(1)

praėjus trejiems įgyvendinimo metams, reikėtų padaryti tolimesnius Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – biudžetas) taikytinų finansinių taisyklių pakeitimus, siekiant pašalinti įgyvendinimo kliūtis didinant lankstumą, supaprastinti įgyvendinimą suinteresuotiesiems subjektams ir tarnyboms, labiau orientuotis į rezultatus ir pagerinti prieinamumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (5) turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(2)

siekiant, kad biudžetui taikytinos finansinės taisyklės būtų ne tokios sudėtingos, taip pat siekiant atitinkamas taisykles įtraukti į vieną bendrą reglamentą, Komisija turėtų panaikinti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (6). Siekiant aiškumo, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 pagrindinės taisyklės, o kitos taisyklės turėtų būti įtrauktos į gaires tarnyboms;

(3)

turėtų būti išlaikyti pagrindiniai biudžeto principai. Turėtų būti peržiūrėtos ir kuo labiau supaprastintos dabartinės nukrypti nuo tų principų leidžiančios nuostatos, taikomos tokiose konkrečiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, išorės veiksmai ir struktūriniai fondai, atsižvelgiant į tų nuostatų tolesnį aktualumą, jų pridėtinę vertę biudžetui ir suinteresuotiesiems subjektams dėl jų tenkančią naštą;

(4)

asignavimų perkėlimo taisyklės turėtų būti išdėstytos aiškiau ir turėtų būti atskiriami automatiniai ir neautomatiniai perkėlimai. Atitinkamos Sąjungos institucijos turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją tiek apie automatinius, tiek apie neautomatinius perkėlimus;

(5)

turėtų būti leidžiama perkelti ir panaudoti tolesnei programai ar veiksmui įgyvendinti išorės asignuotąsias pajamas, siekiant, kad tos lėšos būtų veiksmingai panaudotos. Vidaus asignuotąsias pajamas turėtų būti galima perkelti tik kitiems finansiniams metams, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip;

(6)

kalbant apie vidaus asignuotąsias pajamas, turėtų būti leidžiama finansuoti naujus pastatų projektus panaudojant pajamas, gautas iš pastatų nuomos ir jų pardavimo. Tuo tikslu tokios pajamos turėtų būti laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis, kurias galima perkelti, kol jos bus visiškai panaudotos;

(7)

Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama priimti bet kokį Sąjungai skirtą dovanojamą turtą;

(8)

turėtų būti nustatyta tai leidžianti nuostata, pagal kurią juridiniams asmenims būtų leidžiama nepiniginiu įnašu remti renginius ar veiklą reklamos ar įmonių socialinės atsakomybės tikslais;

(9)

reikėtų patikslinti veiklos rezultatų sąvoką biudžeto atžvilgiu. Veiklos rezultatai turėtų būti susieti su tiesioginiu patikimo finansų valdymo principo taikymu. Taip pat turėtų būti apibrėžtas patikimo finansų valdymo principas ir reikėtų susieti nustatytus tikslus ir veiklos rodiklius, rezultatus ir asignavimų naudojimo ekonomiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Siekiant teisinio tikrumo ir kartu vengiant prieštaros su esamais įvairių programų veiklos rezultatų planais, turėtų būti apibrėžti su veiklos rezultatais susiję terminai, visų pirma atliktas darbas ir rezultatai;

(10)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (7) Sąjungos teisės aktai turėtų būti aukštos kokybės ir turėtų būti orientuoti į sritis, kuriose jie duoda daugiausia pridėtinės vertės Europos piliečiams, ir būti kuo veiksmingesni ir efektyvesni siekiant įvykdyti bendrus Sąjungos politikos tikslus. Tų tikslų gali padėti pasiekti esamų ir naujų išlaidų programų ir veiklos, dėl kurių patiriama daug išlaidų, vertinimas;

(11)

pagal skaidrumo principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 straipsnyje, Sąjungos institucijos turi veikti kuo atviriau. O vykdant biudžetą to principo taikymas reiškia, kad piliečiams turėtų būti prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas. Tokia informacija skatina demokratines diskusijas, prisideda prie piliečių dalyvavimo Sąjungos sprendimų priėmimo procese, stiprina institucijų vykdomą Sąjungos išlaidų kontrolę bei priežiūrą ir prisideda prie jos patikimumo didinimo. Komunikacija turėtų būti tikslingesnė ir ja turėtų būti siekiama didinti Sąjungos matomumą piliečiams. Tokie tikslai turėtų būti pasiekti skelbiant (pageidautina, kad tam būtų naudojamos šiuolaikinės komunikacijos priemonės) atitinkamą informaciją, susijusią su visais lėšų iš biudžeto gavėjais, atsižvelgiant į tų gavėjų teisėtus konfidencialumo ir saugumo interesus ir, kai tai susiję su fiziniais asmenimis, gerbiant jų teises į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą. Todėl Sąjungos institucijos turėtų vadovautis atrankos požiūriu skelbdamos informaciją, laikydamosi proporcingumo principo. Siekiant suteikti reikšmingos informacijos, sprendimai dėl informacijos skelbimo turėtų būti grindžiami atitinkamais kriterijais;

(12)

nedarant poveikio asmens duomenų apsaugos taisyklėms, turėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią su naudos gavėjais susijusios informacijos skaidrumą. Informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus taikant tiesioginį valdymą turėtų būti skelbiama tam skirtoje Sąjungos institucijų interneto svetainėje, tokioje kaip Finansinio skaidrumo sistema, ir į ją turėtų būti įtrauktas bent gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas), vietovė, teisiškai įsipareigota lėšų suma ir priemonės paskirtis. Skelbiant tą informaciją, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, priemonės taikymo periodiškumą, rūšį ir svarbą;

(13)

Komisija turėtų turėti galimybę vykdyti biudžetą netiesiogiai per valstybių narių organizacijas. Siekiant teisinio tikrumo, tikslinga apibrėžti valstybių narių organizaciją kaip subjektą, valstybėje narėje įsteigtą kaip viešosios teisės reglamentuojamąją įstaigą, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kuriai ta valstybė narė yra pavedusi teikti viešąsias paslaugas bei kuriai ta valstybė narė užtikrina pakankamas finansines garantijas. Finansinė parama, kurią valstybė narė, vadovaudamasi galiojančiais Sąjungos teisėje nustatytais reikalavimais, teikia tokioms privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms tos valstybės narės nustatytina forma, ir kuriai nebūtinai yra reikalinga banko garantija, turėtų būti laikoma pakankama finansine garantija;

(14)

apdovanojimų, dotacijų ir sutarčių, skirtų pagal pradėtą viešą konkurso procedūrą, visų pirma konkursų, kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkurse atveju, siekiant laikytis SESV principų, visų pirma skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų, turėtų būti skelbiami Sąjungos lėšų gavėjų vardai, pavardės (pavadinimai) ir vietovė. Tokios informacijos paskelbimas turėtų padėti konkurso nelaimėjusiems dalyviams kontroliuoti skyrimo procedūras;

(15)

fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimo trukmė neturėtų viršyti laikotarpio, kuriuo gavėjas naudoja lėšas, todėl po dvejų metų šie duomenys turėtų būti pašalinti. Tas pats turėtų būti taikoma ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenų atveju;

(16)

daugeliu šiame reglamente numatytų atvejų informacijos skelbimas yra susijęs su juridiniais asmenimis. Kai tai susiję su fiziniais asmenimis, asmens duomenų skelbimas turėtų būti numatomas tik laikantis suteiktos sumos dydžio ir poreikio kontroliuoti, kaip geriausia panaudoti lėšas, proporcingumo principo. Tokiais atvejais bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio regiono skelbimas atitinka informacijos apie gavėjus skelbimo tikslą ir užtikrina vienodo požiūrio taikymą skirtingo dydžio valstybėms narėms, kartu gerbiant gavėjų teisę į privatų gyvenimą, visų pirma į jų asmens duomenų apsaugą;

(17)

siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Pavyzdžiui, neturėtų būti skelbiama informacija apie stipendijas ar kitas tiesioginės paramos, mokamos fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, rūšis, informacija apie tam tikras labai mažos vertės sutartis arba per finansines priemones teikiamą finansinę paramą, kurios vertė mažesnė už tam tikras vertės ribas, ar tokiais atvejais, jei atskleidus informaciją iškiltų pavojus atitinkamų asmenų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba būtų pakenkta gavėjų komerciniams interesams. Tačiau, siekiant išlaikyti dabartinę praktiką ir užtikrinti skaidrumą, dotacijų atveju neturėtų būti taikoma jokia konkreti pareigos skelbti informaciją remiantis konkrečia vertės riba išimtis;

(18)

tais atvejais, kai gavėjų asmens duomenys skelbiami Sąjungos lėšų panaudojimo skaidrumo ir skyrimo procedūrų kontrolės tikslais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 45/2001 (8) ir (ES) 2016/679 (9) tie gavėjai turėtų būti informuojami apie tokį paskelbimą ir jų teises bei procedūras, taikytinas naudojimuisi tomis teisėmis;

(19)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio taikymo visiems gavėjams principo, su fiziniais asmenimis susijusi informacija taip pat turėtų būti skelbiama atsižvelgiant į valstybių narių pareigą užtikrinti didelį sutarčių, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES (10) nustatytas ribas, skaidrumą;

(20)

netiesioginio ir pasidalijamojo valdymo atveju informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus turėtų skelbti Sąjungos lėšas naudojantys asmenys, subjektai ar paskirtosios įstaigos. Pasidalijamojo valdymo atveju informacija turėtų būti skelbiama laikantis konkrečiam sektoriui skirtų taisyklių. Komisija turėtų pateikti informaciją apie vieną bendrą interneto svetainę, įskaitant jos adreso nuorodą, kurioje galima rasti informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus;

(21)

siekiant, kad duomenys apie finansines priemones, įgyvendinamas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, būtų aiškesni ir skaidresni, tikslinga visus ataskaitų teikimo reikalavimus išdėstyti viename bendrame darbiniame dokumente, kuris būtų pridedamas prie biudžeto projekto;

(22)

siekdama skatinti geriausią praktiką įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau – ESF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF), taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) lėšas, Komisija informavimo tikslais turėtų galėti suteikti galimybę už valdymo ir kontrolės veiklą atsakingoms įstaigoms naudotis neprivalomu metodiniu vadovu, kuriame pateikta jos pačios taikoma kontrolės strategija ir metodas, įskaitant kontrolinius sąrašus ir geriausios praktikos pavyzdžius. Tas vadovas prireikus turėtų būti atnaujinamas;

(23)

tikslinga numatyti Sąjungos institucijoms galimybę tarpusavyje sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio, siekiant palengvinti jų asignavimų naudojimą, ir taip pat numatyti galimybę tokius susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių sudaryti tarp Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Europos tarnybų, įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnybos;

(24)

tikslinga nustatyti naujų Europos tarnybų steigimo tvarką ir atskirti privalomas ir neprivalomas tokių tarnybų užduotis. Turėtų būti numatyta galimybė Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ir kitoms Europos tarnyboms leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus deleguoti Europos tarnybos direktoriui. Be to, Europos tarnybos turėtų turėti galimybę sudaryti paslaugų lygio susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių. Tikslinga parengti konkrečias apskaitos įrašų pateikimo taisykles, nuostatas, kuriomis Komisijos apskaitos pareigūnui leidžiama tam tikras savo užduotis deleguoti tų tarnybų darbuotojams, ir veiklos procedūras, susijusias su banko sąskaitomis, kurias Komisija turėtų galėti atidaryti Europos tarnybos vardu;

(25)

siekiant padidinti vykdomųjų įstaigų išlaidų veiksmingumą ir atsižvelgiant į dirbant su kitais Sąjungos organais įgytą praktinę patirtį, visas ar dalį atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių turėtų būti galima patikėti Komisijos apskaitos pareigūnui;

(26)

siekiant teisinio tikrumo būtina paaiškinti, kad vykdomųjų įstaigų direktoriai, valdydami jų įstaigoms deleguotus programų veiklos asignavimus, veikia kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai. Siekiant, kad dėl bendros tam tikrų paramos paslaugų centralizacijos išaugęs veiksmingumas turėtų didžiausią poveikį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad vykdomosios įstaigos gali vykdyti administracines išlaidas;

(27)

būtina nustatyti taisykles, susijusias su finansų pareigūnų, visų pirma leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų, įgaliojimais ir pareigomis;

(28)

Europos Parlamentas, Taryba, Audito Rūmai ir Komisijos apskaitos pareigūnas apie deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno, vidaus auditoriaus ir apskaitos pareigūno paskyrimą arba jų pareigų nutraukimą turėtų būti informuojami per dvi savaites nuo tokio paskyrimo arba nustojimo eiti pareigas;

(29)

leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų būti visiškai atsakingi už visas pajamų ir išlaidų operacijas, atliekamas jiems vadovaujant, ir už vidaus kontrolės sistemas, ir turėtų būti atskaitingi už savo veiksmus, be kita ko, prireikus taikant drausminę procedūrą;

(30)

dėl to taip pat turėtų būti nustatytos leidimus suteikiančių pareigūnų užduotys, pareigos ir procedūrų principai, kurių reikia laikytis. Deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų užtikrinti, kad perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų informaciją ir mokymus apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus, ir kad būtų imtasi priemonių, siekiant užtikrinti kontrolės sistemos veikimą. Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsiskaityti savo Sąjungos institucijai už vykdytas pareigas teikiamoje metinėje ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiama reikalaujama finansinė ir valdymo informacija to pareigūno patikinimo pareiškimui dėl savo pareigų vykdymo pagrįsti, be kita ko, informacija apie bendrus atliktų operacijų rezultatus. Reikėtų saugoti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, bent penkerius metus. Visos įvairiausios derybų, susijusių su viešųjų sutarčių skyrimu, formos turėtų būti nurodytos atitinkamai Sąjungos institucijai skirtoje deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno specialioje ataskaitoje ir tos Sąjungos institucijos Europos Parlamentui bei Tarybai skirtoje ataskaitoje, nes tos procedūros nukrypsta nuo įprastų skyrimo procedūrų;

(31)

reikėtų atsižvelgti į dvejopą Sąjungos delegacijų vadovų, o jiems nesant – į jų pavaduotojų, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) ir, kiek tai susiję su veiklos asignavimais, Komisijos perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vaidmenį,;

(32)

Komisija su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams galėtų deleguoti tik tam tikrais atvejais, kai Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojai tas užduotis privalo vykdyti tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas Sąjungos delegacijos vadovų nebuvimo laikotarpiu. Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams tais įgaliojimais neturėtų būti leidžiama naudotis sistemingai ar dėl vidaus darbo paskirstymo priežasčių;

(33)

apskaitos pareigūnas turėtų būti atsakingas už tinkamą mokėjimų įgyvendinimą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų susigrąžinimą. Apskaitos pareigūnas turėtų valdyti iždą, banko sąskaitas ir trečiųjų šalių bylas, tvarkyti apskaitos dokumentus ir būti atsakingas už Sąjungos institucijų finansinių ataskaitų rengimą. Komisijos apskaitos pareigūnas turėtų būti vienintelis asmuo, turintis teisę nustatyti apskaitos taisykles ir suderintus sąskaitų planus, o visų kitų Sąjungos institucijų apskaitos pareigūnai turėtų nustatyti savo institucijoms taikytinas apskaitos procedūras;

(34)

taip pat turėtų būti nustatyta apskaitos pareigūno skyrimo ir jo pareigų nutraukimo tvarka;

(35)

apskaitos pareigūnas turėtų parengti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad iždo valdymo tikslais atidarytose sąskaitose ir avansinėse sąskaitose nebūtų įsiskolinimo;

(36)

turėtų būti nustatytos avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos, t. y. valdymo sistema, kuri būtų įprastų biudžeto procedūrų išimtis ir būtų susijusi tik su nedidelėmis sumomis, ir turėtų būti nustatytos avansinių lėšų administratorių užduotys ir pareigos, taip pat leidimus suteikiančio pareigūno bei apskaitos pareigūno užduotys ir pareigos, susijusios su avansinių sąskaitų kontrole. Audito Rūmams turėtų būti pranešama apie visus avansinių lėšų administratorių paskyrimus. Siekiant veiksmingumo Sąjungos delegacijose turėtų būti atidarytos avansinės sąskaitos tiek Komisijos, tiek EIVT biudžeto skirsnių asignavimams. Be to, konkrečiomis sąlygomis tikslinga leisti Sąjungos delegacijos avansines sąskaitas naudoti nedidelėms sumoms išmokėti taikant biudžetines procedūras. Kalbant apie avansinių lėšų administratorių skyrimą, turėtų būti galima pasirinkti iš Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų, jeigu nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (11) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai);

(37)

siekiant atsižvelgti į padėtį krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje, kai nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, ir į technines kliūtis atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui pasirašyti visus teisinius įsipareigojimus, toje srityje Komisijos įdarbintiems darbuotojams turėtų būti leidžiama prisiimti labai nedidelės vertės (iki 2 500 EUR) teisinius įsipareigojimus, susijusius su mokėjimais, kurie atliekami iš avansinių sąskaitų, o Sąjungos delegacijų vadovams ar jų pavaduotojams – prisiimti teisinius įsipareigojimus Komisijos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymu;

(38)

apibrėžus finansų pareigūnų užduotis ir pareigas, jie gali būti laikomi atsakingais tik tomis sąlygomis, kurios nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Sąjungos institucijose buvo įsteigtos specializuotos finansinių pažeidimų komisijos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Tačiau, atsižvelgiant į nedidelį joms pateikiamų bylų skaičių ir siekiant veiksmingumo, šių komisijų funkcijas tikslinga perduoti tarpinstitucinei komisijai, įsteigtai pagal šį reglamentą (toliau – komisija). Komisijos paskirtis turėtų būti: vertinti prašymus ir teikti rekomendacijas dėl poreikio priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų paskyrimo, dėl kurių į ją kreipėsi Komisija ar kitos Sąjungos institucijos ir įstaigos, nustatymo, nedarant poveikio jų administraciniam savarankiškumui jų darbuotojų atžvilgiu. Tos funkcijos perduodamos ir siekiant išvengti rekomendacijų ar nuomonių dubliavimosi bei sumažinti pavojų, kad dėl bylų, kuriose dalyvauja ir ekonominės veiklos vykdytojas, ir Sąjungos institucijos ar įstaigos darbuotojas, bus teikiamos prieštaringos rekomendacijos ar nuomonės. Reikia toliau vykdyti procedūrą, pagal kurią leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų prašyti patvirtinti nurodymą, kuris, to pareigūno nuomone, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, ir taip būti atleistas nuo bet kokios atsakomybės. Komisijos sudėtis turėtų būti pakeista, kai ji atlieka šį vaidmenį. Ši komisija turėtų neturėti jokių tyrimo įgaliojimų;

(39)

kalbant apie pajamas, būtina spręsti nuosavų išteklių, reglamentuojamų Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (12), neigiamo vertės koregavimo klausimą. Išskyrus nuosavų išteklių atveju, įvairiais procedūros etapais būtina išsaugoti leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybei priskirtas užduotis ir vykdomą kontrolę: gautinų sumų sąmatos nustatymą, vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti išdavimą, debetinio dokumento, kuriuo skolininkui pranešama, kad yra nustatyta gautina suma, išsiuntimą ir, kai reikia, sprendimą netaikyti teisės į susigrąžintiną sumą, taikant kriterijus, kuriais užtikrinamas patikimo finansų valdymo principų laikymasis siekiant užtikrinti veiksmingą pajamų surinkimą;

(40)

leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę visiškai ar iš dalies netaikyti reikalavimo susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jeigu skolininkui iškelta kuri nors nemokumo byla, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/848 (13), ypač teisminių priemonių, susitarimų ir analogiškų bylų atvejais;

(41)

reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas dėl gautinų sumų sąmatos koregavimo arba sumažinimo iki nulio procedūrų;

(42)

būtina paaiškinti sumų, gautų skyrus baudas, kitas nuobaudas ir sankcijas, taip pat visų dėl jų sukauptų palūkanų ar kitų pajamų įtraukimo į biudžetą laiką;

(43)

atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius finansų rinkose ir į palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, būtina peržiūrėti nuostatas, susijusias su baudoms ar kitoms nuobaudoms taikoma palūkanų norma, ir numatyti taisykles, taikytinas tuo atveju, kai palūkanų norma yra neigiama;

(44)

siekiant atskleisti specifinį gautinų sumų, kurios apima Sąjungos institucijų pagal SESV ar Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) nustatytas baudas ar kitas nuobaudas, pobūdį, būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl palūkanų normų, taikytinų mokėtinoms, bet dar nesumokėtoms sumoms tuo atveju, kai tokios sumos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu yra padidinamos;

(45)

susigrąžinimo taisyklės turėtų būti paaiškintos ir sugriežtintos. Visų pirma, reikėtų nurodyti, kad apskaitos pareigūnas sumas susigrąžina įskaitydamas sumas, kurias skolininkui turi sumokėti vykdomoji įstaiga, kai ji vykdo biudžetą;

(46)

siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl terminų, kai turi būti išsiųstas debetinis dokumentas;

(47)

siekiant užtikrinti turto valdymą kartu siekiant gauti teigiamos grąžos, būtina turėti sumas, susijusias su baudomis, kitomis nuobaudomis ar sankcijomis, skirtomis pagal SESV ar Euratomo sutartį, pavyzdžiui, ginčijamas baudas už konkursų taisyklių pažeidimus, ir jas investuojant į finansinį turtą, ir nustatyti už tas investicijas gautos grąžos paskirstymą. Kadangi Komisija nėra vienintelė Sąjungos institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti baudas, kitas nuobaudas ar sankcijas, būtina nustatyti nuostatas dėl tokių baudų, kitų nuobaudų ar sankcijų, kurias nustato kitos Sąjungos institucijos, taip pat nustatyti jų susigrąžinimo taisykles, kurios turėtų būti lygiavertės Komisijai taikytinoms taisyklėms;

(48)

siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją finansavimo sprendimams priimti, būtina nustatyti finansavimo sprendimų dėl dotacijų, viešųjų pirkimų, Sąjungos išorės veiksmų patikos fondų (toliau – Sąjungos patikos fondai), apdovanojimų, finansinių priemonių, derinimo priemonių arba platformų ir biudžeto garantijų turinio minimalius reikalavimus. Be to, siekiant potencialiems gavėjams suteikti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtina, kad finansavimo sprendimus būtų galima priimti dėl ilgesnio nei vienų finansinių metų laikotarpio, nurodant, kad jų vykdymas turėtų priklausyti nuo atitinkamiems finansiniams metams turimų biudžeto asignavimų. Be to, būtina sumažinti elementų, kurių reikia finansavimo sprendimui priimti, skaičių. Siekiant supaprastinimo tikslo, finansavimo sprendimas tuo pačiu metu turėtų reikšti metinę arba daugiametę darbo programą. Atsižvelgiant į tai, kad 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams skiriamas įnašas jau nustatytas biudžete, neturėtų būti reikalaujama priimti konkretų finansavimo sprendimą tuo atžvilgiu;

(49)

kalbant apie išlaidas, turėtų būti apibrėžtas finansavimo sprendimų, bendrų biudžeto įsipareigojimų ir individualių biudžeto įsipareigojimų santykis, taip pat turėtų būti patikslintos biudžetinio ir teisinio įsipareigojimo sąvokos, siekiant nustatyti aiškią atskirų biudžeto vykdymo etapų sistemą;

(50)

siekiant visų pirma atsižvelgti į Sąjungos delegacijų ir Sąjungos atstovybių prisiimtų teisinių įsipareigojimų skaičių ir su jais susijusius valiutų kurso svyravimus, tais atvejais, kai galutinis gavėjas ir suma yra žinomi, turėtų būti leidžiama prisiimti preliminarius biudžeto įsipareigojimus;

(51)

kalbant apie mokėjimų, kuriuos gali atlikti leidimus suteikiantys pareigūnai, tipologiją, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu reikėtų patikslinti įvairias mokėjimų rūšis. Turėtų būti geriau paaiškintos išankstinio finansavimo mokėjimų patvirtinimo taisyklės, ypač tais atvejais, kai nėra galimybės atlikti tarpinio patvirtinimo. Tuo tikslu į prisiimamus teisinius įsipareigojimus turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

(52)

šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad mokėjimai turi būti atliekami per nurodytus terminus, o tuo atveju, jeigu tokių terminų nesilaikoma, kad kreditoriai, išskyrus valstybes nares, Europos investicijų banką (toliau – EIB) ir Europos investicijų fondą (toliau – EIF), turės teisę į delspinigius, priskiriamus biudžetui;

(53)

yra tikslinga nuostatas, susijusias su išlaidų patvirtinimu ir leidimu jas daryti, išdėstyti viename straipsnyje ir įtraukti įsipareigojimų panaikinimo apibrėžtį. Kadangi sandoriai atliekami kompiuterizuotomis sistemomis, užrašo „patvirtinta išmokėti“ pasirašymas siekiant išreikšti sprendimo patvirtinimą turėtų būti pakeičiamas elektroniniu būdu apsaugotu parašu, išskyrus ribotą atvejų skaičių. Taip pat būtina paaiškinti, kad turi būti patvirtinamos visos finansuoti tinkamos išlaidos, įskaitant ir tas išlaidas, kurios nėra susietos su mokėjimo prašymu, kaip, pavyzdžiui, išankstinio finansavimo patvirtinimo atveju;

(54)

siekiant sumažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti šio reglamento aiškumą, turėtų būti nustatytos daugiau kaip vienai biudžeto vykdymo priemonei skirtos bendros taisyklės. Dėl tų priežasčių tam tikras nuostatas reikėtų pergrupuoti, kai kurių kitų nuostatų formuluotės ir taikymo sritys turėtų būti suderintos, o bereikalingi pakartojimai ir kryžminės nuorodos turėtų būti išbraukti;

(55)

kiekviena Sąjungos institucija turėtų įsteigti vidaus audito pažangos komitetą, kuriam būtų pavesta užtikrinti, kad vidaus auditorius būtų nepriklausomas, stebėti vidaus audito darbo kokybę ir užtikrinti, kad institucijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į vidaus ir išorės audito rekomendacijas ir imtųsi tolesnių veiksmų. Kiekviena Sąjungos institucija, atsižvelgdama į savo organizacinį savarankiškumą ir nepriklausomų ekspertų konsultacijų svarbą, turėtų nuspręsti dėl to vidaus audito pažangos komiteto sudėties;

(56)

daugiau turėtų būti akcentuojamas iš biudžeto finansuojamų projektų vykdymas ir rezultatai. Todėl, be jau seniai įsigalėjusių Sąjungos įnašo teikimo būdų (faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo, fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir finansavimo taikant fiksuotąją normą), tikslinga apibrėžti papildomą finansavimo, nesusijusio su atitinkamų operacijų išlaidomis, formą. Ši papildoma finansavimo forma turėtų būti grindžiama tam tikrų sąlygų įvykdymu ex ante arba rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;

(57)

kai Komisija atlieka Sąjungos lėšų gavėjų veiklos ir finansinio pajėgumo ar tų gavėjų sistemų ir procedūrų vertinimą, ji turėtų turėti galimybę pasikliauti savo pačios, kitų subjektų ar paramos teikėjų, pavyzdžiui, nacionalinių agentūrų ir tarptautinių organizacijų, jau atliktais vertinimais, kad būtų išvengta pakartotinio tų pačių gavėjų vertinimo. Galimybe pasikliauti tarpusavyje kitų subjektų atliktais vertinimais reikėtų naudotis tuo atveju, jeigu tokie vertinimai atlikti atsižvelgiant į sąlygas, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms taikytino biudžeto vykdymo metodo sąlygoms. Todėl, siekdama skatinti paramos teikėjų tarpusavio pasikliovimą vertinimais, Komisija turėtų propaguoti tarptautiniu mastu pripažintų standartų ar tarptautinės geriausios praktikos pripažinimą;

(58)

taip pat svarbu išvengti situacijų, kai Sąjungos lėšų gavėjai tikrinami skirtingų subjektų dėl tų lėšų panaudojimo po keletą kartų. Todėl turėtų būti galima pasikliauti nepriklausomų auditorių jau atliktais auditais su sąlyga, kad yra pakankamai įrodymų dėl tų auditorių kompetencijos ir nepriklausomumo ir jeigu audito darbas yra pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, užtikrinančiais pagrįstą patikinimą, ir jeigu jų metu buvo tikrintos finansinės ataskaitos ir ataskaitos dėl Sąjungos įnašo panaudojimo. Toks auditas turėtų tapti bendro patikinimo dėl Sąjungos lėšų panaudojimo pagrindu. Tuo tikslu svarbu užtikrinti, kad nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir susiję audito dokumentai, jei to prašoma, pateikiami Europos Parlamentui, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybių narių audito institucijoms;

(59)

siekiant pasikliauti vertinimais bei auditais ir sumažinti asmenims arba subjektams, gaunantiems Sąjungos lėšas, tenkančią administracinę naštą, svarbu užtikrinti, kad būtų pakartotinai naudojama visa Sąjungos institucijų, vadovaujančių institucijų ar kitų Sąjungos lėšas naudojančių įstaigų ir subjektų jau turima informacija, kad būtų išvengta daugkartinių prašymų gavėjams ar naudos gavėjams;

(60)

siekiant numatyti ilgalaikio bendradarbiavimo su gavėjais mechanizmą, reikėtų numatyti galimybę pasirašyti finansinius partnerystės pagrindų susitarimus. Finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai turėtų būti įgyvendinami sudarant dotacijų susitarimus arba susitarimus dėl įnašo su Sąjungos lėšas naudojančiais asmenimis ir subjektais. Tuo tikslu reikėtų apibrėžti būtiniausią tokių susitarimų dėl įnašo turinį. Finansiniais partnerystės pagrindų susitarimais neturėtų būti nepagrįstai varžoma galimybė gauti Sąjungos lėšų;

(61)

turėtų būti suderintos įvairių biudžeto vykdymo priemonių, tokių kaip dotacijos, viešieji pirkimai, netiesioginis valdymas, apdovanojimai ir kt., sąlygos ir procedūros, susijusios su Sąjungos įnašo mokėjimo sustabdymu, nutraukimu ar sumažinimu. Turėtų būti nustatytos tokio sustabdymo, nutraukimo ar sumažinimo priežastys;

(62)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti standartiniai laikotarpiai – kiek laiko gavėjai turėtų saugoti dokumentus, susijusius su Sąjungos įnašais, kad būtų išvengta skirtingų ar neproporcingų sutartinių reikalavimų, tačiau kartu suteikiant pakankamai laiko Komisijai, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau – OLAF) gauti prieigą prie tokių duomenų bei dokumentų ir atlikti ex post patikrinimus ir auditą. Be to, bet kuris asmuo ar subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje;

(63)

siekiant dalyviams ir gavėjams suteikti tinkamos informacijos ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, dalyviams ir gavėjams turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš patvirtinant bet kokią priemonę, neigiamai veikiančią jų teises, jie taip pat turėtų būti informuoti apie teisių gynimo priemones, kurios jiems yra prieinamos, kad galėtų užginčyti tokią priemonę;

(64)

siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija turėtų sukurti vieną bendrą ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą;

(65)

ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema turėtų būti taikoma dalyviams, gavėjams, subjektams, kurių pajėgumu ketina remtis kandidatas ar konkurso dalyvis, rangovo subrangovams, bet kuriam Sąjungos lėšas gaunančiam asmeniui arba subjektui, jei biudžetas vykdomas taikant netiesioginį valdymą, bet kuriam asmeniui arba subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas pagal finansines priemones taikant tiesioginį valdymą, dalyviams ar gavėjams, apie kuriuos subjektai, vykdantys biudžetą taikant netiesioginį valdymą, pateikė informaciją, ir rėmėjams;

(66)

reikėtų paaiškinti, kad, jei sprendimas asmenį arba subjektą užregistruoti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazėje priimamas atsižvelgiant į situacijas, dėl kurių procedūroje draudžiama dalyvauti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris yra to asmens arba subjekto administracijos, valdymo ar priežiūros įstaigos darbuotojas arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens arba subjekto atžvilgiu, arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris prisiima neribotą atsakomybę už to asmens arba subjekto skolas, arba fiziniam asmeniui, kuris yra labai svarbus vykdant skyrimo procedūrą arba teisinį įsipareigojimą, duomenų bazėje užregistruotoje informacijoje nurodomi su tais asmenimis susiję duomenys;

(67)

sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti skyrimo procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir sprendimą dėl susijusios informacijos paskelbimo turėtų priimti atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai, atsižvelgdami į savo savarankiškumą sprendžiant administracinius klausimus. Jeigu nėra galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo ir su šiurkščiu sutarties pažeidimu susijusiais atvejais, atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų priimti sprendimą remiantis preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdami į komisijos rekomendaciją. Be to, tais atvejais, kai galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, komisija turėtų įvertinti tokio draudimo trukmę;

(68)

komisijos vaidmuo turėtų būti užtikrinti nuoseklų draudimo dalyvauti procedūroje sistemos veikimą. Komisiją turėtų sudaryti nuolatinis pirmininkas, du Komisijos atstovai ir prašymą pateikusio leidimus suteikiančio pareigūno atstovas;

(69)

preliminariu teisiniu kvalifikavimu nedaromas poveikis valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam atitinkamo asmens arba subjekto veiksmų galutiniam įvertinimui. Todėl, pranešus apie tokį galutinį įvertinimą, turėtų būti peržiūrėta komisijos rekomendacija ir atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas;

(70)

atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, tyčinio ar netyčinio pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimu, nevykdymo, dėl kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų ir dėl biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos, veiklos, susijusios su nusikalstama organizacija, dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis ar pažeidimų. Be to, dalyvauti procedūroje turėtų būti draudžiama asmeniui arba subjektui šiurkštaus teisinio įsipareigojimo pažeidimo ar bankroto atveju;

(71)

priimdamas sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir dėl susijusios informacijos paskelbimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, jos poveikį biudžetui, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, faktą, ar elgesys buvo tyčinis, arba parodyto aplaidumo mastą ir asmens arba subjekto bendradarbiavimo su atitinkama kompetentinga institucija mastą bei to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą;

(72)

atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei neribotą atsakomybę už to ekonominės veiklos vykdytojo skolas prisiimantis fizinis ar juridinis asmuo bankrutuoja arba yra patekęs į panašią nemokumo situaciją arba jei tas fizinis ar juridinis asmuo nevykdo pareigų mokėti socialinio draudimo įmokas ar mokesčius, kai tokia situacija turi įtakos to ekonominės veiklos vykdytojo finansinei padėčiai;

(73)

asmeniui arba subjektui turėtų būti netaikomas sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje, jei jis ėmėsi taisomųjų priemonių ir tokiu būdu įrodo savo patikimumą. Ta galimybė neturėtų būti suteikiama sunkiausių nusikalstamų veikų atveju;

(74)

atsižvelgiant į proporcingumo principą reikėtų atskirti atvejus, kai finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva draudimui dalyvauti procedūroje, ir atvejus, kai dėl atitinkamo gavėjo veiksmų sunkumo siekiant neteisėtai gauti Sąjungos lėšų yra pateisinama ne tik uždrausti jam dalyvauti procedūroje, bet ir skirti finansinę nuobaudą siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Taip pat reikėtų apibrėžti didžiausią finansinės nuobaudos sumos dydį, kurį gali skirti perkančioji organizacija;

(75)

finansinė nuobauda turėtų būti skiriama tik gavėjui, o ne dalyviui, jei skirtinos finansinės nuobaudos suma apskaičiuojama remiantis teisinio įsipareigojimo, kuriam kilo grėsmė, verte;

(76)

galimybė priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ar skirti finansines nuobaudas nepriklauso nuo galimybės taikyti sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius;

(77)

draudimo dalyvauti procedūroje trukmė turėtų būti ribota, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, ir ją nustatant turėtų būti laikomasi proporcingumo principo;

(78)

būtina nustatyti dieną, nuo kurios pradeda veikti sprendimas uždrausti dalyvauti procedūroje ar pradedamos taikyti finansinės nuobaudos, ir jų skyrimo senaties termino trukmę;

(79)

svarbu turėti galimybę sustiprinti atgrasomąjį poveikį, kuris užtikrinamas draudimu dalyvauti procedūroje ir finansine nuobauda. Šiuo atžvilgiu atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas suteikiant galimybę skelbti informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir (arba) finansine nuobauda, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų reglamentuose (EB) Nr. 45/2001 ir (ES) 2016/679. Tokiu paskelbimu turėtų būti padedama užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų kartojami. Siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Atlikdamas vertinimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsižvelgti į visas komisijos rekomendacijas. Fizinių asmenų atveju asmens duomenys turėtų būti skelbiami tik išimtiniais atvejais, pateisinamais dėl veiksmų sunkumo ar jų poveikio Sąjungos finansiniams interesams;

(80)

informacija, susijusi su draudimu dalyvauti procedūroje arba finansine nuobauda, turėtų būti skelbiama tam tikrais atvejais, tokiais kaip sunkus profesinis nusižengimas, sukčiavimas, didelis trūkumas vykdant pagrindinius įsipareigojimus pagal iš biudžeto finansuojamą teisinį įsipareigojimą, arba pažeidimo atveju, arba kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų, atveju;

(81)

draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai turėtų būti aiškiai atskirti nuo kriterijų, kuriais remiantis galima pašalinti iš skyrimo procedūros;

(82)

informacija apie ankstyvąjį rizikos nustatymą ir sprendimai dėl draudimo dalyvauti procedūroje, taip pat finansinių nuobaudų skyrimą asmeniui arba subjektui turėtų būti centralizuota. Tuo tikslu susijusi informacija turėtų būti saugoma Komisijos sukurtoje ir administruojamoje duomenų bazėje, o Komisija turėtų būti šios centralizuotos sistemos savininkė. Ta sistema turėtų būti administruojama atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą;

(83)

nors už ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos sukūrimą ir administravimą turėtų atsakyti Komisija, kitos Sąjungos institucijos bei organai ir visi taikant tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą Sąjungos lėšas naudojantys asmenys ir subjektai turėtų dalyvauti toje sistemoje perduodami atitinkamą informaciją Komisijai. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir komisija turėtų užtikrinti asmens arba subjekto teisę į gynybą. Tokia pati teisė turėtų būti suteikta asmeniui arba subjektui ankstyvojo nustatymo proceso metu, kai leidimus suteikiančio pareigūno numatytas veiksmas galėtų neigiamai veikti atitinkamo asmens arba subjekto teises. Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, dėl kurių dar nepriimtas galutinis teismo sprendimas, atvejais atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir komisijai turėtų būti suteikta galimybė atidėti asmeniui arba subjektui suteiktą galimybę pateikti savo pastabas. Toks atidėjimas turėtų būti pateisinamas tik jei yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;

(84)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 261 straipsnį turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija pagal šį reglamentą dėl sprendimų dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo;

(85)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant visus biudžeto vykdymo būdus, taikant pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą biudžeto vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims arba subjektams turėtų būti suteikta galimybė atitinkamai atsižvelgti į draudimus dalyvauti procedūroje, dėl kurių sprendimus Sąjungos lygmeniu priėmė leidimus suteikiantys pareigūnai;

(86)

šiuo reglamentu turėtų būti skatinamas e. valdžios tikslo įgyvendinimas, ypač elektroninių duomenų naudojimas keičiantis informacija tarp Sąjungos institucijų ir trečiųjų šalių;

(87)

pažangą vykdant elektroninį keitimąsi informacija ir elektroninį dokumentų, be kita ko, kai tinkama, e. viešųjų pirkimų srityje, teikimą, kurie yra svarbi supaprastinimo priemonė, turėtų papildyti aiškios naudotinų sistemų patvirtinimo sąlygos, kad būtų galima sukurti teisiškai patikimą aplinką, kartu išsaugant Sąjungos lėšų valdymo lankstumą dalyvių, gavėjų ir leidimus suteikiančių pareigūnų labui, kaip numatyta šiame reglamente;

(88)

reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su komiteto, atsakingo už viešųjų pirkimų procedūrų, dotacijų skyrimo procedūrų ir konkursų dėl apdovanojimų paraiškų dokumentų vertinimą, sudėtimi ir užduotimis. Komitetui turėtų būti suteikiama galimybė įtraukti išorės ekspertus, jeigu ta galimybė numatyta pagrindiniame akte;

(89)

vadovaudamasis gero administravimo principu, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti pateikti paaiškinimus ar trūkstamus dokumentus, kartu laikydamasis vienodo požiūrio taikymo principo ir nedarydamas esminių paraiškos dokumentų pakeitimų. Leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę nuspręsti to nedaryti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę ištaisyti akivaizdžią korektūros klaidą arba prašyti, kad tai padarytų dalyvis;

(90)

patikimo finansų valdymo tikslais Komisija turėtų apsaugoti savo interesus išankstinio finansavimo išmokėjimo metu paprašydama pateikti garantijas. Reikalavimas, kad rangovai ir gavėjai pateiktų garantijas, neturėtų būti automatiškas, bet turėtų būti grindžiamas rizikos analize. Jeigu vykdymo laikotarpiu leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nėra arba nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikytiną nacionalinę teisę, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę reikalauti pakeisti tokią garantiją;

(91)

dėl skirtingų tiesioginio ir netiesioginio valdymo taisyklių rinkinių, ypač dėl biudžeto vykdymo užduočių sąvokos, kilo painiava ir kvalifikavimo klaidų rizika tiek Komisijai, tiek jos partneriams, todėl tuos taisyklių rinkinius reikėtų supaprastinti ir suderinti;

(92)

reikėtų peržiūrėti nuostatas dėl ex ante ramsčiais grindžiamo asmenų ir subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas taikant netiesioginį valdymą, vertinimo, kad Komisija galėtų kuo labiau remtis tų asmenų ir subjektų sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis, kurios laikomos lygiavertėmis Komisijos taikomoms sistemoms ir procedūroms. Be to, svarbu paaiškinti, kad, kai vertinimo metu nustatomos sritys, kuriose įdiegtų procedūrų nepakanka Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pasirašyti susitarimus dėl įnašo, kartu imantis tinkamų priežiūros priemonių. Taip pat svarbu paaiškinti, kokiu atveju Komisija gali nuspręsti nereikalauti atlikti ex ante ramsčiais grindžiamo vertinimo, kad būtų galima pasirašyti susitarimus dėl įnašo;

(93)

kai aktualu ir įmanoma, atlyginimas biudžetą vykdantiems asmenims ir subjektams turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais;

(94)

Komisija užmezga partnerystę su trečiosiomis valstybėmis, sudarydama finansavimo susitarimus. Svarbu paaiškinti tokių finansavimo susitarimų turinį, ypač tas veiksmo dalis, kurias taikydama netiesioginį valdymą vykdo trečioji valstybė;

(95)

svarbu pripažinti specifinį derinimo priemonių ar platformų pobūdį, kai Komisija savo įnašą derina su finansų įstaigų įnašu, taip pat paaiškinti finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms skirtų nuostatų taikymą;

(96)

Sąjungos institucijų savo sąskaita skiriamoms viešosioms sutartims taikytinos viešųjų pirkimų taisyklės ir principai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES (14) ir Direktyvoje 2014/24/ES nustatytomis taisyklėmis;

(97)

mišriųjų sutarčių atveju reikėtų paaiškinti perkančiosioms organizacijoms skirtą taikytinų taisyklių nustatymo metodiką;

(98)

reikėtų paaiškinti ex ante ir ex post viešinimo priemones, būtinas norint pradėti viešųjų pirkimų procedūrą tuo atveju, kai sutarčių vertė atitinka arba viršija Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas ir kai sutartys jų nesiekia, taip pat tuo atveju, kai sutartys į tos direktyvos taikymo sritį nepatenka;

(99)

į šį reglamentą reikėtų įtraukti išsamų visų viešųjų pirkimų procedūrų, kurias Sąjungos institucijos gali taikyti nepaisydamos vertės ribų, sąrašą;

(100)

siekiant administracinio supaprastinimo ir norint paskatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą, reikėtų numatyti galimybę organizuoti derybas dėl vidutinės vertės sutarčių;

(101)

kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūrą surengti rinkos konsultacijas. Siekiant užtikrinti, kad inovacijų partnerystė būtų sudaroma tik tuo atveju, jei pageidaujamų darbų, prekių ir paslaugų nėra rinkoje ir neįeina į kokią nors rinkos atžvilgiu perspektyvią technologinės plėtros veiklą, šiame reglamente reikėtų nustatyti pareigą prieš sudarant inovacijų partnerystę surengti tokias pirmines rinkos konsultacijas;

(102)

reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos galėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos gautų kuo didesnės ekonominės naudos iš savo sutarčių, visų pirma reikalaudamos konkrečių ženklinimo dokumentų ar taikydamos atitinkamus sutarčių skyrimo metodus;

(103)

siekiant užtikrinti, kad vykdydami sutartis ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų taikytinas aplinkos apsaugos, socialines ir darbo teisės pareigas, nustatytas Sąjungos teisėje, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar tarptautinėse socialinėse ir aplinkos apsaugos konvencijose, išvardytose Direktyvos 2014/24/ES X priede, tokios pareigos turėtų būti įtrauktos į perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius reikalavimus ir į perkančiosios organizacijos pasirašomas sutartis;

(104)

tikslinga nustatyti ir atskirai įvertinti įvairius atvejus, paprastai įvardijamus kaip interesų konflikto situacijos. Sąvoką „interesų konfliktas“ reikėtų vartoti tik tais atvejais, kai tokioje situacijoje atsiduria asmuo arba subjektas, kurio pareigos susijusios su biudžeto vykdymu, auditu arba kontrole, arba Sąjungos institucijos ar bet kurio lygmens nacionalinės institucijos pareigūnas ar tarnautojas. Bandymai netinkamai paveikti skyrimo procedūrą ar gauti konfidencialios informacijos turėtų būti laikomi sunkiu profesiniu nusižengimu, dėl kurio gali būti pašalinama iš skyrimo procedūros ir (arba) nutraukiamas Sąjungos finansavimas. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai gali atsidurti situacijoje, kai jie neturėtų būti pasirenkami sutarčiai vykdyti dėl profesinių interesų konflikto. Pavyzdžiui, bendrovė neturėtų vertinti projekto, kuriame ji dalyvavo, o auditorius neturėtų atlikti sąskaitų, kurias jis pats anksčiau patvirtino, audito;

(105)

vadovaujantis Direktyva 2014/24/ES, turėtų būti įmanoma patikrinti, ar ekonominės veiklos vykdytojui draudžiama dalyvauti procedūroje, taikyti atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus, taip pat bet kuria tvarka patikrinti atitiktį pirkimo dokumentams. Taip turėtų būti įmanoma atmesti pasiūlymus remiantis sutarties skyrimo kriterijais, prieš tai nepatikrinus, ar atitinkamam konkurso dalyviui draudžiama dalyvauti procedūroje ir ar jis atitinka atrankos kriterijus;

(106)

sutartys turėtų būti skiriamos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnį;

(107)

siekiant teisinio tikrumo, būtina paaiškinti, kad atrankos kriterijai yra susiję tik su kandidatų arba konkurso dalyvių įvertinimu, o sutarties skyrimo kriterijai – tik su pasiūlymų vertinimu. Visų pirma sutartį vykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacijos ir patirtis turėtų būti tik atrankos, o ne sutarties skyrimo kriterijus, nes priešingu atveju kiltų dubliavimosi ir to paties elemento vertinimo du kartus rizika. Be to, jei tokios kvalifikacijos ir patirtis buvo naudojami kaip skyrimo kriterijus, pasikeitus sutartį vykdyti paskirtiems darbuotojams, net jei tai įvyktų dėl pagrįstų priežasčių, tokių kaip liga ar pareigų pasikeitimas, kiltų abejonių dėl sutarties skyrimo sąlygų ir dėl to atsirastų teisinis netikrumas;

(108)

Sąjungos viešaisiais pirkimais turėtų būti užtikrintas efektyvus, skaidrus ir tinkamas Sąjungos lėšų panaudojimas, kartu sumažinant Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą. Tuo atžvilgiu e. viešaisiais pirkimais turėtų būti prisidedama prie geresnio Sąjungos lėšų panaudojimo ir gerinamos visų ekonominės veiklos vykdytojų galimybės gauti sutarčių. Visos Sąjungos institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus, savo interneto svetainėse turėtų paskelbti aiškias taisykles dėl įsigijimo, išlaidų ir stebėsenos, taip pat visas skirtas sutartis, įskaitant jų vertę;

(109)

turėtų būti paaiškinta, kad kiekvienoje procedūroje turėtų būti vokų atplėšimo etapas ir vertinimas. Sprendimas dėl sutarties skyrimo visada turėtų būti priimamas atlikus vertinimą;

(110)

pranešime apie procedūros rezultatus kandidatus ir konkurso dalyvius reikėtų informuoti apie priežastis, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, ir jiems turėtų būti pateiktas išsamus motyvų pareiškimas, grindžiamas vertinimo ataskaitos turiniu;

(111)

kadangi kriterijai taikomi atsitiktine tvarka, reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikusiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, paprašius reikėtų pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus;

(112)

bendrųjų sutarčių skelbiant naują konkursą atveju neturėtų būti pareigos pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus nelaimėjusiam kandidatui arba konkurso dalyviui, nes jei kiekvieną kartą, kai skelbiamas naujas konkursas, tokią informaciją gaus tos pačios bendrosios sutarties šalys, tai gali turėti neigiamos įtakos sąžiningai jų tarpusavio konkurencijai;

(113)

perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę atšaukti viešųjų pirkimų procedūrą prieš sutarties pasirašymą, kandidatams ar konkurso dalyviams nesuteikiant teisės reikalauti kompensacijos. Ši nuostata turėtų nedaryti poveikio tais atvejais, kai perkančioji organizacija imasi tokių veiksmų, dėl kurių ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius pagal Sąjungos teisės bendruosius principus;

(114)

kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, būtina paaiškinti sąlygas, kuriomis sutartis jos vykdymo metu gali būti keičiama neskelbiant naujos viešųjų pirkimų procedūros. Visų pirma, skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą neturėtų būti reikalaujama administracinių pakeitimų, universalaus teisių perėmimo ir aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų dėl peržiūros ar pasirinkimo galimybės taikymo atveju, kai pradinės procedūros minimalūs reikalavimai nekeičiami. Skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą turėtų būti reikalaujama tuo atveju, kai daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma keičiama šalių abipusių teisių bei pareigų taikymo sritis ir turinys, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų, visų pirma kai pakeitimai būtų turėję įtakos procedūros rezultatams, jei iš dalies pakeistos sąlygos būtų buvę įtrauktos į pradinę procedūrą;

(115)

būtina numatyti galimybę privaloma tvarka pateikti su darbais, prekėmis ir kompleksinėmis paslaugomis susijusią įvykdymo garantiją, kad būtų garantuojamas esminių sutartinių įsipareigojimų laikymasis ir užtikrinami tinkami rezultatai visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Taip pat būtina numatyti galimybę, laikantis atitinkamuose sektoriuose įprastos praktikos, sutartinės atsakomybės laikotarpiu privaloma tvarka pateikti galiojančią sulaikytų sumų garantiją;

(116)

siekiant nustatyti taikytinas vertės ribas ir procedūras, būtina paaiškinti, ar Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai yra laikomi perkančiosiomis organizacijomis. Jie neturėtų būti laikomi perkančiosiomis organizacijomis tais atvejais, kai perka iš centrinės perkančiosios organizacijos. Be to, Sąjungos institucijos sudaro vieną juridinį subjektą ir jų padaliniai negali sudaryti sutarčių, o tik tarpusavio susitarimus dėl paslaugų lygio;

(117)

į šį reglamentą tikslinga įtraukti nuorodą į abi Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas atitinkamai darbams bei prekėms ir paslaugoms. Supaprastinimo ir patikimo finansų valdymo tikslais tos vertės ribos turėtų būti taikomos ir koncesijų sutartims, atsižvelgiant į Sąjungos institucijų poreikių sudaryti sutartis ypatumus. Todėl tų vertės ribų peržiūra, kaip numatyta Direktyvoje 2014/24/ES, turėtų būti tiesiogiai taikoma pagal šį reglamentą vykdomiems viešiesiems pirkimams;

(118)

suderinimo ir supaprastinimo tikslais viešiesiems pirkimams taikytina įprasta tvarka turėtų būti taikoma ir pirkimams, kuriems taikomas Direktyvos 2014/24/ES 74 straipsnyje nurodytas paprastesnis socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių režimas. Todėl pagal paprastesnį režimą atliekamiems viešiesiems pirkimams taikoma vertės riba turėtų būti suderinta su paslaugų sutartims taikoma vertės riba;

(119)

būtina paaiškinti atidėjimo laikotarpio taikymo sąlygas, kurių turi būti laikomasi prieš pasirašant sutartį ar bendrą sutartį;

(120)

išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinos taisyklės turėtų atitikti direktyvose 2014/23/ES ir 2014/24/ES nustatytus principus;

(121)

siekiant mažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti viešųjų pirkimų taisyklių aiškumą, būtina pergrupuoti viešųjų pirkimų bendrąsias nuostatas ir išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinas konkrečias nuostatas bei pašalinti nebūtinus pasikartojimus ir kryžmines nuorodas;

(122)

būtina paaiškinti, kurie ekonominės veiklos vykdytojai gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pagal šį reglamentą, priklausomai nuo jų įsteigimo vietos, ir aiškiai numatyti galimybę tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms;

(123)

siekiant pusiausvyros tarp būtino viešųjų pirkimų taisyklių skaidrumo bei didesnio nuoseklumo ir būtinybės numatyti tų taisyklių tam tikrų techninių aspektų lankstumą, techninės viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti numatytos šio reglamento priede, o Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl dalinių to priedo pakeitimų;

(124)

būtina paaiškinti dotacijoms skirtos antraštinės dalies taikymo sritį, visų pirma nurodant, kokios rūšies veiklai ar įstaigai gali būti skiriama dotacija, taip pat teisinius įsipareigojimus, kuriais galima dengti dotacijas. Visų pirma, reikėtų palaipsniui atsisakyti sprendimų dėl dotacijos, nes jais naudojamasi ribotai, ir laipsniškai pereiti prie e. dotacijų. Struktūra turėtų būti supaprastinta perkeliant nuostatas dėl priemonių, kurios nėra dotacijos, į kitas šio reglamento dalis. Reikėtų aiškiai nustatyti įstaigų, kurios gali gauti dotacijas veiklai, pobūdį, nebedarant nuorodos į „įstaigas, siekiančias bendro Sąjungos intereso tikslo“, nes tos įstaigos patenka į sąvokos „įstaigos, siekiančios tikslo, kuris sudaro kurios nors srities Sąjungos politikos dalį ir kuriuo remiamas jos įgyvendinimas“ taikymo sritį;

(125)

siekiant supaprastinti procedūras ir padidinti šio reglamento aiškumą, reikėtų supaprastinti ir modernizuoti nuostatas, susijusias su dotacijos paraiškos, kvietimo teikti pasiūlymus ir susitarimo dėl dotacijos turiniu;

(126)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti kelių paramos teikėjų finansuojamus veiksmus, kai prisiimant įsipareigojimą dėl Sąjungos įnašo nėra žinoma bendra veiksmo finansavimo suma, būtina paaiškinti Sąjungos įnašo nustatymo būdą ir to įnašo panaudojimo tikrinimo metodą;

(127)

patirtis, įgyta taikant fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ar finansavimą taikant fiksuotąją normą, parodė, kad dėl tokių finansavimo formų buvo žymiai supaprastintos administracinės procedūros ir iš esmės sumažėjo klaidų rizika. Nepaisant Sąjungos intervencijos srities, fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ir fiksuotosios normos yra tinkamos finansavimo formos, ypač tinkančios standartizuotiems ir pasikartojantiems veiksmams, pavyzdžiui, judumo arba mokymo veiklos srityse. Be to, kadangi institucijų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir paramos gavėjų ar šalių partnerių viešojo administravimo institucijų (institucijų poriniai projektai) įgyvendina valstybių narių institucijos, supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra pagrįstas ir turėtų sustiprinti šių institucijų bendradarbiavimą. Siekiant užtikrinti didesnį efektyvumą, valstybės narės ir kiti Sąjungos lėšų gavėjai turėtų turėti galimybę dažniau pasinaudoti supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Todėl fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymo sąlygos turėtų būti lankstesnės. Būtina aiškiai numatyti bendrų fiksuotųjų sumų, apimančių visas veiksmo ar darbo programos tinkamas finansuoti išlaidas, nustatymą. Be to, siekiant skatinti orientavimąsi į rezultatus, pirmenybė turėtų būti teikiama rezultatais grindžiamam finansavimui. Galimybe taikyti sąnaudomis grindžiamas fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas turėtų būti toliau naudojamasi tuo atveju, kai rezultatais grindžiamų fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymas yra neįmanomas ar netinkamas;

(128)

reikėtų supaprastinti leidimo taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas administracines procedūras, įgaliojimą duoti tokį leidimą pavedant atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams. Kai tinkama, tokį leidimą gali duoti Komisija, atsižvelgdama į veiklos ar išlaidų pobūdį arba atsižvelgdama į atitinkamų leidimus suteikiančių pareigūnų skaičių;

(129)

siekiant sumažinti duomenų, naudojamų fiksuotosioms sumoms, fiksuotiesiems vieneto įkainiams ir fiksuotosioms normoms nustatyti, trūkumą, reikėtų leisti remtis ekspertų vertinimu;

(130)

turėtų būti panaudotas dažnesnis supaprastintų finansavimo formų naudojimo potencialas, tačiau būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo, ypač ekonomiškumo bei veiksmingumo principų, ir kad nebūtų dvigubo finansavimo. Tuo tikslu taikant supaprastintas finansavimo formas turėtų būti užtikrinama, kad panaudoti ištekliai atitiktų tikslus, kurių reikia pasiekti, kad tos pačios išlaidos iš biudžeto būtų finansuojamos ne daugiau kaip vieną kartą, būtų laikomasi bendro finansavimo principo ir apskritai būtų vengiama per didelių kompensacijų gavėjams. Todėl supaprastintos finansavimo formos turėtų būti grindžiamos statistiniais arba apskaitos duomenimis, panašiomis objektyviomis priemonėmis arba ekspertų vertinimu. Be to, turėtų būti toliau atliekami tinkami patikrinimai, kontrolė ir periodiniai vertinimai;

(131)

reikėtų paaiškinti patikrinimų ir kontrolės, palyginti su periodiniais fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimais, apimtį. Atliekant tuos patikrinimus ir kontrolę daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančių sąlygų įvykdymui, prireikus įskaitant atliktą darbą ir (arba) rezultatus. Remiantis tomis sąlygomis turėtų būti nereikalaujama teikti ataskaitų apie gavėjo faktiškai patirtas išlaidas. Jei fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą sumos buvo ex ante nustatytos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno arba Komisijos sprendimu, jos neturėtų būti ginčijamos ex post kontrolės metu. Tai neturėtų užkirsti kelio dotacijos sumažinimui prasto, dalinio ar pernelyg uždelsto įgyvendinimo atveju arba pažeidimo, sukčiavimo ar kitų pareigų nevykdymo atveju. Visų pirma dotacija turėtų būti sumažinta, jeigu neįvykdytos fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančios sąlygos. Periodinio vertinimo dažnumas ir mastas turėtų priklausyti nuo išlaidų raidos ir pobūdžio, visų pirma atsižvelgiant į esminius rinkos kainų pokyčius ir kitas aktualias aplinkybes. Remiantis periodiniu vertinimu galėtų būti patikslinamos būsimiems susitarimams taikytinos fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios normos, tačiau periodinio vertinimo rezultatai neturėtų tapti abejonių dėl jau sutartų fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertės pagrindu. Atliekant periodinį fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimą, statistiniais ar metodiniais tikslais gali prireikti prieigos prie gavėjo sąskaitų ir tokia prieiga taip pat būtina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tikslais;

(132)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažoms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Sąjungos politiką esant ribotiems turimiems ištekliams, savanorių atlikto darbo vertę būtina pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl, siekdamos gauti bendrą finansavimą veiksmui ar darbo programai, tokios organizacijos turėtų turėti galimybę labiau pasikliauti savanorių darbu. Nedarant poveikio pagrindiniame akte nustatytai didžiausiai bendro finansavimo normai, tokiais atvejais Sąjungos dotacija turėtų būti dengiamos numatomos tinkamos finansuoti išlaidos, o ne savanorių darbo išlaidos. Kadangi savanorių darbas yra trečiųjų šalių atliekamas darbas, už kurį gavėjas nemoka atlygio, nustatant apribojimą siekiama, kad nebūtų atlyginamos išlaidos, kurių gavėjas nepatyrė. Be to, savanorių darbo vertė turėtų neviršyti 50 % nepiniginių įnašų ir bet kokio kito bendro finansavimo;

(133)

siekiant apsaugoti vieną iš pagrindinių viešųjų finansų principų, šiame reglamente reikėtų išlaikyti ne pelno principą;

(134)

iš esmės dotacijos turėtų būti skiriamos paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Jei leidžiama daryti išimtis, apimties ir trukmės atžvilgiu jos turėtų būti aiškinamos ir taikomos griežtai. Išskirtine galimybe skirti dotacijas nepaskelbus kvietimo teikti pasiūlymus, remiantis įstaigų de facto ar de jure monopolija, turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, jei atitinkamos įstaigos yra vienintelės galinčios vykdyti atitinkamų rūšių veiklą arba joms tokia monopolija buvo pavesta įstatymu ar viešosios institucijos;

(135)

perėjimo prie e. dotacijų ir e. viešųjų pirkimų kontekste turėtų būti paprašyta, kad pareiškėjai ir konkurso dalyviai savo teisinio statuso ir finansinio perspektyvumo įrodymus pateiktų tik vieną kartą per konkretų laikotarpį, ir neturėtų būti reikalaujama, kad kiekvienos skyrimo procedūros metu jie iš naujo pateiktų patvirtinamuosius dokumentus. Todėl būtina suderinti reikalavimus dėl metų, už kuriuos bus prašoma dokumentų pagal dotacijų skyrimo procedūras ir viešųjų pirkimų procedūras, skaičiaus;

(136)

turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti apdovanojimus, kurie yra vertinga finansinės paramos rūšis, nesusijusi su nuspėjamomis išlaidomis, ir paaiškintos taikytinos taisyklės. Apdovanojimus reikėtų vertinti kaip kitas finansavimo priemones, kaip antai dotacijas, papildančias, o ne pakeičiančias priemones;

(137)

siekiant leisti lanksčiau naudoti apdovanojimus, vietoj pareigos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 apie 1 000 000 EUR ar didesnės vertės apdovanojimus pranešti ataskaitose, pridedamose prie biudžeto projekto, turėtų būti nustatyta pareiga pateikti išankstinę informaciją apie tokius apdovanojimus Europos Parlamentui bei Tarybai ir apie tokius apdovanojimus aiškiai nurodyti finansavimo sprendime;

(138)

skiriant apdovanojimus turėtų būti taikomi skaidrumo ir vienodo požiūrio taikymo principai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti minimalius konkursų reikalavimus, konkrečiai – apdovanojimo išmokėjimo laimėtojams sąlygas, taikomas skyrimo atveju, taip pat atitinkamas viešinimo priemones. Be to, būtina nustatyti aiškiai apibrėžtą skyrimo procedūrą – nuo paraiškų pateikimo iki pareiškėjų informavimo ir pranešimo laimėjusiam pareiškėjui, kuri turėtų atitikti dotacijų skyrimo procedūrą;

(139)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ir finansinei paramai taikomi principai ir sąlygos, taip pat Sąjungos finansinio įsipareigojimo apribojimo, kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu, finansinių priemonių likvidavimo ir ataskaitų teikimo taisyklės;

(140)

pastaraisiais metais Sąjunga vis dažniau taikė finansines priemones, kuriomis galima užtikrinti didesnį biudžeto sverto poveikį, tačiau tuo pačiu metu tos priemonės kelia finansinę riziką biudžetui. Tos finansinės priemonės apima ne tik finansines priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, bet ir tokias kitas priemones kaip biudžeto garantijos ir finansinė parama, kurios anksčiau buvo reglamentuojamos tik taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose toms priemonėms skirtuose pagrindiniuose aktuose. Greta jau galiojančių finansinėms priemonėms taikytinų taisyklių svarbu nustatyti bendrą sistemą, siekiant užtikrinti, kad tam priemonių rinkiniui būtų taikomi vienodi principai, taip pat svarbu tas priemones sugrupuoti į šio reglamento naują antraštinę dalį, apimančią biudžeto garantijoms ir finansinei paramai valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms skirtus skirsnius;

(141)

finansinės priemonės ir biudžeto garantijos gali būti naudingos didinant Sąjungos lėšų veiksmingumą, kai tos lėšos telkiamos kartu su kitomis lėšomis ir turi sverto poveikį. Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti įgyvendinamos tik tuo atveju, jei dėl jų nekyla konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje ar nesuderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis rizika;

(142)

laikantis metinių asignavimų, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba leidžia naudoti atitinkamai programai, sistemos, finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti taikomos remiantis ex ante vertinimu, kurio rezultatai rodo, kad tos priemonės yra veiksmingos siekiant Sąjungos politikos tikslų;

(143)

finansinės priemonės, biudžeto garantijos ir finansinė parama turėtų būti leidžiamos pagrindiniu aktu. Kai tinkamai pagrįstais atvejais finansinės priemonės nustatomos ne pagrindiniu aktu, jas turėtų leisti Europos Parlamentas ir Taryba biudžete;

(144)

turėtų būti apibrėžtos priemonės, kurios galimai patenka į X antraštinę dalį, pavyzdžiui, paskolos, garantijos, investicijos į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą ir rizikos pasidalijimo priemonės. Apibrėžiant rizikos pasidalijimo priemones turėtų būti galima įtraukti kredito vertės didinimą projektų obligacijoms, apimant projekto skolos tvarkymo riziką ir sumažinant obligacijų turėtojams tenkančią kredito riziką padidinant kredito vertę paskolomis arba garantijomis;

(145)

visos iš finansinių priemonių arba biudžeto garantijų susigrąžintos sumos turėtų būti naudojamos priemonei ar garantijai, kuria jos buvo gautos, siekiant padidinti tos priemonės ar garantijos veiksmingumą, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame akte nustatyta kitaip, ir į jas turėtų būti atsižvelgiama siūlant tai priemonei ar garantijai skirtus būsimus asignavimus;

(146)

tikslinga pripažinti interesų derinimą siekiant Sąjungos politikos tikslų, ypač tai, kad EIB ir EIF turi konkrečios finansinių priemonių ir biudžeto garantijų įgyvendinimo praktinės patirties;

(147)

EIB ir EIF, veikdami kaip grupė, turėtų turėti galimybę dalį įgyvendinimo perduoti vienas kitam, jei toks perdavimas galėtų būti naudingas tam tikro veiksmo įgyvendinimui ir kaip išsamiau apibrėžta atitinkamame susitarime su Komisija;

(148)

reikėtų paaiškinti, kad, kai finansinės priemonės ar biudžeto garantijos derinamos su papildomomis paramos iš biudžeto formomis, taisyklės dėl finansinių priemonių ar biudžeto garantijų turėtų būti taikomos visai priemonei. Kai taikytina, tokios taisyklės turėtų būti papildytos konkrečiais reikalavimais, nustatytais konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse;

(149)

įgyvendinant biudžeto lėšomis finansuojamas finansines priemones ir biudžeto garantijas turėtų būti laikomasi Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose dėl kriterijų ir procesų, kuriais siekiama sukurti ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą mokesčių tikslais (15) bei jų priede, taip pat 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose dėl ES nesudarytų jurisdikcijų sąraše mokesčių tikslais (16) bei jų prieduose;

(150)

valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms teikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama paprastai yra nebiudžetinės operacijos, turinčios didelį poveikį Sąjungos balansui. Jos paprastai ir toliau lieka nebiudžetinės operacijos, tačiau į šį reglamentą tikslinga įtraukti taisykles, kuriomis būtų numatyta didesnė Sąjungos finansinių interesų apsauga ir aiškesnė šių operacijų leidimo, valdymo ir apskaitos sistema;

(151)

pastaruoju metu Sąjunga ėmėsi svarbių biudžeto garantijomis grindžiamų iniciatyvų, kaip antai susijusių su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF) ar Europos darnaus vystymosi fondu (toliau – EDVF). Toms priemonėms būdinga tai, kad dėl jų atsiranda Sąjungos neapibrėžtasis įsipareigojimas ir kyla būtinybė atidėti lėšų likvidumo atsargoms užtikrinti, kad iš biudžeto būtų galima tvarkingai vykdyti mokėjimo pareigas, kurių gali atsirasti dėl tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti Sąjungos kredito reitingą, taigi, ir jos pajėgumą teikti veiksmingą finansavimą, svarbu, kad leidimas prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, jiems skirtų atidėjinių sudarymas ir tų įsipareigojimų stebėsena būtų atliekami vadovaujantis griežtų taisyklių rinkiniu, kuris turėtų būti taikomas visoms biudžeto garantijoms;

(152)

dėl biudžeto garantijų atsirandantys neapibrėžtieji įsipareigojimai gali apimti įvairias finansavimo ir investavimo operacijas. Galimybės, kad bus pareikalauta biudžeto garantijos, kasmet tvirtai suplanuoti neįmanoma, kitaip nei paskolų atveju, kurios turi būti grąžinamos pagal sudarytą grąžinimo grafiką. Todėl būtina nustatyti leidimo prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir jų stebėsenos sistemą, kuria būtų visiškai užtikrinama, kad bet kuriuo metu būtų laikomasi Tarybos sprendime 2014/335/ES, Euratomas (17) nustatytų viršutinių metinių mokėjimų ribų;

(153)

toje sistemoje taip pat turėtų būti numatytas valdymas ir kontrolė, įskaitant reguliarų ataskaitų apie Sąjungos finansinę riziką teikimą. Finansiniams įsipareigojimams skirtų atidėjinių norma turėtų būti nustatoma remiantis tinkamu finansinės rizikos, kylančios dėl susijusios priemonės, rizikos įvertinimu. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumas turėtų būti vertinamas kasmet biudžeto procedūros kontekste. Turėtų būti sukurtas išankstinio perspėjimo mechanizmas, siekiant išvengti finansiniams įsipareigojimams padengti skirtų atidėjinių trūkumo;

(154)

dėl vis intensyvesnio finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos naudojimo reikia mobilizuoti didelės apimties mokėjimų asignavimus ir sukaupti atidėjinius. Norint pasiekti sverto poveikį, kartu užtikrinant tinkamą apsaugos lygį finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, svarbu optimizuoti reikiamų atidėjinių sumą ir didinti veiksmingumą tuos atidėjinius sutelkiant bendrame atidėjinių fonde. Be to, lanksčiau naudojant tuos sutelktus atidėjinius galima nustatyti tokią faktinę bendrą atidėjinių normą, kuria užtikrinama reikiama apsauga naudojant optimalią išteklių sumą;

(155)

siekiant užtikrinti tinkamą bendro atidėjinių fondo veikimą programavimo laikotarpiu po 2020 m., ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti bendro atidėjinių fondo turto finansinio valdymo pavedimo Komisijai, EIB arba abiem šioms institucijoms pranašumų ir trūkumų nepriklausomą išorės vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į atitinkamus techninius ir institucinius kriterijus, naudojamus lyginant turto valdymo paslaugas, įskaitant techninę infrastruktūrą, suteiktų paslaugų sąnaudų palyginimą, institucinę sąrangą, kiekvienos institucijos ataskaitų teikimą, veiklos rezultatus, atskaitomybę ir ekspertines žinias, taip pat kitus turto valdymo įgaliojimus, susijusius su biudžetu. Kai tinkama, kartu su vertinimu turėtų būti pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(156)

atidėjiniams ir bendram atidėjinių fondui taikytinomis taisyklėmis turėtų būti nustatyta patikima vidaus kontrolės sistema. Pasikonsultavus su Komisijos apskaitos pareigūnu, Komisija turėtų nustatyti bendrame atidėjinių fonde laikomų išteklių valdymui taikytinas gaires. Finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ar finansinei pagalbai leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų aktyviai stebėti jų atsakomybei tenkančius finansinius įsipareigojimus, o bendro atidėjinių fondo išteklių finansinis valdytojas turėtų valdyti fondo pinigus ir turtą vadovaudamasis Komisijos apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis;

(157)

biudžeto garantijoms ir finansinei paramai turėtų būti taikomas tas pats principų rinkinys, kuris nustatytas finansinėms priemonėms. Biudžeto garantijos visų pirma turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir išmokamos pagal pareikalavimą. Jos turėtų būti įgyvendinamos taikant netiesioginį valdymą arba, tik išimtiniais atvejais – tiesioginį valdymą. Jomis turėtų būti padengiamos tik finansavimo ir investavimo operacijos, o kitos garantijos šalys prie operacijų, kurios padengiamos garantija, turėtų prisidėti nuosavais ištekliais;

(158)

finansinė parama valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms turėtų būti teikiama kaip paskola, kredito linija ar kokia nors kita priemonė, laikoma tinkama paramos veiksmingumui užtikrinti. Todėl Komisija turėtų būti įgaliota susijusiame pagrindiniame akte pasiskolinti būtinus išteklius kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, užtikrindama, kad Sąjungai nereikėtų spręsti jokių su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatirtų jokios palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos komercinės rizikos;

(159)

kad būtų pasiektas numatytas supaprastinimas ir veiksmingumas, su finansinėmis priemonėmis susijusios nuostatos turėtų būti taikomos kuo greičiau. Su biudžeto garantijomis, finansine parama ir bendru atidėjinių fondu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos pradėjus įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą. Laikantis to tvarkaraščio bus galima kruopščiai parengti naujas neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymo priemones. Be to, toks tvarkaraštis padės suderinti, viena vertus, X antraštinėje dalyje išdėstytus principus, pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos ir, kita vertus, konkrečias programas, susijusias su ta programa;

(160)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (18) nustatomos taisyklės, skirtos, inter alia, politinių partijų ir politinių fondų finansavimui Europos lygmeniu, visų pirma, kiek tai susiję su finansavimo sąlygomis, finansavimo skyrimu ir paskirstymu, dovanojamu turtu ir įnašais, Europos Parlamento rinkimų kampanijų finansavimu, kompensuotinomis išlaidomis, draudimu dėl tam tikro finansavimo, sąskaitomis, ataskaitų teikimu ir auditu, įgyvendinimu ir kontrole, nuobaudomis, Europos politinių partijų ir politinių fondų institucijos, Europos Parlamento leidimus suteikiančio pareigūno ir valstybių narių bendradarbiavimu bei skaidrumu;

(161)

į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl Europos politinėms partijoms skirtų įnašų iš biudžeto, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(162)

finansinė parama Europos politinėms partijoms turėtų būti teikiama kaip konkretus įnašas, kad atitiktų konkrečius tų partijų poreikius;

(163)

nors finansinė parama skiriama nereikalaujant metinės darbo programos, Europos politinės partijos turėtų ex post įrodyti, kad Sąjungos lėšos panaudotos tinkamai. Visų pirma, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų patikrinti, ar finansavimas panaudotas kompensuotinoms išlaidoms apmokėti, kaip nustatyta kvietime teikti paraiškas dėl įnašų, per šiame reglamente nustatytą terminą. Europos politinėms partijoms skirti įnašai turėtų būti panaudoti iki kitų finansinių metų, einančių po įnašų skyrimo metų, pabaigos, po kurių atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų susigrąžinti visas nepanaudotas lėšas;

(164)

Sąjungos lėšos, skirtos Europos politinių partijų veiklos sąnaudoms finansuoti, turėtų būti nenaudojamos kitiems tikslams, nei nustatyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ypač jos neturėtų būti naudojamos trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nacionalinėms politinėms partijoms, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti. Europos politinės partijos turėtų naudoti įnašus einamųjų arba būsimų išlaidų procentinei daliai, o ne išlaidoms ar skoloms, kurios buvo patirtos ar susidarė prieš joms pateikiant paraišką dėl įnašų, apmokėti;

(165)

taip pat reikėtų supaprastinti įnašų skyrimą ir jį pritaikyti prie Europos politinių partijų ypatybių, ypač atsisakant atrankos kriterijų, nustatant, kad paprastai visas išankstinis finansavimas sumokamas vienu mokėjimu, arba nustatant galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir fiksuotuosius vieneto įkainius;

(166)

įnašai iš Sąjungos turėtų būti sustabdomi, sumažinami arba jų mokėjimas nutraukiamas, jeigu Europos politinės partijos pažeidžia Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(167)

šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 grindžiamos nuobaudos turėtų būti skiriamos nuosekliai ir turėtų būti laikomasi principo ne bis in idem. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 šiame reglamente numatytos administracinės ir (arba) finansinės nuobaudos neturi būti skirtos atvejais, kuriais nuobaudos jau buvo skirtos remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

(168)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra sistema, pagal kurią biudžeto parama gali būti naudojama kaip išorės veiksmų srities priemonė, įskaitant trečiosios valstybės pareigą laiku pateikti Komisijai tinkamą informaciją, reikalingą sutartų sąlygų ir nuostatų, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, įgyvendinimui įvertinti;

(169)

siekiant sustiprinti Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį, turėtų būti paaiškinta Sąjungos patikos fondų sukūrimo tvarka. Be to, būtina tiksliai nustatyti principus, taikytinus įnašams į Sąjungos patikos fondus, visų pirma tai, kad svarbu užsitikrinti kitų paramos teikėjų įnašus, nes taip pateisinamas jo sukūrimas pridėtinės vertės atžvilgiu. Taip pat būtina paaiškinti finansų pareigūnų ir Sąjungos patikos fondo valdybos pareigas ir apibrėžti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas teisingas atstovavimas dalyvaujantiems paramos teikėjams Sąjungos patikos fondo valdyboje ir privalomas teigiamas Komisijos balsas dėl fondų lėšų panaudojimo. Taip pat svarbu išsamiau nustatyti reikalavimus dėl ataskaitų, kurias turės teikti Sąjungos patikos fondai, teikimo;

(170)

siekiant supaprastinti galiojančias taisykles ir išvengti bereikalingo pasikartojimo, reikėtų išbraukti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 antroje dalyje nustatytas specialiąsias nuostatas, taikytinas EŽŪGF, moksliniams tyrimams, išorės veiksmams ir konkretiems Sąjungos fondams; ir tik įtraukti į atitinkamas šio reglamento dalis su sąlyga, kad nuostatos dar taikomos ar aktualios;

(171)

reikėtų supaprastinti ir paaiškinti finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos nuostatas. Todėl tikslinga visas nuostatas dėl metinių ataskaitų ir kitų finansinių ataskaitų sugrupuoti kartu;

(172)

turėtų būti patobulintas dabartinis Sąjungos institucijų ataskaitų dėl statybų projektų teikimo Europos Parlamentui ir Tarybai būdas. Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama finansuoti naujus statybų projektus iš pajamų, gautų pastatams, kurie jau parduoti. Todėl reikėtų įtraukti nuorodą dėl vidinių asignuotųjų pajamų į nuostatas dėl pastatų projektų. Taip būtų galima reaguoti į kintančius poreikius Sąjungos institucijų pastatų politikos srityje, sutaupant lėšų ir suteikiant daugiau lankstumo;

(173)

siekiant pritaikyti tam tikriems Sąjungos organams taikytinas taisykles, išsamias taisykles dėl viešųjų pirkimų ir faktinės atidėjinių normos išsamias sąlygas bei minimalų santykį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį, ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, taikomu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, šio reglamento I priedo daliniais pakeitimais, faktinės atidėjinių normos apskaičiavimo sąlygomis bei metodika ir nustatyto faktinės atidėjinių normos minimalaus santykio keitimo, kuris negali būti nustatomas mažesnis nei 85 % lygio santykis, daliniu pakeitimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(174)

siekiant užtikrinti, kad pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (19), būtų skubiai teikiami atitinkami ištekliai kintantiems politikos prioritetams remti, kiekvienai iš trijų krypčių turėtų būti nustatytos tokios orientacinės dalys, o kiekvienam iš atskiros krypties teminių prioritetų – tokia mažiausia procentinė dalis, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas, kartu išlaikant plataus užmojo EURES tarpvalstybinių partnerysčių įgyvendinimo lygį. Taip turėtų būti patobulintas EaSI valdymas ir sudaromos sąlygos biudžeto išteklius skirti veiksmams, kuriais pasiekiama geresnių užimtumo ir socialinių rezultatų;

(175)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūrą nedarant poveikio Sąjungos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje, visų pirma atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2001/42/EB (20) ir 2011/92/ES (21), taikymui, turėtų būti paaiškinti tam tikri apribojimai, susiję su paramos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 (22) tokioms investicijoms apimtimi. Todėl būtina įtraukti aiškius ERPF įnašo į tokias investicijas masto apribojimus, taikomus nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.;

(176)

siekiant reaguoti į problemas, kurios kyla dėl augančių migrantų ir pabėgėlių srautų, reikėtų įvardyti tikslus, prie kurių įgyvendinimo gali prisidėti ERPF, teikdamas paramą migrantams ir pabėgėliams, kad valstybėms narėms būtų sudarytos galimybės teikti investicijas, skirtas teisėtai esantiems trečiųjų valstybių piliečiams, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir tarptautinės apsaugos gavėjus;

(177)

siekiant palengvinti veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (23) įgyvendinimą, reikėtų išplėsti galimų paramos gavėjų ratą. Todėl turėtų būti leista vadovaujančioms institucijoms laikyti fizinius asmenis paramos gavėjais, o paramos gavėjui valstybės pagalbos kontekste turėtų būti numatyta lankstesnė apibrėžtis;

(178)

paprastai dėl makroregioninių strategijų susitariama priimant Tarybos išvadas. Nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, tokias išvadas prireikus gali patvirtinti Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į ES sutarties 15 straipsnyje nustatytus tos institucijos įgaliojimus, ir tai buvo daroma. Todėl tame reglamente pateikta „makroregioninės strategijos“ apibrėžtis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(179)

siekiant užtikrinti pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪFKP ir EJRŽF (Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai)) patikimą finansų valdymą ir paaiškinti valstybių narių pareigas, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4 straipsnyje nustatytuose bendruosiuose principuose turėtų būti nurodyti šiame reglamente nustatyti biudžeto vykdymo vidaus kontrolės ir interesų konflikto vengimo principai;

(180)

siekiant kuo labiau padidinti visų Sąjungos fondų sinergiją, kad būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos ir prieglobsčio problemos, turėtų būti užtikrinta, kad, kai teminiai tikslai nurodomi kaip prioritetai konkrečiam fondui skirtose taisyklėse, tokie prioritetai apimtų tinkamą kiekvieno ESI fondo naudojimą tose srityse. Kai tikslinga, turėtų būti užtikrintas koordinavimas su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu;

(181)

siekiant užtikrinti programavimo priemonių nuoseklumą, partnerystės susitarimų ir Komisijos ankstesniais kalendoriniais metais patvirtintų programų pakeitimų suderinimas turėtų būti atliekamas vieną kartą per metus;

(182)

siekiant palengvinti bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų rengimą ir įgyvendinimą, iš pagrindinio fondo turėtų būti leidžiama dengti pasirengimo, einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas;

(183)

siekiant palengvinti bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų ir integruotų teritorinių investicijų įgyvendinimą, reikėtų paaiškinti vietos veiklos grupių vaidmenį ir pareigas bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų atveju ir vietos institucijų, regioninės plėtros įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir pareigas integruotų teritorinių investicijų (toliau – ITI) atveju, palyginti su kitomis programą įgyvendinančiomis įstaigomis. Atitinkamą įstaigą skirti tarpine institucija pagal specialiai fondui taikomas taisykles turėtų būti reikalaujama tik tuo atveju, kai atitinkamos įstaigos atlieka papildomas užduotis, kurios tenka vadovaujančiosios ar tvirtinančiosios institucijos arba mokėjimo agentūros atsakomybei;

(184)

vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai skirdamos sutartį EIB ir tarptautinėms finansų įstaigoms;

(185)

daugelis valstybių narių yra įsteigusios valstybei priklausančius bankus arba įstaigas, kurie veikia pagal viešosios politikos įgaliojimus, siekiant skatinti ekonominės plėtros veiklą. Tokie valstybei priklausantys bankai arba įstaigos pasižymi specifiniais ypatumais, dėl kurių jie skiriasi nuo privačių komercinių bankų nuosavybės ir plėtros įgaliojimų atžvilgiu, taip pat dėl to, kad jų pagrindinis tikslas nėra gauti kuo daugiau pelno. Tokių valstybei priklausančių bankų arba įstaigų pagrindinis vaidmuo yra švelninti rinkos nepakankamumą, kai tam tikruose regionuose ar tam tikrose politikos srityse arba sektoriuose komerciniai bankai teikia nepakankamai finansinių paslaugų. Tie valstybei priklausantys bankai arba įstaigos turi visas galimybes skatinti prieigą prie ESI fondų, kartu išlaikydami konkurencinį neutralumą. Dėl savo specifinio vaidmens ir ypatumų jie valstybėms narėms gali suteikti galimybę aktyviau naudoti finansines priemones ESI fondų lėšoms teikti, siekiant kuo labiau padidinti tų lėšų poveikį realiajai ekonomikai. Tokie rezultatai atitiktų Komisijos politiką sudaryti palankesnes sąlygas tokiems valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms, kaip antai fondų valdytojams, atlikti savo vaidmenį tiek įgyvendinant ESI fondus, tiek derinant ESI fondus su ESIF finansavimu, kaip nustatyta Investicijų plane Europai. Nedarant poveikio sutartims, kurios jau paskirtos finansinių priemonių įgyvendinimui laikantis taikytinos teisės, pagrįsta paaiškinti, kad vadovaujančiosios institucijos gali tiesiogiai skirti sutartis tokiems valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad galimybė tiesiogiai skirti sutartis ir toliau derėtų su vidaus rinkos principais, reikėtų nustatyti griežtas sąlygas, kurias turi tenkinti valstybei priklausantys bankai arba įstaigos.

Tokios sąlygos, be kita ko, turėtų apimti nuostatą, kad neturėtų būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai, laikantis Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų reikalavimų, privataus kapitalo dalyvavimas nesuteikia kontrolės ir teisės blokuoti. Be to, griežtai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 taikymo srities ribų, valstybei priklausančiam bankui arba įstaigai turėtų būti leidžiama įgyvendinti finansines priemones ir tais atvejais, jeigu privataus kapitalo dalyvavimas nesuteikia įtakos sprendimams dėl kasdienio ESI fondais remiamos finansinės priemonės valdymo;

(186)

siekiant, kad ERPF ir EŽŪFKP ir toliau turėtų galimybę prisidėti prie bendros neribotos garantijos ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinių priemonių MVĮ, būtina nustatyti, kad valstybės narės visu programavimo laikotarpiu galėtų naudotis ERPF ir EŽŪFKP, siekiant prisidėti prie tokių priemonių, taip pat būtina atnaujinti su ta galimybe susijusias atitinkamas nuostatas, kaip antai dėl ex ante vertinimų ir įvertinimų, arba įtraukti ERPF skirtą programavimo galimybę prioritetinės krypties lygmeniu;

(187)

priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (24) siekta valstybėms narėms sudaryti sąlygas naudotis ESI fondais siekiant prisidėti prie tinkamų projektų, remiamų pagal ESIF, finansavimo. Į Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti įterpta konkreti nuostata dėl sąlygų nustatymo, kad būtų galima užtikrinti geresnę sąveiką ir papildomumą, kurie sudarys palankesnę galimybę ESIF ES garantijoje derinti ESI fondų lėšas ir EIB finansinius produktus;

(188)

atlikdami savo veiksmus, finansines priemones įgyvendinantys subjektai turėtų laikytis Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose ir jų priede bei 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose ir jų prieduose;

(189)

siekiant supaprastinti ir suderinti kontrolės ir audito reikalavimus ir patobulinti EIB bei kitų tarptautinių finansų įstaigų įgyvendinamų finansinių priemonių apskaitą, būtina iš dalies pakeisti finansinių priemonių valdymo ir kontrolės nuostatas, kad būtų palengvintas patikinimo procesas. Tas pakeitimas neturėtų būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punkte ir 39 straipsnyje nurodytoms finansinėms priemonėms, nustatytoms pagal finansavimo susitarimą, pasirašytą anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tokioms finansinėms priemonėms to reglamento 40 straipsnis turėtų toliau būti taikomas toks, koks buvo taikomas nuo finansavimo susitarimo pasirašymo;

(190)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 įgyvendinimo sąlygas kontrolės ataskaitų ir metinių audito ataskaitų modelių, kaip nustatyta to reglamento 40 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (25);

(191)

siekiant užtikrinti suderinamumą su finansinių pataisų traktavimu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, būtina paaiškinti, kad finansinių priemonių atveju turėtų būti leidžiama panaikintą įnašą dėl pavienio pažeidimo panaudoti iš naujo tvarkingomis to paties veiksmo išlaidomis, kad susijusios finansinės pataisos pasekmė nebūtų finansinės priemonės veiksmo grynasis nuostolis;

(192)

siekiant suteikti daugiau laiko finansavimo susitarimams pasirašyti, kad būtų sudaryta galimybė nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių atveju pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui išmokėjimams naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitas investicijoms į galutinius naudos gavėjus, tokių finansavimo susitarimų pasirašymo galutinis terminas turėtų būti pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(193)

siekiant skatinti pagal rinkos ekonomikos principą veikiančius investuotojus bendrai investuoti į viešosios politikos projektus, reikėtų nustatyti skirtingų sąlygų taikymo investuotojams koncepciją, pagal kurią konkrečiomis sąlygomis būtų leidžiama nustatyti, kad teikiant ESIF ES garantiją ESI fondams tektų antraeilė pozicija pagal rinkos ekonomikos principą veikiančio investuotojo ir EIB finansinių produktų atžvilgiu. Taip pat reikėtų nustatyti tokio skirtingų sąlygų taikymo sąlygas, kai įgyvendinami ESI fondai;

(194)

atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką vyrauja žemos palūkanų normos, ir siekiant, kad finansines priemones įgyvendinančioms įstaigoms nekiltų nepagrįstų sunkumų, neigiamas palūkanas, susidariusias dėl ESI fondų investicijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnį, būtina leisti finansuoti iš finansinei priemonei sugrąžintų išteklių su sąlyga, kad būtų vykdomas aktyvus iždo valdymas;

(195)

siekiant suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus su naujomis nuostatomis dėl skirtingų sąlygų taikymo investuotojams ir išvengti tam tikrų reikalavimų dubliavimosi, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio 2 dalis turėtų būti iš dalies pakeista;

(196)

siekiant palengvinti ESI fondų įgyvendinimą, valstybėms narėms būtina suteikti galimybę įgyvendinti techninės paramos veiksmus, tiesiogiai paskiriant sutartį EIB, kitoms tarptautinėms finansinėms įstaigoms ir valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms;

(197)

siekiant dar labiau suderinti veiksmų, kuriuos užbaigus gaunama grynųjų pajamų, sąlygas, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos jau atrinktiems, bet dar tebevykdomiems veiksmams ir veiksmams, kurie tuo programavimo laikotarpiu dar turi būti atrinkti;

(198)

siekiant suteikti didelę paskatą energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui, išlaidos, sutaupytos pagerinus energijos vartojimo efektyvumą dėl tam tikro veiksmo, neturėtų būti laikomos grynosiomis pajamomis;

(199)

siekiant palengvinti veiksmų, iš kurių gaunama pajamų, įgyvendinimą, bet kuriuo programos įgyvendinimo metu turėtų būti leidžiama sumažinti bendro finansavimo dalį, taip pat turėtų būti numatytos galimybės nacionaliniu lygmeniu nustatyti grynųjų pajamų procentinėmis dalimis išreikštą fiksuotąją normą;

(200)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (26) buvo priimtas vėlai ir kad tuo reglamentu buvo nustatyti pagalbos intensyvumo lygiai, būtina Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatyti tam tikras išimtis EJRŽF atžvilgiu, susijusias su veiksmais, iš kurių gaunama pajamų. Tomis išimtimis nustatomos palankesnės sąlygos tam tikriems veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, o jų sumos ar paramos normos nustatytos Reglamente (ES) Nr. 508/2014, todėl būtina nustatyti kitą tų išimčių taikymo datą, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio taikymą veiksmams, remiamiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013;

(201)

siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų padidinti vertės ribą, iki kurios tam tikri veiksmai neįtraukiami į reikalavimą skaičiuoti ir neatsižvelgti į juos įgyvendinant gautas pajamas;

(202)

siekiant palengvinti ESI fondų ir kitų Sąjungos priemonių sinergiją, turėtų būti nustatyta, kad tam tikra iš anksto sutarta proporcinė patirtų išlaidų dalis gali būti kompensuojama iš kitų ESI fondų ir Sąjungos priemonių;

(203)

siekiant skatinti naudoti fiksuotąsias sumas ir atsižvelgiant į tai, kad fiksuotosios sumos turėtų būti grindžiamos sąžiningu, nešališku ir patikrinamu apskaičiavimo metodu, kuris užtikrina patikimą finansų valdymą, reikėtų panaikinti taikytiną viršutinę fiksuotųjų sumų naudojimo ribą;

(204)

siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią projektų įgyvendinimo administracinę naštą, reikėtų nustatyti naują supaprastinto išlaidų apmokėjimo formą finansavimo tikslais, pagrįstą kitomis sąlygomis, nei veiksmų išlaidos;

(205)

siekiant supaprastinti lėšų naudojimo taisykles ir sumažinti susijusią administracinę naštą, valstybės narės turėtų dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu;

(206)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnį pareiga užtikrinti investicinių veiksmų tęstinumą po galutinio mokėjimo taikoma paramos gavėjui ir kad tuo atveju, jei investicijos skirtos naujų mechanizmų ir įrenginių išperkamajai nuomai, galutinis mokėjimas atliekamas sutarties galiojimo laikotarpio pabaigoje, ta pareiga tokios rūšies investicijoms neturėtų būti taikoma;

(207)

siekiant užtikrinti, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas būtų taikomas kuo platesniu mastu, reikėtų nustatyti, kad tam tikros vertės ribos neviršijantiems ERPF ir ESF veiksmams ar projektams, kurie sudaro dalį operacijos, gaunančios paramą iš ERPF ir ESF, būtų privaloma taikyti standartinius fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ar fiksuotąsias normas, atsižvelgiant į atitinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Vadovaujančiajai institucijai ar Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų stebėsenos komitetui turėtų būti suteikta galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį tokiu laikotarpiu, koks jiems atrodo tinkamas, jei jie mano, kad tokia pareiga sukuriama neproporcinga administracinė našta. Tokia pareiga turėtų būti netaikoma veiksmams, kuriems teikiama parama pagal valstybės pagalbą, kuri nelaikoma de minimis pagalba. Tokių veiksmų atžvilgiu ir toliau turėtų būti galima pasirinkti visų formų dotacijas ir gražinamąsias subsidijas. Be to, visų ESI fondų atveju reikėtų nustatyti, kad biudžeto projektais gali būti remiamasi kaip papildoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo nustatymo metodika;

(208)

siekiant palengvinti galimybę supaprastintą išlaidų apmokėjimą pradėti taikyti anksčiau ir tikslingiau, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 būtų papildytas konkrečiomis taisyklėmis dėl finansines priemones įgyvendinančių subjektų vaidmens, įsipareigojimų ir atsakomybės, susijusių atrankos kriterijų ir produktų, kurie gali būti teikiami naudojant finansines priemones, kuriais būtų papildytos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl standartinių fiksuotųjų vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą, sąžiningo, nešališko ir patikrinamo jų apskaičiavimo metodo, ir nurodant išsamias finansavimo sąlygas, grindžiamas sąlygų, susijusių su programų įgyvendinimo pažanga ar jų tikslų pasiekimu, įvykdymu, o ne išlaidomis, ir jų taikymu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(209)

siekiant sumažinti administracinę naštą, turėtų būti dažniau taikomos fiksuotosios normos, kurioms nustatyti nebūtina valstybių narių parengta metodika. Todėl reikėtų nustatyti dvi papildomas fiksuotąsias normas: vieną tiesioginėms personalo išlaidoms, kitą – likusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, pagrįstoms personalo išlaidomis, apskaičiuoti. Be to, reikėtų išsamiau paaiškinti personalo išlaidų apskaičiavimo metodiką;

(210)

siekiant padidinti veiksmų efektyvumą ir poveikį, reikėtų palengvinti veiksmų, apimančių visą valstybės narės teritoriją, ar veiksmų, apimančių įvairias programos sritis, įgyvendinimą, taip pat suteikti daugiau galimybių į tam tikras investicijas įtraukti išlaidas už Sąjungos ribų;

(211)

siekiant skatinti valstybes nares naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis didelės apimties projektams įvertinti, reikėtų leisti deklaruoti Komisijai išlaidas, susijusias su didelės apimties projektu, prieš gaunant teigiamą nepriklausomo eksperto įvertinimą, kai tik Komisija informuojama apie atitinkamos informacijos pateikimą nepriklausomam ekspertui;

(212)

siekiant skatinti bendrų veiksmų planų, kurie sumažins paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimą, būtina mažinti reglamentavimo reikalavimus, susijusius su bendro veiksmų plano parengimu, kartu toliau skiriant tinkamą dėmesį horizontaliesiems principams, įskaitant lyčių lygybę ir darnų vystymąsi, kuriais svariai prisidėta prie veiksmingo ESI fondų įgyvendinimo;

(213)

siekiant išvengti paramos gavėjams tenkančios bereikalingos administracinės naštos, informavimo, komunikacijos ir matomumo taisyklės turėtų būti grindžiamos proporcingumo principu. Todėl svarbu paaiškinti tų taisyklių taikymo sritį;

(214)

siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti veiksmingą techninės paramos naudojimą ERPF, ESF ir Sanglaudos fonde bei įvairių kategorijų regionuose, reikėtų padidinti atitinkamų ribų, taikytinų valstybių narių techninei paramai, apskaičiavimo ir stebėsenos lankstumą;

(215)

siekiant supaprastinti vykdymo struktūras, reikėtų paaiškinti, kad galimybė tai pačiai viešajai įstaigai vykdyti vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijos funkcijas suteikiama ir programų, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, atveju;

(216)

reikėtų išsamiau apibūdinti vadovaujančiųjų institucijų pareigas, susijusias su išlaidų tikrinimu, kai naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas;

(217)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant ESI fondus ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (toliau – EPLSAF) paramos gavėjai galėtų visapusiškai pasinaudoti galimu e. valdymo sprendimų supaprastinimu, ypač siekiant palengvinti visapusišką elektroninį dokumentų tvarkymą, būtina paaiškinti, kad registravimas popieriuje nėra būtinas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

(218)

siekiant padidinti kontrolės proporcingumą ir palengvinti administracinę naštą, kylančią dėl dubliuojamos kontrolės, ypač smulkių paramos gavėjų atveju, nepažeidžiant patikimo finansų valdymo principo, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama vieno bendro audito principui, o vertės ribos, kurių neviršijus atliekamas ne daugiau kaip vienas auditas, turėtų būti dvigubai didesnės;

(219)

svarbu padidinti ESI fondų matomumą ir visuomenės informuotumą apie jų rezultatus ir pasiekimus. Informavimo ir komunikacijos veikla bei matomumo visuomenėje didinimo priemonės tebėra itin svarbios skelbiant apie ESI fondų pasiekimus ir parodant, kaip investuojami Sąjungos finansiniai ištekliai;

(220)

siekiant tam tikroms tikslinėms grupėms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ESF, neturėtų būti reikalaujama rinkti tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 (27) I priede nurodytiems rodikliams būtinų duomenų;

(221)

siekiant užtikrinti vienodo požiūrio taikymą veiksmams, kurie remiami pagal šį reglamentą, būtina nustatyti tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimų taikymo pradžios datą;

(222)

siekiant užtikrinti, kad visas reglamentų (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 223/2014 (28) programavimo laikotarpis būtų reglamentuojamas suderintu taisyklių rinkiniu, būtina, kad kai kurie tų reglamentų pakeitimai būtų taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d. Numatant tų pakeitimų taikymą atgaline data atsižvelgiama į teisėtus lūkesčius;

(223)

siekiant paspartinti finansinių priemonių įgyvendinimą derinant ESI fondų paramą su EIB finansiniais produktais pagal ESIF ES garantiją ir nustatyti nuolatinį teisinį pagrindą finansavimo susitarimams pasirašyti, sudarant galimybę nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių atveju naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitas, būtina, kad kai kurie šio reglamento pakeitimai būtų taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. Numatant tų dalinių pakeitimų taikymą atgaline data užtikrinama, kad būtų dar labiau palengvintas projektų finansavimas derinant ESI fondų ir ESIF paramą, ir išvengiama teisinės spragos tarp tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų galiojimo pabaigos datos ir jų galiojimo pratęsimo šiuo reglamentu įsigaliojimo datos;

(224)

konkrečių sektorių taisyklių supaprastinimai ir pakeitimai turėtų būti pradėti taikyti kuo greičiau siekiant palengvinti įgyvendinimo paspartinimą esamu programavimo laikotarpiu ir todėl turėtų būti taikomi nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.;

(225)

po 2017 m. gruodžio 31 d. iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) toliau turėtų būti laikinai teikiama parama nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (toliau – angl. NEET) jaunimui, gyvenančiam regionuose, kurį neproporcingai paveikė didžiulis atleidimo iš darbo mastas. Siekiant sudaryti sąlygas nuolat teikti paramą NEET jaunimui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 (29) pakeitimas, kuriuo užtikrinamas toks nuolatinis paramos teikimas, turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(226)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 (30) vienam ar daugiau Europos infrastruktūros tinklų priemonių (toliau – EITP) sektorių turėtų būti galima nustatyti derinimo priemones. Tokiomis derinimo priemonėmis galėtų būti finansuojamos derinimo operacijos – veiksmai, kuriuos vykdant derinama nekompensuotinų rūšių parama, pavyzdžiui, parama iš valstybių narių biudžeto lėšų, EITP dotacijų, ESI fondų lėšų, ir Sąjungos biudžeto finansinių priemonių, įskaitant EITP nuosavo kapitalo ir EITP skolos finansinių priemonių derinius, ir EIB grupės, iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, iš plėtros ar kitų finansų įstaigų, iš investuotojų teikiamo finansavimo ir privačiojo sektoriaus finansinė parama. Finansavimas iš EIB grupės turėtų apimti EIB finansavimą pagal ESIF, ir privati finansinė parama turėtų apimti tiesioginius ir netiesioginius finansinius įnašus, taip pat paramą, gautą įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

(227)

rengiant ir diegiant derinimo priemones, turėtų būti remiamasi ex ante vertinimu, atliktu pagal šį reglamentą ir turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant EITP kvietimą teikti pasiūlymus dėl derinimo, nurodytą 2017 m. sausio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2014)1921, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriaus finansinės pagalbos 2014–2020 m. daugiametė darbo programa. EITP derinimo priemonės turėtų būti nustatytos daugiametėse ir (arba) metinėse darbo programose ir patvirtintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 ir 25 straipsnius. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų skaidriai ir laiku teikiamos ataskaitos dėl visų EITP derinimo priemonių įgyvendinimo;

(228)

EITP derinimo priemonių tikslas turėtų būti palengvinti ir racionalizuoti vienos paraiškos dėl visų rūšių paramos, įskaitant Sąjungos dotacijas pagal EITP ir privačiojo sektoriaus teikiamą finansavimą, teikimo procedūrą. Tokiomis derinimo priemonėmis turėtų būti siekiama optimizuoti projektų vykdytojams taikomą paraiškų teikimo procesą, taikant bendrą techninių ir finansinių aspektų vertinimo procesą;

(229)

EITP derinimo priemonėmis turėtų būti padidintas projektų pateikimo lankstumas, taip pat supaprastintas ir racionalizuotas projektų nustatymo ir finansavimo procesas. Jomis taip pat turėtų būti padidintas susijusių finansų įstaigų savarankiškumas bei įsipareigojimas ir taip sumažinta projektams kylanti rizika;

(230)

EITP derinimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas geresnis veiklos koordinavimas, keitimasis informacija ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių, Komisijos, EIB, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir privačiųjų investuotojų siekiant sukurti ir remti tinkamą projektų, kuriais siekiama EITP politikos tikslų, bazę;

(231)

EITP derinimo priemonėmis turėtų būti siekiama stiprinti Sąjungos išlaidų didinamąjį poveikį, pritraukiant papildomų išteklių iš privačiųjų investuotojų, tokiu būdu užtikrinant maksimalų privačiųjų investuotojų dalyvavimo lygį. Be to, jomis turėtų būti užtikrinama, kad veiksmai, kuriems teikiama parama, būtų ekonomiškai ir finansiškai perspektyvūs ir padedama išvengti investicijų sverto trūkumo. Jomis turėtų būti padedama siekti Sąjungos tikslų, susijusių su Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) nustatytais tikslais, prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir tarpvalstybinio sujungiamumo užtikrinimo. Tais atvejais, kai finansavimo veiksmams naudojama ir EITP, ir ESIF, svarbu, kad Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnį, ir laikydamiesi Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 24 straipsnio 2 dalies, išnagrinėtų, ar finansų valdymas buvo patikimas;

(232)

daugeliu atveju tikimasi, kad dotacijos transporto sektoriuje ir toliau liks pagrindinė Sąjungos politikos tikslų rėmimo priemonė. Todėl dėl EITP derinimo priemonių taikymo neturėtų sumažėti galimybių gauti tokias dotacijas;

(233)

privačiųjų bendrų investuotojų dalyvavimas transporto projektuose galėtų būti palengvintas sušvelninant finansinę riziką. Tuo tikslu gali būti tikslingos pagal biudžeto lėšomis remiamus bendrus finansinius mechanizmus, tokius kaip derinimo priemonės, EIB teikiamos pirmojo nuostolio garantijos;

(234)

finansavimas EITP lėšomis turėtų būti grindžiamas daugiametėje ir metinėje darbo programose nustatytais atrankos ir skyrimo kriterijais, nustatytais pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnio 5 dalį, nepriklausomai nuo naudojamo finansavimo formos arba finansavimo formų derinio;

(235)

į derinimo priemonėmis įgytą patirtį turėtų būti atsižvelgiama atliekant Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 vertinimus;

(236)

neturėtų būti laikoma, kad EITP derinimo priemonės pagal šį reglamentą nustatymas daro poveikį derybų dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatui;

(237)

atsižvelgiant į labai aukštą EITP įvykdymo lygį transporto sektoriuje ir siekiant remti transeuropiniam transporto tinklui daugiausia pridėtinės vertės teikiančių projektų, susijusių su pagrindinio tinklo koridoriais, tarpvalstybiniais projektais, projektais dėl kitos pagrindinio tinklo atkarpos ir projektais, atitinkančiais finansavimo reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priede išvardytus horizontaliuosius prioritetus, įgyvendinimą, išimties tvarka būtina suteikti papildomo lankstumo naudoti daugiametę darbo programą ir panaudoti finansinio paketo sumą iki 95 % finansinių biudžeto išteklių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1306/2013. Tačiau svarbu, kad likusiu EITP įgyvendinimo laikotarpiu tolesnė parama būtų teikiama prioritetams, įtrauktiems į metines darbo programas;

(238)

atsižvelgiant į kitokį EITP telekomunikacijų sektoriaus pobūdį, palyginti su EITP transporto ir EITP energetikos sektoriais, tai yra mažesnį vidutinį dotacijų dydį ir sąnaudų rūšies ir projektų rūšies skirtumus, turėtų būti vengiama bereikalingos naštos, tenkančios paramos gavėjams ir valstybėms narėms, dalyvaujančioms susijusiuose veiksmuose, taikant ne tokią griežtą pareigą patvirtinti išlaidas, nesusilpninant patikimo finansų valdymo principo;

(239)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 (31) šiuo metu veiksmams skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje remti gali būti naudojamos tik dotacijos ir viešieji pirkimai. Siekiant užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų infrastruktūra veiktų kuo efektyviau, tokius veiksmus turėtų būti leidžiama remti ir kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios šiuo metu yra naudojamos pagal EITP, įskaitant novatoriškas finansines priemones;

(240)

siekiant išvengti vadovaujančiosioms institucijoms tenkančios bereikalingos administracinės naštos, kuri galėtų kliudyti veiksmingam EPLSAF įgyvendinimui, tikslinga supaprastinti ir palengvinti veiksmų programų neesminių elementų keitimo procedūrą;

(241)

siekiant dar labiau supaprastinti EPLSAF lėšų naudojimą, tikslinga nustatyti papildomas nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, visų pirma, su standartinių fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų taikymu;

(242)

siekiant išvengti nesąžiningo požiūrio organizacijų partnerių atžvilgiu, pažeidimai, už kuriuos atsako tik įstaiga, kuriai pavestas paramos įsigijimas, neturėtų daryti poveikio organizacijų partnerių išlaidų tinkamumui finansuoti;

(243)

siekiant supaprastinti ESI fondų ir EPLSAF įgyvendinimą ir išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti tam tikras valstybių narių pareigas, susijusias su valdymu ir kontrole;

(244)

atsižvelgiant į poreikį finansiniais metais nuosekliai taikyti atitinkamas finansines taisykles, iš esmės rekomenduojama šio reglamento Pirmą dalį (Finansinis reglamentas) pradėti taikyti finansinių metų pradžioje. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatyti svarbūs supaprastinimai tiek Finansinio reglamento, tiek konkrečių sektorių taisyklių dalinių pakeitimų atžvilgiu kuo anksčiau duotų naudos Sąjungos lėšų gavėjams, tikslinga išimties tvarka numatyti šio reglamento taikymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Tuo pačiu metu, siekiant skirti papildomo laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, Sąjungos institucijos, vykdydamos savo atitinkamus administracinius asignavimus, turėtų toliau taikyti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 iki 2018 finansinių metų pabaigos;

(245)

kai kurie pakeitimai, susiję su finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis ir finansine parama, turėtų būti taikomi tik nuo laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos taikymo pradžios dienos, kad būtų skirta pakankamai laiko taikytinus teisinius pagrindus ir programas pritaikyti prie naujųjų taisyklių;

(246)

informacija apie etato ekvivalentų metinį vidurkį ir iš ankstesnių metų perkeltą numatomą asignuotųjų pajamų sumą pirmą kartą turėtų būti pateikiama kartu su biudžeto projektu, kuris turi būti pateiktas 2021 m., kad Komisija turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos pareigos,