(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (4) nustatyti maistui skirtų teisės aktų bendrieji principai ir reikalavimai siekiant sukurti bendrą maistui skirtų teisės aktų priemonių pagrindą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Be kita ko, jame numatyta, kad maistui skirti teisės aktai turi būti grindžiami rizikos analize, išskyrus atvejus, kai tai nėra tinkama atsižvelgiant į aplinkybes arba priemonės pobūdį;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 terminas „rizikos analizė“ apibrėžiamas kaip procesas, susidedantis iš trijų tarpusavyje susijusių dalių: rizikos vertinimo, rizikos valdymo ir pranešimo apie riziką. Kad rizika būtų vertinama Sąjungos lygmeniu, juo įsteigiama Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) – atsakinga Sąjungos rizikos vertinimo įstaiga su maisto ir pašarų sauga susijusiais klausimais;

(3)

pranešimas apie riziką yra itin svarbi rizikos analizės proceso dalis. 2018 m. REFIT vertinant bendruosius maisto produktus reglamentuojančius teisės aktus (Reglamentą (EB) Nr. 178/2002) (atliekant bendrųjų maistui skirtų teisės aktų tinkamumo patikrą) nustatyta, kad pranešimas apie riziką apskritai nėra laikomas pakankamai veiksmingu. Tai daro poveikį vartotojų pasitikėjimui rizikos analizės proceso rezultatais;

(4)

todėl būtina užtikrinti skaidrų, nuoseklų ir įtraukų pranešimą apie riziką atliekant rizikos analizę, dalyvaujant Sąjungos ir nacionaliniams rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams. Tokiu pranešimu apie riziką turėtų būti sustiprintas piliečių pasitikėjimas tuo, kad visa rizikos analizė yra grindžiama tikslu užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą. Be to, ta rizikos analizė turėtų padėti plėtoti dalyvavimu grindžiamą ir atvirą visų suinteresuotųjų šalių dialogą siekiant užtikrinti, kad rizikos analizės procese būtų atsižvelgta į viešojo intereso pirmenybę ir tikslumą, išsamumą, skaidrumą, nuoseklumą ir atskaitomybę;

(5)

pranešime apie riziką reikėtų ypač tiksliai, aiškiai, išsamiai, nuosekliai, tinkamai ir laiku paaiškinti ne tik pačias rizikos vertinimo išvadas, bet ir tai, kaip tokios išvados naudojamos siekiant padėti priimti pagrįstus rizikos valdymo sprendimus, kartu su kitais tinkamais veiksniais, kai aktualu. Turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip buvo pasiekti rizikos valdymo sprendimai ir į kuriuos veiksnius, išskyrus rizikos vertinimo rezultatus, atsižvelgė rizikos valdytojai, taip pat kaip tie veiksniai buvo lyginami tarpusavyje;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad visuomenė neaiškiai suvokia skirtumą tarp pavojaus ir rizikos, pranešime apie riziką turėtų būti stengiamasi paaiškinti tą skirtumą ir taip užtikrinti, kad plačioji visuomenė tokį skirtumą geriau suprastų;

(7)

kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas arba pašarai gali kelti riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai dėl reikalavimų nesilaikymo, susijusio su tyčiniais taikomos Sąjungos teisės pažeidimais, įvykdytais taikant nesąžiningą arba apgaulingą praktiką, valdžios institucijos turėtų atitinkamai ir kuo greičiau informuoti visuomenę, kuo išsamiau nurodydamos atitinkamus produktus ir riziką, kurie jie gali kelti;

(8)

būtina nustatyti bendruosius tikslus ir pranešimo apie riziką principus, atsižvelgiant į atitinkamas rizikos vertintojų ir valdytojų funkcijas ir kartu užtikrinant jų nepriklausomumą;

(9)

remiantis bendraisiais tikslais ir principais turėtų būti parengtas bendrasis pranešimo apie riziką planas, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarnyba ir valstybėmis narėmis ir po atitinkamų viešų konsultacijų. Tuo bendruoju planu turėtų būti skatinama visiems rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis skirta integruota pranešimo apie riziką sistema visais su maisto grandine susijusiais klausimais. Jis taip pat turėtų sudaryti sąlygas būtinam lankstumui ir jame neturėtų būti nagrinėjami atvejai, kurie yra konkrečiai numatyti bendrajame krizių valdymo plane;

(10)

bendrajame pranešimo apie riziką plane turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant su pranešimais apie riziką susijusių reikiamų veiksmų tipą ir lygį, tokius kaip, pavyzdžiui, įvairių lygių rizika, rizikos pobūdis ir jos galimas poveikis žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir, kai aktualu, aplinkai, ką rizika tiesiogiai arba netiesiogiai veikia, pavojaus poveikio lygiai, skubumo lygis ir galimybė kontroliuoti riziką bei kiti veiksniai, darantys poveikį rizikos suvokimui, įskaitant taikytiną teisės sistemą ir atitinkamas rinkos aplinkybes;

(11)

bendrajame pranešimo apie riziką plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės ir kanalai, kuriais reikia naudotis, ir juo turėtų būti sukurti tinkami rizikos analizės procese dalyvaujančių rizikos vertintojų ir rizikos valdytojų Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmai, visų pirma, kai kelios Sąjungos agentūros rengia mokslinio darbo tais pačiais arba susijusiais dalykais dokumentus, kad būtų užtikrinamas nuoseklus pranešimas apie riziką ir atviras visų suinteresuotųjų šalių dialogas;

(12)

skaidrus rizikos vertinimo procesas prisideda prie to, kad Tarnyba vartotojų ir plačiosios visuomenės akyse įgyja didesnį teisėtumą jai atliekant savo paskirtį, padidėja jų pasitikėjimas jos darbu ir užtikrinama, kad Tarnyba būtų labiau atskaitinga Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. Todėl būtina sustiprinti plačiosios visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą rizikos analizės procesu, kuriuo grindžiami atitinkami Sąjungos teisės aktai, ir visų pirma rizikos vertinimu, įskaitant jo skaidrumą, taip pat Tarnybos organizavimą, veikimą bei nepriklausomumą;

(13)

tikslinga padidinti valstybių narių vaidmenį, taip pat visų Tarnybos valdančiosios tarybos (toliau – Valdančioji taryba) veikloje dalyvaujančių subjektų pastangas ir dalyvavimą;

(14)

iš patirties žinoma, kad Valdančiosios tarybos vaidmuo pirmiausia susijęs su administraciniais ir finansų aspektais ir nedaro poveikio Tarnybos vykdomo mokslinio darbo nepriklausomumui. Todėl į Valdančiąją tarybą tikslinga įtraukti visų valstybių narių, Europos Parlamento ir Komisijos, taip pat pilietinės visuomenės ir pramonės organizacijų atstovus, kartu numatant, kad tie atstovai turėtų turėti patirties ir ekspertinių žinių ne tik maisto grandinės teisės ir politikos srityse, įskaitant rizikos vertinimą, bet ir valdymo, administracinių, finansų ir teisės klausimų srityse, ir užtikrinant, kad jie veiktų nepriklausomai viešojo intereso labui;

(15)

Valdančiosios tarybos nariai turi būti paskirti tokiu būdu, kad būtų užtikrinti aukščiausi kompetencijos standartai ir plačiausia patirtis atitinkamose srityse;

(16)

atlikus bendrųjų maistui skirtų teisės aktų tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad yra tam tikrų trūkumų, susijusių su ilgalaikiu Tarnybos gebėjimu palaikyti aukšto lygio kompetenciją. Visų pirma, sumažėjo kandidatų, teikiančių prašymus dėl narystės Tarnybos mokslinėse grupėse, skaičius. Taigi sistema turėtų būti stiprinama, o valstybės narės turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant, kad būtų suburta pakankama ekspertų grupė, kad būtų tenkinami Sąjungos rizikos vertinimo sistemos poreikiai, susiję su aukšto lygio moksline kompetencija, nepriklausomumu ir ekspertinėmis žiniomis įvairiose srityse;

(17)

siekiant toliau užtikrinti rizikos vertinimo nepriklausomumą nuo rizikos valdymo ir kitų interesų Sąjungos lygmeniu, tikslinga, kad Tarnybos vykdomajam direktoriui atrenkant, o Valdančiajai tarybai paskiriant Tarnybos mokslo komiteto ir mokslinių grupių narius būtų laikomasi griežtų kriterijų, kuriais būtų užtikrinama ekspertų kompetencija ir nepriklausomumas ir kartu užtikrinamos kiekvienai mokslinei grupei būtinos ekspertinės žinios įvairiose srityse. Tuo tikslu taip pat svarbu, kad vykdomasis direktorius, kuris turi ginti Tarnybos interesus ir, visų pirma, ekspertų nepriklausomumą, dalyvautų atrenkant tuos mokslo sričių specialistus. Valdančioji taryba turėtų stengtis kuo labiau užtikrinti, kad į mokslines grupes nariais paskirti ekspertai būtų mokslininkai, kurie taip pat aktyviai vykdo mokslinius tyrimus ir skelbia savo mokslinių tyrimų išvadas recenzuojamuose mokslo žurnaluose, jeigu jie atitinka griežtus kompetencijos ir nepriklausomumo reikalavimus. Turėtų būti užtikrinta tinkama ekspertams skirta finansinė kompensacija. Taip pat reikėtų imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad mokslo sričių specialistai turėtų galimybę veikti nepriklausomai;

(18)

itin svarbu užtikrinti veiksmingą Tarnybos veiklą ir didinti jos kompetencijos tvarumą. Todėl būtina didinti Tarnybos ir valstybių narių Mokslo komiteto ir mokslinių grupių darbui teikiamą paramą. Visų pirma, Tarnyba turėtų organizuoti parengiamąjį darbą, kuris padėtų mokslinėms grupėms vykdyti jų užduotis, be kita ko, prašant Tarnybos darbuotojų arba nacionalinių mokslinių organizacijų, palaikančių ryšius su Tarnyba, rengti preliminarias mokslines nuomones, kurias vėliau peržiūrėtų ir tvirtintų tos mokslinės grupės. Tai neturėtų daryti poveikio Tarnybos mokslinių vertinimų nepriklausomumui;

(19)

leidimo suteikimo procedūros grindžiamos principu, kad būtent pareiškėjas arba pranešėjas turi įrodyti, kad paraiškos arba pranešimo dalykas atitinka Sąjungos reikalavimus. Tas principas grindžiamas prielaida, kad žmonių sveikata, gyvūnų sveikata ir, kai aktualu, aplinka apsaugoma geriau, jeigu pareiga įrodyti tenka pareiškėjui arba pranešėjui, nes tada turi būti įrodyta, kad tam tikras paraiškos arba pranešimo dalykas yra saugus prieš pateikiant jį rinkai, vietoje to, kad valdžios institucijos turėtų įrodyti, kad tam tikras tame dalyke nurodytas produktas yra nesaugus, kad galėtų uždrausti teikti jį rinkai. Laikantis to principo ir taikytinų reglamentavimo reikalavimų, pagrįsdami savo paraiškas arba pranešimus pagal Sąjungos sektorių teisę, pareiškėjai arba pranešėjai turi pateikti svarbius tyrimus, įskaitant bandymus, kad įrodytų dalyko saugą ir tam tikrais atvejais veiksmingumą;

(20)

Sąjungos teisėje nustatytas paraiškų ir pranešimų turinys. Svarbu, kad Tarnybai rizikai įvertinti teikiama paraiška arba pranešimas atitiktų taikytinas specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad Tarnyba galėtų atlikti itin kokybišką mokslinį vertinimą. Pareiškėjai arba pranešėjai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, tas specifikacijas ne visada aiškiai supranta. Todėl tikslinga, kad tuo atveju, kai Tarnybos gali būti paprašyta parengti mokslinio darbo dokumentą, potencialaus pareiškėjo arba pranešėjo prašymu ji turėtų pateikti jam rekomendacijas prieš oficialiai pateikiant tą paraišką arba pranešimą. Tokios rekomendacijos prieš pateikiant paraišką turėtų būti susijusios su taikytinomis taisyklėmis ir privalomu paraiškos arba pranešimo turiniu, nenagrinėjant teiktinų tyrimų struktūros, nes už tai ir toliau atsako pareiškėjas;

(21)

tais atvejais, kai Tarnybos gali būti paprašyta parengti mokslinio darbo dokumentą, ji turėtų turėti žinių apie visus tyrimus, kuriuos atliko pareiškėjas, siekdamas pagrįsti paraišką pagal Sąjungos teisę. Tuo tikslu būtina ir tikslinga, kad tada, kai verslo veiklos vykdytojai užsako arba atlieka tyrimus, kad pateiktų paraišką arba pranešimą, jie apie tuos tyrimus praneša Tarnybai. Pareiga pranešti apie tokius tyrimus taip pat turėtų būti taikoma juos vykdančioms laboratorijoms ir kitiems bandymų centrams. Pagal taikytinas skaidrumo taisykles informacija apie tyrimus, apie kuriuos pranešama, turėtų būti skelbiama viešai tik po to, kai viešai paskelbta atitinkama paraiška. Siekiant užtikrinti veiksmingą tos pareigos įgyvendinimą, tikslinga numatyti tam tikras procedūrines pasekmes, jei būtų nesilaikoma reikalavimų. Tomis aplinkybėmis Tarnyba turėtų nustatyti praktines priemones siekiant įgyvendinti tą pareigą, įskaitant procedūras, pagal kurias reikalaujama pateikti jos nevykdymo pagrindimus ir šie pagrindimai skelbiami viešai;

(22)

laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES (5), bandymai su gyvūnais turėtų būti pakeisti kitokiais bandymais, turėtų būti sumažintas jų skaičius arba jie turėtų būti patobulinti. Todėl šio reglamento taikymo srityje turėtų būti vengiama, jei įmanoma, bandymų su gyvūnais dubliavimo;

(23)

jeigu pateikiama paraiška pratęsti leidimo arba patvirtinimo galiojimą arba pranešimas, leidžiama naudoti arba patvirtinta medžiaga ar produktas jau kelerius metus yra rinkoje. Todėl jau yra su ta medžiaga ar produktu susijusios patirties ir žinių. Kai Tarnybos gali būti paprašyta parengti mokslinio darbo dokumentą, tikslinga, kad pareiškėjo arba pranešėjo Tarnybai pranešti tyrimai, kuriais planuojama pagrįsti prašymus pratęsti leidimo galiojimą, įskaitant informaciją dėl siūlomos tyrimų struktūros, būtų pateikti konsultacijai su trečiosiomis šalimis. Atsižvelgdama į gautas pastabas, Tarnyba turėtų sistemingai teikti rekomendacijas pareiškėjams arba pranešėjams dėl numatomos pateikti paraiškos pratęsti leidimo galiojimą arba pranešimo turinio, taip pat dėl tyrimų struktūros;

(24)

visuomenei kyla tam tikrų abejonių dėl Tarnybos atliekamo vertinimo leidimų išdavimo procedūros metu, kai iš esmės remiamasi pramonės atliktais tyrimais. Itin svarbu, kad Tarnyba atliktų paiešką mokslinėje literatūroje, kad galėtų apsvarstyti kitus duomenis ir tyrimus, kurių esama dėl jai vertinti pateikto dalyko. Siekiant suteikti papildomų garantijų, kuriomis būtų užtikrinta, kad Tarnyba galėtų susipažinti su visais svarbiais moksliniais duomenimis ir tyrimais, kurių esama dėl paraiškos suteikti leidimą arba pranešimo arba pratęsti leidimo arba pranešimo galiojimą dalyko, tikslinga numatyti konsultacijas su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti, ar yra kitų svarbių mokslinių duomenų ar tyrimų. Siekiant padidinti konsultacijų veiksmingumą, pagal taikytinas skaidrumo taisykles konsultacijos turėtų vykti iš karto po to, kai viešai paskelbiami į paraišką arba pranešimą įtraukti pramonės atstovų pateikti tyrimai. Tais atvejais, kai esama rizikos, kad viešos konsultacijos rezultatų nebus įmanoma deramai apsvarstyti dėl taikomų terminų, tikslinga numatyti riboto tų terminų pratęsimo galimybę;

(25)

maisto sauga yra opus klausimas, kuris itin rūpi visiems Sąjungos piliečiams. Toliau laikantis principo, kad būtent pramonės atstovai turi įrodyti Sąjungos reikalavimų laikymąsi, svarbu sukurti papildomą tikrinimo priemonę siekiant nagrinėti konkrečius didelės visuomeninės svarbos atvejus, kai yra didelių prieštaravimų arba prieštaringų rezultatų, t. y. užsakyti papildomus tyrimus siekiant patikrinti rizikai vertinti naudojamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad tie tvirtinamieji tyrimai būtų finansuojami iš Sąjungos biudžeto ir kad tokios išimtinės patikrinimo priemonės naudojimas turėtų būti proporcingas, tokius tvirtinamuosius tyrimus turėtų užsakyti Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir valstybių narių pareikštas nuomones. Derėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrais konkrečiais atvejais užsakomų tvirtinamųjų tyrimų taikymo sritis galbūt turėtų būti platesnė nei nagrinėjamų įrodymų, pavyzdžiui, kai paaiškėja, kad yra naujų mokslinių pokyčių;

(26)

atlikus bendrųjų maistui skirtų teisės aktų tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad, nors Tarnyba padarė gana didelę pažangą skaidrumo srityje, rizikos vertinimo procesas, ypač vykdant su maisto produktų grandine susijusias leidimų suteikimo procedūras, ne visada laikomas visiškai skaidriu. Taip iš dalies yra ir dėl skirtingų skaidrumo ir konfidencialumo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 178/2002 ir kituose Sąjungos sektorių teisės aktuose. Tų aktų sąveika gali daryti poveikį tam, ar plačiajai visuomenei priimtinas rizikos vertinimas;

(27)

Europos piliečių iniciatyvoje „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ taip pat patvirtinami nuogąstavimai dėl skaidrumo, susiję su tyrimais, kuriuos pramonė užsako ir pateikia kartu su paraiška suteikti leidimą;

(28)

todėl būtina iniciatyviai didinti rizikos vertinimo skaidrumą. Reikėtų iniciatyviai viešai skelbti visus mokslinius duomenis ir informaciją, teikiamus siekiant pagrįsti prašymus suteikti leidimą arba patvirtinti pagal Sąjungos teisę ir kitus prašymus parengti mokslinio darbo dokumentus, ir užtikrinti lengvą prieigą prie jų kuo ankstesniame rizikos vertinimo proceso etape. Tačiau toks atskleidimas visuomenei neturėtų pažeisti bet kokių taisyklių, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, arba jokių Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis apsaugomos novatorių padarytos investicijos renkant informaciją ir duomenis, kuriais siekiama pagrįsti atitinkamas paraiškas ar pranešimus. Turėtų būti užtikrinta, kad toks atskleidimas visuomenei nebūtų laikomas tolesnio naudojimo arba eksploatavimo leidimu, nepakenkiant iniciatyviam viešo atskleidimo pobūdžiui ir lengvai prieigai prie atskleistų duomenų ir informacijos;

(29)

siekiant užtikrinti rizikos vertinimo skaidrumą, prieš paraiškos pateikimą teikiamų konsultacijų santrauka turėtų būti skelbiama viešai tik po to, kai pagal taikytinas skaidrumo taisykles viešai paskelbiama atitinkama paraiška arba pranešimas;

(30)

kai Tarnybos prašoma pateikti nuomonę dėl paraiškų ar pranešimų, pateiktų pagal Sąjungos teisę, ir atsižvelgiant į jos pareigą užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visa patvirtinamąja informacija apie jos mokslinio darbo dokumentų teikimą, Tarnyba turėtų būti atsakinga už prašymų laikyti informaciją konfidencialia vertinimą;

(31)

siekiant nustatyti, kokiu lygmeniu iniciatyviai atskleidžiant visuomenei informaciją užtikrinama tinkama pusiausvyra, atitinkamas visuomenės teises į rizikos vertinimo proceso skaidrumą reikėtų derinti su pareiškėjų ar pranešėjų teisėmis, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 tikslus;

(32)

kiek tai susiję su Sąjungos teisėje numatytomis paraiškos ar pranešimo procedūromis, iš jau turimos patirties matyti, kad tam tikra informacija paprastai laikoma neskelbtina ir turėtų likti konfidenciali taikant įvairias sektorių procedūras. Todėl Reglamente (EB) Nr. 178/2002 tikslinga nustatyti horizontalųjį informacijos, kurią atskleidus, kaip įrodo pareiškėjas ar pranešėjas, bus padaryta didelė žala atitinkamiems komerciniams interesams ir kurios dėl to nereikėtų atskleisti visuomenei, sąrašą. Ta informacija turėtų apimti gamybos ir auginimo procesą, įskaitant metodą ir inovacinius jo aspektus, taip pat technines ir pramonines specifikacijas, pavyzdžiui, priemaišas, būdingas tam procesui, išskyrus informaciją, kuri yra svarbi saugai įvertinti. Tokią informaciją reikėtų atskleisti tik labai retais atvejais ir išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su nuspėjamu poveikiu sveikatai arba, jeigu pagal Sąjungos sektorių teisę reikalaujama atlikti aplinkos vertinimą, su poveikiu aplinkai, arba tais atvejais, kai atitinkamos institucijos nustato, kad reikia nedelsiant apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ar aplinką;

(33)

dėl aiškumo ir siekiant padidinti teisinį tikrumą būtina nustatyti konkrečius procedūrinius reikalavimus, kurių pareiškėjui ar pranešėjui turi laikytis tvarkydami informacijos prašymą, teikiamą paraiškai ar pranešimui pagrįsti pagal Sąjungos teisę, kad tokia informacija būtų tvarkoma konfidencialiai;

(34)

taip pat būtina nustatyti konkrečius reikalavimus dėl asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2018/1725 (6) ir (ES) 2016/679 (7). Taigi pagal šį reglamentą neturėtų būti viešai skelbiami jokie asmens duomenys, nebent tai būtų būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti rizikos vertinimo proceso skaidrumą, nepriklausomumą ir patikimumą, kartu užkertant kelią interesų konfliktams. Visų pirma, siekiant užtikrinti skaidrumą ir vengti interesų konfliktų, būtina paskelbti tam tikrų Tarnybos posėdžių dalyvių ir stebėtojų vardus ir pavardes;

(35)

didesnio skaidrumo tikslais ir siekiant užtikrinti, kad Tarnybos gaunami prašymai parengti mokslinio darbo dokumentus būtų tvarkomi veiksmingai, turėtų būti sukurti standartiniai duomenų formatai;

(36)

atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba turi saugoti mokslinius duomenis, įskaitant konfidencialius ir asmens duomenis, būtina užtikrinti, kad jie būtų saugomi užtikrinant aukštą saugumo lygį;

(37)

be to, siekiant įvertinti įvairių Tarnybai taikytinų teisinių nuostatų veiksmingumą ir efektyvumą taip pat tikslinga numatyti Komisijos atliekamą Tarnybos vertinimą. Atliekant vertinimą, visų pirma turėtų būti peržiūrimos Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių atrankos procedūros vertinant jų skaidrumą, išlaidų efektyvumą ir tinkamumą siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir kompetenciją ir užkirsti kelią interesų konfliktams;

(38)

tyrimai, įskaitant bandymus, kuriuos pateikia verslo veiklos vykdytojai siekdami pagrįsti savo paraiškas, paprastai atitinka tarptautiniu lygmeniu pripažintus principus, kuriais sukuriamas vienodas jų kokybės pagrindas, visų pirma, kiek tai susiję su rezultatų atkuriamumu. Tačiau tam tikrais atvejais gali kilti taikytinų standartų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/10/EB (8) nustatytų standartų arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos rengiamų standartų laikymosi problemų, todėl tokiam laikymuisi patikrinti įdiegtos tarptautinės ir nacionalinės sistemos. Todėl tikslinga, kad Komisija vykdytų faktų nustatymo misijas siekiant įvertinti, kaip laboratorijos ir kiti bandymų centrai taiko atitinkamus bandymų ir tyrimų, kurie yra pateikiami Tarnybai kartu su paraiška, atlikimo standartus. Vykdant tas faktų nustatymo misijas Komisijai būtų sudarytos sąlygos nustatyti ir siekti pašalinti galimas sistemų silpnąsias vietas ir standartų nesilaikymo atvejus ir numatyti papildomas garantijas, kad plačioji visuomenė būtų tikra dėl tyrimų kokybės. Remdamasi tokių faktų nustatymo misijų išvadomis, Komisija galėtų pasiūlyti tinkamas teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama pagerinti atitinkamų standartų laikymąsi;

(39)

siekiant užtikrinti siūlomų Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pakeitimų nuoseklumą, reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1829/2003 (9), (EB) Nr. 1831/2003 (10), (EB) Nr. 2065/2003 (11), (EB) Nr. 1935/2004 (12), (EB) Nr. 1331/2008 (13), (EB) Nr. 1107/2009 (14), (ES) 2015/2283 (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (16) nuostatas dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija ir konfidencialios informacijos apsaugos;

(40)

siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į sektoriaus ypatumus, susijusius su konfidencialia informacija, atitinkamas visuomenės teises į rizikos vertinimo proceso skaidrumą būtina derinti su pareiškėjų ar pranešėjų teisėmis, atsižvelgiant į konkrečius Sąjungos sektorių teisės tikslus ir įgytą patirtį. Todėl būtina konkrečiai iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 1829/2003, (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 1331/2008, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) 2015/2283 ir Direktyvą 2001/18/EB, siekiant nustatyti papildomą konfidencialią informaciją, be numatytosios Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

(41)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (17) įtvirtintos teisės susipažinti su dokumentais ir, kai tai susiję su informacija apie aplinką, Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB (19) įtvirtintos teisės šiuo reglamentu nekeičiamos. Tuose aktuose numatytos teisės neturėtų būti niekaip ribojamos dėl šiame reglamente nustatytų nuostatų dėl aktyvios sklaidos ir prašymo laikyti informaciją konfidencialia atitinkamo vertinimo;

(42)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su bendrojo pranešimo apie riziką plano priėmimu ir standartinių duomenų formatų priėmimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (20);

(43)

siekiant sudaryti galimybę Komisijai, valstybėms narėms, Tarnybai ir verslo veiklos vykdytojams prisitaikyti prie šiuo reglamentu nustatytų naujųjų reikalavimų, kartu užtikrinant, kad Tarnybos veikla ir toliau vyktų sklandžiai, būtina numatyti šio reglamento taikymo pereinamojo laikotarpio priemones;

(44)

kadangi Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių paskyrimas priklauso nuo naujos Valdančiosios tarybos sudėties įsigaliojimo, būtina numatyti konkrečias pereinamojo laikotarpio nuostatas, pagal kurias galima pratęsti dabartinę Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių kadenciją;

(45)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (21) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,