(1)

Reglamente (EB) Nr. 852/2004 maisto tvarkymo subjektams nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės, kuriomis atsižvelgiama į principą, kad būtina užtikrinti maisto saugą visoje maisto grandinėje, pradedant pirmine gamyba. Todėl maisto tvarkymo subjektai turi laikytis to reglamento I ir II prieduose nustatytų bendrųjų higienos nuostatų;

(2)

2014 m. spalio 30 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) atnaujino savo mokslines rekomendacijas dėl alergiją sukeliančių maisto produktų ir maisto sudedamųjų dalių vertinimo ženklinimo tikslais (2) ir nurodė, kad apskaičiuota, jog visoje Europoje maisto produktams alergiški apie 3–4 % suaugusiųjų ir vaikų. Tarnyba padarė išvadą, kad, nors maisto produktams alergiška palyginti nedidelė gyventojų dalis, alerginė reakcija gali būti sunki, galbūt netgi mirtina, ir tampa vis akivaizdžiau, jog maisto produktams alergiškų ar jų netoleruojančių žmonių gyvenimo kokybė labai pablogėja;

(3)

2020 m. rugsėjo mėn. Maisto kodekso komisija priėmė maisto tvarkymo subjektams skirtą maisto alergenų valdymo praktikos kodeksą (CXC 80–2020), į kurį įtrauktos rekomendacijos dėl maisto alergenų kiekio mažinimo maisto grandinėje laikantis suderinto požiūrio, grindžiamo bendraisiais higienos reikalavimais;

(4)

atsižvelgiant į visuotinio standarto CXC 80–2020 priėmimą ir į vartotojų bei prekybos partnerių lūkesčius, kad ES gaminami maisto produktai turi atitikti bent tokį visuotinį standartą, būtina nustatyti reikalavimus, kuriais būtų nustatyta geroji higienos praktika, pagal kurią įrengimuose, transporto priemonėse ir (arba) konteineriuose, naudojamuose maisto produktams surinkti, vežti ar laikyti, nebūtų Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 II priede nurodytų alergiją ar netoleravimą sukeliančių medžiagų arba jų kiekis būtų apribotas. Kadangi maisto produktai gali būti užteršti ir pirminės gamybos, ir vėlesniuose etapuose, turėtų būti iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I ir II priedai;

(5)

Komisijos priimta strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema, yra labai svarbi Europos žaliojo kurso iniciatyvos dalis. Maisto švaistymo mažinimas yra vienas iš strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų, taip pat padėsiančių sukurti žiedinę ekonomiką. Perskirstant žmonėms vartoti skirto maisto perteklių, visų pirma dovanojant maistą, kai tai daryti yra saugu, užtikrinamas vertingiausias valgyti tinkamo maisto išteklių panaudojimas ir kartu užkertamas kelias maisto švaistymui;

(6)

2018 m. rugsėjo 27 d. Tarnyba priėmė antrą mokslinę nuomonę dėl rizikos veiksnių analizės metodų, taikomų tam tikroms mažosioms mažmeninės prekybos įmonėms ir maisto dovanojimo srityje (3). Nuomonėje teigiama, kad su maisto dovanojimu mažmeninės prekybos lygmeniu yra susijusios kelios naujos maisto saugos problemos, todėl rekomenduojama nustatyti keletą papildomų bendrųjų higienos reikalavimų. Todėl būtina nustatyti tam tikrus reikalavimus, kad būtų skatinamas ir lengvinamas maisto perskirstymas, kartu užtikrinant jo saugą vartotojams;

(7)

2020 m. rugsėjo mėn. Maisto kodekso komisija priėmė peržiūrėtą savo visuotinį standartą Bendrieji maisto higienos principai (CXC 1–1969). Peržiūrėtame standarte CXC 1–1969 kaip bendrasis principas įvedama „maisto saugos kultūros“ sąvoka. Kad būtų užtikrinta maisto saugos kultūra, maisto sauga gerinama didinant maisto tvarkymo įmonių darbuotojų informuotumą ir skatinant juos saugiau elgtis. Toks teigiamas poveikis maisto saugai įrodytas keliuose moksliniuose leidiniuose;

(8)

atsižvelgiant į visuotinio standarto peržiūrą ir vartotojų bei prekybos partnerių lūkesčius, kad ES gaminami maisto produktai turi atitikti bent tokį visuotinį standartą, į Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 būtina įtraukti bendruosius maisto saugos kultūros reikalavimus;

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,