22.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/55

(1)

Sprendimu 96/228/EB (1) Komisija patvirtino ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Švedijos šiauriniuose regionuose schemą (toliau – Šiaurės šalių pagalbos schema), apie kurią pranešė Švedija pagal Stojimo akto 143 straipsnį, siekdama, kad ji būtų patvirtinta pagal Stojimo akto 142 straipsnį. Sprendimas 96/228/EB pakeistas Komisijos sprendimu C(2010) 6050 (2). Tas sprendimas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2015) 6592 (3);

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. raštu Švedija pasiūlė Komisijai iš dalies pakeisti Sprendimą C(2010) 6050 ir taip supaprastinti schemos administravimą bei atsižvelgti į bendros žemės ūkio politikos pokyčius ir į ekonominius Švedijos šiaurinių regionų žemės ūkio pokyčius. 2017 m. gruodžio 6 d. Švedija Komisijai atsiuntė papildomos su pasiūlymu susijusios informacijos;

(3)

atsižvelgiant į susijusius Sprendimo C(2010) 6050 pakeitimus ir anksčiau padarytų pakeitimų skaičių, tikslinga pakeisti tą sprendimą nauju sprendimu;

(4)

Stojimo akto 142 straipsnyje nurodyta ilgalaikė nacionalinė pagalba skirta užtikrinti, kad Komisijos nustatytuose šiauriniuose regionuose būtų išsaugota žemės ūkio veikla;

(5)

atsižvelgiant į Stojimo akto 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksnius, tikslinga nurodyti į paregionius suskirstytus administracinius vienetus, esančius šiauriau 62-osios lygiagretės arba greta jos, kuriuos veikia panašios klimato sąlygos, dėl kurių itin sudėtinga vykdyti žemės ūkio veiklą. Gyventojų tankis šiuose paregioniuose neviršija 10 gyventojų viename kvadratiniam kilometre ir manoma, kad žemės ūkio naudmenos sudaro ne daugiau kaip 10 % bendro savivaldybės paviršiaus ploto, o žmonėms vartoti skirtiems pasėliams auginti tenkanti žemės ūkio naudmenų dalis sudaro ne daugiau kaip 20 %. Reikėtų įtraukti net ir tokiose vietovėse esančius reikalavimų neatitinkančius paregionius, jei juos supa reikalavimus atitinkantys paregioniai;

(6)

kad schemą būtų lengviau administruoti ir derinti su parama, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (4), tikslinga į vietoves, kurioms teikiama pagalba pagal šį sprendimą, įtraukti tokius pačius administracinius vienetus, kaip tie, kurie priklauso vietovei, kurios ribos kaimo plėtros programoje nustatytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 2 dalį;

(7)

referencinis laikotarpis, pagal kurį turi būti vertinamas žemės ūkio gamybos vystymasis ir bendros pagalbos dydis, remiantis turima nacionaline statistika ir siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų vienodai teikiama visiems gamybos sektoriams, turėtų būti 1993 metai;

(8)

pagal Stojimo akto 142 straipsnį bendros teikiamos pagalbos sumos turėtų pakakti žemės ūkio veiklai išsaugoti šiauriniuose Švedijos regionuose, tačiau bendra teikiama pagalba negali viršyti pagalbos dydžio, nustatyto referenciniam laikotarpiui iki stojimo. Siekiant suteikti tinkamo dydžio pagalbą pagal Stojimo akto 142 straipsnį atsižvelgiant į dabartines gamybos sąnaudas, tačiau neviršijant pagalbos sumos per nustatytą referencinį laikotarpį iki stojimo, nustatant didžiausią leistiną pagalbos pagal tą straipsnį sumą tikslinga atsižvelgti į vartotojų kainų indekso kitimą Švedijoje nuo 1993 iki 2017 m.;

(9)

todėl remiantis 2017 m. duomenimis ir atsižvelgiant į Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalyje nustatytus 5 metų ataskaitinius laikotarpius, reikėtų nustatyti 422,92 mln. SEK dydžio didžiausią metinę pagalbos sumą, kuri apskaičiuota kaip 5 metų laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vidurkis;

(10)

siekiant supaprastinti Šiaurės šalių pagalbos schemą ir suteikti Švedijai galimybę lanksčiau nukreipti pagalbą įvairiems gamybos sektoriams, reikėtų nustatyti vieną didžiausią vidutinę metinę bendros pagalbos sumą, įskaitant atskirą didžiausią pagalbos už karvių pieno gamybą ir transportavimą sumą, taip siekiant užtikrinti subalansuotą pagalbos paskirstymą;

(11)

pagalba turėtų būti teikiama kasmet, grindžiama gamybos veiksniais (sutartiniais ūkiniais gyvūnais ir hektarais), išskyrus karvės pieno atvejį, kai teikiama pagalba turėtų būti grindžiama gamybos vienetais (kilogramais) ir neviršyti šiuo sprendimu nustatytų bendrų ribų;

(12)

siekiant nedelsiant reaguoti į žemės ūkio produkcijos kainų svyravimus ir išsaugoti žemės ūkio veiklą šiauriniuose Švedijos regionuose, tikslinga leisti Švedijai kiekvieniems kalendoriniams metams nustatyti kiekvienam tam tikros pagalbos kategorijos sektoriui ir kiekvienam gamybos vienetui teikiamos pagalbos sumą;

(13)

Švedija turėtų diferencijuoti pagalbą savo šiauriniuose regionuose ir nustatyti metines pagalbos sumas atsižvelgdama į nepalankių gamtos sąlygų sunkumą ir kitus objektyvius ir skaidrius kriterijus, susijusius su Stojimo akto 142 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje išdėstytais tikslais, kurie yra: išsaugoti tradicinę pirminę gamybą ir perdirbimą, visų pirma tinkamą plėtoti atitinkamų regionų klimato sąlygomis, gerinti žemės ūkio produktų gamybos, pardavimo ir perdirbimo struktūras, lengvinti tokių produktų realizavimą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir kraštovaizdžio išsaugojimą;

(14)

pagalba turėtų būti išmokama kasmet, remiantis faktiniu reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičiumi. Tačiau pagalbą už karvių pieną, vištas dedekles ir skerstinas kiaules, taip pat už karvių pieno transportavimą Švedijai turėtų būti leista išmokėti dalimis kas mėnesį. Kad gamyba vyktų nepertraukiamai, pagalba už karvių pieną grindžiama faktine produkcija;

(15)

reikėtų vengti kompensacijos gamintojams permokų ir nedelsiant, o vėliausiai iki kitų metų birželio 1 d., susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas;

(16)

kaip numatyta Stojimo akto 142 straipsnio 2 dalyje, pagal šį sprendimą suteikta pagalba neturėtų didinti bendros gamybos, palyginti su tradiciniu gamybos lygiu toje vietovėje, kuriai taikoma Šiaurės šalių pagalbos schema;

(17)

todėl būtina nustatyti kiekvienos pagalbos kategorijos didžiausią metinį reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių ir didžiausią už karvių pieno gamybą skirtinos reikalavimus atitinkančios metinės paramos sumą, kurie būtų tokie patys kaip referenciniais laikotarpiais arba mažesni;

(18)

jei tam tikros kategorijos gamybos veiksnių skaičius arba pagaminto karvių pieno kiekis viršija didžiausią tiems metams nustatytą lygį, siekiant laikytis 5 metų vidurkio, kitais kalendoriniais metais po tų metų, kai didžiausias skaičius arba kiekis buvo viršytas, reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių arba karvių pieno kiekį reikėtų sumažinti atitinkamu gamybos veiksnių skaičiumi, išskyrus pagalbą, skirtą karvių pieno transportavimui, vištoms dedeklėms ir skerstinoms kiaulėms bei karvių pienui, už kuriuos skirtiną sumą paskutinį tų metų, kai viršytas maksimalus kiekis, mėnesį galima sumažinti perteklinę sumą atitinkančia suma;

(19)

pagal Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalį Švedija turi Komisijai teikti informaciją apie pagalbos įgyvendinimą ir poveikį. Kad būtų galima geriau įvertinti ilgalaikį pagalbos poveikį ir siekiant nustatyti vidutinį 5 metų pagalbos dydį, tikslinga kas penkerius metus pranešti apie pagalbos socialinį ir ekonominį poveikį ir teikti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodyta finansinė ir kita su įgyvendinimu susijusi informacija, būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame sprendime nustatytų sąlygų;

(20)

siekiant apsaugoti teisėtus pagalbos gavėjų lūkesčius ir užtikrinti pagalbos schemos tęstinumą, kad būtų galima veiksmingai siekti Stojimo akto 142 straipsnio tikslų, tikslinga nustatyti Švedijos pasiūlytiems ir Komisijos padarytiems pagalbos schemos pakeitimams taikytinas taisykles;

(21)

Švedija turėtų užtikrinti, kad pagalbos gavėjai būtų tinkamai kontroliuojami. Siekiant užtikrinti tų kontrolės priemonių veiksmingumą ir Šiaurės šalių pagalbos schemos įgyvendinimo skaidrumą, tos priemonės turėtų būti kuo labiau suderintos su priemonėmis, taikomomis pagal bendrą žemės ūkio politiką;

(22)

kad būtų pasiektas Stojimo akto 142 straipsnyje nurodytas tikslas išsaugoti gamybą ir pagalbą būtų lengviau administruoti, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(23)

todėl Sprendimas C(2010) 6050 nuo 2018 m. sausio 1 d. turėtų būti panaikintas. Tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su ataskaitų apie pagalbą, išmokėtą pagal Sprendimą C(2010) 6050 2017 m., teikimu pagal Stojimo akto 142 straipsnį,

a)

už karvių pieno gamybą – už kilogramą faktiškai pagaminto pieno;

b)

už gyvulininkystę – už sutartinį ūkinį gyvūną;

c)

už pasėlius ir sodininkystę, įskaitant uogų auginimą, – už hektarą;

d)

už karvių pieno transportavimą – kaip kompensacija už faktiškai patirtas išlaidas, iš jų atėmus visą kitą viešąją paramą už tas pačias išlaidas.

a)

išsamus administracinių vienetų, kuriuose išmokėta pagalba, žemėlapis ir prireikus kiti duomenys apie juos;

b)

visa ataskaitinių metų produkcija paregioniuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šį sprendimą, išreikšta II priede nurodytais kiekvieno produkto kiekiais;

c)

bendras gamybos veiksnių ir kiekių skaičius, pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių ir kiekių skaičius ir kiekvieno II priede nurodyto gamybos sektoriaus remiamų gamybos veiksnių ir kiekių skaičius kiekviename sektoriuje pagal produktus, taip pat nurodant visus galimus didžiausio leidžiamo metinio gamybos veiksnių ir kiekių skaičiaus perviršius ir, jei yra, pateikiant priemonių, kurių imtasi, kad būtų išvengta tokio perviršio, aprašymą;

d)

visa išmokėta pagalba, bendra pagalbos už kiekvieną pagalbos kategoriją ir gamybos rūšį suma, gavėjams už gamybos veiksnį arba kitokį vienetą išmokėtos sumos ir kriterijai, kuriais remiantis pagalbos sumos diferencijuojamos pagal paregionius ir ūkių rūšis arba kitokiu pagrindu;

e)

taikoma mokėjimo sistema, pateikiant išsamią informaciją apie visus skaičiavimais pagrįstus avansus, galutinius mokėjimus, taip pat pastebėtas permokas ir jų susigrąžinimą;

f)

administraciniuose vienetuose, kuriems taikomas šis sprendimas, pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį išmokėtos pagalbos sumos;

g)

nuorodos į nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama pagalba.

a)

bendra per 5 metų laikotarpį išmokėtos pagalbos suma ir jos pasiskirstymas pagal pagalbos kategorijas, gamybos rūšis ir paregionius;

b)

bendras kiekvienos kategorijos produkcijos kiekis per metus ir per 5 metų laikotarpį, gamybos veiksnių skaičius ir pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančių regionų ūkininkų pajamų lygis;

c)

žemės ūkio gamybos, perdirbimo ir prekybos raida socialiniame ir ekonomine šiaurinių regionų kontekste;

d)

pagalbos poveikis aplinkos apsaugai ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimui;

e)

ataskaitoje pateiktais duomenimis pagrįsti pasiūlymai dėl pagalbos vystymo vidutiniu laikotarpiu.