(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, atsižvelgdama į atokiausių regionų struktūrinius socialinės ir ekonominės padėties sunkumus, be kita ko, susijusius su jų atokumu, izoliuotumu, mažumu, sunkiomis topografinėmis sąlygomis ir ekonomine priklausomybe nuo keleto produktų, Taryba nustato konkrečias priemones, kuriomis visų pirma siekiama šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių, taikymo sąlygas;

(2)

todėl, siekiant šiems regionams nustatyti SESV taikymo sąlygas, turėtų būti priimtos konkrečios priemonės. Priimant tokias priemones reikia atsižvelgti į konkrečius tų regionų ypatumus ir jų sunkumus, bet nesumenkinti Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendrų politikos krypčių vientisumo bei darnos;

(3)

ekonominė Kanarų salų priklausomybė nuo paslaugų sektoriaus ir visų pirma turizmo, kurią patvirtina su šiuo sektoriumi susijusi regiono BVP dalis, yra vienas iš didelių sunkumų. Tas sektorius Kanarų salų ekonomikoje atlieka daug didesnį vaidmenį nei pramonės sektorius;

(4)

salynui būdingas izoliuotumo ir atokumo derinys užkerta kelią laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui ir yra antras pagal dydį sunkumas, kurį patiria Kanarų salos. Dėl salų geografinės padėties padidėja jų priklausomybė nuo oro transporto ir jūrų transporto. Transportavimas į šias atokias ir izoliuotas salas, iš jų ir jose dar labiau padidina vietos pramonės gamybos sąnaudas. Kadangi tos transporto rūšys yra mažiau efektyvios ir brangesnės už kelių ir geležinkelio transportą, patiriama daugiau gamybos sąnaudų;

(5)

šis izoliuotumas lemia ir didesnes gamybos sąnaudas dėl salų priklausomybės nuo žaliavų ir energijos importo, būtinybės kaupti atsargas bei sunkumų apsirūpinti gamybos įranga;

(6)

mažas rinkos dydis ir žemas eksporto lygis, geografinis salyno susiskaidymas ir būtinybė išlaikyti įvairias, bet nedideles gamybos linijas siekiant patenkinti mažos rinkos poreikius mažina masto ekonomijos galimybes;

(7)

daugeliu atvejų Kanarų salose sunkiau arba brangiau gauti specializuotų ir techninės priežiūros paslaugų, išmokyti vadovus ir specialistus, samdyti subrangovus ar plėtoti verslą už regiono rinkos ribų. Be to, dėl ribotų platinimo galimybių sukaupiama per daug atsargų;

(8)

kalbant apie aplinką, pramoninių atliekų šalinimas ir nuodingų atliekų apdorojimas lemia didesnes aplinkos apsaugos sąnaudas. Tos sąnaudos yra didesnės dėl to, kad čia esantys perdirbimo įrenginiai perdirba tik tam tikrus produktus, taigi atliekos turi būti gabenamos ir apdorojamos ne Kanarų salose;

(9)

mokesčiu, žinomu kaip Arbitrio sobre Importaciones y Entregas de Mercancías en las Islas Canarias (toliau - AIEM mokestis), siekiama Kanarų salų pramonės gamybos sektorių savarankiško vystymosi ir Kanarų salų ekonomikos įvairinimo tikslo;

(10)

Tarybos sprendimu 2002/546/EB (2), priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsniu, iš pradžių Ispanijai buvo leista iki 2011 m. gruodžio 31 d. tam tikriems Kanarų salose gaminamiems produktams AIEM mokesčio netaikyti arba jį sumažinti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti atleidimą nuo mokesčio ir jo sumažinimą, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomų mokesčio tarifų skirtumas, priklausomai nuo produktų, negalėjo būti didesnis nei 5, 15 ar 25 procentinių punktų;

(11)

Tarybos sprendimu Nr. 895/2011/ES (3) Sprendimas 2002/546/EB iš dalies pakeistas, jo taikymo laikotarpį pratęsiant iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(12)

Tarybos sprendimu Nr. 1413/2013/ES (4) Sprendimas 2002/546/EB iš dalies pakeistas dar kartą, jo taikymo laikotarpį pratęsiant iki 2014 m. birželio 30 d.;

(13)

Tarybos sprendimu Nr. 377/2014/ES (5) Ispanijai buvo leista iki 2020 m. gruodžio 31 d. tam tikriems Kanarų salose gaminamiems produktams AIEM mokesčio netaikyti arba jį sumažinti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti atleidimą nuo mokesčio ar jo sumažinimą, sąrašas;

(14)

atidžiai išnagrinėjus situaciją patvirtinta, kad Ispanijos prašymą atnaujinti leidimą reikia patenkinti;

(15)

didžiausias mokesčio tarifų skirtumas, kuris gali būti taikomas aptariamiems pramonės produktams, neturėtų viršyti 15 %. Pagal subsidiarumo principą, Ispanijos valdžios institucijos turėtų galėti priimti sprendimą dėl tinkamo procentinio dydžio, taikomo kiekvienam produktui. Leidžiamas mokesčio tarifų skirtumas neturėtų būti didesnis už įrodytas papildomas sąnaudas. Vis dėl to ta mokesčio lengvata, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, turėtų būti taikoma neviršijant 150 mln. EUR per metus ribos;

(16)

pagal subsidiarumo principą, ir siekiant užtikrinti lankstumą, Ispanijos valdžios institucijoms turėtų būti leista iš dalies keisti produktų sąrašą ir leidžiamą mokesčio tarifų skirtumą, kad būtų atspindėtas faktinis papildomų sąnaudų, patirtų gaminant tokius produktus Kanarų salose, lygis. Tomis aplinkybėmis Ispanijos valdžios institucijos turėtų galėti taikyti žemesnius skirtingus mokesčio tarifus ir, prireikus, nustatyti minimalų mokestį konkretiems produktams, jeigu bet koks pakeitimas atitinka SESV 349 straipsnyje nustatytus tikslus. Bet koks produktų sąrašo keitimas turėtų būti grindžiamas šiais tinkamumo kriterijais: produktai yra gaminami vietoje ir jų gamybos vietos rinkoje dalis sudaro bent 5 %; įvežama daug prekių (taip pat iš žemyninės Ispanijos dalies ir kitų valstybių narių), todėl galėtų kilti kliūčių tęsti vietos gamybą, ir vietos rinkoje jų dalis sudaro bent 10 %; ir yra papildomų sąnaudų, dėl kurių padidėja vietos produktų grynoji kaina, palyginti su kitur pagamintais produktais, todėl nukenčia vietoje gaminamų produktų konkurencingumas.

(17)

Ispanijos valdžios institucijoms turėtų būti leista nukrypti nuo rinkos dalies ribos tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, įskaitant: imlią darbui gamybą; vietos plėtrai kitaip strategiškai svarbią gamybą; periodiškai svyruojančią gamybą; gamybą ypač nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse ir medicinos reikmenų ir asmeninių apsaugos priemonių, reikalingų sveikatos krizėms spręsti, gamybą. Ispanijos valdžios institucijos turėtų galėti iš dalies keisti produktų sąrašą ir leidžiamą mokesčio tarifų skirtumą, jeigu bet koks pakeitimas atitinka SESV 349 straipsnyje nustatytus tikslus;

(18)

AIEM mokesčio ir iš jo surenkamų pajamų paskirstymas nacionaliniu lygmeniu prisideda prie Kanarų salų socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo tikslų siekimo. Iš AIEM mokesčio gautų pajamų įtraukimas į Kanarų salų ekonominės ir mokesčių sistemos lėšas ir jų panaudojimas ekonominės ir socialinės plėtros strategijai, susijusiai su vietos veiklos skatinimu, yra teisinės prievolės;

(19)

atleidimas nuo AIEM mokesčio ar jo sumažinimas turėtų būti taikomas septynerius metus. Kad Komisija galėtų įvertinti, ar toliau vykdomos leidimą pagrindžiančios sąlygos, Ispanijos valdžios institucijos turėtų iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisijai pateikti stebėsenos ataskaitą;

(20)

šis sprendimas neturi įtakos galimam SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui,