7.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/27

(1)

siekiant išvengti tarptautinių finansų rinkų sutrikdymo ir užtikrinti, kad įstaigos nebūtų baudžiamos taikant joms didesnius nuosavų lėšų reikalavimus, kai vyksta esamų trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procesai, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį trečiųjų valstybių pagrindines sandorio šalis, su kuriomis Sąjungoje įsteigtos įstaigos atlieka sandorių tarpuskaitą, tos įstaigos gali laikyti reikalavimus atitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) nuostatos, susijusios su tam tikrais įvesties duomenimis, naudojamais apskaičiuojant įstaigų nuosavų lėšų reikalavimus trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms. Atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalį reikalaujama, kad tam tikros trečiųjų valstybių pagrindinės sandorio šalys ribotą laikotarpį praneštų apie bendrą pradinės garantinės įmokos, kurią jos gavo iš savo tarpuskaitos narių, sumą. Tas pereinamasis laikotarpis atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį;

(3)

abu pereinamieji laikotarpiai turėjo baigtis 2014 m. birželio 15 d.;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kad išimtinėmis aplinkybėmis pereinamasis laikotarpis, susijęs su nuosavų lėšų reikalavimais, būtų pratęstas šešiems mėnesiams. Tas pratęsimas turėtų galioti ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalyje nustatytiems terminams. Tie pereinamieji laikotarpiai paskutinį kartą buvo pratęsti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/954 (3) iki 2017 m. gruodžio 15 d.;

(5)

iš visų trečiosiose valstybėse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių, kurios kreipėsi dėl pripažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pripažino 29 pagrindines sandorio šalis. Iš jų viena pagrindinė sandorio šalis iš Naujosios Zelandijos buvo pripažinta remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2274 (4). Be to, dar trys pagrindinės sandorio šalys iš Indijos galėjo būti pripažintos remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2269 (5). Likusios trečiųjų valstybiųpagrindinės sandorio šalys vis dar laukia pripažinimo, o jų pripažinimo procesas iki 2017 m. gruodžio 15 d. nebus baigtas. Jeigu pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas, Sąjungoje įsteigtos įstaigos (arba jų patronuojamosios įmonės, įsteigtos ne Sąjungoje), kurios turi tų likusių trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pozicijų, bus įpareigotos turėti daug daugiau nuosavų lėšų toms pozicijoms padengti, o dėl to tos įstaigos galėtų nutraukti tiesioginį dalyvavimą tų pagrindinių sandorio šalių veikloje arba bent laikinai galėtų būti nutrauktas tarpuskaitos paslaugų teikimas tų įstaigų klientams, todėl būtų labai sutrikdytos rinkos, kuriose tos pagrindinės sandorio šalys veikia;

(6)

todėl poreikis išvengti rinkų sutrikdymo už Sąjungos ribų, dėl kurio anksčiau jau buvo pratęstas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, išliktų pasibaigus pratęstam pereinamajam laikotarpiui, nustatytam Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/954. Papildomai pratęsus pereinamąjį laikotarpį Sąjungoje įsteigtos įstaigos (arba jų patronuojamosios įmonės, įsteigtos ne Sąjungoje) galėtų išvengti didelio nuosavų lėšų reikalavimų padidėjimo dėl to, kad neužbaigtas pagrindinių sandorio šalių, patikimai bei prieinamu būdu teikiančių specifinės rūšies tarpuskaitos paslaugas, kurių reikia Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms (arba jų patronuojamosioms įmonėms, įsteigtoms ne Sąjungoje), pripažinimo procesas. Todėl pereinamuosius laikotarpius derėtų pratęsti dar šešiems mėnesiams;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos bankininkystės komiteto nuomonę,