1.

Europa išgyvena erą, kurioje globalizacijos, technologijų pažangos, tvarumo uždavinių, nepaliaujamų socialinės įtraukties iššūkių, politinio nestabilumo ir demografinių pokyčių poveikis Europos visuomenėms ir piliečiams yra itin didelis. Norint įveikti šiuos bendrus iššūkius reikia, kad valstybės narės juos bendrai svarstytų ir koordinuotų savo veiksmus;

2.

Vienas iš būsimo bendradarbiavimo šioje srityje prioritetų yra švietimo ir mokymo vaidmuo skatinant pilietiškumą ir demokratiją, asmeninį tobulėjimą, socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir įgalėjimą, taip pat puoselėjant gerbūvį ir remiant darnias visuomenes. Abu pagrindiniai švietimo ir mokymo vaidmenys visuomenėje – prisidėti prie konkurencingumo, inovacijų ir įsidarbinamumo ir padėti užtikrinti aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį, sanglaudą ir asmeninį tobulėjimą – šiandienos visuomenėse yra glaudžiai susipynę ir visapusiškai vienas kitą papildo;

3.

Švietimas ir mokymas yra itin svarbios politikos priemonės, padedančios kurti ir išlaikyti tvarų augimą ir konkurencingumą, taip pat skatinti užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje Europos lygmeniu. Rengiant naująją Sąjungos ekonomikos augimo strategiją švietimo ir mokymo potencialas spręsti platesnius visuomenės uždavinius turėtų būti visapusiškai pripažintas. Aukštos kokybės švietimas ir mokymas suteikia Sąjungai konkurencinį pranašumą vis labiau skaitmeninėje ir žiniomis grindžiamoje pasaulinėje ekonomikoje, kadangi ateityje Europa bus dar labiau priklausoma nuo kūrybingų, aukštos kvalifikacijos ir gerai parengtų žmonių. Be to, bus itin svarbu derama linkme nukreipti naujų technologijų vystymą bei diegimą ir remti Sąjungos perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos skatinant žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia, kad šie pokyčiai vyktų;

4.

Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityse yra viena iš būtinų politikos priemonių rengiant novatoriškas, į ateitį orientuotas ir atžvalgias strategijas šiems bendriems iššūkiams įveikti, kartu laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgiant į didelę švietimo ir mokymo sistemų įvairovę Sąjungoje;

5.

Investuojant į aukštos kokybės švietimą ir mokymą visiems teikiama daug naudos ne tik piliečiams, bet ir ekonomikai bei visuomenei. Investicijos į kompetencijas turi apimti visus besimokančių asmenų gyvenimo etapus. Norint pasiekti kokybiškų švietimo rezultatų, reikia atitinkamų išteklių, kurie turi būti gerai subalansuoti per visą mokymosi visą gyvenimą trukmę;

6.

Investuoti į švietimą, mokymą ir įgūdžius turi būti skatinama Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Reikia veiksmingų, naujoviškų darbo metodų, kuriais būtų propaguojamas gebėjimų stiprinimo principas ir remiamas švietimo ir mokymo sistemų plėtojimas pasitelkiant pažangias ir strategines investicijas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kompetencijų, kurios bus aktualios ateityje, stiprinimui, strateginiam skaitmeninimo ir inovacijų finansavimo panaudojimui, modernizuotai švietimo infrastruktūrai, inovatyviai ir saugiai mokymosi aplinkai ir geresniems pedagoginiams metodams, taip pat galimybių naudotis visą gyvenimą trunkančio orientavimo paslaugomis ir tų paslaugų kokybės gerinimui. Investicijos galėtų apimti tolesnį Europos švietimo erdvės plėtojimą ir Europos finansavimo priemonių sinergijų, taip pat švietimui bei mokymui aktualių ES politikos ir finansavimo priemonių sinergijų gerinimą;

7.

Reikia visapusiškai išnaudoti švietimo ir mokymo potencialą padėti sukurti neutralaus poveikio klimatui ir žaliąją Europą. Švietimas ir mokymas turi lemiamos reikšmės suteikiant žinias, įgūdžius bei kompetencijas ir puoselėjant vertybes bei motyvaciją, kurie yra būtini siekiant sudaryti sąlygas sąžiningai ir teisingai socialinei transformacijai. Reikia, kad Europos veiksmai dėl žaliosios Europos, grindžiami Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijų ir Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių propagavimo, apimtų visų lygių ir formų švietimą ir mokymą ir visus gyvenimo etapus, sudarant sąlygas veiklai, kuri būtų inicijuojama vietos ir regioniniu lygmeniu ir bendradarbiaujant su pilietine visuomene, siekiant daryti pažangą įgyvendinant atitinkamus JT darnaus vystymosi tikslus;

8.

Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti įgyvendinamas Europos ir valstybių narių lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamą kompetenciją. Teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą turėtų būti užtikrinama visais gyvenimo etapais, nuo ikimokyklinio iki vyresnio amžiaus, ir visų lygių ir formų švietimo ir mokymo sistemose, užtikrinant sinergiją su veiksmais, susijusiais su Europos švietimo erdve. Įgyvendinimo metu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmingam prieinamumui, lygioms galimybėms ir įtraukties politikai, užtikrinant galimybes mokytis visą gyvenimą ir pereiti prie tokio mokymosi;

9.

Svarbu užtikrinti, kad Sąjungos bendros vertybės, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, būtų saugomos ir propaguojamos;

10.

Kuriant Europos švietimo erdvę padaryta reikšminga pažanga ir svarbu stiprinti įsipareigojimą toliau su dideliu užmoju plėtoti jos tikslus, uždavinius ir aprėptį, kad Europos švietimo erdvė taptų realybe, o Europa – pasaulyje pirmaujančia besimokančia visuomene, ir padėti puoselėti kultūrą, kuri skatintų, įgalintų ir motyvuotų žmones ir visuomenes mokytis ir kurti inovacijas, įskaitant visų lygmių ir formų švietimą ir mokymą ir visus gyvenimo etapus;

11.

Svarbu parengti būsimą bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, kaip vieną iš Europos švietimo erdvės rėmimo ir įgyvendinimo priemonių, taip padedant šią erdvę sėkmingai įgyvendinti ir ją toliau su dideliu užmoju plėtoti;

12.

Programa „Erasmus+“ atlieka itin svarbų vaidmenį Europos švietimo erdvės kūrimo darbe – pagal ją siūlomos plačios judumo mokymosi tikslais galimybės ir užtikrinamos stipresnės strateginės partnerystės bei politikos rėmimo priemonės, padedančios formuoti įtraukesnę, daugiau mokymusi visą gyvenimą grindžiamą, labiau lyčių klausimu konstruktyvią ir labiau į inovacijas orientuotą švietimo, mokymo ir jaunimo politiką;

13.

Reikia toliau dėti pastangas siekiant remti ir plėtoti valstybių narių bendradarbiavimą Europos lygmeniu, kad būtų stiprinamas tarpusavio ir bendras mokymasis ir keitimasis geriausia patirtimi, kartu šalinant judumo mokymosi tikslais kliūtis, ir padėti valstybėms kompleksiškai plėtoti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant prisidėti prie bendro šių sistemų tvarumo ir galiausiai sustiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją;

14.

Reikia spręsti pasaulines problemas ir apsvarstyti galimybes, visų pirma klimato kaitos, skaitmeninimo, dirbtinio intelekto ir klaidinančios ar melagingos informacijos srityse, visų lygių ir formų švietimo ir mokymo sistemose skatinant žinių, įgūdžių bei kompetencijų ir kritinio mąstymo ugdymą nuo bazinių gebėjimų iki aukštos kvalifikacijos;

15.

Vėl atkreipti dėmesį į Tarybos išvadose dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos išdėstytus siekius, kad ši erdvė turėtų būti grindžiama mokymosi visą gyvenimą tęstinumu nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, mokyklos ir profesinio rengimo bei mokymo iki aukštojo išsilavinimo ir suaugusiųjų švietimo, ir tęsti ryžtingus veiksmus, kuriais būtų šalinamos judumui mokymosi tikslais kylančios kliūtys, skatinamas ir puoselėjamas judumas ir bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje ir valstybėms narėms padedama modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas, propaguojant kalbų mokymą ir mokymąsi, taip pat kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų abipusį pripažinimą;

16.

Imtis tolesnių iniciatyvų, kurios padėtų sukurti tikrą Europos švietimo erdvę ir kuriomis būtų siekiama toliau plėtoti šios erdvės tikslus, uždavinius ir aprėptį bei stiprinti jos sąsajas su „ET 2020“ pakeisiančia bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa, ir imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visų lygių ir formų švietimas ir mokymas būtų skatinamas vienodomis sąlygomis;

17.

Visapusiškai pasinaudoti 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės prioritetų atveriamomis galimybėmis, visų pirma didinant investicijas į tas kompetencijas, kurių reikia norint patenkinti darbo ir kintančios visuomenės poreikius, lemiamus, inter alia, klimato kaitos, globalizacijos, skaitmeninimo, dirbtinio intelekto ir robotizacijos, kad būtų skatinamos inovacijos, dalyvavimas demokratinių visuomenių gyvenime ir socialinė įtrauktis;

18.

Įsitraukti į bendrus svarstymus dėl galimybių, atitinkamų politikos veiksmų ir siektinų rezultatų, kurie padėtų siekti strateginio tikslo – neutralaus poveikio klimatui ir žaliosios Europos bei teisingo perėjimo, ir plėtojant Europos politiką dėl Žaliosios Europos atsižvelgti į didelį švietimo ir mokymo potencialą, visų pirma pasinaudojant programa „Erasmus +“ ir sutelkiant dėmesį į aktyvų besimokančių asmenų dalyvavimą Švietimo darniam vystymuisi veiksmų programoje;

19.

Toliau dėti suderintas pastangas, kad būtų daroma pažanga išsamaus Europos skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir suderinto dirbtinio intelekto plėtros plano srityje, užtikrinant politikos tikslų ir priemonių papildomumą, pridėtinę vertę ir koordinavimą Europos švietimo erdvės atžvilgiu;

20.

Remiantis „ET 2020“ bendradarbiavimo priemonių rinkiniu parengti konkrečius į ateitį orientuotus ir novatoriškus darbo metodus Europos bendradarbiavimui švietimo ir mokymo srityje vykdyti. Gali būti visapusiškai ištirtos galimybės mobilizuoti tokias bendradarbiavimo priemones kaip tarptautinė analizė, vizitai mokslinių tyrimų tikslais ir pažintiniai vizitai, taip pat bendri bandomieji projektai, siekiant diegti politikos ir įgyvendinimo priemonių inovacijas ir jas išbandyti, taip pat siekiant rengti ir skatinti moksliniais tyrimais grindžiamus teminius scenarijus ir ilgalaikes prognozes dėl darbo ir visuomenės ateities žvelgiant tiek į Europos, tiek į pasaulinių pokyčių perspektyvą;

21.

Kurti naujas priemones, skirtas mokyti ir remti kompetentingus, motyvuotus ir aukštos kvalifikacijos mokytojus, dėstytojus, pedagogus ir mokyklų vadovus, ir skatinti jų tęstinį profesinį tobulėjimą, taip pat aukštos kokybės, moksliniais tyrimais pagrįstą mokytojų rengimą;

22.

Skatinti, kad švietimo ir mokymo sistemose skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų ugdymas, inovacijų vystymas ir verslumo ugdymas būtų užtikrintas visų besimokančių asmenų atžvilgiu, švietime atveriant lankstesnes mokymosi galimybes ir didinant švietimo ir mokymo programų pralaidumą, taip pat užtikrinant įtraukius ir novatoriškus metodus, įskaitant pastangas spręsti nelygybės problemas;

23.

Remti teigiamus poslinkius diegiant aukštos kokybės, įtraukias, visą gyvenimą prieinamas, lanksčias, lyčių klausimu konstruktyvias ir inovacijomis grindžiamas švietimo ir mokymo sistemas;

24.

Visapusiškai išnaudoti visų atitinkamų švietimo ir mokymo sričių potencialą siekiant stiprinti Europos švietimo erdvę, taip pat siekti užtikrinti visų atitinkamų švietimo ir mokymo lygių ir formų pusiausvyrą ir dalyvavimą;

25.

Toliau siekti įtraukaus ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, skatinti veiksmus, kuriais propaguojamos bendrosios kompetencijos ir įtraukus, aukštos kokybės švietimas visiems, toliau plėtoti Europos bendradarbiavimą mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo ir mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo srityse, taip pat skatinti aukštos kokybės mokymą visais švietimo lygiais, be kita ko, didinant mokytojų tarpvalstybinį judumą ir bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje ir skatinant visų formų mokymąsi darbo vietoje;

26.

Skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi įrodymais apie investicijų į švietimą ir mokymą naudą, nes geresnės žinios, duomenys apie veiksmingų viešųjų investicijų į švietimą ir mokymą naudą ir jų analizė gali padėti valstybėms narėms sukurti įtraukesnes, veiksmingesnes ir labiau pajėgias reaguoti švietimo ir mokymo sistemas, kartu išvengiant papildomos valstybėms narėms tenkančios administracinės naštos;

27.

Skatinti plėtoti bendras tinkamas aukštojo mokslo bei profesinio rengimo ir mokymo absolventų karjeros stebėjimo nacionaliniu lygmeniu priemones, vadovaujantis Nauja Europos įgūdžių darbotvarke ir Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo;

28.

Pirmųjų Europos universitetų tinklų kūrimas yra plataus užmojo iniciatyva, kuri gali suteikti galimybių intensyvesniam, novatoriškesniam ir geresnės struktūros bendradarbiavimui tarp visų tipų aukštojo mokslo institucijų iš visų Europos regionų visais lygiais ir visose veiklos srityse, pradedant mokymusi ir mokymu ir baigiant moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir mano, kad tai galėtų būti kardinalus žingsnis į priekį institucijų bendradarbiavime, nes būtų pasiūlyta įvairių įkvepiančių bendravimo vizijų, modelių ir temų, turinčių palankų poveikį būsimam Europos švietimo erdvės vystymui atsižvelgiant į kintančias visuomenės reikmes;

29.

Ieškoti būdų, kaip didinti informuotumą apie Europos universitetų tinklus ir skatinti įvairių tipų aukštojo mokslo institucijas juose dalyvauti, užtikrinant aukštą kokybę ir geografinį bei socialinį šios iniciatyvos įtraukumą, siekiant, kad iniciatyva būtų tikrai sėkminga, pasitelkiant šias priemones: