1.

2 skyriaus 2.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

3 skyriaus 3.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.2.   Bakteriologinių mėginių ėmimas skerdyklose ir patalpose, kuriose gaminama smulkinta mėsa, mėsos pusgaminiai, mechaniškai atskirta mėsa ir šviežia mėsa

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių skerdenų mėginių ėmimo taisyklės

Naudotini ardomasis ir paviršinis mėginių ėmimo metodai, mėginių ėmimo vietų atranka ir mėginių laikymo bei transportavimo taisyklės aprašytos ISO 17604 standarte.

Kiekvieną kartą mėginiai imami iš penkių atsitiktinai pasirinktų skerdenų. Mėginių ėmimo vietos turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į kiekvienoje įmonėje naudojamą skerdimo technologiją.

Kai mėginiai imami enterobakterijų ir aerobinių kolonijų skaičiaus tyrimams, mėginiai imami iš kiekvienos skerdenos keturių vietų. Keturi audinio mėginiai, sudarantys iš viso 20 cm2, paimami naudojant ardomąjį metodą. Šiuo tikslu naudojant paviršinį metodą, kiekvienoje mėginių ėmimo vietoje paimamas bent 100 cm2 (iš smulkiųjų atrajotojų skerdenų – 50 cm2) ploto mėginys.

Kai mėginiai imami salmonelių tyrimams, naudojamas mėginių ėmimo šiurkščia kempinėle metodas. Pasirenkamos vietos, kurios gali būti labiausiai užterštos. Bendras mėginių ėmimo plotas turi būti ne mažesnis kaip 400 cm2.

Kai mėginiai imami iš skirtingų skerdenos vietų, prieš atliekant tyrimą mėginiai sujungiami.

Naminių paukščių skerdenėlių ir šviežios paukštienos mėginių ėmimo taisyklės

Skerdyklose mėginiai salmonelių ir kampilobakterijų tyrimams imami iš visų naminių paukščių skerdenėlių su kaklo oda. Išpjaustymo ir perdirbimo įmonėse, išskyrus greta skerdyklos esančias įmones, kuriose išpjaustoma ir perdirbama tik iš tos skerdyklos gauta mėsa, taip pat imami mėginiai salmonelių tyrimams. Mėginiai pirmiausia imami iš visų naminių paukščių skerdenėlių su kaklo oda, jeigu tokių yra, tačiau užtikrinama, kad mėginiai taip pat būtų imami iš paukštienos dalių su oda ir (arba) paukštienos dalių be odos arba tik su nedideliu odos kiekiu, o pasirinkimas grindžiamas rizika.

Į skerdyklų mėginių ėmimo planus įtraukiamos naminių paukščių skerdenėlės, gautos iš nenustatytos sveikatos būklės salmonelių požiūriu paukščių pulkų, arba pulkų, kurie, kaip žinoma, yra užsikrėtę Salmonella Enteritidis arba Salmonella Typhimurium.

Kai atliekami tyrimai salmonelėmis ir kampilobakterijomis naminių paukščių skerdenėlėse nustatyti taikant 2 skyriaus 2.1.5 ir 2.1.9 eilutėse nustatytus proceso higienos kriterijus skerdyklose, o tyrimai salmonelėmis ir kampilobakterijomis nustatyti atliekami toje pačioje laboratorijoje, kiekvieną kartą mėginiai imami mažiausiai iš 15 naminių paukščių skerdenėlių, pasirinktų atsitiktine tvarka ir po atšaldymo, kaklo odos. Prieš atliekant tyrimą, trijų naminių paukščių skerdenėlių iš to paties kilmės pulko kaklo odos mėginiai sujungiami, kad sudarytų vieną 26 g mėginį. Vadinasi, kaklo odos mėginiai sudaro 5 × 26 g galutinius mėginius (norint lygiagrečiai atlikti salmonelių ir kampilobakterijų tyrimus naudojant vieną mėginį reikalingi 26 g). Paėmus mėginius jie saugomi ir vežami į laboratoriją ne žemesnėje kaip 1 °C ir ne aukštesnėje kaip 8 °C temperatūroje, o, siekiant užtikrinti mėginio vientisumą, kampilobakterijų tyrimas turi būti atliekamas ne vėliau kaip per 48 val. nuo mėginių paėmimo. Mėginiai, atšalę iki 0 °C temperatūros, nebenaudojami su kampilobakterijomis susijusio kriterijaus atitikčiai tikrinti. 5 × 26 g mėginiai naudojami 2 skyriaus 2.1.5 ir 2.1.9 eilutėse nustatytų proceso higienos kriterijų bei 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatyto maisto saugos kriterijaus atitikčiai tikrinti. Pradiniam tirpalui ruošti laboratorijoje 26 g tiriamoji dalis dedama į devynis kartus didesnio tūrio (234 ml) buferinį peptono vandenį (BPV). Prieš dedant mėginį į BPV, vanduo turi pasiekti kambario temperatūrą. Mišinys maždaug vieną minutę apdorojamas Stomacherio maišelyje arba maišiklyje. Siekiant išvengti putojimo reikia kiek įmanoma šalinti iš Stomacherio maišelio orą. 10 ml (~1 g) šio pradinio tirpalo įpilama į tuščią sterilų vamzdelį; 1 ml iš 10 ml naudojamas kampilobakterijoms selektyvinių terpių lėkštelėse apskaičiuoti. Likusi pradinio tirpalo dalis (250 ml ~ 25 g) naudojama salmonelėms nustatyti.

Kai atliekami tyrimai salmonelėmis ir kampilobakterijomis naminių paukščių skerdenėlėse nustatyti taikant 2 skyriaus 2.1.5 ir 2.1.9 eilutėse nustatytus proceso higienos kriterijus skerdyklose, o tyrimai salmonelėmis ir kampilobakterijomis nustatyti atliekami dviejose skirtingose laboratorijose, kiekvieną kartą mėginiai imami mažiausiai iš 20 naminių paukščių skerdenėlių, pasirinktų atsitiktine tvarka ir po atšaldymo, kaklo odos. Prieš atliekant tyrimą, bent keturių naminių paukščių skerdenėlių iš to paties kilmės pulko kaklo odos mėginiai sujungiami, kad sudarytų vieną 35 g mėginį. Vadinasi, kaklo odos mėginiai sudaro 5 × 35 g mėginius, o tie mėginiai dar kartą padalijami, kad sudarytų 5 × 25 g galutinius mėginius (salmonelių tyrimams atlikti) ir 5 × 10 g galutinius mėginius (kampilobakterijų tyrimams). Paėmus mėginius jie saugomi ir vežami į laboratoriją ne žemesnėje kaip 1 °C ir ne aukštesnėje kaip 8 °C temperatūroje, o, siekiant užtikrinti mėginio vientisumą, kampilobakterijų tyrimas turi būti atliekamas ne vėliau kaip per 48 val. nuo mėginių paėmimo. Mėginiai, atšalę iki 0 °C temperatūros, nebenaudojami su kampilobakterijomis susijusio kriterijaus atitikčiai tikrinti. 5 × 25 g mėginiai naudojami 2 skyriaus 2.1.5 eilutėje nustatytų proceso higienos kriterijų bei 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatyto maisto saugos kriterijaus atitikčiai tikrinti. 5× 10 g galutiniai mėginiai naudojami 2 skyriaus 2.1.9 eilutėje nustatyto proceso higienos kriterijaus atitikčiai tikrinti.

Šviežios paukštienos, išskyrus naminių paukščių skerdenėles, salmonelių tyrimams imami penki ne mažesni kaip 25 g mėginiai iš tos pačios partijos. Iš paukštienos dalių su oda paimtą mėginį sudaro oda ir plonas paviršinis raumens gabaliukas, jei odos nepakanka mėginio vienetui sudaryti. Iš paukštienos dalių be odos arba tik su nedideliu odos kiekiu paimtą mėginį sudaro plonas paviršinis raumens gabaliukas arba gabaliukai, pridėti prie esamos odos, kad sudarytų mėginio vienetą. Mėsos gabaliukai imami taip, kad būtų paimta kuo daugiau paviršiuje esančios mėsos.

Mėginių ėmimo gairės

Išsamesnes skerdenų mėginių ėmimo gaires, visų pirma gaires, taikomas mėginių ėmimo vietoms, galima įtraukti į praktikos vadovus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 852/2004 7 straipsnyje.

Skerdenų, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių, mechaniškai atskirtos mėsos ir šviežios paukštienos mėginių ėmimo dažnumas

Skerdyklų arba įmonių, gaminančių smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius, mechaniškai atskirtą mėsą arba šviežią paukštieną, maisto tvarkymo subjektai mėginius mikrobiologiniams tyrimams ima mažiausiai kartą per savaitę. Mėginių ėmimo diena kiekvieną savaitę yra vis kita, kad mėginiai būtų imami visas savaitės dienas.

Kai imami smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių mėginiai E. coli ir aerobinių kolonijų skaičiaus tyrimams ir skerdenų mėginiai – enterobakterijų ir aerobinių kolonijų skaičiaus tyrimams, mėginių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas tiek, kad tyrimai būtų atliekami kas dvi savaites, jeigu šešias savaites iš eilės gaunami patenkinami rezultatai.

Kai imami smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių, skerdenų ir šviežios paukštienos mėginiai salmonelių tyrimams, mėginių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas tiek, kad tyrimai būtų atliekami kas dvi savaites, jeigu 30 savaičių iš eilės buvo gaunami patenkinami rezultatai. Mėginius salmonelių tyrimams galima imti rečiau, jeigu įgyvendinama nacionalinė arba regioninė salmonelių kontrolės programa ir jeigu į šią programą įtraukti tyrimai, kuriais pakeičiamas šioje dalyje nustatytas mėginių ėmimas. Mėginius galima imti dar rečiau, jeigu nacionalinės arba regioninės salmonelių kontrolės programos parodo, jog salmonelės skerdyklos įsigyjamuose gyvūnuose yra mažai paplitusios.

Kai imami naminių paukščių skerdenėlių mėginiai kampilobakterijų tyrimams, dažnumą galima sumažinti iki dviejų savaičių, jeigu 52 savaites iš eilės buvo gaunami patenkinami rezultatai. Mėginius kampilobakterijų tyrimams galima imti rečiau, leidus kompetentingai institucijai, jeigu įgyvendinama nacionalinė arba regioninė kampilobakterijų kontrolės programa, ir jeigu į šią programą įtrauktas mėginių ėmimas ir tyrimai, lygiaverčiai tiems, kurių reikia 2 skyriaus 2.1.9 eilutėje nustatyto proceso higienos kriterijaus atitikčiai patikrinti. Jeigu kontrolės programoje nustatytas nedidelis pulkų užteršimo kampilobakterijomis lygis, mėginius galima imti dar rečiau, jeigu 52 savaites skerdyklos įsigyjamų gyvūnų kilmės ūkiuose buvo toks žemas užterštumo lygis. Jeigu tam tikrą metų laikotarpį kontrolės programų rezultatai yra patenkinami, leidus kompetentingai institucijai, kampilobakterijų tyrimus galima priderinti atsižvelgiant į sezoninius svyravimus.

Tačiau kai yra pagrindas, remiantis rizikos analize ir leidus kompetentingai institucijai, mažoms skerdykloms ir smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius ir šviežią paukštieną nedideliais kiekiais gaminančioms įmonėms gali būti leidžiama netaikyti tokio mėginių ėmimo dažnumo.“