32019D0104

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
Sprendimas - 2019/104 - EN - EUR-Lex

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 32019D0104

Help

2018 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/104 dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtoje ES ir Meksikos jungtinėje taryboje, dėl Jungtinės tarybos sprendimų Nr. 2/2000 ir Nr. 2/2001 dalinio pakeitimo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą

ST/15376/2017/INIT

OL L 21, 2019 1 24, pp. 23–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2019/104/oj

HTML

PDF

Official Journal

2019 1 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/23

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/104

2018 m. gegužės 22 d.

dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtoje ES ir Meksikos jungtinėje taryboje, dėl Jungtinės tarybos sprendimų Nr. 2/2000 ir Nr. 2/2001 dalinio pakeitimo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir 207 bei 211 straipsnius kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimas (1) (toliau – Visuotinis susitarimas) buvo pasirašytas 1997 m. gruodžio 8 d. ir įsigaliojo 2000 m. spalio 1 d.;

(2)	2012 m. rugsėjo 14 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Meksikos Jungtinėmis Valstijomis dėl Visuotinio susitarimo trečiojo papildomo protokolo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas);

(3)	derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir pagal Tarybos sprendimą (ES) 2018/2024 (2) Protokolas pasirašytas 2018 m. lapkričio 27 d.;

(4)

Visuotinio susitarimo 5, 6, 7, 10 ir 47 straipsniais pagal Visuotinio susitarimo 45 straipsnį įsteigtai ES ir Meksikos jungtinei tarybai (toliau – Jungtinė taryba) suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriais siekiama įgyvendinti Visuotinio susitarimo tikslus, visų pirma spręsti dėl atitinkamos tvarkos ir tvarkaraščio, susijusių su prekyba prekėmis, prekyba paslaugomis ir viešaisiais pirkimais;

(5)

Kroatija yra Visuotinio susitarimo Šalis, todėl reikia pritaikyti keletą:

—	Jungtinės tarybos sprendimo Nr. 2/2000 (3) su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 3/2004 (4) ir Sprendimu Nr. 2/2008 (5), nuostatų dėl prekybos prekėmis, kilmės patvirtinimo ir viešųjų pirkimų ir

—

Sprendimo Nr. 2/2001 (6) su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 4/2004 (7) ir Sprendimu Nr. 3/2008 (8), nuostatų, siekiant atnaujinti informaciją apie už finansines paslaugas atsakingų institucijų sąrašą, taip pat priemones, kurios neatitinka Sprendimo Nr. 2/2001 12–16 straipsnių ir kurias Kroatija toliau taikys pagal minėto sprendimo 17 straipsnio 3 dalį;

(6)	todėl Sąjungos pozicija Jungtinėje taryboje turėtų būti grindžiama pridėtais sprendimų projektais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Visuotiniu susitarimu įsteigtoje ES ir Meksikos jungtinėje taryboje dėl Jungtinės tarybos sprendimų Nr. 2/2000 ir Nr. 2/2001 pakeitimų siekiant atsižvelgti į Kroatijos įstojimą į Sąjungą, grindžiama prie šio sprendimo pridėtais Jungtinės tarybos sprendimų projektais.

2. Dėl smulkių sprendimų projektų techninių pakeitimų Sąjungos atstovai Jungtinėje taryboje gali susitarti be atskiro Tarybos sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2018 m. gegužės 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. KARANIKOLOV

(1) OL L 276, 2000 10 28, p. 45.

(2) 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/2024 dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo trečiojo papildomo protokolo pasirašymo ir laikino taikymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (OL L 325, 2018 12 20, p. 1).

(3) 2000 m. kovo 23 d. EB ir Meksiko jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2000 (OL L 157, 2000 6 30, p. 10).

(4) 2004 m. liepos 29 d. ES ir Meksikos Jungtinės Tarybos sprendimas Nr. 3/2004, iš dalies keičiantis 2000 m. kovo 23 d. Jungtinės Tarybos sprendimą Nr. 2/2000 (OL L 293, 2004 9 16, p. 15).

(5) 2008 m. liepos 25 d. ES ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2008, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2000 su pakeitimais, padarytais Jungtinės tarybos sprendimu Nr. 3/2004 (OL L 198, 2008 7 26, p. 55).

(6) 2001 m. vasario 27 d. ES ir Meksikos Jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2001, kuriuo įgyvendinami Ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo 6 ir 9 straipsniai, 12 straipsnio 2 dalies b punktas ir 50 straipsnis (OL L 70, 2001 3 12, p. 7).

(7) 2005 m. gegužės 18 d. ES ir Meksikos Jungtinės tarybos sprendimas Nr. 4/2004, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2001 (OL L 192, 2005 7 22, p. 35).

(8) 2008 m. gruodžio 15 d. ES ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimas Nr. 3/2008, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2001 su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 4/2004 (OL L 137, 2009 6 3, p. 7).

1 PROJEKTAS

ES IR MEKSIKOS JUNGTINĖS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2018

… m. … … d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2/2000

JUNGTINĖ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimą (1) (toliau – Visuotinis susitarimas), ypač į jo 5 ir 10 straipsnius kartu su 47 straipsniu,

kadangi:

(1)	Kroatijos Respublikai (toliau – Kroatija) 2013 m. liepos 1 d. įstojus į Europos Sąjungą, … m. … … d. … pasirašytas ir nuo … m. … … d. taikomas Visuotinio susitarimo Trečiasis papildomas protokolas (+);

(2)

atsižvelgiant į tai, reikia patikslinti tam tikras Sprendimo Nr. 2/2000 (2) su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 3/2004 (3) ir Sprendimu Nr. 2/2008 (4), nuostatas, susijusias su prekyba prekėmis, kilmės patvirtinimu ir viešaisiais pirkimais, pakeitimams įsigaliojant nuo Kroatijos prisijungimo prie Visuotinio susitarimo dienos;

(3)

pagal Visuotinio susitarimo 5, 6, 7, 10 ir 47 straipsnius Visuotinio susitarimo 45 straipsniu įsteigtai Jungtinei tarybai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, siekiant įgyvendinti Visuotinio susitarimo tikslus, visų pirma spręsti dėl atitinkamos tvarkos ir tvarkaraščio, susijusių su prekyba prekėmis, prekyba paslaugomis ir viešaisiais pirkimais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Sprendimo Nr. 2/2000 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nustatyta šio spendimo I priede.

2. Šiuo straipsniu nedaroma poveikio Sprendimo Nr. 2/2000 10 straipsnyje nustatytai nuostatai dėl peržiūros.

2 straipsnis

Sprendimo Nr. 2/2000 17 straipsnio 4 dalis bei 18 straipsnio 2 dalis ir III priedo IV priedėlis iš dalies keičiami taip, kaip nustatyta šio spendimo II priede.

3 straipsnis

1. Šio sprendimo III priede išvardyti Kroatijos subjektai įtraukiami į atitinkamus Sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies skirsnius.

2. Šio sprendimo IV priede nurodyti Kroatijos leidiniai įtraukiami į Sprendimo Nr. 2/2000 XIII priedo B dalį.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo Kroatijos prisijungimo prie Visuotinio susitarimo dienos.

Priimta …

Jungtinės tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL L 276, 2000 10 28, p. 45.

(+)

+	OL: prašom įrašyti ST 15410/17 pateikto protokolo pasirašymo vietą ir datą ir taikymo datas.

(2) 2000 m. kovo 23 d. EB ir Meksiko jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2000 (OL L 157, 2000 6 30, p. 10).

(3) 2004 m. liepos 29 d. ES ir Meksikos Jungtinės Tarybos sprendimas Nr. 3/2004, iš dalies keičiantis 2000 m. kovo 23 d. Jungtinės Tarybos sprendimą Nr. 2/2000 (OL L 293, 2004 9 16, p. 15).

(4) 2008 m. liepos 25 d. ES ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2008, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2000 su pakeitimais, padarytais Jungtinės tarybos sprendimu Nr. 3/2004 (OL L 198, 2008 7 26, p. 55).

I PRIEDAS

BENDRIJOS TARIFŲ PANAIKINIMO TVARKARAŠTIS

Sprendimo Nr. 2/2000 I priedas papildomas taip:

KN kodas	Aprašymas	Metinės tarifinės kvotos dydis	Tarifinės kvotos muito norma
„0803 00 19	Bananai, švieži (išskyrus plantanus)	2 010 tonų (*1)	70 EUR/t

(*1) Šią metinę tarifinę kvotą leidžiama naudoti nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tačiau pirmą kartą ji bus taikoma trečią dieną nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“.

II PRIEDAS

SPRENDIMO Nr. 2/2000 III PRIEDE PATEIKTŲ ADMINISTRACINIŲ PASTABŲ IR SĄSKAITŲ FAKTŪRŲ DEKLARACIJŲ NAUJI TEKSTAI ATITINKAMOMIS KALBOMIS

Sprendimo Nr. 2/2000 III priedas iš dalies keičiamas taip:

17 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Atgaline data išduodami judėjimo sertifikatai EUR.1 turi būti patvirtinti vienu iš šių įrašų:

BG „ИЗДАДЕН ВПОСЛЕДСТВИЕ“

ES „EXPEDIDO A POSTERIORI“

CS „VYSTAVENO DODATEČNE“

DA „UDSTEDT EFTERFØLGENDE“

DE „NACHTRÄGLICH AUSGESTELLT“

ET „TAGANTJÄRELE VÄLJA ANTUD“

EL „ΕΚΔΟΘΕΝ ΕΚ ΤΩΝ ΥΣΤΕΡΩΝ“

EN „ISSUED RETROSPECTIVELY“

FR „DÉLIVRÉ A POSTERIORI“

HR „NAKNADNO IZDANO“

IT „RILASCIATO A POSTERIORI“

LV „IZSNIEGTS RETROSPEKTĪVI“

LT „RETROSPEKTYVUSIS IŠDAVIMAS“

HU „KIADVA VISSZAMENŐLEGES HATÁLLYAL“

MT „MAHRUG RETROSPETTIVAMENT“

NL „AFGEGEVEN A POSTERIORI“

PL „WYSTAWIONE RETROSPEKTYWNIE“

PT „EMITIDO A POSTERIORI“

RO „EMIS A POSTERIORI“

SK „VYDANÉ DODATOČNE“

SL „IZDANO NAKNADNO“

FI „ANNETTU JÄLKIKÄTEEN“

SV „UTFÄRDAT I EFTERHAND“ “;

18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pagal 1 dalį išduotas dublikatas turi būti patvirtintas vienu iš šių žodžių:

BG „ДУБЛИКАТ“

ES „DUPLICADO“

CS „DUPLIKÁT“

DA „DUPLIKAT“

DE „DUPLIKAT“

ET „DUPLIKAAT“

EL „ΑΝΤΙΓΡΑΦΟ“

EN „DUPLICATE“

FR „DUPLICATA“

HR „DUPLIKAT“

IT „DUPLICATO“

LV „DUBLIKĀTS“

LT „DUBLIKATAS“

HU „MÁSODLAT“

MT „DUPLIKAT“

NL „DUPLICAAT“

PL „DUPLIKAT“

PT „SEGUNDA VIA“

RO „DUPLICAT“

SK „DUPLIKÁT“

SL „DVOJNIK“

FI „KAKSOISKAPPALE“

SV „DUPLIKAT“ “;

IV priedėlis po teksto prancūzų kalba papildomas taip:

„Tekstas kroatų kalba

Izvoznik proizvoda obuhvaćenih ovom ispravom (carinsko ovlaštenje br. … (1)) izjavljuje da su, osim ako je drukčije izričito navedeno, ovi proizvodi … (2) preferencijalnog podrijetla.

(1) Jeigu sąskaitos faktūros deklaraciją sudaro patvirtintas eksportuotojas, kaip apibrėžta šio priedo 21 straipsnyje, šioje vietoje reikia įrašyti jo leidimo numerį. Jeigu sąskaitos faktūros deklaraciją sudaro ne patvirtintas eksportuotojas, žodžiai skliausteliuose praleidžiami arba ši vieta paliekama tuščia."

(2) Turi būti nurodyta produktų kilmė. Jeigu sąskaitos faktūros deklaracija visiškai arba iš dalies susijusi su Seutos ir Meliljos kilmės produktais pagal šio priedo 37 straipsnį, eksportuotojas turi juos aiškiai nurodyti dokumente, kuriame surašoma deklaracija, naudodamas simbolį CM.“ "

III PRIEDAS

CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

Į Sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies 1 skirsnį įtraukiamos šios centrinės valdžios institucijos:

„AC – Kroatija

1	Kroatijos Parlamentas	Hrvatski Sabor
2	Kroatijos Respublikos Prezidentas	Predsjednik Republike Hrvatske
3	Kroatijos Respublikos Prezidentūra	Ured predsjednika Republike Hrvatske
4	Kroatijos Respublikos Prezidentūra pasibaigus kadencijai	Ured predsjednika Republike Hrvatske po prestanku obnašanja dužnosti
5	Kroatijos Respublikos Vyriausybė	Vlada Republike Hrvatske
6	Kroatijos Respublikos Vyriausybės tarnybos	uredi Vlade Republike Hrvatske
7	Ūkio ministerija	Ministarstvo gospodarstva
8	Regioninės plėtros ir ES fondų paramos ministerija	Ministarstvo regionalnoga razvoja i fondova Europske unije
9	Finansų ministerija	Ministarstvo financija
10	Gynybos ministerija	Ministarstvo obrane
11	Užsienio ir Europos reikalų ministerija	Ministarstvo vanjskih i europskih poslova
12	Vidaus reikalų ministerija	Ministarstvo unutarnjih poslova
13	Teisingumo ministerija	Ministarstvo pravosuđa
14	Viešojo administravimo ministerija	Ministarstvo uprave
15	Verslumo ir amatų ministerija	Ministarstvo poduzetništva i obrta
16	Darbo ir pensijų sistemos ministerija	Ministarstvo rada i mirovinskoga sustava
17	Jūrų reikalų, transporto ir infrastruktūros ministerija	Ministarstvo pomorstva, prometa i infrastrukture
18	Žemės ūkio ministerija	Ministarstvo poljoprivrede
19	Turizmo ministerija	Ministarstvo turizma
20	Aplinkos ir gamtos apsaugos ministerija	Ministarstvo zaštite okoliša i prirode
21	Statybos ir projektavimo ministerija	Ministarstvo graditeljstva i prostornoga uređenja
22	Veteranų reikalų ministerija	Ministarstvo branitelja
23	Socialinės politikos ir jaunimo reikalų ministerija	Ministarstvo socijalne politike i mladih
24	Sveikatos apsaugos ministerija	Ministarstvo zdravlja
25	Mokslo, švietimo ir sporto ministerija	Ministarstvo znanosti, obrazovanja i sporta
26	Kultūros ministerija	Ministarstvo kulture
27	Valstybės administracinės įstaigos	državne upravne organizacije
28	Valstybinės apskričių administracinės tarnybos	uredi državne uprave u županijama
29	Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas	Ustavni sud Republike Hrvatske
30	Kroatijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas	Vrhovni sud Republike Hrvatske
31	Teismai	sudovi
32	Valstybinė teismų taryba	Državno sudbeno vijeće
33	Generalinio prokuroro tarnybos	državna odvjetništva
34	Generalinio prokuroro taryba	Državno odvjetničko vijeće
35	Ombudsmeno tarnybos	pravobraniteljstva
36	Viešųjų pirkimų procedūrų priežiūros valstybinė komisija	Državna komisija za kontrolu postupaka javne nabave
37	Kroatijos nacionalinis bankas	Hrvatska narodna banka
38	Valstybės agentūros ir tarnybos	državne agencije i uredi
39	Valstybės audito tarnyba	Državni ured za reviziju“

Į Sprendimo Nr. 2/2000 VI priedo B dalies 2 skirsnį įtraukiamos šios įstaigos ir jų kategorijos:

„a)

I priedas

„GERIAMOJO VANDENS GAVYBA, PERDAVIMAS ARBA PASKIRSTYMAS“

„KROATIJA

Zakon o javnoj nabavi (Narodne novine, broj 90/11, 83/13, 143/13 i 13/14) (Viešųjų pirkimų įstatymas, Oficialusis leidinys Nr. 90/11, 83/13, 143/13 ir 13/14) 6 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai – viešosios įmonės, kurios laikydamosi specialių taisyklių vykdo toliau nurodytą veiklą: stacionarių tinklų, skirtų teikti viešąsias paslaugas, susijusias su geriamojo vandens gavyba, perdavimu ir skirstymu, įrengimas (teikimas) ar valdymas ir geriamojo vandens tiekimas tokiems tinklams, pavyzdžiui, subjektai, įsteigti vietos savivaldos įstaigų, veikiančių kaip viešųjų vandens tiekimo ar šalinimo paslaugų teikėjai pagal Vandens paslaugų įstatymą (Oficialusis leidinys 153/09, 63/11, 130/11, 53/13 ir 14/14).“;

II priedas

„ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA, PERDAVIMAS ARBA PASKIRSTYMAS“

„KROATIJA

Zakon o javnoj nabavi (Narodne novine, broj 90/11, 83/13, 143/13 i 13/14) (Viešųjų pirkimų įstatymas, Oficialusis leidinys Nr. 90/11, 83/13, 143/13 ir 13/14) 6 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai – viešosios įmonės, kurios laikydamosi specialių taisyklių vykdo toliau nurodytą veiklą: stacionarių tinklų, skirtų teikti viešąsias paslaugas, susijusias su elektros energijos gamyba, perdavimu ir skirstymu, įrengimas (teikimas) ar valdymas ir elektros energijos tiekimas tokiems tinklams, pavyzdžiui, subjektai, vykdantys minėtą veiklą pagal licenciją verstis energetikos veikla, išduotą remiantis Energetikos įstatymu (Oficialusis leidinys Nr. 120/12 ir 14/14).“;

VII priedas

„PERKANTIEJI SUBJEKTAI, VEIKIANTYS MIESTO GELEŽINKELIŲ, TRAMVAJŲ, TROLEIBUSŲ AR AUTOBUSŲ PASLAUGŲ SRITYJE“

„KROATIJA

Zakon o javnoj nabavi (Narodne novine broj 90/11, 83/13, 143/13 i 13/14) (Viešųjų pirkimų įstatymas, Oficialusis leidinys Nr. 90/11, 83/13, 143/13 ir 13/14) 6 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai – viešosios įmonės, kurios laikydamosi specialių taisyklių užsiima veikla, susijusia su tinklų, skirtų miesto geležinkelių, automatinių sistemų, tramvajų, autobusų, troleibusų ir lyninių keltuvų viešojo transporto paslaugoms teikti, teikimu arba valdymu, pavyzdžiui, subjektai, vykdantys tokią veiklą kaip viešųjų paslaugų teikėjai pagal Komunalinių paslaugų įstatymą (Oficialusis leidinys 36/95, 70/97, 128/99, 57/00, 129/00, 59/01, 26/03, 82/04, 110/04, 178/04, 38/09, 79/09, 153/09, 49/11, 84/11, 90/11, 144/12, 94/13, 153/13 ir 147/14).“;

VIII priedas

„VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SUTARTIS DĖL ORO UOSTŲ ĮRENGINIŲ SUDARANTYS SUBJEKTAI“

„KROATIJA

Zakon o javnoj nabavi (Narodne novine, broj 90/11, 83/13, 143/13 i 13/14) (Viešųjų pirkimų įstatymas, Oficialusis leidinys Nr. 90/11, 83/13, 143/13 ir 13/14) 6 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai – viešosios įmonės, kurios, laikydamosi specialių taisyklių, užsiima veikla, susijusia su geografinės teritorijos eksploatavimu, kad oro vežėjams būtų teikiamos oro uostų ir kitų terminalų įrenginių paslaugos, pavyzdžiui, subjektai, vykdantys tokią veiklą pagal suteiktą koncesiją, remiantis Oro uostų įstatymu (Oficialusis leidinys Nr. 19/98 ir 14/11).“;

IX priedas

„VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SUTARTIS DĖL JŪRŲ ARBA VIDAUS VANDENŲ UOSTŲ AR KITŲ TERMINALŲ ĮRENGINIŲ SUDARANTYS SUBJEKTAI“

„KROATIJA

Zakon o javnoj nabavi (Narodne novine, broj 90/11, 83/13, 143/13 i 13/14) (Viešųjų pirkimų įstatymas, Oficialusis leidinys Nr. 90/11, 83/13, 143/13 ir 13/14) 6 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai – viešosios įmonės, kurios, laikydamosi specialių taisyklių, užsiima veikla, susijusia su geografinės teritorijos eksploatavimu, kad vežėjams jūrų ar upių keliais būtų teikiamos jūrų uostų, upių uostų ir kitų transporto terminalų paslaugos, pavyzdžiui, subjektai, vykdantys tokią veiklą pagal suteiktą koncesiją, remiantis Jūrų ir jūrų uostų įstatymu (Oficialusis leidinys Nr. 158/03, 100/04, 141/06 ir 38/09).“

IV PRIEDAS

LEIDINIAI

Sprendimo 2/2000 XIII priedo B dalis papildoma taip:

„Kroatija

Pranešimai:

—	Europos Sąjungos oficialusis leidinys

—	Narodne novine

—	Kroatijos Respublikos elektroninis viešųjų pirkimų klasifikatorius (https://eojn.nn.hr/Oglasnik/clanak/electronic-public-procurement-of-the-republic-of-croatia/0/81/)“.

2 PROJEKTAS

ES IR MEKSIKOS JUNGTINĖS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 2/2018

… m. … … d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2/2001

JUNGTINĖ TARYBA,

kadangi:

(1)	Kroatijos Respublikai (toliau – Kroatija) 2013 m. liepos 1 d. įstojus į Europos Sąjungą, … m. … …. d. … pasirašytas ir nuo … m. … … d. taikomas Visuotinio susitarimo Trečiasis papildomas protokolas (+);

(2)

atsižvelgiant į tai, reikia patikslinti tam tikras Sprendimo Nr. 2/2001 (2) su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 4/2004 (3) ir Sprendimu Nr. 3/2008 (4), I ir II priedų nuostatas, siekiant įtraukti už finansines paslaugas Kroatijoje atsakingas institucijas ir priemones, kurios neatitinka Sprendimo Nr. 2/2001 12–16 straipsnių ir kurias Kroatija taikys tol, kol bus įgyvendinta minėto sprendimo 17 straipsnio 3 dalis, pakeitimams įsigaliojant nuo Kroatijos prisijungimo prie Visuotinio susitarimo dienos;

(3)	šis patikslinimas taip pat suteikia galimybę atnaujinti už finansines paslaugas atsakingų institucijų sąrašą, nustatytą Sprendimo Nr. 2/2001 II priede;

(4)

pagal Visuotinio susitarimo 5, 6, 7, 10 ir 47 straipsnius Visuotinio susitarimo 45 straipsniu įsteigtai Jungtinei tarybai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, siekiant įgyvendinti šio Visuotinio susitarimo tikslus, visų pirma spręsti dėl atitinkamos tvarkos ir tvarkaraščio, susijusių su prekyba prekėmis, prekyba paslaugomis ir viešaisiais pirkimais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo Nr. 2/2001 su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 4/2004 ir Sprendimu Nr. 3/2008, I priedo A dalis pakeičiama šio sprendimo I priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Sprendimo Nr. 2/2001 su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 4/2004 ir Sprendimu Nr. 3/2008, II priedo A ir B dalys pakeičiamos šio sprendimo II priede pateiktu tekstu.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo Kroatijos prisijungimo prie Visuotinio susitarimo dienos.

Priimta …

Jungtinės tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL L 276, 2000 10 28, p. 45.

(+)

+	OL: prašom įrašyti ST 15410/17 pateikto protokolo pasirašymo vietą ir datą ir taikymo datas.

(2) 2001 m. vasario 27 d. ES ir Meksikos Jungtinės tarybos sprendimas Nr. 2/2001, kuriuo įgyvendinami Ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo 6 ir 9 straipsniai, 12 straipsnio 2 dalies b punktas ir 50 straipsnis (OL L 70, 2001 3 12, p. 7).

(3) 2005 m. gegužės 18 d. ES ir Meksikos Jungtinės tarybos sprendimas Nr. 4/2004, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2001 (OL L 192, 2005 7 22, p. 35).

(4) 2008 m. gruodžio 15 d. ES ir Meksikos jungtinės tarybos sprendimas Nr. 3/2008, iš dalies keičiantis Jungtinės tarybos sprendimą Nr. 2/2001 su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 4/2004 (OL L 137, 2009 6 3, p. 7).

I PRIEDAS

„I PRIEDAS

A DALIS

BENDRIJA IR JOS VALSTYBĖS NARĖS

III skyrius Bendrijai ir jos valstybėms narėms taikomas, atsižvelgiant į patekimo į rinką ir nacionalinio režimo įvedimo apribojimus, Europos bendrijos ir jos valstybių narių nustatytus Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) dalyje „Visi sektoriai“ ir toliau išvardytose sektorių dalyse pateiktuose sąrašuose.

Valstybėms narėms nurodyti vartojamos šios santrumpos:

AT	Austrija
BE	Belgija
BG	Bulgarija
CY	Kipras
CZ	Čekija
DE	Vokietija
DK	Danija
ES	Ispanija
EE	Estija
FI	Suomija
FR	Prancūzija
EL	Graikija
HR	Kroatija
HU	Vengrija
IE	Airija
IT	Italija
LV	Latvija
LT	Lietuva
LU	Liuksemburgas
MT	Malta
NL	Nyderlandai
PL	Lenkija
PT	Portugalija
RO	Rumunija
SK	Slovakija
SI	Slovėnija
SE	Švedija
UK	Jungtinė Karalystė

Su 1 ir 2 režimais susiję įsipareigojimai dėl patekimo į rinką taikomi tik:

—	Susitarimo dėl įsipareigojimų finansinių paslaugų srityje (toliau – Susitarimas) dalies atitinkamai B.3 ir B.4 dalyse nurodytoms operacijoms visoms valstybėms narėms;

—

toliau nurodytoms operacijoms, atsižvelgiant į 11 straipsnyje pateiktas apibrėžtis, visoms susijusioms valstybėms narėms:

BG: A.1. a) (gyvybės draudimas) ir likusi A.1. b) dalis (ne gyvybės ir ne MAT – laivybos, aviacijos ir transporto – draudimas) 1 ir 2 režimais;

CY: A.1. a) (gyvybės draudimas) ir likusi A.1. b) dalis (ne gyvybės ir ne MAT – laivybos, aviacijos ir transporto – draudimas) 2 režimu, B.6 e) (prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais) 1 režimu;

EE: A.1 a) (gyvybės draudimas), likusi A.1. b) dalis (ne gyvybės ir ne MAT draudimas) ir likusi A.3 dalis (ne MAT draudimo tarpininkavimas) 1 ir 2 režimais, B.1–B.10 (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas, finansinė nuoma, visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, garantijos ir įsipareigojimai, prekyba vertybiniais popieriais, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymo, atsiskaitymo už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugos) 1 režimu;

LV: A.1 a) (gyvybės draudimas), likusi A.1. b) dalis (ne gyvybės ir ne MAT draudimas) ir likusi A.3 dalis (ne MAT draudimo tarpininkavimas) 2 režimu, B.7 (dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose) 1 režimu;

LT: A.1 a) (gyvybės draudimas), likusi A.1. b) dalis (ne gyvybės ir ne MAT draudimas) ir likusi A.3 dalis (ne MAT draudimo tarpininkavimas) 2 režimu, B.1–B.10 (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas, finansinė nuoma, visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, garantijos ir įsipareigojimai, prekyba vertybiniais popieriais, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymo, atsiskaitymo už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugos) 1 režimu;

MT: A.1 a) (gyvybės draudimas), likusi A.1. b) dalis (ne gyvybės ir ne MAT draudimas) 2 režimu, B.1 ir B.2 (indėlių priėmimas ir visų rūšių skolinimas) 1 režimu;

RO: B.1. (indėlių priėmimas) B.2 (visų rūšių skolinimas), B.4 (visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos) B.5 (garantijos ir įsipareigojimai) ir B.8 (tarpininkavimas pinigų rinkoje) 1 režimu;

SI: B.1–B.10 (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas, finansinė nuoma, visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, garantijos ir įsipareigojimai, prekyba vertybiniais popieriais, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymo, atsiskaitymo už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugos) 1 režimu.

Skirtingai nei užsienio patronuojamosioms įmonėms, valstybėje narėje Meksikos finansų įstaigos tiesiogiai įsteigtiems filialams Bendrijos lygmeniu suderintos prudencinės taisyklės, kuriomis tokioms patronuojamosioms įmonėms nustatomos palankesnės sąlygos steigti naujas įmones ir teikti tarpvalstybines paslaugas visoje Bendrijoje, netaikomos (išskyrus kelias išimtis). Todėl tokie filialai gauna leidimą valstybės narės teritorijoje vykdyti veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos tos valstybės narės nacionalinėms finansų įstaigoms, ir iš jų gali būti reikalaujama atitikti tam tikrus specialius prudencinius reikalavimus, pavyzdžiui, bankininkystės ir vertybinių popierių prekybos srityse – atskiros kapitalizacijos ir kitus mokumo reikalavimus, taip pat atskaitomybės ir sąskaitų skelbimo reikalavimus; draudimo srityje – specialius garantijų ir indėlių reikalavimus, atskiros kapitalizacijos, techninius atidėjinius sudarančio turto buvimo atitinkamoje valstybėje narėje ir bent trečdalio mokumo atsargos reikalavimus. Šiame sąraše nurodytus apribojimus valstybės narės gali taikyti tik Meksikos bendrovių tiesiogiai įsteigtiems komerciniams padaliniams arba Meksikos bendrovių teikiamoms tarpvalstybinėms paslaugoms, todėl valstybė narė šių apribojimų, įskaitant susijusius su įsisteigimu, negali taikyti kitose Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms Meksikos bendrovių patronuojamosioms įmonėms, nebent pagal Bendrijos teisę šiuos apribojimus būtų galima taikyti ir kitų valstybių narių bendrovėms arba piliečiams.

BG: kad būtų leidžiama rinkai pateikti naujų finansinių paslaugų ar produktų, gali būti reikalaujama, kad egzistuotų reguliavimo sistema, kuria siekiama 19 straipsnyje nustatytų tikslų, ir būtų užtikrinta jos atitiktis.

BG: draudimo ar bankų veiklą, taip pat prekybą vertybiniais popieriais ir susijusią veiklą turi atskirai vykdyti bendrovės, turinčios tokių paslaugų teikimo licenciją.

BG: laikantis bendrosios tvarkos ir nediskriminavimo principo, Bulgarijoje veikiančios finansų įstaigos turi turėti akcinės bendrovės teisinį statusą.

CY: netgi jeigu sąraše nenurodomi apribojimai ar sąlygos, taikomos tokios bendrosios sąlygos ir reikalavimai:

i)	atsižvelgiama į nacionalinius saugumo ir viešosios tvarkos tikslus;

ii)

šis sąrašas jokiu būdu nėra susijęs su paslaugomis, kurias teikia Vyriausybė, vykdydama savo funkcijas. Jis taip pat nedaro įtakos priemonėms, susijusioms su prekyba prekėmis, kurios gali turėti įtakos į sąrašą įtrauktoms paslaugoms ar kitoms paslaugoms. Be to, ir toliau taikomi apribojimai patekti į rinką ir nacionalinės nuostatos, taikomos pasaugoms, kurios gali turėti įtakos į sąrašą įtrauktoms paslaugoms arba naudojamos tokias prekes tiekiant.

CY: šiame sąraše minimi įstatymai ir teisės aktai neturėtų būti suprantami kaip išsamios nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius finansų sektorių. Pavyzdžiui, draudžiama perduoti informaciją, kurioje nurodomi asmens duomenys, banko ar komercinės paslaptys. Tokiam perdavimui taikomi nacionaliniai banko klientų informacijos konfidencialumo apsaugos įstatymai. Be to, pastebima, kad nediskriminacinės kiekybinės priemonės, susijusios su techniniais standartais, visuomenės sveikata ir aplinkos apsaugos veiksniais, licencijavimu, rizikos valdymu, profesine kvalifikacija ir kompetencijos reikalavimais, nebuvo įtrauktos kaip patekimo į rinką apribojimai ar sąlygos.

10.

CY: kad būtų leidžiama teikti nereguliuojamas finansines paslaugas bei produktus ir rinkai pateikti naujų finansinių paslaugų ar produktų, gali būti reikalaujama, kad egzistuotų arba būtų įdiegta reguliavimo sistema, kuria siekiama 19 straipsnyje nustatytų tikslų.

11.

CY: dėl Kipre vykdomos valiutos keitimo kontrolės:

—	rezidentams neleidžiama pirkti banko paslaugų, kurios gali būti susijusios su lėšų pervedimu į užsienį, kol patys rezidentai fiziškai yra užsienyje;

—	teikiant paskolas nerezidentams ir (arba) užsieniečiams arba nerezidentų kontroliuojamoms bendrovėms, reikalingas Centrinio banko sutikimas;

—	kad galėtų įsigyti vertybinių popierių, nerezidentams taip pat reikalingas Centrinio banko leidimas;

—	sandoriai užsienio valiuta gali būti atliekami tik per bankus, kuriems Centrinis bankas suteikė įgaliotojo agento statusą.

12.

CZ: kad būtų leidžiama rinkai pateikti naujų finansinių paslaugų ir priemonių, gali būti reikalaujama, kad egzistuotų nacionalinė reguliavimo sistema, kuria siekiama 19 straipsnyje nustatytų tikslų, ir būtų užtikrinta jos atitiktis.

13.

CZ: laikantis bendrosios tvarkos ir nediskriminavimo principo, Čekijos Respublikoje įregistruotos finansų įstaigos turi būti tam tikros teisinės formos.

14.

CZ: privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugas teikia išimtines teises turintis paslaugų teikėjas. Panaikinus su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu susijusias monopolio teises, šią paslaugą nediskriminuojami galės teikti Čekijoje įsisteigę paslaugų teikėjai. Privalomojo sveikatos draudimo paslaugas teikia tik licenciją turintys Čekijai priklausantys paslaugų teikėjai.

15.

EE: įsipareigojimų dėl privalomojo socialinio draudimo paslaugų neprisiimta.

16.

HR: draudimo ir banko paslaugas turėtų teikti teisiškai atskiros bendrovės. Be to, kitaip nei draudimo bendrovėms, bankams leidžiama tiesiogiai dalyvauti su prekyba vertybiniais popieriais susijusioje veikloje.

17.

HU: kad būtų leidžiama rinkai pateikti naujų finansinių paslaugų ar produktų, gali būti reikalaujama, kad egzistuotų reguliavimo sistema, kuria siekiama 19 straipsnyje nustatytų tikslų, ir būtų užtikrinta jos atitiktis.

18.

HU: draudžiama perduoti informaciją, kurioje nurodomi asmens duomenys, banko paslaptis, slapta informacija apie vertybinius popierius ir (arba) verslo paslaptis.

19.

HU: laikantis bendrosios tvarkos ir nediskriminavimo principo, Vengrijoje įregistruotos finansų įstaigos turi būti tam tikros teisinės formos.

20.

HU: draudimo, banko, vertybinių popierių ir kolektyvinių investicijų valdymo paslaugas turėtų teikti teisiškai nepriklausomi ir turintys atskirą kapitalą finansinių paslaugų teikėjai.

21.

MT: dėl įsipareigojimų pagal 3 režimą: pagal valiutos keitimo kontrolės teisės aktus nerezidentai, norintys teikti bet kokias paslaugas įregistravę vietos bendrovę, gali tai daryti iš anksto gavę Maltos centrinio banko leidimą. Bendrovės, kurių dalininkai yra juridiniai ar fiziniai asmenys nerezidentai, turi turėti ne mažesnį kaip 10 000 MTL (Maltos lirų) akcinį kapitalą, kurio 50 % turi būti apmokėta. Nerezidentams priklausanti akcinio kapitalo dalis turi būti apmokėta iš užsienio gautomis lėšomis. Nerezidentų dalininkų turinčios bendrovės dėl leidimo įsigyti patalpas pagal atitinkamus teisės aktus privalo kreiptis į Finansų ministeriją.

22.

MT: dėl įsipareigojimų pagal 4 režimą: toliau taikomi Maltos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl atvykimo, buvimo, nekilnojamojo turto įsigijimo, darbo ir socialinės apsaugos priemonių, įskaitant buvimo trukmę, minimalų darbo užmokestį ir kolektyvines darbo užmokesčio sutartis reglamentuojančius teisės aktus. Leidimus atvykti, dirbti ir gyventi savo nuožiūra išduoda Maltos Vyriausybė.

23.

MT: dėl įsipareigojimų pagal 1 ir 2 režimus: valiutos keitimo kontrolės teisės aktai leidžia rezidentams pervesti į užsienį investicijoms į vertybinių popierių portfelį iki 5 000 Maltos lirų. Sumoms, viršijančioms 5 000 Maltos lirų, taikomas keitimo kontrolės leidimas.

24.

MT: rezidentai gali skolintis iš užsienio, nesikreipdami dėl leidimo į užsienio valiutos keitimą reglamentuojančią instituciją, jeigu skolinamasi ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. Tačiau tokias paskolas būtina registruoti Centriniame banke.

25.

PL: Lenkijoje rengiamos finansiniame sektoriuje taikytinos prudencinės taisyklės. Remiantis jomis gali būti keičiamos esamos taisyklės ir rengiami nauji įstatymai.

26.

RO: draudimo ir perdraudimo bendrovėms steigtis ir jų veiklai vykdyti reikalingas Draudimo ir perdraudimo veiklos priežiūros institucijos leidimas. Banko įstaigoms steigtis ir jų veiklai vykdyti reikalingas Rumunijos nacionalinio banko leidimas. Su vertybinių popierių rinka susijusiems subjektams (fiziniams arba juridiniams asmenims, atsižvelgiant į aplinkybes) steigtis ir jų veiklai vykdyti reikalingas Rumunijos nacionalinės vertybinių popierių komisijos leidimas. Įsteigusios komercinį padalinį, finansų įstaigos operacijas su rezidentais turi vykdyti tik Rumunijos nacionaline valiuta.

27.

SK: kad būtų leidžiama rinkai pateikti naujų finansinių paslaugų ar priemonių, gali būti reikalaujama, kad egzistuotų nacionalinė reguliavimo sistema, kuria siekiama 19 straipsnyje nustatytų tikslų, ir būtų užtikrinta jos atitiktis.

28.

SK: toliau nurodytas draudimo paslaugas teikia išimtines teises turintys paslaugų teikėjai: privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, privalomojo oro transporto draudimo, darbdavių civilinės atsakomybės draudimo nuo traumų ar profesinių ligų paslaugas turi teikti Slovakijos draudimo bendrovė. Pagrindinio sveikatos draudimo paslaugas teikia tik Slovakijos sveikatos draudimo bendrovės, turinčios Slovakijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją teikti sveikatos draudimo paslaugas pagal Įstatymų rinkinio įstatymą Nr. 273/1994. Paslaugas pagal pensijų fondų programas ir sveikatos draudimo paslaugas teikia tik Socialinio draudimo bendrovė.

29.

SI: kad būtų leidžiama rinkai pateikti naujų finansinių paslaugų ar produktų, gali būti reikalaujama, kad egzistuotų reguliavimo sistema, kuria siekiama 19 straipsnyje nustatytų tikslų, ir būtų užtikrinta jos atitiktis.

30.

SI: laikantis bendrosios tvarkos ir nediskriminavimo principo, Slovėnijoje įregistruotos finansų įstaigos turi būti tam tikros teisinės formos.

31.

SI: draudimo ir bankų veiklą turėtų vykdyti teisiškai atskiri finansinių paslaugų teikėjai.

32.

SI: investicines paslaugas gali teikti tik bankai ir investicinės bendrovės.

A.	Draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos

1)	Tarpvalstybinis paslaugų teikimas

AT: ne Bendrijoje įsteigtos patronuojamosios įmonės arba ne Austrijoje įsteigto filialo vardu vykdyti reklamos ir tarpininkavimo veiklą (išskyrus perdraudimą ir pakartotinį perdraudimą) draudžiama.

AT: privalomojo oro transporto draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsteigta patronuojamoji įmonė arba Austrijoje įsteigtas filialas.

AT: didesnis draudimo įmokos mokestis taikomas draudimo sutartims (išskyrus perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo sutartis), kurias pasirašo ne Bendrijoje įsteigta patronuojamoji įmonė arba ne Austrijoje įsteigtas filialas. Išimtiniais atvejais toks didesnis mokestis gali būti netaikomas.

BG: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas): įsipareigojimų prisiimta tik dėl paslaugų, kurias Bulgarijos teritorijoje užsienio paslaugų teikėjai teikia užsieniečiams. Vežamų prekių draudimo, pačių transporto priemonių draudimo ir su rizika Bulgarijoje susijusio civilinės atsakomybės draudimo paslaugų užsienio draudimo bendrovės tiesiogiai teikti negali. Užsienio draudimo bendrovė draudimo sutartis gali sudaryti tik per filialą. Įsipareigojimų dėl indėlių draudimo ir panašių kompensavimo sistemų, taip pat privalomojo draudimo sistemų neprisiimta. Neribojama nacionalinio režimo atžvilgiu.

BG: A.2 sektoriaus dalis (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas): Įsipareigojimų dėl pakartotinio perdraudimo paslaugų neprisiimta.

BG: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

CY: bet kuris Draudimo prižiūrėtojo patvirtintas (remiantis prudenciniais kriterijais) užsienio perdraudikas gali teikti perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo paslaugas Kipre įregistruotoms ir licenciją turinčioms draudimo bendrovėms.

CY: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: tik šis reikalavimas:

užsienio finansinių paslaugų teikėjai gali įsteigti draudimo bendrovę su buveine Čekijos Respublikoje kaip akcinę bendrovę arba Draudimo veiklos įstatyme nustatytomis sąlygomis vykdyti draudimo veiklą per savo filialus, kurių registruotoji buveinė yra Čekijos Respublikoje.

Draudimo paslaugų teikėjas turi įsteigti komercinį padalinį ir turėti leidimą, kad galėtų:

—	teikti tokias paslaugas, įskaitant perdraudimą, ir

—	su tarpininku sudaryti tarpininkavimo sutartį siekiant, kad tarp draudimo paslaugų teikėjo ir trečiosios šalies būtų sudaryta draudimo sutartis.

Tarpininkas, ketinantis teikti tarpininkavimo paslaugas filialui, kurio registruotoji buveinė yra Čekijos Respublikoje, turi turėti leidimą.

DK: privalomojo oro transporto draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios bendrovės.

DK: jokie asmenys ar bendrovės (įskaitant draudimo bendroves), išskyrus pagal Danijos teisę suteiktą arba Danijos kompetentingų institucijų išduotą licenciją turinčias draudimo bendroves, negali verslo tikslais Danijoje padėti teikti Danijoje gyvenančių asmenų, Danijos laivų ar Danijoje esančio turto tiesioginio draudimo paslaugų.

DE: Vokietijoje filialą įsteigusi užsienio draudimo bendrovė tarptautinio transporto draudimo sutartis Vokietijoje gali sudaryti tik per Vokietijoje įsteigtą filialą.

DE: privalomojo oro transporto draudimo liudijimus gali išduoti tik Bendrijoje įsteigta patronuojamoji įmonė arba Vokietijoje įsteigtas filialas.

FI: Susitarimo B.3 dalies a punkte nurodytas draudimo paslaugas gali teikti tik draudikai, kurių pagrindinė buveinė yra Europos ekonominėje erdvėje arba kurie turi filialą Suomijoje.

FI: draudimo brokerio paslaugoms teikti būtina turėti nuolatinę verslo vietą Europos ekonominėje erdvėje.

FR: su sausumos transportu susijusios rizikos draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios draudimo įmonės.

HR: A.1 sektoriaus dalies a punktas (tiesioginis draudimas, a) gyvybės draudimas): įsipareigojimų prisiimta tik gyvybės draudimo paslaugų teikimo Kroatijoje gyvenantiems užsieniečiams srityje.

HR: A.1 sektoriaus dalies b punktas (tiesioginis draudimas, b) ne gyvybės draudimas): įsipareigojimų prisiimta tik ne gyvybės draudimo paslaugų teikimo Kroatijoje gyvenantiems užsieniečiams srityje, išskyrus su automobiliais susijusios civilinės atsakomybės draudimą. Nėra apribojimų jūrų, oro ir sausumos transportui.

HU: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas): paslaugas pirkti leidžiama tik teisės aktuose dėl užsienio valiutų keitimo apibrėžto tarptautinio verslo veiklą vykdantiems verslininkams. Gali būti draudžiami tik užsienyje įvykę draudiminiai įvykiai.

IT: įsipareigojimų dėl aktuaro praktikos neprisiimta.

IT: su CIF eksportu susijusios rizikos draudimo paslaugas Italijos rezidentams gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios draudimo bendrovės.

IT: vežamų prekių draudimo, pačių transporto priemonių draudimo ir su rizika Italijoje susijusio civilinės atsakomybės draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios draudimo bendrovės. Ši išlyga netaikoma tarptautiniam vežimui, apimančiam importą į Italiją.

LV: įsipareigojimų pagal Susitarimo B.3 dalies a punktą neprisiimta.

MT: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

PL: įsipareigojimų prisiimta tik dėl prekių perdraudimo, pakartotinio perdraudimo ir draudimo, susijusio su tarptautine prekyba prekėmis.

RO: įsipareigojimų pagal Susitarimo B.3 sektoriaus dalies a ir c punktus neprisiimta. Dėl A.2 sektoriaus dalies (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas): perdraudimas tarptautinėje rinkoje leidžiamas tik jei perdrausta rizika negali būti perkeliama į nacionalinę rinką.

PT: oro ir jūrų transporto draudimo, apimančio prekių, orlaivių, laivų korpusų ir civilinės atsakomybės draudimą, veiklą gali vykdyti tik Bendrijoje įsisteigusios įmonės. Šios srities draudimo tarpininkų veiklą Portugalijoje gali vykdyti tik Bendrijoje įsisteigę asmenys ar bendrovės.

SK: toliau nurodytoms paslaugoms teikti reikalaujama įsteigti komercinį padalinį:

—	asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovakijos Respublikoje, gyvybės draudimo;;

—	Slovakijos Respublikos teritorijoje esančio turto draudimo;

—	civilinės atsakomybės už nuostolius arba žalą, patirtus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiklos Slovakijos teritorijoje, draudimo;

—	oro ir jūrų transporto draudimo, apimančio prekių, orlaivių, laivų korpusų ir civilinės atsakomybės draudimą.

SI: jūrų, oro ir sausumos transporto draudimas: savitarpio draudimo įstaigų draudimo veiklą gali vykdyti tik Slovėnijoje įsisteigusios ir joje įregistruotos bendrovės..

SI: A.2, A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas, draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

SE: teikti tiesioginio draudimo paslaugas leidžiama tik per Švedijoje įgaliotą draudimo paslaugų teikėją, jeigu užsienio paslaugų teikėjas ir Švedijos draudimo bendrovė priklauso tai pačiai bendrovių grupei arba yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą.

2)	Vartojimas užsienyje

AT: privalomojo oro transporto draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsteigta patronuojamoji įmonė arba Austrijoje įsteigtas filialas.

BG: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas): Bulgarijos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat verslo veiklą Bulgarijos teritorijoje vykdantys užsienio asmenys Bulgarijoje vykdomos veiklos draudimo sutartis gali sudaryti tik su paslaugų teikėjais, turinčiais licenciją verstis draudimo veikla Bulgarijoje. Pagal tokias sutartis priklausančios draudimo išmokos išmokamos Bulgarijoje. Įsipareigojimų dėl indėlių draudimo ir panašių kompensavimo sistemų, taip pat privalomojo draudimo sistemų neprisiimta.

BG: A.2, A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas, draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

CY: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: tik šis reikalavimas:

toliau nurodytas paslaugas pirkti užsienyje draudžiama:

—	asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čekijos Respublikoje, gyvybės draudimo;

—	Čekijos Respublikos teritorijoje esančio turto draudimo;

—	civilinės atsakomybės už nuostolius arba žalą, patirtus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiklos Čekijos Respublikos teritorijoje, draudimo.

DK: privalomojo oro transporto draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios bendrovės.

DE: privalomojo oro transporto draudimo liudijimus gali išduoti tik Bendrijoje įsteigta patronuojamoji įmonė arba Vokietijoje įsteigtas filialas.

DE: Vokietijoje filialą įsteigusi užsienio draudimo bendrovė tarptautinio transporto draudimo sutartis Vokietijoje gali sudaryti tik per Vokietijoje įsteigtą filialą.

FR: su sausumos transportu susijusios rizikos draudimo paslaugas gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios draudimo įmonės.

HR: A.1 sektoriaus dalies a punkto (tiesioginis draudimas, a) gyvybės draudimas): Įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus galimybę Kroatijoje gyvenantiems užsieniečiams apsidrausti gyvybės draudimu.

HR: A.1 sektoriaus dalies b punkto (tiesioginis draudimas, b) ne gyvybės draudimas):

prisiimti tik šie įsipareigojimai:

i)	galimybės Kroatijoje gyvenantiems užsieniečiams apsidrausti ne gyvybės draudimu, išskyrus su automobiliais susijusios civilinės atsakomybės draudimą;

ii)

—	Kroatijoje neteikiamo asmeninės arba turto rizikos draudimo;

—	bendrovių, įsigyjančių draudimą užsienyje dėl investicinių darbų užsienyje, įskaitant tiems darbams reikalingą įrangą;

—	užsienio paskolų grąžinimo užtikrinimo (užstato draudimo);

—	visiškai kontroliuojamų įmonių ir bendrųjų įmonių, vykdančių ekonominę veiklą užsienio šalyje, asmeninio ir turto draudimo, jeigu tai atitinka tos šalies taisykles arba to reikalaujama atsižvelgiant į įmonės registraciją;

—	statomų ir kapitaliai remontuojamų laivų, jeigu taip nustatyta sutartyje su užsienio klientu (pirkėju).

HU: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas): Paslaugas pirkti leidžiama tik teisės aktuose dėl valiutų keitimo apibrėžto tarptautinio verslo veiklą vykdantiems verslininkams. Gali būti draudžiami tik užsienyje įvykę draudiminiai įvykiai.

IT: su CIF eksportu susijusios rizikos draudimo paslaugas Italijos rezidentams gali teikti tik Bendrijoje įsisteigusios draudimo bendrovės.

MT: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

PL: įsipareigojimų prisiimta tik dėl prekių perdraudimo, pakartotinio perdraudimo ir draudimo, susijusio su tarptautine prekyba prekėmis.

RO: įsipareigojimų pagal Susitarimo B.3 sektoriaus dalies a ir c punktus neprisiimta. Dėl A.2 sektoriaus dalies (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas): pakartotinis perdraudimas tarptautinėje rinkoje galimas tik jei perdrausta rizika negali būti perkeliama į nacionalinę rinką.

SK: prie 1 režimo priskiriamas draudimo paslaugas, išskyrus oro ir jūrų transporto draudimą, apimantį prekių, orlaivių, laivų korpusų ir civilinės atsakomybės draudimą, pirkti užsienyje draudžiama.

SI: jūrų, oro ir sausumos transporto draudimas: savitarpio draudimo įstaigų draudimo veiklą gali vykdyti tik Slovėnijoje įsisteigusios ir joje įregistruotos bendrovės.

SI: Slovėnijoje perdraudimo bendrovės turi pirmumo teisę rinkti draudimo įmokas. Jeigu šios bendrovės yra nepajėgios subalansuoti visos rizikos, ją galima perdrausti ir pakartotinai perdrausti užsienyje. (Priėmus naują Draudimo bendrovių įstatymą, apribojimų nėra.).

3)	Komerciniai padaliniai

AT: prašymas išduoti užsienio draudikų filialams licenciją turi būti atmestas, jeigu draudiko teisinė forma jo buveinės šalyje neatitinka akcinės bendrovės arba savitarpio draudimo asociacijos ar panašios formos.

BE: bet koks viešas pasiūlymas įsigyti Belgijos vertybinių popierių, pateiktas asmens, bendrovės ar institucijos, nesančių kurios nors Europos bendrijos valstybės narės jurisdikcijoje, arba jų vardu, turi būti pateiktas finansų ministrui leidimui gauti.

BG: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas):

įsipareigojimų dėl indėlių draudimo ir panašių kompensavimo sistemų, taip pat privalomojo draudimo sistemų neprisiimta.

Draudimo paslaugų teikėjai negali būti steigiami teikti ir gyvybės draudimo, ir ne gyvybės draudimo paslaugų. Užsieniečiai draudimo paslaugas gali teikti tik kaip Bulgarijos draudimo bendrovių dalininkai, turintys neribojamą akcinio kapitalo dalį, taip pat tiesiogiai per filialą, kurio registruotoji buveinė yra Bulgarijoje. Kad galėtų steigti filialus, užsienio draudimo bendrovės turi gauti Finansų priežiūros komisijos licenciją. Kad galėtų Bulgarijoje steigti filialą tam tikrų rūšių draudimo paslaugoms teikti, užsienio draudikas turi bent penkerius metus turėti leidimą teikti tokių pat rūšių draudimo paslaugas savo kilmės šalyje. Užsienio draudimo bendrovių filialai turėtų atitikti tokius reikalavimus: specialius garantijų ir indėlių reikalavimus, atskiros kapitalizacijos ir techninius atidėjinius sudarančio turto buvimo Bulgarijoje reikalavimus.

Vežamų prekių draudimo, pačių transporto priemonių draudimo ir su rizika Bulgarijoje susijusio civilinės atsakomybės draudimo paslaugų užsienio draudimo bendrovės tiesiogiai teikti negali. Užsienio draudimo bendrovė draudimo sutartis gali sudaryti tik per filialą.

Pagal draudimo sutartis surinktos draudimo lėšos ir nuosavas kapitalas turi būti investuojami Bulgarijoje ir gali būti pervedami į užsienį tik gavus Finansų priežiūros komisijos leidimą.

Užsienio paslaugų teikėjai negali sudaryti draudimo sutarčių su vietos fiziniais ir juridiniais asmenimis naudodamiesi brokerių paslaugomis.

BG: A.2 sektoriaus dalis (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas):

perdraudimo paslaugų teikėjai negali būti steigiami teikti ir gyvybės, ir ne gyvybės perdraudimo paslaugų.

Užsieniečiai draudimo paslaugas gali teikti tik kaip Bulgarijos draudimo bendrovių dalininkai, turintys neribojamą akcinio kapitalo dalį. Užsienio perdraudimo bendrovės tiesiogiai perdraudimo paslaugas gali teikti per filialą, kurio registruotoji buveinė yra Bulgarijoje e. Kad galėtų steigti filialus, užsienio draudimo bendrovės turi gauti Finansų priežiūros komisijos licenciją.

Pagal draudimo sutartis surinktos draudimo lėšos ir nuosavas kapitalas turi būti investuojami Bulgarijoje ir gali būti pervedami į užsienį tik gavus Finansų priežiūros komisijos leidimą.

Užsienio paslaugų teikėjai negali sudaryti perdraudimo sutarčių su vietos fiziniais ir juridiniais asmenimis naudodamiesi brokerių paslaugomis.

Apribojimai netaikomi pakartotinio perdraudimo paslaugoms.

BG: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos):

tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik Bulgarijoje e pagal Prekybos įstatymą įregistruotos prekybos bendrovės, turinčios Finansų priežiūros komisijos licenciją.

Su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos turi būti susijusios su draudimu.

Įsipareigojimų dėl aktuarų paslaugų neprisiimta.

CY: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas):

Kipre arba iš jos paslaugas teikiantys draudikai gali vykdyti veiklą tik pagal draudimo bendrovių įstatymus gavę Draudimo prižiūrėtojo leidimą.

Užsienio draudimo bendrovės Kipre gali veikti įsteigusios filialą arba agentūrą. Kad gautų leidimą steigti filialą arba agentūrą, užsienio draudikas privalo turėti leidimą vykdyti veiklą savo kilmės šalyje.

Kad galėtų būti Kipre įregistruotų draudimo bendrovių dalininkai, nerezidentai privalo iš anksto gauti Centrinio banko sutikimą. Užsieniečių dalyvavimo lygis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju pagal ekonominius poreikius.

CY: A.2 sektoriaus dalis (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas):

Kipre perdraudimo veiklą gali vykdyti tik Draudimo prižiūrėtojo leidimą gavusios bendrovės.

Kad galėtų investuoti į perdraudimo bendroves, nerezidentai privalo iš anksto gauti Centrinio banko sutikimą. Užsieniečiams priklausanti vietos perdraudimo bendrovių kapitalo dalis nustatoma kiekvienu atveju atskirai. Šiuo metu šalyje nėra nė vienos vietos perdraudimo bendrovės..

CY: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: tik šis reikalavimas:

Draudimo paslaugų teikėjas turi įsteigti komercinį padalinį ir turėti leidimą, kad galėtų:

—	teikti tokias paslaugas, įskaitant perdraudimą, ir

—	su tarpininku sudaryti tarpininkavimo sutartį siekiant, kad tarp draudimo paslaugų teikėjo ir trečiosios šalies būtų sudaryta draudimo sutartis.

Tarpininkas, ketinantis teikti tarpininkavimo paslaugas filialui, kurio registruotoji buveinė yra Čekijos Respublikoje, turi turėti leidimą.

ES: prieš steigdamas filialą ar atstovybę Ispanijoje tam tikrų rūšių draudimo paslaugoms teikti, užsienio draudikas turi bent penkerius metus turėti leidimą teikti tokių pat rūšių draudimo paslaugas savo kilmės šalyje.

ES, EL: steigimosi teisė neapima teisės steigti draudimo bendrovių atstovybes ar kitus nuolatinius jų padalinius, nebent tokie padaliniai steigiami kaip agentūros, filialai arba pagrindinės buveinės.

EE: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas): apribojimų nėra, išskyrus tai, kad akcinės draudimo bendrovės su užsienio kapitalu valdymo organe gali būti užsienio šalių piliečių, o jų skaičius turi būti proporcingas užsienio kapitalo daliai, bet ne daugiau kaip pusė vadovų grupės narių; patronuojamosios įmonės arba nepriklausomos bendrovės vadovas turi būti nuolatinis Estijos gyventojas.

FI: valdančiojo direktoriaus, bent vieno auditoriaus ir bent pusės draudimo bendrovės steigėjų ir direktorių valdybos bei priežiūros tarybos narių gyvenamoji vieta turi būti Europos ekonominėje erdvėje, nebent Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija taiko išimtį.

FI: įstatymuose numatyto socialinio draudimo (įstatymuose numatyto pensijų draudimo, įstatymuose numatyto draudimo nuo nelaimingų atsitikimų) paslaugas teikiančio filialo licencija Suomijoje užsienio draudikams neišduodama.

FI: užsienio draudimo bendrovės agento gyvenamoji vieta turi būti Suomijoje, nebent bendrovės pagrindinė buveinė yra Europos ekonominėje erdvėje.

FR: steigiant filialus, jų atstovai turi gauti specialų leidimą.

HU: ketinama apriboti tiesioginį filialų steigimą, kai tokie apribojimai bus nustatyti GATS, laikantis jame nustatytų sąlygų.

HU: finansų įstaigos valdyboje turėtų būti bent du nariai, kurie yra Vengrijos piliečiai ir rezidentai, kaip nustatyta atitinkamose užsienio valiutos keitimo taisyklėse, nuolat gyvenantys Vengrijoje bent vienus metus.

IE: steigimosi teisė neapima teisės steigti atstovybes.

IT: aktuarų paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines asociacijas (neturinčias juridinio asmens teisių).

IT: leidimas steigti filialus išduodamas, atsižvelgiant į priežiūros institucijų atlikto vertinimo rezultatus.

LV: A.1 ir A.2 sektoriaus dalys (tiesioginis draudimas ir perdraudimas bei pakartotinis perdraudimas): laikantis bendrosios tvarkos ir nediskriminavimo principo, užsienio draudimo įstaigos turi būti tam tikros teisinės formos.

LV: A.3 sektoriaus dalis (draudimo tarpininkavimas): tarpininkas gali būti tik fizinis asmuo (pilietybės reikalavimas netaikomas). Jis gali teikti paslaugas tik Latvijos Draudimo priežiūros institucijos leidimą turinčios draudimo bendrovės vardu.

LT: draudimo bendrovėms neleidžiama teikti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo paslaugų. Šių a ir b rūšių paslaugas turi teikti atskiros bendrovės.

MT: gali būti atsižvelgiama į ekonominių poreikių analizę.

PL: A.1–A.3 sektoriaus dalys (tiesioginis draudimas, perdraudimas, pakartotinis perdraudimas ir draudimo tarpininkavimas):

gavus licenciją, gali būti steigiama tik akcinė bendrovė arba filialas. Užsienyje galima investuoti ne daugiau kaip 5 % draudimo lėšų. Draudimo tarpininkavimo veiklą vykdantis asmuo privalo turėti licenciją. Draudimo tarpininkai turi būti registruoti vietos registre.

PL: A.4 sektoriaus dalis (su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

PT: Portugalijoje užsienio bendrovės draudimo tarpininkų veiklą gali vykdyti tik per bendrovę, įsteigtą pagal Bendrijos valstybės narės teisės aktus.

PT: kad galėtų Portugalijoje įsteigti filialą, užsienio bendrovės turi įrodyti, kad turi bent penkerių metų veiklos patirtį.

RO: steigti užsienio dalininkų turinčias bendroves ir tarpininkavimo agentūras leidžiama tik užmezgus partnerystės ryšius su Rumunijos juridiniais arba fiziniais asmenimis. Užsienio draudimo bendrovių ir užsienio draudikų asociacijų atstovai turi teisę sudaryti tik šių rūšių draudimo sutartis: 1) draudimo ir perdraudimo sutartis su užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis arba jų prekėms apdrausti; 2) perdraudimo sutartis su Rumunijos draudimo bendrovėmis, draudimo ir perdraudimo bendrovėmis ir perdraudimo bendrovėmis. Tarpininkavimo agentūroms draudžiama užsienio draudimo bendrovių vardu sudaryti draudimo sutartis su Rumunijos juridiniais ar fiziniais asmenimis arba jų prekėms apdrausti.

SK: daugumos draudimo bendrovės valdybos narių gyvenamoji vieta turi būti Slovakijos Respublikoje.

Draudimo paslaugoms teikti reikalinga licencija. Užsienietis gali įsteigti draudimo bendrovę su buveine Slovakijos Respublikoje kaip akcinę bendrovę arba Draudimo veiklos įstatyme nustatytomis bendrosiomis sąlygomis vykdyti draudimo veiklą per savo patronuojamąsias įmones, kurių registruotoji buveinė yra Slovakijos Respublikoje. Draudimo veikla – tai draudimo veikla, įskaitant brokerių ir perdraudimo paslaugas.

Tarpininkavimo veiklą, kuria siekiama, kad tarp trečiosios šalies ir draudimo bendrovės būtų sudaryta draudimo sutartis, draudimo bendrovės vardu gali vykdyti Slovakijos Respublikoje įsikūrę ir Draudimo priežiūros institucijos išduotą licenciją turintys fiziniai arba juridiniai asmenys.

Tarpininkavimo sutartį, kuria siekiama, kad tarp trečiosios šalies ir draudimo bendrovės būtų sudaryta draudimo sutartis, gali sudaryti tik Draudimo priežiūros institucijos licenciją gavusi šalies arba užsienio draudimo bendrovė.

Licencijuotų draudimo veiklos vykdytojų specialių draudimo fondų finansines lėšas, gautas apdraudžiant arba perdraudžiant draudėjus, kurių gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė yra Slovakijos Respublikoje, privaloma deponuoti Slovakijos Respublikoje nuolat veikiančiame banke, jas pervesti į užsienį draudžiama.

SI: A.1 sektoriaus dalis (tiesioginis draudimas):

siekiant įsisteigti, būtina Finansų ministerijos išduodama licencija. Užsieniečiai draudimo bendrovę gali steigti tik su šalies asmeniu kaip bendrąją įmonę, kurioje užsieniečių dalyvavimas gali būti ne didesnis kaip 99 %

Priėmus naują Draudimo bendrovių įstatymą, didžiausios užsienio kapitalo dalies apribojimas bus panaikintas.

Užsienietis gali įsigyti šalies draudimo bendrovės akcijų arba padidinti jau turimų tokių akcijų skaičių tik iš anksto gavęs Finansų ministerijos sutikimą.

Išduodama licenciją arba pritardama šalies draudimo bendrovės akcijų įsigijimui, Finansų ministerija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

—	akcijų nuosavybės išskaidymą ir akcininkų iš įvairių šalių buvimą;

—	naujų draudimo produktų teikimą ir susijusios praktinės patirties perdavimą, jeigu užsienio investuotojas yra draudimo bendrovė.

Įsipareigojimų dėl užsienio dalininkų privatizuojamoje draudimo bendrovėje neprisiimta.

Savitarpio draudimo įstaigos nariai gali būti tik Slovėnijoje įsisteigusios bendrovės ir šalies fiziniai asmenys.

SI: A.2 sektoriaus dalis (perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas): užsieniečiams priklausanti dalis perdraudimo bendrovėje negali būti didesnė už kontrolinį akcijų paketą. (Priėmus naują Draudimo bendrovių įstatymą, apribojimai taikomi tik filialams.)

SI: A.3 ir A.4 sektoriaus dalys (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos):

konsultavimo ir žalos sureguliavimo paslaugoms teikti reikia įsiregistruoti kaip juridiniam asmeniui, gavus Draudimo biuro sutikimą.

Aktuarų ir rizikos vertinimo paslaugas gali teikti tik profesinė įstaiga.

Tik tiesioginio draudimo ir perdraudimo veikla.

Vieninteliai savininkai turi būti Slovėnijos rezidentai.

SE: Švedijoje neįregistruotos draudimo brokerių įmonės komercinį padalinį gali steigti tik kaip filialą.

SE: Švedijoje veikiančios, bet neįregistruotos ne gyvybės draudimo įmonės apmokestinamos ne pagal grynąjį pelną, o pagal pajamas iš draudimo įmokų, gautų vykdant tiesioginio draudimo operacijas.

SE: draudimo bendrovės steigėjas turi būti fizinis asmuo, kuris yra Europos ekonominės erdvės rezidentas, arba Europos ekonominėje erdvėje įregistruotas juridinis asmuo.

4)	Fizinių asmenų dalyvavimas

CY: Įsipareigojimų neprisiimta.

PL:

A.1–A.3 sektoriaus dalys (tiesioginis draudimas, perdraudimas, pakartotinis perdraudimas ir draudimo tarpininkavimas): įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus atitinkamus horizontaliuosius įsipareigojimus ir toliau nurodytą apribojimą. Draudimo tarpininkams taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

A.4 sektoriaus dalis (su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

AT, BE, BG, CZ, DE, DK, ES, EE, FR, FI, EL, HR, HU, IT, IE, LU, LT, LV, MT, NL, PT, RO, SE, SI, SK, UK: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus atitinkamus horizontaliuosius įsipareigojimus ir toliau nurodytus specialius apribojimus.

AT: filialo vadovybę turi sudaryti du fiziniai asmenys Austrijos rezidentai.

BG: Įsipareigojimų dėl indėlių draudimo ir panašių kompensavimo sistemų, taip pat privalomojo draudimo sistemų neprisiimta. Apribojimai netaikomi pakartotinio perdraudimo paslaugoms. Įsipareigojimų dėl A.3 ir A.4 (draudimo tarpininkavimas ir su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos) sektoriaus dalių neprisiimta.

DK: jeigu nėra vienos iš Bendrijos valstybių narių pilietis, draudimo filialo bendrasis agentas turi būti gyvenęs Danijoje pastaruosius dvejus metus. Verslo ir pramonės ministras gali taikyti išimtį.

DK: bendrovės vadovams ir direktorių valdybos nariams taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas. Tačiau verslo ir pramonės ministras gali šio reikalavimo netaikyti. Išimtis taikoma laikantis nediskriminavimo principo.

ES, IT: aktuarams taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.

EL: dauguma Graikijoje įsisteigusios bendrovės direktorių valdybos narių turi būti vienos iš Bendrijos valstybių narių piliečiai.

SI: aktuarų ir rizikos vertinimo paslaugas teikiantiems asmenims taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas, jie taip pat turi būti išlaikę kvalifikacinį egzaminą, būti Slovėnijos aktuarų asociacijos nariai ir gerai mokėti slovėnų kalbą.

B.	Bankų ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą)

1)	Tarpvalstybinis paslaugų teikimas

BE: konsultavimo investicijų klausimais paslaugas galima teikti tik per Belgijoje įsteigtą padalinį.

BG: B.11 ir B.12 sektoriaus dalys (finansinės informacijos teikimo bei perdavimo ir kitos konsultavimo paslaugos): reikalaujama naudotis viešuoju telekomunikacijų tinklu arba kito įgalioto operatoriaus tinklu, jeigu šios paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu. Įsipareigojimų dėl tarpininkavimo ir kitų pagalbinių finansinių paslaugų neprisiimta.

CY: įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: ne centrinio banko valiutos emisijos paslaugos, prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis bei finansiniu turtu, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymas, atsiskaitymas už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugos, konsultavimas, tarpininkavimas ir kitos pagalbinės finansinės su šia veikla susijusios paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: tik šis reikalavimas:

tik Čekijoje įsisteigę bankai ir užsienio bankų filialai, turintys atitinkamą licenciją, gali:

—	teikti indėlių paslaugas;

—	prekiauti užsienio valiuta;

—	vykdyti tarpvalstybinius mokėjimus negrynaisiais pinigais.

Čekijos rezidentai, kurie nėra bankai, turi gauti Čekijos nacionalinio banko arba Finansų ministerijos leidimą atlikti operacijas užsienio valiuta, kad galėtų:

a)	atidaryti Čekijos rezidentų sąskaitą užsienyje ir į ją pervesti lėšas;

b)	vykdyti kapitalo mokėjimus užsienyje (išskyrus FDI);

c)	teikti finansinius kreditus ir garantijas;

d)	vykdyti operacijas išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

e)	pirkti užsienio vertybinius popierius, išskyrus Užsienio valiutos įstatyme aprašytus atvejus;

f)	atlikti užsienio vertybinių popierių emisiją viešai ir neviešai prekybai Čekijos Respublikoje arba pateikti juos šalies rinkai.

EE: B.1 sektoriaus dalis (indėlių priėmimas): reikalaujama turėti „Eesti Pank“ išduotą leidimą ir būti registruotiems pagal Estijos teisės nuostatas kaip akcinė bendrovė, patronuojamoji įmonė arba filialas.

EE, LT: savitarpio fondų ir investicinių bendrovių valdymo veiklai vykdyti turi būti įsteigta speciali valdymo įmonė, o investicinių fondų turto saugotojos gali būti tik įmonės, kurių registruotoji buveinė yra Bendrijoje.

HR: įsipareigojimų dėl B.1., B.6., B.7., B.9 ir B.10 sektoriaus dalių neprisiimta.

HU: įsipareigojimų neprisiimta.

IE: kad būtų galima teikti investicines paslaugas arba konsultacijas dėl investicijų, reikalingas 1) Airijoje išduotas leidimas, kuriam gauti paprastai reikalaujama, kad subjektas būtų įregistruotas arba veiktų kaip ūkinė bendrija ar individualus prekybininkas, o jo pagrindinė ir (arba) registruotoji buveinė bet kuriuo atveju būtų Airijoje (tam tikrais atvejais šio leidimo gali būti nereikalaujama, pvz., kai trečiosios šalies paslaugų teikėjas nėra įsteigęs komercinio padalinio Airijoje ir paslauga privatiems asmenims neteikiama), arba 2) kitoje valstybėje narėje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (1) išduotas leidimas.

IT: įsipareigojimų dėl „promotori di servizi finanziari“ (finansinių priemonių pardavėjų) neprisiimta.

LT: pensijų fondų valdymas: reikalaujama įsteigti komercinį padalinį.

MT:

B.1 ir B.2 sektoriaus dalys (indėlių priėmimas ir visų rūšių skolinimas): apribojimų nėra.

B.11 sektoriaus dalis (finansinės informacijos teikimo bei perdavimo paslaugos): įsipareigojimų prisiimta tik dėl tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamos finansinės informacijos.

B.12 sektoriaus dalis (konsultavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

PL:

B.11 sektoriaus dalis (finansinės informacijos teikimo bei perdavimo paslaugos): reikalaujama naudotis viešuoju telekomunikacijų tinklu arba kito įgalioto operatoriaus tinklu, jeigu šios paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu.

B.12 sektoriaus dalis (konsultavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta

RO: B.4 sektoriaus dalis (visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos): paslaugas gali teikti tik bankas rezidentas.

SK: prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis bei finansiniu turtu, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymo ir atsiskaitymo už finansinį turtą bei tarpuskaitos paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

SK:

i)	indėlių paslaugas gali teikti tik šalies bankai ir Slovakijos Respublikoje veikiantys užsienio bankų filialai;

ii)

tik įgaliotieji šalies bankai, Slovakijos Respublikoje veikiantys užsienio bankų filialai ir operacijų užsienio valiuta licenciją turintys asmenys gali prekiauti užsienio valiuta. Bratislavos vertybinių popierių biržoje gali prekiauti tik vertybinių popierių biržos nariai. Rezidentai „RM-System Slovakia“ gali prekiauti be apribojimų, nerezidentai – tik per prekybininkus vertybiniais popieriais;

iii)	tarpvalstybinius mokėjimus negrynaisiais pinigais gali atlikti tik įgaliotieji šalies bankai ir Slovakijos Respublikoje veikiantys užsienio bankų filialai;

iv)

Slovakijos nacionalinio banko išduodama operacijų užsienio valiuta licencija reikalinga, siekiant vykdyti toliau nurodytą veiklą:

a)	atidaryti Slovakijos rezidento, kuris nėra bankas, sąskaitą užsienyje, išskyrus fizinių asmenų sąskaitų atidarymą jų buvimo užsienyje laikotarpiu;

b)	vykdyti kapitalo mokėjimus užsienyje;

c)	imti finansinį kreditą iš operacijas užsienio valiuta vykdančio subjekto nerezidento, išskyrus rezidentams teikiamus užsienio kreditus, kurių grąžinimo laikotarpis ilgesnis nei treji metai, ir fizinių asmenų tarpusavio paskolas ne verslo tikslams;

v)	eksportuojant ir importuojant Slovakijos ir užsienio valiutą grynaisiais pinigais, kai suma yra didesnė kaip 150 000 SKK, taip pat tauriuosius metalus, taikomas atskaitomybės reikalavimas;

vi)	kad galėtų užsienyje deponuoti finansinį turtą, rezidentai turi gauti užsienio valiutos keitimo institucijos leidimą atlikti operacijas užsienio valiuta arba atitinkamą licenciją;

vii)	teikti ir gauti garantijas bei įsipareigojimus atsižvelgiant į Slovakijos nacionalinio banko nustatytą ribą ir taikomas nuostatas gali tik Slovakijos Respublikoje įsisteigę operacijas užsienio valiuta vykdantys subjektai.

SI:

dalyvavimas iždo obligacijų emisijose, pensijų fondų valdymas, konsultavimas susijusiais klausimais bei kitos pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

B.11 ir B.12 sektoriaus dalys (finansinės informacijos teikimas bei perdavimas, konsultavimas ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, išskyrus susijusias su dalyvavimu iždo obligacijų emisijose ir pensijų fondų valdymu): apribojimų nėra.

Visos kitos sektoriaus dalys:

įsipareigojimų prisiimta tik dėl šalies juridinių asmenų ir vienintelių savininkų iš užsienio kredito įstaigų imamų kreditų (visų rūšių skolinimosi), taip pat priimamų garantijų ir įsipareigojimų. (Pastaba. Priėmus naują Užsienio valiutos įstatymą, vartojimo kreditams apribojimai bus panaikinti.)

Visus pirmiau nurodytus kreditų susitarimus būtina užregistruoti Slovėnijos banke. (Pastaba. Priėmus naują Bankininkystės įstatymą, ši nuostata bus panaikinta.)

Užsieniečiai užsienio vertybinius popierius gali siūlyti pirkti tik per šalies bankus ir biržos brokerių bendroves. Slovėnijos vertybinių popierių biržos nariai turi būti įregistruoti Slovėnijoje.

2)	Vartojimas užsienyje

BG:

B.1–B.10 sektoriaus dalys (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas, finansinė nuoma, visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, garantijos ir įsipareigojimai, prekyba vertybiniais popieriais, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymo, atsiskaitymo už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta

B.11 ir B.12 sektoriaus dalys (finansinės informacijos teikimo bei perdavimo ir kitos konsultavimo paslaugos): reikalaujama naudotis viešuoju telekomunikacijų tinklu arba kito įgalioto operatoriaus tinklu, jeigu šiomis paslaugomis naudojamasi užsienyje. Įsipareigojimų dėl tarpininkavimo ir kitų pagalbinių finansinių paslaugų neprisiimta.

CY: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus dėl B.6 sektoriaus dalies e punkto (prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais): apribojimų nėra.

CZ: ne centrinio banko vykdomos pinigų emisijos, prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais ir tauriaisiais metalais, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymas, atsiskaitymas už išvestinių finansinių priemonių produktus ir tarpuskaitos paslaugos, taip pat konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos su šių rūšių veikla susijusios pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: tik šis reikalavimas:

tik Čekijoje įsisteigę bankai ir užsienio bankų filialai, turintys atitinkamą licenciją, gali:

—	teikti indėlių paslaugas;

—	prekiauti užsienio valiuta;

—	vykdyti tarpvalstybinius mokėjimus negrynaisiais pinigais.

Čekijos rezidentai, kurie nėra bankai, turi gauti Čekijos nacionalinio banko arba Finansų ministerijos leidimą atlikti operacijas užsienio valiuta, kad galėtų:

a)	atidaryti Čekijos rezidentų sąskaitą užsienyje ir į ją pervesti lėšas;

b)	vykdyti kapitalo mokėjimus užsienyje (išskyrus FDI);

c)	teikti finansinius kreditus ir garantijas;

d)	vykdyti operacijas išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

e)	pirkti užsienio vertybinius popierius, išskyrus Užsienio valiutos įstatyme aprašytus atvejus;

f)	atlikti užsienio vertybinių popierių emisiją viešai ir neviešai prekybai Čekijos Respublikoje arba pateikti juos šalies rinkai.

DE: Vokietijos markėmis denominuotų vertybinių popierių emisijų pagrindinis valdytojas gali būti tik Vokietijoje registruota kredito įstaiga, patronuojamoji įmonė arba filialas.

FI: Vyriausybės įstaigų mokėjimai (išlaidoms apmokėti) pervedami per Suomijos pašto žiro sistemą, kurią administruoja „Postipankki Ltd.“ Ypatingais atvejais Finansų ministerija gali šio reikalavimo netaikyti.

EL: saugojimo ir depozitoriumo paslaugų, įskaitant palūkanų ir pagrindinių išmokų už vertybinius popierius administravimą, teikėjai turi būti įsisteigę Graikijoje.

HU: įsipareigojimų neprisiimta.

MT:

B.1 ir B.2 sektoriaus dalys (indėlių priėmimas ir visų rūšių skolinimas): apribojimų nėra.

B.11 sektoriaus dalis (finansinės informacijos teikimo bei perdavimo paslaugos): įsipareigojimų prisiimta tik dėl tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamos finansinės informacijos.

B.3–B.10 ir B.12 sektoriaus dalys: įsipareigojimų neprisiimta.

PL:

B.1–B.10 ir B.12 sektoriaus dalys: įsipareigojimų neprisiimta.

RO: Rumunijos fiziniams ir juridiniais asmenims atidaryti sąskaitas ir naudoti lėšas užsienio valiuta užsienyje galima tik iš anksto gavus Rumunijos nacionalinio banko leidimą. Įsipareigojimų dėl B.3 (finansinė nuoma), B.7 (dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose), B.9 (turto valdymas) ir B.10 (atsiskaitymo už finansinį turtą bei tarpuskaitos paslaugos) sektoriaus dalių neprisiimta.

SK: prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais ir tauriaisiais metalais, tarpininkavimas pinigų rinkoje, turto valdymas ir tarpininkavimas: įsipareigojimų neprisiimta.

SK:

i)	indėlių paslaugas gali teikti tik šalies bankai ir Slovakijos Respublikoje veikiantys užsienio bankų filialai;

ii)

iii)	tarpvalstybinius mokėjimus negrynaisiais pinigais gali atlikti tik įgaliotieji šalies bankai ir Slovakijos Respublikoje veikiantys užsienio bankų filialai;

iv)

Slovakijos nacionalinio banko išduodama operacijų užsienio valiuta licencija reikalinga, siekiant vykdyti toliau nurodytą veiklą:

a)	atidaryti Slovakijos rezidento, kuris nėra bankas, sąskaitą užsienyje, išskyrus fizinių asmenų sąskaitų atidarymą jų buvimo užsienyje laikotarpiu;

b)	vykdyti kapitalo mokėjimus užsienyje;

c)	imti finansinį kreditą iš operacijas užsienio valiuta vykdančio subjekto nerezidento, išskyrus rezidentams teikiamus užsienio kreditus, kurių grąžinimo laikotarpis ilgesnis nei treji metai, ir fizinių asmenų tarpusavio paskolas ne verslo tikslams;

v)	eksportuojant ir importuojant Slovakijos ir užsienio valiutą grynaisiais pinigais, kai suma yra didesnė kaip 150 000 SKK, taip pat tauriuosius metalus, taikomas atskaitomybės reikalavimas;

vi)	kad galėtų užsienyje deponuoti finansinį turtą, rezidentai turi gauti užsienio valiutos keitimo institucijos leidimą atlikti operacijas užsienio valiuta arba atitinkamą licenciją;

vii)	teikti ir gauti garantijas bei įsipareigojimus atsižvelgiant į Slovakijos nacionalinio banko nustatytą ribą ir taikomas nuostatas gali tik Slovakijos Respublikoje įsisteigę operacijas užsienio valiuta vykdantys subjektai.

SI:

dalyvavimas iždo obligacijų emisijose, pensijų fondų valdymas, konsultavimas susijusiais klausimais bei kitos pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

Visos kitos sektoriaus dalys:

Visus pirmiau nurodytus kreditų susitarimus būtina užregistruoti Slovėnijos banke. (Pastaba. Priėmus naują Bankininkystės įstatymą, ši nuostata bus panaikinta.)

Slovėnijoje įsisteigę juridiniai asmenys gali būti investicinių fondų turto saugotojai.

UK: sterlingais denominuotų vertybinių popierių emisijų, įskaitant privačiai atliekamas emisijas, pagrindiniai valdytojai gali būti tik Europos ekonominėje erdvėje užregistruotos įmonės.

3)	Komerciniai padaliniai

Visos valstybės narės:

savitarpio fondų ir investicinių bendrovių valdymo veiklai vykdyti turi būti įsteigta speciali valdymo įmonė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (2) (toliau – KIPVPS direktyva) 16–21 ir 28–31 straipsniai).

Tik įmonės, kurių registruotoji buveinė yra Bendrijoje, gali būti investicinių fondų turto saugotojos (KIPVPS direktyvos 23 straipsnis).

AT: vertybinių popierių biržoje vertybiniais popieriais gali prekiauti tik Austrijos vertybinių popierių biržos nariai.

AT: užsienio valiutų keitimui ir prekybai užsienio valiuta reikalingas Austrijos nacionalinio banko leidimas.

AT: hipotekos lakštus ir savivaldybių obligacijas gali leisti tik specializuoti bankai, turintys leidimą verstis tokia veikla.

AT: pensijų fondo valdymo paslaugas gali teikti tik specializuota bendrovė, veikianti šioje srityje, kuri Austrijoje registruota kaip akcinė bendrovė.

BG:

B.1–B.5 sektoriaus dalys (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas, finansinė nuoma, visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, garantijos ir įsipareigojimai)

Bulgarijoje norintys įsisteigti užsienio bankai turi turėti pagal jų nacionalinę teisę nustatytą reikiamą leidimą ir jiems negali būti taikomas draudimas teikti banko paslaugas kilmės šalyje ir šalyse, kuriose jie veikia. Įsipareigojimų dėl caisses populaires neprisiimta.

Kad būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti 5 % ar daugiau balsavimo teisių atitinkančių įsisteigusio banko akcijų, reikalingas Bulgarijos nacionalinio banko leidimas. Išduodant leidimą, taikomi prudenciniai reikalavimai, atitinkantys GATS XVI ir XVII straipsniuose nustatytus įpareigojimus.

Kad galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti didesnę nei 10 % bendrovės, kuri nėra bankas, kapitalo dalį, bankas turi gauti Bulgarijos nacionalinio banko sutikimą.

Paslaugų teikėjams, teikiantiems indėlių ir pinigų pervedimo paslaugas iš biudžeto finansuojamoms valstybės institucijoms, gali būti suteiktas išimtines teises turinčių paslaugų teikėjų statusas.

Banko vardu ir jo naudai veikiantiems valdymo organo vykdomiesiems direktoriams taikoma nuolatinės gyvenamosios vietos sąlyga.

Įsipareigojimų dėl Valstybės iždo garantijų neprisiimta.

B.6, B.7 ir B.9 sektoriaus dalys (prekyba vertybiniais popieriais, dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, turto valdymas):

įsipareigojimų prisiimta dėl akcinės bendrovės statusą ir Finansų priežiūros komisijos išduotą licenciją turinčių investavimo tarpininkų, investicinių bendrovių ir vertybinių popierių biržų. Reikiama licencija suteikiama, jeigu tenkinami valdymo, techniniai ir investuotojų apsaugos reikalavimai.

Vertybinių popierių biržos AB: būtinojo kapitalo (100 000 BGN) sąlyga; ne mažiau kaip du trečdaliai tarp finansų įstaigų (draudimo bendrovių, finansų įstaigų, investavimo tarpininkų) paskirstyto kapitalo; 5 % vertybinių popierių biržos kapitalo riba, taikoma norinčiam tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti akcininkui.

Investavimo tarpininkai: Bulgarijoje teritorijoje vykdomos investavimo tarpininkų veiklos apribojimų nėra, nebent Finansų priežiūros komisija leistų taikyti kitus reikalavimus.

Prekiauti vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje gali tik jos nariai. Investavimo tarpininkas gali būti tik vienos vertybinių popierių biržos narys ir tik Bulgarijoje.

Investicinės bendrovės: investicinė bendrovė neturi užsiimti banko, draudimo bendrovės ar investavimo tarpininko veikla.

Įsipareigojimų dėl prekybos perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius, savo ir klientų vardu neprisiimta. Įsipareigojimų dėl dalyvavimo iždo obligacijų emisijose neprisiimta. Įsipareigojimų dėl pensijų fondų valdymo neprisiimta.

B.8 ir B.10 sektoriaus dalys (tarpininkavimas pinigų rinkoje, atsiskaitymo už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugos): įsipareigojimų neprisiimta.

B.11 ir B.12 sektoriaus dalys (finansinės informacijos teikimo bei perdavimo ir kitos konsultavimo paslaugos): reikalavimas naudoti viešąjį telekomunikacijų tinklą arba kito licencijuoto operatoriaus tinklą. Įsipareigojimų dėl tarpininkavimo ir kitų pagalbinių finansinių paslaugų neprisiimta.

CY: įstatymais numatytas nediskriminacinis reikalavimas, kad Kipre paslaugas siūlantys bankai turi turėti juridinio asmens statusą. Juridiniais asmenimis laikomi Kipre registruoti užsienio bankų ir (arba) finansų įstaigų filialai.

CY: asmeniui ir jo partneriams tiesiogiai ar netiesiogiai priklausanti balsavimo teisių dalis banke turi būti ne didesnė kaip 10 %, nebent gautas išankstinis raštiškas Centrinio banko sutikimas.

CY: be to, užsieniečiams tiesiogiai ar netiesiogiai priklausanti akcijų dalis arba įsigyta kapitalo dalis trijuose veikiančiuose į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktuose vietos bankuose gali sudaryti ne daugiau kaip 0,5 % asmeniui arba organizacijai ir ne daugiau kaip 6,0 % bendrai.

CY:

B.1–B.5 sektoriaus dalys ir B.6 sektoriaus dalies b punktas (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas, finansinė nuoma, visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, garantijos bei įsipareigojimai ir užsienio valiutos keitimas):

naujiems bankams taikomi šie reikalavimai:

a)	bankininkystės veiklai vykdyti reikalingas centrinio banko leidimas. Prieš suteikdamas leidimą, centrinis bankas gali atlikti ekonominių poreikių analizę;

b)	užsienio bankų filialai turi būti įregistruoti Kipre pagal Bendrovių įstatymą ir turėti pagal Bankų įstatymą išduotą licenciją.

B.6 sektoriaus dalies e punktas (prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais):

verslo paslaugas, susijusias su prekyba vertybiniais popieriais Kipre, gali teikti tik Kipro vertybinių popierių biržos nariai (brokeriai). Brokerių firmose turi dirbti tik brokerių paslaugas galintys teikti asmenys, turintys reikiamą licenciją. Bankai ir draudimo įmonės negali vykdyti brokerių veiklos.

Brokerių firma gali tapti registruota Kipro vertybinių popierių biržos nare tik jei yra įsteigta ir įregistruota pagal Kipro bendrovių įstatymą.

B.6 sektoriaus dalies a, c, d ir f punktai ir B.7–B.12 sektoriaus dalys: įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: ne centrinio banko vykdomos pinigų emisijos, prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais ir tauriaisiais metalais, tarpininkavimas pinigų rinkoje, atsiskaitymas už išvestinių finansinių priemonių produktus ir tarpuskaitos paslaugos, taip pat konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos su šių rūšių veikla susijusios pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

CZ: tik šis reikalavimas:

banko paslaugas gali teikti tik Čekijoje įsisteigę bankai arba užsienio bankų filialai, turintys licenciją, kurią, gavęs Finansų ministerijos sutikimą, išduoda Čekijos nacionalinis bankas.

Išduodant licenciją remiamasi kriterijais, kurie taikomi atsižvelgiant į GATS. Hipotekos paskolų paslaugas gali teikti tik Čekijoje įsisteigę bankai.

Bankai gali būti steigiami tik kaip akcinės bendrovės. Veikiančių bankų akcijoms pirkti būtinas išankstinis Čekijos nacionalinio banko sutikimas.

Viešai prekiauti vertybiniais popieriais galima tik gavus atitinkamą leidimą ir kai patvirtinamas vertybinių popierių prospektas.

Leidimas neišduodamas, jeigu vieša prekyba vertybiniais popieriais prieštarauja investuotojų interesams, neatitinka valdžios finansinės politikos nuostatų arba finansų rinkos reikalavimų (3).

Prekybos vertybiniais popieriais agentų, biržos brokerių, vertybinių popierių biržos arba nebiržinės rinkos organizatorių, investicinių bendrovių ir investicinių fondų steigimui ir veiklai būtinas leidimas, o jis išduodamas atsižvelgiant į kvalifikaciją, sąžiningumą, valdymo ir materialinius reikalavimus.

Visų rūšių mokėjimų vykdymo ir tarpuskaitos paslaugas stebi ir tikrina Čekijos nacionalinis bankas, siekdamas, kad paslaugos būtų teikiamos sklandžiai ir ekonomiškai.

DK: finansų įstaigos Kopenhagos vertybinių popierių biržoje vertybiniais popieriais gali prekiauti tik per Danijoje įregistruotas patronuojamąsias įmones.

FI: bent pusės steigėjų, direktorių valdybos, stebėtojų tarybos narių ir atstovų, valdančiojo direktoriaus, įgaliotinio ir teisę pasirašyti kredito įstaigos vardu turinčio asmens gyvenamoji vieta turi būti Europos ekonominėje erdvėje, nebent Finansų ministerija taiko išimtį. Bent vieno auditoriaus gyvenamoji vieta turi būti Europos ekonominėje erdvėje.

FI: išvestinių finansinių priemonių biržos brokerio (individualaus asmens) gyvenamoji vieta turi būti Europos ekonominėje erdvėje. Šis reikalavimas gali būti netaikomas Finansų ministerijos nustatytomis sąlygomis.

FR: be Prancūzijos kredito įstaigų, Prancūzijos frankais denominuotų emisijų pagrindiniais tvarkytojais gali būti ne Prancūzijos bankų Prancūzijos patronuojamosios įmonės (pagal Prancūzijos teisę), kurioms Paryžiuje suteiktas leidimas atsižvelgiant į pretenduojančio ne Prancūzijos banko Prancūzijos patronuojamosios įmonės pakankamas lėšas ir įsipareigojimus. Šios sąlygos taikomos pagrindiniams bankams, tvarkantiems apskaitą. Ne Prancūzijos bankas gali be jokių apribojimų ar steigimo reikalavimų kartu arba bendrai valdyti eurofrankais denominuotas obligacijų emisijas.

EL: finansų įstaigos prekiauti vertybiniais popieriais Atėnų vertybinių popierių biržoje gali tik per Graikijoje įsteigtas investicines įmones.

EL: filialams steigti ir jų veiklai vykdyti turi būti importuota būtinoji suma užsienio valiuta, konvertuota į drachmas ir laikoma Graikijoje, kol užsienio bankas joje vykdo veiklą:

steigiant ne daugiau kaip keturis filialus, šiuo metu būtinoji suma lygi pusei mažiausios akcinio kapitalo sumos, kurią privalo turėti kredito įstaiga, kad būtų įregistruota Graikijoje;

papildomų filialų veiklai vykdyti nustatyta būtinoji kapitalo suma turi būti lygi mažiausiai akcinio kapitalo sumai, kurią privalo turėti kredito įstaiga, kad būtų įregistruota Graikijoje.

HR: apribojimų nėra, išskyrus dėl atsiskaitymų ir tarpuskaitos paslaugų, kurias Kroatijoje teikia tik Centrinė depozito įstaiga. Galimybė naudotis šios įstaigos paslaugomis nerezidentams suteikiama jų nediskriminuojant.

HU: ketinama apriboti tiesioginį filialų steigimą, kai tokie apribojimai bus nustatyti GATS, laikantis jame nustatytų sąlygų.

HU: vieno akcininko tiesioginės ar netiesioginės nuosavybės ar balsų dalis kredito įstaigoje, jeigu šis akcininkas nėra kredito įstaiga, draudimo bendrovė ar investicinė bendrovė, negali viršyti 15 %

HU: ilgalaikė valstybės nuosavybės dalis Országos Takarékpénztár és Kereskedelmi Bank Rt banke išliks ne mažesnė kaip 25 % + 1 balsas.

IE: jei vykdoma kolektyvinio investavimo subjektų, kaip antai savitarpio fondai ir kintamo kapitalo bendrovės (išskyrus kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus – KIPVPS), veikla, patikėtinis ir (arba) depozitoriumas ir valdymo įmonė turi būti įregistruoti Airijoje arba kitoje Bendrijos valstybėje narėje. Ribotos atsakomybės investicijų ūkinėje bendrijoje bent vienas tikrasis partneris turi būti įregistruotas Airijoje.

IE: kad taptų Airijos vertybinių popierių biržos nariu, subjektas turi turėti 1) Airijoje išduotą leidimą, kuriam gauti reikalaujama, kad subjektas būtų įregistruotas arba veiktų kaip ūkinė bendrija, kurios pagrindinė ir (arba) registruotoji buveinė yra Airijoje, arba 2) kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2014/65/ES išduotą leidimą.

IE: kad būtų galima teikti investicines paslaugas arba konsultacijas dėl investicijų, reikalingas 1) Airijoje išduotas leidimas, kuriam gauti paprastai reikalaujama, kad subjektas būtų įregistruotas arba veiktų kaip ūkinė bendrija ar individualus prekybininkas, o jo pagrindinė ir (arba) registruotoji buveinė bet kuriuo atveju būtų Airijoje (priežiūros institucija leidimą gali suteikti ir trečiųjų šalių subjektų filialams), arba 2) kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2014/65/ES išduotas leidimas.

IT: viešai platinti vertybinius popierius (kaip nustatyta Įstatymo Nr. 216/74 18 straipsnyje), išskyrus akcijas, skolos vertybinius popierius (įskaitant konvertuojamuosius skolos vertybinius popierius), gali tik Italijos ribotos atsakomybės bendrovės, reikiamą leidimą gavusios užsienio bendrovės, valstybės institucijos arba savivaldos institucijoms priklausančios bendrovės, kurių pasirašytasis kapitalas yra ne mažesnis kaip 2 mlrd. ITL (Italijos lirų).

IT: centralizuotas deponavimo, saugojimo ir administravimo paslaugas gali teikti tik Italijos Valstybinių vertybinių popierių bankas arba Monte Titoli SpA – reguliuojamoje rinkoje platinamų akcijų, dalyvavimo vertybinių popierių ir kitų obligacijų atžvilgiu.

IT: jei vykdoma kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus pagal Direktyvą 2009/65/EB suderintus KIPVPS, veikla, patikėtinis ir (arba) depozitoriumas turi būti įregistruotas Italijoje arba kitoje Bendrijos valstybėje narėje ir veikti per Italijoje įsteigtą filialą. Pensijų fondų lėšų valdymo veiklą gali vykdyti tik bankai, draudimo bendrovės ir vertybinių popierių investicinės bendrovės, kurių oficialiosios buveinės yra Bendrijoje. Valdymo įmonės (uždarojo tipo investicinės bendrovės ir nekilnojamojo turto fondai) taip pat turi būti įregistruotos Italijoje.

IT: išnešiojamosios prekybos tarpininkai privalo naudotis Europos Bendrijų valstybės narės teritorijoje gyvenančių įgaliotųjų finansinių prekybininkų paslaugomis.

IT: atsiskaitymą už vertybinius popierius ir tarpuskaitos paslaugas galima atlikti tik naudojantis oficialia tarpuskaitos sistema. Tarpuskaitos paslaugos iki atsiskaitymo už vertybinius popierius gali būti patikėtos tik bendrovei, turinčiai su Consob suderintą Italijos banko leidimą.

IT: užsienio tarpininkų atstovybėms draudžiama vykdyti veiklą, kuria siekiama teikti investicines paslaugas.

LV:

B.7 sektoriaus dalis (dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose): Latvijos bankas (Centrinis bankas) yra Vyriausybės finansinis agentas iždo vekselių rinkoje.

B.9 sektoriaus dalis (turto valdymas): pensijų fondų valdymas yra valstybės monopolis.

LT:

B.1–B.12 sektoriaus dalys bent vienas iš vadovų turi būti Lietuvos pilietis.

B.3 sektoriaus dalis (finansinė nuoma): finansinės nuomos paslaugas gali teikti tik tam tikros finansų įstaigos (pavyzdžiui, bankai ar draudimo bendrovės). Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsipareigojimai netaikomi, išskyrus skyriaus „Bankų ir kitos finansinės paslaugos“ horizontaliųjų įsipareigojimų dalyje nustatytus įsipareigojimus.

B.9 sektoriaus dalis (turto valdymas): galima steigti tik akcines bendroves (AB) ir uždarąsias akcines bendroves (UAB), ir jos turėtų būti steigiamos uždaru būdu (kai visą pirminę akcijų emisiją įsigyja steigėjai). Turto valdymo paslaugoms teikti turi būti steigiama speciali valdymo įmonė. Turto depozitoriumo paslaugas gali teikti tik įmonės, kurių registruotoji buveinė yra Lietuvoje.

MT:

B.1 ir B.2 sektoriaus dalys (indėlių priėmimas ir visų rūšių skolinimas): užsienio kredito ir kitos finansų įstaigos gali vykdyti veiklą kaip filialai arba vietos patronuojamosios įmonės. Leidimas gali būti suteiktas atsižvelgus į ekonominių poreikių analizę.

B.3–B.12 sektoriaus dalys įsipareigojimų neprisiimta.

PL:

B.1, B.2, B.4 ir B.5 sektoriaus dalys (išskyrus Valstybės iždo garantijas ir įsipareigojimus): bankas gali būti steigiamas tik kaip akcinė bendrovė arba licencijuotas filialas. Visų bankų steigimui taikoma leidimų sistema pagrįsta prudenciniais kriterijais. Kai kuriems (bent vienam) banko valdytojams taikomas pilietybės reikalavimas.

B.6 sektoriaus dalies e punktas ir B.7 sektoriaus dalis (išskyrus dalyvavimą iždo vertybinių popierių emisijose), B.9 sektoriaus dalis (tik portfelio valdymo paslaugos) ir B.12 sektoriaus dalis (konsultavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios tik su veikla, dėl kurios Lenkija yra prisiėmusi įsipareigojimų): su vertybiniais popieriais susijusias paslaugas teikiantis užsienio juridinis asmuo, gavęs licenciją, gali steigtis tik kaip akcinė bendrovė arba filialas.

B.11 sektoriaus dalis: reikalaujama naudotis viešuoju telekomunikacijų tinklu arba kito įgalioto operatoriaus tinklu, jeigu šios paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu ir (arba) jomis naudojamasi užsienyje.

Visos kitos sektoriaus dalys: įsipareigojimų neprisiimta.

PT: steigiantis ne EB bankams, reikalingas leidimas, kurį kiekvienu atveju atskirai išduoda Finansų ministerija. Toks steigimasis turi padidinti nacionalinės bankų sistemos veiksmingumą arba iš esmės prisidėti prie Portugalijos ekonomikos tarptautinimo.

PT: rizikos kapitalo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra EB nepriklausančioje šalyje, filialams rizikos kapitalo paslaugų teikti neleidžiama. Maklerių ar prekybininkų veikla Lisabonos vertybinių popierių biržoje gali verstis Portugalijoje registruotos maklerių ar prekybininkų įmonės arba kitose EB valstybėse narėse registruotų investicinių bendrovių filialai, savo šalyje turintys leidimus verstis tokio pobūdžio veikla. Oporto išvestinių finansinių priemonių biržoje ir tiesioginės prekybos vertybiniais popieriais rinkoje veiklos negali vykdyti maklerių ir (arba) prekybininkų bendrovių, įsisteigusių ne EB valstybėse narėse, filialai.

Pensijų fondų valdymą gali vykdyti tik Portugalijoje įregistruotos bendrovės ir joje įsisteigusios draudimo bendrovės, turinčios leidimą teikti gyvybės draudimo paslaugas.

RO: vertybinių popierių (brokerių) bendrovė turi būti Rumunijos juridinis asmuo, įsteigtas pagal Rumunijos įstatymus kaip akcinė bendrovė ir turintis išimtinį verslo tikslą – teikti tarpininkavimo prekiaujant vertybiniais popieriais paslaugas. Viešai siūlyti pirkti vertybinius popierius prieš paskelbiant jų prospektą galima tik gavus Rumunijos nacionalinės vertybinių popierių komisijos leidimą. Turto valdymo veiklą vykdančios bendrovės pagal Rumunijos įstatymus turi būti įsteigtos kaip akcinės bendrovės. Atvirojo tipo investiciniai fondai turi būti steigiami vadovaujantis Rumunijos civiline teise. Įsipareigojimų dėl finansinės nuomos neprisiimta. Įsipareigojimų dėl prekybos perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius, savo ir klientų vardu neprisiimta.

SK: prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais ir tauriaisiais metalais, tarpininkavimas pinigų rinkoje ir tarpininkavimas: įsipareigojimų neprisiimta.

SK: banko paslaugas gali teikti tik šalies bankai arba užsienio bankų filialai, turintys leidimą, kurį, Finansų ministerijai pritarus, išduoda Slovakijos nacionalinis bankas. Leidimas išduodamas atsižvelgiant į kriterijus, visų pirma susijusius su turimu kapitalu (finansiniu patikimumu), profesine kvalifikacija, sąžiningumu ir kompetencija vadovauti planuojamai bankų veiklai. Bankai yra Slovakijos Respublikoje įregistruoti, kaip akcinės bendrovės arba viešosios (valstybei priklausančios) finansų įstaigos įsteigti juridiniai asmenys.

Norint pirkti veikiančio komercinio banko akcijų dalį, viršijančią nustatytą ribą, reikalingas išankstinis Slovakijos nacionalinio banko sutikimas. Investicines paslaugas Slovakijos Respublikoje gali teikti bankai, investicinės bendrovės, investiciniai fondai ir prekybos vertybiniais popieriais agentai, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, o akcinis kapitalas atitinka įstatymus. Užsienio investicinė bendrovė arba investicinis fondas privalo gauti Finansų ministerijos leidimą Slovakijos Respublikos teritorijoje parduoti savo vertybinius popierius arba investicinius pažymėjimus įstatymuose nustatyta tvarka. Skolos vertybinių popierių emisijai šalyje arba užsienyje būtinas Finansų ministerijos leidimas.

Vertybinių popierių emisija ir prekyba gali būti vykdomos tik Finansų ministerijai išdavus viešos prekybos vertybiniais popieriais leidimą Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Prekybos vertybiniais popieriais agento, biržos brokerio arba nebiržinės rinkos organizatoriaus veiklai vykdyti būtinas Finansų ministerijos leidimas. Visų rūšių mokėjimų vykdymo ir tarpuskaitos paslaugas reguliuoja Slovakijos nacionalinis bankas.

Atsiskaitymų ir tarpuskaitos paslaugos, susijusios su fizinės vertybinių popierių nuosavybės pasikeitimu, registruojamos Vertybinių popierių centre (Vertybinių popierių tarpuskaitos ir atsiskaitymų centre). Vertybinių popierių centras gali atlikti tik pervedimus vertybinių popierių savininkų sąskaitose. Tarpuskaita ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais akcinei bendrovei Bratislavos vertybinių popierių biržai atliekami per Bankų tarpuskaitos ir atsiskaitymų centrą (kurio pagrindinis akcininkas yra Slovakijos nacionalinis bankas), o „RM-System Slovakia“ – per „Jumbo“ sąskaitą.

SI:

dalyvavimas iždo obligacijų emisijose, pensijų fondų valdymas, konsultavimas susijusiais klausimais bei kitos pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

Visos kitos sektoriaus dalys:

steigiant visų rūšių bankus, reikia gauti Slovėnijos banko išduodamą licenciją.

Užsieniečiai gali tapti bankų akcininkais arba įsigyti bankų papildomų akcijų tik iš anksto gavę Slovėnijos banko sutikimą. (Pastaba. Priėmus naują Bankininkystės įstatymą, ši nuostata bus panaikinta.)

Slovėnijos banko išduotą licenciją turintiems užsienio bankams, jų patronuojamosioms įmonėms ir filialams gali būti leidžiama teikti visas arba kai kurias banko paslaugas, atsižvelgiant į jų kapitalo dydį.

Slovėnijos bankas, spręsdamas, ar išduoti bankui licenciją steigtis kaip visiškai arba didžiąja dalimi užsienio investuotojams priklausančiam bankui, arba, ar suteikti leidimą įsigyti papildomų bankų akcijų, turi atsižvelgti toliau į nurodytas gaires (4):

—	investuotojų iš įvairių šalių dalyvavimą ir

—	užsienio institucijos nuomonę dėl bankų priežiūros pasikeitimo.

(Pastaba. Priėmus naują Bankininkystės įstatymą, ši nuostata bus panaikinta).

Įsipareigojimų dėl užsienio subjektų dalyvavimo privatizuojamuose bankuose neprisiimta.

Užsienio bankų filialai turi būti įregistruoti Slovėnijoje ir turėti teisinį subjektiškumą.

(Pastaba. Priėmus naują Bankininkystės įstatymą, ši nuostata bus panaikinta.) Įsipareigojimų dėl visų rūšių hipotekos bankų, taupymo ir paskolų įstaigų neprisiimta.

Įsipareigojimų dėl privačių pensijų fondų (neprivalomųjų pensijų fondų) steigimo neprisiimta.

Valdymo įmonės – komercinės bendrovės, įsteigtos tik investiciniams fondams valdyti.

Užsieniečiai gali tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ne daugiau kaip 20 % valdymo įmonių akcijų arba balsavimo teisių; norint įsigyti didesnę dalį, reikalingas Vertybinių popierių rinkos agentūros sutikimas.

Įgaliotoji (privatizavimo) investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, įsteigta tik nuosavybės pažymėjimams (čekiams) surinkti ir akcijoms, išleistoms pagal nuosavybės formos pakeitimo taisykles, pirkti. Įgaliotoji valdymo įmonė steigiama tik įgaliotosioms investicinėms bendrovėms valdyti.

Užsieniečiai gali tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ne daugiau kaip 10 % įgaliotųjų (privatizavimo) valdymo įmonių akcijų arba balsavimo teisių; norint įsigyti didesnę dalį, reikalingas Vertybinių popierių rinkos agentūros sutikimas ir Ekonominių santykių ir plėtros ministerijos pritarimas.

Investicinių fondų investicijos į užsienio emitentų vertybinius popierius gali būti ne didesnės kaip 10 % investicinių fondų investicijų. Tokie vertybiniai popieriai turi būti įtraukti į vertybinių popierių biržų, kurias yra iš anksto nurodžiusi Vertybinių popierių rinkos agentūra, sąrašus.

Užsieniečiai gali tapti vertybinių popierių biržos brokerių bendrovės akcininkais arba partneriais, įsigydami iki 24 % biržos brokerių bendrovės kapitalo, iš anksto gavę Vertybinių popierių rinkos agentūros sutikimą. (Pastaba. Priėmus naują Vertybinių popierių rinkos įstatymą, ši nuostata bus panaikinta.)

Užsienio emitento vertybinius popierius, kurie dar nebuvo parduodami Slovėnijos teritorijoje, gali siūlyti pirkti tik vertybinių popierių biržos brokerių bendrovė arba bankas, turintis tokių operacijų licenciją. Prieš pateikdami pasiūlymą, vertybinių popierių biržos brokerių bendrovė arba bankas turi gauti Vertybinių popierių rinkos agentūros leidimą.

Kartu su prašymu duoti tokį leidimą Slovėnijoje siūlyti pirkti užsienio emitento vertybinius popierius pateikiamas prospekto projektas ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad užsienio emitento vertybinių popierių emisijos garantas yra bankas arba vertybinių popierių biržos brokerių bendrovė, išskyrus užsienio emitento akcijų emisijos atvejus.

SE: Švedijoje neįregistruotos įmonės kaip komercinius padalinius gali steigti tik filialus, o bankai – dar ir atstovybes.

SE: banko paslaugas teikiančios bendrovės steigėjas gali būti fizinis asmuo, kuris yra Europos ekonominės erdvės rezidentas, arba užsienio bankas. Taupomojo banko steigėjas gali būti fizinis asmuo, kuris yra Europos ekonominės erdvės rezidentas.

UK: brokeriai tarpininkai, t. y. finansinės institucijos, tvarkančios valstybės skolą, turi būti įsteigtos Europos ekonominėje erdvėje ir atskirai kapitalizuotos.

4)	Fizinių asmenų dalyvavimas

CY:

B.6 sektoriaus dalies e punktas (prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais): asmenys, veikiantys kaip individualūs brokeriai arba einantys tokias pareigas brokerių firmose, turi atitikti šiuo tikslu nustatytus licencijavimo kriterijus.

B.1–B.12, išskyrus B.6 sektoriaus dalies e punktą: įsipareigojimų neprisiimta.

CZ:

ne centrinio banko vykdomos pinigų emisijos, prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais ir tauriaisiais metalais, tarpininkavimas pinigų rinkoje, atsiskaitymas už išvestinių finansinių priemonių produktus ir tarpuskaitos paslaugos, taip pat konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos su šių rūšių veikla susijusios pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

Visos kitos sektoriaus dalys: tik horizontaliųjų įsipareigojimų dalyje nustatyti įsipareigojimai.

MT:

B.1, B.2 ir B.11 sektorių dalys (indėlių priėmimas, visų rūšių skolinimas ir finansinės informacijos teikimas bei perdavimas): tik horizontaliųjų įsipareigojimų dalyje nustatyti įsipareigojimai.

B.3–B.10 ir B.12 sektoriaus dalys: įsipareigojimų neprisiimta.

PL:

B.1, B.2, B.4 ir B.5 sektoriaus dalys (išskyrus Valstybės iždo garantijas ir įsipareigojimus): įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus atitinkamus horizontaliuosius įsipareigojimus ir toliau nurodytą apribojimą. Kai kuriems (bent vienam) banko valdytojams taikomas pilietybės reikalavimas.

B.6 sektoriaus dalies e punktas ir B.7 sektoriaus dalis (išskyrus dalyvavimą iždo vertybinių popierių emisijose), B.9 sektoriaus dalis (tik portfelio valdymo paslaugos), B.11 ir B.12 sektoriaus dalys (konsultavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios tik su veikla, dėl kurios Lenkija yra prisiėmusi įsipareigojimų): tik horizontaliųjų įsipareigojimų dalyje nustatyti įsipareigojimai.

Visos kitos sektoriaus dalys: įsipareigojimų neprisiimta.

SK:

prekyba išvestinių finansinių priemonių produktais ir tauriaisiais metalais, tarpininkavimas pinigų rinkoje ir tarpininkavimas: įsipareigojimų neprisiimta.

Visos kitos sektoriaus dalys: tik horizontaliųjų įsipareigojimų dalyje nustatyti įsipareigojimai.

SI:

dalyvavimas iždo obligacijų emisijose, pensijų fondų valdymas, konsultavimas susijusiais klausimais bei kitos pagalbinės finansinės paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta.

Visos kitos sektoriaus dalys: tik horizontaliųjų įsipareigojimų dalyje nustatyti įsipareigojimai.

AT, BE, BG, DE, DK, ES, EE, FR, FI, EL, HR, HU, IT, IE, LU, LT, LV, NL, PT, RO, SE, UK:

įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus atitinkamus horizontaliuosius įsipareigojimus ir toliau nurodytus specialius apribojimus.

BG: įsipareigojimų dėl Valstybės iždo garantijų neprisiimta. Įsipareigojimų dėl prekybos perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius, savo ir klientų vardu neprisiimta. Įsipareigojimų dėl dalyvavimo iždo obligacijų emisijose neprisiimta. Įsipareigojimų dėl tarpininkavimo pinigų rinkoje neprisiimta. Įsipareigojimų dėl pensijų fondų valdymo neprisiimta. Įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už finansinį turtą ir tarpuskaitos paslaugų neprisiimta. Įsipareigojimų dėl tarpininkavimo ir kitų pagalbinių finansinių paslaugų neprisiimta.

HR: valdyba kredito įstaigos veiklai turi vadovauti būdama Kroatijos teritorijoje. Bent vienas valdybos narys privalo gerai mokėti kroatų kalbą. Elektroninių pinigų įstaigos veikla turi būti vykdoma iš Kroatijos teritorijos. Leidimus turinčias valiutos konvertavimo platformas administruoti gali bet kuris juridinio asmens statusą turintis rezidentas ir atskiros įmonės, kurie savo veiklai vykdyti naudoja saugias kompiuterines valiutų konvertavimo programas, yra sudarę susitarimą su banku ir turi leidimą vykdyti konvertavimo sandorius.

FR: Sociétés d'investissement à capital fixe: direktorių valdybos pirmininkui, generaliniams direktoriams ir ne mažiau kaip dviem trečdaliams administratorių, taip pat, jeigu vertybinių popierių įmonė turi priežiūros valdybą arba tarybą, tokios valdybos nariams arba jos generaliniam direktoriui ir ne mažiau kaip dviem trečdaliams tarybos narių taikoma pilietybės sąlyga.

EL: kredito įstaigos turėtų nurodyti bent du už įstaigos veiklą atsakingus asmenis. Jiems taikoma gyvenamosios vietos sąlyga.

IT: promotori di servizi finanziari (finansinių paslaugų teikėjams) taikomas gyvenamosios vietos Europos Bendrijų valstybės narės teritorijoje reikalavimas.

LV: filialo ar patronuojamosios įmonės vadovas turi būti Latvijos mokesčių mokėtojas (rezidentas).

RO: įsipareigojimų dėl finansinės nuomos neprisiimta. Įsipareigojimų dėl prekybos perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, išskyrus perleidžiamuosius vertybinius popierius, savo ir klientų vardu neprisiimta.

“

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (ES OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(3) CZ: Parlamente šiuo metu svarstomi teisės aktai dėl finansų rinkos reikalavimų kriterijaus panaikinimo.

(4) Slovėnijos bankas, svarstydamas, ar išduoti neribotą ar ribotą bankininkystės veiklos licenciją, atsižvelgia ne tik į kapitalo dydį, bet ir į toliau nurodytas gaires (taikomas tiek vidaus, tiek užsienio pareiškėjams):

—	nacionalinės ekonomikos prioritetines bankininkystės veiklos rūšis;

—	bankų veiklos Slovėnijos Respublikos regionuose apimtį;

—	faktinę banko veiklą lyginant su dabartinėje licencijoje nurodytomis veiklos rūšimis.

(Pastaba. Priėmus naują Bankininkystės įstatymą, ši nuostata bus panaikinta.)

II PRIEDAS

„II PRIEDAS

UŽ FINANSINES PASLAUGAS ATSAKINGOS INSTITUCIJOS

A DALIS

Bendrijoje ir jos valstybėse narėse

Europos Komisija

Prekybos generalinis direktoratas

Vidaus rinkos generalinis direktoratas

B-1049 Bruxelles

Austrija

Finansų ministerija

Ekonominės politikos ir finansų rinkų direktoratas

Himmelpfortgasse 4–8

Postfach 2

A-1015 Wien

Belgija

Ūkio ministerija

Finansų ministerija

Rue de Bréderode 7

B-1000 Bruxelles

Rue de la Loi 12

B-1000 Bruxelles

Bulgarija

Ūkio ir energetikos ministerija

Finansų ministerija

Bulgarijos nacionalinis bankas

Finansų priežiūros komisija

Slavyanska str. 8

Sofia 1052

G.S.Rakovski str. 102

Sofia 1000

Al. Batenberg sq. 1

Sofia 1000

33, Shar Planina Street

Sofia 1303

Kroatija

Finansų ministerija

Katanciceva 5

10000 Zagreb

Kipras

Finansų ministerija

CY-1439 Nicosia

Čekija

Finansų ministerija

Letenská 15

CZ-118 10 Prague

Danija

Ekonomikos reikalų ministerija

Ved Stranden 8

DK-1061 Copenhagen K

Estija

Finansų ministerija

Suur-Ameerika 1

EE-15006 Tallinn

Suomija

Finansų ministerija

PO Box 28

FIN-00023 Helsinki

Prancūzija

Ūkio, finansų ir pramonės ministerija

Ministère de l'Economie, des Finances et de l'Industrie

139, rue de Bercy

F-75572 Paris

Vokietija

Finansų ministerija

Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht

Graurheindorfer Str. 108

D-53117 Bonn

Graikija

Graikijos bankas

Panepistimiou Street, 21

GR-10563 Athens

Vengrija

Finansų ministerija

Pénzügyminisztérium

Postafiók 481

HU-1369 Budapest

Airija

Airijos finansinių paslaugų reguliavimo institucija

PO Box 9138

College Green

IRL-Dublin 2

Italija

Iždo ministerija

Ministero del Tesoro

Via XX Settembre 97

I-00187 Roma

Latvija

Finansų ir kapitalo rinkos komisija

Kungu Street 1

LV-1050 Riga

Lietuva

Finansų ministerija

Vaižganto 8a/2,

LT-01512 Vilnius

Liuksemburgas

Finansų ministerija

Ministère des Finances

3, rue de la Congrégation

L-2931 Luxembourg

Malta

Finansinių paslaugų institucija

Notabile Road

MT-Attard

Nyderlandai

Finansų ministerija

Finansų rinkų politikos direktoratas

Postbus 20201

NL-2500 EE Den Haag

Lenkija

Finansų ministerija

12 Świętokrzyska Street

PL-00–916 Warsaw

Portugalija

Finansų ministerija

Direcção Geral dos Assuntos Europeus e Relações Internacionais

Av. Infante D. Henrique, 1C-1o

P-1100–278 Lisboa

Rumunija

Rumunijos nacionalinis bankas

Rumunijos nacionalinė vertybinių popierių komisija

25 Lipscani Str, sector 3

Bucharest, code 030031

(2 Foisorului Street, Bucharest, sector 3)

Draudimo priežiūros komisija

18th, Amiral Constantin Balescu Street, Sector 1, Bucharest, code 011954

Privačios pensijų sistemos priežiūros komisija

74 Splaiul Unirii, sector 4,

Bucharest, code 030128

Slovakija

Finansų ministerija

Stefanovicova 5

SK-817 82 Bratislava

Slovėnija

Ūkio ministerija

Kotnikova 5

SI-1000 Ljubljana

Ispanija

Iždas

Directora General del Tesoro y Politica Financiera

Paseo del Prado 6-6a Planta

E-28071 Madrid

Švedija

Finansų priežiūros institucija

Box 6750

S-113 85 Stockholm

Švedijos centrinis bankas

Malmskillnadsgatan 7

S-103 37 Stockholm

Švedijos vartotojų agentūra

Rosenlundsgatan 9

S-118 87 Stockholm

Jungtinė Karalystė

Jos Didenybės iždas

1 Horse Guards Road

UK-London SW1A 2HQ

B DALIS

Meksikoje – Secretaría de Hacienda y Crédito Público

Meksika	Unidad de Banca, Valores y Ahorro	Insurgentes Sur 1971, Colonia Guadalupe Inn, Deleg. Álvaro Obregón, C.P, 01020México, D.F.
Meksika	Unidad de Seguros, Pensiones y Seguridad Social	Insurgentes Sur 1971, Colonia Guadalupe Inn, Deleg. Álvaro Obregón, C.P, 01020México, D.F.

“.

Top

Choose the experimental features you want to try