2018 12 10, p. 1).
(16) 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1).
(17) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.
(18) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
(19) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 1.
(20) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(22) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(23) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(24) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(25) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(26) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(27) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(28) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(29) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(30) Visų pirma bendra geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistema („Europass“); Europos kvalifikacijų sandara (EQF); Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET); Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET); Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS); Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registras (EQAR); Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija (ENQA); Europos regiono informacijos centrų ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų Europos Sąjungoje tinklas ir „Euroguidance“ tinklai.
I PRIEDAS
II, III IR IV SKYRIUJE IŠDĖSTYTŲ VEIKSMŲ APRAŠYMAS
1. 1 PAGRINDINIS VEIKSMAS. MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS
1.1. |
Mobilumas mokymosi tikslais – trumpalaikis arba ilgalaikis, grupinis arba individualus mobilumas, susijęs su įvairiomis teminėmis sritimis ir studijų dalykais, įskaitant į ateitį orientuotas sritis, pavyzdžiui, skaitmeninę sritį, klimato kaitą, švarią energiją ir dirbtinį intelektą. |
1.2. |
Jaunimo dalyvavimo veikla – veikla, kuria siekiama padėti jaunimui įsitraukti ir mokytis dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinti informuotumą apie Europos bendras vertybes ir puoselėti jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų dialogą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. |
1.3. |
„Discover EU“ – savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo veikla, pasižyminti stipriu mokymosi komponentu ir įtraukiu aspektu, kurią sudaro mokymosi patirtis ir kelionės po Europą, siekiant puoselėti priklausymo Sąjungai jausmą ir sudaryti sąlygas dalyviams atrasti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę. |
2. 2 PAGRINDINIS VEIKSMAS. ORGANIZACIJŲ IR INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
2.1. |
Bendradarbiavimo partnerystė – įvairi bendradarbiavimo veikla, kurią bendrai vykdo įvairių šalių organizacijos ir institucijos, visų pirma siekdamos keistis naujomis idėjomis bei praktika ir jas vystyti, dalytis praktika ir metodais ir juos nagrinėti ir plėtoti bei stiprinti tinklo partnerius. Šis veiksmas apima nedidelio masto partnerystes, specialiai skirtas puoselėti platesnes ir įtraukesnes galimybes dalyvauti programoje vykdant veiklą, kuriai numatomos mažesnės dotacijų sumos, trumpesnė trukmė ir paprastesni administraciniai reikalavimai. |
2.2. |
Partnerystės, kuriomis siekiama meistriškumo – švietimo bei mokymo įstaigų ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų įvairūs partnerystės projektai ir tinklai, kuriais siekiama puoselėti meistriškumą ir stiprinti tarptautinį aspektą, bei vystyti ilgalaikes strategijas siekiant sisteminiu lygmeniu gerinti kokybę visose švietimo ir mokymo srityse, visų pirma taikant bendrai vystomą novatorišką praktiką ir pedagoginius metodus, aukštus integruoto mobilumo lygius ir skiriant ypač didelį dėmesį tarpdalykiškumui, būtent:
2.2 punkte nurodytu veiksmu taip pat gali būti remiami partnerystės projektai ir aljansai, kuriais siekiama propaguoti meistriškumą bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo srityse. |
2.3. |
Inovacijų partnerystės – partnerystės švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse, kuriomis siekiama vystyti novatorišką praktiką, būtent:
|
2.4. |
Pelno nesiekiantys sporto renginiai – renginiai, organizuojami arba vienoje šalyje, arba tuo pačiu metu keliose šalyse, siekiant didinti informuotumą apie sporto vaidmenį įvairiose srityse, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, lygių galimybių ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo srityse. |
2.5. |
Interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės švietimo ir mokymo bei jaunimo srityse. |
3. 3 PAGRINDINIS VEIKSMAS. POLITIKOS PLĖTOTĖS IR BENDRADARBIAVIMO RĖMIMAS
3.1. |
Sąjungos švietimo ir mokymo bendros ir sektorinės politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas; tai yra įvairi veikla, kuria siekiama įkvėpti ir remti švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių politiką ir strategijas, įskaitant Europos politikos darbotvarkes ir strategijas įvairiuose švietimo sektoriuose, jaunimo ir sporto srityse, įskaitant veiklą, kuria remiamas bendradarbiavimas politikos klausimais Europos lygmeniu; parama politikos eksperimentavimui Europos lygmeniu, parama veiklai, kuria siekiama reaguoti į kylančius iššūkius įvairiose teminėse srityse ir parama žinių rinkimui, įskaitant apklausas ir tyrimus. |
3.2. |
Sąjungos priemonių, kuriomis puoselėjama kompetencijų, įgūdžių ir kvalifikacijų kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, rėmimas, įskaitant veiklą, kuria siekiama: palengvinti kreditų perkėlimą, puoselėti kokybės užtikrinimą, propaguoti neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimą, įskaitant įgūdžių valdymą ir orientavimą, remti atitinkamas įstaigas, tinklus ir priemones, palengvinančias mainus skaidrumo ir pripažinimo srityje. |
3.3 |
Dialogas politikos klausimais švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse ir bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant įvairią veiklą, pavyzdžiui, konferencijas ir kitų rūšių renginius, paramą bendradarbiavimui su tarptautinėmis organizacijomis bei paramą ES Jaunimo dialogui, Sąjungos masto tinklų ir europinių organizacijų, siekiančių bendro Sąjungos intereso, veikimui. |
3.4. |
Priemonės, kuriomis prisidedama prie aukštos kokybės ir įtraukaus Programos įgyvendinimo, įskaitant paramą veiklai ir įstaigoms, pavyzdžiui, išteklių centrams, informaciniams tinklams ir mokymo bei bendradarbiavimo veiklai, kuriais gerinamas programos įgyvendinimas, didinami nacionalinių agentūrų pajėgumai ir stiprinamas strateginis įgyvendinimas, taip pat buvusių programos „Erasmus+“ dalyvių ir kitų populiarintojų pasitelkimas kaip pozityvių sektinų pavyzdžių. |
3.5. |
Bendradarbiavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir parama kitų sričių Sąjungos politikai, įskaitant paramą veiklai, kuria puoselėjama sinergija ir papildomumas su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis priemonėmis ir bendradarbiavimo su tokias priemones įgyvendinančiomis struktūromis propagavimą. |
3.6. |
Informacijos skleidimo ir informuotumo didinimo veikla, kuria siekiama informuoti piliečius ir organizacijas apie programą „Erasmus+“ ir Sąjungos politiką švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse. |
4. „JEAN MONNET“ VEIKSMAI
4.1. |
„Jean Monnet“ veiksmais aukštojo mokslo srityje remiamos aukštojo mokslo institucijos Europoje ir už jos ribų, pasitelkiant „Jean Monnet“ modulius, pirmininkus ir kompetencijos centrus, bei „Jean Monnet“ projektus ir tinklaveikos veiklą. |
4.2. |
„Jean Monnet“ veiksmai kitose švietimo ir mokymo srityse – veikla, kuria siekiama propaguoti žinias Sąjungos klausimais švietimo ir mokymo įstaigose, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo įstaigose ir profesinio rengimo ir mokymo institutuose. |
4.3. |
Parama 8 straipsnio c punkte nurodytoms paskirtosioms įstaigoms. |
II PRIEDAS
RODIKLIAI
Kiekybinių rodiklių vertės suskirstomos, kai tikslinga, pagal šalį, lytį ir veiksmo rūšį bei veiklą.
1. |
Stebėsenos sritys
|
2. |
Vertinimo aspektai
|