EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019L0789

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (Tekstas svarbus EEE.)

PE/7/2019/REV/1

OJ L 130, 17.5.2019, p. 82–91 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/789/oj

17.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/82


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/789

2019 m. balandžio 17 d.

kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

siekiant prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti naudą visos Sąjungos naudotojams, svarbu numatyti galimybę valstybėse narėse aktyviau platinti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas sudarant palankesnes sąlygas išduoti licencijas naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su transliuojamose tam tikro pobūdžio televizijos ir radijo programose naudojamais kūriniais ir kitais saugomais objektais. Televizijos ir radijo programos yra svarbi kultūrų ir kalbų įvairovės, taip pat socialinės sanglaudos ir geresnės prieigos prie informacijos skatinimo priemonė;

(2)

plėtojant skaitmenines technologijas ir internetą, pakito televizijos ir radijo programų platinimo ir prieigos prie jų būdai. Naudotojai vis dažniau tikisi turėti prieigą tiek prie tiesiogiai transliuojamų, tiek prie užsakomųjų televizijos ir radijo programų, naudodamiesi tradiciniais, pvz., palydovinio ar kabelinio ryšio kanalais, taip pat internetinėmis paslaugomis. Todėl transliuojančiosios organizacijos vis dažniau siūlo ne tik savo televizijos ir radijo programų transliavimo paslaugas, bet ir jas papildančias internetines paslaugas, tokias kaip vienalaikio transliavimo ir laidų įrašų paslaugos. Retransliavimo paslaugų teikėjai, kurie transliuojamas televizijos ir radijo programas sujungia į paketus ir jų nepakeitę bei nesutrumpinę pateikia naudotojams tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė tų laidų transliacija, naudoja įvairius retransliavimo būdus, tokius kaip retransliavimas kabeliniu, palydoviniu, skaitmeniniu antžeminiu ryšiu ir vidiniais IP grindžiamais tinklais ar judriojo ryšio tinklais ir atviru internetu. Be to, paslaugų teikėjai, platinantys televizijos ir radijo programas vartotojams, transliuojančiųjų organizacijų programų signalus gali įgyti įvairiais būdais, įskaitant tiesioginį tiekimą. Naudotojai vis labiau tikisi turėti prieigą ne tik prie transliuojamų televizijos ir radijo programų jų valstybėje narėje, bet ir kitose valstybėse narėse. Tokiems naudotojams priklauso Sąjungos kalbinių mažumų atstovai, taip pat asmenys, kurie gyvena kitoje nei jų kilmės valstybėje narėje;

(3)

transliuojančiosios organizacijos kasdien daug valandų transliuoja televizijos ir radijo programas. Tose programose naudojamas įvairus autorių teisėmis arba gretutinėmis teisėmis arba autorių ir gretutinėmis teisėmis pagal Sąjungos teisę saugomas turinys, pvz., audiovizualiniai, muzikos, literatūros ar grafikos kūriniai. Dėl to reikia atlikti sudėtingą teisių į skirtingų kategorijų kūrinius ir kitus saugomus objektus įsigijimo iš daugybės teisių turėtojų procedūrą. Dažnai teises reikia įsigyti per trumpą laiką, visų pirma, kai rengiamos tokios programos, kaip naujienų ar aktualijų programos. Siekdamos savo internetines paslaugas padaryti prieinamas kitose valstybėse, transliuojančiosios organizacijos reikalingas teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus turi turėti visose atitinkamose teritorijose, o tai dar labiau apsunkina teisių įsigijimo procedūrą;

(4)

retransliavimo paslaugų teikėjai paprastai siūlo daugelį programų, kurios apima daugybę kūrinių ir kitų saugomų objektų, ir turi labai mažai laiko įsigyti būtinas licencijas, todėl jiems taip pat tenka didelė teisių įsigijimo našta. Autoriams, gamintojams ir kitiems teisių turėtojams taip pat kyla pavojus, kad jų kūriniai ir kiti saugomi objektai bus panaudoti be leidimo ar nesumokėjus tinkamo atlygio. Toks atlygis už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą svarbus siekiant užtikrinti įvairaus turinio pasiūlą, taigi taip užtikrinant ir vartotojų interesus;

(5)

teisės į kūrinius ir kitus saugomus objektus yra suderintos, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB (4), kurios užtikrina aukštą teisių turėtojų apsaugos lygį;

(6)

Tarybos direktyva 93/83/EEB (5) sudarytos palankesnės sąlygos televizijos ir radijo programas tarpvalstybiniu mastu iš kitų valstybių narių transliuoti palydoviniu ir retransliuoti kabeliniu ryšiu. Tačiau tos direktyvos nuostatos dėl transliuojančiųjų organizacijų transliacijų apima tik palydovines transliacijas ir todėl netaikomos transliuojamas programas papildančioms internetinėms paslaugoms. Be to, nuostatos dėl televizijos ir radijo programų retransliacijos iš kitų valstybių narių taikomos tik tuo pačiu metu kabeliniu ryšiu ar mikrobanginėmis sistemomis retransliuojamoms nepakeistoms ir nesutrumpintoms programoms, bet neapima retransliavimo naudojant kitas technologijas;

(7)

atitinkamai turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu mastu teikti internetines paslaugas, kurios papildo kitų valstybių narių televizijos ir radijo programų transliuojamas programas ir retransliavimo paslaugas, pritaikant teisinę sistemą dėl su ta veikla susijusių autorių teisių ir gretutinių teisių naudojimosi. Tas pritaikymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kūrybinio turinio, visų pirma audiovizualinių kūrinių, finansavimą ir gamybą;

(8)

ši direktyva turėtų būti taikoma ir papildomoms internetinėms paslaugoms, kurias siūlo transliuojančioji organizacija ir kurios turi aiškų pavaldumo ryšį su transliuojančiosios organizacijos transliuojamomis programomis. Tos paslaugos apima paslaugas, kuriomis prieiga prie televizijos ir radijo programų suteikiama tik linijiniu būdu ir tuo pačiu metu, kai vyksta transliacija, ir paslaugas, kuriomis per nustatytą laikotarpį po transliacijos suteikiama prieiga prie anksčiau transliuojančiosios organizacijos transliuotų televizijos ir radijo programų, vadinamosios laidų įrašų paslaugos. Be to, papildomos internetinės paslaugos, kurioms taikoma ši direktyva, apima paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas transliuojančiosios organizacijos transliuojamų televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti, paįvairinti, papildyti ar peržiūrėti atitinkamos programos turinį. Ši direktyva turėtų būti taikoma papildomoms internetinėms paslaugoms, kurias transliuojančiosios organizacijos naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga. Ji taip pat turėtų būti taikoma ir papildomoms internetinėms paslaugoms, prie kurių, nors jos ir turi aiškų pavaldumo ryšį, naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos, nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pavyzdžiui, tapdami abonentais. Tai neturi poveikio transliuojančiųjų organizacijų laisvei tokias papildomas internetines paslaugas siūlyti nemokamai ar už piniginį atlyginimą. Prieigos prie atskirų kūrinių ar kitų saugomų objektų, įtrauktų į televizijos ar radijo programą, arba prie kūrinių ar kitų saugomų objektų, nesusijusių su jokia transliuojančiosios organizacijos transliuojama programa, pvz., prieiga prie atskirų muzikos ar audiovizualinių kūrinių, muzikos albumų ar vaizdo įrašų, suteikimas, pavyzdžiui, teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, neturėtų patekti į paslaugų, kurioms taikoma šį direktyva, taikymo sritį;

(9)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti teises tarpvalstybiniu mastu teikti papildomas internetines paslaugas, būtina pasirūpinti, kad būtų nustatytas kilmės šalies principas, taikytinas naudojantis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su veiksmais, kurie atliekami teikiant papildomas internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis. Tas principas turėtų būti taikomas norint įsigyti visas teises, būtinas, kad transliuojančioji organizacija galėtų viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamas savo programas, teikiant papildomas internetines paslaugas, taip pat įsigyti visas programose naudojamų kūrinių ar kitų saugomų objektų autorių teises ir gretutines teises, pavyzdžiui, fonogramų ar atlikimo teises. Tas kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik teisių turėtojų arba teisių turėtojams atstovaujančių subjektų, pvz., kolektyvinio administravimo organizacijų ir transliuojančiųjų organizacijų santykiams ir tik papildomų internetinių paslaugų teikimo, prieigos prie jų ar naudojimosi jomis tikslais. Kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas jokiam vėlesniam viešam kūrinių ar kitų saugomų objektų paskelbimui ir jokiam vėlesniam tų kūrinių ar kitų saugomų objektų padarymui viešai prieinamais laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, arba jokiam vėlesniam kūrinių ar kitų saugomų objektų atgaminimui, naudojamiems teikiant papildomą internetinę paslaugą;

(10)

atsižvelgiant į tam tikrų audiovizualinių kūrinių finansavimo ir licencijų išdavimo mechanizmų ypatumus, dažnai pagrįstus išimtinėmis teritorinėmis licencijomis, tikslinga televizijos programų atveju šioje direktyvoje nustatyto kilmės šalies principo taikymo sritį apriboti tam tikroms programų rūšims. Tos programų rūšys turėtų apimti naujienų ir aktualijų programas, taip pat transliuojančiosios organizacijos savos gamybos programas, finansuotas vien savo lėšomis, įskaitant tuos atvejus, kai transliuojančiųjų organizacijų savo programų gamybos finansavimui naudojamos viešosios lėšos. Laikoma, kad pagal šią direktyvą transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos yra programos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos, naudodamos savo lėšas, bet ne programos, kurias transliuojančiosios organizacijos užsakė nuo jų nepriklausomiems gamintojams ir bendros gamybos programos. Dėl tos pačios priežasties pagal šią direktyvą kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas televizijos transliuojamiems sporto renginiams. Kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik tada, kai transliuojančiosios organizacijos naudoja programas, pačios teikdamos papildomas internetines paslaugas. Jis neturėtų būti taikomas transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programų licencijų tretiesiems asmenims, įskaitant kitas transliuojančiąsias organizacijas, išdavimui. Kilmės šalies principas neturėtų daryti poveikio teisių turėtojų ir transliuojančiųjų organizacijų laisvei laikantis Sąjungos teisės susitarti dėl naudojimosi savo teisėmis apribojimų, įskaitant teritorinius apribojimus;

(11)

šioje direktyvoje nustatytas kilmės šalies principas neturėtų sukurti transliuojančiųjų organizacijų pareigos viešai skelbti programas ar padaryti jas viešai prieinamomis, teikiant papildomas internetines paslaugas, arba teikti tokias papildomas internetines paslaugas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje yra pagrindinė jų būstinė;

(12)

nors pagal šią direktyvą laikoma, kad papildomos internetinės paslaugos teikiamos, prieiga prie jų turima ir jomis naudojamasi tik valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė, iš tikrųjų jos gali būti tarpvalstybiniu mastu teikiamos į kitas valstybes nares, todėl būtina užtikrinti, kad, turėdamos nustatyti mokesčio už konkrečias teises sumą, šalys atsižvelgtų į visus papildomų internetinių paslaugų aspektus, tokius kaip paslaugų savybės, įskaitant prieigos prie programų, įtrauktų į šią paslaugą, trukmę, auditorija, įskaitant auditoriją valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė, ir kitoje valstybėje narėje, kurioje suteikiama prieiga prie papildomų internetinių paslaugų ir jomis naudojamasi, taip pat kalbas, kuriomis ji teikiama. Vis dėlto turėtų išlikti galimybė nustatant mokesčio už teises, kurioms taikomas kilmės šalies principas, sumą taikyti konkrečius metodus, pavyzdžiui, metodus, pagrįstus transliuojančiosios organizacijos pajamomis, gautomis už internetinę paslaugą, kurią visų pirma naudoja radijo transliacijų organizacijos;

(13)

kalbant apie sutarties laisvės principą, toliau išliks galimybė riboti naudojimąsi teisėmis, kurioms taikomas šioje direktyvoje nustatytas kilmės šalies principas, su sąlyga, kad bet kuris toks apribojimas atitinka Sąjungos teisę;

(14)

retransliavimo paslaugų teikėjai gali naudoti įvairias technologijas, tuo pačiu metu visuomenei iš kitos valstybės narės retransliuodami nepakeistą ir nesutrumpintą pirminę televizijos ar radijo programos transliaciją. Retransliavimo paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą. Tokių teikėjų paslaugos gali būti siūlomos palydoviniu, skaitmeniniu antžeminiu ryšiu, judriojo ryšio ar vidiniais IP grindžiamais ar panašiais tinklais arba per prieigos prie interneto paslaugą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120 (6). Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma retransliavimo paslaugų teikėjams, savo retransliavimui naudojantiems tokias technologijas, ir jie turėtų galėti pasinaudoti priemone, kuria nustatomas privalomas kolektyvinis teisių administravimas. Siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą nuo neteisėto kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo, kuri itin svarbi mokamų paslaugų atveju, per prieigos prie interneto paslaugą siūlomos retransliavimo paslaugos turėtų būti įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį tik tuo atveju, kai tos retransliavimo paslaugos teikiamos aplinkoje, kurioje tik leidimą turintys naudotojai turi prieigą prie retransliacijų, ir teikiamo turinio saugumas panašus kaip turinio, transliuojamo valdomais tinklais, pavyzdžiui, kabeliniais ar vidiniais IP grindžiamais tinklais, kuriais retransliuojamas turinys yra šifruojamas, saugumas. Tie reikalavimai turėtų būti įvykdomi ir pakankami;

(15)

norėdami retransliuoti pirmines televizijos ir radijo programų transliacijas, retransliavimo paslaugų teikėjai turi gauti išimtinės teisės viešai skelbti kūrinius ir kitus saugomus objektus turėtojų leidimą. Siekiant suteikti teisinį tikrumą retransliavimo paslaugų teikėjams ir panaikinti nacionalinės teisės skirtumus, susijusius su tokiomis retransliavimo paslaugomis, turėtų būti taikomos taisyklės, panašios į tas, kurios taikomos kabeliniam retransliavimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 93/83/EEB. Taisyklės pagal tą direktyvą apima įpareigojimą naudojantis teise suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliavimo paslaugų teikėjui pasitelkti kolektyvinio administravimo organizaciją. Taikant tas taisykles nedaromas poveikis pačiai teisei suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą, tik tam tikru mastu reglamentuojamas naudojimasis ta teise. Teisių turėtojams turėtų būti tinkamai atlyginama už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES (7) priimant sprendimą dėl pagrįstų retransliavimo licencijų teikimo sąlygų, taip pat dėl licencijų mokesčio, reikia be kita ko atsižvelgti į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, įskaitant retransliavimo priemonėms skirtą vertę. Tai neturėtų daryti poveikio atlikėjų ir fonogramos gamintojų kolektyviam naudojimuisi teise gauti vieningo teisingo atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą išmokėjimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnio 2 dalyje, ir Direktyvos 2014/26/ES, visų pirma, jos nuostatų, susijusių su teisių turėtojų teisėmis pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją, taikymui;

(16)

pagal šią direktyvą turėtų būti leidžiama kolektyvinio administravimo organizacijoms ir retransliavimo paslaugų teikėjams sudaryti susitarimus dėl teisių, kurioms pagal šią direktyvą privalomas kolektyvinis administravimas, taikymo srities išplėtimo teisių turėtojų, kuriems ta kolektyvinio administravimo organizacija neatstovauja, teisėms, nesuteikiant galimybės tiems teisių turėtojams to mechanizmo netaikyti savo kūriniams ar kitiems objektams. Tais atvejais, kai teritorijoje atitinkamos kategorijos teises administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, pareiga nurodyti, kuri kolektyvinio administravimo organizacija arba organizacijos laikomos įgaliotomis administruoti to teisių turėtojo teises, tenka valstybei narei, su kurios teritorija susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugų teikėjas;

(17)

visoms transliuojančiųjų organizacijų turimoms teisėms į savo transliuojamas programas, įskaitant teises į programų turinį, privalomo kolektyvinio teisių administravimo priemonė, kuri taikoma retransliacijoms, neturėtų būti taikoma. Retransliavimo paslaugų teikėjai ir transliuojančiosios organizacijos paprastai palaiko nuolatinius komercinius ryšius, todėl retransliavimo paslaugų teikėjams transliuojančiosios organizacijos yra žinomos. Atitinkamai, tiems teikėjams įsigyti teises iš transliuojančiųjų organizacijų yra gana paprasta. Todėl retransliavimo paslaugų teikėjams, siekiantiems įsigyti reikiamas licencijas iš transliuojančių organizacijų, nekyla tokių sunkumų, kokių kyla siekiant įsigyti licencijas iš teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus, naudojamus jų retransliuojamose televizijos ir radijo programose, turinčių subjektų. Todėl licencijų, susijusių su transliuojančiųjų organizacijų turimomis teisėmis, išdavimo proceso paprastinti nereikia. Tačiau būtina užtikrinti, kad tais atvejais, kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliavimo paslaugų teikėjai pradeda derybas, jie sąžiningai derėtųsi dėl licencijų retransliavimo teisėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikimo. Direktyvoje 2014/26/ES numatytos panašios taisyklės, taikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms;

(18)

šioje direktyvoje numatytos taisyklės, susijusios su retransliavimo teisėmis, kuriomis naudojasi transliuojančiosios organizacijos savo transliacijų atžvilgiu, neturėtų riboti teisių turėtojų galimybės savo teises perduoti transliuojančiajai organizacijai ar kolektyvinio administravimo organizacijai ir taip gauti tiesioginę retransliavimo paslaugų teikėjo mokamo atlyginimo dalį;

(19)

valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/83/EEB nustatytas retransliavimo taisykles tais atvejais, kai ir pirminė transliacija, ir retransliacija vyksta jų teritorijoje;

(20)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išlaikyti teisių turėtojų aukšto lygio apsaugą, reikėtų nustatyti, kad kai transliuojančiosios organizacijos, vykdydamos tiesioginį tiekimą, transliuoja programų signalus tik signalų platintojams, o pačios transliuojančiosios organizacijos tiesiogiai netransliuoja savo programų visuomenei, ir signalų platintojai tuos programos signalus perduoda savo naudotojams, taip sudarydami jiems galimybę žiūrėti programas arba jų klausytis, laikoma, kad signalas buvo viešai paskelbtas tik vieną kartą, ir tiek transliuojančiosios organizacijos, tiek signalų platintojai atitinkamai dalyvavo atitinkamais savo veiksmais. Todėl transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. Dėl transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojo veiksmų vykdant tą pavienį viešą paskelbimą neturėtų atsirasti bendra transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojo atsakomybė dėl to viešo paskelbimo veiksmo. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, įskaitant susijusius mokėjimus atitinkamiems teisių turėtojams, atsižvelgiant į tai, kaip su pavieniu viešu paskelbimu susijusios transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai naudoja atitinkamus kūrinius ir kitus saugomus objektus. Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, kurioms taikoma Direktyva 93/83/EEB ir ši direktyva, teikėjams. Tais atvejais, kai signalų platintojai transliuojančiosioms organizacijoms teikia tik technines priemones, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, siekiant užtikrinti, kad transliuojama programa priimama arba pagerinti tos transliuojamos programos priėmimą, neturėtų būti laikoma, kad signalų platintojai dalyvauja viešo paskelbimo veiksme;

(21)

kai transliuojančiosios organizacijos, kurios transliuoja savo programas, perduodamos signalus tiesiogiai visuomenei, taip atlikdamos pirminį transliavimo veiksmą, ir taip pat kitoms organizacijoms tiesiogiai perduoda tuos signalus vykdydamos tiesioginio tiekimo techninį procesą, pavyzdžiui, norėdamos užtikrinti retransliavimo paslaugų signalų kokybę, tų kitų organizacijų vykdomas transliavimas yra kitas viešo paskelbimo veiksmas nei tas, kurį transliuojančioji organizacija atliko, vykdydama viešą paskelbimą. Tais atvejais turėtų būti taikomos retransliavimo taisyklės, nustatytos šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/83/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą kolektyvinį teisių administravimą ir tiksliai paskirstyti pajamas, surinktas vykdant pagal šią direktyvą nustatytą privalomą kolektyvinio teisių administravimo mechanizmą, svarbu, kad kolektyvinio administravimo organizacijos tinkamai tvarkytų su naryste, licencijomis ir kūrinių bei kitų saugomų objektų naudojimu susijusius įrašus, laikydamosi Direktyvoje 2014/26/ES nustatytų skaidrumo reikalavimų;

(23)

kad nebūtų siekiama išvengti kilmės šalies principo taikymo pratęsiant esamų susitarimų dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su papildomos internetinės paslaugos teikimu, prieiga prie jos arba naudojimusi ta paslauga, galiojimo trukmę, kilmės šalies principą būtina taikyti ir galiojantiems susitarimams, tačiau turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Per tą pereinamąjį laikotarpį tas principas neturėtų būti taikomas tiems galiojantiems susitarimams, taip sudarant galimybę prireikus juos pritaikyti pagal šią direktyvą. Taip pat būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad transliuojančiosios organizacijos, signalų platintojai ir teisių turėtojai galėtų prisitaikyti prie naujų taisyklių dėl kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo vykdant tiesioginį tiekimą, nustatytų šios direktyvos nuostatose dėl programų transliavimo vykdant tiesioginį tiekimą;

(24)

vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, turėtų būti atlikta šios direktyvos, įskaitant jos nuostatas dėl tiesioginio tiekimo, peržiūra, praėjus tam tikram šios direktyvos galiojimo laikotarpiui siekiant be kita ko įvertinti jos naudą Sąjungos vartotojams, jos poveikį Sąjungos kūrybos sektoriams ir investicijų į naują turinį lygmeniui, taigi ir didesnės Sąjungos kultūrinės įvairovės naudą;

(25)

šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Nors dėl šios direktyvos taikymo gali būti apribotas teisių turėtojų naudojimasis savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su privalomu kolektyviniu administravimu norint naudotis viešo paskelbimo teise, susijusia su retransliavimo paslaugomis, būtina nustatyti, kad privalomas kolektyvinis administravimas būtų taikomas tikslingai ir tik konkrečioms paslaugoms;

(26)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti tarpvalstybinį papildomų internetinių paslaugų tam tikro pobūdžio programoms teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas retransliuoti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Šia direktyva transliuojančiosios organizacijos neįpareigojamos papildomų internetinių paslaugų teikti tarpvalstybiniu mastu. Be to, šia direktyva retransliavimo paslaugų teikėjai neįpareigojami į savo teikiamas paslaugas įtraukti kitų valstybių narių televizijos ar radijo programų. Ši direktyva susijusi tik su naudojimusi tam tikromis retransliavimo teisėmis ir tik tiek, kiek būtina siekiant supaprastinti licencijų naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis teikiant tokias paslaugas išdavimą ir kiek tai susiję su kitų valstybių narių televizijos ir radijo programomis;

(27)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie didesnio skaičiaus televizijos ir radijo programų, palengvinant teisių teikti internetines paslaugas, kurios papildo tam tikro pobūdžio transliuojamas televizijos ir radijo programas, ir retransliuoti televizijos ir radijo programas įsigijimą. Joje taip pat nustatomos televizijos ir radijo programų perdavimo vykdant tiesioginio tiekimo procesą taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   papildoma internetinė paslauga– internetinė paslauga, kuri apima televizijos ar radijo programų teikimą visuomenei, vykdomą arba prižiūrimą transliuojančiosios organizacijos ir jos atsakomybe, tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija, arba nustatytą laiką po to, taip pat visos tokią transliaciją papildančios medžiagos teikimą visuomenei;

2.   retransliavimas– bet koks vienalaikis pirminės visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų televizijos ir radijo programų transliacijos retransliavimas iš kitos valstybės narės, išskyrus Direktyvoje 93/83/EEB apibrėžtą kabelinę retransliaciją, kai tokia pirminė transliacija vykdyta laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį, bet išskyrus transliavimą internetu, su sąlyga, kad:

a)

retransliavimą vykdo ne transliuojančioji organizacija, kuri vykdė pirminę transliaciją, prižiūrėjo jos teikimą ar atsakė už tą pirminę transliaciją, neatsižvelgiant į tai, kaip retransliavimą vykdantis subjektas retransliavimo tikslu iš transliuojančiosios organizacijos įsigijo programos perdavimo signalus, ir

b)

retransliavimas teikiant interneto prieigos paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2120 2 straipsnio antros pastraipos 2 punkte, yra vykdomas administruojamoje aplinkoje;

3.   administruojama aplinka– aplinka, kurioje retransliavimo paslaugos teikėjas teikia saugią retransliavimo paslaugą leidimą turintiems naudotojams;

4.   tiesioginis tiekimas– techninis procesas, per kurį transliuojančiosios organizacijos transliuoja savo programų signalus ne transliuojančiosioms organizacijoms taip, kad vykdant tą transliavimą visuomenė neturi prieigos prie programų signalų.

II SKYRIUS

Transliuojančiųjų organizacijų papildomos internetinės paslaugos

3 straipsnis

Kilmės šalies principo taikymas papildomoms internetinėms paslaugoms

1.   Laikoma, kad kūrinių ir kitų saugomų objektų viešo paskelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis bei tų kūrinių ir kitų saugomų objektų padarymo viešai prieinamais veiksmai laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, kurie atliekami visuomenei teikiant:

a)

radijo programas ir

b)

televizijos programas, kurios yra:

i)

naujienų ir aktualijų programos arba

ii)

vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos,

kaip transliuojančiosios organizacijos arba jos priežiūra ir atsakomybe teikiamas papildomas internetines paslaugas, taip pat tokių kūrinių ar kitų saugomų objektų atgaminimo veiksmai, kurie būtini teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, naudojimosi su tais veiksmais susijusiomis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis tikslais atliekami tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė.

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas sporto renginių transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams bei kitiems saugomiems objektams.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatant mokesčio už teises, kurioms taikomas 1 dalyje nustatytas kilmės šalies principas, sumą šalys atsižvelgtų į visus papildomų internetinių paslaugų aspektus, tokius kaip paslaugos savybės, įskaitant ta paslauga užtikrinamo prieinamumo prie programų internete trukmę, auditorija ir kalbos, kuriomis ji teikiama.

Pirma pastraipa neužkertamas kelias apskaičiuoti mokėtino mokesčio sumas pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas.

3.   1 dalyje nustatytas kilmės šalies principas nedaro poveikio teisių turėtojų ir transliuojančiųjų organizacijų sutarties laisvės principui laikantis Sąjungos teisės susitarti riboti naudojimąsi tokiomis teisėmis, įskaitant teises pagal Direktyvą 2001/29/EB.

III SKYRIUS

Televizijos ir radijo programų retransliavimas

4 straipsnis

Kitų nei transliuojančiosios organizacijos teisių turėtojų naudojimasis retransliavimo teisėmis

1.   Programų retransliavimo veiksmams leidimą turi suteikti išimtinės teisės viešai jas skelbti turėtojai.

Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai galėtų naudotis savo teise suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliuoti programas tik per kolektyvinio administravimo organizaciją.

2.   Jei teisių turėtojas 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos teisės neperdavė administruoti kolektyvinio administravimo organizacijai, laikoma, kad teisę suteikti arba atsisakyti suteikti to teisių turėtojo leidimą retransliuoti įgaliojama kolektyvinio administravimo organizacija, kuri tos pačios kategorijos teises administruoja valstybės narės, su kuria susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugos teikėjas, teritorijoje.

Tačiau jei tos valstybės narės teritorijoje tos kategorijos teises administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, pareiga priimti sprendimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacija ar organizacijos laikoma (-os) įgaliota (-omis) suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliuoti, tenka valstybei narei, su kurios teritorija susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugos teikėjas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojas turėtų tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš retransliavimo paslaugos teikėjo ir kolektyvinio administravimo organizacijos arba organizacijų, kuri (-os) veikia pagal 2 dalį, susitarimo, kaip ir teisių turėtojai, kurie įgaliojo tą kolektyvinio administravimo organizaciją arba organizacijas. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tas teisių turėtojas galėtų reikšti pretenzijas dėl tų teisių per laikotarpį, kurį turi nustatyti atitinkama valstybė narė ir kuris negali būti trumpesnis nei treji metai skaičiuojant nuo retransliavimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar kitas saugomas objektas, dienos.

5 straipsnis

Transliuojančiųjų organizacijų naudojimasis retransliavimo teisėmis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnis nebūtų taikomas transliuojančiosios organizacijos retransliavimo teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų teisių turėtojų.

2.   Valstybės narės numato, kad tais atvejais, kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliavimo paslaugų teikėjai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti suteikimo pagal šią direktyvą, tos derybos vedamos sąžiningai.

6 straipsnis

Tarpininkavimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima pasinaudoti vieno ar kelių tarpininkų pagalba, kaip numatyta Direktyvos 93/83/EEB 11 straipsnyje, tuo atveju, kai kolektyvinio administravimo organizacija ir retransliavimo paslaugos teikėjas arba retransliavimo paslaugos teikėjas ir transliuojančioji organizacija nėra sudarę susitarimo dėl leidimo retransliuoti transliuojamas programas.

7 straipsnis

Pirminės transliacijos retransliavimas toje pačioje valstybėje narėje

Valstybės narės gali numatyti, kad šiame skyriuje ir Direktyvos 93/83/EEB III skyriuje nustatytos taisyklės taikomos tais atvejais, kai pirminė transliacija ir retransliavimas vyksta jų teritorijoje.

IV SKYRIUS

Programų transliavimas vykdant tiesioginį tiekimą

8 straipsnis

Programų transliavimas vykdant tiesioginį tiekimą

1.   Kai transliuojančioji organizacija, vykdydama tiesioginį tiekimą, transliuoja savo programos signalus signalų platintojui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai netransliuoja tos programos signalų visuomenei, ir signalų platintojas tuos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų platintojas vykdo pavienį viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti teisių turėtojų leidimą. Valstybės narės gali numatyti tvarką, pagal kurią gaunamas teisių turėtojų leidimas.

2.   Valstybės narės gali numatyti, kad šios direktyvos 4, 5 ir 6 straipsniai būtų taikomi mutatis mutandis teisių turėtojams, besinaudojantiems savo teise išduoti ar atsisakyti išduoti signalų platintojams leidimą vykdyti 1 dalyje nurodytą transliavimą vienu iš techninių būdų, nurodytų Direktyvos 93/83/EEB 1 straipsnio 3 dalyje arba šios direktyvos 2 straipsnio 2 punkte.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

9 straipsnis

Direktyvos 93/83/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 93/83/EB 1 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Šioje direktyvoje „kabelinė retransliacija“ – viešam priėmimui skirtų televizijos ar radijo programų pradinio perdavimo iš kitos valstybės narės laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį, vienalaikis, nepakeistas ir nesutrumpintas retransliavimas viešam priėmimui kabeline ar mikrobange sistema, neatsižvelgiant į tai, kaip kabelinio retransliavimo paslaugos teikėjas retransliavimo tikslu iš transliuojančiosios organizacijos įsigijo programos perdavimo signalus.“

10 straipsnis

Peržiūra

1.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. birželio 7 d. atlieka šios direktyvos peržiūrą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita viešai paskelbiama ir pateikiama visuomenei Komisijos interneto svetainėje.

2.   Valstybės narės laiku pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti susijusią ir reikalingą informaciją.

11 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

2021 m. birželio 7 d. galiojantiems susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar kitų saugomų objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar kitų saugomų objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant papildomas internetines paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, nuo 2023 m. birželio 7 d. taikomas 3 straipsnis, jei jie baigia galioti po tos dienos.

2021 m. birželio 7 d. galiojantiems leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, atliekamus pagal 8 straipsnį, nuo 2025 m. birželio 7 d. taikomas 8 straipsnis, jei jie baigia galioti po tos datos.

12 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip nuo 2021 m. birželio 7 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2019 m. balandžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 125, 2017 4 21, p. 27.

(2)  2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 376, 2006 12 27, p. 28).

(5)  1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, 1993 10 6, p. 15).

(6)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(7)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL L 84, 2014 3 20, p. 72).

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


Top