a)

20A straipsniu draudikams, atitinkantiems nurodytus kriterijus, leidžiama taikyti laikiną 9-ojo TFAS išimtį;

b)

35B straipsniu draudikams leidžiama taikyti persidengimo metodą priskirtam finansiniam turtui; ir

c)

45 straipsniu draudikams leidžiama nurodytomis aplinkybėmis pergrupuoti tam tikrą arba visą jų finansinį turtą taip, kad turtas būtų vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

a)

naudoti 9-ojo TFAS reikalavimus, būtinus siekiant atskleisti informaciją, reikalaujamą pagal šio TFAS 39B–39J straipsnius; ir

b)

taikyti visus kitus taikytinus TFAS savo finansinėms priemonėms, išskyrus atvejus, aprašytus šio TFAS 20A–20Q, 39B–39J ir 46–47 straipsniuose.

a)

jis anksčiau netaikė jokios 9-ojo TFAS versijos (1) , išskyrus tik 9-ojo TFAS 5.7.1 straipsnio c punkte, 5.7.7–5.7.9, 7.2.14 ir B5.7.5–B5.7.20 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų, priskirtų prie įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pelno ir nuostolių pateikimo; ir

b)

jo veikla yra daugiausia susijusi su draudimu, kaip aprašyta 20D straipsnyje, paskutinę metinių finansinių ataskaitų datą prieš 2016 m. balandžio 1 d. arba vėlesnę metinių finansinių ataskaitų datą, kaip nurodyta 20G straipsnyje.

a)

jo įsipareigojimų, atsirandančių dėl sutarčių, kurioms taikomas šis TFAS, balansinė vertė, įskaitant bet kokius indėlių komponentus ar įterptąsias išvestines finansines priemones, atskirtus nuo draudimo sutarčių taikant šio TFAS 7–12 straipsnius, yra reikšminga, palyginti su bendra visų jo įsipareigojimų balansine verte; ir

b)

jo įsipareigojimų, susijusių su draudimu (žr. 20E straipsnį), bendros balansinės vertės procentinė dalis, palyginti su bendra visų jo įsipareigojimų balansine verte, yra:

a)

įsipareigojimus, atsiradusius dėl sutarčių, kurioms taikomas šis TFAS, kaip aprašyta 20D straipsnio a punkte;

b)

ne išvestinių finansinių priemonių investicinių sutarčių įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pagal 39-ąjį TAS (įskaitant priskirtus prie įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, kuriems draudikas taikė 9-ojo TFAS reikalavimus dėl pelno ir nuostolių pateikimo (žr. 20B straipsnio a punktą ir 20C straipsnį)); ir

c)

įsipareigojimus, kurių atsiranda dėl to, kad draudikas prisiima arba įvykdo įsipareigojimus, susijusius su a ir b punktuose nurodytomis sutartimis. Tokių įsipareigojimų pavyzdžiai apima išvestines finansines priemones, naudojamas dėl tų sutarčių ir dėl turto, kuriuo tos sutartys užtikrintos, kylančiai rizikai mažinti, atitinkamus mokesčių įsipareigojimus, tokius kaip atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams, susijusiems su dėl tų sutarčių atsiradusiais įsipareigojimais, ir skolos priemones, įtrauktas į draudiko reguliuojamąjį kapitalą.

a)

tik į tą veiklą, kurią vykdydamas jis gali uždirbti pajamų ir patirti sąnaudų; ir

b)

į kiekybinius ar kokybinius (arba abiejų rūšių) veiksnius, įskaitant viešai prieinamą informaciją, tokią kaip pramonės klasifikacija, kurią finansinių ataskaitų vartotojai taiko draudikui.

a)

ūkio subjektas, kuris anksčiau atitiko reikalavimus, kad galėtų taikyti laikiną 9-ojo TFAS išimtį, turi iš naujo įvertinti, ar jo veikla yra daugiausia susijusi su draudimu, vėlesnę metinių finansinių ataskaitų datą tik jeigu per tą datą pasibaigusį metinį ataskaitinį laikotarpį ūkio subjekto veikla pasikeitė, kaip aprašyta 20H–20I straipsniuose;

b)

ūkio subjektui, kuris anksčiau neatitiko reikalavimų, kad galėtų taikyti laikiną 9-ojo TFAS išimtį, leidžiama iš naujo įvertinti, ar jo veikla yra daugiausia susijusi su draudimu, vėlesnę metinių finansinių ataskaitų datą iki 2018 m. gruodžio 31 d. tik jeigu per tą datą pasibaigusį metinį ataskaitinį laikotarpį ūkio subjekto veikla pasikeitė, kaip aprašyta 20H–20I straipsniuose.

a)

kurį nustato ūkio subjekto vyresnioji vadovybė po išorinių ar vidinių pasikeitimų;

b)

kuris yra reikšmingas ūkio subjekto operacijoms ir

c)

kurį galima įrodyti išorės šalims.

a)

ūkio subjekto finansavimo struktūros pasikeitimas, kuris pats savaime neturi įtakos veiklai, kurią vykdydamas ūkio subjektas uždirba pajamų arba patiria sąnaudų;

b)

ūkio subjekto planas parduoti verslo liniją, net jeigu turtas ir įsipareigojimai grupuojami kaip skirti parduoti taikant 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“. Planas parduoti verslo liniją galėtų pakeisti ūkio subjekto veiklą ir tapti priežastimi atlikti pakartotinį vertinimą ateityje, tačiau jis dar nepaveikė įsipareigojimų, pripažintų finansinės būklės ataskaitoje.

a)

ūkio subjektas taiko 9-ąjį TFAS, tačiau asocijuotoji įmonė arba bendroji įmonė taiko laikiną 9-ojo TFAS išimtį, arba

b)

ūkio subjektas taiko laikiną 9-ojo TFAS išimtį, tačiau asocijuotoji įmonė arba bendroji įmonė taiko 9-ąjį TFAS.

a)

jeigu 9-asis TFAS buvo anksčiau taikytas finansinėse ataskaitose taikant nuosavybės metodą tai asocijuotajai ar bendrajai įmonei (atsižvelgus į bet kokius ūkio subjekto atliktus koregavimus), tuomet 9-asis TFAS taikomas ir toliau;

b)

jeigu laikina 9-ojo TFAS išimtis buvo anksčiau taikyta finansinėse ataskaitose taikant nuosavybės metodą tai asocijuotajai ar bendrajai įmonei (atsižvelgus į bet kokius ūkio subjekto atliktus koregavimus), tuomet vėliau gali būti taikomas 9-asis TFAS.

a)

tarp pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų pergrupuoti tokią sumą, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priskirto finansinio turto pelnas arba nuostoliai būtų tokie patys kaip ir tuo atveju, jei draudikas priskirtam finansiniam turtui būtų taikęs 39-ąjį TAS. Atitinkamai pergrupuota suma yra lygi skirtumui tarp:

b)

taikyti visus kitus taikytinus TFAS savo finansinėms priemonėms, išskyrus atvejus, aprašytus šio TFAS 35B–35N, 39K–39M ir 48–49 straipsniuose.

a)

20A straipsnyje aprašytą laikiną 9-ojo TFAS išimtį; arba

b)

tik 9-ojo TFAS 5.7.1 straipsnio c punkte, 5.7.7–5.7.9, 7.2.14 ir B5.7.5–B5.7.20 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų, priskirtų prie įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pelno ir nuostolių pateikimo.

a)

pelne arba nuostoliuose kaip atskirą straipsnio eilutę ir

b)

kitose bendrosiose pajamose kaip atskirą kitų bendrųjų pajamų komponentą.

a)

jis vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, taikant 9-ąjį TFAS, tačiau visas nebūtų vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, taikant 39-ąjį TAS; ir

b)

jis nėra skirtas veiklai, nesusijusiai su sutartimis, kurioms taikomas šis TFAS. Finansinio turto, kuriam nebūtų galima taikyti persidengimo metodo, pavyzdžiai yra turtas, susijęs su bankine veikla, arba finansinis turtas, laikomas fonduose, susijusiuose su investicinėmis sutartimis, kurioms šis TFAS netaikomas.

a)

tas turtas pripažįstamas pirmą kartą arba

b)

tas turtas vėl atitinka 35E straipsnio b punkto kriterijų, bet anksčiau to kriterijaus neatitiko.

a)

priskyrimo datą jo tikroji vertė turi būti nauja amortizuotos savikainos balansinė vertė; ir

b)

faktinių palūkanų norma turi būti nustatyta remiantis jo tikrąja verte priskyrimo datą.

a)

turi panaikinti finansinio turto priskyrimą, kai finansinis turtas nebeatitinka 35E straipsnio b punkto kriterijaus. Pavyzdžiui, finansinis turtas nebeatitinka to kriterijaus, kai ūkio subjektas tą turtą perkelia taip, kad jis tampa susijęs su ūkio subjekto bankine veikla, arba kai ūkio subjektas nustoja būti draudiku;

b)

bet kurio metinio ataskaitinio laikotarpio pradžioje gali nustoti taikyti persidengimo metodą visam priskirtam finansiniam turtui. Ūkio subjektas, kuris nusprendžia nustoti taikyti persidengimo metodą, turi taikyti 8-ąjį TAS, kad apskaitoje parodytų apskaitos politikos keitimą.

a)

suprasti, kaip draudikas atitiko laikinos išimties taikymo reikalavimus; ir

b)

palyginti laikiną išimtį taikančius draudikus su 9-ąjį TFAS taikančiais ūkio subjektais.

a)

jeigu įsipareigojimų, atsirandančių dėl sutarčių, kurioms taikomas šis TFAS (t. y. 20E straipsnio a punkte aprašytų įsipareigojimų), balansinė vertė buvo lygi 90 procentų visų jo įsipareigojimų bendros balansinės vertės arba mažesnė, įsipareigojimų, susijusių su draudimu, kurie nėra įsipareigojimai, atsirandantys dėl sutarčių, kurioms taikomas šis TFAS (t. y. 20E straipsnio b punkte ir 20E straipsnio c punkte aprašytų įsipareigojimų), pobūdį ir balansines vertes;

b)

jeigu jo įsipareigojimų, susijusių su draudimu, bendros balansinės vertės procentinė dalis, palyginti su bendra visų jo įsipareigojimų balansine verte, buvo lygi 90 procentų arba mažesnė, bet didesnė nei 80 procentų, tai, kaip draudikas nustatė, kad jis nevykdo reikšmingos su draudimu nesusijusios veiklos, įskaitant tai, į kokią informaciją jis atsižvelgė; ir

c)

jeigu draudikas laikinos 9-ojo TFAS išimties taikymo reikalavimus atitiko remiantis pakartotiniu vertinimu, atliktu taikant 20G straipsnio b punktą:

a)

faktą, kad jis nebeatitinka laikinos 9-ojo TFAS išimties taikymo reikalavimų;

b)

datą, kurią įvyksta atitinkamas jo veiklos pasikeitimas; ir

c)

išsamų veiklos pasikeitimo paaiškinimą ir kokybinį to pasikeitimo poveikio ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms aprašą.

a)

finansinio turto, dėl kurio sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai (t. y. finansinio turto, kuris atitinka 9-ojo TFAS 4.1.2 straipsnio b punkto ir 4.1.2A straipsnio b punkto sąlygą), išskyrus finansinį turtą, kuris atitinka 9-ajame TFAS pateiktą prekybai laikomo turto apibrėžtį arba kuris yra valdomas ir kurio rezultatai vertinami remiantis tikrąja verte (žr. 9-ojo TFAS B4.1.6 straipsnį);

b)

viso finansinio turto, išskyrus nurodytąjį 39E straipsnio a punkte; t. y. bet kokio finansinio turto:

a)

gali laikyti, kad finansinio turto balansinė vertė, nustatyta taikant 39-ajį TAS, yra pagrįstai artima jo tikrajai vertei, jeigu draudikas neprivalo atskleisti jo tikrosios vertės pagal 7-ojo TFAS 29 straipsnio a punktą (t. y. trumpalaikės gautinos prekybos sumos); ir

b)

turi apsvarstyti, kokio išsamumo lygio informacija yra būtina, kad finansinių ataskaitų vartotojai suprastų finansinio turto ypatybes.

a)

balansines vertes, nustatytas taikant 39-ąjį TAS (finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, atveju prieš koregavimą dėl vertės sumažėjimo atidėjinių), pagal kredito rizikos reitingo rangus, kaip apibrėžta 7-ajame TFAS;

b)

39E straipsnio a punkte aprašyto finansinio turto, kurio kredito rizika ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra maža, atveju tikrąją vertę ir balansinę vertę, nustatytą taikant 39-ąjį TAS (finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, atveju prieš koregavimą dėl vertės sumažėjimo atidėjinių). Šio atskleidimo tikslais 9-ojo TFAS B5.5.22 straipsnyje nustatyti atitinkami reikalavimai, skirti įvertinti, ar finansinės priemonės kredito rizika laikoma maža.

a)

39B–39H straipsniuose aprašytą informaciją apie kiekvieną asocijuotąją ar bendrąją įmonę, kuri yra reikšminga ūkio subjektui. Atskleistos sumos turi būti tos sumos, kurios yra įtrauktos į asocijuotosios ar bendrosios įmonės finansines ataskaitas, parengtas pagal TFAS, atsižvelgus į visus ūkio subjekto atliktus koregavimus taikant nuosavybės metodą (žr. 12-ojo TFAS B14 straipsnio a punktą), o ne ūkio subjektui priklausanti tų sumų dalis;

b)

39B–39H straipsniuose aprašytą kiekybinę informaciją apie visas atskirai nereikšmingas asocijuotąsias ar bendrąsias įmones agreguotu lygmeniu. Agreguotos sumos:

a)

kaip apskaičiuojama bendra suma, ataskaitiniu laikotarpiu pergrupuota tarp pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų; ir

b)

to pergrupavimo poveikį finansinėms ataskaitoms.

a)

faktą, kad jis taiko persidengimo metodą;

b)

finansinio turto, kuriam draudikas taiko persidengimo metodą, balansinę vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal finansinio turto grupes;

c)

finansinio turto priskyrimo prie turto, kuriam taikomas persidengimo metodas, pagrindą, įskaitant paaiškinimą dėl kiekvieno priskirto finansinio turto, laikomo ne juridiniame subjekte, sudarančiame sutartis, kurioms taikomas šis TFAS;

d)

bendros sumos, ataskaitiniu laikotarpiu pergrupuotos tarp pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, paaiškinimą taip, kad finansinių ataskaitų vartotojai suprastų, kaip ta suma gaunama, įskaitant:

e)

35B ir 35M straipsniuose aprašyto pergrupavimo poveikį kiekvienai paveiktai pelno arba nuostolių straipsnio eilutei ir

f)

jeigu per ataskaitinį laikotarpį draudikas pakeitė finansinio turto priskyrimą:

a)

39K–39L straipsniuose aprašytą informaciją apie kiekvieną asocijuotąją ar bendrąją įmonę, kuri yra reikšminga ūkio subjektui. Atskleistos sumos turi būti tos sumos, kurios yra įtrauktos į asocijuotosios ar bendrosios įmonės finansines ataskaitas, parengtas pagal TFAS, atsižvelgus į visus ūkio subjekto atliktus koregavimus taikant nuosavybės metodą (žr. 12-ojo TFAS B14 straipsnio a punktą), o ne ūkio subjektui priklausanti tų sumų dalis;

b)

apie visas atskirai nereikšmingas asocijuotąsias ar bendrąsias įmones agreguotu lygmeniu 39K–39L straipsnio d punkte ir 39L straipsnio f punkte aprašytą kiekybinę informaciją ir 35B straipsnyje aprašyto pergrupavimo poveikį pelnui arba nuostoliams ir kitoms bendrosioms pajamoms. Agreguotos sumos:

a)

tą metodą taikyti retrospektyviai priskirtam finansiniam turtui pradėjęs taikyti 9-ąjį TFAS. Atitinkamai, pavyzdžiui, ūkio subjektas kaip sukauptų kitų bendrųjų pajamų pradinio likučio koregavimą turi pripažinti sumą, lygią priskirto finansinio turto tikrosios vertės, nustatytos taikant 9-ąjį TFAS, ir jo balansinės vertės, nustatytos taikant 39-ąjį TAS, skirtumui;

b)

pataisyti lyginamąją informaciją, kad būtų atsižvelgta į persidengimo metodą, tik jeigu ūkio subjektas taiso lyginamąją informaciją taikydamas 9-ąjį TFAS.