(1)

elektros energijos sektorius Sąjungoje pertvarkomas iš esmės, siekiant labiau decentralizuoti rinkas, kuriose veiktų daugiau dalyvių, didinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį ir geriau tarpusavyje sujungti sistemas. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (5) tikslas – atnaujinti teisinę sistemą, reglamentuojančią Sąjungos elektros energijos vidaus rinką, kad būtų užtikrintas optimalus rinkos ir tinklų veikimas, kuris būtų naudingas bendrovėms ir Sąjungos piliečiams. Šiuo reglamentu siekiama prisidėti prie energetikos sąjungos (energetinis saugumas, solidarumas, pasitikėjimas ir plataus užmojo klimato politika – neatskiriama šios sąjungos dalis) tikslų įgyvendinimo;

(2)

gerai veikiančios rinkos ir sistemos su tinkamomis elektros jungtimis – geriausia elektros energijos tiekimo saugumo garantija. Tačiau net jei rinkos ir sistemos veikia gerai ir yra tarpusavyje susietos, niekada negalima atmesti rizikos, kad elektros energijos sektoriuje gali įvykti krizė dėl stichinių ar kitokio pobūdžio nelaimių, pavyzdžiui, ekstremalių oro sąlygų, piktavališkų išpuolių ar kuro trūkumo. Elektros energijos sektoriaus krizių pasekmės dažnai gali būti jaučiamos ir kaimyninėse šalyse. Net vietos lygmeniu prasidėjusių tokių krizių poveikis gali greitai išplisti į kitas šalis. Kai kurios ekstremalios aplinkybės, pavyzdžiui, šalčiai, karščiai ar kibernetinės atakos, gali tuo pačiu metu paveikti ištisus regionus;

(3)

atsižvelgiant į tarpusavyje susijusias elektros energijos rinkas ir sistemas, elektros energijos sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo negalima laikyti vien tik nacionaline užduotimi. Reikėtų geriau išnaudoti veiksmingesnių ir pigesnių priemonių, įgyvendinamų pasitelkiant regioninį bendradarbiavimą ir koordinavimą, potencialą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir kiti dalyviai galėtų veiksmingai bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir vadovaudamiesi didesnio skaidrumo, pasitikėjimo ir solidarumo tarp valstybių narių principais, reikalinga bendra taisyklių sistema ir geriau suderintos procedūros;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/89/EB (6) nustatytos reikiamos priemonės, kurių valstybės narės privalo imtis, kad apskritai užtikrintų elektros energijos tiekimo saugumą. Tos direktyvos nuostatas, visų pirma nuostatas, susijusias su tuo, kaip turi būti organizuojamos elektros energijos rinkos, kad būtų užtikrinti pakankami pajėgumai, su tuo, kaip perdavimo sistemos operatoriai turi bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas sistemos stabilumas, ir su užtikrinimu, kad bus sukurta tinkama infrastruktūra, didžia dalimi pakeitė vėlesni teisės aktai. Šiuo reglamentu sprendžiamas konkretus elektros energijos sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo klausimas;

(5)

Komisijos reglamentai (ES) 2017/1485 (7) ir (ES) 2017/2196 (8) – išsamus taisyklių sąvadas, reglamentuojantis, kaip perdavimo sistemos operatoriai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų veikti ir bendradarbiauti, kad užtikrintų sistemos saugumą. Tos techninės taisyklės turėtų užtikrinti, kad incidentai elektros energijos sektoriuje būtų veiksmingai šalinami eksploatavimo lygmeniu. Šiame reglamente daugiausia dėmesio skiriama elektros energijos sektoriaus krizėms, kurios yra didesnio masto ir turi didesnį poveikį. Jame nustatyta, ką valstybės narės turėtų daryti, kad užkirstų kelią tokioms krizėms, ir kokių priemonių jos gali imtis, jei vien sistemos eksploatavimo taisyklių nebepakaktų. Net ir elektros energijos sektoriaus krizių atveju reikėtų visiškai laikytis sistemos eksploatavimo taisyklių ir šis reglamentas turėtų atitikti Reglamentą (ES) 2017/2196;

(6)

šiame reglamente nustatoma bendra taisyklių, kaip užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, jai pasirengti ir ją valdyti, sistema, kurios pagalba pasirengimo etape ir per elektros energijos sektoriaus krizę atsiranda daugiau skaidrumo ir užtikrinama, kad būtų koordinuotai ir efektyviai imamasi priemonių. Tam valstybės narės turi bendradarbiauti regioniniu ir, jei taikytina, dvišaliu lygmeniu, vadovaudamosi solidarumo principu. Jame taip pat nustatoma sistema, kaip, pasitelkus Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupę (toliau – ECG), kuri buvo įsteigta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimu (9) kaip forumas, kuriame galima keistis informacija ir skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas, visų pirma elektros energijos tiekimo saugumo srityje. Valstybių narių bendradarbiavimu ir stebėsenos sistema siekiama užtikrinti geresnį pasirengimą valdyti riziką, kartu sumažinant sąnaudas. Šis reglamentas taip pat turėtų sustiprinti elektros energijos vidaus rinką, nes bus padidintas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir užkirstas kelias netinkamam valstybės kišimuisi elektros energijos sektoriaus krizių atveju, visų pirma vengiant netinkamo tarpvalstybinių srautų ir tarpzoninio perdavimo pralaidumo apribojimo, tokiu būdu sumažinant neigiamų padarinių išplitimo į kaimynines valstybes nares riziką;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1148 (10) nustatytos bendrosios tinklų ir informacinių sistemų saugumo taisyklės, o konkrečios kibernetinio saugumo taisyklės bus parengtos tinklo kodekse, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/943. Šiuo reglamentu papildoma Direktyva (ES) 2016/1148, užtikrinant, kad kibernetiniai incidentai būtų tinkamai pripažįstami kaip rizika ir kad priemonės, kurių imamasi jiems pašalinti, būtų tinkamai nurodytos pasirengimo valdyti riziką planuose;

(8)

Tarybos direktyvoje 2008/114/EB (11) nustatytas procesas, kuriuo siekiama padidinti nustatytų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant tam tikrus elektros energijos infrastruktūros objektus, saugumą. Direktyva 2008/114/EB kartu su šiuo reglamentu padeda kurti visuotinę Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimo koncepciją;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1313/2013/ES (12) nustatyti reikalavimai valstybėms narėms kas trejus metus parengti rizikos vertinimą nacionaliniu lygiu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu, taip pat plėtoti ir tobulinti savo nelaimių rizikos valdymo planavimą nacionaliniu lygiu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu. Konkretūs šiame reglamente nustatyti rizikos prevencijos, pasirengimo jai ir planavimo veiksmai turėtų būti suderinami su platesnio masto daugelio pavojų nacionaliniais rizikos vertinimais, reikalaujamais pagal Sprendimą Nr. 1313/2013/ES;

(10)

valstybės narės yra atsakingos už elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimą savo teritorijose, tačiau Komisija ir kiti Sąjungos subjektai taip pat bendrai atsako už elektros energijos tiekimo saugumą pagal savo atitinkamas veiklos ir kompetencijos sritis. Elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti reikalingas veiksmingas valstybių narių, Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Skirstymo sistemos operatoriai ir perdavimo sistemos operatoriai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant saugią, patikimą ir veiksmingą elektros energijos sistemą pagal Direktyvos (ES) 2019/944 31 ir 40 straipsnius. Reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos nacionalinės institucijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir stebint elektros energijos tiekimo saugumą, vykdydamos joms skirtas užduotis pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnį. Valstybės narės kaip vieną kompetentingą nacionalinę valdžios arba reguliavimo instituciją turėtų paskirti esamą arba naują subjektą, siekdamos užtikrinti skaidrų ir įtraukų visų susijusių subjektų dalyvavimą, veiksmingą pasirengimo valdyti riziką planų rengimą ir tinkamą jų įgyvendinimą, taip pat sudaryti geresnes sąlygas elektros energijos sektoriaus krizių prevencijai ir ex-post vertinimui bei su tuo susijusios informacijos mainams;

(11)

norint laikytis bendro požiūrio į elektros energijos sektoriaus krizių prevenciją ir valdymą, reikia bendro valstybių narių sutarimo dėl to, kas yra elektros energijos sektoriaus krizė. Visų pirma šis reglamentas turėtų palengvinti koordinavimą tarp valstybių narių nustatant padėtį, kuriai susidarius atsiranda arba yra neišvengiama potenciali didelio elektros energijos trūkumo arba negalėjimo tiekti jos vartotojams rizika. Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (toliau – ENTSO-E) ir valstybės narės turėtų atitinkamai nustatyti konkrečius regioninius ir nacionalinius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus. Tokiu požiūriu turėtų būti užtikrinama, kad būtų numatyti visi atitinkami elektros energijos sektoriaus krizių atvejai, atsižvelgiant į regioninius ir nacionalinius ypatumus, pavyzdžiui, elektros tinklo topologiją, elektros energijos rūšių derinį, gamybos ir vartojimo dydį ir gyventojų tankį;

(12)

norint laikytis bendro požiūrio į elektros energijos sektoriaus krizių prevenciją ir valdymą, taip pat reikia, kad nustatydamos riziką, susijusią su elektros energijos tiekimo saugumu, valstybės narės naudotų tuos pačius metodus ir apibrėžtis ir galėtų veiksmingai palyginti savo ir kaimyninių valstybių veiklą šioje srityje. Šiame reglamente nurodyti du rodikliai, naudojami elektros energijos tiekimo saugumui Sąjungoje stebėti: GWh per metus išreikšta numatyta energija, kuri nebuvo tiekiama, ir numatomas apkrovos sumažėjimas, išreikštas valandomis per metus. Tie rodikliai yra dalis Europos išteklių adekvatumo vertinimo, kurį atlieka ENTSO-E pagal Reglamento (ES) 2019/943 23 straipsnį. ECG, remdamasi tų rodiklių rezultatais, turėtų nuolat vykdyti energijos tiekimo saugumo stebėseną. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER) taip pat turėtų naudoti tuos rodiklius, teikdama metines elektros energijos rinkos stebėjimo ataskaitas dėl valstybių narių veiklos elektros energijos tiekimo saugumo srityje rezultatų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/942 (13) 15 straipsnį;

(13)

siekiant užtikrinti tokį rizikos vertinimų suderinamumą, kad būtų stiprinamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas esant elektros energijos sektoriaus krizei, reikia laikytis bendro požiūrio į rizikos scenarijų nustatymą. Todėl ENTSO-E, pasikonsultavęs su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, bendradarbiaudamas su ACER ir ECG, kurią sudaro tik valstybių narių atstovai, turėtų parengti ir atnaujinti bendrą rizikos nustatymo metodiką. ENTSO-E turėtų metodiką pasiūlyti, o ACER turėtų ją patvirtinti. Konsultuodamasi su ECG, ACER turėtų kuo labiau atsižvelgti į tos grupės nuomonę. ENTSO-E turėtų atnaujinti bendrą rizikos nustatymo metodiką, kai atsiranda svarbios naujos informacijos;

(14)

remdamasis bendra rizikos nustatymo metodika, ENTSO-E turėtų reguliariai rengti ir atnaujinti regioninius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir nustatyti kiekvienam regionui aktualiausią riziką, tokią kaip ekstremalios oro sąlygos, stichinės nelaimės, kuro trūkumas arba piktavališki išpuoliai. Nagrinėjant krizės dėl dujų trūkumo scenarijų, dujų tiekimo sutrikimo riziką reikėtų įvertinti remiantis dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijais, kuriuos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G) parengė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1938 (14) 7 straipsnį. ENTSO-E turėtų turėti galimybę su regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymu susijusias užduotis perduoti regioniniams koordinavimo centrams, įsteigtiems pagal Reglamento (ES) 2019/943 35 straipsnį. Tos perduotos užduotys turėtų būti atliekamos prižiūrint ENTSO-E. Valstybės narės turėtų remtis regioniniais elektros energijos sektoriaus krizės scenarijais rengdamos ir atnaujindamos (paprastai kas ketverius metus) savo nacionalinius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus. Tais scenarijais reikėtų remtis rengiant pasirengimo valdyti riziką planus. Nustatydamos riziką nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų aprašyti bet kokią jų nustatytą riziką, susijusią su elektros energijos tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros nuosavybės teisėmis, ir bet kokias priemones, kurių imamasi tai rizikai pašalinti, pvz., bendruosius arba sektoriaus investicijų tikrinimo teisės aktus, specialias tam tikrų akcininkų teises, kartu nurodydamos, kodėl jos mano, kad tokios priemonės yra būtinos ir proporcingos;

(15)

rizikos scenarijų nustatymas ir prevencinių, parengiamųjų priemonių bei padarinių mažinimo priemonių rengimas regioniniu lygmeniu turėtų būti labai naudingas užtikrinant tų priemonių veiksmingumą ir optimalų išteklių naudojimą. Be to, kai kyla vienalaikė elektros energijos sektoriaus krizė, koordinuotas ir iš anksto sutartas metodas užtikrintų nuoseklų reagavimą ir sumažintų neigiamų padarinių, kurių kaimyninėse šalyse gali turėti išimtinai nacionalinio lygmens priemonės, išplitimo riziką. Todėl šiame reglamente reikalaujama, kad valstybės narės bendradarbiautų regioniniu lygmeniu;

(16)

regioniniai koordinavimo centrai turėtų atlikti jiems pagal Reglamentą (ES) 2019/943 pavestas regioninės svarbos užduotis. Siekiant užtikrinti, kad jie galėtų veiksmingai atlikti jiems patikėtas užduotis ir veikti glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų užkirstas kelias didesnio masto incidentams elektros energijos sektoriuje ir sušvelninti jų padariniai, regioninis bendradarbiavimas, kurio reikalaujama pagal šį reglamentą, turėtų būti grindžiamas regioninio bendradarbiavimo struktūromis, kurios naudojamos techniniu lygmeniu, būtent valstybių narių, kurios naudojasi tuo pačiu regioniniu koordinavimo centru, grupėmis. Todėl regioninių koordinavimo centrų geografiniai regionai yra svarbūs nustatant regioninius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir atliekant rizikos vertinimus. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiavimo dėl konkrečių regioninių priemonių tikslais sudaryti regionuose pogrupius, arba tuo tikslu bendradarbiauti esamuose regioninio bendradarbiavimo forumuose, kadangi techniniai pajėgumai teikti tarpusavio pagalbą elektros energijos sektoriaus krizės atveju yra esminis dalykas. Taip yra todėl, kad elektros energijos krizės metu nebūtinai visos didesnio regiono valstybės narės galės tiekti elektros energiją kitai valstybei narei. Todėl nebūtina, kad visos regiono valstybės narės sudarytų regioninius susitarimus dėl konkrečių regioninių priemonių. Vietoj to, tokius susitarimus turėtų sudaryti tos valstybės narės, kurios turi techninių pajėgumų teikti viena kitai pagalbą;

(17)

Reglamentu (ES) 2019/943 nustatoma, kad reikia naudoti bendrą vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodiką (nuo 10 metų į priekį iki vienų metų į priekį), kad būtų užtikrinta, jog valstybių narių sprendimai dėl galimų investavimo poreikių būtų priimami skaidriai ir remiantis bendrai sutartu pagrindu. Europos išteklių adekvatumo vertinimas atliekamas kitu tikslu nei trumpalaikio adekvatumo vertinimas, būtent sezoninis adekvatumo vertinimas (šeši mėnesiai į priekį) ir nuo kitos savaitės iki bent kitos dienos adekvatumo vertinimas, naudojamas galimoms su adekvatumu susijusioms problemoms trumpuoju laikotarpiu nustatyti. Kalbant apie trumpalaikio adekvatumo vertinimą, reikalingas bendras požiūris į tai, kaip nustatyti galimas su adekvatumu susijusias problemas. ENTSO-E turėtų rengti žiemos ir vasaros adekvatumo vertinimus, kad įspėtų valstybes nares ir perdavimo sistemos operatorius apie su elektros energijos tiekimo saugumu susijusią riziką, kuri gali kilti per kitus šešis mėnesius. Kad pagerintų tuos adekvatumo vertinimus, ENTSO-E, pasikonsultavęs su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir bendradarbiaudamas su ACER ir ECG, kurią sudaro tik valstybių narių atstovai, turėtų parengti bendrą tikimybinę tų adekvatumo vertinimų metodiką. ENTSO-E turėtų pasiūlyti tą metodiką ir jos atnaujinimus ACER, o ACER pasiūlymą ir atnaujinimus turėtų patvirtinti. Konsultuodamasi su ECG, ACER turi kuo labiau atsižvelgti į tos grupės pareikštas nuomones. ENTSO-E turėtų atnaujinti metodiką, kai atsiranda svarbios naujos informacijos. ENTSO-E turėtų turėti galimybę užduotis, susijusias su sezoniniais adekvatumo vertinimais, perduoti regioniniams koordinavimo centrams, o perduotos užduotys turėtų būti atliekamos prižiūrint ENTSO-E;

(18)

perdavimo sistemos operatoriai, atlikdami bet kurios kitos rūšies trumpalaikės rizikos vertinimą, būtent Reglamente (ES) 2017/1485 numatytas nuo kitos savaitės iki bent kitos dienos gamybos adekvatumo prognozes, turėtų taikyti metodiką, pagal kurią buvo rengiami sezoniniai adekvatumo vertinimai;

(19)

siekiant užtikrinti bendrą požiūrį į elektros energijos sektoriaus krizių prevenciją ir valdymą, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų parengti pasirengimo valdyti riziką planą, grindžiamą regioniniais ir nacionaliniais elektros energijos sektoriaus krizės scenarijais. Kompetentingos institucijos turėtų konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais arba suinteresuotųjų grupių, pvz., gamintojų arba jų prekybos organizacijų ar skirstymo sistemos operatorių, atstovais, kai tai svarbu dėl elektros energijos sektoriaus krizės prevencijos ir jos valdymo. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti dėl tinkamos konsultacijų rengimo tvarkos. Pasirengimo valdyti riziką planuose turėtų būti aprašytos veiksmingos, proporcingos ir nediskriminacinės priemonės, tinkamos visiems nustatytiems elektros energijos sektoriaus krizės scenarijams. Reikėtų atsižvelgti į siūlomų paklausos ir pasiūlos valdymo priemonių poveikį aplinkai. Planais turėtų būti užtikrintas skaidrumas, ypač sąlygų, kuriomis galima taikyti ne rinkos priemones elektros energijos sektoriaus krizėms sušvelninti. Visos numatomos ne rinkos priemonės turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas taisykles. Pasirengimo valdyti riziką planai turėtų būti skelbiami viešai, kartu užtikrinant neskelbtinos informacijos konfidencialumą;

(20)

Pasirengimo valdyti riziką planuose turėtų būti nustatytos nacionalinės, regioninės ir, jei taikytina, dvišalės priemonės. Regioninės ir, jei taikytina, dvišalės priemonės yra visų pirma reikalingos susidarius vienalaikei elektros energijos sektoriaus krizei, nes koordinuotas ir iš anksto sutartas metodas reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklius veiksmus ir sumažinti neigiamų padarinių išplitimo riziką. Tuo tikslu kompetentingos institucijos, prieš priimdamos pasirengimo valdyti riziką planus, turėtų konsultuotis su susijusių valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Susijusios valstybės narės yra tos valstybės narės, kurios galėtų patirti neigiamą šalutinį poveikį arba kitokį poveikį viena kitos elektros energijos sistemai, neatsižvelgiant į tai, ar tos valstybės narės yra tame pačiame regione ar yra tiesiogiai sujungtos. Planuose turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas nacionalines aplinkybes, įskaitant atokiausių regionų, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, ir kai kurių izoliuotų mikrosistemų, kurios nėra sujungtos su nacionalinėmis perdavimo sistemomis, padėtį. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų padaryti atitinkamas išvadas, kiek tai susiję su, be kita ko, šio reglamento nuostatomis dėl regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymo ir regioninėmis bei dvišalėmis priemonėmis, kurios nustatytos pasirengimo valdyti riziką planuose, taip pat nuostatomis dėl pagalbos. Planuose turėtų būti aiškiai nustatyti kompetentingų institucijų vaidmenys ir atsakomybės sritys. Rengiant nacionalines priemones reikėtų visiškai atsižvelgti į regionines ir dvišales priemones, dėl kurių susitarta, ir reikėtų visapusiškai pasinaudoti regioninio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis. Planai turėtų būti techninio ir operatyvinio pobūdžio, o jų paskirtis – padėti užkirsti kelią krizei elektros energijos sektoriuje arba neleisti jai plisti ir sušvelninti jos padarinius;

(21)

pasirengimo valdyti riziką planai turėtų būti reguliariai atnaujinami. Siekdamos užtikrinti, kad planai būtų atnaujinti ir veiksmingi, kiekvieno regiono valstybių narių kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su perdavimo sistemos operatoriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų kas dvejus metus atlikti elektros energijos sektoriaus krizių modeliavimą, kad išbandytų jų tinkamumą;

(22)

šiame reglamente pateiktas šablonas skirtas tam, kad būtų lengviau parengti planus, suteikiant galimybę įtraukti papildomą su valstybe nare susijusią konkrečią informaciją. Šablonu taip pat siekiama sudaryti geresnes sąlygas konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis atitinkamame regione ir su ECG. Konsultuojantis regione ir su ECG turėtų būti užtikrinta, kad priemonės, kurių imtasi vienoje valstybėje narėje arba regione, nekeltų pavojaus kitų valstybių narių ar regionų elektros energijos tiekimo saugumui;

(23)

svarbu palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir didinti skaidrumą tais atvejais, kai jos turi konkrečios, rimtos ir patikimos informacijos, kad gali įvykti elektros energijos sektoriaus krizė. Tokiomis aplinkybėmis susijusios valstybės narės turėtų nepagrįstai nedelsdamos informuoti Komisiją, kaimynines valstybes nares ir ECG, ir visų pirma pateikti informaciją apie elektros energijos tiekimo padėties pablogėjimo priežastis, planuojamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, ir apie tai, ar gali reikėti pagalbos iš kitų valstybių narių;

(24)

susidarius elektros energijos sektoriaus krizei, keitimasis informacija yra būtinas, norint užtikrinti koordinuotus veiksmus ir tikslinę pagalbą. Todėl šiuo reglamentu kompetentinga institucija įpareigojama nepagrįstai nedelsiant informuoti regiono valstybes nares, kaimynines valstybes nares ir Komisiją apie susidariusią elektros energijos sektoriaus krizę. Kompetentinga institucija taip pat turėtų pateikti informaciją apie krizės priežastis, planuojamas ar vykdomas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti krizės padarinius, ir ar gali reikėti pagalbos iš kitų valstybių narių. Jei ta pagalba susijusi ne vien su elektros energijos tiekimo saugumu, taikytina teisine sistema turėtų išlikti Sąjungos civilinės saugos mechanizmas;

(25)

ištikus elektros energijos sektoriaus krizei, valstybės narės turėtų bendradarbiauti vadovaudamosi solidarumo principu. Be tos bendrosios taisyklės, turėtų būti numatyta tinkama nuostata, kad įvykus elektros energijos sektoriaus krizei valstybės narės galėtų viena kitai pasiūlyti pagalbą. Tokia pagalba turėtų būti pagrįsta sutartomis, suderintomis priemonėmis, nustatytomis pasirengimo valdyti riziką planuose. Pagal šį reglamentą valstybėms narėms suteikiama didelė veiksmų laisvė tariantis dėl tokių suderintų priemonių turinio, taigi ir jų siūlomos pagalbos turinio. Valstybės narės turi priimti sprendimą ir susitarti dėl tokių suderintų priemonių, atsižvelgdamos į paklausą ir pasiūlą. Kartu šiuo reglamentu užtikrinama, kad sutartos pagalbos tikslu elektros energija būtų tiekiama koordinuotai. Valstybės narės turėtų susitarti dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių sąlygų, kad būtų įgyvendintos regioninės ir dvišalės priemonės, dėl kurių susitarta. Tose techninėse sąlygose valstybės narės turėtų nurodyti didžiausią tiektinos elektros energijos kiekį, kuris turėtų būti iš naujo įvertintas remiantis techninėmis galimybėmis tiekti elektros energiją, kai pagalbos paprašoma elektros energijos sektoriaus krizės metu. Vėliau valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių regioninėms ir dvišalėms priemonėms, dėl kurių susitarta, ir techninėms, teisinėms bei finansinėms sąlygoms įgyvendinti;

(26)

susitardamos dėl suderintų priemonių ir techninių, teisinių bei finansinių sąlygų ir kitaip įgyvendindamos nuostatas dėl pagalbos, valstybės narės turėtų atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius, įskaitant Sąjungos piliečių saugumą, ir proporcingumą. Jos skatinamos dalytis geriausia praktika ir naudotis ECG kaip diskusijų platforma, kurioje būtų siekiama nustatyti pagalbos, visų pirma susijusios su suderintomis priemonėmis, galimybes ir būtinas technines, teisines bei finansines sąlygas, įskaitant teisingą kompensaciją. Komisija gali palengvinti regioninių ir dvišalių priemonių rengimą;

(27)

už pagal šį reglamentą valstybių narių viena kitai teikiamą pagalbą turėtų būti taikoma teisinga tarp valstybių narių sutarta kompensacija. Šiuo reglamentu nederinami visi tokios teisingos kompensacijos tarp valstybių narių aspektai. Todėl prieš suteikiant pagalbą valstybės narės turėtų susitarti dėl teisingos kompensacijos nuostatų. Pagalbos prašanti valstybė narė turėtų nedelsdama sumokėti tokią kompensaciją pagalbą teikiančiai valstybei narei arba užtikrinti, kad ji būtų nedelsiant sumokėta. Komisija turėtų pateikti neprivalomas gaires dėl pagrindinių teisingos kompensacijos elementų ir kitų techninių, teisinių ir finansinių sąlygų elementų;

(28)

teikdamos pagalbą pagal šį reglamentą valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisę, todėl privalo gerbti Sąjungos teise garantuojamas pagrindines teises. Todėl teikiant tokią pagalbą, priklausomai nuo priemonių, dėl kurių valstybės narės susitarė, valstybei narei gali atsirasti pareiga sumokėti kompensaciją toms valstybėms narėms, kurioms jos priemonės turėjo poveikio. Todėl valstybės narės turėtų, jei būtina, užtikrinti, kad būtų nustatytos nacionalinės kompensavimo taisyklės, kurios atitiktų Sąjungos teisę, visų pirma pagrindines teises. Be to, pagalbą gaunančioji valstybė narė galiausiai turėtų padengti visas pagrįstas išlaidas, kurias kita valstybė narė patiria dėl pagal tokias nacionalines kompensavimo taisykles teikiamos pagalbos;

(29)

elektros energijos sektoriaus krizės atveju pagalba turėtų būti teikiama net jei valstybės narės dar nėra susitarusios dėl suderintų priemonių ir techninių, teisinių bei finansinių sąlygų, kaip reikalaujama šio reglamento nuostatose dėl pagalbos. Kad būtų galima esant tokiai padėčiai teikti pagalbą pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų susitarti dėl ad hoc priemonių ir sąlygų, kurie pakeistų trūkstamas suderintas priemones ir technines, teisines ir finansines sąlygas;

(30)

šiame reglamente toks valstybių narių tarpusavio pagalbos mechanizmas nustatomas kaip priemonė užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei Sąjungoje arba jos padariniams sušvelninti. Todėl Komisija turėtų persvarstyti pagalbos mechanizmą, atsižvelgdama į patirtį, susijusią su jo veikimu ateityje, ir atitinkamais atvejais pasiūlyti jo pakeitimus;

(31)

šiuo reglamentu elektros energijos įmonėms ir vartotojams, susidarius elektros energijos sektoriaus krizėms, turėtų būti sudarytos sąlygos kuo ilgiau naudotis rinkos mechanizmais, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/943 ir Direktyvoje (ES) 2019/944. Vidaus rinką reglamentuojančių taisyklių ir sistemos eksploatavimo taisyklių reikėtų laikytis net susidarius elektros energijos sektoriaus krizėms. Tokios taisyklės apima Reglamento (ES) 2017/1485 22 straipsnio 1 dalies i punktą ir Reglamento (ES) 2017/2196 35 straipsnį, kuriais reglamentuojamas sandorių apribojimas, tarpzoninio pralaidumo teikimo pralaidumui paskirstyti ribojimas arba grafikų teikimo ribojimas. Tai reiškia, kad ne rinkos priemonių, pavyzdžiui, priverstinio apkrovos atjungimo, arba papildomų atsargų tiekimo ne pagal įprasto rinkos veikimo principus, reikėtų imtis tik kraštutiniu atveju, kai išnaudotos visos rinkos teikiamos galimybės. Todėl priverstinis apkrovos atjungimas galėtų būti taikomas tik išnaudojus visas savanoriško apkrovos atjungimo galimybes. Be to, visos ne rinkos priemonės turėtų būti būtinos, proporcingos, nediskriminacinės ir laikinos;

(32)

siekiant užtikrinti skaidrumą po elektros energijos sektoriaus krizės, kompetentinga institucija, kuri paskelbė elektros energijos sektoriaus krizę, turėtų atlikti krizės ir jos poveikio ex post vertinimą. Atliekant tą vertinimą reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į priemonių, kurių buvo imtasi, veiksmingumą ir proporcingumą, ir į jų ekonomines sąnaudas. Į tą vertinimą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinius aspektus, pavyzdžiui, priemonių poveikį kitoms valstybėms narėms ir iš jų valstybės narės, kuri paskelbė elektros energijos sektoriaus krizę, gautos pagalbos dydį;

(33)

skaidrumo prievolėmis turėtų būti užtikrinta, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms arba jas valdyti, atitiktų vidaus rinkos taisykles ir bendradarbiavimo bei solidarumo principus, kuriais pagrįsta energetikos sąjunga;

(34)

šiuo reglamentu sustiprinamas ECG vaidmuo. Ji turėtų vykdyti konkrečias užduotis, visų pirma susijusias su regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymo metodikos ir trumpalaikio bei sezoninio adekvatumo vertinimo metodikos sukūrimu, taip pat susijusias su pasirengimo valdyti riziką planų rengimu, ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį: stebėti valstybių narių veiklos energijos tiekimo saugumo srityje rezultatus ir jais remdamasi kurti geriausią praktiką;

(35)

elektros energijos sektoriaus krizė gali išplisti už Sąjungos ribų į Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių teritoriją. Kaip Energijos bendrijos steigimo sutarties šalis Sąjunga turėtų dėti pastangas, kad ta Sutartis būtų iš dalies pakeista siekiant sukurti integruotą rinką ir bendrą reguliavimo erdvę nustatant tinkamą ir stabilią reguliavimo sistemą. Kad užtikrintų efektyvų krizių valdymą, Sąjunga turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Energijos bendrijos susitariančiosiomis šalimis, kai bandoma užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, jai pasiruošti ir ją suvaldyti;

(36)

jeigu Komisija, ACER, ECG, ENTSO-E, valstybės narės ir jų kompetentingos bei reguliavimo institucijos arba bet kurios kitos įstaigos, subjektai ar asmenys gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, jie turėtų užtikrinti tos informacijos konfidencialumą. Tuo tikslu konfidencialiai informacijai turėtų būti taikomos galiojančios Sąjungos ir nacionalinės taisyklės dėl konfidencialios informacijos tvarkymo ir procesų;

(37)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingiausią ir efektyviausią pasirengimą valdyti riziką Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(38)

šiuo metu Kipras yra vienintelė valstybė narė, kuri nėra tiesiogiai sujungta su kita valstybe nare. Dėl tam tikrų šio reglamento nuostatų reikėtų patikslinti, kad tol, kol tokia padėtis tęsiasi, tos nuostatos, t. y. nuostatos dėl regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymo, dėl regioninių ir dvišalių priemonių, kurios nustatytos pasirengimo valdyti riziką planuose, ir dėl pagalbos, Kipro atžvilgiu netaikomos. Kipras ir kitos susijusios valstybės narės raginamos, padedant Komisijai, parengti alternatyvias priemones ir procedūras tose srityse, kurioms tos nuostatos taikomos, jei tokios alternatyvios priemonės ir procedūros neturi poveikio veiksmingam šio reglamento taikymui tarp kitų valstybių narių;

(39)

Direktyva 2005/89/EB turėtų būti panaikinta,