24.5.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/852

2017 m. gegužės 17 d.

dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga, kelianti visuotinį didelį pavojų žmonių sveikatai, įskaitant metilgyvsidabrio formoje žuvyje ir jūros gėrybių ištekliuose, ekosistemose ir laukinėje gamtoje. Dėl tarpvalstybinio gyvsidabrio taršos pobūdžio 40–80 % Sąjungoje nusėdančio gyvsidabrio yra ne Sąjungos kilmės. Todėl reikėtų imtis veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(2)

didžiąją dalį išmetamo gyvsidabrio ir susijusią poveikio riziką lemia žmogaus veikla, tokia kaip pirminė gyvsidabrio gavyba ir perdirbimas, gyvsidabrio naudojimas produktuose ir pramoniniuose procesuose, amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir deginant anglis bei tvarkant gyvsidabrio atliekas;

(3)

Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1386/2013/ES (3), nustatomas ilgalaikis netoksiškos aplinkos tikslas ir numatoma, kad tuo tikslu reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai;

(4)

2005 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio“, kuri buvo peržiūrėta 2010 m. gruodžio 7 d. (toliau – strategija), siekiama kuo labiau visame pasaulyje sumažinti ir, jei įmanoma, visiškai nutraukti gyvsidabrio išmetimą dėl žmogaus veiklos į orą, vandenį ir žemę;

(5)	priėmus strategiją ir įvairių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo, tiekimo, paklausos ir naudojimo bei gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų valdymo, per pastaruosius 10 metų Sąjungoje padaryta didelė pažanga gyvsidabrio tvarkymo srityje;

(6)	strategijoje rekomenduojama, kad derėtis dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės dėl gyvsidabrio ir ją sudaryti turėtų būti prioritetinis tikslas, nes Sąjunga savo veiksmais viena negali veiksmingai apsaugoti Sąjungos piliečių nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio sveikatai;

(7)

Sąjunga ir 26 valstybės narės pasirašė 2013 m. Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija). Dvi Konvencijos nepasirašiusios valstybės narės – Estija ir Portugalija – pareiškė savo įsipareigojimą ją ratifikuoti. Todėl Sąjunga ir visos jos valstybės narės siekia ją sudaryti, perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti;

(8)	jeigu Sąjunga greitai patvirtins Konvenciją, o valstybės narės ją ratifikuos, tai paskatins Konvenciją pasirašiusius didžiuosius gyvsidabrio naudotojus ir teršėjus visame pasaulyje ją ratifikuoti ir įgyvendinti;

(9)	šis reglamentas turėtų papildyti Sąjungos acquis ir nustatyti nuostatas, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti visišką Sąjungos acquis atitikimą Konvencijai, kad Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų atitinkamai patvirtinti arba ratifikuoti ir įgyvendinti Konvenciją;

(10)	tolesni veiksmai, kurių Sąjunga imtųsi, neapsiribojant tik Konvencijos reikalavimais, būtų paskata kurti produktus ir vykdyti procesus nenaudojant gyvsidabrio, kaip tai padaryta priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1102/2008 (4);

(11)	pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 193 straipsnį šiuo reglamentu valstybėms narėms neužkertamas kelias išlaikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, jeigu tokios priemonės yra suderinamos su Sutartimis ir jeigu apie jas pranešta Komisijai;

(12)

gyvsidabrio eksporto draudimą, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 1102/2008, turėtų papildyti gyvsidabrio importo apribojimai, taikomi priklausomai nuo gyvsidabrio šaltinio, naudojimo paskirties ir kilmės vietos. Turėtų būti toliau taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (5) nuostatos dėl gyvsidabrio atliekų importo, visų pirma susijusios su kompetentingų institucijų įgaliojimais pagal tą reglamentą;

(13)	šio reglamento nuostatomis dėl gyvsidabrio ir gyvsidabrio mišinių importo siekiama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės laikytųsi prievolių pagal Konvenciją dėl prekybos gyvsidabriu;

(14)	įvairių produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuose naudojama didelė dalis viso Sąjungoje ir pasaulyje naudojamo gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, eksportas, importas ir gamyba turėtų būti uždrausti;

(15)	šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio taikytinoms Sąjungos acquis nuostatoms, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai gaminiams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, įskaitant dėl didžiausio sudėtyje esančio gyvsidabrio kiekio;

(16)	gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimo gamybos procesuose turėtų būti palaipsniui atsisakyta, todėl reikėtų skatinti alternatyvių gyvsidabriui medžiagų, kurios neturėtų pavojingų savybių arba bet kokiu atveju būtų mažiau pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai, paiešką;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (6) draudžiama nuo 2017 m. spalio 10 d. gaminti, tiekti rinkai ir naudoti penkis fenilgyvsidabrio junginius, kurie, kaip žinoma, naudojami, visų pirma kaip katalizatoriai, poliuretanui gaminti. Taip pat turėtų būti uždrausta nuo 2018 m. sausio 1 d. poliuretano gamybai naudoti kitus katalizatorius, kuriuose yra gyvsidabrio;

(18)

turėtų būti palaipsniui atsisakoma alkoholiatų, kuriems pagaminti kaip elektrodas naudojamas gyvsidabris, gamybos, ir tokie gamybos procesai turėtų būti kuo greičiau pakeisti tinkamais gamybos procesais nenaudojant gyvsidabrio. Jeigu nėra tinkamų gamybos procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, turėtų būti nustatytos atitinkamos natrio ar kalio etanoliato ar metanoliato gamybos naudojant gyvsidabrį sąlygos. Turėtų būti kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. imtasi priemonių siekiant sumažinti gyvsidabrio naudojimą, siekiant tokiuose gamybos procesuose palaipsniui jį panaikinti;

(19)

dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir pateikimo rinkai ir naujų gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, naudojimo Sąjungoje padidėtų gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas ir išmetamo gyvsidabrio kiekis. Todėl tokia nauja veikla turėtų būti draudžiama, nebent atlikus vertinimą būtų įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio ar naujas gamybos procesas teiktų didelę naudą aplinkai ar sveikatai, nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai ir kad nėra techniniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą;

(20)

didelę dalį visame pasaulyje naudojamo ir išmetamo gyvsidabrio sudaro amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir perdirbime naudojamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, sukeliantys neigiamus padarinius ir vietos bendruomenėms, ir visam pasauliui. Taigi toks gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas pagal šį reglamentą turėtų būti draudžiamas ir reguliuojamas tarptautiniu lygmeniu. Nedarant poveikio tokio naudojimo draudimui ir be to, kad valstybės narės taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už šio reglamento pažeidimus, taip pat tikslinga numatyti parengti nacionalinį planą, jei pasitaikytų ne tik pavienių to draudimo nesilaikymo atvejų, siekiant spręsti problemą, susijusią su amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimu, kurių metu norint iš rūdos išgauti aukso vykdomas amalgamavimas naudojant gyvsidabrį;

(21)

gyvsidabrio naudojimas dantų amalgamoms yra didžiausias gyvsidabrio naudojimas Sąjungoje ir tai yra didelis taršos šaltinis. Todėl laikantis Konvencijos ir nacionalinių planų, paremtų visų pirma Konvencijos A priedo II dalyje nurodytomis priemonėmis, dantų amalgamos naudojimas turėtų būti palaipsniui mažinamas. Komisija turėtų įvertinti ir pranešti apie galimybę palaipsniui atsisakyti dantų amalgamos naudojimo ilguoju laikotarpiu, pageidautina iki 2030 m., atsižvelgiant į pagal šį reglamentą būtinus nacionalinius planus ir visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos, susijusios su sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų organizavimu ir teikimu. Be to, reikėtų imtis ypatingų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., vaikams ir nėščioms ar maitinančioms krūtimi moterims;

(22)

turėtų būti leidžiama naudoti tik dantų amalgamą kapsulėse, o odontologijos įstaigose, kuriose naudojami arba pašalinami dantų amalgamos užpildai arba tokių užpildų turintys dantys, amalgamos separatorių naudojimas turėtų būti privalomas, siekiant apsaugoti odontologus ir pacientus nuo gyvsidabrio poveikio ir užtikrinti, kad atsirandančios atliekos būtų surenkamos ir šalinamos aplinkai saugiu atliekų tvarkymo būdu ir jokiu būdu nepatektų į aplinką. Taigi odontologams turėtų būti draudžiama naudoti į kapsules nesupakuotą gyvsidabrį. Amalgamos kapsulės, pvz., aprašytos Europos standartuose EN ISO 13897:2004 ir EN ISO 24234:2015, yra tinkamos naudoti odontologijoje. Be to, turėtų būti nustatytas minimalus amalgamos dalelių surinkimo separatorių išlaikymo efektyvumas. Amalgamos separatorių atitiktis turėtų būti grindžiama atitinkamais standartais, pvz., Europos standartu EN ISO 11143: 2008. Atsižvelgiant į odontologijos sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems šis pakeitimas daro poveikį, dydį, reikėtų skirti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos nuostatos;

(23)

rengiant odontologijos specialybės studentų ir odontologų mokymus apie alternatyvų be gyvsidabrio naudojimą, visų pirma skirtų lengvai pažeidžiamiems visuomenės nariams, tokiems kaip vaikai ir nėščios ar maitinančios krūtimi moterys, taip pat vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant inovacijas burnos ertmės sveikatos srityje ir taip siekiant gerinti žinias apie esamas medžiagas ir dantų atstatymo metodus ir kurti naujas medžiagas, gali būti prisidedama prie gyvsidabrio naudojimo mažinimo;

(24)

iki 2017 m. pabaigos Sąjungoje susidarys daugiau nei 6 000 metrinių tonų skysto gyvsidabrio atliekų ir pagrindinė to priežastis – privalomas gyvsidabrio elementų eksploatavimo chloro ir šarmų pramonėje nutraukimas pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/732/ES (7). Atsižvelgiant į turimus ribotus skysto gyvsidabrio atliekų konversijos pajėgumus, pagal šį reglamentą dar turėtų būti leidžiama laikinai saugoti skysto gyvsidabrio atliekas laikotarpį, kurio pakanka, kad būtų užtikrinta visų tokių susidarančių atliekų konversija ir, jei taikytina, kietinimas. Toks saugojimas turėtų būti atliekamas laikantis saugojimo reikalavimų, nustatytų Tarybos direktyvoje 1999/31/EB (8);

(25)

prieš tai neapdorotų gyvsidabrio atliekų nuolatinis saugojimas turėtų būti uždraustas dėl rizikos, kurią kelia toks šalinimas, kadangi skystos būklės gyvsidabris yra labai pavojingas. Todėl, prieš pradedant nuolat saugoti gyvsidabrio atliekas, jų atžvilgiu turėtų būti vykdomos jų atitinkamos konversijos ir, jei taikytina, kietinimo operacijos. Tuo tikslu ir siekiant sumažinti susijusią riziką, valstybės narės turėtų atsižvelgti į technines Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės gaires;

(26)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos šio reglamento nuostatos dėl atliekų, reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą atsekamumo visoje gyvsidabrio atliekų tvarkymo grandinėje sistemą, pagal kurią gyvsidabrio atliekų gamintojai ir atliekų tvarkymo įrenginių, kuriuose saugomos ir tvarkomos tokios atliekos, operatoriai yra įpareigoti sukurti informacijos registrą apskaitos tvarkymo tikslais, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (9);

(27)

Konvencijoje reikalaujama, kad Šalys siektų parengti atitinkamas strategijas gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštoms teritorijoms nustatyti ir įvertinti. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (10) reikalaujama, kad pramonės įrenginių operatoriai spręstų dirvožemio taršos klausimą. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (11) reikalaujama, kad valstybės narės spręstų dirvožemio taršos klausimą, kai ji neigiamai veikia vandens telkinio būklę. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų keistis informacija ir dalytis patirtimi apie iniciatyvas ir priemones, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu;

(28)

Komisija, peržiūrėdama šį reglamentą, turėtų įvertinti šiuo metu poveikį sveikatai turinčiais laikomus į organizmą patenkančius gyvsidabrio kiekius ir nustatyti naujas su gyvsidabriu susijusias etalonines poveikio dozes, siekiant, kad būtų atsižvelgta į dabartines mokslo žinias apie metilgyvsidabrio keliamą riziką;

(29)

siekiant suderinti Sąjungos teisės aktus su Konvencijos Šalių konferencijos sprendimais, kuriuos Sąjunga palaiko Tarybai priimant sprendimą remiantis SESV 218 straipsnio 9 dalimi, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų dalinio pakeitimo ir dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo laikotarpio pratęsimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su importo ir eksporto formų nustatymu, gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir gyvsidabrio mišinių laikino aplinkai saugaus saugojimo techninių reikalavimų nustatymu, naujų produktų ir procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, draudimu arba leidimu, ir ataskaitų teikimo pareigomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(31)	valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, ir turėtų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(32)	atsižvelgiant į reikalingų Reglamento (EB) Nr. 1102/2008 pakeitimų pobūdį ir apimtį ir siekiant didinti teisinį tikrumą, aiškumą, skaidrumą ir prisidėti prie teisės aktų supaprastinimo, tas reglamentas turėtų būti panaikintas;

(33)	siekiant, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos šiuo reglamentu nustatytos tvarkos, jis turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(34)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo dėl žmogaus veiklos išmetamo ir išleidžiamo gyvsidabrio bei jo junginių lygį, nustatant, inter alia, gyvsidabrio ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksporto ir importo draudimą, gyvsidabrio naudojimo gamybos procesuose, produktuose, amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje bei perdirbime ir dantų amalgamose apribojimus bei pareigas, susijusias su gyvsidabrio atliekomis, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl gyvsidabrio taršos tarpvalstybinio pobūdžio ir veiksmų, kurių turi būti imtasi, pobūdžio, to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

Šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir sąlygos, susijusios su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, ir gyvsidabrio mišinių naudojimu, saugojimu ir prekyba, produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, naudojimu ir prekyba, bei gyvsidabrio atliekų tvarkymu, siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo dėl žmogaus veiklos išmetamo ir išleidžiamo gyvsidabrio bei jo junginių lygį.

Kai tinkama, laikydamosi SESV, valstybės narės gali taikyti griežtesnius nei šiame reglamente nustatyti reikalavimai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   gyvsidabris– metalinis gyvsidabris (Hg, CAS RN 7439–97–6);

2)   gyvsidabrio junginys– bet kuri cheminė medžiaga, kurią sudaro gyvsidabrio atomai ir vienas ar daugiau kitų cheminių elementų atomų ir kurią į atskiras sudedamąsias dalis galima suskaidyti tik cheminėmis reakcijomis;

3)   mišinys– dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;

4)   produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio– produktas arba produkto sudedamoji dalis, kurioje buvo sąmoningai įdėto gyvsidabrio arba gyvsidabrio junginių;

5)   gyvsidabrio atliekos– metalinis gyvsidabris, kuris laikomas atliekomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte;

6)   eksportas– bet kuri iš šių apibrėžčių:

a)	SESV 28 straipsnio 2 dalies sąlygas atitinkančių gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, negrąžinamas eksportas arba laikinasis išvežimas;

b)	SESV 28 straipsnio 2 dalies sąlygų neatitinkančių gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, kuriems taikoma kita nei Sąjungos išorinis tranzitas prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje muitinės procedūra, reeksportas;

7)   importas– gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, kuriems taikoma kita nei Sąjungos išorinis tranzitas prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje muitinės procedūra, fizinis įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją;

8)   šalinimas– šalinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 19 punkte;

9)   pirminė gyvsidabrio gavyba– gavyba, kurią vykdant pagrindinė išgaunama medžiaga yra gyvsidabris;

10)   konversija– gyvsidabrio fizinės būsenos cheminis virsmas iš skystosios būsenos į gyvsidabrio sulfidą arba panašų cheminį junginį, kuris yra toks pat stabilus arba stabilesnis ir toks pat tirpus arba mažiau tirpus vandenyje ir kuris nekelia didesnio pavojaus aplinkai ar sveikatai nei gyvsidabrio sulfidas;

11)   tiekimas rinkai– tiekimas arba perdavimas trečiajai šaliai už mokestį ar nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai.

II SKYRIUS

GYVSIDABRIO, GYVSIDABRIO JUNGINIŲ, GYVSIDABRIO MIŠINIŲ IR PRODUKTŲ, KURIŲ SUDĖTYJE YRA GYVSIDABRIO, PREKYBOS IR GAMYBOS APRIBOJIMAI

3 straipsnis

Eksporto apribojimai

1.   Eksportuoti gyvsidabrį draudžiama.

2.   Eksportuoti į I priedą įtrauktus gyvsidabrio junginius ir gyvsidabrio mišinius draudžiama nuo jame nustatytų datų.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, leidžiama eksportuoti I priede nurodytus gyvsidabrio junginius, jei jie skirti tyrimams laboratorijose arba laboratorinei analizei atlikti.

4.   Eksportuoti gyvsidabrio regeneravimo tikslu gyvsidabrio junginius ir gyvsidabrio mišinius, kuriems netaikomas 2 dalyje nustatytas draudimas, draudžiama.

4 straipsnis

Importo apribojimai

1.   Importuoti gyvsidabrį ir į I priedą įtrauktus gyvsidabrio mišinius, įskaitant gyvsidabrio atliekas iš bet kurio 11 straipsnio a-d punktuose nurodyto didelio šaltinio, kitais nei šalinimo kaip atliekas tikslais draudžiama. Toks šalinimui skirtų atliekų importas leidžiamas tik tada, kai eksportuojanti šalis neturi galimybės naudotis esamais konversijos pajėgumais savo teritorijoje.

Nedarant poveikio 11 straipsniui ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, gyvsidabrio importas ir gyvsidabrio mišinių, išvardytų I priede, importas leidžiamas valstybėje narėje leidžiamo naudojimo tikslu, jei importuojanti valstybė narė davė raštišką sutikimą tokiam importui esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

a)	eksportuojanti šalis yra Konvencijos Šalis ir eksportuojamas gyvsidabris nėra gautas vykdant pirminę gyvsidabrio gavybą, kuri, kaip nurodyta tos Konvencijos 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, yra draudžiama, arba

b)	eksportuojanti šalis, kuri nėra Konvencijos Šalis, pateikė patvirtinimą, kad gyvsidabris nėra gautas vykdant pirminę gyvsidabrio gavybą.

Nedarant poveikio bet kurioms pagal SESV patvirtintoms nacionalinėms priemonėms, pagal Sąjungos teisės aktus leidžiamas naudojimas laikomas valstybėje narėje leidžiamu naudojimu siekiant taikyti šios dalies nuostatas.

2.   Gyvsidabrio mišinių, kuriems netaikomos 1 dalies nuostatos, ir gyvsidabrio junginių importas gyvsidabrio regeneravimo tikslu draudžiamas.

3.   Importuoti gyvsidabrį amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos ir perdirbimo tikslu draudžiama.

4.   Tais atvejais, kai gyvsidabrio atliekas leidžiama importuoti pagal šį straipsnį, be šio reglamento reikalavimų, ir toliau taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006.

5 straipsnis

Produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksportas, importas ir gamyba

1.   Nedarant poveikio griežtesniems reikalavimams, nustatytiems kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose, eksportuoti, importuoti ir gaminti Sąjungoje II priede išvardytus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, draudžiama nuo tame priede nustatytų datų.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiems produktams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio:

a)	produktams, kurie naudojami būtiniausioms civilinės saugos ir kariuomenės reikmėms;

b)	produktams, kurie naudojami moksliniams tyrimams, instrumentams kalibruoti arba kaip pamatinis etalonas.

6 straipsnis

Importo ir eksporto formos

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato formas, naudojamas 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

GYVSIDABRIO, GYVSIDABRIO JUNGINIŲ IR GYVSIDABRIO MIŠINIŲ NAUDOJIMO IR SAUGOJIMO APRIBOJIMAI

7 straipsnis

Pramoninė veikla

1.   Naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius III priedo I dalyje nurodytuose gamybos procesuose draudžiama nuo ten pat nustatytų datų.

2.   Naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius III priedo II dalyje nurodytuose gamybos procesuose leidžiama tik laikantis ten pat nustatytų sąlygų.

3.   Gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai bei gyvsidabrio mišiniai, nurodyti šio reglamento I priede, laikinai saugomi aplinkai saugiu būdu, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/18/ES (14) ir Direktyvoje 2010/75/ES nustatytų ribų ir reikalavimų.

Siekdama užtikrinti vienodą šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos prievolės taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir gyvsidabrio mišinių laikino aplinkai saugaus saugojimo techninius reikalavimus, atitinkančius Konvencijos Šalių konferencijos priimtus sprendimus pagal Konvencijos 10 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnį, jeigu Sąjunga palaiko atitinkamą sprendimą priimant Tarybos sprendimą pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Nauji produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir nauji gamybos procesai

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai negamina ir netiekia rinkai produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo gaminami (toliau – nauji produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio), išskyrus atvejus, kai tai leidžiama remiantis pagal šio straipsnio 6 dalį priimtu sprendimu arba vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES (15).

Pirma pastraipa netaikoma:

a)	įrangai, kuri būtina valstybių narių pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;

b)	įrangai, suprojektuotai siųsti į kosmosą;

c)	produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie buvo pagaminti iki 2018 m. sausio 1 d., techniniams patobulinimams arba perprojektavimui, su sąlyga, kad dėl tokių patobulinimų arba perprojektavimo tuose produktuose bus naudojama mažiau gyvsidabrio.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai nevykdo gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris arba gyvsidabrio junginiai ir kurie nebuvo vykdomi iki 2018 m. sausio 1 d. (toliau – nauji gamybos procesai), išskyrus atvejus, kai tai leidžiama remiantis pagal 6 dalį priimtu sprendimu.

Šios dalies pirma pastraipa netaikoma procesams, kuriuose gaminami arba naudojami produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, išskyrus tuos, kuriems taikomas 1 dalyje nustatytas draudimas.

3.   Jei ekonominės veiklos vykdytojas ketina kreiptis dėl sprendimo pagal 6 dalį, norėdamas gaminti arba tiekti rinkai naują produktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba taikyti naują gamybos procesą, kuris teiktų reikšmingą naudą aplinkai ar sveikatai, nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, ir jei nėra techniniu praktiniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą, tas ekonominės veiklos vykdytojas apie tai praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tokiame pranešime pateikiama ši informacija:

a)	atitinkamo produkto ar proceso techninis aprašas;

b)	jo naudos ir rizikos aplinkai ir sveikatai vertinimas;

c)	įrodymai, patvirtinantys, kad nėra didelę naudą aplinkai ar sveikatai teikiančių techniniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio;

d)	išsamus paaiškinimas, kaip procesas turi būti vykdomas arba kaip produktas turi būti gaminamas, naudojamas ir panaudojus kaip atliekos pašalinamas, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga.

4.   Atitinkama valstybė narė perduoda Komisijai iš ekonominės veiklos vykdytojo gautą pranešimą, jei ji, remdamasi savo atliktu pranešime pateiktos informacijos vertinimu, mano, kad 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai yra įvykdyti.

Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie atvejus, kai, jos nuomone, kriterijai, nurodyti 6 dalies pirmoje pastraipoje, nebuvo įvykdyti.

5.   Tuo atveju, kai valstybė narė perduoda šio straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Komisija nedelsdama pateikia tą pranešimą 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

6.   Komisija išnagrinėja gautą pranešimą ir įvertina, ar buvo įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas teiktų reikšmingą naudą aplinkai ar sveikatai, ir nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, ir kad nėra techniniu praktiniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą.

Komisija praneša valstybėms narėms apie vertinimo rezultatus.

Komisija įgyvendinimo aktų forma priima sprendimus, kuriuose nustato, ar atitinkamas naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas yra leidžiami. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Komisija ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. internete viešai paskelbia vykdytų gamybos procesų, kuriuos taikant naudotas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai ir kurie buvo procesai, taikomi iki 2018 m. sausio 1 d., taip pat produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie buvo gaminami iki 2018 m. sausio 1 d., sąrašą ir bet kokius taikomus prekybos apribojimus.

9 straipsnis

Amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimas

1.   Amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimas, kurių metu siekiant iš rūdos išgauti aukso vykdomas amalgamavimas naudojant gyvsidabrį, yra draudžiami.

2.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio nuostatoms, kai yra įrodymų, kad esama ne tik pavienių šio straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nesilaikymo atvejų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija pagal IV priedą parengia ir įgyvendina nacionalinį veiksmų planą.

10 straipsnis

Dantų amalgama

1.   Nuo 2019 m. sausio 1 d. dantų amalgamos turi būti naudojamos tik iš anksto paruoštose dozuotose kapsulėse. Odontologams draudžiama naudoti į vienkartines kapsules nesupakuotą gyvsidabrį.

2.   Nuo 2018 m. liepos 1 d. dantų amalgamos nenaudojamos pieniniams dantims gydyti, vaikų iki 15 metų, nėščiųjų ar krūtimi maitinančių moterų dantims gydyti, išskyrus tuos atvejus, kai, odontologo nuomone, tai griežtai būtina dėl specialių paciento medicininių poreikių.

3.   Iki 2019 m. liepos 1 d. kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį planą dėl priemonių, kurias ji ketina taikyti siekdama palaipsniui mažinti dantų amalgamų naudojimą.

Valstybės narės internete viešai paskelbia savo nacionalinius planus ir perduoda juos Komisijai per vieną mėnesį nuo jų patvirtinimo dienos.

4.   Nuo 2019 m. sausio 1 d. odontologijos įstaigų, kuriose naudojamos arba pašalinamos dantų amalgamos užpildai arba tokių užpildų turintys dantys, operatoriai užtikrina, kad jų įstaigose būtų įrengti amalgamos separatoriai amalgamos dalelėms sulaikyti ir surinkti, įskaitant panaudotame vandenyje esančias daleles.

Tokie operatoriai užtikrina, kad:

a)	naudojant amalgamos separatorius, pradėtus eksploatuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., būtų surenkama bent 95 % amalgamos dalelių;

b)	nuo 2021 m. sausio 1 d., naudojant bet kokius amalgamos separatorius, būtų užtikrintas a punkte nurodytas amalgamos dalelių surinkimo lygis.

Siekiant užtikrinti aukščiausią įmanomą surinkimo lygį, amalgamos separatoriai turi būti eksploatuojami laikantis gamintojo instrukcijų.

5.   Laikoma, kad kapsulės ir amalgamos separatoriai, atitinkantys Europos standartus arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriuose nustatytas lygiavertis kokybės ir surinkimo lygis, atitinka 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

6.   Odontologai užtikrina, kad jų amalgamos atliekas, įskaitant amalgamos likučius, daleles, užpildus ir dantis arba jų dalis, užterštas dantų amalgama, tvarkytų ir surinktų įgaliota atliekų tvarkymo įstaiga ar įmonė.

Odontologai tiesiogiai ar netiesiogiai jokiomis aplinkybėmis neišleidžia tokių amalgamos atliekų į aplinką.

IV SKYRIUS

ATLIEKŲ IR GYVSIDABRIO ATLIEKŲ ŠALINIMAS

11 straipsnis

Atliekos

Nedarant poveikio šio reglamento 2 straipsnio 5 punktui, gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai (gryni arba esantys mišiniuose), gauti iš toliau nurodytų didelių šaltinių, turi būti laikomi atliekomis pagal Direktyvą 2008/98/EB ir šalinami taip, kad nebūtų sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų kenkiama aplinkai, laikantis tos direktyvos:

a)	chloro ir šarmų pramonė;

b)	gamtinių dujų valymas;

c)	spalvotųjų metalų gavybos bei lydymo operacijos;

d)	ekstrahavimas iš cinoberio rūdos Sąjungoje.

Tokio šalinimo metu negali būti regeneruojamas gyvsidabris jokia forma.

12 straipsnis

Pranešimas apie didelius šaltinius

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai, veikiantys 11 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytuose pramonės sektoriuose, iki kiekvienų metų gegužės 31 d. atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčia šiuos duomenis:

a)	duomenis apie bendrą kiekviename įrenginyje saugomo gyvsidabrio atliekų kiekį;

b)	duomenis apie bendrą gyvsidabrio atliekų kiekį, išsiųstą į atskirus įrenginius, kuriuose vykdomas gyvsidabrio atliekų laikinas saugojimas, konversija ir, jei taikoma, kietinimas, arba gyvsidabrio atliekų po jų konversijos ir, jei taikoma, kietinimo nuolatinis saugojimas;

c)	kiekvieno b punkte nurodyto įrenginio vietą ir kontaktinius duomenis;

d)	sertifikato, kurį išduoda laikiną gyvsidabrio atliekų saugojimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 14 straipsnio 1 dalį, kopiją;

e)	sertifikato, kurį išduoda gyvsidabrio atliekų konversiją ir, jei taikoma, kietinimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 14 straipsnio 2 dalį, kopiją;

f)	sertifikato, kurį išduoda nuolatinį konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų saugojimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 14 straipsnio 3 dalį, kopiją.

2.   1 dalies a ir b punktuose nurodyti duomenys pateikiami naudojant kodus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2150/2002 (16).

3.   1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos nebetaikomos ekonominės veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems chloro ir šarmų įrenginius, praėjus metams nuo tada, kai ekonominės veiklos vykdytojas nutraukė visų gyvsidabrio elementų eksploatavimą pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/732/ES, ir visas gyvsidabris buvo perduotas į atliekų tvarkymo įrenginius.

13 straipsnis

Gyvsidabrio atliekų saugojimas

1.   Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto, gyvsidabrio atliekos gali būti laikinai saugomos skystu pavidalu, jei laikomasi konkrečių minėtos direktyvos I, II ir III prieduose nustatytų gyvsidabrio atliekų laikino saugojimo reikalavimų, tam skirtuose antžeminiuose įrenginiuose, skirtuose ir įrengtuose gyvsidabrio atliekoms laikinai saugoti.

Pirmoje pastraipoje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.

2.   Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, iš dalies keičiančius šį reglamentą, kuriais laikotarpis, kai leidžiama laikinai saugoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvsidabrio atliekas, pratęsiamas ne ilgiau kaip trejiems metams.

3.   Prieš nuolatinai pašalinant gyvsidabrio atliekas, jų atžvilgiu atliekama konversija ir, jei jas ketinama šalinti antžeminiuose įrenginiuose, konversija bei kietinimas.

Gyvsidabrio atliekos, kurių atžvilgiu buvo atliekama konversija ir, jei taikoma, kietinimas, nuolatinai šalinamos tik šiose licencijas šalinti pavojingas atliekas turinčiose nuolatinėse saugyklose:

a)	druskos kasyklose, pritaikytose nuolatiniam konvertuotų gyvsidabrio atliekų saugojimui, arba giliose požeminėse kietų uolienų formacijose, kuriose užtikrinamas saugos ir sandarumo lygis, kuris atitinka druskos kasyklose užtikrinamą lygį arba yra už jį didesnis, arba

b)	antžeminiuose įrenginiuose, skirtuose ir įrengtuose nuolatiniam konvertuotų ir sukietintų gyvsidabrio atliekų saugojimui, kuriuose užtikrinamas saugos ir sandarumo lygis, kuris atitinka a punkte minėtuose įrenginiuose užtikrinamą lygį arba yra už jį didesnis.

Nuolatinių saugyklų operatoriai užtikrina, kad konvertuotos ir, jei taikoma, sukietintos gyvsidabrio atliekos būtų saugomos atskirai nuo kitų atliekų šalinimo partijomis saugojimo kameroje, kuri užplombuojama. Tie operatoriai taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi Direktyvoje 1999/31/EB nustatytų reikalavimų dėl nuolatinių saugyklų, įskaitant tos direktyvos I priedo 8 skirsnio trečioje ir penktoje įtraukose bei II priede nustatytus specialius reikalavimus dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo.

14 straipsnis

Atsekamumas

1.   Įrenginių, kuriuose gyvsidabrio atliekos laikinai saugomos, operatoriai sukuria registrą, kuriame pateikiami šie duomenys:

a)	kiekvienos gautos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju: i) tų atliekų kilmė ir kiekis; ii) tų atliekų tiekėjo ir savininko vardas, pavardė ar pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

b)

kiekvienos iš įrenginio išvežamos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju: i) tų atliekų kiekis ir jose esančio gyvsidabrio kiekis; ii) tų atliekų paskirties vieta ir numatoma jų šalinimo operacija; iii) sertifikato, kurį išduoda gyvsidabrio atliekų konversiją ir, jei taikoma, tų atliekų kietinimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 2 dalį, kopija; iv) sertifikato, kurį išduoda konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų nuolatinį saugojimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 3 dalį, kopija;

c)	įrenginyje saugomų gyvsidabrio atliekų kiekis kiekvieno mėnesio pabaigoje.

Įrenginių, kuriuose laikinai saugomos gyvsidabrio atliekos, operatoriai iš karto, kai gyvsidabrio atliekos ištraukiamos iš laikinos saugyklos, išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad gyvsidabrio atliekos buvo išsiųstos į šiame straipsnyje nurodytą šalinimo veiklą vykdantį įrenginį.

Kai išduodamas sertifikatas, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje, jo kopija nedelsiant perduodama atitinkamiems 12 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Įrenginių, kuriuose vykdoma gyvsidabrio atliekų konversija ir, jei taikoma, kietinimas, operatoriai sukuria registrą, kuriame pateikiami šie duomenys:

a)	kiekvienos gautos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju: i) tų atliekų kilmė ir kiekis; ii) tų atliekų tiekėjo ir savininko vardas, pavardė ar pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

b)

kiekvienos iš įrenginio išvežamos konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų siuntos atveju: i) tų atliekų kiekis ir jose esančio gyvsidabrio kiekis; ii) tų atliekų paskirties vieta ir numatoma šalinimo operacija; iii) sertifikato, kurį išduoda nuolatinį tų atliekų saugojimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 3 dalį, kopija;

c)	įrenginyje saugomų gyvsidabrio atliekų kiekis kiekvieno mėnesio pabaigoje.

Įrenginių, kuriuose vykdoma gyvsidabrio atliekų konversija ir, jei taikoma, kietinimas, operatoriai iš karto, kai užbaigiama visos gyvsidabrio atliekų siuntos konversija ir, jei taikoma, kietinimas, išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad buvo atlikta visos siuntos konversija ir, jei taikoma, kietinimas.

Kai išduodamas sertifikatas, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje, jo kopija nedelsiant perduodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrenginių operatoriams ir atitinkamiems 12 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams.

3.   Įrenginių, kuriuose vykdoma konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų nuolatinio saugojimo veikla, operatoriai iš karto, kai užbaigiama visos gyvsidabrio atliekų siuntos šalinimo operacija, išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad visa konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų siunta perduota nuolatiniam saugojimui, laikantis Direktyvos 1999/31/EB nuostatų, ir jame taip pat nurodo informaciją apie saugojimo vietą.

Kai išduodamas sertifikatas, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, jo kopija nedelsiant perduodama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įrenginių operatoriams ir atitinkamiems 12 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams.

4.   1 ir 2 dalyse nurodytų įrenginių operatoriai kiekvienais metais iki sausio 31 d. perduoda registro duomenis už praėjusius kalendorinius metus atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos apie perduotus kiekvieno registro duomenis kasmet informuoja Komisiją.

15 straipsnis

Užterštos vietovės

1.   Komisija organizuoja keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis dėl priemonių, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygiu siekiant nustatyti ir įvertinti gyvsidabriu ir gyvsidabrio junginiais užterštas vietoves, taip pat pašalinti su tokia tarša susijusią galimą didelę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. pagal 1 dalį surinktą informaciją, įskaitant gyvsidabriu ir gyvsidabrio junginiais užterštų vietovių sąrašą, viešai paskelbia internete.

V SKYRIUS

SANKCIJOS, KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

16 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip iki atitinkamos šio reglamento atitinkamų nuostatų taikymo pradžios dienos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

17 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios atsako už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą.

18 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. ir po to atitinkamais laiko tarpais valstybės narės parengia, pateikia Komisijai ir internete viešai skelbia ataskaitą, kurioje pateikiama:

a)	informacija, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu;

b)	informacija, reikalinga tam, kad Sąjunga įvykdytų Konvencijos 21 straipsniu nustatytą ataskaitų teikimo pareigą;

c)	informacijos, surinktos pagal šio reglamento 12 straipsnį, suvestinė;

d)

informacija apie jų teritorijoje esantį gyvsidabrį: i) teritorijų, kuriose esančios gyvsidabrio atsargos, bet ne gyvsidabrio atliekos, viršija 50 metrinių tonų, sąrašas, taip pat informacija apie kiekvienoje aikštelėje esančio gyvsidabrio kiekį; ii) teritorijų, kuriose sukauptos gyvsidabrio atliekos viršija 50 metrinių tonų, sąrašas, taip pat informacija apie kiekvienoje aikštelėje esančių gyvsidabrio atliekų kiekį;

e)	gyvsidabrio tiekimo šaltinius, iš kurių tiekiama daugiau nei 10 metrinių tonų gyvsidabrio per metus, jei valstybė narė žino apie tokius šaltinius.

Valstybės narės gali nuspręsti neviešinti bet kurios pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos dėl priežasčių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB (17) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, laikydamosi tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos.

2.   1 dalyje nurodytai ataskaitai teikti Komisija parengia valstybėms narėms skirtą elektroninę ataskaitų teikimo priemonę.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato atitinkamus klausimynus, siekdama nurodyti turinį, informaciją ir pagrindinius veiklos rodiklius, reikalingus reikalavimams pagal 1 dalį įvykdyti, taip pat 1 dalyje nurodytos ataskaitos formatą ir jos teikimo dažnumą. Konvencijos Šalių prievolės, susijusios su informacijos teikimu, su tais klausimynais nedubliuojamos. Šioje dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Valstybės narės nedelsdamos Komisijai pateikia ataskaitas, kurias pateikė Konvencijos sekretoriatui.

19 straipsnis

Peržiūra

1.   Komisija iki 2020 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo vertinimo rezultatus, susijusius su:

a)	būtinybe Sąjungai reguliuoti krematoriumų išmetamą gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių kiekį;

b)

galimybe palaipsniui atsisakyti dantų amalgamų naudojimo ilguoju laikotarpiu, pageidautina iki 2030 m., atsižvelgiant į 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos, susijusios su sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų organizavimu ir teikimu;

c)	aplinkosaugine nauda ir galimybėmis dar labiau suderinti II priedo nuostatas su atitinkamais Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimas rinkai.

2.   Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir peržiūros ataskaitą, be kita ko, atsižvelgdama į Konvencijos Šalių konferencijos atliktą veiksmingumo vertinimą bei pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Konvencijos 21 straipsnį valstybių narių parengtas ataskaitas.

3.   Komisija, jei būtina, kartu su 1 ir 2 dalyse nurodytomis savo ataskaitomis pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

VI SKYRIUS

DELEGUOTI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI

20 straipsnis

Priedų keitimas

Komisijai pagal šio reglamento 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami jo I, II, III ir IV priedai, siekiant juos priderinti prie Konvencijos Šalių konferencijos priimtų sprendimų pagal Konvencijos 27 straipsnį, jeigu Sąjunga atitinkamą sprendimą palaiko Tarybai priėmus sprendimą pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį.

21 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 13 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 13 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Priimant importo ir eksporto formas pagal 6 straipsnį, techninius reikalavimus dėl gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ar gyvsidabrio mišinių aplinkai saugaus laikino saugojimo pagal 7 straipsnio 3 dalį, sprendimą pagal 8 straipsnio 6 dalį ir klausimynus pagal 18 straipsnio 2 dalį, Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 panaikinamas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Tačiau III priedo I dalies d punktas taikomas nuo 2017 m. gruodžio 11 d.

---

(1)  OL C 303, 2016 8 19, p. 122.

(2)  2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(4)  2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL L 304, 2008 11 14, p. 75).

(5)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

(6)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(7)  2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/732/ES, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl chloro ir šarmų gamybos (OL L 332, 2013 12 11, p. 34).

(8)  1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).

(9)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(10)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(11)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(12)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).

(15)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

(16)  2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).

(17)  2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

---

---

---

---

---

---