Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R1818

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818 2020 m. liepos 17 d. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais

C/2020/4757

OL L 406, 2020 12 3, p. 17–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/1818/oj

2020 12 3   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 406/17


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/1818

2020 m. liepos 17 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (1), ypač į jo 19a straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (2) (toliau – Paryžiaus susitarimas), siekiama sustiprinti atsaką į klimato kaitą užtikrinant, be kita ko, kad investicijų srautai atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparų vystymąsi;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (3). Europos žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą būtina, kad investuotojams būtų siunčiami aiškūs ilgalaikiai signalai siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir užtikrinti tvarius finansus;

(3)

Reglamente (ES) 2016/1011 nustatomi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. Šių lyginamųjų indeksų metodika yra grindžiama Paryžiaus susitarime nustatytais įsipareigojimais. Būtina nustatyti abiejų rūšių lyginamiesiems indeksams taikomus minimaliuosius standartus. ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamaisiais indeksais ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais siekiama panašių tikslų, bet skiriasi jų užmojo lygis. Todėl dauguma minimaliųjų standartų turėtų būti taikomi abiejų rūšių lyginamiesiems indeksams, o ribinės vertės priklausomai nuo lyginamojo indekso rūšies turėtų skirtis;

(4)

šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, sietiną su valstybinių subjektų priimtais sprendimais. Todėl valstybinių subjektų emisijos neturėtų būti įtraukiamos į ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus;

(5)

kadangi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodika grindžiama Paryžiaus susitarime numatytais įsipareigojimais, būtina taikyti 1,5 °C scenarijų, jo neviršijant ar viršijant nedaug, kaip nurodyta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C (4) (toliau – IPCC scenarijus). IPCC scenarijus dera su Komisijos nustatytu Europos žaliojo kurso tikslu iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tam, kad investicijos atitiktų IPCC scenarijų, jas reikėtų perorientuoti nuo veiklos, priklausomos nuo iškastinio kuro, į žaliosios ar atsinaujinančiosios energijos veiklą, tad tokių investicijų poveikis klimatui turėtų kasmet gerėti;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (5) I priedo A–H ir L sekcijose išvardyti sektoriai, įskaitant naftos, dujų, kasybos ir transporto sektorius, labai prisideda prie klimato kaitos. Siekiant užtikrinti, kad ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamaisiais indeksais ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais būtų realistiškai perteikiama realiosios ekonomikos padėtis, įskaitant sektorius, kuriuose turėtų būti aktyviai mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, kad būtų galima pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, tų lyginamųjų indeksų pozicija tų sektorių atžvilgiu neturėtų būti mažesnė nei jų pagrindinės investavimo galimybių aibės pozicija. Tačiau tas reikalavimas turėtų būti taikomas tik ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamiesiems indeksams ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintiems lyginamiesiems indeksams, kurie yra nuosavybės vertybinių popierių lyginamieji indeksai, siekiant užtikrinti, kad dalyvaudami ir balsuodami investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius, remiantys Paryžiaus susitarimo tikslus, išlaikytų savo įtaką įmonės perėjimui prie tvaresnės veiklos;

(7)

išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas turėtų būti palyginamas ir nuoseklus. Todėl būtina nustatyti tų skaičiavimų atnaujinimo periodiškumo ir, kai taikytina, naudotinos valiutos taisykles;

(8)

priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, siejamas tik su 1 ir 2 lygių išmetamu ŠESD kiekiu, galėtų duoti nepageidautinų rezultatų. Todėl reikėtų patikslinti, kad ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalieji standartai turėtų būti taikomi ne tik tiesiogiai įmonių išmetamam teršalų kiekiui, bet ir išmetamam teršalų kiekiui, vertinamam remiantis gyvavimo ciklu, taigi reikėtų įtraukti ir 3 lygio išmetamą ŠESD kiekį. Tačiau dėl nepakankamos turimų 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenų kokybės reikia nustatyti tinkamą laipsniško įtraukimo tvarkaraštį ir ribotą laiką leisti naudoti iškastinio kuro atsargas. Tas laipsniško įtraukimo tvarkaraštis turėtų būti grindžiamas Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 pateiktu ekonominės veiklos rūšių sąrašu;

(9)

remdamiesi tų įmonių nustatytais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų turėti galimybę priskirti įmonėms didesnį svorį. Todėl reikėtų nustatyti specialiąsias taisykles, susijusias su pavienių įmonių nustatytais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais;

(10)

iš ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų turėtų būti matyti jų gebėjimas kasmet mažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Minimalioji priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva turėtų būti apskaičiuojama taikant IPCC scenarijų. Be to, siekiant užkirsti kelią ekologiniam manipuliavimui reikėtų nustatyti nukrypimo nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos sąlygas ir teisės toliau pripažinti lyginamąjį indeksą ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuoju indeksu arba ES su Paryžiaus susitarimu suderintu lyginamuoju indeksu sąlygas;

(11)

pagrindinis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos apskaičiavimo parametras turėtų būti taršos ŠESD intensyvumas, nes pagal šį parametrą užtikrinamas sektorių palyginamumas ir jis visų sektorių atžvilgiu yra objektyvus. Norint apskaičiuoti taršos ŠESD intensyvumą yra būtina atitinkamos įmonės rinkos kapitalizacija. Tačiau, kai lyginamieji indeksai yra taikomi fiksuotųjų pajamų įmonių priemonėms, įmonių, kurių nuosavybės vertybiniais popieriais biržoje neprekiaujama, rinkos kapitalizacija gali būti nežinoma. Todėl reikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai taikomi fiksuotųjų pajamų įmonių priemonėms, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų turėti galimybę naudoti apskaičiuotą absoliutųjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne remiantis taršos ŠESD intensyvumu apskaičiuotą išmetamą ŠESD kiekį;

(12)

siekiant užtikrinti išmetamo ŠESD kiekio duomenų palyginamumą ir nuoseklumą reikėtų parengti taisykles, kaip apskaičiuoti taršos ŠESD intensyvumo arba absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio pokyčius;

(13)

norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus reikia, kad ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų bazinio lygio pozicija daug ŠESD išskiriančio turto atžvilgiu procentiniu dydžiu mažėtų, palyginti su pagrindiniais lyginamaisiais indeksais arba pagrindinėmis investavimo galimybių aibėmis. Tačiau toks procentinis sumažėjimas turėtų būti didesnis ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų atveju, nes jų užmojis yra savaime didesnis nei ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų;

(14)

ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais neturėtų būti skatinamas investavimas į įmonių, kurios pažeidžia pasaulinius standartus, kaip antai Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (UNGC) principus, finansines priemones. Todėl būtina nustatyti konkrečius neįtraukimo kriterijus, grindžiamus su klimatu susijusiais ar kitais aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo (ASV) aspektais. ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai turėtų atitikti tuos neįtraukimo kriterijus iki 2022 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamente (ES) 2016/1011 nustatytą tvarkaraštį;

(15)

siekiant paskatinti teršiančių energijos šaltinių naudojimo mažinimą ir tinkamą perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos šaltinių taip pat svarbu, kad įmonės, kurios gauna daugiau nei nustatytą procentinę dalį pajamų iš anglių, naftos ar dujų, nebūtų įtraukiamos į ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus. Nustatant tokius konkrečius neįtraukimo atvejus reikėtų atsižvelgti į tokių energijos šaltinių dalies pasauliniame pirminės energijos tiekimo šaltinių derinyje pasikeitimus 2020–2050 m., kaip tikimasi pagal IPCC scenarijų. Visų pirma, remiantis IPCC specialiosios ataskaitos dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C 2.6 lentele, tikimasi, kad 2020–2050 m. anglių naudojimas sumažės 57–99 %, o naftos naudojimas – 9–93 %, be to, dujų naudojimas, manoma, padidės 85 % arba sumažės 88 %. Dujos gali būti naudojamos pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, visų pirma, kaip anglių pakaitalas, tad tuo galima paaiškinti didesnį numatomą raidos intervalą, nors tikėtinas vidutinis jų naudojimo sumažėjimas yra 40 %. Dėl tos pačios priežasties reikia neįtraukti įmonių, kurios gauna daugiau nei nustatytą procentinę dalį pajamų iš elektros gamybos veiklos;

(16)

siekiant užtikrinti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodikos skaidrumą, derėtų nustatyti privalomo atskleidimo taisykles, taikytinas abiejų kategorijų lyginamųjų indeksų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos duomenims ir duomenų šaltiniams. Dėl tos pačios priežasties reikia nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimus lyginamųjų indeksų administratoriams, naudojantiems išmetamo ŠESD kiekio duomenų įverčius, neatsižvelgiant į tai, ar juos pateikia išorės duomenų teikėjai, ar ne;

(17)

siekiant paremti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodikos suderinimą, reikia nustatyti duomenų šaltinių kokybės ir tikslumo taisykles,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis – išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (6) 3 straipsnio 1 punkte;

b)

absoliutusis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis – CO2 ekvivalento tonos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 (7) 2 straipsnio 7 punkte;

c)

taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) intensyvumas – absoliutusis išmetamas ŠESD kiekis, padalytas iš milijonais eurų išreikštos įmonės vertės, įskaitant grynuosius pinigus;

d)

įmonės vertė, įskaitant grynuosius pinigus (ĮVGP) – paprastųjų akcijų rinkos kapitalizacijos, privilegijuotųjų akcijų rinkos kapitalizacijos ir visų skolų bei mažumos dalių balansinės vertės, neatskaičius nei grynųjų pinigų, nei pinigų ekvivalentų, suma finansinių metų pabaigoje;

e)

investavimo galimybių aibė – visos tam tikros turto klasės ar turto klasių grupės priemonės, į kurias galima investuoti;

f)

baziniai metai – pirmieji metai su lyginamuoju indeksu susijusioje metų sekoje.

II SKYRIUS

LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ METODIKOS RENGIMO MINIMALIEJI STANDARTAI

1 SKIRSNIS

BENDRI ES PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ IR ES SU PARYŽIAUS SUSITARIMU SUDERINTŲ LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ MINIMALIEJI STANDARTAI

2 straipsnis

Atskaitos temperatūros scenarijus

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai, rengdami tų lyginamųjų indeksų sudarymo metodiką, kaip atskaitos temperatūros scenarijų naudoja 1,5 °C scenarijų, jo neviršijant ar viršijant nedaug, kaip nurodyta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C.

3 straipsnis

Nuosavo kapitalo paskirstymo apribojimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų, kurie yra susieti su nuosavybės vertybiniais popieriais, kuriais leidžiama prekiauti Sąjungos ar kitai jurisdikcijai priklausančioje viešojoje rinkoje, bendra pozicija Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo A–H ir L sekcijose išvardytų sektorių atžvilgiu yra lygi bent pagrindinės investavimo galimybių aibės bendrai pozicijai tų sektorių atžvilgiu.

4 straipsnis

Taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas

1.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai apskaičiuoja tų lyginamųjų indeksų taršos ŠESD intensyvumą arba, kai taikytina, absoliutųjį išmetamą ŠESD kiekį naudodami tą pačią valiutą visam pagrindiniam turtui.

2.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai kasmet perskaičiuoja tų lyginamųjų indeksų taršos ŠESD intensyvumą ir absoliutųjį išmetamą ŠESD kiekį.

5 straipsnis

Laipsniškas 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenų įtraukimas į lyginamųjų indeksų metodiką

1.   3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenys į ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ar ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodiką įtraukiami taip:

a)

nuo 2020 m. gruodžio 23 d. – bent energetikos ir kasybos sektorių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo 05–09, 19 ir 20 skyriuose, 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenys;

b)

per dvejus metus nuo 2020 m. gruodžio 23 d. – bent transporto, statybos, pastatų, medžiagų ir pramonės sektorių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo 10–18, 21–33, 41, 42 ir 43, 49–53 ir 81 skyriuose, 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenys;

c)

per ketverius metus nuo 2020 m. gruodžio 23 d. – visų kitų Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priede išvardytų sektorių 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenys.

2.   Taikydami 1 dalies a punktą ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. gali naudoti iškastinio kuro atsargas, jeigu įrodo, kad negali nei apskaičiuoti, nei įvertinti 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenų.

6 straipsnis

Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus nustatančios ir skelbiančios įmonės

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai tuose lyginamuosiuose indeksuose gali padidinti indekso sudedamųjų vertybinių popierių emitentų, nustatančių ir skelbiančių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus, svorį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

indekso sudedamųjų vertybinių popierių emitentai nuosekliai ir tiksliai skelbia savo 1, 2 ir 3 lygių išmetamą ŠESD kiekį;

b)

indekso sudedamųjų vertybinių popierių emitentai mažino savo taršos ŠESD intensyvumą arba, kai taikytina, absoliutųjį išmetamą ŠESD kiekį, įskaitant 1, 2 ir 3 lygių išmetamą ŠESD kiekį, vidutiniškai bent 7 % per metus bent trejus metus iš eilės.

Taikant pirmą pastraipą, 3 lygio išmetamas ŠESD kiekis vertinamas atsižvelgiant į 5 straipsnyje nustatytą laipsniško įgyvendinimo laikotarpį.

7 straipsnis

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos nustatymas

1.   Nustatomi šie ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos tikslai:

a)

nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti Sąjungos ar kitai jurisdikcijai priklausančioje viešojoje rinkoje, atveju – taršos ŠESD intensyvumo sumažinimas vidutiniškai bent 7 % per metus;

b)

skolos vertybinių popierių, išskyrus išleistus valstybės skolos vertybinių popierių emitento, kai tų skolos vertybinių popierių emitentas turi nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti Sąjungos ar kitai jurisdikcijai priklausančioje viešojoje rinkoje, atveju – taršos ŠESD intensyvumo sumažinimas vidutiniškai bent 7 % per metus arba absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas vidutiniškai bent 7 % per metus;

c)

skolos vertybinių popierių, išskyrus išleistus valstybės skolos vertybinių popierių emitento, kai tų skolos vertybinių popierių emitentas neturi nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti Sąjungos ar kitai jurisdikcijai priklausančioje viešojoje rinkoje, atveju – absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas vidutiniškai bent 7 % per metus.

2.   1 dalyje nurodyti tikslai yra apskaičiuojami geometriškai, t. y. n metų taršos ŠESD intensyvumo arba absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas vidutiniškai bent 7 % per metus apskaičiuojamas remiantis n-1 metų taršos ŠESD intensyvumu arba absoliučiuoju išmetamu ŠESD kiekiu geometrinės progresijos principu nuo bazinių metų.

3.   Jeigu paskutiniais kalendoriniais metais vidutinė lyginamojo indekso sudedamųjų vertybinių popierių ĮVGP padidėjo ar sumažėjo, kiekvienos sudedamosios dalies ĮVGP koreguojama ją padalijant iš įmonės vertės infliacijos koregavimo koeficiento. Tas įmonės vertės infliacijos koregavimo koeficientas apskaičiuojamas padalijant vidutinę lyginamojo indekso sudedamųjų dalių ĮVGP kalendorinių metų pabaigoje iš vidutinės lyginamojo indekso sudedamųjų dalių ĮVGP ankstesnių kalendorinių metų pabaigoje.

4.   Kiekvienais metais, kuriais nėra pasiekiami 1 dalyje nustatyti tikslai, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai kompensuoja tuos nepasiektus tikslus atitinkamai padidindami kitų metų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos tikslus.

5.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai nebegali taip ženklinti savo lyginamųjų indeksų, kai:.

a)

tam tikrais metais 1 dalyje nustatyti tikslai nėra pasiekti ir nėra kompensuojami kitais metais, arba

b)

1 dalyje nustatyti tikslai nepasiekiami tris kartus per 10 metų iš eilės laikotarpį.

Lyginamųjų indeksų administratoriai gali vėl pripažinti lyginamąjį indeksą ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuoju indeksu ar ES su Paryžiaus susitarimu suderintu lyginamuoju indeksu, jeigu lyginamasis indeksas atitinka priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos tikslą dvejus metus iš eilės po to ženklinimo praradimo, nebent tas lyginamasis indeksas būtų praradęs tą ženklinimą du kartus.

8 straipsnis

Taršos ŠESD intensyvumo ir absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio pokytis

1.   Taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio pokytis apskaičiuojamas kaip procentinis pokytis tarp visų ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamojo indekso ar ES su Paryžiaus susitarimu suderinto lyginamojo indekso sudedamųjų dalių taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio svertinio vidurkio n metų pabaigoje ir visų lyginamųjų indeksų sudedamųjų dalių taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio svertinio vidurkio n-1 metų pabaigoje.

2.   Visais atvejais, kai taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika iš esmės pasikeičia, lyginamųjų indeksų administratoriai naudoja naujus bazinius metus.

Taikant pirmą pastraipą, nauji baziniai metai – metai, kuriais remiantis apskaičiuojama 7 straipsnyje nurodyta priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva.

Nauji baziniai metai pasirenkami nedarant poveikio 7 straipsnio 5 dalies taisyklėms.

2 SKIRSNIS

ES PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ MINIMALIEJI STANDARTAI

9 straipsnis

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio bazinio lygio sumažinimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų taršos ŠESD intensyvumas ar, kai taikytina, absoliutusis išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant 1, 2 ir 3 lygių išmetamą ŠESD kiekį, yra bent 30 % mažesnis nei investavimo galimybių aibės taršos ŠESD intensyvumas ar absoliutusis išmetamas ŠESD kiekis.

Taikant pirmą pastraipą, 3 lygio išmetamas ŠESD kiekis vertinamas atsižvelgiant į 5 straipsnyje nustatytą laipsniško įgyvendinimo laikotarpį.

10 straipsnis

Įmonių neįtraukimas į ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus

1.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai savo metodikoje atskleidžia, ar ir kaip jie neįtraukia tam tikrų įmonių.

2.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai įgyvendina 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų ir 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3 SKIRSNIS

ES SU PARYŽIAUS SUSITARIMU SUDERINTŲ LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ MINIMALIEJI STANDARTAI

11 straipsnis

ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų taršos ŠESD intensyvumo ar absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio bazinio lygio sumažinimas

ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų taršos ŠESD intensyvumas ar, kai taikytina, absoliutusis išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant 1, 2 ir 3 lygių išmetamą ŠESD kiekį, yra bent 50 % mažesnis nei investavimo galimybių aibės taršos ŠESD intensyvumas ar absoliutusis išmetamas ŠESD kiekis.

Taikant pirmą pastraipą, 3 lygio išmetamas ŠESD kiekis vertinamas atsižvelgiant į 5 straipsnyje nustatytą laipsniško įgyvendinimo laikotarpį.

12 straipsnis

Įmonių neįtraukimas į ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus

1.   ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai į šiuos lyginamuosius indeksus neįtraukia visų šių įmonių:

a)

įmonių, dalyvaujančių bet kokioje su prieštaringais ginklais susijusioje veikloje;

b)

įmonių, dalyvaujančių auginant ir gaminant tabaką;

c)

įmonių, kurios, kaip nustatė lyginamųjų indeksų administratoriai, pažeidžia Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (UNGC) principus arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

d)

įmonių, gaunančių 1 % ar daugiau pajamų iš akmens anglių ir lignito žvalgymo, kasybos, gavybos, paskirstymo ar perdirbimo;

e)

įmonių, gaunančių 10 % ar daugiau pajamų iš skystojo kuro žvalgymo, gavybos, paskirstymo ar perdirbimo;

f)

įmonių, gaunančių 50 % ar daugiau pajamų iš dujinio kuro žvalgymo, gavybos, gamybos ar paskirstymo;

g)

įmonių, gaunančių 50 % ar daugiau pajamų iš elektros gamybos esant didesniam nei 100 g CO2 ekv./kWh taršos ŠESD intensyvumui.

Taikant a punktą, prieštaringi ginklai – prieštaringi ginklai, nurodyti tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, Jungtinių Tautų principuose ir, kai taikytina, nacionalinės teisės aktuose.

2.   ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai į tuos indeksus neįtraukia visų įmonių, kurios, kaip nustatė ar apskaičiavo administratoriai ar išorės duomenų teikėjai, iš esmės trukdė siekti vieno ar daugiau aplinkosaugos tikslų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (8) 9 straipsnyje, laikantis šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų įverčių taisyklių.

3.   ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai savo lyginamųjų indeksų metodikoje atskleidžia visus naudojamus papildomus neįtraukimo kriterijus, grindžiamus su klimatu susijusiais ar kitais aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo (ASV) aspektais.

III SKYRIUS

SKAIDRUMAS IR TIKSLUMAS

13 straipsnis

Įverčių skaidrumo reikalavimai

1.   Be Reglamento (ES) 2016/1011 III priede nustatytų reikalavimų, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai laikosi šių reikalavimų:

a)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai, naudojantys įverčius, kurie nėra grindžiami išorės duomenų teikėjo pateiktais duomenimis, oficialiai parengia, dokumentuoja ir viešai paskelbia metodiką, kuria tokie įverčiai yra grindžiami, įskaitant:

i)

metodą, kurį taikydami jie apskaičiavo išmetamą ŠESD kiekį, ir pagrindines prielaidas bei atsargumo principus, kuriais tie įverčiai yra grindžiami;

ii)

trūkstamo, nedeklaruoto arba nepakankamai deklaruoto išmetamo ŠESD kiekio vertinimo tiriamąją metodiką;

iii)

išorės duomenų rinkinius, naudojamus vertinant trūkstamą, nedeklaruotą arba nepakankamai deklaruotą išmetamą ŠESD kiekį;

b)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai, naudojantys įverčius, kurie yra grindžiami išorės duomenų teikėjo pateiktais duomenimis, oficialiai parengia, dokumentuoja ir viešai paskelbia šią informaciją:

i)

duomenų teikėjo pavadinimą ir kontaktinius duomenis;

ii)

naudojamą metodiką ir pagrindines prielaidas bei atsargumo principus, jeigu yra;

iii)

saitą į duomenų teikėjo interneto svetainę ir atitinkamą naudojamą metodiką, jeigu yra.

2.   12 straipsnio 2 dalies tikslais ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai laikosi šių reikalavimų:

a)

ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai, naudojantys įverčius, kurie nėra grindžiami išorės duomenų teikėjo pateiktais duomenimis, oficialiai parengia, dokumentuoja ir viešai paskelbia metodiką, kuria tokie įverčiai yra grindžiami, įskaitant:

i)

naudojamą metodą ir tiriamąją metodiką ir pagrindines prielaidas bei atsargumo principus, kuriais tie įverčiai yra grindžiami;

ii)

apskaičiuojant įverčius naudojamus išorės duomenų rinkinius;

b)

ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai, naudojantys įverčius, kurie yra grindžiami išorės duomenų teikėjo pateiktais duomenimis, oficialiai parengia, dokumentuoja ir viešai paskelbia šią informaciją:

i)

duomenų teikėjo pavadinimą ir kontaktinius duomenis;

ii)

naudojamą metodiką ir pagrindines prielaidas bei atsargumo principus, jeigu yra;

iii)

saitą į duomenų teikėjo interneto svetainę ir atitinkamą naudojamą metodiką, jeigu yra.

14 straipsnis

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos atskleidimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai oficialiai parengia, dokumentuoja ir viešai paskelbia tų lyginamųjų indeksų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvas, bazinius metus, remiantis kuriais nustatomos tos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos, ir, jeigu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvoje nustatyti tikslai nėra pasiekti, tokio nukrypimo priežastis ir veiksmus, kurių jie imsis, kad 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas pakoreguotas tikslas būtų pasiektas.

15 straipsnis

Duomenų šaltinių tikslumas

1.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai užtikrina, kad 1, 2 ir 3 lygių išmetamo ŠESD kiekio duomenys būtų tikslūs ir atitiktų pasaulinius ar Europos standartus, kaip antai produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) metodą, organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodą (9), Įmonių vertės grandinės (3 lygis) apskaitos ir ataskaitų teikimo standartą (10), EN ISO 14064 arba EN ISO 14069.

2.   Taikant 1 dalį, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai savo metodikoje atskleidžia taikomą standartą.

3.   ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai užtikrina išmetamo ŠESD kiekio duomenų palyginamumą ir kokybę.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 171, 2016 6 29, p. 1.

(2)   2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(3)  COM(2019) 640 final.

(4)  IPCC, 2018 m. Pasaulio klimato atšilimas 1,5 °C. Specialioji ataskaita apie visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, padarinius ir atitinkamus visuotinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinius, stiprinant pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą.

(5)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(6)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(7)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

(8)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(9)   2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

(10)  Vertės grandinės (3 lygis) apskaitos ir ataskaitų teikimo standartas (2011 m. rugsėjo mėn.), kuriuo papildomas ŠESD protokolo įmonių apskaitos ir ataskaitų teikimo standartas.


Top