(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnį nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. ES sutarties 3 straipsnyje toliau nurodoma, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir kad ji turi gerbti turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrinti, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Tos vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;

(2)

svarbu, kad tos teisės ir vertybės būtų toliau aktyviai puoselėjamos, saugomos, skatinamos ir įgyvendinamos, jomis dalytųsi piliečiai ir jos būtų Sąjungos projekto pagrindas, nes menkesnė tų teisių ir vertybių apsauga kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai. Todėl Sąjungos bendrajame biudžete turėtų būti įtraukta naujam Teisingumo, teisių ir vertybių fondui skirta eilutė, apimanti Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą ir Teisingumo programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/693 (4). Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai ir vis mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei, kaip niekada svarbu skatinti, stiprinti ir ginti teisingumą, teises ir Sąjungos vertybes: žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui Sąjungoje. Kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1382/2013 (5) nustatytoje 2014–2020 Teisingumo programoje, naujojo Teisingumo, teisių ir vertybių fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra remiantis teisinės valstybės principu, teismų valdžios nepriklausomumu ir nešališkumu, tarpusavio pripažinimu ir tarpusavio pasitikėjimu, teise kreiptis į teismą ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu.

Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje (toliau – Programa) bus sujungtos 2014-2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (6), ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/2014 (7) (toliau – ankstesnės programos);

(3)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (8) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(4)

Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs asmenims ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių, lygybės ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, pliuralistinę, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko, apima dinamišką ir įgalintą pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, grindžiamą mūsų bendromis vertybėmis, istorija ir atmintimi. ES sutarties 11 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;

(5)

turėtų būti sukurtas atviras, skaidrus ir nuolatinis dialogas su Programos paramos gavėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įsteigiant pilietinio dialogo grupę. Pilietinio dialogo grupė turėtų būti atviras ir neoficialus diskusijų forumas ir turėtų prisidėti prie keitimosi patirtimi ir gerąja praktika bei prie diskusijų apie politikos pokyčius Programos aprėpties srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse. Pilietinio dialogo grupė neturėtų būti atsakinga už Programos valdymą;

(6)

remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi ir toliau ją plėtojant, Programa turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros Sąjungos vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, reikalingų konkretiems rezultatams šioje srityje užtikrinti. Taip bus sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, kad būtų galima veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti tų politikos sričių galimybes įtraukti asmenis ir pilietinę visuomenę, siekiant subalansuoto geografinio paskirstymo. Kad Programa būtų veiksminga, ja turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, laikantis konkrečiai pritaikyto ir tikslingo požiūrio;

(7)

visapusiškas teisinės valstybės principo ir demokratijos paisymas ir skatinimas yra labai svarbūs siekiant didinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir užtikrinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą. Skatindama teises ir vertybes Programa padės kurti demokratiškesnę Sąjungą, užtikrinti teisinės valstybės principo ir demokratinio dialogo paisymą, skaidrumą ir gerą valdymą, be kita ko, ir mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei atvejais;

(8)

siekiant priartinti Sąjungą prie jos piliečių ir skatinti demokratinį dalyvavimą reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Europos pilietiškumas ir Europos tapatybė turėtų būti vystomi ir propaguojami, skatinant piliečių supratimą apie politikos formavimo procesą ir skatinant piliečių dalyvavimą Sąjungos veiksmuose. Be to, suburiant piliečius miestų partnerystės projektais bei miestų tinklais ir vietos, regioniniu, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis remiant pilietinės visuomenės organizacijas Programos aprėpties srityse padės skatinti piliečius aktyviau dalyvauti visuomenėje ir pagaliau jų aktyvų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime. Tuo pačiu metu parama veiklai, kuria skatinamas tarpusavio supratimas, kultūrų dialogas, kultūros ir kalbų įvairovė, socialinė įtrauktis ir pagarba kitiems, skatina priklausymo Sąjungai ir Europos tapatybe grindžiamos bendros pilietybės jausmą, paremtą bendru mūsų bendrų Europos vertybių, kultūros, istorijos ir paveldo supratimu. Ypač svarbu skatinti stipresnį atokiausiuose Sąjungos regionuose gyvenančių piliečių priklausymo Sąjungai jausmą ir Sąjungos vertybes, nes jie gyvena nuošaliai ir toli nuo žemyninės Europos dalies;

(9)

atminimo veikla ir kritiškas Europos istorinės atminties apmąstymas būtini tam, kad piliečiai, visų pirma jaunimas, geriau suvoktų bendrą savo istoriją ir vertybes kaip bendros ateities pagrindą. Vykdant atminimo veiklą turėtų būti apmąstomos totalitarinių režimų priežastys Europos šiuolaikinėje istorijoje, visų pirma nacizmo, dėl kurio įvyko holokaustas, fašizmo, stalinizmo ir totalitarinių komunistinių režimų, ir turėtų būti atminimos jų nusikaltimų aukas. Ji taip pat turėtų apimti veiklą, susijusią su kitais lemiamos reikšmės momentais ir svarbiais pastarųjų metų Europos istorijos įvykiais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, socialinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių veiksnių svarbą siekiant sukurti Europos tapatybę, paremtą bendromis vertybėmis ir bendro priklausymo jausmu;

(10)

piliečiai turėtų geriau žinoti Sąjungos pilietybės jiems užtikrinamas teises ir laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje. Jie turėtų turėti galimybę naudotis visomis pilietinėmis teisėmis bei įgyvendinti jas ir pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis jomis, ir jų teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų. Pilietinė visuomenė turi būti remiama skatinant ir saugant Sąjungos vertybes bei didinant informuotumą apie jas, taip pat prisidedant prie veiksmingo naudojimosi teisėmis pagal Sąjungos teisę;

(11)

lyčių lygybė yra pagrindinė vertybė ir vienas iš Sąjungos siekių. Vis dėlto bendra pažanga lyčių lygybės srityje yra labai lėta. Diskriminacija ir nevienodas požiūris į moteris ir mergaites, taip pat įvairių formų smurtas prieš jas pažeidžia pagrindines jų teises ir užkerta kelią jų visapusiškam politiniam, socialiniam ir ekonominiam dalyvavimui visuomenėje. Be to, esamos politinės, struktūrinės ir kultūrinės kliūtys trukdo pasiekti tikrą lyčių lygybę. Todėl vienas iš esminių Sąjungos uždavinių ir ekonomikos augimo ir socialinės plėtros skatinimo veiksnių yra lyčių lygybės propagavimas visose Sąjungos veiklos srityse ir lyčių aspekto integravimas į visų sričių Sąjungos veiklą, ir tai turėtų būti remiama pagal Programą. Ypač svarbu aktyviai kovoti su stereotipais ir spręsti nebylios ir tarpsektorinės diskriminacijos klausimą. Lygios galimybės dirbti, vienodas dalyvavimas darbo rinkoje ir kliūčių siekti karjeros pašalinimas visuose sektoriuose, pavyzdžiui, teismų, ir sektoriuose, susijusiuose su mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika, yra lyčių lygybės ramsčiai. Taip pat reikėtų sutelkti dėmesį į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir vienodą neapmokamų buities pareigų ir vaikų, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros darbų pasidalijimą tarp vyrų ir moterų, nes tai yra dalykai, kurie iš esmės susiję su ekonominės nepriklausomybės ir dalyvavimo ekonominiame gyvenime vienodomis sąlygomis siekimu bei su moterų ir vyrų lygybės užtikrinimu;

(12)

smurtas dėl lyties ir smurtas prieš rizikos grupes (vaikus, jaunimą ir kitas rizikos grupes, kaip antai LGBTIQ asmenis ir neįgaliuosius) yra sunkus pagrindinių teisių pažeidimas ir su juo susiduriama visoje Sąjungoje, įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, o jo pasekmės aukų fizinei, psichinei ir psichologinei sveikatai bei visai visuomenei yra sunkios. Moterys labiausiai kenčia nuo smurto dėl lyties ir priekabiavimo tiek namų aplinkoje, tiek viešojoje erdvėje. Todėl kova su tokiu smurtu ir priekabiavimu yra pagrindinė lyčių lygybės skatinimo priemonė. Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip visi smurto dėl lyties veiksmai, dėl kurių moterys patiria arba gali patirti fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą ar kančias, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nesvarbu, ar tie veiksmai būtų vykdomi viešajame, ar privačiajame gyvenime. Kova su smurtu dėl lyties reikalauja daugialypio požiūrio ir apima teisinių, ekonominių, švietimo ir sveikatos klausimų sprendimą. Taip pat reikia nuo ankstyvo amžiaus aktyviai kovoti su lyčių stereotipais ir visomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurtu internete. Šiomis aplinkybėmis tebėra labai svarbu remti moterų teisių organizacijas ir kitus šioje srityje veikiančius subjektus. Vaikams, jaunimui ir kitoms rizikos grupėms, kaip antai LGBTIQ asmenims ir neįgaliesiems, taip pat kyla didesnė rizika patirti smurtą, visų pirma šeimoje ir intymiuose ryšiuose.

Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant propaguoti pažeidžiamų asmenų teises, visų pirma vaikų, įskaitant našlaičius, kurie tokiais tapo dėl šeiminių nusikaltimų ar dėl kitų priežasčių, ir kitas ypač pažeidžiamas vaikų grupes, teises, ir prisidėti prie jų apsaugos bei užtikrinti jų teises į vystymąsi ir orumą. Kova su visų formų smurtu, visų pirma smurtu dėl lyties, jo prevencijos, jo aukų apsaugos ir paramos joms skatinimas yra Sąjungos prioritetai, kurie padeda individams naudotis jų pagrindinėmis teisėmis ir prisideda prie lyčių lygybės. Tie prioritetai turėtų būti remiami pagal Programą. Pabrėžiama, kad pagal Programą visose valstybėse narėse svarbu teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios skatina lyčių lygybę, kovoja su smurtu dėl lyties ir propaguoja moterų teises, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir LGBTIQ asmenų teises. Visa šia veikla siekiama skatinti Sąjungos esmines vertybes, todėl ji be išimčių turėtų būti remiama visoje Sąjungoje;

(13)

siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui ir kovoti su juo bei apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų ankstesnių programų, t. y. „Daphne“ programų, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir Teisingumo programos, metodais ir rezultatais. Visų pirma, 1997 m. sukurta programa „Daphne“, kurios finansavimu kovojama su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris bei saugomos jo aukos, buvo itin sėkminga ne tik pelnytu populiarumu tarp suinteresuotųjų subjektų (valdžios institucijų, akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), bet ir finansuojamų projektų veiksmingumu. Pagal programą „Daphne“ finansuoti informuotumo didinimo, paramos paslaugų teikimo aukoms ir vietoje dirbančių pilietinės visuomenės organizacijų (NVO) veiklos projektai. Buvo sprendžiamos visų formų smurto, įskaitant smurto šeimoje, seksualinio smurto, prekybos žmonėmis, persekiojimo ir žalingos tradicinės praktikos, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo, taip pat ir naujai besiformuojančių smurto formų, kaip antai patyčios ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje, problemos. Smurto dėl lyties aukų skaičius vis dar kelia nerimą, todėl svarbu tęsti visus šiuos veiksmus numatant nepriklausomą biudžeto lėšų skyrimą veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal programą „Daphne“ – užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti, bei tinkamai atsižvelgti į gautus rezultatus ir įgytą patirtį įgyvendinant Programą;

(14)

nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnyje nustatyti veiksmai kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių formų diskriminacijos, įskaitant tiesioginę, netiesioginę ir struktūrinę diskriminaciją, požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai. Pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią visų formų diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, afrofobijai, antisemitizmui, priešiškam elgesiui romų atžvilgiu, islamofobijai ir visų formų netolerancijai, įskaitant homofobiją, bifobiją, transfobiją, interfobiją ir netoleranciją dėl lytinės tapatybės elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje, taip pat netoleranciją prieš asmenis, priklausančius mažumoms, atsižvelgiant į daugialypę diskriminaciją, ir su tuo kovoti. Atsižvelgiant į tai, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei stigmatizacijos prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu. Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas tarpusavio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (9);

(15)

visapusiškam ir veiksmingam neįgaliųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime lygiai su kitais trukdo visuomenės ir aplinkos sudaromos kliūtys, taip pat ir nepakankamas prieinamumas. Neįgalieji susiduria su kliūtimis, be kita ko, siekdami patekti į darbo rinką, gauti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, išvengti skurdo ir socialinės atskirties, turėti prieigą prie kultūrinių iniciatyvų ir žiniasklaidos bei naudotis politinėmis teisėmis. Sąjunga ir visos valstybės narės yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir įsipareigojusios skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų visapusiškai ir lygiateisiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Ta konvencija tapo neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalimi;

(16)

teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Chartijos 7 straipsnyje. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta SESV 16 straipsnyje ir Chartijos 8 straipsnyje. Asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kontroliuoja nepriklausomos priežiūros institucijos. Sąjungos teisinėje sistemoje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/680 (11), išdėstytos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų veiksmingai saugoma. Tomis teisinėmis priemonėmis nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms patikėta užduotis skatinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusią riziką, taisykles, apsaugos priemones ir teises, bei jų supratimą. Atsižvelgiant į teisės į asmens duomenų apsaugą svarbą spartaus technologijų vystymosi laikotarpiu, Sąjunga turėtų galėti vykdyti informuotumo didinimo veiklą, be kita ko, remdama pilietinės visuomenės organizacijas, kurios propaguoja asmens duomenų apsaugą pagal Sąjungos standartus, atlikti tyrimus ir vykdyti kitą susijusią veiklą;

(17)

SESV 24 straipsniu Europos Parlamentas ir Taryba įpareigojami priimti piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta ES sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas. Tuo tikslu buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 (12). Pagal Programą turėtų būti remiamas techninės ir organizacinės paramos finansavimas, skirtas tam reglamentui įgyvendinti, taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;

(18)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo integravimas. Atliekant tarpinį ir galutinį Programos vertinimą turėtų būti įvertintas poveikis lytims, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu ji prisideda prie lyčių lygybės, ir įvertinti, ar ji nedaro nenumatyto neigiamo poveikio lyčių lygybei. Šiame kontekste ir atsižvelgiant į skirtingą įvairių Programos paprogramių veiklos pobūdį ir mastą, bus svarbu, kad atskiri projekto propaguotojų surinkti duomenys, jei įmanoma, būtų suskirstyti pagal lytį. Be to, svarbu teikti pareiškėjams informaciją apie tai, kaip atsižvelgti į lyčių lygybę, įskaitant informaciją apie lyčių aspekto integravimo priemonių, tokių kaip biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir, prireikus, poveikio lytims vertinimus, naudojimą. Į lyčių pusiausvyrą reikėtų atsižvelgti konsultuojantis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais;

(19)

pagal ES sutarties 3 straipsnį Sąjunga privalo, inter alia, skatinti vaiko teisių apsaugą, vadovaujantis Chartijos 24 straipsniu ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija;

(20)

pagal Sąjungos teisės aktus dėl vienodo požiūrio valstybės narės įsteigė nepriklausomas vienodo požiūrio skatinimo įstaigas (lygybės įstaigas), siekdamos kovoti su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ir lyties. Tačiau daug valstybių narių neapsiribojo tų Sąjungos teisės aktų reikalavimų įvykdymu ir užtikrino, kad lygybės įstaigos taip pat galėtų kovoti su diskriminacija dėl kitų priežasčių, tokių kaip kalba, amžius, lyties požymiai, lytinė tapatybė ir tradicinių lyties normų neatitikimas, seksualinė orientacija, religija bei tikėjimas ir negalia. Lygybės įstaigos vaidina itin svarbų vaidmenį skatinant lygybę ir užtikrinant veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio taikymą, visų pirma teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomas apklausas dėl diskriminacijos, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir teikdamos rekomendacijas visais su diskriminacija susijusiais klausimais jų atitinkamoje valstybėse narėse. Svarbu, kad šiuo požiūriu lygybės įstaigų darbas būtų koordinuojamas Sąjungos lygmeniu.

2007 m. buvo sukurtas Europos lygybės įstaigų tinklas (EQUINET), kurį sudaro nacionalinės lygybės įstaigos, kaip numatyta Tarybos direktyvose 2000/43/EB (13) ir 2004/113/EB (14) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB (15) ir 2010/41/ES (16). 2018 m. birželio 22 d. Komisija priėmė rekomendaciją (ES) 2018/951 (17) dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, apimančią jų įgaliojimus, nepriklausomumą, veiksmingumą, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą. EQUINET padėtis – išskirtinė, nes tai vienintelis subjektas, užtikrinantis lygybės įstaigų veiklos tarpusavio koordinavimą. Ta EQUINET vykdoma koordinavimo veikla ypač svarbi siekiant veiksmingai įgyvendinti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus valstybėse narėse, ir ji turėtų būti remiama pagal Programą;

(21)

siekiant padidinti naudotojams patogią prieigą ir teikti nešališkas gaires, praktinę informaciją ir pagalbą pareiškėjams, suinteresuotiems subjektams bei paramos gavėjams apie visus Programos aspektus, valstybės narės turėtų turėti galimybę įsteigti Programos kontaktinius punktus. Programos kontaktiniai punktai turėtų savo funkcijas vykdyti nepriklausomai, valdžios institucijoms nesikišant į jų sprendimų priėmimo procesą. Svarbu, kad valstybės narės galėtų pasirinkti tinkamiausią Programos kontaktinių punktų valdymą, įskaitant per valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ar jų konsorciumus. Programos kontaktiniai punktai neturi būti atsakingi už Programos valdymą;

(22)

nepriklausomos žmogaus teisių įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį propaguojant ir saugant Sąjungos bendras vertybes ir didinant informuotumą apie jas, taip pat padedant veiksmingai naudotis teisėmis pagal Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją. 2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (18) nustatyta, kad finansavimo padidinimas ir tinkama finansinė parama yra svarbiausi dalykai kuriant palankią ir tvarią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos stiprintų savo vaidmenį ir kad jos galėtų nepriklausomai bei veiksmingai atlikti savo funkcijas. Sąjungos finansavimu turėtų būti papildomos pastangos nacionaliniu lygmeniu prisidedant prie teises bei vertybes aktyviai skatinančių nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų rėmimo, suteikimo joms galių ir jų pajėgumų stiprinimo, kai tų organizacijų veikla padeda strategiškai įgyvendinti teises pagal Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją, įskaitant, be kita ko, advokatavimo veiklą, tokią kaip strateginis bylinėjimasis, kampanijų rengimas, komunikacija ir kita „sergėjimo veikla“, taip pat skatinti ir saugoti Sąjungos vertybes vietos, regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir didinti informuotumą apie jas. Programa turėtų būti įgyvendinama naudotojams patogiu būdu, pavyzdžiui, taikant naudotojams patogią paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo tvarką. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Programos prieinamumui pilietinės visuomenės organizacijoms vietos, regionų, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, įskaitant vietos lygmens visuomenines pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat paramos gavėjų pajėgumams. Kai tikslinga, turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti finansinę paramą trečiosioms šalims;

(23)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąveiką su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų atsižvelgti į kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kurioms taikoma Programa;

(24)

Programoje tam tikromis sąlygomis turėtų galėti dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės. Stojančiosios šalys, šalys kandidatės, potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika ir kitos trečiosios šalys taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje;

(25)

siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, būtina užtikrinti, kad visi pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų pridėtinę Sąjungos vertę, papildytų valstybių narių vykdomus veiksmus ir derėtų su kitais Sąjungos veiksmais. Turėtų būti siekiama nuoseklumo, papildomumo ir sinergijų finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, visų pirma Teisingumo programos, taip pat programos „Kūrybiška Europa“, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXX/XXX (19), ir „Erasmus +“, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) XXX/XXX (20), atžvilgiu, siekiant įgyvendinti sankirtų kultūros, žiniasklaidos, menų, švietimo ir kūrybos srityse potencialą. Būtina kurti sinergijas su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, visų pirma užimtumo ir kovos su socialine atskirtimi srityse, ypač su „Europos socialiniu fondu +“, taip pat vidaus rinkos, įmonių, jaunimo, sveikatos, pilietiškumo, teisingumo, migracijos, saugumo, mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų, pramonės, sanglaudos, turizmo, išorės santykių, prekybos ir darnaus vystymosi srityse;

(26)

šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas visam Programos galiojimo laikotarpiui, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (21) 18 punkte;

(27)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (22) (toliau – Finansinis reglamentas) 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jei pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti galima nustatyti – ribotą laikotarpį 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje – kad išlaidos, patirtos dėl pagal šį reglamentą remiamų veiksmų, kurie jau yra pradėti vykdyti, būtų laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(28)

Programai taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(29)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir tikslinių paramos gavėjų gebėjimus ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(30)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (23), ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (24), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (25) ir (ES) 2017/1939 (26), Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (27), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(31)

trečiosios valstybės, kurios yra EEE narės, gali dalyvauti Sąjungos programose, bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (28), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(32)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(33)

remiantis Tarybos sprendimu 2013/755/ES (29), asmenys bei atitinkamos viešosios ir (arba) privačios įstaigos ir institucijos užjūrio šalyse ir teritorijose atitinka reikalavimus gauti finansavimą laikantis Programos taisyklių ir tikslų bei galimų priemonių, taikytinų valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(34)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa numatoma prisidėti prie klimato politikos aspekto integravimo ir bendrojo tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, taip pat pasiekti plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % biudžeto išlaidų, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto išlaidų skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi, siekimo. Programa turėtų būti remiama veikla, kuria laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų, taip pat žalos nedarymo principo pagal Europos žaliąjį kursą. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti Programos rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros procedūras jie turėtų būti pakartotinai įvertinti;

(35)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (30) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(36)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 14 ir 16 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31);

(38)

kadangi šio reglamento tikslų, t.y. apsaugoti ir skatinti Sutartyse, Chartijoje ir taikytinose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintas teises ir vertybes, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1381/2013 ir (ES) Nr. 390/2014 turėtų būti panaikinti;

(40)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinti Programą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,