25.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/4

(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 248/2011 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatė galutinį antidempingo muitą. Remiantis žalos pašalinimo lygiu nustatytas 7,3–13,8 % dydžio muitas.

(2)

Atlikusi antisubsidijų tyrimą ir antidempingo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014 (3) Komisija pakoregavo pradinį antidempingo muitą nustatydama 0–19,9 % muito normas ir nustatė papildomą 4,9–10,3 % dydžio kompensacinį muitą.

(3)

Taigi bendras kompensacinių ir antidempingo priemonių, nustatytų ad valorem muitų forma, dydis siekė 4,9–30,2 %.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų Sąjungoje, vardu 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė Europos stiklo pluošto gamintojų asociacija (APFE).

(6)

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(7)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų peržiūrai inicijuoti, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. kovo 15 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą (4).

(8)

Pranešime apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė APFE, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Pranešime apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą Komisija nurodė ketinanti Turkiją pasirinkti kaip galimą rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Komisija taip pat nurodė, kad, remiantis jos turimais duomenimis, kitų rinkos ekonomikos gamintojų taip pat gali būti, be kita ko, Egipte, Malaizijoje ir Taivane.

(10)

Komisija išsiuntė pranešimus Egipto, Japonijos, Malaizijos, Taivano, Turkijos ir JAV valdžios institucijoms, kuriais jas informavo apie tyrimo inicijavimą ir paprašė pateikti informacijos apie tam tikrų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų gamybą ir pardavimą tose šalyse. Be to, visiems žinomiems gamintojams išsiųsti raštai, kuriuose buvo prašoma bendradarbiauti atliekant peržiūrą ir atsakyti į pridedamo klausimyno klausimus.

(11)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų ir asociacijos pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(14)

Penki KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią eksporto apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, iš pradžių pasiūlė atrinkti tris eksportuojančius gamintojus.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(16)

Netrukus po to, kai gavo klausimyną, didžiausia iš trijų atrinktų bendrovių atsisakė bendradarbiauti. Komisija, remdamasi eksporto apimtimi, šią bendrovę pakeitė kitu pagal dydį eksportuojančiu gamintoju.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko pagal didžiausią panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį.

(18)

Atrinktos trys bendrovių, turinčių gamyklas Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Slovakijoje, grupės, kurių pardavimas sudaro maždaug 74 % viso pardavimo Sąjungos rinkoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Jokių pastabų negauta. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Aštuoni nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Jokių pastabų negauta.

(21)

Komisija klausimynus nusiuntė minėtiems trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims atrinktiems importuotojams, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir žinomiems Egipto, Japonijos, Malaizijos, Taivano, Turkijos ir JAV eksportuojantiems gamintojams.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojai, du importuotojai ir trys Japonijos, Malaizijos ir Turkijos gamintojai. Klausimyno atsakymo nepateikė nė vienas atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(23)

Komisija klausimynus taip pat nusiuntė 64 žinomiems naudotojams ir gavo 19 atsakymų.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą šiam tyrimui. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(25)

Atliekant dempingo tęsimosi tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(26)

Tiriant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(27)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius, kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 (TARIC kodai 7019120021, 7019120022, 7019120023, 7019120025, 7019120039) ir 7019 31 00.

(28)

Nagrinėjamasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluošto gijomis armuotos medžiagos) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: transporto (automobilių kelių, jūrų, oro, karinio), elektros/elektronikos, vėjo energijos, pastatų ir statybos, talpyklų/vamzdynų, vartojimo prekių ir pan.

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(30)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar vykdomas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių, taikomų iš KLR importuojamiems produktams, galiojimui dempingas tęsis arba pasikartos.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Šiuo tikslu Komisija turėjo parinkti panašią šalį.

(33)

Komisija kreipėsi į žinomus Egipto, Japonijos, Malaizijos, Taivano, Turkijos ir JAV panašaus produkto eksportuojančius gamintojus su prašymu pateikti panašiai šaliai skirtame klausimyne nurodytą informaciją ir klausimyno atsakymus gavo iš trijų Japonijos, Malaizijos ir Turkijos gamintojų (5).

(34)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą, APFE nurodė pritarianti Turkijos pasirinkimui panašia šalimi.

(35)

2011 m. atlikdama pradinį tyrimą Komisija KLR normaliajai vertei nustatyti panašia šalimi pasirinko Turkiją. Per pradinį tyrimą Komisija iš Turkijos gavo tik vieną atsakymą.

(36)

Rinkdama panašią šalį Komisija deramai atsižvelgė į visą patikimą informaciją, kurią gavo atrankos metu, ir įvertino, be kita ko, šiuos aspektus: pardavimą vidaus rinkoje, rinkos dydį ir konkurencinę aplinką vidaus rinkoje.

(37)

Japonijos gamintojo vidaus rinkoje parduodamas produktas pagal rūšis KN kodų lygmeniu beveik visiškai atitiko KLR eksportuotą produktą. Turkijos atveju atitiktis nesiekė 50 %. Kalbant apie Malaizijos eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje atitiktį, ji buvo tokia nedidelė, kad Komisija turėjo atmesti Malaiziją kaip galimą panašią šalį.

(38)

Komisija apskaičiavo, kad Japonijos panašaus produkto rinka yra maždaug tris kartus didesnė už Turkijos. Komisija nustatė, kad Japonijos rinka yra konkurencingesnė, nes joje veikia šeši žinomi vietos gamintojai, o Turkijos rinkoje – tik vienas žinomas gamintojas. Japonijoje panašiam produktui nebuvo taikomi muitai, o Turkijoje iš KLR importuojamiems produktams taikyti 7 % muitai ir 24,5–35,75 % antidempingo bei kompensaciniai muitai.

(39)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Japonija yra tinkamiausia panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(40)

Po to, kai buvo pasirinkta Japonija, Komisija daugiau pastabų dėl panašios šalies negavo.

(41)

KLR normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą remiantis iš panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo gauta informacija.

(42)

Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Japonijos bendradarbiaujančio gamintojo vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(43)

Komisija negavo nė vieno KLR atrinkto eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymo. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį Komisija KLR eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms pranešė, kad jeigu nebus pakankamo eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo, Komisija savo išvadas gali grįsti turimais faktais. Komisija taip pat pabrėžė, kad turimais faktais grindžiama išvada susijusioms šalims gali būti mažiau palanki. Pastabų negauta. Taigi Komisija eksporto kainą nustatė remdamasi Eurostato importo statistika (COMEXT) atitinkamų KN kodų lygmeniu.

(44)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Atitinkamos vertės koreguotos 0–7 %, taip atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kredito ir pakavimo išlaidas.

(45)

Per tyrimą Komisija nustatė, kad produkto kontrolės numerių, kuriuos prašyta nurodyti Komisijos klausimyne, neįmanoma susieti su TARIC kodais. Todėl Komisija eksporto kainą ir normaliąją vertę palygino remdamasi KN kodais (7019 11 00 – kapotų sruogų, 7019 12 00 – pusverpalių ir 7019 31 00 – demblių).

(46)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra didesnis nei 70 %.

(47)

Dėl nebendradarbiavimo Komisija faktams nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį naudojo prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją ir kitų turimų nepriklausomų šaltinių informaciją, kaip antai paskelbtus kainų sąrašus, oficialią importo statistiką arba informaciją, per tyrimą gautą iš suinteresuotųjų šalių, taip pat per ankstesnius tyrimus gautą informaciją.

(48)

Kad nustatytų galimą importo raidą panaikinus priemones, Komisija nagrinėjo turimą informaciją apie stiklo pluošto produktų gamybos pajėgumus, gamybą ir suvartojimą KLR vidaus rinkoje, taip pat apie eksportą iš KLR. Informacijos šaltinis šiuo atveju daugiausia buvo tik APFE pateikta informacija (6). Ši informacija buvo grindžiama prekybos statistika (importo/eksporto) ir asociacijos narių surinkta verslo žvalgybos informacija. Komisija šią informaciją patikrino palygindama ją su kitų nepriklausomų šaltinių informacija ir papildomų įrodymų nerado. Suinteresuotosios šalys neginčijo APFE pateiktos informacijos apie pajėgumus.

(49)

Bendra KLR stiklo pluošto gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidaus suvartojimą viršijo daugiau kaip 700 tūkst. metrinių tonų, iš kurių maždaug 90 % buvo eksportuota į kitas trečiąsias šalis, o apie 10 % – į Sąjungą. Apskaičiuota, kad KLR pertekliniai pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 150 tūkst. metrinių tonų, o tai sudaro daugiau kaip 15 % bendro Sąjungos suvartojimo (žr. 68 konstatuojamąją dalį). Remiantis įverčiais, 2016 m. KLR pertekliniai pajėgumai išaugo daugiau nei du kartus ir siekė maždaug 300 tūkst. tonų arba 30 % viso Sąjungos suvartojimo.

(50)

Nepaisant šių perteklinių pajėgumų ir prognozuojamo vidaus paklausos augimo sulėtėjimo 2016 m., Kinijos stiklo pluošto gamintojai toliau didino pajėgumus KLR ir kitose trečiosiose šalyse, nukreipdamos juos į Sąjungos rinką.

(51)

KLR pertekliniai pajėgumai ir tų pajėgumų palyginimas su Sąjungos suvartojimu sustiprina tikimybę, kad, panaikinus antidempingo priemones, importas smarkiai išaugs.

(52)

Kad nustatytų galimą importo raidą tuo atveju, jeigu priemonės būtų panaikintos, Komisija nagrinėjo Sąjungos rinkos patrauklumą dėl kainų.

(53)

Komisija nagrinėjo eksporto iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu duomenis KN kodų lygmeniu (7). Daugiausia stiklo pluoštų iš KLR eksportuota pusverpalių pavidalo. Sąjungos rinka buvo antra pagal svarbą (po JAV) pusverpalių eksporto rinka. Nors kainos buvo panašios visame pasaulyje, Sąjungoje jos buvo didžiausios – 1 JAV doleris už kilogramą. Palyginimui: eksporto į JAV kaina buvo 0,99 JAV dolerio, o į Malaiziją ir Indiją – tik 0,85 JAV dolerio už kilogramą (8). Palyginti su 10 svarbiausių eksporto rinkų (9), importo į Sąjungą kainos buvo didžiausios.

(54)

Sąjungos rinka buvo penkta pagal svarbą kapotų sruogų eksporto iš KLR rinka. Kainos Sąjungoje buvo žymiai didesnės, palyginti su pagrindinėmis eksporto rinkomis (pagal svarbą: JAV, Korėjos, Japonijos ir Indijos).

(55)

Palyginti su pagrindinėmis eksporto iš KLR rinkomis, demblių iš stiklo pluoštų Sąjungos rinka buvo pati svarbiausia, o eksporto į Sąjungą kainos buvo pačios patraukliausios. Antra pagal svarbą demblių iš stiklo pluoštų rinka buvo JAV, kurioje vidutinis kainų lygis buvo šiek tiek aukštesnis. Palyginti su Sąjungos rinka, ši eksporto į kitas rinkas (pagal svarbą: Vietnamo, Indonezijos, Jungtinių Arabų Emyratų) kaina buvo mažesnė arba daug mažesnė.

(56)

Atlikdama minėtą analizę Komisija rėmėsi muitų kodų (KN kodų) lygmens duomenimis. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo produktų kontrolės numerių lygmens duomenų. Produktų kontrolės numerių lygmens kainų duomenys būtų buvę tikslesni ir nebūtų netikslumų, kurių galėjo atsirasti dėl didelės tos pačios kategorijos produktų (pvz., įvairaus skersmens kapotų sruogų) kainų įvairovės.

(57)

Nepaisant šio trūkumo, turimi faktai rodo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos daugelyje kitų rinkų buvo žemesnės nei kainos Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į kainų Sąjungos rinkoje patrauklumą tikėtina, kad, panaikinus antidempingo priemones, į Sąjungos rinką būtų nukreipti dideli šiuo metu kitose rinkose parduodami kiekiai. Kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, į kitas rinkas eksportuota daugiau nei 600 tūkst. tonų, todėl bent dalis šio kiekio galėtų būti nukreipta į Sąjungos rinką.

(58)

Sąjungos rinkos patrauklumą patvirtina ir Kinijos eksportuotojų investicijos trečiosiose šalyse, visų pirma Egipte. Apskaičiuota, kad Egipte įrengtų krosnių pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 80 tūkst. metrinių tonų. Manoma, kad iki 2017 m. pabaigos šie pajėgumai pasieks 160 tūkst. metrinių tonų, o iki 2019 m. – 200 tūkst. metrinių tonų (10).

(59)

Kainų lygis Sąjungos rinkoje ir jo svarba eksportui iš KLR leidžia Komisijai daryti išvadą, kad Sąjungos rinka yra patraukli KLR stiklo pluoštų gamintojams. Yra didelė tikimybė, kad, panaikinus antidempingo priemones, importas smarkiai išaugs.

(60)

Per 2014 m. antisubsidijų tyrimą Komisijos atlikta analizė patvirtino, kad KLR stiklo pluoštų pramonė gali naudotis keliomis paskatų sistemomis, o tai rodo, kad KLR nori remti stiklo pluoštų pramonės plėtrą ir jos įsitvirtinimą visame pasaulyje. Taigi panaikinus antidempingo priemones reikėtų tikėtis didesnio eksporto į Sąjungos rinką.

(61)

2016 m. rugsėjo mėn. Indija pratęsė antidempingo muitų, taikomų iš KLR importuojamiems stiklo pluoštams, galiojimą. Turkija šiems importuojamiems produktams taikomų antidempingo muitų galiojimą pratęsė 2016 m. lapkričio mėn. Kitose rinkose taikomi antidempingo muitai mažina šių rinkų patrauklumą Kinijos eksportuotojams.

(62)

Atsižvelgdama į Kinijos kainų politiką Komisija mano, kad tai, jog kitose trečiosiose šalyse taikomos antidempingo priemonės, yra dar vienas Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdomo dempingo įrodymas.

(63)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad, panaikinus dabartines priemones, vėl būtų vykdomas Kinijos eksportas dempingo kaina, jo apimtis būtų didesnė ir būtų daromas didesnis spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje.

(64)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino septyni Sąjungos gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(65)

Komisija apskaičiavo, kad, remiantis APFE pateiktais Sąjungos pramonės duomenimis, bendra Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 652 tūkst. tonų.

(66)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko trijų Sąjungos gamintojų gamyklas, kurių pardavimas sudarė 74 % viso panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje, o gamyba – 68 % visos gamybos Sąjungoje.

(67)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, nustatyta remiantis APFE pateiktais duomenimis, ir ii) importu iš trečiųjų šalių, nustatytu remiantis Eurostato (COMEXT) duomenimis.

(68)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (metrinėmis tonomis)

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas smarkiai augo. Šis augimas rodo grįžimą prie iki finansų krizės buvusio veiklos lygio. Augimą skatino smarkus termoplastikų pramonės vystymasis ir labai išaugusi lengvų ir patvarių medžiagų paklausa.

(70)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), rinkos dalis

(71)

Importo apimties augimas 2012–2014 m. rodo, kad 2011 m. nustatyto pradinio antidempingo muito poveikis buvo ribotas. Ši tendencija pasikeitė 2014 m. padidinus priemonių lygį, be to, išaugo JAV dolerio kursas. KLR eksportuojantys gamintojai savo kainas nurodo JAV doleriais, o dėl JAV dolerio vertės padidėjimo Sąjungos importuotojams importuoti tapo nebe taip patrauklu.

(72)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis.

(73)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo iš KLR kainos (EUR/t)

(74)

2012–2014 m. vidutinė nagrinėjamojo produkto kaina sumažėjo 4 %, tačiau vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 31 %.

(75)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(76)

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

(77)

Eurostato importo statistinius duomenis pagal KN kodus, remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), ir tinkamai pakoreguotus siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(78)

Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos pramonės hipotetinės apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(79)

Nors vidutinė Kinijos importo kaina 2015 m. padidėjo, taip nustatyto priverstinio kainų mažinimo lygis buvo 15 %.

(80)

Importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių raida:

4 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), rinkos dalis (kitos šalys)

(81)

Kiti pagrindiniai tiekimo į Sąjungą šaltiniai buvo Malaizija, Egiptas, Norvegija ir Turkija.

(82)

Kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 21 % iki 26 %.

(83)

Labiausiai išaugo importas iš Egipto. Per pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus importuota nebuvo, tačiau 2015 m. importo iš Egipto, kur vienas didelis KLR įsikūręs gamintojas toliau daug investuoja, rinkos dalis padidėjo iki 5 %.

(84)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kainų raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(85)

Remiantis KN kodų palyginimu, importo iš Malaizijos kainos iki peržiūros tiriamojo laikotarpio buvo didesnės nei importo iš KLR. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Malaizijos kainos, kitaip nei kitų šalių importo kainos, šiek tiek sumažėjo.

(86)

Kadangi Norvegijos gamintojas yra susijęs su vienu Sąjungos gamintoju, importo iš Norvegijos kainos yra daugiausia susijusių šalių tarpusavio sandorių kainos, todėl Komisija nusprendė, kad jos nepatikimos norint atlikti reikšmingą palyginimą.

(87)

Vidutinės statistinės kainos neatspindi faktinių kainų, nes skirtingų rūšių produkto kainos labai skiriasi, o produkto rūšių asortimentas nežinomas. Todėl išvados dėl importo iš kitų trečiųjų šalių kainų neįmanoma padaryti.

(88)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(89)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(90)

Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir vėliau gauta informacija, kuriuos, kai įmanoma, patikrino lygindama su statistiniais duomenimis. Vertinti visų Sąjungos gamintojų duomenys.

(91)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(92)

Nustatyta, kad rodikliams apskaičiuoti naudoti duomenys atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(93)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(94)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(95)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(96)

2012 m. buvo būdinga maža gamybos apimtis, žemas pajėgumų lygis ir mažas pajėgumų naudojimo koeficientas. Vėlesniais metais gamyba laipsniškai didėjo, nes didėjo paklausa. Be to, laikotarpiu po 2012 m. vykdyta mažiau krosnių atnaujinimo darbų. Visi šie veiksniai prisidėjo prie teigiamos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo rodiklių raidos.

(97)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (metrinėmis tonomis)

(98)

Paklausa laipsniškai didėjo, taigi didėjo ir pardavimo apimtis, 2015 m. padidėjusi 30 %, palyginti su 2012 m., kuomet buvo mažiausia.

(99)

Tačiau dėl iš Kinijos importuojamų prekių priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis iki 2014 m. Sąjungos pramonės pardavimas augo lėčiau nei Sąjungos suvartojimas. Sąjungos pramonės rinkos dalis 2012–2014 m. sumažėjo nuo 65 % iki 63 %, o 2014 m. padidinus priemones peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 66 %.

(100)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(101)

Užimtumas 2012–2015 m. sumažėjo 5 %, nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jo raida buvo teigiama. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl pramonės restruktūrizavimo, jos gamybos procesų inovacijų ir optimizavimo pastangų, taip pat dėl padidėjusio pajėgumų naudojimo labai išaugo našumas.

(102)

Atlikus tyrimą nustatytas didesnis nei 70 % dempingo skirtumas. Faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo sušvelnintas 2014 m. padidinus priemones. Visa priemonių nauda Sąjungos pramonė pradėjo naudotis 2015 m.

(103)

Visos kartu galiojančios priemonės padėjo sumažinti Kinijos importą ir Sąjungos pramonei išlaikyti savo rinkos dalį. Tačiau Sąjungos pramonės kainos tebebuvo mažos ir vidutiniškai nesiekė 2012 m. lygio.

(104)

Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis priemonėmis ir pradėjo atsigauti po žalos, kuri jai buvo padaryta dėl anksčiau Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdyto dempingo.

(105)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos

(106)

Nors, palyginti su 2012 m., 2015 m. buvo užfiksuotas nedidelis 3 % sumažėjimas, vidutinės pardavimo kainos nuo 2012 m. labai nesikeitė.

(107)

Vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieneto gamybos sąnaudos

(108)

Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Šią tendenciją galima paaiškinti padidėjusiu pajėgumų naudojimu, padėjusiu sumažinti šios kapitalui imlios pramonės vieneto gamybos sąnaudas. Sąjungos pramonei taip pat buvo naudingos mažos žaliavų ir energijos kainos.

(109)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(110)

Tai, kad dėl vieno atrinkto gamintojo vykdyto našumo didinimo projekto šiek tiek padidėjo atlyginimai ir buvo atleista dalis mažesnius atlyginimus gaunančių darbuotojų, lėmė vieno darbuotojo vidutinių darbo sąnaudų rodiklio didėjimą.

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos (metrinėmis tonomis)

(112)

Laikotarpio pabaigos atsargos pirmą kartą šiek tiek padidėjo 2013 m., o vėliau, didėjant paklausai, nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau nuolat mažėjo.

(113)

Tai, kad 2014 m. buvo padidintas priemonių lygis, turėjo įtakos atsargų mažėjimui nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(114)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas

(115)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ikimokestinį grynąjį pelną išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas ėmė laipsniškai gerėti, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį tapo teigiamas.

(116)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Sąjungos gamintojų pinigų srautai 2012 m. ir 2013 m. buvo neigiami. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padėtis laipsniškai gerėjo, o nuo 2014 m. Sąjungos gamintojų pinigų srautai tapo teigiami.

(117)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo. Šis padidėjimas buvo ryškesnis apie 2015 m. Daugiausia investuota į krosnių atnaujinimą.

(118)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąžos raida atitiko pelningumo raidą. Investicijų grąžos gerėjimą lėmė tai, kad nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje pagerėjo Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(119)

Prasti Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai 2012–2014 m. ribojo jos pajėgumą padidinti kapitalą. Kad galėtų reguliariai atnaujinti krosnis ir tęsti savo veiklą, Sąjungos pramonei būtinos didelės ilgalaikės investicijos.

(120)

2012 m. buvo būdinga maža paklausa, maži pajėgumai dėl krosnių atnaujinimo, mažas pajėgumų naudojimo koeficientas, didelės atsargos, restruktūrizavimo priemonės ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis dėl ankstesnio dempingo ir visa tai kartu lėmė didelius atrinktų bendrovių nuostolius ir didelį netenkamų pinigų srautą.

(121)

Vėliau, 2012–2014 m., dėl smarkiai išaugusios paklausos didėjo pardavimas, todėl išaugo gamyba ir sumažėjo atsargų lygis. Pajėgumai ir pajėgumų naudojimas išaugo. Geresnė pastoviųjų sąnaudų sugertis, padidėjęs našumas ir kai kurių svarbių išteklių defliacija leido atrinktoms bendrovėms smarkiai sumažinti gamybos sąnaudas.

(122)

Vis dėlto 2011 m. nustatytos pradinės antidempingo priemonės ne visiškai kompensavo Kinijos importo, 2012–2014 m. padidėjusio 46 %, nulemtą priverstinį kainų mažinimą. Tokia padėtis trukdė Sąjungos pramonei atsigauti.

(123)

Kad išlaikytų savo rinkos dalį, Sąjungos pramonė buvo priversta atlaikyti nuolatinį kainų mažėjimą, o 2014 m. vos sugebėjo išlaikyti pelno ir nuostolių pusiausvyrą.

(124)

2014 m. padidinus priemones, Sąjungos pramonės rinkos dalies ir kainų raida pasikeitė ir tapo teigiama. Vieneto gamybos sąnaudos toliau mažėjo, nes didėjo gamybos apimtis, leidusi Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekti 8,6 % pelną. Visi veiklos rodikliai, įskaitant darbo vietų kūrimo, tapo teigiami.

(125)

Kaip nustatyta per 2014 m. tyrimą, iki 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigos Sąjungos pramonei buvo toliau daroma materialinė žala. Žalingas importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo poveikis tęsėsi ir 2014 m. Tik po to, kai buvo padidintos priemonės, Sąjungos pramonė vėl ėmė veikti pelningai ir pradėjo kurti darbo vietas.

(126)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad po to, kai 2014 m. buvo padidintos priemonės, Sąjungos pramonė iš dalies atsigavo po buvusio dempingo padarytos žalos ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(127)

Kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuotieji KLR gamintojų nepanaudoti pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė didelę viso Sąjungos suvartojimo dalį. 2016 m., palyginti su 2015 m., nepanaudoti pajėgumai padvigubėjo. Dėl šios didėjimo tendencijos ir didelio Sąjungos rinkos patrauklumo, kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad, panaikinus priemones, importo iš KLR apimtis vėl labai padidėtų.

(128)

Kaip nurodyta 75 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant pasikeitusio euro ir JAV dolerio santykio, dėl importo iš Kinijos buvo toliau smarkiai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(129)

Stiklo pluošto kainos atsigavo labai nedaug. Sąjungos pramonės kainos buvo žemesnės nei 2012 m., o priemonių lygio padidinimo 2014 m. poveikį menkino augantis importo iš Egipto spaudimas. Manoma, kad Sąjungos suvartojimo augimas, pasiekęs iki finansų krizės buvusį lygį, laipsniškai lėtės.

(130)

Stiklo pluoštų gamyba yra labai kapitalui imli pramonė. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinkti gamintojai į savo gamybos pajėgumus investavo 165 mln. EUR. Tuo laikotarpiu jų apyvartinis pinigų srautas siekė tik 5 mln. EUR. Dėl šių priežasčių panaikinus priemones atsirastų tam tikra rizika ir finansinis spaudimas, kurie dar labiau sumenkintų šių ilgalaikių investicijų ekonominį pagrįstumą. Sąjungos pramonė būtų priversta nutraukti savo krosnių eksploataciją. Todėl kiltų pavojus jos išlikimui. Be to, dėl didelės pastoviųjų sąnaudų dalies šioje pramonėje, ji labai jautriai reaguoja į gamybos apimties svyravimus. Tai reiškia, kad palyginti nedidelis gamybos sumažėjimas lemtų didelius nuostolius. Pastarojo meto Sąjungos pramonės padėties pagerėjimas daugiausia sietinas su geresne pastoviųjų sąnaudų sugertimi dėl padidėjusio pajėgumų naudojimo, kuris tapo įmanomas, ypač po 2014 m., pirmiausia dėl galiojančių priemonių.

(131)

Be to, Sąjungos pramonės veiklos rezultatams nagrinėjamuoju laikotarpiu teigiamos įtakos turėjo išoriniai veiksniai, kaip antai palyginti žemos energijos ir žaliavų kainos. Žvelgiant į ateitį, nepanašu, kad tų žaliavų kainos išliktų tokio žemo lygio. Šių gamybos sąnaudų padidėjimas dar labiau neigiamai paveiktų Sąjungos pramonės pelningumą.

(132)

Taigi, Sąjungos pramonės padėtis, nors ir pagerėjusi 2015 m., tebėra pažeidžiama: jai būdingas tolesnis kainų smukdymas, nepastovios gamybos sąnaudos ir didelis kapitalo poreikis. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad dėl didelio kiekio iš Kinijos priverstinai mažomis kainomis importuojamų produktų Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai gali blogėti.

(133)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra žalos pasikartojimo tikimybė, jeigu bus panaikintos antidempingo priemonės ir bus paliktas galioti dabartinis kompensacinis muitas, kurio dydis pasirodė esąs nepakankamas, kad būtų užkirstas kelias didelės apimties importui priverstinai mažomis kainomis.

(134)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(135)

Sąjungos gamintojų bendradarbiavimo lygis šiame tyrime buvo labai aukštas.

(136)

Sąjungos pramonė įrodė, kad jos veikla, kai neveikiama nesąžiningos konkurencijos dėl importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo, yra perspektyvi ir kad galiojančios priemonės padėjo jai iš dalies atsigauti po anksčiau patirtos žalos.

(137)

Kartu labai tikėtina, kad priemonių panaikinimas lemtų didesnę nesąžiningą konkurenciją dėl Kinijos importo dempingo kaina, todėl kiltų pavojus Sąjungos gamintojų pajėgumui tęsti veiklą.

(138)

Taigi daroma išvada, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(139)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, atrankos formą užpildė aštuoni nesusiję importuotojai. Atrinkti trys didžiausi importuotojai ir du iš jų bendradarbiavo. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį jie importavo 5 % iš Kinijos importuojamų produktų. Nė vienas šiame tyrime kaip suinteresuotoji šalis užsiregistravęs importuotojas neišreiškė nei teigiamos, nei neigiamos pozicijos dėl peržiūrimųjų priemonių.

(140)

Importuotojai ir prekiautojai turi prieigą prie didelio skaičiaus tiekimo šaltinių Sąjungoje ir už jos ribų. Be to, nagrinėjamasis produktas yra didele dalimi standartizuotas produktas ir jo tiekimo šaltiniai gali būti veiksmingai pakeisti.

(141)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad antidempingo muito galiojimo pratęsimas didelės įtakos importuotojų padėčiai neturės.

(142)

Tiriamasis produktas naudojamas daugelyje sektorių, kaip antai: transporto (automobilių kelių, jūrų, oro, karinio), elektros/elektronikos, vėjo energijos, pastatų ir statybos, talpyklų/vamzdynų, vartojimo prekių. Bendradarbiauti sutiko daug įvairių naudotojų.

(143)

19 iš 64 naudotojų, užsiregistravusių kaip suinteresuotosios šalys, pateikė Komisijos klausimyno atsakymus. Jų suvartojimas sudaro maždaug 10 % viso Sąjungos suvartojimo.

(144)

14 bendrovių nepritarė tam, kad priemonės būtų pratęstos, trys bendrovės buvo už tai, kad priemonės liktų galioti, o dvi susilaikė. Viena naudotojų asociacija pareiškė prieštaraujanti priemonėms.

(145)

Keli naudotojai teigė, kad dėl galiojančių priemonių tolesnės gamybos grandies produktai yra nekonkurencingi, palyginti su tokiais pačiais Azijoje gaminamais produktais. Jie taip pat teigė nepajėgiantys sugerti atitinkamų padidėjusių sąnaudų ar perkelti jų savo klientams.

(146)

2014 m. padidinus priemones, Komisija padidino nagrinėjamajam produktui taikomus muitus nustatydama maždaug du kartus didesnį nei pradinis antidempingo muitą. Komisija įvertino, kad tokio padidėjimo poveikis naudotojų pramonės pelningumui neviršys vieno procentinio punkto, tačiau kartu pripažino, kad kai kurie pramonės sektoriai yra labiau paveikūs nei kiti.

(147)

Minėtas vertinimas patvirtintas atliekant šį tyrimą. Bendradarbiaujančių naudotojų pateikti duomenys iš tiesų rodo, kad stiklo pluošto, nepriklausomai nuo jo kilmės, kaina per 2014–2015 m. laikotarpį padidėjo suma, lygia 0,5 % jų apyvartos. Per tą patį laikotarpį padidėjo su nagrinėjamuoju produktu susijusi apyvarta, pelnas ir darbo vietų skaičius. Tik dvi bendrovės nurodė sumažėjusius apyvartos ir užimtumo rodiklius, o keturios bendrovės teigė, kad sumažėjo jų pelnas.

(148)

Kai kurie naudotojai taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė neturi pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų patenkinti paklausą Sąjungoje, kad ji nedidina savo pajėgumų ir yra nekonkurencinga, nes naudojasi senesniais įrenginiais, be to, didesnės jos energijos bei darbo sąnaudos.

(149)

Tyrimas parodė, kad šie tvirtinimai nepagrįsti. Kaip aprašyta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė daug investavo, pagerino savo našumą ir padidino gamybos pajėgumus, nepaisant užsitęsusio nuostolingos veiklos laikotarpio, pasibaigusio 2014 m. po to, kai tais metais buvo padidintos priemonės. Tolesnei pajėgumų plėtrai būtini ilgalaikiai kapitalo įsipareigojimai, patys priklausantys nuo to, ar bus išlaikytos vienodos sąlygos, kuriomis veikdami konkuruojantys gamintojai gali tikėtis deramos investicijų grąžos.

(150)

Be to, nepaisant 2014–2015 m. padidėjusių priemonių, Sąjungos suvartojimas išlaikė ankstesnių metų vystymosi tempą. Iš tiesų, alternatyvių tiekimo šaltinių esama už KLR ribų, kaip antai Bahreine, Egipte, Japonijoje, Malaizijoje ir JAV. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR beveik nė karto nesudarė daugiau kaip pusės viso importo iš trečiųjų šalių, o didžiausią rinkos dalį jis užėmė 2014 m., kai pasiekė 17 % viso Sąjungos suvartojimo. Bet kuriuo atveju antidempingo ir antisubsidijų muitų tikslas yra ne sustabdyti Kinijos importą į Sąjungą, bet užtikrinti, kad toks importas būtų vykdomas sąžiningai konkuruojant su kitais tiekimo šaltiniais.

(151)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad antidempingo muito pratęsimas didelės įtakos naudotojų padėčiai neturės.

(152)

Priemonių panaikinimas padarytų neigiamą materialinį poveikį Sąjungos gamintojams.

(153)

Antidempingo muito taikymo pratęsimas padarytų nedidelį poveikį importuotojams, kurie išliko neutralūs.

(154)

Nors tam tikrų naudotojų veiklai turi įtakos padidėjusi nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kaina, atliktas tyrimas patvirtino, kad priemonių poveikis naudotojų pramonės veiklos rezultatams buvo ribotas.

(155)

Komisija daro išvadą, kad iš esmės nebuvo įtikinamų priežasčių manyti, jog iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui neturėtų būti toliau taikomos dabartinės antidempingo priemonės.

(156)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Po faktų atskleidimo atsiliepė tik viena suinteresuotoji šalis, skundo pateikėjas, kuris pritarė Komisijos išvadoms ir pasiūlymui toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones.

(157)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 248/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014, nustatytos antidempingo priemonės, taikomos tam tikriems importuojamiems KLR kilmės ištisinių gijų stiklo pluoštams, turėtų būti toliau taikomos.

(158)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,