EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R0689

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės (Tekstas svarbus EEE) (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 174, 3.6.2020, p. 211–340 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 21/04/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/689/oj

3.6.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/211


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/689

2019 m. gruodžio 17 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (1), ypač į jo 29 straipsnį, 31 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 5 dalį, 39 straipsnį, 41 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 6 dalį ir 280 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Gyvūnų sveikatos teisės aktu nustatytos gyvūnų ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai arba žmonės, prevencijos ir kontrolės taisyklės. Taisyklėmis, nustatomomis šiame reglamente, turi būti papildytos Gyvūnų sveikatos teisės akto II dalies 2, 3 ir 4 skyriuose nustatytos taisyklės dėl priežiūros, ligų likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso, taip pat IX dalyje nustatytos taisyklės dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų dėl esamų priežiūros ar likvidavimo programų ir esamo liga neužkrėstos teritorijos statuso;

(2)

šios taisyklės yra iš esmės susijusios ir daugelis jų turėtų būti taikomos kartu. Todėl siekiant paprastumo ir skaidrumo, taip pat siekiant palengvinti taisyklių taikymą ir išvengti jų daugėjimo, taisyklės turėtų būti nustatytos viename teisės akte, o ne keliuose atskiruose teisės aktuose, kuriuose būtų daug kryžminių nuorodų ir dėl kurių kiltų dubliavimo rizika;

(3)

priežiūra iš tiesų yra neatsiejama bet kokios ligos likvidavimo programos dalis, o liga neužkrėstos teritorijos statusas daugeliu atvejų yra sėkmingo priežiūros ir likvidavimo proceso rezultatas. Be to, priežiūra kartu su kitomis priemonėmis yra reikalinga kaip pagrindinė priemonė, padedanti išlaikyti pasiektą liga neužkrėstos teritorijos statusą. Taisyklėmis dėl priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso, įskaitant pereinamojo laikotarpio taisykles, dažnai siekiama bendrų tikslų ir jos taikomos viena kitą papildančių rūšių veiklai, vykdomai veiklos vykdytojų, veterinarijos gydytojų ir kompetentingų institucijų. Todėl visas šias taisykles tikslinga pateikti kartu viename deleguotajame reglamente;

(4)

priežiūra yra esminė efektyvios ir veiksmingos ligų prevencijos ir kontrolės politikos dalis. Ją turėtų kartu vykdyti veiklos vykdytojai ir kompetentinga institucija. Be to, ji turėtų būti planuojama taip, kad būtų pasiekti ankstyvo bet kurios į sąrašą įtrauktos arba naujos ligos protrūkių nustatymo tikslai ir būtų įrodyta, kad laikomasi liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, išlaikymo, sustabdymo arba atšaukimo kriterijų;

(5)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti bendrą pagrindinę į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga sausumos gyvūnai, priežiūros sistemą, grindžiamą pranešimais apie ligų atvejus tikslinėje gyvūnų populiacijoje ir tų atvejų tyrimais;

(6)

šie bendrieji priežiūros reikalavimai dėl sausumos gyvūnų turėtų būti papildomi konkretesniais reikalavimais priklausomai nuo numatomo priežiūros rezultato. Jie turėtų būti parengti įvairioms konkrečioms reikmėms, kaip antai dėl Sąjungos priežiūros programų, privalomų ir pasirenkamų likvidavimo programų, liga neužkrėstos teritorijos statuso įrodymo ir ligų kontrolės priemonių, atsižvelgiant į tam tikrų ūkių patvirtinimą, gyvūnų perkėlimą ir gyvūninių produktų vežimą;

(7)

principas, pagal kurį rengiami bendrieji priežiūros reikalavimai dėl vandens gyvūnų, yra panašus į atitinkamą principą dėl sausumos gyvūnų, nors ir nevisiškai toks pat. Visi akvakultūros ūkiai turi įdiegti pagrindinę priežiūros sistemą, grindžiamą pranešimu apie ligų atvejus tikslinėje gyvūnų populiacijoje ir jų tyrimu. Be to, vandens gyvūnų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų priežiūra turi apimti tam tikras ligų kontrolės priemones, kai tokių priemonių būtina imtis akvakultūros ūkiuose;

(8)

kartu su visiems akvakultūros ūkiams taikomais bendraisiais priežiūros reikalavimais taikomi konkretūs priežiūros reikalavimai tam tikriems patvirtintiems akvakultūros ūkiams. Šios konkrečios priemonės apima rizika grindžiamos priežiūros sistemos įdiegimą remiantis rizikos, kad ūkis gali būti užkrėstas į sąrašą įtraukta (arba neįtraukta) vandens gyvūnų liga ir ją platinti, vertinimu;

(9)

konkretūs priežiūros reikalavimai taip pat siejasi su tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programų įgyvendinimu, kad būtų pasiektas ir išlaikytas atitinkama liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(10)

be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė vykdyti priežiūrą pagal vandens gyvūnų C kategorijos ligų priežiūros programas ūkio lygmeniu, nesirenkant vykdyti ligos likvidavimo programos. Priežiūros programos nuo likvidavimo programų skiriasi tuo, kad jos grindžiamos tikslinės priežiūros sistema, kuri yra visapusiška, tačiau neapima visų likvidavimo programos elementų. Priežiūros programos, kitaip negu likvidavimo programos, neteikia galimybės gauti oficialų liga neužkrėstos teritorijos statusą;

(11)

konkrečiomis šiame reglamente nustatytomis ligų likvidavimo ir priežiūros programomis grindžiami sveikatos reikalavimai, taikomi dėl tam tikro gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų vežimo Sąjungoje ir, tam tikrais atvejais, gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą;

(12)

Gyvūnų sveikatos teisės akte reikalaujama, kad taisyklės dėl į sąrašą įtrauktų ligų būtų taikomos į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams. Priežiūra gali būti taikytina ne visų kategorijų gyvūnams, kurių rūšys įtrauktos į sąrašą, visų pirma kai tai yra laukiniai gyvūnai arba laikomi tam tikrų kategorijų gyvūnai. Todėl šiame reglamente turėtų būti pateiktos taisyklės, kaip nustatoma atitinkama tikslinė gyvūnų populiacija priežiūros tikslais. Taip pat turėtų būti įmanoma tikslinę gyvūnų populiaciją išplėsti, kad ji apimtų ir neįtrauktų į sąrašą rūšių laikomus gyvūnus, taigi būtų užtikrintas ankstyvas naujų ligų nustatymas;

(13)

taip pat turėtų būti įmanoma nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dar labiau apriboti tikslines sausumos gyvūnų populiacijas konkrečiais priežiūros tikslais, t. y. pagal i) Sąjungos priežiūros programas, ii) privalomas arba pasirenkamas likvidavimo programas ir iii) priežiūra grindžiamus gyvūnų sveikatos reikalavimus dėl perkėlimo Sąjungoje arba įvežimo į Sąjungą;

(14)

diagnostikos metodai kartu su atitinkamu jiems skirtų mėginių ėmimu, taikomomis technologijomis, tinkamumo patvirtinimu ir rezultatų aiškinimu yra labai techninio pobūdžio ir dažnai keičiami dėl mokslinių standartų pakeitimų. Todėl, siekiant užtikrinti, kad jie būtų atnaujinti, taisyklėse dėl diagnostikos metodų turėtų būti lanksčiai nurodyta, kurie metodai ir kaip turėtų būti taikomi. Gyvūnų ligų srityje yra įvairių šaltinių, kuriais gali būti grindžiami moksliniai standartai dėl diagnostikos metodų. Todėl svarbu nustatyti tų galimų metodų svarstymo hierarchinę tvarką atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625 (2) nustatytus bendruosius principus dėl mėginių ėmimo, analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų;

(15)

siekiant užtikrinti, kad būtų optimaliai naudojami visi ištekliai, ir išvengti nebūtinos administracinės naštos ir išlaidų, tenkančių veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms, nustatant į sąrašą įtrauktas ir naujas ligas turėtų būti remiamasi informacija, surinkta vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kurių pirminė paskirtis nebuvo tų ligų priežiūra;

(16)

kompetentinga institucija yra atsakinga už ligos patvirtinimą remiantis jos atvejo apibrėžtimi; tai turėtų būti pagrindžiama tinkamais tyrimais, kuriais patvirtinamas arba paneigiamas įtariamos ligos atvejis. Tokie tyrimai yra svarbūs tada, kai patvirtinus ligą turi būti taikomos ligos kontrolės priemonės, ir tam tikromis kitomis aplinkybėmis, priklausomai nuo atitinkamos ligos patvirtinimo poveikio. Todėl svarbu šiame reglamente nustatyti papildomas aplinkybes, kada būtina patvirtinti ligą;

(17)

į sąrašą įtrauktos ligos ir, kai tinka, naujos ligos įtariamo atvejo ir patvirtinto atvejo apibrėžtys yra labai svarbios. Jomis remdamiesi veiklos vykdytojai, veterinarijos gydytojai ir kiti suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys vykdant priežiūrą, gali nustatyti, kokiomis aplinkybėmis būtina pranešti kompetentingai institucijai, o kompetentinga institucija turi taikyti ligų kontrolės priemones. Todėl būtina pateikti bendruosius kriterijus dėl ligos įtariamo atvejo ir patvirtinto atvejo apibrėžčių ir, kai reikia, pateikti konkrečių ligų apibrėžtis, priklausomai nuo tam tikrų ligų ypatybių;

(18)

Sąjungos priežiūros programa – priežiūros programa, kuri yra svarbi visai Sąjungai. Ji yra reikalinga siekiant labiau suderinti konkrečios ligos priežiūrą visoje Sąjungoje dėl konkrečių su ta liga siejamų visuomenės ar gyvūnų sveikatos problemų. Todėl būtina nustatyti, kokius kriterijus turėtų atitikti ligos, dėl kurių gali būti įgyvendinama Sąjungos priežiūros programa;

(19)

Komisijos sprendimu 2010/367/ES (3) nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl paukščių gripo naminių ir laukinių paukščių populiacijose priežiūros programų, o sprendimo prieduose nustatytos techninės gairės. Panašios techninės gairės turėtų būti pateiktos ir šio reglamento priede. Vis dėlto šio reglamento nuostatos yra mažiau išsamios, siekiant užtikrinti, kad vykdant paukščių gripo priežiūrą būtų galima lengviau reaguoti į pakitusią padėtį. Todėl techniniai reikalavimai dėl paukščių gripui skirtos Sąjungos priežiūros programos apima tik jos tikslus, taikymo sritį ir metodinius principus, kurių reikia laikytis;

(20)

Gyvūnų sveikatos teisės akte nustatytos taisyklės dėl B ir C kategorijų ligų privalomų ir pasirenkamų likvidavimo programų taikymo valstybėse narėse. Šios ligos arba ligų grupės turi savitų joms būdingų ypatybių. Jų likvidavimas turėtų būti grindžiamas ligos kontrolės strategija, konkrečiai nustatyta dėl atitinkamos ligos. Tai turėtų apimti bent: i) priežiūros priemones, reikalingas galutiniam tikslui – liga neužkrėsto teritorijos statusui – pasiekti; ii) atitinkamą laikotarpį; iii) gyvūnų populiacijos, kuriai taikoma ligos likvidavimo programa, apibrėžtį; iv) teritoriją, kurioje bus taikoma ši likvidavimo programa; taip pat v) konkrečias ligos prevencijos ir kontrolės priemones, kurios bus taikomos ligos likvidavimo etape;

(21)

jeigu valstybės narės išorės siena eina per teritoriją, kurioje bus įgyvendinama ligos likvidavimo programa, kompetentinga institucija turėtų stengtis atsižvelgti į riziką, kad liga gali per sienas patekti į jos teritoriją iš išorės;

(22)

ligos likvidavimo programos paskirtis – pasiekti liga neužkrėstos teritorijos statusą toje teritorijoje, kuriai taikoma programa. Geriausia būtų, kad tokia sausumos gyvūnams skirta programa apimtų visą valstybės narės, kurioje sergama ta liga, teritoriją. Jei tai neįmanoma, turėtų būti nustatytas tinkamas mažiausias plotas. Mažiausias šio ploto dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes likvidavimo programas, ir turėtų būti galima lanksčiai atsižvelgti į konkrečius atitinkamos ligos ypatumus;

(23)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti kokybinius arba kiekybinius programos tikslus. Galutiniai tikslai turėtų būti nustatomi remiantis liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijais, o tarpiniai tikslai gali apimti ir kitą veiklą arba veiksmus, svarbius siekiant liga neužkrėstos teritorijos statuso, atsižvelgiant į programos raidą;

(24)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti likvidavimo programų taikymo laikotarpį. C kategorijos ligų pasirenkamų likvidavimo programų atveju nustatomas ilgiausias programos taikymo laikotarpis, kad nebūtų neproporcingai ir per ilgai trikdomas judėjimas Sąjungoje. Vis dėlto kompetentinga institucija gali pradėti likvidavimo programą dar prieš tai, kai ją patvirtina Komisija, tik neturėtų tame etape įgyvendinti judėjimo Sąjungoje apribojimų. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad Komisija šį laikotarpį pratęstų, kai galima tai daryti dėl pateisinamų aplinkybių;

(25)

tam tikrų ligų likvidavimo strategija gali būti pagrįsta liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu. Dėl tokių ligų taikomos konkrečiai ligai skirtos priemonės turėtų būti sugrupuotos ir jomis turėtų būti nustatytos veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigos;

(26)

dėl konkrečios ligos turėtų būti nustatyta tikslinė gyvūnų populiacija, kuri įtraukiama į ligos likvidavimo programą. Taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingos institucijos galimybė į programą dėl konkrečios ligos įtraukti ir tam tikras papildomas gyvūnų populiacijas;

(27)

pagrindinė atsakomybė už ūkio liga neužkrėstos teritorijos statuso įgijimą ir išlaikymą tenka veiklos vykdytojui, nes jis yra pagrindinis su liga neužkrėstos teritorijos statusu susijusios naudos gavėjas. Todėl veiklos vykdytojas turėtų vykdyti tam tikras pareigas, kad būtų suteiktas ir išlaikytas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(28)

kai veiklos vykdytojas atitinka bendruosius ir dėl konkrečios ligos taikomus liga neužkrėstos teritorijos statuso įgijimo kriterijus, kompetentinga institucija turi suteikti šį statusą. Kompetentinga institucija taip pat turi sustabdyti arba atšaukti šį statusą, kai tų konkrečių kriterijų nebesilaikoma;

(29)

be to, kai reikia, turėtų būti tiksliai nustatytos su ligų likvidavimo programomis susijusios veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigos atsižvelgiant į konkrečios ligos pobūdį. Dėl konkrečių ligų keliami reikalavimai yra techninio pobūdžio ir jie dėl kiekvienos konkrečios ligos nustatyti šio reglamento prieduose;

(30)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (4) bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) ir Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija įtrauktos į ligų, kurioms taikomos privalomos likvidavimo programos, sąrašą, o enzootinė galvijų leukozė, Aujeskio ligos viruso infekcija, infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas, taip pat galvijų virusinė diarėja – į ligų, kurioms taikomos pasirenkamos likvidavimo programos, sąrašą. Šių ligų likvidavimo programos turėtų būti grindžiamos tuo, kad ūkiui suteikiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

(31)

likvidavimo programos, grindžiamos liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu, turėtų apimti visus ūkius, kuriuose laikomi tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai. Tačiau, jeigu įgyvendinamos tinkamos rizikos mažinimo priemonės, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę neįtraukti tam tikrų konkrečių rūšių ūkių ir skerdyklų į likvidavimo programą;

(32)

tuo atveju, kai likvidavimo programos grindžiamos liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę nustatyti skirtingą sveikatos būklę įvairiuose epizootiniuose vienetuose;

(33)

sausumos gyvūnų atveju reikalavimai įrodyti, kad ūkis neužkrėstas ligomis, yra grindžiami infekcijos nebuvimu, remiantis tyrimų ir priežiūros režimu, gyvūnų perkėlimo ir genetinės medžiagos produktų atvežimo į ūkius sąlygomis ir, jei būtina, vakcinavimo apribojimais. Kai nebesilaikoma liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų, taikomi konkretūs reikalavimai, pagal kuriuos šis statusas sustabdomas, atšaukiamas arba sugrąžinamas. Išsamūs reikalavimai dėl konkrečių ligų ir diagnostikos metodų, pagal kuriuos suteikiamas ir išlaikomas šis statusas, sąrašas dėl jų techninio pobūdžio yra pateikti prieduose;

(34)

sąlygos, kuriomis suteikiamas, išlaikomas, sustabdomas ir atšaukiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas ūkio lygmeniu, iki šio reglamento taikymo pradžios dienos buvo nustatytos Sąjungos taisyklėmis Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (5) dėl galvijų bruceliozės ir galvijų tuberkuliozės ir Tarybos direktyvoje 91/68/EEB (6) dėl avių ir ožkų bruceliozės. Tos nuostatos panaikintos Gyvūnų sveikatos teisės aktu. Be to, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/1629 (7) su bruceliozės ir galvijų tuberkuliozės ligų sukėlėjais susijusi taikymo sritis suderinta su Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu (8). Šios ligos dabar yra bruceliozė (Brucella abortus, Brucella melitensis ir Brucella suis infekcija) ir Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija. Todėl tikslinga peržiūrėti su šių ligų statusu susijusius techninius reikalavimus, siekiant juos suderinti Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu ir kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes šių ligų likvidavimo programas;

(35)

tuo atveju, kai sausumos gyvūnų ligų likvidavimo programos grindžiamos liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkio lygmeniu, įtariant arba patvirtinus ligą, kompetentinga institucija turėtų įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tai ligai plisti. Šios priemonės turi būti visų pirma įgyvendinamos tame ūkyje, kuriame įtariamas ligos atvejis, tačiau kai yra ligos plitimo rizika, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę plačiau taikyti šias priemones ir kitiems gyvūnams ar ūkiams;

(36)

kai reaguojant į įtariamą ar patvirtintą ligos atvejį taikomos ligos kontrolės priemonės, kompetentinga institucija turėtų nustatyti tam tikrus gyvūnų perkėlimo draudimus. Vis dėlto kompetentinga institucija taip pat turėtų turėti galimybę leisti perkelti tam tikrus gyvūnus iš ūkio, kuriame yra įtariamas arba patvirtintas ligos atvejis, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės sąlygas ir kad būtų lengviau užtikrinti ligų kontrolės priemonių tvarumą;

(37)

po ligos atvejo patvirtinimo turėtų būti mažų mažiausiai pašalinami visi gyvūnai, kurie pripažinti patvirtintais ligos atvejais. Likviduojant tuos gyvūnus, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar tai turi būti daroma juos skerdžiant (tai reiškia, kad jų mėsa patenka į maisto tiekimo grandinę), ar žudant (tai reiškia, kad jų mėsa nėra tam skirta);

(38)

dėl tam tikrų ligų, galinčių plisti per užkrėstus gyvūninius produktus ar užkrėstus objektus arba turėti poveikį visuomenės sveikatai, kompetentinga institucija turėtų imtis priemonių užkrėstuose ūkiuose, kuriomis būtų užkirstas kelias ligoms plisti per tuos produktus ar užkrėstus objektus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos priemonės, skirtos tokiai rizikai mažinti;

(39)

sausumos gyvūnų atveju, kai pasiekiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas ūkio lygmeniu, siekiant programos efektyvumo, turėtų būti įmanoma laipsniškai sumažinti priežiūros veiklos intensyvumą po tam tikro nepertraukiamo laikotarpio, kuriuo ūkis turėjo liga neužkrėsto ūkio statusą;

(40)

enzootinės galvijų leukozės (EGL) likvidavimas buvo privalomas pagal Sąjungos taisykles, galiojusias iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Dabar ši liga priskirta prie pasirenkamo likvidavimo kategorijos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1882;

(41)

iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusiose Sąjungos taisyklėse pateikti aiškiai suformuluoti ir veiksmingi EGL neužkrėstos teritorijos statuso oficialaus pripažinimo, išlaikymo, sustabdymo ir sugrąžinimo principai ir kriterijai. Daugelis valstybių narių sėkmingai taikė tas taisykles įgyvendinant ankstesnes EGL likvidavimo programas. Tos taisyklės buvo peržiūrėtos, remiantis Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu, ir įtrauktos į šį reglamentą;

(42)

kai valstybės narės ar zonos yra jau keletą metų neužkrėstos EGL, taigi yra pasiekta stabili gyvūnų sveikatos būklė be EGL, turėtų būti ir toliau įrodoma, kad šios infekcijos nėra. Rizika grindžiama priežiūra yra tinkama priemonė, kuria užtikrinamas ankstyvas šios ligos nustatymas tuo atveju, jeigu ji atsinaujina, ir patvirtinama, kad teritorija nėra užkrėsta EGL. Todėl valstybės narės turėtų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos nustatyti tinkamą priežiūros sistemą;

(43)

į Sąjungos taisykles, galiojusias iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, buvo įtraukta papildomų Sąjungos vidaus prekybos kiaulėmis garantijų, taikytų dėl Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcijos. Kelios valstybės narės sėkmingai taikė tas taisykles ir likvidavo ALV infekciją savo teritorijoje laikomų kiaulių populiacijoje. Pagal šiame reglamente nustatytą ALV infekcijos likvidavimo strategiją atsižvelgiama į Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą ir į kriterijus, kuriais vadovaujantis buvo sėkmingai likviduojama ALV infekcija;

(44)

šio reglamento taisyklės dėl infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito (IGR/IPV) yra nustatytos remiantis Komisijos sprendimu 2004/558/EB (9) su nuostatomis dėl papildomų Bendrijos vidaus prekybos galvijais garantijų. Jos apima reikalavimus, pagal kuriuos įgyjamas, išlaikomas ir sugrąžinamas 1 tipo galvijų herpeso virusu (GHV-1) neužkrėstos teritorijos statusas ūkio lygmeniu. Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse nustatytus standartus ir į EFSA mokslinę nuomonę (10);

(45)

iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusiose Sąjungos taisyklėse nebuvo nuostatų dėl galvijų virusinės diarėjos (GVD), išskyrus su prekyba genetinės medžiagos produktais susijusias nuostatas. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 GVD dabar įtraukta į sąrašą kaip C kategorijos liga, kurios likvidavimas yra pasirenkamas. Todėl šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl GVD likvidavimo programų ir dėl šia liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ir išlaikymo;

(46)

Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse nėra skyriaus dėl GVD, jame taip pat nenustatyti neužkrėtimo GVD ir susijusio gyvūnų perkėlimo kriterijai. Tačiau skyrius dėl GVD įtrauktas į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovą. Į tuos diagnostikos standartus atsižvelgta rengiant šio reglamento nuostatas dėl GVD;

(47)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pasiutligės viruso infekcija įtraukta į sąrašą kaip B kategorijos liga. Todėl šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl pasiutligės viruso infekcijos privalomų likvidavimo programų ir dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ir išlaikymo;

(48)

pagrindinis pasiutligės viruso infekcijos židinys Europos Sąjungoje yra laukinės lapės. Todėl tikslinga, kad likvidavimo programose nustatytos priemonės būtų skirtos visų pirma laukinių lapių populiacijai. Tačiau visų kitų rūšių žinduoliai taip pat yra imlūs šiai ligai, ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 dėl šios ligos į sąrašą įtraukta daug kitų gyvūnų rūšių. Kai kyla rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai, kompetentingos institucijos turėtų likvidavimo programose skirti dėmesio ir kitoms gyvūnų populiacijoms;

(49)

pagal pasiutligės infekcijos likvidavimo programas ligos kontrolės strategija visų pirma grindžiama atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos vakcinavimu, papildomai vykdant ir kitą svarbią veiklą, tokią kaip priežiūra, ligos kontrolės priemonių įgyvendinimas, gyvūnų augintinių judėjimo kontrolė ir vakcinavimo veiksmingumo stebėsena. Kadangi vakcinavimo nuostatos yra labai techninio pobūdžio, jos pateiktos priede;

(50)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija (toliau – MLV infekcija) įtraukta į sąrašą kaip C kategorijos liga, kuriai taikoma pasirenkama likvidavimo programa. Tai reiškia, kad keičiama politika dėl šios ligos, nes iki šio reglamento taikytoje Tarybos direktyvoje 2000/75/EB (11) buvo numatytas jos likvidavimas nedelsiant. Šiame reglamente nustatomos naujos nuostatos atsižvelgiant į naują šios ligos statusą;

(51)

dėl MLV infekcijos taikoma ligos kontrolės strategija visų pirma grindžiama atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos vakcinavimu, papildomai vykdant ir kitą veiklą, tokią kaip priežiūra, ligos kontrolės priemonių įgyvendinimas, gyvūnų perkėlimo ir genetinės medžiagos produktų vežimo kontrolė ir sąlyčio su užkrato pernešėjais mažinimas;

(52)

EFSA savo nuomonėje (12) dėl kontrolės, priežiūros ir gyvūnų perkėlimo MLV infekcijos atveju nurodė, kad, siekiant sėkmingo likvidavimo, turėtų būti ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį vakcinuojama bent 95 % šiai ligai imlių galvijų ir avių. Todėl tikimasi, kad vakcinavimo kampanija bus įtraukta į MLV infekcijos likvidavimo programas, nors šio reglamento nuostatomis turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes;

(53)

valstybė narė arba jos zona, kuri nėra užkrėsta MLV arba kurioje įgyvendinama MLV infekcijos likvidavimo programa, turėtų būti apsaugota nuo bet kurių serologinių tipų MLV patekimo į ją perkeliant laikomus gyvūnus arba vežant genetinės medžiagos produktus. Todėl į likvidavimo programų nuostatas turėtų būti įtraukti reikalavimai dėl laikomų gyvūnų perkėlimo arba genetinės medžiagos produktų įvežimo į valstybes nares arba jų zonas, kurios neužkrėstos MLV arba kuriose įgyvendinama MLV infekcijos likvidavimo programa. Tas pats turėtų būti įtraukta ir į liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo kriterijus. Tie patys principai turėtų būti taikomi perkeliant gyvūnus per valstybes nares arba jų zonas, kurios neužkrėstos MLV, arba pagal MLV infekcijos likvidavimo programą;

(54)

be to, kadangi vietoje gali susiklostyti įvairių aplinkybių, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę leisti perkelti gyvūnus ar įvežti genetinės medžiagos produktus taikant ad hoc reikalavimus, jei dėl tokio perkėlimo ar įvežimo nekyla grėsmės sveikatos būklei paskirties vietoje. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti reikalavimus ir sąlygas, pagal kuriuos toks perkėlimas arba įvežimas gali būti leidžiamas. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į gyvūnų arba genetinės medžiagos produktų būklę nepriklausomai nuo jų kilmės valstybės narės ar zonos;

(55)

vandens gyvūnų B ar C kategorijos ligos likvidavimo programoje turėtų būti atsižvelgiama į priežiūros reikalavimų, reikalingų liga neužkrėstos teritorijos statusui įgyti ir išlaikyti, pobūdį, į duomenis apie teritoriją ir gyvūnų populiaciją, kuriai skirta programa, taip pat į tarpinius ir galutinius programos tikslus. Į likvidavimo programą turėtų būti įtrauktos kontrolės priemonės, įgyvendinamos užkrėstuose vandens gyvūnų ūkiuose;

(56)

vandens gyvūnų ligų likvidavimo programoje turėtų būti numatyti tarpiniai ir galutiniai tikslai, pagal kuriuos bus vertinama pažanga siekiant liga neužkrėstos teritorijos statuso. Kai tinka, siekiant tų tikslų turėtų būti atsižvelgiama į laukinių gyvūnų keliamą riziką sėkmingam likvidavimo programos įgyvendinimui. Visų pirma, nustatant tarpinius ir galutinius programos tikslus, reikėtų atsižvelgti į bet kokią tikimybę, kad gali būti nesilaikoma siūlomo 6 metų taikymo laikotarpio;

(57)

vandens gyvūnų atveju į ligos likvidavimo programą įtraukiamą gyvūnų populiaciją sudaro rūšys, įtrauktos į Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktą sąrašą. Tačiau kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę į programą neįtraukti tų gyvūnų rūšių, kurios įtrauktos į užkrato pernešėjų Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 pateiktą sąrašą, jeigu ji atlieka rizikos vertinimą, kuriuo remiantis tų gyvūnų keliama rizika laikoma nedidele;

(58)

kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę įtraukti papildomas vandens gyvūnų populiacijas, kai su tais gyvūnais siejama rizika sveikatos būklei yra didelė. Ji taip pat turėtų galėti neįtraukti į likvidavimo programą tam tikrų nedidelės rizikos ūkių, jeigu tai, kad jie neįtraukti, netrukdo sėkmingai baigti įgyvendinti programą;

(59)

kai valstybė narė nusprendžia dalyvauti C kategorijos ligos likvidavimo programoje, veiklos vykdytojai privalo laikytis į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimo sąlygų, pranešti apie įtariamas į sąrašą įtrauktas ligas, laikytis ligos kontrolės priemonių, kai liga įtariama arba patvirtinama, ir imtis bet kokių kitų priemonių, kurių gali reikalauti kompetentinga institucija, įskaitant vakcinavimą;

(60)

kai įtariamas ar patvirtinamas į sąrašą įtrauktos vandens gyvūnų ligos atvejis valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, kuri turi neužkrėstos teritorijos statusą arba kuriai taikoma ligos likvidavimo programa, kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų tos ligos kontrolės priemonių. Todėl tos taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Jos apima apribojimų taikymo zonos nustatymą, kai patvirtinamas į sąrašą įtrauktos ligos atvejis ūkyje, dalyvaujančiame likvidavimo programoje, arba ūkyje, paskelbtame liga neužkrėsta teritorija. Tai taip pat apima būtiniausius reikalavimus, taikomus nustatant apribojimų taikymo zonos geografines ribas, ir įtakos tam turinčius veiksnius;

(61)

po į sąrašą įtrauktos vandens gyvūnų ligos patvirtinimo valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, kuri turi neužkrėstos teritorijos statusą arba kuriai taikoma ligos likvidavimo programa, kompetentinga institucija vykdo griežtą kontrolę užkrėstuose ūkiuose ir kituose apribojimų taikymo zonoje esančiuose ūkiuose. Šiame reglamente nustatytas tos kontrolės pobūdis ir kompetentingos institucijos taikomų perkėlimo arba vežimo reikalavimų lankstumas. Reikalavimai gali būti lanksčiai taikomi tik tokiomis aplinkybėmis, kai nekyla pavojaus vandens gyvūnų sveikatos būklei paskirties ūkyje arba pakeliui į paskirties vietą;

(62)

kai ūkyje kyla vandens gyvūnų ligos protrūkis ir ūkis tęsia arba pradeda įgyvendinti jos likvidavimo programą, svarbu pašalinti vandens gyvūnus, kurie yra negyvi, gaištantys arba kuriems pasireiškia klinikinių ligos požymių, per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (13). Taip galima sėkmingai kontroliuoti ligą;

(63)

Gyvūnų sveikatos teisės akte reikalaujama, kad Komisija parengtų išsamias liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms taisykles. Šios taisyklės turėtų apimti dėl konkrečių ligų taikomus kriterijus, kuriais įrodoma, kad atitinkamos ligos nėra tikslinėje gyvūnų populiacijoje, ir bendruosius kriterijus, kuriais padedama veiksmingai kontroliuoti tikslinės gyvūnų populiacijos sveikatos būklę;

(64)

bendrieji kriterijai apima teritorinę taikymo sritį, priežiūrą, biologinį saugumą, ligų kontrolės priemones ir nuoseklų kitų Gyvūnų sveikatos teisės akte nustatytų taisyklių dėl ūkių registravimo ir patvirtinimo, gyvūnų atsekamumo ir perkėlimo reikalavimų įgyvendinimą;

(65)

šiame reglamente nustatomi kriterijai dėl konkrečių ligų, grindžiami tuo, kad nėra į sąrašą įtrauktų gyvūnų rūšių arba ligos sukėlėjas ar užkrato pernešėjas nesugeba išgyventi. Šie kriterijai turėtų būti nustatyti lanksčiai, kad kompetentinga institucija galėtų pagrįsti liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimą konkrečiomis aplinkybėmis. Todėl šiame reglamente nustatomi bendrieji reikalavimai dėl to, kokiu pagrindu valstybės narės gali prašyti suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą visai jų teritorijai ar tam tikrai zonai arba, akvakultūros gyvūnų atveju, laikymo vietoms;

(66)

šiame reglamente nustatomi kriterijai dėl konkrečių ligų remiantis likvidavimo programos rezultatu ir ankstesniais priežiūros duomenimis. Šie kriterijai grindžiami priežiūros rezultatais, ligos patekimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir vakcinų naudojimo sąlygomis;

(67)

šie kriterijai dėl jų techninio pobūdžio nustatomi prieduose ir grupuojami pagal konkrečią ligą kartu su liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo kriterijais;

(68)

tikslinga šiame reglamente nustatyti atnaujintus reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ir išlaikymo, atsižvelgiant į Sąjungos taisykles, galiojusias iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, taip pat į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą ir Vandens gyvūnų sveikatos kodeksą, o kai nėra ankstesnių nuostatų – į turimus patikimiausius mokslinius įrodymus;

(69)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 užsikrėtimas varoze (Varroa spp.) įtrauktas į sąrašą kaip C kategorijos liga, kurios likvidavimas yra pasirenkamas. Šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso pasiekimo ir išlaikymo;

(70)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 Niukaslo ligos viruso infekcija įtraukta į sąrašą kaip A kategorijos liga, kurios likvidavimo priemonių turi būti imamasi nedelsiant. Todėl šiame reglamente nėra nuostatų dėl Niukaslo ligos viruso infekcijos likvidavimo programos. Tačiau kompetentinga institucija turėtų gebėti suteikti teritorijos, neužkrėstos Niukaslo ligos viruso infekcija nevakcinuojant gyvūnų statusą, remdamasi istoriniais ir priežiūros duomenimis;

(71)

vandens gyvūnų laikymo vietos gali būti dviejų skirtingų tipų. Nepriklausomose laikymo vietose veikla vykdoma griežtai nustatytomis sąlygomis, kuriomis užtikrinamas nepriklausomumas nuo aplinkinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės. Kita vertus, priklausomoms laikymo vietoms turi įtakos aplinkinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklė, todėl jose veikla vykdoma lankstesnėmis sąlygomis. Tačiau priklausomos laikymo vietos nustatomos tik tada, kai kompetentinga institucija įvertina įvairius epizootinius veiksnius ir imamasi bet kokių reikalingų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligai patekti į tą laikymo vietą;

(72)

vandens gyvūnų atveju, atsižvelgiant į mažesnę su atskirais nuo aplinkinių vandens telkinių nepriklausomais ūkiais siejamą riziką, šiame reglamente nustatomos specialios nuostatos, taikomos nepriklausomoms laikymo vietoms, kai jose pirmą kartą pradedama akvakultūros veikla arba kai akvakultūros veikla jose atnaujinama po gamybos pertraukos. Tokiais atvejais, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, liga neužkrėstos teritorijos statusas turėtų būti paskelbiamas iškart. Taip pat pateikiamos nuostatos, taikomos nepriklausomoms laikymo vietoms kilus ligos protrūkiui. Siekiant užtikrinti, kad tokie ligų protrūkiai būtų sėkmingai įveikiami valant, dezinfekuojant ir paliekant vasarinimui ūkius po gyvūnų sunaikinimo, prieš paskelbiant liga neužkrėstos teritorijos statusą turėtų būti ištirtas gyvūnų, naudojamų populiacijai atkurti toje laikymo vietoje, mėginys;

(73)

kai liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų nebesilaikoma, nes įtariama arba patvirtinama liga, kompetentinga institucija turėtų taikyti ligos kontrolės priemones. Tos priemonės turėtų būti taikomos įvairiuose ligos kontrolės etapuose nuo tada, kai įtariamas ligos protrūkis, iki to ligos atvejo pašalinimo ir liga neužkrėstos teritorijos statuso sugrąžinimo;

(74)

jeigu kompetentinga institucija nustato, kad pažeistos būtinos sąlygos dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, reikėtų imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę laikinai sustabdyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, kai pažeidimą vis dar įmanoma sėkmingai ištaisyti, kad Komisija neatšauktų liga neužkrėstos teritorijos statuso;

(75)

kai valstybė narė nori suteikti tam tikra į sąrašą įtraukta vandens gyvūnų liga neužkrėstos teritorijos statusą visai savo teritorijai arba zonai, sudarančiai daugiau kaip 75 % jos teritorijos arba bendrai su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, ji prašo Komisijos patvirtinimo. Visais kitais atvejais laikomasi šio statuso savarankiško paskelbimo sistemos;

(76)

zonų ir laikymo vietų, dėl kurių nereikia Komisijos patvirtinimo, savarankiškas paskelbimas vandens gyvūnų ligomis neužkrėsta teritorija atliekamas pagal sistemą, kuri sukurta siekiant šio proceso skaidrumo ir pagal kurią valstybės narės galės liga neužkrėstos teritorijos statusą paskelbti lengviau ir galbūt greičiau. Visas šis procesas bus atliekamas elektroninėmis priemonėmis, nebent kita valstybė narė arba Komisija išreikštų susirūpinimą dėl dalykų, kurių tinkamai išspręsti nepavyksta. Tokiu atveju neužkrėstos teritorijos paskelbimas bus perduotas svarstyti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(77)

šiame reglamente pateiktos nuostatos dėl valstybių narių arba jų zonų liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo. Šios taisyklės gali skirtis nuo taisyklių, galiojusių iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Reikalingos tinkamos pereinamojo laikotarpio taisyklės, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo pagal esamą tvarką prie naujų reikalavimų;

(78)

siekiant vienodai taikyti Sąjungos teisės aktus dėl priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso ir užtikrinti jų aiškumą bei skaidrumą, Komisijos sprendimas 2000/428/EB (14), Komisijos sprendimas 2002/106/EB (15), Komisijos sprendimas 2003/422/EB (16), Komisijos sprendimas 2006/437/EB (17), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 (18), Komisijos sprendimas 2008/896/EB (19) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1554 (20) turėtų būti panaikinti šiuo reglamentu;

(79)

Gyvūnų sveikatos teisės aktas taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d. Todėl šiame reglamente nustatytos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos nuo tos dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu papildomos Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga sausumos, vandens ir kiti gyvūnai, priežiūros, likvidavimo programų ir jomis neužkrėstos teritorijos statuso.

2.   Šio reglamento II dalies 1 skyriuje nustatomos taisyklės dėl ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje, ir naujų ligų, kaip apibrėžta to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, priežiūros, susijusios su:

a)

priežiūros planavimu, įskaitant tikslinę gyvūnų populiaciją ir diagnostikos metodus;

b)

ligos patvirtinimu ir jos atvejo apibrėžtimi;

c)

Sąjungos priežiūros programomis.

3.   Šio reglamento II dalies 2 skyriuje nustatomos taisyklės dėl sausumos gyvūnų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, likvidavimo programų, susijusios su:

a)

ligos kontrolės strategija, atitinkama teritorija, gyvūnų populiacijomis, tikslais ir taikymo laikotarpiu;

b)

veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigomis;

c)

ligos kontrolės priemonėmis, taikomomis įtarus ir patvirtinus ligą.

4.   Šio reglamento II dalies 3 skyriuje nustatomos taisyklės dėl vandens gyvūnų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, likvidavimo programų, susijusios su:

a)

ligos kontrolės strategija, atitinkama teritorija, gyvūnų populiacijomis, tikslais ir taikymo laikotarpiu;

b)

veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų pareigomis;

c)

ligos kontrolės priemonėmis, taikomomis įtarus ir patvirtinus ligą.

5.   Šio reglamento II dalies 4 skyriuje nustatomos taisyklės dėl tam tikromis Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sausumos ir vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statuso, susijusios su:

a)

kriterijais, pagal kuriuos patvirtinamas valstybių narių ir zonų liga neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

kriterijais, pagal kuriuos patvirtinamas akvakultūros gyvūnų laikymo vietų liga neužkrėstos teritorijos statusas;

c)

kriterijais, pagal kuriuos išlaikomas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

d)

liga neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymu, atšaukimu ir sugrąžinimu.

6.   Šio reglamento III dalyje nustatomos pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos dėl:

a)

liga neužkrėstos teritorijos statuso, suteikiamo valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, kurios buvo pripažintos neužkrėstos ligomis pagal iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusius teisės aktus, patvirtinimo;

b)

valstybėms narėms, zonoms ir laikymo vietoms, turėjusioms patvirtintą likvidavimo arba priežiūros programą pagal iki šio reglamento taikymo pradžios dienos galiojusius teisės aktus, skirtų likvidavimo programų patvirtinimo.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

E kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios reikia vykdyti priežiūrą Sąjungoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies e punkte;

2)

tikslinė gyvūnų populiacija – į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacija, apibrėžiama pagal gyvūnų rūšis ir, kai tinka, pagal kategorijas, svarbi priežiūros veiklai, likvidavimo programoms arba konkrečia liga neužkrėstos teritorijos statusui;

3)

papildoma gyvūnų populiacija – laikomų arba laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacija, kuriai taikomos pasirenkamos prevencijos, priežiūros ir ligų kontrolės priemonės, reikalingos tos tikslinės gyvūnų populiacijos neužkrėtimo liga statusui pasiekti arba išlaikyti;

4)

A kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, kurios atvejų Sąjungoje paprastai nepasitaiko ir kurią vos tik nustačius būtina nedelsiant imtis likvidavimo priemonių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a punkte;

5)

B kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, kuri turi būti kontroliuojama visose valstybėse narėse, siekiant ją išnaikinti visoje Sąjungoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies b punkte;

6)

C kategorijos liga – į sąrašą įtraukta liga, kuri yra aktuali kai kurioms valstybėms narėms ir dėl kurios reikia imtis priemonių, kad ji neplistų į oficialiai liga neužkrėstas Sąjungos dalis arba į tas Sąjungos dalis, kuriose įgyvendinamos atitinkamos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo programos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies c punkte;

7)

galvijas arba galvijų rūšies gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Bison, Bos (įskaitant Bos, Bibos, Novibos, Poephagus pogenčius) ir Bubalus (įskaitant Anoa pogentį) gentims, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

8)

avis (avinas) arba avių rūšies gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Ovis genčiai, ir sukryžmintų šios rūšies gyvūnų palikuonis;

9)

ožka (ožys) arba arbaožkų pošeimio gyvūnas – kanopinis gyvūnas, priklausantis Capra genčiai, ir sukryžmintų šio pošeimio gyvūnų palikuonis;

10)

keliaujantis cirkas – keliaujantis pasirodymas arba mugė, į kuriuos įtraukiami gyvūnai ir kurie ketina vykti į kitą valstybę narę;

11)

pasirodymas su gyvūnais – pasirodymai, mugės ar cirko dalis, į kuriuos įtraukiami gyvūnai;

12)

kiaulė (kuilys) arba kiaulių porūšio gyvūnas – Suidae šeimos, įtrauktos į Reglamento (ES) 2016/429 III priede pateiktą sąrašą, kanopinis gyvūnas;

13)

transporto priemonė – kelių arba geležinkelių transporto priemonė, laivas ar orlaivis;

14)

šuo – laikomas Canis lupus rūšies gyvūnas;

15)

katė – laikomas Felis silvestris rūšies gyvūnas;

16)

šeškas – laikomas Mustela putorius furo rūšies gyvūnas;

17)

sezoniškai MLV infekcija neužkrėsta teritorija – visa valstybės narės teritorija arba jos zona, kuriai kompetentinga institucija suteikė laikiną mėlynojo liežuvio viruso (1–24 serologinių tipų) infekcija (toliau – MLV infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą pagal 40 straipsnio 3 dalį, remiantis laikotarpiu be užkrato pernešėjų ir įrodžius, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai neužkrėsti ta liga;

18)

nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis – nuo Culicoides genties mašalų antpuolių tinkamomis fizinėmis ir valdymo priemonėmis saugoma visa ūkio infrastruktūra arba jos dalis, kurioms pagal 44 straipsnį kompetentinga institucija suteikė nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą;

19)

skiaurinis laivas – akvakultūros pramonėje naudojamas laivas, kuriame yra talpykla arba rezervuaras gyvoms žuvims laikyti ir plukdyti vandenyje;

20)

vasarinimas – ligos valdymo tikslais atliekamas veiksmas, kai iš ūkio pašalinami į sąrašą įtrauktų rūšių akvakultūros gyvūnai ir, kai įmanoma, vanduo;

21)

tinkamumo laikotarpis – laikotarpis prieš tai, kai kompetentinga institucija pateikia prašymą suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą, arba, kai tinka, prieš tai, kai elektroninėmis priemonėmis atliekamas preliminarus liga neužkrėstos teritorijos statuso paskelbimas, nurodytas 83 straipsnio 1 dalies a punkte;

22)

į sąrašą neįtraukta rūšis – gyvūnų rūšis arba gyvūnų rūšių grupė, neįtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priede pateiktą sąrašą dėl konkrečios ligos;

23)

paukščių pulkas – būrys vienodos sveikatos būklės naminių paukščių arba nelaisvėje laikomų paukščių, kurie laikomi tose pačiose patalpose arba aptvare ir sudaro vieną epizootinį vienetą; patalpose laikomų naminių paukščių atveju tai yra visi toje pačioje erdvėje esantys paukščiai;

24)

DIVA vakcinacija (diferencinė užkrėstų ir vakcinuotų gyvūnų vakcinacija) – vakcinacija naudojant vakciną, kuri, taikant tinkamą serologinės diagnostikos metodą, leidžia nustatyti užsikrėtusius gyvūnus vakcinuotų gyvūnų populiacijoje;

25)

DIVA vakcina vakcinuoti gyvūnai – gyvūnai, kurie vakcinuoti DIVA vakcina nustatyta tvarka;

26)

patvirtintas genetinės medžiagos produktų ūkis – spermos surinkimo centras, embrionų surinkimo grupė, embrionų gamybos grupė, genetinės medžiagos produktų paruošimo ūkis arba genetinės medžiagos produktų saugojimo centras, patvirtintas pagal Reglamento (ES) 2016/429 97 straipsnio 1 dalį;

27)

sperma – ejakuliacijos metu išsiskirianti gyvūno arba gyvūnų sėkla; ji gali būti nepakeista, paruošta arba atskiesta;

28)

oocitai – ootidogenezės stadijų haploidai, įskaitant antrinius oocitus ir kiaušialąstes;

29)

embrionas – pradinės vystymosi stadijos gyvūnas, kurį galima perkelti patelei recipientei;

30)

laikotarpis be užkrato pernešėjų – apibrėžtoje teritorijoje pagal V priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnį nustatytas Culicoides vabzdžių neaktyvumo laikotarpis;

31)

naminės bitės – Apis mellifera rūšies vabzdžiai;

32)

veisliniai naminiai paukščiai – ne jaunesni nei 72 valandų naminiai paukščiai, auginami periniams kiaušiniams dėti;

33)

atrankinė metinė priežiūra – priežiūra, sudaryta iš vieno arba kelių tikslinės gyvūnų populiacijos tyrimų, kurie organizuojami per atitinkamus metus ir per kuriuos atrenkant vienetus tyrimui taikomi tikimybinės atrankos metodai.

II DALIS

PRIEŽIŪRA, LIKVIDAVIMO PROGRAMOS IR LIGA NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSAS

1 SKYRIUS

Priežiūra

1 skirsnis

Priežiūros planavimas, tikslinė gyvūnų populiacija ir diagnostikos metodai

3 straipsnis

Priežiūros planavimas

1.   Kompetentinga institucija planuoja į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga sausumos gyvūnai ir kiti gyvūnai, priežiūrą atsižvelgdama į:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus remiantis:

i)

pranešimu, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 18 straipsnio 1 dalyje;

ii)

tinkamu veterinariniu tyrimu, atliekamu dėl padidėjusio gaištamumo ir kitų sunkių ligų požymių arba dėl to, kad be aiškios priežasties labai sumažėja produktyvumo lygiai;

iii)

kompetentingos institucijos tyrimu, atliekamu įtariant E kategorijos ligą arba, jei tinka, naują ligą;

iv)

priežiūros tiksline gyvūnų populiacija, kaip numatyta 4 straipsnyje;

v)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos indėliu, kaip numatyta 7 straipsnyje;

b)

konkrečius priežiūros reikalavimus:

i)

Sąjungos priežiūros programoje;

ii)

pagal privalomas arba pasirenkamas likvidavimo programas;

iii)

dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso įrodymo ir išlaikymo;

iv)

pagal ligų kontrolės priemones;

v)

vykdant tam tikrų ūkių patvirtinimą;

vi)

dėl sausumos gyvūnų perkėlimo Sąjungoje arba jų įvežimo į Sąjungą.

2.   Kompetentinga institucija planuoja į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų, kuriomis serga vandens gyvūnai, priežiūrą atsižvelgdama į:

a)

bendruosius priežiūros reikalavimus remiantis:

i)

pranešimu, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/429 18 straipsnio 1 dalyje;

ii)

tinkamu veterinariniu tyrimu, atliekamu dėl padidėjusio gaištamumo ir kitų sunkių ligų požymių arba dėl to, kad be aiškios priežasties labai sumažėja produktyvumo lygiai;

iii)

kompetentingos institucijos tyrimu, atliekamu įtariant E kategorijos ligą arba, jei tinka, naują ligą;

iv)

priežiūros tiksline gyvūnų populiacija, kaip numatyta 4 straipsnyje;

v)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos indėliu, kaip numatyta 7 straipsnyje;

vi)

ligų kontrolės priemonėmis;

b)

konkrečius priežiūros reikalavimus:

i)

pagal rizika grindžiamos priežiūros sistemą, nustatytą VI priedo I dalies 1 skyriuje, apimančią klasifikavimą pagal riziką ir reguliarius gyvūnų sveikatos patikrinimus, kaip numatyta VI priedo I dalies 2 ir 3 skyriuose;

ii)

pagal likvidavimo programas, numatytas VI priedo II dalies 1–6 skyriuose;

iii)

dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso įrodymo ir išlaikymo;

iv)

siekiant pagal VI priedo III dalies 1–6 skyriuose numatytas priežiūros programas įrodyti, kad ūkiai, kurie nedalyvauja ii papunktyje nurodytoje likvidavimo programoje arba nėra įgiję iii papunktyje nurodyto liga neužkrėstos teritorijos statuso, nėra užkrėsti;

v)

dėl vandens gyvūnų perkėlimo Sąjungoje arba įvežimo į Sąjungą.

4 straipsnis

Tikslinė gyvūnų populiacija

1.   Kompetentinga institucija nustato tikslinę gyvūnų populiaciją vykdant 3 straipsnyje nurodytą priežiūrą dėl kiekvienos į sąrašą įtrauktos ligos ir, kai tinka, dėl kiekvienos naujos ligos, ir į ją įtraukiami:

a)

laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai;

b)

laukiniai į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, jeigu:

i)

jiems taikoma Sąjungos priežiūros programa, arba privaloma ar pasirenkama likvidavimo programa, arba priežiūra, reikalinga, kad būtų suteiktas arba išlaikytas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

ii)

kompetentinga institucija mano, kad jie kelia riziką ir gali pakenkti kitų rūšių gyvūnų sveikatos būklei kurioje nors valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, arba

iii)

priežiūra yra reikalinga siekiant įvertinti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus dėl jų įvežimo į Sąjungą arba perkėlimo Sąjungoje.

2.   Siekiant užtikrinti naujos ligos, kuria serga kitų, 1 dalies a punkte nenurodytų rūšių gyvūnai, ankstyvą nustatymą, kompetentinga institucija į tikslinę gyvūnų populiaciją įtraukia tų rūšių, kurios neįtrauktos į sąrašą dėl atitinkamos į sąrašą įtrauktos ligos, laikomus gyvūnus, jei taikomi šie kriterijai:

a)

tie gyvūnai perkeliami į kitoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje esančius ūkius;

b)

dėl gyvūnų skaičiaus ar jų perkėlimo dažnio kompetentinga institucija mano, kad tie gyvūnai kelia riziką ir gali pakenkti kitų gyvūnų, laikomų kitoje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, sveikatos būklei, jeigu pasireikštų tos rūšies gyvūnų liga.

5 straipsnis

Tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų neįtraukimas į tikslinę gyvūnų populiaciją

1.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali apriboti ligos, kuri nėra A kategorijos liga, priežiūros tikslinę gyvūnų populiaciją, kad į ją būtų įtraukti tik tų kategorijų laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, kuriems dėl tos ligos taikoma:

a)

Sąjungos priežiūros programos;

b)

privalomos ar pasirenkamos likvidavimo programos arba priežiūra, reikalinga, kad būtų suteiktas ar išlaikytas liga neužkrėstos teritorijos statusas, arba

c)

priežiūra grindžiami gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi dėl jų perkėlimo Sąjungoje arba įvežimo į Sąjungą.

2.   1 dalyje nurodytos laikomų gyvūnų kategorijos gali būti nustatomos pagal gyvūnų amžių, lytį, vietą ir gamybos rūšį.

6 straipsnis

Diagnostikos metodai

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad mėginių ėmimas, naudojamos technologijos, priežiūros tikslais taikomų diagnostikos metodų tinkamumo patvirtinimas ir rezultatų aiškinimas atitiktų:

a)

konkrečius teisės aktus, priimtus pagal Reglamentą (ES) 2016/429, ir atitinkamus Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir Komisijos interneto svetainėse pateiktus duomenis ir gaires;

b)

kai to neapima a punkte nurodyti teisės aktai, duomenys ir gairės – mėginių ėmimą, naudojamas technologijas, diagnostikos metodų tinkamumo patvirtinimą ir rezultatų aiškinimą, kaip nustatyta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (21) su pakeitimais arba OIE Vandens gyvūnų diagnostinių tyrimų vadove (22) su pakeitimais;

c)

kai to neapima šios dalies a ir b punktai – Reglamento (ES) 2017/625 34 straipsnio 2 dalies b punkte ir 34 straipsnio 3 dalyje nustatytus metodus.

2.   Diagnostikos metodai, taikomi siekiant suteikti ir išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, yra nustatyti:

a)

dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) – III priedo 1 skirsnyje;

b)

dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso (Mycobacterium bovis, M. caprae ir M. tuberculosis) infekcijos – III priedo 2 skirsnyje;

c)

dėl enzootinės galvijų leukozės (EGL) – III priedo 3 skirsnyje;

d)

dėl infekcinio galvijų rinotracheito ir (arba) infekcinio pustulinio vulvovaginito (IGR/IPV) – III priedo 4 skirsnyje;

e)

dėl Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcijos – III priedo 5 skirsnyje;

f)

dėl galvijų virusinės diarėjos (GVD) – III priedo 6 skirsnyje;

g)

dėl virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) – VI priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

h)

dėl infekcinės hematopoetinės nekrozės (IHN) – VI priedo II dalies 1 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

i)

dėl infekcinės lašišų anemijos viruso, turinčio didelio polimorfiškumo srities deleciją (ILAV, turintis DPS deleciją), infekcijos – VI priedo II dalies 2 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

j)

dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos) – VI priedo II dalies 3 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

k)

dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos) – VI priedo II dalies 4 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

l)

dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos) – VI priedo II dalies 5 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte;

m)

dėl baltmės sindromo viruso (BSV) infekcijos – VI priedo II dalies 6 skyriaus 5 skirsnio 2 punkte.

7 straipsnis

Oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos indėlis į gyvūnų sveikatos priežiūrą

1.   Kompetentinga institucija, jei tinka, į šio reglamento 3 straipsnyje nurodytą priežiūros planavimą įtraukia oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2017/625 2 straipsnyje, rezultatus. Ši oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla apima:

a)

tikrinimus prieš skerdimą ir po skerdimo;

b)

tikrinimus pasienio kontrolės postuose;

c)

oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą rinkose ir vykdant surinkimo operacijas;

d)

oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vežant gyvus gyvūnus;

e)

su visuomenės sveikata susijusius tikrinimus ir mėginių ėmimą ūkiuose;

f)

bet kokią kitą oficialią kontrolę, kurią vykdant tikrinami arba tiriami ūkiai, gyvūnai arba mėginiai.

2.   Kai, vykdant 1 dalyje nurodytą oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą, kompetentinga institucija įtaria į sąrašą įtrauktą ligą arba naują ligą, ji užtikrina, kad apie tai būtų informuotos visos atitinkamos institucijos. Tai daroma:

a)

A kategorijos ligos arba naujos ligos atveju – iškart;

b)

dėl kitų ligų – nedelsiant.

2 skirsnis

Ligų patvirtinimas ir jų atvejų apibrėžtys

8 straipsnis

Kriterijai, pagal kuriuos oficialiai patvirtinamos į sąrašą įtrauktos ligos, išskyrus A kategorijos ligas, ir tam tikros naujos ligos, bei vėliau patvirtinami jų protrūkiai

1.   Įtariant į sąrašą įtrauktas ligas, išskyrus A kategorijos ligas, arba naują ligą, kompetentinga institucija atlieka tyrimą, kuriuo patvirtinamas arba paneigiamas atitinkamos ligos atvejis, kai:

a)

reikia nustatyti sveikatos būklę toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, arba

b)

reikia rinkti būtiną informaciją apie ligos pasireiškimą bet kuriuo iš šių tikslų:

i)

siekiant įgyvendinti gyvūnų arba žmonių sveikatos apsaugos priemones;

ii)

siekiant įgyvendinti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus dėl gyvūnų perkėlimo ar produktų vežimo, arba

iii)

siekiant laikytis Sąjungos priežiūros programoje nustatytų reikalavimų.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina kurios nors iš 1 dalyje nurodytų ligų protrūkį, kai laiko gyvūną arba gyvūnų grupę patvirtintu tokios ligos atveju pagal 9 straipsnio 2 dalį.

9 straipsnis

Atvejų apibrėžtys

1.   Kompetentinga institucija laiko gyvūną ar gyvūnų grupę įtariamu į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos atveju, kai:

a)

atlikus klinikinius, post mortem arba laboratorinius tyrimus padaroma išvada, kad klinikiniai požymiai, post mortem arba histologiniai pokyčiai rodo tos ligos buvimą;

b)

taikant diagnostikos metodą gauti rezultatai rodo, kad ta liga gali būti nustatyta paimtame gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje, arba

c)

yra nustatytas epizootinis ryšys su patvirtintu ligos atveju.

2.   Kompetentinga institucija laiko gyvūną ar gyvūnų grupę patvirtintu į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje yra išskirtas ligos sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės, turinčių tai ligai būdingų klinikinių požymių arba epizootinį ryšį su įtariamu ar patvirtintu ligos atveju, mėginyje yra nustatytas specifinis tai ligai būdingas antigenas arba nukleorūgštis, susidarę ne dėl vakcinavimo, arba

c)

tiriant gyvūno arba gyvūnų grupės, turinčių klinikinių tai ligai būdingų požymių arba epizootinį ryšį su įtariamu ar patvirtintu ligos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gaunamas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinavimo.

3.   Konkrečių į sąrašą įtrauktų ligų įtariamo atvejo ir patvirtinto atvejo apibrėžtys dėl sausumos gyvūnų nustatytos I priede, o dėl vandens gyvūnų – VI priedo II dalies 1–6 skyrių 5 skirsnio 3 punkte.

4.   Kai nėra konkrečių ligų apibrėžčių, numatytų 3 dalyje, apibrėžiant į sąrašą įtrauktų ligų ir, jei tinka, naujų ligų įtariamą atvejį ir patvirtintą atvejį taikomi 1 ir 2 dalyse nustatyti kriterijai.

3 skirsnis

Sąjungos priežiūros programa

10 straipsnis

Sąjungos priežiūros programoms taikomi kriterijai ir jų turinys

1.   Dėl E kategorijos ligos įgyvendinama Sąjungos priežiūros programa pagal Reglamento (ES) 2016/429 28 straipsnį, jei ta liga atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

ji kelia ypač didelę grėsmę gyvūnų ir galbūt žmonių sveikatai visoje Sąjungos teritorijoje ir gali turėti sunkių ekonominių padarinių ūkininkų bendruomenei ir visai ekonomikai;

b)

gali keistis ligos pobūdis, ypač siejamas su rizika žmonių sveikatai ir gyvūnų sveikatai;

c)

yra ypač didelė grėsmė, kad liga į visą Sąjungos teritoriją arba jos dalį pateks per užkrėstus laukinius gyvūnus;

d)

ypač svarbu, vykdant priežiūrą, gauti reguliariai atnaujinamą informaciją apie ligos plitimo raidą ir jos sukėlėjo apibūdinimą, įvertinti tą riziką ir atitinkamai pritaikyti jos mažinimo priemones.

2.   Kompetentinga institucija dėl atitinkamos ligos įgyvendina Sąjungos priežiūros programas pagal II priede pateiktas nuostatas.

11 straipsnis

Informacija, kurią reikia įtraukti teikiant Sąjungos priežiūros programas ir atsiskaitant už jas

1.   Kompetentinga institucija, teikdama Sąjungos priežiūros programą, įtraukia bent šią informaciją:

a)

iki programos įgyvendinimo pradžios dienos buvusios ligos epizootinės padėties aprašymą ir ligos epizootinės raidos duomenis;

b)

tikslinę gyvūnų populiaciją, epizootinius vienetus ir zonas pagal tą programą;

c)

kompetentingos institucijos organizaciją, programos įgyvendinimo priežiūrą, oficialią kontrolę, vykdomą įgyvendinant programą, ir visų atitinkamų veiklos vykdytojų, veterinarijos specialistų, veterinarijos gydytojų, veterinarijos laboratorijų ir kitų susijusių fizinių ar juridinių asmenų vaidmenis;

d)

geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose bus įgyvendinama programa, aprašymą ir nustatytas jų ribas;

e)

pagal programą daromos pažangos vertinimo rodiklius;

f)

taikomus diagnostikos metodus, tiriamų mėginių skaičių, tyrimų dažnį ir mėginių ėmimo būdus;

g)

rizikos veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant rizika grindžiamą tikslinę priežiūrą.

2.   Kompetentinga institucija, atsiskaitydama už Sąjungos priežiūros programą, į tą ataskaitą įtraukia bent šią informaciją:

a)

įgyvendintų priemonių ir gautų rezultatų aprašymą remiantis 1 dalies b punkte ir d–f punktuose nurodyta informacija, taip pat

b)

rezultatus, gautus toliau stebint ligos epizootinę raidą įtariamu arba patvirtintu jos atveju.

2 SKYRIUS

Sausumos gyvūnų B ir C kategorijų ligų likvidavimo programos

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Ligos kontrolės strategija likviduojant sausumos gyvūnų B ir C kategorijų ligas

1.   Kompetentinga institucija, nustatydama privalomą B kategorijos ligos likvidavimo programą arba pasirenkamą C kategorijos ligos likvidavimo programą dėl sausumos gyvūnų ligų, tas programas pagrindžia ligos kontrolės strategija, pagal kurią dėl kiekvienos ligos nustatoma:

a)

likvidavimo programos apimama teritorija ir gyvūnų populiacija, kaip numatyta 13 straipsnio 1 dalyje;

b)

likvidavimo programos trukmė, kaip numatyta 15 straipsnyje, įskaitant jos galutinius ir tarpinius tikslus, kaip numatyta 14 straipsnyje;

c)

konkrečiai ligai taikomi reikalavimai, nustatyti:

i)

16–31 straipsniuose dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos), Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos, EGL, IGR/IPV, ALV infekcijos ir GVD;

ii)

32–36 straipsniuose dėl pasiutligės viruso infekcijos;

iii)

37–45 straipsniuose dėl MLV infekcijos.

2.   Kompetentinga institucija gali į likvidavimo programą įtraukti koordinuojamas priemones, taikomas prie jos bendrų sausumos ar pakrantės sienų su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis šalimis, kad būtų pasiekti programos tikslai, o rezultatai bus tvarūs.

Kai tokio koordinavimo nenumatoma, kompetentinga institucija, jeigu įmanoma, į likvidavimo programą įtraukia veiksmingas rizikos mažinimo priemones, įskaitant intensyvesnę priežiūrą.

13 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis ir gyvūnų populiacijos

1.   Kompetentinga institucija nustato likvidavimo programos taikymo sritį, įskaitant:

a)

apimamą teritoriją;

b)

tikslinę gyvūnų populiaciją ir, kai būtina, papildomas gyvūnų populiacijas.

2.   1 dalies a punkte nurodyta teritorija, kurią apima likvidavimo programa, yra:

a)

visa valstybės narės teritorija arba

b)

viena ar kelios zonos, jei kiekviena zona atitinka bent 2 000 km2 dydžio administracinį (-ius) vienetą (-us) ir apima bent vieną iš regionų, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2016/429 21 straipsnį.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentinga institucija gali nustatyti mažesnes negu 2 000 km2 zonas, atsižvelgdama į:

a)

tai, kad mažiausias teritorijos plotas nebūtų daug mažesnis nei 2 000 km2, arba

b)

natūralių kliūčių tai ligai, atsižvelgiant į tos ligos pobūdį, buvimą.

14 straipsnis

Galutiniai ir tarpiniai tikslai

1.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius galutinius tikslus, apimančius visus 72 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, taikomus dėl konkrečių ligų.

2.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius tarpinius metinius arba daugiamečius tikslus, kad būtų atsižvelgiama į pažangą siekiant galutinių tikslų. Šie tarpiniai tikslai apima:

a)

visus dėl konkrečios ligos taikomus reikalavimus, nurodytus 1 dalyje, ir

b)

jei reikia, papildomus reikalavimus, neįtrauktus į liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijus, kad būtų vertinama pažanga siekiant likviduoti ligą.

15 straipsnis

Taikymo laikotarpis

1.   Kompetentinga institucija likvidavimo programoje numato jos taikymo laikotarpį atsižvelgdama į pradinę padėtį ir į tarpinius tikslus, nurodytus 14 straipsnio 2 dalyje.

2.   C kategorijos ligų likvidavimo programos taikymo laikotarpis yra ne ilgesnis negu 6 metai nuo tos dienos, kai programą iš pradžių patvirtina Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali valstybių narių prašymu pratęsti likvidavimo programos taikymo laikotarpį papildomam 6 metų laikotarpiui.

2 skirsnis

Likvidavimo programų, grindžiamų liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu ūkių lygmeniu, reikalavimai

16 straipsnis

Ligos kontrolės strategija, grindžiama liga neužkrėstos teritorijos statusu ūkio lygmeniu

1.   Kompetentinga institucija pagal likvidavimo programą parengia ligos kontrolės strategiją, skirtą tikslinei ūkiuose laikomų gyvūnų populiacijai, dėl šių sausumos gyvūnų ligų:

a)

bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

b)

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

c)

EGL;

d)

IGR/IPV;

e)

ALV infekcijos;

f)

GVD.

2.   1 dalyje nurodytos ligų kontrolės strategijos pagal likvidavimo programas grindžiamos:

a)

konkrečioms ligoms skirtų priemonių, nustatytų 18–31 straipsniuose, įgyvendinimu, iki visuose atitinkamuose ūkiuose pasiekiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

kompetentingos institucijos atliekamu liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimu visiems atitinkamiems ūkiams, to statuso sustabdymu ir atšaukimu;

c)

biologinio saugumo ir kitų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimu;

d)

pasirenkamu vakcinacijos programų įgyvendinimu.

17 straipsnis

Tikslinės ir papildomos gyvūnų populiacijos pagal tam tikrų ligų likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija taiko privalomą likvidavimo programą šioms tikslinėms gyvūnų populiacijoms:

a)

dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) – laikomiems galvijams, laikomoms avims ir laikomoms ožkoms;

b)

dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos – laikomiems galvijams.

2.   Kompetentinga institucija taiko pasirenkamą likvidavimo programą šioms tikslinėms gyvūnų populiacijoms:

a)

dėl EGL – laikomiems galvijams;

b)

dėl IGR/IPV – laikomiems galvijams;

c)

dėl ALV infekcijos – laikomoms kiaulėms;

d)

dėl GVD – laikomiems galvijams.

3.   Kompetentinga institucija įtraukia papildomas gyvūnų populiacijas, kai mano, kad dėl tų gyvūnų kyla didelė rizika 1 ar 2 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos būklei.

18 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su tam tikrų ligų likvidavimo programomis

1.   Ūkių, kuriuose laikomi 17 straipsnyje nurodytų tikslinių gyvūnų populiacijų gyvūnai, išskyrus skerdyklas, veiklos vykdytojai laikosi šių bendrųjų ir dėl konkrečių ligų taikomų reikalavimų, kad įgytų ir išlaikytų ūkių liga neužkrėstos teritorijos statusą:

a)

bendrųjų reikalavimų:

i)

tikslinių ir papildomų gyvūnų populiacijų priežiūros dėl atitinkamos ligos, kaip nurodo kompetentinga institucija pagal 3 straipsnio 1 dalį);

ii)

tuo atveju, kai perkeliami gyvūnai iš tikslinių gyvūnų populiacijų, – užtikrinimo, kad dėl tikslinių ar papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnų perkėlimo arba jų produktų vežimo ar į ūkius nekiltų grėsmės sveikatos būklei tuose ūkiuose;

iii)

laikomų gyvūnų, priskiriamų tikslinėms gyvūnų populiacijoms, vakcinavimo nuo atitinkamos ligos;

iv)

ligos kontrolės priemonių tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama liga;

v)

bet kokių papildomų priemonių, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis ir kurios, jei reikia, gali būti gyvūnų atskyrimas fizinėmis apsaugos ir valdymo priemonėmis, priklausomai nuo jų sveikatos būklės;

b)

konkrečioms ligoms taikomų reikalavimų, nustatytų:

i)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyriuose dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

ii)

IV priedo II dalies 1 skyriuje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

iii)

IV priedo III dalies 1 skyriuje dėl EGL;

iv)

IV priedo IV dalies 1 skyriuje dėl IGR/IPV;

v)

IV priedo V dalies 1 skyriuje dėl ALV infekcijos;

vi)

IV priedo VI dalies 1 skyriuje dėl GVD.

2.   Skerdyklų, kuriose laikomi ir skerdžiami 17 straipsnyje nurodytų tikslinių gyvūnų populiacijų gyvūnai, veiklos vykdytojai laikosi 1 dalies a punkto i, iv ir v papunkčiuose nustatytų bendrųjų reikalavimų.

19 straipsnis

Leidžianti nukrypti nuostata dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo ūkiams

Nukrypstant nuo 18 straipsnio, jeigu atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos atitinka 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus bendruosius reikalavimus, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos veiklos vykdytojų pareigos liga neužkrėstos teritorijos statusui įgyti ir išlaikyti netaikomos šių ūkių veiklos vykdytojams:

a)

atskirtų ūkių;

b)

ūkių, kuriuose gyvūnai laikomi tik dėl surinkimo operacijų;

c)

ūkių, kuriuose gyvūnai laikomi tik dėl pasirodymų su gyvūnais;

d)

keliaujančių cirkų.

20 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareiga suteikti, sustabdyti ir atšaukti liga neužkrėstos teritorijos statusą

1.   Kompetentinga institucija suteikia liga neužkrėstos teritorijos statusą ūkio lygmeniu, kai ūkių veiklos vykdytojai laikosi 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.   Kompetentinga institucija sustabdo arba atšaukia liga neužkrėstos teritorijos statusą ūkio lygmeniu, kai tenkinamos jo sustabdymo arba atšaukimo sąlygos. Tos sąlygos yra nustatytos:

a)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyrių 3 ir 4 skirsniuose dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

b)

IV priedo II dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

c)

IV priedo III dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl EGL;

d)

IV priedo IV dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl IGR/IPV;

e)

IV priedo V dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl ALV infekcijos;

f)

IV priedo VI dalies 1 skyriaus 3 ir 4 skirsniuose dėl GVD.

3.   Kompetentinga institucija nustato:

a)

išsamias nuostatas dėl tyrimų režimo, įskaitant, kai būtina, 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus dėl konkrečių ligų taikomus reikalavimus, kai sustabdomas arba atšaukiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

ilgiausią laikotarpį, kuriuo gali būti sustabdytas liga neužkrėstos teritorijos statusas, kai pažeidžiamos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

4.   Kompetentinga institucija gali nustatyti tam tikrą sveikatos būklę atskiruose to paties ūkio epizootiniuose vienetuose, jeigu jo veiklos vykdytojas yra:

a)

pateikęs kompetentingai institucijai informaciją apie atskirus epizootinius vienetus, esančius tame ūkyje, kad būtų nustatyta tam tikra sveikatos būklė, anksčiau nei įtariama ar patvirtinama liga pagal 21 ir 24 straipsnius;

b)

sukūręs sistemą, prie kurios kompetentingai institucijai, jos prašymu, suteikiama prieiga ir kurioje sekamas gyvūnų perkėlimas ir genetinės medžiagos produktų vežimas į epizootinius vienetus, iš jų ir tarp jų;

c)

atskyręs epizootinius vienetus fizinėmis ir valdymo priemonėmis ir įgyvendinęs bet kokias rizikos valdymo priemones, kurias kompetentinga institucija reikalauja taikyti tuo tikslu.

21 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos įtariant tam tikras ligas

1.   Kai kompetentinga institucija įtaria atitinkamos ligos atvejį, ji atlieka tyrimus, pradeda epizootologinį tyrimą ir sustabdo to ūkio, kuriame įtariamas ligos atvejis, liga neužkrėstos teritorijos statusą, iki bus užbaigti atitinkami tyrimai ir epizootologinis tyrimas.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodytų tyrimų ir epizootologinio tyrimo rezultatų, kompetentinga institucija:

a)

uždraudžia iš to ūkio perkelti atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus, nebent būtų leidusi juos nedelsiant paskersti paskirtoje skerdykloje;

b)

kai mano, kad tai reikalinga ligos plitimo rizikai kontroliuoti:

i)

nurodo izoliuoti įtariamus ligos atvejus ūkyje, jei tai techniškai įmanoma;

ii)

apriboja atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą į ūkį;

iii)

apriboja atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos produktų vežimą iš ūkio arba į ūkį.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas priemones kompetentinga institucija taiko iki tol, kol paneigiamas arba patvirtinamas atitinkamos ligos atvejis.

22 straipsnis

Platesnis ligos kontrolės priemonių taikymas, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 21 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko:

a)

atitinkamoms papildomoms ūkyje laikomų gyvūnų populiacijoms;

b)

bet kokiam ūkiui, susijusiam epizootiniu ryšiu su tuo ūkiu, kuriame įtariamas ligos atvejis.

2.   Jeigu įtariama, kad laukiniai gyvūnai užsikrėtę atitinkama liga, kompetentinga institucija 21 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko tiems ūkiams, kuriuose yra užkrėtimo rizika, kai mano, kad tai būtina.

23 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo ligos kontrolės priemonių, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesustabdyti viso ūkio liga neužkrėstos teritorijos statuso, kai jame yra atskirų epizootinių vienetų, kaip nurodyta 20 straipsnio 4 dalyje.

2.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 2 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus į ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

gyvūnai perkeliami tik tiesiogiai juos pervežant;

b)

paskirties ūkyje tie gyvūnai laikomi uždarose patalpose, be sąlyčio su laikomais gyvūnais, kurių sveikatos būklė geresnė, arba su laukiniais gyvūnais, kurių rūšys įtrauktos į sąrašą dėl atitinkamos ligos.

3.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 2 dalies a punkto, C kategorijos ligos atveju kompetentinga institucija gali leisti perkelti atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus su sąlyga, kad jie būtų perkeliami (jei būtina, tiesiogiai juos pervežant) į ūkį, esantį teritorijoje, kuri nėra liga neužkrėsta teritorija ir kuriai netaikoma pasirenkama likvidavimo programa.

4.   Naudodamasi nukrypti leidžiančia nuostata, nustatyta 2 dalyje, kompetentinga institucija:

a)

panaikina liga neužkrėstos teritorijos statusą gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, paskirties ūkyje iki bus užbaigti 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti tyrimai;

b)

iki 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų pabaigos draudžia perkelti gyvūnus iš to ūkio, nebent būtų leidusi tiesiogiai juos pervežti į paskirtą skerdyklą, kurioje jie būtų nedelsiant paskersti;

c)

tuo atveju, kai įtariama bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) arba Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija, palieka galioti b punkte nustatytą draudimą po tyrimo pabaigos, iki tol, kol paskerdžiami visi gyvūnai, perkelti į tą ūkį pagal 2 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.

5.   Kompetentinga institucija gali naudotis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, numatytomis 1–3 dalyse, tik jeigu kilmės ir paskirties ūkių veiklos vykdytojai ir gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, vežėjai:

a)

taiko tinkamas biologinio saugumo ir kitas rizikos mažinimo priemones, reikalingas, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti;

b)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad buvo imtasi visų būtinų biologinio saugumo ir kitos rizikos mažinimo priemonių.

24 straipsnis

Oficialus tam tikrų ligų patvirtinimas ir ligų kontrolės priemonės

1.   Jeigu patvirtinamas ligos atvejis, kompetentinga institucija:

a)

atšaukia užkrėsto ūkio (-ių) liga neužkrėstos teritorijos statusą;

b)

taiko 25–31 straipsniuose nustatytas priemones užkrėstame ūkyje ar ūkiuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali atšaukti liga neužkrėstos teritorijos statusą tik tuose epizootiniuose vienetuose, kuriuose yra patvirtintas ligos atvejis.

3.   Jeigu patvirtinamas ligos atvejis laukinių gyvūnų populiacijoje, kompetentinga institucija, jei būtina, atlieka epizootologinį tyrimą ir tyrimus, kaip numatyta 25 straipsnyje. Jeigu ji mano, kad tai reikalinga siekiant užkirsti kelią ligai plisti, ji:

a)

nurodo imtis atitinkamų ligos kontrolės priemonių, kaip numatyta 21–25 straipsniuose ir 30 straipsnyje, tuose ūkiuose, kuriuose laikomi tikslinės populiacijos ir papildomų populiacijų gyvūnai;

b)

taiko arba nurodo taikyti kitas proporcingas ir būtinas prevencijos, priežiūros ir ligos kontrolės priemones atitinkamoje laukinių gyvūnų populiacijoje arba jos buveinėje.

25 straipsnis

Epizootologinis tyrimas ir tyrimai, atliekami, kai patvirtinamos tam tikros ligos

1.   Patvirtinus ligą, kompetentinga institucija:

a)

atlieka epizootologinį tyrimą;

b)

atlieka tyrimus ir taiko 21 straipsnyje nustatytas priemones visuose epizootiškai susijusiuose ūkiuose;

c)

tinkamai pritaiko priežiūrą pagal nustatytus rizikos veiksnius, atsižvelgdama į epizootologinio tyrimo išvadas.

2.   Kompetentinga institucija apsvarsto poreikį atlikti papildomoms gyvūnų populiacijoms priskiriamų laukinių gyvūnų tyrimą, kai epizootologinis tyrimas parodo, kad laikomi gyvūnai ir laukiniai gyvūnai yra susiję epizootiniais ryšiais.

3.   Kompetentinga institucija apie padėtį kuo greičiau informuoja:

a)

valstybių narių, epizootiniais ryšiais susijusių su patvirtintu ligos atveju, veiklos vykdytojus ir atitinkamas valdžios institucijas, taip pat

b)

kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių, kurias su užkrėstu (-ais) ūkiu (-iais) gali sieti epizootiniai ryšiai, kompetentingas institucijas.

26 straipsnis

Gyvūnų perkėlimas į užkrėstus ūkius arba iš jų

1.   Kompetentinga institucija uždraudžia perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus iš užkrėsto ūkio, nebent būtų leidusi juos nedelsiant paskersti paskirtoje skerdykloje.

2.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai reikalinga siekiant užkirsti kelią ligai plisti, ji:

a)

nurodo izoliuoti įtariamus ir patvirtintus ligos atvejus ūkyje, jei tai techniškai įmanoma;

b)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą ūkyje;

c)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą į ūkį;

d)

apriboja iš tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų gautų produktų vežimą iš užkrėsto ūkio ir į jį.

3.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones plačiau taiko papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnams ir jų produktams, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti.

27 straipsnis

Užkrėstų ūkių gyvūnų tyrimai ir pašalinimas iš jų

1.   Po ligos patvirtinimo kompetentinga institucija nurodo, kad užkrėstuose ūkiuose per ne ilgesnį kaip jos nustatytą laikotarpį būtų atlikti šie tyrimai:

a)

tų gyvūnų, kuriuos, kaip manoma, būtina ištirti siekiant užbaigti epizootologinį tyrimą, tyrimai;

b)

tyrimai siekiant sugrąžinti liga neužkrėstos teritorijos statusą, kaip nustatyta:

i)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyrių 4 skirsnyje dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

ii)

IV priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

iii)

IV priedo III dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl EGL;

iv)

IV priedo IV dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl IGR/IPV;

v)

IV priedo V dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl ALV infekcijos;

vi)

IV priedo VI dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl GVD;

c)

bet kokie papildomi tyrimai, kompetentingos institucijos laikomi būtinais siekiant užtikrinti, kad būtų greitai nustatyti užkrėsti gyvūnai, galintys prisidėti prie ligos plitimo.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, tyrimų nenurodoma atlikti tada, kai liga neužkrėstos teritorijos statusas sugrąžinamas pagal:

i)

IV priedo I dalies 1 ir 2 skyrių 1 skirsnio 2 punktą dėl bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

ii)

IV priedo II dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

iii)

IV priedo III dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl EGL;

iv)

IV priedo IV dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl IGR/IPV;

v)

IV priedo V dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl ALV infekcijos;

vi)

IV priedo VI dalies 1 skyriaus 1 skirsnio 2 punktą dėl GVD.

3.   Kompetentinga institucija nurodo, kad per ne ilgesnį kaip jos nustatytą laikotarpį užkrėstuose ūkiuose būtų paskersti visi gyvūnai, pripažinti patvirtintais ligos atvejais ir, jei būtina, įtariamais ligos atvejais.

4.   3 dalyje nurodytas gyvūnų skerdimas, vykdant oficialią priežiūrą, atliekamas paskirtoje skerdykloje.

5.   Kompetentinga institucija gali nurodyti, užuot paskerdus kai kuriuos arba visus iš 3 dalyje nurodytų gyvūnų, juos nužudyti ir sunaikinti.

6.   Šiame straipsnyje nustatytas priemones kompetentinga institucija plačiau taiko papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnams, kai tai būtina siekiant likviduoti ligą užkrėstuose ūkiuose.

28 straipsnis

Užkrėstų ūkių produktų tvarkymas

1.   Kompetentinga institucija nurodo, kad visuose brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) arba Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija užkrėstuose ūkiuose:

a)

pienu, gautu iš gyvūnų, kurie yra patvirtinti ligos atvejai, būtų šeriami tik to paties ūkio gyvūnai po to pieno perdirbimo, užtikrinant ligos sukėlėjo nukenksminimą, arba tas pienas būtų pašalintas;

b)

mėšlas, šiaudai, pašarai ar bet kokios kitos medžiagos, turėjusios sąlytį su patvirtintu ligos atveju arba užkrėsta medžiaga, būtų kuo greičiau surinkti ir pašalinti arba, atlikus tinkamą rizikos vertinimą, būtų saugomi ir perdirbami, kad ligos plitimo rizika sumažėtų iki priimtino lygio.

2.   Bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atveju kompetentinga institucija nurodo visuose užkrėstuose ūkiuose surinkti ir pašalinti embrionus, atsivestus negyvus gyvūnus, po atsivedimo nugaišusius nuo ligos gyvūnus ir placentas.

3.   C kategorijos ligos infekcijos atveju kompetentinga institucija nurodo imtis bet kokių tinkamų 1 ir 2 dalyse numatytų priemonių, kai mano, kad tai būtina.

4.   Kompetentinga institucija nurodo atsekti, perdirbti arba pašalinti bet kokius produktus iš užkrėstų ūkių, galinčius kelti ligos plitimo riziką arba pakenkti žmonių sveikatai, jeigu mano, kad tai būtina.

29 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo gyvūnų perkėlimo iš užkrėstų ūkių apribojimo

1.   Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali leisti perkelti klinikiniu požiūriu sveikus gyvūnus, išskyrus patvirtintus ligos atvejus, į ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

dėl to gyvūnų perkėlimo nekyla grėsmės gyvūnų sveikatos būklei paskirties ūkyje arba pakeliui į tą paskirties ūkį;

b)

gyvūnai perkeliami tik tiesiogiai juos pervežant;

c)

paskirties ūkyje tie gyvūnai laikomi uždarose patalpose, be sąlyčio su laikomais gyvūnais, kurių sveikatos būklė geresnė, arba su laukiniais gyvūnais, kurių rūšys įtrauktos į sąrašą dėl atitinkamos ligos.

2.   C kategorijos ligos atveju nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali leisti perkelti klinikiniu požiūriu sveikus atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus, išskyrus patvirtintus ligos atvejus, jeigu:

a)

jie perkeliami (jei reikia, tiesiogiai juos pervežant) į ūkį, esantį teritorijoje, kuri nėra liga neužkrėsta teritorija ir kuriai netaikoma pasirenkama likvidavimo programa;

b)

dėl jų perkėlimo nekyla grėsmės tikslinių ar papildomų gyvūnų populiacijų sveikatos būklei paskirties ūkyje arba pakeliui į tą paskirties ūkį.

3.   Naudodamasi 1 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kompetentinga institucija atšaukia liga neužkrėstos teritorijos statusą tų gyvūnų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, paskirties ūkyje ir:

a)

nurodo perkelti tuos gyvūnus, per ne ilgesnį kaip jos nustatytą laikotarpį tiesiogiai pervežant juos iš paskirties ūkio į paskirtą skerdyklą, kurioje jie būtų nedelsiant paskersti, arba

b)

C kategorijos ligos atveju nurodo taikyti 26–30 straipsniuose nustatytas ligos kontrolės priemones, iki tas ūkis atgauna liga neužkrėstos teritorijos statusą.

4.   Kompetentinga institucija gali naudotis 1 ir 2 dalyse numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis tik jeigu kilmės ir paskirties ūkių veiklos vykdytojai ir gyvūnų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, vežėjai:

a)

taiko tinkamas biologinio saugumo ir kitas rizikos mažinimo priemones, reikalingas, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti;

b)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad buvo imtasi visų būtinų biologinio saugumo ir kitos rizikos mažinimo priemonių.

30 straipsnis

Valymas ir dezinfekavimas bei kitos priemonės, kuriomis užkertamas kelias infekcijai plisti

1.   Kompetentinga institucija nurodo visų užkrėstų ūkių ir tų ūkių, į kuriuos priimami gyvūnai iš užkrėstų ūkių, veiklos vykdytojams išvalyti ir dezinfekuoti arba, kai tinka, saugiai pašalinti:

a)

visas ūkio dalis, kurios gali būti užkrėstos, po patvirtintų ir įtariamų ligos atvejų pašalinimo ir prieš gyvūnų populiacijos atkūrimą;

b)

bet kokius pašarus, medžiagas, gyvulininkystės, medicinos ir gamybos įrangą, kurios gali būti užkrėstos;

c)

bet kokius veiklos vykdytojų ir lankytojų naudojamus apsauginius drabužius ar saugos įrangą;

d)

visas transporto priemones, talpyklas ir įrangą po gyvūnų arba produktų išvežimo iš užkrėstų ūkių;

e)

gyvūnų pakrovimo zonas po kiekvieno naudojimosi jomis.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina valymo ir dezinfekavimo protokolą.

3.   Kompetentinga institucija prižiūri valymą ir dezinfekavimą arba, kai tinka, saugų pašalinimą ir nesugrąžina arba pakartotinai nesuteikia liga neužkrėstos teritorijos statuso ūkiui iki įsitikina, kad valymas ir dezinfekavimas arba, kai tinka, saugus pašalinimas yra užbaigtas.

4.   Kompetentinga institucija gali, remdamasi rizikos vertinimu, laikyti ganyklą užkrėsta ir drausti ją naudoti laikomiems gyvūnams, kurių sveikatos būklė geresnė negu tikslinės gyvūnų populiacijos, arba, jei tai epizootiškai tinkama, papildomų gyvūnų populiacijų, pakankamą laikotarpį, kad ligos sukėlėjo išlikimo rizika būtų laikoma nedidele.

31 straipsnis

Rizikos mažinimo priemonės siekiant išvengti pakartotinio užkrėtimo

Prieš panaikinant ligos kontrolės priemones arba po jų panaikinimo kompetentinga institucija nurodo imtis proporcingų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų išvengta ūkio pakartotinio užkrėtimo ta liga, atsižvelgdama į atitinkamus rizikos veiksnius, kaip nustatyta remiantis epizootologinio tyrimo rezultatais. Taikant šias priemones atsižvelgiama bent į:

a)

ligos sukėlėjo išlikimą aplinkoje arba laukiniuose gyvūnuose;

b)

biologinio saugumo priemones, kurios pritaikomos atsižvelgiant į ūkio ypatumus.

3 skirsnis

Nuostatos dėl pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programų

32 straipsnis

Ligos kontrolės strategija pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija, sudarydama pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programą, pagrindžia ją ligos kontrolės strategija, kuri apima:

a)

tikslinės gyvūnų populiacijos, kurią ji laiko svarbia, gyvūnų vakcinavimą;

b)

priemonių, kuriomis mažinama sąlyčio su užkrėstais gyvūnais rizika, įgyvendinimą;

c)

ligos plitimo ir patekimo į tos valstybės narės teritoriją kontrolę.

2.   Kompetentinga institucija įgyvendina likvidavimo programą atsižvelgdama į tai, kad ji turi būti:

a)

grindžiama rizikos vertinimu ir prireikus atnaujinama atsižvelgiant į epizootinės padėties raidą;

b)

remiama visuomenės informavimo kampanijomis, kuriose dalyvauja visi susiję suinteresuotieji subjektai;

c)

jei reikia, koordinuojama su atitinkamomis valdžios institucijomis, atsakingomis už visuomenės sveikatą, laukinių gyvūnų populiacijas arba medžioklę;

d)

pagal teritorinį rizika grindžiamą požiūrį pritaikoma tinkamu mastu.

3.   Kompetentinga institucija gali dalyvauti įgyvendinant pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas trečiojoje šalyje ar teritorijoje, kad būtų išvengta pasiutligės viruso plitimo ir patekimo į tos valstybės narės teritoriją rizikos.

33 straipsnis

Gyvūnų populiacija pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija taiko pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programą tikslinei gyvūnų populiacijai, kurią sudaro laikomi ir laukiniai Carnivora, Bovidae, Suidae, Equidae, Cervidae ir Camelidae šeimų rūšių gyvūnai.

2.   Likvidavimo programoje nustatytas priemones kompetentinga institucija taiko visų pirma laukinėms lapėms, kurios yra pagrindinis pasiutligės viruso židinys.

3.   Likvidavimo programoje nustatytas priemones kompetentinga institucija taiko ne tik laukinėms lapėms, bet ir kitoms tikslinėms gyvūnų populiacijoms, kai mano, kad tie gyvūnai kelia didelę riziką.

4.   Kompetentinga institucija į 4 straipsnyje nurodytą priežiūros tikslinę gyvūnų populiaciją gali įtraukti Chiroptera būrio rūšių laukinius gyvūnus.

34 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareigos pagal pasiutligės viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija:

a)

vykdo pasiutligės viruso infekcijos priežiūrą, kuria siekiama:

i)

anksti nustatyti infekciją;

ii)

stebėti užkrėstų gyvūnų skaičiaus tendencijas, be kita ko, pagal rizika grindžiamą požiūrį renkant ir tiriant rastų negyvų laukinių lapių ir kitų laukinių plėšrūnų kūnus;

b)

įgyvendina ligos kontrolės priemones tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama pasiutligės viruso infekcija, kaip nustatyta 35 ir 36 straipsniuose;

c)

jei būtina, taiko rizikos mažinimo priemones, kad būtų užkirstas kelias pasiutligės virusui plisti dėl šunų, kačių ir šeškų judėjimo.

2.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji nurodo:

a)

vakcinuoti laukines lapes ir, jei tinka, kitus 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus gyvūnus ir stebėti jų vakcinavimo veiksmingumą pagal V priedo I dalies 1 skyriaus 2 skirsnį;

b)

identifikuoti ir registruoti šunis, kates ir šeškus;

c)

riboti atitinkamų laikomų 33 straipsnio 3 dalyje nurodytų rūšių gyvūnų, kurie nėra vakcinuoti nuo pasiutligės viruso infekcijos pagal V priedo I dalies 1 skyriaus 1 skirsnį, judėjimą;

d)

taikyti 35 straipsnyje nustatytas priemones, kai į sąrašą įtrauktos rūšies gyvūnas be paaiškinamos priežasties sužeidžia žmogų arba gyvūną, ir tas jo elgesys prieštarauja įprastam elgesiui, arba jo elgesys nepaaiškinamai pasikeičia ir gyvūnas vėliau nugaišta per 10 dienų.

35 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos įtariant pasiutligės viruso infekciją

Kai įtariama pasiutligės viruso infekcija, kompetentinga institucija:

a)

atlieka tolesnius tyrimus, kad būtų patvirtintas arba paneigtas šios ligos atvejis;

b)

nurodo taikyti atitinkamus judėjimo apribojimus arba žudyti gyvūnus įtariamais ligos atvejais, kad žmonės ir gyvūnai būtų apsaugoti nuo užsikrėtimo rizikos, kol laukiama tyrimų rezultatų;

c)

nurodo imtis bet kokių pagrįstų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų sumažinta pasiutligės viruso tolesnio perdavimo gyvūnams arba žmonėms rizika.

36 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos patvirtinus pasiutligės viruso infekciją

Kai patvirtinama pasiutligės viruso infekcija, kompetentinga institucija imasi priemonių, kad būtų išvengta tolesnio ligos perdavimo gyvūnams ir žmonėms, pagal kurias:

a)

ji atlieka epizootologinį tyrimą, apimantį atitinkamos pasiutligės viruso padermės nustatymą, siekdama nustatyti tikėtiną infekcijos šaltinį ir epizootinius ryšius;

b)

jeigu ji mano, kad tolesni tyrimai nereikalingi, ji paneigia užsikrėtimą pasiutligės virusu per epizootinius ryšius, kai:

i)

baigiasi minimalus 3 mėnesių laikotarpis nuo epizootinio ryšio su patvirtintu ligos atveju, taip pat

ii)

tiems gyvūnams nenustatyta jokių tų klinikinių požymių;

c)

ji imasi vienos arba daugiau iš 34 ir 35 straipsniuose nustatytų priemonių, kai mano, kad tai reikalinga;

d)

ji užtikrina, kad užkrėstų laukinių gyvūnų kūnai patvirtintais ligos atvejais būtų pašalinti arba perdirbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnyje nustatytas taisykles.

4 skirsnis

Nuostatos dėl mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programų

37 straipsnis

Ligos kontrolės strategija pagal mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Kompetentinga institucija, sudarydama pasirenkamą MLV infekcijos likvidavimo programą, pagrindžia ją ligos kontrolės strategija, kuri apima:

a)

MLV infekcijos priežiūrą pagal V priedo II dalies 1 skyriuje nustatytus reikalavimus;

b)

atitinkamos tikslinės gyvūnų populiacijos vakcinaciją siekiant likviduoti ligą reguliaraus vakcinavimo kampanijomis, kurios, kai tinka, vykdomos pagal ilgalaikę strategiją;

c)

tikslinės gyvūnų populiacijos perkėlimo apribojimus pagal 43 ir 45 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

d)

rizikos mažinimo priemones, kuriomis kuo labiau sumažinamas MLV infekcijos perdavimas per užkrato pernešėjus.

2.   Kompetentinga institucija įgyvendina likvidavimo programą atsižvelgdama į tai, kad:

a)

pagal ją turi būti nustatomi ir likviduojami visi 1–24 MLV serologiniai tipai, esantys teritorijoje, kuriai taikoma likvidavimo programa;

b)

teritorija, kuriai taikoma likvidavimo programa, turi būti:

i)

visa valstybės narės teritorija arba

ii)

zona (-os), apimanti (-čios) teritoriją bent 150 km spinduliu nuo kiekvieno užkrėsto ūkio.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto ii papunkčio, kompetentinga institucija gali pritaikyti zoną (-as), kuriai (-ioms) taikoma likvidavimo programa, pagal:

a)

užkrėsto (-ų) ūkio (-ių) geografinę padėtį ir atitinkamų administracinių vienetų ribas;

b)

ekologines ir meteorologines sąlygas;

c)

užkrato pernešėjų gausą, aktyvumą ir paplitimą toje zonoje arba zonose;

d)

atitinkamą MLV serologinį tipą;

e)

42 straipsnyje numatyto epizootologinio tyrimo rezultatus;

f)

priežiūros veiklos rezultatus.

38 straipsnis

Tikslinės ir papildomos gyvūnų populiacijos, kurioms taikomos mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programos

1.   Kompetentinga institucija taiko MLV infekcijos likvidavimo programą šioms tikslinėms gyvūnų populiacijoms, kurias sudaro laikomi Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ir Traguilidae šeimų rūšių gyvūnai.

2.   Kompetentinga institucija taiko likvidavimo programą papildomoms gyvūnų populiacijoms, kurias sudaro laukiniai Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Moschidae ir Traguilidae šeimų rūšių gyvūnai, kai mano, kad tai būtina.

39 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos pagal mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programas

1.   Ūkių, išskyrus skerdyklas, kuriuose laikomi 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai, veiklos vykdytojai:

a)

laikosi kompetentingos institucijos reikalavimų dėl tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų priežiūros;

b)

laikosi kompetentingos institucijos reikalavimų dėl entomologinės priežiūros;

c)

vakcinuoja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus pagal kompetentingos institucijos nurodymus;

d)

pagal kompetentingos institucijos nurodymus įgyvendina ligos kontrolės priemones tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama ši liga;

e)

pagal kompetentingos institucijos nurodymus laikosi perkėlimo reikalavimų;

f)

įgyvendina bet kokias papildomas priemones, kurias kompetentinga institucija laiko reikalingomis ir kurios, jei tinka, gali apimti laikomų gyvūnų apsaugą nuo užkrato pernešėjų, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę.

2.   Skerdyklų, kuriose laikomi ir skerdžiami 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai, veiklos vykdytojai:

a)

laikosi kompetentingos institucijos reikalavimų dėl tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų priežiūros;

b)

pagal kompetentingos institucijos nurodymus įgyvendina ligos kontrolės priemones tuo atveju, kai įtariama arba patvirtinama ši liga;

c)

įgyvendina bet kokias papildomas priemones, kurias kompetentinga institucija laiko reikalingomis ir kurios, jei tinka, gali apimti laikomų gyvūnų apsaugą nuo užkrato pernešėjų, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę.

40 straipsnis

Kompetentingos institucijos pareigos pagal mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programą

1.   Kompetentinga institucija teritorijoje, kurioje vykdoma 37 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta MLV infekcijos likvidavimo programa:

a)

apibrėžia atitinkamą teritoriją, sudarytą iš geografinių vienetų, kaip nurodyta V priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnio 1 punkte;

b)

vykdo MLV infekcijos priežiūrą kiekviename geografiniame vienete, kaip tinka atsižvelgiant į epizootinę padėtį, pagal V priedo II dalies 1 skyriuje nustatytus reikalavimus;

c)

ligos įtarimo arba patvirtinimo atveju taiko 41 ir 42 straipsniuose nustatytas ligos kontrolės priemones;

d)

nurodo galvijų, avių ar ožkų ir, jei būtina, kitų gyvūnų tikslines populiacijas turinčių ūkių veiklos vykdytojams vakcinuoti savo gyvūnus, taip pat

e)

perkeliant tikslinių gyvūnų populiacijų gyvūnus taiko 43 ir 45 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies d punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti nenurodyti veiklos vykdytojams vakcinuoti gyvūnų, jei po rizikos vertinimo ji pagrįstai nusprendžia, kad kitų ligai likviduoti pakanka įgyvendinti kitas priemones.

3.   Kompetentinga institucija nustato sezoniškai MLV infekcija neužkrėstą teritoriją, kaip numatyta V priedo II dalies 5 skyriuje, jei mano, kad tai būtina, ir jeigu tai yra įmanoma. Tokiu atveju kompetentinga institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia:

a)

informaciją, kuria įrodoma, kad laikomasi konkrečių kriterijų nustatant sezoną be MLV;

b)

to laikotarpio pradžios ir pabaigos datas;

c)

informaciją, kuria įrodoma, kad MLV nebeplinta toje teritorijoje, taip pat

d)

nustatytas tos teritorijos, kuri atitinka būtinuosius 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ribas.

41 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos įtariant mėlynojo liežuvio viruso infekciją

1.   Kai įtariama MLV infekcija, kompetentinga institucija atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas šios ligos atvejis.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultato, kompetentinga institucija:

a)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą ir genetinės medžiagos produktų vežimą iš ūkio, kuriame jie laikomi, nebent tai būtų leidžiama numatant tuos gyvūnus nedelsiant paskersti;

b)

nurodo taikyti tinkamas rizikos mažinimo priemones, kuriomis tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai būtų apsaugoti nuo užkrato pernešėjų arba būtų sumažintas gyvūnų sąlytis su jais, kai tai būtina ir kai tai techniškai įmanoma.

3.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 1 ir 2 dalyse numatytas priemones plačiau taiko tiems ūkiams, kuriuose tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai patyrė panašų sąlytį su infekuotais užkrato pernešėjais, kaip ir įtariamais ligos atvejais.

4.   Šiame straipsnyje numatytas priemones galima panaikinti, kai kompetentinga institucija mano, kad jos nebereikalingos ligos plitimo rizikai riboti.

42 straipsnis

Ligos kontrolės priemonės, taikomos patvirtinus mėlynojo liežuvio viruso infekciją

1.   Jeigu patvirtinama MLV infekcija, kompetentinga institucija:

a)

patvirtina šios ligos protrūkį ir, jei reikia, nustato arba išplečia atitinkamą zoną pagal likvidavimo programą;

b)

jei reikia, atlieka epizootologinį tyrimą;

c)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimą iš ūkio, kuriame jie laikomi, nebent tai būtų leidžiama numatant tuos gyvūnus nedelsiant paskersti;

d)

apriboja tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimą iš ūkio, kuriame jie laikomi;

e)

nurodo taikyti tinkamas rizikos mažinimo priemones, kuriomis tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai būtų apsaugoti nuo užkrato pernešėjų arba būtų sumažintas gyvūnų sąlytis su jais, kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ir kai tai techniškai įmanoma;

f)

41 straipsnyje nustatytas ligos kontrolės priemones taiko visiems ūkiams, kurie yra epizootiniu ryšiu susiję su patvirtintu ligos atveju, įskaitant tuos ūkius, kuriuose laikomi tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai, turėję panašų sąlytį su infekuotais užkrato pernešėjais, kaip ir patvirtintu ligos atveju.

2.   Kompetentinga institucija kartu su 1 dalyje nustatytomis priemonėmis atlieka šiuos veiksmus, kai mano, kad tai būtina, ir kad būtų užkirstas kelias ligai toliau plisti:

a)

nurodo galvijų, avių, ožkų ir, jei būtina, kitų tikslinių gyvūnų populiacijas turinčių ūkių veiklos vykdytojams vakcinuoti savo gyvūnus nuo atitinkamo MLV serologinio tipo ar tipų infekcijos, kaip numatyta 40 straipsnio 1 dalies d punkte;

b)

tiria ir stebi tikslinės gyvūnų populiacijos arti to ūkio, kuriame yra patvirtintas ligos atvejis, sveikatos būklę.

3.   Šiame straipsnyje numatytas priemones galima panaikinti, kai kompetentinga institucija mano, kad jos nebereikalingos ligos plitimo rizikai riboti.

43 straipsnis

Laikomų tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų perkėlimas ir jų genetinių produktų vežimas į valstybes nares ar zonas, kuriose taikomos mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programos

1.   Kompetentinga institucija leidžia perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, nurodyta 37 straipsnio 2 dalies b punkte, tik jeigu jie atitinka bent vieną iš V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija taip pat gali leisti perkelti tikslinės populiacijos gyvūnus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, jeigu:

a)

ji įvertina jų įvežimo riziką sveikatos būklei paskirties vietoje, siejamą su užkrėtimu MLV infekcija, atsižvelgdama į galimas rizikos mažinimo priemones, kurių ji gali imtis gyvūnų paskirties vietoje;

b)

ji uždraudžia išvežti tuos gyvūnus į kitą valstybę narę:

i)

60 dienų laikotarpiu po jų perkėlimo arba

ii)

iki atliekamas polimerazės grandininės reakcijos tyrimas dėl MLV 1–24 serologinių tipų ir gaunamas neigiamas rezultatas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po gyvūnų perkėlimo;

c)

ji pritaiko priežiūrą pagal V priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnio 6 punktą, jei tai reikalinga;

d)

gyvūnai atitinka bet kurį iš V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 5–8 dalyse nustatytų reikalavimų.

3.   Kompetentinga institucija leidžia įvežti tikslinės gyvūnų populiacijos genetinės medžiagos produktus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, nurodyta 37 straipsnio 2 dalies b punkte, tik jeigu jie atitinka bent vieną iš V priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kompetentinga institucija taip pat gali leisti įvežti tikslinės gyvūnų populiacijos genetinės medžiagos produktus į teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, jeigu:

a)

ji įvertina jų įvežimo riziką sveikatos būklei paskirties vietoje, siejamą su užkrėtimu MLV infekcija, atsižvelgdama į galimas rizikos mažinimo priemones, kurių ji gali imtis gyvūnų paskirties vietoje;

b)

ji uždraudžia išvežti tuos genetinės medžiagos produktus į kitą valstybę narę;

c)

tie genetinės medžiagos produktai atitinka V priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą.

5.   Kai gyvūnus arba genetinės medžiagos produktus priimanti kompetentinga institucija naudojasi 2 arba 4 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, ji:

a)

kuo greičiau apie tai praneša Komisijai;

b)

priima tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus arba genetinės medžiagos produktus, atitinkančius reikalavimus pagal atitinkamą nukrypti leidžiančią nuostatą, nepriklausomai nuo to, iš kurios valstybės narės ar zonos kilę tie gyvūnai arba genetinės medžiagos produktai.

6.   Kai gyvūnus arba genetinės medžiagos produktus priimanti kompetentinga institucija nebesinaudoja 2 arba 4 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, ji kuo greičiau apie tai praneša Komisijai.

44 straipsnis

Nuo užkrato pernešėjų saugomas ūkis

1.   Kompetentinga institucija gali veiklos vykdytojo prašymu suteikti nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą ūkiams arba patalpoms, atitinkantiems V priedo II dalies 3 skyriuje nustatytus kriterijus.

2.   Kompetentinga institucija tinkamu dažniu ir bent privalomo apsaugos laikotarpio pradžioje, per šį laikotarpį ir jo pabaigoje tikrina įgyvendinamų priemonių veiksmingumą, ūkyje naudodama užkrato pernešėjų gaudykles.

3.   Kompetentinga institucija iškart atšaukia nuo užkrato pernešėjų saugomo ūkio statusą, kai nebesilaikoma 1 dalyje nurodytų sąlygų.

45 straipsnis

Gyvūnų perkėlimas per valstybes nares ar zonas, kuriose taikomos mėlynojo liežuvio viruso infekcijos likvidavimo programos

1.   Kompetentinga institucija leidžia perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus per teritoriją, kurioje taikoma 37 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta MLV infekcijos likvidavimo programa, tik jeigu:

a)

tie tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai atitinka bet vieną iš V priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų arba

b)

transporto priemonė, į kurią pakraunami gyvūnai, yra apsaugota nuo užkrato pernešėjų ir vežami gyvūnai iš jos neiškraunami ilgiau kaip 1 dienai, o jeigu jie iškraunami ilgiau kaip 1 dienai, tai daroma nuo užkrato pernešėjų saugomame ūkyje arba laikotarpiu be užkrato pernešėjų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija taip pat gali leisti perkelti tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnus per teritoriją, kurioje taikoma MLV infekcijos likvidavimo programa, jeigu laikomasi 43 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų.

3 SKYRIUS

Vandens gyvūnų B ir C kategorijų ligų likvidavimo programos

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

46 straipsnis

Ligos kontrolės strategija likviduojant vandens gyvūnų B ir C kategorijų ligas

1.   Kompetentinga institucija, nustatydama privalomą B kategorijos ligos likvidavimo programą arba pasirenkamą C kategorijos ligos likvidavimo programą dėl vandens gyvūnų ligų, tas programas pagrindžia ligos kontrolės strategija, pagal kurią dėl kiekvienos ligos nustatoma:

a)

reikiami priežiūros reikalavimai, kad būtų įvykdytos sąlygos, pagal kurias suteikiamas ir išlaikomas liga neužkrėstos teritorijos statusas, atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį;

b)

likvidavimo programos apimama teritorija ir gyvūnų populiacija, kaip numatyta 47 ir 51 straipsniuose;

c)

likvidavimo programos trukmė, numatyta 49 straipsnyje, įskaitant jos galutinius ir tarpinius tikslus, kaip numatyta 48 straipsnyje;

d)

konkrečios ligos prevencijos ir kontrolės priemonės, nustatytos 55–65 straipsniuose.

2.   Kompetentinga institucija gali į likvidavimo programą įtraukti koordinuojamas priemones, taikomas prie jos bendrų sausumos ar pakrantės sienų su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis šalimis, kad būtų užtikrintas programos tikslo pasiekimas ir tvarumas.

Kai tokio koordinavimo nenumatoma, kompetentinga institucija, jeigu įmanoma, į likvidavimo programą įtraukia veiksmingas rizikos mažinimo priemones, įskaitant intensyvesnę priežiūrą.

47 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis ir gyvūnų populiacija

1.   Kompetentinga institucija nustato likvidavimo programos taikymo sritį, įskaitant:

a)

apimamą teritoriją;

b)

tikslinę gyvūnų populiaciją ir, jei būtina, papildomas gyvūnų populiacijas.

2.   1 dalies a punkte nurodyta teritorija, kurią apima likvidavimo programa, gali būti:

a)

visa valstybės narės teritorija;

b)

viena ar kelios zonos arba

c)

vieną ar kelias laikymo vietas sudarančių ūkių geografinė buvimo vieta.

3.   Į likvidavimo programą įtraukiami visi ūkiai, esantys valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, kuriai taikoma likvidavimo programa.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kompetentinga institucija gali į likvidavimo programą neįtraukti tų akvakultūros ūkių, kurie nekelia didelės rizikos sėkmingam programos įgyvendinimui ir kurie yra atleisti nuo pareigos teikti patvirtinimo paraišką.

48 straipsnis

Galutiniai ir tarpiniai tikslai

1.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius galutinius tikslus, apimančius visus konkrečiai ligai taikomus reikalavimus, nustatytus 72 straipsnyje dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo.

2.   Kai techniškai įmanoma, kompetentinga institucija, įgyvendinanti likvidavimo programą, į tą programą taip pat įtraukia kokybinius ir kiekybinius galutinius tikslus, nustatytus pagal laukinių gyvūnų populiacijų, dėl kurių kyla grėsmė nepasiekti liga neužkrėstos teritorijos statuso, sveikatos būklę.

3.   Kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia kokybinius ir kiekybinius tarpinius metinius arba daugiamečius tikslus, kad būtų atsižvelgiama į pažangą siekiant galutinių tikslų. Šie tarpiniai tikslai apima:

a)

visus 1 dalyje nurodytus reikalavimus dėl konkrečios ligos ir 2 dalyje numatytus tikslus;

b)

jei reikia, papildomus reikalavimus, neįtrauktus į reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, kad būtų vertinama pažanga siekiant likviduoti ligą.

49 straipsnis

Taikymo laikotarpis

1.   Į sąrašą įtrauktų vandens gyvūnų ligų likvidavimo programų taikymo laikotarpis yra nustatytas VI priedo II dalyje, konkrečiai 2 ir 3 skirsniuose, esančiuose:

a)

1 skyriuje dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriuje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriuje dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos);

d)

4 skyriuje dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriuje dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriuje dėl BSV infekcijos.

2.   C kategorijos ligų likvidavimo programos taikymo laikotarpis yra ne ilgesnis negu 6 metai nuo tos dienos, kai programą iš pradžių patvirtina Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/429 31 straipsnio 3 dalį. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali valstybių narių prašymu pratęsti likvidavimo programos taikymo laikotarpį papildomam 6 metų laikotarpiui.

2 skirsnis

Ligų likvidavimo programų reikalavimai

50 straipsnis

Būtiniausi likvidavimo programos reikalavimai

Kompetentinga institucija valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje taikomą konkrečios B ar C kategorijos ligos likvidavimo programą grindžia:

a)

nustatyta sveikatos būkle toje valstybėje narėje, zonoje arba laikymo vietoje, patvirtinant visų ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, sveikatos būklę;

b)

ligų kontrolės priemonių įgyvendinimu visuose ūkiuose, kuriuose nustatyti įtariami ir patvirtinti ligų atvejai;

c)

biologinio saugumo ir kitų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimu siekiant mažinti ūkyje laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų užsikrėtimo riziką;

d)

tam tikrais atvejais – vakcinavimu pagal likvidavimo programą.

51 straipsnis

Į B ir C kategorijų ligų likvidavimo programas įtraukiama gyvūnų populiacija

1.   Kompetentinga institucija taiko likvidavimo programą į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams, laikomiems atitinkamos valstybės narės, zonos arba laikymo vietos teritorijoje esančiuose ūkiuose.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali, remdamasi rizikos vertinimu, nuspręsti neįtraukti į likvidavimo programą ūkių, kuriuose laikomi tik Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priedo lentelėje nurodytų užkrato pernešėjų rūšių gyvūnai.

3.   Kai techniškai įmanoma, kompetentinga institucija į likvidavimo programą įtraukia papildomas gyvūnų populiacijas, kai tie gyvūnai:

a)

kelia didelę riziką 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos būklei;

b)

dėl mažo akvakultūros ūkių skaičiaus įtraukiami į likvidavimo programą ir kai juos būtina įtraukti, kad būtų pasiekta pakankama tos valstybės narės, zonos arba laikymo vietos epizootinė aprėptis.

52 straipsnis

Priemonės, taikomos valstybėse narėse, zonose arba laikymo vietose, kurias apima likvidavimo programos

1.   Siekdama stebėti likvidavimo programų įgyvendinimo pažangą, kompetentinga institucija klasifikuoja visų ūkių, kuriuose laikomi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnai, sveikatos būklę pagal:

a)

sveikatos būklę kiekviename ūkyje, žinomą tada, kai pradedama likvidavimo programa;

b)

tai, kaip laikomasi į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimo į ūkį sąlygų;

c)

tai, kaip veiklos vykdytojas atlieka pareigą pranešti kompetentingai institucijai apie bet kokį ligos įtarimą arba nustatymą;

d)

tai, kaip įgyvendinamos ligos kontrolės priemonės, taikytinos įtarus arba patvirtinus ligą;

e)

vakcinavimo režimus, kurie gali būti taikomi ūkyje laikomiems į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams;

f)

bet kokias papildomas priemones, kurias kompetentinga institucija laiko reikalingomis.

2.   Kompetentinga institucija:

a)

pradeda, tęsia arba atšaukia likvidavimo programą, priklausomai nuo to, kaip ūkiai laikosi arba nesilaiko 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

b)

informuoja atitinkamų ūkių veiklos vykdytojus apie sveikatos būklės raidą ir apie priemones, reikalingas siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą.

3.   Veiklos vykdytojai laikosi 1 dalies b–f punktuose nustatytų reikalavimų, kad būtų galima įgyvendinti likvidavimo programą iki jos sėkmingo užbaigimo arba atšaukimo.

53 straipsnis

Nuo atskirtų ūkių sveikatos būklės klasifikavimo nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo 52 straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali nuspręsti neklasifikuoti atskirtų ūkių sveikatos būklės, jei tuose atskirtuose ūkiuose laikomų gyvūnų populiacijai taikomos tinkamos rizikos mažinimo priemonės ir ligų kontrolės priemonės, kad būtų užtikrinta, jog ji nekelia ligos plitimo rizikos.

54 straipsnis

Vakcinacija

Kompetentinga institucija, vykdydama oficialią priežiūrą, gali į likvidavimo programas įtraukti:

a)

į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų vakcinavimą;

b)

laikomų papildomos gyvūnų populiacijos gyvūnų vakcinavimą;

c)

laukinių papildomos gyvūnų populiacijos gyvūnų vakcinavimą.

55 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos įtariant tam tikras ligas

1.   Kai kompetentinga institucija įtaria atitinkamos ligos atvejį ūkyje, ji atlieka reikiamą tyrimą.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultato, kompetentinga institucija:

a)

uždraudžia perkelti į ūkį gyvūnus arba įvežti gyvūninius produktus;

b)

nurodo izoliuoti ūkio vienetus, kuriuose laikomi įtariami užkrėsti gyvūnai, kai tai techniškai įmanoma;

c)

uždraudžia iš to ūkio perkelti gyvūnus ir išvežti gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti, numatant tuos gyvūnus nedelsiant paskersti arba perdirbti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – tiesiogiai juos tiekti žmonėms vartoti;

d)

uždraudžia iš to ūkio išvežti įrangą, pašarus ir šalutinius gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija būtų leidusi tai daryti.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas priemones kompetentinga institucija taiko iki tol, kol paneigiamas arba patvirtinamas atitinkamos ligos atvejis.

56 straipsnis

Platesnis ligos kontrolės priemonių taikymas, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Kai kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, ji 55 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko:

a)

bet kuriame ūkyje, kuriame dėl hidrodinaminių sąlygų yra didesnė užsikrėtimo liga iš įtariamo užkrėsto ūkio rizika;

b)

bet kuriame ūkyje, kuris yra tiesioginiu epizootiniu ryšiu susijęs su įtariamu užkrėstu ūkiu.

2.   Jeigu įtariama, kad laukiniai vandens gyvūnai užsikrėtę liga, kompetentinga institucija 55 straipsnyje nustatytas priemones plačiau taiko atitinkamiems ūkiams, kai mano, kad tai būtina.

57 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo ligos kontrolės priemonių, kai įtariamos tam tikros ligos

1.   Nukrypstant nuo 55 straipsnio 2 dalies c punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus į ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

jų perkėlimas nekelia grėsmės akvakultūros gyvūnų, esančių paskirties ūkyje, arba vandens gyvūnų, esančių pakeliui į tą ūkį, sveikatos būklei;

c)

paskirties ūkyje jie neturi sąlyčio su akvakultūros gyvūnais, kurių sveikatos būklė atitinkamos ligos atžvilgiu yra geresnė;

d)

tie gyvūnai paskirties ūkyje laikomi ne ilgesnį nei kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį.

2.   Naudodamasi 1 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kompetentinga institucija:

a)

jei reikia, iki 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų pabaigos perklasifikuoja paskirties ūkio sveikatos būklę pagal 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

uždraudžia iki tyrimų pabaigos perkelti gyvūnus iš paskirties ūkio, nebent būtų leidusi juos išvežti į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, kuriame jie būtų nedelsiant paskersti ar perdirbti arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – jie būtų tiesiogiai tiekiami žmonėms vartoti.

3.   Kompetentinga institucija gali naudotis 1 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata tik jeigu kilmės ir paskirties ūkių veiklos vykdytojai ir gyvūnų, kuriems taikoma ta nukrypti leidžianti nuostata, vežėjai:

a)

taiko tinkamas biologinio saugumo ir kitas rizikos mažinimo priemones, reikalingas, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti;

b)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad buvo imtasi visų būtinų biologinio saugumo ir kitos rizikos mažinimo priemonių, taip pat

c)

suteikia kompetentingai institucijai garantijas, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte, gauti iš šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų vandens gyvūnų, bus perdirbti arba pašalinti kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal to reglamento 12 arba 13 straipsnius.

58 straipsnis

Oficialus tam tikrų ligų patvirtinimas ir ligų kontrolės priemonės

1.   Jeigu patvirtinamas ligos atvejis, kompetentinga institucija:

a)

paskelbia tą ūkį arba ūkius užkrėstu (-ais) ūkiu (-iais);

b)

perklasifikuoja sveikatos būklę užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose);

c)

nustato tinkamo dydžio apribojimų taikymo zoną;

d)

užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose) taiko 59–65 straipsniuose nustatytas priemones.

2.   Būtiniausi reikalavimai, taikomi apribojimų taikymo zonoje esančiam (-tiems) ūkiui (-iams), nustatyti VI priedo II dalyje, konkrečiai:

a)

1 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl marteiliozės;

d)

4 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto a papunktyje dėl BSV infekcijos.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti nenustatyti apribojimų taikymo zonos:

a)

kai iš užkrėsto ūkio neišleidžiamos nevalytos nuotekos į aplinkinius vandenis;

b)

kai ūkyje taikomos biologinio saugumo priemonės atitinka standartą, kuriuo užtikrinamas visiškas infekcijos sustabdymas jame.

4.   Kompetentinga institucija gali imtis rizikos mažinimo priemonių dėl šios apribojimų taikymo zonoje vykdomos veiklos:

a)

skiaurinių laivų judėjimo per apribojimų taikymo zoną;

b)

žvejybos veiklos;

c)

kitos veiklos, dėl kurios gali kilti ligos plitimo rizika.

5.   Jeigu patvirtinama, kad atitinkama liga yra užsikrėtę laukiniai vandens gyvūnai, kompetentinga institucija gali:

a)

parengti ir įgyvendinti prevencijos, priežiūros ir ligos kontrolės priemones, kurios yra būtinos, kad būtų užkirstas kelias ligai plisti ir ją perduoti laikomiems į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams arba papildomoms gyvūnų populiacijoms;

b)

taikyti sustiprintą laukinių vandens gyvūnų populiacijų stebėseną, taip pat sustiprintą stebėseną ūkiuose, kurie yra tiesioginiu epizootiniu ryšiu susiję su patvirtintu ligos atveju;

c)

kai įmanoma, imtis priemonių, kad liga būtų likviduota atitinkamoje laukinių vandens gyvūnų populiacijoje.

59 straipsnis

Epizootologinis tyrimas ir tyrimai, atliekami, kai patvirtinamos tam tikros ligos

1.   Patvirtinus ligą, kompetentinga institucija:

a)

atlieka epizootologinį tyrimą;

b)

atlieka tyrimus ir taiko 55 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones visuose epizootiškai susijusiuose ūkiuose;

c)

tinkamai pritaiko priežiūrą pagal nustatytus rizikos veiksnius, atsižvelgdama į epizootologinio tyrimo išvadas.

2.   Kompetentinga institucija apsvarsto poreikį atlikti laukinių gyvūnų tyrimą, kai iš epizootologinio tyrimo žinoma, kad laikomi gyvūnai ir laukiniai gyvūnai yra susiję epizootiniais ryšiais.

3.   Kompetentinga institucija kuo greičiau informuoja:

a)

valstybės narės, epizootiniais ryšiais susijusios su patvirtintu ligos atveju, veiklos vykdytojus ir atitinkamas valdžios institucijas;

b)

kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių, kurias su užkrėstu (-ais) ūkiu (-iais) gali sieti epizootiniai ryšiai, kompetentingas institucijas.

60 straipsnis

Perkėlimas ir vežimas iš užkrėstų ūkių ir bet kurio kito apribojimų taikymo zonoje esančio ūkio

1.   Kompetentinga institucija visuose užkrėstuose ūkiuose ir bet kuriame kitame apribojimų taikymo zonoje esančiame ūkyje ar ūkiuose:

a)

nurodo izoliuoti įtariamus ir patvirtintus ligos atvejus, kai tai techniškai įmanoma;

b)

uždraudžia iš to ūkio ar ūkių perkelti į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus arba išvežti jų gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti, numatant juos nedelsiant paskersti ar perdirbti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – tiesiogiai juos tiekti žmonėms vartoti;

c)

uždraudžia perkelti į sąrašą dėl atitinkamos ligos įtrauktų rūšių gyvūnus į tą ūkį arba ūkius, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti dėl tinkamai pagrįstų priežasčių;

d)

uždraudžia iš to ūkio ar ūkių išvežti įrangą, pašarus ir šalutinius gyvūninius produktus, nebent kompetentinga institucija būtų leidusi tai daryti.

2.   1 dalies a–c punktuose nurodytas priemones kompetentinga institucija plačiau taiko laikomiems papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnams, jei dėl jų kyla ligos plitimo rizika.

61 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų išvežimo iš užkrėstų ūkių apribojimo

1.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus į toje pačioje apribojimų taikymo zonoje esantį ūkį, kuris yra jos oficialiai prižiūrimas, jeigu:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

jų perkėlimas nekelia grėsmės akvakultūros gyvūnų, esančių paskirties ūkyje, arba vandens gyvūnų, esančių pakeliui į tą ūkį, sveikatos būklei;

c)

paskirties ūkyje jie neturi sąlyčio su akvakultūros gyvūnais, kurių sveikatos būklė atitinkamos ligos atžvilgiu yra geresnė;

d)

tie gyvūnai paskirties ūkyje laikomi ne ilgesnį nei kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį.

2.   Naudodamasi 1 dalyje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata, kompetentinga institucija:

a)

jei reikia, perklasifikuoja paskirties ūkio sveikatos būklę pagal 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

uždraudžia perkelti gyvūnus iš paskirties ūkio, nebent būtų leidusi juos išvežti į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, kuriame jie būtų nedelsiant paskersti ar perdirbti arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi tuo tikslu, – jie būtų tiesiogiai tiekiami žmonėms vartoti. Šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte, yra visais atvejais perdirbami arba pašalinami kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal to reglamento 12 arba 13 straipsnį;

c)

oficialiai prižiūri paskirties ūkį iki tol, kol užbaigiamas valymas, dezinfekavimas ir tinkamo vasarinimo laikotarpis tame ūkyje.

3.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus į kitus užkrėstus ūkius, kuriuose neįgyvendinama tos konkrečios ligos likvidavimo programa, jeigu:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

jų perkėlimas nekelia grėsmės akvakultūros gyvūnų, esančių paskirties ūkyje, arba vandens gyvūnų, esančių pakeliui į tą ūkį, sveikatos būklei;

c)

jie perkeliami laikantis Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 2 dalyje nustatytų sertifikavimo reikalavimų.

4.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti akvakultūros gyvūnus ir išvežti gyvūninius produktus į skerdimo ir perdirbimo patalpas, esančias ne maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiuose, jeigu:

a)

perkeliami tik tie gyvūnai, kuriems nėra pasireiškę ligos simptomų;

b)

skerdimo ir perdirbimo patalpos nėra toje valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kurioje įgyvendinama tos konkrečios ligos likvidavimo programa arba kuri yra paskelbta liga neužkrėsta teritorija;

c)

perkėlimas nekelia grėsmės vandens gyvūnų, esančių pakeliui į skerdyklą ar perdirbimo patalpas arba arti jų, sveikatos būklei;

d)

jie perkeliami laikantis Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 2 dalyje nustatytų sertifikavimo reikalavimų.

5.   Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies b punkto, kompetentinga institucija gali leisti perkelti papildomų gyvūnų populiacijų gyvūnus ir išvežti jų gyvūninius produktus iš užkrėsto (-ų) ūkio (-ų) į kitus ūkius be papildomų apribojimų, jeigu:

a)

yra atliktas rizikos vertinimas;

b)

kai būtina, įgyvendinamos rizikos mažinimo priemonės siekiant užtikrinti, kad nekiltų grėsmės vandens gyvūnų, esančių paskirties ūkyje arba pakeliui į tą paskirties ūkį, sveikatos būklei; taip pat

c)

jie perkeliami arba vežami laikantis Reglamento (ES) 2016/429 208 straipsnio 2 dalyje nustatytų sertifikavimo reikalavimų.

62 straipsnis

Užkrėstų gyvūnų pašalinimas

1.   Po ligos patvirtinimo kompetentinga institucija nurodo visuose užkrėstuose ūkiuose per ne ilgesnį negu kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį dėl atitinkamos ligos imtis šių priemonių, taikomų į sąrašą įtrauktų rūšių vandens gyvūnams:

a)

pašalinti visus negyvus gyvūnus;

b)

pašalinti ir nužudyti visus gaištančius gyvūnus;

c)

pašalinti ir nužudyti visus gyvūnus, kuriems pasireiškia ligos simptomai;

d)

paskersti žmonėms vartoti arba, jei tai yra moliuskai ar vėžiagyviai, kurie parduodami gyvi, išimti gyvūnus, kurie, baigus taikyti a–c punktuose nurodytas priemones, lieka ūkyje (-iuose), iš vandens.

2.   Kompetentinga institucija gali nurodyti dėl tinkamai pagrįstų priežasčių paskersti žmonėms vartoti arba, moliuskų ar vėžiagyvių, kurie parduodami gyvi, atveju, išimti iš vandens:

a)

visus dėl atitinkamos ligos į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose), neatliekant tų gyvūnų tyrimų;

b)

įtariamus užkrėstus gyvūnus, kuriuos su patvirtintu ligos atveju sieja epizootinis ryšys.

3.   1 dalyje nurodytų gyvūnų skerdimas žmonėms vartoti arba išėmimas iš vandens, vykdant oficialią priežiūrą, atliekamas užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose), vėliau juos išvežant perdirbti į maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkį, arba, kai tinka, maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje.

4.   Šiame straipsnyje nustatytas priemones kompetentinga institucija plačiau taiko papildomų gyvūnų populiacijų akvakultūros gyvūnams, kai tai yra reikalinga ligos kontrolei.

5.   Kompetentinga institucija gali nurodyti nužudyti ir sunaikinti kai kuriuos arba visus 1 dalyje nurodytus gyvūnus ir neįtrauktų į sąrašą rūšių gyvūnus užkrėstame (-uose) ūkyje (-iuose), užuot juos skerdus žmonėms vartoti.

6.   Visi pagal šį straipsnį paskerstų arba nužudytų gyvūnų šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbami arba pašalinami kaip 1 arba 2 kategorijos medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 arba 13 straipsnį.

63 straipsnis

Valymas ir dezinfekavimas

1.   Kompetentinga institucija nurodo, prieš atkuriant gyvūnų populiaciją visuose užkrėstuose ūkiuose, išvalyti ir dezinfekuoti šias sistemas ir objektus:

a)

ūkius, kiek tai techniškai įmanoma, pašalinus 62 straipsnio 1 dalyje nurodytus gyvūnus ir visą pašarą, kuris gali būti užkrėstas;

b)

bet kokią su gyvūnų auginimu susijusią įrangą, įskaitant, be kita ko, šėrimo, rūšiavimo, gydymo ir vakcinavimo įrangą ir darbinius laivus;

c)

bet kokią su gamyba susijusią įrangą, įskaitant, be kita ko, varžas, apsauginius tinklus, pastolius, tinklinius maišus ir ūdas;

d)

bet kokius veiklos vykdytojų ir lankytojų naudojamus apsauginius drabužius ar saugos įrangą;

e)

visas transporto priemones, įskaitant rezervuarus ir kitą įrangą, naudojamų užkrėstiems gyvūnams arba darbuotojams, turėjusiems sąlytį su užkrėstais gyvūnais, vežti.

2.   Kompetentinga institucija patvirtina valymo ir dezinfekavimo protokolą.

3.   Kompetentinga institucija prižiūri valymą ir dezinfekavimą ir nesugrąžina arba pakartotinai nesuteikia liga neužkrėstos teritorijos statuso ūkiams iki įsitikina, kad valymas ir dezinfekavimas yra užbaigtas.

64 straipsnis

Vasarinimas

1.   Kompetentinga institucija nurodo visus užkrėstus ūkius palikti vasarinimui. Jie paliekami vasarinimui po to, kai baigiamas 63 straipsnyje nustatytas valymo ir dezinfekavimo procesas.

2.   Vasarinimo trukmė turi būti tinkama, atsižvelgiant į konkretų patogeną ir į užkrėstuose ūkiuose naudojamos gamybos sistemos rūšį. Tam tikri vasarinimo laikotarpiai yra nustatyti VI priedo II dalyje, konkrečiai:

a)

1 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos);

d)

4 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriaus 3 skirsnio 1 punkto c papunktyje dėl BSV infekcijos.

3.   Kompetentinga institucija nurodo palikti vienalaikiam vasarinimui užkrėstus ūkius apsaugos zonoje arba, jeigu apsaugos zona nenustatyta, apribojimų taikymo zonoje. Remiantis rizikos vertinimu, vienalaikiam vasarinimui galima palikti ir kitus ūkius. Vienalaikio vasarinimo trukmė ir tokio vasarinimo ploto dydis yra nustatyti VI priedo II dalyje, konkrečiai:

a)

1 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl VHS ir IHN;

b)

2 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

c)

3 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos);

d)

4 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos);

e)

5 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

f)

6 skyriaus 3 skirsnio 1 punkte dėl BSV infekcijos.

65 straipsnis

Rizikos mažinimo priemonės siekiant išvengti pakartotinio užkrėtimo

Prieš panaikinant ligos kontrolės priemones arba po jų panaikinimo, kompetentinga institucija nurodo imtis proporcingų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų išvengta ūkio pakartotinio užkrėtimo ta liga, atsižvelgdama į atitinkamus rizikos veiksnius, kaip nustatyta remiantis epizootologinio tyrimo rezultatais. Taikant šias priemones atsižvelgiama bent į:

a)

ligos išlikimą aplinkoje arba laukiniuose gyvūnuose;

b)

biologinio saugumo priemones, kurios pritaikomos atsižvelgiant į ūkio ypatumus.

4 SKYRIUS

Liga neužkrėstos teritorijos statusas

1 skirsnis

Valstybių narių ir zonų liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimas

66 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo kriterijai

Liga neužkrėstos teritorijos statusas valstybėms narėms arba jų zonoms gali būti suteikiamas tik kai laikomasi šių bendrųjų ir konkrečių kriterijų:

a)

bendrųjų kriterijų, kurie yra tokie:

i)

teritorinė taikymo sritis atitinka 13 arba 47 straipsniuose nustatytus atitinkamus reikalavimus;

ii)

ligos priežiūra atitinka 3 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

iii)

veiklos vykdytojai vykdo pareigas dėl biologinio saugumo priemonių, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 10 straipsnyje;

iv)

atitinkamos ligos kontrolės priemonės, taikomos įtarus arba patvirtinus ligą, atitinka reikalavimus, nustatytus dėl:

bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos), Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos, EGL, IGR/IPV infekcijos, ALV ir GVD infekcijos – 21–31 straipsniuose,

pasiutligės viruso infekcijos – 35 ir 36 straipsniuose,

mėlynojo liežuvio viruso infekcijos – 41 ir 42 straipsniuose,

VHS, IHN, ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos), bonamiozės (Bonamia exitiosa infekcijos ir Bonamia ostreae infekcijos) ir BSV infekcijos – 55–65 straipsniuose;

v)

ūkiai yra registruoti arba patvirtinti pagal atitinkamą ūkio rūšį;

vi)

užtikrintas tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų nustatymas ir genetinės medžiagos produktų atsekamumas pagal atitinkamą gyvūnų tipą;

vii)

perkeliami tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai arba vežami jų produktai atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus tų gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą;

b)

konkrečių kriterijų dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo pagal 67–71 straipsnius.

67 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas į sąrašą įtrauktų rūšių nebuvimu

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad joje nėra į sąrašą dėl tos ligos įtrauktų rūšių gyvūnų, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 66 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta, taip pat

b)

į sąrašą dėl atitinkamos ligos įtrauktų rūšių gyvūnų nebuvimas laikomų ir laukinių gyvūnų populiacijose.

2.   Valstybė narė pateikia dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų. Tais dokumentiniais įrodymais patvirtinamas liga neužkrėstos teritorijos statuso tvarumas, atsižvelgiant į tai, kad:

a)

įvertinta į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų buvimo tos valstybės narės teritorijoje arba jos zonoje tikimybė ir nustatyta, kad ji yra nedidelė;

b)

nustatyta, kad į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų patekimo į tos valstybės narės teritoriją arba jos zoną tikimybė yra nedidelė.

68 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas ligos sukėlėjo nesugebėjimu išgyventi

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad ligos sukėlėjas nesugeba išgyventi, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 66 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta;

b)

apie tą ligą niekada nepranešta, o jeigu buvo pranešta, tai įrodyta, kad ligos sukėlėjas neišgyveno;

c)

yra pasiekta bent vieno esminio aplinkos parametro vertė, kuriai esant sąlygos yra nepalankios tos ligos sukėlėjui išgyventi;

d)

ligos sukėlėjas patiria to esminio aplinkos parametro poveikį pakankamai ilgai, kad būtų sunaikintas.

2.   Valstybė narė pateikia šiuos įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų:

a)

dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies a ir b punktuose nustatytų kriterijų;

b)

mokslinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies c ir d punktuose nustatytų kriterijų.

69 straipsnis

Sausumos gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas į sąrašą įtrauktų sausumos gyvūnų ligų į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų nesugebėjimu išgyventi

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad tos į sąrašą įtrauktos ligos į sąrašą įtraukti užkrato pernešėjai nesugeba išgyventi, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 66 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta;

b)

apie tą ligą niekada nepranešta, o jeigu pranešta, tai įrodyta, kad ligos sukėlėjas nebuvo perduotas;

c)

ligos sukėlėjo perdavimas visiškai priklauso nuo į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų buvimo ir nėra jokių kitų žinomų natūralaus jos perdavimo būdų;

d)

toje valstybėje narėje arba jos zonose natūraliai nėra į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų;

e)

į sąrašą įtrauktų užkrato pernešėjų tyčinis arba netyčinis patekimas praeityje ar ateityje nėra tikėtinas;

f)

yra pasiekta bent vieno esminio aplinkos parametro vertė, kuriai esant sąlygos yra nepalankios į sąrašą įtrauktiems užkrato pernešėjams išgyventi;

g)

į sąrašą įtraukti užkrato pernešėjai patiria to esminio aplinkos parametro poveikį pakankamai ilgai, kad būtų sunaikinti.

2.   Valstybė narė pateikia šiuos įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų:

a)

dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies a ir b punktuose nustatytų kriterijų;

b)

mokslinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies c–g punktuose nustatytų kriterijų.

Jeigu pasireiškia liga, valstybė narė pateikia dokumentinius įrodymus, kad, vykdant priežiūrą, esant 95 % patikimumo lygiui, nustatytas ligos paplitimas yra mažesnis nei 1 %.

70 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis

1.   Valstybės narės arba jos zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis istoriniais ir priežiūros duomenimis kriterijai yra tokie:

a)

apie tą ligą toje valstybėje narėje ar jos zonoje niekada nepranešta arba liga likviduota toje valstybėje narėje ar jos zonoje ir pranešimų apie ją negauta per bent 25 metus;

b)

per praėjusius 25 metus apie tą ligą toje valstybėje narėje arba jos zonoje buvo pranešta, ji buvo likviduota ir laikomasi konkrečių 72 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

2.   Valstybė narė, norinti, kad būtų patvirtintas visos jos teritorijos ar tam tikros jos zonos liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal 1 dalies a punkto nuostatas, per bent 10 metų tinkamumo laikotarpį įgyvendina šias priemones:

a)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų ligų priežiūrą;

b)

prevenciją siekiant kontroliuoti ligos sukėlėjo patekimą;

c)

draudimą vakcinuoti nuo tos ligos, nebent tai atitiktų konkrečius dėl tos ligos taikomus reikalavimus, nurodytus 72 straipsnyje;

d)

ligos priežiūrą, kuria patvirtinama, kad nežinoma tos ligos pasireiškimo atvejų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijose toje valstybėje narėje ar zonoje.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, Komisija gali dvejų metų laikotarpiui nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos suteikti valstybėms narėms arba zonoms liga neužkrėstos teritorijos statusą dėl:

a)

pasiutligės viruso infekcijos, jeigu apie ją reikėjo pranešti pagal Direktyvos 64/432/EEB 8 straipsnį ir, kai būtina, buvo vykdoma stebėsena pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/99/EB (23) 4 straipsnį, ir per praėjusius dvejus metus negauta pranešimų apie jokį šios ligos atvejį į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijose;

b)

MLV infekcijos, jeigu visos apribojimų taikymo zonos buvo panaikintos pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 6 straipsnį iki šio reglamento taikymo pradžios dienos.

4.   1 dalyje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos įgyjamas liga neužkrėstos teritorijos statusas, taikomi tik:

a)

naujoje valstybėje narėje ne ilgiau kaip dvejus metus po jos įstojimo į Sąjungą arba

b)

ne ilgiau kaip dvejus metus nuo tos dienos, nuo kurios taikomi pagal Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 2 dalį priimti įgyvendinimo aktai, pagal kuriuos atitinkama liga pirmą kartą klasifikuojama kaip B arba C kategorijos liga.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, liga neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas remiantis istoriniais ir priežiūros duomenimis, nenustatant ilgiausio dvejų metų laikotarpio, kai tai yra šis statusas:

a)

varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statusas;

b)

Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusas nevakcinuojant gyvūnų.

6.   Nukrypstant nuo 4 dalies b punkto, liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis, nesuteikiamas dėl šių ligų:

a)

bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

b)

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcijos;

c)

EGL;

d)

IGR/IPV;

e)

ALV infekcijos;

f)

VHS;

g)

IHN;

h)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

i)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

j)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos).

71 straipsnis

Likvidavimo programomis grindžiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas

1.   Valstybės narės arba zonos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis likvidavimo programomis kriterijai yra tokie:

a)

kompetentinga institucija vykdo patvirtintą likvidavimo programą, kaip nurodyta 12 arba 46 straipsnyje, taip pat

b)

kompetentinga institucija yra užbaigusi likvidavimo programą ir Komisijai pateikusi prašymą suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą, kuriuo įrodoma, kad įvykdyti 72 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl konkrečios ligos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, vandens gyvūnų atveju, kai tam tikra zona užima mažiau nei 75 % valstybės narės teritorijos ir nėra bendra su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, gali būti pasiektas liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal 83 straipsnį.

72 straipsnis

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą valstybei narei arba zonai, yra nustatyti:

a)

IV priedo I dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje dėl laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso ir IV priedo I dalies 4 skyriaus 1 skirsnyje dėl laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

b)

IV priedo II dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

c)

IV priedo III dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl EGL neužkrėstos teritorijos statuso;

d)

IV priedo IV dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

e)

IV priedo V dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

f)

IV priedo VI dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl GVD neužkrėstos teritorijos statuso;

g)

V priedo I dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje dėl pasiutligės viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

h)

V priedo II dalies 4 skyriaus 1 skirsnyje dėl MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

i)

V priedo III dalies 1 skirsnyje dėl varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso;

j)

V priedo IV dalies 1 skirsnyje dėl Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso nevakcinuojant gyvūnų;

k)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl VHS neužkrėstos teritorijos statuso;

l)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl IHN neužkrėstos teritorijos statuso;

m)

VI priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

n)

VI priedo II dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje dėl marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

o)

VI priedo II dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

p)

VI priedo II dalies 5 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

q)

VI priedo II dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje dėl BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

2 skirsnis

Akvakultūros gyvūnų laikymo vietų liga neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimas

73 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo akvakultūros gyvūnų laikymo vietoms kriterijai

1.   Liga neužkrėstos teritorijos statusas akvakultūros gyvūnų laikymo vietai gali būti suteikiamas tik kai laikomasi šių bendrųjų ir konkrečių kriterijų:

a)

bendrųjų kriterijų, kurie yra tokie:

i)

teritorinė taikymo sritis atitinka 47 straipsnio 2 dalies c punktą;

ii)

ligos priežiūra atitinka 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnyje ir 6–9 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

iii)

veiklos vykdytojai vykdo pareigas dėl biologinio saugumo priemonių, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/429 10 straipsnyje;

iv)

laikomasi atitinkamų ligos kontrolės priemonių, taikomų įtarus arba patvirtinus ligą;

v)

tą laikymo vietą sudarantys ūkiai yra patvirtinti;

vi)

užtikrintas tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnų atsekamumas;

vii)

perkeliami tikslinės gyvūnų populiacijos gyvūnai arba vežami jų produktai atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus tų gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui Sąjungoje arba jų įvežimui į Sąjungą;

b)

konkrečių kriterijų dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo pagal 74–77 straipsnių nuostatas.

2.   1 dalyje nurodytas liga neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas:

a)

laikymo vietoms, kurios nėra priklausomos nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės;

b)

laikymo vietoms, kurios yra priklausomos nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės, tačiau laikymo vieta dėl jos sąlygų atitinkamos ligos atžvilgiu yra veiksmingai atskirta nuo kitų vandens gyvūnų populiacijų, kurios gali būti užkrėstos.

3.   2 dalies b punkte nurodytų priklausomų laikymo vietų atveju kompetentinga institucija:

a)

įvertina bent šiuos epizootinius veiksnius:

i)

kiekvieno toje laikymo vietoje esančio ūkio geografinę padėtį ir jo vandens išteklių pobūdį;

ii)

kitų toje vandens sistemoje esančių akvakultūros ūkių sveikatos būklę;

iii)

ii papunktyje nurodytų ūkių buvimo vietą ir jų atstumą nuo priklausomos laikymo vietos;

iv)

ii papunktyje nurodytų ūkių gamybos apimtį, taip pat jų gamybos metodą ir šaltinį, iš kurio kilę jų gyvūnai;

v)

atitinkamų į sąrašą įtrauktų rūšių laukinių vandens gyvūnų buvimą ir gausą toje vandens sistemoje ir jų sveikatos būklę;

vi)

duomenis, ar v papunktyje nurodytos rūšys yra sėslios, ar migruojančios;

vii)

tikimybę, kad į tą laikymo vietą gali patekti v papunktyje nurodyti laukiniai vandens gyvūnai;

viii)

bendrąsias biologinio saugumo priemones toje laikymo vietoje;

ix)

bendrąsias hidrologines sąlygas toje vandens sistemoje;

b)

visus tos laikymo vietos ūkius klasifikuoja kaip didelės rizikos ūkius pagal VI priedo I dalies 1 skyrių;

c)

nustato bet kokias priemones, kurios laikomos reikalingomis, kad būtų išvengta ligos patekimo.

4.   Kai Komisijai pranešama apie priklausomai laikymo vietai suteikiamą liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal 83 straipsnį, kompetentinga institucija pateikia 3 dalies a punkte nurodytą vertinimą ir duomenis apie bet kokią priemonę, kurios imtasi siekiant neleisti ligai patekti į tą laikymo vietą.

Kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokius vėlesnius 3 dalies a punkte nurodytų epizootinių veiksnių pokyčius ir priemones, kurių imamasi jų poveikiui mažinti.

74 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas į sąrašą įtrauktų rūšių nebuvimu

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad joje nėra į sąrašą dėl tos ligos įtrauktų gyvūnų rūšių, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 73 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta, taip pat

b)

į sąrašą dėl atitinkamos ligos įtrauktų rūšių gyvūnų nebuvimas laikomų ir laukinių gyvūnų populiacijose.

2.   Valstybė narė pateikia dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų. Tais dokumentiniais įrodymais patvirtinamas liga neužkrėstos teritorijos statuso tvarumas, atsižvelgiant į tai, kad:

a)

įvertinta į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų buvimo toje laikymo vietoje tikimybė ir nustatyta, kad ji yra nedidelė;

b)

įvertinta į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų patekimo į tą laikymo vietą tikimybė ir nustatyta, kad ji yra nedidelė.

75 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas ligos sukėlėjo nesugebėjimu išgyventi

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis tuo, kad ligos sukėlėjas nesugeba išgyventi, kriterijai yra tokie:

a)

bent 5 metų tinkamumo laikotarpiu tenkinami bendrieji kriterijai, nustatyti 73 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, ir liga nenustatyta,

b)

apie tą ligą niekada nepranešta, o jeigu buvo pranešta, tai įrodyta, kad ligos sukėlėjas neišgyveno;

c)

yra pasiekta bent vieno esminio aplinkos parametro vertė, kuriai esant sąlygos yra nepalankios tos ligos sukėlėjui išgyventi;

d)

ligos sukėlėjas patiria to esminio parametro poveikį pakankamai ilgą laiką, kad būtų sunaikintas.

2.   Valstybė narė pateikia šiuos įrodymus, kad laikomasi 1 dalyje nurodytų kriterijų:

a)

dokumentinius įrodymus, kad laikomasi 1 dalies a ir b punktuose nustatytų kriterijų;

b)

1 dalies c ir d punktuose nustatytų kriterijų laikymosi mokslinius įrodymus.

76 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis istoriniais ir priežiūros duomenimis kriterijai yra tokie:

a)

apie tą ligą toje laikymo vietoje niekada nepranešta arba liga toje laikymo vietoje likviduota ir pranešimų apie ją negauta per bent 25 metus;

b)

per praėjusius 25 metus buvo pranešta apie tą ligą toje laikymo vietoje, ji buvo likviduota ir laikomasi konkrečių 78 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

2.   Valstybė narė, norinti, kad būtų patvirtintas tos laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statusas pagal 1 dalies a punkto nuostatas, per bent 10 metų tinkamumo laikotarpį įgyvendina šias priemones:

a)

laikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų ligų priežiūrą;

b)

prevenciją siekiant kontroliuoti ligos sukėlėjo patekimą;

c)

draudimą vakcinuoti nuo tos ligos, nebent tai atitiktų konkrečius dėl tos ligos taikomus reikalavimus, nurodytus 78 straipsnyje;

d)

ligos priežiūrą, kuria patvirtinama, kad nežinoma tos ligos pasireiškimo atvejų laukinių į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų populiacijose toje laikymo vietoje.

3.   1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi tik:

a)

naujoje valstybėje narėje ne ilgiau kaip dvejus metus po jos įstojimo į Sąjungą arba

b)

ne ilgiau kaip dvejus metus nuo tos dienos, nuo kurios taikomi pagal Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 2 dalį priimti įgyvendinimo aktai, pagal kuriuos atitinkama liga pirmą kartą klasifikuojama kaip B arba C kategorijos liga.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, liga neužkrėstos teritorijos statusas, grindžiamas istoriniais ir priežiūros duomenimis, nesuteikiamas dėl šių ligų:

a)

VHS;

b)

IHN;

c)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos;

d)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos);

e)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos).

77 straipsnis

Likvidavimo programomis grindžiamas liga neužkrėstos teritorijos statusas

1.   Akvakultūros gyvūnų laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo remiantis likvidavimo programomis kriterijai yra tokie:

a)

kompetentinga institucija vykdo patvirtintą likvidavimo programą, kaip nurodyta 46 straipsnyje;

b)

kompetentinga institucija yra užbaigusi likvidavimo programą ir Komisijai pateikusi galutinę ataskaitą, kuria įrodoma, kad įvykdyti 78 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl konkrečios ligos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai tam tikra laikymo vieta sudaro mažiau nei 75 % valstybės narės teritorijos ir vandens baseinas, iš kurio tiekiamas vanduo į tą laikymo vietą, nėra bendras su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, liga neužkrėstos teritorijos statusas gali būti pasiektas pagal 83 straipsnį.

78 straipsnis

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą

Konkrečių ligų reikalavimai, taikomi siekiant suteikti liga neužkrėstos teritorijos statusą akvakultūros gyvūnų laikymo vietai, yra nustatyti:

a)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl VHS neužkrėstos teritorijos statuso;

b)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje dėl IHN neužkrėstos teritorijos statuso;

c)

VI priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

d)

VI priedo II dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje dėl marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

e)

VI priedo II dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

f)

VI priedo II dalies 5 skyriaus 2 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

g)

VI priedo II dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje dėl BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

79 straipsnis

Konkretūs reikalavimai laikymo vietoms, nepriklausomoms nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės

1.   Taikant bendruosius kriterijus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo akvakultūros gyvūnų laikymo vietoms, kaip nustatyta 73 straipsnio 1 dalyje, laikymo vieta, susidedanti iš vieno ar daugiau atskirų ūkių, kurių sveikatos būklė konkrečios ligos atžvilgiu yra nepriklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės, taip pat gali įgyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, jeigu atitinka 2–6 dalių nuostatas.

2.   Nepriklausoma laikymo vieta gali būti sudaryta iš:

a)

atskiro ūkio, kuris laikomas vienu epizootiniu vienetu, nes jam neturi įtakos aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklė, arba

b)

daugiau kaip vieno ūkio, kai kiekvienas tos laikymo vietos ūkis atitinka šios dalies a punkte ir 3–6 dalyse nustatytus kriterijus, tačiau dėl ekstensyvaus gyvūnų perkėlimo tarp ūkių laikomas vienu epizootiniu vienetu, jeigu visuose ūkiuose veikia bendra biologinio saugumo sistema.

3.   Vanduo į nepriklausomą laikymo vietą tiekiamas:

a)

per vandens valymo įrenginį, kuriame nukenksminamas atitinkamos ligos sukėlėjas, arba

b)

tiesiai iš šulinio, gręžinio arba šaltinio.

Kai toks vanduo tiekiamas iš vandens išteklių, esančių už ūkio ribų, vanduo turi būti tiekiamas tiesiai į ūkį ir nukreipiamas į ūkį tokiomis priemonėmis, kuriomis tinkamai apsisaugoma nuo infekcijos.

4.   Turi būti gamtinių arba dirbtinių kliūčių, dėl kurių vandens gyvūnai iš aplinkinių gamtinių vandens telkinių negalėtų patekti į kiekvieną tos laikymo vietos ūkį.

5.   Kai tinka, laikymo vieta turi būti apsaugota nuo potvynių ir vandens patekimo iš aplinkinių gamtinių vandens telkinių.

6.   Laikymo vieta turi atitikti 78 straipsnyje nurodytus konkrečios ligos reikalavimus.

80 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl laikymo vietų, susidedančių iš atskirų ūkių, kuriuose pradedama ar atnaujinama akvakultūros veikla ir kurių sveikatos būklė konkrečios ligos atžvilgiu yra nepriklausoma nuo aplinkinių gamtinių vandens telkinių gyvūnų sveikatos būklės

1.   Naujas ūkis, kuriame pradedama akvakultūros veikla, laikomas liga neužkrėsta teritorija, kai:

a)

atitinka 79 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3–5 dalis;

b)

jame pradedama akvakultūros veikla naudojant akvakultūros gyvūnus iš liga neužkrėstos valstybės narės zonos ar laikymo vietos.

2.   Ūkis, kuriame akvakultūros veikla atnaujinama po pertraukos ir kuris atitinka 1 dalies nuostatas, laikomas liga neužkrėsta teritorija nevykdant 73 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos priežiūros, jeigu:

a)

to ūkio gyvūnų sveikatos istorija yra žinoma kompetentingai institucijai ir tame ūkyje nebuvo patvirtinta B ar C kategorijos ligų atvejų;

b)

jei reikia, tas ūkis prieš atkuriant gyvūnų populiaciją išvalomas, dezinfekuojamas ir paliekamas vasarinimui.

3.   Ūkis, atnaujinantis veiklą po B ar C kategorijos ligos atvejo patvirtinimo, laikomas patvirtinta liga neužkrėsta teritorija, jeigu:

a)

dėl atitinkamos ligos ištiriamas gyvūnų, kuriuos naudojant atkurta gyvūnų populiacija tame ūkyje po valymo, dezinfekavimo ir palikimo vasarinimui, gautų iš liga neužkrėstos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, reprezentatyvusis ėminys ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir ne vėliau kaip po 12 mėnesių po jų patekimo į tokias sąlygas, įskaitant vandens temperatūrą, kurios yra palankios klinikiniam tos ligos pasireiškimui;

b)

atliekamas mėginių ėmimas ir diagnostiniai tyrimai, nustatyti atitinkamame VI priedo II dalies skyriuje, ir paimami mėginiai iš tokio skaičiaus gyvūnų, kad būtų užtikrintas atitinkamos ligos nustatymas esant 95 % patikimumui, jeigu jos tikslinis paplitimo lygis yra 2 %;

c)

b punkte aprašytų tyrimų rezultatai yra neigiami.

3 skirsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas, sustabdymas ir atšaukimas

81 straipsnis

Konkretūs kriterijai dėl priežiūros ir biologinio saugumo priemonių, reikalingų neužkrėstos teritorijos statusui išlaikyti

1.   Valstybės narės, jų zonos arba laikymo vietos gali išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą tik jeigu kartu su Reglamento (ES) 2016/429 41 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytais kriterijais jos laikosi šių reikalavimų:

a)

vykdo pakankamą priežiūros veiklą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir įrodyti liga neužkrėstos teritorijos statusą;

b)

imasi biologinio saugumo priemonių, kurias nurodo taikyti kompetentinga institucija pagal nustatytą riziką, kad būtų išvengta ligos patekimo;

c)

laikosi veiklos taisyklių, kaip nurodyta 66 straipsnio a punkto v, vi ir vii papunkčiuose arba 73 straipsnio 1 dalies a punkto v, vi ir vii papunkčiuose.

2.   Vandens gyvūnų atveju, kai valstybė narė paskelbiama neužkrėsta viena ar daugiau į sąrašą įtrauktų ligų, ji gali nutraukti 3 dalies k–q punktuose nurodytą tikslinę priežiūrą ir išlaikyti liga neužkrėstos teritorijos statusą, jeigu yra įvertinta atitinkamos ligos patekimo rizika ir yra tos ligos klinikiniam pasireiškimui palankių sąlygų.

Liga neužkrėstos teritorijos statusą turinčiose zonose ar laikymo vietose, esančiose valstybėse narėse, kurios nėra paskelbtos neužkrėsta teritorija, arba visais atvejais, kai klinikiniam ligos pasireiškimui palankių sąlygų nėra, tęsiama tikslinė priežiūra, kaip nurodyta 3 dalies k–q punktuose.

3.   Konkrečių ligų reikalavimai dėl priežiūros ir biologinio saugumo priemonių yra pateikti:

a)

IV priedo I dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje dėl laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso arba IV priedo I dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl laikomų avių ir ožkų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

b)

IV priedo II dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

c)

IV priedo III dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl EGL neužkrėstos teritorijos statuso;

d)

IV priedo IV dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

e)

IV priedo V dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl ALV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

f)

IV priedo VI dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl GVD neužkrėstos teritorijos statuso;

g)

V priedo I dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje dėl pasiutligės viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

h)

V priedo II dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje dėl MLV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

i)

V priedo III dalies 2 skirsnyje dėl varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos statuso;

j)

V priedo IV dalies 2 skirsnyje dėl Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos statusu nevakcinuojant gyvūnų;

k)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl VHS neužkrėstos teritorijos statuso;

l)

VI priedo II dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje dėl IHN neužkrėstos teritorijos statuso;

m)

VI priedo II dalies 2 skyriaus 4 skirsnyje dėl ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos statuso;

n)

VI priedo II dalies 3 skyriaus 4 skirsnyje dėl marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

o)

VI priedo II dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia exitiosa infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

p)

VI priedo II dalies 5 skyriaus 4 skirsnyje dėl bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos statuso;

q)

VI priedo II dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje dėl BSV infekcija neužkrėstos teritorijos statuso.

82 straipsnis

Liga neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymas, atšaukimas ir sugrąžinimas

1.   Jeigu patvirtinama liga ir todėl netenkinamos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygos, kompetentinga institucija:

a)

nedelsdama taiko atitinkamas ligų kontrolės priemones;

b)

vykdo specialią priežiūrą, kad būtų įvertintas ligos protrūkio mastas;

c)

nurodo imtis bet kokių reikalingų rizikos mažinimo priemonių.

2.   Jeigu liga nėra patvirtinta, tačiau yra pažeista viena iš valstybės narės, jos zonos arba laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų, kompetentinga institucija imasi tinkamų taisomųjų priemonių ir įvertina sveikatos būklės pasikeitimo riziką.

3.   Kompetentinga institucija gali, kai būtina, imtis pereinamojo laikotarpio priemonės – sustabdyti atitinkamos valstybės narės, jos zonos arba laikymo vietos liga neužkrėstos teritorijos statusą, užuot Komisijai atšaukus šį statusą. Tuo statuso sustabdymo laikotarpiu kompetentinga institucija:

a)

imasi visų būtinų prevencijos, priežiūros ir kontrolės priemonių, kad padėtis būtų valdoma;

b)

nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių imamasi, taip pat

c)

reguliariai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie padėties raidą, apie savo poziciją dėl neužkrėstos teritorijos statuso sugrąžinimo, statuso sustabdymo pratęsimo arba statuso atšaukimo, kurį atlieka Komisija.

4.   Jeigu laikomasi 3 dalies nuostatų, kompetentinga institucija gali sugrąžinti liga neužkrėstos teritorijos statusą tai valstybei narei, jos zonai arba laikymo vietai, panaikindama to statuso sustabdymą.

4 skirsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Komisijos patvirtinimo

83 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Komisijos atliekamo tam tikro vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo

1.   Nukrypstant nuo reikalavimų gauti Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalyje ir 37 straipsnio 4 dalyje nustatytą zonų ar laikymo vietų vandens gyvūnų ligomis neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimą, kurį suteikia Komisija, toks patvirtinimas dėl zonų ar laikymo vietų, kurios užima mažiau nei 75 % valstybės narės teritorijos ir kuriose vandens baseinas, iš kurios tiekiamas vanduo į tą zoną ar laikymo vietą, nėra bendras su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, gaunamas pagal tokią procedūrą:

a)

valstybė narė pateikia preliminarų pareiškimą apie tai, kad zona ar laikymo vieta, atitinkanti šiame reglamente nustatytus reikalavimus dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso, yra neužkrėsta liga;

b)

šis preliminarus pareiškimas valstybės narės paskelbiamas elektroninėmis priemonėmis ir apie jo paskelbimą pranešama Komisijai ir valstybėms narėms;

c)

šis preliminarus pareiškimas įsigalioja po 60 dienų nuo jo paskelbimo ir ta zona arba laikymo vieta, nurodyta šioje dalyje, įgyja liga neužkrėstos teritorijos statusą.

2.   Per 1 dalies c punkte nurodytą 60 dienų laikotarpį Komisija arba kitos valstybės narės gali prašyti pateikti paaiškinimą arba papildomos informacijos dėl patvirtinamųjų įrodymų, kuriuos pateikė preliminarų pareiškimą parengusi valstybė narė.

3.   Kai bent viena valstybė narė ar Komisija per 1 dalies c punkte nurodytą laikotarpį pateikia pastabų raštu, pranešdama apie savo abejones dėl įrodymų, kuriais pagrįstas pareiškimas, Komisija, pareiškimą pateikusi valstybė narė ir, kai tinka, ta valstybė narė, kuri paprašė paaiškinimo arba papildomos informacijos, kartu išnagrinėja pateiktus įrodymus, kad išsklaidytų abejones.

Tokiais atvejais 1 dalies c punkte nurodytas laikotarpis automatiškai pratęsiamas 60 dienų nuo tos dienos, kurią pirmą kartą išreikštos abejonės. Šis laikotarpis papildomai nebepratęsiamas.

4.   Kai 3 dalyje nurodytas procesas nėra sėkmingas, taikomos Reglamento (ES) 2016/429 36 straipsnio 4 dalies ir 37 straipsnio 4 dalies nuostatos.

III DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

84 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl esamo liga neužkrėstos teritorijos statuso

1.   Valstybės narės ir jų zonos, kurių liga neužkrėstos teritorijos statusas patvirtintas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, laikomos turinčiomis liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal šį reglamentą, kai tai yra šis statusas:

a)

brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis, B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos:

i)

dėl galvijų populiacijų, kai brucelioze neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

ii)

dėl avių ir ožkų populiacijų, kai brucelioze (B. melitensis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 91/68/EEB;

b)

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija neužkrėstos teritorijos, kai tuberkulioze neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

c)

EGL neužkrėstos teritorijos, kai EGL neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

d)

IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai IGR/IPV infekcija neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

e)

ALV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai Aujeskio liga neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 64/432/EEB;

f)

varoze (Varroa spp.) neužkrėstos teritorijos, kai varoze neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Tarybos direktyvą 92/65/EEB (24);

g)

Niukaslo ligos viruso infekcija neužkrėstos teritorijos nevakcinuojant gyvūnų, kai neskiepijimo nuo Niukaslo ligos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2009/158/EB;

h)

VHS neužkrėstos teritorijos, kai VHS neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Tarybos direktyvą 2006/88/EB (25);

i)

IHN neužkrėstos teritorijos, kai IHN neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

j)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos, kai infekcine lašišų anemija neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

k)

bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Bonamia ostreae neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

l)

marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Marteilia refringens neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

m)

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai baltme neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB.

2.   Laikymo vietos valstybėse narėse, kurių liga neužkrėstos teritorijos statusas patvirtintas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, laikomos turinčiomis liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal šį reglamentą, kai tai yra šis statusas:

a)

labai patogenišku paukščių gripu neužkrėstos teritorijos, kai laikymo vieta yra patvirtinta dėl paukščių gripo pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 616/2009 (26);

b)

VHS neužkrėstos teritorijos, kai VHS neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

c)

IHN neužkrėstos teritorijos, kai IHN neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

d)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcija neužkrėstos teritorijos, kai infekcine lašišų anemija neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

e)

bonamioze (Bonamia ostreae infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Bonamia ostreae neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

f)

marteilioze (Marteilia refringens infekcija) neužkrėstos teritorijos, kai Marteilia refringens neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB;

g)

BSV infekcija neužkrėstos teritorijos, kai baltme neužkrėstos teritorijos statusas suteiktas pagal Direktyvą 2006/88/EB.

3.   Valstybės narės, laikomos turinčiomis liga neužkrėstos teritorijos statusą pagal 1 arba 2 dalį, užtikrina, kad šio statuso išlaikymo sąlygos atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas.

85 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl esamų likvidavimo ar priežiūros programų

1.   Valstybės narės ir jų zonos, iki šio reglamento taikymo pradžios dienos turėjusios patvirtintą likvidavimo programą arba patvirtintą priežiūros programą, laikomos turinčiomis patvirtintą likvidavimo programą pagal šį reglamentą, galiojančią šešerius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėl šių ligų:

a)

IGR/IPV, kai IGR/IPV likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 64/432/EEB;

b)

ALV, kai Aujeskio ligos likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 64/432/EEB;

c)

VHS, kai VHS priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

d)

IHN, kai IHN priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

e)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, kai ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

f)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos), kai Bonamia ostreae infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

g)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos), kai Marteilia refringens infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

h)

BSV infekcijos, kai baltmės likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB.

2.   Laikymo vietos valstybėse narėse, kuriose iki šio reglamento taikymo pradžios dienos taikyta patvirtinta likvidavimo programa arba patvirtinta priežiūros programa, laikomos turinčiomis patvirtintą likvidavimo programą pagal šį reglamentą, galiojančią šešerius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėl šių ligų:

a)

VHS, kai VHS priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

b)

IHN, kai IHN priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

c)

ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos, kai ILAV, turinčio DPS deleciją, infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

d)

bonamiozės (Bonamia ostreae infekcijos), kai Bonamia ostreae infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

e)

marteiliozės (Marteilia refringens infekcijos), kai Marteilia refringens infekcijos priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB;

f)

BSV infekcijos, kai baltmės priežiūros arba likvidavimo programa patvirtinta pagal Direktyvą 2006/88/EB.

3.   Valstybės narės, laikomos turinčiomis patvirtintą likvidavimo programą pagal 1 arba 2 dalį, užtikrina, kad programoje nustatytos priemonės atitiktų tas priemones, kurios dėl likvidavimo programų nustatytos šiame reglamente.

86 straipsnis

Panaikinimas

Šie teisės aktai panaikinami nuo 2021 m. balandžio 21 d.:

Sprendimas 2000/428/EB,

Sprendimas 2002/106/EB,

Sprendimas 2003/422/EB,

Sprendimas 2006/437/EB,

Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007,

Sprendimas 2008/896/EB,

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1554.

Nuorodos į tuos panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

87 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(3)  2010 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 2010/367/ES dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse (OL L 166, 2010 7 1, p. 22).

(4)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).

(5)  1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

(6)  1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

(7)  2018 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1629, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės akto“), II priede išdėstytų ligų sąrašas (OL L 272, 2018 10 31, p. 11).

(8)  Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 2018 m.

(9)  2004 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimas 2004/558/EB dėl Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl papildomų Bendrijos galvijų vidaus prekybos garantijų, susijusių su infekciniu galvijų rinotracheitu, ir infekcijos likvidavimo programų, pateiktų atitinkamų valstybių narių, patvirtinimo įgyvendinimo (OL L 249, 2004 7 23, p. 20).

(10)  The EFSA Journal (2006) 311, Opinion on the „Definition of a BoHV-1-free animal and a BoHV-1-free holding, and the procedures to verify and maintain this status“.

(11)  2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (OL L 327, 2000 12 22, p. 74).

(12)  EFSA AHAW Panel (EFSA Panel on Animal Health and Welfare), 2017. Scientific opinion on bluetongue: control, surveillance and safe movement of animals. EFSA Journal 2017; 15(3):4698, 126.

(13)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(14)  2000 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimas 2000/428/EB, nustatantis diagnozavimo procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus, kurie patvirtina kiaulių vezikulinę ligą bei diferencinę diagnozę (OL L 167, 2000 7 7, p. 22).

(15)  2002 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas 2002/106/EB, patvirtinantis Diagnostinį vadovą, nustatantį klasikinio kiaulių maro patvirtinimo diagnostines procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus (OL L 39, 2002 2 9, p. 71).

(16)  2003 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimas 2003/422/EB, patvirtinantis afrikinio kiaulių maro diagnostikos vadovą (OL L 143, 2003 6 11, p. 35).

(17)  2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/437/EB, patvirtinantis Tarybos direktyvoje 2005/94/EB numatytą Paukščių gripo diagnostikos vadovą (OL L 237, 2006 8 31, p. 1).

(18)  2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais (OL L 238, 2007 10 27, p. 37).

(19)  2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 2008/896/EB dėl Tarybos direktyvoje 2006/88/EB numatytų rizikos vertinimu pagrįstos gyvūnų sveikatos priežiūros sistemų taikymo gairių (OL L 322, 2008 12 2, p. 30).

(20)  2015 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1554, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/88/EB taikymo taisyklės dėl priežiūros ir diagnostinių metodų taikymo reikalavimų (OL L 247, 2015 9 23, p. 1).

(21)  http://www.oie.int/en/standard-setting/terrestrial-manual/access-online/

(22)  http://www.oie.int/en/standard-setting/aquatic-manual/access-online/

(23)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).

(24)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(25)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(26)  2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 616/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2005/94/EB nuostatos dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių tvirtinimo dėl paukščių gripo ir papildomų biologinio saugumo priemonių tokiuose skyriuose (OL L 181, 2009 7 14, p. 16).


I PRIEDAS

KONKRETI SAUSUMOS GYVŪNŲ LIGOS ATVEJO APIBRĖŽTIS

1 skirsnis

Labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG)

1.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi įtariamu LPPG atveju, kai atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi patvirtintu LPPG atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriamas LPPG sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriama LPPG sukėlėjui būdinga nukleorūgštis, susidariusi ne dėl vakcinacijos, arba

c)

tiriant laikomo gyvūnų arba laikomų gyvūnų grupės, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi klinikiniai požymiai arba kurie yra epizootiškai susiję su įtariamu ar patvirtintu jos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gautas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinacijos.

3.

Apibrėžiant šios ligos atvejį, LPPG sukėlėjas turi būti:

a)

gripo A tipo H5 ir H7 potipių virusas arba bet koks gripo A tipo virusas, kurio intraveninio patogeniškumo indeksas (IVPI) yra aukštesnis nei 1,2, arba

b)

gripo A tipo H5 ir H7 potipių virusas su kelių bazinių aminorūgščių seka hemagliutinino molekulės (HA0) skilimo vietoje, panašia į tą, kuri nustatoma kitų LPPG izoliatų atveju.

2 skirsnis

Mažai patogeniško paukščių gripo virusų (MPPGV) infekcija

1.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi įtariamu MPPGV infekcijos atveju, kai atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi patvirtintu MPPGV infekcijos atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriamas MPPGV infekcijos sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriama MPPGV infekcijos sukėlėjui būdinga nukleorūgštis, susidariusi ne dėl vakcinacijos, arba

c)

tiriant laikomo gyvūnų arba laikomų gyvūnų grupės, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi klinikiniai požymiai arba kurie yra epizootiškai susiję su įtariamu ar patvirtintu jos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gautas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinacijos.

3.

Pagal šią ligos atvejo apibrėžtį MPPGV infekcijos sukėlėjas turi būti bet koks gripo A tipo H5 ir H7 potipių virusas, kuris nėra LPPG virusas.

3 skirsnis

Niukaslo ligos viruso (NLV) infekcija

1.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi įtariamu NLV infekcijos atveju, kai atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.

Gyvūnas arba gyvūnų grupė kompetentingos institucijos turi būti laikomi patvirtintu NLV infekcijos atveju, kai:

a)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriamas NLV infekcijos sukėlėjas, išskyrus vakcinos padermes;

b)

gyvūno arba gyvūnų grupės mėginyje išskiriama NLV infekcijos sukėlėjui būdinga nukleorūgštis, susidariusi ne dėl vakcinacijos, arba

c)

tiriant laikomo gyvūnų arba laikomų gyvūnų grupės, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi klinikiniai požymiai arba kurie yra epizootiškai susiję su įtariamu ar patvirtintu jos atveju, mėginį pagal netiesioginį diagnostikos metodą gautas teigiamas rezultatas ne dėl vakcinacijos.

3.

Pagal šią ligos atvejo apibrėžtį NLV infekcijos sukėlėjas turi būti bet koks paukščių 1 tipo paramiksovirusas (PPMV-1) (paukščių 1 tipo Avulavirus virusas):

a)

kurio intracerebrinio patogeniškumo indeksas (ICPI) yra 0,7 ar aukštesnis, arba

b)

kuris turi kelias bazines aminorūgštis F2 baltymo C-gale ir fenilalaniną 117 liekanoje, kuri yra F1 baltymo N-galas. Terminas „kelios bazinės aminorūgštys“ reiškia ne mažiau kaip tris arginino arba lizino liekanas tarp 113 ir 116 liekanų. Jei nenustatoma būdingo aminorūgščių liekanų modelio, kaip apibūdinta pirmiau, išskirtas virusas turi būti apibūdinamas ICPI tyrimu. Pagal šią apibrėžtį aminorūgščių liekanos numeruojamos nuo aminorūgšties sekos, atimtos iš F0 geno nukleotidų sekos, N galo, o 113–116 atitinka liekanas nuo – 4 iki – 1 nuo skilimo vietos.


II PRIEDAS

SĄJUNGOS PRIEŽIŪROS PROGRAMA

I DALIS

PAUKŠČIŲ GRIPO PRIEŽIŪRA NAMINIŲ IR LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ POPULIACIJOSE

1 skirsnis

Bendrasis požiūris ir reikalavimai

1.   TERITORINĖ TAIKYMO SRITIS

Priežiūra naminių ir laukinių paukščių populiacijose turi būti vykdoma visose valstybėse narėse.

2.   TAIKYMO LAIKOTARPIS

Iki atšaukimo.

3.   BENDRASIS POŽIŪRIS

Priežiūros sistema turi būti siekiama 2 skirsnyje nurodytų tikslų ir ji turi būti grindžiama kompleksiniu požiūriu, apimančiu įvairias vienas kitą papildančias naminių ir laukinių paukščių populiacijose vykdomos priežiūros veiklos dalis:

ankstyvo nustatymo sistemas, kaip nustatyta 3 ir 4 skirsniuose,

rizika grindžiamą priežiūrą, kaip nustatyta 5 ir 6 skirsniuose.

2 skirsnis

Naminių ir laukinių paukščių populiacijose vykdomos priežiūros tikslai

1.

Ankstyvas labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) nustatymas naminių paukščių populiacijose.

2.

Ankstyvas LPPG nustatymas laukinių paukščių populiacijose, leidžiantis:

a)

anksti perspėti apie galimą LPPG patekimą į naminių paukščių populiacijas, ypač kai virusai patenka į Sąjungą dėl laukinių paukščių migracijos;

b)

teikti informaciją viruso plitimo rizikos vertinimui po to, kai LPPG nustatomas laukinių paukščių populiacijose.

3.

Tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių šios ligos požymių, užsikrėtimo LPPG nustatymas.

4.

Plintančių mažai patogeniško paukščių gripo virusų (MPPGV), kurie gali lengvai plisti tarp paukščių pulkų, ypač teritorijose, kuriose tankiai išsidėstę naminių paukščių ūkiai, nustatymas atsižvelgiant į jų gebą mutuoti į LPPG, siekiant:

a)

nustatyti MPPGV infekcijos klasterius;

b)

stebėti MPPGV plitimo dėl naminių paukščių perkėlimo ir užkrėstų objektų riziką tam tikrose rizikingose gamybos sistemose.

5.

Žinių apie LPPG ir MPPGV, galimai keliančių zoonozių riziką, papildymas.

3 skirsnis

Ankstyvas LPPG nustatymas naminių paukščių populiacijose

1.

LPPG ankstyvo nustatymo naminių paukščių populiacijose sistemos turi būti 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų bendrųjų priežiūros reikalavimų dalis ir turi būti įdiegtos visame paukštininkystės sektoriuje.

2.

1 punkte nurodyta priežiūra turi mažų mažiausiai apimti toliau nurodytų dalykų ankstyvą nustatymą ir tyrimą ūkiuose, esančiuose nustatytoje didesnės LPPG patekimo ir plitimo rizikos teritorijoje:

a)

bet kokių įprastų gamybos ir sveikatos parametrų, kaip antai gaištamumo, pašarų ir vandens vartojimo bei kiaušinių dėjimo, pokyčių;

b)

bet kokių LPPG būdingų klinikinių požymių ar post mortem pokyčių.

3.

Taip pat gali būti svarbu reguliariai tirti negyvų ir sergančių naminių paukščių mėginius, paimtus ūkiuose, esančiuose teritorijoje, kurioje nustatyta didesnė LPPG patekimo ir plitimo rizika, kai dėl LPPG protrūkių naminių ir (arba) laukinių paukščių populiacijose nustatoma didesnė rizika nacionaliniu, ES arba regioniniu lygmeniu.

4 skirsnis

Ankstyvas LPPG nustatymas laukinių paukščių populiacijose

1.

Ankstyvas LPPG nustatymas laukinių paukščių populiacijose turi būti grindžiamas šių paukščių mėginių ėmimu ir tyrimu:

a)

rastų negyvų paukščių;

b)

rastų sužeistų arba sergančių paukščių;

c)

sumedžiotų paukščių, turinčių klinikinių ligos požymių.

Kai LPPG aptinkamas laukinių paukščių populiacijose, gali reikėti sustiprinti šią priežiūrą, stebėsenos sistemose organizuojant patrulių, kurie nustato ir surenka negyvus ir sergančius paukščius, budėjimą.

2.

Šios priežiūros planavimas turi būti grindžiamas rizika, atsižvelgiant bent į svarbią ornitologijos, virusologijos, epizootologijos ir aplinkosaugos sričių informaciją.

3.

Priežiūra turi būti atliekama tikslinių laukinių paukščių rūšių populiacijose, kaip nustatyta 8 skirsnyje. Tačiau turi būti ištiriami visi įtartini laukinių paukščių gaištamumo atvejai, kad būtų paneigtas galimas LPPG buvimas.

Kartu su tikslinėmis laukinių paukščių rūšimis galima įtraukti ir papildomas laukinių paukščių rūšis, kai įvertinamas jų konkretus epizootinis reikšmingumas tos valstybės narės teritorijoje.

4.

Be to, priežiūra gali apimti prioritetinėse vietose ir svarbiausiose vietovėse, visų pirma tose, per kurias tikslinių laukinių rūšių paukščiai patenka į Sąjungą migruodami bent šiaurės–rytų ir rytų maršrutais, atliekamą šių paukščių mėginių ėmimą ir tyrimą:

a)

gaudyklėmis sugautų paukščių;

b)

sumedžiotų sveikų paukščių;

c)

kontrolinių paukščių.

5.

Į LPPG priežiūros laukinių paukščių populiacijose rezultatus turi būti įtraukta informacija iš papildomų šaltinių, gauta laukinių paukščių tyrimais, atliekamais dėl LPPG protrūkių naminių paukščių populiacijose.

5 skirsnis

Rizika grindžiama papildoma LPPG priežiūra tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių šios ligos požymių, populiacijose

1.

Vykdant rizika grindžiamą LPPG infekcijos priežiūrą naminių paukščių ūkiuose, kuriuose laikomos antys, žąsys, Anseriformes būrio rūšių paukščiai, skirti medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti, arba putpelės, skirtos paleisti į laisvę, turi būti atsižvelgiama bent į šiuos rizikos veiksnius:

a)

ankstesnę ir dabartinę epizootinę šios ligos padėtį naminių ir laukinių paukščių populiacijose ir šios padėties raidą laikui bėgant;

b)

arti ūkių esančius vandens telkinius ar kitas vietas, kuriose migruojantys paukščiai, ypač vandens paukščiai, gali rinktis didesniais būriais arba laikinai sustoti migruodami į Sąjungą ir per Sąjungą;

c)

migruojančių tikslinių laukinių rūšių paukščių intensyvesnės migracijos į Sąjungą ir per Sąjungą laikotarpį;

d)

paukštininkystės ūkių struktūrą, įskaitant platesnį įvairių gamybos sistemų sektorių;

e)

geografinę ūkių padėtį tokioje teritorijoje, kurioje naminių paukščių tankis yra didelis;

f)

biologinio saugumo praktiką ūkiuose;

g)

naminių paukščių, produktų ir transporto priemonių, kuriomis vežami naminiai paukščiai, judėjimo pobūdį ir dažnį bei prekybos modelius;

h)

rizikos vertinimus ir mokslines konsultacijas dėl LPPG plitimo per laukinius paukščius reikšmingumo.

2.

Remiantis moksliniais argumentais, galima įtraukti papildomų, 1 punkto a–h papunkčiuose nenurodytų rizikos veiksnių, taip pat galima neatsižvelgti į veiksnius, kurie nėra reikšmingi konkrečiai padėčiai toje valstybėje narėje.

6 skirsnis

Rizika grindžiama priežiūra siekiant nustatyti ūkių, kurie yra užkrėsti MPPGV ir iš kurių nuolat plinta MPPGV, klasterius

1.

Rizika grindžiama priežiūra siekiant nustatyti plintančius mažai patogeniško paukščių gripo virusus (MPPGV), galinčius lengvai plisti tarp naminių paukščių pulkų, ypač teritorijose, kuriose yra tankiai išsidėstę naminių paukščių ūkiai, kaip nurodyta 2 skirsnio 4 punkte, turi būti vykdoma naminių paukščių ūkiuose, dėl kurių kompetentinga institucija yra atlikusi vertinimą ir nustačiusi, kad juose praeityje kelis kartus buvo MPPGV infekcijos klasterių arba jų buvimas yra labiau tikėtinas.

2.

Tokiems klasteriams yra būdinga, kad geografiškai arti esančios ūkių grupės MPPGV infekcija užkrečiamos panašiu laiku.

3.

Atliekant vertinimą, kuriuo remiantis atrenkami ūkiai tikslinei priežiūrai, turi būti atsižvelgiama į viruso horizontalaus perdavimo riziką dėl gamybos sistemos struktūros, sudėtingumo ir ūkių funkcinių tarpusavio ryšių, ypač kai veikla vykdoma teritorijose, kuriose ūkių tankis yra didelis.

4.

Kartu su atrankos kriterijais, taikomais atliekant 3 punkte nurodytą tikslinę ūkių priežiūrą, būtina atsižvelgti į šiuos rizikos veiksnius ūkio lygmeniu:

a)

laikomų paukščių rūšis;

b)

gamybos ciklą ir trukmę;

c)

kelių naminių paukščių rūšių buvimą;

d)

įvairaus amžiaus naminių paukščių pulkų buvimą;

e)

ilgai gyvenančių naminių paukščių buvimą;

f)

visiško ūkio užpildymo ir ištuštinimo principo taikymą;

g)

laukimo laikotarpio tarp partijų trukmę;

h)

biologinio saugumo praktiką ir sąlygas paukščių laikymo patalpose.

7 skirsnis

Tikslinės naminių paukščių populiacijos

1.

3 skirsnyje nurodytos LPPG infekcijos ankstyvo nustatymo sistemos turi būti taikomos visoms naminių paukščių populiacijoms.

2.

5 skirsnyje nurodyta papildoma LPPG infekcijos priežiūra dėl tų naminių paukščių rūšių, kurioms paprastai nepasireiškia ryškūs užsikrėtimo LPPG požymiai, turi būti taikoma:

a)

veislinėms antims;

b)

veislinėms žąsims;

c)

mėsinėms antims;

d)

mėsinėms žąsims;

e)

putpelėms;

f)

Anseriformes būrio rūšių naminiams paukščiams, kurie paleidžiami į laisvę medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti.

3.

Kartu su 2 punkte išvardytomis paukščių rūšimis ir kategorijomis gali būti atliekamas šių naminių paukščių rūšių ir gamybos kategorijų tikslinis mėginių ėmimas ir tyrimas dėl MPPGV infekcijos, kaip nurodyta 6 skirsnyje:

a)

dedeklių vištų, įskaitant laisvai laikomas vištas;

b)

veislinių kalakutų;

c)

mėsinių kalakutų;

d)

Galliformes būrio rūšių paukščių, kurie paleidžiami į laisvę medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti.

8 skirsnis

Tikslinės laukinių paukščių populiacijos

Įsitikinta, kad didesnę užsikrėtimo LPPG ir jo perdavimo riziką kelia tikslinių laukinių rūšių paukščiai, ypač migruojantys vandens paukščiai.

Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos svetainėje yra paskelbtas sudarytas tikslinių laukinių paukščių rūšių sąrašas, kuris atnaujinamas atsižvelgiant į naujausias žinias.

9 skirsnis

Mėginių ėmimo ir laboratorinių tyrimų metodai

1.

Naminių paukščių ūkių, iš kurių imami mėginiai, skaičius ir tiriamų naminių paukščių iš kiekvieno ūkio ir, kai tinka, iš kiekvieno epizootinio vieneto (pvz., pulko, paukštidės ir kt.) atitinkamame ūkyje, skaičius turi būti nustatomi pagal statistiškai patikimą atrankos metodą. Tai gali būti metodas, kuris taikomas sudarant reprezentatyvųjį ėminį, t. y. apytikris ligos paplitimas nustatomas pagal iš anksto nustatytą patikimumo lygį, kurį nustato kompetentinga institucija.

2.

Tyrimų dažnis ir laikotarpis:

a)

naminių paukščių ūkių mėginių ėmimo ir tyrimų dažnis turi būti nustatomi remiantis kompetentingos institucijos atlikto rizikos vertinimo rezultatu;

b)

mėginių ėmimo laikotarpis turi atitikti sezoninę gamybą pagal kiekvieną gamybos kategoriją, tačiau neturi prieštarauti rizika grindžiamam priežiūros principui;

c)

kai tinka, mėginių ėmimo laikotarpis turi būti nustatomas atsižvelgiant į didesnės rizikos laikotarpį, kaip nurodyta 3 skirsnio 3 punkte. Mėginių laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami taikant virusologinius metodus, kai jie imami dėl:

i)

ankstyvo naminių paukščių LPPG nustatymo, nurodyto 3 skirsnyje;

ii)

ankstyvo laukinių paukščių LPPG nustatymo, nurodyto 4 skirsnyje;

iii)

papildomos LPPG priežiūros dėl tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių LPPG požymių, nurodytos 5 skirsnyje;

iv)

tolesnių 4 punkto b papunktyje nurodytų tyrimų, gavus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus.

Atliekant virusologinius tyrimus būtina atsižvelgti į ligos paplitimą ir aktyvios infekcijos nustatymo laikotarpį;

3.

Mėginių laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami serologiniais metodais, kai jie imami dėl:

a)

5 skirsnyje nurodytos papildomos LPPG priežiūros tų rūšių paukščių, kuriems paprastai nepasireiškia ryškių klinikinių LPPG požymių, populiacijoje, kai tinka, papildant virusologinius tyrimus;

b)

MPPGV infekcija užkrėstų ūkių klasterių, nurodytų 6 skirsnyje, nustatymo. Kai dėl techninių priežasčių arba kitų tinkamai pagrįstų priežasčių mėginių serologiniam tyrimui imti netikslinga, būtina atlikti virusologinį tyrimą.


III PRIEDAS

DIAGNOSTIKOS METODAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI IR IŠLAIKYTI TAM TIKROMIS SAUSUMOS GYVŪNŲ LIGOMIS NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ

1 skirsnis

Bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija)

1.

Serologiniai tyrimai

a)

kraujo mėginių tyrimai:

i)

buferizuoto brucelių antigeno tyrimai;

ii)

komplemento sujungimo metodas (KSM);

iii)

netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);

iv)

fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA);

v)

konkurencinė imunofermentinė analizė (konkurencinė IFA);

b)

pieno mėginių tyrimai:

i)

pieno žiedo tyrimas (PŽT);

ii)

netiesioginė IFA.

2.

Intraderminis brucelino tyrimas (IBT)

Atliekant tyrimus, kaip nurodyta IV priedo I dalies 1 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose, intraderminio brucelino tyrimo (IBT) metodas taikomas tik avims ir ožkoms.

2 skirsnis

Mycobacterium tuberculosis komplekso infekcija

1.

Intraderminiai tuberkulino tyrimai:

a)

vienkartinis intraderminis tuberkulino tyrimas (VITT);

b)

lyginamasis intraderminis tuberkulino tyrimas (LITT).

2.

Gama interferono tyrimas.

3 skirsnis

Enzootinė galvijų leukozė

1.

Serologiniai tyrimai

a)

kraujo mėginių tyrimai:

i)

imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IAGT);

ii)

blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA);

iii)

netiesioginė IFA;

b)

pieno mėginių tyrimai:

i)

netiesioginė IFA.

4 skirsnis

Infekcinis galvijų rinotracheitas ir (arba) infekcinis pustulinis vulvovaginitas (IGR/IPV)

 

Metodai:

Matrica:

nevakcinuoti galvijai

netiesioginė IFA GHV-1 antikūnams nustatyti (1)

atskiri serumo mėginiai (4)

pieno mėginiai

blokavimo IFA gB antikūnams nustatyti (2)

atskiri serumo mėginiai (4)

atskiri mėsos sulčių mėginiai

gE antigeno neturinčia DIVA vakcina vakcinuoti galvijai

blokavimo IFA gE antikūnams nustatyti (3)

atskiri serumo mėginiai

atskiri mėsos sulčių mėginiai

5 skirsnis

Aujeskio ligos viruso (ALV) infekcija

 

Metodai:

Matrica:

nevakcinuotos kiaulės

IFA ALV antikūnams nustatyti (5)

atskiri arba iš ne daugiau kaip 5 mėginių sudaryti sudėtiniai serumo (ar plazmos) mėginiai

atskiri arba iš ne daugiau kaip 5 mėginių sudaryti sudėtiniai mėginiai, paimti filtravimo popieriumi

atskiri mėsos sulčių mėginiai

gE antigeno neturinčia DIVA vakcina vakcinuotos kiaulės

IFA gE antikūnams nustatyti (6)

atskiri serumo mėginiai

6 skirsnis

Galvijų virusinė diarėja (GVD)

1.

Tiesioginiai metodai:

a)

tikralaikė atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandininė reakcija (PGR);

b)

IFA GVD viruso antigenams nustatyti.

2.

Serologiniai tyrimai:

a)

netiesioginė IFA;

b)

blokavimo IFA.


(1)  netiesioginė imunofermentinė analizė gryno 1 tipo galvijų herpeso viruso antikūnams nustatyti. Sudėtiniai mėginiai, kuriuos sudaro iki 50 pieno mėginių (atskirų arba surinktinio pieno), gali būti naudojami tyrimams dėl IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo, o iki 100 pieno mėginių (atskirų arba surinktinio pieno) – tyrimams dėl IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo.

(2)  blokavimo IFA GHV-1 gB antikūnams nustatyti. Kai IV priedo IV dalyje yra nurodyti tyrimai, skirti gryno GHV-1 antikūnams nustatyti, taip pat galima taikyti šį metodą.

(3)  blokavimo IFA GHV-1 gE antikūnams nustatyti. Kai tyrimas atliekamas siekiant pagrįsti IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymą, galima naudoti atskirus pieno mėginius. Mėginiai gali būti sujungiami į sudėtinį mėginį, kai jį sudarančių mėginių skaičių galima pasirinkti remiantis dokumentiniais įrodymais, kad tyrimas bet kokiomis įprasto kasdienio laboratorinio darbo aplinkybėmis yra pakankamai tikslus, kad sudėtiniame mėginyje būtų nustatyta vienintelė teigiama reakcija.

(4)  Kai tyrimai atliekami siekiant pagrįsti IGR/IPV neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymą, atskirai surinktus mėginius galima sujungti į sudėtinį mėginį. Į sudėtinį mėginį įtraukiamų mėginių skaičius gali būti keičiamas remiantis dokumentiniais įrodymais, kad tyrimas bet kokiomis įprasto kasdienio laboratorinio darbo aplinkybėmis yra pakankamai tikslus, kad pakeisto dydžio mėginyje būtų nustatyta vienintelė silpna teigiama reakcija.

(5)  IFA gryno ALV, ALV gB arba ALV gD antikūnams nustatyti. ALV gB ir ALV gD antikūnų arba gryno ALV mėginių rinkinių grupės kontrolės tikslais naudojant Bendrijos kontrolinį serumą ALV 1 arba standartų neatitinkančius serumus, atskiedus santykiu 1:2, turi būti gautas teigiamas rezultatas. Kai IV priedo V dalyje yra nurodyti tyrimai, skirti grynam ALV nustatyti, galima atlikti bet kurį iš šių tyrimų.

(6)  IFA ALV gE antikūnams nustatyti. Atliekant grupės kontrolę, naudojant Bendrijos kontrolinį serumą ALV 1 arba standartų neatitinkančius serumus, atskiedus santykiu 1:8, turi būti gautas teigiamas rezultatas.


IV PRIEDAS

KONKREČIŲ LIGŲ REIKALAVIMAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI, IŠLAIKYTI, SUSTABDYTI IR ATŠAUKTI NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ ŪKIŲ LYGMENIU, IR KONKREČIŲ LIGŲ REIKALAVIMAI, TAIKOMI SIEKIANT SUTEIKTI IR IŠLAIKYTI NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSĄ VALSTYBIŲ NARIŲ ARBA ZONŲ LYGMENIU

I DALIS

BRUCELIOZĖ (BRUCELLA ABORTUS, B. MELITENSIS IR B. SUIS INFEKCIJA)

1 SKYRIUS

Ūkis, neužkrėstas brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

per praėjusius 12 mėnesių nebuvo tame ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų patvirtintų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) atvejų;

b)

per praėjusius 3 metus jokie tame ūkyje laikomi galvijai, avys ar ožkos nebuvo vakcinuoti nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos);

c)

vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, buvusių ūkyje tuo metu, kai imti mėginiai, du kartus atlikto serologinio tyrimo rezultatai buvo neigiami:

i)

pirmasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus ne anksčiau kaip po 3 mėnesių po to, kai likviduotas paskutinis patvirtintas ligos atvejis ir pašalintas paskutinis gyvūnas, per kurio imunologinį tyrimą gautas teigiamas rezultatas;

ii)

antrasis tyrimas turi būti atliktas naudojant mėginius, paimtus praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo šio punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo dienos;

d)

atlikti gyvūnų, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, būdingi bruceliozei (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijai) (pavyzdžiui, abortas), tyrimai ir gauti neigiami rezultatai;

e)

nuo c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai, avys ar ožkos yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų vakcinuojant gyvūnus, ir per 3 praėjusius metus nebuvo vakcinuoti nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos), taip pat:

i)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

ii)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

iii)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, po perkėlimo į ūkį laikytos izoliuotos iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai;

f)

nuo c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi galvijų, avių arba ožkų genetinės medžiagos produktai, atvežami į ūkį arba naudojami ūkyje, yra kilę iš:

i)

ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos nevakcinuojant gyvūnų statusas gali būti ūkiui suteiktas, jeigu visi galvijai, avys arba ožkos jame yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų vakcinuojant gyvūnus, ir nebuvo vakcinuoti per praėjusius 3 metus, taip pat:

a)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

b)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo į ūkį, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

c)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, kurios laikytos izoliuotos nuo jų perkėlimo į ūkį iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai.

3.

Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkiui, kuris turi teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusą, gali būti suteiktas teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas, jeigu:

a)

laikomasi 1 dalies a, b, d, e ir f punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

laikomasi 2 skirsnio b punkto i papunktyje nustatyto reikalavimo.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio 1 dalies a, b, d, e ir f punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

atliekami serologiniai tyrimai ir gaunami neigiami rezultatai naudojant mėginius, paimtus iš:

i)

visų vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir visų vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, imant mėginius tinkamais ne ilgesniais nei 12 mėnesių intervalais, kuriuos nustato kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gamybos rūšį, ligos padėtį ir nustatytus rizikos veiksnius, arba

ii)

vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, laikomų ūkiuose, esančiuose valstybėje narėje arba zonoje, neužkrėstoje brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), laikantis tyrimų režimo, kompetentingos institucijos nustatyto atsižvelgiant į gamybos rūšį ir į nustatytus rizikos veiksnius.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų arba

b)

įtariamas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis.

2.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skirsnio 1 dalies b, d, e ir f punktuose ir 2 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis po neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymo;

b)

negalima paneigti bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) pagal 3 skirsnio 2 dalies b punktą;

c)

yra patvirtintas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis arba

d)

statuso atšaukimas grindžiamas kitais bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) kontrolės poreikiais.

2.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu laikomasi 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų.

3.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusas atšaukiamas pagal 1 dalies b, c arba d punktą, jį galima atgauti tik jeigu yra likviduoti visi patvirtinti ligos atvejai ir pašalinti visi gyvūnai, kurių tyrimų rezultatai nėra neigiami, o likę galvijai, avys ar ožkos atitinka 1 skirsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto, jeigu buvo patvirtinta B. suis 2 biotipo infekcija užsikrėtus tik vienam ūkyje laikomam galvijui, aviai ar ožkai, neužkrėstos teritorijos statusą galima atgauti po to, kai gaunami neigiami tyrimų rezultatai naudojant mėginius, paimtus pagal 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktį reikalavimus.

2 SKYRIUS

Ūkis, neužkrėstas brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus

1 skirsnis

Statuso suteikimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkiui, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti suteikiamas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies a, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

b)

nuo 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi į ūkį perkeliami galvijai, avys ar ožkos yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, taip pat:

i)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

ii)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

per 30 dienų po jų perkėlimo į ūkį, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

iii)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, po perkėlimo į ūkį laikytos izoliuotos iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai;

c)

nuo 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyto mėginių ėmimo pradžios visi galvijų, avių ar ožkų genetinės medžiagos produktai, atvežti į ūkį arba naudojami ūkyje, yra kilę iš:

i)

ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, arba

ii)

patvirtintų genetinės medžiagos produktų ūkių.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, ūkiui gali būti suteiktas teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas, jeigu visi galvijai, avys ar ožkos jame yra kilę iš ūkių, neužkrėstų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų arba neužkrėstų vakcinuojant gyvūnus, taip pat:

a)

jie yra kilę iš valstybės narės ar zonos, kuri turi brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusą dėl atitinkamos gyvūnų populiacijos;

b)

nekastruoti (nesterilizuoti) galvijai yra vyresni nei 12 mėnesių, o nekastruoti avinai ar ožiai ir nesterilizuotos avys ar ožkos – vyresni nei 6 mėnesių, ir yra gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai naudojant mėginį, paimtą:

i)

per 30 dienų prieš jų perkėlimą į ūkį arba

ii)

per 30 dienų po jų perkėlimo į ūkį, jei gyvūnai šiuo laikotarpiu buvo laikomi izoliuoti, arba

c)

tai yra neseniai atsivedusios patelės, kurios laikytos izoliuotos nuo jų perkėlimo į ūkį iki gaunami neigiami jų serologinio tyrimo, atliekamo naudojant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip po 30 dienų po jauniklių atsivedimo, rezultatai.

2 skirsnis

Statuso išlaikymas

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi šio skyriaus 1 skirsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies a ir d punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

atliekami serologiniai tyrimai naudojant mėginius, paimtus iš visų vyresnių nei 12 mėnesių nekastruotų (nesterilizuotų) galvijų ir visų vyresnių nei 6 mėnesių nekastruotų avinų ar ožių ir nesterilizuotų avių ar ožkų, tinkamais ne ilgesniais kaip 12 mėnesių intervalais, kuriuos nustato kompetentinga institucija, atsižvelgdama į gamybos rūšį, ligos padėtį ir nustatytus rizikos veiksnius, ir gauti neigiami rezultatai.

3 skirsnis

Statuso sustabdymas ir sugrąžinimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti sustabdytas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų arba

b)

įtariamas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis.

2.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas gali būti sugrąžintas tik jeigu:

a)

laikomasi 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies d punkte ir 1 skirsnio 1 dalies b ir c punktuose, taip pat 2 skirsnio b punkte nustatytų reikalavimų;

b)

tolesnių tyrimų rezultatai patvirtina, kad bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) nėra, ir yra nustatyta visų įtariamų atvejų būklė.

4 skirsnis

Statuso atšaukimas ir atgavimas

1.

Teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas ūkyje, kuriame laikomi galvijai, avys ar ožkos, turi būti atšauktas, jeigu:

a)

nesilaikoma vieno ar daugiau iš 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų po to, kai praeina ilgiausias 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis po neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymo;

b)

negalima paneigti bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) pagal 3 skirsnio 2 dalies b punktą;

c)

yra patvirtintas ūkyje laikomų galvijų, avių ar ožkų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejis arba

d)

statuso atšaukimas grindžiamas kitais bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) kontrolės poreikiais.

2.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas atšaukiamas pagal 1 dalies a punktą, jį galima atgauti tik jeigu įvykdomi 2 skirsnyje nustatyti reikalavimai.

3.

Jeigu teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) vakcinuojant gyvūnus, statusas yra atšaukiamas pagal 1 dalies b, c arba d punktą, jį galima atgauti tik jeigu yra likviduoti visi patvirtinti ligos atvejai ir pašalinti visi gyvūnai, kurių tyrimų rezultatai nėra neigiami, o likę galvijai, avys ar ožkos atitinka 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto reikalavimus.

4.

Nukrypstant nuo 3 punkto, jei buvo patvirtinta Brucella suis 2 biotipo infekcija užsikrėtus tik vienam ūkyje laikomam galvijui, aviai ar ožkai, liga neužkrėstos teritorijos statusą galima atgauti po to, kai gaunami neigiami tyrimų rezultatai naudojant mėginius, paimtus pagal 1 skyriaus 1 skirsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nustatytus reikalavimus.

3 SKYRIUS

Valstybė narė arba zona, neužkrėsta laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija)

1 skirsnis

Statuso dėl laikomų galvijų suteikimas

Laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti suteikiamas valstybei narei arba zonai tik jeigu:

a)

laikomų galvijų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) patvirtintų atvejų nebuvo bent 3 praėjusius metus;

b)

per 3 praėjusius metus buvo taikomi bendrieji priežiūros reikalavimai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant anksti nustatyti laikomų galvijų bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), įskaitant bent:

i)

reguliarų aborto atvejų mėginių teikimą laboratoriniams tyrimams;

ii)

laiku atliekamą aborto atvejų, kurių priežastis galėjo būti bruceliozė (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija), tyrimą;

c)

per praėjusius 3 metus bent 99,8 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, sudarantys bent 99,9 % visos galvijų populiacijos, išlaikė teritorijos, neužkrėstos brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) nevakcinuojant gyvūnų, statusą;

d)

galvijai bent 3 praėjusius metus nebuvo vakcinuojami nuo bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) ir jokie į tą valstybę narę ar zoną perkeliami galvijai nebuvo vakcinuojami per 3 praėjusius metus iki perkėlimo.

2 skirsnis

Statuso dėl laikomų galvijų išlaikymas

1.

Valstybei narei ar zonai suteiktas laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusas gali būti išlaikytas tik jeigu:

a)

toliau laikomasi 1 skirsnio a, b ir d punktuose nustatytų reikalavimų ir

b)

po šio statuso suteikimo pirmus 2 iš eilės metus vykdoma metinė priežiūra remiantis visų ūkių, kuriuose laikomi galvijai, reprezentatyviuoju ėminiu, ir ją vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, arba tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % galvijų populiacijos;

c)

jeigu po šio statuso suteikimo 2 iš eilės metus nepatvirtinama jokių laikomų galvijų bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) atvejų, priežiūra turi būti vykdoma remiantis:

i)

atrankine metine priežiūra, kurią vykdant turi būti įmanoma bent nustatyti, esant 95 % patikimumo lygiui, bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją), kai jos tikslinis paplitimo lygis yra 0,2 % ūkių, kuriuose laikomi galvijai, arba tikslinis paplitimo lygis yra 0,1 % galvijų populiacijos, arba

ii)

rizika grindžiama metine priežiūra, siekiant nustatyti bruceliozę (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekciją) atsižvelgiant į gamybos sistemas ir į nustatytus rizikos veiksnius, įskaitant tai, kad infekciją gali platinti ne laikomi galvijai, o kiti gyvūnai.

2.

Bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) patvirtinimas ne laikomų galvijų, o kitų gyvūnų populiacijoje neturi poveikio valstybės narės arba zonos laikomų galvijų brucelioze (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcija) neužkrėstos teritorijos statusui, jeigu yra įgyvendintos ir periodiškai vertinamos veiksmingos priemonės, skirtos bruceliozės (Brucella abortus, B. melitensis ir B. suis infekcijos) perdavimo laikomiems galvijams prevencijai.