(1)

šiuo reglamentu siekiama užtikrinti sklandų bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą atviroje ir demokratinėje visuomenėje sprendžiant netinkamo prieglobos paslaugų naudojimo teroristiniais tikslais klausimą ir prisidedant prie viešojo saugumo Sąjungoje. Reikėtų pagerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą didinant teisinį tikrumą prieglobos paslaugų teikėjų atžvilgiu ir naudotojų pasitikėjimą internetine aplinka, taip pat stiprinant saviraiškos laisvės, be kita ko, laisvės gauti ir perduoti informaciją bei idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje, apsaugą ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo apsaugą;

(2)

reguliavimo priemonės, skirtos teroristinio turinio sklaidos internete klausimui spręsti, turėtų būti papildytos valstybių narių strategijomis, skirtomis kovai su terorizmu, įskaitant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo stiprinimą, alternatyvių ir atsvaros naratyvų bei kitų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama sumažinti teroristinio poveikio internete poveikį ir pažeidžiamumą jo atžvilgiu, plėtojimą, taip pat investavimą į socialinį darbą, deradikalizacijos iniciatyvas ir bendradarbiavimą su paveiktomis bendruomenėmis siekiant radikalizacijos visuomenėje tvarios prevencijos;

(3)

teroristinio turinio internete klausimui, kuris yra platesnės neteisėto turinio internete problemos dalis, spręsti reikia derinti teisėkūros, ne teisėkūros ir savanoriškas priemones, grindžiamas institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimu, visapusiškai gerbiant pagrindines teises;

(4)

internete aktyviai veikiantys prieglobos paslaugų teikėjai, jungdami verslą bei piliečius ir sudarydami palankesnes sąlygas viešoms diskusijoms ir informacijos, nuomonių bei idėjų sklaidai ir gavimui, skaitmeninėje ekonomikoje atlieka esminį vaidmenį ir taip reikšmingai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje. Vis dėlto, kai kuriais atvejais prieglobos paslaugų teikėjų paslaugomis neteisėtos veiklos vykdymo tikslais piktnaudžiauja trečiosios šalys. Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad tomis paslaugomis naudojasi teroristinės grupės ir jų rėmėjai, kad skleistų internete teroristinį turinį siekiant perduoti savo idėjas, radikalizuotų bei verbuotų sekėjus ir sudarytų palankesnes sąlygas teroristinei veiklai ir jai vadovautų;

(5)

teroristinio turinio buvimas internete nėra vienintelis veiksnys, tačiau pasitvirtino tai, kad jis skatina individų radikalizaciją, kuri gali vesti prie teroro aktų, ir todėl turi rimtų neigiamų padarinių naudotojams, piliečiams bei visai visuomenei, taip pat internetinių paslaugų teikėjams, teikiantiems prieglobą tokiam turiniui, nes jis kenkia jų naudotojų pasitikėjimui ir daro žalą jų verslo modeliams. Atsižvelgiant į svarbų prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenį ir jų turimas su teikiamomis paslaugomis susijusias technologines priemones ir pajėgumus, jiems tenka ypatinga socialinė atsakomybė apsaugoti savo paslaugas nuo teroristų piktnaudžiavimo ir spręsti teroristinio turinio, skleidžiamo internete naudojantis jų paslaugomis, klausimą tuo pat metu atsižvelgiant į pagrindinę saviraiškos laisvės, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją bei idėjas atviroje ir demokratinėje visuomenėje, svarbą;

(6)

Sąjungos lygmens pastangos kovoti su teroristiniu turiniu internete pradėtos 2015 m. savanoriško valstybių narių ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimo sistemos pagrindu. Tas pastangas reikia papildyti aiškia teisėkūros sistema, kad būtų galima dar labiau sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete ir tinkamai spręsti šią sparčiai besivystančią problemą. Siekiama, kad teisėkūros sistema būtų grindžiama savanoriškomis pastangomis, kurios buvo sustiprintos Komisijos rekomendacija (ES) 2018/334 (3), ir atsilieptų į Europos Parlamento raginimą sugriežtinti priemones, skirtas neteisėto ir žalingo turinio internete klausimo sprendimui, laikantis Europos Pralamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB (4) sukurtos horizontalios sistemos ir į Europos Vadovų Tarybos raginimą gerinti turinio, kuriuo kurstoma vykdyti teroro aktus, internete aptikimą ir šalinimą;

(7)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Direktyvos 2000/31/EB taikymui. Visų pirma bet kokios priemonės, kurių, laikydamasis šio reglamento, imasi prieglobos paslaugų teikėjas, įskaitant bet kokias konkrečias priemones, neturėtų vesti prie to, kad tas prieglobos paslaugų teikėjas prarastų galimybę pasinaudoti ta direktyva numatytu atleidimu nuo atsakomybės. Be to, šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinių institucijų ir teismų įgaliojimams nustatyti prieglobos paslaugų teikėjų atsakomybę, kai netenkinamos toje direktyvoje nustatytos atleidimo nuo atsakomybės sąlygos;

(8)

šio reglamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (5) kolizijos atveju nuostatų, kuriomis reglamentuojamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a punkte, atžvilgiu, viršenybę turėtų turėti Direktyva 2010/13/ES. Tai neturėtų daryti poveikio šiame reglamente nustatytoms pareigoms, visų pirma dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pareigoms;

(9)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, skirtos spręsti klausimą, susijusį su piktnaudžiavimu prieglobos paslaugomis siekiant skleisti teroristinį turinį internete ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą. Tomis taisyklėmis turėtų būti visapusiškai gerbiamos Sąjungoje saugomos pagrindinės teisės, visų pirma tos pagrindinės teisės, kurios yra garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija);

(10)

šiuo reglamentu siekiama prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo tuo pačiu metu nustatant adekvačias ir patikimas apsaugos priemonės, kad būtų apsaugotos įvairios pagrindinės teisės, be kita ko, teisė į privatų gyvenimą, į asmens duomenų apsaugą, į saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę gauti ir perduoti informaciją, laisvė užsiimti verslu ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Be to, draudžiama bet kokia diskriminacija. Kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų imtis priemonių, kurios būtinos, tinkamos ir proporcingos demokratinėje visuomenėje, atsižvelgdamos į ypatingą saviraiškos ir informacijos laisvės bei žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo – pliuralistinės ir demokratinės visuomenės kertinių akmenų ir vertybių, kuriomis Sąjunga yra grindžiama, – svarbą. Priemonės, kuriomis daromas poveikis saviraiškos ir informacijos laisvei, turėtų būti griežtai tikslinės, t. y. jomis turi būti sprendžiamas teroristinio turinio sklaidos internete klausimas tuo pačiu metu gerbiant teisę teisėtais būdais gauti ir perduoti informaciją, atsižvelgiant į esminį prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas viešoms diskusijoms ir faktų, nuomonių ir idėjų sklaidai ir gavimui vadovaujantis teise. Veiksmingos priemonės spręsti teroristinio turinio internete klausimą ir saviraiškos ir informacijos laisvės apsauga yra ne vienas kitam prieštaraujantys, o vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai;

(11)

siekiant geriau išaiškinti veiksmus, kurių turi imtis prieglobos paslaugų teikėjai ir kompetentingos institucijos, kad būtų sprendžiamas teroristinio turinio sklaidos internete klausimas, šiuo reglamentu prevenciniais tikslais turėtų būti nustatyta termino „teroristinis turinys“ apibrėžtis, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (6) pateiktas atitinkamų nusikaltimų apibrėžtis. Atsižvelgiant į poreikį spręsti žalingiausios teroristinės propagandos internete klausimą, ta apibrėžtis turėtų apimti medžiagą, kuria kurstoma arba raginama vykdyti teroristinius nusikaltimus ar prisidėti prie jų vykdymo arba raginama dalyvauti teroristinės grupės veikloje ar šlovinama teroristinė veikla, be kita ko, medžiagą, kurioje vaizduojamas teroristinis išpuolis. Į apibrėžtį taip turėtų būti įtraukta medžiaga, kurioje pateikiamos instrukcijos, kaip gaminti ar naudoti sprogmenis, šaunamuosius ar kitus ginklus arba kenksmingas ar pavojingas medžiagas, taip pat chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) medžiagas, arba kiti konkretūs metodai ar technikos, įskaitant taikinių pasirinkimą, siekiant vykdyti ar prisidėti prie teroristinių nusikaltimų vykdymo. Tokia medžiaga apima tekstą, atvaizdus, garso ir vaizdo įrašus, taip pat tiesioginį teroristinių nusikaltimų transliavimą, kuriais sukeliamas pavojus, kad gali būti įvykdyti kiti tokie nusikaltimai. Vertindami, ar medžiaga yra laikytina teroristiniu turiniu, kaip tai suprantama šiame reglamente, kompetentingos institucijos ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip pareiškimų pobūdis ir formuluotė, kontekstą, kuriame buvo paskelbti pareiškimai, ir jų potencialą žalingų padarinių žmonių saugos ir saugumo atžvilgiu. Tai, kad medžiagą parengė į Sąjungos sąrašą įtrauktas su teroro aktais susijęs asmuo, grupė ar subjektas, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, ta medžiaga yra jam priskirtina ar skleidžiama jo vardu turėtų būti svarbus vertinimo veiksnys;

(12)

švietimo, žurnalistikos, meno ar mokslinių tyrimų tikslais arba informuotumo apie kovą su teroristine veikla didinimo tikslais skleidžiama medžiaga neturėtų būti laikoma teroristiniu turiniu. Nustatant, ar turinio teikėjo pateikta medžiaga laikoma teroristiniu turiniu, kaip apibrėžta šiame reglamente, turėtų būti atsižvelgiama visų pirma į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, ir menų bei mokslo laisvę. Ypač tais atvejais, kai turinio teikėjas turi redakcinę atsakomybę, bet kokiu sprendimu dėl paskleistos medžiagos pašalinimo turėtų būti atsižvelgiama į spaudos ar žiniasklaidos reglamentavimu nustatytus žurnalistikos standartus pagal Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją. Be to, radikalių, poleminių ar prieštaringų nuomonių reiškimas viešai diskutuojant opiais politiniais klausimais taip pat neturėtų būti laikomas teroristiniu turiniu;

(13)

siekiant veiksmingai spręsti teroristinio turinio sklaidos internete klausimą, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamas asmenų privatus gyvenimas, šis reglamentas turėtų būti taikomas informacinės visuomenės paslaugų, kurias teikiant paprašius paslaugos naudotojo informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei, teikėjams, nepriklausomai nuo to, ar tokios informacijos ir medžiagos saugojimas ir sklaida visuomenei yra vien techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Sąvoka „saugojimas“ turėtų būti suprantama kaip duomenų laikymas fizinio ar virtualaus serverio atmintyje. Todėl „paprasto perdavimo kanalo“ arba „spartinančios atmintinės“ paslaugų, taip pat kitų paslaugų, teikiamų kituose interneto infrastruktūros lygmenyse, kurios neapima saugojimo, teikėjai, pavyzdžiui, registrai ir registrų tarnybos, taip pat domenų vardų sistemų (DNS), mokėjimo ar apsaugos nuo paskirstytojo paslaugos trikdymo (DdoS) paslaugų teikėjai neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(14)

sąvoka „sklaida visuomenei“ turėtų apimti informacijos pateikimą galimam neribotam asmenų skaičiui, t. y. kad informacija būtų lengvai prieinama naudotojams apskritai, kai nereikalaujama tolesnių turinio teikėjo veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys faktiškai turi prieigą prie atitinkamos informacijos. Atitinkamai, kai dėl prieigos prie informacijos reikia registruotis ar prisijungti prie naudotojų grupės, turėtų būti laikoma, kad ta informacija yra skleidžiama visuomenei tik tuo atveju, kai prieigos prie informacijos prašantys naudotojai yra automatiškai registruojami arba jiems suteikiamas leidimas be žmogaus priimamo sprendimo ar atrankos, kam suteikti prieigą. Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 (7) 2 straipsnio 5 punkte, pavyzdžiui, el. laiškai arba privačių žinučių paslaugos neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Turėtų būti laikoma, kad informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei, kaip tai suprantama šiame reglamente, tik tuomet, kai tokia veikla vykdoma gavus tiesioginį turinio teikėjo prašymą. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas teikėjams, teikiantiems tokias paslaugas, kaip debesijos infrastruktūra, kurios teikiamos kitų šalių nei turinio teikėjai prašymu ir pastarieji tik netiesiogiai gauna naudos. Šis reglamentas turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos, dalijimosi vaizdo, atvaizdų ir garso medžiaga paslaugų teikėjams, taip pat keitimosi rinkmenomis paslaugoms ir kitoms debesijos paslaugoms tiek, kiek tos paslaugos naudojamos siekiant užtikrinti, kad saugoma informacija būtų prieinama visuomenei tiesioginiu turinio teikėjo prašymu. Jei prieglobos paslaugų teikėjas siūlo kelias paslaugas, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik paslaugoms, kurios patenka į jo taikymo sritį;

(15)

teroristinis turinys dažnai skleidžiamas visuomenei per paslaugas, kurias teikia trečiosiose valstybėse įsisteigę prieglobos paslaugų teikėjai. Siekiant apsaugoti naudotojus Sąjungoje ir užtikrinti, kad visiems skaitmeninėje bendrojoje rinkoje veikiantiems prieglobos paslaugų teikėjams būtų taikomi tokie patys reikalavimai, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems Sąjungoje siūlomų atitinkamų paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pagrindinės veiklos vykdymo vietos valstybės. Turėtų būti laikoma, kad prieglobos paslaugų teikėjas siūlo paslaugas Sąjungoje, jeigu jis sudaro sąlygas fiziniams ar juridiniams asmenims naudotis jo teikiamomis paslaugomis vienoje ar daugiau valstybių narių ir turi esminį ryšį su ta valstybe nare ar tomis valstybėmis narėmis;

(16)

esminis ryšys su Sąjunga turėtų egzistuoti, jei prieglobos paslaugų teikėjo veiklos vykdymo vieta yra Sąjungoje, jo paslaugomis naudojasi didelis naudotojų skaičius vienoje ar daugiau valstybių narių arba jis vykdo tikslinę veiklą vienos ar daugiau valstybių narių atžvilgiu. Tikslinės veiklos vykdymas vienos ar daugiau valstybių narių atžvilgiu turėtų būti nustatomas remiantis visomis susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius kaip kalba ar valiuta, kuri paprastai naudojama atitinkamoje valstybėje narėje, arba galimybė užsakyti prekes ar paslaugas iš tokios valstybės narės. Toks tikslinės veiklos vykdymas taip pat galėtų būti siejamas su galimybe atitinkamoje nacionalinėje taikomųjų programų parduotuvėje įsigyti taikomąją programą, su vietos reklamos rodymu arba reklamos rodymu bendrai atitinkamoje valstybėje narėje naudojama kalba, arba su ryšių su klientais valdymu, pavyzdžiui, aptarnaujant klientus bendrai toje valstybėje narėje naudojama kalba. Laikytina, kad egzistuoja esminis ryšys, ir tais atvejais, jei prieglobos paslaugų teikėjas susieja savo veiklą su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (8) 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Vien prieiga prie prieglobos paslaugų teikėjo interneto svetainės, e. pašto adreso ar kitų kontaktinių duomenų vienoje ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į kitus kriterijus, neturėtų būti laikoma esminiu ryšiu. Be to, paslaugos teikimas, vien siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/302 (9) nustatyto draudimo diskriminuoti, vien tuo pagrindu neturėtų būti laikomas esminiu ryšiu su Sąjunga;

(17)

reikėtų suderinti procedūras ir pareigas, susijusias su nurodymais pašalinti turinį, kuriais reikalaujama, kad prieglobos paslaugų teikėjai pašalintų teroristinį turinį arba panaikintų prieigą prie jo, kompetentingoms institucijoms atlikus vertinimą. Atsižvelgiant į teroristinio turinio sklaidos tarp internetinių paslaugų greitį, turėtų būti nustatyta prieglobos paslaugų teikėjų pareiga užtikrinti, kad teroristinis turinys, nurodytas nurodyme pašalinti turinį, per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo būtų pašalintas arba visose valstybėse narėse būtų panaikinta prieiga prie jo. Išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus, kompetentinga institucija prieglobos paslaugų teikėjui turėtų pateikti informaciją apie procedūras ir taikytinus terminus ne mažiau kaip 12 valandų prieš tam prieglobos paslaugų teikėjui pirmą kartą išduodama nurodymą pašalinti turinį. Tinkamai pagrįsti skubos atvejai atsiranda, kai pašalinus teroristinį turinį arba panaikinus prieigą prie jo, praėjus daugiau nei vienai valandai po nurodymo pašalinti turinį gavimo, būtų padaryta didelė žala, pavyzdžiui, neišvengiamos grėsmės asmens gyvybei ar fizinei neliečiamybei atvejais, arba, kai tokiu turiniu atvaizduojami vykstantys įvykiai, kurie baigiasi žala asmens gyvybei ar fizinei neliečiamybei. Kompetentinga institucija turėtų nustatyti, ar atvejai laikytini skubos atvejais, ir tinkamai pagrįsti savo sprendimą nurodyme pašalinti turinį. Jei prieglobos paslaugų teikėjas negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį per vieną valandą nuo jo gavimo dėl force majeure priežasčių ar todėl, kad tai neįmanoma de facto, be kita ko, dėl objektyviai pagrįstų techninių ar operacinių priežasčių, jis turėtų kuo greičiau informuoti nurodymą išdavusią kompetentingą instituciją ir įvykdyti nurodymą pašalinti turinį, kai tik padėtis bus išspręsta;

(18)

nurodyme pašalinti turinį turėtų būti pateikiamas motyvų pareiškimas, kuriuo turinys, kuris turi būti pašalintas arba prieiga prie kurio turi būti panaikinta, pripažįstamas teroristiniu turiniu, ir turėtų būti pateikiama pakankamai informacijos to turinio buvimo vietai nustatyti, nurodant tikslų universalųjį ištekliaus adresą (URL) ir prireikus bet kurią kitą papildomą informaciją, pavyzdžiui, atitinkamo turinio ekrano kopiją. Tas motyvų pareiškimas prieglobos paslaugų teikėjui ir, galiausiai, turinio teikėjui, turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti teismine tvarka. Pateiktais motyvais neturėtų būti viešinama neskelbtina informacija, kuri galėtu pakenkti vykstančiam tyrimui;

(19)

kompetentinga institucija nurodymą pašalinti turinį turėtų pateikti tiesiogiai prieglobos paslaugų teikėjo šio reglamento tikslais paskirtam ar įsteigtam kontaktiniam centrui bet kokiomis elektroninėmis priemonėmis, kuriomis galima atgaminti rašytinį įrašą tokiomis sąlygomis, kuriomis prieglobos paslaugų teikėjas galėtų nustatyti nurodymo autentiškumą, įskaitant tikslią jo išsiuntimo ir gavimo datą bei laiką; tai gali būti, pavyzdžiui, saugus e. paštas ar platformos arba kiti saugūs kanalai, įskaitant prieglobos paslaugų teikėjo užtikrinamus kanalus, laikantis asmens duomenų apsaugos Sąjungos teisės. Tą reikalavimą turėtų būti galima patenkinti naudojantis, inter alia, kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (10). Jei prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta yra ar jo teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei nurodymą išdavusios kompetentingos institucijos valstybė narė, nurodymo pašalinti turinį kopija tuo pačiu metu turėtų būti pateikta tos valstybės narės kompetentingai institucijai;

(20)

valstybė narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę patikrinti kitos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą nurodymą pašalinti turinį, kad nustatytų, ar juo šiurkščiai ar akivaizdžiai pažeidžiamas šis reglamentas ar Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės. Tiek turinio teikėjas, tiek prieglobos paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę prašyti tokio valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugų teikėjo pagrindinė veiklos vykdymo vieta arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs teisinis atstovas, kompetentingos institucijos tikrinimo. Jei toks prašymas pateikiamas, ta kompetentinga institucija turėtų priimti sprendimą dėl to, ar nurodymu pašalinti turinį padaromas toks pažeidimas. Jei tuo sprendimu nustatomas toks pažeidimas, nurodymas pašalinti turinį turėtų netekti teisinio poveikio. Tikrinimas turėtų būti atliekamas sparčiai, siekiant užtikrinti, kad per klaidą pašalintas turinys arba panaikinta prieiga būtų atstatytas kaip įmanoma greičiau;

(21)

prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, turėtų, jei turi nuostatus ir sąlygas, įtraukti į juos nuostatas, skirtas spręsti netinkamo jų paslaugų naudojimo teroristinio turinio sklaidai visuomenei klausimą. Jie tas nuostatas turėtų taikyti stropiai, skaidriai, proporcingai ir nediskriminuojamai;

(22)

atsižvelgiant į problemos aprėptį ir spartą, kuri yra būtina norint veiksmingai identifikuoti ir pašalinti teroristinį turinį, veiksmingos ir proporcingos konkrečios priemonės yra esminis teroristinio turinio internete klausimo sprendimo elementas. Siekdami sumažinti teroristinio turinio prieinamumą savo paslaugose, prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, turėtų nustatyti konkrečias priemones, atsižvelgdami į riziką ir teroristinio turinio poveikio lygį bei poveikį trečiųjų šalių teisėms ir visuomenės interesui gauti informaciją. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nustatyti, kokios tinkamos, veiksmingos bei proporcingos konkrečios priemonės turėtų būti nustatytos norint identifikuoti ir pašalinti teroristinį turinį. Konkrečios priemonės galėtų apimti tinkamas technines ar operacines priemones ar pajėgumus, pavyzdžiui, aprūpinimą darbuotojais ar technines priemones identifikuoti ir skubiai pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie teroristinio turinio, mechanizmus, skirtus naudotojams pranešti apie įtariamą teroristinį turinį arba jį pažymėti, arba bet kurias kitas priemones, kurias prieglobos paslaugų teikėjas laiko tinkamomis ir veiksmingomis siekiant spręsti teroristinio turinio pateikimo naudojantis jo paslaugomis klausimą;

(23)

nustatydami konkrečias priemones, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad būtų išsaugota naudotojų teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę bei žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, kaip saugomi pagal Chartiją. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų ne tik laikytis teisėje, įskaitant asmens duomenų apsaugos teisės aktus, nustatytų reikalavimų, bet ir veikti apdairiai ir įgyvendinti apsaugos priemones, kai tinkama, įskaitant žmogaus atliekamą priežiūrą ir patikrinimus, jei jų reikia, kad būtų išvengta netyčinio ar per klaidą padaryto sprendimo, dėl kurio pašalinamas turinys, kuris nėra teroristinis, arba panaikinama prieiga prie jo;

(24)

prieglobos paslaugų teikėjas kompetentingai institucijai turėtų teikti ataskaitas apie nustatytas konkrečias priemones, kad ta institucija galėtų nustatyti, ar priemonės yra veiksmingos bei proporcingos ir, jeigu yra naudojamos automatizuotos priemonės, ar prieglobos paslaugų teikėjas turi būtinus žmogaus atliekamos priežiūros ir patikrinimų pajėgumus. Vertindamos priemonių veiksmingumą bei proporcingumą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į svarbius rodiklius, įskaitant prieglobos paslaugų teikėjo gautų nurodymų pašalinti turinį skaičių, prieglobos paslaugų teikėjo dydį bei ekonominius pajėgumus ir jo paslaugų skleidžiant teroristinį turinį poveikį, pavyzdžiui, naudotojų skaičiaus Sąjungoje pagrindu, taip pat apsaugos priemones, nustatytas siekiant spręsti netinkamo jo paslaugų naudojimo teroristinio turinio sklaidai internete klausimą;

(25)

jei kompetentinga institucija mano, kad nustatytos konkrečios priemonės yra nepakankamos norint atsižvelgti į riziką, ji turėtų galėti reikalauti priimti papildomas tinkamas, veiksmingas ir proporcingas konkrečias priemones. Dėl reikalavimo įgyvendinti tokias papildomas konkrečias priemones neturėtų atsirasti bendra prievolė stebėti ar aktyviai domėtis faktais, kaip tai suprantama Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalyje, arba pareiga naudoti automatizuotas priemones. Tačiau prieglobos paslaugų teikėjams turėtų būti galima naudoti automatizuotas priemones, jeigu jie mano, kad tai tinkama ir būtina siekiant veiksmingai spręsti netinkamo jų paslaugų naudojimo teroristinio turinio sklaidai internete klausimą;

(26)

turėtų būti nustatyta prieglobos paslaugų teikėjų pareiga konkrečiais tikslais ir apibrėžtą būtiną laikotarpį saugoti pašalintą turinį ir susijusius duomenis. Kyla poreikis saugojimo reikalavimą taip pat taikyti susijusiems duomenims tais atvejais, kai pašalinus atitinkamą teroristinį turinį tokie duomenys būtų prarasti. Susiję duomenys gali apimti tokius duomenis kaip prenumeratoriaus duomenys, visų pirma duomenis, susijusius su turinio teikėjo tapatybe, taip pat prieigos duomenys, įskaitant turinio teikėjo naudojimosi paslauga ir prisijungimo prie ir atsijungimo nuo paslaugos datą bei laiką, kartu su interneto paslaugų teikėjo turinio teikėjui suteiktu IP adresu;

(27)

pareiga išsaugoti turinį administracinės ar teisminės peržiūros procesų tikslais yra būtina ir pagrįsta poreikio užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos turinio teikėjų, kurių turinys internete buvo pašalintas ar buvo panaikinta prieiga prie jo, teisių gynimo priemonės, ir užtikrinti, kad tas turinys būtų atstatytas, atžvilgiu, priklausomai nuo to, kokia yra tų procesų baigtis. Pareiga išsaugoti medžiagą tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais yra pagrįsta ir būtina, atsižvelgiant į galimą naudą, kurią medžiaga galėtų turėti teroristinės veiklos sutrikdymo ar prevencijos tikslais. Todėl pašalinto teroristinio turinio išsaugojimas teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais taip pat turėtų būti laikomas pagrįstu. Teroristinis turinys ir susiję duomenys turėtų būti saugomi tik laikotarpį, būtiną teisėsaugos institucijoms patikrinti tą teroristinį turinį ir nuspręsti, ar jo reikės tiems tikslams. Teroristinių nusikaltimų prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais reikalaujamas duomenų išsaugojimas turėtų būti ribojamas tik duomenis, kurie gali turėti sąsajų su teroristiniais nusikaltimais, ir todėl galėtų prisidėti prie baudžiamojo persekiojimo už teroristinius nusikaltimus ir didelės rizikos viešajam saugumui prevencijos. Jei prieglobos paslaugų teikėjai pašalina medžiagą ar panaikina prieigą prie jos, visų pirma taikydami savo pačių konkrečias priemones, jie turėtų nedelsdami informuoti kompetentingas institucijas apie turinį, kuris apima informaciją, susijusią su neišvengiama grėsme gyvybei ar įtariamu teroristiniu nusikaltimu;

(28)

siekiant užtikrinti proporcingumą, saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti šešių mėnesių, kad turinio teikėjai turėtų pakankamai laiko inicijuoti atitinkamus administracinės ar teisminės peržiūros procesus ir kad teisėsaugos institucijos galėtų gauti prieigą prie atitinkamų teroristinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui reikalingų duomenų. Tačiau kompetentingos institucijos ar teismo prašymu turėtų būti galima pratęsti tą laikotarpį tiek, kiek būtina tai atvejais, jei tie procesai inicijuojami, bet nebaigiami per tą šešių mėnesių laikotarpį. Saugojimo laikotarpio trukmė turėtų būti pakankama, kad teisėsaugos institucijos galėtų išsaugoti būtiną medžiagą, kiek tai susiję su tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu, drauge užtikrindamos pusiausvyrą su pagrindinėmis teisėmis;

(29)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis procedūrinėms garantijoms ar procedūrinėms tyrimų priemonėms, susijusioms su prieiga prie turinio ir susijusių duomenų, saugomų teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, kaip reglamentuojama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

(30)

būtina užtikrinti prieglobos paslaugų teikėjų politikos, susijusios su teroristiniu turiniu, skaidrumą, kad padidėtų jų atskaitomybė jų naudotojų atžvilgiu ir būtų sustiprintas piliečių pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka. Prieglobos paslaugų teikėjai, kurie ėmėsi veiksmų arba kurių buvo pareikalauta imtis veiksmų pagal šį reglamentą per atitinkamus kalendorinius metus, turėtų viešai paskelbti kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi teroristinio turinio identifikavimo ir šalinimo atžvilgiu;

(31)

kompetentingos institucijos turėtų viešai paskelbti kasmetines skaidrumo ataskaitas, kuriose būtų informacija apie nurodymų pašalinti turinį skaičių, atvejų, kuomet buvo nevykdomas nurodymas, skaičių, sprendimų dėl konkrečių priemonių skaičių, atvejų, kuriems taikomas administracinės ar teisminės peržiūros procesas, skaičių ir sprendimų, kuriais skiriamos sankcijos, skaičių;

(32)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 19 straipsnyje ir Chartijos 47 straipsnyje. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę į veiksmingas teisių gynimo priemones kompetentingame nacionaliniame teisme apskųsti bet kokias priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą ir kurios gali neigiamai paveikti to asmens teises. Ta teisė visų pirma turėtų apimti prieglobos paslaugų teikėjų ir turinio teikėjų galimybę veiksmingai užginčyti nurodymus pašalinti turinį ar bet kokius sprendimus, priimtus atlikus nurodymų pašalinti turinį tikrinimą pagal šį reglamentą, valstybės narės, kurios kompetentinga institucija išdavė nurodymą pašalinti turinį ar priėmė sprendimą, teisme, taip pat prieglobos paslaugų teikėjų galimybę veiksmingai užginčyti sprendimą, susijusį su konkrečiomis priemonėmis ar sankcijomis valstybės narės, kurios kompetentinga institucija priėmė tą sprendimą, teisme;

(33)

skundų procedūros yra būtina apsaugos nuo turinio internete pašalinimo ar prieigos prie jo panaikinimo per klaidą priemonė, jei toks turinys yra saugomas pagal saviraiškos ir informacijos laisvę. Todėl prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nustatyti naudotojams palankius skundų mechanizmus ir užtikrinti, kad skundai būtų nagrinėjami skubiai ir visiškai skaidriai turinio teikėjo atžvilgiu. Reikalavimas, kad prieglobos paslaugų teikėjas atstatytų turinį, kuris buvo pašalintas ar prie kurio prieiga buvo panaikinta per klaidą, neturėtų daryti poveikio prieglobos paslaugų teikėjo galimybei taikyti savo paties nustatytus nuostatus ir sąlygas;

(34)

dėl veiksmingos teisminės apsaugos pagal ES sutarties 19 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį reikalaujama, kad turinio teikėjai galėtų išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jų teikiamas turinys buvo pašalintas ar buvo panaikinta prieiga prie jo. Tuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjas turinio teikėjui turėtų pateikti informaciją, kuri leistų užginčyti pašalinimą ar prieigos panaikinimą. Priklausomai nuo aplinkybių, prieglobos paslaugų teikėjai turinį, kuris buvo pašalintas ar prieiga prie kurio buvo panaikinta, galėtų pakeisti žinute, kuria būtų nurodoma, kad turinys buvo pašalintas ar prieiga prie jo buvo panaikinta vadovaujantis šiuo reglamentu. Daugiau informacijos apie pašalinimo ar prieigos panaikinimo priežastis, taip pat apie teisių gynimo priemones, skirtas pašalinti ar panaikinti prieigą, turėtų būti pateikta gavus turinio teikėjo prašymą. Jei kompetentingos institucijos nusprendžia, kad dėl visuomenės saugumo priežasčių, be kita ko, tyrimo atveju, yra netinkama ar nenaudinga tiesiogiai pranešti turinio teikėjui apie pašalinimą ar prieigos panaikinimą, jos atitinkamai apie tai turėtų pranešti prieglobos paslaugų teikėjui;

(35)

šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas. Tai neturėtų reikšti, kad būtina steigti naują instituciją, ir turėtų būti įmanoma šiame reglamente numatytas funkcijas patikėti esamai institucijai. Šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama paskirti institucijas, kurios būtų kompetentingos išduoti nurodymus pašalinti turinį, tikrinti nurodymus pašalinti turinį, prižiūrėti konkrečias priemones ir skirti sankcijas, paliekant kiekvienai valstybei narei pačiai nuspręsti, kiek kompetentingų institucijų paskirti ir ar jos bus administracinės, teisėsaugos ar teisminės institucijos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos vykdytų savo užduotis objektyviai bei nediskriminuodamos ir neprašytų bei nepriimtų jokios kitos įstaigos nurodymų, susijusių su užduočių vykdymu pagal šį reglamentą. Tai neturėtų kliudyti vykdyti priežiūros pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Valstybės narės Komisijai turėtų pranešti apie pagal šį reglamentą paskirtas kompetentingas institucijas, o Komisija internete turėtų paskelbti registrą, kuriame butų pateikiamas kompetentingų institucijų sąrašas. Tas internetinis registras turėtų būti lengvai prieinamas, kad prieglobos paslaugų teikėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiai patikrinti nurodymų pašalinti turinį autentiškumą;

(36)

kad būtų išvengta pastangų dubliavimo ir galimo trukdymo vykdyti tyrimus ir sumažinta paveiktiems prieglobos paslaugų teikėjams tenkanti našta, kompetentingos institucijos, prieš išduodamos nurodymus pašalinti turinį, turėtų keistis informacija, koordinuoti veiklą bei bendradarbiauti viena su kita ir, kai tinkama, su Europolu. Priimdama sprendimą dėl to, ar išduoti nurodymą pašalinti turinį, kompetentinga institucija turėtų deramai atsižvelgti į bet kokį pranešimą apie trukdį interesui vykdyti tyrimą (kolizijų šalinimas). Jei kompetentingai institucijai kitos valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie esamą nurodymą pašalinti turinį, ji neturėtų išduoti nurodymo pašalinti turinį, susijusio su tuo pačiu dalyku. Įgyvendinant šio reglamento nuostatas, Europolas galėtų teikti paramą pagal savo dabartinius įgaliojimus ir esamą teisinę sistemą;

(37)

kad būtų užtikrintas veiksmingas ir pakankamai nuoseklus prieglobos paslaugų teikėjų priimtų konkrečių priemonių įgyvendinimas, kompetentingos institucijos turėtų koordinuoti veiklą bei bendradarbiauti viena su kita dėl komunikacijos su prieglobos paslaugų teikėjais nurodymų pašalinti turinį ir konkrečių priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimais. Koordinavimo bei bendradarbiavimo taip pat reikia kalbant apie kitas priemones, skirtas įgyvendinti šį reglamentą, be kita ko, sankcijų taikymo taisyklių priėmimo ir sankcijų paskyrimo atžvilgiu. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokiam koordinavimui ir bendradarbiavimui;

(38)

būtina užtikrinti, kad valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už sankcijų skyrimą, būtų visapusiškai informuota apie nurodymų pašalinti turinį išdavimą ir tolesnę prieglobos paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų kitose valstybėse narėse komunikaciją. Tuo tikslu, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamus ir saugius komunikacijos kanalus bei mechanizmus, kurie padėtų laiku pasidalyti aktualia informacija;

(39)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiai kompetentingų institucijų, taip pat jų ir prieglobos paslaugų teikėjų komunikacijai ir būtų išvengta pastangų dubliavimo, valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis Europolo parengtomis tam skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, internetinės informacijos žymėjimo valdymo taikomąja programa ar ją pakeitusiomis priemonėmis;

(40)

valstybių narių ir Europolo pranešimai pasirodė esantys veiksminga ir sparti priemonė didinti prieglobos paslaugų teikėjų informuotumą apie konkretų turinį, pateikiamą naudojantis jų paslaugomis, ir sudaryti jiems sąlygas imtis sparčių veiksmų. Tokie pranešimai turėtų būti toliau taikomi drauge su nurodymais pašalinti turinį; tie pranešimai sudaro mechanizmą, skirtą įspėti prieglobos paslaugų teikėjus apie informaciją, kuri galėtų būti laikoma teroristiniu turiniu, paliekant galimybę paslaugų teikėjams savanoriškai spręsti dėl to turinio suderinamumo su jų pačių nuostatais ir sąlygomis. Galutinį sprendimą dėl to, ar reikia pašalinti turinį, nes jis yra nesuderinamas su jų nuostatais ir sąlygomis, ir toliau priims prieglobos paslaugų teikėjas. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Europolo įgaliojimams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/794 (11). Todėl nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip draudžianti valstybėms narėms ir Europolui naudotis pranešimais kaip priemone, naudojama sprendžiant teroristinio turinio internete klausimą;

(41)

atsižvelgiant į itin rimtus tam tikro teroristinio turinio internete padarinius, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nedelsdami informuoti atitinkamos valstybės narės atitinkamas institucijas ar valstybės narės, kurioje yra įsisteigę ar turi teisinį atstovą, kompetentingas institucijas apie teroristinį turinį, sudarantį prielaidas kilti neišvengiamai grėsmei gyvybei ar įtariamam teroristiniam nusikaltimui. Siekiant užtikrinti proporcingumą, ta pareiga turėtų būti taikoma tik teroristiniams nusikaltimams, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/541 3 straipsnio 1 dalyje. Ta informavimo pareiga neturėtų reikšti, kad prieglobos paslaugų teikėjams tenka pareiga aktyviai ieškoti tokios neišvengiamos grėsmės gyvybei ar įtariamų teroristinių nusikaltimų įrodymų. Atitinkama valstybė narė turėtų būti suprantama kaip valstybė narė, turinti tų teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo jurisdikciją, remiantis nusikaltėlio ar potencialios nusikaltimo aukos pilietybe arba tiksline teroro akto vieta. Kilus abejonei, prieglobos paslaugų teikėjai turėtų galėti pateikti informaciją Europolui, kuris turėtų imtis atitinkamų tolesnių veiksmų pagal savo įgaliojimus, įskaitant tos informacijos persiuntimą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista naudotis tokia informacija siekiant imtis tiriamųjų priemonių pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

(42)

prieglobos paslaugų teikėjai turėtų paskirti ar įsteigti kontaktinius centrus, kurie sudarytų palankesnes sąlygas skubiai tvarkyti nurodymus pašalinti turinį. Kontaktiniai centrai turėtų veikti tik operaciniais tikslais. Kontaktinis centras turėtų turėti tam skirtų vidinių ar išorės subjektams pavestų priemonių, kurios leistų elektroniniu būdu teikti nurodymus pašalinti turinį, taip pat techninių ar žmogiškųjų priemonių, leidžiančių juos tvarkyti skubiai. Nėra būtina, kad kontaktinis centras būtų įsteigtas Sąjungoje. Prieglobos paslaugų teikėjas turėtų galėti laisvai naudotis esamu kontaktiniu centru šio reglamento tikslais, jei kontaktinis centras gali įvykdyti šiame reglamente numatytas funkcijas. Siekiant užtikrinti, kad teroristinis turinys būtų pašalintas arba kad prieiga prie jo būtų panaikinta per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo, prieglobos paslaugų teikėjų, susiduriančių su teroristiniu turiniu, kontaktinis centras turėtų būti prieinamas bet kuriuo metu. Informacija apie kontaktinį centrą turėtų apimti informaciją apie kalbą, kuria galima kreiptis. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieglobos paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų komunikacijai, prieglobos paslaugų teikėjai raginami komunikacijos kalba pasirinkti vieną iš Sąjungos institucijų oficialiųjų kalbų, kuria pateikiami jų nuostatai ir sąlygos;

(43)

nors nėra bendrojo reikalavimo prieglobos paslaugų teikėjams užtikrinti fizinį buvimą Sąjungos teritorijoje, yra poreikis užtikrinti, kad būtų aišku, kurios valstybės narės jurisdikcijai priskiriamos Sąjungos prieglobos paslaugų teikėjo siūlomos paslaugos. Apskritai prieglobos paslaugų teikėjas priskiriamas valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė veiklos vykdymo vieta arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, jurisdikcijai. Tai neturėtų daryti poveikio kompetencijos taisyklėms, nustatytoms nurodymų pašalinti turinį ir sprendimų, priimtų atlikus nurodymų pašalinti turinį tikrinimą pagal šį reglamentą, tikslais. Jei prieglobos paslaugų teikėjas neturi veiklos vykdymo vietos Sąjungoje ir nėra paskyręs teisinio atstovo, bet kuri valstybė narė turėtų turėti jurisdikciją ir dėl to turėtų galėti paskirti sankcijas su sąlyga, kad laikomasi ne bis in idem principo;

(44)

prieglobos paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, turėtų raštu paskirti teisinį atstovą, kad užtikrintų pareigų laikymąsi ir įgyvendinimą pagal šį reglamentą. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų galėti šio reglamento tikslais paskirti teisinį atstovą, kuris jau yra paskirtas kitais tikslais, su sąlyga, kad tas teisinis atstovas gali vykdyti šiame reglamente numatytas funkcijas. Teisinis atstovas turėtų būti įgaliotas veikti prieglobos paslaugų teikėjo vardu;

(45)

sankcijos yra būtinos siekiant užtikrinti, kad prieglobos paslaugų teikėjai veiksmingai įgyvendintų šį reglamentą. Valstybės narės turėtų priimti sankcijų, kurios gali būti administracinio ar baudžiamojo pobūdžio, taisykles, taip pat, kai tikslinga, baudų skyrimo gaires. Dėl reikalavimų nesilaikymo atskirais atvejais galėtų skiriamos sankcijos laikantis ne bis in idem ir proporcingumo principų ir užtikrinant, kad skiriant tokias sankcijas būtų atsižvelgiama į reikalavimų nesilaikymo sistemingumą. Sankcijos galėtų būti įvairių formų, įskaitant oficialius įspėjimus nedidelių pažeidimų atvejais arba finansines sankcijas už rimtesnius ar sistemingus pažeidimus. Itin griežtos sankcijos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjas sistemingai ar nuolat nevykdo reikalavimo pašalinti ar panaikinti prieigą prie teroristinio turinio per vieną valandą nuo nurodymo pašalinti turinį gavimo. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta, už kuriuos pažeidimus yra taikomos sankcijos ir kurios aplinkybės yra svarbios vertinant tokių sankcijų rūšį bei lygį. Sprendžiant, ar skirti finansines sankcijas, reikėtų tinkamai atsižvelgti į finansinius prieglobos paslaugų teikėjo išteklius. Be to, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar prieglobos paslaugų teikėjas yra startuolis, ar labai maža, mažoji arba vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (12). Atsižvelgiama į papildomas aplinkybes, pavyzdžiui į tai, ar prieglobos paslaugų teikėjo elgesys buvo objektyviai neapgalvotas ar smerktinas, ar pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo ar tyčia. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sankcijomis, paskirtomis už šio reglamento pažeidimą, nebūtų raginama šalinti medžiagą, kuri nėra teroristinis turinys;

(46)

standartinių šablonų naudojimas sudaro palankesnes sąlygas kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimui bei keitimuisi informacija, leidžiant jiems bendrauti greičiau ir veiksmingiau. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad gavus nurodymą pašalinti turinį būtų skubiai imamasi veiksmų. Šablonais sumažinamos vertimo išlaidos ir prisidedama prie aukštesnio proceso kokybės standarto. Grįžtamosios informacijos šablonai sudaro sąlygas standartizuotai keistis informacija ir yra itin svarbūs tais atvejais, kai prieglobos paslaugų teikėjai negali vykdyti nurodymų pašalinti turinį. Patvirtinti pateikimo kanalai gali garantuoti nurodymo pašalinti turinį autentiškumą, įskaitant nurodymo siuntimo ir gavimo datos bei laiko tikslumą;

(47)

tam, kad prireikus būtų galima sparčiai iš dalies pakeisti šio reglamento tikslais naudotinų šablonų turinį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami šio reglamento priedai. Kad Komisija galėtų atsižvelgti į technologijų raidą ir susijusią teisinę sistemą, jai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas techniniais elektroninių priemonių, kurias kompetentingos institucijos turi naudoti, perduodamos nurodymus pašalinti turinį, reikalavimais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

valstybės narės turėtų rinkti informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti prieglobos paslaugų teikėjų skaidrumo ataskaitomis ir prireikus jas papildyti išsamesne informacija, pavyzdžiui, savo pačių skaidrumo ataskaitomis pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento įgyvendinimo vertinimas būtų pagrįstas, reikėtų nustatyti išsamią pagal šį reglamentą atliktų darbų, rezultatų ir poveikio stebėsenos programą;

(49)

remdamasi įgyvendinimo ataskaitos rezultatais ir išvadomis ir stebėsenos veiklos rezultatais, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą per trejus metus nuo jo įsigaliojimo dienos. Vertinimas turėtų būti grindžiamas šiais kriterijais – efektyvumu, būtinumu, veiksmingumu, proporcingumu, aktualumu, suderinamumu ir Sąjungos pridėtine verte. Turėtų būti vertinama, kaip veikia skirtingos šiame reglamente numatytos operacinės ir techninės priemonės, be kita ko, priemonių veiksmingumas gerinant teroristinio turinio internete aptikimą, nustatymą ir pašalinimą, apsaugos mechanizmų veiksmingumas ir poveikis potencialiai paveiktoms pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, saviraiškos ir informacijos laisvei, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, laisvę užsiimti verslu, teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Komisija taip pat turėtų įvertinti poveikį galimai paveiktiems trečiųjų šalių interesams;

(50)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti sklandų bendros skaitmeninės rinkos veikimą sprendžiant teroristinio turinio sklaidos internete klausimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,