(1)

Sprendimu 95/196/EB (1) Komisija patvirtino ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Suomijos šiauriniuose regionuose schemą (toliau – Šiaurės šalių pagalbos schema), apie kurią Suomija pranešė pagal Stojimo akto 143 straipsnį, siekdama, kad ji būtų patvirtinta pagal Stojimo akto 142 straipsnį; Sprendimas 95/196/EB pakeistas 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu C(2009) 3067 (2). Tas sprendimas buvo pakeistas Komisijos sprendimu (ES) 2018/672 (3);

(2)

kadangi Suomijai suteiktas leidimas įgyvendinti Sprendime (ES) 2018/672 nurodytą Šiaurės šalių pagalbos schemą nustoja galioti 2021 m. gruodžio 31 d., reikia priimti naują sprendimą;

(3)

Stojimo akto 142 straipsnyje nurodyta ilgalaikė nacionalinė pagalba skirta užtikrinti, kad Komisijos nustatytuose šiauriniuose regionuose būtų išsaugota žemės ūkio veikla;

(4)

atsižvelgiant į Stojimo akto 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksnius, nacionalinė pagalba pagal tą straipsnį turėtų apsiriboti regionais, esančiais šiauriau 62-osios lygiagretės arba greta jos, kuriuos veikia panašios klimato sąlygos, dėl kurių itin sudėtinga vykdyti žemės ūkio veiklą. Susijusiu administraciniu vienetu turėtų būti laikoma savivaldybė (kunta), įskaitant tokiose vietovėse savivaldybių supamas kitas savivaldybes, net jei jos neatitinka tų pačių reikalavimų;

(5)

kad schemą būtų lengviau administruoti ir derinti ją su parama, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013 (4) ir (ES) Nr. 1307/2013 (5) bei nacionalinės pagalbos schemas, tikslinga į vietoves, kurioms teikiama pagalba pagal šį sprendimą, įtraukti tas pačias savivaldybes, kaip ir savivaldybes, priklausančias vietovei, kurios ribos 2014–2020 m. žemyninės Suomijos kaimo plėtros programoje nustatytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

(6)

ataskaitinis laikotarpis, pagal kurį turi būti vertinamas žemės ūkio gamybos vystymasis ir bendros pagalbos dydis, remiantis turima nacionaline statistika, turėtų likti tas pats, kaip nurodyta Sprendime (ES) 2018/672, ir žemės ūkio produktų gamybos atveju apimti 1991, 1992 ir 1993 m.;

(7)

pagal Stojimo akto 142 straipsnį bendros teikiamos pagalbos sumos turėtų pakakti žemės ūkio veiklai išsaugoti šiauriniuose Suomijos regionuose, tačiau bendra teikiama pagalba negali viršyti bendro pagalbos dydžio, nustatyto ataskaitiniam laikotarpiui iki stojimo. Todėl, nustatant didžiausią leistiną pagalbos dydį pagal tą straipsnį, būtina atsižvelgti į pagalbą pajamoms pagal bendrą žemės ūkio politiką. Remiantis 2020 m. duomenimis, didžiausia nustatoma metinė pagalbos suma turėtų būti 574,5 mln. EUR, apskaičiuota kaip vidurkis 6 metų laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(8)

didžiausias metinės pagalbos sumos vidurkis turėtų būti padalytas į gyvulininkystės, augalininkystės ir kitos Šiaurės šalių pagalbos kategorijas. Karvių pieno gamybos atveju reikėtų nustatyti atskirą didžiausią vidutinę metinės pagalbos sumą, kurios pakanka gamybai šiauriniuose Suomijos regionuose išlaikyti;

(9)

pagalba turėtų būti suteikiama kasmet remiantis gamybos veiksniais (tokiais kaip sutartiniai ūkiniai gyvūnai ir hektarų skaičius) neviršijant šiame sprendime nustatytų bendrų ribų;

(10)

pagalba už šiaurinius elnius turėtų būti suteikiama už gyvūno vienetą ir apsiriboti tradiciniu šiaurinių elnių skaičiumi šiauriniuose Suomijos regionuose. Miško uogų ir grybų sandėliavimo atveju turėtų būti leidžiama išmokėti pagalbą už produkto kg, o pieno ir mėsos transportavimo ir būtiniausių paslaugų, susijusių su gyvulininkyste, atveju – pagal patirtas išlaidas, atskaičiavus visas kitas su tomis išlaidomis susijusias viešojo sektoriaus išmokas;

(11)

siekiant skatinti veiksmingą pieno gamybą, pagalbą už karvių pieną turėtų būti leidžiama išmokėti už pieno kg;

(12)

siekiant greitai reaguoti į žemės ūkio produkcijos kainų svyravimus ir išsaugoti žemės ūkio veiklą šiauriniuose Suomijos regionuose, tikslinga leisti Suomijai kiekvienais kalendoriniais metais nustatyti kiekvienam tam tikros pagalbos kategorijos sektoriui ir kiekvienam gamybos vienetui teikiamos pagalbos sumą;

(13)

dėl to Suomija turėtų diferencijuoti pagalbą savo šiauriniuose regionuose ir nustatyti metines pagalbos sumas atsižvelgdama į gamtinių kliūčių sunkumą ir kitus objektyvius, skaidrius ir pagrįstus kriterijus, susijusius su Stojimo akto 142 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje išdėstytais tikslais, kurie yra: išsaugoti tradicinę pirminę gamybą ir perdirbimą, visų pirma tinkamą plėtoti atitinkamų regionų klimato sąlygomis, gerinti žemės ūkio produktų gamybos, pardavimo ir perdirbimo struktūras, lengvinti tokių produktų realizavimą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir kraštovaizdžio išsaugojimą;

(14)

kad išmokos per kalendorinius metus būtų reguliarios, Suomijai turėtų būti leidžiama išmokėti pagalbą už konkrečius metus išmokant pradiniais kelių gamybos veiksnių ir gamybos vienetų skaičiavimais pagrįstą avansą ir išmokėti pieno gamybos pagalbą mėnesinėmis dalimis, apskaičiuotomis remiantis faktine gamyba;

(15)

reikėtų vengti kompensacijos gamintojams permokų: nepagrįstai išmokėtos išmokos turėtų būti susigrąžinamos iki kitų metų birželio 1 d.;

(16)

kaip numatyta Stojimo akto 142 straipsnio 3 dalyje, pagal šį sprendimą suteikta pagalba neturėtų didinti bendros gamybos, palyginti su tradiciniu gamybos lygiu toje vietovėje, kuriai taikoma Šiaurės šalių pagalbos schema;

(17)

todėl būtina nustatyti kiekvienos pagalbos kategorijos didžiausią metinį reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių, įskaitant atskirą didžiausią sumą už pieninių karvių skaičių, kuri turi būti tokia pat, kaip ataskaitiniais laikotarpiais, arba mažesnė;

(18)

apskaičiuojant pieninių karvių skaičių, reikėtų atsižvelgti į gamybos kiekio pokyčius pagal konkretų gamybos veiksnį nuo ataskaitinių laikotarpių pradžios. Todėl Sprendimu (ES) 2018/672 nustatytas didžiausias reikalavimus atitinkančių pieninių karvių skaičius;

(19)

šiaurinių elnių veisimo, perdirbimo ir pardavimo pagalba turėtų būti teikiama siekiant išvengti kompensacijos permokos, susijusios su pagalba, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (6) 213 straipsnį;

(20)

kalbant apie augalų auginimą, kad skirtingi gamybos sektoriai galėtų lanksčiai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, didžiausias leistinas augalininkystei skirtas plotas turėtų būti 944 300 ha, iš kurių ne daugiau kaip 481 200 ha gali sudaryti pievos;

(21)

nustatytas atskiras didžiausias leistinas šiltnamių produkcijai skirtas plotas turėtų būti 203 ha; šis plotas atitinka įprastą gamybos plotą Suomijos šiauriniuose regionuose;

(22)

jei konkrečios kategorijos gamybos veiksnių skaičius viršija didžiausią skaičių konkrečiais metais, reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius turėtų būti sumažinamas atitinkamu gamybos veiksnių skaičiumi kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais buvo viršytas didžiausias skaičius;

(23)

pagal Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalį Suomija turi teikti Komisijai informaciją apie pagalbos įgyvendinimą ir jos poveikį. Kad būtų galima geriau įvertinti ilgalaikį pagalbos poveikį ir siekiant nustatyti vidutinį 6 metų pagalbos dydį, tikslinga pranešti apie pagalbos socialinį ir ekonominį poveikį ir teikti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodyta finansinė ir kita su įgyvendinimu susijusi informacija, būtina siekiant užtikrinti šiame sprendime nustatytų sąlygų laikymąsi;

(24)

Suomija turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų pagalbos gavėjų atžvilgiu taikomų kontrolės priemonių. Siekiant užtikrinti tų priemonių veiksmingumą ir schemos įgyvendinimo skaidrumą, tos kontrolės priemonės turėtų būti kuo labiau suderintos su priemonėmis, taikomomis pagal bendrą žemės ūkio politiką;

(25)

kadangi Šiaurės šalių pagalba yra glaudžiai susijusi su kitomis paramos priemonėmis žemės ūkio, kaimo plėtros ir miškininkystės srityse pagal pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (7), šio sprendimo taikymo laikotarpis turėtų būti suderintas su tuo reglamentu;

(26)

siekiant aiškumo Sprendimas (ES) 2018/672 turėtų būti panaikintas nuo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau nuostatos dėl informavimo ir kontrolės priemonių turėtų būti toliau taikomos iki 2022 m. birželio 1 d.,