EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R1781

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1781 2020 m. lapkričio 25 d. kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1139, kiek tai susiję su žvejybos pajėgumo Baltijos jūroje mažinimu, ir Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, kiek tai susiję su rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkes žvejojančių laivynų žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui

OJ L 400, 30.11.2020, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/1781/oj

2020 11 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 400/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1781

2020 m. lapkričio 25 d.

kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1139, kiek tai susiję su žvejybos pajėgumo Baltijos jūroje mažinimu, ir Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, kiek tai susiję su rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkes žvejojančių laivynų žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (3) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo planas (toliau – Baltijos daugiametis planas). Pagal Baltijos daugiametį planą turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Baltijos daugiametis planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (4) nustatytu tikslu pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę ne vėliau kaip 2020 m.;

(2)

Baltijos daugiamečio plano nuostatos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (5) numatyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo Baltijos jūros Sąjungos vandenyse konkrečių nuostatų priėmimo, kiek tai susiję su dideliu išgyvenamumu grindžiama išimtimi, taip pat turėtų būti taikomos atlantinių lašišų (Salmo salar) atžvilgiu;

(3)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) atlikto mokslinio vertinimo duomenimis, daugelio Baltijos jūros rūšių ir buveinių būklė nėra gera. Metiniai maistinių medžiagų kiekiai vis dar viršija regioniniu lygmeniu sutartus tikslus centrinėje Baltijos jūros dalyje, Archipelago jūroje ir Suomijos įlankoje. Maistinių medžiagų koncentracijos vis dar santykinai didelės, lygiai taip pat nemažėja ir giliųjų vandenų, kuriuose deguonies kiekis mažas ar jo visai nėra, plotas. Teršalų kiekiai tebėra didesni nei daugumoje Europos jūrų. Ta bendra aplinkos būklė daro poveikį mitybos tinklų veikimui, mažina atsparumą ir priešinimąsi tolesniems aplinkos pokyčiams, taip pat mažina socialinės ir ekonominės naudos perspektyvas, įskaitant žvejybos galimybes;

(4)

nustatyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) būklė prastėja būtent dėl tos padėties. ICES duomenimis, tai, jog rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra tokia maža, kad nesiekia tvaraus lygio, lemia kelių priežasčių derinys – mažėjantis išteklių pasipildymas, grobio rūšių trūkumas, aplinkos veiksniai ir pokyčiai ekosistemoje, kaip antai deguonies koncentracijos mažėjimas, pakilusi temperatūra ar padidėjusi tarša; tai nulėmė didelį, maždaug tris kartus didesnį už mirtingumą dėl žvejybos, natūralų mirtingumą, ir pernelyg didelį, atsižvelgiant į išteklių būklę, mirtingumą dėl žvejybos. Verslinio dydžio rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia, kokia tik buvo užregistruota nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2024 m.) rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių neršiančių žuvų biomasė išliks žemiau tvarumo atskaitos taško net ir tuo atveju, jei tie ištekliai bus iš viso nežvejojami, todėl 2020 m. skirtoje savo rekomendacijoje dėl šių išteklių ICES rekomendavo nustatyti nulinį laimikį;

(5)

Baltijos daugiamečiame plane reikalaujama, kad, kai mokslinėje rekomendacijoje įspėjama, jog ištekliams iškilo grėsmė, turi būti imamasi taisomųjų priemonių, įskaitant žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, ir kad tos priemonės turi būti papildytos visomis kitomis tinkamomis priemonėmis. Taisomosios priemonės gali apimti tikslinės išteklių žvejybos sustabdymą ir tinkamą žvejybos galimybių sumažinimą. Priemonės turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į padėties pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojamumą;

(6)

remdamasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimu Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1248 (6), kuriuo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti menkes ICES 24, 25 ir 26 pakvadračiuose. Tas draudimas turėjo didelį poveikį rytų Baltijos jūros regionui, ypač mažos apimties smulkiosios žvejybos sektoriui. Jis taip pat turėjo poveikį vakarinės Baltijos jūros dalies išteklių žvejybai;

(7)

Tarybos reglamente (ES) 2019/1838 (7) numatytas būtinas ir beprecedentis rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybių 2020 m. sumažinimas 92 %, palyginti su 2019 m.; jame taip pat numatyta, kad bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (toliau – BLSK) leidžiama naudoti tik priegaudai. Todėl tų išteklių tikslinė žvejyba neleidžiama. Siekiant sekti šių išteklių žuvų biomasės tendencijas, leidžiama vykdyti žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais. Kadangi ICES 24 pakvadratyje dagiausia vyrauja rytinės Baltijos jūros dalies menkės, naudoti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK ICES 24 pakvadratyje taip pat buvo leista tik menkių priegaudai;

(8)

šiuo metu nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių priklausantys žvejybos laivynai alternatyvos žvejoti kitus išteklius neturi. Nustatyta, kad norint kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos uždraudimo, kaip alternatyva žvejojamų rūšių papildomas laimikis turėtų sudaryti apie 20 000 tonų. Tačiau Reglamentu (ES) 2019/1838 numatyta smarkiai sumažinti kitų išteklių žvejybą 2020 m., ypač kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies menkes, numatant sumažinti 60 %, ir kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies silkes (Clupea harengus), numatant sumažinti 65 % vakarinės dalies išteklių ir 27 % Botnijos įlankos išteklių atžvilgiu;

(9)

analizė rodo, kad labiausiai nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių priklausomus laivynų segmentus sudaro daugiau kaip 300 laivų – tai daugiausia traleriai ir tinklais žvejojantys laivai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje bei, kiek mažesniu mastu, Danijoje ir Vokietijoje. Tie laivynų segmentai pasižymi didele socialine ir ekonomine svarba: jie sudaro apytikriai 20 % ir 50 % atitinkamų nacionalinių laivynų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, išreiškiant etato ekvivalentais. Tik mažumą šių laivynų segmentų galima laikyti pakankamai atspariais, kad atlaikytų trumpalaikį (bet ne vidutinės trukmės ar ilgalaikį) žvejybos draudimą. Likusieji arba jau dabar kenčia dėl prastos padėties, kurią žvejybos draudimas tik pablogins, arba netrukus visiškai praras pelną. Iš tiesų, rytinės Baltijos jūros dalies menkių kvotos panaudojimas jau daug metų nesiekė 60 %, 2018 m. dar nukrito iki 40 %, o 2019 m., kol Komisija 2019 m. liepos mėn. viduryje neįdiegė neatidėliotinų priemonių, kvotos panaudojimas buvo dar mažesnis – 19 %; ši tendencija rodo, kad tas žvejybos sektorius susidūrė su biologine problema. Kadangi nesitikima, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkės atsikurs iki sveikų dydžių net ir per vidutinės trukmės laikotarpį, tie juos žvejojantys laivynų segmentai bus nuolat struktūriškai išbalansuoti, todėl juos reikia pertvarkyti;

(10)

laivynų pertvarkymas turi būti atliekamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į tendencijas ir remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įdiegtų priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui ilgainiui pritaikyti prie savo žvejybos galimybių, kad būtų pasiektas stabilios ir ilgalaikės pusiausvyros tarp jų tikslas. Kad pasiektų tą tikslą, valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. turi nusiųsti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų įvertinta jų laivynų žvejybos pajėgumo ir jų žvejybos galimybių pusiausvyra. Jei vertinimo rezultatai aiškiai parodo, kad žvejybos pajėgumas ir žvejybos galimybės nėra veiksmingai subalansuoti, atitinkama valstybė narė turi parengti laivyno segmentams, kuriuose nustatytas struktūrinis pajėgumo perteklius, skirtą veiksmų planą ir jį įtraukti į savo ataskaitą;

(11)

2019 m. spalio 15 d. Tarybos politiniame susitarime dėl 2020 m. laimikio limito Baltijos jūroje atitinkamos valstybės narės pareiškė, kad, jeigu joms prireiks mažinti laivyno žvejybos pajėgumą neigiamiems socialiniams ir ekonominiams žvejybos mažėjimo padariniams valdyti, jos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 pateiks veiksmų planą. 2019 m. spalio 17 d. atitinkamos valstybės narės taip pat pripažino, kad dėl poreikio mažinti laivynų žvejybos pajėgumą svarbu vengti viešosios pagalbos investicijoms į papildomą žvejybos pajėgumą. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama Komisijai bet kuriuo metu nusiųsti savo metines ataskaitas dėl žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių arba tų ataskaitų dalinius pakeitimus siekiant pateikti ar iš dalies pakeisti tokį veiksmų planą;

(12)

valstybių narių, įgyvendinančių veiklos nutraukimo visam laikui priemones, laivynų segmentų, kaip tikslines rūšis žvejojusių rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes ar vakarinės Baltijos jūros dalies silkes (toliau – trys atitinkami ištekliai), žvejybos pajėgumo lygiai turėtų neviršyti vidutinio laivų, turėjusių trijų atitinkamų išteklių žvejybos 2015–2019 m. galimybes, žvejybos pajėgumo lygių. Tie žvejybos pajėgumo lygiai turėtų būti sumažinti, kai laivai, gaudami viešąją pagalbą, pasitraukia, kad trys atitinkami ištekliai atsikurtų. Tos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad laivų iš kitų laivyno segmentų nebūtų galima perkelti į bet kuriuos iš trijų atitinkamų išteklių žvejojančius laivyno segmentus, neperskiriant žvejybos pajėgumo toms laivų grupėms anksčiau nei po penkerių metų po pasitraukimo dienos arba anksčiau nei atitinkami ištekliai trejų metų laikotarpiu viršija MSY Btrigger, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Siekiant užtikrinti, kad žvejybos pajėgumo lygiai nebūtų viršyti, valstybės narės Komisiją turėtų informuoti apie savo pradinio žvejybos pajėgumo lygį ir visus jo pokyčius;

(13)

atsižvelgiant į rimtą trijų atitinkamų išteklių padėtį, valstybės narės turėtų stiprinti laivų, turinčių rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos kvotą arba vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ar vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes, stebėseną ir kontrolę. Be to, slenkstinis kiekis, nuo kurio žvejybos laivas turi išsiųsti išankstinį pranešimą apie iškrovimą ir iškrauti savo laimikį tam tikroje vietoje, turėtų būti sumažintas iki 250 kilogramų rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių atžvilgiu;

(14)

todėl Reglamentas (ES) 2016/1139 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

ICES paskelbė analitinį rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimą, tačiau dėl reikalingų duomenų stokos negalėjo pateikti nei mirtingumo dėl žvejybos intervalų nei įvairių atskaitos taškų. Todėl reikėtų gerinti duomenų rinkimą;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (8) įsteigto Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF) lėšomis iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo teikiama parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, kaip priemonę mažinti nustatytą struktūrinį pajėgumo perteklių. Valstybėms narėms nustačius struktūrinį disbalansą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtu veiksmų planu būdavo galima įtraukti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, kaip būdą pasiekti veiksmų plano tikslus;

(17)

siekiant sušvelninti tikrai žalingus socialinius ir ekonominius padarinius žvejyba besiverčiančioms bendruomenėms ir įmonėms, kuriuos sąlygojo įsisenėjusi ir nepalanki aplinkos būklė Baltijos jūroje ir dėl to smarkiai sumažintos žvejybos galimybės, ir atsižvelgiant į Baltijos daugiamečiame plane numatytas konkrečias priemones, turėtų būti leidžiama naudoti viešąją paramą už veiklos nutraukimą visam laikui žvejybos laivus atiduodant į metalo laužą, kad valstybės narės galėtų pasiekti savo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 parengtų veiksmų planų tikslus ir sumažinti bet kokį struktūrinį disbalansą, nustatytą atitinkamuose laivyno segmentuose. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas vėl nustatant galimybę skirti paramą už laivų atitinkamuose laivyno segmentuose veiklos nutraukimą visam laikui;

(18)

siekiant užtikrinti, kad laivynų struktūrinis pritaikymas Baltijos jūroje derėtų su Baltijos daugiamečiame plane nustatytais išsaugojimo tikslais, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui į metalo laužą atiduodant žvejybos laivus atitinkamuose laivyno segmentuose turėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei griežtai laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 ir atitinkamiems laivyno segmentams taikomų konkrečių žvejybos pajėgumo viršutinių ribų;

(19)

kadangi ekosistema Baltijos jūroje yra trapi, parama už veiklos nutraukimą visam laikui neturėtų būti skiriama žvejybos laivams modifikuoti taip, kad jie galėtų vykdyti kitą nei verslinę, pavyzdžiui, mėgėjų žvejybą, nes tai galėtų turėti žalingą poveikį ekosistemai. Todėl parama turėtų būti skiriama tik už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą;

(20)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad žvejybos pajėgumas, atitinkantis gaunant viešąją pagalbą pasitraukusių žvejybos laivų žvejybos pajėgumą, neturi būti pakeičiamas kitu pajėgumu. Be to, tame reglamente numatyta, kad naujo žvejybos pajėgumo įtraukimas į laivyną negavus viešosios pagalbos turi būti kompensuojamas prieš tai atliktu bent tokios pat apimties žvejybos pajėgumo pasitraukimu negavus viešosios pagalbos;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 parama gali būti teikiama iki 2023 m. pabaigos, paskutinė metinė veiksmų programų ataskaita turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 31 d. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(22)

atsižvelgiant į Sąjungos žvejybos laivų, kurie smarkiai priklauso nuo trijų atitinkamų išteklių žvejybos, prastą ekonominę padėtį ir poreikį užtikrinti galimybę gauti EJRŽF paramą už tų laivų žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui 2020 m., šis reglamentas turėtų skubos tvarka įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1139 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1139 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Šiame reglamente taip pat nustatomos konkrečios įpareigojimo iškrauti atlantinių lašišų (Salmo salar) ICES 22–32 pakvadračiuose laimikį įgyvendinimo Baltijos jūros Sąjungos vandenyse nuostatos.“;

2.

7 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau atlantinių lašišų atžvilgiu pagal pirmą pastraipą Komisijai suteikti įgaliojimai apribojami priemonėmis, nurodytomis tos pastraipos a punkte.“;

3.

įterpiamas šis skyrius:

„VI A SKYRIUS

ŽVEJYBOS PAJĖGUMO MAŽINIMAS

8a straipsnis

Rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos pajėgumo mažinimas

1.   Valstybės narės, kurios yra priėmusios veiksmų planus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalį dėl laivyno segmentų, apimančių žvejybos laivus, tikslingai žvejojančius rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkes (toliau – trys atitinkami ištekliai), gali įgyvendinti veiklos nutraukimo visam laikui priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnį.

2.   1 dalyje nurodytoms priemonėms parama skiriama tik tuo atveju, jei veiksmų plane, kaip nurodyta 1 dalyje, nustatomi konkretūs žvejybos laivų, turinčių vieno ar daugiau iš trijų atitinkamų išteklių žvejybos galimybes, žvejybos pajėgumo mažinimo tikslai.

3.   Siekdamos pateikti ar iš dalies pakeisti savo veiksmų planus, valstybės narės gali bet kuriuo metu nusiųsti ar iš dalies pakeisti savo metines ataskaitas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje.

4.   Bendra valstybės narės, įgyvendinančios žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemones, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, žvejybos pajėgumo viršutinė riba sumažinama kiekiu, lygiu žvejybos laivų, pasitraukusių gavus viešąją pagalbą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnio 5 dalį, žvejybos pajėgumui.

5.   Valstybės narės Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį teikiamose ataskaitose praneša apie bet kokį valstybių narių žvejybos pajėgumo viršutinių ribų sumažinimą.

6.   Valstybės narės, įgyvendinančios veiklos nutraukimo visam laikui priemones, kaip nurodyta 1 dalyje, Komisijai praneša apie bendrą visų žvejybos laivų, kuriems paskirtos bet kurio iš trijų atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, žvejybos pajėgumo 2015–2019 m. metinį vidurkį. Be to, valstybės narės Komisijai praneša apie bendrą žvejybos laivų, kuriems paskirtos bet kurio iš trijų atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, pašalinto žvejybos pajėgumo kiekį.

7.   Valstybės narės, įgyvendinančios veiklos nutraukimo visam laikui priemones, kaip nurodyta 1 dalyje, užtikrina, kad žvejybos laivų, kuriems paskirtos bet kurio iš trijų atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, žvejybos pajėgumas neviršytų žvejybos pajėgumo metinio vidurkio, apie kurį pranešta Komisijai pagal 6 dalį, žvejybos pajėgumo neperskirdamos bet kurioms iš tų laivų grupių anksčiau nei po penkerių metų po laivo pasitraukimo arba anksčiau nei atitinkami ištekliai trejų metų laikotarpiu viršija MSY Btrigger, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.“;

4.

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose laikoma bent 250 kilogramų menkių arba dvi tonos pelaginių žuvų išteklių, kapitonams.“;

5.

14 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

250 kilogramų menkių;“;

6.

įterpiamas šis straipsnis:

14a straipsnis

Rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių laimikio kontrolė

Valstybės narės stiprina laivų, turinčių rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos kvotą arba vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ar vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes, stebėseną ir kontrolę.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 iš dalies keičiamas taip:

1.

34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau rytinės Baltijos jūros dalies menkių, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 (*1) 1 straipsnio 1 dalies b punkte, atveju nuoroda į dvejus kalendorinius metus šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose yra nuoroda į 2017 ir 2018 m.

(*1)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).“;"

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veiklos nutraukimo visam laikui priemonės priimamos siekiant įgyvendinti šių daugiamečių planų tikslus:

a)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 (*2) nustatyto daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo plano;

b)

Reglamentu (ES) 2016/1139 nustatyto daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano laivų tikslingai žvejojusių rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes arba vakarinės Baltijos jūros dalies silkes, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1139 8a straipsnyje, atžvilgiu.“

(*2)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).”;"

c)

4a dalis pakeičiama taip:

„4a.   Su veiklos nutraukimo visam laikui priemonėmis, priimtomis siekiant Reglamento (ES) 2019/1022 tikslų, susijusios išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EJRŽF lėšomis nuo 2019 m. liepos 16 d.

Išlaidos, susijusios su veiklos nutraukimo visam laikui priemonėmis, priimtomis siekiant Reglamento (ES) 2016/1139, ypač jo 8a straipsnio, tikslų, laikomos tinkamomis finansuoti EJRŽF lėšomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d.“;

d)

6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„6.   Nukrypstant nuo 1 dalies, parama gali būti skiriama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui nenumatant atiduoti laivų į metalo laužą, jeigu laivai pritaikomi kitai veiklai nei verslinė žvejyba. Ta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma pagal 4 dalies b punktą skiriamai paramai.“;

2.

114 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d. ir po to ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. iki 2024 m. imtinai valstybės narės Komisijai pateikia metinę veiksmų programos įgyvendinimo praėjusiais kalendoriniais metais ataskaitą. 2016 m. pateikta ataskaita apima 2014 ir 2015 kalendorinius metus.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH


(1)  OL C 106, 2020 3 31, p. 10.

(2)  2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(4)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)  2019 m. liepos 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1248, kuriuo nustatomos priemonės didelei grėsmei, kilusiai rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių išsaugojimui, sumažinti (OL L 195, 2019 7 23, p. 2).

(7)  2019 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1838, kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2019/124 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos kituose vandenyse galimybėmis (OL L 281, 2019 10 31, p. 1).

(8)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).


Top