(1)

2019 m. vasario mėn. pabaigoje Gambijos valdžios institucijos vienašališkai nusprendė paskelbti moratoriumą visoms priverstinio grąžinimo operacijoms, todėl didžiąją 2019 m. dalį buvo užkirstas kelias veiksmingam asmenų grąžinimui. 2020 m. sausio mėn. panaikinus moratoriumą, valstybės narės nuolat susidūrė su Gambijos nustatomomis kliūtimis, trukdžiusiomis organizuoti ir įgyvendinti grąžinimo operacijas. Besikeičiantis Gambijos bendradarbiavimo lygis apsunkino visus grąžinimo proceso etapus, be kita ko, taikant esamą gerąją praktiką ir kitus anksčiau Sąjungos ir Gambijos sudarytus praktinius susitarimus. 2021 m. balandžio 6 d. Gambijos valdžios institucijos nurodė, kad šalis iki tolesnio pranešimo negali priimti grąžinamų asmenų o 2021 m. birželio mėn. Gambijos valdžios institucijos patvirtino, kad esama „moratoriumo priverstiniam grąžinimui ar repatriacijai iki baigsis gruodžio mėn. rinkimai“;

(2)

nuo 2019 m. Komisija ėmėsi veiksmų, kad pagerintų Gambijos bendradarbiavimą neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių readmisijos srityje. Šiuos veiksmus sudarė keli techninio ir politinio lygmens susitikimai su Gambijos valdžios institucijomis siekiant rasti abipusiškai priimtinus sprendimus ir susitarti dėl tolesnių paramos Gambijai projektų. Tuo pačiu metu Komisija aukštu lygiu bendravo su Gambija. Readmisijos klausimai taip pat buvo iškelti kito EIVT surengto posėdžio metu;

(3)

atsižvelgiant į veiksmus, kurių Komisija jau ėmėsi siekdama pagerinti bendradarbiavimo lygį, ir į bendrus Sąjungos ir Gambijos santykius, manoma, kad Gambijos bendradarbiavimas su Sąjunga readmisijos klausimais yra nepakankamas, todėl Sąjungai reikia imtis veiksmų;

(4)

todėl reikėtų laikinai sustabdyti tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 810/2009 nuostatų taikymą Gambijos piliečiams, kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806 (2) taikomas reikalavimas turėti vizą. Tai turėtų paskatinti Gambijos valdžios institucijas imtis bendradarbiavimui readmisijos klausimais pagerinti būtinų veiksmų;

(5)

priemonės, kurių taikymas laikinai sustabdomas, išdėstytos Vizų kodekso 25a straipsnio 5 dalies a punkte: 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos galimybės netaikyti reikalavimų dėl prašymą išduoti vizą teikiančių asmenų pateikiamų dokumentų taikymo sustabdymas, 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendro 15 kalendorinių dienų nagrinėjimo termino taikymo sustabdymas (o tai reiškia, kad netaikoma ir taisyklė dėl šio laikotarpio pratęsimo atskirais atvejais ne ilgesniam kaip 45 dienų laikotarpiui), daugkartinių vizų išdavimo sustabdymas pagal 24 straipsnio 2 ir 2c dalis ir neprivalomo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojų atleidimo nuo vizos mokesčio pagal 16 straipsnio 5 dalies b punktą sustabdymas;

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Tie apribojimai ir sąlygos įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (3). Šis sprendimas nedaro poveikio tos direktyvos taikymui: nepriklausomai nuo pilietybės teisė laisvai judėti taip pat suteikiama šeimos nariams, vykstantiems pas Sąjungos pilietį arba jį lydintiems. Taigi šis sprendimas netaikomas Sąjungos piliečio, kuriam taikoma Direktyva 2004/38/EB, arba trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios šalies susitarimą naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisei, šeimos nariams;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės turėtų nedaryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal tarptautinę taisę, kai jos yra tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų arba valstybėse narėse įsikūrusių tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų rengiamų konferencijų priimančiosios šalys. Taigi laikinas taikymo sustabdymas turėtų būti netaikomas Gambijos piliečiams, prašantiems išduoti vizą, kiek tai būtina, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo pareigas kaip tokių organizacijų arba tokių konferencijų priimančiosios šalys;

(8)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio sprendimo, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(9)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4); todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(10)

Islandijos ir Norvegijos atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (5), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(11)

Šveicarijos atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu;

(12)

Lichtenšteino atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(13)

šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip tai suprantama atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,