EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R0990

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/990 2020 m. balandžio 28 d. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos ir sertifikavimo reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems vandens gyvūnams ir Sąjungoje vežamiems gyvūniniams produktams iš vandens gyvūnų (Tekstas svarbus EEE)

C/2020/2568

OJ L 221, 10.7.2020, p. 42–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/990/oj

10.7.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 221/42


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/990

2020 m. balandžio 28 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos ir sertifikavimo reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems vandens gyvūnams ir Sąjungoje vežamiems gyvūniniams produktams iš vandens gyvūnų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktą) (1), ypač į jo 192 straipsnio 2 dalį, 197 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 2 dalį, 211 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 4 dalį, 218 straipsnio 3 dalį, 221 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 3 dalį, 223 straipsnio 6 dalį ir 224 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, įskaitant Sąjungos lygmeniu susirūpinimą keliančių į sąrašą įtrauktų ligų suskirstymą į kategorijas. To reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad konkrečioms ligoms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės yra taikomos į sąrašą įtrauktoms ligoms, kaip nurodyta tame straipsnyje ir to reglamento II priede. Kadangi į sąrašą įtrauktoms ligoms reikalingos įvairių tipų valdymo priemonės, Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnyje nustatytos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės, kuriomis atsižvelgiama į galimą tų įvairių tipų į sąrašą įtrauktų ligų poveikio visuomenės ir gyvūnų sveikatai, ekonomikai, visuomenei ir aplinkai mastą;

(2)

visų pirma, Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnyje daroma nuoroda į įvairias jo 1 dalies a–e punktuose nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų rūšis, atsižvelgiant į galimą riziką, kurią gali kelti tų į sąrašą įtrauktų ligų atvejai. Be to, to reglamento 9 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad to reglamento 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos taip pat turi būti laikomos į sąrašą įtrauktomis ligomis pagal 9 straipsnio 1 dalies d punktą, jei atitinkamos ligos keliamą riziką galima veiksmingai ir proporcingai sumažinti priemonėmis, susijusiomis su gyvūnų perkėlimu ir produktų vežimu. Taikant šiame reglamente nustatytas taisykles dėl vandens gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, vežimo Sąjungos viduje reikėtų atsižvelgti į skirtingas kategorijas, kurioms priklauso į sąrašą įtrauktos ligos;

(3)

Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skyriuose nustatytos konkrečioms ligoms skirtos taisyklės, taikomos D kategorijos ligoms ir dėl šių ligų į sąrašą įtrauktoms rūšims, taip pat taisyklės, skirtos naujoms ligoms. Į tas nuostatas taip pat įtraukti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vandens gyvūnų, įskaitant žmonėms vartoti skirtus gyvūnus, perkėlimui ir gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, vežimui Sąjungoje, siekiant užkirsti kelią į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų plitimui Sąjungoje ir jį kontroliuoti;

(4)

Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skyriuose Komisijai taip pat suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti taisykles, kuriomis būtų papildytos tam tikros neesminės to reglamento nuostatos. Todėl tikslinga nustatyti tokias papildomas taisykles, kad būtų užtikrintas sklandus tuo reglamentu nustatytos naujos gyvūnų ligų kontrolės ir prevencijos teisės aktų sistemos veikimas. Šios papildomos taisyklės yra iš esmės tarpusavyje susijusios, todėl paprastumo ir skaidrumo sumetimais bei siekiant palengvinti taisyklių taikymą jos turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų pateikta daug kryžminių nuorodų ir dėl kurių kiltų dubliavimo rizika;

(5)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (2) į sąrašą įtrauktos ligos, nurodytos Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje, suskirstytos į A, B, C, D ir E kategorijų ligas. Jame taip pat nustatyta, kad į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje, turi būti taikomos į sąrašą įtrauktų rūšių ir jų grupių, nurodytų to įgyvendinimo reglamento priede pateiktoje lentelėje, į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms. Toje lentelėje, be kita ko, išvardytos vandens gyvūnų rūšys ir rūšių grupės bei ligų, kuriomis serga vandens gyvūnai, pernešėjų rūšys;

(6)

šiame reglamente nustatomomis taisyklėmis ir rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti papildyti Reglamente (ES) 2016/429 nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su vandens gyvūnų, įskaitant žmonėms vartoti skirtus gyvūnus, perkėlimu ir gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, vežimu Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad šios prekės nekeltų didelės rizikos, kad išplis vandens gyvūnų ligos, kurios nurodytos Reglamento (ES) 2016/429 II priede ir vėliau Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 apibrėžtos kaip priklausančios D kategorijai ir apimančios atitinkamai A, B ir C kategorijos ligas. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (3) nustatytos taisyklės dėl privalomų ir neprivalomų konkrečių į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų. Kalbant apie B ir C kategorijų ligas, tam tikrose valstybėse narėse vykdomos likvidavimo programos siekiant išnaikinti šias į sąrašą įtrauktas ligas arba įrodyti, kad jos turi šiomis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusą. Atsižvelgiant į šias programas, tikslinga nustatyti, kad perkelti dėl atitinkamos B arba C kategorijos ligos į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnus ir vežti gyvūninius produktus iš šių rūšių akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jei toks perkėlimas ir vežimas nekelia pavojaus tų likvidavimo programų sėkmingam įgyvendinimui arba tomis į sąrašą įtrauktomis ligomis neužkrėstos teritorijos statusui, jei šis statusas buvo įgytas;

(7)

be to, kalbant apie C kategorijos ligas, ūkių, kuriuose nevykdoma neprivaloma likvidavimo programa, veiklos vykdytojai gali įgyvendinti savanorišką konkrečios C kategorijos ligos priežiūros programą pagal taisykles, nustatytas Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689. Nors tokie ūkiai nebus paskelbti neužkrėstais, jie turės pranašumą, nes į juos bus perkeliami tik dėl atitinkamos C kategorijos ligos į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai, kurie nekelia pavojaus priežiūros programos sėkmingam įgyvendinimui;

(8)

todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomos vandens gyvūnų perkėlimo ir jų gyvūninių produktų vežimo taisyklės, kurios reikalingos siekiant užtikrinti tokių likvidavimo ir priežiūros programų sėkmingą įgyvendinimą valstybėse narėse, zonose ar laikymo vietose, kuriose jos įgyvendinamos, taip pat valstybėse narėse, zonose ir laikymo vietose, kurios yra įgijusios neužkrėstos teritorijos statusą;

(9)

Reglamento (ES) 2016/429 192 straipsnyje nustatytos ligų prevencinės priemonės, susijusios su vandens gyvūnų vežimu, ir Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti papildomas taisykles dėl vandens gyvūnų transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo, vandens keitimo, vandens nuotekų šalinimo ir biologinio saugumo priemonių siekiant sumažinti galimą riziką, kylančią dėl tų vandens gyvūnų vežimo Sąjungoje. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti išsamesni vandens gyvūnų vežimo, įskaitant vežimą skiauriniais laivais, reikalavimai;

(10)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatyta, kad prie į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų siuntų, įvežamų į teritoriją, turinčią neužkrėstos teritorijos statusą, arba į teritoriją, kurioje vykdoma likvidavimo programa, turi būti pridėtas veterinarijos sertifikatas, išskyrus tam tikras labai ribotas aplinkybes. Kadangi tam tikros siuntos komerciniais tikslais vežamos mišriomis partijomis, prie kurių gali būti pridedami skirtingi veterinarijos sertifikatai, labai svarbu užtikrinti, kad kiekviena siunta būtų iškraunama numatytoje paskirties vietoje. Siuntų ženklinimas taip, kad etiketėje vandens gyvūnų siunta būtų aiškiai susieta su atitinkamu veterinarijos sertifikatu, yra būtinas rizikos mažinimo žingsnis atsekamumo sumetimais ir siekiant užtikrinti, kad tik siuntos, tinkamai sertifikuotos išsiuntimui į neužkrėstas teritorijas, patektų į tokias teritorijas. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomos tokių siuntų ženklinimo taisyklės;

(11)

Reglamento (ES) 2016/429 197 straipsnyje nustatyta, kad dėl B ir C kategorijų ligų į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai turi būti kilę iš teritorijų, turinčių neužkrėstos teritorijos statusą, jeigu jie skirti valstybėms narėms, zonoms ar laikymo vietoms, kurios neužkrėstos šiomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, arba teritorijoms, kuriose vykdoma tokių į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa. Tačiau tam tikrais atvejais rizika gyvūnų sveikatai nepateisina tokių apribojimų. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatyta nuo tokių Reglamento (ES) 2016/429 197 straipsnyje nustatytų apribojimų nukrypti leidžianti nuostata, kartu užtikrinant, kad būtų taikomos būtinos rizikos mažinimo priemonės siekiant užtikrinti, kad toks akvakultūros gyvūnų perkėlimas nekeltų pavojaus sveikatos būklei arba vykdomoms likvidavimo programoms;

(12)

taip pat būtina nustatyti papildomas taisykles, kuriose būtų numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnais, kurie skirti vartoti žmonėms, jeigu jie perkeliami į neužkrėstą valstybę narę, zoną ar laikymo vietą arba į valstybę narę, zoną ar laikymo vietą, kurioje vykdoma likvidavimo programa, ir jeigu jie nėra kilę iš neužkrėstos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos. Tokiais atvejais tie vandens gyvūnai gali priklausyti rūšims, kurios Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje nurodytos kaip užkrato pernešėjų rūšys, tačiau jie neturėjo sąlyčio su į sąrašą įtrauktomis rūšimis, imliomis atitinkamai į sąrašą įtrauktai ligai, kaip nurodyta tos lentelės 3 skiltyje, ir dėl to nėra laikomi užkrato pernešėjais. Kita galimybė yra ta, kad tie vandens gyvūnai gali būti skirti paskersti ir perdirbti ligų kontrolę vykdančiame maisto iš vandens gyvūnų tvarkymo ūkyje, jeigu kompetentinga institucija leido juos išvežti iš teritorijos, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės, susijusios su į sąrašą įtraukta ar nauja liga. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad žmonėms vartoti skirtiems moliuskams ir vėžiagyviams turėtų būti taikomos papildomos rizikos mažinimo priemonės, susijusios su pakavimu ir ženklinimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (4), taip užtikrinant, kad tokius vandens gyvūnus būtų galima perkelti į teritoriją, turinčią neužkrėstos teritorijos statusą, arba į teritoriją, kurioje vykdoma likvidavimo programa, nesukeliant rizikos, kad išplis atitinkama į sąrašą įtraukta ar nauja liga;

(13)

taip pat būtina nustatyti papildomas į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų perkėlimo į atskirtus akvakultūros ūkius taisykles. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų užkratą pernešančių rūšių akvakultūros gyvūnus, kurie neturėjo sąlyčio su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis ligoms imliomis rūšimis, taip pat akvakultūros gyvūnus, kurie buvo laikyti karantine ūkyje, patvirtintame pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 (5) 15 straipsnį, arba laikyti karantine kitame atskirtame ūkyje, įskaitant paskirties ūkį, turėtų būti leidžiama perkelti į atskirtus ūkius. Kadangi atskirti ūkiai gali tarpusavyje keistis akvakultūros gyvūnais jiems taikant mažiau perkėlimo reikalavimų nei kitų tipų akvakultūros ūkiams, svarbu, kad šiame reglamente nustatytos konkrečios taisyklės ir nukrypti leidžiančios nuostatos užtikrintų, kad toks perkėlimas tarp atskirtų ūkių nekeltų rizikos, kad išplis į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos;

(14)

laukiniai vandens gyvūnai yra svarbus apsaugotinas išteklius. Todėl Reglamento (ES) 2016/429 199 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama reikalauti, kad į laisvę vandens gyvūnai būtų paleidžiami tik iš neužkrėstų teritorijų, net jei vandenims, į kuriuos jie paleidžiami, nesuteiktas neužkrėstos teritorijos statusas. Be to, to reglamento 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos taisyklės, taikomos vandens gyvūnų perkėlimui sportinės žvejybos, įskaitant žvejybos masalus, tikslais. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės dėl tvarkos, pagal kurią valstybėms narėms būtų galima sėkmingai suteikti tokią galimybę. Reglamente (ES) 2016/429 nereikalaujama gyvūnų sveikatos sertifikavimo vežant vandens gyvūnų siuntas į užkrėstas teritorijas, todėl tokios taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente siekiant užtikrinti, kad abiejų valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų atsekti tokias vežamas siuntas;

(15)

į sąrašą įtrauktomis arba naujomis vandens gyvūnų ligomis užkrėsti gyvi žvejybos masalai kelia didelę riziką, kad tokiomis ligomis užsikrės laukiniai vandens gyvūnai, o dėl to galimai ir akvakultūros gyvūnai. Todėl siekiant atsižvelgti į tokią riziką, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad tokie gyvi masalai turėtų būti kilę tik iš neužkrėstos teritorijos statusą turinčių teritorijų, jeigu jie skirti naudoti neužkrėstos teritorijos statusą turinčioje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje arba valstybėse narėse, kuriose taikomos Reglamento (ES) 2016/429 199 straipsnyje nurodytos priemonės;

(16)

Reglamento (ES) 2016/429 208 ir 209 straipsniuose yra nustatytos taisyklės, susijusios su sertifikuotinų vandens gyvūnų perkėlimo tipu. Tačiau patirtis, įgyta taikant Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (6) nustatytas taisykles, parodė, kad esama tam tikrų labai ribotų konkrečių aplinkybių, kai, Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, C kategorijos ligoms gali būti taikoma nuo tų Reglamento (ES) 2016/429 208 ir 209 straipsniuose nustatytų taisyklių taikymo leidžianti nukrypti nuostata. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos sąlygos, kurioms esant turėtų būti nereikalaujama pridėti veterinarijos sertifikato prie į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnų siuntų, kai jos skirtos neužkrėstoms valstybėms narėms;

(17)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį veiklos vykdytojai išduoda jų pačių parengtos deklaracijos dokumentus, skirtus siuntoms, kurios vežamos iš vienos valstybės narės į kitą, tačiau prie kurių nereikalaujama pridėti veterinarijos sertifikato. Svarbu nustatyti taisykles dėl informacijos, kuri turėtų būti nurodyta tokiuose pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentuose siekiant užtikrinti siuntų atsekamumą ir saugią prekybą. Pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentai suteikia papildomos naudos akvakultūros gyvūnus perkeliant iš C kategorijos ligos ar ligų priežiūros programas įgyvendinančių akvakultūros ūkių į kitus šias programas įgyvendinančius ūkius. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentuose būtų pateikta būtina informacija, patvirtinanti, kad kilmės akvakultūros ūkis dalyvauja priežiūros programoje ir kad nėra įtariama ar nėra patvirtinta, kad akvakultūros ūkis yra užkrėstas C kategorijos liga ar ligomis;

(18)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/429 216 straipsnio 3 dalyje nustatytų taisyklių dėl gyvūnų sveikatos sertifikavimo, reikalaujama, kad valstybinis veterinarijos gydytojas, prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, kilmės akvakultūros ūkyje patikrintų dokumentus, atliktų klinikinį patikrinimą ir, jei reikia, klinikinius tyrimus. Šiais patikrinimais siekiama įsitikinti, kad nėra įrodymų, jog akvakultūros ūkyje yra pasireiškusi į sąrašą įtraukta ar nauja liga, ir palengvinti saugią prekybą. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, susijusios su tais patikrinimais;

(19)

tam tikrų kategorijų akvakultūros gyvūnų, pvz., ikrų ir moliuskų, klinikiniai ligos požymiai nėra tokie akivaizdūs. Todėl reikalavimas, kad tokių kategorijų akvakultūros gyvūnų klinikiniai patikrinimai būtų atliekami prieš kiekvieną perkėlimą iš akvakultūros ūkio, reiškia, kad ištekliai naudojami netinkamai. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo atlikti ikrų ir moliuskų klinikinius patikrinimus kiekvieną kartą, kai juos reikalaujama sertifikuoti, su sąlyga, kad atliekami tam tikri patikrinimai, susiję su dokumentais, akvakultūros ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų ankstesnio klinikinio patikrinimo data ir informacija apie perkėlimą į ūkį;

(20)

taikant Direktyvą 2006/88/EB įgyta patirtis rodo, kad šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos tam tikros kitos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo reikalavimo per 72 valandų laikotarpį iki išsiuntimo atlikti klinikinį patikrinimą. Šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis siekiama suteikti galimybę kompetentingai institucijai tam tikromis ribotomis aplinkybėmis per 7 dienų laikotarpį iki išsiuntimo laiko lanksčiai atlikti klinikinį patikrinimą, kai numatoma, kad ligos pasireiškimo tikimybė arba į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos plitimo rizika yra maža;

(21)

Reglamento (ES) 2016/429 219 ir 220 straipsniuose nustatytos veiklos vykdytojų, išskyrus vežėjus, ir valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos, susijusios su pranešimu apie vandens gyvūnų perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės dėl informacijos, kurią veiklos vykdytojai turėtų pateikti kompetentingai institucijai iš anksto prieš tokį perkėlimą, taip pat dėl informacijos, kurią kilmės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų pranešti paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokie išankstiniai pranešimai turėtų būti pateikiami tiek apie akvakultūros gyvūnų, tiek laukinių vandens gyvūnų perkėlimus;

(22)

kai į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai perkeliami iš vienos valstybės narės ūkio, dalyvaujančio tam tikros C kategorijos ligos priežiūros programoje, į kitos valstybės narės ūkį, dalyvaujantį tos pačios C kategorijos ligos priežiūros programoje, svarbu nustatyti taisykles dėl iš anksto pateiktinos informacijos, siekiant užtikrinti, kad paskirties ūkis gautų tinkamos sveikatos būklės akvakultūros gyvūnus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės dėl informacijos, kurią kilmės ūkio veiklos vykdytojas turėtų pranešti kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai, taip pat dėl informacijos, kurią ta kompetentinga institucija turėtų pranešti paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai;

(23)

kadangi pranešimas apie perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą yra svarbus žingsnis užtikrinant vandens gyvūnų ir gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, atsekamumą ir saugią prekybą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su išankstinio pranešimo reikalavimais, įskaitant išsamią informaciją, kurią turėtų pateikti veiklos vykdytojai, taip pat tokių pranešimų teikimo procedūromis, taikomomis avarinės situacijos atveju. Reglamento (ES) 2016/429 219 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio 1 dalyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 (7) 46 straipsnyje nurodyta veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pateiktina informacija, susijusi su tokiais pranešimais ir avarinės situacijos atveju taikomomis procedūromis, kurias kompetentinga institucija turi nustatyti nutrūkus elektros tiekimui ar esant kitiems TRACES sutrikimams;

(24)

Reglamento (ES) 2016/429 222 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija priima deleguotuosius aktus dėl veiklos vykdytojų pareigų, susijusių su gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, perkėlimu, įskaitant rizikos mažinimo priemones, kurios turėtų būti taikomos tokiems produktams kilmės ir paskirties vietose. To reglamento 222 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos gyvūniniams produktams iš laukinių vandens gyvūnų, surinktų arba sugautų tiesiogiai tiekti žmonių maistui. Todėl šiame reglamente nustatytos papildomos taisyklės turėtų būti taikomos tik gyvūniniams produktams iš akvakultūros gyvūnų, ir jose turėtų būti nustatytos priemonės, taikytinos, kai tam tikri gyvūniniai produktai iš į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, įvežami į teritoriją, turinčią neužkrėstos teritorijos statusą, tolesniam perdirbimui arba jeigu kompetentinga institucija leido juos išvežti iš ūkio ar laikymo vietos, kuriai taikomos neatidėliotinos priemonės arba perkėlimo apribojimai. Siekiant užtikrinti tokių produktų atsekamumą, papildomose taisyklėse taip pat turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimo reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi tokiam perkėlimui;

(25)

šiame reglamente nustatytos su gyvų vandens gyvūnų perkėlimu susijusios taisyklės turėtų aprėpti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 ir 4 skiltyse išvardytas rūšis, 4 skiltyje nurodytoms užkrato pernešėjų rūšims taikant tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į mažesnę riziką, susijusią su gyvūniniais produktais iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, šiame reglamente nustatytos tokių produktų vežimo taisyklės turėtų būti taikomos tik toms Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skiltyje išvardytoms ligoms imlioms rūšims ir neturėtų būti taikomos tos pačios lentelės 4 skiltyje nurodytoms užkrato pernešėjų rūšims;

(26)

prie gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, tam tikromis aplinkybėmis reikalaujama pridėti veterinarijos sertifikatą vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/429 223 straipsniu. Šiame reglamente turėtų būti nurodyta išsami informacija apie tokių veterinarijos sertifikatų turinį;

(27)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 taikymo pradžios datą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu papildomos Reglamento (ES) 2016/429 IV dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skyriuose nustatytos taisyklės dėl vandens gyvūnų perkėlimo ir produktų iš vandens gyvūnų vežimo Sąjungos viduje.

Visų pirma jame nustatytos taisyklės dėl:

a)

veiklos vykdytojų, įskaitant vežėjus, pareigų, susijusių su vandens gyvūnų vežimu;

b)

papildomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų vandens gyvūnų, skirtų konkrečioms paskirtimis ar tikslams, perkėlimui, įskaitant sertifikavimo ir pranešimo reikalavimus;

c)

gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, gamybos, perdirbimo ir paskirstymo.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 2 straipsnyje.

Kitų šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

konteineris – bet kokia dėžė, grotelinė dėžė, talpykla ar kita standžioji konstrukcija, kurios naudojamos vandens gyvūnams ar vandens gyvūnų ikrams vežti, bet kurios nėra transporto priemonės;

2)

skiaurinis laivas – laivas, kuriame yra skiaurė arba talpykla gyviems akvakultūros gyvūnams laikyti, vežti arba apdoroti vandenyje;

3)

užkrato pernešėjų rūšys – Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytos rūšys, atitinkančios šio reglamento I priedo 3 skiltyje nustatytas sąlygas, kad jas būtų galima laikyti užkrato pernešėjais;

4)

žvejybos masalas – bet koks vandens gyvūnas, naudojamas kitiems vandens gyvūnams pritraukti arba pagauti;

5)

nacionalinės priemonės – nacionalinės priemonės, skirtos apriboti ligų, išskyrus Reglamento (ES) 2016/429 226 straipsnyje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, poveikį;

6)

buveinė – vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais;

7)

liga neužkrėsta valstybė narė, zona arba laikymo vieta – valstybė narė, zona arba laikymo vieta, kuri paskelbta esanti neužkrėsta pagal Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalį arba 37 straipsnio 4 dalį;

8)

likvidavimo programa – privalomoji likvidavimo programa, nustatyta pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 1 dalį, arba pasirenkamoji likvidavimo programa, nustatyta pagal to reglamento 31 straipsnio 2 dalį;

9)

registruotas akvakultūros ūkis – ūkis, kompetentingos institucijos užregistruotas pagal Reglamento (ES) 2016/429 173 straipsnį;

10)

patvirtintas akvakultūros ūkis – ūkis, kompetentingos institucijos patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 176 straipsnį;

11)

patvirtinta akvakultūros ūkių grupė – akvakultūros ūkių grupė, kompetentingos institucijos patvirtinta pagal Reglamento (ES) 2016/429 177 straipsnį.

II DALIS

VANDENS GYVŪNŲ PERKĖLIMAS

1 SKYRIUS

Veiklos vykdytojams taikomi bendrieji vandens gyvūnų perkėlimo reikalavimai

3 straipsnis

Veiklos vykdytojų bendrosios pareigos, susijusios su vandens gyvūnų vežimui taikomais biologinio saugumo reikalavimais

1.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad vandens gyvūnai:

a)

būtų pakrauti ir vežami vandenyje, kuris nekeičia jų sveikatos būklės;

b)

nuo pakrovimo laiko iki atvykimo į jų paskirties vietą laiko nebūtų vežami tame pačiame vandenyje arba tame pačiame konteineryje kaip ir prastesnės sveikatos būklės vandens gyvūnai.

2.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad:

a)

transporto priemonės ir konteineriai būtų suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad tarp siuntų juos būtų galima veiksmingai valyti ir dezinfekuoti, kad vežant nekiltų pavojaus vandens gyvūnų sveikatos būklei;

b)

konteineris, jei jis nėra vienkartinis, arba laivas, taip pat kita transporto įranga tarp siuntų būtų valomi ir dezinfekuojami.

3.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad pagal 2 dalies b punktą reikalaujamas valymas ir dezinfekavimas būtų atliekamas pagal kilmės vietos kompetentingos institucijos patvirtintą protokolą, kuriame turi būti nurodyta, kur ir kada bus atliekamas valymas ir dezinfekavimas, ir naudotinų dezinfekantų rūšis.

4 straipsnis

Veiklos vykdytojų bendrosios pareigos, susijusios su vandens keitimui ir nuotekų šalinimui vežant vandens gyvūnus taikomais reikalavimais

1.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad tais atvejais, kai vandenį pakeisti būtina, jis būtų pakeičiamas:

a)

vežant sausuma – vandens keitimo vietose, jeigu keičiant vandenį nepakinta vežamų arba paskirties vietoje esančių, arba į tą paskirties vietą gabenamų vandens gyvūnų sveikatos būklė;

b)

vežant skiauriniu laivu – ne mažesniu kaip 10 km atstumu nuo bet kokių akvakultūros ūkių, esančių pakeliui nuo pakrovimo vietos iki paskirties vietos.

2.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad vanduo, kaip nurodyta 1 dalyje, nebūtų keičiamas teritorijose, kuriose taikomi vežimo apribojimai arba neatidėliotinos priemonės.

5 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su konkrečiais vežimo ir ženklinimo reikalavimais, taikomais transporto priemonėms ir konteineriams, kuriuose vežami vandens gyvūnai

1.   Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, vežantys vandens gyvūnų siuntas, prie kurių pridedamas veterinarijos sertifikatas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnyje arba 209 straipsnyje, užtikrina, kad transporto priemonės arba talpyklos, kuriose tie vandens gyvūnai vežami, būtų identifikuojamos įskaitoma etikete:

a)

kuri pateikiama kuo labiau matomoje vietoje ant konteinerio arba transporto priemonės;

b)

kurioje nurodyta informacija, reikalinga tam, kad siuntą būtų galima aiškiai susieti su veterinarijos sertifikatu.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, jei vežama skiauriniu laivu, etiketė gali būti pakeista įrašu laivo manifeste, kuriame pateikiama būtina informacija, kad siuntą būtų galima aiškiai susieti su 1 dalyje nurodytu veterinarijos sertifikatu.

2 SKYRIUS

Papildomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vandens gyvūnų perkėlimui

1 skirsnis

Vandens gyvūnų, skirtų laikyti akvakultūros ūkiuose arba paleisti į laisvę, perkėlimas

6 straipsnis

Nuo reikalavimo, kad į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai būtų kilę iš neužkrėstos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2016/429 197 straipsnio 1 ir 2 dalių, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, gali perkelti akvakultūros gyvūnus, priklausančius rūšims, kurios įtrauktos į sąrašą dėl B kategorijos ligų arba C kategorijos ligų, dėl kurių paskirties valstybei narei, zonai ar laikymo vietai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba dėl kurių joje vykdoma likvidavimo programa, iš į sąrašą įtrauktomis ligomis užkrėstų tų valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, esant šioms aplinkybėms:

a)

akvakultūros gyvūnai priklauso vienai iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių ir jie nelaikomi atitinkamų B kategorijos arba C kategorijos ligų pernešėjais, arba

b)

akvakultūros gyvūnai priklauso vienai iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių ir jie yra užkrato pernešėjai, tačiau jie yra laikomi neužsikrėtusiais atitinkama B kategorijos arba C kategorijos liga, nes jie buvo laikyti karantine karantino ūkyje, patvirtintame pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 15 straipsnį laikantis to deleguotojo reglamento I priedo 8 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, arba

c)

akvakultūros gyvūnai priklauso vienai iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių ir jie yra užkrato pernešėjai, tačiau jie buvo laikomi akvakultūros ūkyje, patvirtintame pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 16 straipsnį laikantis to deleguotojo reglamento I priedo 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, ir jie nebelaikomi atitinkamų B kategorijos arba C kategorijos ligų pernešėjais, arba

d)

akvakultūros gyvūnai skirti atskirtam ūkiui mokslo tikslais.

7 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su ligų prevencijos ir rizikos mažinimo priemonėmis, taikomomis laukinių vandens gyvūnų perkėlimui į akvakultūros ūkius

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2016/429 197 straipsnio 1 ir 2 dalių kartu su to reglamento 200 straipsnio 1 dalimi, veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, gali perkelti laukinius vandens gyvūnus, priklausančius rūšims, kurios įtrauktos į sąrašą dėl B kategorijos arba C kategorijos ligų, dėl kurių paskirties valstybei narei, zonai ar laikymo vietai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba dėl kurių joje vykdoma likvidavimo programa, iš į sąrašą įtrauktomis ligomis užkrėstų valstybių narių, zonų ar laikymo vietų, su sąlyga, kad tie laukiniai vandens gyvūnai yra skirti akvakultūros ūkiui, ir esant šioms aplinkybėms:

a)

jie laikomi neužkrėstais atitinkamomis B kategorijos arba C kategorijos ligomis, nes jie buvo laikomi karantine karantino ūkyje, patvirtintame pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 15 straipsnį laikantis to deleguotojo reglamento I priedo 8 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, arba

b)

jeigu tai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių laukiniai vandens gyvūnai ir jie yra užkrato pernešėjai, jie buvo laikomi akvakultūros ūkyje, patvirtintame pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 16 straipsnį laikantis to deleguotojo reglamento I priedo 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, ir jie nebelaikomi užkrato pernešėjais.

2 skirsnis

Žmonėms vartoti skirtų gyvų vandens gyvūnų perkėlimas

8 straipsnis

Nuo perkėlimo reikalavimų, taikomų žmonėms vartoti skirtiems į sąrašą įtrauktų rūšių gyviems vandens gyvūnams valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba kurioje vykdoma likvidavimo programa, nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2016/429 201 straipsnio 1 dalies kartu su to reglamento 202 straipsnio 1 dalimi, kai gyvi vandens gyvūnai skirti vartoti žmonėms, valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojams perkelti gyvūnus, priklausančius rūšims, kurios įtrauktos į sąrašą dėl B kategorijos arba dėl C kategorijos ligų, dėl kurių paskirties valstybei narei, zonai ar laikymo vietai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba dėl kurių joje vykdoma likvidavimo programa, kai yra viena ar kelios iš šių aplinkybių:

a)

gyvi vandens gyvūnai priklauso vienai iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių ir jie nėra atitinkamų B kategorijos arba C kategorijos ligų pernešėjai, arba

b)

gyvi vandens gyvūnai yra skirti skersti ir vėliau perdirbti ligų kontrolę vykdančiame maisto iš vandens gyvūnų tvarkymo ūkyje, kai jie kilę iš teritorijos, kurioje taikomi gyvūnų perkėlimo apribojimai arba neatidėliotinos priemonės, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 191 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir kai kompetentinga institucija leidžia tokį perkėlimą ir gyvūnai perkeliami laikantis tame leidime nustatytų sąlygų, arba

c)

gyvi vandens gyvūnai yra moliuskai arba vėžiagyviai, kurie tuo tikslu yra supakuoti ir paženklinti kaip skirti vartoti žmonėms pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII ir VIII skirsniuose tiems gyvūnams nustatytus konkrečius reikalavimus ir, grąžinus juos į vandens aplinką, jie nebegalėtų išgyventi kaip gyvi gyvūnai, arba

d)

gyvi vandens gyvūnai yra moliuskai arba vėžiagyviai, kurie tuo tikslu yra supakuoti ir paženklinti kaip skirti vartoti žmonėms pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII ir VIII skirsniuose tiems gyvūnams nustatytus konkrečius reikalavimus ir jie yra skirti tolesniam perdirbimui jų laikinai nesaugant perdirbimo vietoje, arba

e)

gyvi vandens gyvūnai yra moliuskai arba vėžiagyviai, skirti vartoti žmonėms toliau jų neperdirbant, ir jie yra supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII ir VIII skirsniuose tiems gyvūnams nustatytus konkrečius reikalavimus.

3 skirsnis

Vandens gyvūnų, skirtų kitoms konkrečioms paskirtimis ar tikslams, perkėlimas

9 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi akvakultūros gyvūnų perkėlimui į atskirtus ūkius

1.   Į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnus veiklos vykdytojai gali perkelti iš atskirto ūkio į kitos valstybės narės atskirtą ūkį tik tuo atveju, jeigu tie gyvūnai nekelia didelės rizikos, kad išplis ligos, dėl kurių jie įtraukti į sąrašą, remiantis tų gyvūnų priežiūros plano rezultatais, nurodytais Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 9 straipsnio c punkte.

2.   Dėl D kategorijos ligų į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnus veiklos vykdytojai gali perkelti iš akvakultūros ūkių, išskyrus atskirtus ūkius, į atskirtą ūkį tik tuo atveju, jeigu tie akvakultūros gyvūnai atitinka vieną ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)

jie yra kilę iš neužkrėstos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos;

b)

jie laikomi karantine tinkamomis sąlygomis vienoje iš šių vietų:

i)

karantino ūkyje, patvirtintame pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 15 straipsnį, arba

ii)

karantino patalpose, esančiose kitame atskirtame ūkyje, arba

iii)

galutinės paskirties atskirto ūkio karantino patalpose;

c)

jie priklauso vienai iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų akvakultūros gyvūnų rūšių ir jie yra užkrato pernešėjai, bet jie buvo laikomi akvakultūros ūkyje, patvirtintame pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/691 16 straipsnį laikantis to deleguotojo reglamento I priedo 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų ir jie nebelaikomi užkrato pernešėjais.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, veiklos vykdytojai mokslo tikslais gali perkelti į atskirtą ūkį toje dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkančius akvakultūros gyvūnus.

10 straipsnis

Papildomi vandens gyvūnų paleidimo į laisvę reikalavimai

Vandens gyvūnus, skirtus paleisti į laisvę valstybėje narėje, kuri ėmėsi priemonių pagal Reglamento (ES) 2016/429 199 straipsnį, kai šie vandens gyvūnai skirti sportinei žvejybai, įskaitant žvejybos masalus, kaip nurodyta to reglamento 205 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje, veiklos vykdytojai gali perkelti tik tuo atveju, jeigu jie yra kilę iš valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, turinčios neužkrėstos teritorijos statusą, ir jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

paskirties valstybė narė pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad vandens gyvūnams, skirtiems sportinei žvejybai, įskaitant žvejybos masalus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 205 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje, ji taiko priemones pagal to reglamento 199 straipsnį;

b)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija leido tokį perkėlimą;

c)

kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos yra įdiegusios priemones, kuriomis užtikrinamas vandens gyvūnų, perkeliamų vadovaujantis šiuo straipsniu, atsekamumas.

11 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vandens gyvūnų, kurie skirti naudoti kaip gyvi žvejybos masalai, perkėlimui

Gyvus žvejybos masalus, kurie yra vandens gyvūnai, priklausantys dėl D kategorijos ligų į sąrašą įtrauktoms rūšims, išskyrus Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytas rūšis, ir kurie nėra laikomi užkrato pernešėjais, veiklos vykdytojai gali perkelti į valstybę narę, zoną ar laikymo vietą, kuri turi neužkrėstos teritorijos statusą arba kurioje vykdoma likvidavimo programa siekiant gauti viena arba keliomis iš šių atitinkamų D kategorijos ligų neužkrėstos teritorijos statusą, tik jei tokie gyvi žvejybos masalai yra kilę iš neužkrėstos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos.

3 SKYRIUS

Veterinarijos sertifikatai, pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos ir pranešimai apie perkėlimą

1 skirsnis

Bendrosios gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklės

12 straipsnis

Nuo veterinarijos sertifikato reikalavimo, taikomo tam tikrų rūšių akvakultūros gyvūnams, nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 1 dalyje nustatytų gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, veiklos vykdytojai gali perkelti dėl atitinkamų C kategorijos ligų į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnus neturėdami veterinarijos sertifikato, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad toks perkėlimas leidžiamas laikantis c ir d punktuose nustatytų sąlygų;

b)

kilmės valstybės narės kompetentinga institucija leido tokį perkėlimą;

c)

atitinkama C kategorijos liga niekada nepasireiškė nei kilmės valstybėje narėje, nei paskirties valstybėje narėje;

d)

ir kilmės, ir paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos yra įdiegusios sistemas, kuriomis užtikrinamas akvakultūros gyvūnų, perkeliamų pagal a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas, atsekamumas.

2 skirsnis

Vandens gyvūnams skirtų veterinarijos sertifikatų ir pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentų turinio taisyklės

13 straipsnis

Veterinarijos sertifikatų, skirtų įvairių į sąrašą įtrauktų rūšių ir kategorijų vandens gyvūnams, turinio taisyklės

1.   Veiklos vykdytojai užtikrina, kad Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 1 dalyje nurodytuose akvakultūros gyvūnams skirtuose, ir to reglamento 209 straipsnyje nurodytuose vandens gyvūnams, išskyrus akvakultūros gyvūnus, skirtuose veterinarijos sertifikatuose būtų pateikta ši informacija:

a)

II priedo A dalies 1 arba 2 punkte nurodyta bendroji informacija, susijusi su akvakultūros gyvūnais arba laukiniais vandens gyvūnais;

b)

su atitinkamų vandens gyvūnų rūšimi ir kategorija susijusios konkrečios gyvūnų sveikatos garantijos pagal šio straipsnio 2 dalį;

c)

išsami informacija apie vandens gyvūnų naudojimo paskirtį pagal II priedo A dalies 3 punktą.

2.   1 dalies b punkte nurodytos konkrečios gyvūnų sveikatos garantijos, skirtos atitinkamų rūšių vandens gyvūnams, yra šios:

a)

perkeliami vandens gyvūnai neturi jokių ligos simptomų ir jie yra kilę iš:

i)

akvakultūros ūkio arba buveinės, kurioje nėra padidėjusio gaištamumo, kurio priežastis nenustatyta, arba

ii)

akvakultūros ūkio ar buveinės dalies, nepriklausančios epizootiniam vienetui, kuriame pasireiškė padidėjęs gaištamumas ar kiti ligos simptomai, jeigu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija ir, atitinkamais atvejais, tranzito valstybės (-ių) narės (-ių), jeigu tokių valstybių narių yra, kompetentinga institucija davė sutikimą tokiam perkėlimui, arba

iii)

akvakultūros ūkio, kuriame taikomi perkėlimo apribojimai arba neatidėliotinos priemonės, nustatytos Reglamento (ES) 2016/429 191 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir nuo tų perkėlimo apribojimų arba neatidėliotinų priemonių leidžianti nukrypti nuostata, kurią taikyti leido kompetentinga institucija, ir gyvūnai perkeliami laikantis to leidimo sąlygų;

b)

perkeliami vandens gyvūnai yra kilę iš valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, kuri atitinka vieną iš šių reikalavimų:

i)

ji turi neužkrėstos teritorijos statusą dėl B kategorijos ar C kategorijos ligų, dėl kurių paskirties valstybei narei, zonai ar laikymo vietai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba dėl kurių joje vykdoma likvidavimo programa, arba

ii)

joje vykdoma B kategorijos ligos arba C kategorijos ligos likvidavimo programa, kai vandens gyvūnai skirti akvakultūros ūkiui, kuriame taip pat vykdoma tos pačios B kategorijos ligos arba C kategorijos ligos likvidavimo programa,

c)

jeigu paskirties valstybės narės ėmėsi nacionalinių priemonių, atitinkamų rūšių vandens gyvūnai atitinka sveikatos garantijas, būtinas, kad būtų laikomasi tų nacionalinių priemonių;

d)

jeigu akvakultūros gyvūnai perkeliami iš akvakultūros ūkių, išskyrus 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytus ūkius, buvo patikrinti akvakultūros ūkio dokumentai su įrašais apie gaištamumą, perkėlimus, sveikatą ir gamybą, ir patikrinimas rodo, kad akvakultūros ūkyje nėra įtariama į sąrašą įtraukta arba nauja liga.

14 straipsnis

Informacija, įtrauktina į pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentus, skirtus įvairioms akvakultūros gyvūnų rūšimis ir kategorijomis

1.   Veiklos vykdytojai užtikrina, kad pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentuose, skirtuose akvakultūros gyvūnų perkėlimui iš jų kilmės vietos vienoje valstybėje narėje į jų paskirties vietą kitoje valstybėje narėje, išduotuose pagal Reglamento (ES) 2016/429 218 straipsnį, būtų pateikta ši informacija:

a)

šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta konkreti informacija, susijusi su atitinkamų akvakultūros gyvūnų kategorija;

b)

II priedo B dalies 1 punkte nurodyta bendroji informacija;

c)

išsami informacija apie akvakultūros gyvūnų naudojimo paskirtį pagal II priedo B dalies 2 punktą.

2.   Be 1 dalies reikalavimų, veiklos vykdytojai užtikrina, kad pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentuose, skirtuose į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnams, būtų pateikta ši konkreti informacija:

a)

deklaracija, kad perkeliami akvakultūros gyvūnai neturi jokių ligos simptomų ir jie yra kilę iš:

i)

akvakultūros ūkio, kuriame nėra padidėjusio gaištamumo, kurio priežastis nenustatyta, arba

ii)

akvakultūros ūkio dalies, nepriklausančios epizootiniam vienetui, kuriame pasireiškė padidėjęs gaištamumas ar kiti ligos simptomai, jeigu paskirties valstybė narė ir tranzito valstybė (-ės) narė (-ės), jeigu tokių valstybių narių yra, davė sutikimą tokiam perkėlimui;

b)

jeigu akvakultūros gyvūnai skirti akvakultūros ūkiui, dalyvaujančiam nurodytos C kategorijos ligos priežiūros programoje, deklaracija, kad akvakultūros gyvūnai yra kilę iš akvakultūros ūkio:

i)

kuris dalyvauja tos nurodytos C kategorijos ligos priežiūros programoje ir

ii)

jei nebuvo įtarta ar patvirtinta tos nurodytos C kategorijos ligos atvejų, ir tai pagrįsta paimtų mėginių ir laboratoriniais duomenimis, nurodytais II priedo B dalies 1 punkto f papunktyje.

3.   Be šio straipsnio 1 dalies reikalavimų, veiklos vykdytojai užtikrina, kad pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentuose, skirtuose į sąrašą neįtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnams ir į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltį įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnams, kurie nėra laikomi atitinkamos C kategorijos ligos pernešėjais, būtų pateikta informacija, rodanti, kad perkeliami akvakultūros gyvūnai neturi jokių ligos simptomų ir jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba buveinės, kurioje nėra padidėjusio gaištamumo, kurio priežastis nenustatyta, arba

b)

akvakultūros ūkio dalies, nepriklausančios epizootiniam vienetui, kuriame pasireiškė padidėjęs gaištamumas ar kiti ligos simptomai, jeigu paskirties valstybė narė ir tranzito valstybės (-ių) narės (-ių), jeigu tokių valstybių narių yra, kompetentinga institucija davė sutikimą tokiam perkėlimui.

3 skirsnis

Taisyklės dėl kompetentingos institucijos atsakomybės už gyvūnų sveikatos sertifikavimą

15 straipsnis

Taisyklės dėl kompetentingos institucijos atsakomybės už gyvūnų sveikatos sertifikavimą

1.   Prieš pasirašydamas veterinarijos sertifikatą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 216 straipsnio 2 dalies a punkte, valstybinis veterinarijos gydytojas akvakultūros ūkyje atlieka šiuos patikrinimus:

a)

patikrina dokumentus su akvakultūros ūkyje saugomais įrašais apie gaištamumą, perkėlimus, sveikatą ir gamybą, ir

b)

atlieka klinikinį patikrinimą ir, jei reikia, klinikinį tyrimą su:

i)

perkeltinais akvakultūros gyvūnais;

ii)

gaištančiais akvakultūros gyvūnais, kurie stebimi gamybos vienetuose, išskyrus tuos, kuriuose laikomi i punkte nurodyti akvakultūros gyvūnai;

iii)

su akvakultūros gyvūnais iš bet kurio akvakultūros ūkio gamybos vieneto, kuriame atlikus dokumentų patikrinimą buvo įtartas į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos atvejis.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, ikrų ir moliuskų klinikinis patikrinimas gali būti neatliekamas, kai siunta turi būti išvežta iš akvakultūros ūkio per 4 savaites nuo paskutinio klinikinio patikrinimo užbaigimo datos, jei per 72 valandas iki siuntos išvežimo atliekamas 1 dalies a punkte nurodytas dokumentų patikrinimas ir atlikus šį dokumentų patikrinimą nurodoma, kad:

a)

nuo paskutinio klinikinio patikrinimo į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai nebuvo perkelti į akvakultūros ūkį ir

b)

akvakultūros ūkyje nebuvo įtarta į sąrašą įtrauktų ar naujų ligų atvejų.

3.   Valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs 1 dalyje numatytus patikrinimus ir, jei reikia, tyrimus, per 72 valandas iki siuntos išvežimo iš kilmės įmonės išduoda veterinarijos sertifikatą, skirtą akvakultūros gyvūnų arba ikrų siuntai.

4.   Veterinarijos sertifikatas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 216 straipsnio 2 dalies a punkte, galioja 10 dienų nuo tos dienos, kai jį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei akvakultūros gyvūnai vežami vandens keliais arba jūra, 10 dienų laikotarpis gali būti pratęstas tiek, kiek trunka kelionė vandens keliais arba jūra.

16 straipsnis

Nuo tam tikrų reikalavimų, susijusių su klinikiniais tyrimais ir sertifikavimu prieš perkėlimą, nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Nukrypstant nuo 15 straipsnio 3 dalies, laikotarpis, per kurį valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka klinikinį patikrinimą ir, jei reikia, klinikinį tyrimą ir išduoda veterinarijos sertifikatą, skirtą į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams, išskyrus nurodytuosius 15 straipsnio 2 dalyje, gali būti pratęstas nuo 72 valandų iki 7 dienų prieš išvežimo iš kilmės akvakultūros ūkio datą, esant šioms aplinkybėms:

a)

tos pačios rūšies akvakultūros gyvūnai kelis kartus perkeliami iš to paties kilmės akvakultūros ūkio į tą patį paskirties akvakultūros ūkį ir tarp perkėlimų nebūna praėjusios daugiau nei 7 dienos;

b)

prieš kiekvienos siuntos vežimą patikrinami dokumentai su įrašais apie gaištamumą, perkėlimus, sveikatą ir gamybą, ir atliekamas klinikinis patikrinimas ir, jei reikia, klinikinis tyrimas per 72 valandas iki pirmo perkėlimo, o vėliau bent kas 7 dienas iki to momento, kai atliekamas paskutinis perkėlimas iš a punkte nurodytų perkėlimų;

c)

kiekvieną siuntą galima visiškai atsekti.

2.   Valstybinis veterinarijos gydytojas išduoda veterinarijos sertifikatą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 216 straipsnio 2 dalies a punkte, kiekvienai siuntai, kuri vežama per 7 dienų laikotarpį tarp klinikinių patikrinimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

nuo paskutinio klinikinio patikrinimo į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai nebuvo perkelti į akvakultūros ūkį ir

b)

akvakultūros ūkyje nebuvo įtarta į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų atvejų.

4 skirsnis

Išsamios pranešimo apie vandens gyvūnų perkėlimą taisyklės

17 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie akvakultūros gyvūnų perkėlimą į kitą valstybę narę iš akvakultūros ūkio, kuriame vykdoma C kategorijos ligos priežiūros programa

Ūkių, įgyvendinančių nurodytos C kategorijos ligos priežiūros programą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 3 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktį, veiklos vykdytojai, kurie perkelia akvakultūros gyvūnus į kitą akvakultūros ūkį, įgyvendinantį tos pačios C kategorijos ligos priežiūros programą kitoje valstybėje narėje, apie numatomą perkėlimą iš anksto praneša savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai.

18 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie vandens gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai, kurie pagal Reglamento (ES) 2016/429 219 straipsnį turi pranešti savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie vandens gyvūnų siuntų vežimą į kitą valstybę narę, pateikia tai kompetentingai institucijai šią informaciją apie tokias siuntas:

a)

II priedo A dalies 1 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie akvakultūros gyvūnus, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio c punkte, kurie turi būti perkelti į kitą valstybę narę;

b)

II priedo A dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie laukinius vandens gyvūnus, kurie turi būti perkelti į kitą valstybę narę;

c)

II priedo B dalyje nurodytą informaciją apie 17 straipsnyje nurodytus akvakultūros gyvūnus, kurie turi būti perkelti į kitą valstybę narę.

19 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie vandens gyvūnų perkėlimą į kitą valstybę narę

1.   Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, kuri pagal Reglamento (ES) 2016/429 220 straipsnio 1 dalį turi pranešti paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie vandens gyvūnų siuntų vežimą į kitą valstybę narę, pateikia tai kompetentingai institucijai šią informaciją apie tokias siuntas:

a)

II priedo A dalies 1 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie akvakultūros gyvūnus, išskyrus nurodytuosius 18 straipsnio c punkte, kurie turi būti perkelti į kitą valstybę narę;

b)

II priedo A dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie laukinius vandens gyvūnus, kurie turi būti perkelti į kitą valstybę narę.

2.   Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie 17 straipsnyje nurodytą akvakultūros gyvūnų perkėlimą, patvirtina akvakultūros ūkio dalyvavimą tame straipsnyje nurodytoje priežiūros programoje ir pateikia II priedo B dalyje nurodytą informaciją.

20 straipsnis

Pranešimų apie vandens gyvūnų perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą teikimo procedūros avarinės situacijos atveju nutrūkus elektros tiekimui ir esant kitiems TRACES sutrikimams

Nesant galimybės naudotis TRACES, vandens gyvūnų, kurie turi būti perkelti į kitą valstybę narę, kilmės vietos kompetentinga institucija vadovaujasi nenumatytais atvejais taikomomis priemonėmis, nustatytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 46 straipsnyje.

21 straipsnis

Regionų paskyrimas pranešimams apie perkėlimą bei vežimą valdyti

Valstybės narės paskiria savo teritorijos regionus pranešimų apie vandens gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares valdymui, kaip numatyta 17, 18 ir 19 straipsniuose.

Paskirdamos šiuos regionus, valstybės narės užtikrina, kad:

a)

visos jų teritorijos dalys patektų bent į vieno paskirto regiono sudėtį;

b)

už kiekvieną paskirtą regioną būtų atsakinga kompetentinga institucija, paskirta atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą tame paskirtame regione;

c)

už paskirtą regioną atsakinga kompetentinga institucija turėtų prieigą prie TRACES;

d)

kompetentingos institucijos, atsakingos už paskirtą regioną, darbuotojai turėtų reikiamų gebėjimų ir žinių, būtų dalyvavę specialiuose mokymuose arba turėtų lygiavertę praktinę patirtį, susijusią su TRACES naudojimu rengiant, tvarkant ir perduodant informaciją, nurodytą 17, 18 ir 19 straipsniuose.

III DALIS

GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IŠ AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ, IŠSKYRUS GYVUS AKVAKULTŪROS GYVŪNUS, GAMYBA, PERDIRBIMAS IR PASKIRSTYMAS

22 straipsnis

Veiklos vykdytojų, vežančių gyvūninius produktus iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, tolesniam perdirbimui valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba kurioje vykdoma likvidavimo programa, pareigos

1.   Tolesniam perdirbimui skirtus gyvūninius produktus iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, priklausančių rūšims, įtrauktoms į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 3 skilties sąrašą dėl B kategorijos arba C kategorijos ligų, dėl kurių paskirties valstybei narei, zonai ar laikymo vietai buvo suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas arba dėl kurių joje vykdoma likvidavimo programa, veiklos vykdytojai gali vežti tik tuo atveju, jei jie yra kilę iš valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, kurios nėra užkrėstos minėtomis ligomis.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, nereikalaujama, kad toliau nurodyti gyvūniniai produktai iš į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, atitiktų tos 1 dalies nuostatas:

a)

žmonėms vartoti skirtos žuvys, kurios prieš vežimą buvo paskerstos ir išdarinėtos;

b)

gyvūniniai produktai, skirti ligų kontrolę vykdančiam maisto iš vandens gyvūnų tvarkymo ūkiui.

23 straipsnis

Veiklos vykdytojų, vežančių gyvūninius produktus iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, iš tam tikrų ūkių ir zonų, pareigos

Gyvūninius produktus iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, kilusius iš ūkių ir zonų, kuriems dėl į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų taikomos neatidėliotinos priemonės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/429 222 straipsnio 2 dalies a punkte, arba vežimo apribojimai, nurodyti to reglamento 222 straipsnio 2 dalies b punkte, veiklos vykdytojai gali vežti į kitą valstybę narę, zoną ar laikymo vietą tik tuo atveju, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

paskirties vietos kompetentinga institucija juos leidžia vežti, ir

b)

atitinkami gyvūninės kilmės produktai atitinka sąlygas, susijusias su a punkte nurodytu leidimu.

24 straipsnis

Konkretūs vežimo ir ženklinimo reikalavimai, taikomi gyvūniniams produktams iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus

Veiklos vykdytojai, įskaitant vežėjus, užtikrina, kad gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, kaip nurodyta šio reglamento 22 ir 23 straipsniuose, siuntos, prie kurių turi būti pridėtas veterinarijos sertifikatas pagal Reglamento (ES) 2016/429 223 straipsnio 1 dalį, atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

vežimo metu siuntas galima atsekti;

b)

siuntos identifikuojamos naudojant įskaitomą etiketę, kuri pateikiama kuo labiau matomoje transporto priemonės arba konteinerio vietoje, arba, jei vežama jūra, pagal į laivo manifestą įrašytą įrašą, ir etiketėje arba manifeste turi būti pateikta informacija, reikalinga siuntai susieti su veterinarijos sertifikatu.

25 straipsnis

Veterinarijos sertifikatų, skirtų gyvūniniams produktams iš 22 straipsnyje nurodytų akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, turinys

Pagal Reglamento (ES) 2016/429 223 straipsnio 4 dalį kompetentingos institucijos išduotame veterinarijos sertifikate, skirtame vežamiems gyvūniniams produktams iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, kai tai yra šio reglamento 22 straipsnyje nurodyti produktai, be to reglamento 224 straipsnyje nurodytos informacijos, pateikiama ši informacija:

a)

III priedo 1 punkte nurodyta bendroji informacija;

b)

išsami informacija apie gyvūninių produktų naudojimo paskirtį pagal III priedo 2 punktą;

c)

valstybinio veterinarijos gydytojo pasirašytas patvirtinimas, kad gyvūniniai produktai iš atitinkamų akvakultūros gyvūnų atitinka 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

26 straipsnis

Veterinarijos sertifikatų, skirtų gyvūniniams produktams iš 23 straipsnyje nurodytų akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, turinys

Pagal Reglamento (ES) 2016/429 223 straipsnio 4 dalį kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotame veterinarijos sertifikate, skirtame vežamiems gyvūniniams produktams iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, be to reglamento 224 straipsnyje nurodytos informacijos, pateikiama:

a)

III priedo 1 punkte nurodyta bendroji informacija;

b)

išsami informacija apie gyvūninių produktų naudojimo paskirtį pagal III priedo 2 punktą;

c)

valstybinio veterinarijos gydytojo pasirašytas III priedo 3 punkte nurodytas patvirtinimas, kad laikomasi 23 straipsnio b punkte nustatytų sąlygų.

27 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Pranešimuose apie gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, vežimą į kitas valstybes nares, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 225 straipsnio 1 dalyje, veiklos vykdytojai kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia šio reglamento III priede nurodytą informaciją apie kiekvieną gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, siuntą.

28 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga informuoti, susijusi su pranešimu apie gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, vežimą iš vienos valstybės narės į kitą

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, pagal Reglamento (ES) 2016/429 225 straipsnio 2 dalį pranešdama paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, vežimą, pateikia šio reglamento III priede nurodytą informaciją apie kiekvieną gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, siuntą.

29 straipsnis

Procedūros avarinės situacijos atveju

Nesant galimybės naudotis TRACES, į kitą valstybę narę skirtų vežti gyvūninių produktų iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija vadovaujasi nenumatytais atvejais taikomomis priemonėmis, nustatytomis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 46 straipsnyje.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. balandžio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(3)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (OL L 174, 2020 6 3, p. 211).

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(5)  2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/691, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės (OL L 174, 2020 6 3, p. 345).

(6)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(7)  2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas) (OL L 261, 2019 10 14, p. 37).


I PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų užkrato pernešėjų rūšys ir sąlygos, kuriomis tos rūšys vežimo tikslais laikomos užkrato pernešėjais

Ligų sąrašas

Užkrato pernešėjų rūšys

Sąlygos, susijusios su Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų užkrato pernešėjų rūšių vandens gyvūnų perkėlimu iš kilmės vietos

Epizootinė hematopoetinė nekrozė

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai visomis sąlygomis laikomi epizootinės hematopoetinės nekrozės pernešėjais.

Virusinė hemoraginė septicemija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi virusinės hemoraginės septicemijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Infekcinė hematopoetinė nekrozė

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi infekcinės hematopoetinės nekrozės pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcija

Nė viena iš užkrato pernešėjų rūšių nėra įtraukta į sąrašą dėl infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją, infekcijos.

 

Mikrocytos mackini infekcija

Nėra nurodyta jokių dėl Mikrocytos mackini infekcijos į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų rūšių.

 

Perkinsus marinus infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi Perkinsus marinus infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Bonamia ostreae infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi Bonamia ostreae infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Bonamia exitiosa infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi Bonamia exitiosa infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Marteilia refringens infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi Marteilia refringens infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Taura sindromo viruso infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi Taura sindromo viruso infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Geltongalvių viruso infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi geltongalvių viruso infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.

Baltmės sindromo viruso infekcija

Kaip išvardyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelės 4 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi baltmės sindromo viruso infekcijos pernešėjais, kai jie yra kilę iš:

a)

akvakultūros ūkio arba akvakultūros ūkių grupės, kuriuose laikomos tos lentelės 3 skiltyje nurodytos rūšys, arba

b)

iš laukinės gamtos, kur jie galėjo turėti sąlytį su tos lentelės 3 skiltyje išvardytomis rūšimis.


II PRIEDAS

A.   Informacija, kuri turi būti pateikta su vandens gyvūnais susijusiame veterinarijos sertifikate arba pranešime

1.

Su akvakultūros gyvūnais susijusiame veterinarijos sertifikate arba pranešime pateikiama bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

kilmės ūkio pavadinimas, adresas ir

i)

jei kilmės ūkis yra patvirtintas ūkis – to patvirtinto ūkio unikalus patvirtinimo numeris arba

ii)

jei kilmės ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas, adresas ir

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis – to patvirtinto ūkio unikalus patvirtinimo numeris arba

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

iii)

jei paskirties vieta yra buveinė – numatoma gyvūnų iškrovimo vieta;

d)

vežėjo pavadinimas arba vardas bei pavardė ir adresas;

e)

akvakultūros gyvūnų rūšies mokslinis pavadinimas, jų skaičius, tūris ar masė, atsižvelgiant į jų gyvenimo etapą;

f)

veterinarijos sertifikato išdavimo data, laikas ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas;

g)

prireikus, patvirtinimas, kad gautas priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.

2.

Su perkeliamais laukiniais vandens gyvūnais susijusiame veterinarijos sertifikate arba pranešime pateikiama bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

gyvūnų surinkimo ir pakrovimo išsiuntimui vieta,

c)

paskirties vieta ir

i)

jei paskirties vieta yra buveinė – numatoma gyvūnų iškrovimo vieta arba

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

vežėjo pavadinimas arba vardas bei pavardė ir adresas;

e)

laukinių vandens gyvūnų rūšies mokslinis pavadinimas, jų skaičius, tūris ar masė, atsižvelgiant į jų gyvenimo etapą;

f)

veterinarijos sertifikato išdavimo data, laikas ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas;

g)

prireikus, patvirtinimas, kad gautas priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.

3.

Su perkeliamais vandens gyvūnais susijusiame veterinarijos sertifikate arba pranešime pateikiama informacija apie vandens gyvūnų numatomą paskirtį ir nurodoma viena iš šių paskirčių:

a)

tolesnis laikymas;

b)

paleidimas į laisvę;

c)

valymas natūraliomis sąlygomis;

d)

karantinas;

e)

dekoratyviniais tikslais;

f)

žvejybos masalas;

g)

sunaikinimas arba paskerdimas, kai gyvūnai kilę iš teritorijos, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės;

h)

paskerdimas ir tolesnis perdirbimas;

i)

skirta žmonėms vartoti;

j)

valymo centrai;

k)

siuntimo centrai;

l)

mokslinių tyrimų tikslais;

m)

kita (nurodyti).

B.   Informacija, kuri turi būti pateikta pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumente, skirtame į kitą valstybę narę perkeliamiems akvakultūros gyvūnams

1.

Pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumente, skirtame akvakultūros gyvūnams, įskaitant žmonėms vartoti skirtus akvakultūros gyvūnus, pateikiama bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

kilmės ūkio pavadinimas, adresas ir

i)

jei kilmės ūkis yra patvirtintas ūkis – to patvirtinto ūkio unikalus patvirtinimo numeris arba

ii)

jei kilmės ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio pavadinimas, adresas ir

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis – to patvirtinto ūkio unikalus patvirtinimo numeris arba

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

vežėjo pavadinimas arba vardas bei pavardė ir adresas;

e)

akvakultūros gyvūnų rūšis, jų skaičius, tūris ar masė, atsižvelgiant į jų gyvenimo etapą;

f)

paskutinio mėginio paėmimo pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/689 VI priedo III dalį data ir to mėginio tyrimo rezultatai, kai akvakultūros gyvūnai skirti kitos valstybės narės ūkiui, įgyvendinančiam tam tikros C kategorijos ligos ar ligų priežiūros programą;

g)

siuntos išsiuntimo data ir laikas.

2.

Pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentuose, skirtuose perkeliamiems akvakultūros gyvūnams, įskaitant žmonėms vartoti skirtus akvakultūros gyvūnus, pateikiama informacija apie akvakultūros gyvūnų numatomą paskirtį ir nurodoma viena iš šių paskirčių:

a)

tolesnis laikymas;

b)

paleidimas į laisvę;

c)

valymas natūraliomis sąlygomis;

d)

karantinas;

e)

dekoratyviniais tikslais;

f)

paskerdimas ir tolesnis perdirbimas;

g)

skirta žmonėms vartoti;

h)

valymo centrai;

i)

siuntimo centrai;

j)

mokslinių tyrimų tikslais;

k)

kita (nurodyti).


III PRIEDAS

Informacija, kuri turi būti pateikta veterinarijos sertifikate arba pranešime, susijusiame su gyvūniniais produktais iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus

1.   

Su gyvūniniais produktais iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, susijusiame veterinarijos sertifikate arba pranešime pateikiama bent ši informacija:

a)

siuntos siuntėjo ir siuntos gavėjo pavadinimas ir adresas,

b)

kilmės ūkio arba vietos pavadinimas, adresas ir

i)

jei kilmės ūkis yra patvirtintas ūkis – to patvirtinto ūkio unikalus patvirtinimo numeris arba

ii)

jei kilmės ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

c)

paskirties ūkio arba vietos pavadinimas, adresas ir

i)

jei paskirties ūkis yra patvirtintas ūkis – to patvirtinto ūkio unikalus patvirtinimo numeris arba

ii)

jei paskirties ūkis yra registruotas ūkis – to registruoto ūkio unikalus registracijos numeris;

d)

akvakultūros gyvūnų, iš kurių kilę gyvūniniai produktai, rūšies mokslinis pavadinimas ir atitinkamai gyvūninių produktų skaičius, tūris ar masė;

e)

veterinarijos sertifikato išdavimo data, laikas ir vieta, galiojimo terminas, valstybinio veterinarijos gydytojo vardas ir pavardė, pareigos ir parašas, siuntos kilmės vietos kompetentingos institucijos spaudas;

2.   

Su vežamais gyvūniniais produktais iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, susijusiame veterinarijos sertifikate arba pranešime pateikiama informacija apie produktų numatomą naudojimo paskirtį ir nurodoma viena iš šių paskirčių:

a)

tiesiogiai tiekti žmonių maistui;

b)

perdirbimui ligų kontrolę vykdančiame maisto iš vandens gyvūnų tvarkymo ūkyje;

c)

kita (nurodyti).

3.   

Veterinarijos sertifikate, skirtame gyvūniniams produktams iš akvakultūros gyvūnų, išskyrus gyvus akvakultūros gyvūnus, kurie vežami iš apribojimų taikymo zonos, pateikiamas toks patvirtinimas:

„Gyvūniniai produktai, atitinkantys leidime [xxx, įskaitant atitinkamo teisės akto pavadinimą ir paskelbimo datą] nustatytas sąlygas dėl ligų kontrolės priemonių, skirtų kovai su [įrašyti atitinkamos ligos pavadinimą] [kilmės apribojimų taikymo zonoje: įrašyti jos duomenis].“


Top