Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R0842

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (Tekstas svarbus EEE)

PE/3/2018/REV/2

OL L 156, 2018 6 19, p. 26–42 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 16/05/2023

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/842/oj

2018 6 19   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 156/26


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/842

2018 m. gegužės 30 d.

kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PALAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Vadovų Tarybos savo 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos patvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m., ir tas tikslas buvo dar kartą patvirtintas 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(2)

Europos Vadovų Taryba savo 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose nurodė, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ne mažiau kaip 40 % tikslą turėtų įgyvendinti bendrai visa Sąjunga ekonomiškai efektyviausiu būdu, išmetamą dujų kiekį ne vėliau kaip 2030 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB (4) nustatytos Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ES ATLPS) sektoriuose ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, sumažinant atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m. Prie to išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o pastangas turėtų dėti visos valstybės narės, išlaikant teisingumo ir solidarumo aspektų pusiausvyrą. Iki 2030 m. turėtų būti toliau taikoma nacionalinių mažinimo tikslų nustatymo sektoriams, kuriems ATLPS netaikoma, metodika, panaudojant visus elementus, taikomus Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB (5), pastangas paskirstant santykinio bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui pagrindu. Visos valstybės narės turėtų prisidėti įgyvendinant 2030 m. bendrą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, o jų tikslų amplitudė bus nuo 0 % iki – 40 %, palyginti su 2005 m. Valstybių narių grupės, kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis už Sąjungos vidurkį, nacionalinius tikslus reikėtų atitinkamai pakoreguoti, kad būtų teisingai ir subalansuotai atsižvelgta į ekonominį efektyvumą. Jei tie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai bus pasiekti, Sąjungos ekonomika turėtų tapti efektyvesnė ir inovatyvesnė, visų pirma skatinant vykdyti patobulinimus, labiausiai pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir transporto sektoriuose, kiek jie patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(3)

šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą (6), priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), įgyvendinimo. Paryžiaus susitarimas Sąjungos vardu buvo sudarytas remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2016/1841 (7). Sąjungos įsipareigojimas visos ekonomikos mastu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį buvo nurodytas 2015 m. kovo 6 d. UNFCCC sekretoriatui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą, pateiktuose Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir juo pakeistas 1997 m. Kioto protokole numatytas požiūris, kurio nebebus laikomasi po 2020 m.;

(4)

Paryžiaus susitarime, inter alia, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Jame taip pat pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą, o Šalims imtis veiksmų, siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;

(5)

savo 2009 m. spalio 29–30 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos tikslui, numatytam atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rekomendacijas, kad išsivysčiusios šalys turi bendrai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Paryžiaus susitarimo šalių nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai turi atspindėti jų didžiausią galimą užmojį ir ilgainiui įgauti vis didesnį mastą. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys turėtų stengtis parengti ir paskelbti ilgalaikes mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plėtros strategijas, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo tikslais. 2017 m. spalio 13 d. Tarybos išvadose pripažįstama ilgalaikių tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo penkerių metų peržiūros ciklų svarba ir pabrėžiama, kad yra labai svarbios ilgalaikės mažo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vystymosi strategijos, kuriomis užtikrinamas mažas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes jos yra viena iš politikos priemonių, kuria naudojantis gali būti plėtojamos patikimos raidos kryptys ir ilgalaikiai politiniai pokyčiai, reikalingi, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai;

(7)

tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint tai pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse, kaip nustatyta 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“;

(8)

yra įvairių Sąjungos priemonių, kuriomis didinamos valstybių narių galimybės įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, reikiamai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tos priemonės apima teisės aktus dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat Sąjungos finansavimo priemones, skirtas su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

(9)

2015 m. kovo 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymėta, kad Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti perspektyvia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą remiantis Komisijos pagrindų strategija, kurios penkios dimensijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo. Viena iš penkių tos energetikos sąjungos strategijos dimensijų yra energijos paklausos mažinimas. Pagerinus energijos vartojimo efektyvumą galima reikšmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai taip pat gali būti naudinga aplinkai ir sveikatai, gali padidinti energetinį saugumą, sumažinti namų ūkių ir bendrovių energijos išlaidas, padėti sumažinti energijos nepriteklių ir užtikrinti daugiau darbo vietų bei aktyvesnę ekonominę veiklą visos ekonomikos mastu. Ekonomiškai efektyvus būdas padėti valstybėms narėms pasiekti tikslus pagal šį reglamentą galėtų būti priemonės, kuriomis prisidedama prie platesnio energiją taupančių technologijų naudojimo pastatuose, pramonėje ir transporto sektoriuje;

(10)

diegiant ir plėtojant tvarią ir novatorišką praktiką ir technologijas gali būti sustiprintas žemės ūkio sektoriaus vaidmuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atžvilgiu, visų pirma mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint sumažinti žemės ūkio sektoriaus anglies ir ekologinį pėdsaką, kartu išlaikant šio sektoriaus našumą, atkūrimo išteklius ir gyvybingumą, svarbu didinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų ir mokslinių tyrimų finansavimą, kad būtų plėtojama tvari ir novatoriška praktika bei technologijos ir į jas būtų investuojama;

(11)

žemės ūkio sektorius daro didelį tiesioginį poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Dėl tos priežasties svarbu užtikrinti, kad šio reglamento tikslas derėtų su kitų sričių Sąjungos politika ir tikslais, pavyzdžiui, bendra žemės ūkio politika ir tikslais, susijusiais su biologinės įvairovės strategija, miškų strategija ir žiedinės ekonomikos strategija;

(12)

transporto sektoriui tenka beveik ketvirtadalis viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl svarbu mažinti transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir su šio sektoriaus priklausomybe nuo iškastinio kuro susijusią riziką taikant visapusišką požiūrį, kuriuo skatinama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos efektyvumą transporto sektoriuje, propaguojamos elektrinės transporto priemonės, skatinama pereiti prie kitų transporto rūšių, kai jos yra tvaresnės, ir naudoti tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius transporto srityje, taip pat ir po 2020 m. Perėjimas prie mažataršio judumo, kuris yra dalis platesnio perėjimo prie saugios ir darnios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų lengvesnis užtikrinus palankias sąlygas ir patikimas paskatas, taip pat įgyvendinant ilgalaikes strategijas, kuriomis taip pat didinamos investicijos;

(13)

Sąjungos ir nacionalinės politikos bei priemonių, kuriomis įgyvendinamas šis reglamentas, poveikis turėtų būti vertinamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 525/2013 (8) nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų;

(14)

nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, politikos integravimo metodika, įgyvendinama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu, tinkamais atvejais turėtų būti toliau įgyvendinama ir tobulinama nuo 2021 m. siekiant įveikti sunkumus ir reaguoti į investicijų poreikius, susijusius su klimato politika. Sąjungos finansavimas turėtų atitikti Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus ir Paryžiaus susitarime nurodytus ilgalaikius tikslus, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų efektyvumas. Komisija turėtų parengti iš Sąjungos biudžeto arba kitais būdais pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tuose sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas arba Direktyva 2003/87/EB, skiriamo Sąjungos finansavimo poveikio ataskaitą;

(15)

šis reglamentas turėtų būti taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą;

(16)

šiuo metu nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir nacionaliniuose bei Sąjungos registruose pateikiamų duomenų nepakanka, kad būtų galima valstybių narių lygmeniu nustatyti civilinės aviacijos sektoriuje nacionaliniu lygmeniu išmetamą CO2 kiekį, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Nustatydama ataskaitų teikimo įpareigojimus, Sąjunga neturėtų valstybėms narėms arba mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) užkrauti naštos, kuri būtų neproporcinga siekiamiems tikslams. Skrydžių metu išmetamas CO2 kiekis, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB, sudaro tik labai mažą viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį, todėl ataskaitų apie šias šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimo sistemos nustatymas būtų nepagrįsta našta, atsižvelgiant į dabartinius pagal Direktyvą 2003/87/EB platesniam sektoriui taikomus reikalavimus. Todėl taikant šį reglamentą CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“, turėtų būti apskaitomas kaip lygus nuliui;

(17)

kiekvienos valstybės narės iki 2030 m. pasiektinas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo rodiklis turėtų būti nustatomas siejant su peržiūrėtu 2005 m. jos išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kurias taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš 2005 m. veikusių įrenginių, kurie į ES ATLPS įtraukti tik po 2005 m. 2021–2030 m. metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos turėtų būti nustatomos remiantis valstybių narių pateiktais ir Komisijos peržiūrėtais duomenimis;

(18)

2021–2030 m. reikėtų toliau taikyti Sprendime Nr. 406/2009/EB nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą. Šiame reglamente nustatytose kiekvienai valstybei narei skirtų metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų nustatymo taisyklėse turėtų būti laikomasi tos pačios metodikos, kuri pagal tą sprendimą taikoma valstybėms narėms, turinčioms neigiamą limitą, tačiau trajektorijos pradžią apskaičiuojant kaip penkias dvyliktąsias atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m. arba 2020 m. pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Siekiant užtikrinti tinkamą indėlį siekiant Sąjungos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. tikslo, trajektorijos pradžios data kiekvienos valstybės narės atveju turėtų būti nustatoma remiantis tuo, kurias iš tų datų pasirinkus gaunama mažesnė kvota. Galimybė koreguoti metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą 2021 m. turėtų būti suteikiama valstybėms narėms, turinčioms teigiamą limitą pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB, ir 2017–2020 m. padidinant pagal Komisijos sprendimą 2013/162/ES (9) bei Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/634/ES (10) nustatytas metines išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, kad būtų atsižvelgta į tų metų didesnio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pajėgumą.

Tam tikroms valstybėms narėms reikėtų numatyti papildomą galimybę koreguoti, pripažįstant jų išimtinę padėtį, kai jos turi ir teigiamą limitą pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB, ir pagal tą sprendimą vienam gyventojui tenka mažiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų sektoriuose, kuriems tas sprendimas netaikomas, dalis yra mažiausia, palyginti su visu jų išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Ta papildoma koregavimo galimybė turėtų būti taikoma tik išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo daliai, kurios reikia norint laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2029 m. išlaikyti paskatas papildomai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nedaryti poveikio 2030 m. tikslo pasiekimui, atsižvelgiant į naudojimąsi kitomis šiame reglamente nustatytomis koregavimo galimybėmis ir lankstumo priemonėmis;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su valstybėms narėms nustatomomis metinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(20)

2014 m. spalio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS. Kaip priemonę padidinti bendrą viso išmetamo kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti rezervuoti ir skolintis dalį savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos. Jos taip pat turėtų turėti galimybę dalį savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir jie turėtų būti atliekami abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus. Toks perleidimas galėtų būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projekto ar programos, vykdomos parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuojamos gaunančiosios valstybės narės, rezultatas. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę skatinti kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes projektams pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį įgyvendinti;

(21)

turėtų būti sukurta vienkartinė lankstumo priemonė, skirta tam, kad valstybėms narėms, kurių nacionaliniai mažinimo tikslai gerokai viršija ir Sąjungos vidurkį, ir jų ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, taip pat valstybėms narėms, kurios neskyrė jokių nemokamų ES ATLPS leidimų pramonės įrenginiams 2013 m., būtų lengviau pasiekti nustatytus tikslus. Siekiant išlaikyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (12) nustatyto rinkos stabilumo rezervo tikslą spręsti ES ATLPS struktūrinio paklausos ir pasiūlos disbalanso problemą, apskaičiuojant visą tam tikrais metais apyvartoje esančių ES ATLPS leidimų skaičių, ES ATLPS leidimai, į kuriuos atsižvelgiama dėl vienkartinės lankstumo priemonės, turėtų būti laikomi apyvartoje esančiais ES ATLPS leidimais. Atlikdama pirmąją peržiūrą pagal tą sprendimą, Komisija turėtų apsvarstyti, ar tokius leidimus ir toliau reikėtų apskaityti kaip apyvartoje esančius ES ATLPS leidimus;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/841 (13) nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Veiklai, kuriai taikomas tas reglamentas, neturėtų būti taikomas šis reglamentas. Tačiau, kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį viso grynojo absorbuoto ir viso grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su mišku apželdinta žeme, iškirstų miškų žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis ir, laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkoma miško žeme, taip pat, kai tai privaloma pagal Reglamentą (ES) 2018/841, tvarkoma šlapžeme, kaip apibrėžta tame reglamente, sumos, yra daromas poveikis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo lygio aplinkosauginiam rezultatui, kurio siekiama šiuo reglamentu, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms įvykdyti savo įsipareigojimus, jei reikia, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta LULUCF lankstumo priemonė, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų to absorbuoto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms. Tuo visu kiekiu ir jo paskirstymu valstybėms narėms turėtų būti pripažįstamas mažesnis žemės ūkio ir žemės naudojimo sektoriaus potencialas sušvelninti klimato kaitą ir to sektoriaus tinkamas indėlis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją. Be to, jei pagal šį reglamentą savanoriškai išbraukiamos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos, turėtų būti numatyta galimybė atsižvelgti į tokius kiekius vertinant, kaip valstybės narės laikosi Reglamente (ES) 2018/841 nustatytų reikalavimų;

(23)

2016 m. lapkričio 30 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo (toliau – valdymo pasiūlymas), kuriame reikalaujama, kad vykdant strateginį energetikos ir klimato politikos planavimą valstybės narės parengtų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, susijusius su visomis penkiomis energetikos sąjungos dimensijomis. Valdymo pasiūlyme nurodyta, kad 2021–2030 m. laikotarpio nacionaliniams planams turi tekti svarbus vaidmuo valstybėms narėms planuojant, kaip valstybės narės laikysis šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/841. Tuo tikslu valstybės narės turi nustatyti politiką ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti įpareigojimus pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/841, orientuojantis į ilgalaikį tikslą subalansuoti išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pagal Paryžiaus susitarimą. Tuose planuose taip pat turi būti įvertintas planuojamos politikos ir priemonių tikslams pasiekti poveikis. Remiantis valdymo pasiūlymu, Komisija turėtų turėti galimybę savo rekomendacijose dėl nacionalinių planų projektų nurodyti politikos ir priemonių užmojo ir vėlesnio įgyvendinimo tinkamumą. Rengiant tuos planus, reikėtų atsižvelgti į galimą naudojimąsi LULUCF lankstumo priemone šio reglamento laikymosi tikslais;

(24)

Europos aplinkos agentūra siekia remti darnų vystymąsi ir padėti reikšmingai ir pastebimai pagerinti aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Prireikus Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai atsižvelgiant į Agentūros metinę darbo programą;

(25)

atliekant kokias nors Direktyvos 2003/87/EB 11, 24, 24a ir 27 straipsniuose nustatytos aprėpties korekcijas, reikėtų atitinkamai koreguoti ir šiame reglamente numatytą didžiausią leidžiamą išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl, jei valstybės narės į savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą įtraukia papildomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą iš įrenginių, kuriems anksčiau buvo taikoma Direktyva 2003/87/EB, tos valstybės narės turėtų įgyvendinti papildomą politiką ir priemones sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, kad tokį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažintų;

(26)

pripažįstant ankstesnes pastangas, kurias nuo 2013 m. dėjo tos valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį, tikslinga nustatyti ribotą specialios paskirties saugos rezervą, atitinkantį iki 105 mln. CO2 ekvivalento tonų, kartu išsaugant šio reglamento aplinkosauginį naudingumą, taip pat paskatas valstybėms narėms imtis veiksmų, kuriais viršijamas minimalus indėlis pagal šį reglamentą. Saugos rezervu turėtų turėti galimybę naudotis valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tebėra mažesnis nei jų metinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2013–2020 m. laikotarpiu ir kurios, nepaisant to, kad naudojasi kitomis šiame reglamente numatytomis lankstumo priemonėmis, patiria sunkumų norėdamos pasiekti 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslą. Tokio dydžio saugos rezervu, netaikant papildomų politikos priemonių, būtų padengiama didelė dalis reikalavimus atitinkančių valstybių narių prognozuojamo bendro trūkumo 2021–2030 m. laikotarpiu, kartu išlaikant paskatas imtis papildomų veiksmų. Saugos rezervu tos valstybės narės tam tikromis sąlygomis turėtų turėti galimybę pradėti naudotis 2032 m., jeigu jį naudojant netrukdoma pasiekti Sąjungos tikslo, kad ne vėliau kaip 2030 m. sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų 30 % sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

(27)

siekiant tinkamai atsižvelgti į pokyčius pagal Reglamentą (ES) 2018/841, taip pat užtikrinti tikslią apskaitą pagal šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais numatoma galimybė naudoti tvarkomos miško žemės ir tvarkomos šlapžemės apskaitos kategorijas pagal LULUCF lankstumo priemonę ir kuriais reglamentuojama sandorių apskaita pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, reikalavimų laikymosi patikrinimus ir tikslų saugos rezervo veikimą, naudojantis registru, sukurtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį (toliau – Sąjungos registras). Su apskaita susijusi informacija pagal šį reglamentą turėtų būti prieinama visuomenei. Reikiamos nuostatos dėl sandorių apskaitos turėtų būti sutelktos vienoje priemonėje, apimančioje su apskaita susijusias nuostatas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą (ES) 2018/841, šį reglamentą ir Direktyvą 2003/87/EB. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (14) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)

šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir po to kas penkerius metus, siekiant įvertinti bendrą jo veikimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad reikia, jog Sąjungos politika ir priemonės būtų griežtesni. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo pagal UNFCCC (toliau – Talanoa dialogas) ir bendros pažangos įvertinimo pagal Paryžiaus susitarimą rezultatais. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų įpareigojimų tinkamumą. Be to, reguliariai teikdama ataskaitas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Komisija taip pat iki 2019 m. spalio 31 d. turėtų įvertinti Talanoa dialogo rezultatus. Laikotarpio po 2030 m. peržiūra turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo ilgalaikius tikslus ir pagal jį prisiimtus įsipareigojimus ir todėl ji turėtų atspindėti bėgant laikui padarytą pažangą;

(29)

siekiant užtikrinti, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą, susijusią su metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo pagal šį reglamentą reikalavimai turėtų būti integruoti į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius. Tuo reglamentu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos išmetamo kiekio mažinimo tikslus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, iškirstų miškų žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą (ES) 2018/841, indėlį. Tai nedaro poveikio nei Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams tuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(30)

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma valstybėms narėms nustatyti įpareigojimus dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant Sąjungos tikslo – sumažinti jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(32)

šis reglamentas nedaro poveikio griežtesniems nacionaliniams tikslams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – 2030 m. 30 %, palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis, ir prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo. Šiame reglamente taip pat nustatomos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta remiantis Reglamentu (ES) Nr. 525/2013, išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą.

2.   Nedarant poveikio šio reglamento 7 straipsniui ir 9 straipsnio 2 daliai, šis reglamentas netaikomas išmetamam ir absorbuojamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, patenkančiam į Reglamento (ES) 2018/841 taikymo sritį.

3.   Šio reglamento tikslais CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“, bus apskaitomas kaip lygus nuliui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis– CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmetamas anglies dioksido (CO2), metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluoangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), azoto trifluorido (NF3) ir sieros heksafluorido (SF6) kiekis, nustatytas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 ir patenkantis į šio reglamento taikymo sritį;

2.   metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos– didžiausias kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais leidžiamas išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nustatomas pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnį;

3.   ES ATLPS leidimas– leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio a punkte.

4 straipsnis

Metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio ribos 2021–2030 m. laikotarpiu

1.   Iki 2030 m. kiekviena valstybė narė apribos savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent iki tai valstybei narei I priede nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, nustatytu pagal šio straipsnio 3 dalį.

2.   Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį ir į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršytų linijine trajektorija, pradedama skaičiuoti pagal jos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį, nustatytą pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžtos ribos. Linijinė trajektorija valstybei narei pradedama skaičiuoti nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 2021–2030 m. laikotarpio metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos, išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tų įgyvendinimo aktų tikslais Komisija atlieka išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.

Tuose įgyvendinimo aktuose nurodoma kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė, kuri buvo naudojama nustatant 1 ir 2 dalyse nurodytas metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas.

4.   Be to, tuose įgyvendinimo aktuose, remiantis procentiniais dydžiais, kuriuos pagal 6 straipsnio 3 dalį praneša valstybės narės, nurodomi bendri kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. pagal 9 straipsnį vertinant, kaip valstybė narė laikosi reikalavimų. Jei visų valstybių narių bendrų kiekių suma viršytų bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės bendri kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršyta.

5.   Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Lankstumo priemonės, susijusios su pasiskolinimu, rezervavimu ir perleidimu

1.   2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.

2.   2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.

3.   Valstybė narė, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali:

a)

2021 m. atžvilgiu – rezervuoti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m., ir

b)

2022–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį, sudarančią iki 30 % savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.

4.   Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

5.   Valstybė narė, kurios peržiūrėtas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šio straipsnio 1–4 dalis ir 6 straipsnį, gali perleisti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitoms valstybėms narėms. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

6.   Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės gali panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.

7.   Pagal 4 ir 5 dalis atliekamas metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų perleidimas gali būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projekto ar programos, atliktos parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuotos gaunančiosios valstybės narės, išdava, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo ir užtikrinamas atsekamumas.

8.   Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį reikalavimų laikymuisi pagal šio reglamento 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo.

6 straipsnis

Tam tikroms valstybėms narėms po ES ATLPS leidimų sumažinimo skirtos lankstumo priemonės

1.   Šio reglamento II priede išvardytos valstybės narės gali ribotai atšaukti ne daugiau kaip 100 milijonų ES ATLPS leidimų, bendrai atsižvelgiant į tai, kaip jos laikosi reikalavimų pagal šį reglamentą. Toks leidimų atšaukimas atliekamas iš pardavimui aukcionuose skirtų atitinkamos valstybės narės kiekių pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnį.

2.   ES ATLPS leidimai, į kuriuos atsižvelgiama pagal šio straipsnio 1 dalį, laikomi apyvartoje esančiais ES ATLPS leidimais Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnio 4 dalies tikslais.

Atlikdama pirmąją peržiūrą pagal to sprendimo 3 straipsnį, Komisija apsvarsto, ar toliau taikyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą apskaitą.

3.   II priede išvardytos valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie ketinimus pasinaudoti ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu, nurodytu šio straipsnio 1 dalyje, neviršijant II priede kiekvienai atitinkamai valstybei narei paskirto procentinio dydžio kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais, kad užtikrintų savo reikalavimų laikymąsi pagal 9 straipsnį.

II priede išvardytos valstybės narės du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m., gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, ir jį sumažinti. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai atitinkamai ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.

4.   Valstybei narei paprašius, pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnio 1 dalį paskirtas vyriausiasis administratorius (toliau – vyriausiasis administratorius) atsižvelgia į dydį, neviršijantį pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį nustatyto bendro kiekio, vertinant, kaip ta valstybė narė laikosi reikalavimų pagal šio reglamento 9 straipsnį. Kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį atšaukiama viena dešimtoji tai valstybei narei pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį nustatyto bendro ES ATLPS leidimų kiekio.

5.   Jeigu valstybė narė pagal šio straipsnio 3 dalį pranešė Komisijai apie savo sprendimą peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta anksčiau, ir jį sumažinti, tai valstybei narei atšaukiamas atitinkamai mažesnis ES ATLPS leidimų kiekis kiekvienais metais atitinkamai 2026–2030 m. arba 2028–2030 m. laikotarpiu.

7 straipsnis

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, absorbuoto dėl LULUCF, panaudojimas

1.   Tiek, kiek valstybės narės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos tų metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą, įskaitant metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, rezervuotas pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, pagal šio reglamento 9 straipsnį vertinant, kaip ji tais metais laikėsi reikalavimų, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo absorbuoto ir bendro grynojo išmesto teršalų kiekio, susijusio su mišku apželdintos žemės, iškirstų miškų žemės, kultivuojamų pasėlių, tvarkomų pievų ir, atsižvelgiant į deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 2 dalį, tvarkomos miško žemės ir tvarkomos šlapžemės bendros žemės apskaitos kategorijomis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/841 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, sumos, jei:

a)

suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

b)

toks kiekis viršija pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnį tai valstybei narei nustatytus reikalavimus;

c)

valstybė narė pagal Reglamentą (ES) 2018/841 iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo absorbuoto kiekio nei perkėlė;

d)

valstybė narė laikėsi Reglamento (ES) 2018/841 ir

e)

valstybė narė yra pateikusi šioje dalyje numatytos lankstumo priemonės numatomo naudojimo aprašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

2.   Komisija pagal šio reglamento 13 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas jo III priedo pavadinimas, kiek tai susiję su žemės apskaitos kategorijomis, kad būtų:

a)

atsižvelgta į indėlį pagal tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją, kartu laikantis šio reglamento III priede kiekvienai valstybei narei nurodyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio, jei deleguotieji aktai, kuriais nustatomi miškų atskaitos lygiai, yra priimti pagal Reglamento (ES) 2018/841 8 straipsnio 8 arba 9 dalį; ir

b)

atsižvelgta į indėlį pagal tvarkomos šlapžemės apskaitos kategoriją, kartu laikantis šio reglamento III priede kiekvienai valstybei narei nurodyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio, jei visos valstybės narės turi atsiskaityti už šią kategoriją pagal Reglamentą (ES) 2018/841.

8 straipsnis

Taisomieji veiksmai

1.   Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 21 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:

a)

papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;

b)

griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

2.   Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.

3.   Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti.

9 straipsnis

Patikra, kaip laikomasi reikalavimų

1.   2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5, 6 ir 7 straipsnius, taikomos šios priemonės:

a)

prie kitų metų valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiaus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto šiltnamio efektą sukeliančių kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 12 straipsnį priimtų priemonių, ir

b)

valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins 4 straipsnio laikymosi.

Vyriausiasis administratorius pirmos pastraipos b punkte nurodytą draudimą taiko Sąjungos registre.

2.   Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu arba 2026–2030 m. laikotarpiu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, kaip nustatyta pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmesto perviršinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalentu tonomis.

10 straipsnis

Korekcijos

1.   Komisija pakoreguoja kiekvienai valstybei narei pagal šio reglamento 4 straipsnį nustatytą metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą, kad būtų atsižvelgta į:

a)

pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį išduotų ES ATLPS leidimų skaičiaus korekcijas, kurios atsirado dėl šaltinių aprėpties pagal tą direktyvą pokyčių, laikantis pagal tą direktyvą priimtų Komisijos sprendimų dėl nacionalinių kvotų planų 2008–2012 m. laikotarpiu galutinio patvirtinimo;

b)

ES ATLPS leidimų arba kreditų, išduotų atitinkamai pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 ir 24a straipsnius, skaičiaus korekcijas, atsižvelgiant į valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, ir

c)

ES ATLPS leidimų, susijusių su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu iš įrenginių, kuriems netaikoma ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį, tuo laikotarpiu, kol ATLPS netaikoma, skaičiaus korekcijas.

2.   IV priede nurodytas kiekis pridedamas prie tame priede nurodytos kiekvienai valstybei narei paskirtos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2021 m.

3.   Komisija paskelbia skaičius, gautus atlikus tokias korekcijas.

11 straipsnis

Saugos rezervas

1.   Sąjungos registre sukuriamas saugos rezervas, kuris atitinka iki 105 mln. CO2 ekvivalento tonų kiekį, su sąlyga, kad 1 straipsnyje nurodytas Sąjungos tikslas yra įgyvendinamas. Saugos rezervu galima naudotis kartu su 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytomis lankstumo priemonėmis.

2.   Valstybė narė gali pasinaudoti saugos rezervu, jeigu tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)

jos BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis (Eurostato 2016 m. balandžio mėn. paskelbtais duomenimis) buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį;

b)

jos suminis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2013–2020 m. sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, yra mažesnis nei jos suminės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2013–2020 m., ir

c)

jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas 2026–2030 m. laikotarpiu, nepaisant to, kad ji:

i)

išnaudojo lankstumo priemones pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis,

ii)

kiek įmanoma, maksimaliai panaudojo grynąjį absorbuotą kiekį pagal 7 straipsnį, net jei tas kiekis nesiekia III priede nustatyto lygio, ir

iii)

neatliko nė vieno grynojo perleidimo kitoms valstybėms narėms pagal 5 straipsnį.

3.   Valstybė narė, kuri atitinka šio straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas, iš saugos rezervo gauna papildomą kiekį, kuriuo padengiamas trūkstamas kiekis ir kuris naudojamas reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį. Tas kiekis negali viršyti 20 % bendro kiekio, kuriuo ji viršijo tikslą 2013–2020 m. laikotarpiu.

Jeigu dėl to susidarantis bendras kiekis, kurį turi gauti visos šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės, viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, kiekvienai iš tų valstybių narių turintis atitekti kiekis proporcingai sumažinamas.

4.   Visas saugos rezervo kiekis, likęs po paskirstymo pagal 3 dalies pirmą pastraipą, paskirstomas toje pastraipoje nurodytoms valstybėms narėms proporcingai jų likusiam trūkstamam kiekiui, tačiau jo neviršijant. Tas kiekis kiekvienai iš tų valstybių narių gali papildyti toje pastraipoje nurodytą procentinį dydį.

5.   Užbaigus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnyje nurodytą 2020 m. peržiūrą, Komisija dėl kiekvienos šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės paskelbia kiekius, atitinkančius 20 % bendro kiekio, kuriuo ji viršijo tikslą 2013–2020 m. laikotarpiu, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

12 straipsnis

Registras

1.   Komisija pagal 13 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudojantis Sąjungos registru, dėl:

a)

metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų;

b)

lankstumo priemonių naudojimo pagal 5, 6 ir 7 straipsnius;

c)

patikrų, kaip laikomasi reikalavimų pagal 9 straipsnį

d)

korekcijų pagal 10 straipsnį, ir

e)

saugos rezervo pagal 11 straipsnį.

2.   Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras Sąjungos registre ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrindamas, kad nebūtų pažeidimų.

3.   1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodyta informacija prieinama viešai.

13 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 12 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

15 straipsnis

Peržiūra

1.   Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.

2.   Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie 2030 m. bendro Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.

Tose ataskaitose atsižvelgiama į strategijas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 4 straipsnį, siekiant prisidėti prie ilgalaikės Sąjungos strategijos formavimo.

16 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:

1.

7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įterpiamas šis punktas:

„aa)

nuo 2023 m. – X-2 metais jose dėl žmogaus veiklos išmestą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (*1) 2 straipsnyje nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laikydamosi UNFCCC ataskaitų teikimo reikalavimų;

(*1)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).“;"

b)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės savo ataskaitose kasmet praneša Komisijai apie bet kokį ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 7 straipsnyje nustatytomis lankstumo priemonėmis, taip pat apie pajamų panaudojimą pagal to reglamento 5 straipsnio 6 dalį. Per tris mėnesius nuo tokios informacijos gavimo iš valstybių narių Komisija tą informaciją pateikia susipažinti šio reglamento 26 straipsnyje nurodytam komitetui.“;

2.

13 straipsnio 1 dalies c punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„ix)

nuo 2023 m. – informaciją apie nacionalinę politiką ir priemones, įgyvendinamas siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, taip pat informaciją apie planuojamą papildomą nacionalinę politiką ir priemones, numatytas siekiant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apriboti dar labiau, nei reikalaujama pagal tuo reglamentu nustatytus įpareigojimus;“;

3.

14 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„f)

nuo 2023 m. – bendras prognozuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai iš taršos šaltinių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir Direktyva 2003/87/EB.“;

4.

21 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„c)

įgyvendinant įpareigojimus pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnį. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į pažangą, susijusią su Sąjungos politika ir priemonėmis, ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą taip pat įtraukiama prognozuojama Sąjungos pažanga įgyvendinant jos nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, sudarančius Sąjungos įsipareigojimą visos ekonomikos mastu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat prognozuojama valstybių narių pažanga vykdant jų įpareigojimus pagal tą reglamentą.“

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2018 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. PAVLOVA


(1)   OL C 75, 2017 3 10, p. 103.

(2)   OL C 272, 2017 8 17, p. 36.

(3)   2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas.

(4)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(5)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

(6)  Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(7)   2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(8)   2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

(9)   2013 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimas 2013/162/ES dėl valstybių narių metinių išmetamų dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB (OL L 90, 2013 3 28, p. 106).

(10)   2013 m. spalio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/634/ES dėl valstybių narių metinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu koregavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB (OL L 292, 2013 11 1, p. 19).

(11)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12)   2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).

(13)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(14)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


I PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO MAŽINIMO ĮPAREIGOJIMAI, KAIP NUMATYTA 4 STRAIPSNIO 1 DALYJE

 

Valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m., palyginti su jų 2005 m. išmestu kiekiu, kaip nustatyta pagal 4 straipsnio 3 dalį, įpareigojimai

Belgija

–35  %

Bulgarija

–0  %

Čekija

–14  %

Danija

–39  %

Vokietija

–38  %

Estija

–13  %

Airija

–30  %

Graikija

–16  %

Ispanija

–26  %

Prancūzija

–37  %

Kroatija

–7  %

Italija

–33  %

Kipras

–24  %

Latvija

–6  %

Lietuva

–9  %

Liuksemburgas

–40  %

Vengrija

–7  %

Мalta

–19  %

Nyderlandai

–36  %

Austrija

–36  %

Lenkija

–7  %

Portugalija

–17  %

Rumunija

–2  %

Slovėnija

–15  %

Slovakija

–12  %

Suomija

–39  %

Švedija

–40  %

Jungtinė Karalystė

–37  %


II PRIEDAS

VALSTYBĖS NARĖS, KURIOS GALI RIBOTAI ATŠAUKTI ES ATLPS LEIDIMUS, ATSIŽVELGIANT Į REIKALAVIMŲ LAIKYMĄSI, KAIP NUMATYTA 6 STRAIPSNYJE

 

Didžiausias 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal 4 straipsnio 3 dalį, procentinis dydis, į kurį galima atsižvelgti

Belgija

2  %

Danija

2  %

Airija

4  %

Liuksemburgas

4  %

Мalta

2  %

Nyderlandai

2  %

Austrija

2  %

Suomija

2  %

Švedija

2  %


III PRIEDAS

BENDRAS GRYNASIS ABSORBUOTAS KIEKIS, SUSIJĘS SU MIŠKU APŽELDINTA ŽEME, IŠKIRSTŲ MIŠKŲ ŽEME, KULTIVUOJAMAIS PASĖLIAIS IR TVARKOMOMIS PIEVOMIS, Į KURĮ VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, KAIP NUMATYTA 7 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE

 

Didžiausias kiekis, išreikštas milijonais CO2 ekvivalento tonų

Belgija

3,8

Bulgarija

4,1

Čekija

2,6

Danija

14,6

Vokietija

22,3

Estija

0,9

Airija

26,8

Graikija

6,7

Ispanija

29,1

Prancūzija

58,2

Kroatija

0,9

Italija

11,5

Kipras

0,6

Latvija

3,1

Lietuva

6,5

Liuksemburgas

0,25

Vengrija

2,1

Мalta

0,03

Nyderlandai

13,4

Austrija

2,5

Lenkija

21,7

Portugalija

5,2

Rumunija

13,2

Slovėnija

1,3

Slovakija

1,2

Suomija

4,5

Švedija

4,9

Jungtinė Karalystė

17,8

Iš viso ne daugiau kaip

280


IV PRIEDAS

KOREKCIJŲ PAGAL 10 STRAIPSNIO 2 DALĮ DYDIS

 

Dydis, išreikštas CO2 ekvivalento tonomis

Bulgarija

1 602 912

Čekija

4 440 079

Estija

145 944

Kroatija

1 148 708

Latvija

1 698 061

Lietuva

2 165 895

Vengrija

6 705 956

Мalta

774 000

Lenkija

7 456 340

Portugalija

1 655 253

Rumunija

10 932 743

Slovėnija

178 809

Slovakija

2 160 210


Top