Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R0241

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 2021 m. vasario 12 d. kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

    OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/03/2024

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj

    2021 2 18   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 57/17


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/241

    2021 m. vasario 12 d.

    kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

    kadangi:

    (1)

    pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 120 ir 121 straipsnius valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. SESV 148 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi įgyvendinti užimtumo politiką, kuria atsižvelgiama į užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

    (2)

    SESV 175 straipsnyje numatyta, jog, inter alia, valstybės narės savo ekonominę politiką turi koordinuoti taip, kad būtų siekiama SESV 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

    (3)

    SESV 174 straipsnyje numatyta, jog siekiant skatinti visokeriopą darnią Sąjungos plėtrą Sąjunga turi plėtoti ir vykdyti veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Tame straipsnyje taip pat numatyta, kad Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Pastangos mažinti skirtumus visų pirma turėtų būti naudingos saloms ir atokiausiems regionams. Įgyvendinant Sąjungos politiką reikėtų atsižvelgti į skirtingą regionų pradinę padėtį ir ypatumus;

    (4)

    Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Be priemonių, kuriomis stiprinamas konkurencingumas, augimo potencialas ir tvarūs viešieji finansai, taip pat reikėtų imtis solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu ir sąžiningu turto paskirstymu pagrįstų reformų, taip siekiant kurti kokybišką užimtumą ir tvarų augimą, užtikrinant vienodas galimybes ir sąlygas naudotis socialinės apsaugos sistema, apsaugant pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis ir gerinant visų Sąjungos piliečių gyvenimo standartus. Valstybės narės turi parengti savo nacionalines daugiametes investavimo strategijas, kuriomis remiamos tos reformos, kartu atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas), nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, priimtus įgyvendinant energetikos sąjungos ir klimato veiksmų valdymą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (5), teisingos pertvarkos planus ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, taip pat į JT darnaus vystymosi tikslus. Prireikus tos strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

    (5)

    Komisija 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje ir Europos semestro 2020 m. pavasario ir vasaros teisės aktų rinkiniuose pabrėžė, kad Europos semestras turėtų padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus;

    (6)

    COVID-19 protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė Sąjungos ir pasaulio ekonomines, socialines ir biudžetines perspektyvas, todėl tiek Sąjungos, tiek ir nacionaliniu lygmenimis reikia imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad būtų galima susidoroti su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais bei asimetriniu poveikiu valstybėse narėse. COVID-19 krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas, tvarias ir atsparias ekonomikas, taip pat finansų ir gerovės sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų teisingai ir įtraukiai atsigauti. Atsparumo trūkumas taip pat gali sustiprinti neigiamą sukrėtimų poveikį valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje ir sudaryti kliūčių konvergencijai ir sanglaudai Sąjungoje. Išlaidų sektoriams mažinimas, kaip antai švietimo sektoriui, kultūros sektoriui ir kūrybiniam sektoriui, gali duoti priešingą poveikį siekiant spartaus atsigavimo. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika ir visuomenė atsigaus po tos krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos ir socialinių struktūrų atsparumo. Todėl tvarios ir augimą skatinančios reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami valstybių narių ekonomikos struktūriniai trūkumai ir kuriais didinamas valstybių narių atsparumas, našumas bei konkurencingumas, bus labai svarbios siekiant atkurti tą ekonomiką ir sumažinti nelygybę bei skirtumus Sąjungoje;

    (7)

    ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant sąžiningo, integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo, padedant kurti darbo vietas ir iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu turėti gerai veikiančią vidaus rinką ir investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, į inovacijas ir mokslinius tyrimus, įskaitant žinių ekonomiką, į perėjimą prie švarios energijos ir į energijos vartojimo efektyvumo didinimą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

    (8)

    COVID-19 krizės kontekste būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą ir svarią finansinę paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – priemonė). Priemonė turėtų būti naudojama kaip specialus instrumentas, kuriuo mažinamas COVID-19 krizės neigiamas poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje. Ji turėtų būti visapusiška ir jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas. Pasitelkiant viešųjų investicijų programas, įskaitant finansines priemones, subsidijas ir kitas priemones, taip pat galėtų būti teikiamos paskatos privačiosioms investicijoms su sąlyga, kad laikomasi valstybės pagalbos taisyklių;

    (9)

    pagal priemonę vykdomos reformos ir investicijos turėtų padėti Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma pasitelkiant pagrindinių tiekimo grandinių įvairinimą ir taip sustiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą kartu su atvira ekonomika. Įgyvendinant priemonę vykdomos reformos ir investicijos turėtų taip pat kurti Europos pridėtinę vertę;

    (10)

    atsigavimas turėtų būti pasiektas ir Sąjungos bei jos valstybių narių atsparumas turėtų būti padidintas remiant priemones, susijusias su europinės svarbos politikos sritimis, suskirstytomis į šešis ramsčius (toliau – šeši ramsčiai), t. y.: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietas, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, bei gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ); socialinė ir teritorinė sanglauda; sveikata, ekonominis, socialinis ir institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir naujai kartai, vaikams ir jaunimui, įskaitant švietimą ir įgūdžius, skirtos politikos priemonės;

    (11)

    žalioji pertvarka turėtų būti remiama reformomis ir investicijomis į žaliąsias technologijas ir pajėgumus, įskaitant biologinę įvairovę, energijos vartojimo efektyvumą, pastatų renovaciją ir žiedinę ekonomiką, kartu prisidedant prie Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo, skatinant tvarų augimą, kuriant darbo vietas ir išsaugant energetinį saugumą;

    (12)

    reformos ir investicijos į skaitmenines technologijas, infrastruktūrą ir procesus padidins Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir, diversifikavus pagrindines tiekimo grandines, padės Sąjungai tapti atsparesnei, novatoriškesnei ir mažiau priklausomai. Reformomis ir investicijomis turėtų, visų pirma, būti siekiama skatinti paslaugų skaitmeninimą, skaitmeninės ir duomenų infrastruktūros, klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtojimą ir atvirų skaitmeninių sprendimų kūrimą. Skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų paskatinti MVĮ vykdyti skaitmeninimą. Vykdant investicijas į skaitmenines technologijas reikėtų laikytis sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo ir asmens duomenų apsaugos principų, taip sudarant galimybes MVĮ ir startuoliams dalyvauti ir skatinant naudoti atvirojo kodo sprendimus;

    (13)

    reformomis ir investicijomis į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietas, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ir į gerai veikiančią vidaus rinką, kurioje veikia stiprios MVĮ, turėtų būti siekiama didinti augimo potencialą ir sudaryti sąlygas tvariam Sąjungos ekonomikos atsigavimui. Tos reformos ir investicijos taip pat turėtų skatinti verslumą, socialinę ekonomiką, tvarios infrastruktūros ir transporto plėtojimą, industrializaciją ir reindustrializaciją bei mažinti COVID-19 krizės poveikį ekonomikai;

    (14)

    reformomis ir investicijomis į socialinę ir teritorinę sanglaudą taip pat turėtų būti prisidedama prie kovos su skurdu ir nedarbo problemos sprendimo siekiant, kad valstybių narių ekonomika atsigautų, nieko nepaliekant nuošalyje. Šios reformos ir investicijos turėtų padėti sukurti aukštos kokybės stabilių darbo vietų, užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių įtrauktį ir integraciją ir sudaryti sąlygas socialinio dialogo, infrastruktūros ir paslaugų, taip pat socialinės apsaugos ir gerovės sistemų stiprinimui;

    (15)

    COVID-19 krizė taip pat parodė reformų ir investicijų į sveikatos priežiūrą ir ekonominį, socialinį bei institucinį atsparumą svarbą, kuriomis siekiama, inter alia, padidinti pasirengimą krizėms ir reagavimo į krizes pajėgumus, ypač gerinant verslo ir viešojo administravimo tęstinumą, taip pat sveikatos ir priežiūros sistemų prieinamumą ir pajėgumus, gerinti viešojo administravimo ir nacionalinių sistemų veiksmingumą, įskaitant administracinės naštos mažinimą, gerinti teismų sistemų veiksmingumą, sukčiavimo prevenciją ir kovos su pinigų plovimu priežiūrą;

    (16)

    reformos ir investicijos į ateities kartą, vaikus ir jaunimą yra būtinos siekiant skatinti švietimą ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, darbingo amžiaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos keitimą, vykdant bedarbių integracijos programą, investavimo į prieigos ir galimybių vaikams ir jaunimui srityse, susijusiose su švietimu, sveikata, mityba, užimtumu ir būstu, suteikimą, politiką, taip pat politiką, kuria siekiama mažinti kartų atotrūkį, atsižvelgiant į Europos vaiko garantijų sistemos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Tais veiksmais turėtų būti užtikrinta, kad kitai europiečių kartai netektų patirti ilgalaikių COVID-19 krizės pasekmių ir kad dar labiau nedidėtų kartų atotrūkis;

    (17)

    šiuo metu nėra priemonės, pagal kurią būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų įgyvendinimu bei viešosiomis investicijomis, taip pat sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus, ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių našumui ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui;

    (18)

    šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Negrąžintina finansinė parama pagal priemonę turėtų būti teikiama kaip sui generis Sąjungos įnašas, kuris nustatytinas remiantis didžiausiu finansiniu įnašu, apskaičiuotu kiekvienai valstybei narei, ir atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visas numatytas išlaidas, ir kuris turėtų būti sumokėtas priklausomai nuo pasiektų rezultatų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Todėl toks įnašas turėtų būti nustatytas pagal šiame reglamente nustatytas konkretiems sektoriams taikomas taisykles, laikantis supaprastinimo taisyklių, susijusių su išlaidomis nesusijusiu finansavimu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas) 125 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus bendruosius biudžeto valdymo principus, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės ir procedūra, susijusios su negrąžintinos finansinės paramos skyrimu, įgyvendinimu ir kontrole pagal šį reglamentą. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas turėtų būti taikomas Komisijos mokėjimų valstybėms narėms kaip paramos gavėjoms lygmeniu, neatsižvelgiant į valstybių narių galutiniams gavėjams teikiamą finansinių įnašų kompensavimą bet kokia forma. Valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti visų formų finansinius įnašus, įskaitant supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Nedarant poveikio Komisijos teisei imtis veiksmų sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų arba dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas atvejais, mokėjimams neturėtų būti taikoma paramos gavėjo faktiškai patirtų išlaidų kontrolė;

    (19)

    remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (7) ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente (ES) 2020/2094 numatytų terminų laikymasis;

    (20)

    pagal priemonę turėtų būti remiami projektai, kurie vykdomi laikantis Sąjungos finansavimo papildomumo principo. Priemonė neturėtų pakeisti pasikartojančių nacionalinių išlaidų, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

    (21)

    aukšto lygio kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo technologijomis užtikrinimas yra būtina sėkmingos Sąjungos skaitmeninės transformacijos sąlyga. Savo 2020 m. spalio 1 ir 2 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungą ir jos valstybes nares visapusiškai pasinaudoti 2020 m. sausio 29 d. patvirtintu 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu ir visų pirma taikyti atitinkamus apribojimus pagrindinių objektų, kurie Sąjungos suderintuose rizikos vertinimuose apibrėžiami kaip ypatingos svarbos ir didesnės rizikos objektai, didelės rizikos tiekėjams. Europos Vadovų Taryba pabrėžė kad potencialūs 5G ryšio tiekėjai turi būti vertinami remiantis bendrais objektyviais kriterijais;

    (22)

    siekiant skatinti priemonės, programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (toliau – „InvestEU“ reglamentas), bei techninės paramos priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (8), sinergiją, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, neviršijant tam tikros viršutinės ribos, gali būti įtraukti įnašai į valstybių narių skyrius pagal programą „InvestEU“ ir į techninės paramos priemonę, laikantis šio reglamento;

    (23)

    atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija, ir į svarbą spręsti klimato kaitos klausimus remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus, priemonė turi padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu pagal priemonę remiamomis ir atskirų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis priemonėmis turėtų būti prisidėta prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba sprendžiami dėl jos iškylantys uždaviniai, ir joms skiriama suma turėtų sudaryti bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta šio reglamento priede. Ta metodika atitinkamai turėtų būti naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš šio reglamento priede išvardytų intervencinių priemonių sričių. Jeigu atitinkama valstybė narė ir Komisija susitaria, turėtų būti įmanoma padidinti paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų koeficientus iki 40 proc. arba 100 proc. atskiroms investicijoms, kaip paaiškinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimu būdu didina jų poveikį klimato srities tikslams. Tuo tikslu turėtų būti įmanoma padidinti paramos klimato politikos tikslams koeficientus iki iš viso 3 proc. nuo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą numatytos asignavimų atskiroms investicijoms apimties. Priemonės lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (9) 17 straipsnį (toliau – principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

    (24)

    atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su dramatišku biologinės įvairovės nykimu, šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie biologinės įvairovės veiksmų integravimo į Sąjungos politikos sritis;

    (25)

    valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos priemonės atitiktų principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Tuo tikslu Komisija turėtų pateikti technines gaires. Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnio d punkte nurodytų deleguotųjų aktų įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio toms gairėms;

    (26)

    priemonės lėšomis remiamos priemonės, įtrauktos į atskirus valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turėtų taip pat sudaryti sumą, siekiančią bent 20 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos skaitmeninių išlaidų sumos. Tuo tikslu valstybės narės turėtų apskaičiuoti paramos skaitmeniniams tikslams koeficientą, remdamosi metodika, atspindinčia, kokiu mastu parama, teikiama pagal priemonę, prisideda prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo. Atskirų priemonių koeficientai turėtų būti nustatyti remiantis šio reglamento priede nustatytomis intervencinių priemonių sritimis. Ši metodika turėtų būti atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos intervencinių priemonių sričiai. Jeigu atitinkama valstybė narė ir Komisija susitaria, turėtų būti įmanoma padidinti tuos koeficientus iki 40 proc. arba 100 proc. atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformas, kurios didina priemonių poveikį skaitmeniniams tikslams;

    (27)

    siekiant nustatyti, kaip atitinkamomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemonėmis padedama siekti klimato ir skaitmeninių tikslų, turėtų būti įmanoma apskaityti tokias priemones pagal abu tikslus taikant atitinkamas jiems numatytas metodikas;

    (28)

    moterys ypač nukentėjo dėl COVID-19 krizės, kadangi jos sudaro daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje ir neatlyginamą priežiūros darbą derina su savo pareigomis darbe. Padėtis ypač sunki vienišiems tėvams ir vienišoms motinoms (jos sudaro 85 proc.). Pagal šį reglamentą teikiamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo ir įgyvendinimo etapais turėtų būti atsižvelgiama į lyčių lygybę ir lygias galimybes visiems bei tų tikslų integravimą ir tai visais tais etapais turėtų būti skatinama. Investicijos į patikimą priežiūros infrastruktūrą taip pat yra būtinos siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų ekonominį įgalėjimą, siekiant kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų darbu sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, skatinti darbo vietų kūrimą, užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir siekiant daryti teigiamą poveikį bendrajam vidaus produktui (BVP), nes tai suteikia galimybę daugiau moterų dirbti už atlygį;

    (29)

    turėtų būti sukurtas mechanizmas, kuris užtikrintų priemonės sąsają su patikimu ekonomikos valdymu, kad Komisija galėtų pateikti Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus priemonės įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį. Komisijos įsipareigojimas siūlyti sustabdymą turėtų būti sustabdytas, kai taikoma Stabilumo ir augimo pakte nustatyta vadinamoji bendroji nukrypti leidžianti išlyga. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus siekiant užtikrinti rezultatyvius ekonomikos valdymo programos veiksmus, įsipareigojimams sustabdyti turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė. Vykstant struktūriniam dialogui kompetentingas Europos Parlamento komitetas turėtų galėti pakviesti Komisiją aptarti to mechanizmo taikymą, kad Europos Parlamentas galėtų pareikšti savo nuomonę. Norint, kad Komisija tinkamai atsižvelgtų į Europos Parlamento išreikštas nuomones, šis struktūrinis dialogas turėtų įvykti per keturias savaites po to, kai Komisija pranešė Europos Parlamentui apie to mechanizmo taikymą;

    (30)

    konkretus priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

    (31)

    iki 2022 m. liepos 31 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitą. Tuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į bendrus rodiklius ir pagal šį reglamentą pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo rezultatų suvestinę, taip pat į kitą turimą atitinkamą informaciją. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją pateikti pagrindines jos peržiūros ataskaitos išvadas, atsižvelgdamas į šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais;

    (32)

    siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų dokumentų rinkinį. Nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos priemonės turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, taip pat naujausioje Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ekonominės politikos nustatytais uždaviniais ir prioritetais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turėtų derėti su nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planu ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Tokiomis priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat turėtų būti laikomasi priemonėje nustatytų horizontaliųjų principų;

    (33)

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai nedaro poveikio teisei sudaryti ar vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Sąjungos ir nacionalinę teisę ir praktiką;

    (34)

    regionų ir vietos valdžios institucijos gali būti svarbios partnerės įgyvendinant reformas ir investicijas. Tuo atžvilgiu su jomis turėtų būti tinkamai konsultuojamasi ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos pagal nacionalinę teisinę sistemą;

    (35)

    jei valstybei narei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (10) 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (11), turėtų būti įmanoma taikyti šį reglamentą atitinkamai valstybei narei atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, įvardytus tuose reglamentuose;

    (36)

    siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Ta diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos turima strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

    (37)

    siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal priemonę suteikiamą finansinį įnašą, kaip negrąžintiną finansinę paramą. 70 proc. to didžiausio finansinio įnašo turėtų būti apskaičiuoti remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu. 30 proc. to didžiausio finansinio įnašo turėtų būti apskaičiuoti remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir, lygiomis dalimis, realiojo BVP pokyčiu 2020 m. ir bendru realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu, remiantis Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis duomenų, kurių apskaičiavimo metu neturima, atžvilgiu; šis apskaičiavimas turės būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. atsižvelgiant į faktinius rezultatus;

    (38)

    būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Valstybės narės turėtų, kaip paprastai, iki balandžio 30 d. oficialiai pateikti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir galėtų tai padaryti pateikdamos vieną integruotą dokumentą kartu su savo nacionaline reformų programa. Kad būtų užtikrintas greitas priemonės įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d.;

    (39)

    kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Tame plane turėtų būti išsamiai nurodyta, kiek jis, atsižvelgiant į įtrauktas priemones, yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę atitinkamos valstybės narės padėtį, taigi juo tinkamai prisidedama prie šešių ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo stebėsenos ir įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, išlaidų sąmata, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam, socialiniam ir instituciniam atsparumui, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat mažinant ekonominius ir socialinius COVID-19 krizės padarinius, prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, tokiu būdu didinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje. Jame taip pat turėtų būti žaliajai pertvarkai, įskaitant biologinę įvairovę, ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės. Jame taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip jis padeda veiksmingai įgyvendinti atitinkamus per Europos semestrą nustatytus konkrečios šalies uždavinius ir prioritetus, įskaitant mokesčių aspektus ir rekomendacijas, pateiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (12) 6 straipsnį. Jame taip pat turėtų būti įtrauktas paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu užtikrinama, kad jokia į planą įtraukta reformų ir investicijų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“). Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti nurodytas numatomas indėlis siekiant lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems, taip pat konsultacijų su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais proceso santrauka.

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti paaiškinimas apie valstybės narės planus, sistemas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos aptikti ir pašalinti bei siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat gali būti įtraukti tarpvalstybiniai ar daugiašaliai projektai. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

    (40)

    priemonė turėtų būti įgyvendinama laikantis patikimo finansų valdymo principo, įskaitant veiksmingą sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, mokesčių vengimą, korupciją ir interesų konfliktą, prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už jį;

    (41)

    Komisija turėtų įvertinti kiekvienos valstybės narės pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija turėtų visapusiškai paisyti nacionalinės atsakomybės už planą ir todėl turėtų atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės pateiktus pagrindimus ir elementus. Komisija, turėtų įvertinti valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą remdamasi šiame reglamente nustatytu kriterijų sąrašu. Komisija turėtų per du mėnesius nuo oficialaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo dienos įvertinti pasiūlytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir, kai taikytina, jų atnaujinimus. Atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų turėti galimybę susitarti pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu, kai tai reikalinga;

    (42)

    šio reglamento priede turėtų būti pateiktos atitinkamos gairės, kurios sudarytų pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir visus kitus atitinkamus reikalavimus. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo, turėtų būti nustatyta pasiūlymams dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinti skirta reitingavimo sistema. Su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, su ekonomikos augimo potencialo stiprinimu, darbo vietų kūrimu ir ekonominiu, socialiniu bei instituciniu atsparumu susijusiems kriterijams, ir kriterijams, kurie padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, turėtų būti reikalaujama aukščiausio vertinimo balo. Būtina teigiamo vertinimo sąlyga taip pat turėtų būti veiksmingas indėlis į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas;

    (43)

    siekiant padėti rengti kokybiškus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų bei techninės paramos atitinkamai valstybei narei paprašius. Valstybės narės taip pat gali prašyti paramos pagal techninės paramos priemonę. Valstybės narės turėtų būti raginamos skatinti sąveiką su kitų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais;

    (44)

    siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis;

    (45)

    Taryba turėtų patvirtinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įvertinimą priimdama įgyvendinimo sprendimą, grindžiamą Komisijos pasiūlymu; šį sprendimą ji turėtų siekti priimti per keturias savaites nuo pasiūlymo priėmimo dienos. Jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai neatitinka vertinimo kriterijų. Komisijai pateikus pasiūlymą Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų įtrauktas atnaujintas didžiausias finansinis įnašas, apskaičiuotas remiantis 2022 m. birželio mėn. faktiniais rezultatais. Taryba turėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl pakeitimo nepagrįstai nedelsdama;

    (46)

    siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po COVID-19 krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu Priemonės finansavimu, lėšos turėtų būti skiriamos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tuo tikslu teisinius įsipareigojimus dėl 70 proc. negrąžintinos finansinės paramos turėtų būti įmanoma prisiimti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d., o dėl 30 proc. – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės narės prašymu, kuris turi būti pateikiamas kartu su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, ne didesnė kaip 13 proc. finansinio įnašo suma ir, kai taikytina, ne didesnė kaip 13 proc. atitinkamos valstybės narės paskolos suma gali būti sumokamos kaip išankstinis finansavimas, jei įmanoma, per du mėnesius po to, kai Komisija priima teisinius įsipareigojimus;

    (47)

    turėtų būti galimybė valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinę paramą teikti paskolos forma, jei su Komisija sudaromas paskolos susitarimas, remiantis atitinkamos valstybės narės deramai pagrįstu prašymu. Paskolos, kuriomis remiamas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas, turėtų būti teikiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir turėtų būti teikiamos nustatant tokius terminus, kurie atspindėtų tokių išlaidų ilgesnio laikotarpio pobūdį. Pagal Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (13) 5 straipsnio 2 dalį, laikantis patikimo finansų valdymo principo, turėtų būti nustatytas lėšų grąžinimo tvarkaraštis tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir numatomas įsipareigojimų mažinimas. Tie terminai gali skirtis nuo terminų dėl lėšų, kurias Sąjunga skolinasi paskoloms kapitalo rinkose finansuoti. Todėl labai svarbu numatyti galimybę nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo, pagal kurį finansinei paramai skirtų paskolų terminai neturėtų būti keičiami;

    (48)

    paskolos paramos prašymas turėtų būti pagrįstas didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir didesnėmis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos paramos prašymą pateikti kartu su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Jei paskolos paramos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visos paskolų paramos suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 6,8 proc. jos 2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) Eurostato 2020 m. gegužės mėn. duomenimis. Jei leidžia turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus. Komisija turėtų per du mėnesius įvertinti paskolos paramos prašymą. Komisijos pasiūlymo pagrindu Taryba turėtų galėti patvirtinti tą įvertinimą kvalifikuota balsų dauguma, priimdama įgyvendinimo sprendimą; šį sprendimą Taryba turėtų siekti priimti per keturias savaites nuo to Komisijos pasiūlymo priėmimo dienos.

    (49)

    valstybei narei turėtų turėti galimybę per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Jei Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina tokį dalinį pakeitimą, ji turėtų įvertinti naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą per du mėnesius. Atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu, jei reikia. Taryba turėtų patvirtinti naujo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimą priimdama įgyvendinimo sprendimą, grindžiamą Komisijos pasiūlymu; šį sprendimą ji turėtų siekti priimti per keturias savaites nuo pasiūlymo priėmimo dienos;

    (50)

    Sąjungos institucijos turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką, siekiant užtikrinti, kad priemonė būtų įgyvendinta sklandžiai ir sparčiai;

    (51)

    siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Tuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos finansinės paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;

    (52)

    lėšos pagal priemonę skiriamos tuo atveju, jei valstybės narės patenkinamai pasiekia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Tarybai patvirtinus tokių planų įvertinimą. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinius įnašus ir, kai taikytina, paskolą, Komisija turėtų paprašyti Ekonomikos ir finansų komiteto pateikti savo nuomonę apie tai, ar valstybės narės patenkinamai pasiekė atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, grindžiamą Komisijos atliktu preliminariu įvertinimu. Kad atlikdama vertinimą Komisija galėtų atsižvelgti į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, ją reikėtų pateikti per keturias savaites nuo Komisijos preliminaraus vertinimo gavimo. Ekonomikos ir finansų komitetas svarstymų metu turi siekti bendro sutarimo. Jei išskirtiniu atveju viena ar daugiau valstybių narių mano, kad buvo labai nukrypta nuo atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių patenkinamo pasiekimo, jos gali paprašyti, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas perduotų klausimą svarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Atitinkamos valstybės narės taip pat turėtų nepagrįstai nedelsdamos informuoti Tarybą, o pastaroji, savo ruožtu, turėtų nedelsdama apie tai informuoti Europos Parlamentą. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis joks sprendimas dėl leidimo išmokėti finansinius įnašus ir, kai taikytina, paskolą neturėtų būti priimtas tol, kol šis klausimas nebus išsamiai apsvarstytas kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Tas procesas paprastai turėtų trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius po to, kai Komisija paprašo Ekonomikos ir finansų komiteto pateikti savo nuomonę;

    (53)

    patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą priemonės pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo ir lėšų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Visų pirma jos turėtų užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Jei atitinkama valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai arba jei esama rimtų pažeidimų, tai yra sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, susijusių su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis arba įsipareigojimo pagal su finansine parama susijusius susitarimus rimto pažeidimo atvejais, turėtų būti įmanoma sustabdyti su finansine parama susijusių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį įnašą. Susigrąžinimas, kai įmanoma, turėtų būti užtikrintas atliekant likusių išmokų pagal priemonę užskaitą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų atsižvelgta į valstybių narių teisę pateikti pastabas. Visi finansinių įnašų mokėjimai valstybėms narėms turėtų būti atlikti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodytas priemones ir atvejus, kai, nors prisiimtas teisinis įsipareigojimas arba priimtas sprendimas, laikantis to reglamento 3 straipsnyje nurodytų terminų, tai būtina, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo prievoles valstybių narių atžvilgiu, be kita ko, dėl galutinio sprendimo prieš Sąjungą;

    (54)

    Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti. Nors visų pirma pačiai valstybei narei tenka atsakomybė užtikrinti, kad priemonė būtų įgyvendinama laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, Komisija turėtų turėti galimybę gauti pakankamą valstybių narių užtikrinimą tuo klausimu. Tuo tikslu, įgyvendindamos priemonę, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės sistemos veikimą ir susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų galėti pasikliauti savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis. Valstybės narės turėtų rinkti standartinių kategorijų duomenis ir informaciją, kurie sudarytų sąlygas užkirsti kelią rimtiems pažeidimams: sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktui, susijusiems su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, juos nustatyti ir ištaisyti. Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, skirtą prieigai prie šių duomenų ir šios informacijos bei jų analizei, siekiant, kad valstybės narės juos visuotinai taikytų;

    (55)

    Komisija, Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Audito Rūmai ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal savo kompetenciją ir teises turėtų galėti naudotis informavimo ir stebėsenos sistema;

    (56)

    siekiant palengvinti valstybių narių susitarimų, kuriais siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, įgyvendinimą, Komisija turėtų pateikti informaciją apie iš Sąjungos biudžeto finansuojamus lėšų gavėjus pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 1 dalį;

    (57)

    valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis tik lėšų naudojimo, susijusio su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis, įvykdymo, audito ir kontrolės tikslais. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (14) arba (ES) 2018/1725 (15), atsižvelgiant į tai, kuris iš dviejų reglamentų taikytinas;

    (58)

    kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės du kartus per metus Europos semestro kontekste turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;

    (59)

    valstybės narės turėtų būti skatinamos prašyti savo nacionalinių produktyvumo tarybų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų pateikti nuomonę apie jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant galimą jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano elementų patvirtinimą;

    (60)

    siekiant užtikrinti priemonės įgyvendinimo skaidrumą ir atskaitomybę, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu ir vienodomis sąlygomis perduoti atitinkamus dokumentus ir informaciją, pavyzdžiui, valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus arba jų pakeitimus, ir pasiūlymus dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimų, apie kuriuos viešai paskelbė Komisija, su sąlyga, kad bus pašalinta neskelbtina ar konfidenciali informacija arba, jei reikia, jai bus taikomos atitinkamos konfidencialumo nuostatos;

    (61)

    kompetentingi Europos Parlamento komitetai kas du mėnesius gali pakviesti Komisiją per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą aptarti su Priemonės įgyvendinimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Komisijos vertinimą, pagrindines peržiūros ataskaitos išvadas, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įvykdymo padėtį, su mokėjimu ir sustabdymu susijusias procedūras ir bet kokią kitą svarbią Komisijos pateiktą su priemonės įgyvendinimu susijusią informaciją ir dokumentus. Komisija turėtų atsižvelgti į elementus, išdėstytus pareiškiant nuomonę per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą, įskaitant Europos Parlamento rezoliucijas, jei jos pateiktos;

    (62)

    siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal priemonę turėtų papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, įskaitant programą „InvestEU“, teikiamą paramą. Pagal priemonę finansuojami reformų ir investiciniai projektai turėtų galėti būti finansuojami pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengiamos tos pačios išlaidos;

    (63)

    Komisija turėtų stebėti priemonės įgyvendinimą ir tikslingai ir proporcingai vertinti, kaip įgyvendinami pagal šį reglamentą nustatyti tikslai. Vykdydama priemonės įgyvendinimo stebėseną Komisija turėtų užtikrinti, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams turėtų būti nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Deleguotaisiais aktais Komisija turėtų nustatyti bendrus rodiklius, naudotinus teikiant pažangos ataskaitas ir siekiant stebėti bei vertinti priemonę, ir apibrėžti socialinių išlaidų, be kita ko, vaikams ir jaunimui, ataskaitų teikimo pagal priemonę metodiką;

    (64)

    remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (16) 22 ir 23 punktais, ši priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta vadovaujantis konkrečiais stebėsenos reikalavimais, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas priemonės poveikis vietoje;

    (65)

    deleguotuoju aktu turėtų būti nustatyta speciali rezultatų suvestinė, iš kurios būtų matyti pažanga, padaryta įgyvendinant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekviename iš šešių ramsčių, ir pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bendrų priemonės rodiklių srityje. Rezultatų suvestinė turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio mėn., o Komisija ją turėtų atnaujinti du kartus per metus;

    (66)

    siekiant užtikrinti tinkamą veiklos rezultatų ataskaitų teikimą ir priemonės įgyvendinimo stebėseną, be kita ko, socialinių išlaidų srityje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl specialios rezultatų suvestinės, iš kurios būtų matyti įgyvendinimo pažanga ir naudotini bendri rodikliai, ir dėl socialinių išlaidų, be kita ko, vaikams ir jaunimui, ataskaitų teikimo metodikos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    (67)

    Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą, mokėjimus ir sustabdymus, taip pat apie priemonės indėlį siekiant tikslų klimato ir skaitmeninimo srityje, bendrus rodiklius ir pagal šešis ramsčius finansuojamas išlaidas;

    (68)

    turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip siekiama priemonės tikslų, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonės poveikis;

    (69)

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, vertinimą ir atitinkamą finansinį įnašą turėtų patvirtinti Taryba, priimdama įgyvendinimo sprendimą, grindžiamą Komisijos pasiūlymu. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų būti suteikti Komisijai ir ji jais turėtų naudotis pagal nagrinėjimo procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (17). Atsižvelgdamas į galimą poreikį greitai išmokėti finansinę paramą pagal priemonę laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatų, komiteto, kaip tai suprantama pagal tą reglamentą, pirmininkas turėtų apsvarstyti galimybę sutrumpinti komiteto posėdžio dėl bet kurio įgyvendinimo akto projekto surengimo terminą ir komiteto nuomonės dėl to projekto pateikimo terminą;

    (70)

    priėmus įgyvendinimo sprendimą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Siekiant užtikrinti, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių veiklos susitarimų elementus;

    (71)

    šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

    (72)

    pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (19), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (20) ir (ES) 2017/1939 (21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Europos prokuratūra pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir kitas nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (22), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

    (73)

    turėtų būti įmanoma Komisijai dalyvauti komunikacijos veikloje siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą ir, kai tinkama, užtikrinti, kad apie paramą, teikiamą pagal priemonę, būtų pranešama ir patvirtinama teiginiu apie finansavimą;

    (74)

    kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

    (75)

    siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I SKYRIUS

    Bendrosios nuostatos ir finansinis paketas

    1 straipsnis

    Dalykas

    Šiuo reglamentu nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – priemonė).

    Jame nustatomi priemonės tikslai, jos finansavimas, Sąjungos finansavimo formos pagal ją ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

    2 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)

    Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, „Europos socialiniam fondui +“, Sanglaudos fondui, Teisingos pertvarkos fondui, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir jų finansinės taisyklės bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, Vidaus saugumo fondui ir Sienų valdymo ir vizų priemonės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas);

    2)

    finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama pagal priemonę, kurią galima skirti arba kuri jau yra skirta valstybei narei;

    3)

    Europos semestras –Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (23) 2-a straipsnyje nustatytas procesas;

    4)

    tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės – pažangos įgyvendinant reformą arba investicijas vertinimo priemonės, kai tarpinės reikšmės yra kokybiniai pasiekimai, o siektinos reikšmės – kiekybiniai pasiekimai;

    5)

    atsparumas – gebėjimas teisingai, tvariai ir įtraukiai atlaikyti ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius sukrėtimus arba nuolatinius struktūrinius pokyčius; ir

    6)

    nedaryti reikšmingos žalos – neremti ir nevykdyti ekonominės veiklos, kuria būtų daroma reikšminga žala kuriam nors iš aplinkos tikslų, kai tinkama, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

    3 straipsnis

    Taikymo sritis

    Priemonės taikymo sritis – tai europinės svarbos politikos sritys, suskirstytos į šešis ramsčius:

    a)

    žalioji pertvarka;

    b)

    skaitmeninė transformacija;

    c)

    pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ;

    d)

    socialinė ir teritorinė sanglauda;

    e)

    sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir

    f)

    naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai.

    4 straipsnis

    Bendrieji ir konkretūs tikslai

    1.   Atsižvelgiant į šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, jų darną ir generuojamą sąveiką ir COVID-19 krizės kontekste, priemonės bendrasis tikslas yra skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą, pasirengimą krizėms, gebėjimą prisitaikyti ir augimo potencialą, mažinant socialinį ir ekonominį tos krizės poveikį, visų pirma poveikį moterims, padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, remiant žaliąją pertvarką, prisidedant prie Sąjungos 2030 m. klimato tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punkte, ir laikantis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, taip pat remiant skaitmeninę pertvarką, taip prisidedant prie aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tvaraus augimo atkūrimo ir skatinimo bei Sąjungos valstybių narių ekonomikos integravimo, aukštos kokybės darbo vietų kūrimo skatinimo, taip pat prisidedant prie Sąjungos strateginio savarankiškumo išlaikant atvirą ekonomiką ir kuriant Europos pridėtinę vertę.

    2.   Siekiant to bendrojo tikslo, konkretusis priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai ir skaidriai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

    5 straipsnis

    Horizontalieji principai

    1.   Parama pagal priemonę nenaudojama, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti ir ją teikiant laikomasi Sąjungos finansavimo papildomumo principo, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

    2.   Pagal priemonę remiamos tik tokios priemonės, kuriomis laikomasi principo „nedaryti reikšmingos žalos“.

    6 straipsnis

    Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai

    1.   Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnyje nurodytos priemonės įgyvendinamos pagal priemonę:

    a)

    312 500 000 000 EUR neviršijanti suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, 2018 m. kainomis, skirta negrąžintinai finansinei paramai įgyvendinti, jei laikomasi Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 4 ir 7 dalių.

    Kaip numatyta Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalyje, Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies tikslais tos sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas;

    b)

    360 000 000 000 EUR neviršijanti suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies b punkte, 2018 m. kainomis, skirta paskolos paramai valstybėms narėms pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius, jei laikomasi Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 5 dalies.

    2.   Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina priemonei valdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant įtraukius informavimo veiksmus ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

    7 straipsnis

    Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai ir išteklių naudojimas

    1.   Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti perskirti priemonei, laikantis 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento atitinkamose nuostatose nustatytų sąlygų. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Tie ištekliai naudojami išimtinai atitinkamos valstybės narės naudai.

    2.   Valstybės narės gali pasiūlyti į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip numatomas išlaidas įtraukti mokėjimą už papildomą techninę paramą pagal Reglamento (ES) 2021/240 7 straipsnį ir piniginio įnašo, skirto valstybės narės skyriui pagal atitinkamas „InvestEU“ reglamento nuostatas, sumą. Tos išlaidos neviršija 4 proc. viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo, o atitinkamos priemonės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

    8 straipsnis

    Įgyvendinimas

    Vadovaujantis pagal SESV 322 straipsnį priimtomis atitinkamomis taisyklėmis, visų pirma Finansiniu reglamentu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (24), priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.

    9 straipsnis

    Papildomumas ir papildomas finansavimas

    Parama pagal priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

    10 straipsnis

    Priemonės, kuriomis priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu

    1.   Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį, jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 11 dalį nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti, nebent ji nustato, kad yra didelis visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (25) 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį.

    2.   Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį bet kuriuo iš šių atvejų:

    a)

    pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės per tą pačią perviršinio disbalanso procedūrą, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą;

    b)

    pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį per tą pačią perviršinio disbalanso procedūrą Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų;

    c)

    Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 332/2002, ir todėl nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos;

    d)

    Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

    Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų, ir reikšmingo reikalavimų nesilaikymo atveju.

    Sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.

    3.   Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo sustabdyti įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.

    Įsipareigojimų sustabdymas taikomas įsipareigojimams nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.

    Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto Komisijos pasiūlymo dėl mokėjimų sustabdymo.

    4.   Nustatytino įsipareigojimų arba mokėjimų sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, jais užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties lygį, palyginti su Sąjungos vidurkiu, ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai.

    5.   Įsipareigojimai sustabdomi taikant mažesnę iš toliau nurodytų verčių: ne daugiau kaip 25 proc. įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 proc. nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:

    a)

    kai pirmą kartą nesilaikoma perviršinio deficito procedūros, kaip nurodyta 1 dalyje;

    b)

    kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies a punkte;

    c)

    kai nesiimama rekomenduojamų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte;

    d)

    kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, kaip nurodyta 2 dalies c ir d punktuose.

    Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimai gali būti sustabdomi taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatyti pirmoje pastraipoje.

    6.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų sustabdymą pagal šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą procedūrą šiais atvejais:

    a)

    perviršinio deficito procedūra laikinai sustabdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 9 straipsnį arba Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo;

    b)

    Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra laikinai sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;

    c)

    Komisija padarė išvadą, kad valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002;

    d)

    Komisija padarė išvadą, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytą makroekonominio koregavimo programą arba priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

    Tarybai panaikinus įsipareigojimų sustabdymą, Komisija gali vėl prisiimti anksčiau sustabdytus įsipareigojimus, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 4, 7 ir 9 dalims.

    Sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 3 dalies trečioje pastraipoje nustatytą procedūrą, jei įvykdomos šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos.

    7.   Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai Komisija pateikia pasiūlymą pagal 1 ar 2 dalį, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriems galėtų būti taikomas sustabdymas.

    Vykstant struktūriniam dialogui, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją aptarti šio straipsnio taikymą, kad Europos Parlamentas galėtų pareikšti savo nuomonę. Komisija tinkamai atsižvelgia į Europos Parlamento pareikštą nuomonę.

    Komisija pateikia pasiūlymą dėl sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai nedelsiant po jo priėmimo. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos paaiškinti jos pasiūlymo priežastis.

    8.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio straipsnio taikymo peržiūrą. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir ją, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

    9.   Jeigu Sąjungos socialinė ir ekonominė padėtis iš esmės pasikeičia, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio straipsnio taikymo peržiūros arba Europos Parlamentas ar Taryba, veikdami atitinkamai pagal SESV 225 ar 241 straipsnius, gali paprašyti Komisijos pateikti tokį pasiūlymą.

    II SKYRIUS

    FINANSINIS ĮNAŠAS, PASKIRSTYMO PROCESAS, PASKOLOS IR PERŽIŪRA

    11 straipsnis

    Didžiausias finansinis įnašas

    1.   Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas taip:

    a)

    70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas, – remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu, kaip nustatyta II priede nustatytoje metodikoje;

    b)

    30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas, – remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir, lygiomis dalimis, realiojo BVP pokyčiu 2020 m. bei bendruoju realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu, kaip nustatyta III priede nustatytoje metodikoje. Realiojo BVP pokytis 2020 m. ir bendrasis realiojo BVP pokytis 2020–2021 m. laikotarpiu grindžiami Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis.

    2.   1 dalies b punkte nustatytas didžiausio finansinio įnašo kiekvienai valstybei narei apskaičiavimas atnaujinamas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. pakeičiant Komisijos 2020 m. rudens prognozių duomenis faktiniais rezultatais, kiek tai susiję su realiojo BVP pokyčiu 2020 m. bei suvestiniu realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu.

    12 straipsnis

    Finansinio įnašo skyrimas

    1.   Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymą neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 11 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

    2.   Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas.

    3.   Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas.

    4.   Asignavimai pagal 2 ir 3 dalis nedaro poveikio 6 straipsnio 2 daliai.

    13 straipsnis

    Išankstinis finansavimas

    1.   Jei Taryba ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą ir jei valstybė narė pateikia prašymą bei savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija atlieka išankstinio finansavimo mokėjimą negrąžintinos paramos forma – jo suma neviršija 13 proc. finansinio įnašo, ir, kai taikytina, paskolos forma – jo suma neviršija 13 proc. paskolos, kaip nustatyta 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nukrypdama nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 1 dalies, Komisija atlieka atitinkamą mokėjimą, jei įmanoma, per du mėnesius po to, kai Komisija priima 23 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą.

    2.   Išankstinio finansavimo pagal šio straipsnio 1 dalį atvejais proporcingai pakoreguojami finansiniai įnašai ir, kai taikytina, paskola, kurie turi būti sumokėti kaip nurodyta atitinkamai 20 straipsnio 5 dalies a arba h punkte.

    3.   Jei finansinio įnašo išankstinio finansavimo suma pagal šio straipsnio 1 dalį viršija 13 proc. didžiausio finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal 11 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., kitas mokėjimas, leidžiamas išmokėti pagal 24 straipsnio 5 dalį, ir prireikus kiti mokėjimai išmokami sumažinti tol, kol perviršinė suma kompensuojama. Tuo atveju, jei likusių išmokėti mokėjimų nepakanka, perviršinė suma grąžinama.

    14 straipsnis

    Paskolos

    1.   Iki 2023 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.

    2.   Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos paramos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 18 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

    3.   Valstybės narės paskolos paramos prašyme nurodoma:

    a)

    paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;

    b)

    papildomos reformos ir investicijos pagal 18 straipsnį;

    c)

    didesnės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos, palyginti su finansinių įnašų, skirtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui atitinkamai pagal 20 straipsnio 4 dalies a arba b punktą, suma.

    4.   Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 11 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą.

    5.   Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos paramos suma negali viršyti 6,8 proc. jos 2019 m. BNP einamosiomis kainomis.

    6.   Nukrypstant nuo 5 dalies, jei yra išteklių, išskirtinėmis aplinkybėmis paskolos paramos suma gali būti padidinta.

    7.   Paskola mokama dalimis atsižvelgiant į pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes pagal 20 straipsnio 5 dalies h punktą.

    8.   Komisija įvertina paskolos paramos prašymą pagal 19 straipsnį. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima įgyvendinimo sprendimą pagal 20 straipsnio 1 dalį. Kai tinkama, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinkamai iš dalies keičiamas.

    15 straipsnis

    Paskolos susitarimas

    1.   Prieš sudarydama paskolos susitarimą su atitinkama valstybe nare, Komisija įvertina, ar:

    a)

    paskolos paramos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas ir ar

    b)

    papildomos reformos ir investicijos atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

    2.   Kai Komisija mano, kad paskolos paramos prašymas atitinka 1 dalies kriterijus ir priėmus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą. Paskolos susitarimą, be Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalyje nustatytų elementų, sudaro šie elementai:

    a)

    paskolos suma eurais, įskaitant, kai taikytina, pagal 13 straipsnį iš anksto finansuojamos paskolos sumą;

    b)

    vidutinis grąžinimo terminas; Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalis šiam terminui netaikoma;

    c)

    kainodaros formulė ir paskolos suteikimo laikotarpis;

    d)

    didžiausias mokėjimų dalimis skaičius ir grąžinimo tvarkaraštis;

    e)

    kiti elementai, reikalingi paskolai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą.

    3.   Pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punktą su lėšų skolinimusi šiame straipsnyje nurodytoms paskoloms susijusias išlaidas padengia valstybės narės gavėjos.

    4.   Komisija nustato reikiamą tvarką, pagal kurią administruojamos skolinimo operacijos, susijusios su pagal šį straipsnį suteiktomis paskolomis.

    5.   Valstybė narė, gavusi pagal šį straipsnį suteikiamą paskolą, atidaro specialią sąskaitą gautai paskolai valdyti. Ji taip pat perveda pagrindinę sumą ir mokėtinas palūkanas už bet kurią susijusią paskolą į Komisijos nurodytą sąskaitą vadovaudamasi tvarka, nustatyta pagal 4 dalį, likus dvidešimt darbo dienų iki atitinkamos mokėjimo dienos.

    16 straipsnis

    Peržiūros ataskaita

    1.   Ne vėliau kaip 2022 m. liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitą

    2.   Peržiūros ataskaitoje pateikiami šie elementai:

    a)

    vertinimas, kokiu mastu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas atitinka taikymo sritį ir kiek juo prisidedama prie šio reglamento bendrojo tikslo pagal 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, įskaitant tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais sprendžiama moterų ir vyrų nelygybės problema;

    b)

    kiekybinis vertinimas, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie:

    i)

    siektinos reikšmės klimato srityje – bent 37 proc.,

    ii)

    siektinos reikšmės skaitmeninimo srityje – bent 20 proc.,

    iii)

    kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

    c)

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir pastabų bei rekomendacijų valstybėms narėms įgyvendinimo padėtis prieš joms atnaujinant 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

    3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros ataskaitos tikslais, Komisija atsižvelgia į 30 straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę, 27 straipsnyje nurodytas valstybių narių ataskaitas ir į visą kitą atitinkamą informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, kuri gaunama taikant 24 straipsnyje nurodytas mokėjimo, sustabdymo ir panaikinimo procedūras.

    4.   Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją pateikti pagrindines peržiūros ataskaitos išvadas, atsižvelgdamas į 26 straipsnyje nurodytą ekonomikos dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais.

    III SKYRIUS

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

    17 straipsnis

    Tinkamumas finansuoti

    1.   Pagal 3 straipsnyje nustatytą taikymo sritį ir siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Tuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicijų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro visapusišką ir nuoseklų rinkinį, kuris taip pat gali apimti viešąsias programas, skirtas privačiosioms investicijoms skatinti.

    2.   Priemonės, pradėtos taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d., yra tinkamos finansuoti, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

    3.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, taip pat su uždaviniais ir prioritetais, nustatytais naujausioje Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ekonominės politikos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – Teisingos pertvarkos fondo reglamentas), į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.

    4.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose laikomasi 5 straipsnyje nustatytų horizontaliųjų principų.

    5.   Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šis reglamentas atitinkamai valstybei narei taikomas atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones.

    18 straipsnis

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

    1.   Valstybė narė, norinti gauti finansinį įnašą pagal 12 straipsnį, pateikia Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kaip apibrėžta 17 straipsnio 1 dalyje.

    2.   Kai Komisija pateikia paskirstyti sumą, nurodytą 12 straipsnio 3 dalyje, valstybė narė gali atnaujinti ir pateikti Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad atsižvelgtų į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą remiantis 11 straipsnio 2 dalimi.

    3.   Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas gali būti teikiamas kaip vienas integruotas dokumentas kartu su nacionaline reformų programa, jis paprastai oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybės narės gali pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą.

    4.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma nustatomi šie elementai:

    a)

    paaiškinimas, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, atsižvelgiant į jį įtrauktas priemones, yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę valstybės narės padėtį, taigi juo tinkamai prisidedama prie visų 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius;

    b)

    paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padedama veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didesnę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant jų fiskalinius aspektus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, kai tinkama, kurios yra skirtos atitinkamoms valstybėms narėms, ar uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė įgyvendinant Europos semestrą;

    c)

    išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, be kita ko, remiant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir mažinamas ekonominis ir socialinis COVID-19 krizės poveikis, taip padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir tokiu būdu didinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

    d)

    paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu užtikrinama, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicijų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

    e)

    kokybinis paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba ketinama spręsti dėl jos iškylančius uždavinius, ir ar joms skiriama suma sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta VI priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki 3 proc. visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios, kaip paaiškinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams;

    f)

    paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių, ir ar jų suma sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant tikslų skaitmeninimo srityje koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeninimo srities tikslams;

    g)

    kai tinkama – investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą atveju – saugumo įsivertinimą, grindžiamą bendrais objektyviais kriterijais, kuriais remiantis nustatomos saugumo problemos ir išsamiai nurodoma, kaip tos problemos bus sprendžiamos siekiant laikytis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų;

    h)

    nurodoma, ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės apima tarpvalstybinius ar daugiašalius projektus;

    i)

    numatomos reformų ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

    j)

    numatomi investiciniai projektai ir susijęs investicijų laikotarpis;

    k)

    visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos tinkamu pagrindimu ir paaiškinimais, kaip jos atitinka išlaidų veiksmingumo principą bei yra proporcingos numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

    l)

    kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą;

    m)

    papildomos priemonės, kurių gali prireikti;

    n)

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnos pagrindimas; ir paaiškinimas, kaip jis dera su 17 straipsnyje nurodytais principais, planais ir programomis;

    o)

    paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems užtikrinimo ir tų tikslų integravimo laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 2 ir 3 principų, 5-ojo JT darnaus vystymosi tikslo ir, kai tinkama, nacionalinės lyčių lygybės strategijos;

    p)

    atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

    q)

    siekiant parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir, jei įmanoma, jį įgyvendinti, konsultacijų, vykdomų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, proceso santrauka ir tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis;

    r)

    paaiškinimas apie valstybės narės korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo sistemą, taikomą naudojant pagal priemonę skirtas lėšas, ir tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas;

    s)

    kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir

    t)

    visa kita svarbi informacija.

    5.   Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę. Valstybės narės raginamos skatinti sąveiką su kitų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.

    19 straipsnis

    Komisijos vertinimas

    1.   Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą arba, kai taikytina, atnaujintą planą, kurį pagal 18 straipsnio 1 arba 2 dalį valstybė narė pateikė per du mėnesius nuo oficialaus pateikimo, ir pateikia pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal 20 straipsnio 1 dalį. Atlikdama tą vertinimą, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat po oficialaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimo. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti vertinimo terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu.

    2.   Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir tos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 18 straipsnio 4 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, pavyzdžiui, visų pirma, į informaciją, esančią tos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje, nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose pagal Teisingos pertvarkos fondo reglamentą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planuose pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.

    3.   Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus, kuriuos ji taiko pagal V priedą:

    aktualumą:

    a)

    ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisidedama prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

    b)

    ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant fiskalinius aspektus ir rekomendacijas, kai tikslinga, pateiktas pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atitinkamai valstybei narei, nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;

    c)

    ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimo, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir prie ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimo, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

    d)

    ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonė nepadarytų reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“); Komisija tuo tikslu teikia valstybėms narėms technines gaires;

    e)

    ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta VI priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; Komisijos sutikimu paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki bendros 3 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams;

    f)

    ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant skaitmeninių tikslų koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams;

    Efektyvumas:

    g)

    ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

    h)

    ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

    Ekonomiškumas:

    i)

    ar valstybės narės pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas ir patikimas ir atitinka išlaidų ekonomijos principą bei yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

    j)

    ar atitinkamos valstybės narės pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal priemonę skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas;

    Suderinamumas:

    k)

    ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus.

    4.   Jeigu atitinkama valstybė narė paprašo paskolos, kaip nurodyta 14 straipsnyje, Komisija įvertina, ar prašymas dėl paskolos atitinka 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, visų pirma, ar su papildomos reformos ir investicijos, dėl kurių pateiktas paskolos prašymas, atitinka 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

    5.   Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina neigiamai, tinkamai pagrįstą įvertinimą jį pateikia per 1 dalyje nustatytą terminą.

    6.   Atlikti valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą Komisijai gali padėti ekspertai.

    20 straipsnis

    Komisijos pasiūlymas ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas

    1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priimdama įgyvendinimo sprendimą patvirtina valstybės narės pagal 18 straipsnio 1 dalį pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano arba, kai taikytina, pagal 18 straipsnio 2 dalį pateikto atnaujinto plano įvertinimą.

    2.   Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo išdėstomos reformos ir investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį apskaičiuoti finansiniai įnašai.

    3.   Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskola, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

    4.   2 dalyje nurodytas finansinis įnašas nustatomas remiantis visomis atitinkamos valstybės narės pasiūlytame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis išlaidomis, įvertintomis pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Finansinio įnašo suma nustatoma taip:

    a)

    jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra lygi didžiausiam finansiniam įnašui, paskaičiuotam tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus didžiausio finansinio įnašo visai sumai, paskaičiuotai tai valstybei narei pagal 11 straipsnį;

    b)

    jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra mažesnė už didžiausią finansinį įnašą, paskaičiuotą tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

    c)

    jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

    5.   2 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu taip pat nustatoma:

    a)

    finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

    b)

    finansinis įnašas ir, kai taikytina, paskolos paramos suma, mokėtina išankstinio finansavimo forma pagal 13 straipsnį, patvirtinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

    c)

    reformų ir investicinių projektų aprašymas ir visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;

    d)

    terminas, kuris turėtų būti ne vėlesnis kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., iki kurio turi būti pasiektos tiek investicinių projektų, tiek reformų galutinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

    e)

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant, kai tinkama, priemones, kurios reikalingos siekiant laikytis 22 straipsnio;

    f)

    atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu;

    g)

    Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka, ir

    h)

    kai tinkama, dalimis mokėtina paskolos suma ir su paskolos paramos mokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

    6.   5 dalies e punkte nurodyta stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, 5 dalies f punkte nurodyti atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, 5 dalies g punkte nurodyta Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka ir, jei taikoma, 5 dalies h punkte nurodytos su paskolos mokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės išsamiau nustatomi veiklos susitarime, dėl kurio priėmus 1 dalyje nurodytą sprendimą turi susitarti atitinkama valstybė narė ir Komisija.

    7.   Taryba 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo sprendimus paprastai priima per keturias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo.

    8.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama iš dalies pakeičia savo įgyvendinimo sprendimą, priimtą pagal 20 straipsnio 1 dalį, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal 11 straipsnio 2 dalį.

    21 straipsnis

    Valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinis keitimas

    1.   Jeigu dalies ar viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti pagrįstą prašymą pateikti pasiūlymą iš dalies arba visiškai pakeisti 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus Tarybos įgyvendinimo sprendimus. Tuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybės narės gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę tokio pasiūlymo parengimui.

    2.   Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 19 straipsnį įvertina pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo pateikia naujo Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal 20 straipsnio 1 dalį pasiūlymą. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Taryba naują įgyvendinimo sprendimą paprastai priima per keturias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo.

    3.   Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės pateikti argumentai nepagrindžia atitinkamo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pateikti savo pastabas per vieną mėnesį nuo Komisijos išvadų pateikimo, per 2 dalyje nurodytą laikotarpį prašymą atmeta.

    IV SKYRIUS

    Finansinės nuostatos

    22 straipsnis

    Sąjungos finansinių interesų apsauga

    1.   Įgyvendindamos priemonę, valstybės narės, kaip priemonės paramos arba lėšų skolos gavėjos, pagal priemonę imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje. Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą ir nepagrįstai sumokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą. Valstybės narės gali pasikliauti savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis.

    2.   15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose numatomi valstybių narių įsipareigojimai:

    a)

    reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas yra tinkamai naudojamas laikantis visų taikytinų taisyklių ir ar visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonės yra tinkamai įgyvendinamos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje;

    b)

    imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, juos nustatyti bei ištaisyti ir imtis teisinių veiksmų nusavintoms lėšoms susigrąžinti, be kita ko, kai tai susiję su bet kuria ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone;

    c)

    su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikti:

    i)

    valdymo deklaraciją, įrodančią, kad lėšos panaudotos numatytam tikslui, kad su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įgyvendintomis kontrolės sistemomis reikiamai užtikrinama, kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikomų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konfliktų vengimo, sukčiavimo prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, laikantis patikimo finansų valdymo principo, ir

    ii)

    atliktų auditų santrauką, įtraukiant informaciją apie nustatytus trūkumus ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi;

    d)

    audito ir kontrolės tikslais bei siekiant pateikti palyginamą informaciją apie pagal atkūrimo ir atsparumo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėms skirtų lėšų panaudojimą, rinkti šių standartinių kategorijų duomenis ir užtikrinti prieigą prie jų:

    i)

    galutinio lėšų gavėjo pavadinimą;

    ii)

    rangovo arba subrangovo pavadinimą, kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija pagal Sąjungos arba nacionalinę viešųjų pirkimų teisę;

    iii)

    lėšų gavėjo tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba rangovo vardą, pavardę ir gimimo datą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (26) 3 straipsnio 6 punkte;

    iv)

    pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų visų įgyvendinimo priemonių sąrašą su bendra viešojo tų priemonių finansavimo suma ir nurodant pagal priemonę ir kitus Sąjungos fondus sumokėtų lėšų sumą;

    e)

    aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti pareigas visiems galutiniams lėšų, mokamų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemones, gavėjams arba visiems kitiems jų įgyvendinime dalyvaujantiems asmenims ar subjektams aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti panašias pareigas visiems galutiniams išmokamų lėšų gavėjams;

    f)

    užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 132 straipsnį;

    3.   Asmens duomenis, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies d punkte, valstybės narės ir Komisija tvarko tik lėšų, susijusių su 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų įgyvendinimu, naudojimo audito, susijusio su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ir kontrolės procedūrų tikslais ir tik tiek laiko, kiek trunka tos procedūros. Vykdant Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pagal SESV 319 straipsnį, taikomas reikalavimas pateikti ataskaitą dėl priemonės, kuri būtų integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų, nurodytų Finansinio reglamento 247 straipsnyje, dalis ir ypač atskirai atsiskaityti dėl jos metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje.

    4.   Komisija suteikia galimybę valstybėms narėms naudotis integruota ir sąveikia informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, skirtą prieigai prie atitinkamų duomenų ir jų analizei, siekiant, kad ta sistema valstybių narių būtų taikoma visuotinai, be kita ko, pasitelkiant techninės paramos priemonę.

    5.   15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti pagal priemonę teikiamą paramą ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas arba paprašyti paskolą grąžinti anksčiau sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, atvejais, kai jie nebuvo ištaisyti valstybės narės, arba pareigų, kylančių iš tokių susitarimų, rimto pažeidimo atvejais.

    Spręsdama dėl susigrąžinimo ir sumažinimo sumos arba anksčiau grąžintinos sumos, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų pažeidimo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo, valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

    23 straipsnis

    Finansinio įnašo įsipareigojimas

    1.   Tarybai priėmus įgyvendinimo sprendimą, kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalyje, Komisija sudaro susitarimą su atitinkama valstybe nare, kuris yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip tai suprantama pagal Finansinį reglamentą. Kiekvienos valstybės narės teisinis įsipareigojimas neviršija 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto finansinio įnašo 2021 m. ir 2022 m. ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto atnaujinto finansinio įnašo 2023 m.

    2.   Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti grindžiami bendrais įsipareigojimais ir, kai tikslinga, gali būti išskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

    24 straipsnis

    Finansinių įnašų ir paskolos paramos mokėjimo, jo sustabdymo ir su finansiniais įnašais ir paskolomis susijusių susitarimų nutraukimo taisyklės

    1.   Finansinių įnašų ir, kai taikytina, paskolos mokėjimai atitinkamoms valstybėms narėms pagal šį straipsnį atliekami ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., remiantis biudžeto asignavimais ir atsižvelgiant į turimą finansavimą.

    2.   Įgyvendinusi pagal 20 straipsnį patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą sumokėti finansinį įnašą ir, kai aktualu, paskolą. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus.

    3.   Komisija preliminariai, nepagrįstai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo įvertina, ar patenkinamai pasiektos 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Patenkinamas tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas suponuoja, kad atitinkama valstybė narė neatšaukė priemonių, susijusių su pirmiau tinkamai pasiektomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.

    4.   Jei Komisijos preliminarus įvertinimas, ar patenkinamai pasiektos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, yra teigiamas, savo išvadas ji pateikia Ekonomikos ir finansų komitetui ir paprašo jo nuomonės dėl to, ar patenkinamai pasiektos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atlikdama savo vertinimą Komisija atsižvelgia į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę.

    5.   Jei Komisijos įvertinimas teigiamas, ji nepagrįstai nedelsdama priima sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą ir, kai taikytina, paskolą pagal Finansinį reglamentą. Toks sprendimas priimamas laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    6.   Jeigu atlikusi 5 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, viso ar dalies finansinio įnašo ir, kai taikytina, paskolos mokėjimas yra sustabdomas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.

    Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu atitinkama valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

    7.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 2 dalies, mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą, pagal šio straipsnio 5 dalį dienos arba nuo pranešimo apie mokėjimo sustabdymo atšaukimą pagal šio straipsnio 6 dalies antrą pastraipą dienos.

    8.   Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, proporcingai sumažina finansinio įnašo ir, kai taikytina, paskolos sumą.

    9.   Jeigu per 18 mėnesių nuo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tarybos įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, Komisija nutraukia 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus ir panaikina finansinio įnašo sumą nedarant poveikio Finansinio reglamento 14 straipsnio 3 daliai. Bet koks išankstinis finansavimas pagal 13 straipsnį susigrąžinamas visas. Komisija priima sprendimą dėl 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų nutraukimo ir, kai taikytina, išankstinio finansavimo susigrąžinimo po to, kai suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas.

    10.   Jeigu susidaro išskirtinės aplinkybės, sprendimo, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą ir, kai taikytina, paskolą, priėmimas pagal 5 dalį gali būti atidėtas iki trijų mėnesių.

    V SKYRIUS

    Institucinės nuostatos

    25 straipsnis

    Skaidrumas

    1.   Komisija valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir pasiūlymus dėl 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgyvendinimo sprendimų, apie kuriuos viešai paskelbė Komisija, nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis oficialiai perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

    2.   Komisijos Tarybai arba bet kuriam iš jos parengiamųjų organų perduota informacija, susijusi su šiuo reglamentu ar jo įgyvendinimu, vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, jei reikia, taikant konfidencialumo susitarimus. Reikšmingos Tarybos parengiamuosiuose organuose surengtų diskusijų išvados perduodamos kompetentingiems Europos Parlamento komitetams.

    3.   Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams. Tokiu atveju Komisija kreipiasi į Europos Parlamentą ir Tarybą dėl to, kaip redaguota informacija galėtų jiems tapti prieinama konfidencialiai, laikantis taikomų taisyklių.

    4.   Komisija pateikia kompetentingiems Europos Parlamento komitetams savo preliminarių išvadų dėl to, ar pakankamai įgyvendinamos į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos reikiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, apžvalgą.

    5.   Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pasikviesti Komisijos atstovus pateikti informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo padėtį 26 straipsnyje nurodyto dialogo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu kontekste.

    26 straipsnis

    Dialogas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu

    1.   Siekdami stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą bei užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali kas du mėnesius pasikviesti Komisijos atstovus, kad apartų šiuos klausimus:

    a)

    ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo ir gebėjimo prisitaikyti padėtį Sąjungoje bei pagal šį reglamentą priimtas priemones;

    b)

    valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

    c)

    valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą;

    d)

    pagrindines 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos peržiūros ataskaitos išvadas;

    e)

    į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo padėtį;

    f)

    mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo procedūras, įskaitant visas valstybių narių pateiktas pastabas ir taisomuosius veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos užtikrinti pakankamą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą;

    g)

    visą kitą aktualią informaciją ir dokumentus, kuriuos ryšium su priemonės įgyvendinimu Komisija pateikia kompetentingam Europos Parlamento komitetui.

    2.   Savo nuomonę 1 dalyje nurodytais klausimais Europos Parlamentas gali pareikšti rezoliucijose.

    3.   Komisija atsižvelgia į visus nuomonių, pareikštų palaikant dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu, įskaitant Europos Parlamento rezoliucijas, jeigu jų priimama, aspektus.

    4.   Dialogo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu pagrindas yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė, nurodyta 30 straipsnyje.

    VI SKYRIUS

    Ataskaitos

    27 straipsnis

    Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

    Atitinkama valstybė narė Europos semestro kontekste du kartus per metus praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 20 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus, ir apie 29 straipsnio 4 dalyje nurodytus bendrus rodiklius. Tuo tikslu nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos valstybių narių ataskaitos.

    VII SKYRIUS

    Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

    28 straipsnis

    Koordinavimas ir papildomumas

    Komisija ir atitinkamos valstybės narės, veikdamos savo atsakomybės ribose, skatina priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant techninės paramos priemonę, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

    a)

    užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

    b)

    optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo, ir

    c)

    užtikrina glaudų už įgyvendinimą ir kontrolę Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekti priemonės tikslai.

    29 straipsnis

    Įgyvendinimo stebėsena

    1.   Komisija stebi priemonės įgyvendinimą ir vertina, ar pasiekti 4 straipsnyje nustatyti tikslai. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal priemonę vykdomai veiklai.

    2.   Komisijos atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

    3.   Komisija parengia ex post ataskaitą dėl išlaidų, taikant priemonę finansuojamų pagal kiekvieną iš 3 straipsnyje nurodytų ramsčių. Tokia ataskaita grindžiama numatomų išlaidų, pateikiamų patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, paskirstymu.

    4.   Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos priimti deleguotuosius aktus šiam reglamentui papildyti, siekiant:

    a)

    nustatyti bendrus rodiklius, kuriais remiantis bus informuojama apie pažangą ir stebima bei vertinama, kaip taikant priemonę siekiama bendrų ir konkrečių tikslų, ir

    b)

    apibrėžti atsiskaitymo už pagal priemonę numatytas socialines išlaidas, įskaitant skirtas vaikams ir jaunimui, metodiką.

    5.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie bendrus rodiklius.

    30 straipsnis

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė

    1.   Komisija parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę (toliau – suvestinė), kurioje matoma valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su kiekvienu iš šešių ramsčių, nurodytų 3 straipsnyje. Suvestinė yra priemonės atsiskaitymo už veiklą sistema.

    2.   Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą šiam reglamentui papildyti, išsamiai apibrėžiant suvestinės elementus, kad būtų matoma 1 dalyje nurodytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga.

    3.   Suvestinėje taip pat matoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su 29 straipsnio 4 dalyje nurodytais bendrais rodikliais.

    4.   Suvestinė pradedama naudoti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio mėn., Komisija ją atnaujina kas pusmetį. Suvestinė viešai skelbiama interneto svetainėje arba interneto portale.

    31 straipsnis

    Metinė ataskaita

    1.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą.

    2.   Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, įskaitant informaciją apie tarpinių verčių ir siektinų verčių įgyvendinimo padėtį bei padėtį, susijusią su mokėjimais ir jų sustabdymu.

    3.   Metinėje ataskaitoje pateikiama toliau nurodoma informacija apie:

    a)

    priemonės indėlį siekiant klimato ir skaitmeninės politikos tikslų;

    b)

    priemonės veiksmingumo rezultatus remiantis 29 straipsnio 4 dalyje nurodytais bendrais rodikliais;

    c)

    išlaidas, kurios taikant priemonę finansuojamos pagal 3 straipsnyje nurodytus ramsčius, apimant socialines išlaidas, įskaitant išlaidas vaikams ir jaunimui, kaip nurodyta 29 straipsnio 4 dalyje.

    4.   Pateikdama 2 ir 3 dalyse nurodytą veiklos ataskaitą, Komisija prireikus gali panaudoti atitinkamų dokumentų, kuriuos per Europos semestrą oficialiai priėmė Komisija, turinį.

    32 straipsnis

    Priemonės vertinimas ir ex post vertinimas

    1.   Ne vėliau kaip 2024 m. vasario 20 d. [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą priemonės įgyvendinimo ataskaitą, o ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.

    2.   Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

    3.   Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

    4.   Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras priemonės vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jos poveikį.

    33 straipsnis

    Įgaliojimų delegavimas

    1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    2.   29 straipsnio 4 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2021 m. vasario 19 d. [šio reglamento įsigaliojimo data].

    3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29 straipsnio 4 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

    4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

    5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

    6.   Pagal 29 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

    VIII SKYRIUS

    Komunikacija ir baigiamosios nuostatos

    34 straipsnis

    Informavimas, komunikacija ir viešinimas

    1.   Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis. Prireikus Komisija gali užtikrinti, kad apie paramą, teikiamą pagal priemonę, būtų pranešama ir patvirtinama teiginiu apie finansavimą.

    2.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, įskaitant, kai taikoma, naudodami Sąjungos emblemą ir atitinkamą teiginį apie finansavimą „Finansuota Europos Sąjungos lėšomis – „Next Generation EU“, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

    3.   Komisija vykdo su priemone susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, taip pat su veiksmais, kurių imtasi pagal priemonę, ir su pasiektais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Kai tinkama, Komisija apie savo veiksmus informuoja Europos Parlamento atstovybės biurus ir juos įtraukia į tuos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, tiek kiek jie susiję su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

    35 straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    36 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2021 m. vasario 12 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    D. M. SASSOLI

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    A. COSTA


    (1)  OL L 364, 2020 10 28, p. 132.

    (2)  OL L 440, 2020 12 18, p. 160.

    (3)  2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas.

    (4)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

    (5)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

    (6)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

    (7)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

    (8)  2020 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L ..., ..., p. 1).

    (9)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

    (10)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

    (11)  2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

    (12)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

    (13)  2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

    (14)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

    (15)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

    (16)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

    (17)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

    (18)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

    (19)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1.)

    (20)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

    (21)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

    (22)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

    (23)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

    (24)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).

    (25)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

    (26)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).


    I PRIEDAS

    Vienai valstybei narei pagal priemonę skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika

    Šiame priede nustatoma pagal 11 straipsnį kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika. Pagal šį metodą atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės:

    gyventojų skaičių;

    atvirkštinį BVP vienam gyventojui;

    vidutinį nedarbo lygį pastaruosius penkerius metus, palyginti su Sąjungos vidurkiu (2015–2019 m.);

    realiojo BVP sumažėjimą 2020 m. ir realiojo BVP sumažėjimą 2020 m. ir 2021 m. kartu sudėjus.

    Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:

    atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali būti didesnis nei 150 proc. Sąjungos vidurkio;

    atskirų valstybių narių nedarbo lygio nuokrypis nuo Sąjungos vidurkio negali būti didesnis nei 150 proc. Sąjungos vidurkio;

    atsižvelgiant į paprastai stabilesnes turtingesnių valstybių narių darbo rinkas (kurių BNP vienam gyventojui viršija Sąjungos vidurkį), jų nedarbo lygio nuokrypis nuo Sąjungos vidurkio negali būti didesnis nei 75 proc.

    Didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę (MFCi) nustatomas taip:

    MFCi = ν i × (FS)

    čia:

    FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansavimas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

    νi – valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

    νi = 0,7 κi + 0,3 αi

    čia

    κi yra įnašo raktas, taikomas 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos ir nustatytas II priede, ir

    αi yra įnašo raktas, taikomas 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos ir nustatytas III priede.


    II PRIEDAS

    κi – įnašo raktas, taikomas 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos – nustatomas taip:

    Image 1,

    čia Image 2, o Image 3,

    kai Image 4,

    υi ≤ 0,75 valstybėms narėms, kurių Image 5, o

    υi ≤ 1,5 valstybėms narėms, kurių Image 6.

    Reikšmės (1):

    Image 7 – 2019 m. nominalusis BVP vienam i valstybės narės gyventojui;

    Image 8 – 2019 m. svertinis BVP vidurkis vienam esamų 27 ES valstybių narių gyventojui;

    popi,2019 – bendras i valstybės narės gyventojų skaičius 2019 m.;

    popEU,2019 – bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.;

    Ui,2015-2019– vidutinis i valstybės narės nedarbo lygis 2015–2019 m.;

    UEU,2015-2019 – vidutinis 27 ES valstybių narių nedarbo lygis 2015–2019 m. (svertinis 27 ES valstybių narių vidurkis kiekvienais metais);

    Image 9 – 2019 m. BNP vienam i valstybės narės gyventojui;

    Image 10 – 2019 m. svertinis BNP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui.


    (1)  Visi reglamente naudojami duomenys gauti iš Eurostato. Ankstesnių duomenų galutinis terminas – 2020 m. gegužės mėn.


    III PRIEDAS

    αi – įnašo raktas, taikomas 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos – nustatomas taip:

    Image 11

    Čia:

    Image 12, o Image 13

    kai:

    Image 14 , Image 15, Image 16

    o Image 17

    Reikšmės:

    GDPi,t – i valstybės narės realusis BVP laiku t = 2019, 2020, 2021;

    Image 18 – 2019 m. BVP vienam i valstybės narės gyventojui;

    Image 19 – 2019 m. svertinis BVP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui;

    popi,2019 – bendras i valstybės narės gyventojų skaičius 2019 m.;

    popEU,2019 – bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.

    Realiojo BVP sumažėjimas 2020 m. (δGDPi,2020–2019) ir realiojo BVP sumažėjimas 2020 m. ir 2021 m. kartu sudėjus (δGDPi,2020–2019) grindžiamas Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis ir kiekvienos valstybės narės atveju atnaujinamas iki 2022 m. birželio 30 d., Komisijos 2020 m. rudens prognozių duomenis pakeičiant faktiniais rezultatais, pateiktais naujausioje prieinamoje Eurostato kodų serijoje „tec00115 (Realiojo BVP augimo lygis. Mastas)“.


    IV PRIEDAS

    Taikant I, II ir III prieduose pateiktą metodiką 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai sumai, konvertuotai į einamąsias kainas, bus gaunama toliau pateikiama maksimalaus finansinio įnašo kiekvienai valstybei narei dalis ir suma, nedarant poveikio ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. atnaujinsimiems skaičiavimams:

    Maksimalus finansinis įnašas kiekvienai ES valstybei narei

     

    70 % skirtos sumos

    30 % skirtos sumos (preliminari suma, grindžiama 2020 m. Komisijos rudens prognozėmis)

     

     

    Dalis nuo visos sumos (%)

    Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis)

    Dalis nuo visos sumos (%)

    Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis)

    Iš viso

    BE

    1,56 %

    3 646 437

    2,20 %

    2 278 834

    5 925 271

    BG

    1,98 %

    4 637 074

    1,58 %

    1 631 632

    6 268 706

    CZ

    1,51 %

    3 538 166

    3,41 %

    3 533 509

    7 071 676

    DK

    0,56 %

    1 303 142

    0,24 %

    248 604

    1 551 746

    DE

    6,95 %

    16 294 947

    9,01 %

    9 324 228

    25 619 175

    EE

    0,32 %

    759 715

    0,20 %

    209 800

    969 515

    IE

    0,39 %

    914 572

    0,07 %

    74 615

    989 186

    EL

    5,77 %

    13 518 285

    4,11 %

    4 255 610

    17 773 895

    ES

    19,88 %

    46 603 232

    22,15 %

    22 924 818

    69 528 050

    FR

    10,38 %

    24 328 797

    14,54 %

    15 048 278

    39 377 074

    HR

    1,98 %

    4 632 793

    1,61 %

    1 664 039

    6 296 831

    IT

    20,45 %

    47 935 755

    20,25 %

    20 960 078

    68 895 833

    CY

    0,35 %

    818 396

    0,18 %

    187 774

    1 006 170

    LV

    0,70 %

    1 641 145

    0,31 %

    321 944

    1 963 088

    LT

    0,89 %

    2 092 239

    0,13 %

    132 450

    2 224 690

    LU

    0,03 %

    76 643

    0,02 %

    16 883

    93 526

    HU

    1,98 %

    4 640 462

    2,45 %

    2 535 376

    7 175 838

    MT

    0,07 %

    171 103

    0,14 %

    145 371

    316 474

    NL

    1,68 %

    3 930 283

    1,96 %

    2 032 041

    5 962 324

    AT

    0,95 %

    2 231 230

    1,19 %

    1 230 938

    3 462 169

    PL

    8,65 %

    20 275 293

    3,46 %

    3 581 694

    23 856 987

    PT

    4,16 %

    9 760 675

    4,01 %

    4 149 713

    13 910 387

    RO

    4,36 %

    10 213 809

    3,90 %

    4 034 211

    14 248 020

    SI

    0,55 %

    1 280 399

    0,48 %

    496 924

    1 777 322

    SK

    1,98 %

    4 643 840

    1,63 %

    1 686 154

    6 329 994

    FI

    0,71 %

    1 661 113

    0,41 %

    424 692

    2 085 805

    SE

    1,24 %

    2 911 455

    0,36 %

    377 792

    3 289 248

    ES 27

    100,00 %

    234 461 000

    100,00 %

    103 508 000

    337 969 000


    V PRIEDAS

    Priemonės vertinimo gairės

    1.   Taikymo sritis

    Šių gairių tikslas – kartu su šiuo reglamentu sudaryti pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti valstybių narių pasiūlytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir kitus atitinkamus reikalavimus. Šios gairės yra vertinimo kriterijų taikymo ir finansinio įnašo nustatymo, kaip atitinkamai nurodyta 19 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 4 dalyje, pagrindas.

    Vertinimo gairių paskirtis:

    a)

    pateikti papildomas rekomendacijas dėl valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo proceso;

    b)

    suteikti papildomos informacijos apie vertinimo kriterijus ir numatyti vertinimo sistemą, kuri turi būti sukurta siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ir

    c)

    apibrėžti Komisijos pagal vertinimo kriterijus atliktino vertinimo ir finansinio įnašo, kuris turi būti nurodytas Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.

    Šios gairės yra priemonė, padedanti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų remiamos priemonės tikslų požiūriu svarbios, didelės pridėtinės vertės reformos ir viešosios investicijos, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.

    2.   Vertinimo kriterijai

    Remiantis 19 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vadovaudamasi aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos kriterijais. Siekdama nustatyti finansinį įnašą pagal 20 straipsnio 4 dalį, atlikusi vertinimą, atlikdama vertinimą Komisija pagal kiekvieną 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo kriterijų suteikia valstybių narių pateiktiems planams reitingus.

    Supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais taikant reitingų sistemą suteikiami reitingai nuo A iki C, kaip nurodyta toliau.

    Aktualumas

    2.1.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį bei taip tinkamai prisideda prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu visapusiškai ir tinkamai subalansuotu būdu prisidedama prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir maksimalų atitinkamos valstybės narės finansinį įnašą bei prašomą paskolos paramą.

    Reitingas

    A –

    dideliu mastu

    B –

    vidutiniu mastu

    C –

    menku mastu

    2.2.   Numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose atitinkamai valstybei narei, ar didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė Europos semestro kontekste.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose atitinkamai valstybei narei, ar didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė Europos semestro kontekste, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės maksimalų finansinį įnašą ir prašomą paskolos paramą, taip pat konkrečios valstybės narės uždavinių apimtį ir mastą bei į nacionalinę reformų programą įtrauktą informaciją,

    ir

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu išsamiai ir tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį

    ir

    šie uždaviniai, įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, laikomi svarbiais atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialui tvariai didinti

    ir

    numatoma, kad įvykdžius siūlomas reformas ir investicijas, susiję uždaviniai bus išspręsti arba į juos bus atsižvelgiama taip, kad būtų reikšmingai prisidėta prie jų sprendimo.

    Reitingas

    A –

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda veiksmingai spręsti visus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.

    B –

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda iš dalies spręsti visus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu iš dalies tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.

    C –

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepadeda spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytų uždavinių, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai nereaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.

    2.3.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, institucinio ir socialinio atsparumo didinimo, padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, be kita ko, populiarinant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat prie ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimo, taip padidinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama įtraukiai skatinti ekonomikos augimą ir ekonominę sanglaudą, ypač šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus, didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį,

    ir

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti socialinę sanglaudą ir stiprinti socialinės apsaugos sistemas, įskaitant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, mažinti socialinį pažeidžiamumą, prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo ir padėti gerinti socialinių rodiklių suvestinės rodiklių lygius,

    ir

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama mažinti valstybės narės ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų atžvilgiu,

    ir

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama padidinti valstybės narės ekonominių ir (arba) socialinių struktūrų ir institucijų gebėjimą prisitaikyti prie sukrėtimų ir juos atlaikyti,

    ir

    numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją.

    Reitingas

    A –

    tikėtinas didelis poveikis

    B –

    tikėtinas vidutinis poveikis

    C –

    tikėtinas mažas poveikis

    2.4.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“).

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“).

    Reitingas

    A –

    jokia priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams (principas „nedaryti reikšmingos žalos“)

    C –

    viena ar daugiau priemonių daro reikšmingą žalą aplinkos tikslams (principas „nedaryti reikšmingos žalos“)

    2.5.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta VI priede; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki 3 proc. visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams, jei yra Komisijos sutikimas.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus veiksmingai prisidėta prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, ir atitinkamais atvejais prie dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, taip padedant siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir laikytis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo,

    ir

    valstybės narės taiko metodiką, pagal kurią teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kuris atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti klimato srities tikslų. Korekciniai koeficientai grindžiami intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais, nustatytais VI priede, ir gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams. Ta pati korekcinių koeficientų sistema taikoma priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių,

    ir

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

    Reitingas

    A –

    dideliu mastu

    B –

    vidutiniu mastu

    C –

    menku mastu

    2.6.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant tikslų skaitmeninimo srityje koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo,

    arba

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie dėl skaitmeninės pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo,

    ir

    valstybės narės taiko metodiką, pagal kurią teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kuris atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti tikslų skaitmeninimo srityje. Korekciniai koeficientai grindžiami intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais, nustatytais VII priede, ir gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį tikslams skaitmeninimo srityje. Ta pati korekcinių koeficientų sistema taikoma priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių,

    ir

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

    Reitingas

    A –

    dideliu mastu

    B –

    vidutiniu mastu

    C –

    menku mastu

    Efektyvumas

    2.7.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones atsiras struktūrinių administravimo ar atitinkamų institucijų pokyčių;

    arba

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones atsiras struktūrinių pokyčių atitinkamų sričių politikoje,

    ir

    numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

    Reitingas

    A –

    dideliu mastu

    B –

    vidutiniu mastu

    C –

    menku mastu

    2.8.   Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    struktūros užduotys valstybėje narėje: i) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, ii) pažangos, įgyvendinant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, stebėsena ir iii) ataskaitų teikimas

    ir

    siūlomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliai yra svarbūs, priimtini ir patikimi,

    ir

    su reformų ir investicijų įgyvendinimo organizavimu susijusi valstybių narių siūloma bendra tvarka (įskaitant nuostatą, kuria užtikrinama, kad būtų skirta pakankamai darbuotojų) yra patikima.

    Reitingas

    A –

    tinkama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti

    B –

    minimali tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti

    C –

    nepakankama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti.

    Veiksmingumas

    2.9.   Valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra tinkama (pagrįsta),

    ir

    valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka numatytų reformų ir investicijų pobūdį ir rūšį (yra tikėtina),

    ir

    valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad pagal priemonę finansuotina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma nėra padengta esamo arba planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis,

    ir

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra proporcinga numatomam plane numatytų priemonių socialiniam ir ekonominiam poveikiui atitinkamai valstybei narei.

    Reitingas

    A –

    dideliu mastu

    B –

    vidutiniu mastu

    C –

    menku mastu

    2.10.   Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta vidaus kontrolės sistema pagrįsta patikimais procesais ir struktūromis ir joje nustatyti aiškūs veikėjai (įstaigos / subjektai) ir jų vaidmuo bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą; ja visų pirma užtikrinamas tinkamas atitinkamų funkcijų atskyrimas,

    ir

    kontrolės sistema ir kita svarbi tvarka, be kita ko, susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašytų duomenų apie galutinius lėšų gavėjus rinkimu ir skelbimu, visų pirma siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skiriamas lėšas,

    ir

    ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta tvarka, kuria siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, yra tinkama,

    ir

    už kontrolę atsakingi veikėjai (įstaigos / subjektai) turi teisinių galių ir administracinių gebėjimų vykdyti numatytas funkcijas ir užduotis.

    Reitingas

    A –

    tinkama tvarka

    C –

    nepakankama tvarka

    Darna:

    2.11.   Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus.

    Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

    Taikymo sritis

    į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis prisidedama prie tarpusavio poveikio stiprinimo,

    arba

    į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, papildančios viena kitą.

    Reitingas

    A –

    dideliu mastu

    B –

    vidutiniu mastu

    C –

    menku mastu

    3.   Finansinio įnašo nustatymas

    Pagal 20 straipsnį Komisijos pasiūlyme nustatomas finansinis įnašas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, įvertintus pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu ji taiko šiuos kriterijus:

    a)

    jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi didžiausiam finansiniam įnašui, apskaičiuotam tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus didžiausio finansinio įnašo visai sumai, apskaičiuotai tai valstybei narei pagal 11 straipsnį;

    b)

    jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano numatytų visų išlaidų sumai;

    c)

    jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

    Įgyvendinant šią pastraipą taikoma tokia formulė:

    dėl a punkto: If Ci ≥ MFCi the Member State i receives MFCi

    dėl b punkto: If Ci ≥ MFCi the Member State i receives Ci

    Čia:

    i – atitinkama valstybė narė,

    MFC – didžiausias finansinis įnašas atitinkamai valstybei narei,

    C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma

    Atlikus vertinimą ir atsižvelgus į reitingus:

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus,

    jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:

    2.2, 2.3, 2.5 ir 2.6 kriterijų – A;

    kitų kriterijų:

    visi A

    arba

    B nėra daugiau nei A ir nėra C.

    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka vertinimo kriterijus,

    jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:

    2.2, 2.3, 2.5 ir 2.6 kriterijų – ne A,

    kitų kriterijų:

    daugiau B nei A

    arba

    bent vienas C.


    VI PRIEDAS

    Veiksmų klimato srityje metodika

    Priemonės intervencinių priemonių rūšių matmenys ir kodai

     

    INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS

    Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas

    Paramos siekiant aplinkos tikslų skaičiavimo koeficientas

    001

    Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

    0 %

    0 %

    002

    Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

    0 %

    0 %

    002a1

    Investicijos į didelių įmonių  (1), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

    0 %

    0 %

    003

    Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

    0 %

    0 %

    004

    Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

    0 %

    0 %

    005

    Investicijos į MVĮ (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

    0 %

    0 %

    005a1

    Investicijos į didelių įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

    0 %

    0 %

    006

    Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

    0 %

    0 %

    007

    Labai mažų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos)

    0 %

    0 %

    008

    MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką

    0 %

    0 %

    008a1

    Didelių įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką

    0 %

    0 %

    009

    Viešųjų mokslinių tyrimų centrų, aukštojo mokslo įstaigų ir kompetencijos centrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos)

    0 %

    0 %

    010

    MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

    0 %

    0 %

    010a1

    Didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

    0 %

    0 %

    010b

    MVĮ arba didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B), atitinkantis išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2)

    40 %

    0 %

    011

    Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos

    0 %

    0 %

    011a

    Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos, atitinkančios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2)

    40 %

    0 %

    012

    Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai

    0 %

    0 %

    013

    E. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai užtikrinti)

    0 %

    0 %

    014

    MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas)

    0 %

    0 %

    015

    MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas, įskaitant gamybines investicijas

    0 %

    0 %

    015a

    Parama didelėms įmonėms naudojant finansines priemones, įskaitant gamybines investicijas

    0 %

    0 %

    016

    Pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų gebėjimų ugdymas

    0 %

    0 %

    017

    MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas)

    0 %

    0 %

    018

    Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams

    0 %

    0 %

    019

    Parama inovacijų grupėms, be kita ko, tarp įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo tinklų, kurie visų pirma naudingi MVĮ

    0 %

    0 %

    020

    Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos)

    0 %

    0 %

    021

    Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

    0 %

    0 %

    022

    Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai bei prisitaikymui prie jos, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

    100 %

    40 %

    023

    Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių žiedinei ekonomikai, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

    40 %

    100 %

    024

    MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės

    40 %

    40 %

    024a

    Didelių įmonių efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės

    40 %

    40 %

    024b

    MVĮ arba didelių įmonių efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (3)

    100 %

    40 %

    025

    Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės

    40 %

    40 %

    025a

    Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (4)

    100%

    40%

    025b

    Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba (5)

    40 %

    40 %

    026

    Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės

    40 %

    40 %

    026a

    Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (6)

    100 %

    40 %

    027

    Parama įmonėms, teikiančioms paslaugas, kuriomis prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai, įskaitant informuotumo didinimo priemones

    100 %

    40 %

    028

    Atsinaujinančioji energija: vėjo energija

    100 %

    40 %

    029

    Atsinaujinančioji energija: saulės energija

    100 %

    40 %

    030

    Atsinaujinančioji energija: biomasės energija (7)

    40 %

    40 %

    030a

    Atsinaujinančioji energija: biomasė, kurią naudojant itin sumažinamas išmetamas ŠESD kiekis (8)

    100 %

    40 %

    031

    Atsinaujinančioji energija: jūrų energija

    100 %

    40 %

    032

    Kita atsinaujinančioji energija (įskaitant geoterminę energiją)

    100 %

    40 %

    033

    Pažangios energijos sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir susijęs kaupimas

    100 %

    40 %

    034

    Didelio naudingumo kogeneracija, centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas

    40 %

    40 %

    034a0

    Didelio naudingumo kogeneracija, efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, kai per gyvavimo ciklą išskiriamas mažas teršalų kiekis (9)

    100 %

    40 %

    034a1

    Anglis naudojančių šildymo sistemų pakeitimas dujinio šildymo sistemomis klimato kaitos švelninimo tikslais

    0 %

    0 %

    034a2

    Gamtinių dujų, kuriomis pakeičiamos anglys, skirstymas ir transportavimas

    0 %

    0 %

    035

    Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus)

    100 %

    100 %

    036

    Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: gaisrai (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus)

    100 %

    100 %

    037

    Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: kita, pvz., audros ir sausros (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus)

    100 %

    100 %

    038

    Su klimatu nesusijusių gamtinių pavojų (pvz., žemės drebėjimų) ir su žmogaus veikla susijusios rizikos (pvz., technologinių avarijų) prevencija ir valdymas, įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus

    0 %

    100 %

    039

    Žmonėms vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, kaupimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas)

    0 %

    100 %

    039a

    Žmonėms vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas), atitinkantis efektyvumo kriterijus (10)

    40 %

    100 %

    040

    Vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas (įskaitant upių baseinų valdymą, specialias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pakartotinį naudojimą, nuotėkio mažinimą)

    40 %

    100 %

    041

    Nuotekų surinkimas ir valymas

    0 %

    100 %

    041a

    Nuotekų surinkimas ir valymas, atitinkantis energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (11)

    40 %

    100 %

    042

    Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės

    40 %

    100 %

    042a

    Namų ūkių atliekų tvarkymas: galutinių atliekų apdorojimas

    0 %

    100 %

    044

    Komercinių, pramonės atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės

    40 %

    100 %

    044a

    Komercinių, pramonės atliekų tvarkymas: galutinės ir pavojingos atliekos

    0 %

    100 %

    045

    Skatinimas perdirbtąsias medžiagas naudoti kaip žaliavą

    0 %

    100 %

    045a

    Perdirbtųjų medžiagų kaip žaliavos naudojimas, atitinkantis efektyvumo kriterijus (12)

    100 %

    100 %

    046

    Pramoninių vietovių ir užterštos žemės valymas

    0 %

    100 %

    046a

    Pramoninių vietovių ir užterštos žemės valymas, atitinkantis efektyvumo kriterijus (13)

    40 %

    100 %

    047

    Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti

    40 %

    40 %

    047a

    Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui didelėse įmonėse užtikrinti

    40 %

    40 %

    048

    Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės

    40 %

    100 %

    049

    „Natura 2000“ teritorijų apsauga, atkūrimas ir tausus naudojimas

    40 %

    100 %

    050

    Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros

    40 %

    100 %

    051

    IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas)

    0 %

    0 %

    052

    IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose efektyvumui)

    0 %

    0 %

    053

    IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje privačiuose namuose ir verslo patalpose efektyvumui)

    0 %

    0 %

    054

    IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki bazinės stoties, skirtos pažangiam belaidžiam ryšiui užtikrinti, efektyvumui)

    0 %

    0 %

    055

    IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą)

    0 %

    0 %

    055a

    IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą), atitinkanti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2)

    40 %

    0 %

    056

    Naujai nutiesti ar atnaujinti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas (14)

    0 %

    0 %

    057

    Naujai nutiesti ar atnaujinti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas

    0 %

    0 %

    058

    Naujai nutiesti ar atnaujinti TEN-T kelių tinklo antriniai jungiamieji keliai ir mazgai

    0 %

    0 %

    059

    Naujai nutiesti ar atnaujinti kiti nacionaliniai, regioniniai ir vietos prieigos keliai

    0 %

    0 %

    060

    Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas

    0 %

    0 %

    061

    Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas

    0 %

    0 %

    062

    Kiti rekonstruoti ar modernizuoti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai)

    0 %

    0 %

    063

    Transporto skaitmeninimas: keliai

    0 %

    0 %

    063a

    Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: keliai

    40 %

    0 %

    064

    Naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas

    100 %

    40 %

    065

    Naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas

    100 %

    40 %

    066

    Kiti naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai

    40 %

    40 %

    066a

    Kiti naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – elektrifikuoti / netaršūs (15)

    100 %

    40 %

    067

    Rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas

    100 %

    40 %

    068

    Rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas

    100 %

    40 %

    069

    Kiti rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai

    40 %

    40 %

    069a

    Kiti rekonstruoti arba modernizuoti geležinkeliai – elektrifikuoti / netaršūs (15)

    100 %

    40 %

    070

    Transporto skaitmeninimas: geležinkeliai

    40 %

    0 %

    071

    Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

    40 %

    40 %

    072

    Mobilūs geležinkelio objektai

    0 %

    40 %

    072a

    Mobilūs geležinkelio objektai – netaršūs / elektrifikuoti (16)

    100 %

    40 %

    073

    Švaraus miesto transporto infrastruktūra (17)

    100 %

    40 %

    074

    Švaraus miesto transporto riedmenys (18)

    100 %

    40 %

    075

    Dviračių infrastruktūra

    100 %

    100 %

    076

    Miesto transporto skaitmeninimas

    0 %

    0 %

    076a

    Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: miesto transportas

    40 %

    0 %

    077

    Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (19)

    100 %

    40 %

    078

    Daugiarūšis vežimas (TEN-T)

    40 %

    40 %

    079

    Daugiarūšis transportas (ne miesto)

    40 %

    40 %

    080

    Jūrų uostai (TEN-T)

    0 %

    0 %

    080a

    Jūrų uostai (TEN-T), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

    40 %

    0 %

    081

    Kiti jūrų uostai

    0 %

    0 %

    081a

    Kiti jūrų uostai, išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

    40 %

    0 %

    082

    Vidaus vandens keliai ir uostai (TEN-T)

    0 %

    0 %

    082a

    Vidaus vandenų keliai ir uostai (TEN-T), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

    40 %

    0 %

    083

    Vidaus vandens keliai ir uostai (regioniniai ir vietos)

    0 %

    0 %

    083a0

    Vidaus vandenų keliai ir uostai (regioniniai ir vietos), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

    40 %

    0 %

    083a1

    Esamų oro uostų saugumas, sauga ir oro eismo vadybos sistemos

    0 %

    0 %

    084

    Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai

    0 %

    0 %

    084a

    Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: kiti transporto mazgai

    40 %

    0 %

    085

    Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra

    0 %

    0 %

    086

    Pradinio ir vidurinio ugdymo infrastruktūra

    0 %

    0 %

    087

    Tretinio mokslo infrastruktūra

    0 %

    0 %

    088

    Profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo infrastruktūra

    0 %

    0 %

    089

    Būstų infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą

    0 %

    0 %

    090

    Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims, nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą)

    0 %

    0 %

    091

    Kita socialinė infrastruktūra, kuria padedama siekti socialinės įtraukties bendruomenėje

    0 %

    0 %

    092

    Sveikatos priežiūros infrastruktūra

    0 %

    0 %

    093

    Sveikatos priežiūros įranga

    0 %

    0 %

    094

    Sveikatos priežiūros mobilieji ištekliai

    0 %

    0 %

    095

    Sveikatos priežiūros skaitmeninimas

    0 %

    0 %

    096

    Laikino priėmimo infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą

    0 %

    0 %

    097

    Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės įsidarbinti

    0 %

    0 %

    098

    Priemonės, kuriomis gerinamos ilgalaikių bedarbių galimybės įsidarbinti

    0 %

    0 %

    099

    Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai

    0 %

    0 %

    100

    Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui

    0 %

    0 %

    101

    Parama socialinei ekonomikai ir socialinėms įmonėms

    0 %

    0 %

    102

    Priemonės, kuriomis modernizuojamos ir stiprinamos darbo rinkos institucijos ir paslaugos siekiant įvertinti ir numatyti bei užtikrinti laiku pagal poreikius pritaikytą pagalbą

    0 %

    0 %

    103

    Parama darbo rinkos poreikių tenkinimui ir pokyčiams

    0 %

    0 %

    104

    Parama darbuotojų judumui

    0 %

    0 %

    105

    Priemonės, skirtos moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti ir segregacijai pagal lytis darbo rinkoje mažinti

    0 %

    0 %

    106

    Priemonės, kuriomis skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros ir išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis

    0 %

    0 %

    107

    Priemonės, kuriomis skatinama sveika ir gerai pritaikyta darbo aplinka, siekiant mažinti sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą

    0 %

    0 %

    108

    Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui

    0 %

    0 %

    109

    Parama darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymui prie pokyčių

    0 %

    0 %

    110

    Priemonės, kuriomis skatinama vyresnių žmonių sveikata ir aktyvumas

    0 %

    0 %

    111

    Parama ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai (išskyrus infrastruktūrą)

    0 %

    0 %

    112

    Parama pradiniam ir viduriniam ugdymui (išskyrus infrastruktūrą)

    0 %

    0 %

    113

    Parama tretiniam mokslui (išskyrus infrastruktūrą)

    0 %

    0 %

    114

    Parama suaugusiųjų švietimui (išskyrus infrastruktūrą)

    0 %

    0 %

    115

    Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje

    0 %

    0 %

    116

    Būdai integruoti palankių sąlygų neturinčius asmenis ir grąžinti juos į darbo rinką

    0 %

    0 %

    117

    Priemonės, skirtos marginalizuotų grupių, tokių kaip romai, galimybėms gauti išsilavinimą ir darbą pagerinti ir jų socialinei įtraukčiai skatinti

    0 %

    0 %

    118

    Parama pilietinei visuomenei, dirbančiai su marginalizuotomis bendruomenėmis, tokiomis kaip romai

    0 %

    0 %

    119

    Konkretūs veiksmai, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą darbo rinkoje

    0 %

    0 %

    120

    Trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos priemonės

    0 %

    0 %

    121

    Priemonės, kuriomis gerinamos lygios galimybės laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis

    0 %

    0 %

    122

    Priemonės, kuriomis gerinamas šeima ir bendruomene grindžiamų priežiūros paslaugų teikimas

    0 %

    0 %

    123

    Priemonės, kuriomis gerinamas sveikatos priežiūros sistemų prieinamumas, efektyvumas ir atsparumas (išskyrus infrastruktūrą)

    0 %

    0 %

    124

    Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis ilgalaike priežiūra (išskyrus infrastruktūrą)

    0 %

    0 %

    125

    Priemonės, kuriomis modernizuojamos socialinės apsaugos sistemos, įskaitant galimybių gauti socialinę apsaugą skatinimą

    0 %

    0 %

    126

    Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinės integracijos skatinimas

    0 %

    0 %

    127

    Materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant papildomas priemones

    0 %

    0 %

    128

    Viešųjų turizmo išteklių ir turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas

    0 %

    0 %

    129

    Kultūros paveldo ir kultūros srities paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas

    0 %

    0 %

    130

    Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo, išskyrus tinklo „Natura 2000“ teritorijas, apsauga, plėtojimas ir skatinimas

    0 %

    100 %

    131

    Viešųjų erdvių fizinis atnaujinimas ir saugumas

    0 %

    0 %

    131a

    Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą

    0 %

    0 %

    132

    Programų įgyvendinimo institucijų ir įstaigų, susijusių su fondų paramos įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimas

    0 %

    0 %

    133

    Bendradarbiavimo su partneriais valstybėje narėje ir už jos ribų stiprinimas

    0 %

    0 %

    134

    Kryžminis finansavimas iš ERPF (parama ESF tipo veiksmams, būtiniems iš ERPF remiamai veiksmo daliai įgyvendinti ir su ja tiesiogiai susijusiems)

    0 %

    0 %

    135

    Viešojo sektoriaus institucijų ir suinteresuotųjų šalių institucinių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektus ir iniciatyvas tarpvalstybiniu, tarptautiniu, jūrų ir tarpregioniniu lygmenimis

    0 %

    0 %

    135a

    INTERREG: sienų kirtimo valdymas ir judumo bei migracijos valdymas

    0 %

    0 %

    136

    Atokiausi regionai: visų papildomų išlaidų, patirtų dėl prieigos trūkumo ir teritorinio susiskaldymo, kompensavimas

    0 %

    0 %

    137

    Atokiausi regionai: konkretūs veiksmai, skirti papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl su rinkos dydžiu susijusių veiksnių, kompensuoti

    0 %

    0 %

    138

    Atokiausi regionai: parama, skirta papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl klimato sąlygų ir pagalbos teikimo sunkumų, kompensuoti

    40 %

    40 %

    139

    Atokiausi regionai: oro uostai

    0 %

    0 %

    140

    Informavimas ir komunikacija

    0 %

    0 %

    141

    Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

    0 %

    0 %

    142

    Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

    0 %

    0 %

    143

    Valstybių narių institucijų, paramos gavėjų ir susijusių partnerių gebėjimų stiprinimas

    0 %

    0 %

    01

    Pagalba plėtojant žaliuosius įgūdžius ir kuriant žaliąsias darbo vietas bei žaliąją ekonomiką

    100 %

     


    (1)  Didelės įmonės yra visos įmonės, kurios nėra MVĮ, įskaitant mažas vidutinės kapitalizacijos įmones.

    (2)  Jei šia priemone siekiama, kad vykdant veiklą būtų apdorojami arba renkami duomenys siekiant sudaryti sąlygas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip pasiekti didelį įrodytą per eksploatavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą. Jei, siekiant šios priemonės tikslo, duomenų centrai turi laikytis Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekso.

    (3)  a) Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) jei šiomis priemonėmis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

    (4)  Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos. Pastatų renovacija taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.

    (5)  Jei šių priemonių tikslas yra susijęs su naujų pastatų, kurių pirminės energijos paklausa yra bent 20 proc. mažesnė nei reikalauja energijos beveik nevartojantis pastatas (pagal nacionalines taisykles), statyba. Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.

    (6)  Jei šia priemone siekiama a) vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Pastatų renovacija taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.

    (7)  Jei šios priemonės tikslas susijęs su elektros arba šilumos gamyba iš biomasės pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

    (8)  Jei šios priemonės tikslas susijęs su elektros arba šilumos gamyba iš biomasės pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, ir jei šia priemone siekiama bent 80 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę. Jei šios priemonės tikslas yra susijęs su biodegalų gamyba naudojant biomasę (išskyrus maistinius ir pašarinius augalus), kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001, ir jei šia priemone siekiama bent 65 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 V priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę.

    (9)  Didelio naudingumo kogeneracijos atveju – jei šia priemone siekiama, kad per gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis būtų mažesnis nei 100gCO2e/kWh arba šiluma / vėsuma būtų gaminama iš atliekinės šilumos. Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo atveju – jei susijusi infrastruktūra atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1) arba jei esama infrastruktūra atnaujinama, kad atitiktų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį, arba projektas yra pažangi bandomoji sistema (kontrolės ir energijos valdymo sistemos, daiktų internetas) ar dėl jo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje taikomas žemesnės temperatūros režimas.

    (10)  Jeigu priemone siekiama, kad suprojektuotos sistemos vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) būtų <= 1,5 ir – sistemos atnaujinimo atveju – kad vidutinis energijos suvartojimas būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažintas daugiau kaip 20 proc.

    (11)  Jeigu priemone siekiama, kad suprojektuotos visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančios nuotekų sistemos grynasis energijos suvartojimas būtų nulinis arba – visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančią nuotekų sistemos renovacijos atveju – kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų bent 10 proc. (tik energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, o ne esminiais pokyčiais ar apkrovos pokyčiais).

    (12)  Jei priemone siekiama ne mažiau kaip 50 proc. (pagal svorį) atskirai surinktų nepavojingų atliekų apdorojus paversti antrinėmis žaliavomis.

    (13)  Jei priemone siekiama pramonines vietoves ir užterštą žemę paversti natūraliu anglies dioksido absorbentu.

    (14)  Kiek tai susiję su 56–62 intervencinių priemonių sritimis, 73, 74 ir 77 intervencinių priemonių sritys gali būti naudojamos priemonių, susijusių su alternatyviesiems degalams skirtais intervenciniais veiksmais, elementams, įskaitant elektrifikuotų transporto priemonių įkrovimą arba viešąjį transportą.

    (15)  Jeigu priemonės tikslas susijęs su elektrifikuota geležinkelio kelio įranga ir atitinkamais posistemiais ar yra parengtas elektrifikacijos planas, arba ji per 10 metų laikotarpį bus pritaikyta traukiniams, kurių pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis yra nulinis.

    (16)  Taip pat taikoma elektriniams šilumvežiams.

    (17)  Švaraus miesto transporto infrastruktūra – tai infrastruktūra, sudaranti sąlygas eksploatuoti netaršius riedmenis.

    (18)  Švaraus miesto transporto riedmenys – tai netaršūs riedmenys.

    (19)  Jei priemonės tikslas atitinka Direktyvą (ES) 2018/2001.


    VII PRIEDAS

    Skaitmeninių žymenų metodika pagal Priemonę

    Skaitmeninių žymenų metodika:

     

    Intervencinių priemonių lentelė

    Kodas

    Intervencinių priemonių sritis ir intervencinių priemonių rūšis  (1)

    Paramos skaitmeninei pertvarkai skaičiavimo koeficientas

     

    1 intervencinių priemonių sritis: junglumas

    DESI 1 matmuo: junglumas

     

    051

    Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas) (2)

    100 %

    052

    Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose efektyvumui)

    100 %

    053

    Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje privačiuose namuose ir verslo patalpose efektyvumui)

    100 %

    054

    Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki bazinės stoties, skirtos pažangiam belaidžiam ryšiui užtikrinti, efektyvumui) (3)

    100 %

    054a

    5G tinklo aprėptis, įskaitant nepertraukiamą junglumo užtikrinimą transporto maršrutuose; gigabitinis junglumas (tinklai, kuriais užtikrinama bent 1 Gbps simetrinė atsisiuntimo ir išsiuntimo sparta) socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, pvz., mokykloms, transporto mazgams ir pagrindiniams viešųjų paslaugų teikėjams

    100 %

    054b

    Plačios teritorinės aprėpties judriojo ryšio duomenų junglumas

    100 %

     

    2 intervencinių priemonių sritis: su skaitmenine sritimi susijusios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą

    DESI: „ES IRT sektorius ir jo mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatai“

     

    009a

    Investicijos į su skaitmenine sritimi susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą (įskaitant mokslinių tyrimų kompetencijos centrus, pramoninius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, galimybių studijas, ilgalaikio arba nematerialiojo turto įsigijimą su skaitmenine sritimi susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai vykdyti)

    100 %

     

    3 intervencinių priemonių sritis: žmogiškasis kapitalas

    DESI 2 matmuo: žmogiškasis kapitalas

     

    012

    Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai (4)

    100 %

    016

    Pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų įgūdžių ugdymas

    40 %

    108

    Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui (5)

    100 %

    099

    Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai

    40 %

    100

    Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui

    40 %

     

    4 intervencinių priemonių sritis: e. valdžia, skaitmeninės viešosios paslaugos ir vietos skaitmeninės ekosistemos

    DESI 5 matmuo: skaitmeninės viešosios paslaugos

     

    011

    Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos (6)

    100 %

    011a

    Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos, atitinkančios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7)

    100 %

    011b

    Europos skaitmeninės tapatybės sistemos diegimas viešojo ir privačiojo sektorių reikmėms

    100 %

    013

    e. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai užtikrinti)

    100 %

    095

    Sveikatos priežiūros skaitmeninimas

    100 %

    063

    Transporto skaitmeninimas: keliai

    100 %

    063a

    Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: keliai

    100 %

    070

    Transporto skaitmeninimas: geležinkeliai

    100 %

    071

    Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

    100 %

    076

    Miesto transporto skaitmeninimas

    100 %

    076a

    Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: miesto transportas

    100 %

    084

    Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai

    100 %

    084a

    Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: kiti transporto mazgai

    100 %

    033

    Pažangios energijos sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir susijęs kaupimas

    40 %

    011c

    Teisingumo sistemų skaitmeninimas

    100 %

     

    5 intervencinių priemonių sritis: įmonių skaitmeninimas

    DESI 4 matmuo: skaitmeninių technologijų integravimas

     

    010

    MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

    100 %

    010a

    Didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

    100 %

    010b

    MVĮ arba didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B), atitinkantis išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7)

    100 %

    014

    MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas) (8)

    40 %

    015

    MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas, įskaitant gamybines investicijas (8)

    40 %

    017

    MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas) (8)

    40 %

    018

    Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams (8)

    40 %

    019

    Parama inovacijų grupėms, be kita ko, tarp įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo tinklų, kurie visų pirma naudingi MVĮ (8)  (9)

    40 %

    020

    Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos) (8)

    40 %

    021

    Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas (8)

    40 %

    021a

    Parama skaitmeninio turinio kūrimui ir platinimui

    100 %

     

    6 intervencinių priemonių sritis: investicijos į skaitmeninius pajėgumus ir pažangiųjų technologijų diegimą

    DESI 4 matmuo: skaitmeninių technologijų integravimas ir ad hoc duomenų rinkimas

     

    055

    Kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą)

    100 %

    055a

    Kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą), atitinkanti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7)

    100 %

    021b

    Itin specializuotų paramos paslaugų ir priemonių, skirtų viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms, kūrimas (nacionaliniai našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kibernetiniai centrai, dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo objektai, blokų grandinė, daiktų internetas ir kt.)

    100 %

    021c

    Investicijos į pažangias technologijas, pvz.: našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus / kvantinio ryšio pajėgumus (įskaitant kvantinį šifravimą); mikroelektronikos projektavimą, gamybą ir integravimą į sistemas; naujos kartos Europos duomenis, debesiją ir tinklo paribio pajėgumus (infrastruktūrą, platformas ir paslaugas); virtualią ir papildytąją realybę, giliąsias technologijas ir kitas pažangias skaitmenines technologijas. Investicijos į skaitmeninės tiekimo grandinės saugumą

    100 %

    021d

    Viešojo ir privačiojo sektorių naudotojams skirtų kibernetinio saugumo technologijų, priemonių ir paramos priemonių kūrimas ir diegimas

    100 %

     

    7 intervencinių priemonių sritis: skaitmeninio sektoriaus žalinimas

     

    027a

    Investicijos į technologijas, įgūdžius, infrastruktūrą ir sprendimus, kuriais gerinamas energijos vartojimo efektyvumas ir užtikrinamas duomenų centrų ir tinklų poveikio klimatui neutralumas

    100 %


    (1)  Šioje lentelėje pateiktas intervencinių priemonių aprašas nedaro poveikio konkurencijos taisyklių laikymuisi, visų pirma siekiant užtikrinti, kad intervencinės priemonės neišstumtų privačių investicijų.

    (2)  Įskaitant jūrinius kabelius valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių.

    (3)  Įskaitant 5G ir 6G tinklus.

    (4)  Įskaitant priemones, kuriomis siekiama remti švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninimą (įskaitant investicijas į informacinių technologijų ir ryšių infrastruktūrą), be kita ko, skirtas profesiniam rengimui ir mokymui bei suaugusiųjų mokymui.

    (5)  Tai nurodo visų lygmenų skaitmeninius įgūdžius ir apima itin specializuotas švietimo programas, skirtas skaitmeninės srities specialistams rengti (t. y. į technologijas orientuotas programas), mokytojų rengimą, skaitmeninio turinio kūrimą švietimo tikslais ir atitinkamus organizacinius gebėjimus. Tai taip pat apima priemones ir programas, kuriomis siekiama gerinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

    (6)  Įskaitant pažangiųjų technologijų (pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto) naudojimą viešųjų paslaugų teikimo, sprendimų priėmimo bei skaitmeninių viešųjų paslaugų ir infrastruktūros (regioninės, nacionalinės ir tarpvalstybinės) sąveikumo užtikrinimo tikslais.

    (7)  Jei šia priemone siekiama, kad vykdant veiklą būtų apdorojami arba renkami duomenys siekiant sudaryti sąlygas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip pasiekti didelį įrodytą per eksploatavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą. Jei, siekiant šios priemonės tikslo, duomenų centrai turi laikytis Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekso.

    (8)  40 proc. skaitmeninis koeficientas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai intervencinės priemonės turėtų būti sutelktos į elementus, tiesiogiai susijusius su verslo skaitmeninimu, įskaitant, pavyzdžiui, skaitmeninius produktus, IRT išteklius ir t. t.

    (9)  Įskaitant socialinės ekonomikos subjektus.


    Top