EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020H0826(15)

Tarybos rekomendacija 2020 m. liepos 20 d. dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos 2020/C 282/15

OL C 282, 2020 8 26, p. 95–100 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

26.8.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/95


TARYBOS REKOMENDACIJA

2020 m. liepos 20 d.

dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos

(2020/C 282/15)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Lietuva nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos;

(2)

2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Lietuvai skirta ataskaita. Joje įvertinta Lietuvos pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas (3) (toliau – 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos), veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Lietuvos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, šalių visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremaliąją didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji daro didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia nestabilumą finansų rinkose, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir daro neigiamą poveikį įvairiems sektoriams. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms ir pajamoms, taip pat įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(4)

kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (4) 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. 2020 m. kovo 20 d. komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos, ir paprašė Tarybos šią išvadą patvirtinti. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Jie sutiko, kad dėl didelio ekonomikos nuosmukio reikia ryžtingo, ambicingo ir suderinto atsako. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali nuspręsti, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nesustabdomos. Ji suteikia valstybėms narėms galimybę nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)

siekiant apriboti ir kontroliuoti COVID-19 pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, įmonėms bei namų ūkiams teikiamomis paramos priemonėmis sušvelninti socialinius bei ekonominius pandemijos padarinius ir užtikrinti tinkamas sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, Sąjunga turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos parengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto mūsų šalių visuomenės ir ekonomikos veikimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir pasinaudodamos krizės metu įgyta patirtimi;

(7)

dėl COVID-19 krizės išryškėjo vidaus rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtinės priemonės, neleidžiančios įprastai veikti vidaus rinkai, turėtų būti panaikintos iškart, kai tik jos nebebus būtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų. Vieni iš esminių platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementų yra geresnės pirkimo strategijos, diversifikuotos tiekimo grandinės ir strateginiai būtiniausių prekių rezervai;

(8)

kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui sušvelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau iš dalies pakeitė atitinkamus teisės aktus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2020/460 (5) ir (ES) 2020/558 (6). Tais pakeitimais bus suteikta papildomo lankstumo ir nustatytos supaprastintos bei racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti spaudimą pinigų srautams, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Lietuva raginama visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis, kad padėtų labiausiai paveiktiems asmenims ir sektoriams;

(9)

dėl skirtingų specializacijos modelių tikėtina, kad įvairiuose Lietuvos sektoriuose ir regionuose socialiniai ir ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai bus nevienodi. Todėl kyla rizika, kad skirtumai Lietuvoje didės. Atsižvelgiant į riziką, kad laikinai sutriks valstybių narių tarpusavio konvergencijos procesas, dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)

2020 m. nacionalinę reformų darbotvarkę Lietuva pateikė 2020 m. gegužės 15 d., o 2020 m. stabilumo programą – 2020 m. balandžio 30 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)

šiuo metu Lietuvai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis;

(12)

2020 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato nominaliojo balanso pablogėjimą nuo 0,3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pertekliaus 2019 m. iki 11,4 % BVP deficito 2020 m. Numatoma, kad 2021 m. deficitas sumažės iki 3,9 % BVP. 2020 m. stabilumo programoje numatoma, kad iki 36,3 % BVP 2019 m. padidėjęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. išaugs iki 50,6 %. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(13)

reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Lietuva ėmėsi savalaikių biudžeto priemonių, kad padidintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Pagal 2020 m. stabilumo programą tos biudžeto priemonės sudarė 6,8 % BVP. Šios priemonės apima mokesčių atidėjimą, papildomą finansavimą medicinos atsargoms pirkti, subsidijas darbo vietoms išlaikyti ir išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbuotojams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos. Kadangi Komisijos atlikta kai kurių priemonių struktūros ir įgyvendinimo analizė rodo palyginti nedidelį galimą panaudojimą, Komisija darė prielaidą, kad Vyriausybės priemonių poveikis viešiesiems finansams bus mažesnis. Be to, Lietuva paskelbė apie diskrecines priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės reaguoti į krizę, be kita ko, teikiant likvidumo paramą įmonėms; 2020 m. stabilumo programoje įvertinta, kad jos sudarys 3,8 % BVP. Tos priemonės apima paskolų garantijas (2,9 % BVP). Apskritai priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, atitinka 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate išdėstytas gaires. Visiškas neatidėliotinų priemonių ir fiskalinių paramos priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu;

(14)

remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Lietuvos valdžios sektoriaus balansas sudarys -6,9 % BVP 2020 m. ir -2,7 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2020 m. ir 2021 m. valdžios sektoriaus skolos santykis vis dar neviršys 60 % BVP;

(15)

dėl 2020 m. Lietuvos planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai iš Komisijos analizės galima spręsti, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(16)

pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę numatoma, kad Lietuvos BVP sumažės 8 %, o 2021 m. turėtų greitai atsigauti 7,5 %. Siekdama reaguoti į COVID-19 protrūkį ir sušvelninti ekonominius padarinius, kovo 16 d. Lietuva paskelbė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Planui numatyta skirti 2,5 mlrd. EUR, arba 6,3 % šalies BVP, įskaitant iki 500 mln. EUR sumą, arba 1,3 % BVP, sveikatos sistemai būtiniems ištekliams užtikrinti. Dar 500 mln. EUR skirta darbo vietoms ir gyventojų pajamoms apsaugoti. 500 mln. EUR padidintas valstybės garantijų fondų limitas, taip pat ekonomikai skatinti patvirtinta iki 500 mln. EUR vertės papildomų valstybės garantijų. Balandžio mėn. Komisija patvirtino kelias Lietuvos parengtas pagalbos schemas, skirtas Lietuvos ekonomikai remti per COVID-19 protrūkį. Tų schemų tikslas – padėti patenkinti skubius įmonių apyvartinio kapitalo poreikius ir tęsti veiklą per pandemiją ir po jos. Be to, Lietuvos bankas sušvelnino kai kuriuos kapitalo reikalavimus, kad komerciniai bankai galėtų padidinti skolinimą realiajai ekonomikai;

(17)

iš dalies dėl sveikatos sistemos, kuri nepakankamai finansuojama, neoptimalaus efektyvumo Lietuvos sveikatos rezultatai ilgą laiką atsilieka nuo kitų valstybių narių. Dėl dabartinės pandemijos sistema patiria papildomą spaudimą ir dar labiau išryškėjo struktūriniai iššūkiai, be kita ko, lėta pažanga gerinant paslaugų kokybę, nepakankamas investavimas į pirminę sveikatos priežiūrą ir nepadaryta pažanga pritaikant ligoninių tinklą, kad jis taptų efektyvesnis ir labiau atitiktų poreikius. COVID-19 krizė taip pat atskleidžia sveikatos netolygumus, susijusius su darbo jėgos trūkumu ir geografine paslaugų ir jų poreikių neatitiktimi. Lietuva turi sutelkti išteklius, kurių reikia siekiant įveikti dabartinę krizę, ir ateityje padidinti savo sveikatos sistemų atsparumą. Nors skubiais veiksmais daugiausia dėmesio skiriama pajėgumų, susijusių su sveikatos priežiūros darbuotojais ir būtiniausiais medicinos reikmenimis bei įranga, stiprinimui siekiant gelbėti gyvybes pandemijos metu, reikėtų padidinti ilgalaikes investicijas, kuriomis siekiama sustiprinti sveikatos sistemos atsparumą, kad ji galėtų nuolat vykdyti veiklą, atnaujinti optimalų veikimą ir pasirengti naujiems sukrėtimams. Todėl reikės skirti pakankamai išteklių sveikatos sistemos prieinamumui, efektyvumui ir kokybei gerinti, kad ji galėtų geriau reaguoti į dažnėjančių lėtinių sveikatos sutrikimų, senėjimo ir įsisenėjusių sveikatos netolygumų iššūkius. Šiuo atžvilgiu itin svarbi pirminė sveikatos priežiūra ir e. sveikatos plėtotė. Be to, Lietuva turėtų užtikrinti, kad pastaruoju metu pagerėjęs sveikatos priežiūros įperkamumas nepablogėtų. Galiausiai būsimam atsparumui užtikrinti taip pat reikės didinti sistemos gebėjimą keisti nesveiką gyvenseną (tai vienas iš kitų svarbių veiksnių, lemiančių prastus sveikatos rezultatus Lietuvoje) ir dėti daugiau pastangų, kad ilgalaikės priežiūros sektorius pasirengtų įveikti visuomenės senėjimo iššūkį;

(18)

prieš COVID-19 pandemiją dalyvavimas darbo rinkoje buvo aktyvus, o nedarbo lygis žemas, tačiau dėl krizės kilo naujų iššūkių. Pasinaudodama Sąjungos finansavimu, Lietuva įgyvendino sutrumpinto darbo laiko tvarką, kad sumažintų pandemijos pasekmes užimtumui, ir nustatė tam tikras kitas priemones, kad sušvelnintų neigiamą poveikį įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Prieš krizę aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių aprėptis mažėjo, o dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi programose lygis išliko žemas. Tačiau siekiant padėti bedarbiams kuo greičiau grįžti į darbo rinką ir veiksmingą paramą teikti tvariai po atsigavimo etapo pabaigos, reikės didinti ADRP priemonių ir kitų priemonių, skirtų darbo jėgos perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, aprėptį ir jas pakankamai finansuoti. Siekiant užtikrinti prasmingą ir nepavėluotą socialinių partnerių dalyvavimą rengiant išėjimo iš krizės ir atsigavimo procesą, svarbu stiprinti jų gebėjimus;

(19)

nors prieš krizę imtasi veiksmų skurdo ir socialinės atskirties rizikai mažinti, pavyzdžiui, padidinus universalias išmokas vaikui ir pensijas, skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai tebėra tarp didžiausių Sąjungoje. Lietuvos viešosios išlaidos socialinei apsaugai yra palyginti mažos, o socialinių pervedimų poveikis skurdo mažinimui yra nedidelis ir socialinių rodiklių suvestinėje, kuria grindžiamas Europos socialinių teisių ramstis, vertinamas kaip kritinis. Šalies galimybes finansuoti viešąsias gėrybes bei paslaugas ir mažinti skurdą bei pajamų nelygybę riboja mažas mokesčių ir socialinių išmokų sistemos progresyvumas ir perskirstymo pajėgumas. Tikėtina, kad neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms dar labiau paaštrins šias problemas vidutinės trukmės laikotarpiu. Gali prireikti laikinų priemonių, pavyzdžiui, peržiūrėti tinkamumo gauti išmokas kriterijus, kai kurių išmokų dydžius ir jų mokėjimo trukmę, kad nuo pandemijos labiausiai nukentėjusių asmenų padėtis neblogėtų. Minimalios socialinės apsaugos sistema turėtų būti išplėsta, kad būtų remiamos visos grupės, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, netipinius darbuotojus ir pažeidžiamiausius asmenis. Reikia stiprinti pagrindinių socialinių paslaugų teikimą ir aprūpinimą socialiniu būstu, kad būtų remiami tie, kam reikia paramos;

(20)

viešojo sektoriaus paskolomis ir garantijomis įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), teikiama likvidumo parama buvo itin svarbi, tačiau tarpininkai turi veiksmingai ir greitai ją paskirstyti įmonėms, o paskolų teikimo sąlygose turi būti atsižvelgta į krizę. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą. Pagerinti MVĮ pinigų srautus padėtų mokesčių bei socialinių įmokų mokėjimo atidėjimas ir viešojo sektoriaus institucijų sutartinių mokėjimų paspartinimas. Naujiems startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms gali prireikti konkrečios paramos, pavyzdžiui, užtikrinant, kad akcinio kapitalo dalių nuosavybė priklausytų viešosioms įstaigoms, ir nustatant paskatas rizikos kapitalo fondams didinti investicijas į tas įmones. Reikėtų toliau stengtis mažinti bereikalingą reglamentavimo ir administracinę naštą ir teikti efektyvias skaitmenines viešąsias paslaugas piliečiams ir įmonėms;

(21)

Lietuva turėtų užtikrinti, kad jos priemonės, kuriomis skatinamas ekonomikos atsigavimas, būtų orientuotos į ateitį ir palengvintų skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, o šiose srityse yra tam tikrų įveiktinų iššūkių. Kalbant apie skaitmeninę pertvarką, skaitmeninių įgūdžių lygis yra žemesnis už Sąjungos vidurkį: MVĮ nurodė patyrusios didelių sunkumų užpildyti laisvas IRT darbo vietas. Nors šviesolaidinio ryšio diegimo tiek miesto, tiek kaimo vietovėse rodikliai viršija Sąjungos vidurkį, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėptis ir skverbtis yra labai maža, o tarp miestų ir kaimo vietovių tebėra didelių skirtumų;

(22)

siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Kalbant apie žaliąją pertvarką, visas Lietuvoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2010 m. beveik nepakito. Lietuvos išteklių našumo rodiklis yra vienas mažiausių Sąjungoje, o žiedinio (pakartotinio) medžiagų naudojimo lygis yra gerokai žemesnis už Sąjungos vidurkį. Pagal Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro labai padėtų pastatų energinio naudingumo didinimas pasinaudojant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimais, šilumos tiekimo sistemų modernizavimas ir didesnio transporto sektoriaus darnumo užtikrinimas. Tikslinės viešosios ir privačiosios investicijos, kuriomis siekiama spręsti šias problemas, ir kitos investicijos, darančios didelį poveikį aplinkai ir sveikatai, gali skatinti ekonomikos augimą bei atsparumą ir padėti užtikrinti tvarų atsigavimą po krizės. Jau suplanuotos investicijos, pavyzdžiui, pastatų renovacijos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse, leidžia greitai nustatyti, kurių projektų įgyvendinimas galėtų būti paankstintas ir kurie prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo. Vidutinės trukmės laikotarpio atsigavimo priemonių rengimo darbas gali būti grindžiamas valstybių narių nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, bendro intereso projektų sąrašu ir infrastruktūros plėtojimo planais. Be to, projektas „Rail Baltica“ ir energetikos tinklų jungčių projektai yra pagrindiniai Lietuvos investicijų prioritetai, kuriais siekiama padidinti Lietuvos saugumą ir integraciją į Sąjungos vidaus rinką. Įveikti kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma 2020 m. šalies ataskaitos D priede nurodytose teritorijose, Lietuvai turėtų padėti Teisingos pertvarkos fondo, kuris yra Komisijos pasiūlymo objektas, 2021–2027 m. laikotarpio programavimas. Tai suteiktų Lietuvai galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(23)

nors šioje Rekomendacijoje išdėstytose šaliai skirtose rekomendacijose (toliau – 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos) dėmesys sutelktas į COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestrą. Tai apima ir 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis. Į visas 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. strateginio programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(24)

Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie ekonomikos tvarumo. Savo 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos, Lietuva prisidės prie pažangos siekiant DVT ir prie bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

(25)

siekiant greitai atsigauti nuo ekonominio COVID-19 pandemijos poveikio, labai svarbu glaudžiai koordinuoti ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomiką. Kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, Lietuva turėtų užtikrinti, kad jos politika ir toliau atitiktų 2020 m. rekomendacijas euro zonai ir būtų koordinuojama su kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politika, atsižvelgdama į euro grupės politines gaires;

(26)

per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Lietuvos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. stabilumo programą, 2020 m. nacionalinę reformų darbotvarkę, taip pat veiksmus, kurių Lietuva ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lietuvos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(27)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (7) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Lietuvai 2020 m. ir 2021 m. imtis šių veiksmų:

1.

Laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos pagal Stabilumo ir augimo paktą, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Didinti sveikatos sistemos atsparumą, be kita ko, sutelkiant pakankamą finansavimą ir sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų ir būtiniausių medicinos reikmenų trūkumo problemą. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

2.

Švelninti COVID-19 krizės poveikį užimtumui. Didinti ADRP priemonių finansavimą bei aprėptį ir skatinti įgūdžių ugdymą. Užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei pakankamumą ir padidinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemos veiksmingumą apsaugant nuo skurdo.

3.

Remti įmonių, visų pirma MVĮ ir į eksportą orientuotų sektorių, likvidumą. Siekiant remti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas. Investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio aprėptį ir skverbtį, švarią ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą ir darnųjį transportą. Skatinti technologines inovacijas MVĮ.

Priimta Briuselyje 2020 m. liepos 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. KLOECKNER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  OL C 301, 2019 9 5, p. 91.

(4)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(5)  2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5).

(6)  2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 24, p. 1).

(7)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.


Top