Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R2033

    Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2033 2019 m. lapkričio 27 d. dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (Tekstas svarbus EEE)

    PE/80/2019/REV/1

    OL L 314, 2019 12 5, p. 1–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 09/01/2024

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2033/oj

    5.12.2019   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 314/1


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2033

    2019 m. lapkričio 27 d.

    dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

    kadangi:

    (1)

    tvirti riziką ribojantys reikalavimai yra neatskiriama reguliavimo sąlygų, kurių laikydamosi finansų įstaigos Sąjungoje teikia paslaugas, dalis. Riziką ribojančios tvarkos ir priežiūros atžvilgiu investicinėms įmonėms, kaip ir kredito įstaigoms, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5), o veiklos leidimų joms išdavimo ir kiti organizaciniai ir veiklos reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (6);

    (2)

    esama Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyta riziką ribojanti tvarka yra iš esmės pagrįsta nuosekliu tarptautinių reguliavimo standartų, Bazelio bankų priežiūros komiteto nustatytų didelėms bankų grupėms, pakartojimu ir tik iš dalies apima specifinę riziką, būdingą didelės investicinių įmonių dalies įvairiapusei veiklai. Todėl toms investicinėms įmonėms būdingam specifiniam pažeidžiamumui ir rizikai valdyti Sąjungos lygmeniu turėtų būti taikomos specialiai parinktos tinkamos ir proporcingos riziką ribojančios priemonės;

    (3)

    pačioms investicinėms įmonėms kylanti rizika ir rizika, jų keliama klientams ir platesnėms rinkoms, kuriose investicinės įmonės veikia, priklauso nuo šių įmonių veiklos pobūdžio ir masto, taip pat nuo to, ar investicinės įmonės veikia kaip savo klientų tarpininkės ir pačios nėra sudaromų sandorių šalimis, arba nuo to, ar jos veikia kaip prekybos vertybiniais popieriais vykdytojos savo sąskaita;

    (4)

    patikimais riziką ribojančiais reikalavimais turėtų būti užtikrinta, kad investicinės įmonės būtų tvarkingai valdomos ir kad būtų paisoma jų klientų interesų. Jais turėtų būti atsižvelgiama į investicinių įmonių ir jų klientų galimybę prisiimti pernelyg didelę riziką ir į skirtingą investicinių įmonių prisiimamos ir keliamos rizikos laipsnį. Be to, tokiais riziką ribojančiais reikalavimais turėtų būti siekiama išvengti nederamos administracinės naštos investicinėms įmonėms nustatymo;

    (5)

    daugeliu Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos sistemos riziką ribojančių reikalavimų siekiama valdyti įprastą kredito įstaigoms kylančią riziką. Taigi esami reikalavimai iš esmės sukalibruoti taip, kad būtų išsaugotas kredito įstaigų skolinimo pajėgumas keičiantis ekonomikos ciklams ir kad indėlininkai bei mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo, bet jie nepritaikyti visiems įvairiems investicinių įmonių rizikos profiliams. Investicinės įmonės neturi didelių mažmeninių paskolų bei paskolų įmonėms portfelių ir nepriima indėlių. Tikimybė, kad jų negebėjimas vykdyti įsipareigojimus gali padaryti žalingą poveikį bendram finansiniam stabilumui, yra mažesnė nei kredito įstaigų atveju. Todėl daugeliui investicinių įmonių kylanti ir jų keliama rizika iš esmės skiriasi nuo kredito įstaigoms kylančios ir jų keliamos rizikos, ir tie skirtumai turėtų būti aiškiai atspindėti Sąjungos riziką ribojančioje sistemoje;

    (6)

    Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyti investicinėms įmonėms taikytini riziką ribojantys reikalavimai yra pagrįsti kredito įstaigoms taikomais riziką ribojančiais reikalavimais. Investicinėms įmonėms, kurių veiklos leidime nustatytos tik konkrečios investicinės paslaugos, nepatenkančios į dabartinę riziką ribojančią sistemą, taikoma daug tų reikalavimų išimčių. Tomis išimtimis pripažįstama, kad toms investicinėms įmonėms nekyla tokio pat pobūdžio rizika, kokia kyla kredito įstaigoms. Investicinėms įmonėms, kurios vykdo veiklą, patenkančią į esamą riziką ribojančią sistemą ir susijusią su prekyba finansinėmis priemonėmis, kai ta prekyba yra ribota, taikomi atitinkami sistemos reikalavimai, susiję su kapitalu, bet joms gali būti taikomos kitų sričių – likvidumo, didelių pozicijų ir finansinio sverto – išimtys. Investicinėms įmonėms, kurių veiklos leidimuose nenustatyta tokių apribojimų, taikomi tie patys riziką ribojantys reikalavimai kaip ir kredito įstaigoms;

    (7)

    prekyba finansinėmis priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, ar ja siekiama valdyti riziką, apsidrausti nuo rizikos arba valdyti likvidumą, ar laikui bėgant įgyti su priemonių verte susijusių tikslinių pozicijų, yra veikla, kurios gali imtis ir kredito įstaigos, ir investicinės įmonės, turinčios veiklos leidimą vykdyti prekybą savo sąskaita, ir kuriai jau skirta riziką ribojanti sistema pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES. Siekiant išvengti nevienodų sąlygų – jos šioje srityje gali lemti kredito įstaigų ir investicinių įmonių reglamentavimo arbitražą, – toms investicinėms įmonėms taip pat turėtų būti toliau taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti remiantis tomis rizikai taikomomis taisyklėmis. Taisyklės taip pat apima tų investicinių įmonių pozicijas jų prekybos sandorių šalims tam tikruose sandoriuose ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus, todėl jos taip pat turėtų būti toliau taikomos investicinėms įmonėms supaprastinta tvarka. Galiausiai, esamos riziką ribojančios sistemos taisyklės dėl didelių pozicijų taip pat aktualios tada, kai tų investicinių įmonių tam tikrų sandorio šalių prekybos pozicijos yra itin didelės ir dėl to tampa pernelyg koncentruotu investicinei įmonei kylančios rizikos, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, šaltiniu. Todėl tos taisyklės investicinėms įmonėms taip pat turėtų būti toliau taikomos supaprastinta tvarka;

    (8)

    įvairiose valstybėse narėse skirtingai taikant esamą riziką ribojančią sistemą kyla grėsmė, kad Sąjungoje investicinėms įmonėms nebus taikomos vienodos sąlygos. Tų skirtumų atsiranda dėl to, kad įvairioms investicinėms įmonėms apskritai sudėtinga taikyti sistemą, atsižvelgiant į įmonių teikiamas paslaugas, ir kai kurios nacionalinės institucijos tokį taikymą savo nacionalinėje teisėje ar praktikoje pakoreguoja arba supaprastina. Kadangi esama riziką ribojanti sistema valdoma ne visa tam tikrų rūšių investicinėms įmonėms kylanti arba jų keliama rizika, kai kuriose valstybėse narėse tam tikroms investicinėms įmonėms taikomas didelio papildomo kapitalo reikalavimas. Reikėtų nustatyti vienodas tos rizikos valdymo nuostatas, kad būtų galima visoje Sąjungoje užtikrinti suderintą investicinių įmonių riziką ribojančią priežiūrą;

    (9)

    todėl investicinėms įmonėms, kurios dėl savo dydžio ir tarpusavio sąsajų su kitais finansinės ir ekonominės veiklos vykdytojais nėra sisteminės, reikia taikyti joms skirtą riziką ribojančią tvarką. Tačiau sisteminėms investicinėms įmonėms turėtų būti ir toliau taikoma esama riziką ribojanti sistema pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES. Tos investicinės įmonės yra investicinių įmonių, kurioms dabar taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyta sistema ir kurioms netaikomos specialiosios kurių nors pagrindinių tos sistemos reikalavimų išimtys, pogrupis. Didžiausių ir daugiausia tarpusavio sąsajų turinčių investicinių įmonių verslo modeliai ir rizikos profiliai yra panašūs į svarbių kredito įstaigų modelius ir profilius. Jos teikia į bankų paslaugas panašias paslaugas ir prisiima didelę riziką. Be to, sisteminės investicinės įmonės yra pakankamai didelės, o jų, kaip ir didelių kredito įstaigų, verslo modeliai ir rizikos profiliai kelia grėsmę stabiliam ir tvarkingam finansų rinkų veikimui. Todėl tikslinga toms investicinėms įmonėms ir toliau taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas taisykles;

    (10)

    investicinėms įmonėms, kurios dėl savo dydžio ir tarpusavio sąsajų su kitais finansinės ir ekonominės veiklos vykdytojais nėra laikomos sisteminėmis, taikoma joms skirta riziką ribojanti tvarka turėtų apimti specifinę įvairių rūšių investicinių įmonių verslo praktiką. Investicinėms įmonėms, kurios turi didžiausią galimybę kelti riziką klientams, rinkoms arba tvarkingam pačių investicinių įmonių veikimui, visų pirma turėtų būti taikomi aiškūs ir veiksmingi riziką ribojantys reikalavimai, specialiai pritaikyti tokiai konkrečiai rizikai. Tie riziką ribojantys reikalavimai turėtų būti sukalibruoti taip, kad būtų proporcingi investicinės įmonės rūšiai, atitiktų tokios rūšies investicinės įmonės klientų interesus ir jais būtų skatinamas sklandus ir tvarkingas rinkų, kuriose tos rūšies investicinė įmonė vykdo veiklą, veikimas. Jais turėtų būti mažinama nustatytose srityse kylanti rizika ir padedama užtikrinti, kad, investicinei įmonei nebegebant vykdyti įsipareigojimų, ji galėtų būti tvarkingai likviduota, kuo mažiau pakenkiant finansų rinkų stabilumui;

    (11)

    šiame reglamente numatyta tvarka neturėtų būti daromas poveikis paskirtų rinkos formuotojų pareigoms pagal Direktyvą 2014/65/ES pateikti kotiruotes prekybos vietose ir nuolat dalyvauti rinkoje;

    (12)

    investicinėms įmonėms, kurios dėl savo dydžio ir tarpusavio sąsajų su kitais finansinės ir ekonominės veiklos vykdytojais nėra laikomos sisteminėmis, skirta riziką ribojanti tvarka kiekvienai investicinei įmonei turėtų būti taikoma individualiai. Tačiau siekiant palengvinti riziką ribojančių reikalavimų taikymą Sąjungoje esančioms investicinėms įmonėms, kurios priklauso bankų grupėms, kad nebūtų sutrikdyti tam tikri verslo modeliai, kurių keliama rizika jau padengiama taikant riziką ribojančias taisykles, investicinėms įmonėms, kai tikslinga ir gavus kompetentingų institucijų pritarimą, turėtų būti leidžiama taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimus, jei jų sprendimas tai daryti nėra pagrįstas reglamentavimo arbitražo tikslais. Be to, kadangi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms kylanti rizika dažniausiai yra ribota, joms turėtų būti leista pasinaudoti investicinėms įmonėms skirta specialių riziką ribojančių reikalavimų išimtimi, jei jos priklauso toje pačioje valstybėje narėje būstinę turinčiai bankų grupei arba investicinių įmonių grupei, kuriai pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES arba pagal šį reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2034 (7), priklausomai nuo to, kas taikytina, taikoma konsoliduota priežiūra, nes tokiais atvejais tos riziką ribojančios sistemos turėtų tinkamai apimti tą riziką.

    Siekiant atkartoti dabartinę investicinių įmonių grupėms taikomą tvarką pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, grupių, kurias sudaro tik investicinės įmonės, atveju arba kai konsolidavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 netaikomas, turėtų būti reikalaujama, kad tokių grupių patronuojančioji įmonė laikytųsi šio reglamento reikalavimų remiantis grupės konsoliduota būkle. Kitu atveju, vietoj riziką ribojančio konsolidavimo, jei tokių investicinių įmonių grupių struktūros ir rizikos profiliai yra paprastesni, kompetentingos institucijos gali leisti grupės patronuojančiajai įmonei turėti pakankamai kapitalo savo patronuojamosiose įmonėse turimos kapitalo dalies balansinei vertei palaikyti. Jei tos mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios investicinės įmonės priklauso draudimo grupei, joms taip pat turėtų būti leidžiama pasinaudoti atskleidimo reikalavimų išimtimi;

    (13)

    kad, siekdamos laikytis investicinėms įmonėms skirta riziką ribojančia sistema nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų, investicinės įmonės ir toliau galėtų remtis turimomis nuosavomis lėšomis, nuosavų lėšų apibrėžtį ir sudėtį reikėtų suderinti su Reglamentu (ES) Nr. 575/2013. Tai apima visus atskaitymus (pavyzdžiui, atidėtųjų mokesčių turto ir turimų kitų finansų sektoriaus subjektų išleistų kapitalo priemonių) iš nuosavų lėšų balansinių straipsnių pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Tačiau investicinės įmonės turėtų turėti galimybę neatskaityti nereikšmingų turimų finansų sektoriaus subjektų išleistų kapitalo priemonių, jei jos turimos prekybos tikslais siekiant padėti formuoti tų priemonių rinką. Siekiant nuosavų lėšų sudėtį suderinti su Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, atitinkami nuosavų lėšų rūšių santykiniai dydžiai atspindėti šiame reglamente. Siekiant užtikrinti, kad reikalavimai būtų proporcingi investicinių įmonių veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir kad šiame reglamente tuos reikalavimus investicinėms įmonėms būtų lengva identifikuoti, Komisija turėtų atlikti peržiūrą dėl to, ar tikslinga tęsti nuosavų lėšų apibrėžties ir sudėties derinimą su Reglamentu (ES) Nr. 575/2013;

    (14)

    siekiant užtikrinti, kad vykdydamos veiklą investicinės įmonės visada turėtų tiek nuosavų lėšų, kiek jų reikia pagal jų veiklos leidimą, visos investicinės įmonės turėtų visą laiką laikytis nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimo, atitinkančio pradinį kapitalą, kurio reikia siekiant gauti veiklos leidimą teikti atitinkamas investicines paslaugas, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2019/2034;

    (15)

    kad mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms būtų paprasta taikyti minimalių nuosavų lėšų reikalavimą, jų turimos nuosavos lėšos turėtų prilygti didesniajam iš šių dydžių: nuolatiniam minimalaus kapitalo reikalavimui arba ketvirtadaliui jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, nustatytų remiantis jų ankstesnių metų veikla. Mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms, pageidaujančioms imtis daugiau atsargumo priemonių ir išvengti skardžio efekto, jei pasikeistų jų klasifikacija, neturėtų būti užkertamas kelias turėti daugiau nuosavų lėšų, nei reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, nei reikalaujama šiame reglamente;

    (16)

    siekiant atsižvelgti į tai, kad investicinėms įmonėms, kurios nėra mažos ir neturinčios tarpusavio sąsajų, kyla didesnė rizika, tokioms įmonėms taikomas minimalių nuosavų lėšų reikalavimas turėtų prilygti didesniajam iš šių dydžių: nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimui, ketvirtadaliui ankstesnių metų jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų arba joms pagal investicinėms įmonėms specialiai nustatytų rizikos veiksnių (K veiksnių) rinkinį, kuriuo nustatomas investicinių įmonių konkrečios veiklos srities riziką atitinkantis kapitalas, nustatomo reikalavimo sumai;

    (17)

    siekiant investicinėms įmonėms taikyti specialius riziką ribojančius reikalavimus, mažomis ir tarpusavio sąsajų neturinčiomis investicinėmis įmonėmis turėtų būti laikomos investicinės įmonės, kurios neteikia investicinių paslaugų, keliančių didelę riziką klientams, rinkoms arba pačioms įmonėms, ir kurių dydis yra toks, kad yra mažiau tikėtina, jog jų veiklai būdingai rizikai materializavusis arba joms nebegalint vykdyti įsipareigojimų klientai ir rinkos pajus plataus pobūdžio neigiamą poveikį. Todėl mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios investicinės įmonės turėtų būti apibrėžiamos kaip įmonės, kurios nevykdo prekybos savo sąskaita ir joms nekyla rizika dėl prekybos finansinėmis priemonėmis, nelaiko klientų turto ar pinigų, turi turto, valdomo ir pagal portfelių valdymo savo nuožiūra susitarimus, ir pagal savo nuožiūra neleidžiančius veikti susitarimus (teikiant konsultacijas), kuris yra mažesnis nei 1,2 mlrd. EUR, tvarko klientų pavedimus dėl grynųjų pinigų sandorių, kurių vertė mažesnė nei 100 mln. EUR per dieną, arba klientų pavedimus dėl sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių vertė mažesnė nei 1 mlrd. EUR per dieną, ir jų balansas mažesnis nei 100 mln. EUR, įskaitant nebalansinius straipsnius, o visos metinės bendrosios pajamos iš jų investicinių paslaugų veiklos yra mažesnės nei 30 mln. EUR;

    (18)

    siekiant užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui ir sumažinti paskatas investicinėms įmonėms savo operacijų struktūrą nustatyti taip, kad nebūtų viršijamos ribinės vertės, kurias viršijus jos nebegalėtų būti laikomos mažomis ir tarpusavio sąsajų neturinčiomis investicinėmis įmonėmis, visoms tą pačią grupę sudarančioms investicinėms įmonėms turėtų būti bendrai taikomos valdomo turto, tvarkomų klientų pavedimų, balanso dydžio ir visų bendrųjų metinių pajamų ribinės vertės. Kitos sąlygos, būtent tai, ar investicinė įmonė laiko klientų pinigus, administruoja ar saugo klientų turtą arba prekiauja finansinėmis priemonėmis ir jai kyla rinkos arba sandorio šalies rizika, susideda iš dviejų elementų, taigi nėra galimybių taip pertvarkyti struktūrą, todėl tos sąlygos turėtų būti vertinamos individualiai. Siekiant nuolat atsižvelgti į kintančius verslo modelius ir jų keliamą riziką, tos sąlygos ir ribinės vertės turėtų būti vertinami dienos pabaigoje, išskyrus atvejus, kai laikomi klientų pinigai, – tada reikėtų vertinti kelis kartus per dieną, o balanso dydis ir visos bendrosios metinės pajamos turėtų būti vertinami atsižvelgiant į investicinės įmonės padėtį praėjusių finansinių metų pabaigoje;

    (19)

    investicinė įmonė, viršijanti reglamentuojamas ribines vertes arba neatitinkanti kitų sąlygų, neturėtų būti laikoma maža ir tarpusavio sąsajų neturinčia investicine įmone ir jai turėtų būti taikomi kitoms investicinėms įmonėms taikomi reikalavimai pagal specialias šiame reglamente nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Tai turėtų skatinti investicines įmones savo verslo veiklą planuoti taip, kad jos aiškiai atitiktų mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių kriterijus. Kai investicinė įmonė neatitinka reikalavimų, kad galėtų būti laikoma maža ir neturinčia tarpusavio sąsajų ir jai galėtų būti taikoma tokia tvarka, turėtų būti nustatytas stebėjimo tarpsnis, jei ta investicinė įmonė bent šešis mėnesius iš eilės atitinka sąlygas ir nesiekia atitinkamų ribinių verčių;

    (20)

    visos investicinės įmonės savo nuosavų lėšų reikalavimą turėtų apskaičiuoti pagal K veiksnių, kuriais atsižvelgiama į riziką klientams (angl. „Risk-To-Client“, RtC), riziką rinkai (angl. „Risk-to-Market“, RtM) ir riziką įmonei (angl. „Risk-to-Firm“, RtF), rinkinį. RtC K veiksniai apima valdomą klientų turtą ir nuolatines konsultacijas (valdomo turto K veiksnys, angl. „assets under management“, K-AUM), laikomus klientų pinigus (laikomų klientų pinigų K veiksnys, angl. „client money held“, K-CMH), saugomą ir administruojamą turtą (saugomo ir administruojamo turto K veiksnys, angl. „assets safeguarded and administered“, K-ASA) ir tvarkomus klientų pavedimus (tvarkomų klientų pavedimų K veiksnys, angl. „client orders handled“, K-COH);

    (21)

    RtM K veiksnys apima grynosios pozicijos riziką (grynosios pozicijos rizikos K veiksnys, angl. „net position risk“, K-NPR) pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 rinkos rizikos nuostatas arba, kai kompetentingos institucijos tam tikrų rūšių investicinėms įmonėms, per tarpuskaitos narius vykdančioms prekybą savo sąskaita, leidžia, remiantis visomis garantinėmis įmokomis, kurių reikalauja investicinės įmonės tarpuskaitos narys (tarpuskaitos nario garantijos K veiksnys, angl. „clearing member guarantee“, K-CMG). Investicinės įmonės turėtų turėti galimybę tuo pat metu taikyti K-NPR ir K-CMG portfelio mastu;

    (22)

    RtF K veiksniai apima investicinės įmonės poziciją esant jų sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymui (sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos K veiksnys, angl. „trading counterparty default“, K-TCD) pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 grindžiamas supaprastintas su sandorio šalies kredito rizika susijusias nuostatas, koncentracijos riziką, susijusią su investicinės įmonės didelėmis pozicijomis konkrečių sandorio šalių atžvilgiu, pagal to reglamento nuostatas, taikomas didelėms pozicijoms prekybos knygoje (koncentracijos rizikos K veiksnys, angl. „concentration risk“, K-CON), ir operacinę riziką dėl investicinės įmonės dienos prekybos srauto (dienos prekybos srauto K veiksnys, angl. „daily trading flow“, K-DTF);

    (23)

    bendras K veiksnių nuosavų lėšų reikalavimas yra kapitalo reikalavimų taikant rizikos klientams K veiksnį, rizikos rinkai K veiksnį ir rizikos įmonei K veiksnį suma. K-AUM, K-ASA, K-CMH, K-COH ir K-DTF yra susiję su pagal kiekvieną K veiksnį nurodomos veiklos apimtimi. Su K-CMH, K-ASA ir K-DTF susijusios apimtys apskaičiuojamos imant praėjusių devynių mėnesių slankųjį vidurkį. Su K-COH susijusi apimtis apskaičiuojama imant praėjusių šešių mėnesių slankųjį vidurkį, o su K-AUM susijusi apimtis – imant praėjusius 15 mėnesių. Tos apimtys dauginamos iš atitinkamų šiame reglamente nustatytų koeficientų, kad būtų nustatytas nuosavų lėšų reikalavimas. Nuosavų lėšų reikalavimai, kai taikomas K-NPR, apskaičiuojami pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, o nuosavų lėšų reikalavimai, kai taikomi K-CON ir K-TCD, nustatomi supaprastintai taikant atitinkamus reikalavimus pagal tą reglamentą, susijusius su atitinkamai didelėms prekybos knygos pozicijoms ir sandorio šalies kredito rizikai taikoma tvarka. K veiksnio suma lygi nuliui, jei investicinė įmonė nevykdo atitinkamos veiklos;

    (24)

    RtC K veiksniai yra pakaitiniai kintamieji, taikomi investicinių įmonių veiklos sritims, kuriose kilus problemų klientai galbūt gali patirti žalos. K-AUM atsižvelgiama į riziką, kad klientams bus padaryta žalos dėl neteisingo savo nuožiūra vykdomo klientų portfelių valdymo arba prasto sandorių vykdymo, ir garantuojama, kad portfelio valdymo ir konsultavimo investicijų klausimais paslaugos bus tęsiamos ir klientas galės jomis naudotis. K-ASA atsižvelgiama į klientų turto saugojimo ir administravimo riziką, juo užtikrinama, kad investicinės įmonės turimas kapitalo kiekis būtų proporcingas tokioms sumoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra įtrauktos į pačios įmonės balansą, ar yra trečiosios šalies sąskaitose. K-CMH atsižvelgiama į galimos žalos riziką, kai investicinė įmonė laiko savo klientų pinigus, atsižvelgiant į tai, ar jie yra įtraukti į pačios įmonės balansą, ar yra trečiosios šalies sąskaitose, ir į tai, ar pagal taikytinos nacionalinės teisės priemones nustatyta, kad kliento pinigai yra apsaugoti investicinės įmonės bankroto, nemokumo arba pradėto pertvarkymo ar administravimo atveju. K-CMH neapima klientų pinigų, laikomų (depozitinėje) banko sąskaitoje paties kliento vardu, kai investicinė įmonė turi prieigą prie kliento piniginių lėšų naudodamasi trečiųjų šalių įgaliojimu. K-COH atsižvelgiama į galimą riziką investicinės įmonės, vykdančios savo pavedimus (klientų, o ne pačios investicinės įmonės, vardu), klientams, pavyzdžiui, kai tai yra klientui teikiamų tik su vykdymu susijusių paslaugų dalis arba kai investicinė įmonė yra klientų pavedimų grandinės dalis;

    (25)

    savo sąskaita prekybą vykdančioms investicinėms įmonėms RtM K veiksnys grindžiamas taisyklėmis, taikomomis rinkos rizikai, susijusiai su finansinių priemonių, užsienio valiutos ir biržos prekių pozicijomis, pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Tai leidžia investicinėms įmonėms pasirinkti taikyti standartizuotą metodą, alternatyvų standartizuotą metodą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba naudoti vidaus modelius, kai tie pastarieji du metodai tampa taikytini kredito įmonėms ne tik ataskaitų teikimo tikslais, bet ir nuosavų lėšų reikalavimų tikslais. Kol kas ir bent penkerius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios datos investicinės įmonės savo K-NPR apskaičiavimo tikslu turėtų taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytą rinkos rizikos sistemą (standartizuotą metodą arba, jei taikytina, vidaus modelius). Jei nuostatos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose, su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (8), netampa taikytinos kredito įstaigoms nuosavų lėšų reikalavimų tikslais, investicinės įmonės K-NPR apskaičiavimo tikslu toliau turėtų taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus. Kitu atveju, kompetentingai institucijai pritarus ir esant tam tikroms sąlygoms, finansinėmis priemonėmis prekiaujančių investicinių įmonių, turinčių pozicijų, kurioms taikoma tarpuskaita, nuosavų lėšų reikalavimas gali būti lygus visų garantinių įmokų, kurių reikalauja jų tarpuskaitos narys, sumai, padaugintai iš pastovaus koeficiento.

    K-CMG naudojimas visų pirma turėtų būti grindžiamas investicinės įmonės prekybos veikla, kuriai visai arba beveik visai taikomas šis metodas. Tačiau investicinės įmonės kompetentinga institucija taip pat gali leisti investicinei įmonei K-CMG metodą naudoti iš dalies, su sąlyga, kad šis metodas būtų naudojamas visoms pozicijoms, kurioms taikoma tarpuskaita arba garantinės įmokos nustatymas, o portfelių, kuriems tarpuskaita netaikoma, K-NPR apskaičiuoti būtų naudojamas vienas iš trijų alternatyvių metodų. Siekiant užtikrinti, kad reikalavimai būtų proporcingi investicinių įmonių veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir kad šiame reglamente tuos reikalavimus investicinėms įmonėms būtų lengva identifikuoti, vėliau atliekant bet kokią peržiūrą, susijusią su K veiksnių apskaičiavimo metodų taikymu, taip pat turėtų būti vertinama, ar tikslinga KNPR apskaičiavimą toliau derinti su taisyklėmis, taikomomis rinkos rizikai, susijusiai su finansinių priemonių, užsienio valiutos ir biržos prekių prekybos knygos pozicijomis, pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

    (26)

    investicinėms įmonėms, kurios vykdo prekybą savo sąskaita, K-TCD ir K-CON RtF K veiksniai atitinkamai yra supaprastintas Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų taisyklių dėl sandorio šalies kredito rizikos ir didelių pozicijų rizikos taikymas. K-TCD atsižvelgiama į riziką, kurią investicinei įmonei kelia savo įsipareigojimų nevykdančios ne biržos išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių, garantinės įmokos skolinimo sandorių, bet kokių kitų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių šalys, taip pat paskolų, investicinės įmonės teikiamų papildant investicines paslaugas, gavėjai, pozicijų vertę, grindžiamą pakeitimo išlaidomis ir papildomu kapitalu dėl galimos būsimos pozicijos, padauginus iš rizikos veiksnių pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, atsižvelgiant į rizikos mažinimo poveikį, atsirandantį dėl veiksmingos užskaitos ir pasikeitimo užtikrinimo priemone. Siekiant toliau derinti sandorio šalies kredito rizikai taikomą tvarką su Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, taip pat turėtų būti pridedamas pastovus koeficientas –1,2 ir kredito vertinimo koregavimui skirtas koeficientas, kad būtų atsižvelgta į su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos, kuri kyla investicinei įmonei tam tikruose sandoriuose, dabartinę rinkos vertę. K-CON atsižvelgiama į koncentracijos riziką, susijusią su atskiromis arba labai susijusiomis privačiojo sektoriaus sandorio šalimis, kurių atžvilgiu turimos įmonės pozicijos viršija 25 % jų nuosavų lėšų arba specialias alternatyvias ribines vertes, susijusias su kredito įstaigomis arba kitomis investicinėmis įmonėmis, nustatant papildomą kapitalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tas ribas viršijančioms pozicijoms. Galiausiai, K-DTF atsižvelgiama į operacinę riziką dėl sandorių, per dieną sudarytų savo sąskaita arba savo vardu klientų naudai didelių apimčių, kuri investicinei įmonei galėtų kilti dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių, remiantis dienos sandorių sąlygine verte, pakoreguota palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių įvykdymo termino atžvilgiu, siekiant apriboti nuosavų lėšų reikalavimų padidėjimą, visų pirma trumpalaikių sutarčių atžvilgiu, jei suvokiama operacinė rizika yra mažesnė;

    (27)

    visos investicinės įmonės turėtų stebėti ir kontroliuoti savo koncentracijos riziką, įskaitant ir tą, kurią kelia savo klientams. Tačiau ataskaitas apie savo koncentracijos riziką kompetentingoms institucijoms turėtų teikti tik investicinės įmonės, kurioms taikomas K veiksnių minimalių nuosavų lėšų reikalavimas. Investicinės įmonės, kurių specializacija yra biržos prekių išvestinės finansinės priemonės arba apyvartiniai taršos leidimai ar jų išvestinės finansinės priemonės ir kurios turi dideles koncentruotas nefinansinių kitų sandorio šalių pozicijas, gali viršyti koncentracijos rizikos ribas be papildomo kapitalo pagal K-CON, jei tik tos priemonės naudojamos komerciniais, saugojimo ar rizikos valdymo tikslais;

    (28)

    visos investicinės įmonės turėtų turėti vidaus procedūras savo likvidumo reikalavimams stebėti ir valdyti. Tos procedūros yra skirtos padėti užtikrinti tvarkingą investicinių įmonių veikimą laikui bėgant, be jokio poreikio atidėti specialųjį likvidumą kai susidaro nepalankios sąlygos. Tuo tikslu visos investicinės įmonės visą laiką turėtų turėti likvidžiojo turto, prilygstančio bent trečdaliui jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimo. Tačiau kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama to reikalavimo netaikyti mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms. Tas likvidusis turtas turėtų būti aukštos kokybės ir atitikti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 (9) nurodytą turtą ir tam turtui taikomą vertės sumažinimą pagal tą deleguotąjį reglamentą. Siekiant atsižvelgti į tai, kad investicinių įmonių ir kredito įstaigų likvidumo profiliai skiriasi, į tinkamo likvidžiojo turto sąrašą reikėtų įtraukti ir pačios investicinės įmonės nesuvaržytus grynuosius pinigus bei trumpalaikius indėlius (neturėtų būti įtraukiami klientų pinigai ar klientams priklausančios finansinės priemonės) ir tam tikras finansines priemones, kurių rinka yra likvidi. Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios investicinės įmonės bei investicinės įmonės, kurios neturi leidimo vykdyti prekybos arba emisijos organizavimo ir vykdymo veiklos, jei jos nėra atleistos nuo likvidumo reikalavimų, galėtų įtraukti ir straipsnius, susijusius su pirkėjų įsiskolinimais ir mokesčiais ar komisiniais, gautinais per 30 dienų ir laikomais likvidžiuoju turtu, jei tie straipsniai neviršija trečdalio minimalaus likvidumo reikalavimo, nėra įskaičiuojami į bet kokius kompetentingos institucijos nustatytus papildomo likvidumo reikalavimus ir jų vertė sumažinama 50 %. Išskirtinėmis aplinkybėmis investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama nesiekti reikalaujamos ribinės vertės savo likvidųjį turtą paverčiant pinigais likvidumo reikalavimams įvykdyti, tačiau investicinės įmonės apie tai turi nedelsdamos pranešti savo kompetentingai institucijai. Dėl visų klientams suteiktų finansinių garantijų, galinčių nulemti didesnį likvidumo poreikį tuo atveju, jei jos panaudojamos, turimo likvidžiojo turto suma turėtų būti sumažinta bent 1,6 % visos tokių garantijų vertės. Siekiant užtikrinti, kad reikalavimai būtų proporcingi investicinių įmonių veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir kad investicinės įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, tuos reikalavimus galėtų lengvai identifikuoti, vėliau reikėtų atlikti peržiūrą dėl likvidžiojo turto, tinkamo minimaliam likvidumo reikalavimui įvykdyti, tinkamumo, įskaitant tolesnę atitiktį Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 nurodytiems reikalavimams, ir tam turtui taikomą vertės sumažinimą pagal tą deleguotąjį reglamentą;

    (29)

    kartu su naująja riziką ribojančia tvarka reikėtų parengti proporcingą atitinkamą reguliavimo ataskaitų teikimo sistemą, kuri būtų tinkamai pritaikyta investicinių įmonių veiklai ir atitikti riziką ribojančios sistemos reikalavimus. Investicinėms įmonėms taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti susiję su jų nuosavų lėšų suma ir sudėtimi, jų nuosavų lėšų reikalavimais, jų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo pagrindu, jų veiklos profiliu ir dydžiu vertinant pagal parametrus, kuriais remiantis investicinės įmonės laikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų, jų likvidumo reikalavimais ir nuostatų dėl koncentracijos rizikos laikymusi. Mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčiomis investicinėms įmonėms turėtų būti netaikomas reikalavimas teikti ataskaitas dėl koncentracijos rizikos ir turėtų būti reikalaujama, kad jos teiktų tik ataskaitas dėl likvidumo reikalavimų, jei tokie reikalavimai joms taikomi. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (10) (toliau – EBI), turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose būtų papildomai nustatyti išsamūs tų reguliavimo ataskaitų šablonai ir tvarka bei būtų nustatyti nuosavų išteklių atskleidimo šablonai. Tie standartai turėtų būti proporcingi įvairių investicinių įmonių mastui ir sudėtingumui, taip pat jais turėtų būti visų pirma atsižvelgta į tai, ar investicinės įmonės laikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų;

    (30)

    siekdamos savo investuotojams ir platesnėms rinkoms užtikrinti skaidrumą, investicinės įmonės, kurios nėra laikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų, turėtų viešai atskleisti savo nuosavų lėšų dydį, nuosavų lėšų reikalavimus, valdymo tvarką ir atlygio politiką bei praktiką. Mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms investicinėms įmonėms viešo atskleidimo reikalavimai neturėtų būti taikomi, išskyrus atvejus, kai jos leidžia papildomo 1 lygio kapitalo priemones, kad būtų užtikrintas skaidrumas investuotojams į tas priemones;

    (31)

    investicinės įmonės turėtų taikyti lyčių atžvilgiu neutralią atlygio politiką vadovaudamosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnyje nustatytu principu. Reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su informacijos apie atlygį atskleidimu, turėtų atitikti atlygio taisyklių tikslus, t. y. tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį investicinių įmonių rizikos profiliui, sukurti ir taikyti atlygio politiką ir praktiką, kuri atitiktų veiksmingą rizikos valdymą. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad investicinės įmonės, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, atskleistų informaciją apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą;

    (32)

    siekiant investicinėms įmonėms palengvinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų reikalavimų prie reikalavimų pagal šį reglamentą ir Direktyvą (ES) 2019/2034, tikslinga numatyti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones. Visų pirma, investicinės įmonės, kurių nuosavų lėšų reikalavimai pagal šį reglamentą daugiau nei padvigubėtų, palyginti su jų nuosavų lėšų reikalavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, penkerių metų laikotarpį nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turėtų galėti apriboti nuosavų lėšų reikalavimą iki dvigubai už jų atitinkamą nuosavų lėšų reikalavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES didesnės sumos ir taip sušvelninti galimo padidėjimo poveikį;

    (33)

    siekiant, kad naujoms investicinėms įmonėms, kurių profilis panašus į jau egzistuojančių investicinių įmonių profilį, nebūtų sudaromos nepalankesnės sąlygos, investicinės įmonės, kurioms niekada nebuvo taikomi nuosavų lėšų reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, penkerių metų laikotarpį nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turėtų galėti apriboti savo nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį reglamentą iki dvigubai už jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą didesnės sumos;

    (34)

    investicinės įmonės, kurioms pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES buvo taikomas tik pradinio kapitalo reikalavimas ir kurių nuosavų lėšų reikalavimai pagal šį reglamentą daugiau nei padvigubėtų, palyginti su jų padėtimi pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, penkerių metų laikotarpį nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos taip pat turėtų galėti apriboti savo nuosavų lėšų reikalavimą pagal šį reglamentą iki dvigubai už jų pradinio kapitalo reikalavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES didesnės sumos, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytas vietos įmones, kurioms turėtų būti taikomas specialus pereinamojo laikotarpio nuosavų lėšų reikalavimas, atspindintis didesnį jų rizikos lygį. Siekiant proporcingumo, specialius pereinamojo laikotarpio nuosavų lėšų reikalavimus taip pat reikėtų numatyti mažesnėms investicinėms įmonėms ir toms įmonėms, kurios teikia ribotą investicinių paslaugų spektrą, jei jos negalėtų pasinaudoti nuosavų lėšų reikalavimų pagal šį reglamentą apribojimu iki dvigubo jų pradinio kapitalo, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/630 (11), ir Direktyvą 2013/36/ES su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (12), tačiau kurių privalomas nuosavų lėšų reikalavimas pagal šį reglamentą padidėtų, palyginti su jų padėtimi pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/630;

    (35)

    tomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis, kai taikytina, turėtų galėti pasinaudoti ir investicinės įmonės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 498 straipsnyje, kuriuo tos investicinės įmonės atleidžiamos nuo nuosavų lėšų reikalavimo pagal tą reglamentą, o šioms investicinėms įmonėms taikytini reikalavimai dėl pradinio kapitalo priklauso nuo jų teikiamų investicinių paslaugų ar vykdomos investicinės veiklos. Penkerių metų laikotarpį nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos jų nuosavų lėšų reikalavimai pagal šiame reglamente nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas turėtų būti skaičiuojami atsižvelgiant į tuos taikytinus dydžius;

    (36)

    penkerių metų laikotarpį nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos arba iki dienos, kol bus pradėti taikyti priimti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES pakeitimai, susiję su nuosavų lėšų reikalavimais rinkos rizikai padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, trečios dalies IV antraštinės dalies 1a ir 1b skyrius, priklausomai nuo to, kuri data vėlesnė, investicinės įmonės, kurioms taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos, savo prekybos knygos nuosavų lėšų reikalavimus toliau turėtų apskaičiuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/630;

    (37)

    didžiausių investicinių įmonių, teikiančių pagrindines didmenines rinkos ir investicinės bankininkystės paslaugas (prekyba savo sąskaita finansinėmis priemonėmis, finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas arba finansinių priemonių platinimas rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti), verslo modeliai ir rizikos profiliai panašūs į svarbių kredito įstaigų verslo modelius ir rizikos profilius. Dėl savo veiklos jos patiria kredito riziką, dažniausiai pasireiškiančią kaip sandorio šalies kredito rizika, taip pat rinkos riziką, kai su klientais susijusias arba nesusijusias pozicijas jos prisiima savo sąskaita. Taigi, atsižvelgiant į jų dydį ir sisteminę svarbą, jos kelia riziką finansiniam stabilumui;

    (38)

    tos didelės investicinės įmonės kelia papildomą iššūkį veiksmingai jų riziką ribojančiai priežiūrai, kurią vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos. Nors didžiausios investicinės įmonės dideliu mastu teikia tarpvalstybines investicinės bankininkystės paslaugas, jų, kaip investicinių įmonių, riziką ribojančią priežiūrą vykdo pagal Direktyvą 2014/65/ES paskirtos kompetentingos institucijos, kurios nebūtinai yra tos pačios, kaip ir pagal Direktyvą 2013/36/ES paskirtos kompetentingos institucijos. Todėl tai gali sudaryti nevienodas sąlygas Sąjungoje taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, ir tai priežiūros institucijoms trukdo matyti bendrą riziką ribojančios padėties perspektyvą, o ši labai svarbi siekiant veiksmingai valdyti su didelėmis tarpvalstybinėmis investicinėmis įmonėmis siejamą riziką. Dėl to riziką ribojanti priežiūra gali tapti mažiau veiksminga, be to, gali būti iškraipoma konkurencija Sąjungoje. Todėl didžiausioms investicinėms įmonėms turėtų būti suteiktas kredito įstaigų statusas, kad būtų sukurta tarpvalstybinės didmeninės rinkos veiklos priežiūros panašių įmonių grupėje sinergija, kartu skatinant vienodas sąlygas ir suteikiant galimybių vykdyti nuoseklią grupių priežiūrą;

    (39)

    todėl toms investicinėms įmonėms, joms tapus kredito įstaigomis, turėtų būti toliau taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES, jų priežiūrą toliau turėtų vykdyti už kredito įstaigas atsakingos kompetentingos institucijos, įskaitant Europos Centrinį Banką pagal bendrą priežiūros mechanizmą. Tai užtikrintų, kad kredito įstaigų riziką ribojanti priežiūra būtų vykdoma nuosekliai ir veiksmingai, o bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų taikomas vienodai visoms kredito įstaigoms atsižvelgiant į jų sisteminę svarbą. Kad užkirstų kelią reglamentavimo arbitražui ir sumažintų reikalavimų apėjimo riziką, kompetentingos institucijos turėtų stengtis vengti situacijų, kai potencialiai sisteminės grupės savo operacijų struktūrą nustato taip, kad neviršytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų ribinių verčių ir apeitų pareigą gauti kredito įstaigų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 8a straipsnį;

    (40)

    didelėms investicinėms įmonėms, pertvarkytoms į kredito įstaigas, turėtų būti leidžiama priimti indėlius arba kitas grąžintinas lėšas iš visuomenės ir teikti paskolas savo sąskaita tik gavus leidimą vykdyti tas veiklas pagal Direktyvą 2013/36/ES. Visų tokių veiklų vykdymas, įskaitant indėlių arba kitų grąžintinų lėšų priėmimą iš visuomenės ir paskolų teikimą savo sąskaita, neturėtų būti būtinas reikalavimas tam, kad įmonės būtų laikomos kredito įstaigomis. Todėl šiame reglamente pateiktas kredito įstaigos apibrėžties pakeitimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių taikomoms nacionalinėms leidimų suteikimo tvarkoms pagal direktyvas 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034, įskaitant bet kokias nuostatas, kurias valstybės narės gali laikyti tinkamomis paaiškinti, kokių veiklų leidžiama imtis didelėms investicinėms įmonėms, kurioms taikoma pakeista kredito įstaigų apibrėžtis;

    (41)

    be to, konsoliduota kredito įstaigų priežiūra siekiama užtikrinti, inter alia, finansų sistemos stabilumą, o kad būtų veiksminga, ji turėtų būti taikoma visoms grupėms, įskaitant tas, kurių patronuojančiosios įmonės nėra kredito įstaigos ar investicinės įmonės. Todėl visoms kredito įstaigoms, įskaitant tas, kurios anksčiau turėjo investicinių įmonių statusą, turėtų būti taikomos kompetentingų institucijų vykdomos patronuojančiosios įmonės individualios ir konsoliduotos priežiūros taisyklės pagal Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 skyriaus I skirsnį;

    (42)

    be to, didelių investicinių įmonių, kurios nėra sisteminės svarbos, tačiau vykdo prekybą savo sąskaita arba organizuoja ir vykdo finansinių priemonių emisiją, arba platina finansines priemones rinkoje prisiimdamos tvirtus įsipareigojimus pirkti, verslo modeliai ir rizikos profiliai gali būti panašūs į kitų sisteminių įstaigų verslo modelius ir rizikos profilius. Atsižvelgiant į jų dydį ir veiklą, tokios investicinės įmonės gali kelti tam tikrą riziką finansiniam stabilumui ir, nors atsižvelgiant į jų pobūdį ir sudėtingumą nėra laikoma tinkama jas paversti kredito įstaigomis, joms turėtų būti toliau taikoma ta pati riziką ribojanti tvarka, kaip ir kredito įstaigoms. Siekiant užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui ir sumažinti reikalavimų apėjimo riziką, kompetentingos institucijos taip pat turėtų stengtis išvengti situacijų, kai investicinės įmonės savo operacijų struktūrą nustato taip, kad neviršytų 15 mlrd. EUR ribinės vertės, susijusios su bendra turto verte individualiai ar grupės lygmenyje, arba nepagrįstai apribotų kompetentingų institucijų veiksmų laisvę taikyti investicinėms įmonėms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus ir reikalauti laikytis Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų riziką ribojančių reikalavimų pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 5 straipsnį;

    (43)

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 600/2014 (13) Sąjungoje nustatyta suderinta prieigos suteikimo tvarka trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas Sąjungoje įsisteigusioms tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliesiems klientams ar vykdančioms su jais susijusią investicinę veiklą. Prieiga prie vidaus rinkos priklauso nuo to, ar Komisija priima sprendimą dėl lygiavertiškumo, o Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (14) (toliau – EVPRI), užregistruoja trečiosios valstybės įmonę. Svarbu, kad lygiavertiškumas būtų vertinamas remiantis atitinkama taikytina Sąjungos teise ir kad būtų įdiegtos veiksmingos sąlygų, kuriomis pripažįstamas lygiavertiškumas, stebėjimo priemonės. Dėl šių priežasčių turėtų būti reikalaujama, kad trečiųjų valstybių registruotos įmonės kasmet EVPRI teiktų informaciją apie Sąjungoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį. Taip pat turėtų būti pagerintas priežiūros institucijų bendradarbiavimas stebėjimo, vykdymo užtikrinimo ir lygiavertiškumo sąlygų laikymosi klausimais;

    (44)

    siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir skatinti Sąjungos rinkos skaidrumą, Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų kotiruotėms, geresnės kainos nustatymui ir vykdymo kainoms būtų taikoma kainos pokyčio dydžio tvarka, kai sudaromi visų dydžių sandoriai. Taigi, šiuo metu taikytini techniniai reguliavimo standartai, susiję su kainos pokyčio dydžio tvarka, taip pat turėtų būti taikomi išplėstos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo srities atžvilgiu;

    (45)

    siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir stabilumą, Komisija priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų atsižvelgti į riziką, kurią gali kelti paslaugos, kurias tos trečiosios valstybės įmonės galėtų teikti Sąjungoje, ir veikla, kurią jos galėtų vykdyti Sąjungoje, priėmus tą sprendimą. Jų sisteminė svarba turėtų būti vertinama remiantis tokiais kriterijais kaip tikėtinas atitinkamos trečiosios valstybės įmonių teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastas ir apimtis. Tuo pačiu tikslu Komisija turėtų galėti atsižvelgti į tai, ar vykdant atitinkamą Sąjungos politiką trečioji valstybė yra įvardyta kaip mokesčių klausimais nebendradarbiaujanti šalis ar teritorija arba kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (15) 9 straipsnio 2 dalį. Komisija specialius riziką ribojančius, organizacinius arba verslo etikos reikalavimus turėtų laikyti lygiaverčiais tik jei pasiekiama tokio paties rezultato. Be to, Komisija, kai tikslinga, turėtų galėti priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kurie būtų taikomi tik atskiroms paslaugoms ir veiklai arba paslaugų ir veiklos kategorijoms, išvardytoms Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnyje;

    (46)

    EBI, dalyvaujant EVPRI, paskelbė ataskaitą, pagrįstą nuodugnia specialiai parengtos visų nesisteminių investicinių įmonių riziką ribojančios tvarkos aplinkybių analize, surinktais duomenimis ir konsultacijomis, ir ta ataskaita yra peržiūrėtos investicinių įmonių riziką ribojančios sistemos pagrindas;

    (47)

    siekiant užtikrinti suderintą šio reglamento taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi investicinių įmonių grupių riziką ribojančios konsolidacijos apimtis ir metodai, pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimo tvarka, K veiksnių vertinimas, atskirtų klientų piniginių sąskaitų sampratos paaiškinimas, K-DTF koeficientų koregavimai esant nepalankioms rinkos sąlygoms, skaičiavimų, pagal kuriuos nustatomi nuosavų lėšų reikalavimai, atitinkantys visą garantinę įmoką, kurios reikalauja tarpuskaitos nariai, tvarka, viešo informacijos, įskaitant apie investicinių įmonių investicijų politiką, atskleidimo ir reguliavimo ataskaitų, reikalaujamų pagal šį reglamentą, šablonai, ir informacija, kuri turi būti teikiama kompetentingoms institucijoms apie ribines vertes, susijusias su kredito įstaigos leidimais pradėti veiklą. Komisija turėtų būti įgaliota papildyti šį reglamentą priimant EBI parengtus techninius reguliavimo standartus deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos techninius reguliavimo standartus galėtų taikyti visos atitinkamos investicinės įmonės tokiu būdu, kuris atitinka tų investicinių įmonių ir jų veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą;

    (48)

    Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti EBI ir EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį bei Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

    (49)

    siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą ir atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant papildyti šį reglamentą paaiškinant šiame reglamente pateiktas terminų apibrėžtis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    (50)

    siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti dubliavimosi tarp dabartinės riziką ribojančios sistemos, taikytinos ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms, ir šio reglamento, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES turėtų būti iš dalies pakeisti, kad jie nebebūtų taikomi investicinėms įmonėms. Vis dėlto investicinėms įmonėms, priklausančioms bankų grupei, turėtų ir toliau būti taikomos bankų grupei aktualios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatos, pvz., nuostatos dėl tarpinės ES patronuojančiosios įmonės, nurodytos Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnyje, taip pat joms turėtų būti toliau taikomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytos taisyklės dėl riziką ribojančio konsolidavimo;

    (51)

    šio reglamento tikslo, t. y. sukurti veiksmingą ir proporcingą riziką ribojančią sistemą siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, turinčios leidimą vykdyti veiklą Sąjungoje, veiktų remdamosi tvirtu finansiniu pagrindu ir būtų tvarkingai valdomos, be kita ko, kai aktualu, veiktų paisydamos savo klientų interesų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    PIRMA DALIS

    BENDROSIOS NUOSTATOS

    I ANTRAŠTINĖ DALIS

    DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

    1 straipsnis

    Dalykas ir taikymo sritis

    1.   Šiame reglamente nustatomi vienodi riziką ribojantys reikalavimai, taikomi investicinėms įmonėms, kurioms suteiktas veiklos leidimas ir kurios prižiūrimos pagal Direktyvą 2014/65/ES ir kurių atitikties riziką ribojantiems reikalavimams priežiūra vykdoma pagal Direktyvą (ES) 2019/2034, šių elementų atžvilgiu:

    a)

    nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais rizikos įmonei, rizikos klientams ir rizikos rinkai elementais;

    b)

    reikalavimų, kuriais ribojama koncentracijos rizika;

    c)

    likvidumo reikalavimų, susijusių su kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos elementais;

    d)

    ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su a, b ir c punktais;

    e)

    viešo informacijos atskleidimo reikalavimų.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, pagal Direktyvą 2014/65/ES veiklos leidimą gavusi ir prižiūrima investicinė įmonė, kuri vykdo bet kurią iš Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, taiko Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus, kai įmonė nėra prekiautoja biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kolektyvinio investavimo subjektas arba draudimo įmonė, ir jei tenkinama bet kuri iš toliau nurodytų sąlygų:

    a)

    visa investicinės įmonės konsoliduoto turto vertė, apskaičiuota kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis, neįtraukiant ne Sąjungoje įsteigtų patronuojamųjų įmonių, kurios vykdo bet kurią šioje pastraipoje nurodytą veiklą, atskiro turto vertės, yra lygi arba viršija 15 mlrd. EUR;

    b)

    visa investicinės įmonės konsoliduoto turto vertė yra mažesnė nei 15 mlrd. EUR, o investicinė įmonė, kurios visa turto vertė individualiai yra mažesnė nei 15 mlrd. EUR ir kuri vykdo bet kurią Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, priklauso grupei, kurios visų įmonių visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 15 mlrd. EUR, visas tas vertes apskaičiuojant kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkį, neįtraukiant ne Sąjungoje įsteigtų patronuojamųjų įmonių, kurios vykdo bet kurią šioje pastraipoje nurodytą veiklą, individualaus turto vertės, arba

    c)

    investicinei įmonei taikomas kompetentingos institucijos sprendimas pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 5 straipsnį.

    Šioje dalyje nurodytų investicinių įmonių atitikties riziką ribojantiems reikalavimams priežiūra vykdoma pagal Direktyvos 2013/36/ES VII ir VIII antraštines dalis, įskaitant konsoliduotos priežiūros institucijos nustatymo tikslais, kai tokios investicinės įmonės priklauso investicinių įmonių grupei, kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.

    3.   2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma, jei investicinė įmonė nebeatitinka jokių toje dalyje nustatytų ribinių verčių, apskaičiuotų 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpiu, arba jei kompetentinga institucija taip nusprendžia pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 5 straipsnį. Investicinė įmonė praneša kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsdama apie visus atvejus, kai nesilaikoma ribinės vertės per tą laikotarpį.

    4.   Investicinėms įmonėms, kurios atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas, ir toliau taikomi 55 ir 59 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

    5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti pagal Direktyvą 2014/65/ES veiklos leidimą gavusiai ir prižiūrimai investicinei įmonei, kuri vykdo bet kurią iš Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    a)

    investicinė įmonė yra patronuojamoji įmonė ir yra įtraukta į kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas;

    b)

    investicinė įmonė pateikia pranešimą kompetentingai institucijai pagal šį reglamentą ir, jei taikytina, konsoliduotos priežiūros institucijai;

    c)

    kompetentinga institucija įsitikina, kad Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų taikymas atitinkamai investicinei įmonei individualiai ir grupei konsoliduotai yra riziką ribojančiu atžvilgiu pagrįstas, kad dėl to nesumažėja investicinės įmonės nuosavų lėšų reikalavimai pagal šį reglamentą ir kad jie netaikomi reglamentavimo arbitražo tikslais.

    Kompetentingos institucijos per du mėnesius nuo šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos informuoja investicinę įmonę apie sprendimą leisti taikyti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES pagal pirmą pastraipą ir apie tai informuoja EBI. Jei kompetentinga institucija atsisako leisti taikyti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, ji pateikia išsamias priežastis.

    Šioje dalyje nurodytų investicinių įmonių atitikties riziką ribojantiems reikalavimams priežiūra vykdoma pagal Direktyvos 2013/36/ES VII ir VIII antraštines dalis, įskaitant konsoliduotos priežiūros institucijos nustatymo tikslais, kai tokios investicinės įmonės priklauso investicinių įmonių grupei, kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.

    Šios dalies tikslais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnis netaikomas.

    2 straipsnis

    Priežiūros įgaliojimai

    Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai, nustatyti Direktyvoje (ES) 2019/2034, ir jos laikosi joje nustatytų procedūrų.

    3 straipsnis

    Investicinių įmonių griežtesnių reikalavimų taikymas

    Šiuo reglamentu investicinėms įmonėms neužkertamas kelias turėti daugiau nuosavų lėšų ir nuosavų lėšų sudedamųjų dalių bei likvidžiojo turto, nei reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, nei reikalaujama šiame reglamente.

    4 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)

    papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas arba panaši veikla, papildanti vienos arba kelių investicinių įmonių pagrindinę veiklą;

    2)

    turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte;

    3)

    tarpuskaitos narys – valstybėje narėje įsteigta įmonė, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (17) 2 straipsnio 14 punkte pateiktą apibrėžtį;

    4)

    klientas – klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte; šio reglamento ketvirtos dalies tikslais „klientas“ – bet kokia investicinės įmonės sandorio šalis;

    5)

    prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 150 punkte;

    6)

    biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte;

    7)

    kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2034 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

    8)

    kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

    9)

    prekyba savo sąskaita – prekyba savo sąskaita, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

    10)

    išvestinės finansinės priemonės – išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 29 punkte;

    11)

    konsoliduota būklė – padėtis, kuri susidaro, kai šio reglamento reikalavimai pagal 7 straipsnį taikomi Sąjungos patronuojančiajai investicinei įmonei, Sąjungos patronuojančiajai investicinei kontroliuojančiajai bendrovei arba Sąjungos patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taip, lyg ta įmonė kartu su visomis investicinių įmonių grupės investicinėmis įmonėmis, finansų įstaigomis, papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir priklausomais agentais būtų viena įmonė; taikant šią apibrėžtį terminai „investicinė įmonė“, „finansų įstaiga“, „papildomas paslaugas teikianti įmonė“ ir „priklausomas agentas“ taip pat taikomi trečiosiose valstybėse įsteigtoms įmonėms, kurios, jei jos būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų tų terminų apibrėžtis;

    12)

    konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;

    13)

    pavedimų vykdymas klientų vardu – pavedimų vykdymas klientų vardu, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

    14)

    finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, investicinė įmonė arba grynai pramoninio pobūdžio kontroliuojančioji bendrovė, ir kurios pagrindinė veikla yra įsigyti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 (18), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (19) 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

    15)

    finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

    16)

    finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

    17)

    finansų sektoriaus subjektas – finansų sektoriaus subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte;

    18)

    pradinis kapitalas – pradinis kapitalas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2034 3 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

    19)

    susijusių klientų grupė – susijusių klientų grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte;

    20)

    konsultacijos dėl investicijų – konsultacijos dėl investicijų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

    21)

    nuolatinio pobūdžio konsultacijos dėl investicijų – periodiškai teikiamos konsultacijos dėl investicijų, taip pat nuolatinis arba periodiškas kliento finansinių priemonių portfelio, įskaitant kliento padarytas investicijas remiantis sutartimi įformintu susitarimu, vertinimas ir stebėsena arba peržiūra;

    22)

    investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

    23)

    investicinė kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra investicinės įmonės arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra investicinė įmonė, ir kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

    24)

    investicinės paslaugos ir veikla – investicinės paslaugos ir veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

    25)

    investicinių įmonių grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba kurią sudaro įmonės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (20) 22 straipsnyje nustatytas sąlygas, iš kurių bent viena yra investicinė įmonė ir iš kurių nė viena nėra kredito įstaiga;

    26)

    K veiksniai – trečios dalies II antraštinėje dalyje nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai dėl rizikos, kurią investicinė įmonė kelia klientams, rinkoms ir sau pačiai;

    27)

    valdomas turtas (AUM) – klientų turto, kurį investicinė įmonė valdo ir pagal portfelių valdymo savo nuožiūra susitarimus, ir pagal savo nuožiūra neleidžiančius veikti susitarimus (teikiant nuolatinio pobūdžio konsultacijas dėl investicijų), vertė;

    28)

    laikomi klientų pinigai (CMH) – klientų pinigų, kuriuos investicinė įmonė laiko, suma, atsižvelgiant į teisines priemones, kuriomis turtas atskiriamas, ir neatsižvelgiant į nacionalinę apskaitos tvarką, taikytiną investicinės įmonės laikomiems klientų pinigams;

    29)

    saugomas ir administruojamas turtas (ASA) – klientų turto, kurį investicinė įmonė saugo ir administruoja, vertė, neatsižvelgiant į tai, ar turtas įtrauktas į investicinės įmonės balansą, ar atskirtas trečiosios šalies sąskaitose;

    30)

    tvarkomi klientų pavedimai (COH) – klientų pavedimų, kuriuos investicinė įmonė tvarko teikdama klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas ir klientų vardu vykdydama pavedimus, vertė;

    31)

    koncentracijos rizika (CON) – investicinės įmonės prekybos knygos kliento arba susijusių klientų grupės pozicijos, kurių vertė viršija 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas;

    32)

    suteikiama tarpuskaitos garantinė įmoka (CMG) – visos garantinės įmokos, kurios reikalauja tarpuskaitos narys arba reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis, suma, kai už prekybą savo sąskaita vykdančios investicinės įmonės sandorių vykdymą ir atsiskaitymą už juos yra atsakingas tarpuskaitos narys arba reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis;

    33)

    dienos prekybos srautas (DTF) – sandorių, kuriuos investicinė įmonė sudaro vykdydama prekybą savo sąskaita arba savo vardu vykdydama klientų pavedimus, dienos vertė, neįtraukiant klientų pavedimų, kuriuos investicinė įmonė tvarko teikdama klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas ir klientų vardu vykdydama pavedimus, vertės, kuri jau įtraukta į tvarkomus klientų pavedimus;

    34)

    grynosios pozicijos rizika (NPR) – į investicinės įmonės prekybos knygą įtrauktų sandorių vertė;

    35)

    prekybos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas (TCD) – investicinės įmonės prekybos knygos pozicijos, susijusios su 25 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir sandoriais, dėl kurių gali kilti rizika, kad prekybos sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų;

    36)

    dabartinė rinkos vertė (CMV) – sandorių portfelio arba vertybinių popierių dalies, kuriems taikoma užskaita pagal 31 straipsnį, grynoji rinkos vertė, kai apskaičiuojant CMV naudojamos ir teigiamos, ir neigiamos rinkos vertės;

    37)

    ilgalaikis atsiskaitymo sandoris – ilgalaikis atsiskaitymo sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 272 straipsnio 2 punkte;

    38)

    garantinės įmokos skolinimo sandoris – garantinės įmokos skolinimo sandoris, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (21) 3 straipsnio 10 punkte;

    39)

    valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

    40)

    mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB (22) 2 straipsnio 15 punkte;

    41)

    nebalansinis straipsnis – bet kuris Reglamento (ES) Nr. 575/2013 I priede nurodytas straipsnis;

    42)

    patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 9 punkte ir 22 straipsnyje;

    43)

    dalyvavimas – dalyvavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 35 punkte;

    44)

    pelnas – pelnas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 121 punkte;

    45)

    reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 88 punkte;

    46)

    portfelio valdymas – portfelio valdymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte;

    47)

    kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

    48)

    vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (SFT) – vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2365 3 straipsnio 11 punkte;

    49)

    atskirtos sąskaitos – 15 straipsnio 2 dalyje pateiktos 1 lentelės tikslais sąskaitos pas subjektus, kai investicinės įmonės laikomi klientų pinigai įnešami pagal Komisijos deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 (23) 4 straipsnį ir kai taikytinoje nacionalinėje teisėje numatyta, kad investicinės įmonės nemokumo, pertvarkymo ar administravimo atveju kliento pinigų negalima naudoti su investicine įmone susijusiems reikalavimams patenkinti, išskyrus kliento reikalavimus;

    50)

    atpirkimo sandoris – atpirkimo sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2365 3 straipsnio 9 punkte;

    51)

    patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 10 punkte ir 22 straipsnyje, įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės patronuojamąsias įmones;

    52)

    priklausomas agentas – priklausomas agentas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 29 punkte;

    53)

    visos bendrosios pajamos – metinės investicinės įmonės veiklos pajamos, susijusios su investicinės įmonės investicinėmis paslaugomis ir veikla, kurią vykdyti ji turi veiklos leidimą, įskaitant pajamas, gaunamas iš gautinų palūkanų, akcijų ir kitų fiksuotojo arba kintamojo pelningumo vertybinių popierių, komisinių ir mokesčių, bet kokio investicinės įmonės turto, kuriuo ji prekiauja, vertės padidėjimo arba sumažėjimo, turto tikrąja verte arba rizikos draudimo veiklos, bet išskyrus visas pajamas, nesusijusias su teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir veikla;

    54)

    prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias investicinė įmonė laiko prekybos tikslais arba siekdama prekybos tikslais laikomas pozicijas apdrausti nuo rizikos;

    55)

    prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:

    a)

    nuosavos pozicijos ir pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo ir rinkos formavimo;

    b)

    pozicijos, kurias ketinama per trumpą laiką perparduoti;

    c)

    pozicijos, dėl kurių ketinama gauti pelno dėl dabartinių arba tikėtinų trumpalaikių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų;

    56)

    Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė – valstybėje narėje įsteigta investicinė įmonė, priklausanti investicinių įmonių grupei, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra investicinė įmonė arba finansų įstaiga, arba dalyvaujanti valdant tokios investicinės įmonės ar finansų įstaigos kapitalą, ir kuri pati nėra kitos investicinės įmonės, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

    57)

    Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė – valstybėje narėje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuri priklauso investicinių įmonių grupei ir kuri pati nėra investicinės įmonės, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos investicinės kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

    58)

    Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – investicinių įmonių grupės patronuojančioji įmonė, kuri yra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte.

    2.   Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šį reglamentą paaiškinant 1 dalyje pateiktas terminų apibrėžtis, kad būtų:

    a)

    užtikrintas vienodas šio reglamento taikymas;

    b)

    atsižvelgta į finansų rinkų pokyčius šio reglamento taikymo metu.

    II ANTRAŠTINĖ DALIS

    REIKALAVIMŲ TAIKYMO LYGIS

    1 SKYRIUS

    Individualus reikalavimų taikymas

    5 straipsnis

    Bendrasis principas

    Investicinės įmonės individualiai laikosi antroje–septintoje dalyse nustatytų reikalavimų.

    6 straipsnis

    Išimtys

    1.   Kompetentingos institucijos investicinei įmonei gali leisti 5 straipsnio netaikyti antros, trečios, ketvirtos, šeštos ir septintos dalių atžvilgiu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    a)

    investicinė įmonė atitinka 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas;

    b)

    tenkinama viena iš šių sąlygų:

    i)

    investicinė įmonė yra patronuojamoji įmonė ir yra įtraukta į kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas;

    ii)

    investicinė įmonė yra patronuojamoji įmonė ir yra įtraukta į investicinių įmonių grupės konsoliduotą priežiūrą pagal 7 straipsnį;

    c)

    ir investicinei įmonei, ir jos patronuojančiajai įmonei veiklos leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati valstybė narė;

    d)

    institucijos, kompetentingos vykdyti konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba pagal šio reglamento 7 straipsnį, sutinka, kad būtų taikoma tokia išimtis;

    e)

    nuosavos lėšos tinkamai paskirstytos patronuojančiajai įmonei ir investicinei įmonei, taip pat tenkinamos visos šios sąlygos:

    i)

    šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei greitai pervesti kapitalą ar padengti įsipareigojimus;

    ii)

    gavusi išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą patronuojančioji įmonė pareiškia, kad užtikrina investicinės įmonės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą arba kad investicinės įmonės rizika nėra svarbi;

    iii)

    investicinė įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras ir

    iv)

    patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos investicinės įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą investicinės įmonės valdymo organo narių.

    2.   Kompetentingos institucijos investicinėms įmonėms gali leisti 5 straipsnio netaikyti šeštos dalies atžvilgiu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    a)

    investicinė įmonė atitinka 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas;

    b)

    investicinė įmonė yra patronuojamoji įmonė ir yra įtraukta į draudimo arba perdraudimo įmonės konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2009/138/EB 228 straipsnį;

    c)

    ir investicinei įmonei, ir jos patronuojančiajai įmonei veiklos leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati valstybė narė;

    d)

    institucijos, kompetentingos vykdyti konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvą 2009/138/EB, sutinka, kad būtų taikoma tokia išimtis;

    e)

    nuosavos lėšos tinkamai paskirstytos patronuojančiajai įmonei ir investicinei įmonei, taip pat tenkinamos visos šios sąlygos:

    i)

    šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei greitai pervesti kapitalą ar padengti įsipareigojimus;

    ii)

    gavusi išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą patronuojančioji įmonė pareiškia, kad užtikrina investicinės įmonės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą arba kad investicinės įmonės rizika nėra svarbi;

    iii)

    investicinė įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras ir

    iv)

    patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos investicinės įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą investicinės įmonės valdymo organo narių.

    3.   Kompetentingos institucijos investicinėms įmonėms gali leisti 5 straipsnio netaikyti penktos dalies atžvilgiu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    a)

    investicinė įmonė yra įtraukta į konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įtraukta į investicinių įmonių grupę, kuriai taikoma šio reglamento 7 straipsnio 3 dalis ir netaikoma 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis;

    b)

    patronuojančioji įmonė konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų ir investicinių įmonių, kurioms leidžiama nesilaikyti reikalavimų, likvidumo pozicijas ir užtikrina pakankamą visų tų įstaigų ir investicinių įmonių likvidumo lygį;

    c)

    patronuojančioji įmonė ir investicinė įmonė yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp patronuojančiosios įmonės ir investicinės įmonės, kad jos galėtų įvykdyti individualias ir bendras prievoles suėjus jų terminui;

    d)

    šiuo metu nėra arba nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti;

    e)

    institucijos, kompetentingos vykdyti konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba pagal šio reglamento 7 straipsnį, sutinka, kad būtų taikoma tokia išimtis.

    2 SKYRIUS

    Riziką ribojantis konsolidavimas ir investicinių įmonių grupei taikomos išimtys

    7 straipsnis

    Riziką ribojantis konsolidavimas

    1.   Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės, Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir Sąjungos patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės vykdo antroje, trečioje, ketvirtoje, šeštoje ir septintoje dalyse nustatytas prievoles remdamosi savo konsoliduota būkle. Patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma, patronuojančioji įmonė užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.

    2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais konsoliduotai taikant antrą dalį, investicinėms įmonėms taip pat taikomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antros dalies II antraštinėje dalyje nustatytos taisyklės.

    Tuo tikslu taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 84 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas taikomos tik nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalį ir todėl laikomos nuorodomis į nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas.

    3.   Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės, Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir Sąjungos patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų bendrovės vykdo penktoje dalyje nustatytas prievoles remdamasi konsoliduota savo būkle.

    4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiajai įmonei nesilaikyti tos dalies atsižvelgiant į investicinių įmonių grupės pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

    5.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais išsamiai nustato investicinių įmonių grupės riziką ribojančio konsolidavimo taikymo sritį ir metodus, visų pirma pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimo, nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimo ir K veiksnių reikalavimo apskaičiavimo tikslais, remiantis investicinių įmonių grupės konsoliduota būkle, ir 2 dalies tinkamo įgyvendinimo metodą ir būtinas išsamias nuostatas.

    EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

    8 straipsnis

    Grupės kapitalo testas

    1.   Nukrypstant nuo 7 straipsnio, kompetentingos institucijos gali leisti taikyti šį straipsnį grupių struktūrų, kurios laikomos pakankamai paprastomis, atveju, jei nekyla reikšmingos rizikos klientams arba rinkai dėl visos investicinių įmonių grupės, kuriai kitu atveju turėtų būti taikoma konsoliduotoji priežiūra. Kompetentingos institucijos praneša EBI, kada jos leidžia taikyti šį straipsnį.

    2.   Šio straipsnio tikslais taikomos šios nuostatos:

    a)

    nuosavų lėšų priemonės – nuosavos lėšos, kaip apibrėžta šio reglamento 9 straipsnyje, netaikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies i punkte, 56 straipsnio d punkte ir 66 straipsnio d punkte nurodytų atskaitymų;

    b)

    terminai „investicinė įmonė“, „finansų įstaiga“, „papildomas paslaugas teikianti įmonė“ ir „priklausomas agentas“ taip pat taikomi trečiosiose valstybėse įsteigtoms įmonėms, kurios, jei jos būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų 4 straipsnyje pateiktas tų terminų apibrėžtis.

    3.   Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės, Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės, Sąjungos patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir bet kurios kitos investicinių įmonių grupės patronuojančiosios įmonės, kuri yra investicinė įmonė, finansų įstaiga, papildomas paslaugas teikianti įmonė arba priklausomas agentas, turi turėti pakankamai nuosavų lėšų priemonių, kad bent padengtų sumą, kurią sudaro:

    a)

    jų visų pozicijų, subordinuotųjų reikalavimų ir priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies i punkte, 56 straipsnio d punkte ir 66 straipsnio d punkte, turimų investicinių įmonių grupės investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, papildomas paslaugas teikiančiose įmonėse ir priklausomuose agentuose, visos balansinės vertės suma ir

    b)

    jų visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų investicinių įmonių grupės investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms ir priklausomiems agentams bendra suma.

    4.   Kompetentingos institucijos gali leisti Sąjungos patronuojančiajai investicinei kontroliuojančiajai bendrovei arba Sąjungos patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir bet kuriai kitai investicinių įmonių grupės patronuojančiajai įmonei, kuri yra investicinė įmonė, finansų įstaiga, papildomas paslaugas teikianti įmonė arba priklausomas agentas, turėti mažesnę nuosavų lėšų sumą, nei apskaičiuota pagal 3 dalį, jei ta suma yra ne mažesnė už jos patronuojamoms investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms ir priklausomiems agentams individualiai taikomų nuosavų lėšų reikalavimų sumą ir bendrą visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų tiems subjektams sumą.

    Šios dalies tikslais pirmoje pastraipoje nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi patronuojamosioms įmonėms trečiosiose valstybėse, yra sąlyginiai nuosavų lėšų reikalavimai, kuriais užtikrinamas pakankamas atsargumo lygis, kad būtų padengta dėl tų patronuojamųjų įmonių kylanti rizika, ir kuriuos patvirtino atitinkamos kompetentingos institucijos.

    5.   Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės, Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir Sąjungos patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turi būti įdiegusios sistemas, kad stebėtų ir kontroliuotų visų investicinių įmonių grupės investicinių įmonių, investicinių kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, papildomas paslaugas teikiančių įmonių ir priklausomų agentų kapitalo ir finansavimo šaltinius.

    ANTRA DALIS

    NUOSAVOS LĖŠOS

    9 straipsnis

    Nuosavų lėšų sudėtis

    1.   Investicinės įmonės turi turėti nuosavas lėšas, kurias sudaro jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma, ir visada turi tenkinti visas šias sąlygas:

    a)

    Image 1

    ,

    b)

    Image 2

    ,

    c)

    Image 3

    ,

    čia:

    i)

    bendras 1 lygio nuosavas kapitalas apibrėžtas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antros dalies I antraštinės dalies 2 skyrių, papildomas 1 lygio kapitalas apibrėžtas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antros dalies I antraštinės dalies 3 skyrių, 2 lygio kapitalas apibrėžtas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antros dalies I antraštinės dalies 4 skyrių, ir

    ii)

    D apibrėžtas 11 straipsnyje.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

    a)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti atskaitymai taikomi visiškai, netaikant to reglamento 39 ir 48 straipsnių;

    b)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti atskaitymai taikomi visiškai, netaikant to reglamento 41 straipsnio;

    c)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies h punkte, 56 straipsnio c punkte ir 66 straipsnio c punkte nurodyti atskaitymai tiek, kiek jie susiję su į prekybos knygą neįtrauktomis turimomis kapitalo priemonėmis, taikomi visiškai, netaikant to reglamento 46, 60 ir 70 straipsniuose numatytų mechanizmų;

    d)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyti atskaitymai taikomi visiškai, netaikant to reglamento 48 straipsnio;

    e)

    nustatant investicinių įmonių nuosavas lėšas netaikomos šios nuostatos:

    i)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnis;

    ii)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies h punkte, 56 straipsnio c punkte ir 66 straipsnio c punkte nurodyti atskaitymai ir to reglamento 46, 60 ir 70 straipsnių susijusios nuostatos tiek, kiek tie atskaitymai susiję su į prekybos knygą įtrauktomis turimomis kapitalo priemonėmis;

    iii)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 54 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tam tikras įvykis; vietoje to investicinė įmonė nurodo tam tikrą įvykį jį susiedama su 1 dalyje nurodyta papildoma 1 lygio priemone;

    iv)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 54 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta bendra suma; suma, kurią reikia nurašyti arba konvertuoti, yra visa 1 dalyje nurodyta papildomos 1 lygio priemonės pagrindinė suma.

    3.   Investicinės įmonės, pagal šį reglamentą nustatydamos nuosavų lėšų reikalavimus, taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriuje išdėstytas atitinkamas nuostatas. Taikant tas nuostatas laikoma, kad yra suteiktas priežiūros institucijos leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 ir 78 straipsnius, jei tenkinama viena iš to reglamento 78 straipsnio 1 dalies a punkte arba 78 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

    4.   1 dalies a punkto taikymo tikslais investicinėms įmonėms, kurios nėra juridiniai asmenys arba akcinės bendrovės arba kurios tenkina šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, gali leisti papildomas priemones ar lėšas priskirti prie tų investicinių įmonių nuosavų lėšų, jei tos priemonės arba lėšos taip pat atitinka Tarybos direktyvos 86/635/EEB (24) 22 straipsnio reikalavimus. Remdamasi kiekvienos kompetentingos institucijos pateikta informacija, EBI kartu su EVPRI sudaro, tvarko ir skelbia priemonių ar lėšų kiekvienoje valstybėje narėje, kurios priskiriamos prie tokių nuosavų lėšų, visų rūšių sąrašą. Sąrašas pirmą kartą paskelbiamas ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    5.   Investicinių įmonių grupės finansų sektoriaus subjekto turimos nuosavų lėšų priemonės neatskaitomos individualiai apskaičiuojant tos grupės bet kurios investicinės įmonės nuosavas lėšas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    a)

    šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių, praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei greitai pervesti kapitalą ar padengti įsipareigojimus;

    b)

    finansų sektoriaus subjektas yra įtrauktas į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

    c)

    kompetentingos institucijos netaiko 8 straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

    10 straipsnis

    Kvalifikuotosios akcijų paketo dalys, turimos ne finansų sektoriaus įmonėse

    1.   Šios dalies tikslais, nustatydamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnyje nurodytus bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, investicinės įmonės atskaito sumas, viršijančias a ir b punktuose nustatytas ribas:

    a)

    įmonės, kuri nėra finansų sektoriaus įmonė, kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, kurios suma viršija 15 % investicinės įmonės nuosavų lėšų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 9 straipsnį, netaikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktyje nurodyto atskaitymo;

    b)

    įmonių, kurios nėra finansų sektoriaus įmonės, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių, kurias turi investicinė įmonė, bendros sumos, kuri viršija 60 % jos nuosavų lėšų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 9 straipsnį, netaikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktyje nurodyto atskaitymo.

    2.   Kompetentingos institucijos gali uždrausti investicinei įmonei turėti 1 dalyje nurodytas kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, kurių suma viršija toje dalyje nurodytas nuosavų lėšų procentines dalis. Kompetentingos institucijos savo sprendimą, priimtą vykdant šį įgaliojimą, nedelsdamos paskelbia viešai.

    3.   Įmonių, kurios nėra finansų sektoriaus subjektai, akcijos neįtraukiamos į 1 dalyje nurodytą skaičiavimą, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

    a)

    tos akcijos turimos laikinai, teikiant finansinę paramą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnyje;

    b)

    tos akcijos turimos kaip platinama pozicija penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį;

    c)

    tos akcijos turimos pačios investicinės įmonės vardu ir kitų subjektų vardu.

    4.   Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos.

    TREČIA DALIS

    KAPITALO REIKALAVIMAI

    I ANTRAŠTINĖ DALIS

    BENDRIEJI REIKALAVIMAI

    11 straipsnis

    Nuosavų lėšų reikalavimai

    1.   Investicinės įmonės visą laiką turi nuosavų lėšų pagal 9 straipsnį, kurių suma siekia bent D, kai D apibrėžiamas kaip didžiausias iš šių dydžių:

    a)

    jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimas, apskaičiuotas pagal 13 straipsnį;

    b)

    jų nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimas pagal 14 straipsnį;

    c)

    jų K veiksnių reikalavimas, apskaičiuotas pagal 15 straipsnį.

    2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei investicinė įmonė tenkina 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, D apibrėžiamas kaip didžiausia iš 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sumų.

    3.   Jei kompetentingos institucijos mano, kad investicinės įmonės verslo veikla iš esmės pasikeitė, jos gali reikalauti, kad investicinė įmonė laikytųsi kitokio šiame straipsnyje nurodyto nuosavų lėšų reikalavimo, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 2 skyriaus 4 skirsnyje.

    4.   Investicinėms įmonėms sužinojus, kad jos nebetenkina arba nebetenkins šio straipsnio reikalavimų, jos iš karto apie tai praneša kompetentingai institucijai.

    12 straipsnis

    Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios investicinės įmonės

    1.   Šio reglamento tikslais investicinės įmonės laikomos mažomis ir tarpusavio sąsajų neturinčiomis investicinėmis įmonėmis, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

    a)

    AUM vertė, nustatyta pagal 17 straipsnį, yra mažesnė nei 1,2 mlrd. EUR;

    b)

    COH vertė, nustatyta pagal 20 straipsnį, yra mažesnė nei kuris nors iš šių dydžių:

    i)

    100 mln. EUR per dieną grynųjų pinigų sandorių atveju arba

    ii)

    1 mlrd. EUR per dieną išvestinių finansinių priemonių atveju;

    c)

    ASA vertė, nustatyta pagal 19 straipsnį, lygi nuliui;

    d)

    CMH vertė, nustatyta pagal 18 straipsnį, lygi nuliui;

    e)

    DTF vertė, nustatyta pagal 33 straipsnį, lygi nuliui;

    f)

    NPR arba CMG vertė, nustatyta pagal 22 ir 23 straipsnius, lygi nuliui;

    g)

    TCD vertė, nustatyta pagal 26 straipsnį, lygi nuliui;

    h)

    investicinės įmonės bendra balansinė ir nebalansinė suma yra mažesnė nei 100 mln. EUR;

    i)

    visos metinės bendrosios pajamos iš investicinės įmonės investicinių paslaugų ir veiklos yra mažesnės nei 30 mln. EUR suma, apskaičiuota kaip dvejų metų laikotarpio, einančio iš karto prieš atitinkamus finansinius metus, metinių duomenų vidurkis.

    Nukrypstant nuo II antraštinės dalies nuostatų, pirmos pastraipos a, b, c, e, f, tiek, kiek tas punktas susijęs su NPR, ir g punktų tikslais taikomos dienos pabaigos vertės.

    Pirmos pastraipos f punkto tikslais tiek, kiek tas punktas susijęs su CMG, taikomos dienos vertės.

    Šios dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais ir nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 9 daliai bei Deleguotosios direktyvos (ES) 2017/593 2 ir 4 straipsniams, taikomos dienos vertės, išskyrus atvejį, kai esama registravimo ar sąskaitų suderinimo paklaidos, dėl kurios yra neteisingai nurodoma, kad investicinė įmonė pažeidė šios dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytą nulinę ribinę vertę, ir kuri ištaisoma iki darbo dienos pabaigos. Investicinė įmonė nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie paklaidą, jos atsiradimo priežastis ir jos ištaisymą.

    Pirmos pastraipos h ir i punktų tikslais taikomi paskutinių finansinių metų, kurių ataskaitas valdymo organas yra užbaigęs ir patvirtinęs, pabaigos dydžiai. Tais atvejais, kai praėjus šešiems mėnesiams nuo paskutinių finansinių metų pabaigos ataskaitos nėra užbaigtos ir patvirtintos, investicinė įmonė naudoja preliminarias ataskaitas.

    Investicinės įmonės gali nustatyti pirmos pastraipos a ir b punktų vertes taikydamos II antraštinėje dalyje nurodytus metodus, tačiau nustatymas atliekamas 12 mėnesių laikotarpiu, įtraukiant tris naujausias mėnesių vertes. Šį skaičiavimo metodą pasirinkusios investicinės įmonės apie tai informuoja kompetentingą instituciją ir pasirinktą metodą taiko ne trumpesnį kaip 12 iš eilės einančių mėnesių nepertraukiamą laikotarpį.

    2.   1 dalies a, b, h ir i punktuose nustatytos sąlygos visoms grupę sudarančioms investicinėms įmonėms taikomos bendrai. Visų bendrųjų metinių pajamų, nurodytų 1 dalies i punkte, nustatymo tikslais tos investicinės įmonės gali neįtraukti dvigubo skaičiavimo, kuris gali būti taikomas grupėje generuojamų bendrųjų pajamų atžvilgiu.

    Sąlygos, nustatytos 1 dalies c–g punktuose, taikomos kiekvienai investicinei įmonei individualiai.

    3.   Kai investicinė įmonė nebetenkina visų 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsiant nustojama laikyti maža ir tarpusavio sąsajų neturinčia investicine įmone.

    Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai investicinė įmonė nebetenkina 1 dalies a, b, h arba i punkte nustatytų sąlygų, bet tebetenkina tos dalies c–g punktuose nustatytas sąlygas, ji nustoja būti laikoma maža ir tarpusavio sąsajų neturinčia investicine įmone po trijų mėnesių, skaičiuojant nuo dienos, kurią buvo viršyta ribinė vertė. Investicinė įmonė nepagrįstai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie visus ribinės vertės pažeidimus.

    4.   Kai investicinė įmonė, kuri netenkino visų 1 dalyje nustatytų sąlygų, vėliau jas tenkina, ji pradedama laikyti maža ir tarpusavio sąsajų neturinčia investicine įmone tik po šešių mėnesių nuo dienos, kurią ji pradėjo tenkinti tas sąlygas, jei per tą laikotarpį nėra ribinių verčių pažeidimų ir investicinė įmonė nedelsdama apie tai pranešė kompetentingai institucijai.

    13 straipsnis

    Pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimas

    1.   11 straipsnio 1 dalies a punkto tikslais pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimas sudaro bent ketvirtadalį ankstesnių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų. Investicinės įmonės naudoja duomenis, gaunamus iš taikomos apskaitos sistemos.

    2.   Kai kompetentinga institucija mano, kad investicinės įmonės veikla iš esmės pasikeitė, kompetentinga institucija gali pakoreguoti 1 dalyje nurodyto kapitalo sumą.

    3.   Jei investicinė įmonė vykdė veiklą trumpiau nei vienus metus nuo dienos, kurią ji pradėjo teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, 1 dalyje nurodytam apskaičiavimui atlikti ji naudoja į savo pirmųjų 12 mėnesių prekybos prognozes įtrauktas prognozuojamas pastoviąsias pridėtines išlaidas, pateiktas kartu su prašymu suteikti leidimą.

    4.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais papildomas 1 dalyje nurodyto reikalavimo apskaičiavimas, apimant bent šiuos atskaitomus straipsnius:

    a)

    darbuotojų premijos ir kitas atlygis, jei jie priklauso nuo investicinės įmonės grynojo pelno atitinkamais metais;

    b)

    darbuotojų, direktorių ir partnerių teisės į pelno dalį;

    c)

    kitas paskirstytas pelnas ir kitas kintamasis atlygis, jei jie yra teikiami visiškai savo nuožiūra;

    d)

    mokėtini bendri komisiniai ir mokesčiai, kurie yra tiesiogiai susiję su gautinais komisiniais ir mokesčiais ir įtraukti į bendrąsias pajamas, jei mokėtinų komisinių ir mokesčių mokėjimas priklauso nuo faktinio gautinų komisinių ir mokesčių gavimo;

    e)

    mokesčiai priklausomiems agentams;

    f)

    neperiodinės išlaidos, susijusios su neįprasta veikla.

    Šio straipsnio tikslais EBI taip pat apibrėžia esminio pokyčio sąvoką.

    EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

    14 straipsnis

    Nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimas

    11 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimas siekia bent Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnyje nurodytus pradinio kapitalo dydžius.

    II ANTRAŠTINĖ DALIS

    K VEIKSNIŲ REIKALAVIMAS

    1 SKYRIUS

    Bendrieji principai

    15 straipsnis

    K veiksnių reikalavimas ir taikytini koeficientai

    1.   11 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais K veiksnių reikalavimas yra lygus bent šių veiksnių sumai:

    a)

    rizikos klientams (RtC) K veiksnių, apskaičiuotų pagal 2 skyrių;

    b)

    rizikos rinkai (RtM) K veiksnių, apskaičiuotų pagal 3 skyrių;

    c)

    rizikos įmonei (RtF) K veiksnių, apskaičiuotų pagal 4 skyrių.

    2.   Atitinkamiems K veiksniams taikomi šie koeficientai:

    1 lentelė

    K VEIKSNIAI

    KOEFICIENTAS

    Turtas, valdomas ir pagal portfelių valdymo savo nuožiūra susitarimus, ir pagal savo nuožiūra neleidžiančias veikti konsultacijas dėl investicijų, kurios yra nuolatinio pobūdžio

    K-AUM

    0,02 %

    Laikomi klientų pinigai

    K-CMH (atskirtose sąskaitose)

    0,4 %

    K-CMH (neatskirtose sąskaitose)

    0,5 %

    Saugomas ir administruojamas turtas

    K-ASA

    0,04 %

    Tvarkomi klientų pavedimai

    K-COH, grynųjų pinigų sandoriai

    0,1 %

     

    K-COH, išvestinės finansinės priemonės

    0,01 %

    Dienos prekybos srautas

    K-DTF, grynųjų pinigų sandoriai

    0,1 %

     

    K-DTF, išvestinės finansinės priemonės

    0,01 %

    3.   Investicinės įmonės stebi savo K veiksnių vertę atsižvelgdamos į visas tendencijas, dėl kurių jų nuosavų lėšų reikalavimas 11 straipsnio tikslais kitą ataskaitinį laikotarpį pagal septintą dalį galėtų iš esmės pasikeisti, ir savo kompetentingai institucijai praneša apie tą iš esmės skirtingą nuosavų lėšų reikalavimą.

    4.   Jei kompetentingos institucijos mano, kad investicinės įmonės verslo veikla iš esmės pasikeitė ir dėl to daromas poveikis atitinkamo K veiksnio sumai, jos gali pakoreguoti atitinkamą sumą pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punktą.

    5.   Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą ir atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius, EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais:

    a)

    nustatomi trečios dalies II antraštinėje dalyje nurodytų K veiksnių apskaičiavimo metodai;

    b)

    šio reglamento tikslais apibrėžiama atskirtų sąskaitų sąvoka tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama kliento pinigų apsauga investicinės įmonės įsipareigojimų nevykdymo atveju;

    c)

    nustatomi šio straipsnio 2 dalyje pateiktoje 1 lentelėje nurodytų K-DTF koeficientų koregavimai tuo atveju, kai Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/578 (25) nurodytomis nepalankiomis rinkos sąlygomis K-DTF reikalavimai atrodo pernelyg griežti ir žalingi finansiniam stabilumui.

    EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

    2 SKYRIUS

    RtC K veiksniai

    16 straipsnis

    RtC K veiksnių reikalavimas

    RtC K veiksnių reikalavimas nustatomas taikant šią formulę:

    K‐AUM + K‐CMH + K‐ASA + K‐COH

    čia:

    K-AUM yra lygus pagal 17 straipsnį nustatytai AUM vertei, padaugintai iš atitinkamo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto koeficiento;

    K-CMH yra lygus pagal 18 straipsnį nustatytai CMH vertei, padaugintai iš atitinkamo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto koeficiento;

    K-ASA yra lygus pagal 19 straipsnį nustatytai ASA vertei, padaugintai iš atitinkamo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto koeficiento;

    K-COH yra lygus pagal 20 straipsnį nustatytai COH vertei, padaugintai iš atitinkamo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto koeficiento.

    17 straipsnis

    AUM vertės nustatymas K-AUM apskaičiuoti

    1.   Apskaičiuojant K-AUM naudojama AUM vertė yra viso mėnesinio valdomo turto vertės, nustatytos kiekvieno praėjusių 15 mėnesių paskutinę darbo dieną ir išreikštos subjektų tuometine funkcine valiuta, neįtraukiant trijų paskutinių mėnesių verčių, slankusis vidurkis.

    AUM yra likusių 12 mėnesių nustatytų verčių aritmetinis vidurkis.

    K-AUM apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną.

    2.   Jei investicinė įmonė turto valdymą oficialiai pavedė kitam finansų sektoriaus subjektui, tas turtas įtraukiamas į pagal 1 dalį nustatytą bendrą AUM sumą.

    Jei kitas finansų sektoriaus subjektas turto valdymą oficialiai pavedė investicinei įmonei, tas turtas neįtraukiamas į pagal 1 dalį nustatytą bendrą valdomo turto sumą.

    Jei investicinė įmonė turtą valdo mažiau nei 15 mėnesių arba kai ji tai daro ilgesnį laikotarpį kaip maža ir tarpusavio sąsajų neturinti investicinė įmonė ir dabar viršija AUM taikomą ribinę vertę, apskaičiuodama K-AUM 1 dalyje nustatytam laikotarpiui ji naudoja istorinius AUM duomenis, kai tik tokie duomenys tampa prieinami. Kompetentinga institucija gali pakeisti trūkstamus istorinius duomenis priežiūros sprendimais, remdamasi investicinės įmonės pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį pateiktomis verslo prognozėmis.

    18 straipsnis

    CMH vertės nustatymas K-CMH apskaičiuoti

    1.   Apskaičiuojant K-CMH naudojama CMH vertė yra visų kasdien laikomų klientų pinigų vertės, nustatytos kiekvienos praėjusių devynių mėnesių darbo dienos pabaigoje, neįtraukiant trijų paskutinių mėnesių, slankusis vidurkis.

    CMH yra likusių šešių mėnesių nustatytų dienos verčių aritmetinis vidurkis.

    K-CMH apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną.

    2.   Jei investicinė įmonė klientų pinigus laiko mažiau nei devynis mėnesius, apskaičiuodama K-CMH 1 dalyje nustatytam laikotarpiui ji naudoja istorinius CMH duomenis, kai tik tokie duomenys tampa prieinami.

    Kompetentinga institucija gali pakeisti trūkstamus istorinius duomenis priežiūros sprendimais, remdamasi investicinės įmonės pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį pateiktomis verslo prognozėmis.

    19 straipsnis

    ASA vertės nustatymas K-ASA apskaičiuoti

    1.   Apskaičiuojant K-ASA naudojama ASA vertė yra viso kasdien saugomo ir administruojamo turto vertės, nustatytos kiekvienos praėjusių devynių mėnesių darbo dienos pabaigoje, neįtraukiant trijų paskutinių mėnesių, slankusis vidurkis.

    ASA yra likusių šešių mėnesių nustatytų dienos verčių aritmetinis vidurkis.

    K-ASA apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną.

    2.   Jei investicinė įmonė turto saugojimo ir administravimo užduotis oficialiai pavedė kitam finansų sektoriaus subjektui arba jei kitas finansų sektoriaus subjektas tokias užduotis oficialiai pavedė investicinei įmonei, tas turtas įtraukiamas į pagal 1 dalį nustatytą bendrą ASA sumą.

    3.   Jei investicinė įmonė saugo ir administruoja turtą mažiau nei šešis mėnesius, apskaičiuodama K-ASA 1 dalyje nustatytam laikotarpiui ji naudoja ankstesnių laikotarpių ASA duomenis, kai tik tokie duomenys tampa prieinami. Kompetentinga institucija gali pakeisti trūkstamus istorinius duomenis priežiūros sprendimais, remdamasi investicinės įmonės pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį pateiktomis verslo prognozėmis.

    20 straipsnis

    COH vertės nustatymas K-COH apskaičiuoti

    1.   Apskaičiuojant K-COH naudojama COH vertė yra visų kasdien tvarkomų klientų pavedimų vertės, nustatytos kiekvieną praėjusių šešių mėnesių darbo dieną, neįtraukiant trijų paskutinių mėnesių, slankusis vidurkis.

    COH yra likusių trijų mėnesių nustatytų dienos verčių aritmetinis vidurkis.

    K-COH apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną.

    2.   COH vertė nustatoma kaip grynųjų pinigų sandorių ir išvestinių finansinių priemonių absoliučiosios pirkimo vertės ir absoliučiosios pardavimo vertės sandorių suma, atsižvelgiant į tai, kad:

    a)

    grynųjų pinigų sandorių atveju vertė yra sumokėta arba gauta suma vykdant kiekvieną sandorį;

    b)

    išvestinių finansinių priemonių atveju sandorio vertė yra sąlyginė sandorio suma.

    Palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sąlyginė suma koreguojama laikotarpiu iki tų sandorių termino pabaigos (metais). Sąlyginė suma padauginama iš trukmės, nustatytos pagal šią formulę:

    trukmė = laikotarpis iki termino pabaigos (metais)/10

    Nedarant poveikio penktai pastraipai, COH apima sandorius, kuriuos investicinių fondų vardu įvykdė portfelio valdymo paslaugas teikiančios investicinės įmonės.

    COH apima sandorius, kurie sudaromi po konsultacijų dėl investicijų ir kurių atžvilgiu investicinė įmonė neskaičiuoja K-AUM.

    COH neapima sandorių, kuriuos investicinė įmonė tvarko aptarnaudama kliento investicinį portfelį, jei investicinė įmonė jau skaičiuoja K-AUM to kliento investicijų atžvilgiu, arba jei ta veikla yra susijusi su turto valdymo pavedimu investicinei įmonei, kuri neprisideda prie tos investicinės įmonės AUM pagal 17 straipsnio 2 dalį.

    COH neapima sandorių, kuriuos investicinė įmonė vykdo savo vardu savo naudai arba kliento vardu.

    Nustatydamos COH, investicinės įmonės gali neįtraukti į skaičiavimus neįvykdytų pavedimų, jei tokio neįvykdymo priežastis yra ta, kad klientai juos laiku atšaukė.

    3.   Jei investicinė įmonė tvarko kliento pavedimus trumpiau nei 6 mėnesius arba tai daro ilgesnį laikotarpį kaip maža ir tarpusavio sąsajų neturinti investicinė įmonė, nustatydama K-COH 1 dalyje nustatytam laikotarpiui ji naudoja istorinius COH duomenis, kai tik tokie duomenys tampa prieinami. Kompetentinga institucija gali pakeisti trūkstamus istorinius duomenis priežiūros sprendimais, remdamasi investicinės įmonės pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį pateiktomis verslo prognozėmis.

    3 SKYRIUS

    RtM K veiksniai

    21 straipsnis

    RtM K veiksnių reikalavimas

    1.   Prekybą savo sąskaita savo naudai arba kliento vardu vykdančios investicinės įmonės prekybos knygos pozicijų RtM K veiksnių reikalavimas yra arba K-NPR, apskaičiuotas pagal 22 straipsnį, arba K-CMG, apskaičiuotas pagal 23 straipsnį.

    2.   Investicinės įmonės savo prekybos knygą valdo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies I antraštinės dalies 3 skyrių.

    3.   RtM K veiksnių reikalavimas taikomas visoms prekybos knygos pozicijoms, kurios apima visų pirma skolos priemonių pozicijas (įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais priemones), nuosavo kapitalo priemones, kolektyvinio investavimo subjektus, užsienio valiutą ir auksą, biržos prekes (įskaitant apyvartinius taršos leidimus).

    4.   Apskaičiuodama RtM K veiksnių reikalavimą investicinė įmonė įtraukia pozicijas, kurios nėra prekybos knygos pozicijos, jei dėl to kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika.

    22 straipsnis

    K-NPR apskaičiavimas

    Apskaičiuojant K-NPR, prekybą savo sąskaita savo naudai arba kliento vardu vykdančios investicinės įmonės prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas taikant vieną iš šių metodų:

    a)

    standartizuotą metodą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2, 3 ir 4 skyriuose;

    b)

    alternatyvų standartizuotą metodą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyriuje;

    c)

    alternatyvų vidaus modelių metodą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 1b skyriuje.

    23 straipsnis

    K-CMG apskaičiavimas

    1.   Taikant 21 straipsnį, kompetentinga institucija investicinei įmonei leidžia apskaičiuoti K-CMG visų pozicijų, kurioms taikoma tarpuskaita, atžvilgiu, arba remiantis portfeliu, jei visam portfeliui taikoma tarpuskaita arba garantinės įmokos nustatymas, laikantis šių sąlygų:

    a)

    investicinė įmonė nėra grupės, kuriai priklauso kredito įstaiga, dalis;

    b)

    už šių sandorių tarpuskaitą ir atsiskaitymą už juos yra atsakingas reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narys ir tas tarpuskaitos narys yra šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta kredito įstaiga arba investicinė įmonė, o sandorių tarpuskaitą atlieka reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis arba už juos atsiskaitoma pagal vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą to tarpuskaitos nario atsakomybe;

    c)

    visos garantinės įmokos, kurios reikalauja tarpuskaitos narys, apskaičiavimas grindžiamas tarpuskaitos nario garantinių įmokų modeliu;

    d)

    investicinė įmonė kompetentingai institucijai įrodė, kad pasirinkimas apskaičiuoti RtM taikant K-CMG pagrįstas tam tikrais kriterijais, kurie gali apimti investicinės įmonės pagrindinės veiklos, kuri iš esmės yra prekybos veikla, kuriai taikoma tarpuskaita ir garantinės įmokos nustatymas, kai atsakomybė tenka tarpuskaitos nariui, pobūdį ir tai, kad kita investicinės įmonės vykdoma veikla yra nereikšminga, palyginti su ta pagrindine veikla, ir

    e)

    kompetentinga institucija yra įvertinusi, kad portfelis (-iai), kuriam (-iems) taikoma K-CMG, nebuvo pasirinktas (-i) siekiant pasinaudoti nuosavų lėšų reikalavimų reguliaciniu arbitražu neproporcingu arba riziką ribojančiu požiūriu nepatikimu būdu.

    Pirmos pastraipos c punkto tikslu kompetentinga institucija reguliariai atlieka vertinimą siekiant patvirtinti, kad garantinių įmokų modelis užtikrina garantinės įmokos reikalavimus, atitinkančius produktų, kuriais investicinės įmonės prekiauja, rizikos pobūdį ir juo atsižvelgiama į garantinių įmokų surinkimo dažnį, rinkos likvidumą ir pokyčių per sandorio įvykdymo laikotarpį galimybę.

    Garantinės įmokos reikalavimai turi būti pakankami, kad padengtų nuostolius, kurie gali atsirasti bent dėl 99 % pozicijų judėjimo atvejų per atitinkamą laikotarpį, kai laikymo laikotarpis yra bent dvi darbo dienos. To tarpuskaitos nario taikomi garantinių įmokų modeliai šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytos garantinės įmokos vertei išlaikyti visada sudaromi taip, kad būtų pasiektas atsargumo lygis, panašus į tą, kurio reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnio nuostatomis dėl garantinės įmokos reikalavimų.

    2.   K-CMG yra trečia didžiausia visos garantinės įmokos, kurios tarpuskaitos narys reikalavo iš investicinės įmonės kiekvieną dieną per ankstesnius tris mėnesius, suma, padauginta iš koeficiento –1,3.

    3.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato, kaip apskaičiuojama reikalaujama visos garantinės įmokos suma ir K-CMG apskaičiavimo metodą, kaip nurodyta 2 dalyje, visų pirma kai K-CMG yra taikomas atsižvelgiant į portfelį, ir 1 dalies e punkto nuostatų vykdymo sąlygas.

    EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

    4 SKYRIUS

    RtF K veiksniai

    24 straipsnis

    RtF K veiksnių reikalavimas

    RtF K veiksnių reikalavimas nustatomas taikant šią formulę:

    K-TCD + K-DTF + K-CON

    čia:

    K-TCD yra lygus sumai, apskaičiuotai pagal 26 straipsnį;

    K-DTF yra lygus pagal 33 straipsnį nustatytai DTF vertei, padaugintai iš atitinkamo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto koeficiento, ir

    K-CON yra lygus sumai, apskaičiuotai pagal 39 straipsnį.

    K-TCD ir K-CON grindžiami prekybą savo sąskaita savo naudai arba kliento vardu vykdančios investicinės įmonės prekybos knygoje registruotais sandoriais.

    K-DTF grindžiamas prekybą savo sąskaita, savo naudai arba kliento vardu vykdančios investicinės įmonės prekybos knygoje registruotais sandoriais ir sandoriais, kuriuos investicinė įmonė sudaro savo vardu vykdydama klientų pavedimus.

    1 skirsnis

    Prekybos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas

    25 straipsnis

    Taikymo sritis

    1.   Šis skirsnis taikomas šioms sutartims ir sandoriams:

    a)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede nurodytiems išvestinių finansinių priemonių sandoriams, išskyrus:

    i)

    išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą tiesiogiai ar netiesiogiai atlieka pagrindinė sandorio šalis (PSŠ), jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    su tais sandoriais susijusios investicinės įmonės pozicijos ir turtas yra ir tarpuskaitos nario, ir PSŠ lygmeniu atriboti ir atskirti nuo tarpuskaitos nario ir kitų to tarpuskaitos nario klientų pozicijų bei turto, ir dėl to atribojimo ir atskyrimo tos pozicijos ir turtas pagal nacionalinę teisę yra neliečiami bankroto atveju, jei tarpuskaitos narys arba vienas ar daugiau kitų jo klientų neįvykdo įsipareigojimų arba tampa nemokūs,

    įstatymais ir kitais teisės aktais, taisyklėmis ir sutarčių nuostatomis, kurie yra taikomi tarpuskaitos nariui arba kurių tas tarpuskaitos narys privalo laikytis, sudaromos palankesnės sąlygos tam, kad pirminio tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su tomis sutartimis ir sandoriais susijusios kliento pozicijos bei atitinkama užtikrinimo priemonė būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per taikytiną garantinės įmokos rizikos laikotarpį,

    investicinė įmonė turi nepriklausomą, rašytinę ir pagrįstą teisinę nuomonę, kurioje daroma išvada, kad teisinio užginčijimo atveju investicinė įmonė nepatirtų nuostolių dėl jos tarpuskaitos nario ar jos tarpuskaitos nario klientų nemokumo;

    ii)

    biržoje prekiaujamų išvestinių finansinių priemonių sutartis;

    iii)

    išvestinių finansinių priemonių sandorius, laikomus siekiant apdrausti investicinės įmonės poziciją, susijusią su į prekybos knygą neįtraukta veikla;

    b)

    ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams;

    c)

    atpirkimo sandoriams;

    d)

    vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;

    e)

    garantinės įmokos skolinimo sandoriams;

    f)

    visiems kitiems vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams;

    g)

    Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 2 punkte nurodytiems kreditams ar paskoloms, jei investicinė įmonė vykdo prekybą kliento vardu arba priima ir perduoda pavedimą jo nevykdydama.

    Taikant pirmos pastraipos a punkto i papunktį, išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kurių tarpuskaitą tiesiogiai ar netiesiogiai atlieka reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis, laikomi atitinkančiais tame punkte nustatytas sąlygas.

    2.   Sandoriai su toliau nurodytų rūšių sandorio šalimis neįtraukiami apskaičiuojant K-TCD:

    a)

    centrine valdžia ir centriniais bankais, jei jų pagrindinėms pozicijoms būtų suteiktas 0 % rizikos koeficientas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnį;

    b)

    daugiašaliais plėtros bankais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje;

    c)

    tarptautinėmis organizacijomis, išvardytomis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 118 straipsnyje.

    3.   Investicinė įmonė, gavusi išankstinį kompetentingų institucijų patvirtinimą, apskaičiuodama K-TCD gali neįtraukti sandorių su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, jos patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje. Kompetentingos institucijos suteikia patvirtinimą, jei tenkinamos šios sąlygos:

    a)

    sandorio šalis yra kredito įstaiga, investicinė įmonė arba finansų įstaiga, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai;

    b)

    sandorio šaliai yra taikomas toks pat visiškas rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas kaip investicinei įmonei pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba šio reglamento 7 straipsnį, arba sandorio šalis ir investicinė įmonė yra prižiūrimos, kaip laikosi grupės kapitalo testo pagal šio reglamento 8 straipsnį;

    c)

    sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros kaip ir investicinei įmonei;

    d)

    sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir investicinė įmonė;

    e)

    šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis skubiai pervestų nuosavas lėšas ar įvykdytų įsipareigojimus investicinei įmonei.

    4.   Nukrypstant nuo šio skirsnio, investicinė įmonė, gavusi kompetentingos institucijos patvirtinimą, gali apskaičiuoti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir šio straipsnio 1 dalies b–f punktuose nurodytų sandorių pozicijų vertę taikydama vieną iš metodų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnyje, ir gali apskaičiuoti susijusius nuosavų lėšų reikalavimus, padaugindama pozicijos vertę iš kiekvienai sandorio šalies rūšiai nustatyto rizikos veiksnio, kaip nustatyta šio reglamento 26 straipsnyje pateiktoje 2 lentelėje.

    Investicinės įmonės, įtrauktos į konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, gali apskaičiuoti susijusį nuosavų lėšų reikalavimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, apskaičiuotas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnį, padauginant iš 8 %.

    5.   Taikant šio straipsnio 4 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, investicinės įmonės taip pat taiko kredito vertinimo koregavimo (CVA) veiksnį, nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalį, padauginant iš CVA veiksnio, apskaičiuoto pagal 32 straipsnį.

    Užuot taikiusios kredito vertinimo koregavimo (CVA) veiksnio koeficientą, investicinės įmonės, įtrauktos į konsoliduotą priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies VI antraštinę dalį.

    26 straipsnis

    K-TCD apskaičiavimas

    Apskaičiuojant K-TCD, nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas taikant šią formulę:

    Nuosavų lėšų reikalavimas = α • EV • RF • CVA

    čia:

    α = 1,2;

    EV – pozicijos vertė, apskaičiuota pagal 27 straipsnį;

    RF – rizikos veiksnys, nustatytas kiekvienai sandorio šalies rūšiai, pagal 2 lentelę, ir

    CVA – kredito vertinimo koregavimas, apskaičiuotas pagal 32 straipsnį.

    2 lentelė

    Sandorio šalies rūšis

    Rizikos veiksnys

    Centrinė valdžia, centriniai bankai ir viešojo sektoriaus subjektai

    1,6 %

    Kredito įstaigos ir investicinės įmonės

    1,6 %

    Kitos sandorio šalys

    8 %

    27 straipsnis

    Pozicijos vertės apskaičiavimas

    Pozicijos vertė nustatoma pagal šią formulę:

    Pozicijos vertė = Max (0; RC + PFE - C)

    čia:

    RC – pakeitimo išlaidos, kaip nustatyta 28 straipsnyje;

    PFE – galima būsima pozicija, kaip nustatyta 29 straipsnyje, ir

    C – užtikrinimo priemonė, kaip nustatyta 30 straipsnyje.

    Pakeitimo išlaidos (RC) ir užtikrinimo priemonė (C) taikomos visiems 25 straipsnyje nurodytiems sandoriams.

    Galima būsima pozicija (PFE) taikoma tik išvestinių finansinių priemonių sandoriams.

    Investicinė įmonė gali apskaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos lygmeniu, atsižvelgiant į 31 straipsnyje nustatytas sąlygas. Jei kuri nors iš tų sąlygų netenkinama, investicinė įmonė kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

    28 straipsnis

    Pakeitimo išlaidos (RC)

    27 dalyje nurodytos pakeitimo išlaidos nustatomos taip:

    a)

    išvestinių finansinių priemonių sandorių RC nustatomos kaip CMV;

    b)

    ilgalaikių atsiskaitymo sandorių RC nustatomos kaip grynoji atsiskaitymo suma, kurią investicinė įmonė turi sumokėti arba gauti atsiskaitymo metu; gautina suma turi būti laikoma teigiama suma, o mokėtina suma – neigiama suma;

    c)

    atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių RC nustatomos kaip paskolintų arba pasiskolintų pinigų suma. Investicinės įmonės paskolinta pinigų suma turi būti laikoma teigiama suma, o pasiskolinta suma – neigiama suma;

    d)

    vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, kai abi sandorio dalys yra vertybiniai popieriai, RC nustatomos pagal investicinės įmonės paskolintų vertybinių popierių CMV; CMV padidinama taikant atitinkamą kintamumo koregavimą, pateiktą 30 straipsnio 4 lentelėje;

    e)

    25 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kreditų ir paskolų RC apskaičiuojamos pagal turto balansinę vertę taikytinoje apskaitos sistemoje.

    29 straipsnis

    Galima būsima pozicija

    1.   27 straipsnyje nurodyta galima būsima pozicija (PFE) apskaičiuojama kiekvienai išvestinei finansinei priemonei kaip šių dydžių sandauga:

    a)

    sandorio efektyvios sąlyginės (EN) sumos, nustatytos pagal šio straipsnio 2–6 dalis, ir

    b)

    priežiūrinio veiksnio (SF), nustatyto pagal šio straipsnio 7 dalį.

    2.   Efektyvi sąlyginė (EN) suma gaunama sudauginus pagal 3 dalį apskaičiuotą sąlyginę sumą, jos trukmę, apskaičiuotą pagal 4 dalį, ir jos priežiūrinės delta koeficientą, apskaičiuotą pagal 6 dalį.

    3.   Išskyrus atvejus, kai sąlyginė suma yra aiškiai nustatyta ir nekinta iki termino pabaigos, sąlyginė suma nustatoma taip:

    a)

    užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorių sąlyginė suma apibrėžiama kaip sandorio dalies užsienio valiuta sąlyginė suma, konvertuota į vietinę valiutą; jei abi užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių dalys yra išreikštos valiutomis, kurios nėra vietinė valiuta, kiekvienos dalies sąlyginė suma konvertuojama į vietinę valiutą ir sąlygine suma laikoma dalis, kurios vertė vietine valiuta yra didesnė;

    b)

    nuosavybės priemonių ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sąlyginė suma apibrėžiama kaip vieno priemonės vieneto rinkos kainos ir nurodytų sandorio vienetų skaičiaus sandauga;

    c)

    sandorių, susijusių su daugkartinėmis išmokomis, priklausančiomis nuo rezultato, įskaitant skaitmeninius pasirinkimo sandorius arba tikslinius išpirkimo išankstinius sandorius, sąlyginę sumą investicinė įmonė apskaičiuoja pagal kiekvieną rezultatą ir naudoja didžiausią gautą skaičių;

    d)

    kai sąlyginė vertė nustatoma pagal rinkos verčių formulę, investicinė įmonė naudoja CMV, kad nustatytų sandorio sąlyginę vertę;

    e)

    kintamosios sąlyginės vertės apsikeitimo sandoriams, tokiems kaip amortizavimo ir kaupiamieji apsikeitimo sandoriai, investicinės įmonės kaip sandorio sąlyginę sumą taiko viso likusio apsikeitimo sandorio galiojimo laiko vidutinę sąlyginę vertę;

    f)

    finansinį svertą naudojantys apsikeitimo sandoriai konvertuojami į lygiavertę finansinio sverto nenaudojančių apsikeitimo sandorių sąlyginę sumą, kad tais atvejais, kai visos apsikeitimo sandorio normos dauginamos iš veiksnio, sąlyginei sumai nustatyti nurodomą sąlyginę sumą būtų galima padauginti iš veiksnio, taikomo palūkanų normai;

    g)

    išvestinių finansinių priemonių sandorių, kai pagrindinė suma keičiamasi ne kartą, sąlyginei sumai nustatyti sąlyginė suma dauginama iš išvestinių finansinių priemonių sandorio pagrindinės sumos apsikeitimo kartų.

    4.   Palūkanų normos sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorių sąlyginė suma laikotarpiu iki tų sandorių termino pabaigos (metais) koreguojama pagal nustatytą trukmę taikant šią formulę:

    Trukmė = ((1 - galiojimo pabaiga(-0,05 ∙ laikas iki termino pabaigos))) ⁄ 0,05

    Išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie nėra palūkanų normos sandoriai ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai, atveju trukmė yra lygi 1.

    5.   Sandorio terminas yra vėliausia data, kurią sandorį dar galima vykdyti.

    Jei išvestinėje finansinėje priemonėje nurodyta kitos palūkanų normos arba kredito priemonės vertė, laikotarpis nustatomas pagal pagrindinę priemonę.

    Pasirinkimo sandorių terminas yra vėliausia sandorio vykdymo diena, nurodyta sutartyje.

    Išvestinių finansinių priemonių sandorio, kurio struktūra tokia, kad neapmokėta pozicija apmokama nustatytomis dienomis ir sąlygos iš naujo nustatomos tokios, kad tikroji sandorio vertė būtų lygi nuliui, likutinis terminas lygus laikotarpiui iki kitos sąlygų nustatymo dienos.

    6.   Pasirinkimo sandorių ir pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių priežiūrinės delta koeficientą investicinė įmonė gali apskaičiuoti pati pagal tinkamą modelį, gavusi kompetentingos institucijos patvirtinimą. Pagal modelį nustatoma pasirinkimo sandorio vertės pakeitimo norma atsižvelgiant į nedidelius pagrindinės priemonės rinkos kainos pokyčius. Sandorių, kurie nėra pasirinkimo sandoriai ir pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, atveju arba kai kompetentingos institucijos nėra patvirtinusios modelio, delta koeficientas yra lygus 1.

    7.   Kiekvienos turto klasės priežiūrinis veiksnys nustatomas pagal šią lentelę:

    3 lentelė

    Turto klasė

    Priežiūrinis veiksnys

    Palūkanų norma

    0,5 %

    Užsienio valiuta

    4 %

    Kreditas

    1 %

    Vieno pavadinimo nuosavybės priemonė

    32 %

    Nuosavybės priemonių indeksas

    20 %

    Biržos prekė ir apyvartinis taršos leidimas

    18 %

    Kita

    32 %

    8.   Užskaitos grupės galima būsima pozicija yra visų sandorių, priskiriamų užskaitos grupei, galimų būsimų pozicijų suma, padauginta iš:

    a)

    0,42 užskaitos grupių sandorių su finansų ir ne finansų sandorio šalimis, kurių užtikrinimo priemone su sandorio šalimi pasikeičiama dvišaliu pagrindu, atveju, jei reikalaujama, laikantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnyje nustatytų sąlygų;

    b)

    1 – kitų užskaitos grupių atveju.

    30 straipsnis

    Užtikrinimo priemonė

    1.   Visoms užtikrinimo priemonėms, naudojamoms ir dvišaliams, ir tarpuskaitos sandoriams, nurodytiems 25 straipsnyje, taikomas kintamumo koregavimas pagal šią lentelę:

    4 lentelė

    Turto klasė

    Kintamumo koregavimas. Atpirkimo sandoriai

    Kintamumo koregavimas. Kiti sandoriai

    Centrinės valdžios arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai

    ≤ 1 metai

    0,707 %

    1 %

    > 1 metai ≤ 5 metai

    2,121 %

    3 %

    > 5 metai

    4,243 %

    6 %

    Kitų subjektų išleisti skolos vertybiniai popieriai

    ≤ 1 metai

    1,414 %

    2 %

    > 1 metai ≤ 5 metai

    4,243 %

    6 %

    > 5 metai

    8,485 %

    12 %

    Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

    ≤ 1 metai

    2,828 %

    4 %

    > 1 metai ≤ 5 metai

    8,485 %

    12 %

    > 5 metai

    16,970 %

    24 %

    Į biržos sąrašus įtrauktos nuosavybės priemonės ir konvertuojamosios priemonės

    14,143 %

    20 %

    Kiti vertybiniai popieriai ir biržos prekės

    17,678 %

    25 %

    Auksas

    10,607 %

    15 %

    Grynieji pinigai

    0 %

    0 %

    4 lentelėje pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos neapima pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

    Kompetentingos institucijos gali pakeisti tam tikrų rūšių biržos prekių, kurių kainų kintamumas yra įvairių lygių, kintamumo koregavimą. Jos praneša EBI apie tokius sprendimus ir pateikia pakeitimų priežastis.

    2.   Užtikrinimo priemonės vertė nustatoma taip:

    a)

    25 straipsnio 1 dalies a, e ir g punktų tikslais – pagal užtikrinimo priemonės sumą, investicinės įmonės gautą iš sandorio šalies, sumažintą pagal 4 lentelę,

    b)

    25 straipsnio 1 dalies b, c, d ir f punktuose nurodytų sandorių atveju – pagal sumą, gautą sudėjus vertybinių popierių dalies CMV ir investicinės įmonės pateiktų arba gautų užtikrinimo priemonių grynąją sumą.

    Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atveju, kai abi sandorio dalys yra vertybiniai popieriai, užtikrinimo priemonė nustatoma pagal investicinės įmonės pasiskolintų vertybinių popierių CMV.

    Jei investicinė įmonė perka arba yra paskolinusi vertybinius popierius, tų vertybinių popierių CMV laikoma neigiama suma ir sumažinama iki didžiausios neigiamos sumos taikant 4 lentelėje nurodytą kintamumo koregavimą. Jei investicinė įmonė parduoda arba yra pasiskolinusi vertybinių popierių, tų vertybinių popierių CMV laikoma teigiama suma ir sumažinama taikant 4 lentelėje nurodytą kintamumo koregavimą.

    Jei skirtingų rūšių sandoriams taikoma sutartinės užskaitos sutartis laikantis 31 straipsnyje nustatytų sąlygų, 4 lentelės skiltyje „Kintamumo koregavimas. Kiti sandoriai“ nurodytas taikytinas kintamumo koregavimas taikomas atitinkamoms sumoms, apskaičiuotoms laikantis pirmos pastraipos a ir b punktų pagal emitentą kiekvienoje turto klasėje.

    3.   Kai sandorio ir gautos arba pateiktos užtikrinimo priemonės valiuta neatitinka, taikomas papildomas 8 % kintamumo koregavimas dėl valiutų neatitikimo.

    31 straipsnis

    Užskaita

    Taikant šį skirsnį, investicinė įmonė gali, pirma, visiškai suderintus sandorius, įtrauktus į užskaitos sutartį, laikyti vienu sandoriu, kurio sąlyginė pagrindinė suma lygi grynosioms įplaukoms, antra, taikyti užskaitą kitiems sandoriams, kuriems taikoma novacija ir visi investicinės įmonės ir jos sandorio šalies tarpusavio įsipareigojimai savaime sujungiami taip, kad novacija teisėtai pakeičia vieną bendrą ankstesnių bendrųjų įsipareigojimų užskaitos sumą, ir, trečia, taikyti užskaitą kitiems sandoriams, jei investicinė įmonė užtikrina šių sąlygų tenkinimą:

    a)

    su sandorio šalimi sudaryta užskaitos sutartis ar kitoks susitarimas, kuriuo sukuriamas vienas visus įtrauktus sandorius apimantis teisinis įsipareigojimas, pagal kurį investicinė įmonė turėtų teisę gauti arba būtų įpareigota sumokėti tik grynąją įtrauktų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą, tuo atveju, jei sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų dėl kurios nors iš šių priežasčių:

    i)

    negebėjimo įvykdyti įsipareigojimų;

    ii)

    bankroto;

    iii)

    likvidavimo arba

    iv)

    panašių aplinkybių;

    b)

    užskaitos sutartyje nėra jokios sąlygos, pagal kurią, jei kuri nors sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įsipareigojimus vykdanti sandorio šalis galėtų mokėti tik dalį sumos arba visai nemokėti įsipareigojimų nevykdančiai šaliai, net jei įsipareigojimų nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius;

    c)

    investicinė įmonė turi nepriklausomą, rašytinę ir pagrįstą teisinę nuomonę, kad užskaitos sutarties teisinio užginčijimo atveju investicinės įmonės reikalavimai ir įsipareigojimai bus lygiaverčiai nurodytiesiems a punkte pagal šią teisinę tvarką:

    i)

    šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus,

    ii)

    jei tai susiję su sandorio šalies užsienio filialu, šalies, kurioje yra filialas, įstatymus;

    iii)

    atskirus sandorius, įtrauktus į užskaitos susitarimą, reglamentuojančius įstatymus arba

    iv)

    įstatymus, reglamentuojančius bet kokias sutartis ar susitarimus, būtinus užskaitai vykdyti.

    32 straipsnis

    Kredito vertinimo koregavimas (CVA)

    Šio skirsnio tikslais CVA – sandorių su sandorio šalimi portfelio vertinimo koregavimas iki vidutinės rinkos vertės, kuris atspindi su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos, kuri kyla investicinei įmonei, CMV, bet neatspindi su investicine įmone susijusios kredito rizikos, kuri kyla sandorio šaliai, CMV.

    CVA yra 1,5 visų sandorių atveju, išskyrus toliau nurodytuosius sandorius, kurių atveju CVA yra lygus 1:

    a)

    sandorius su ne finansų sandorio šalimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 9 punkte, arba su trečiojoje valstybėje įsteigtomis ne finansų sandorio šalimis, kai tokie sandoriai neviršija tarpuskaitos ribos, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

    b)

    Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje numatytus grupės vidaus sandorius;

    c)

    ilgalaikius atsiskaitymo sandorius;

    d)

    vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, įskaitant garantinės įmokos skolinimo sandorius, nebent kompetentinga institucija nustato, kad investicinės įmonės CVA rizikos pozicijos, atsirandančios dėl tų sandorių, yra reikšmingos, ir

    e)

    25 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytus kreditus ir paskolas.

    2 skirsnis

    Dienos prekybos srautas

    33 straipsnis

    DTF vertės nustatymas K-DTF apskaičiuoti

    1.   Apskaičiuojant K-DTF naudojama DTF vertė yra viso dienos prekybos srauto vertės, nustatytos kiekvieną praėjusių devynių mėnesių darbo dieną, neįtraukiant trijų paskutinių mėnesių, slankusis vidurkis.

    DTF yra likusių šešių mėnesių nustatytų kiekvienos dienos verčių aritmetinis vidurkis.

    K-DFT apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną.

    2.   DTF vertė nustatoma kaip grynųjų pinigų sandorių ir išvestinių finansinių priemonių sandorių absoliučiosios pirkimo vertės ir absoliučiosios pardavimo vertės sandorių suma, atsižvelgiant į tai, kad:

    a)

    grynųjų pinigų sandorių atveju vertė yra sumokėta arba gauta suma vykdant kiekvieną sandorį;

    b)

    išvestinių finansinių priemonių atveju sandorio vertė yra sąlyginė sandorio suma.

    Palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sąlyginė suma koreguojama laikotarpiu iki tų sandorių termino pabaigos (metais). Sąlyginė suma padauginama iš trukmės, nustatytos pagal šią formulę:

    Trukmė = (laikas iki termino pabaigos (metais)) ⁄ 10

    3.   DTF neapima sandorių, kuriuos investicinė įmonė portfelio valdymo paslaugų teikimo tikslais įvykdė investicinių fondų vardu.

    DTF apima sandorius, kuriuos investicinė įmonė įvykdė savo vardu savo naudai arba kliento vardu.

    4.   Jei investicinė įmonė turėjo dienos prekybos srautą trumpiau nei devynis mėnesius, apskaičiuodama K-DTF 1 dalyje nustatytam laikotarpiui ji naudoja istorinius DTF duomenis, kai tik tokie duomenys tampa prieinami. Kompetentinga institucija gali pakeisti trūkstamus istorinius duomenis priežiūros sprendimais, remdamasi investicinės įmonės pagal Direktyvos 2014/65/ES 7 straipsnį pateiktomis verslo prognozėmis.

    5 SKYRIUS

    Aplinkosaugos ir socialiniai tikslai

    34 straipsnis

    Riziką ribojanti tvarka, taikoma turtui, kuriam poveikį daro veikla, susijusi su aplinkosaugos arba socialiniais tikslais

    1.   EBI, pasikonsultavusi su Europos sisteminės rizikos valdyba, remdamasi turimais duomenimis ir Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais išvadomis, įvertina, ar speciali riziką ribojanti tvarka, taikoma turtui, kuriam poveikį daro veikla, iš esmės susijusi su aplinkosaugos arba socialiniais tikslais, kai taikomi pakoreguoti K veiksniai arba pakoreguoti K veiksnių koeficientai, būtų pagrįsta riziką ribojančiu požiūriu. Visų pirma EBI įvertina šiuos dalykus:

    a)

    su aplinkosaugos arba socialiniais tikslais iš esmės susijusios veiklos poveikio turto klasėms vertinimo metodikos galimybes;

    b)

    konkrečius turto, kuriam daro poveikį su aplinkosaugos arba socialiniais tikslais iš esmės susijusi veikla, rizikos profilius;

    c)

    riziką, susijusią su turto nuvertėjimu dėl reglamentavimo pokyčių, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimo srityje;

    d)

    turtui, kuriam daro poveikį su aplinkosaugos arba socialiniais tikslais iš esmės susijusi veikla, taikomos specialios riziką ribojančios tvarkos galimą poveikį finansiniam stabilumui.

    2.   EBI savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 26 d.

    3.   Jei tikslinga, remdamasi 2 dalyje nurodyta ataskaita Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

    KETVIRTA DALIS

    KONCENTRACIJOS RIZIKA

    35 straipsnis

    Stebėjimo pareiga

    1.   Investicinės įmonės stebi ir kontroliuoja savo koncentracijos riziką, kaip nustatyta šioje reglamento dalyje, taikydamos patikimas administracines ir apskaitos procedūras ir tvirtas vidaus kontrolės priemones.

    2.   Taikant šią dalį, terminai „kredito įstaiga“ ir „investicinė įmonė“ apima privačiąsias arba valstybines įstaigas ar įmones, įskaitant tokių įstaigų ar įmonių filialus, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, būtų kredito įstaigos arba investicinės įmonės, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir jei tos įstaigos ar įmonės yra gavusios veiklos leidimą trečiojoje valstybėje, kuri taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

    36 straipsnis

    Pozicijos vertės apskaičiavimas

    1.   Investicinės įmonės, neatitinkančios 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų būti prilygintoms mažoms ir tarpusavyje nesusijusioms investicinėms įmonėms, taikydamos šią dalį, apskaičiuoja kliento arba susijusių klientų grupės pozicijos vertę sudėdamos šiuos elementus:

    a)

    teigiamą perviršį, kuriuo investicinės įmonės ilgosios pozicijos, sudarančios visas atitinkamo kliento išleistas prekybos knygos finansines priemones, viršija jos trumpąsias pozicijas, kai kiekvienos priemonės grynoji pozicija apskaičiuojama taikant 22 straipsnio a, b ir c punktuose išdėstytas nuostatas;

    b)

    25 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių ir sandorių su atitinkamu klientu pozicijos vertę, apskaičiuotą 27 straipsnyje nurodyta tvarka.

    Pirmos pastraipos a punkto tikslais investicinė įmonė, kuri, taikydama RtM K veiksnių reikalavimą, apskaičiuoja prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus pagal 23 straipsnyje nustatytą metodą, apskaičiuoja grynąją poziciją tų pozicijų koncentracijos rizikos nustatymo tikslais pagal 22 straipsnio a punkte išdėstytas nuostatas.

    Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais investicinė įmonė, kuri, taikydama K-TCD, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus taikydama šio reglamento 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus metodus, apskaičiuoja šio reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių ir sandorių pozicijos vertę taikydama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

    2.   Susijusių klientų grupės pozicijos vertė skaičiuojama sudedant visų atskirų grupei priklausančių klientų pozicijas, ir tai laikoma viena pozicija.

    3.   Apskaičiuodama kliento arba susijusių klientų grupės poziciją investicinė įmonė turi imtis visų pagrįstų veiksmų atitinkamų sandorių pagrindiniam turtui ir pagrindinių pozicijų sandorio šaliai nustatyti.

    37 straipsnis

    Koncentracijos rizikos ribos ir pozicijos vertės perviršis

    1.   Investicinės įmonės koncentracijos rizikos riba, susijusi su atskiro kliento arba susijusių klientų grupės pozicijos verte, yra 25 % jos nuosavų lėšų.

    Kai tas atskiras klientas yra kredito įstaiga ar investicinė įmonė, arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų ar investicinių įmonių, koncentracijos rizikos riba – daugiau nei 25 % investicinės įmonės nuosavų lėšų arba 150 mln. EUR, jei visų susijusių klientų, kurie nėra kredito įstaigos ar investicinės įmonės, pozicijų verčių sumos atžvilgiu koncentracijos rizikos riba tebėra 25 % investicinės įmonės nuosavų lėšų.

    Jei 150 mln. EUR suma viršija 25 % investicinės įmonės nuosavų lėšų, koncentracijos rizikos riba turi neviršyti 100 % investicinės įmonės nuosavų lėšų.

    2.   Jei pirmoje dalyje nurodytos ribos viršijamos, investicinė įmonė turi laikytis 38 straipsnyje nustatytos pareigos pranešti ir 39 straipsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo dėl pozicijos vertės perviršio.

    Investicinės įmonės apskaičiuoja atskiro kliento arba susijusių klientų grupės pozicijos vertės perviršį pagal šią formulę:

    pozicijos vertės perviršis = EV - L

    čia:

    EV – pozicijos vertė, apskaičiuota 36 straipsnyje nurodytu būdu, ir

    L – koncentracijos rizikos riba, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

    3.   Atskiro kliento arba susijusių klientų grupės pozicijos vertė neturi viršyti:

    a)

    500 % investicinės įmonės nuosavų lėšų, jei praėjo ne daugiau kaip 10 dienų nuo tada, kai susidarė perviršis;

    b)

    iš viso 600 % investicinės įmonės nuosavų lėšų kiekvieno ilgiau nei 10 dienų trunkančio perviršio atveju.

    38 straipsnis

    Pareiga pranešti

    1.   Jei 37 straipsnyje nurodytos ribos viršijamos, investicinė įmonė kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneša apie perviršio sumą, atitinkamo atskiro kliento pavardę (pavadinimą) ir, kai taikytina, atitinkamos susijusių klientų grupės pavardes (pavadinimus).

    2.   Kompetentingos institucijos investicinei įmonei gali nustatyti ribotą laikotarpį, per kurį ji turi pradėti laikytis 37 straipsnyje nurodytos ribos.

    39 straipsnis

    K-CON apskaičiavimas

    1.   K-CON nuosavų lėšų reikalavimas yra nuosavų lėšų reikalavimo, apskaičiuoto kiekvienam klientui arba susijusių klientų grupei kaip 6 lentelės 1 skilties atitinkamoje eilutėje nurodytas nuosavų lėšų reikalavimas, atitinkantis viso atskiro perviršio dalį, bendra suma, padauginus iš:

    a)

    200 %, jei perviršis netruko ilgiau nei 10 dienų;

    b)

    atitinkamo 6 lentelės 2 skilties veiksnio praėjus 10 dienų nuo tos dienos, kai susidarė perviršis, įtraukiant kiekvieną perviršio dalį į atitinkamą 6 lentelės 1 skilties eilutę.

    2.   1 dalyje nurodytas nuosavų lėšų reikalavimas esant perviršiui apskaičiuojamas pagal šią formulę:

    Image 4

    čia:

    OFRE – nuosavų lėšų reikalavimas esant perviršiui.

    OFR – atskiro kliento arba susijusių klientų grupės pozicijų nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuojamas sudedant atskirų grupės klientų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus, kuris laikomas viena pozicija;

    EV – pozicijos vertė, apskaičiuota 36 straipsnyje nurodytu būdu;

    EVE – pozicijos vertės perviršis, apskaičiuotas 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu.

    Apskaičiuojant K-CON, pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai, atsirandantys tada, kai investicinės įmonės ilgosios pozicijos, sudarančios visas atitinkamo kliento išleistas prekybos knygos finansines priemones, viršija jos trumpąsias pozicijas, o kiekvienos priemonės grynoji pozicija apskaičiuojama taikant 22 straipsnio a, b ir c punktuose išdėstytas nuostatas, apima tik specifinės rizikos reikalavimus.

    Investicinė įmonė, kuri, taikydama RtM K veiksnių reikalavimą, apskaičiuoja prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus pagal 23 straipsnyje nustatytą metodą, apskaičiuoja pozicijų nuosavų lėšų reikalavimą tų pozicijų koncentracijos rizikos nustatymo tikslais pagal 22 straipsnio a punkte išdėstytas nuostatas.

    6 lentelė

    1 skiltis.

    Pozicijos vertės perviršis, išreikštas nuosavų lėšų procentine dalimi

    2 skiltis.

    Veiksniai

    Iki 40 %

    200 %

    Nuo 40 % iki 60 %

    300 %

    Nuo 60 % iki 80 %

    400 %

    Nuo 80 % iki 100 %

    500 %

    Nuo 100 % iki 250 %

    600 %

    Daugiau kaip 250 %

    900 %

    40 straipsnis

    Procedūros, kuriomis užkertamas kelias investicinių įmonių bandymui išvengti K-CON nuosavų lėšų reikalavimo

    1.   Investicinės įmonės 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą viršijančių pozicijų laikinai neperduoda kitai bendrovei, neatsižvelgiant į tai, ar ta bendrovė priklauso tai pačiai grupei, ar ne, arba nesudaro dirbtinių sandorių, kurių tikslas – panaikinti tas pozicijas per 10 dienų laikotarpį, nurodytą 39 straipsnyje, ir nesukuria naujų pozicijų.

    2.   Investicinės įmonės turi turėti sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad kompetentingoms institucijoms būtų nedelsiant pranešama apie bet kokį 1 dalyje nurodytą perdavimą.

    41 straipsnis

    Išimtys

    1.   37 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi šioms pozicijoms:

    a)

    pozicijoms, kurios visiškai atskaitytos iš investicinės įmonės nuosavų lėšų;

    b)

    pozicijoms, susidarančioms vykdant įprastą atsiskaitymą už mokėjimo paslaugas, užsienio valiutų sandorius, vertybinių popierių sandorius ir teikiant pinigų pervedimo paslaugas;

    c)

    pozicijoms, kurias sudaro reikalavimai:

    i)

    centrinei valdžiai, centriniams bankams, viešojo sektoriaus subjektams, tarptautinėms organizacijoms arba daugiašaliams plėtros bankams, taip pat tokių subjektų garantijomis užtikrintoms arba jiems priskirtinoms pozicijoms, kai toms pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114–118 straipsnius priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

    ii)

    Europos ekonominės erdvės valstybių regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijoms;

    iii)

    pagrindinėms sandorio šalims ir įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagrindinėms sandorio šalims.

    2.   Kompetentingos institucijos 37 straipsnio gali visiškai ar iš dalies netaikyti šioms pozicijoms:

    a)

    padengtoms obligacijoms;

    b)

    investicinės įmonės pozicijoms savo patronuojančiosios įmonės, kitų tos patronuojančiosios įmonės patronuojamųjų įmonių arba savo pačios patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, jei toms įmonėms taikoma konsoliduota priežiūra pagal šio reglamento 7 straipsnį arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba jos prižiūrimos, kaip laikosi grupės kapitalo testo pagal šio reglamento 8 straipsnį, arba jos prižiūrimos pagal analogiškus trečiojoje valstybėje galiojančius standartus, ir jei tenkinamos šios sąlygos:

    i)

    šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei greitai pervesti kapitalą ar padengti įsipareigojimus, ir

    ii)

    finansų sektoriaus subjektas yra įtrauktas į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.

    42 straipsnis

    Prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais taikoma išimtis

    1.   Šios reglamento dalies nuostatos netaikomos prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

    a)

    kita sandorio šalis yra ne finansų sandorio šalis;

    b)

    abiem sandorio šalims taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros;

    c)

    sandoris gali būti vertinamas kaip sandoris, kuriuo sumažinama su ne finansų sandorio šalies arba tos grupės komercine veikla ar iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusi rizika.

    2.   Prieš pradėdamos taikyti 1 dalyje nurodytą išimtį, investicinės įmonės apie tai praneša kompetentingai institucijai.

    PENKTA DALIS

    LIKVIDUMAS

    43 straipsnis

    Likvidumo reikalavimas

    1.   Investicinės įmonės turi turėti likvidžiojo turto sumą, prilygstančią bent trečdaliui jų pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimų, apskaičiuotų pagal 13 straipsnio 1 dalį.

    Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas atitinkančioms investicinėms įmonėms netaikyti šios dalies pirmos pastraipos ir turi deramai apie tai informuoti EBI.

    Pirmos pastraipos tikslais likvidusis turtas yra bet kuris toliau nurodytas turtas, neribojant jo sudėties:

    a)

    Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 10–13 straipsniuose nurodytas turtas, kuriam taikomos tos pačios sąlygos dėl tinkamumo kriterijų, taikomo vertės sumažinimo kaip ir numatytosios tuose straipsniuose;

    b)

    Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 15 straipsnyje nurodytas turtas iki absoliučiosios 50 mln. EUR sumos arba lygiavertės sumos vietine valiuta, kuriam taikomos tos pačios sąlygos dėl tinkamumo kriterijų, išskyrus to reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą 500 mln. EUR ribinę sumą, ir dėl taikomo vertės sumažinimo kaip ir numatytosios tame straipsnyje;

    c)

    finansinės priemonės, kurioms netaikomi šios pastraipos a ir b punktai, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir kurių rinka yra likvidi, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/567 (26) 1–5 straipsniuose, taikant 55 % vertės sumažinimą;

    d)

    nesuvaržyti trumpalaikiai indėliai kredito įstaigoje.

    2.   Klientui priklausantys grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai ir finansinės priemonės, net jei laikomi pačios investicinės įmonės vardu, 1 dalies tikslais likvidžiuoju turtu nelaikomi.

    3.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais investicinės įmonės, atitinkančios šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, ir investicinės įmonės, neatitinkančios šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, tačiau nevykdančios jokios Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytos veiklos, į savo likvidųjį turtą taip pat gali įtraukti gautinas sumas, susijusias su pirkėjų įsiskolinimais, taip pat mokesčius ar komisinius, gautinus per 30 dienų, jei tos gautinos sumos atitinka šias sąlygas:

    a)

    jos sudaro ne daugiau kaip trečdalį minimalių likvidumo reikalavimų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje;

    b)

    jos neturi būti įskaičiuojamos į bet kokius kompetentingos institucijos nustatytus papildomo likvidumo reikalavimus, susijusius su įmonei būdinga rizika, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies k punkte;

    c)

    joms taikomas 50 % vertės sumažinimas.

    4.   1 dalies antros pastraipos tikslais EBI, konsultuodamasi su EVPRI, paskelbia gaires, kuriose išsamiai nurodo kriterijus, į kuriuos gali atsižvelgti kompetentingos institucijos atleisdamos 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas atitinkančias investicines įmones nuo likvidumo reikalavimo.

    44 straipsnis

    Laikinas likvidumo reikalavimo sumažinimas

    1.   Investicinės įmonės išskirtinėmis aplinkybėmis ir gavusios kompetentingos institucijos pritarimą gali sumažinti turimo likvidžiojo turto sumą.

    2.   43 straipsnio 1 dalyje nustatyto likvidumo reikalavimo laikymasis turi būti užtikrintas per 30 dienų nuo dienos, kai turtas pirmą kartą buvo sumažintas.

    45 straipsnis

    Garantijos klientams

    Investicinės įmonės savo likvidųjį turtą padidina 1,6 % nuo bendros klientams suteiktų garantijų sumos.

    ŠEŠTA DALIS

    INVESTICINIŲ ĮMONIŲ INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

    46 straipsnis

    Taikymo sritis

    1.   12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų neatitinkančios investicinės įmonės tą pačią dieną, kurią jos skelbia savo metines finansines ataskaitas, viešai atskleidžia šioje šeštoje dalyje nurodytą informaciją.

    2.   12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas atitinkančios investicinės įmonės, leidžiančios papildomas 1 lygio priemones, tą pačią dieną, kurią jos skelbia savo metines finansines ataskaitas, viešai atskleidžia 47, 49 ir 50 straipsniuose nurodytą informaciją.

    3.   Jei investicinė įmonė nebeatitinka visų 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygų, ji viešai atskleidžia šioje šeštoje dalyje nurodytą informaciją pradedant nuo finansinių metų, einančių po finansinių metų, kuriais ji nebeatitiko tų sąlygų.

    4.   Investicinės įmonės gali nuspręsti, kokia turi būti tinkama komunikavimo priemonė ir vieta, kad būtų veiksmingai laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų. Visa atskleidžiama informacija, kai įmanoma, pateikiama vienoje komunikavimo priemonėje arba vienoje vietoje. Jei vienoda arba panaši informacija atskleidžiama dviejose ar daugiau komunikavimo priemonių, kiekvienoje komunikavimo priemonėje pateikiamoje informacijoje pateikiama nuoroda į lygiareikšmę informaciją, pateiktą kitoje komunikavimo priemonėje.

    47 straipsnis

    Rizikos valdymo tikslai ir politika

    Investicinės įmonės pagal 46 straipsnį atskleidžia informaciją apie savo rizikos valdymo tikslus ir politiką pagal kiekvieną atskirą rizikos kategoriją, nustatytą trečioje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, įskaitant tos rizikos valdymo strategijų ir procesų santrauką, taip pat investicinės įmonės valdymo organo patvirtintą glaustą rizikos ataskaitą, kurioje trumpai aprašomas bendras įstaigos rizikos profilis, susijęs su verslo strategija.

    48 straipsnis

    Valdymas

    Investicinės įmonės pagal 46 straipsnį atskleidžia šią informaciją, susijusią su vidaus valdymo tvarka:

    a)

    direktorių pareigybių, kurias užima valdymo organo nariai, skaičių;

    b)

    įvairovės politiką, taikomą atrenkant valdymo organo narius, jos tikslus ir toje politikoje nustatytus svarbius uždavinius, taip pat kokiu mastu šie tikslai ir uždaviniai įgyvendinti;

    c)

    informaciją apie tai, ar investicinė įmonė yra įsteigusi atskirą rizikos komitetą, ir apie tai, kiek per metus įvyko rizikos komiteto posėdžių.

    49 straipsnis

    Nuosavos lėšos

    1.   Investicinės įmonės pagal 46 straipsnį atskleidžia šią informaciją, susijusią su jų nuosavomis lėšomis:

    a)

    bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomų 1 lygio straipsnių, 2 lygio straipsnių bei taikytinų filtrų ir atskaitymų, taikomų investicinės įmonės nuosavoms lėšoms, ir balanso, įtraukto į investicinės įmonės audituotas finansines ataskaitas, visišką suderinimą;

    b)

    bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio priemonių bei 2 lygio priemonių, kurias išleido investicinė įmonė, pagrindinių savybių aprašymą;

    c)

    visų apribojimų, taikomų apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal šį reglamentą, ir priemonių bei atskaitymų, kuriems taikomi šie apribojimai, aprašymą.

    2.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato informacijos atskleidimo pagal 1 dalies a, b ir c punktus šablonus.

    EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

    Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

    50 straipsnis

    Nuosavų lėšų reikalavimai

    Investicinės įmonės pagal šio reglamento 46 straipsnį atskleidžia toliau nurodytą informaciją apie savo atitiktį šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos (ES) 2019/2034 24 straipsnyje nustatytiems reikalavimams:

    a)

    investicinės įmonės metodų, skirtų įvertinti savo vidaus kapitalo pakankamumą dabartinei ir būsimai veiklai palaikyti, santrauką;

    b)

    atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu – duomenis apie investicinės įmonės vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, įskaitant papildomų nuosavų lėšų sudėtį remiantis priežiūrinio tikrinimo procesu, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte;

    c)

    K veiksnio reikalavimus, apskaičiuotus pagal šio reglamento 15 straipsnį, bendrai RtM, RtF ir RtC atžvilgiu remiantis taikytinų K veiksnių suma, ir

    d)

    pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimą, nustatytą pagal šio reglamento 13 straipsnį.

    51 straipsnis

    Atlygio politika ir praktika

    Investicinės įmonės pagal 46 straipsnį atskleidžia toliau nurodytą informaciją apie savo atlygio politiką ir praktiką, įskaitant aspektus, susijusius su neutralumu lyčių atžvilgiu ir su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, taikomą tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį investicinės įmonės rizikos profiliui:

    a)

    svarbiausius atlygio sistemos struktūros požymius, įskaitant informaciją apie kintamąjį atlygį ir jo skyrimo kriterijus, atlygio išmokėjimo priemonėmis politiką, atidėjimo politiką bei skyrimo kriterijus;

    b)

    fiksuotosios ir kintamosios atlygio dalių santykius, nustatytus pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 30 straipsnio 2 dalį;

    c)

    bendrą kiekybinę informaciją apie atlygį, suskirstytą pagal vyresniąją vadovybę ir darbuotojus, kurių veiksmai daro esminį poveikį investicinės įmonės rizikos profiliui, nurodant:

    i)

    atlygio sumas, skirtas finansiniais metais, išskaidytas į fiksuotąjį, įskaitant fiksuotųjų atlygio dalių aprašymą, ir kintamąjį atlygį, ir gavėjų skaičių;

    ii)

    skirto kintamojo atlygio sumas ir formas, atskirai nurodant iš anksto sumokėto atlygio dalies ir atidėtos atlygio dalies grynuosius pinigus, akcijas, su akcijomis susijusias priemones ir kitų rūšių priemones;

    iii)

    ankstesniais pareigų vykdymo laikotarpiais skirto atidėto atlygio sumas, išskaidytas į finansiniais metais numatytą skirti sumą ir vėlesniais metais numatytą skirti sumą;

    iv)

    finansiniais metais numatyto skirti atidėto atlygio, išmokėto finansiniais metais ir sumažinto koreguojant pagal veiklos rezultatus, sumą;

    v)

    finansiniais metais skirto garantuoto kintamojo atlygio sumas ir tų sumų gavėjų skaičių;

    vi)

    ankstesniais laikotarpiais skirtas išeitines išmokas, išmokėtas finansiniais metais;

    vii)

    finansiniais metais skirtų išeitinių išmokų sumas, išskaidytas į iš anksto išmokėtas ir atidėtas sumas, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią vienam asmeniui skirtą sumą;

    d)

    informaciją apie tai, ar investicinei įmonei taikoma nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta Direktyvos (ES) 2019/2034 32 straipsnio 4 dalyje.

    Pirmos pastraipos d punkto taikymo tikslais investicinės įmonės, kurioms taikoma tokia nukrypti leidžianti nuostata, nurodo, ar ta nukrypti leidžianti nuostata suteikta remiantis Direktyvos (ES) 2019/2034 32 straipsnio 4 dalies a ar b punktu, ar abiem punktais. Jos taip pat nurodo, kuriam iš atlygio principų jos taiko nukrypti leidžiančią (-čias) nuostatą (-as), taip pat darbuotojų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti (-čios) nuostata (-os), skaičių ir visą jų atlygį, išskaidytą į fiksuotąjį ir kintamąjį atlygį.

    Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (27) nuostatoms.

    52 straipsnis

    Investicijų politika

    1.   Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, kurios neatitinka Direktyvos (ES) 2019/2034 32 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų kriterijų, pagal šio reglamento 46 straipsnį atskleistų informaciją apie:

    a)

    investicinės įmonės turimų balsavimo teisių, kurias suteikia tiesiogiai ar netiesiogiai turimos akcijos, proporciją, suskirstytą pagal valstybę narę ir sektorių;

    b)

    išsamų balsavimo per bendrovių, kurių akcijos turimos pagal 2 dalį, visuotinius akcininkų susirinkimus aprašymą, balsų paaiškinimą ir pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovės administracinis ar valdymo organas ir kuriuos patvirtino investicinė įmonė, santykį ir

    c)

    naudojimosi įgaliotųjų konsultantų įmonių paslaugomis paaiškinimą;

    d)

    balsavimo gaires, susijusias su bendrovėmis, kurių akcijos turimos pagal 2 dalį.

    Informacijos atskleidimo reikalavimas, nurodytas pirmos pastraipos b punkte, netaikomas, jei visų akcininkų, kuriems akcininkų susirinkime atstovauja investicinė įmonė, sutartimi įformintu susitarimu investicinei įmonei neleidžiama balsuoti jų vardu, išskyrus atvejus, kai gavę susirinkimo darbotvarkę akcininkai duoda aiškius balsavimo nurodymus.

    2.   1 dalyje nurodyta investicinė įmonė laikosi tos dalies tik kiek tai susiję su kiekviena bendrove, kurios akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir tik kiek tai susiję su balsavimo teises suteikiančiomis akcijomis, kai balsavimo teisių, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai turi investicinė įmonė, proporcija viršija 5 % visų balsavimo teisių, kurias suteikia bendrovės išleistos akcijos. Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas akcijas, kurios suteikia balsavimo teises, netgi jei naudojimasis tomis balsavimo teisėmis yra sustabdytas.

    3.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato informacijos atskleidimo pagal 1 dalį šablonus.

    EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d.

    Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

    53 straipsnis

    Su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais susijusi rizika

    Nuo 2022 m. gruodžio 26 d. investicinės įmonės, kurios neatitinka Direktyvos (ES) 2019/2034 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų, atskleidžia informaciją apie su aplinkos, socialiniais ir valdymo aspektais susijusią riziką, įskaitant fizinę riziką ir perėjimo riziką, kaip apibrėžta ataskaitoje, nurodytoje Direktyvos (ES) 2019/2034 35 straipsnyje.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija atskleidžiama vieną kartą pirmais metais, o vėliau – du kartus per metus.

    SEPTINTA DALIS

    INVESTICINIŲ ĮMONIŲ INFORMACIJOS TEIKIMAS

    54 straipsnis

    Informacijos teikimo reikalavimai

    1.   Investicinės įmonės kompetentingoms institucijoms kartą per ketvirtį pateikia visą šią informaciją:

    a)

    nuosavų lėšų sumą ir sudėtį;

    b)

    nuosavų lėšų reikalavimus;

    c)

    nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimus;

    d)

    su 12 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis susijusios veiklos lygį, įskaitant balansą ir pajamas, suskirstytas pagal investicines paslaugas ir taikomą K veiksnį;

    e)

    koncentracijos riziką;

    f)

    likvidumo reikalavimus.

    Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, investicinės įmonės, kurios atitinka 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas, tokį pranešimą teikia vieną kartą per metus.

    2.   1 dalies e punkte nurodyta informacija apima toliau nurodytus rizikos lygius ir ji pateikiama kompetentingoms institucijoms ne rečiau kaip kartą per metus:

    a)

    koncentracijos rizikos, susijusios su sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymu ir su prekybos knygos pozicijomis, lygį, vertinant ir pagal atskiras sandorio šalis, ir bendrai;

    b)

    koncentracijos rizikos, susijusios su kredito įstaigomis, investicinėmis įmonėmis ir kitais subjektais, kuriuose laikomi klientų pinigai, lygį;

    c)

    koncentracijos rizikos, susijusios su kredito įstaigomis, investicinėmis įmonėmis ir kitais subjektais, kuriuose laikomi klientų vertybiniai popieriai, lygį;

    d)

    koncentracijos rizikos, susijusios su kredito įstaigomis, kuriose investicinė įmonė laiko savo grynuosius pinigus, lygį;

    e)

    koncentracijos rizikos, susijusios su pajamomis, lygį;

    f)

    koncentracijos rizikos lygį, kaip aprašyta a–e punktuose, apskaičiuotą atsižvelgiant ne tik į pozicijas, susijusias su prekybos knygos pozicijomis, bet ir į turtą bei nebalansinius straipsnius, neįtrauktus į prekybos knygą.

    Šios dalies tikslais terminai „kredito įstaiga“ ir „investicinė įmonė“ apima privačiąsias arba valstybines įstaigas ar įmones, įskaitant tokių įstaigų ar įmonių filialus, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, būtų kredito įstaigos arba investicinės įmonės, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir kurios yra gavusios veiklos leidimą trečiojoje valstybėje, kuri taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

    Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, nereikalaujama, kad 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas atitinkanti investicinė įmonė teiktų šio straipsnio 1 dalies e punkte ir, jei buvo suteikta išimtis pagal 43 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, f punkte nurodytą informaciją.

    3.   Šiame straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų tikslais EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustato:

    a)

    formatus;

    b)

    informacijos teikimo datas ir apibrėžtis, taip pat susijusias instrukcijas, kuriose aprašoma, kaip naudoti tuos formatus.

    Pirmoje pastraipoje nurodyti techninių įgyvendinimo standartų projektai turi būti glausti ir proporcingi investicinių įmonių veiklos pobūdžiui, apimčiai ir sudėtingumui, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas atitinkančios investicinės įmonės teikiamos informacijos išsamumo skirtumus.

    EBI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus parengia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

    55 straipsnis

    Tam tikroms investicinėms įmonėms taikomi informacijos teikimo reikalavimai, įskaitant ribinių verčių, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, tikslais

    1.   Investicinės įmonės, kurios vykdo bet kurią Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, kas mėnesį tikrina savo viso turto vertę ir kas ketvirtį tą informaciją praneša kompetentingai institucijai, jei bendra investicinės įmonės konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 5 mlrd. EUR, apskaičiuotą kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis. Apie tai kompetentinga institucija informuoja EBI.

    2.   Kai 1 dalyje nurodyta investicinė įmonė yra dalis grupės, kurioje viena arba kelios kitos įmonės yra investicinės įmonės, vykdančios bet kurią Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, visos tokios grupės investicinės įmonės kas mėnesį tikrina savo viso turto vertę, jei bendra grupės konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 5 mlrd. EUR, apskaičiuotą kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis. Tokios investicinės įmonės kas mėnesį viena kitai praneša savo viso turto dydį ir kas ketvirtį atitinkamoms kompetentingoms institucijoms praneša savo bendrą konsoliduoto turto dydį. Apie tai kompetentingos institucijos informuoja EBI.

    3.   Jei investicinių įmonių vidutinis visas mėnesio turtas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, apskaičiuotas kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis, pasiekia vieną iš šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų ribinių verčių, EBI apie tai praneša toms investicinėms įmonėms ir kompetentingoms institucijoms, įskaitant institucijas, kompetentingas išduoti veiklos leidimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 8a straipsnį.

    4.   Jei peržiūra, atlikta pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 36 straipsnį, parodo, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta investicinė įmonė gali kelti sisteminę riziką, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje, kompetentingos institucijos nedelsdamos apie tos peržiūros rezultatus informuoja EBI.

    5.   EBI, konsultuodamasi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais išsamiau nustato pareigą teikti informaciją 1 ir 2 dalyse nurodytoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad sudarytų sąlygas veiksmingai stebėti Direktyvos 2013/36/ES 8a straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas ribines vertes.

    EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

    Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

    AŠTUNTA DALIS

    DELEGUOTIEJI AKTAI

    56 straipsnis

    Įgaliojimų delegavimas

    1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    2.   4 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 25 d.

    3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

    4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

    5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

    6.   Pagal 4 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

    DEVINTA DALIS

    PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, ATASKAITOS, PERŽIŪROS IR PAKEITIMAI

    I ANTRAŠTINĖ DALIS

    PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

    57 straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    1.   43–51 straipsniai prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais taikomi nuo 2026 m. birželio 26 d.

    2.   Iki 2026 m. birželio 26 d. arba iki tos dienos, kurią kredito įstaigoms pradedamas taikyti alternatyvus standartizuotas metodas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyriuje, ir alternatyvus vidaus modelio metodas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 1b skyriuje, priklausomai nuo to, kuri data vėlesnė, investicinė įmonė taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/630, trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus K-NPR apskaičiavimo tikslu.

    3.   Nukrypdamos nuo 11 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, investicinės įmonės gali taikyti žemesnius nuosavų lėšų reikalavimus penkerių metų laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d., kaip nurodyta toliau:

    a)

    dvigubai daugiau nei atitinkamas nuosavų lėšų reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies I antraštinės dalies 1 skyrių, atsižvelgiant į to reglamento 93 straipsnio 1 dalį, darant nuorodą į pradinio kapitalo lygius, nustatytus Direktyvos 2013/36/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/878, IV antraštinėje dalyje, kurie būtų buvę taikomi, jei investicinei įmonei būtų toliau taikomi tame reglamente su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/630, nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, arba

    b)

    dvigubai daugiau nei šio reglamento 13 straipsnyje nustatytas taikytinas pastoviųjų pridėtinių išlaidų reikalavimas, jei 2021 m. birželio 26 d. arba iki 2021 m. birželio 26 d. investicinė įmonė dar neegzistavo.

    4.   Nukrypdamos nuo 11 straipsnio 1 dalies b punkto, investicinės įmonės gali taikyti žemesnius nuosavų lėšų reikalavimus penkerių metų laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d., kaip nurodyta toliau:

    a)

    investicinės įmonės, kurioms buvo taikomas tik pradinio kapitalo reikalavimas iki 2021 m. birželio 26 d., gali apriboti savo nuosavų išteklių reikalavimus iki dvigubai daugiau nei Direktyvos 2013/36/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/878, IV antraštinėje dalyje nustatytas taikytinas pradinio kapitalo reikalavimas, išskyrus tos direktyvos 31 straipsnio atitinkamai 1 dalies b ir c punktus ir 2 dalį;

    b)

    investicinės įmonės, kurios jau egzistavo iki 2021 m. birželio 26 d., gali apriboti savo nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimus iki nurodytųjų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, 93 straipsnio 1 dalyje, darant nuorodą į pradinio kapitalo lygius, nustatytus Direktyvos 2013/36/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/878, IV antraštinėje dalyje, kurie būtų buvę taikomi, jei investicinei įmonei būtų buvęs toliau taikomas tas reglamentas, taikant metinį padidinimą tų reikalavimų suma, ne mažesne kaip 5 000 EUR per penkerių metų laikotarpį;

    c)

    investicinės įmonės, kurios jau egzistavo iki 2021 m. birželio 26 d., kurios neturi leidimo teikti Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 punkte nurodytų papildomų paslaugų, kurios teikia tik vieną arba kelias iš investicinių paslaugų ir vykdo tik vieną arba kelias iš investicinių veiklų, nurodytų tos direktyvos I priedo A skirsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose, kurios neturi leidimo laikyti klientų pinigų ar jų klientams priklausančių vertybinių popierių, ir kurios dėl to jokiais atvejais negali įsiskolinti tiems klientams, gali apriboti savo nuolatinio minimalaus kapitalo reikalavimus iki ne mažiau kaip 50 000 EUR, taikant metinį padidinimą ne mažiau kaip 5 000 EUR per penkerių metų laikotarpį.

    5.   4 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos nebetaikomos, kai investicinei įmonei pratęsiamas veiklos leidimas 2021 m. birželio 26 d. arba po 2021 m. birželio 26 d., reikalaujant didesnės pradinio kapitalo sumos pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 9 straipsnį.

    6.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio, investicinės įmonės, kurios jau egzistavo iki 2019 m. gruodžio 25 d. ir kurios savo sąskaita veikia finansinių ateities ar pasirinkimo sandorių arba kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat grynųjų pinigų rinkose, siekdamos vienintelio tikslo – apdrausti pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, arba kurios veikia kitų šių rinkų narių sąskaita ir turi tų pačių rinkų tarpuskaitos narių suteiktų garantijų, kai atsakomybę už tokių investicinių įmonių sudarytų sutarčių vykdymą prisiima tų pačių rinkų tarpuskaitos nariai, gali apriboti savo nuosavų lėšų reikalavimus penkerių metų laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d. iki ne mažiau kaip 250 000 EUR, taikant metinį padidinimą, ne mažesnį kaip 100 000 EUR per penkerių metų laikotarpį.

    Nepaisant to, ar šioje dalyje nurodyta investicinė įmonė pasinaudoja pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, 4 dalies a punktas tokiai investicinei įmonei netaikomas.

    58 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytoms įmonėms taikoma nukrypti leidžianti nuostata

    Investicinėms įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 25 d. atitiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas sąlygas ir dar nebuvo gavusios kredito įstaigų veiklos leidimo pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, ir toliau taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES.

    59 straipsnis

    1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms taikoma nukrypti leidžianti nuostata

    Investicinei įmonei, kuri 2019 m. gruodžio 25 d. atitiko šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, toliau taikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES.

    II ANTRAŠTINĖ DALIS

    ATASKAITOS IR PERŽIŪRA

    60 straipsnis

    Nuostata dėl peržiūros

    1.   Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 26 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI ir EVPRI, atlieka peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, bent jau dėl:

    a)

    investicinėms įmonėms taikomų sąlygų, kuriomis įmonės pagal 12 straipsnį laikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų;

    b)

    trečios dalies II antraštinėje dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų K veiksnių apskaičiavimo metodų, įskaitant konsultacijas dėl investicijų, susijusias su valdomu turtu;

    c)

    15 straipsnio 2 dalyje nustatytų koeficientų;

    d)

    K-CMG apskaičiavimo metodo, nuosavų lėšų reikalavimų, kylančių iš K-CMG lyginant su K-NPR, dydžio ir 23 straipsnyje nustatyto dauginimo koeficiento kalibravimo;

    e)

    43, 44 ir 45 straipsniuose išdėstytų nuostatų ir, visų pirma, tinkamumo taikyti 43 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatyto likvidžiojo turto likvidumo reikalavimą;

    f)

    trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnio nuostatų;

    g)

    trečios dalies taikymo prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais;

    h)

    Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pateiktos „kredito įstaigos“ apibrėžties pakeitimo dėl šio reglamento 62 straipsnio 3 dalies a punkto ir galimų nenumatytų negatyvių pasekmių;

    i)

    Reglamento (ES) Nr. 600/2014 47 ir 48 straipsniuose išdėstytų nuostatų ir jų suderinimo su nuoseklia finansinių paslaugų lygiavertiškumo sistema;

    j)

    12 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribinių verčių;

    k)

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinėje dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytų standartų taikymo investicinėms įmonėms;

    l)

    išvestinės finansinės priemonės vertės matavimo metodo, kaip nustatyta 20 straipsnio 2 dalies b punkte ir 33 straipsnio 2 dalies b punkte, ir tikslingumo nustatyti alternatyvų skaičiavimo metodą ir (arba) kalibravimą;

    m)

    antroje dalyje išdėstytų nuostatų, visų pirma susijusių su leidimu papildomas priemones ar lėšas laikyti nuosavomis lėšomis pagal 9 straipsnio 4 dalį, ir galimybės suteikti tokį leidimą investicinėms įmonėms, kurios atitinka 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių investicinių įmonių sąlygas;

    n)

    sąlygų, pagal kurias investicinės įmonės gali taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį;

    o)

    1 straipsnio 5 dalyje išdėstytų nuostatų;

    p)

    šio reglamento 52 straipsnyje nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų taikymo kitiems sektoriams, įskaitant šio reglamento 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytas investicines įmones, ir kredito įstaigas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, svarbos.

    2.   Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, dėl išteklių poreikių, kurie atsirado dėl EVPRI prisiimtų naujų įgaliojimų ir pareigų pagal šio reglamento 64 straipsnį, įskaitant EVPRI suteiktą galimybę iš jos įregistruotų trečiųjų valstybių įmonių imti registracijos mokesčius pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 46 straipsnio 2 dalį.

    III ANTRAŠTINĖ DALIS

    KITŲ REGLAMENTŲ DALINIAI PAKEITIMAI

    61 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 daliniai pakeitimai

    Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 punktas papildomas šiuo punktu:

    „viii)

    taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2033 (*1) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2034 (*2), kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

    62 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

    Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

    1)

    pavadinimas pakeičiamas taip:

    „2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012“;

    2)

    2 straipsnis papildomas šia dalimi:

    „5.   Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (*3) 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse išdėstytas nuostatas, kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 (*4) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, traktuoja tas investicines įmones taip, lyg tos investicinės įmonės būtų įstaigos pagal šį reglamentą.

    (*3)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019125, p. 1);"

    (*4)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019125, p. 64).“;"

    3)

    4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    1 punktas pakeičiamas taip:

    „1)

    kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi bet kuria iš šių veiklų:

    a)

    indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš visuomenės ir paskolų teikimas savo sąskaita;

    b)

    bet kurios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (*5) I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytos veiklos vykdymas, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų, tačiau įmonė nėra prekiautoja biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kolektyvinio investavimo subjektas arba draudimo įmonė:

    i)

    įmonės visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR;

    ii)

    įmonės visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė, kurios visa turto vertė individualiai yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR ir kuri vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, priklauso grupei, kurios visų įmonių visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, arba

    iii)

    įmonės visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė priklauso grupei, kurios visų įmonių, kurios vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, kai taip nusprendžia konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija, kad atsižvelgtų į galimą reikalavimų apėjimo riziką ir galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui;

    taikant b punkto ii ir iii papunkčius, kai įmonė priklauso trečiosios valstybės grupei, kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, kuriam suteiktas veiklos leidimas Sąjungoje, visas turtas įtraukiamas į visų grupės įmonių bendrą viso turto vertę;

    (*5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).”;"

    b)

    2 punktas pakeičiamas taip:

    „2)

    investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal tą direktyvą, išskyrus kredito įstaigas;“;

    c)

    3 punktas pakeičiamas taip:

    „3)

    įstaiga – kredito įstaiga, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, arba tos direktyvos 8a straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė;“;

    d)

    4 punktas išbraukiamas;

    e)

    26 punktas pakeičiamas taip:

    „26)

    finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant investicinę įmonę, finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 (*6), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;

    (*6)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).“;"

    f)

    29a punktas pakeičiamas taip:

    „29a)

    patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje – valstybėje narėje esanti patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;“;

    g)

    29b punktas pakeičiamas taip:

    „29b)

    ES patronuojančioji investicinė įmonė – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;“;

    h)

    51 punktas pakeičiamas taip:

    „51)

    pradinis kapitalas – Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnyje nurodyti nuosavų lėšų dydžiai ir rūšys;“;

    i)

    60 punktas pakeičiamas taip:

    „60)

    grynųjų pinigų atitikmens priemonė – indėlio sertifikatas, obligacija, įskaitant padengtą obligaciją, arba bet kuri kita nesubordinuotoji priemonė, kurią yra išleidusi įstaiga arba investicinė įmonė, už kurią įstaigai ar investicinei įmonei jau yra visiškai sumokėta ir kurios nominaliąją vertę įstaiga ar investicinė įmonė turi besąlygiškai apmokėti;“;

    j)

    72 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

    „a)

    ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;“;

    k)

    papildoma šiuo punktu:

    „150)

    prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – įmonė, kurios pagrindinę veiklą sudaro vien tik investicinių paslaugų teikimas arba investicinė veikla, susijusi su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose nurodytomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartimis, 4 punkte nurodytomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba 11 punkte nurodytais apyvartiniais taršos leidimais;“;

    4)

    6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    4 dalis pakeičiama taip:

    „4.   Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas prievoles.

    Toliau nurodytos įstaigos neprivalo laikytis šio reglamento 413 straipsnio 1 dalies ir susijusių pranešimo apie likvidumą reikalavimų, nustatytų šio reglamento septintos dalies A skirsnyje:

    a)

    įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį;

    b)

    įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (*7) 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, su sąlyga, kad jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, ir

    c)

    įstaigos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, su sąlyga, kad:

    i)

    jų veikla apsiriboja bankinio tipo paslaugų, kaip nurodyta to reglamento priedo C skirsnyje, teikimu centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, turintiems veiklos leidimus pagal to reglamento 16 straipsnį, ir

    ii)

    jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų.

    (*7)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).“;"

    b)

    5 dalis pakeičiama taip:

    „5.   Įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė šio reglamento 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ir įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, neprivalo individualiai vykdyti šio reglamento septintoje dalyje nustatytų prievolių ir tos dalies A skirsnyje nustatytų susijusių pranešimo apie sverto koeficientą reikalavimų.“;

    5)

    Pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje įterpiamas šis straipsnis:

    10a straipsnis

    Konsoliduotas riziką ribojančių reikalavimų taikymas, kai investicinės įmonės yra patronuojančiosios bendrovės

    Taikant šį skyrių, investicinės įmonės laikomos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kai, taikant šį reglamentą, tokios investicinės įmonės yra įstaigos arba investicinės įmonės patronuojančiosios įmonės, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ar 5 dalyje.“;

    6)

    11 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

    „4.   ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu.

    Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai taikytina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.“;

    7)

    15, 16 ir 17 straipsniai išbraukiami;

    8)

    81 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

    i)

    įstaiga;

    ii)

    įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

    iii)

    tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;

    iv)

    investicinė įmonė;

    v)

    tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;“;

    9)

    82 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

    i)

    įstaiga;

    ii)

    įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

    iii)

    tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;

    iv)

    investicinė įmonė;

    v)

    tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;“;

    10)

    84 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės mažumos dalies sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, iš tos įmonės mažumos dalies atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

    a)

    suma, gauta iš patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

    i)

    tos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, reikalingą pasiekti:

    šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, šio reglamento 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai,

    tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai;

    ii)

    su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, šio reglamento 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai;

    b)

    patronuojamosios įmonės mažumos dalis, išreikšta visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių procentine dalimi, pridėjus susijusius akcijų priedus, nepaskirstytąjį pelną ir kitus rezervus.“;

    b)

    3 dalis pakeičiama taip:

    „3)   Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, mažumos dalis patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstama atitinkamai konsoliduotose ar iš dalies konsoliduotose nuosavose lėšose.“;

    11)

    85 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

    a)

    suma, gauta iš patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

    i)

    patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo sumą, reikalingą pasiekti:

    šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, šio reglamento 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;

    tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;

    ii)

    su patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto 1 lygio kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, šio reglamento 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;

    b)

    patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, išreikštas tos įmonės visų 1 lygio priemonių procentine dalimi, pridėjus susijusius akcijų priedus, nepaskirstytąjį pelną ir kitus rezervus.“;

    b)

    3 dalis pakeičiama taip:

    „3.   Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, 1 lygio priemonės patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstamos kaip nuosavos lėšos atitinkamai konsoliduotu ar iš dalies konsoliduotu lygiu.“;

    12)

    87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

    a)

    suma, gauta iš patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų atėmus mažesniąją iš šių sumų:

    i)

    patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų sumą, reikalingą pasiekti:

    šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, šio reglamento 500 straipsnyje ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai;

    tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų sumai;

    ii)

    su patronuojamąja įmone susijusių nuosavų lėšų sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo, šio reglamento 500 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir bet kurio papildomo vietos priežiūros nuosavų lėšų reikalavimo trečiosiose valstybėse sumai;

    b)

    įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos, išreikštos visų patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų priemonių, įtrauktų į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomus 1 lygio ir 2 lygio straipsnius, procentine dalimi, pridėjus susijusius akcijų priedus, nepaskirstytąjį pelną ir kitus rezervus.“;

    b)

    3 dalis pakeičiama taip:

    „3.   Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, nuosavų lėšų reikalavimai patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstami kaip nuosavos lėšos atitinkamai konsoliduotu ar iš dalies konsoliduotu lygiu.“;

    13)

    93 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    3 dalis išbraukiama;

    b)

    4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

    „4.   Jei prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamos įstaigos kontrolę perima kitas fizinis ar juridinis asmuo nei anksčiau šią įstaigą kontroliavęs asmuo, tos įstaigos nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė už reikalaujamą pradinio kapitalo sumą.

    5.   Jei susijungia dvi ar daugiau prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamų įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusi įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių įstaigų nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikalaujama pradinio kapitalo suma.

    6.   Jei kompetentingos institucijos mano, kad, norint užtikrinti įstaigos mokumą, reikia, kad būtų įvykdytas 1 dalyje nustatytas reikalavimas, 2, 4 ir 5 dalyse nustatytos nuostatos netaikomos.“;

    14)

    trečios dalies I antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnis (95–98 straipsniai) išbraukiamas nuo 2026 m. birželio 26 d.;

    15)

    119 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

    „5.   Finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos bei kurioms taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie patikimumo požiūriu yra panašūs į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus, pozicijos vertinamos kaip įstaigų pozicijos.

    Taikant šią dalį, Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti riziką ribojantys reikalavimai patikimumo požiūriu laikomi panašiais į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus.“;

    16)

    162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    įstaigų arba investicinių įmonių pozicijas, atsirandančias įvykdžius įsipareigojimus užsienio valiuta;“;

    17)

    197 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

    „c)

    įstaigų ar investicinių įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;“;

    b)

    4 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

    „4.   Įstaiga gali naudoti kitų įstaigų arba investicinių įmonių išleistus skolos vertybinius popierius, kurie neturi ECAI kredito rizikos vertinimo, kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tie skolos vertybiniai popieriai atitinka visus šiuos kriterijus:“;

    18)

    200 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

    „c)

    trečiosios šalies įstaigos arba investicinės įmonės išleistos priemonės, kurios turi būti tos įstaigos arba tos investicinės įmonės atperkamos pagal pareikalavimą.“;

    19)

    202 straipsnio įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

    „Įstaiga gali pripažinti įstaigas, investicines įmones, draudimo ir perdraudimo įmones bei eksporto kreditų agentūras reikalavimus atitinkančiomis netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjomis, kurioms galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą tvarką, jei jos tenkina visas šias sąlygas:“;

    20)

    224 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

    „6.   Įstaigų arba investicinių įmonių išleistiems nereitinguotiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 197 straipsnio 4 dalyje išdėstytus atitikimo reikalavimams kriterijus, kintamumo koregavimai yra tokie patys kaip ir įstaigų arba įmonių išleistiems vertybiniams popieriams, kurių išorinis kredito rizikos vertinimas siejamas su 2 arba 3 kredito kokybės žingsniu.“;

    21)

    227 straipsnio 3 dalyje įterpiamas šis punktas:

    „ba)

    investicinės įmonės;“;

    22)

    243 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

    „Iš prekybos gautinų sumų atveju pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai tų iš prekybos gautinų sumų kredito rizika yra visiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jei tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, investicinė įmonė, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė.“;

    23)

    382 straipsnio 4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

    „b)

    grupės vidaus sandorius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujama struktūrinio atskyrimo bankų grupėje – tokiu atveju kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad nuosavų lėšų reikalavimai apimtų tos grupės vidaus sandorius tarp struktūriškai atskirtų subjektų;“;

    24)

    388 straipsnis išbraukiamas;

    25)

    395 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Įstaigai nesusidaro pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, viršijanti 25 % jos 1 lygio kapitalo, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 399–403 straipsnius. Kai tas klientas yra įstaiga ar investicinė įmonė arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos arba investicinės įmonės, ta vertė negali viršyti 25 % įstaigos 1 lygio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis) su sąlyga, kad pozicijų visiems susijusiems tos grupės klientams, kurie nėra įstaigos, verčių suma, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 399–403 straipsnius, neviršija 25 % įstaigos 1 lygio kapitalo.“;

    26)

    402 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    sandorio šalis yra įstaiga arba investicinė įmonė;“;

    b)

    e punktas pakeičiamas taip:

    „e)

    įstaiga pagal 394 straipsnį praneša kompetentingoms institucijoms bendrą kiekvienos kitos įstaigos arba investicinės įmonės pozicijų, kurioms taikoma šioje dalyje nustatyta tvarka, sumą.“;

    27)

    412 straipsnio 4a dalis pakeičiama taip:

    „4a.   Įstaigoms taikomas 460 straipsnio 1 dalyje nurodytas deleguotasis aktas.“;

    28)

    422 straipsnio 8 dalies a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

    „i)

    įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga arba investicinė įmonė ar kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios investicinės įmonės patronuojamoji įmonė;“;

    29)

    428a straipsnio d punktas išbraukiamas;

    30)

    430b straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Nuo 461a straipsnyje nurodyto deleguotojo akto taikymo pradžios datos kredito įstaigos, kurios netenkina nei 94 straipsnio 1 dalyje, nei 325a straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, visų savo prekybos knygos pozicijų ir visų savo ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, atžvilgiu praneša skaičiavimų, atliktų taikant alternatyvų standartizuotą metodą, nustatytą trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyriuje, rezultatus tokiu pačiu pagrindu, kokiu tokios įstaigos praneša apie prievoles, nustatytas 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje ir c punkte.“;

    31)

    456 straipsnio 1 dalies f ir g punktai išbraukiami;

    32)

    493 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „Iki 2021 m. birželio 26 d. nuostatos dėl didelių pozicijų, nustatytos šio reglamento 387–403 straipsniuose, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (*8).

    (*8)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).“;"

    b)

    2 dalis išbraukiama;

    33)

    498 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

    „Iki 2021 m. birželio 26 d. nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytos šiame reglamente, netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Direktyva 2004/39/EB.“;

    34)

    508 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos;

    35)

    I priedo 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

    „d)

    patvirtinti vekseliai, kuriuose nėra įrašytas kitos įstaigos arba investicinės įmonės pavadinimas;“;

    36)

    III priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

    „b)

    jie nesudaro įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų prievolės.“;

    b)

    5 dalies b punktas pakeičiamas taip:

    „b)

    jie nesudaro įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų prievolės.“;

    c)

    6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    jie nėra reikalavimas SPPVPS, įstaigai ar investicinei įmonei arba su ja susijusiems subjektams;“;

    d)

    7 punktas pakeičiamas taip:

    „7.

    Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 3–6 punktuose, kurie atitinka 50 % arba palankesnio rizikos koeficiento taikymo kriterijus pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių arba yra įstaigos reitinguojami kaip lygiavertės kredito kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir kurie nėra reikalavimas SPPVPS, įstaigai ar investicinei įmonei arba su ja susijusiems subjektams.“;

    e)

    11 punktas pakeičiamas taip:

    „11.

    Bendro nuosavo kapitalo akcijos, kuriomis prekiaujama biržoje ir kurių tarpuskaita atlikta per pagrindines sandorio šalis, kurios yra įtrauktos į pagrindinį biržos indeksą, išreikštos valstybės narės vietine valiuta ir nėra išleistos įstaigos ar investicinės įmonės arba su ja susijusių subjektų.“.

    63 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 600/2014 daliniai pakeitimai

    Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 iš dalies keičiamas taip:

    1)

    1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

    „4a.   Šio reglamento VII antraštinės dalies 1 skyrius taip pat taikomas Sąjungoje investicines paslaugas teikiančioms ar investicinę veiklą vykdančioms trečiųjų valstybių įmonėms.“;

    2)

    III antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

    „NE BIRŽOJE PREKIAUJANČIŲ SISTEMINGAI SANDORIUS SAVO VIDUJE SUDARANČIŲ TARPININKŲ IR INVESTICINIŲ ĮMONIŲ SKAIDRUMAS IR SISTEMINGAI SANDORIUS SAVO VIDUJE SUDARANTIEMS TARPININKAMS TAIKOMA KAINOS POKYČIO DYDŽIO TVARKA“;

    3)

    Įterpiamas šis straipsnis:

    17a straipsnis

    Kainos pokyčio dydžiai

    Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų kotiruotės, toms kotiruotėms nustatomos geresnės kainos ir vykdymo kainos turi atitikti pagal Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnį nustatytus kainos pokyčio dydžius.

    Dėl kainos pokyčio dydžių taikymo sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams nedraudžiama didelės apimties pavedimus derinti pagal tuo metu siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį.“;

    4)

    46 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    2 dalis papildoma šiuo punktu:

    „d)

    įmonė yra nustačiusi reikiamas 6a dalyje nurodytos informacijos teikimo priemones ir procedūras.“;

    b)

    4 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

    „Komisijai nepriėmus sprendimo pagal 47 straipsnio 1 dalį, arba kai toks sprendimas buvo priimtas, bet jis nebegalioja ar netaikomas atitinkamoms paslaugoms arba veiklai, valstybės narės gali leisti trečiųjų valstybių įmonėms teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą bei teikti papildomas paslaugas tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, jų teritorijoje pagal nacionalinę tvarką.“;

    c)

    5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

    „Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai tinkama sandorio šalis ar profesionalus klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, įsisteigęs ar esantis Sąjungoje savo išimtine iniciatyva inicijuoja, kad trečiosios valstybės įmonė teiktų investicines paslaugas ar vykdytų veiklą, šis straipsnis būtų netaikomas toms trečiosios valstybės įmonės šiam asmeniui teikiamoms paslaugoms ar vykdomai veiklai, įskaitant santykius, konkrečiai susijusius su tų paslaugų teikimu ar veiklos vykdymu. Nedarant poveikio grupės vidaus ryšiams, kai trečiosios valstybės įmonė, be kita ko, per subjektą, veikiantį tokios trečiosios valstybės įmonės vardu arba su tokia įmone turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško klientų arba galimų klientų Sąjungoje, tai nelaikoma paties kliento išimtine iniciatyva teikiama paslauga. Tokių klientų iniciatyva nesuteikia trečiosios šalies įmonei teisės tam asmeniui siūlyti naujų kategorijų investicinių produktų ar investicinių paslaugų.“;

    d)

    įterpiamos šios dalys:

    „6a.

    Trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios paslaugas arba vykdančios veiklą pagal šį straipsnį, kas metus EVPRI pateikia informaciją apie:

    a)

    įmonių Sąjungoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį, įskaitant duomenis apie geografinį pasiskirstymą valstybėse narėse;

    b)

    įmonių, vykdančių Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 punkte nurodytą veiklą, atveju – jų mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią ES sandorių šalių poziciją;

    c)

    įmonių, teikiančių Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 6 punkte nurodytas paslaugas, atveju – per ankstesnius 12 mėnesių ES sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba kurios išplatintos tvirtai įsipareigojus supirkti likutį, bendrą vertę;

    d)

    apyvartą ir bendrą turto, atitinkančio a punkte nurodytas paslaugas ir veiklą, vertę;

    e)

    tai, ar buvo imtasi investuotojų apsaugos priemonių, ir pateikia išsamų jų aprašymą;

    f)

    rizikos valdymo politiką ir priemones, kurias įmonė taiko teikdama a punkte nurodytas paslaugas ir vykdydama tame punkte nurodytą veiklą;

    g)

    valdymo priemones, be kita ko, apie asmenis, einančius svarbiausias pareigas vykdant įmonės veiklą Sąjungoje;

    h)

    bet kokią kitą informaciją, būtiną, kad EVPRI arba kompetentingos institucijos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

    EVPRI pagal šį straipsnį gautą informaciją perduoda valstybių narių, kuriose trečiosios valstybės įmonė teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą pagal šį straipsnį, kompetentingoms institucijoms.

    Kai būtina, kad EVPRI arba kompetentingos institucijos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą, EVPRI gali, be kita ko, valstybių narių, kuriose trečiosios valstybės įmonė teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą pagal šį straipsnį, kompetentingų institucijų prašymu, paprašyti trečiųjų valstybių įmonių, teikiančių paslaugas arba vykdančių veiklą pagal šį straipsnį, pateikti visą papildomą informaciją apie jų operacijas.

    6b.

    Kai trečiosios valstybės įmonė teikia paslaugas arba vykdo veiklą pagal šį straipsnį, ji penkerius metus saugo ir prireikus EVPRI pateikia duomenis, susijusius su visais Sąjungoje atliktais finansinių priemonių pavedimais ir visais Sąjungoje sudarytais sandoriais, kuriuos ji atliko arba sudarė savo sąskaita arba kliento vardu.

    Valstybės narės, kurioje trečiosios valstybės įmonė teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą pagal šį straipsnį, kompetentingai institucijai paprašius EVPRI gauna atitinkamus duomenis, saugomus ir prireikus jai pateikiamus pagal pirmą pastraipą, ir tuos duomenis pateikia jų paprašiusiai kompetentingai institucijai.

    6c.

    Jei trečiosios valstybės įmonė nebendradarbiauja pagal 47 straipsnio 2 dalį atliekant tyrimą arba patikrą vietoje arba laiku ir tinkamai netenkina EVPRI prašymo pagal šio straipsnio 6a arba 6b dalį, EVPRI gali panaikinti jos registraciją arba laikinai uždrausti arba apriboti jos veiklą pagal 49 straipsnį.“;

    e)

    7 dalis pakeičiama taip:

    „7.   EVPRI, konsultuodamasi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato, kokią informaciją turi pateikti paraišką teikianti trečiosios valstybės įmonė 4 dalyje nurodytoje įregistravimo paraiškoje ir kokia informacija turi būti pateikta pagal 6a dalį.

    EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 26 d.

    Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

    f)

    papildoma šia dalimi:

    „8.   EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomas 4 dalyje nurodytos įregistravimo paraiškos ir 6a dalyje nurodytos informacijos pateikimo formatas.

    EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 26 d.

    Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.“;

    5)

    47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Komisija, laikydamasi 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą dėl trečiosios valstybės, kuriame nurodoma, kad tos trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistemomis užtikrinami visi šie elementai:

    a)

    kad įmonės, kurioms toje trečiojoje valstybėje išduotas veiklos leidimas, atitinka teisiškai privalomus rizikos ribojimo, organizacinius ir verslo etikos reikalavimus, kurių poveikis yra lygiavertis reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2033 (*9), Direktyvoje 2013/36/ES, Direktyvoje 2014/65/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2034 (*10) bei pagal tuos teisės aktus priimtose įgyvendinimo priemonėse, poveikiui;

    b)

    kad įmonėms, kurioms toje trečiojoje valstybėje išduotas veiklos leidimas, taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės, kuriomis užtikrinama atitiktis teisiškai privalomiems rizikos ribojimo, organizaciniams ir verslo etikos reikalavimams, ir

    c)

    kad tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje yra numatyta veiksminga lygiavertė investicinių įmonių, kurioms išduotas veiklos leidimas pagal trečiosiose valstybėse galiojančią teisinę tvarką, pripažinimo sistema.

    Jei paslaugų ir veiklos, kurias, priėmus pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, Sąjungoje teikia ir vykdo trečiųjų valstybių įmonės, mastas ir apimtis gali būti sisteminės svarbos Sąjungai, pirmoje pastraipoje nurodyti teisiškai privalomi rizikos ribojimo, organizaciniai ir verslo etikos reikalavimai gali būti laikomi turinčiais lygiavertį poveikį kaip ir toje pastraipoje nurodytų teisės aktų reikalavimai tik atlikus detalų ir neapibendrinamojo pobūdžio vertinimą. Tuo tikslu Komisija taip pat įvertina atitinkamos trečiosios valstybės ir Sąjungos priežiūros konvergenciją ir į ją atsižvelgia.

    1a.   Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, išsamiau nustatant aplinkybes, kurioms esant paslaugų ir veiklos, kurias, priėmus 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Sąjungoje teikia ir vykdo trečiųjų valstybių įmonės, mastas ir apimtis gali būti sisteminės svarbos Sąjungai.

    Tais atvejais, kai paslaugų, kurias teikia, ir veiklos, kurią vykdo trečiųjų valstybių įmonės, mastas ir apimtis gali būti sisteminės svarbos Sąjungai, Komisija gali sprendimuose dėl lygiavertiškumo kartu nustatyti konkrečias veiklos sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad EVPRI ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų reikiamas priemones užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui ir vykdyti pagal 46 straipsnio 2 dalį įregistruotų trečiųjų valstybių investicinių įmonių veiklos stebėseną Sąjungoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos atžvilgiu, užtikrinant, kad tos įmonės laikytųsi:

    a)

    reikalavimų, turinčių lygiavertį poveikį kaip ir 20 ir 21 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

    b)

    informacijos teikimo reikalavimų, turinčių lygiavertį poveikį kaip ir 26 straipsnyje nurodyti reikalavimai, kai tokios informacijos neįmanoma gauti tiesiogiai ir nuolat, remiantis su trečiosios valstybės kompetentinga institucija sudarytu susitarimo memorandumu;

    c)

    kai taikytina, reikalavimų, kurie turi lygiavertį poveikį kaip ir 23 ir 28 straipsniuose nurodyta prekybos pareiga.

    Priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija atsižvelgia į tai, ar vykdant atitinkamą Sąjungos politiką trečioji valstybė yra įvardyta kaip mokesčių klausimais nebendradarbiaujantis jurisdikciją turinti subjektas arba kaip didelės rizikos trečioji valstybė pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 2 dalį.

    1b.   Trečiosios valstybės rizikos ribojimo, organizacinius ir verslo etikos reikalavimus reglamentuojanti sistema gali būti laikoma turinčia lygiavertį poveikį, kai ta sistema atitinka visas šias sąlygas:

    a)

    toje trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančioms ar investicinę veiklą vykdančioms įmonėms išduodamas leidimas ir nuolat vykdoma veiksminga jų priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

    b)

    toje trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančioms ar investicinę veiklą vykdančioms įmonėms keliami pakankami kapitalo reikalavimai ir, visų pirma, įmonėms, teikiančioms paslaugas arba vykdančioms veiklą, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 arba 6 punkte, taikomi tokie kapitalo reikalavimai, kurie yra sulyginami su reikalavimais, kurie joms būtų taikomi, jei jos būtų įsteigtos Sąjungoje;

    c)

    toje trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančioms ar investicinę veiklą vykdančioms įmonėms keliami atitinkami reikalavimai, taikomi jų akcininkams ir valdymo organo nariams;

    d)

    investicines paslaugas teikiančioms ar investicinę veiklą vykdančioms įmonėms taikomi pakankami verslo etikos ir organizaciniai reikalavimai;

    e)

    rinkos skaidrumas ir vientisumas užtikrinami užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka.

    Taikant šio straipsnio 1a dalį, Komisija, vertindama trečiosios valstybės taisyklių, susijusių su 23 ir 28 straipsniuose nustatyta prekybos pareiga, lygiavertiškumą, taip pat įvertina, ar tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje yra numatyti prekybos vietų priskyrimo prie tinkamų prekybos pareigos vykdymo tikslais kriterijai, kurių poveikis yra panašus į šiame reglamente arba Direktyvoje 2014/65/ES nustatytų kriterijų poveikį.

    (*9)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 5.12.2019, p. 1);"

    (*10)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 5.12.2019, p. 64).“;"

    b)

    2 dalis iš dalies keičiama taip:

    i)

    a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    EVPRI ir susijusių trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę gauti visą EVPRI reikalaujamą informaciją, susijusią su ne Sąjungos įmonėmis, kurioms išduotas leidimas trečiosiose valstybėse, ir, kai aktualu, tolesnio EVPRI vykdomo dalijimosi tokia informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijoms sąlygos;“;

    ii)

    c punktas pakeičiamas taip:

    „c)

    procedūros, susijusios su priežiūros veiklos, įskaitant tyrimus ir patikras vietoje, kuriuos EVPRI, bendradarbiaudama su valstybės narės, kurioje trečiosios valstybės įmonė teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą pagal 46 straipsnį, kompetentingomis institucijomis, gali atlikti kai tai būtina siekiant EVPRI ar kompetentingoms institucijoms atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą, tinkamai apie tai pranešus tos trečiosios valstybės kompetentingai institucijai, koordinavimu;“;

    iii)

    papildoma šiuo punktu:

    „d)

    procedūros, susijusios su prašymu pateikti informaciją pagal 46 straipsnio 6a ir 6b dalis, kurį EVPRI gali pateikti trečiosios valstybės įmonei, įregistruotai pagal 46 straipsnio 2 dalį.“;

    c)

    papildoma šiomis dalimis:

    „5.   EVPRI stebi reguliavimo ir priežiūros pokyčius, vykdymo užtikrinimo praktiką ir kitus svarbius rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių Komisija pagal 1 dalį yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, kad patikrintų, ar vis dar laikomasi sąlygų, kuriomis remiantis tie sprendimai buvo priimti. EVPRI kasmet teikia Komisijai konfidencialią savo išvadų ataskaitą. Kai EVPRI nuomone tai tikslinga, ji dėl tos ataskaitos gali konsultuotis su EBI.

    Ataskaitoje taip pat apibūdinamos tendencijos, konstatuotos remiantis pagal 46 straipsnio 6a dalį surinktais duomenimis, visų pirma kalbant apie įmones, teikiančias paslaugas arba vykdančias veiklą, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose.

    6.   Komisija, remdamasi 5 dalyje nurodyta ataskaita, bent kartą per metus pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje pateikiamas sprendimų dėl lygiavertiškumo, kuriuos Komisija priėmė arba panaikino ataskaitiniais metais, taip pat visų priemonių, kurių EVPRI ėmėsi pagal 49 straipsnį, sąrašas, taip pat tų sprendimų ir priemonių motyvų paaiškinimas.

    Komisijos ataskaitoje pateikiama informacija apie reguliavimo ir priežiūros pokyčių, vykdymo užtikrinimo praktikos ir kitų svarbių rinkos pokyčių trečiosiose valstybėse, dėl kurių yra priimti sprendimai dėl lygiavertiškumo, stebėseną. Joje taip pat apžvelgiama, kaip apskritai vystėsi trečiųjų valstybių įmonių vykdomas tarpvalstybinis investicinių paslaugų teikimas, visų pirma kalbant apie paslaugas ir veiklą, nurodytus Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose. Ataskaitoje tinkamu metu taip pat pateikiama informacija apie tebevykstančius lygiavertiškumo vertinimus, kuriuos Komisija atlieka kurios nors trečiosios valstybės atžvilgiu.“;

    6)

    49 straipsnis pakeičiamas taip:

    49 straipsnis

    Priemonės, kurių turi imtis EVPRI

    1.   EVPRI gali laikinai uždrausti arba apriboti trečiosios valstybės įmonės pagal 46 straipsnio 1 dalį vykdomą investicinių paslaugų teikimą arba investicinės veiklos vykdymą, teikiant papildomas paslaugas arba jų neteikiant, kai trečiosios valstybės įmonė laiku ir tinkamai neįvykdo kurio nors draudimo ar apribojimo, kuriuos nustatė EVPRI ar EBI pagal 40 ir 41 straipsnius ar kompetentinga institucija pagal 42 straipsnį, arba neįvykdo EVPRI pagal 46 straipsnio 6a ir 6b dalis pateikto prašymo, arba kai trečiosios valstybės įmonė nebendradarbiauja pagal 47 straipsnio 2 dalį atliekant tyrimą ar patikrą vietoje.

    2.   Nedarant poveikio 1 daliai, EVPRI panaikina trečiosios valstybės įmonės registraciją pagal 48 straipsnį sukurtame registre, jei EVPRI perdavė klausimą svarstyti trečiosios valstybės kompetentingai institucijai, o ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių, reikalingų siekiant apsaugoti investuotojus arba tinkamą rinkų veikimą Sąjungoje, arba neįrodė, kad atitinkama trečiosios valstybės įmonė laikosi jai toje trečiojoje valstybėje taikomų reikalavimų arba vykdo sąlygas, į kurias atsižvelgiant buvo priimtas sprendimas pagal 47 straipsnio 1 dalį, ir jei esama vienos iš toliau nurodytų aplinkybių:

    a)

    EVPRI turi svarių priežasčių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, įskaitant pagal 46 straipsnio 6a dalį teikiamą metinę informaciją, bet ja neapsiribojant, manyti, kad teikdama investicines paslaugas ir vykdydama investicinę veiklą Sąjungoje trečiosios valstybės įmonė veikia taip, kad aiškiai pažeidžiami investuotojų interesai ar trikdomas tinkamas rinkų veikimas;

    b)

    EVPRI turi svarių priežasčių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, įskaitant pagal 46 straipsnio 6a dalį teikiamą metinę informaciją, bet ja neapsiribojant, manyti, kad teikdama investicines paslaugas ir vykdydama investicinę veiklą Sąjungoje, trečiosios valstybės įmonė rimtai pažeidė jai trečiojoje valstybėje taikomas nuostatas, kuriomis remdamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 47 straipsnio 1 dalį.

    3.   EVPRI tinkamu laiku informuoja trečiosios valstybės kompetentingą instituciją apie savo ketinimą imtis veiksmų pagal 1 arba 2 dalį.

    EVPRI, priimdama sprendimą dėl tinkamų veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal šį straipsnį, atsižvelgia į investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje keliamos rizikos pobūdį ir dydį, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

    a)

    keliamos rizikos trukmę ir dažnumą;

    b)

    tai, ar dėl rizikos atsiskleidė dideli arba sisteminiai trečiųjų valstybių įmonių procedūrų trūkumai;

    c)

    tai, ar rizika buvo finansinio nusikaltimo priežastimi, dėl tos rizikos buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su ta rizika;

    d)

    tai, ar rizika kilo tyčia ar dėl aplaidumo.

    EVPRI nedelsdama praneša Komisijai ir atitinkamai trečiosios valstybės įmonei apie bet kokią pagal 1 ar 2 dalį priimtą priemonę ir paskelbia priimtą sprendimą interneto svetainėje.

    Komisija įvertina, ar sąlygos, kurių laikantis buvo priimtas sprendimas pagal 47 straipsnio 1 dalį, ir toliau taikomos atitinkamai trečiajai valstybei.“;

    7)

    52 straipsnis papildomas šia dalimi:

    „13.   Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. EVPRI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal Reglamento (ES) 2019/2033 64 straipsnį suteiktų įgaliojimų ir prisiimtų pareigų, ir pateikia to vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.“;

    8)

    54 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Trečiųjų valstybių įmonės gali toliau teikti paslaugas ir vykdyti veiklą valstybėse narėse laikydamosi nacionalinės tvarkos ne ilgiau kaip trejus metus po to, kai Komisija priima sprendimą dėl atitinkamos trečiosios valstybės pagal 47 straipsnį. Į tokio sprendimo taikymo sritį nepatenkančios paslaugos gali būti toliau teikiamos ir veikla gali būti toliau vykdoma laikantis nacionalinės tvarkos.“.

    64 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 806/2014 dalinis pakeitimas

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (28) 12a straipsnis papildomas šia dalimi:

    „3.   Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (*11) 65 straipsniu, šiame reglamente pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, susijusios su šio reglamento 2 straipsnio c punkte nurodytų investicinių įmonių, kurios nėra Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 arba 5 dalyje nurodytos investicinės įmonės, individualiais nuosavų lėšų reikalavimais, aiškinamos taip:

    a)

    šiame reglamente pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punktą, susijusios su bendru kapitalo pakankamumo koeficientu, laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalį;

    b)

    šiame reglamente pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, susijusios su bendros rizikos pozicijos suma, laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą taikytiną reikalavimą, padaugintą iš 12,5.

    Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 (*12) 65 straipsniu, šiame reglamente pateiktos nuorodos į Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnį, susijusios su šio reglamento 2 straipsnio c punkte nurodytų investicinių įmonių, kurios nėra Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 arba 5 dalyje nurodytos investicinės įmonės, papildomų nuosavų lėšų reikalavimais, laikomos nuorodomis į Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnį.

    DEŠIMTA DALIS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    65 straipsnis

    Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kituose Sąjungos teisės aktuose

    Investicinėms įmonėms taikomų riziką ribojančių reikalavimų tikslais kituose Sąjungos teisės aktuose pateiktos nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

    66 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

    1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    2.   Jis taikomas nuo 2021 m. birželio 26 d.

    3.   Nepaisant 2 dalies:

    a)

    63 straipsnio 2 ir 3 punktai taikomi nuo 2020 m. kovo 26 d.;

    b)

    62 straipsnio 30 punktas taikomas nuo 2019 m. gruodžio 25 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    D. M. SASSOLI

    Tarybos vardu

    Pirmininkė

    T. TUPPURAINEN


    (1)  OL C 378, 2018 10 19, p. 5.

    (2)  OL C 262, 2018 7 25, p. 35.

    (3)  2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

    (4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

    (5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

    (6)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

    (7)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 64).

    (8)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).

    (9)  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

    (10)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

    (11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/630, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 111, 2019 4 25, p. 4).

    (12)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

    (13)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

    (14)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

    (15)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

    (16)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

    (17)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

    (18)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

    (19)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

    (20)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

    (21)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

    (22)  2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

    (23)  2016 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2017/593, kuria papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES nuostatos dėl klientams priklausančių finansinių priemonių ir lėšų apsaugos, produktų valdymo pareigų ir taisyklių, taikomų mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos teikimui arba gavimui (OL L 87, 2017 3 31, p. 500).

    (24)  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

    (25)  2016 m. birželio 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/578, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų papildoma techniniais reguliavimo standartais, patikslinančiais reikalavimus dėl rinkos formavimo susitarimų ir sistemų (OL L 87, 2017 3 31, p. 183).

    (26)  2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/567, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos dėl apibrėžčių, skaidrumo, portfelio suspaudimo ir su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonių (OL L 87, 2017 3 31, p. 90).

    (27)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

    (28)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).


    Top