PRIEDAI

Priedo numeris	Priedo pavadinimas	Puslapis
I	Bet kokiems kitiems nustatytiems degalams, degalų mišiniams ar degalų emulsijoms taikomi reikalavimai
II	Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka
III	Teršalų išmetimo laboratorinių bandymų rezultatų patikslinimo įtraukiant nusidėvėjimo koeficientus metodika
IV	Reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, NOx kontrolės priemonių ir kietųjų dalelių kontrolės priemonių
V	Su atitinkamu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklu susijusios srities matavimai ir bandymai
VI	Bandymų vykdymo, išmetamųjų teršalų matavimo ir ėminių ėmimo sąlygos, metodai, procedūros ir prietaisai
VII	Duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodas
VIII	Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių veikimo reikalavimai ir bandymo procedūros
IX	Etaloninių degalų techninės charakteristikos
X	Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklį pateikiant atskirai nuo jo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos
XI	Išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos, taikomos variklius laikinai pateikiant rinkai eksploatacinių bandymų tikslais
XII	Specialios paskirties varikliams taikomos išsamios techninės specifikacijos ir sąlygos
XIII	Lygiaverčių variklių tipo patvirtinimų pripažinimas
XIV	Išsamios nuostatos dėl pirminės įrangos gamintojams skirtos svarbios informacijos ir instrukcijų
XV	Išsamios nuostatos dėl galutiniams naudotojams skirtos svarbios informacijos ir instrukcijų
XVI	Techninių tarnybų veiklos standartai ir vertinimas
XVII	Pastovios būsenos ir pereinamųjų režimų bandymų ciklų charakteristikos

I PRIEDAS

Bet kokiems kitiems nustatytiems degalams, degalų mišiniams ar degalų emulsijoms taikomi reikalavimai

1.   Skystais degalais varomų variklių reikalavimai

1.1.   Teikdami ES tipo patvirtinimo paraišką gamintojai gali pasirinkti vieną iš variantų pagal variklio degalų intervalą:

a)	standartinio degalų intervalo variklis, atitinkantis 1.2 punkte išdėstytus reikalavimus, arba

b)	tam tikros sudėties degalų variklis, atitinkantis 1.3 punkte išdėstytus reikalavimus.

1.2.   Standartinio degalų intervalo variklio (dyzelinio, benzininio) reikalavimai

Standartinio degalų intervalo variklis turi atitikti 1.2.1–1.2.4 punktų reikalavimus.

1.2.1.   Pirminis variklis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas taikytinas ribines vertes ir šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, kai yra eksploatuojamas su IX priedo 1.1 arba 2.1 skirsnyje nurodytais etaloniniais degalais.

1.2.2.   Kadangi nėra Europos standartizacijos komiteto ne keliais judantiems mechanizmams skirto gazolio standarto (toliau – CEN standartas), o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB (1) – lentelės, kurioje būtų nurodytos ne keliais judantiems mechanizmams skirto gazolio savybės, laikoma, kad IX priede nurodytus dyzelinius etaloninius degalus (ne keliais judantiems mechanizmams skirtą gazolį) atitinka rinkoje parduodamas ne keliais judantiems mechanizmams skirtas gazolis, kurio sieros kiekis ne didesnis kaip 10 mg/kg, cetaninis skaičius ne mažesnis kaip 45, o riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis ne didesnis kaip 7,0 proc. tūrio. Išskyrus 1.2.2.1, 1.2.3 ir 1.2.4 punktuose nurodytus atvejus, kuriais leidžiama elgtis kitaip, gamintojas pagal XV priedo reikalavimus atitinkamai galutiniams naudotojams deklaruoja, kad varikliuose, varomuose ne keliais judantiems mechanizmams skirtu gazoliu, naudojami tik degalai, kuriuose sieros kiekis ne didesnis kaip 10 mg/kg (20 mg/kg galutiniame paskirstymo punkte), cetaninis skaičius ne mažesnis kaip 45, o RRME kiekis ne didesnis kaip 7,0 proc. tūrio. Gamintojas gali pasirinktinai nurodyti kitus parametrus (pvz., tepumo).

1.2.2.1.   Patvirtinant ES tipą, variklių gamintojas negali nurodyti, kad tam tikro variklių tipo ar tam tikros variklių šeimos varikliuose Sąjungoje galima naudoti kitus rinkoje parduodamus, ne šiame punkte išdėstytus reikalavimus atitinkančius degalus, nebent gamintojas taip pat užtikrina atitiktį 1.2.3 punkto reikalavimui:

a)	benzinui taikoma Direktyva 98/70/EB arba CEN standartas EN 228:2012. Tepamosios alyvos gali būti pridėta pagal gamintojo specifikacijas;

b)	dyzelinui (išskyrus ne keliais judantiems mechanizmams skirtą gazolį) taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB arba CEN standartas EN 590:2013;

c)	dyzelinui (ne keliais judantiems mechanizmams skirtam gazoliui) taikoma Direktyva 98/70/EB, be to, jo cetaninis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 45, o RRME kiekis ne didesnis kaip 7,0 proc. tūrio.

1.2.3.   Jeigu gamintojas leidžia varikliuose naudoti papildomus rinkoje parduodamus degalus, ne tik nurodytuosius 1.2.2 punkte, pvz., varikliuose, varomuose B100 (EN 14214:2012+A1:2014), B20, B30 (EN 16709:2015), konkrečiais degalais, degalų mišiniais arba degalų emulsijomis, gamintojas ne tik vykdo 1.2.2.1 punkto reikalavimus, bet ir imasi visų šių veiksmų:

a)	Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/656 (2) nustatytame informaciniame dokumente deklaruoja komercinių degalų, degalų mišinių arba emulsijų, kuriais gali būti varomi tam tikros variklių šeimos varikliai, specifikacijas;

b)	įrodo, kad pirminis variklis gali atitikti šio reglamento reikalavimus, kai naudojami deklaruojami degalai, degalų mišiniai arba emulsijos;

c)

prisiima atsakomybę už tai, kad būtų vykdomi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/655 (3) nustatyti eksploatuojamų variklių stebėsenos reikalavimai, kai naudojami deklaruojami degalai, degalų mišiniai arba emulsijos, įskaitant visus deklaruojamų degalų, degalų mišinių arba emulsijų mišinius, ir taikomi rinkoje parduodami degalai, kaip nurodyta 1.2.2.1 punkte.

1.2.4.   Kai naudojami kibirkštinio uždegimo varikliai, degalų ir alyvos santykis mišinyje turi būti toks, kokį rekomendavo gamintojas. Alyvos procentinė dalis degalų ir alyvos mišinyje įrašoma Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/656 nustatytame informaciniame dokumente.

1.3.   Tam tikros sudėties degalų (ED 95 arba E 85) variklio reikalavimai

Konkrečių degalų (ED 95 arba E 85) variklis turi atitikti 1.3.1 ir 1.3.2 punktų reikalavimus.

1.3.1.   Kalbant apie ED 95 degalus, pirminis variklis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas taikytinas ribines vertes ir šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, kai yra eksploatuojamas su IX priedo 1.2 punkte nurodytais etaloniniais degalais.

1.3.2.   Kalbant apie E 85 degalus, pirminis variklis turi atitikti Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas taikytinas ribines vertes ir šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, kai yra eksploatuojamas su IX priedo 2.2 punkte nurodytais etaloniniais degalais.

2.   Gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu (GD) arba suskystintomis naftos dujomis (SND) varomų variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, reikalavimai

2.1.   Teikdami ES tipo patvirtinimo paraišką gamintojai gali pasirinkti vieną iš variantų pagal variklio degalų intervalą:

a)	universalaus degalų intervalo variklis, atitinkantis 2.3 punkte išdėstytus reikalavimus;

b)	riboto degalų intervalo variklis, atitinkantis 2.4 punkte išdėstytus reikalavimus,

c)	tam tikros sudėties degalų variklis, atitinkantis 2.5 punkte išdėstytus reikalavimus.

2.2.   1 priedėlyje pateiktose lentelėse apibendrinami gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu, SND varomų ir dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių ES tipo patvirtinimo reikalavimai.

2.3.   Universalaus degalų intervalo variklio reikalavimai

2.3.1.   Gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomų variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, gamintojas įrodo, kad pirminis variklis gali prisitaikyti prie bet kokios sudėties gamtinių dujų ir (arba) biometano mišinių, kurie gali būti parduodami rinkoje. Tai įrodoma pagal šį 2 skirsnį ir, jei tai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai, taip pat pagal papildomas VIII priedo 6.4 punkte nustatytos degalų pritaikymo procedūros nuostatas.

2.3.1.1.   Suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu (SlGD) varomų variklių degalai apskritai būna dviejų tipų: didelio šilumingumo degalai (H dujos) ir mažo šilumingumo degalai (L dujos), tačiau jų įvairovė abiejuose intervaluose yra gana didelė; pagal Vobės skaičiumi išreiškiamą energinį naudingumą ir pagal λ poslinkio koeficientą (Sλ) degalai labai skiriasi. Gamtinės dujos, kurių λ poslinkio koeficientas 0,89–1,08 (0,89 ≤ Sλ ≤ 1,08), laikomos H intervalo dujomis, o gamtinės dujos, kurių λ poslinkio koeficientas 1,08–1,19 (1,08 ≤ Sλ ≤ 1,19) – L intervalo dujomis. Iš etaloninių degalų sudėties matyti, kad Sλ skiriasi labai smarkiai.

Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti etaloniniai degalai GR (degalai Nr. 1) ir G25 (degalai Nr. 2) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje, tarp dviejų bandymų variklio degalų tiekimo sistemos rankiniu būdu niekaip nereguliuojant (reikalaujamas prisitaikymas). Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklus (NRSC) ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

2.3.1.1.1.   Gamintojas gali bandyti variklį su trečiaisiais degalais (degalai Nr. 3), jeigu jų λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra intervale nuo 0,89 (t. y. GR mažesniosios intervalo vertės) iki 1,19 (t. y. G25 didesniosios intervalo vertės), pvz., kai degalai Nr. 3 yra rinkoje parduodami degalai. Šio bandymo rezultatais galima remtis vertinant gamybos atitiktį.

2.3.1.2.   Suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD) varomų variklių atveju pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti etaloniniai degalai GR (degalai Nr. 1) ir G20 (degalai Nr. 2) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje, tarp dviejų bandymų variklio degalų tiekimo sistemos rankiniu būdu niekaip nereguliuojant (reikalaujamas prisitaikymas). Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

2.3.2.   Suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu (SlGD) varomų variklių, kurie patys prisitaiko prie H dujų intervalo ir prie L dujų intervalo, o perėjimui nuo H intervalo prie L intervalo naudojamas jungiklis, atveju pirminis variklis bandomas naudojant atitinkamus IX priede kiekvienam intervalui nurodytus etaloninius degalus, nustačius kiekvieną jungiklio padėtį. Degalai: H dujų intervalo degalai GR (degalai Nr. 1) ir G23 (degalai Nr. 3), L dujų intervalo degalai G25 (degalai Nr. 2) ir G23 (degalai Nr. 3) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje. Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus abiejose jungiklio padėtyse, degalų tiekimo tarp dviejų kiekvienoje jungiklio padėtyje atliekamų bandymų niekaip nereguliuojant. Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

2.3.2.1.   Gamintojas gali bandyti variklį ne su G23, o su kitais trečiaisiais degalais (degalai Nr. 3), jeigu jų λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra intervale nuo 0,89 (t. y. GR mažesniosios intervalo vertės) iki 1,19 (t. y. G25 didesniosios intervalo vertės), pvz., kai degalai Nr. 3 yra rinkoje parduodami degalai. Šio bandymo rezultatais galima remtis vertinant gamybos atitiktį.

2.3.3.   Gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomų variklių kiekvieno teršalo išmetimo bandymų rezultatų santykis „r“ nustatomas taip:

arba

taip pat

2.3.4.   SND varomų variklių gamintojas įrodo, kad pirminis variklis gali prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, kurie gali būti parduodami rinkoje.

SND varomiems varikliams skirtų degalų C3/C4 santykis gali skirtis. Šiuos skirtumus atspindi etaloninių degalų rūšys. Pirminis variklis turi atitikti teršalų išmetimo reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti A ir B etaloniniai degalai, degalų tiekimo tarp dviejų bandymų niekaip nereguliuojant. Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

2.3.4.1.   Kiekvieno teršalo išmetimo bandymų rezultatų santykis „r“ nustatomas taip:

2.4.   Riboto degalų intervalo variklio reikalavimai

Riboto degalų intervalo variklis turi atitikti 2.4.1–2.4.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

2.4.1.   SlGD varomi varikliai, suprojektuoti veikti H arba L dujų intervalu

2.4.1.1.   Pirminis variklis bandomas naudojant atitinkamus IX priede atitinkamam intervalui nurodytus etaloninius degalus. Degalai: H dujų intervalo degalai GR (degalai Nr. 1) ir G23 (degalai Nr. 3), L dujų intervalo degalai G25 (degalai Nr. 2) ir G23 (degalai Nr. 3) arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje. Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus degalų tiekimo tarp dviejų bandymų niekaip nereguliuojant. Pakeitus degalus, leidžiamas vienas pritaikymo bandymas. Per pritaikymo bandymą atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas paskesniam teršalų išmetimo bandymui taikant atitinkamą bandymų ciklą. Jeigu varikliai bandomi taikant NRSC ir parengiamojo kondicionavimo ciklo nepakanka variklio degalų tiekimui susireguliuoti, prieš variklio parengiamojo kondicionavimo ciklą galima atlikti gamintojo apibrėžtą alternatyvų pritaikymo bandymą.

2.4.1.2.   Gamintojas gali bandyti variklį ne su G23, o su kitais trečiaisiais degalais (degalai Nr. 3), jeigu jų λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra intervale nuo 0,89 (t. y. GR mažesniosios intervalo vertės) iki 1,19 (t. y. G25 didesniosios intervalo vertės), pvz., kai degalai Nr. 3 yra rinkoje parduodami degalai. Šio bandymo rezultatais galima remtis vertinant gamybos atitiktį.

2.4.1.3.   Kiekvieno teršalo išmetimo bandymų rezultatų santykis „r“ nustatomas taip:

arba

taip pat

2.4.1.4.   Ant naudotojui pristatomo variklio tvirtinama Reglamento (ES) 2016/1628 III priede nurodyta etiketė su informacija, kokiam dujų intervalui varikliui suteiktas ES tipo patvirtinimas.

2.4.2.   Gamtinėmis dujomis arba SND varomi varikliai, suprojektuoti naudoti vienos konkrečios sudėties degalus

2.4.2.1.   Pirminis variklis turi atitikti teršalų išmetimo reikalavimus, kai naudojami (SlGD atveju) etaloniniai degalai GR ir G25 arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje, (SkGD atveju) etaloniniai degalai GR ir G20 arba lygiaverčiai degalai, sukurti dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta VI priedo 2 priedėlyje, arba (SND atveju) etaloniniai degalai A ir B, kaip nurodyta IX priede. Tarp bandymų leidžiama tiksliai sureguliuoti degalų tiekimo sistemą. Šis tikslusis reguliavimas – tai degalų tiekimo duomenų bazės perkalibravimas niekaip nekeičiant pagrindinės kontrolės strategijos ar pagrindinės duomenų bazės struktūros. Jei reikia, leidžiama pakeisti tiesiogiai su degalų srauto dydžiu susijusias dalis, pvz., purkštuvų antgalius.

2.4.2.2.   SlGD varomų variklių gamintojas gali bandyti variklį su etaloniniais degalais GR ir G23, etaloniniais degalais G25 ir G23 arba lygiaverčiais degalais, sukurtais dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje; tokiu atveju ES tipo patvirtinimas galioja atitinkamai tik H arba L intervalo dujoms.

2.4.2.3.   Ant naudotojui pristatomo variklio tvirtinama Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 III priede nurodyta etiketė su informacija, kokios sudėties degalų intervalui variklis sukalibruotas.

2.5.   Tam tikros sudėties degalų variklio, varomo suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD), reikalavimai

Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu varomas variklis turi atitikti 2.5.1–2.5.2 punktuose išdėstytus reikalavimus.

2.5.1.   Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD) varomas variklis

2.5.1.1.   Variklis sukalibruojamas tam tikros sudėties SkGD, kurių λ poslinkio koeficientas nuo IX priede nurodytų degalų G20 λ poslinkio koeficiento skiriasi ne daugiau negu 3 proc. ir kuriose etano kiekis neviršija 1,5 proc.

2.5.1.2.   Jeigu 2.5.1.1 punkte išdėstyti reikalavimai nevykdomi, gamintojas teikia universalių degalų variklio paraišką pagal 2.1.3.2 punkte pateiktas specifikacijas.

2.5.2.   Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) varomas variklis

2.5.2.1.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių šeimos varikliai sukalibruojami tam tikros sudėties SkGD, kurių λ poslinkio koeficientas nuo IX priede nurodytų G20 degalų λ poslinkio koeficiento skiriasi ne daugiau kaip 3 proc. ir etano kiekis juose neviršija 1,5 proc., o pirminis variklis bandomas naudojant tik G20 etaloninius dujinius degalus arba lygiaverčius degalus, sukurtus dujotiekiais tiekiamas dujas maišant su kitomis dujomis, kaip nurodyta IX priedo 1 priedėlyje.

2.6.   Variklių šeimos nario ES tipo patvirtinimas

2.6.1.   Išskyrus 2.6.2 punkte nurodytą atvejį, pirminio variklio ES tipo patvirtinimas be papildomų bandymų išplečiamas ir taikomas visiems variklių šeimos nariams ir visokios sudėties degalams, priklausantiems prie intervalo, kurio atžvilgiu suteiktas pirminio variklio ES tipo patvirtinimas (jei tai 2.5 punkte aprašyti varikliai), arba degalams, priklausantiems prie to paties degalų intervalo (jei tai 2.3 arba 2.4 punkte aprašyti varikliai), kurio atžvilgiu suteiktas pirminio variklio ES tipo patvirtinimas.

2.6.2.   Jeigu techninė tarnyba nustato, kad pagal pasirinktą pirminį variklį pateikta paraiška nevisiškai atitinka Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priede apibrėžtą variklių šeimą, techninė tarnyba gali parinkti ir išbandyti kitą ar, jei reikia, papildomą etaloninį bandomąjį variklį.

2.7.   Dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių papildomi reikalavimai

Norėdamas gauti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių tipo arba variklių šeimos ES tipo patvirtinimą, gamintojas:

a)	atlieka bandymus pagal 1 priedėlio 1.3 lentelę;

b)	įvykdo 2 skirsnyje išdėstytus reikalavimus ir taip pat įrodo, kad dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai yra bandomi ir atitinka VIII priede išdėstytus reikalavimus.

---

(1)  1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).

(2)  2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/656, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1628 nustatomi su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu susiję administraciniai reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 364).

(3)  2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/655, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 papildomas nuostatomis dėl eksploatuojamų vidaus degimo variklių, sumontuotų ne keliais judančiuose mechanizmuose, išmetamų dujinių teršalų stebėsenos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 334).

II PRIEDAS

Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka

1.   Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.    kokybės valdymo sistema – tarpusavyje susiję arba tarpusavyje sąveikaujantys elementai, kuriuos organizacijos naudoja kokybės politikai valdyti ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama ir kaip siekiama kokybės tikslų;

1.2.    auditas – įrodymų rinkimo procesas, skirtas įvertinti, ar tinkamai taikomi audito kriterijai; auditas turėtų būti objektyvus, nešališkas ir nepriklausomas, o audito procesas turėtų būti sistemiškas ir dokumentuojamas;

1.3.    taisomieji veiksmai – problemų sprendimo procesas, kuriuo nuosekliai siekiama pašalinti neatitikties priežastis arba nepageidaujamą padėtį ir neleisti joms pasikartoti.

2.   Tikslas

2.1.   Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka siekiama užtikrinti, kad kiekvienas variklis atitiktų patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos specifikacijas, veikimo ir ženklinimo reikalavimus.

2.2.   Procedūra visada apima 3 skirsnyje išdėstytą kokybės valdymo sistemų vertinimą, vadinamą pradiniu vertinimu, ir 4 skirsnyje aprašytą patikrą ir su gamyba susijusią kontrolę, vadinamas gaminio atitikties užtikrinimo tvarka.

3.   Pradinis vertinimas

3.1.   Prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą patvirtinimo institucija tikrina, ar įdiegta pakankama gamintojo nustatyta tvarka ir procedūros, kad būtų užtikrinta veiksminga kontrolė ir gaminami varikliai atitiktų patvirtintą variklio tipą arba variklių šeimą.

3.2.   Pradiniam vertinimui taikomos standarte EN ISO 19011:2011 išdėstytos kokybės ir (arba) aplinkos apsaugos valdymo sistemų audito gairės.

3.3.   Atliekamas patvirtinimo institucijai priimtinas pradinis vertinimas ir laikomasi 4 skirsnyje nustatytos gaminių atitikties užtikrinimo tvarkos, atitinkamai laikantis kurios nors 3.3.1–3.3.3 punktuose aprašytos tvarkos arba derinant visas ar tam tikras tos tvarkos nuostatas (pagal poreikį).

3.3.1.   Pradinį vertinimą ir (arba) gaminio atitikties užtikrinimo tvarkos patikrą atlieka patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija arba jos vardu veikianti paskirta įstaiga.

3.3.1.1.   Svarstydama ketinamo atlikti pradinio vertinimo mastą, patvirtinimo institucija gali atsižvelgti į turimą informaciją apie gamintojo sertifikavimą, kuris nebuvo pripažintas pagal 3.3.3 punktą.

3.3.2.   Pradinį vertinimą ir gaminio atitikties užtikrinimo tvarkos patikrą taip pat gali atlikti kitos valstybės narės patvirtinimo institucija arba patvirtinimo institucijos šiam tikslui paskirta įstaiga.

3.3.2.1.   Tokiu atveju kitos valstybės narės patvirtinimo institucija parengia atitikties pareiškimą ir jame išvardija tikrintas varikliams, kuriems ketinama suteikti ES tipo patvirtinimą, aktualias sritis ir gamybos įmones.

3.3.2.2.   Kitos valstybės narės patvirtinimo institucija, gavusi ES tipo patvirtinimą suteikiančios valstybės narės patvirtinimo institucijos prašymą dėl atitikties pareiškimo, nedelsdama nusiunčia atitikties pareiškimą arba informuoja, kad tokio pareiškimo pateikti negali.

3.3.2.3.   Atitikties pareiškime nurodomi bent šie duomenys:

3.3.2.3.1.

grupė arba įmonė (pvz., XYZ gamintojas);

3.3.2.3.2.

konkreti organizacija (pvz., Europos padalinys);

3.3.2.3.3.

gamyklos ir (arba) gamybos vietos (pvz., variklių gamykla Nr. 1 (Jungtinė Karalystė), variklių gamykla Nr. 2 (Vokietija));

3.3.2.3.4.

vertinti variklių tipai ir (arba) variklių šeimos;

3.3.2.3.5.

vertintos sritys (pvz., variklių surinkimo, variklių bandymo, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų gamybos);

3.3.2.3.6.

nagrinėti dokumentai (pvz., bendrovės ir gamybos vietos kokybės vadovas bei procedūros);

3.3.2.3.7.

vertinimo data (pvz., auditas atliktas 2013 m. gegužės 18–30 d.);

3.3.2.3.8.

numatytas stebėsenos vizitas (pvz., 2014 m. spalio mėn.).

3.3.3.   Patvirtinimo institucija taip pat pripažįsta tinkamą gamintojo sertifikavimą pagal darnųjį standartą EN ISO 9001:2008 arba lygiavertį darnųjį standartą, kuriuo patvirtinama, kad gamintojas atitinka 3.3 punkte nustatytus pradinio vertinimo reikalavimus. Gamintojas pateikia išsamius sertifikavimo duomenis ir įsipareigoja pranešti patvirtinimo institucijai apie visus sertifikavimo galiojimo arba taikymo srities pakeitimus.

4.   Gaminio atitikties užtikrinimo tvarka

4.1.   Kiekvienas variklis, kuriam pagal Reglamentą (ES) 2016/1628, šį deleguotąjį reglamentą, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/656 suteiktas ES tipo patvirtinimas, gaminamas taip, kaip atitiktų patvirtintą variklių tipą arba variklių šeimą pagal šio priedo, Reglamento (ES) 2016/1628 ir pirmiau nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo reglamentų reikalavimus.

4.2.   Prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą pagal Reglamentą (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, patvirtinimo institucija tikrina, ar yra nustatyta tinkama tvarka ir ar dokumentuoti kontrolės planai (jie suderinami su gamintoju suteikiant kiekvieną patvirtinimą), kad nustatytais intervalais būtų atliekami reikiami bandymai arba susijusios patikros ir patikrinama nuolatinė atitiktis patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai, įskaitant, jei taikoma, Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nurodytus bandymus.

4.3.   ES tipo patvirtinimo turėtojas:

4.3.1.

užtikrina, kad būtų sukurtos ir taikomos veiksmingos variklių atitikties patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai kontrolės procedūros;

4.3.2.

turi galimybę naudotis bandymų arba kita reikiama įranga, reikalinga norint patikrinti atitiktį kiekvienam patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai;

4.3.3.

užtikrina, kad bandymo arba tikrinimo rezultatų duomenys būtų registruojami ir kad pridėtais dokumentais būtų galima naudotis su patvirtinimo institucija sutartą laikotarpį (iki 10 metų);

4.3.4.

NRSh ir NRS variklių kategorijų, išskyrus NRS-v-2b ir NRS-v-3 pakategores, atžvilgiu užtikrina, kad kiekvieno tipo varikliai būtų tikrinami ir bandomi bent taip, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose. Gamintojas ir patvirtinimo institucija gali susitarti dėl kitų kategorijų bandymų, atliekamų pagal atitinkamą kriterijų su sudedamosiomis dalimis arba sudedamųjų dalių sąranka;

4.3.5.

analizuoja kiekvieno tipo bandymo arba tikrinimo rezultatus, kad patikrintų ir užtikrintų gaminio charakteristikų pastovumą, atsižvelgdamas į pramoninės gamybos sektoriuje leidžiamus nukrypimus;

4.3.6.

užtikrina, kad, per atitinkamo tipo bandymą nustačius kurio nors ėminių ar bandinių rinkinio neatitiktį, būtų imami papildomi ėminiai ir atliekami papildomi bandymai arba patikrinimai.

4.4.   Jeigu, patvirtinimo institucijos nuomone, 4.3.6 punkte nurodyto papildomo audito arba tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, gamintojas užtikrina, kad gamybos atitiktis būtų kuo greičiau atkurta, imdamasis patvirtinimo institucijai priimtinų taisomųjų veiksmų.

5.   Nuolatinės patikros tvarka

5.1.   ES tipo patvirtinimą suteikusi institucija gali bet kada atlikti periodinį auditą ir patikrinti, ar kiekvienoje gamybos įmonėje taikomi gamybos atitikties kontrolės metodai atitinka reikalavimus. Tuo tikslu gamintojas leidžia patekti į gamybos, tikrinimų, bandymų, laikymo ir paskirstymo vietas ir pateikia visą reikiamą informaciją, susijusią su kokybės valdymo sistemos dokumentais ir įrašais.

5.1.1.   Įprastai per periodinius auditus stebimas tęstinis 3 ir 4 skirsniuose aprašytų procedūrų (pradinio vertinimo ir gaminių atitikties užtikrinimo tvarkos) veiksmingumas.

5.1.1.1.   Techninių tarnybų (kurios yra kvalifikuotos arba pripažintos pagal 3.3.3 punkto reikalavimus) atliekama priežiūros veikla pripažįstama kaip atitinkanti 5.1.1 punkto reikalavimus dėl pradinio vertinimo metu nustatomų procedūrų.

5.1.1.2.   Patikros (išskyrus nurodytąsias 5.1.1.1 punkte), kuriomis užtikrinama, kad atitinkamos gamybos atitikties kontrolės priemonės, taikomos remiantis 3 ir 4 skirsniais, būtų peržiūrėtos per patvirtinimo institucijos nustatytą pasitikėjimo lygį atitinkantį laikotarpį, atliekamos ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Tačiau, atsižvelgdama į metinę gamybos apimtį, ankstesnių vertinimų rezultatus, poreikį stebėti taisomuosius veiksmus ir gavusi pagrįstą kitos patvirtinimo institucijos arba rinkos priežiūros institucijos prašymą, patvirtinimo institucija atlieka papildomas patikras.

5.2.   Per kiekvieną peržiūrą inspektoriui pateikiami bandymų, patikrinimų ir gamybos duomenys, visų pirma pagal 4.2 punkte nustatytus reikalavimus dokumentuotų bandymų arba patikrinimų duomenys.

5.3.   Inspektorius gali atsitiktine tvarka parinkti ėminius, skirtus išbandyti gamintojo laboratorijoje arba techninės tarnybos patalpose (tokiu atveju atliekami tik fiziniai bandymai). Mažiausią ėminių skaičių galima nustatyti remiantis paties gamintojo atliktos patikros rezultatais.

5.4.   Jeigu paaiškėja, kad kontrolės lygis nepakankamas, matyti, jog reikia patikrinti bandymų, atliktų pagal 5.2 punktą, pagrįstumą, arba gaunamas pagrįstas kitos patvirtinimo institucijos arba rinkos priežiūros institucijos prašymas, inspektorius parenka ėminius, skirtus išbandyti gamintojo laboratorijoje arba siųsti techninei tarnybai fiziniams bandymams atlikti pagal 6 skirsnyje, Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose išdėstytus reikalavimus.

5.5.   Jeigu, atlikdama patikrinimą arba stebėseną, patvirtinimo institucija arba kitos valstybės narės patvirtinimo institucija pagal Reglamento (ES) 2016/1628 39 straipsnio 3 dalį nustato, jog rezultatai nepatenkinami, patvirtinimo institucija užtikrina, kad kuo greičiau būtų imtasi visų reikiamų veiksmų gamybos atitikčiai atkurti.

6.   Gamybos atitikties bandymų reikalavimai, taikomi, kai gamybos atitikties kontrolės lygis nepakankamas, kaip nurodyta 5.4 punkte

6.1.   Jeigu gaminio atitikties kontrolės lygis yra nepakankamas, kaip nurodyta 5.4 arba 5.5 punkte, gamybos atitiktis tikrinama atliekant teršalų išmetimo bandymus, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IV priede nustatytame ES tipo patvirtinimo sertifikate pateiktu aprašymu.

6.2.   Išskyrus 6.3 punkte nurodytus kitokius atvejus, taikoma toliau aprašyta procedūra.

6.2.1.   Atsitiktine tvarka iš serijinės gamybos variklių paimami tikrinti trys nagrinėjamo tipo varikliai ir, jei taikoma, trys papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos. Prireikus teigiamam arba neigiamam sprendimui priimti tikrinami papildomi varikliai. Kad būtų priimtas teigiamas sprendimas, reikia išbandyti ne mažiau kaip keturis variklius.

6.2.2.   Inspektoriui parinkus variklius, gamintojas parinktų variklių niekaip negali reguliuoti.

6.2.3.   Su varikliais atliekami teršalų išmetimo bandymai pagal VI priedo reikalavimus arba, jeigu tai dvejopų degalų vienalaikio naudojimo varikliai, pagal VIII priedo 2 priedėlio reikalavimus, taikant tam variklio tipui tinkamus XVII priede nurodytus bandymų ciklus.

6.2.4.   Taikomos Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytos ribinės vertės. Jeigu variklis su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema regeneruojamas nedažnai, kaip nurodyta VI priedo 6.6.2 punkte, kiekvienas dujinių arba kietųjų dalelių teršalų išmetimo bandymų rezultatas koreguojamas to variklio tipui taikytinu koeficientu. Visais atvejais kiekvienas dujinių arba kietųjų dalelių teršalų išmetimo bandymų rezultatas koreguojamas taikant reikiamus to variklio tipo nusidėvėjimo koeficientus (NK), kaip nustatyta III priede.

6.2.5.   Bandomi tik naujai pagaminti varikliai.

6.2.5.1.   Gamintojo prašymu bandymus galima atlikti su varikliais, kurių įvažinėjimo trukmė sudaro iki 2 proc. teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio arba 125 valandas, jei antrasis laikotarpis trumpesnis. Tokiu atveju variklius įvažinėja gamintojas; jis įsipareigoja niekaip nereguliuoti šių variklių. Jeigu gamintojas informacinio dokumento 3.3 punkte nurodo įvažinėjimo procedūrą, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priede, įvažinėjimas atliekamas laikantis tos procedūros.

6.2.6.   Remiantis 1 priedėlyje nustatyta tvarka parinktų variklių bandymais, nagrinėjami serijinės gamybos varikliai laikomi atitinkančiais patvirtintą tipą, jeigu pagal 1 priedėlyje taikomus ir 2.1 pav. parodytus bandymo kriterijus priimamas teigiamas sprendimas dėl visų teršalų, ir neatitinkančiais patvirtinto tipo, jeigu pagal tuos kriterijus dėl vieno teršalo priimamas neigiamas sprendimas.

6.2.7.   Dėl vieno teršalo priėmus teigiamą sprendimą, šio sprendimo negalima keisti remiantis bet kokių papildomų bandymų, atliktų norint priimti sprendimą dėl kitų teršalų, rezultatais.

Jeigu teigiamas sprendimas priimamas ne dėl visų teršalų ir jei dėl jokio teršalo nepriimamas neigiamas sprendimas, bandomas kitas variklis.

6.2.8.   Jei nepriimamas joks sprendimas, gamintojas gali bet kuriuo metu nuspręsti nutraukti bandymus. Tokiu atveju registruojamas neigiamas sprendimas.

6.3.   Nukrypstant nuo 6.2.1 punkto, tam tikrų tipų varikliams, kurių per metus ES parduodama mažiau negu 100 vienetų, taikoma toliau aprašyta procedūra.

6.3.1.

Atsitiktine tvarka iš serijinės gamybos variklių paimamas tikrinti vienas nagrinėjamo tipo variklis ir, jei taikoma, viena papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema.

6.3.2.

Jeigu variklis atitinka 6.2.4 punkte išdėstytus reikalavimas, priimamas teigiamas sprendimas ir tolesnių bandymų atlikti nereikia.

6.3.3.

Jeigu per bandymą 6.2.4 punkte išdėstyti reikalavimai nepatenkinami, laikomasi 6.2.6–6.2.9 punktuose išdėstytos procedūros.

6.4.   Visus šiuos bandymus galima atlikti naudojant taikomus rinkoje parduodamus degalus. Tačiau, jei gamintojas to prašo, naudojami IX priede aprašyti etaloniniai degalai. Tai taikoma I priedo 1 priedėlyje aprašytiems bandymams, per kuriuos kiekvienas dujinis variklis išbandomas bent su dvejais etaloniniais degalais, išskyrus dujinius variklius, kuriems suteikiamas tam tikros sudėties degalų ES tipo patvirtinimas, – tokiu atveju reikalingi tik vieni etaloniniai degalai. Jeigu naudojami daugiau negu vienos rūšies etaloniniai dujiniai degalai, iš rezultatų turi būti matyti, kad variklis atitinka ribines vertes su kiekvienais degalais.

6.5.   Dujinių variklių neatitiktis

Kilus ginčui dėl dujinių variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, atitikties, kai naudojami rinkoje parduodami degalai, bandymai atliekami su kiekvienos rūšies etaloniniais degalais, naudotais bandant pirminį variklį, ir, gamintojo prašymu, su galimais papildomais trečiaisiais degalais, kaip nurodyta I priedo 2.3.1.1.1, 2.3.2.1 ir 2.4.1.2 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Jei taikoma, rezultatas perskaičiuojamas taikant atitinkamus koeficientus r, r a arba r b, kaip aprašyta I priedo 2.3.3, 2.3.4.1 ir 2.4.1.3 punktuose. Jeigu r, r a arba r b vertė yra mažesnė už 1, pataisa netaikoma. Iš išmatuotų ir, jei taikoma, apskaičiuotų rezultatų turi būti matyti, kad variklis su visais atitinkamais degalais (pvz., degalais Nr. 1, Nr. 2 ir, jei taikoma, trečiaisiais degalais, jei tai gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomi varikliai, ir A bei B degalais, jei tai SND varomi varikliai) atitinka ribines vertes.

2.1 pav.

Gamybos atitikties bandymų schema

III PRIEDAS

Teršalų išmetimo laboratorinių bandymų rezultatų patikslinimo įtraukiant nusidėvėjimo koeficientus metodika

1.   Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.    sendinimo ciklas – ne keliais judančio mechanizmo arba variklio eksploatavimas (tam tikru sūkių dažniu, apkrova ir galia) per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį;

1.2.    svarbiausios su teršalų išmetimu susijusios sudedamosios dalys – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, variklio elektroninis valdymo įtaisas ir susiję jutikliai bei paleidikliai, taip pat išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema ir visi susiję filtrai, aušintuvai, valdymo vožtuvai bei vamzdžiai;

1.3.    svarbiausi su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių variklio sudedamųjų dalių techninės priežiūros darbai;

1.4.    su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie daro esminį poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui arba dėl kurių gali padidėti įprastai eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

1.5.    variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma smulkiau atsižvelgiant į varikliuose įrengtas panašias papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas;

1.6.    su teršalų išmetimu nesusiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie nedaro esminio poveikio išmetamųjų teršalų kiekiui ir kuriuos atlikus negali ilgam padidėti įprastai eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

1.7.    per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa – sendinimo ciklas ir nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis, per kuriuos nustatomi variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos nusidėvėjimo koeficientai.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Šiame priede išsamiai aprašoma, kokia tvarka parenkami varikliai, su kuriais bus atliekami bandymai pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, siekiant variklių tipo arba variklių šeimos ES tipo patvirtinimo tikslais nustatyti nusidėvėjimo koeficientus ir įvertinti gamybos atitiktį. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi išmetamiesiems teršalams, matuojamiems pagal VI priedą ir apskaičiuojamiems pagal VII priedą, atitinkamai laikantis 3.2.7 arba 4.3 punkte nustatytos tvarkos.

2.2.   Patvirtinimo institucija neprivalo dalyvauti atliekant bandymus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį arba teršalų išmetimo bandymus, kuriais siekiama nustatyti nusidėvėjimą.

2.3.   Šiame priede taip pat išsamiai aprašomi su teršalų išmetimu susiję ir nesusiję techninės priežiūros darbai, kuriuos reikėtų arba galima atlikti varikliams, bandomiems pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą. Tokie techninės priežiūros darbai turi atitikti eksploatuojamų variklių techninę priežiūrą, apie juos turi būti pranešama galutiniams naujų variklių naudotojams.

3.   NRE, NRG, IWP, IWA, RLL, RLR, SMB, ATS variklių kategorijos ir NRS-v-2b ir NRS-v-3 pakategorės

3.1.   Variklių atranka, siekiant nustatyti teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomus nusidėvėjimo koeficientus

3.1.1.   Iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priedo 2 skirsnyje apibrėžtos variklių šeimos parenkami varikliai, su kuriais bus atliekami teršalų išmetimo bandymai, siekiant nustatyti teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomus nusidėvėjimo koeficientus.

3.1.2.   Skirtingų šeimų varikliai taip pat gali būti jungiami į šeimas pagal naudojamos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos tipus. Norėdamas prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos priskirti variklius, kurių cilindrų išdėstymas skiriasi, bet kuriems taikomos panašios techninės specifikacijos ir kuriuose papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos montuojamos panašiai, gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia duomenis, įrodančius, kad šių variklių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmingumas yra panašus.

3.1.3.   Variklių gamintojas parenka vieną reprezentatyvų tam tikros variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos variklį, kaip nustatyta 3.1.2 punkte, su kuriuo bus atliekami bandymai pagal 3.2.2 punkte nurodytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, ir prieš pradėdamas bandymus apie tai praneša patvirtinimo institucijai.

3.1.4.   Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atvejį geriau atitiktų kitas bandomasis variklis, naudotiną bandomąjį variklį patvirtinimo institucija ir variklių gamintojas parenka drauge.

3.2.   Teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomų nusidėvėjimo koeficientų nustatymas

3.2.1.   Bendrosios nuostatos

Variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai taikomi nusidėvėjimo koeficientai nustatomi pagal parinktus variklius, remiantis per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa, į kurią įtraukti periodiniai dujų ir kietųjų dalelių išmetimo bandymai kiekvienu tam tikros kategorijos varikliams taikomu bandymų ciklu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede. Atliekant NRE kategorijos ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų bandymų ciklus (NRTC), naudojami tik NRTC įšilusio variklio paleidimo bandymų rezultatai.

3.2.1.1.   Gamintojo prašymu patvirtinimo institucija gali leisti taikyti nusidėvėjimo koeficientus, kurie buvo nustatyti taikant ne 3.2.2–3.2.5 punktuose nustatytąsias, o alternatyvias procedūras. Tokiu atveju gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikytos alternatyvios procedūros yra ne mažiau griežtos negu nustatytosios 3.2.2–3.2.5 punktuose.

3.2.2.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa

Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomas bandymų programas gamintojo nuožiūra galima vykdyti kaip eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo, kuriame įrengtas pasirinktas variklis, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą arba prie dinamometro prijungto variklio per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą. Nereikalaujama, kad gamintojas nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsniu tarp teršalų matavimo bandymo taškų naudotų etaloninius degalus.

3.2.2.1.   Nustatytos trukmės eksploatavimo mechanizme tarpsnis ir nustatytos trukmės eksploatavimo prijungus prie dinamometro tarpsnis

3.2.2.1.1.   Gamintojas, atsižvelgdamas į gerąją inžinerinę praktiką, nustato variklių nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio ir sendinimo ciklo formą ir trukmę.

3.2.2.1.2.   Gamintojas nustato bandymo taškus, kuriuose per taikytinus ciklus bus matuojamas dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekis.

3.2.2.1.2.1.

Jei per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa yra trumpesnė už teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, kaip nurodyta 3.2.2.1.7 punkte, bandymo taškų turi būti ne mažiau kaip trys: vienas – per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, antras – maždaug per vidurį, trečias – pabaigoje.

3.2.2.1.2.2.

Jei nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis baigiasi teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, bandymo taškų turi būti ne mažiau kaip du: vienas – nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio pradžioje, antras – pabaigoje.

3.2.2.1.2.3.

Gamintojas gali atlikti papildomus bandymus vienodais intervalais nutolusiuose tarpiniuose taškuose.

3.2.2.1.3.   Pagal 3.2.5.1 punktą apskaičiuotos arba pagal 3.2.2.1.2.2 punktą tiesiogiai išmatuotos išmetamųjų teršalų kiekio vertės pradžios taške ir teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške turi atitikti variklių šeimai taikytinas ribines vertes. Tačiau tarpiniuose bandymo taškuose gauti pavieniai teršalų išmetimo bandymų rezultatai šias ribines vertes gali viršyti.

3.2.2.1.4.   Jei variklis priklauso prie variklių kategorijos ar pakategorės, kurioms taikomi NRTC, arba prie NRS kategorijos ar pakategorių, kurioms taikomi dideliems kibirkštinio uždegimo varikliams skirti ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų bandymų ciklai (LSI-NRTC), gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos sutikimo, kad kiekviename bandymo taške būtų atliekamas tik vienas bandymų ciklas (atitinkamai įšilusio variklio paleidimo NRTC ar LSI-NRTC arba NRSC), o kitas bandymų ciklas būtų atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje.

3.2.2.1.5.   Jei variklis priklauso prie variklių kategorijos ar pakategorės, kuriai taikytinas ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede nenustatytas, kiekviename bandymo taške atliekamas tik NRSC.

3.2.2.1.6.   Skirtingoms variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimoms gali būti taikomos skirtingos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos.

3.2.2.1.7.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos gali būti trumpesnės už teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, tačiau negali būti trumpesnės už bent vienos ketvirtosios teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio, nurodyto Reglamento (ES) 2016/1628 V priede, dalies ekvivalentą.

3.2.2.1.8.   Leidžiama taikyti spartesnį sendinimą, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą koreguojant pagal degalų sąnaudas. Koreguojama remiantis įprastomis eksploatavimo sąlygomis suvartojamų degalų kiekio ir per sendinimo ciklą suvartojamų degalų kiekio santykiu, tačiau per sendinimo ciklą suvartojamų degalų kiekis įprastomis eksploatavimo sąlygomis suvartojamų degalų kiekio negali viršyti daugiau kaip 30 proc.

3.2.2.1.9.   Patvirtinimo institucijai sutikus, gamintojas gali taikyti alternatyvius sendinimo metodus.

3.2.2.1.10.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa išsamiai aprašoma ES tipo patvirtinimo paraiškoje, apie ją patvirtinimo institucijai pranešama prieš bandymų pradžią.

3.2.2.2.   Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad tarp gamintojo pasirinktų taškų reikia atlikti papildomų matavimų, ji apie tai praneša gamintojui. Gamintojas parengia pataisytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą ir suderina ją su patvirtinimo institucija.

3.2.3.   Variklio bandymai

3.2.3.1   Variklio stabilizavimas

3.2.3.1.1.   Kiekvienai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai gamintojas nustato, kiek valandų ne keliais judantis mechanizmas arba variklis turi veikti, kad variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimas stabilizuotųsi. Patvirtinimo institucijos prašymu gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis nustatyta ši trukmė. Kita galimybė – norėdamas stabilizuoti variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, gamintojas gali 60–125 valandas arba lygiavertį laiką eksploatuoti variklį arba ne keliais judantį mechanizmą taikydamas sendinimo ciklą.

3.2.3.1.2.   3.2.3.1.1 punkte nustatyto stabilizavimo laikotarpio pabaiga laikoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžia.

3.2.3.2.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį atliekami bandymai

3.2.3.2.1.   Baigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa, kaip aprašyta 3.2.2 punkte. Periodiškai – taip, kaip gamintojas yra nustatęs per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomoje bandymų programoje, ir, jei taikoma, kai pagal 3.2.2.2 punktą taip nusprendžia patvirtinimo institucija, atliekamas variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetimo bandymai, taikant įšilusio variklio paleidimo NRTC ir NRSC arba LSI-NRTC ir NRSC, kurie pagal Reglamento (ES) 2016/1628 IV priedą yra taikytini tai variklių kategorijai.

Gamintojas gali nuspręsti matuoti išmetamųjų teršalų kiekį prieš bet kurią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir atskirai matuoti jų kiekį už bet kurios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.

Vadovaujantis 3.2.2.1.4 punktu, jei susitarta kiekviename bandymo taške atlikti tik vieną bandymų ciklą (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC) atliekamas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje.

Vadovaujantis 3.2.2.1.5 punktu, variklių kategorijos ar pakategorės, kurioms taikytinas ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede nenustatytas, atveju kiekviename bandymo taške atliekamas tik NRSC.

3.2.3.2.2.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu variklio techninė priežiūra atliekama pagal 3.4 punktą.

3.2.3.2.3.   Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu galima atlikti neplaninę variklio arba ne keliais judančio mechanizmo techninę priežiūrą, jeigu, pvz., įprasta gamintojo diagnostikos sistema nustatoma problema, iš kurios ne keliais judančio mechanizmo operatorius mato, jog įvyko gedimas.

3.2.4.   Pranešimas

3.2.4.1.   Visų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą atliktų teršalų išmetimo bandymų (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC ir NRSC) rezultatai teikiami patvirtinimo institucijai. Jeigu kuris nors teršalų išmetimo bandymas paskelbiamas negaliojančiu, gamintojas nurodo priežastis, kodėl bandymas paskelbtas negaliojančiu. Tokiu atveju per kitas 100 nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio valandų atliekama kita teršalų išmetimo bandymų seka.

3.2.4.2.   Gamintojas saugo visus įrašus su informacija apie visus variklio teršalų išmetimo bandymus ir techninės priežiūros darbus, atliktus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu. Ši informacija pateikiama patvirtinimo institucijai kartu su teršalų išmetimo bandymų, atliktų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, rezultatais.

3.2.5.   Nusidėvėjimo koeficientų nustatymas

3.2.5.1.   Pagal 3.2.2.1.2.1 arba 3.2.2.1.2.3 punktą vykdant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, remiantis visais bandymų rezultatais atliekama kiekvieno teršalo, kurio kiekis per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu taikant įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC ir NRSC matuojamas kiekviename bandymo taške, geriausios sutapties tiesinės regresijos analizė. Kiekvieno teršalo išmetimo bandymo rezultatai išreiškiami tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu išreikšta variklių šeimai taikytina to teršalo ribinė vertė, pridėjus vieną papildomą skaitmenį po kablelio.

Jeigu, vadovaujantis 3.2.2.1.4 arba 3.2.2.1.5 punktu, kiekviename bandymo taške atliktas tik vienas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), regresinė analizė atliekama remiantis tik kiekviename bandymo taške atlikto bandymų ciklo bandymų rezultatais.

Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos išankstinio leidimo taikyti netiesinę regresiją.

3.2.5.2.   Kiekvieno išmetamojo teršalo kiekio vertės, gautos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir bandomo variklio teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, nustatomos:

a)	jei per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa vykdoma pagal 3.2.2.1.2.1 arba 3.2.2.1.2.3 punktą – ekstrapoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį, arba

b)	jei per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa vykdoma pagal 3.2.2.1.2.2 punktą – matuojant tiesiogiai.

Jeigu išmetamųjų teršalų kiekio vertės taikomos prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos priskiriamoms variklių šeimoms, tačiau jų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiai skiriasi, kiekvieno teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio vertės, gautos teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, perskaičiuojamos ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį.

3.2.5.3.   Kiekvienam teršalui taikomas nusidėvėjimo koeficientas (NK) – tai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, santykis (multiplikacinis nusidėvėjimo koeficientas).

Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos išankstinio leidimo kiekvienam teršalui taikyti adityvųjį NK. Adityvusis NK – tai apskaičiuotų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, skirtumas.

Išmetamam NOx taikomų nusidėvėjimo koeficientų nustatymo tiesinės regresijos būdu pavyzdys pateiktas 3.1 pav.

Multiplikacinių ir adityviųjų NK maišyti vienoje teršalų grupėje neleidžiama.

Jeigu apskaičiuota multiplikacinio NK vertė mažesnė už 1,00, o adityviojo NK – mažesnė už 0,00, nusidėvėjimo koeficientas atitinkamai yra 1,0 arba 0,00.

Vadovaujantis 3.2.2.1.4 punktu, jei kiekviename bandymo taške sutarta atlikti tik vieną bandymų ciklą (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), o kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje, kiekviename bandymo taške atliktam bandymų ciklui apskaičiuotas nusidėvėjimo koeficientas taikomas ir kitam bandymų ciklui.

3.1 pav.

NK nustatymo pavyzdys

3.2.6.   Priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai

3.2.6.1.   Užuot nusidėvėjimo koeficientams nustatyti taikę per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, gamintojai gali nuspręsti naudoti 3.1 lentelėje pateiktus priskirtuosius multiplikacinius NK.

3.1 lentelė

Priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai

Bandymų ciklas	CO	HC	NOx	PM	PN
NRTC ir LSI-NRTC	1,3	1,3	1,15	1,05	1,0
NRSC	1,3	1,3	1,15	1,05	1,0

Priskirtieji adityvieji NK nepateikiami. Priskirtųjų multiplikacinių NK negalima transformuoti į adityviuosius NK.

PN galima naudoti 0,0 adityvųjį NK arba 1,0 multiplikacinį NK kartu su ankstesnių NK bandymų, per kuriuos kietųjų dalelių skaičiui skirta vertė nebuvo nustatyta, rezultatais, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)	ankstesnis NK bandymas atliktas su variklio technologija, kurią būtų buvę galima įtraukti į tą pačią variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimą, kaip nustatyta 3.1.2 punkte, prie kurios priklauso variklių šeima, kuriai ketinama taikyti NK, ir

b)	bandymo rezultatai buvo naudoti ankstesniam tipo patvirtinimui, kuris buvo suteiktas prieš Reglamento (ES) 2016/1628 III priede nustatytą taikytiną ES tipo patvirtinimo datą.

3.2.6.2.   Kai naudojami priskirtieji NK, gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia neginčijamus įrodymus, jog galima pagrįstai tikėtis, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sudedamųjų dalių teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumas bus toks, koks turi būti taikant minėtus priskirtuosius koeficientus. Šie įrodymai gali būti pagrįsti konstrukcijos analize, bandymais arba ir vienu, ir kitu.

3.2.7.   Nusidėvėjimo koeficientų taikymas

3.2.7.1.   Pagal VI priedą gautam bandymo rezultatui (svertinei išmetamųjų kietųjų dalelių ir kiekvienos rūšies dujų savitajai masei per ciklą) pritaikius nusidėvėjimo koeficientus, varikliai turi atitikti kiekvieno teršalo atžvilgiu jiems taikomas variklių šeimai nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Atsižvelgiant į NK tipą, taikomos šios nuostatos:

a)	multiplikacinis NK: (ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė) × NK ≤ išmetamųjų teršalų ribinė vertė;

b)	adityvusis NK: (ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė) + NK ≤ išmetamųjų teršalų ribinė vertė.

Ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė gali būti pakoreguota, atsižvelgiant į nedažną regeneravimą (jei taikoma).

3.2.7.2.   Taikant multiplikacinį NOx + HC nusidėvėjimo koeficientą, atskiros HC ir NOx NK vertės nustatomos ir atskirai taikomos pagal teršalų išmetimo bandymo rezultatus apskaičiuojant pablogėjusias išmetamųjų teršalų lygio vertes, tuomet gautos pablogėjusios NOx ir HC vertės sudedamos, kad būtų galima nustatyti atitiktį išmetamųjų teršalų ribinei vertei.

3.2.7.3.   Gamintojas gali tam tikrai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai nustatytus NK taikyti varikliui, priskiriamam ne prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos. Tokiais atvejais gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad variklio, kurio variklių šeimos su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema bandymai buvo pirmiau atlikti, ir variklio, kuriam ketinama taikyti NK, techninės specifikacijos ir montavimo ne keliais judančiame mechanizme reikalavimai yra panašūs ir kad to variklio išmetamų teršalų kiekis yra panašus.

Jeigu NK ketinama taikyti varikliui, kurio teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpis yra kitoks, NK perskaičiuojami atsižvelgiant į taikytiną teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį.

3.2.7.4.   Kiekvienam teršalui per kiekvieną taikomą bandymų ciklą taikomas NK užregistruojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VI priedo I priedėlyje nustatytame bandymų protokole.

3.3.   Gamybos atitikties patikra

3.3.1.   Gamybos atitiktis išmetamųjų teršalų reikalavimams tikrinama pagal II priedo 6 skirsnį.

3.3.2.   Gamintojas gali išmetamųjų teršalų kiekį matuoti prieš bet kokią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą tuo pačiu metu, kai atliekamas ES tipo tvirtinimo bandymas. Tuo tikslu gamintojas gali neoficialiai nustatyti du atskirus NK: vieną – varikliui be papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, kitą – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai, ir juos naudoti kaip pagalbinį rodiklį baigiamajam gamybos linijos auditui.

3.3.3.   Suteikiant ES tipo patvirtinimą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VI priedo 1 priedėlyje nustatytame bandymų protokole užregistruojami tik pagal 3.2.5 arba 3.2.6 punktą nustatyti NK.

3.4.   Techninė priežiūra

Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu techninė priežiūra atliekama pagal gamintojo parengtą techninio aptarnavimo ir techninės priežiūros vadovą.

3.4.1.   Su teršalų išmetimu susijusi planinė techninė priežiūra

3.4.1.1.   Su teršalų išmetimu susiję planinės techninės priežiūros darbai, atliekami, kai variklis yra eksploatuojamas vykdant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, atliekami gamintojo parengtose ne keliais judančio mechanizmo arba variklio galutiniam naudotojui skirtose techninės priežiūros instrukcijose numatytais vienodais intervalais. Šį techninės priežiūros tvarkaraštį per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu prireikus galima atnaujinti, bet iš jo negalima išbraukti nė vienos su bandomuoju varikliu jau atliktos techninės priežiūros operacijos.

3.4.1.2.   Bet koks periodinis svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių reguliavimas, ardymas, valymas ar keitimas teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu, siekiant išvengti variklio darbo sutrikimų, atliekamas tik tokia apimtimi, kokia yra technologiškai būtina, kad būtų užtikrintas tinkamas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimas. Reikia užtikrinti, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu ir po tam tikro variklio darbo laiko pagal planą nereikėtų keisti jokių svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių, išskyrus tas, kurios yra reguliariai keičiamos dalys. Šiuo atveju reguliariai keičiamomis dalimis laikomos reguliariai atnaujinamos keičiamosios techninės priežiūros dalys arba dalys, kurias po tam tikro variklio darbo laiko reikia valyti.

3.4.1.3.   Visus planinės techninės priežiūros reikalavimus prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą tvirtina patvirtinimo institucija; šie reikalavimai įtraukiami į naudotojo vadovą. Patvirtinimo institucija neatsisako patvirtinti techninės priežiūros reikalavimų, jei jie pagrįsti ir techniniu požiūriu reikalingi, įskaitant, be kita ko, 1.6.1.4 punkte nurodytus reikalavimus.

3.4.1.4.   Kad būtų galima vykdyti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomas bandymų programas, variklio gamintojas pateikia nurodymus dėl toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo, techninės priežiūros (jeigu reikia) ir planinio keitimo:

—	išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos filtrų ir aušintuvų,

—	karterio dujų ventiliavimo vožtuvo, jei taikoma,

—	degalų purkštuvo antgalių (leidžiama tik valyti),

—	degalų purkštuvų,

—	turbokompresoriaus,

—	variklio elektroninio valdymo įtaiso ir susijusių jo jutiklių bei paleidiklių,

—	papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),

—	papildomo NOx apdorojimo sistemos (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),

—	išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos, įskaitant visus susijusius valdymo vožtuvus ir vamzdyną,

—	bet kurios kitos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.

3.4.1.5.   Planiniai svarbiausi su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai atliekami tik jei juos reikia atlikti eksploatavimo laikotarpiu ir jei apie šį reikalavimą pranešama variklio arba ne keliais judančio mechanizmo galutiniam naudotojui.

3.4.2.   Su planine technine priežiūra susiję pakeitimai

Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia prašymą patvirtinti visus naujus planinės techninės priežiūros darbus, kuriuos jis nori atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu ir vėliau rekomenduoti juos atlikti ne keliais judančių mechanizmų arba variklių galutiniams naudotojams. Su prašymu pateikiami duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti naujus planinės techninės priežiūros darbus, ir tų darbų atlikimo intervalai.

3.4.3.   Su teršalų išmetimu nesusijusi planinė techninė priežiūra

Variklių arba ne keliais judančių mechanizmų, pasirinktų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, su teršalų išmetimu nesusijusius planinės techninės priežiūros darbus, kurie yra pagrįsti ir techniniu požiūriu reikalingi (pvz., alyvos keitimas, alyvos filtro, degalų filtro, oro filtro keitimas, aušinimo sistemos techninė priežiūra, tuščiosios eigos sūkių dažnio reguliavimas, reguliatoriaus nustatymas, variklio diržo sukimo momento, vožtuvo tarpo, purkštuvo tarpo ir bet kurios diržinės pavaros įtempimo reguliavimas ir kt.), galima atlikti gamintojo galutiniam naudotojui rekomenduojamu mažiausiu dažnumu (pvz., ne tokiais intervalais, kurie yra rekomenduojami eksploatuojant sunkiomis sąlygomis).

3.5.   Remontas

3.5.1.   Variklių, pasirinktų bandyti pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, sudedamųjų dalių remontas atliekamas tik jei sudedamoji dalis sugenda arba sutrinka variklio veikimas. Paties variklio, išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ar degalų tiekimo sistemos remonto atlikti neleidžiama, išskyrus 3.5.2 punkte nustatytus atvejus.

3.5.2.   Jeigu per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu variklis, jo išmetamųjų teršalų kontrolės sistema arba jo degalų tiekimo sistema sugenda, nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis laikomas negaliojančiu ir su nauju varikliu pradedamas skaičiuoti naujas nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis.

Ankstesnė pastraipa netaikoma, jeigu sugedusios sudedamosios dalys pakeičiamos lygiavertėmis sudedamosiomis dalimis, kurių nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis valandomis yra toks pat.

4.   NRSh ir NRS variklių kategorijos ir pakategorės, išskyrus NRS-v-2b ir NRS-v-3

4.1.   Taikytina teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio (EDP) kategorija ir atitinkamas nusidėvėjimo koeficientas (NK) nustatomi pagal šį 4 skirsnį.

4.2.   Variklių šeima laikoma atitinkančia variklių pakategorei taikomas reikalaujamas ribines vertes, jeigu visų variklių šeimai atstovaujančių variklių teršalų išmetimo bandymų rezultatai, pakoreguoti padauginus iš 2 skirsnyje nurodyto NK, yra ne didesni už tai variklių pakategorei taikomas reikalaujamas ribines vertes. Tačiau jeigu vieno ar kelių variklių šeimai atstovaujančių variklių vienas ar keli teršalų išmetimo bandymų rezultatai, pakoreguoti padauginus iš 2 skirsnyje nurodyto NK, yra didesni už vieną ar kelias tai variklių pakategorei taikomas atskiras reikalaujamas išmetamųjų teršalų ribines vertes, variklių šeima laikoma neatitinkančia tai variklių pakategorei taikomų reikalaujamų ribinių verčių.

4.3.   NK nustatomi toliau aprašyta tvarka.

4.3.1.

Bent su vienu bandomuoju varikliu, kuriame pasirinkta konfigūracija su didžiausia tikimybe viršyti HC + NOx išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kurio konstrukcija atitinka gaminamų variklių konstrukciją, praėjus tam tikram valandų skaičiui, kai išmetamųjų teršalų kiekis stabilizuojasi, atliekama (visa) VI priede aprašyta teršalų išmetimo bandymų procedūra.

4.3.2.

Jei bandomi keli varikliai, rezultatai apskaičiuojami kaip visų bandytų variklių rezultatų vidurkis ir suapvalinami iki skaičiaus, išreikšto tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu yra išreikšta taikytina ribinė vertė, pridėjus vieną reikšminį skaitmenį.

4.3.3.

Tokie teršalų išmetimo bandymai vėl atliekami praėjus to variklio sendinimo laikotarpiui. Reikėtų parengti sendinimo metodiką, kad gamintojas galėtų per eksploatuojamo variklio EDP tinkamai prognozuoti teršalų išmetimo sistemos veikimo blogėjimą, atsižvelgdamas į nusidėvėjimo pobūdį ir kitus nusidėvėjimo procesus, kurių galima tikėtis įprastomis naudojimo sąlygomis ir kurie galėtų paveikti teršalų išmetimo sistemos darbą. Jei bandomi keli varikliai, rezultatai apskaičiuojami kaip visų bandytų variklių rezultatų vidurkis ir suapvalinami iki skaičiaus, išreikšto tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu yra išreikšta taikytina ribinė vertė, pridėjus vieną reikšminį skaitmenį.

4.3.4.

Išmetamųjų teršalų kiekis EDP pabaigoje (jei taikoma, vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis) pagal kiekvieną reguliuojamą teršalą dalijamas iš stabilizuoto išmetamųjų teršalų kiekio (jei taikoma, vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio) ir suapvalinamas iki dviejų reikšminių skaitmenų. Gautas skaičius yra NK, nebent jis mažesnis už 1,00 – tada NK yra 1,00.

4.3.5.

Gamintojas gali nuspręsti tarp stabilizuoto teršalų išmetimo bandymo taško ir EDP pabaigos nustatyti papildomų teršalų išmetimo bandymo taškų. Jei suplanuojama tarpinių bandymų, bandymo taškai tolygiai išdėstomi per EDP (2 val. tikslumu) ir vienas toks bandymo taškas turi būti viso EDP viduryje (2 val. tikslumu).

4.3.6.

Pagal duomenų taškus brėžiama kiekvieno teršalo HC + NOx ir CO tiesė, laikant, kad pradinis bandymas atliktas esant nuliui valandų, ir taikant mažiausių kvadratų metodą. NK apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų kiekį ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje padalijus iš apskaičiuoto išmetamųjų teršalų kiekio esant nuliui valandų. Per kiekvieną taikytiną bandymų ciklą kiekvienam teršalui taikomas NK užregistruojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VII priedo 1 priedėlyje nustatytame bandymų protokole.

4.3.7.

Apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientai gali būti taikomi ne tik variklių šeimai, pagal kurią buvo apskaičiuoti, bet ir kitoms variklių šeimoms, jei prieš ES tipo patvirtinimą gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinai pagrindžia, jog galima pagrįstai tikėtis, kad, atsižvelgiant į konstrukciją ir naudojamas technologijas, nagrinėjamų variklių šeimų išmetamųjų teršalų sistemos nusidėvėjimo charakteristikos yra panašios. Toliau pateiktas neišsamus klasifikavimas pagal konstrukciją ir technologijas: — tipiniai dviejų taktų varikliai be papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, — tipiniai dviejų taktų varikliai su katalizatoriumi iš tos pačios veikliosios medžiagos, su tokia pačia įkrova ir su tokiu pačiu korių skaičiumi viename cm2, — dviejų taktų varikliai su sluoksniuota prapūtimo sistema, — dviejų taktų varikliai su sluoksniuota prapūtimo sistema, katalizatoriumi iš tos pačios veikliosios medžiagos, su tokia pačia įkrova ir su tokiu pačiu korių skaičiumi viename cm2, — keturių taktų varikliai su katalizatoriaus, kuriuose naudojama tokia pati vožtuvų technologija ir tokia pati tepimo sistema, — keturių taktų varikliai be katalizatoriaus, kuriuose naudojama tokia pati vožtuvų technologija ir tokia pati tepimo sistema.

4.4.   EDP kategorijos

4.4.1.   Dėl Reglamento (ES) 2016/1628 V priedo V-3 ir V-4 lentelėse nurodytų kategorijų variklių, kurių EDP vertės yra kitokios, ES tipo patvirtinimo metu gamintojai gali deklaruoti kiekvienos variklių šeimos varikliams taikytiną EDP kategoriją. Tai 3.2 lentelėje nurodyta variklio gamintojo nustatyta kategorija, tiksliausiai atitinkanti numatomą įrangos, kurioje ketinama montuoti variklius, eksploatavimo trukmę. Gamintojai saugo duomenis, kuriais galėtų pagrįsti EDP kategorijos pasirinkimą kiekvienai variklių šeimai. Šie duomenys pateikiami patvirtinimo institucijai, jei ji prašo.

3.2 lentelė

EDP kategorijos

EDP kategorija	Variklio pritaikymas
1 kategorija	Naudotojams skirti gaminiai
2 kategorija	Pusiau profesionalaus naudojimo gaminiai
3 kategorija	Profesionalaus naudojimo gaminiai

4.4.2.   Gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad deklaruota EDP kategorija yra tinkama. Gamintojo tam tikrai variklių šeimai pasirinktą EDP kategoriją galima pagrįsti, be kita ko, šiais duomenimis:

—	įrangos, kurioje sumontuoti nagrinėjami varikliai, eksploatavimo trukmės tyrimais,

—	pasenusių variklių inžineriniu įvertinimu, atliktu siekiant išsiaiškinti, kada variklio veikimas pablogėja iki tokio lygio, kuriame naudingumas ir (arba) patikimumas paveikiami tiek, kad būtų reikalingas variklio kapitalinis remontas arba variklį reikėtų pakeisti,

—	garantijos pareiškimais ir garantijos laikotarpiais,

—	komercinės paskirties dokumentais dėl variklio eksploatavimo trukmės,

—	variklių naudotojų pranešimais apie gedimus ir

—	inžineriniu konkrečių variklio technologijų, variklio medžiagų arba variklio konstrukcijos valandomis išreikšto ilgaamžiškumo įvertinimu.

IV PRIEDAS

Reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, NOx kontrolės priemonių ir kietųjų dalelių kontrolės priemonių

1.   Apibrėžtys, santrumpos ir bendrieji reikalavimai

1.1.   Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys ir santrumpos:

1)    diagnostinis trikties kodas (DTK)– skaitmeninis arba raidinis ir skaitmeninis identifikatorius, kuriuo nurodoma arba apibūdinama NOx kontrolės sistemos triktis (NKT) ir (arba) kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis (KDKT);

2)    patvirtintas ir aktyvus DTK – DTK, saugomas, kol NKD ir (arba) KDKD sistemoje yra nustatyta triktis;

3)    variklių su NKD šeima – gamintojo sudaryta variklių, kuriems būdingi tie patys NKT stebėsenos ir (arba) diagnostikos būdai, grupė;

4)    NOx kontrolės diagnostikos sistema (NKDS)– variklyje įrengta sistema, gebanti:

a)	aptikti NOx kontrolės sistemos triktį;

b)	nustatyti galimą NOx kontrolės sistemos trikties priežastį pagal kompiuterio atmintyje saugomą informaciją ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają;

5)    NOx kontrolės sistemos triktis (NKT)– mėginimas neteisėtai keisti variklio NOx kontrolės sistemos veikimą arba dėl to galėjusi atsirasti įtakos sistemai turinti triktis, kurią aptikus pagal šį reglamentą turi įsijungti įspėjimo arba raginimo imtis priemonių sistema;

6)    kietųjų dalelių kontrolės diagnostikos sistema (KDKDS)– variklyje įdiegta sistema, gebanti:

a)	aptikti kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktį;

b)	nustatyti galimą kietųjų dalelių kontrolės sistemos trikties priežastį pagal kompiuterio atmintyje saugomą informaciją ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają;

7)    kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis (KDKT)– mėginimas neteisėtai keisti variklio papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos veikimą arba dėl to galėjusi atsirasti papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemai įtakos turinti triktis, kurią aptikus pagal šį reglamentą turi įsijungti įspėjimo sistema;

8)    variklių su KDKD sistema šeima – gamintojo sudaryta variklių, kuriems būdingi tie patys KDKT stebėsenos ir diagnostikos būdai, grupė;

9)    skaitytuvas – išorinis bandymo įtaisas, naudojamas ryšiui su NKD ir (arba) KDKD sistema per išorės sąsają palaikyti.

1.2.   Aplinkos temperatūra

Nepaisant 2 straipsnio 7 dalies, kai nurodoma aplinkos temperatūra yra susijusi su kita, ne laboratorijos aplinka, taikomos šios nuostatos.

1.2.1.

Jeigu variklis sumontuotas bandymų stende, aplinkos temperatūra yra į variklį tiekiamo degimo oro temperatūra prieš bet kurią bandomo variklio dalį.

1.2.2.

Jeigu variklis sumontuotas ne keliais judančiame mechanizme, aplinkos temperatūra yra oro temperatūra iš karto už ne keliais judančio mechanizmo perimetro.

2.   Su išmetamųjų teršalų kontrolės strategijomis susiję techniniai reikalavimai

2.1.   Šis 2 skirsnis taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

2.2.   Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos reikalavimai

2.2.1.   Pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija parengiama taip, kad būtų galima užtikrinti, kad įprastai naudojamas variklis atitiktų šio reglamento nuostatas. Įprastas naudojimas neapsiriboja 2.4 punkte nustatytomis kontrolės sąlygomis.

2.2.2.   Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos, be kita ko, yra charakteristikų grafikai arba algoritmai, kuriais kontroliuojamas:

a)	degalų įpurškimo arba uždegimo dažnis (uždegimo paskubos kampas);

b)	išmetamųjų dujų recirkuliacija (IDR);

c)	selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) katalizatoriaus reagento dozavimas.

2.2.3.   Jokios pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos, pagal kurią galima skirti, kada variklis veikia atliekant standartinį ES tipo patvirtinimo bandymą, o kada – kitomis eksploatavimo sąlygomis, ir pagal tai yra mažinamas išmetamųjų teršalų kontrolės lygis, kai variklis veikia sąlygomis, kurios iš esmės nėra įtrauktos į ES tipo patvirtinimo procedūrą, taikyti neleidžiama.

2.3.   Papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos reikalavimai

2.3.1.   Papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija variklyje arba ne keliais judančiame mechanizme gali būti naudojama, jeigu ta papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija:

2.3.1.1.

visam laikui nesumažina išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumo;

2.3.1.2.

veikia tik tada, kai nėra 2.4.1, 2.4.2 arba 2.4.3 punkte nurodytų kontrolės sąlygų 2.3.5 punkte nurodytais tikslais, ir tik tiek, kiek reikia tiems tikslams pasiekti, išskyrus 2.3.1.3, 2.3.2 ir 2.3.4 punktuose leidžiamus atvejus;

2.3.1.3.

naudojama tik išimtiniais atvejais, atitinkamai 2.4.1, 2.4.2 arba 2.4.3 punkte nurodytomis kontrolės sąlygomis, kai įrodoma, jog to reikia 2.3.5 punkte nurodytais tikslais, ir kai tai leidžia patvirtinimo institucija, bet ne ilgiau, negu reikia tiems tikslams pasiekti;

2.3.1.4.

užtikrina tokį išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimo lygį, kuris kuo tiksliau atitiktų pagrindinėje išmetamųjų teršalų kontrolės strategijoje numatytą lygį.

2.3.2.   Jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija naudojama per ES tipo patvirtinimo bandymą, ji naudojama ne vien tada, kai nėra 2.4 punkte nurodytų kontrolės sąlygų, ir jos tikslas neapribojamas 2.3.5 punkte išdėstytais kriterijais.

2.3.3.   Jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija atliekant ES tipo patvirtinimo bandymą nenaudojama, reikia įrodyti, kad papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija naudojama tik tol, kol to reikia 2.3.5 punkte nurodytais tikslais.

2.3.4.   Veikimas žemoje temperatūroje

Papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali būti naudojama varikliuose, kuriuose įrengta išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema (IDR), nepaisant 2.4 punkte nurodytų kontrolės sąlygų, kai aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip 275 K (2 °C) ir jei įvykdomas vienas iš šių dviejų kriterijų:

a)	įsiurbimo kolektoriaus temperatūra yra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: IMTc = PIM / 15,75 + 304,4, čia IMTc – apskaičiuotoji įsiurbimo kolektoriaus temperatūra (K), o PIM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa);

b)	variklio aušalo temperatūra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: ECTc = PIM / 14,004 + 325,8, čia ECTc – apskaičiuotoji variklio aušalo temperatūra (K), o PIM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa).

2.3.5.   Išskyrus 2.3.2 punkte leidžiamus atvejus, papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali būti naudojama tik šiais tikslais:

a)	pagal mechanizmo įrangos perduodamus signalus varikliui (įskaitant oro srauto valdymo įtaisą) ir (arba) ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose sumontuotas variklis, apsaugoti nuo sugadinimo;

b)	siekiant užtikrinti eksploatavimo saugą;

c)	siekiant užtikrinti, kad paleidžiant neįšilusį variklį, variklį šildant arba išjungiant nebūtų išmetamas pernelyg didelis teršalų kiekis;

d)

jeigu ji naudojama tam, kad tam tikromis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis kurio nors iš reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis nebūtų kontroliuojamas, –siekiant užtikrinti, kad visų kitų reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Taip siekiama kompensuoti natūraliai vykstančius reiškinius, kad visos išmetamųjų teršalų sudedamosios dalys būtų tinkamai kontroliuojamos.

2.3.6.   Per ES tipo patvirtinimo bandymą gamintojas techninei tarnybai įrodo, kad kiekvienos papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos veikimas atitinka šio skirsnio nuostatas. Įrodinėjimą sudaro 2.6 punkte nurodytų dokumentų vertinimas.

2.3.7.   Bet kokia papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos veikimo neatitiktis 2.3.1–2.3.5 punktams draudžiama.

2.4.   Kontrolės sąlygos

Kontrolės sąlygomis apibūdinamas aukštis, aplinkos temperatūra ir variklio aušalo intervalas – tuo remiantis nustatoma, ar pagal 2.3 punktą papildomas išmetamųjų teršalų kontrolės strategijas galima taikyti bendra, ar tik išimtine tvarka.

Kontrolės sąlygos apima atmosferos slėgį, matuojamą kaip absoliutųjį atmosferos statinį slėgį (drėgną arba sausą) (toliau – atmosferos slėgis).

2.4.1.   IWP ir IWA kategorijų variklių kontrolės sąlygos:

a)	aukštis: ne didesnis kaip 500 metrų (arba ekvivalentinis 95,5 kPa atmosferos slėgis);

b)	aplinkos temperatūros intervalas: 275–303 K (2–30 °C);

c)	variklio aušalo temperatūra: didesnė kaip 343 K (70 °C).

2.4.2.   RLL kategorijos variklių kontrolės sąlygos:

a)	aukštis: ne didesnis kaip 1 000 metrų (arba ekvivalentinis 90 kPa atmosferos slėgis);

b)	aplinkos temperatūros intervalas: 275–303 K (2–30 °C);

c)	variklio aušalo temperatūra: didesnė kaip 343 K (70 °C).

2.4.3.   NRE, NRG ir RLR kategorijų variklių kontrolės sąlygos:

a)	atmosferos slėgis: ne mažesnis kaip 82,5 kPa;

b)	aplinkos temperatūros intervalas: — 266 K (– 7 °C) arba didesnė, — bet ne didesnė už temperatūrą, nustatytą pagal šią lygtį, esant nurodytam atmosferos slėgiui: Tc = – 0,4514 × (101,3 – Pb) + 311, čia: Tc – apskaičiuotoji aplinkos oro temperatūra (K), o Pb – atmosferos slėgis (kPa);

c)	variklio aušalo temperatūra: didesnė kaip 343 K (70 °C).

2.5.   Jeigu aplinkos oro temperatūrai įvertinti naudojamas variklio įsiurbiamo oro temperatūros jutiklis, vertinamas variklių tipo arba variklių šeimos vardinis nukrypimas tarp dviejų matavimo taškų. Jeigu yra naudojama, išmatuota įsiurbiamo oro temperatūra koreguojama dydžiu, lygiu vardiniam nukrypimui, ir taip apskaičiuojama įrenginio, kuriame naudojamas konkretaus variklių tipo arba variklių šeimos variklis, aplinkos temperatūra.

Nukrypimas vertinamas pagal gerąją inžinerinę praktiką įvertinus techninius elementus (skaičiavimą, modeliavimą, eksperimentų rezultatus, duomenis ir pan.), tarp jų:

a)	tipines ne keliais judančių mechanizmų, kuriuose bus montuojamas tam tikro variklių tipo arba variklių šeimos variklis, kategorijas ir

b)	pirminės įrangos gamintojui gamintojo pateiktas montavimo instrukcijas.

Vertinimo rezultatai pateikiami patvirtinimo institucijai, kai ši to paprašo.

2.6.   Dokumentavimo reikalavimai

Gamintojas laikosi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalies 1.4 punkte ir to priedo 2 priedėlyje nustatytų dokumentavimo reikalavimų.

3.   Su NOx kontrolės priemonėmis susiję techniniai reikalavimai

3.1.   Šis 3 skirsnis taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

3.2.   Gamintojas, naudodamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priede nurodytus dokumentus, pateikia išsamią informaciją apie NOx kontrolės priemonių funkcines veikimo charakteristikas.

3.3.   NOx kontrolės strategija turi veikti visomis Sąjungos teritorijoje dažnai susiklostančiomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai.

3.4.   Gamintojas įrodo, kad amoniako kiekis, išmetamas per taikytiną ES tipo patvirtinimo procedūros teršalų išmetimo bandymų ciklą, kai naudojamas reagentas, RLL kategorijos varikliuose neviršija vidutinės 25 ppm vertės, o visų kitų taikytinų kategorijų varikliuose – 10 ppm vertės.

3.5.   Jeigu ne keliais judančiame mechanizme įrengiamos arba prie jo prijungiamos atskiros reagento talpyklos, turi būti pridėtos priemonės reagento ėminiams iš talpyklų imti. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai pasiekiama be specialaus įrankio arba įtaiso.

3.6.   Be 3.2–3.5 punktuose išdėstytų reikalavimų, taikomi šie reikalavimai:

a)	NRG kategorijos varikliams – 1 priedėlyje išdėstyti techniniai reikalavimai;

b)

NRE kategorijos varikliams: i) 2 priedėlyje išdėstyti reikalavimai, jeigu variklis išimtinai skirtas naudoti vietoj IWP ir IWA kategorijų V etapo variklių pagal Reglamento (ES) 2016/1628 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, arba ii) varikliams, kuriems i įtrauka netaikoma, – 1 priedėlyje išdėstyti reikalavimai;

c)	IWP, IWA ir RLR kategorijų varikliams – 2 priedėlyje išdėstyti techniniai reikalavimai;

d)	RLL kategorijos varikliams – 3 priedėlyje išdėstyti techniniai reikalavimai.

4.   Su kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonėmis susiję techniniai reikalavimai

4.1.   Šis skirsnis taikomas varikliams su papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema, priskirtiems prie variklių pakategorių, kurioms taikoma PN ribinė vertė pagal Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes. Jeigu NOx kontrolės sistemoje ir kietųjų dalelių kontrolės sistemoje naudojamos tos pačios fizinės sudedamosios dalys (pvz., tas pats filtravimo elementas (SCR ant filtro), tas pats išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis) ir jeigu, atsižvelgdama į pagrįstą gamintojo pateiktą įvertinimą, patvirtinimo institucija padaro išvadą, kad kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis pagal šį skirsnį sukeltų 3 skirsnyje aprašytą atitinkamą NOx kontrolės sistemos triktį, šio skirsnio reikalavimai jokiai sudedamajai daliai arba trikčiai netaikomi.

4.2.   Išsamūs kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonių techniniai reikalavimai išdėstyti 4 priedėlyje.

V PRIEDAS

Su atitinkamu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklu susijusios srities matavimai ir bandymai

1.   Bendrieji reikalavimai

Šis priedas taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

Šiame priede išdėstyti srities, susijusios su atitinkamu NRSC, per kurį kontroliuojamas dydis, kuriuo išmetamieji teršalai gali viršyti II priede nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, techniniai reikalavimai.

Kai variklis išbandomas pagal 4 skirsnyje išdėstytus bandymo reikalavimus, bet kuriame atsitiktine tvarka pasirinktame 2 skirsnyje nustatytos taikytinos kontrolės srities taške paimtas išmetamųjų teršalų ėminys negali viršyti dydžio, gauto taikytiną Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytą išmetamųjų teršalų ribinę vertę padauginus iš koeficiento 2,0.

3 skirsnyje aprašyta, kaip techninė tarnyba per teršalų išmetimo bandymą stende kontrolės srityje pasirenka papildomus matavimo taškus, norėdama įrodyti, kad šio 1 skirsnio reikalavimai įvykdyti.

Gamintojas gali reikalauti, kad techninė tarnyba, atlikdama 3 skirsnyje nurodytą parodomąjį bandymą, neįtrauktų veikimo taškų iš kurios nors iš 2 skirsnyje nustatytų kontrolės sričių. Techninė tarnyba gali leisti taikyti šią išimtį, jeigu gamintojas gali įrodyti, kad variklis, naudojamas bet kokiame ne keliais judančių mechanizmų junginyje, jokiais atvejais negalės veikti tuose taškuose.

Gamintojo pirminės įrangos gamintojui pagal XIV priedą pateiktose montavimo instrukcijose nustatomos viršutinė ir apatinė taikytinos kontrolės srities ribos ir paaiškinama, jog pirminės įrangos gamintojas negali variklio montuoti taip, kad variklio veikimas būtų apribotas ir variklis nuolat veiktų tik į patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos sukimo momento kreivės kontrolės sritį nepatenkančiuose sūkių dažnio ir apkrovos taškuose.

2.   Variklio kontrolės sritis

Taikytina kontrolės sritis variklio bandymui atlikti yra šiame 2 skirsnyje nurodyta sritis, atitinkanti taikytiną bandomo variklio NRSC.

2.1.   Variklių, bandomų taikant NRSC ciklą C1, kontrolės sritis

Šių variklių sūkių dažnis ir apkrova yra kintami. Priklausomai nuo variklio kategorijos (pakategorės) ir darbinio sūkių dažnio, taikomos skirtingos kontrolės srities išimtys.

2.1.1.   Kintamo greičio NRE kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 300 kW, kintamo greičio RLR kategorijos varikliai ir kintamo greičio NRG kategorijos varikliai

Kontrolės sritis (žr. 5.1 pav.) apibrėžiama taip:

viršutinė sukimo momento ribinė vertė: pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivė;

sūkių dažnio intervalas: sūkių dažnis nuo A iki n hi;

čia:

sūkių dažnis A = n lo + 0,15 × (n hi – n lo);

n hi	=	didelis sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 12 dalį],
n lo	=	mažas sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 13 dalį].

Atliekant bandymus nebandomos šios variklio veikimo sąlygos:

a)	taškai, kuriuose nesiekiama 30 proc. didžiausio sukimo momento;

b)	taškai, kuriuose nesiekiama 30 proc. didžiausios naudingosios galios.

Jei išmatuotas variklio sūkių dažnis A ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą variklio sūkių dažnį, naudojamos deklaruotosios variklio sūkių dažnio vertės. Jeigu kurio nors bandymo sūkių dažnio leidžiamoji nuokrypa viršijama, naudojamas išmatuotasis variklio sūkių dažnis.

Tarpiniai kontrolės srities bandymo taškai nustatomi taip:

%torque – didžiausio sukimo momento proc. dalis;

;

čia: n100% yra 100 proc. atitinkamo bandymų ciklo sūkių dažnis.

5.1 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 300 kW, ir kintamo greičio NRG kategorijos variklių kontrolės sritis

2.1.2.   Kintamo greičio NRE kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW

Taikoma 2.1.1 punkte nurodyta kontrolės sritis, bet tik laikantis papildomos šiame punkte aprašytų ir 5.2 ir 5.3 pav. pavaizduotų variklių veikimo sąlygų išimties:

a)

tik kietųjų dalelių masei – jeigu C sūkių dažnis yra mažesnis kaip 2 400 sūk./min., taškai į dešinę nuo teisės arba po tiese, nubrėžta sujungus 30 proc. didžiausio sukimo momento arba 30 proc. didžiausios naudingosios galios (priklausomai nuo to, kuris dydis didesnis) esant B sūkių dažniui tašką ir 70 proc. didžiausios naudingosios galios esant dideliam sūkių dažniui tašką;

b)

tik kietųjų dalelių masei – jeigu C sūkių dažnis yra ne mažesnis kaip 2 400 sūk./min., taškai į dešinę nuo tiesės, nubrėžtos sujungus 30 proc. didžiausio sukimo momento arba 30 proc. didžiausios naudingosios galios (priklausomai nuo to, kuris dydis didesnis) esant B sūkių dažniui tašką, 50 proc. didžiausios naudingosios galios esant 2 400 sūk./min. sūkių dažniui tašką ir 70 proc. didžiausios naudingosios galios esant dideliam sūkių dažniui tašką.

Čia:

sūkių dažnis B= n lo + 0,5 × (n hi – n lo);

sūkių dažnis C= n lo + 0,75 × (n hi – n lo);

n hi	=	didelis sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 12 dalį],
n lo	=	mažas sūkių dažnis [žr. 1 straipsnio 13 dalį].

Jei išmatuotos variklio sūkių dažnio vertės A, B ir C ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą variklio sūkių dažnį, naudojamos deklaruotojo variklio sūkių dažnio vertės. Jeigu kurio nors bandymo sūkių dažnio leidžiamoji nuokrypa viršijama, naudojamas išmatuotasis variklio sūkių dažnis.

5.2 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW, o sūkių dažnis C < 2 400 sūk./min., kontrolės sritis

Paaiškinimai:

1	Variklio kontrolės sritis
2	Visų išmetamųjų teršalų išskyrimas
3	PM išskyrimas
a	Didžiausios naudingosios galios proc. dalis
b	Didžiausio sukimo momento proc. dalis

5.3 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW, o sūkių dažnis C ≥ 2 400 sūk./min., kontrolės sritis

Paaiškinimai:

1	Variklio kontrolės sritis
2	Visų išmetamųjų teršalų išskyrimas
3	PM išskyrimas
a	Didžiausios naudingosios galios proc. dalis
b	Didžiausio sukimo momento proc. dalis

2.2.   Variklių, bandomų taikant NRSC ciklus D2, E2 ir G2, kontrolės sritis

Šie varikliai dažniausiai eksploatuojami labai artimu projektiniam darbiniam sūkių dažniui režimu, todėl kontrolės sritis apibrėžiama taip:

sūkių dažnis	:	100 proc.,
sukimo momento dydis	:	50 proc. didžiausią galią atitinkančio sukimo momento.

2.3.   Variklių, bandomų taikant NRSC ciklą E3, kontrolės sritis

Šie varikliai dažniausiai eksploatuojami režimu šiek tiek virš fiksuotojo žingsnio sraigto kreivės arba po fiksuotojo žingsnio sraigto kreive. Kontrolės sritis yra susijusi su sraigto kreive ir turi matematinių lygčių, kuriomis apibrėžiamos kontrolės srities ribos, eksponenčių. Kontrolės sritis apibrėžiama taip:

apatinė sūkių dažnio ribinė vertė	:	0,7 × n 100 %
viršutinės ribos kreivė	:	%power = 100 ×·( %speed/90)3,5
apatinės ribos kreivė	:	%power = 70 ×·( %speed/100)2,5
viršutinė galios ribinė vertė	:	pilnutinės apkrovos galios kreivė
viršutinė sūkių dažnio ribinė vertė	:	didžiausias reguliatoriaus leidžiamas sūkių dažnis

Čia:

%power	–	didžiausios naudingosios galios proc. dalis;
%speed	–	n 100 % proc. dalis;
n 100%	–	100 proc. atitinkamo bandymų ciklo sūkių dažnis.

5.4 pav.

Variklių, bandomų taikant NRSC ciklą E3, kontrolės sritis

Paaiškinimai:

1	Apatinė sūkių dažnio ribinė vertė
2	Viršutinės ribos kreivė
3	Apatinės ribos kreivė
4	Pilnutinės apkrovos galios kreivė
5	Reguliatoriaus didžiausio sūkių dažnio kreivė
6	Variklio kontrolės sritis

3.   Parodomojo bandymo reikalavimai

Bandomoje kontrolės srityje techninė tarnyba atsitiktine tvarka parenka apkrovos ir sūkių dažnio taškus. 2.1 punkte nurodytiems varikliams parenkama iki trijų taškų. 2.2 punkte nurodytiems varikliams parenkamas vienas taškas. 2.3 arba 2.4 punkte nurodytiems varikliams parenkama iki dviejų taškų. Techninė tarnyba taip pat nustato atsitiktinę bandymo taškų naudojimo eilės tvarką. Bandymas atliekamas laikantis pagrindinių NRSC reikalavimų, tačiau kiekvienas bandymo taškas vertinamas atskirai.

4.   Bandymo reikalavimai

Bandymas atliekamas iškart po diskrečiojo režimo NRSC:

a)

bandymas atliekamas iškart po diskrečiojo režimo NRSC, kaip aprašyta VI priedo 7.8.1.2 punkto a–e papunkčiuose, bet prieš procedūras, taikomas po bandymo (f punktas) arba po VI priedo 7.8.2.3 punkto a–d papunkčiuose nurodyto ne keliais judančių mechanizmų nuolydinio režimo bandymų ciklo (RMC) bandymo, bet prieš procedūras, taikomas po bandymo (e punktas);

b)	bandymai atliekami pagal VI priedo 7.8.1.2 punkto b–e papunkčių reikalavimus, taikant kelių filtrų metodą (po vieną filtrą kiekviename bandymo taške) kiekviename iš pagal 3 skirsnį pasirinktų bandymo taškų;

c)	kiekviename bandymo taške apskaičiuojama išmetamųjų teršalų savitosios masės vertė (atitinkamai g/kWh arba #/kWh);

d)	išmetamųjų teršalų masės vertės gali būti apskaičiuojamos kaip masė pagal VII priedo 2 skirsnį arba kaip molinė masė pagal VII priedo 3 skirsnį, tačiau turi atitikti metodą, taikomą atliekant diskrečiojo režimo NRSC arba RMC bandymą;

e)	apskaičiuojant dujų ir kietųjų dalelių skaičiaus, jei taikoma, sumą, nustatoma, kad Nmode vertė (7-63) lygtyje yra 1, ir taikomas 1 lygus svertinis koeficientas;

f)	apskaičiuojant kietąsias daleles, taikomas kelių filtrų metodas; apskaičiuojant sumą nustatoma, kad Nmode vertė (7-64) lygtyje yra 1, ir taikomas 1 lygus svertinis koeficientas.

VI PRIEDAS

Teršalų išmetimo bandymų atlikimas ir matavimo įrangos reikalavimai

1.   Įžanga

Šiame priede aprašomas bandomo variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų nustatymo metodas ir matavimo įrangos specifikacijos. Nuo 6 dalies šio priedo dalių numeracija atitinka NKJM bendrojo techninio reglamento Nr. 11 ir JT taisyklės Nr. 96-03 4B priedo numeraciją. Tačiau kai kurie NKJM bendrojo techninio reglamento Nr. 11 punktai šiame priede nėra reikalingi arba buvo pakeisti, atsižvelgiant į techninę pažangą.

2.   Bendroji apžvalga

Šiame priede išdėstytos toliau nurodytos techninės nuostatos dėl teršalų išmetimo bandymų vykdymo. Papildomų nuostatų sąrašas pateiktas 3 dalyje.

—	5 dalis. Veiksmingumo reikalavimai, įskaitant bandymo sūkių dažnio nustatymą

—	6 dalis. Bandymų sąlygos, įskaitant išmetamųjų karterio dujų apskaičiavimo metodą, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų nenutrūkstamo ir nedažno regeneravimo nustatymo ir apskaičiavimo metodą.

—	7 dalis. Bandymų procedūros, įskaitant variklių charakteristikų grafikų sudarymą, bandymų ciklų generavimą ir bandymų ciklų vykdymo procedūrą.

—	8 dalis. Matavimo procedūros, įskaitant prietaisų kalibravimą, veikimo patikrą ir prietaisų priimtinumo bandymui patvirtinimą.

—	9 dalis. Matavimo įranga, įskaitant matavimo prietaisus, skiedimo procedūras, ėminių ėmimo procedūras, analizinių dujų bei masės standartus.

—	1 priedėlis. KDK matavimo procedūra.

3.   Susiję priedai

—	:	Duomenų vertinimas ir apskaičiavimas	:	VII priedas
—	:	Dvejopų degalų variklių bandymų procedūros	:	VIII priedas
—	:	Etaloniniai degalai	:	IX priedas
—	:	Bandymų ciklai	:	XVII priedas

4.   Bendrieji reikalavimai

Bandomi varikliai turi atitikti 5 dalyje išdėstytus veikimo reikalavimus, kai yra bandomi 6 dalyje nurodytomis bandymų sąlygomis ir atliekant 7 dalyje nurodytas bandymų procedūras.

5.   Išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai

5.1.   Dujiniai ir kietųjų dalelių išmetamieji teršalai ir CO2 bei NH3

Teršalus sudaro:

a)	azoto oksidai, NOx;

b)	angliavandeniliai, žymimi kaip bendras angliavandenilių kiekis, HC arba THC;

c)	anglies monoksidas, CO;

d)	kietosios dalelės, KD;

e)	kietųjų dalelių kiekis, KDK.

Išmatuotos variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų bei CO2 vertės – su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekis gramais per kilovatvalandę (g/kWh).

Matuotini dujiniai ir kietųjų dalelių teršalai – dujiniai ir kietųjų dalelių taršalai, kurių ribinės vertės yra taikytinos bandomos pakategorės varikliams, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1628 II priede. Gauti rezultatai, įskaitant pagal III priedą nustatytą nusidėvėjimo koeficientą, negali viršyti taikytinų ribinių verčių.

CO2 kiekis matuojamas ir nurodomas visų pakategorių varikliams, kaip to reikalaujama Reglamento (ES) 2016/1628 41 straipsnio 4 dalyje.

Kai NOx kontrolės priemonės, įtrauktos į variklio išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, apima reagento naudojimą, papildomai išmatuojamas vidutinis išmetamo amoniako (NH3) kiekis, kaip to reikalaujama IV priedo 3 dalyje; jo kiekis negali viršyti toje dalyje nurodytų verčių.

Išmetamieji teršalai nustatomi per darbo ciklus (pastovios būsenos ir (arba) pereinamųjų režimų bandymų ciklus), kaip aprašyta 7 dalyje ir XVII priede. Matavimo sistemos turi atitikti 8 dalyje nustatytus kalibravimo ir veiksmingumo tikrinimo, naudojant 9 punkte nurodytą matavimo įrangą, reikalavimus.

Patvirtinimo institucija gali patvirtinti kitas sistemas ar analizatorius, jei pagal 5.1.1 punktą nustatoma, kad juos naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai. Rezultatai apskaičiuojami pagal VII priedo reikalavimus.

5.1.1.   Lygiavertiškumas

Sistemos lygiavertiškumas nustatomas, ištyrus septynias ėminių poras (arba daugiau) ir nustačius nagrinėjamos sistemos ir vienos iš šiame priede nurodytų sistemų koreliaciją. Rezultatai – ciklo išmetamųjų teršalų savitosios masės svertinė vertė. Koreliacijos bandymai atliekami toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą pačią bandymų įrangą ir tą patį variklį; geriausia, jei jie atliekami vienu metu. Ėminių porų vidutinių verčių lygiavertiškumas nustatomas pagal F ir t kriterijų statistinius duomenis, kaip aprašyta VII priedo 3 priedėlyje, surinktus naudojant pirmiau minėtą laboratoriją, bandymų įrangą ir taikant pirmiau aprašytas variklio naudojimo sąlygas. Riktai nustatomi pagal standartą ISO 5725 ir neįtraukiami į duomenų bazę. Koreliacijos bandymui naudotinas sistemas turi patvirtinti patvirtinimo institucija.

5.2.   Bendrieji bandymų ciklų reikalavimai

5.2.1.   ES tipo patvirtinimo bandymas atliekamas taikant atitinkamą NRSC ir, jei taikytina, NRTC arba LSI-NRTC, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1628 24 straipsnyje ir IV priede.

5.2.2.   NRSC techninės specifikacijos ir charakteristikos išdėstytos XVII priedo 1 priedėlyje (diskrečiojo režimo NRSC) ir 2 priedėlyje (nuolydinio režimo NRSC). Gamintojo sprendimu, NRSC bandymą galima atlikti kaip diskrečiojo režimo NRSC arba, jei taikytina, kaip nuolydinio režimo NRSC (RMC), kaip nurodyta 7.4.1 punkte.

5.2.3.   NRTC ir LSI-NRTC techninės specifikacijos ir charakteristikos išdėstytos XVII priedo 3 priedėlyje.

5.2.4.   7.4 punkte ir XVII priede nurodyti bandymų ciklai vykdomi remiantis didžiausio sukimo momento arba galios ir bandymo sūkių dažnio (juos reikia nustatyti tam, kad bandymų ciklai vyktų tinkamai) procentinėmis dalimis:

a)	100 proc. sūkių dažniu (didžiausiu bandymo sūkių dažniu arba vardiniu sūkių dažniu);

b)	tarpiniu sūkių dažniu (-iais), nurodytu (-ais) 5.2.5.4 punkte;

c)	sūkių dažniu tuščiąja eiga, kaip nurodyta 5.2.5.5 punkte.

Tai, kaip nustatomas bandymo sūkių dažnis, aprašyta 5.2.5 punkte, o kaip naudojamas sukimo momentas ir galia – 5.2.6 punkte.

5.2.5.   Bandymo sūkių dažniai

5.2.5.1.   Didžiausias bandymo sūkių dažnis (MTS)

MTS apskaičiuojamas pagal 5.2.5.1.1 arba 5.2.5.1.3 punktą.

5.2.5.1.1.   MTS apskaičiavimas

Siekiant apskaičiuoti MTS, pagal 7.4 punktą sudaromas pereinamųjų charakteristikų grafikas. Tada, palyginus charakteristikų grafike nurodytas variklio sūkių dažnio ir galios vertes, nustatomas MTS. MTS apskaičiuojamas pagal (6-1), (6-2) arba (6-3) lygtį:

a)	MTS = n lo + 0,95 × (n hi – n lo)	(6-1);
b)	MTS = n i	(6-2);

čia:

n i	mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais vertė (n 2 norm i + P 2 norm i ) yra lygi 98 proc. didžiausios vertės (n 2 norm i + P 2 norm i ), vidurkis.

c)

Jeigu yra tik vienas sūkių dažnis, kuriuo vertė (n2 norm i + P 2 norm i ) yra lygi 98 proc. didžiausios vertės (n 2 norm i + P 2 norm i ): MTS = n i (6-3), čia: n i sūkių dažnis, kuriuo vertė (n 2 norm i + P 2 norm i ) yra didžiausia, čia: n = variklio sūkių dažnis; i = indeksavimo kintamasis, atitinkantis vieną užregistruotą variklio charakteristikų grafiko vertę; n hi = didelis sūkių dažnis, nurodytas 2 straipsnio 12 dalyje; n lo = mažas sūkių dažnis, nurodytas 2 straipsnio 13 dalyje; n norm i = variklio sūkių dažnis, normalizuotas padalijus iš P norm i = variklio galia, normalizuota padalijus iš Pmax; = mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais galia yra lygi 98 proc. P max, vidurkis. Tarp charakteristikų grafike pažymėtų verčių atliekama tiesinė interpoliacija ir nustatomos šios vertės: a) sūkių dažnis, kuriuo galia yra lygi 98 proc. vertės P max. Jeigu yra tik vienas sūkių dažnis, kuriuo galia yra lygi 98 proc. vertės Pmax, yra sūkių dažnis, kuriuo pasiekiama Pmax; b) sūkių dažnis, kuriuo vertė (n 2 norm i + P 2 n orm i ) yra lygi 98 proc. didžiausios vertės (n 2 norm i + P 2 n orm i ).

5.2.5.1.2.   Deklaruoto MTS naudojimas

Jeigu pagal 5.2.5.1.1 arba 5.2.5.1.3 punktus apskaičiuotas MTS ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą MTS, teršalų išmetimo bandymui galima naudoti deklaruotą MTS. Jeigu nuokrypis viršijamas, teršalų išmetimo bandymui naudojamas išmatuotas MTS.

5.2.5.1.3.   Pakoreguoto MTS naudojimas

Jeigu pilnutinės apkrovos kreivės krintančiosios dalies kraštas yra itin status, per NRTC gali būti sunku tinkamai pritaikyti 105 proc. dydžio sūkių dažnį. Šiuo atveju, prieš tai gavus techninės tarnybos sutikimą, leidžiama naudoti alternatyvią MTS vertę, nustatytą vienu iš šių būdų:

a)	MTS galima šiek tiek sumažinti (ne daugiau kaip 3 proc.), kad NRTC būtų galima atlikti tinkamai;

b)

apskaičiuoti alternatyvią MTS vertę pagal (6-4) lygtį: MTS = ((n max – n idle)/1,05) + n idle (6-4) čia: n max = variklio sūkių dažnis, kuriuo variklio reguliatorius kontroliuoja variklio sūkių dažnį pagal didžiausią valdymo komandą, o apkrova yra nulinė (didžiausias sūkių dažnis nesant apkrovos); n idle = dažnis tuščiąja eiga.

5.2.5.2.   Vardinis sūkių dažnis

Vardinis sūkių dažnis apibrėžtas Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 29 dalyje. Kintamo greičio variklių, su kuriais atliekamas teršalų išmetimo bandymas, vardinis sūkių dažnis nustatomas, sudarius charakteristikų grafiką, kaip nurodyta 7.6 punkte. Pastovaus greičio variklių vardinį sūkių dažnį deklaruoja gamintojas pagal reguliatoriaus charakteristikas. Jeigu teršalų išmetimo bandymas atliekamas su Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 21 dalyje nustatytais tam tikro tipo varikliais, galinčiais veikti alternatyvaus sūkių dažnio režimu, deklaruojamas ir išbandomas kiekvienas alternatyvus sūkių dažnis.

Jeigu vardinis sūkių dažnis, nustatytas sudarius 7.6 punkte nurodytą charakteristikų grafiką, atitinka gamintojo deklaruotą sūkių dažnį (NRS kategorijos variklių, pateiktų su reguliatoriumi, – ± 150 rpm tikslumu, NRS tipo variklių, pateiktų be reguliatoriaus, – ± 350 rpm arba ± 4 proc. tikslumu, nelygu, kuri iš verčių yra mažesnė, visų kitų kategorijų variklių – ± 100 rpm tikslumu), gali būti naudojama deklaruota vertė. Jeigu nuokrypis viršijamas, vardinis sūkių dažnis nustatomas sudarius charakteristikų grafiką.

NRSh kategorijos variklių 100 proc. bandymo sūkių dažnio turi atitikti vardinį sūkių dažnį ± 350 rpm tikslumu.

Kita galimybė – per bet kurį pastovios būsenos bandymų ciklą vietoj vardinio sūkių dažnio galima naudoti MTS.

5.2.5.3.   Kintamo greičio variklių didžiausio sukimo momento sūkių dažnis

Didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, nustatomas pagal didžiausio sukimo momento kreivę, brėžiamą, remiantis charakteristikų grafiku, sudarytu pagal 7.6.1 arba 7.6.2 punktą, yra:

a)	sūkių dažnis, kuriuo užregistruojamas didžiausias sukimo momentas, arba

b)	mažiausio ir didžiausio sūkių dažnių, kuriais sukimo momentas yra lygus 98 proc. didžiausio sukimo momento, vidurkis. Prireikus sūkių dažnis, kuriuo sukimo momentas sudaro 98 proc. didžiausio sukimo momento, nustatomas tiesinės interpoliacijos metodu.

Jeigu didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, nustatytas pagal didžiausio sukimo momento kreivę, atitinka gamintojo deklaruotą didžiausio sukimo momento sūkių dažnį (NRS arba NRSh kategorijos variklių – ± 4 proc. tikslumu, kitų kategorijų variklių – ± 2,5 proc. tikslumu), taikant šį reglamentą galima naudoti deklaruotą vertę. Jeigu nuokrypis viršijamas, naudojamas pagal didžiausio sukimo momento kreivę nustatytas didžiausio sukimo momento sūkių dažnis.

5.2.5.4.   Tarpinis sūkių dažnis

Tarpinis sūkių dažnis turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)	variklių, skirtų veikti pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivės sūkių dažnio intervale, tarpinis sūkių dažnis – didžiausio sukimo momento sūkių dažnis, jei jis sudaro 60–75 proc. vardinio sūkių dažnio;

b)	jei didžiausio sukimo momento sūkių dažnis sudaro mažiau kaip 60 proc. vardinio sūkių dažnio, tarpinis sūkių dažnis lygus 60 proc. vardinio sūkių dažnio;

c)

jei didžiausio sukimo momento sūkių dažnis sudaro daugiau kaip 75 proc. vardinio sūkių dažnio, tarpinis sūkių dažnis lygus 75 proc. vardinio sūkių dažnio. Jeigu variklis gali veikti tik taip, kad sūkių dažnis būtų didesnis kaip 75 proc. vardinio sūkių dažnio, tarpinis sūkių dažnis yra mažiausias sūkių dažnis, kuriam esant variklis gali veikti;

d)	variklių, kurie pastovios būsenos sąlygomis nėra skirti veikti pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivės sūkių dažnio intervale, tarpinis sūkių dažnis lygus 60–70 proc. vardinio sūkių dažnio;

e)	variklių, bandomų G1 ciklu, išskyrus ATS kategorijos variklius, tarpinis sūkių dažnis lygus 85 proc. vardinio sūkių dažnio;

f)	ATS kategorijos variklių, bandomų taikant G1 ciklą, tarpinis sūkių dažnis lygus 60 arba 85 proc. vardinio sūkių dažnio, priklausomai nuo to, kuri vertė artimesnė faktiniam didžiausio sukimo momento sūkių dažniui.

Jeigu taikant 100 proc. bandymo sūkių dažnį vietoj vardinio sūkių dažnio naudojama MTS vertė, nustatant tarpinį sūkių dažnį vietoj vardinio sūkių dažnio taip pat naudojama MTS vertė.

5.2.5.5.   Sūkių dažnis tuščiąja eiga

Tuščioji eiga – mažiausias variklio sūkių dažnis esant mažiausiai apkrovai (kai apkrova viršija nulinę apkrovą arba yra jai lygi), kai variklio sūkių dažnis kontroliuojamas variklyje įrengtu reguliatoriumi. Variklių be tuščiosios eigos reguliatoriaus tuščioji eiga – gamintojo deklaruotas mažiausias galimas variklio sūkių dažnis esant mažiausiai apkrovai. Pastaba. Sūkių dažnis, kai įšilęs variklis dirba tuščiąja eiga, yra įšilusio variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga.

5.2.5.6.   Pastovaus greičio variklių bandymo sūkių dažnis

Gali būti, kad pastovaus greičio variklių reguliatoriais visiškai pastovus sūkių dažnis bus palaikomas ne visada. Paprastai sūkių dažnis gali sumažėti (0,1–10) proc., palyginti su sūkių dažniu esant nulinei apkrovai, taip, kad sūkių dažnis bus mažiausias, varikliui beveik pasiekus didžiausiosios galios tašką. Pastovaus greičio variklių bandymo sūkių dažnį galima valdyti naudojant variklyje sumontuotą reguliatorių arba bandymo stendo sūkių dažnio valdymo įrenginį, kai jis naudojamas vietoj variklio reguliatoriaus.

Jeigu naudojamas variklyje sumontuotas reguliatorius, 100 proc. sūkių dažnio yra variklio reguliuojamas sūkių dažnis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 24 dalyje.

Jeigu reguliatorius imituojamas naudojant bandymo stendo valdymo įrenginio signalą, 100 proc. sūkių dažnio esant nulinei apkrovai yra pagal to reguliatoriaus parametrus gamintojo nustatytas sūkių dažnis nesant apkrovos, o 100 proc. sūkių dažnis esant pilnutinei apkrovai yra pagal to reguliatoriaus parametrus nustatytas vardinis sūkių dažnis. Kitiems bandymo režimams sūkių dažnis nustatomas interpoliavimo būdu.

Jeigu reguliatoriaus veikimo parametrai yra izochroniniai arba jei vardinis sūkių dažnis ir gamintojo deklaruotas sūkių dažnis nesant apkrovos skiriasi ne daugiau kaip 3 proc., visuose apkrovos taškuose taikant 100 proc. sūkių dažnį galima naudoti vieną gamintojo deklaruotą vertę.

5.2.6.   Sukimo momentas ir galia

5.2.6.1.   Sukimo momentas

Per bandymų ciklus nurodomos sukimo momento vertės yra procentinės vertės, kurios tam tikru bandymo režimu atitinka:

a)	reikalingo sukimo momento ir didžiausio galimo sukimo momento, esant nurodytam bandymo sūkių dažniui, santykį (taikant visus ciklus, išskyrus D2 ir E2);

b)	reikalingo sukimo momento ir sukimo momento, atitinkančio gamintojo deklaruotą vardinę naudingąją galią, santykį (taikant D2 ir E2 ciklus).

5.2.6.2.   Galia

Per bandymų ciklus nurodomos galios vertės yra procentinės vertės, kurios tam tikru bandymo režimu atitinka:

a)	E3 bandymų ciklo galios vertes, kurios yra didžiausios naudingosios galios, taikant 100 proc. sūkių dažnį, procentinės vertės, nes šis ciklas grindžiamas laivų, varomų didelės galios varikliais be atstumo apribojimų, teorine sraigto charakteristikų kreive;

b)	F bandymų ciklo galios vertes, kurios yra didžiausios naudingosios galios esant pasirinktam bandymo sūkių dažniui, procentinės vertės, išskyrus sūkių dažnį tuščiąja eiga, nes jis išreiškiamas procentine didžiausios naudingosios galios, taikant 100 proc. sūkių dažnį, dalimi.

6.   Bandymų sąlygos

6.1.   Laboratorinių bandymų sąlygos

Remiantis toliau išdėstytomis nuostatomis ir naudojant (6-5) arba (6-6) lygtį išmatuojama į variklį įleidžiamo oro absoliučioji temperatūra (T a), išreikšta Kelvino laipsniais, ir sauso oro atmosferinis slėgis (p s), išreikštas kPa, ir nustatomas f a parametras. Jeigu atmosferos slėgis matuojamas angoje, užtikrinama, kad slėgio nuostoliai atmosferą ir matavimo vietą skiriančiame taške būtų nereikšmingi ir būtų atsižvelgta į angoje dėl srauto susidariusį statinį slėgį. Varikliuose su keliais cilindrais ir skirtingomis įleidimo kolektorių grupėmis, pvz., varikliuose, kurių cilindrai išdėstyti V forma, naudojama vidutinė skirtingų grupių temperatūra. Apie fa dydį pranešama pateikiant bandymo rezultatus.

Varikliai be pripūtimo ir su mechaniniu pripūtimu:

(6-5)

Varikliai su turbokompresoriumi ir su įsiurbiamo oro aušinimu arba be jo:

(6-6)

6.1.1.   Kad bandymas būtų laikomas tinkamu, reikia, kad būtų įvykdytos abi šios sąlygos:

a)	f a turi atitikti intervalą 0,93 ≤ f a ≤ 1,07, išskyrus 6.1.2 ir 6.1.4 punktuose leidžiamus atvejus;

b)	prieš bet kokią variklio sudedamąją dalį matuojamas įsiurbiamas oras palaikomas pastovios 298 ± 5 K (25 ± 5 °C) temperatūros, išskyrus 6.1.3 ir 6.1.4 punktuose leidžiamus atvejus ir laikantis 6.1.5 ir 6.1.6 punktų reikalavimų.

6.1.2.   Jeigu laboratorija, kurioje variklis bandomas, yra daugiau kaip 600 m aukštyje, gamintojui sutikus, f a gali būti didesnis už 1,07, jeigu p s bus ne mažesnis kaip 80 kPa.

6.1.3.   Jeigu bandomo variklio galia yra didesnė kaip 560 kW, gamintojui sutikus, didžiausia įsiurbiamo oro temperatūra gali būti didesnė kaip 303 K (30 °C), su sąlyga, kad neviršys 308 K (35 °C).

6.1.4.   Jeigu laboratorija, kurioje variklis bandomas, yra daugiau kaip 300 m aukštyje, o bandomo variklio galia yra didesnė kaip 560 kW, gamintojui sutikus, fa gali būti didesnis už 1,07, jeigu ps bus ne mažesnis kaip 80 kPa, o įsiurbiamo oro temperatūra gali būti didesnė kaip 303 K (30 °C), su sąlyga, kad neviršys 308 K (35 °C).

6.1.5.   Jeigu NRS kategorijos mažesnės negu 19 kW galios variklių šeimą išskirtinai sudaro varikliai, skirti naudoti sniego valytuvuose, turi būti palaikoma 273–268 K (nuo 0 iki –5 °C) įsiurbiamo oro temperatūra.

6.1.6.   SMB kategorijos varikliuose palaikoma 263 ± 5 K (– 10 ± 5 °C) įsiurbiamo oro temperatūra, išskyrus 6.1.6.1 punkte leidžiamus atvejus.

6.1.6.1.   SMB kategorijos varikliuose, kuriuose sumontuota elektroniniu būdu valdoma ir pagal įsiurbiamo oro temperatūrą degalų srautą pritaikanti degalų įpurškimo sistema, gamintojo nuožiūra, įsiurbiamo oro temperatūra taip pat gali būti palaikoma 298 ± 5 K (25 ± 5 °C).

6.1.7.   Leidžiama naudoti:

a)

atmosferos slėgio matuoklį, kurio rodmenys naudojami kaip visos bandymų patalpos, kurioje yra daugiau negu viena dinamometrinė bandymų įranga, atmosferos slėgis, jeigu variklio bandymo vietoje įsiurbiamo oro reguliavimo įranga užtikrinamas aplinkos slėgis, ± 1 kPa tikslumu atitinkantis bendrą atmosferos slėgį;

b)	drėgnio matuoklį, kuriuo matuojamas visos bandymų patalpos, kurioje yra daugiau negu viena dinamometrinė bandymų įranga, įsiurbiamas oras, jeigu variklio bandymo vietoje įsiurbiamo oro reguliavimo įranga galima užtikrinti rasos tašką, ± 0,5 K tikslumu atitinkantį bendrą drėgnio matą.

6.2.   Varikliai su pripučiamo oro aušinimu

a)

Naudojama pripučiamo oro aušinimo sistema, turinti bendrą įsiurbiamo oro pasisavinimo funkciją ir atitinkanti eksploatuojamuose serijinės gamybos varikliuose montuojamą sistemą. Bet kokia laboratorinė pripučiamo oro aušinimo sistema projektuojama taip, kad kondensato kauptųsi kuo mažiau. Prieš pradedant teršalų išmetimo bandymus visas susikaupęs kondensatas išleidžiamas, o visos drenos sandariai uždaromos. Per teršalų išmetimo bandymą drenos lieka uždarytos. Palaikomos šios aušalo sąlygos: a) per visą bandymą pripučiamo oro aušintuvo įleidimo angoje palaikoma bent 20 °C aušalo temperatūra; b) esant vardiniam sūkių dažniui ir pilnutinei apkrovai, nustatomas toks aušalo srautas, kad oro temperatūros už pripučiamo oro aušintuvo išėjimo angos atitiktų gamintojo nustatytą vertę ± 5 °C tikslumu. Oro temperatūra išėjimo angoje matuojama gamintojo nurodytoje vietoje. Šis aušalo nuostatis naudojamas per visą bandymą; c) jei pripučiamo oro aušinimo sistemoje variklio gamintojas nustato slėgio kryčio ribas, užtikrinama, kad slėgio krytis pripučiamo oro aušinimo sistemoje, esant gamintojo nustatytoms variklio veikimo sąlygoms, atitiktų gamintojo nustatytą ribinę vertę (-es). Slėgio krytis matuojamas gamintojo nustatytose vietose. Jeigu, atliekant bandymų ciklą, 5.2.5.1 punkte apibrėžta MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio, nustatant pripučiamo oro temperatūrą šį sūkių dažnį galima naudoti vietoj vardinio sūkių dažnio. Siekiama, kad gauti išmetamųjų teršalų rezultatai būtų reprezentatyvūs ir atspindėtų įprastas veikimo sąlygas. Jei, remiantis gerąja inžinerine praktika, paaiškėja, kad pagal šios dalies specifikacijas būtų gauti nereprezentatyvūs bandymų rezultatai (pvz., įsiurbiamas oras bus pernelyg atvėsintas), tam, kad rezultatai būtų reprezentatyvesni, galima naudoti sudėtingesnius nuostačius ir pripučiamo oro slėgio kryčio, aušalo temperatūros ir srauto valdymo parametrus.

6.3.   Variklio galia

6.3.1.   Išmetamųjų teršalų matavimo pagrindas

Išmetamųjų teršalų savitosios masės matavimo pagrindas yra nepakoreguota naudingoji galia, apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 23 dalyje.

6.3.2.   Sumontuotini pagalbiniai prietaisai

Atliekant bandymą, pagal 2 priedėlio reikalavimus bandymo stende sumontuojami varikliui veikti būtini pagalbiniai prietaisai.

Jeigu bandymui reikalingų pagalbinių prietaisų negalima sumontuoti, jų sugertoji galia nustatoma ir atimama iš išmatuotos variklio galios.

6.3.3.   Išmontuotini pagalbiniai prietaisai

Atliekant bandymus išmontuojami tam tikri tik eksploatuojant ne keliais judantį mechanizmą būtini pagalbiniai prietaisai, kuriuos galima montuoti variklyje.

Jeigu pagalbinių prietaisų neįmanoma išmontuoti, nesant apkrovos jų sugeriamą galią galima nustatyti ir pridėti prie išmatuotos variklio galios (žr. 2 priedėlio g pastabą). Jei ši vertė didesnė negu 3 proc. didžiausios galios esant bandymo sūkių dažniui, techninė tarnyba gali ją patikrinti. Pagal pagalbinių prietaisų sugertą galią koreguojamos nustatytos vertės ir apskaičiuojamas per bandymų ciklą variklio atliktas darbas, kaip nurodyta 7.7.1.3 arba 7.7.2.3.1 punkte.

6.3.4.   Pagalbinės galios nustatymas

Pagalbinių prietaisų ir (arba) įrangos sugertą galią reikia nustatyti tik tada, jei:

a)	pagal 2 priedėlį reikalaujami pagalbiniai prietaisai ir (arba) įranga nėra primontuoti prie variklio ir (arba)

b)	pagal 2 priedėlį nereikalaujami pagalbiniai prietaisai ir (arba) įranga yra primontuoti prie variklio.

Variklio gamintojas nurodo visų taikytinų bandymų ciklų eksploatavimo intervalo pagalbinės galios vertes ir joms nustatyti taikytą matavimo ir (arba) skaičiavimo metodą, o tipo patvirtinimo institucija juos patvirtina.

6.3.5.   Variklio ciklo darbas

Etaloninio ir faktinio ciklo darbo apskaičiavimas (žr. 7.8.3.4 punktą) grindžiamas variklio galia pagal 6.3.1 punktą. Šiuo atveju P f ir P r vertės (6-7) lygtyje lygios nuliui, o P lygi Pm.

Jei pagalbiniai prietaisai ir (arba) įranga yra sumontuoti, kaip nurodyta 6.3.2 ir (arba) 6.3.3 punktuose, jų sugertoji galia taikoma kiekvienai akimirkinei ciklo galios vertei P m,i pataisyti pagal (6-8) lygtį:

P i = P m,i – P f,i + P r,i	(6-7)
P AUX = P r,i – P f,i	(6-8)

čia:

P m,i	išmatuota variklio galia (kW);
P f,i	pagalbinių prietaisų ir (arba) įrangos, kuriuos bandant reikėjo sumontuoti, bet kurie nebuvo sumontuoti, sugertoji galia (kW);
P r,i	pagalbinių prietaisų ir (arba) įrangos, kuriuos bandant reikėjo išmontuoti, bet kurie buvo sumontuoti, sugertoji galia (kW).

6.4.   Variklio įsiurbiamas oras

6.4.1.   Įžanga

Naudojama variklyje sumontuota įsiurbiamo oro sistema arba tipinė įprastoms veikimo sąlygoms pritaikytos konfigūracijos sistema. Į ją įeina pripučiamo oro aušinimo ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos.

6.4.2.   Įsiurbiamo oro slėgio apribojimas

Naudojama variklio oro įsiurbimo sistema arba bandymų laboratorijos sistema, kuriai taikoma įsiurbiamo oro slėgio riba, naudojant švarų oro filtrą ir esant vardiniam sūkių dažniui bei pilnutinei apkrovai, atitiktų didžiausią gamintojo nustatytą vertę ±300 Pa tikslumu. Jei dėl bandymų laboratorijos oro tiekimo sistemos konstrukcijos tai neįmanoma, leidžiama taikyti slėgio ribą, neviršijančią gamintojo užterštam filtrui nustatytos vertės, prieš tai gavus techninės tarnybos patvirtinimą. Statinis skirtuminis slėgio ribojimo slėgis matuojamas gamintojo nurodytoje vietoje, taikant jo nurodytus sūkių dažnio ir sukimo momento nuostačius. Jeigu gamintojas vietos nenurodo, šis slėgis matuojamas prieš turbokompresoriaus arba išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos jungtį su įsiurbiamo oro sistema.

Jeigu, atliekant bandymų ciklą, 5.2.5.1 punkte apibrėžta MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio, nustatant įsiurbiamo oro slėgio ribą, šį sūkių dažnį galima naudoti vietoj vardinio sūkių dažnio.

6.5.   Variklio išmetimo sistema

Naudojama variklyje sumontuota išmetimo sistema arba tipinė įprastoms veikimo sąlygoms paruoštos konfigūracijos sistema. Išmetimo sistema turi atitikti išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo reikalavimus, nustatytus 9.3 punkte. Naudojama išmetimo sistema arba bandymų laboratorijos sistema, kurios statinis išmetamųjų dujų priešslėgis atitinka 80–100 proc. didžiausios išmetamųjų dujų slėgio ribos, esant vardiniam sūkių dažniui ir pilnutinei apkrovai. Išmetamųjų dujų slėgį galima riboti vožtuvu. Jei didžiausia išmetamųjų dujų slėgio riba yra 5 kPa arba mažesnė, nuostatis nuo didžiausios vertės gali skirtis ne daugiau kaip 1,0 kPa. Jeigu, atliekant bandymų ciklą, 5.2.5.1 punkte apibrėžta MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio, nustatant išmetamųjų dujų slėgio ribą, šį sūkių dažnį galima naudoti vietoj vardinio sūkių dažnio.

6.6.   Variklis su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema

Jei variklis yra su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kuri nėra jame tiesiogiai sumontuota, išmetimo vamzdis turi būti tokio pat skersmens, koks įprastomis veikimo sąlygomis naudojamas bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu prieš plečiamąją dalį, kurioje įrengtas papildomo apdorojimo įtaisas. Atstumas nuo išmetimo kolektoriaus tarpiklio ar turbokompresoriaus išėjimo angos iki papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos turi būti toks pat, kaip ne keliais judančio mechanizmo konstrukcijoje arba kaip nurodyta gamintojo pateiktose atstumų specifikacijose. Jeigu gamintojas taip nustato, vamzdis apšiltinamas, kad būtų pasiekta gamintojo specifikacijas atitinkanti įleidimo į papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą temperatūra. Jeigu gamintojas yra nustatęs papildomų montavimo reikalavimų, pasirenkant bandomą konstrukciją, į juos taip pat reikia atsižvelgti. Išmetamųjų dujų priešslėgis arba slėgio riba nustatomi pagal 6.5 punktą. Kai naudojami papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo įtaisai, kuriems taikomos kintamos išmetamųjų dujų slėgio ribos, 6.5 punkte nurodyta didžiausia išmetamųjų dujų slėgio riba apibrėžiama gamintojo nurodytos papildomo apdorojimo būsenos sąlygomis (esant nužalinimo ir (arba) senėjimo ir regeneravimo ir (arba) apkrovos lygiui). Atliekant fiktyvius bandymus ir sudarant variklio charakteristikų grafiką papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo talpyklą galima išimti ir pakeisti tokia pačia, neaktyviu katalizatoriaus nešiklio pripildyta talpykla.

Per bandymų ciklą matuojami išmetamieji teršalai turi reprezentatyviai atitikti eksploatuojant išmetamus teršalus. Jei variklis yra su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kurioje būtina naudoti reagentą, gamintojas deklaruoja, koks reagentas naudotas per visus bandymus.

NRE, NRG, IWP, IWA, RLR, NRS, NRSh, SMB ir ATS kategorijų variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis, kurios regeneruojamos nedažnai (periodiškai), kaip aprašyta 6.6.2 punkte, išmetamųjų teršalų rezultatai koreguojami atsižvelgiant į regeneravimo ciklus. Šiuo atveju vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis priklauso nuo regeneravimo ciklų dažnumo, išreiškiamo kaip bandymų, per kuriuos vyksta regeneravimas, dalis. Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemoms, kuriose regeneravimo procesas vyksta pastoviai arba bent kartą per taikytiną pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklą arba RMC (nenutrūkstamas regeneravimas), remiantis 6.6.1 punktu, speciali bandymų procedūra nereikalinga.

6.6.1.   Nenutrūkstamas regeneravimas

Kai naudojama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kurioje vyksta nenutrūkstamo regeneravimo procesas, išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas taip stabilizuotoje papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemoje, kad teršalų išmetimo rezultatai būtų pastovūs. Per įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC regeneravimo procesas vyksta bent kartą, o gamintojas deklaruoja įprastas regeneravimo sąlygas (suodžių kiekį, temperatūrą, išmetamųjų dujų priešslėgį ir t. t.). Siekiant įrodyti, kad regeneravimo procesas yra nenutrūkstamas, atliekami bent trys įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC. Atliekant įšilusio variklio paleidimo NRTC, variklis įšildomas pagal 7.8.2.1 punktą, laikomas įšildytas pagal 7.4.2.1 punkto b papunktį, tada atliekamas pirmasis įšilusio variklio paleidimo NRTC.

Paskesni įšilusio variklio paleidimo NRTC pradedami po to, kai variklis stabilizuojamas pagal 7.4.2.1 punkto b papunktį. Atliekant bandymus registruojama išmetamųjų dujų temperatūra ir slėgis (temperatūra prieš papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir už jos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.). Laikoma, kad papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veikia tinkamai, jeigu atliekant bandymą gamintojo nurodytos sąlygos veikia pakankamai ilgai, o teršalų išmetimo rezultatai skiriasi ne daugiau kaip ± 25 proc. vidutinės vertės arba 0,005 g/kWh, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė.

6.6.2.   Nedažnas regeneravimas

Ši nuostata taikoma tik varikliams su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, kuri regeneruojama nedažnai, paprastai rečiau negu kas 100 variklio įprasto veikimo valandų. Šiems varikliams nustatomi adityvieji arba multiplikaciniai didinimo ir mažinimo koeficientai, kaip nurodyta 6.6.2.4 punkte (koregavimo koeficientai).

Koregavimo koeficientus tikrinti ir skaičiuoti reikia tik veikiant vienam taikytinam pereinamojo režimo (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklui arba RMC. Apskaičiuotus koeficientus galima taikyti kitų taikytinų bandymų ciklų, įskaitant diskrečiojo režimo NRSC, rezultatams.

Jeigu per bandymus atliekant pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklus arba RMC tinkamų koregavimo koeficientų negaunama, koregavimo koeficientai nustatomi atliekant taikytino diskrečiojo režimo NRSC bandymą. Koeficientai, apskaičiuoti taikant diskrečiojo režimo NRSC bandymą, taikomi tik diskrečiojo režimo NRSC.

Neprivaloma atlikti bandymų ir apskaičiuoti koregavimo koeficientų ir RMC, ir diskrečiojo režimo NRSC atveju.

6.6.2.1.   Koregavimo koeficientų nustatymo taikant NRTC, LSI-NRTC arba RMC reikalavimai

Išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, matuojamas bent per tris NRTC, LSI-NRTC arba RMC, kai paleidžiamas įšilęs variklis: vieną kartą – taikant regeneravimą, du – jo netaikant. Per NRTC, LSI-NRTC arba RMC su regeneravimu įvyksta bent vienas regeneravimo procesas. Jei regeneravimas trunka ilgiau negu vienas NRTC, LSI-NRTC arba RMC, NRTC, LSI-NRTC arba RMC atliekami vienas paskui kitą, o išmetamųjų teršalų kiekis toliau matuojamas neišjungus variklio tol, kol baigiamas regeneravimas; tada apskaičiuojamas bandymų rezultatų vidurkis. Jeigu per kurį nors bandymą regeneravimas baigiamas, bandymas tęsiamas iki pabaigos.

Reikiamas koregavimo koeficientas nustatomas visam taikytinam ciklui pagal (6-10)–(6-13) lygtis.

6.6.2.2.   Koregavimo koeficientų nustatymo taikant diskrečiojo režimo NRSC bandymus reikalavimai

Išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, matuojamas bent tris kartus kiekvienu taikytino diskrečiojo režimo NRSC bandymo režimu, kuriuo galima įvykdyti regeneravimo sąlygas: vieną kartą – taikant regeneravimą, du – netaikant. KD matuojamos taikant 7.8.1.2 punkto c papunktyje aprašytą kelių filtrų metodą. Jeigu regeneravimas prasideda, bet iki ėminių ėmimo konkrečiu bandymo režimu laikotarpio pabaigos nesibaigia, ėminių ėmimo laikotarpis pratęsiamas, kol regeneravimas bus baigtas. Jeigu tuo pačiu režimu variklis paleidžiamas keletą kartų, apskaičiuojamas rezultatų vidurkis. Procesas kartojamas kiekvienu bandymo režimu.

Taikytino ciklo režimams, kuriais vyksta regeneravimas, reikiamas koregavimo koeficientas nustatomas pagal (6-10)–(6-13) lygtis.

6.6.2.3.   Bendra nedažno regeneravimo koregavimo koeficientų (IRAF) apskaičiavimo tvarka

Gamintojas deklaruoja įprastas parametrų sąlygas, kuriomis vyksta regeneravimo procesas (suodžių kiekį, temperatūrą, išmetamųjų dujų priešslėgį ir t. t.). Gamintojas taip pat nurodo regeneravimo ciklų dažnumą, išreiškiamą kaip bandymų, per kuriuos vyksta regeneravimas, skaičius. Dėl tikslios šio dažnumo nustatymo procedūros susitariama su tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucija, remiantis gerąja inžinerine praktika.

Atlikdamas regeneravimo bandymą, gamintojas pateikia pripildytą papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą. Šiuo variklio kondicionavimo etapu regeneravimas nevyksta. Kita galimybė – gamintojas gali iš eilės atlikti taikytino ciklo bandymus, kol papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema užsipildys. Per visus bandymus nebūtina matuoti išmetamųjų teršalų kiekio.

Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų nustatomas apskaičiuojant kelių maždaug vienodais laiko tarpais atliktų taikytino ciklo bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Bent vienas taikytinas ciklas atliekamas prieš pat regeneravimo bandymo pradžią, o kitas – iš karto po regeneravimo bandymo.

Atliekant regeneravimo bandymą, registruojami visi regeneravimui nustatyti reikalingi duomenys (išmetamo CO arba NOx kiekis, temperatūra prieš papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir už jos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.). Per regeneravimo procesą taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti viršytos. Bandymo schema parodyta 6.1 paveiksle.

6.1 pav.

Nedažno (periodinio) regeneravimo, atliekant n ir n r matavimų, kai vyksta regeneravimas, schema

Bandymų, atliktų pagal 6.6.2.1 arba 6.6.2.2 punktą, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh] perskaičiuojama taikant svertinius koeficientus pagal (6-9) lygtį (žr. 6.1 pav.):

(6-9)

čia:

n	bandymų, per kuriuos regeneravimas nevyksta, skaičius;
n r	bandymų, per kuriuos regeneravimas vyksta, skaičius (mažiausiai vienas bandymas);
	bandymo, per kurį regeneravimas nevyksta, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh];
	bandymo, per kurį regeneravimas vyksta, išmetamųjų teršalų vidutinė savitoji masė [g/kWh arba #/kWh].

Gamintojo nuožiūra ir remiantis gerąja inžinerine praktika, pagal (6-10)–(6-13) lygtis galima apskaičiuoti visiems dujiniams teršalams ir, jei yra nustatyta taikytina riba, KD ir KDK taikytiną multiplikacinį ar adityvųjį regeneravimo koregavimo koeficientą kr, kuriuo žymima vidutinė išmetamųjų teršalų masė.

Multiplikacinis: (koregavimo didinimo koeficientas) (6-10) (koregavimo mažinimo koeficientas) (6-11)

Adityvusis: k ru,a = e w – e (koregavimo didinimo koeficientas) (6-12) k rd,a = e w – e r (koregavimo mažinimo koeficientas) (6-13)

6.6.2.4.   Koregavimo koeficientų taikymas

Per visus bandymus, per kuriuos regeneravimas nevyksta, koregavimo didinimo koeficientai dauginami iš išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio arba prie jo pridedami. Per visus bandymus, per kuriuos regeneravimas vyksta, koregavimo mažinimo koeficientai dauginami iš išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio arba prie jo pridedami. Atliekant visus bandymus, aiškiai nustatoma, ar regeneravimas įvyko. Jeigu nenustatoma, ar regeneravimas įvyko, taikomas koregavimo didinimo koeficientas.

Remiantis VII priedu ir VII priedo 5 priedėliu dėl su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimo, regeneravimo koregavimo koeficientas:

a)	jei nustatomas visam svertiniam ciklui, taikomas taikytinų svertinių NRTC, LSI-NRTC ir NRSC rezultatams;

b)

jei konkrečiai nustatomas tam tikriems taikytino diskrečiojo režimo NRSC režimams, taikomas tų taikytino diskrečiojo režimo NRSC režimų, kuriais regeneravimas vyksta prieš apskaičiuojant ciklo išmetamųjų teršalų kiekio svertinį rezultatą, rezultatams. Šiuo atveju KD matuojamos taikant keleto filtrų metodą;

c)	gali būti taikomas kitiems tos pačios variklių šeimos nariams;

d)

gali būti taikomas kitoms variklių šeimoms, kurių varikliai priklauso tai pačiai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai, kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priede, jeigu patvirtinimo institucija, remdamasi techniniais gamintojo pateiktais duomenimis, yra patvirtinusi, kad jų išmetamųjų teršalų kiekis yra panašus.

Taikomos šios galimybės:

a)

gamintojas gali nuspręsti netaikyti koregavimo koeficientų vienai ar kelioms savo variklių šeimoms (arba konfigūracijoms), nes regeneravimo poveikis yra nežymus arba iš esmės nėra svarbu nustatyti, kada įvyksta regeneravimas. Tokiais atvejais koregavimo koeficientas netaikomas, o gamintojas yra atsakingas už tai, kad išmetamųjų teršalų ribinių verčių būtų laikomasi per visus bandymus, neatsižvelgiant į tai, ar regeneravimas įvyko, ar ne;

b)	gavusi gamintojo prašymą, patvirtinimo institucija regeneravimo ciklus gali apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta a papunktyje. Tačiau ši galimybė taikoma tik tiems ciklams, kurie vyksta itin retai ir į kuriuos iš esmės neįmanoma atsižvelgti taikant a papunktyje aprašytus koregavimo koeficientus.

6.7.   Aušinimo sistema

Naudojama pakankamo tūrio variklio aušinimo sistema, kad būtų galima palaikyti gamintojo nustatytą įprastinę variklio eksploatavimo temperatūrą, įskaitant įsiurbiamo oro, alyvos, aušalo, bloko ir galvučių temperatūras. Galima naudoti pagalbinius laboratorinius aušintuvus ir ventiliatorius.

6.8.   Tepamoji alyva

Tepamąją alyvą nurodo gamintojas; tai turi būti rinkoje parduodama tipinė tepamoji alyva; per bandymą naudotos tepamosios alyvos specifikacijos užregistruojamos ir pateikiamos su bandymo rezultatais.

6.9.   Etaloninių degalų specifikacijos

Bandymui naudojami IX priede nurodyti etaloniniai degalai.

Degalų temperatūra turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Degalų temperatūra matuojama degalų įpurškimo siurblio angoje arba ten, kur nurodo gamintojas, o matavimo vieta užregistruojama.

6.10.   Išmetamosios karterio dujos

Šis punktas taikomas NRE, NRG, IWP, IWA, RLR, NRS, NRSh, SMB ir ATS kategorijų varikliams, atitinkantiems Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Tiesiogiai į atmosferą išleidžiamos karterio dujos pridedamos prie išmetamųjų teršalų kiekio (fiziškai arba matematiškai) per visus teršalų išmetimo bandymus.

Gamintojai, kurie pasinaudoja šia išimtimi, variklius montuoja taip, kad visas karterio išmetamas dujas būtų galima nukreipti į išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo sistemą. Pagal šį punktą karterio išmetamos dujos, per visą veikimo laikotarpį nukreipiamos į išmetamųjų dujų sistemą prieš papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, nelaikomos išleidžiamomis tiesiogiai į atmosferą.

Kad išmetamuosius teršalus būtų galima išmatuoti, atvirai išmetamosios karterio dujos į išmetimo sistemą nukreipiamos taip:

a)	vamzdynas turi būti pagamintas iš lygaus paviršiaus, elektrai laidžios ir su karterio išmetamomis dujomis nereaguojančios medžiagos. Vamzdeliai turi būti kuo trumpesni;

b)	laboratorinio karterio vamzdelių linkių turi būti kuo mažiau, o būtinų linkių spindulys – kuo didesnis;

c)	laboratorinio karterio išmetimo vamzdynas turi atitikti variklių gamintojo specifikacijų reikalavimus dėl karterio priešslėgio;

d)

karterio išmetimo vamzdynas sujungiamas su nepraskiestų išmetamųjų dujų kanalu už papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, už sumontuoto išmetamųjų teršalų ribojimo įtaiso ir pakankamu atstumu iki visų ėminių ėmimo zondų, kad prieš imant ėminius dujos visiškai susimaišytų su variklio išmetamaisiais teršalais. Karterio vamzdis turi išeiti į laisvąjį išmetimo sistemos srautą, kad būtų išvengta pasienio sluoksnio efekto ir dujos geriau maišytųsi. Karterio išmetimo vamzdžio anga gali būti nukreipta bet kuria kryptimi pagal nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą.

7.   Bandymo procedūros

7.1.   Įžanga

Šioje dalyje aprašomas iš bandomų variklių išmetamų su stabdymu susijusių dujinių ir kietųjų dalelių teršalų savitosios masės nustatymo metodas. Bandomas variklis turi būti sukonfigūruotas kaip pirminis variklių šeimos variklis, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priede.

Atliekant laboratorinį teršalų išmetimo bandymą, matuojami XVII priede nurodytų bandymų ciklų metu išmetami teršalai ir kiti parametrai. Aptariami šie aspektai:

a)	išmetamųjų teršalų kiekiui išmatuoti skirtos laboratorinės įrangos konfigūracija (7.2 punktas);

b)	prieš bandymą ir po bandymo taikomos patikros procedūros (7.3 punktas);

c)	bandymų ciklai (7.4 punktas);

d)	bendroji bandymo seka (7.5 punktas);

e)	variklio charakteristikų grafiko sudarymas (7.6 punktas);

f)	bandymų ciklų generavimas (7.7 punktas);

g)	konkreti bandymų ciklų vykdymo procedūra (7.8 punktas).

7.2.   Išmetamųjų teršalų kiekio matavimo principas

Norint išmatuoti su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekį, variklis veikia 7.4 punkte nustatytais atitinkamais bandymų ciklais. Norint išmatuoti su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų (t. y. HC, CO, NOx ir KD) kiekį, būtina nustatyti išmetamųjų kietųjų dalelių kiekį (t. y. KDK), CO2 masę išmetamuosiuose teršaluose ir atitinkamą variklio darbą.

7.2.1.   Komponento masė

Kiekvieno komponento bendroji masė per taikytinus bandymų ciklus nustatoma taikant toliau nurodytus metodus.

7.2.1.1.   Nenutrūkstamas ėminių ėmimas

Ėminius imant nenutrūkstamai, komponentų koncentracija nenutrūkstamai matuojama nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose. Ši koncentracija dauginama iš nenutrūkstamo (nepraskiestų arba praskiestų) išmetamųjų dujų srauto dydžio ėminių ėmimo vietoje ir taip nustatomas komponento srauto dydis. Išmetamas komponento kiekis nenutrūkstamai sumuojamas per visą bandymų ciklą. Ši suma yra bendroji išmesto komponento masė.

7.2.1.2.   Periodinis ėminių ėmimas

Ėminius imant periodiškai, nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas nenutrūkstamai ir kaupiamas, o išmatuojamas vėliau. Paimtas ėminys turi būti proporcingas nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautui. Pavyzdžiui, periodinis ėminių ėmimas yra praskiestų išmetamųjų dujinių teršalų rinkimas maiše ir KD rinkimas ant filtro. Iš esmės išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas taip: periodiškai surinktų ėminių koncentracija dauginama iš bendrosios masės arba masės srauto (nepraskiesto arba praskiesto), iš kurio ėminys buvo imamas per bandymų ciklą. Gautas rezultatas yra bendroji išmesto komponento masė arba masės srautas. Norint apskaičiuoti KD koncentraciją, iš proporcingai paimto išmetamųjų dujų kiekio ant filtro nusėdusių KD kiekis padalijamas iš filtruotų išmetamųjų dujų kiekio.

7.2.1.3.   Derinamas ėminių ėmimas

Nenutrūkstamąjį ir periodinį ėminių ėmimą leidžiama visaip derinti (pvz., derinti KD ėmimą ir periodinį ėminių ėmimą arba išmetamųjų dujinių teršalų ėmimą ir nenutrūkstamą ėminių ėmimą).

6.2 paveiksle parodyti du išmetamųjų teršalų matavimo bandymų procedūrų aspektai: įranga ir jai priklausančios ėminių ėmimo linijos, skirtos nepraskiestoms ir praskiestoms išmetamosioms dujoms, ir išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti būtini veiksmai pastovios būsenos arba pereinamųjų režimų bandymų ciklais.

6.2 pav.

Išmetamųjų teršalų matavimo bandymų procedūros

7.2.2.   Darbo nustatymas

Darbas per bandymų ciklą nustatomas sinchroniškai dauginant sūkių dažnio ir stabdymo momento vertes, taip apskaičiuojant akimirkines variklio stabdymo galios vertes. Variklio stabdymo galios vertės integruojamos per visą bandymų ciklą, siekiant nustatyti bendrą darbą.

7.3.   Patikra ir kalibravimas

7.3.1.   Prieš bandymą atliekamos procedūros

7.3.1.1.   Parengiamasis kondicionavimas

Siekiant užtikrinti sąlygų pastovumą, prieš pradedant bandymo seką, atliekamas ėminių ėmimo sistemos ir variklio parengiamasis kondicionavimas, kaip nurodyta šiame punkte.

Variklio parengiamojo kondicionavimo tikslas – užtikrinti išmetamųjų teršalų ir išmetamųjų teršalų kontrolės priemonių reprezentatyvumą per darbo ciklą ir sumažinti subjektyvumą, kad po jo vykdomas teršalų išmetimo bandymas atitiktų sąlygų stabilumo reikalavimus.

Išmetamųjų teršalų kiekį galima matuoti per parengiamojo kondicionavimo ciklus, jeigu parengiamojo kondicionavimo ciklų atliekama tiek, kiek buvo iš anksto nustatyta, ir jeigu matavimo sistema buvo įjungta laikantis 7.3.1.4 punkto reikalavimų. Parengiamojo kondicionavimo mastą nustato variklio gamintojas prieš pradedant parengiamąjį kondicionavimą. Parengiamasis kondicionavimas vyksta toliau nurodyta tvarka; pažymėtina, kad konkretūs parengiamojo kondicionavimo ciklai yra tokie patys, kokie taikomi teršalų išmetimo bandymui.

7.3.1.1.1.   Parengiamasis kondicionavimas prieš šalto variklio paleidimo NRTC

Variklio parengiamasis kondicionavimas vykdomas atliekant bent vieną įšilusio variklio paleidimo NRTC. Iš karto po kiekvieno parengiamojo kondicionavimo ciklo variklis išjungiamas, ir kol jis yra išjungtas turi praeiti įšilusio variklio stabilizavimo etapas. Iš karto po paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo variklis išjungiamas ir pradedamas 7.3.1.2 punkte aprašytas variklio aušinimas.

7.3.1.1.2.   Parengiamasis kondicionavimas prieš įšilusio variklio paleidimo NRTC arba LSI-NRTC

Šiame punkte aprašomas parengiamasis kondicionavimas, taikomas, kai ėminius ketinama imti per įšilusio variklio paleidimo NRTC, neatliekant šalto variklio paleidimo NRTC (šalto variklio paleidimo NRTC), arba prieš LSI-NRTC. Variklio parengiamasis kondicionavimas atliekamas atitinkamai atliekant bent vieną įšilusio variklio paleidimo NRTC arba LSI-NRTC. Iš karto po kiekvieno parengiamojo kondicionavimo ciklo variklis išjungiamas ir, kai tik galima, pradedamas kitas ciklas. Kitą parengiamojo kondicionavimo ciklą rekomenduojama pradėti per 60 sekundžių nuo paskutiniojo parengiamojo kondicionavimo ciklo pabaigos. Jei reikia, prieš variklį paleidžiant teršalų išmetimo bandymui atlikti, po paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo išlaukiamas atitinkamas įšilusio variklio (įšilusio variklio paleidimo NRTC) arba aušinimo (LSI-NRTC) laikotarpis. Jeigu įšilusio variklio arba variklio aušinimo laikotarpis nenaudojamas, teršalų išmetimo bandymą rekomenduojama pradėti per 60 sekundžių nuo paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo pabaigos.

7.3.1.1.3.   Parengiamasis kondicionavimas prieš diskrečiojo režimo NRSC

Varikliai, išskyrus NRS ir NRSh kategorijų variklius, įšildomi ir dirba, kol variklio temperatūros (aušinimo vandens ir tepamosios alyvos) stabilizuojasi esant 50 proc. sūkių dažnio ir 50 proc. sukimo momento (jei tai kuris nors diskrečiojo režimo NRSC bandymų ciklas, išskyrus D2, E2 arba G tipų ciklus) arba esant vardiniam variklio sūkių dažniui ir 50 proc. sukimo momento (jei tai D2, E2 arba G diskrečiojo režimo NRSC bandymų ciklas). Jei variklio bandymo sūkių dažniui apskaičiuoti naudojama MTS vertė, 50 proc. sūkių dažnio apskaičiuojama pagal 5.2.5.1 punktą, visais kitais atvejais – pagal 7.7.1.3 punktą. 50 proc. sukimo momento yra 50 proc. didžiausio galimo sukimo momento esant tokiam sūkių dažniui. Teršalų išmetimo bandymas pradedamas nesustabdžius variklio.

NRS ir NRSh kategorijų varikliai įšildomi pagal gamintojo rekomendacijas ir gerąją inžinerinę praktiką. Prieš pradedant imti išmetamųjų teršalų ėminius, variklis veikia atitinkamo bandymų ciklo 1 režimu, kol variklio temperatūra stabilizuojasi. Teršalų išmetimo bandymas pradedamas nesustabdžius variklio.

7.3.1.1.4.   Parengiamasis kondicionavimas prieš RMC

Variklio gamintojas pasirenka a arba b papunktyje aprašytą parengiamojo kondicionavimo eilės tvarką. Variklio parengiamasis kondicionavimas atliekamas pasirinkta eilės tvarka.

a)

Variklio parengiamasis kondicionavimas atliekamas atliekant bent antrąją RMC dalį, remiantis bandymo režimų skaičiumi. Tarp ciklų variklis neišjungiamas. Iš karto po kiekvieno parengiamojo kondicionavimo ciklo kitas ciklas (įskaitant teršalų išmetimo bandymą) pradedamas kuo greičiau. Jei tai įmanoma, kitą ciklą rekomenduojama pradėti per 60 sekundžių nuo paskutinio parengiamojo kondicionavimo ciklo pabaigos.

b)

Variklis įšildomas ir dirba, kol variklio temperatūros (aušinimo vandens ir tepamosios alyvos) stabilizuojasi esant 50 proc. sūkių dažnio ir 50 proc. sukimo momento (jei tai kuris nors RMC bandymų ciklas, išskyrus D2, E2 arba G tipo ciklus) arba esant vardiniam variklio sūkių dažniui ir 50 proc. sukimo momento (jei tai D2, E2 arba G RMC bandymų ciklas). Jei variklio bandymo sūkių dažniui apskaičiuoti naudojamas MTS, 50 proc. sūkių dažnio apskaičiuojama pagal 5.2.5.1 punktą, visais kitais atvejais – pagal 7.7.1.3 punktą. 50 proc. sukimo momento yra 50 proc. didžiausio galimo sukimo momento esant tokiam sūkių dažniui.

7.3.1.1.5.   Variklio aušinimas (NRTC)

Galima natūralaus arba priverstinio aušinimo procedūra. Jei aušinimas priverstinis, sistemos sukonfigūruojamos remiantis gerąja inžinerine praktika, kad aušinimo oras būtų tiekiamas visam varikliui aušinti, vėsi alyva būtų tiekiama variklio tepimo sistemai aušinti ir iš visos variklio aušinimo sistemos aušalo bei papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos būtų pašalintas karštis. Taikant priverstinį papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos aušinimą, aušinimo oras netiekiamas tol, kol papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema neatvėsta iki žemesnės nei katalizinio suaktyvinimo temperatūros. Neleidžiama taikyti jokios aušinimo procedūros, dėl kurios teršalų išmetimas taptų nereprezentatyvus.

7.3.1.2.   Užteršimo HC patikra

Jeigu yra prielaidų, kad išmetamųjų dujų matavimo sistema yra iš esmės užteršta HC, užteršimą HC galima tikrinti nulinės vertės nustatymo dujomis, tada atlikti pataisą dėl delsos. Jeigu reikia patikrinti matavimo sistemos taršą ir HC fono sistemą, tai daroma ne anksčiau kaip prieš 8 val. iki kiekvieno bandymų ciklo pradžios. Vertės užregistruojamos, o vėliau pataisomos. Prieš šią patikrą reikia atlikti nuotėkio patikrą ir sukalibruoti FID analizatorių.

7.3.1.3.   Ėminiams imti skirtos matavimo įrangos parengimas

Prieš pradedant imti išmetamųjų teršalų ėminius, atliekami šie veiksmai:

a)	ne anksčiau kaip prieš 8 val. iki išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo pagal 8.1.8.7 punktą atliekama nuotėkio patikra;

b)	jei ėminiai imami periodiškai, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai arba filtrai, kurių tuščioji masė yra žinoma;

c)	visi matavimo prietaisai įjungiami pagal gamintojo instrukcijas ir laikantis gerosios inžinerinės praktikos;

d)	įjungiamos skiedimo sistemos, ėminių siurbliai, aušinimo ventiliatoriai ir duomenų rinkimo sistema;

e)	nustatomi norimo lygio ėminių srautai, prireikus panaudojamas apylankinis srautas;

f)	ėminių ėmimo sistemos šilumokaičiai pašildomi arba ataušinami neviršijant bandymui nustatyto darbinės temperatūros intervalo;

g)	šildomų arba aušinamų įtaisų, pvz., ėminių ėmimo linijų, filtrų, aušintuvų ir siurblių, temperatūrą leidžiama stabilizuoti darbinės temperatūros lygyje;

h)	išmetamųjų dujų skiedimo sistemos srautas įjungiamas ne vėliau kaip likus 10 min. iki bandymo sekos;

i)	toliau 7.3.1.4 punkte nustatyta tvarka sukalibruojami dujų analizatoriai ir nustatomos nulinės nenutrūkstamo veikimo analizatorių vertės;

j)	prieš bet kokį bandymo tarpsnį nustatomos arba pakartotinai nustatomos nulinės visų elektroninių integravimo prietaisų vertės.

7.3.1.4.   Dujų analizatorių kalibravimas

Pasirenkami tinkami dujų analizatorių intervalai. Leidžiama naudoti automatinio arba rankinio intervalo keitimo išmetamųjų teršalų analizatorius. Per bandymą, kurį atliekant taikomi pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklai arba RMC, taip pat imant išmetamųjų dujinių teršalų ėminius kiekvieno diskrečiojo režimo NRSC bandymo režimo pabaigoje, negalima keisti išmetamųjų teršalų analizatoriaus intervalo. Bandymų ciklo metu taip pat negalima keisti analizatoriaus analoginio veikimo stiprintuvo (-ų) stiprinimo koeficiento.

Naudojant 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančias tarptautiniu mastu pripažintas pėdsakines dujas visuose nenutrūkstamo veikimo analizatoriuose nustatoma nulinė vertė ir matavimo intervalas. FID analizatorių matavimo intervalas nustatomas vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1).

7.3.1.5.   KD filtro parengiamasis kondicionavimas ir tuščio filtro svėrimas

KD filtro parengiamojo kondicionavimo ir tuščio filtro svėrimo procedūros atliekamos pagal 8.2.3 punktą.

7.3.2.   Po bandymo atliekamos procedūros

Baigus imti išmetamųjų teršalų ėminius, atliekami toliau nuodyti veiksmai.

7.3.2.1.   Proporcinio ėminių ėmimo patikra

Patikrinama, ar kiekvienas proporcinis periodinis ėminys, pvz., maiše surinktas arba KD ėminys, buvo paimtas pagal 8.2.1 punktą. Taikant vieno filtro metodą ir diskretųjį pastovios būsenos bandymų ciklą, apskaičiuojamas faktinis svertinis KD koeficientas. Visi 8.2.1 punkto reikalavimų neatitinkantys ėminiai skelbiami negaliojančiais.

7.3.2.2.   KD kondicionavimas ir svėrimas po bandymo

Panaudoti KD ėminių filtrai sudedami į uždengtas ar sandarias talpyklas arba filtrų laikikliai uždaromi, kad ėminių filtrai būtų apsaugoti nuo aplinkos taršos. Taip apsaugoti užpildyti filtrai grąžinami į KD filtrų kondicionavimo kamerą ar patalpą. Tada KD ėminių filtrai kondicionuojami ir sveriami pagal 8.2.4 punktą (KD filtrų kondicionavimo po bandymų ir bendrojo svorio nustatymo procedūros).

7.3.2.3.   Periodiškai imamų dujų ėminių analizė

Kai tik galima, atliekami šie veiksmai:

a)	jei galima, ne vėliau kaip per 30 minučių nuo bandymų ciklo pabaigos arba per stabilizavimo etapą visuose periodinio veikimo dujų analizatoriuose nustatomos nulinės vertės ir nustatomas matavimo intervalas, siekiant patikrinti, ar dujų analizatorių naudojimo sąlygos vis dar stabilios;

b)	visi periodiškai paimti įprastiniai dujų ėminiai išanalizuojami ne vėliau kaip per 30 minučių nuo įšilusio variklio paleidimo NRTC pabaigos arba per stabilizavimo etapą;

c)	foniniai ėminiai išanalizuojami ne vėliau kaip per 60 minučių nuo įšilusio variklio paleidimo NRTC pabaigos.

7.3.2.4.   Rodmenų slinkio patikra

Apskaičiavus išmetamųjų dujų kiekį, patikrinamas rodmenų slinkis:

a)

kai nulinės vertės nustatymo dujos į analizatorių ima tekėti stabiliai, užregistruojama vidutinė periodinio ir nenutrūkstamo veikimo dujų analizatorių vertė. Į stabilizavimo laiką galima įtraukti bet kurio dujų ėminio prapūtimo iš analizatoriaus laiką ir visą papildomą analizatoriaus atsako registravimo laiką;

b)	kai patikros dujos į analizatorių ima tekėti stabiliai, užregistruojama vidutinė analizatoriaus vertė. Į stabilizavimo laiką galima įtraukti bet kurio dujų ėminio prapūtimo iš analizatoriaus laiką ir visą papildomą analizatoriaus atsako registravimo laiką;

c)	šie duomenys naudojami tada, kai rezultatus reikia patvirtinti ar pataisyti, atsižvelgiant į rodmenų slinkį, kaip aprašyta 8.2.2 punkte.

7.4.   Bandymų ciklai

ES tipo patvirtinimo bandymas atliekamas taikant atitinkamą NRSC ir, jei taikytina, NRTC arba LSI-NRTC, nurodytą Reglamento (ES) 2016/1628 23 straipsnyje ir IV priede. NRSC, NRTC ir LSI-NRTC techninės specifikacijos ir charakteristikos išdėstytos XVII priede, o apkrovos bei sūkių dažnio nustatymo šiems bandymų ciklams metodas išdėstytas 5.2 punkte.

7.4.1.   Pastovios būsenos bandymų ciklai

Ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklai (NRSC) nurodyti XVII priedo 1 ir 2 priedėliuose pateiktame diskrečiųjų režimų NRSC (veikimo taškų) sąraše; kiekvienam veikimo taškui priskirta po vieną sūkių dažnio ir sukimo momento vertę. NRSC matuojamas, kai variklis yra įšilęs ir veikia pagal gamintojo specifikacijas. Gamintojo sprendimu, NRSC galima taikyti kaip diskrečiojo režimo NRSC arba RMC, kaip paaiškinta 7.4.1.1 ir 7.4.1.2 punktuose. Teršalų išmetimo bandymą atlikti ir pagal 7.4.1.1, ir pagal 7.4.1.2 punktą nereikalaujama.

7.4.1.1.   Diskrečiojo režimo NRSC

Diskrečiojo režimo NRSC – įšilusio variklio darbo ciklai, per kuriuos išmetamųjų teršalų kiekis pradedamas skaičiuoti tada, kai variklis paleidžiamas, įšildomas ir veikia taip, kaip nustatyta 7.8.1.2. punkte. Kiekvieną ciklą sudaro po keletą sūkių dažnio ir apkrovos režimų (kiekvienam režimui taikomas atitinkamas svertinis koeficientas), atitinkančių nurodytos kategorijos variklio tipinių veikimo sąlygų intervalą.

7.4.1.2.   Nuolydinio režimo NRSC

RMC – įšilusio variklio darbo ciklai, per kuriuos išmetamųjų teršalų kiekis pradedamas skaičiuoti tada, kai variklis paleidžiamas, įšildomas ir veikia taip, kaip nustatyta 7.8.2.1. punkte. Per RMC variklis nuolat kontroliuojamas naudojant bandymo stendo valdymo bloką. Per RMC išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kiekis matuojamas ir jų ėminiai imami nenutrūkstamai taip, kaip per pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklus.

RMC – metodas, kuriuo tariamai pereinamuoju būdu atliekamas pastovios būsenos bandymas. Kiekvieną RMC sudaro keletas pastovios būsenos režimų, o nuo vieno prie kito režimo pereinama tiesiniu būdu. Santykinis visas kiekvieno režimo laikas ir prieš tai ėjusio pereinamojo režimo laikas atitinka diskrečiojo režimo NRSC svertinę svarbą. Variklio sūkių dažnio ir apkrovos pokyčiai vieną režimą keičiant kitu kontroliuojami tiesiškai 20 ± 1 s intervalu. Režimo pakeitimo laikas įeina į naujojo režimo trukmę (įskaitant pirmąjį režimą). Kai kuriais atvejais režimai taikomi ne tokia pačia eilės tvarka kaip diskrečiojo režimo NRSC arba yra suskaidomi, kad nebūtų kraštutinių temperatūros pokyčių.

7.4.2.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

Kiekvienas ne keliais judančių mechanizmų NRE kategorijos variklių pereinamųjų režimų ciklas (NRTC) ir ne keliais judančių mechanizmų NRS kategorijos didelių kibirkštinio uždegimo variklių pereinamųjų režimų ciklas (LSI-NRTC) XVII priedo 3 priedėlyje apibrėžtas kaip normalizuotų sūkių dažnio ir sukimo momento verčių sekundinė seka. Norint atlikti bandymą su variklio bandymo sąranka, normalizuotos vertės perskaičiuojamos į jas atitinkančias konkretaus bandomo variklio atskaitos vertes, remiantis variklio charakteristikų grafiko kreivėje nurodytomis konkrečiomis sūkių dažnio ir sukimo momento vertėmis. Perskaičiavimas vadinamas denormalizacija, o taip gautas bandymų ciklas yra etaloninis bandomo variklio NRTC arba LSI-NRTC bandymų ciklas (žr. 7.7.2 punktą).

7.4.2.1.   NRTC bandymo seka

Normalizuotas NRTC dinamometrinis grafikas pavaizduotas 6.3 paveiksle.

6.3 pav.

Normalizuotas NRTC dinamometrinis grafikas

Po parengiamojo kondicionavimo etapo NRTC atliekamas du kartus (žr. 7.3.1.1.1 punktą) taikant šią procedūrą:

a)

paleidžiant šaltą variklį, kai natūraliai aušinamas variklis ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos atvėsta iki kambario temperatūros, arba paleidžiant šaltą variklį, kai priverstinai aušinamas variklis, aušalas ir alyva, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos ir visi variklio kontrolės įtaisai stabilizuojasi ir pasiekia 293–303 K (20–30 °C) temperatūrą. Paleidus šaltą variklį, išmetamųjų teršalų kiekis pradedamas matuoti nuo šalto variklio paleidimo momento;

b)	variklio įšildymo etapas prasideda iš karto, kai pasibaigia šalto variklio paleidimo etapas. Variklis išjungiamas ir prieš paleidžiant jį įšildytą kondicionuojamas ir stabilizuojamas 20 ± 1 min.;

c)

įšilusio variklio paleidimas pradedamas nuo variklio užvedimo iškart po stabilizavimo etapo. Dujų analizatoriai įjungiami ne vėliau kaip likus 10 s iki stabilizavimo etapo pabaigos, kad būtų išvengta didžiausiųjų signalo verčių pasikeitimo. Išmetamųjų teršalų matavimo pradžia sutampa su įšilusio variklio paleidimo NRTC pradžia, įskaitant variklio užvedimą.

Su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitoji masė (g/kWh) nustatoma šioje dalyje nurodyta tvarka taikant ir šalto, ir įšilusio variklio paleidimo NRTC. Svertiniai sudėtiniai išmetamųjų teršalų kiekiai apskaičiuojami šalto variklio paleidimo rezultatams taikant 10 proc., o įšilusio variklio paleidimo rezultatams – 90 proc. svertinį koeficientą, kaip nurodyta VII priede.

7.4.2.2.   LSI-NRTC bandymo seka

Po parengiamojo kondicionavimo LSI-NRTC atliekamas vieną kartą, atliekant įšilusio variklio paleidimo bandymą (žr. 7.3.1.1.2 punktą) taikant šią procedūrą:

a)	variklis užvedamas ir pirmas 180 s veikia darbo ciklu, tada 30 s – tuščiąja eiga be apkrovos. Per šiuos įšilimo etapus išmetamųjų teršalų kiekis nematuojamas;

b)	pasibaigus 30 s veikimo tuščiąja eiga, išmetamieji teršalai pradedami matuoti, o variklis veikia visą darbo ciklą nuo pradžių (nuo 0 s).

Su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitoji masė (g/kWh) nustatoma VII priede nurodyta tvarka.

Jeigu prieš bandymą variklis jau dirbo, remiantis gerąja inžinerine praktika, varikliui leidžiama pakankamai atvėsti, kad išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis tiksliai atspindėtų teršalų kiekį, kurį išmeta variklis, kai yra užvedamas kambario temperatūros. Pavyzdžiui, jeigu variklis, paleistas kambario temperatūros, per tris minutes įšyla pakankamai, kad pradėtų veikti uždarosios sistemos režimu ir būtų pasiektas visapusiškas katalizinis poveikis, prieš pradedant kitą bandymą reikalingas minimalus variklio aušinimo laikotarpis.

Gavus techninės tarnybos išankstinį pritarimą, į variklio įšildymo procedūrą galima įtraukti iki 15 min. veikimo darbo režimu.

7.5.   Bendroji bandymo seka

Norint išmatuoti variklio išmetamų teršalų kiekį, atliekami šie veiksmai:

a)	bandomo variklio bandymo sūkių dažnis ir apkrova nustatomi išmatuojant didžiausią sukimo momentą (jei tai pastovaus greičio varikliai) arba didžiausio sukimo momento kreivę (jei tai kintamo greičio varikliai), kaip variklio sūkių dažnio funkciją;

b)	normalizuotas bandymų ciklų vertes reikia denormalizuoti taikant sukimo momento vertę (jei tai pastovaus greičio varikliai) arba sūkių dažnio ir sukimo momento vertes (jei tai kintamo greičio varikliai), nurodytas 7.5 punkto a papunktyje;

c)	variklis, įranga ir matavimo prietaisai iš anksto parengiami tolesniam teršalų išmetimo bandymui ar bandymų sekai (taikant šalto arba įšilusio variklio paleidimo ciklą);

d)	prieš bandymą atliekamos procedūros, siekiant patikrinti, ar tam tikra įranga ir analizatoriai veikia tinkamai. Visi analizatoriai turi būti sukalibruoti. Visi prieš bandymą gauti duomenys užregistruojami;

e)	bandymų ciklo pradžioje variklis paleidžiamas (NRTC) arba toliau veikia (pastovios būsenos ciklai ir LSI-NRTC), tuo pat metu įjungiamos ėminių ėmimo sistemos;

f)	imant ėminius (per NRTC, LSI-NRTC ir RMC viso bandymų ciklo metu), matuojami arba registruojami išmetamieji teršalai ir kiti reikiami parametrai;

g)	po bandymo atliekamos procedūros, siekiant patikrinti, ar tam tikra įranga ir analizatoriai veikia tinkamai;

h)

atliekamas KD filtro (-ų) parengiamasis kondicionavimas, KD filtras (-ai) sveriamas (-i) (tuščio filtro svėrimas), pripildomas (-i), pakartotinai kondicionuojamas (-i), vėl sveriamas (-i) (pripildyto filtro svėrimas), tada ėminiai vertinami, atliekant prieš bandymą (7.3.1.5 punktas) ir po bandymo (7.3.2.2 punktas) taikomas procedūras;

i)	įvertinami teršalų išmetimo bandymo rezultatai.

6.4 paveiksle apžvelgiamos NKJM bandymų ciklams, matuojant variklio išmetamųjų teršalų kiekį, atlikti reikalingos procedūros.

6.4 pav.

Bandymų seka

7.5.1.   Variklio paleidimas ir pakartotinis paleidimas

7.5.1.1.   Variklio paleidimas

Variklis paleidžiamas:

a)	kaip rekomenduojama galutinių naudotojų instrukcijose, naudojant serijinės gamybos starterį arba pneumatinio paleidimo sistemą ir tinkamai įkrautą akumuliatorių, tinkamą energijos šaltinį arba tinkamai suslėgto oro šaltinį;

b)

naudojant dinamometrą varikliui užvesti ir jį taip paleisti. Paprastai variklis užvedamas taip, kad variklio sūkių dažnis ± 25 proc. tikslumu atitiktų jam įprastomis veikimo sąlygomis būdingą užvedimo sūkių dažnį, arba paleidžiamas tiesiškai didinant dinamometro greitį nuo nulinio sūkių dažnio iki sūkių dažnio, 100 min-1 mažesnio už sūkių dažnį tuščiąja eiga, bet tik iki variklio paleidimo momento.

Užvedimas sustabdomas per 1 s nuo variklio paleidimo. Jei variklis nepasileidžia per 15 s nuo užvedimo pradžios, užvedimas sustabdomas ir nustatoma paleidimo trikties priežastis, nebent galutinių naudotojų instrukcijose ar techninės priežiūros ir remonto vadove nurodyta ilgesnė nei įprasta užvedimo trukmė.

7.5.1.2.   Variklio gesimas

a)	Jei variklis užgęsta kuriuo nors šalto variklio paleidimo NRTC momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais;

a)

jei variklis užgęsta kuriuo nors įšilusio variklio paleidimo NRTC momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais; Varikliui leidžiama stabilizuotis, kaip nurodyta 7.4.2.1 punkto b papunktyje, tada pakartojamas įšilusio variklio paleidimo bandymas. Šiuo atveju šalto variklio paleidimo bandymo kartoti nereikia;

c)	jei variklis užgęsta kuriuo nors LSI-NRTC momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais;

d)

jei variklis užgęsta kuriuo nors NRSC (diskrečiojo arba nuolydinio režimo ciklo) momentu, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais ir bandymas kartojamas nuo variklio sušildymo procedūros pradžios. Kai taikomas kelių filtrų KD matavimo metodas (po vieną ėminių ėmimo filtrą kiekvienam veikimo režimui), bandymas tęsiamas stabilizuojant variklį ankstesniu režimu, kad būtų galima atlikti temperatūrinį variklio kondicionavimą, tada pradedamas matavimas tuo režimu, kurį taikant variklis užgeso.

7.5.1.3.   Variklio veikimas

Operatorius – asmuo (kai valdymas rankinis) arba reguliatorius (kai valdymas automatinis), mechaniniu arba elektroniniu būdu perduodantis įvedamos jėgos, kuria valdoma variklio galia, signalą. Įvedama jėga gali būti perduodama akceleratoriaus pedalu ar signalu, droselinės sklendės svirtimi ar signalu, degalų valdymo svirtimi ar signalu, greičio reguliavimo svirtimi ar signalu, reguliatoriaus nuostačiu ar jo signalu;

7.6.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas

Prieš pradedant sudaryti variklio charakteristikų grafiką, variklis įšildomas ir, baigiantis įšildymo etapui, mažiausiai 10 min. veikia didžiausiąja galia arba taip, kaip rekomenduoja gamintojas ir yra numatyta remiantis gerąja inžinerine praktika, kad variklio aušalo ir tepamosios alyvos temperatūra stabilizuotųsi. Kai variklio veikimas stabilizuojasi, sudaromas variklio charakteristikų grafikas.

Jeigu gamintojas ketina taikyti sukimo momento signalo perdavimo per elektroninį valdymo įtaisą metodą (kai varikliai yra taip sumontuoti), sudarant variklio charakteristikų grafiką pagal eksploatavimo stebėsenos bandymus, atliekamus pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655, papildomai atliekama 3 priedėlyje nustatyta patikra.

Variklio charakteristikų grafikas sudaromas, kai degalų valdymo svirtis arba reguliatorius yra visiškai atidarytas, taikant diskrečiąsias sūkių dažnio vertes didėjančia tvarka, išskyrus pastovaus greičio variklius. Mažiausias ir didžiausias į charakteristikų grafiką įtraukiamas sūkių dažnis apibrėžiamas taip:

mažiausias charakteristikų grafiko sūkių dažnis	=	įšilusio variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga;
didžiausias charakteristikų grafiko sūkių dažnis	=	nhi × 1,02 arba sūkių dažnis, kuriuo didžiausias sukimo momentas sumažėja iki nulio (nelygu, kuri iš verčių yra mažesnė).

čia:

n hi didelis sūkių dažnis, kaip nurodyta 2 straipsnio 12 dalyje.

Jeigu didžiausio sūkių dažnio vertė yra nepatikima arba netipiška (pvz., jei tai nereguliuojami varikliai), remiantis gerąja inžinerine praktika, charakteristikų grafikas sudaromas iki didžiausio patikimo sūkių dažnio arba didžiausio tipiško sūkių dažnio.

7.6.1.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas kintamo greičio NRSC

Kai variklio charakteristikų grafikas sudaromas kintamo greičio NRSC (tik tų variklių, kuriems nereikia taikyti NRTC arba LSI-NRTC ciklo), remiantis gerąja inžinerine praktika, pasirenkamas pakankamas skaičius vienodu atstumu išdėstytų nuostačių. Kiekviename nuostatyje sūkių dažnis stabilizuojamas, o sukimo momentui leidžiama stabilizuotis bent 15 s. Užregistruojamas kiekvieno nuostačio vidutinis sūkių dažnis ir sukimo momentas. Vidutinį sūkių dažnį ir sukimo momentą rekomenduojama apskaičiuoti pagal užregistruotus paskutiniųjų 4–6 s duomenis. Jei reikia, NRSC bandymo sūkių dažnio ir sukimo momento vertes galima nustatyti tiesinio interpoliavimo būdu. Kai varikliams reikia papildomai taikyti NRTC arba LSI-NRTC ciklus, pastovios būsenos bandymo sūkių dažnio ir sukimo momento vertės nustatomos pagal NRTC variklio charakteristikų grafiko kreivę.

Gamintojo sprendimu, variklio charakteristikų grafikas taip pat gali būti sudaromas 7.6.2 punkte nustatyta tvarka.

7.6.2.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas NRTC ir LSI-NRTC ciklams

Variklio charakteristikų grafikas sudaromas taikant šią procedūrą:

a)

variklis veikia tuščiąja eiga be apkrovos; i) jeigu variklyje yra mažo sūkių dažnio reguliatorius, nustatoma mažiausia valdymo komanda, variklio pirminio išėjimo veleno nuliniam sukimo momentui nustatyti naudojamas dinamometras ar kitas apkrovos prietaisas, o sūkių dažnis reguliuojamas varikliu. Tada išmatuojamas šis įšilusio variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga; ii) jeigu variklyje nėra mažo sūkių dažnio reguliatoriaus, variklio pirminio išėjimo veleno nuliniam sukimo momentui nustatyti naudojamas dinamometras, o sūkių dažniui reguliuoti pagal gamintojo nurodytą mažiausią variklio sūkių dažnį, taikant mažiausią apkrovą, naudojama valdymo komanda (dar vadinama gamintojo deklaruotu įšilusio variklio sūkių dažniu tuščiąja eiga); iii) gamintojo deklaruotą sukimo momentą tuščiąja eiga galima taikyti visiems kintamo greičio varikliams (su mažo sūkių dažnio reguliatoriumi arba be jo), jeigu nuliui nelygus sukimo momentas tuščiąja eiga atitinka veikimo sąlygas;

b)

nustatoma didžiausia valdymo komanda, o variklio sūkių dažnis reguliuojamas taip, kad atitiktų intervalą nuo įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga iki 95 proc. įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga vertės. Variklių, kurių darbo ciklai yra etaloniniai ir kurių mažiausias sūkių dažnis yra didesnis už įšilusio variklio sūkių dažnį tuščiąja eiga, charakteristikų grafiką galima pradėti nuo intervalo tarp mažiausio etaloninio sūkių dažnio ir 95 proc. mažiausio etaloninio sūkių dažnio vertės;

c)

variklio sūkių dažnis didinamas vidutiniškai 8 ± 1 min-1/s arba variklio charakteristikų grafikas sudaromas variklio sūkių dažnį didinant pastoviu tempu taip, kad per 4–6 min. būtų pereita nuo mažiausio prie didžiausio charakteristikų grafikui sudaryti naudojamo sūkių dažnio. Charakteristikų grafikas pradedamas sudaryti nuo įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga iki 95 proc. įšilusio variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga vertės, o baigiamas viršijant didžiausiąją galią pasiektu didžiausiu sūkių dažniu, kuriam esant gaunama mažiau nei 70 proc. didžiausiosios galios. Jeigu didžiausio sūkių dažnio vertė yra nepatikima arba netipiška (pvz., jei tai nereguliuojami varikliai), remiantis gerąja inžinerine praktika, charakteristikų grafikas sudaromas iki didžiausio patikimo sūkių dažnio arba didžiausio tipiško sūkių dažnio. Variklio sūkių dažnio ir sukimo momento vertės registruojamos bent 1 Hz dažniu;

d)

jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti charakteristikų grafiko sudarymo metodai yra nepatikimi ar nebūdingi kuriam nors bandomam varikliui, galima taikyti alternatyvius charakteristikų grafiko sudarymo metodus. Pasirinkti alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų charakteristikų grafiko sudarymo procedūrų tikslą – nustatyti didžiausią galimą sukimo momentą visuose per bandymų ciklus pasiektuose variklio sūkių dažnio taškuose. Nukrypimus nuo šiame punkte aprašytų charakteristikų grafiko sudarymo metodų dėl metodų nepatikimumo arba nebūdingumo, taip pat jų taikymo pagrįstumą tvirtina patvirtinimo institucija. Tačiau variklio su reguliatoriumi arba turbokompresoriumi sukimo momento kreivės jokiais būdais negalima brėžti pagal variklio sūkių dažnio vertes mažėjančia tvarka;

e)

variklio charakteristikų grafiko nereikia sudaryti prieš kiekvieną bandymų ciklą. Variklio charakteristikų grafikas sudaromas iš naujo, jeigu: i) remiantis gerąja inžinerine praktika, nuo paskutinio charakteristikų grafiko sudarymo praėjo nepagrįstai daug laiko arba ii) variklis buvo fiziškai pakeistas arba iš naujo sukalibruotas, o tai gali turėti įtakos variklio veiksmingumui, arba iii) atmosferos slėgis prie variklio įsiurbiamo oro angos daugiau kaip ± 5 kPa skiriasi nuo vertės, užregistruotos sudarant paskutinį variklio charakteristikų grafiką.

7.6.3.   Variklio charakteristikų grafiko sudarymas pastovaus greičio NRSC

Variklis gali būti valdomas serijinės gamybos pastovaus sūkių dažnio reguliatoriumi arba pastovaus sūkių dažnio reguliatorių gali imituoti valdymo komandos kontrolės sistema. Reguliatoriaus veikimas turi būti atitinkamai izochroniškas arba prireikus pagrįstas sūkių dažnio mažėjimu.

7.6.3.1.   Variklių, kuriuos ketinama bandyti per D2 arba E2 ciklą, vardinės galios patikrinimas

Atliekamas šis patikrinimas:

a)	variklis dirba vardinio sūkių dažnio ir vardinės galios režimu (sūkių dažnis reguliuojamas reguliatoriumi arba imituojant reguliatoriaus darbą ir naudojant valdymo komandą) tol, kol ima dirbti stabiliai;

b)

sukimo momentas didinamas, kol variklis nebegali palaikyti reguliuojamo sūkių dažnio. Užregistruojama galia šiame taške. Prieš šį patikrinimą gamintojas ir patikrinimą atliekanti techninė tarnyba, atsižvelgdami į reguliatoriaus charakteristikas, susitaria, kokiu būdu saugiai nustatyti, kada šis taškas pasiekiamas. Galia, užregistruota b punkte nurodytame taške, negali viršyti Reglamento (ES) 2016/1628 3 straipsnio 25 dalyje nurodytos vardinės galios daugiau kaip 12,5 proc. Jei ši vertė viršijama, gamintojas patikslina deklaruotą vardinę galią.

Jeigu tam tikro bandomo variklio taip patikrinti neįmanoma, nes kyla pavojus sugadinti jį arba dinamometrą, gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai pagrįstų duomenų, kad didžiausioji galia neviršija vardinės galios daugiau kaip12,5 proc.

7.6.3.2.   Charakteristikų grafiko sudarymas pastovaus greičio NRSC:

a)	variklis bent 15 sekundžių veikia reguliuojamo sūkių dažnio režimu be apkrovos (dideliu sūkių dažniu, ne tuščiąja eiga), sūkių dažnį reguliuojant reguliatoriumi arba imituojant reguliatoriaus darbą naudojama valdymo komanda, nebent su konkrečiu varikliu šios užduoties atlikti neįmanoma;

b)

sukimo momentui pastoviu tempu didinti naudojamas dinamometras. Charakteristikų grafikas sudaromas taip, kad ne vėliau kaip per 2 minutes nuo reguliuojamo sūkių dažnio be apkrovos būtų pereita prie sukimo momento, atitinkančio vardinę D2 arba E2 ciklu bandomų variklių galią arba didžiausią sukimo momentą, jei atliekami kiti pastovaus sūkių dažnio bandymų ciklai. Sudarant variklio charakteristikų grafiką, faktinės sūkių dažnio ir sukimo momento vertės registruojamos bent 1 Hz dažniu;

c)	pastovaus greičio variklis su reguliatoriumi, kurį galima perjungti į alternatyvaus sūkių dažnio režimą, bandomas kiekvienu taikytinu pastoviu sūkių dažnio režimu.

Pastovaus greičio varikliams, remiantis gerąja inžinerine praktika ir suderinus su patvirtinimo institucija, taikomi kiti sukimo momento ir galios verčių, esant nustatytam darbiniam sūkių dažniui (-iams), registravimo metodai.

Variklių, bandomų kitais ciklais, ne D2 arba E2, atveju, kai žinomos ir išmatuotos, ir deklaruotos didžiausio sukimo momento vertės, vietoj išmatuotos vertės galima naudoti deklaruotą vertę, jei ji sudaro 95–100 proc. išmatuotos vertės.

7.7.   Bandymų ciklo generavimas

7.7.1.   NRSC generavimas

Pagal šį punktą generuojamas variklio sūkių dažnio ir apkrovos režimas, kuriuo variklis dirbs atliekant pastovios būsenos bandymus taikant diskrečiojo režimo NRSC arba RMC.

7.7.1.1.   Variklių, bandomų NRSC ir NRTC arba LSI-NRTC ciklais, NRSC bandymo sūkių dažnio generavimas

Varikliuose, kurie bandomi ne tik NRSC, bet ir NRTC arba LSI-NRTC, 5.2.5.1 punkte nurodyta MTS vertė naudojama kaip 100 proc. sūkių dažnio ir pereinamųjų režimų, ir pastovios būsenos bandymuose.

Nustatant tarpinį sūkių dažnį pagal 5.2.5.4 punktą, MTS vertė naudojama vietoj vardinio sūkių dažnio.

Sūkių dažnis tuščiąja eiga nustatomas pagal 5.2.5.5 punktą.

7.7.1.2.   Variklių, bandomų tik NRSC ciklu, NRSC bandymo sūkių dažnio generavimas

Variklių, kurie nėra bandomi pereinamųjų režimų (NRTC arba LSI-NRTC) bandymų ciklu, 5.2.5.3 punkte nurodytas vardinis sūkių dažnis naudojamas kaip 100 proc. sūkių dažnio.

Vardinis sūkių dažnis naudojamas tarpiniam sūkių dažniui nustatyti pagal 5.2.5.4 punktą. Jeigu NRSC atveju nurodomi procentine dalimi išreikšti papildomi sūkių dažniai, jie apskaičiuojami kaip procentinė vardinio sūkių dažnio dalis.

Sūkių dažnis tuščiąja eiga nustatomas pagal 5.2.5.5 punktą.

Gavus išankstinį techninės tarnybos patvirtinimą, šiame punkte nurodytam bandymo sūkių dažniui generuoti vietoj vardinio sūkių dažnio galima naudoti MTS.

7.7.1.3.   NRSC apkrovos generavimas taikant kiekvieną bandymo režimą

Pagal pasirinktą bandymų ciklą kiekvieno bandymo režimo apkrovos procentinė dalis paimama iš atitinkamos XVII priedo 1 arba 2 priedėlyje pateiktos NRSC lentelės. Priklausomai nuo bandymų ciklo, tose lentelėse ir su kiekvieną iš jų susijusiose išnašose nurodyta apkrova pagal 5.2.6 punktą išreiškiama kaip galia arba kaip sukimo momentas.

100 proc. vertė esant nurodytam sūkių dažniui yra išmatuota arba deklaruota vertė, paimta iš atitinkamai pagal 7.6.1, 7.6.2 arba 7.6.3 punktą nubrėžtos charakteristikų grafiko kreivės; ji išreiškiama kaip galia (kW).

Variklio parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal (6-14) formulę:

(6-14)

čia:

S	dinamometro parametrai (kW);
P max	didžiausia bandymo sąlygomis nustatyta arba deklaruota galia esant bandymo sūkių dažniui (nurodyta gamintojo) (kW);
P AUX	pagal (6-8) lygtį apskaičiuota deklaruota pagalbinių prietaisų sugerta bendroji galia (žr. 6.3.5 punktą), esant nurodytam bandymo sūkių dažniui (kW);
L	procentinė sukimo momento dalis.

Galima deklaruoti įprastas veikimo sąlygas atitinkančią mažiausią įšilusio variklio sukimo momento vertę ir ją naudoti bet kuriame apkrovos taške, kuris kitu atveju būtų žemesnis už šią vertę, jei to tipo variklis įprastomis sąlygomis neveikia, kai sukimo momentas yra mažesnis už šį mažiausią sukimo momentą, pavyzdžiui, nes bus prijungtas prie ne keliais judančio mechanizmo, kuris neveikia, kai sukimo momentas yra mažesnis už tam tikro dydžio mažiausią sukimo momentą.

E2 ir D2 ciklų atveju gamintojas deklaruoja vardinę galią; generuojant bandymų ciklą, ši vardinė galia naudojama kaip 100 proc. galios.

7.7.2.   NRTC ir LSI-NRTC sūkių dažnio ir apkrovos generavimas kiekviename bandymo taške (denormalizavimas)

Pagal šį punktą generuojamas variklio sūkių dažnis ir apkrova; šio sūkių dažnio ir apkrovos režimu variklis dirbs atliekant NRTC arba LSI-NRTC bandymus. XVII priedo 3 priedėlyje nustatyti taikytini normalizuoto formato bandymų ciklai. Normalizuotą bandymų ciklą sudaro procentais išreikštų sūkių dažnio ir sukimo momento verčių porų sekos.

Normalizuotos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės transformuojamos pagal šias taisykles:

a)	normalizuotas sūkių dažnis transformuojamas į etaloninio sūkių dažnio n ref verčių seką pagal 7.7.2.2 punktą;

b)

normalizuotas sukimo momentas išreiškiamas kaip pagal 7.6.2 punktą nubrėžtoje charakteristikų grafiko kreivėje pažymėto sukimo momento, esant atitinkamam etaloniniam sūkių dažniui, procentinė dalis. Pagal 7.7.2.3 punktą šios normalizuotos vertės transformuojamos į etaloninių sukimo momento T ref verčių seką;

c)	etaloninės sūkių dažnio ir sukimo momento vertės, išreikštos vienodais vienetais, padauginamos, taip apskaičiuojant galios atskaitos vertes.

7.7.2.1.   Rezervuota

7.7.2.2.   Variklio sūkių dažnio denormalizavimas

Variklio sūkių dažnis denormalizuojamas pagal (6-15) lygtį:

(6-15)

čia:

n ref	etaloninis sūkių dažnis;
MTS	didžiausias bandymo sūkių dažnis;
n idle	sūkių dažnis tuščiąja eiga;
%speed	NRTC arba LSI-NRTC normalizuoto sūkių dažnio vertė, paimta iš XVII priedo 3 priedėlio.

7.7.2.3.   Variklio sukimo momento denormalizavimas

XVII priedo 3 priedėlyje pateiktame variklio dinamometro grafike nurodytos sukimo momento vertės normalizuojamos iki didžiausio sukimo momento, esant atitinkamam sūkių dažniui. Etaloninio ciklo sukimo momento vertės denormalizuojamos, naudojant pagal 7.6.2 punktą ir pagal (6-16) lygtį nubrėžtą charakteristikų grafiko kreivę:

(6-16)

taikant atitinkamą etaloninį sūkių dažnį, kaip nustatyta 7.7.2.2 punkte.

čia:

T ref	etaloninis sukimo momentas, esant atitinkamam etaloniniam sūkių dažniui;
max.torque	didžiausio sukimo momento, esant atitinkamam bandymo sūkių dažniui, vertė, paimta iš variklio charakteristikų grafiko, sudaryto pagal 7.6.2 punktą ir, jei reikia, patikslinto pagal 7.7.2.3.1 punktą;
%torque	NRTC arba LSI-NRTC normalizuota sukimo momento vertė, paimta iš XVII priedo 3 priedėlio.

a)   Deklaruotas mažiausias sukimo momentas

Gali būti deklaruota mažiausia veikimo sąlygas atitinkanti sukimo momento vertė. Pavyzdžiui, jei variklis dažniausiai prijungiamas prie ne keliais judančio mechanizmo, kuris neveikia, kai sukimo momentas yra mažesnis už tam tikro dydžio mažiausią sukimo momentą, šį sukimo momentą galima deklaruoti ir naudoti bet kuriame apkrovos taške, kuris kitu atveju būtų mažesnis už šią vertę.

b)   Variklio sukimo momento koregavimas dėl teršalų išmetimo bandymui sumontuotų pagalbinių prietaisų

Jeigu pagal 2 priedėlį yra sumontuoti pagalbiniai prietaisai, didžiausio sukimo momento vertė nekoreguojama pagal atitinkamą bandymo sūkių dažnio vertę, paimtą iš variklio charakteristikų grafiko, sudaryto pagal 7.6.2 punktą.

Jeigu pagal 6.3.2 arba 6.3.3 punktą reikalingi pagalbiniai prietaisai, kuriuos dėl bandymo reikėjo sumontuoti, nebuvo sumontuoti arba jeigu pagalbiniai prietaisai, kuriuos dėl bandymo reikėjo pašalinti, yra sumontuoti, T max vertė koreguojama pagal (6-17) lygtį.

T max = T map – T AUX

(6-17)

čia:

TAUX = Tr – Tf

(6-18)

čia:

T map	nepakoreguota didžiausio sukimo momento, esant atitinkamam bandymo sūkių dažniui, vertė, paimta iš variklio charakteristikų grafiko, sudaryto pagal 7.6.2 punktą;
T f	sukimo momentas, reikalingas pagalbiniams prietaisams, kuriuos dėl bandymo reikėjo sumontuoti, bet kurie nebuvo sumontuoti, paleisti;
T r	sukimo momentas, reikalingas pagalbiniams prietaisams, kuriuos dėl bandymo reikėjo išmontuoti, bet kurie buvo sumontuoti, paleisti.

7.7.2.4.   Denormalizavimo procedūros pavyzdys

Pavyzdžiui, denormalizuojamas šis bandymo taškas:

% speed = 43 proc.

% torque = 82 proc.

Jei taikomos šios vertės:

MTS = 2 200 min– 1

n idle = 600 min– 1

gaunama:

jei, remiantis charakteristikų grafiko kreive, didžiausias sukimo momentas yra 700 Nm, o sūkių dažnis 1 288 min– 1

7.8.   Konkretaus bandymų ciklo taikymo tvarka

7.8.1.   Diskrečiojo režimo NRSC teršalų išmetimo bandymo seka

7.8.1.1.   Variklio įšildymas, taikant pastovios būsenos diskrečiojo režimo NRSC

Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant analizatoriaus kalibravimą. Variklis įšildomas taikant 7.3.1.1.3 punkte nurodytą parengiamojo kondicionavimo seką. Bandymų ciklo matavimas pradedamas iš karto nuo šio variklio kondicionavimo momento.

7.8.1.2.   Diskrečiojo režimo NRSC atlikimas

a)	Bandymas atliekamas bandymų ciklui nustatyta didėjančia režimų eilės tvarka (žr. XVII priedo 1 priedėlį);

b)

kiekvienas režimas trunka ne trumpiau kaip 10 minučių, išskyrus tuos atvejus, kai bandomi kibirkštinio uždegimo varikliai, naudojant G1, G2 arba G3 ciklą; tais atvejais kiekvienas režimas trunka ne trumpiau kaip 3 minutes. Kiekvienu režimu dirbantis variklis stabilizuojamas ne trumpiau kaip 5 minutes, o išmetamųjų teršalų, jei tai išmetamosios dujos, ėminiai imami 1-3 minutes; jeigu yra taikytina ribinė vertė, KDK ėminiai imami kiekvieno režimo pabaigoje, išskyrus tuos atvejus, kai kibirkštinio uždegimo varikliai bandomi naudojant G1, G2 arba G3 ciklą; tais atvejais išmetamųjų teršalų ėminiai imami ne trumpiau kaip paskutiniąsias 2 atitinkamo bandymo režimo minutes. Siekiant padidinti KD ėminių ėmimo tikslumą, ėminių ėmimo laiką leidžiama pailginti. Režimo trukmė užregistruojama ir įtraukiama į protokolą;

c)

KD ėminiai imami taikant vieno filtro arba kelių filtrų metodą. Kadangi šių metodų taikymo rezultatai gali šiek tiek skirtis, kartu su rezultatais nurodomas ir taikytas metodas. Kai, imant ėminius, taikomas vieno filtro metodas, atsižvelgiama į režimui taikomus svertinius koeficientus, nustatytus bandymų ciklo tvarkos apraše, ir į faktinį išmetamųjų dujų srautą, atitinkamai suderinant ėminio srautą ir (arba) ėminių ėmimo trukmę. Reikalaujama, kad faktinis svertinis koeficientas, taikomas KD ėminių ėmimui, atitinkamam režimui taikomą svertinį koeficientą atitiktų ± 0,005 tikslumu. Ėminiai kiekvienu režimu imami kuo vėliau. Taikant vieno filtro metodą, KD ėminių ėmimo pabaiga turi ± 5 s tikslumu sutapti su išmetamųjų dujinių teršalų kiekio matavimo pabaiga. Pagal vieno filtro metodą vienu režimu ėminiai imami ne trumpiau kaip 20 s, o taikant kelių filtrų metodą – ne trumpiau kaip 60 s. Sistemose be aplenkiamojo įtaiso ėminiai vienu režimu imami ne trumpiau kaip 60 s ir taikant vieno, ir taikant kelių filtrų metodus;

d)	kiekvienu režimu variklio sūkių dažnis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra, degalų srautas ir, jei taikytina, oro arba išmetamųjų dujų srautas matuojami tuo pačiu laiko tarpsniu, kaip matuojant dujų koncentracijos vertes. Visi apskaičiavimui reikalingi papildomi duomenys užregistruojami;

e)

jei kuriuo nors momentu, pradėjus imti ėminius diskrečiojo režimo NRSC metu pagal vieno filtro metodą, variklis užgęsta arba ėminių ėmimas nutrūksta, bandymas skelbiamas negaliojančiu ir kartojamas nuo variklio įšildymo procedūros pradžios. Kai taikomas kelių filtrų KD matavimo metodas (po vieną ėminių ėmimo filtrą kiekvienam veikimo režimui), bandymas tęsiamas variklį stabilizavus ankstesniu režimu, kad būtų galima kondicionuoti variklio temperatūrą; tada matavimas pradedamas nustačius režimą, kurį taikant variklis užgeso;

f)	po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

7.8.1.3.   Priimtinumo patvirtinimo kriterijai

Po pradinio pereinamojo laikotarpio kiekvienu nurodytu pastovios būsenos bandymų ciklo režimu išmatuotas sūkių dažnis nuo etaloninio sūkių dažnio negali skirtis daugiau kaip ± 1 proc. vardinio sūkių dažnio arba ± 3 min-1 (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė), išskyrus tuščiąją eigą, kurios režimu laikomasi gamintojo deklaruotų nuokrypių. Išmatuotas sukimo momentas nuo etaloninio sukimo momento negali skirtis daugiau kaip ± 2 proc. didžiausio sukimo momento, esant bandymo sūkių dažniui.

7.8.2.   Teršalų išmetimo bandymų RMC seka

7.8.2.1.   Variklio įšildymas

Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant analizatoriaus kalibravimą. Variklis įšildomas taikant 7.3.1.1.4 punkte nurodytą kondicionavimo prieš bandymą seką. Iškart po šios variklio kondicionavimo procedūros (jei variklio sūkių dažnis ir sukimo momentas dar nėra nustatyti pagal pirmąjį bandymo režimą) pakeičiamas variklio sūkių dažnis ir sukimo momentas, pirmajam bandymo režimui taikant tiesinį 20 ± 1 s nuolydį. Pasibaigus nuolydžiui, per 5–10 s pradedamas bandymų ciklo matavimas.

7.8.2.2.   RMC atlikimas

Bandymas atliekamas bandymų ciklui nustatyta režimų eilės tvarka (žr. XVII priedo 2 priedėlį). Jeigu nurodytam NRSC nėra nustatyta RMC, laikomasi 7.8.1 punkte nustatytos diskrečiojo režimo NRSC procedūros.

Variklis kiekvienu režimu veikia nustatytą laiką. Nuo vieno režimo prie kito pereinama taikant tiesinį 20 ± 1 s metodą ir laikantis 7.8.2.4 punkte nustatytų leidžiamųjų nuokrypių.

Taikant RMC, etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento vertės generuojamos ne mažesniu kaip 1 Hz dažniu; atliekant ciklą, taikoma ši verčių seka. Pereinant nuo vieno režimo prie kito, denormalizuoto etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento vertėms tarp režimų taikomas tiesinis nuolydis, kad būtų gauti atskaitos taškai. Tiesinis nuolydis netaikomas normalizuoto etaloninio sukimo momento vertėms tarp režimų; jos vėliau denormalizuojamos. Jeigu sūkių dažnio ir sukimo momento nuolydis eina per tašką virš variklio sukimo momento kreivės, jis pratęsiamas, kad būtų gauta komanda dėl etaloninių sukimo momento verčių, o valdymo komanda pasiektų didžiausią ribą.

Per visą RMC (kiekvienu režimu, įskaitant nuolydžius tarp režimų), matuojama kiekvieno dujinio teršalo koncentracija ir, jei yra nustatyta taikytina riba, imami KD ir KDK ėminiai. Dujiniai teršalai gali būti matuojami nepraskiestose arba praskiestose dujose ir nuolat registruojami; jei dujos praskiestos, ėminiai gali būti talpinami į ėminių ėmimo maišą. Kietųjų dalelių ėminys praskiedžiamas kondicionuotu švariu oru. Per visą bandymo procedūrą paimamas vienas ėminys; jei imamas KD ėminys, jis surenkamas nuo vieno KD ėminių ėmimo filtro.

Apskaičiuojant su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitąją masę, faktinis ciklo darbas apskaičiuojamas integruojant faktinę variklio galią per užbaigtą ciklą.

7.8.2.3.   Teršalų išmetimo bandymo seka:

a)	vienu metu pradedamas RMC, pradedama imti išmetamųjų dujų ėminius, duomenys registruojami, o išmatuotos vertės integruojamos;

b)	sūkių dažnis ir sukimo momentas reguliuojami pagal pirmąjį bandymų ciklo režimą;

c)	jei kuriuo nors RMC momentu variklis užgęsta, bandymo rezultatai skelbiami negaliojančiais. Atliekamas variklio parengiamasis kondicionavimas ir bandymas kartojamas;

d)

RMC pabaigoje ėminių ėmimas, išskyrus KD ėminių ėmimą, tęsiamas, visos sistemos veikia tol, kol baigiasi sistemų atsako laikas. Tada baigiamas visas ėminių ėmimas ir registravimas, įskaitant fono ėminių registravimą. Galiausiai sustabdomi visi integravimo prietaisai ir įrašuose nurodoma bandymų ciklo pabaiga;

e)	po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

7.8.2.4.   Priimtinumo patvirtinimo kriterijai

RMC bandymai patvirtinami taikant 7.8.3.3 ir 7.8.3.5 punktuose aprašytą regresijos analizę. RMC leidžiami nuokrypiai pateikiami 6.1 lentelėje. Pažymėtina, kad RMC leidžiamieji nuokrypiai skiriasi nuo 6.2 lentelėje pateiktų NRTC leidžiamųjų nuokrypių. Bandant variklius, kurių naudingoji galia didesnė kaip 560 kW, galima naudoti 6.2 lentelėje nurodytus regresijos tiesės nuokrypius ir pašalinti 6.3 lentelėje nurodytus taškus.

6.1 lentelė

RMC regresijos tiesės nuokrypiai

	Sūkių dažnis	Sukimo momentas	Galia
Liekamasis standartinis įverčio y ašyje nuokrypis (SEE) pagal x ašį	Ne didesnis kaip 1 proc. vardinio sūkių dažnio	Ne didesnis kaip 2 proc. didžiausiojo variklio sukimo momento	Ne didesnis kaip 2 proc. didžiausios variklio galios
Regresijos tiesės koeficientas, a 1	nuo 0,99 iki 1,01	nuo 0,98 iki 1,02	nuo 0,98 iki 1,02
Determinacijos koeficientas, r 2	Ne mažesnis kaip 0,990	Ne mažesnis kaip 0,950	Ne mažesnis kaip 0,950
Regresijos tiesės atkarpa y ašyje, a 0	± 1 proc. vardinio sūkių dažnio	± 20 Nm arba 2 proc. didžiausiojo sukimo momento (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)	± 4 kW arba 2 proc. didžiausiosios galios (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)

Jeigu RMC bandymas vykdomas ne ant pereinamųjų režimų bandymo stendo ir sūkių dažnio bei sukimo momento verčių sekundinės sekos nėra, taikomi toliau nurodyti priimtinumo patvirtinimo kriterijai.

Sūkių dažnio ir sukimo momento leidžiamųjų nuokrypių kiekvienu režimu reikalavimai pateikti 7.8.1.3 punkte. Kai tarp RMC pastovios būsenos bandymų režimų taikomas tiesinis 20 s sūkių dažnio perėjimas ir tiesinis sukimo momento perėjimas (7.4.1.2 punktas), nuolydžiui taikomi toliau nurodyti sūkių dažnio ir apkrovos leidžiamieji nuokrypiai:

a)	sūkių dažnis tiesiškai nuo vardinio sūkių dažnio gali skirtis ne daugiau kaip ± 2 proc.,

b)	sukimo momentas nuo didžiausiojo sukimo momento, esant vardiniam sūkių dažniui, tiesiškai gali skirtis ne daugiau kaip ± 5 proc.

7.8.3.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

Etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento komandos atliekamos iš eilės, taip atliekant NRTC ir LSI-NRTC. Sūkių dažnio ir sukimo momento komandos pateikiamos bent 5 Hz dažniu. Etaloniniam bandymų ciklui taikomas 1 Hz dažnis, todėl tarpinės sūkių dažnio ir sukimo momento komandos turi būti tiesiškai interpoliuojamos, naudojant sukimo momento atskaitos vertes, gautas atlikus ciklo generavimą.

Mažos denormalizuotos sūkių dažnio vertės, beveik lygios įšilusio variklio sūkių dažniui tuščiąja eiga, gali būti priežastimi, dėl kurios įsijungs mažo sūkių dažnio tuščiąja eiga reguliatoriai, o variklio sukimo momentas viršys etaloninį sukimo momentą, net jeigu valdymo komanda bus žemiausiame taške. Tokiais atvejais dinamometrą rekomenduojama reguliuoti taip, kad juo pirmiausia būtų kontroliuojamas etaloninis sukimo momentas, ne etaloninis sūkių dažnis, o sūkių dažnis būtų reguliuojamas varikliu.

Šalto variklio paleidimo sąlygomis varikliams galima naudoti padidintos tuščiosios eigos prietaisą, kad variklis ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema greitai įšiltų. Šiomis sąlygomis labai maži normalizuoti sūkių dažniai leis pasiekti etaloninius sūkių dažnius, kurie bus mažesni nei šis didesnis sūkių dažnis, gaunamas esant padidintai tuščiajai eigai. Tokiu atveju dinamometrą rekomenduojama reguliuoti taip, kad juo pirmiausia būtų kontroliuojamas etaloninis sukimo momentas, o sūkių dažnis būtų reguliuojamas varikliu, kai valdymo komanda bus žemiausiame taške.

Atliekant teršalų išmetimo bandymą, etaloninio sūkių dažnio ir sukimo momento vertės ir išmatuotos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės registruojamos mažiausiai 1 Hz dažniu, bet geriau, jei jos registruojamos 5 ar net 10 Hz dažniu. Šis didesnis registravimo dažnis yra svarbus, nes leidžia sumažinti paklaidą dėl delsos tarp atskaitos ir išmatuotų sūkių dažnio bei sukimo momento verčių.

Atskaitos ir išmatuotos sūkių dažnio bei sukimo momento vertės gali būti registruojamos mažesniu dažniu (net 1 Hz), jeigu per laiko tarpsnį tarp verčių registravimo užregistruojamos vidutinės vertės. Vidutinės vertės apskaičiuojamos, remiantis išmatuotomis ir bent 5 Hz dažniu atnaujinamomis vertėmis. Šios užregistruotos vertės naudojamos apskaičiuojant ciklo priimtinumo patvirtinimo statistinius duomenis ir visą darbą.

7.8.3.1.   NRTC bandymo atlikimas

Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant parengiamąjį kondicionavimą, aušinimą ir analizatoriaus kalibravimą.

Bandymas pradedamas toliau nurodyta tvarka.

Bandymo seka pradedama iškart po to, kai variklis paleidžiamas: jei atliekamas šalto variklio NRTC, užvedamas ataušintas variklis, kaip nurodyta 7.3.1.2 punkte, jei įšilusio variklio NRTC – įšildytas. Laikomasi 7.4.2.1 punkte nustatytos veiksmų sekos.

Užvedus variklį, vienu metu pradedama įvesti duomenis, imti išmetamųjų dujų ėminius ir integruoti išmatuotas vertes. Bandymų ciklas pradedamas užvedus variklį ir atliekamas pagal XVII priedo 3 priedėlyje pateiktą grafiką.

Ciklo pabaigoje ėminių ėmimas tęsiamas ir visos sistemos veikia tol, kol baigiasi sistemų atsako laikas. Tada baigiamas visas ėminių ėmimas ir registravimas, įskaitant fono ėminių registravimą. Galiausiai sustabdomi visi integravimo prietaisai ir įrašuose nurodoma bandymų ciklo pabaiga.

Po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

7.8.3.2.   LSI-NRTC bandymo atlikimas

Prieš bandymą atliekamos 7.3.1 punkte nustatytos procedūros, įskaitant parengiamąjį kondicionavimą ir analizatoriaus kalibravimą.

Bandymas pradedamas taip:

Bandymas pradedamas, laikantis 7.4.2.2 punkte nurodytos veiksmų sekos.

Pradėjus LSI-NRTC, kai baigiasi 7.4.2.2. punkto b papunktyje nurodytas 30 s trukmės tuščiosios eigos etapas, vienu metu pradedama įvesti duomenis, imti išmetamųjų dujų ėminius ir integruoti išmatuotas vertes. Bandymų ciklas atliekamas pagal XVII priedo 3 priedėlyje pateiktą grafiką.

Ciklo pabaigoje ėminių ėmimas tęsiamas ir visos sistemos veikia tol, kol baigiasi sistemų atsako laikas. Tada baigiamos visas ėminių ėmimas ir registravimas, įskaitant fono ėminių registravimą. Galiausiai sustabdomi visi integravimo prietaisai ir įrašuose nurodoma bandymų ciklo pabaiga.

Po bandymo atliekamos 7.3.2 punkte nustatytos procedūros.

7.8.3.3.   Ciklo patvirtinimo kriterijai, kai taikomi pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

Siekiant patikrinti bandymo pagrįstumą, atskaitos ir išmatuotoms sūkių dažnio, sukimo momento, galios ir viso darbo vertėms taikomi šiame punkte pateikti ciklo priimtinumo patvirtinimo kriterijai.

7.8.3.4.   Ciklo darbo apskaičiavimas

Prieš apskaičiuojant ciklo darbą, praleidžiamos visos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės, užregistruotos paleidus variklį. Taškai, kuriuose sukimo momento vertės yra neigiamos, vertinami kaip nulinis darbas. Faktinis ciklo darbas W act (kWh) apskaičiuojamas naudojant išmatuotas variklio sūkių dažnio ir sukimo momento vertes. Etaloninis ciklo darbas W ref (kWh) apskaičiuojamas remiantis variklio sūkių dažnio ir sukimo momento atskaitos vertėmis. Faktinis ciklo darbas W act naudojamas tada, kai jį norima palyginti su etaloniniu ciklo darbu W ref ir apskaičiuoti su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitąją masę (žr. 7.2 punktą).

W act vertė turi sudaryti 85–105 proc. W ref.

7.8.3.5.   Priimtinumo patvirtinimo statistiniai duomenys (žr. VII priedo 2 priedėlį)

Apskaičiuojama atskaitos ir išmatuotų sūkių dažnio, sukimo momento ir galios verčių tiesinė regresija.

Siekiant sumažinti paklaidą dėl delsos tarp atskaitos ir išmatuotų ciklo verčių, visą variklio sūkių dažnio ir sukimo momento išmatuotųjų signalų seką galima paskubinti arba uždelsti etaloninės sūkių dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jei išmatuoti signalai pasislenka, sūkių dažnio ir sukimo momento vertės tiek pat paslenkamos ta pačia kryptimi.

Taikomas mažiausiųjų kvadratų metodas, o geriausios sutapties lygtis yra kaip (6-19) lygtis:

y= a 1 x + a 0

(6-19)

čia:

y	sūkių dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) arba galios (kW) išmatuotoji vertė;
a 1	regresijos tiesės koeficientas;
x	sūkių dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) arba galios (kW) atskaitos vertė;
a 0	regresijos tiesės atkarpa y ašyje.

Pagal VII priedo 3 priedėlį apskaičiuojamas liekamasis standartinis kiekvienos regresijos tiesės įverčio y ašyje nuokrypis (SEE) pagal x ašį ir determinacijos koeficientas (r 2).

Šią analizę rekomenduojama atlikti taikant 1 Hz dažnį. Kad bandymas būtų laikomas pagrįstu, reikia, kad jis atitiktų 6.2 lentelėje pateiktus kriterijus.

6.2 lentelė

Regresijos tiesės nuokrypiai

	Sūkių dažnis	Sukimo momentas	Galia
Liekamasis standartinis įverčio y ašyje nuokrypis (SEE) pagal x ašį	≤ 5,0 proc. didžiausio bandymo sūkių dažnio	≤ 10,0 proc. didžiausio charakteristikų grafike nurodyto sukimo momento	≤ 10,0 proc. didžiausios charakteristikų grafike nurodytos galios
Regresijos tiesės koeficientas, a 1	nuo 0,95 iki 1,03	nuo 0,83 iki 1,03	nuo 0,89 iki 1,03
Determinacijos koeficientas, r 2	Ne mažesnis kaip 0,970	Ne mažesnis kaip 0,850	Ne mažesnis kaip 0,910
Regresijos tiesės atkarpa y ašyje, a 0	≤ 10 proc. tuščiosios eigos	± 20 Nm arba ±2 proc. didžiausio sukimo momento (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)	± 4 kW arba ±2 proc. didžiausiosios galios (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė)

Prieš apskaičiuojant regresiją, jei taškai yra pažymėti 6.3 lentelėje, juos galima šalinti, bet tik siekiant gauti regresijos tiesę. Tačiau šie taškai nėra šalinami apskaičiuojant ciklo darbą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Režimo tuščiąja eiga taškas apibrėžiamas kaip taškas, kuriame ir normalizuotas etaloninis sukimo momentas, ir normalizuotas etaloninis sūkių dažnis yra 0 proc. Taško pašalinimas gali būti taikomas visam ciklui arba bet kuriai jo daliai; taškus, kuriems taikomas taško pašalinimas, reikia nurodyti.

6.3 lentelė

Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės

Įvykis	Sąlygos (n = variklio sūkių dažnis, T = sukimo momentas)	Leidžiama pašalinti šiuos taškus
Mažiausioji valdymo komanda (tuščiosios eigos taškas)	n ref = n idle taip pat T ref = 0 % taip pat T act > (T ref – 0,02 T maxmappedtorque) taip pat T act < (T ref + 0,02 T maxmappedtorque)	sūkių dažnis ir galia
Mažiausioji valdymo komanda	n act ≤ 1,02 n ref ir T act > T ref arba n act > n ref ir T act ≤ T ref' arba n act > 1,02 n ref ir T ref < T act ≤ (T ref + 0,02 T maxmappedtorque)	galia ir sukimo momentas arba sūkių dažnis
Didžiausioji valdymo komanda	n act < n ref ir T act ≥ T ref arba n act ≥ 0,98 n ref ir T act < T ref arba n act < 0,98 n ref ir T ref > T act ≥ (T ref – 0,02 T maxmappedtorque)	galia ir sukimo momentas arba sūkių dažnis

8.   Matavimo procedūros

8.1.   Kalibravimas ir veiksmingumo tikrinimas

8.1.1.   Įžanga

Šiame punkte aprašomos reikalaujamos kalibravimo ir matavimo patikros sistemos. 9.4 punkte pateiktos specifikacijos, taikomos atskiriems prietaisams.

Kalibravimas ar patikros paprastai atliekami per visą matavimo seką.

Jeigu dalies matavimo sistemos kalibravimo ar patikros reikalavimai nenustatyti, ta sistemos dalis kalibruojama ir jos veiksmingumas tikrinamas matavimo sistemos gamintojo rekomenduojamu dažnumu ir laikantis gerosios inžinerinės praktikos.

Siekiant užtikrinti atitiktį kalibravimui ir patikrai taikomiems leidžiamiesiems nuokrypiams, remiamasi tarptautiniu lygiu pripažintais standartais.

8.1.2.   Kalibravimo ir patikros santrauka

6.4 lentelėje apibendrinamas 8 dalyje aprašytas kalibravimas ir patikra, taip pat nurodoma, kada juos reikia atlikti.

6.4 lentelė

Kalibravimo ir patikrų santrauka

Kalibravimo ir patikros pobūdis	Mažiausias dažnumas (1)
8.1.3: tikslumas, pakartojamumas ir triukšmas	Tikslumas: nebūtina, tačiau rekomenduojama, kai įrengiama pirmą kartą. Pakartojamumas: nebūtina, tačiau rekomenduojama, kai įrengiama pirmą kartą. Triukšmas: nebūtina, tačiau rekomenduojama, kai įrengiama pirmą kartą.
8.1.4: tiesiškumo patikra	Sūkių dažnis: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Sukimo momentas: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Įsiurbiamo oro, skiedimo oro, praskiestų išmetamųjų dujų srautai ir periodinių ėminių srautai: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, nebent srautas tikrinamas naudojant propaną arba anglies ar deguonies balanso metodą. Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas: įrengus pirmą kartą, per 185 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, nebent srautas tikrinamas naudojant propaną arba anglies ar deguonies balanso metodą. Dujų dozatoriai: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Dujų analizatoriai (jei nepažymėta kitaip): įrengus pirmą kartą, per 35 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. FTIR analizatorius: įrengus, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. KD svarstyklės: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Nesusijęs slėgis ir temperatūra: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.5: nenutrūkstamai veikiančios dujų analizatorių sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikra (skirta dujų analizatoriams, kuriuose yra nuolatinio kompensavimo funkcija, kai naudojamos kitų rūšių dujos)	Įrengus pirmą kartą arba po atsakui poveikio turinčio sistemos modifikavimo.
8.1.6: Nenutrūkstamai veikiančios dujų analizatorių sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikra (skirta dujų analizatoriams, kuriuose yra nuolatinio kompensavimo funkcija, kai naudojamos kitų rūšių dujos)	Įrengus pirmą kartą arba po atsakui poveikio turinčio sistemos modifikavimo.
8.1.7.1: sukimo momentas	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.7.2: slėgis, temperatūra, rasos taškas	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.8.1: degalų srautas	Įrengus pirmą kartą ir atlikus atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.8.2: įsiurbiamas srautas	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.8.3: nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas:	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.8.4: praskiestų išmetamųjų dujų srautas (CVS ir PFD)	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.8.5: CVS / PFD ir periodinio ėminių ėmiklio patikra (2)	Įrengus pirmą kartą, per 35 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus (patikrinimas naudojant propaną).
8.1.8.8: nuotėkis dėl sumažėjusio slėgio	Įrengus ėminių ėmimo sistemą. Prieš kiekvieną laboratorinį bandymą pagal 7.1 punktą: per 8 val. iki kiekvienos darbo ciklo sekos pirmojo bandymo intervalo pradžios ir atlikus techninę priežiūrą, pavyzdžiui, pakeitus priešfiltrį.
8.1.9.1: CO2 NDIR H2O trukdžiai	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.9.2: CO2 NDIR CO2 ir H2O trukdžiai	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.10.1: FID kalibravimas HC FID optimizavimas ir HC FID patikra	Sukalibruoti, optimizuoti ir nustatyti CH4 atsaką: įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Patikrinti CH4 atsaką: įrengus pirmą kartą, per 185 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.10.2: nepraskiestų išmetamųjų dujų FID O2 trukdžiai	Visiems FID analizatoriams: įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. THC FID analizatoriams: įrengus pirmą kartą, atlikus svarbius techninės priežiūros darbus ir po FID optimizavimo pagal 8.1.10.1 punktą.
8.1.11.1: CLD CO2 ir H2O aušinimas	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.11.3: NDUV HC ir H2O trukdžiai	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.11.4: NO2 skverbtis aušinimo vonioje (aušintuvas)	Įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.11.5: NO2 virsmo į NO katalizatorius	Įrengus pirmą kartą, per 35 dienas iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.12.1: ėminių džiovintuvo patikra	Šiluminis aušintuvas: įrengus ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Osmosinės membranos: įrengus, per 35 dienas iki bandymo ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.
8.1.13.1: KD svarstyklės ir svėrimas	Nepriklausoma patikra: įrengus pirmą kartą, per 370 dienų iki bandymų ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Tuščiojo, patikros ir etaloninio ėminio patikra: per 12 val. iki svėrimo ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.3.   Tikslumo, rezultatų pakartojamumo ir triukšmo patikra

Remiantis 6.8 lentelėje nurodytų atskirų prietaisų veiksmingumo vertėmis, nustatomas prietaiso matavimo tikslumas, rezultatų pakartojamumas ir triukšmas.

Prietaiso matavimo tikslumo, rezultatų pakartojamumo ar triukšmo tikrinti nebūtina. Tačiau gali būti pravartu apsvarstyti galimybę atlikti šią patikrą, kai norima apibrėžti naujo prietaiso specifikacijas, patikrinti naujo prietaiso veiksmingumą, prietaisą pristačius, arba atlikti esamo prietaiso gedimų paiešką.

8.1.4.   Tiesiškumo patikra

8.1.4.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Kiekvienos 6.5 lentelėje išvardytos matavimo sistemos tiesiškumo patikra atliekama ne rečiau, nei nurodyta lentelėje, laikantis matavimo sistemos gamintojo rekomendacijų ir gerosios inžinerinės praktikos. Tiesiškumo patikros tikslas – nustatyti, ar matavimo sistemos atsakas pasirinktame matavimo intervale yra proporcingas. Atliekant tiesiškumo patikrą, į matavimo sistemą įvedama bent 10 atskaitos verčių seką, jeigu nenurodyta kitaip. Matavimo sistemoje kiekviena atskaitos vertė išreiškiama kiekybiškai. Visos išmatuotos vertės palyginamos su atskaitos vertėmis, taikant mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos principą ir 6.5 lentelėje pateiktus tiesiškumo kriterijus.

8.1.4.2.   Veiksmingumo reikalavimai

Jeigu matavimo sistema neatitinka 6.5 lentelėje pateiktų taikytinų tiesiškumo kriterijų, trūkumai pašalinami atlikus pakartotinį kalibravimą, priežiūrą arba, prireikus, sudedamąsias dalis pakeitus kitomis. Trūkumus pašalinus, tiesiškumo patikra pakartojama, siekiant užtikrinti, kad matavimo sistema atitiktų tiesiškumo kriterijus.

8.1.4.3.   Procedūra

Naudojamas šis tiesiškumo patikros protokolas:

a)	matavimo sistema naudojama taikant nustatytąją temperatūrą, slėgį ir srautą;

b)	kaip ir prieš teršalų išmetimo bandymą, įvedamas nulio signalas ir nustatoma nulinė prietaiso vertė. Atliekant dujų analizatoriaus tiesiškumo patikrą, tiesiai į analizatoriaus angą įleidžiamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios nulinės vertės nustatymo dujos;

c)	kaip ir prieš teršalų išmetimo bandymą, įvedamas patikros signalas ir nustatomas prietaiso matavimo intervalas. Tikrinant dujų analizatorių, naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos; jos įleidžiamos tiesiai į analizatoriaus angą;

d)

nustačius prietaiso matavimo intervalą ir įvedus pagal šio punkto b papunktį naudotą signalą, patikrinama nulinė vertė. Remiantis nuliniu rodmeniu ir gerąja inžinerine praktika nustatoma, ar, prieš pereinant prie kito veiksmo, reikia pakartotinai nustatyti prietaiso nulinę vertę ir matavimo intervalą;

e)

visais atvejais matuojant dydžius, vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika ir parenkamos atskaitos vertės y refi, apimančios visas per teršalų išmetimo bandymus galimas vertes, taip išvengiant poreikio šias vertes ekstrapoliuoti. Atliekant tiesiškumo patikrą, kaip viena iš atskaitos verčių pasirenkamas nulinis atskaitos signalas. Atliekant nesusijusio slėgio ir temperatūros tiesiškumo patikras, pasirenkamos ne mažiau kaip trys atskaitos vertės. Atliekant visas kitas tiesiškumo patikras, pasirenkama ne mažiau kaip dešimt atskaitos verčių;

f)	pasirenkant atskaitos verčių sekos įvedimo eilės tvarką, vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika;

g)	atskaitos dydžiai generuojami ir įvedami taip, kaip aprašyta 8.1.4.4 punkte. Dujų analizatoriams naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios koncentracijos dujos, kurios į dujų analizatoriaus angą įleidžiamos tiesiogiai;

h)	kol matuojama atskaitos vertė, prietaisui leidžiama stabilizuotis;

i)	atskaitos vertė matuojama 30 s ir registruojama ne rečiau už mažiausią 6.7 lentelėje nustatytą dažnį, tada užrašomas aritmetinis užregistruotų verčių vidurkis ;

j)	veiksmai, nurodyti šio punkto g–i papunkčiuose, kartojami, kol bus išmatuoti visi atskaitos dydžiai;

k)	siekiant apskaičiuoti mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos parametrus ir statistines vertes ir jas palyginti su 6.5 lentelėje nurodytais mažiausiais veikimo kriterijais, naudojamas aritmetinis vidurkis ir atskaitos vertės yrefi. Atliekami VII priedo 3 priedėlyje aprašyti apskaičiavimai.

8.1.4.4.   Atskaitos signalai

Šiame punkte aprašomi rekomenduojami atskaitos verčių generavimo, kai naudojamas 8.1.4.3 punkte nustatytas tiesiškumo patikros protokolas, metodai. Naudojamos faktines vertes imituojančios atskaitos vertės arba įvedama ir etalonine matavimo sistema išmatuojama faktinė vertė. Antruoju atveju atskaitos vertė yra etalonine matavimo sistema gauta vertė. Atskaitos vertės ir etaloninės matavimo sistemos turi būti pripažintos tarptautiniu lygiu.

Jei temperatūros matavimo sistemose įrengti jutikliai, tokie kaip termoporos, varžiniai termometrai (RTD) ir termistoriai, atliekant tiesiškumo patikrą, jutiklį iš sistemos galima pašalinti ir vietoj jo naudoti imitatorių. Prireikus, naudojamas atskirai sukalibruotas imitatorius, kuriam taikomas šaltosios jungties kompensavimas. Tarptautiniu lygiu pripažinto imitatoriaus neapibrėžtis pagal temperatūros skalę turi būti mažesnė nei 0,5 proc. didžiausiosios veikimo temperatūros T max. Jeigu pasirenkamas šis variantas, būtina naudoti jutiklius, kurių tikslumas, kaip teigia tiekėjas, palyginti su jų normaliąja kalibravimo kreive, yra didesnis nei 0,5 proc. didžiausiosios veikimo temperatūros T max.

8.1.4.5.   Matavimo sistemos, kurioms būtina taikyti tiesiškumo patikrą

6.5 lentelėje nurodytos matavimo sistemos, kurioms būtina taikyti tiesiškumo patikrą. Naudojant šią lentelę laikomasi šių nuostatų:

a)	tiesiškumo patikra taikoma dažniau, jeigu tai rekomenduoja prietaiso gamintojas arba patartina remiantis gerąja inžinerine praktika;

b)	„min“ yra mažiausia atliekant tiesiškumo patikrą naudojama atskaitos vertė. Pažymėtina, kad, priklausomai nuo signalo, ši vertė gali būti nulinė arba neigiama;

c)

„max“ paprastai yra didžiausia atliekant tiesiškumo patikrą naudojama atskaitos vertė. Pvz., naudojant dujų dozatorius, x max yra nedozuotų, nepraskiestų patikros dujų koncentracija. Šiais konkrečiais atvejais „max“ yra kita vertė: i) atliekant KD svarstyklių tiesiškumo patikrą, m max yra tipinė KD filtro masė; ii) atliekant sukimo momento tiesiškumo patikrą, T max yra gamintojo nurodyta bandomo variklio su didžiausia sukimo momento verte didžiausioji sukimo momento vertė;

d)	nurodyti intervalai yra įskaitomojo pobūdžio. Pvz., a1 kreivės koeficientui nurodytas intervalas nuo 0,98 iki 1,02 reiškia, kad 0,98 ≤ a1 ≤ 1,02;

e)

šių tiesiškumo patikrų nereikalaujama atlikti sistemoms, kurios atitinka praskiestų išmetamųjų dujų srauto patikros, naudojant propaną, reikalavimus, aprašytus 8.1.8.5 punkte, arba sistemoms, kurios reikalavimus atitinka ± 2 proc. tikslumu remiantis anglies ar deguonies įsiurbiamame ore, degalų ir praskiestų išmetamųjų dujų cheminiu balansu;

f)	šiems dydžiams nustatyto a 1 kriterijaus laikomasi tik tada, jeigu yra reikalinga absoliučioji kiekio vertė, priešingai signalui, kuris faktinei vertei proporcingas tik tiesiškai;

g)

prie nesusijusių temperatūrų priskiriama variklio temperatūra ir aplinkos sąlygos, kuriomis nustatomos arba tikrinamos variklio veikimo sąlygos, temperatūra, pagal kurią nustatomos arba tikrinamos kritinės bandymų sistemos sąlygos, ir temperatūra, naudojama apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį: i) reikalingos šios temperatūros tiesiškumo patikros: oro įsiurbimo, papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos linijos (-ų) (jeigu varikliai bandomi naudojant papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas ir ciklus, kuriems taikomi šalto variklio paleidimo kriterijai), KD ėminių ėmimui naudojamo skiedimo oro (CVS, dvigubo skiedimo ir dalies srauto sistemų), KD ėminio ir aušintuvo pavyzdžio (jei tai dujų ėminių ėmimo sistemos, kuriose ėminių džiovinimui naudojami aušintuvai); ii) šios temperatūros tiesiškumo patikros reikalingos tik tada, jeigu taip nurodo variklio gamintojas: degalų įleidimo; bandymo įrangos pripučiamo oro aušintuvo oro išpūtimo angos (jei tai varikliai, bandomi naudojant bandymo įrangos šilumokaitį, kuriuo imituojamas ne keliais judančio mechanizmo pripučiamo oro aušintuvas), bandymo įrangos pripučiamo oro aušintuvo aušalo angos (jei tai varikliai, bandomi naudojant bandymo įrangos šilumokaitį, kuriuo imituojamas ne keliais judančio mechanizmo pripučiamo oro aušintuvas), alyvos karterio dugninėje ir (arba) rezervuare, aušalo prieš termostatą (jei varikliai aušinami skysčiais);

h)

prie nesusijusių slėgių priskiriamas variklio slėgis ir aplinkos sąlygos, kuriomis nustatomos arba tikrinamos variklio veikimo sąlygos, slėgiai, pagal kuriuos nustatomos arba tikrinamos kritinės bandymų sistemos sąlygos, ir apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį naudojami slėgiai: i) reikalingos šios slėgio tiesiškumo patikros: įsiurbiamo oro slėgio apribojimo, išmetamųjų dujų priešslėgio, barometro, įvadinio CVS slėgmačio slėgio (jeigu matuojant naudojama CVS), aušintuvo pavyzdžio (jei tai dujų ėminių ėmimo sistemos, kuriose ėminių džiovinimui naudojami aušintuvai); ii) šios slėgio tiesiškumo patikros reikalingos, tik jeigu taip nurodo variklio gamintojas: bandymo įrangos pripučiamo oro aušintuvo ir slėgio jungiamajame vamzdyne kryčio (jei tai yra turbokompresorių turintys varikliai, bandomi naudojant bandymo įrangos šilumokaitį, kuriuo imituojamas ne keliais judančio mechanizmo pripučiamo oro aušintuvas) degalų įleidimo ir išleidimo angose.

6.5 lentelė

Matavimo sistemos, kurioms būtina taikyti tiesiškumo patikrą

Matavimo sistema	Kiekis	Minimalus tikrinimo dažnumas	Tiesiškumo kriterijai
				α	SEE	r 2
Variklio sūkių dažnis	n	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 0,05 proc. n max	0,98–1,02	≤ 2 proc. n max	≥ 0,990
Variklio sukimo momentas	T	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. T max	0,98–1,02	≤ 2 proc. T max	≥ 0,990
Degalų srautas	qm	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. qm , max	0,98–1,02	≤ 2 proc. qm , max	≥ 0,990
Įsiurbiamo oro srautas (1)	qV	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. qV , max	0,98–1,02	≤ 2 proc. qV , max	≥ 0,990
Skiedimo oro srautas (1)	qV	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. qV , max	0,98–1,02	≤ 2 proc. qV , max	≥ 0,990
Praskiestų išmetamųjų dujų srautas (1)	qV	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. qV , max	0,98–1,02	≤ 2 proc. qV , max	≥ 0,990
Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas (1)	qV	Per 185 dienas iki bandymų	≤ 1 proc. qV , max	0,98–1,02	≤ 2 proc. qV , max	≥ 0,990
Periodinis ėminių ėmimo srautas (1)	qV	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. qV , max	0,98–1,02	≤ 2 proc. qV , max	≥ 0,990
Dujų dozatoriai	x/x span	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 0,5 proc. x max	0,98–1,02	≤ 2 proc. x max	≥ 0,990
Dujų analizatoriai	x	Per 35 dienas iki bandymų	≤ 0,5 proc. x max	0,99–1,01	≤ 1 proc. x max	≥ 0,998
KD svarstyklės	m	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. m max	0,99–1,01	≤ 1 proc. m max	≥ 0,998
Nesusiję slėgiai	p	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. p max	0,99–1,01	≤ 1 proc. p max	≥ 0,998
Nesusijusios temperatūros signalų vertimas iš analoginių į skaitmeninius	T	Per 370 dienų iki bandymų	≤ 1 proc. T max	0,99–1,01	≤ 1 proc. T max	≥0,998

8.1.5.   Nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikra

Šioje dalyje aprašoma bendra nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus sistemos atsako ir atnaujinimo bei užregistravimo patikros procedūra. Kompensacinio pobūdžio analizatorių patikros procedūros aprašytos 8.1.6 punkte.

8.1.5.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Ši patikra atliekama įrengus arba pakeitus nenutrūkstamam ėminių ėmimui naudojamą dujų analizatorių. Ši patikra taip pat atliekama, jeigu, sistemą sukonfigūravus iš naujo, pasikeičia sistemos atsakas. Ši patikra reikalinga nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriams, naudojamiems atliekant pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklus arba RMC, tačiau nėra reikalinga periodinio dujų analizavimo sistemoms ar nenutrūkstamo dujų analizavimo sistemoms, naudojamoms tik diskrečiojo režimo NRSC metu.

8.1.5.2.   Matavimo principai

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar atnaujinimo ir užregistravimo dažniai atitinką bendrą sistemos atsaką į greitą koncentracijos ėminių ėmimo zonde vertės pokytį. Dujų analizatorių sistemų veikimas optimizuojamas taip, kad jų bendras atsakas į greitą koncentracijos pokytį būtų atnaujinamas ir užregistruojamas reikiamu dažniu ir taip būtų išvengta informacijos praradimo. Šiuo bandymu taip pat tikrinama, ar nenutrūkstamo veikimo dujų analizatorių sistemos atitinka būtiniausius atsako trukmės reikalavimus.

Atsako trukmei įvertinti skirti sistemos parametrai turi būti tiksliai tokie patys, kaip naudotieji per bandymą atliekant matavimus (t. y. slėgis, srautai, analizatoriaus filtro parametrai ir visi kiti atsako trukmei įtakos galintys turėti veiksniai). Atsako trukmė nustatoma pakeičiant dujas tiesiog ėminių zondo įleidimo angoje. Dujų pakeitimo prietaisais turi būti įmanoma pakeitimą atlikti greičiau nei per 0,1 s. Bandymui naudojamomis dujomis koncentracijos vertė turi būti pakeičiama bent 60 proc. visos skalės vertės.

Turi būti nubrėžtos visų dujinių komponentų koncentracijos kreivės.

8.1.5.3.   Sistemos reikalavimai

a)

Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 s, jeigu visų matuojamų sudedamųjų dalių (CO, NOx, CO2 ir HC) ir visų naudojamų intervalų signalo kilimo trukmė yra ≤ 5 s. Prieš atliekant VII priede nurodytus išmetamųjų teršalų apskaičiavimus, visi duomenys (koncentracija, degalų ir oro srautai) paslenkami per išmatuotą jų atsako trukmę.

b)

Siekiant įrodyti, kad atnaujinimas ir užregistravimas yra priimtini ir atitinka bendrą sistemos atsaką, sistema turi atitikti vieną iš šių kriterijų: i) vidutinės signalo kilimo trukmės ir dažnio, kuriuo sistema registruoja atnaujintas koncentracijos vertes, sandauga turi būti ne mažesnė už 5. Bet kuriuo atveju, vidutinė signalo kilimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 10 s; ii) dažnis, kuriuo sistema registruoja koncentracijos vertes, negali būti mažesnis kaip 2 Hz (taip pat žr. 6.7 lentelę).

8.1.5.4.   Procedūra

Siekiant patikrinti kiekvienos nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus sistemos atsaką, taikoma ši procedūra:

a)

vadovaujamasi analizatoriaus sistemos gamintojo įrangos parengimo ir naudojimo instrukcijomis. Matavimo sistema sureguliuojama taip, kad veiktų optimaliai. Atliekant šią patikrą analizatorius veikia taip, kaip atliekant teršalų išmetimo bandymus. Jeigu viena ėminių ėmimo sistema naudojama daugiau nei vienam analizatoriui ir jeigu dujų srautas į kitus analizatorius turės poveikio sistemos atsako trukmei, tuomet, atliekant patikros bandymą, kiti analizatoriai taip pat įjungiami ir turi veikti. Šis patikros bandymas gali būti vykdomas naudojant keletą analizatorių ir tuo pat metu naudojant tą pačią ėminių ėmimo sistemą. Jeigu atliekant teršalų išmetimo bandymus naudojami analoginiai arba tikrojo laiko skaitmeniniai filtrai, per šią patikrą jie naudojami tokiu pačiu būdu;

b)

naudojant įrangą sistemos atsako trukmei patvirtinti, tarp visų jungčių rekomenduojama naudoti mažiausius dujų tiekimo linijos ilgius, o nulinės vertės oro šaltinis prijungiamas prie vienos greito veikimo 3 krypčių vožtuvo įėjimo angos (2 įėjimo angos ir 1 išėjimo anga), kad būtų galima kontroliuoti nulinės vertės nustatymo ir sumaišytų patikros dujų srautą į ėminių ėmimo sistemos zondo įėjimo angą arba prie zondo išėjimo angos esančią trišakę jungtį. Paprastai dujų srautas būna didesnis už zondu imamų ėminių srautą, tad perteklius nepatenka į zondo įėjimo angą. Jeigu dujų srautas yra mažesnis už zondo srautą, dujų koncentracija pakoreguojama, atsižvelgiant į skiedimą aplinkos oru, įsiurbiamu į zondą. Gali būti naudojamos dvinarės arba daugiatipės patikros dujos. Patikros dujoms maišyti gali būti naudojamas dujų kompaundavimo arba maišymo prietaisas. Maišant patikros dujas, praskiestas naudojant N2, su patikros dujomis, praskiestomis naudojant orą, rekomenduojama naudoti dujų kompaundavimo arba maišymo prietaisą. Dujų dozatoriumi patikros dujos NO–CO–CO2–C3H8–CH4 (su N2 likučiu) sumaišomos lygiomis dalimis su NO2 patikros dujomis su išvalyto dirbtinio oro likučiu. Jei reikia, vietoj sumaišytų dujų NO–CO–CO2–C3H8–CH4 su patikros dujų N2 likučiu taip pat galima naudoti įprastines dvinares patikros dujas; šiuo atveju atliekamas atskiras kiekvieno analizatoriaus atsako bandymas. Dujų dozatoriaus išėjimo anga sujungiama su kita 3 angų vožtuvo įėjimo anga. Vožtuvo išėjimo anga sujungiama taip, kad į ją patektų perteklius, nepatenkantis į dujų analizatoriaus sistemos zondą, arba prijungiama prie viršslėgio įtaiso tarp zondo ir srauto tiekimo į visus tikrinamus analizatorius linijos. Naudojama įranga, leidžianti išvengti slėgio svyravimų, sustabdžius srautą per dujų kompaundavimo prietaisą. Jeigu, atliekant šią patikrą, kurie nors iš šių dujų komponentų analizatoriams neturi reikšmės, tų dujų komponentų nepaisoma. Kita galimybė – leidžiama naudoti dujų indus su atskiromis dujomis ir atskirą atsako trukmės matavimo įrangą;

c)

duomenys renkami taip: i) įjungiamas vožtuvas, kad pradėtų tekėti nulinės vertės nustatymo dujų srautas; ii) leidžiama taikyti stabilizavimą, kad būtų galima atsižvelgti į tiekimo vėlavimą ir lėčiausią pilnutinį analizatoriaus atsaką; iii) per teršalų išmetimo bandymus naudotu dažnumu pradedama registruoti duomenis. Kiekviena užregistruota vertė – tai analizatoriumi išmatuota atnaujinta unikali koncentracijos vertė. Užregistruotų verčių negalima keisti naudojant interpoliavimą arba filtravimą; iv) įjungiamas vožtuvas, kad sumaišytos patikros dujos tekėtų į analizatorius. Šis laikas užregistruojamas kaip t 0; v) atsižvelgiama į tiekimo vėlavimą ir lėčiausią pilnutinį analizatoriaus atsaką; vi) įjungiamas srautas, kad nulinės vertės nustatymo dujos tekėtų į analizatorių. Šis laikas užregistruojamas kaip t 100; vii) atsižvelgiama į tiekimo vėlavimą ir lėčiausią pilnutinį analizatoriaus atsaką; viii) c punkto iv-vii papunkčiuose nurodyti veiksmai kartojami tol, kol bus užregistruoti septyni pilnutiniai ciklai, užbaigiant juos nulinės vertės nustatymo dujų tekėjimu į analizatorius; ix) tada registravimas stabdomas.

8.1.5.5.   Veiksmingumo vertinimas

Norint apskaičiuoti vidutinį kiekvieno analizatoriaus signalo kilimo laiką, naudojami 8.1.5.4 punkto c papunktyje nurodyti duomenys.

a)

Jeigu nusprendžiama įrodyti atitiktį 8.1.5.3 punkto b papunkčio i daliai, taikoma ši procedūra: signalo kilimo trukmė (sekundėmis) dauginama iš atitinkamo registravimo dažnio Hz (1/s). Kiekvieno rezultato vertė turi būti lygi bent 5. Jeigu vertė mažesnė negu 5, registravimo dažnis padidinamas, srautai reguliuojami arba keičiama ėminių ėmimo sistemos konstrukcija, kad signalo kilimo trukmė padidėtų tiek, kiek reikia. Be to, skaitmeninius filtrus galima sukonfigūruoti taip, kad signalo kilimo trukmė padidėtų.

b)	Jeigu nusprendžiama įrodyti atitiktį 8.1.5.3 punkto b papunkčio ii daliai, pakanka įrodyti atitiktį 8.1.5.3 punkto b papunkčio ii dalyje pateiktam reikalavimui.

8.1.6.   Kompensacinio pobūdžio analizatorių atsako trukmės patikra

8.1.6.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Ši patikra atliekama nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriaus atsakui nustatyti, kai, apskaičiuojant išmetamųjų dujinių teršalų kiekį, vieno analizatoriaus atsakas kompensuojamas kito atsaku. Atliekant šią patikrą, vandens garai laikomi dujiniu komponentu. Šią patikrą reikalaujama taikyti nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriams, naudojamiems pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklų arba RMC metu. Šios patikros nereikia atlikti periodinio dujų ėminių ėmimo analizatoriams arba nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriams, naudojamiems tik diskrečiojo režimo NRSC metu. Ši patikra nevykdoma, kai taikoma pataisa dėl vandens, pašalinto iš ėminio po apdorojimo proceso. Ši patikra atliekama pirmą kartą įrengus (t. y. po bandymo įrangos priėmimo eksploatuoti). Atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, galima taikyti 8.1.5 punktą ir patikrinti atsako vienodumą, bet tik tada, jei visiems pakeistiems komponentams tam tikru momentu buvo taikoma vienodo atsako patikra, naudojant drėkintuvą.

8.1.6.2.   Matavimo principai

Šios procedūros tikslas – patikrinti nuolat derinamų dujų matavimų sinchroniškumą ir atsako vienodumą. Taikant šią procedūrą, būtina užtikrinti, kad būtų taikomi visi kompensavimo algoritmai ir drėgnio pataisos.

8.1.6.3.   Sistemos reikalavimai

Bendros atsako trukmės ir signalo kilimo trukmės reikalavimas, nustatytas 8.1.5.3 punkto a papunktyje, galioja ir kompensacinio pobūdžio analizatoriams. Be to, jeigu registravimo dažnis skiriasi nuo nuolat derinamo (kompensuojamo) signalo atnaujinimo dažnio, 8.1.5.3 punkto b papunkčio i dalyje nustatytos patikros tikslais naudojamas mažesnysis iš šių dviejų dažnių.

8.1.6.4.   Procedūra

Taikomos visos 8.1.5.4 punkto a–c papunkčiuose nustatytos procedūros. Be to, jeigu taikomas išmatuotais vandens garais pagrįstas kompensavimo algoritmas, turi būti išmatuotos ir vandens garų atsako, ir signalo kilimo trukmės. Šiuo atveju drėkintuvu turi būti apdorotos bent vienos rūšies naudotos kalibravimo dujos (bet ne NO2).

Jeigu sistemoje nenaudojamas ėminių džiovintuvas vandeniui iš dujų ėminių pašalinti, patikros dujos drėkinamos dujų mišinį leidžiant per sandarų indą, kuriame dujos sudrėkinamos iki aukščiausio ėminio rasos taško, kuris imant išmetamųjų dujų ėminius įvertinamas jas barbotuojant į distiliuotą vandenį. Jeigu, atliekant bandymus, sistemoje naudojamas ėminių džiovintuvas, kurio patikros rezultatai yra teigiami, sudrėkintą dujų mišinį galima leisti už ėminių džiovintuvo, barbotuojant jas į distiliuotą vandenį sandariame inde 298 ± 10 K (25 ± 10 oC) arba didesnės nei rasos taškas temperatūros sąlygomis. Visais atvejais sudrėkintų dujų temperatūra linijoje už indo palaikoma bent 5 K (5 oC) didesnė už vietinį rasos tašką. Pažymėtina, kad visų šių dujų komponentų galima nepaisyti, jeigu, atliekant šią patikrą, jie neturi reikšmės analizatoriams. Jeigu kuris nors iš dujų komponentų yra atsparus vandens kompensavimui, tokių analizatorių atsako patikrą galima atlikti be drėkinimo.

8.1.7.   Variklio parametrų ir aplinkos sąlygų matavimas

Variklio gamintojas taiko vidaus kokybės procedūras, atitinkančias pripažintus nacionalinius arba tarptautinius standartus. Kitais atvejais taikomos toliau aprašytos procedūros.

8.1.7.1.   Sukimo momento kalibravimas

8.1.7.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Visos sukimo momento matavimo sistemos, įskaitant dinamometro sukimo momento matavimo reles ir sistemas, kalibruojamos įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, taikant, be kita ko, etaloninę jėgą arba svirtį, sujungtą su savuoju svoriu. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi gerąja inžinerine praktika. Kai atliekamas sukimo momento jutiklio siunčiamo signalo tiesinis aproksimavimas, vadovaujamasi sukimo momento relės gamintojo instrukcijomis. Leidžiama taikyti kitus kalibravimo metodus.

8.1.7.1.2.   Savojo svorio kalibravimas

Pagal šią metodiką nustatyta jėga taikoma nustatytu atstumu ant svirties pakabinant nustatytus svarelius. Užtikrinama, kad svarelių svirties petys būtų statmenas sunkiui (t. y. horizontalus) ir statmenas dinamometro sukimosi ašiai. Kiekvienam taikomam sukimo momento matavimo intervalui nustatomi bent šeši kalibravimo svareliais deriniai, per visą intervalą svarelius išdėstant maždaug lygiu atstumu. Kalibruojant dinamometras įsiūbuojamas arba įsukamas, kad būtų sumažinta statinė trinties histerezė. Kiekvieno svarelio jėga nustatoma jo tarptautiniu mastu pripažintą masę dauginant iš vietinio laisvojo kritimo pagreičio.

8.1.7.1.3.   Kalibravimas įtempio matuokliu arba kalibravimo žiedu

Pagal šią metodiką jėga taikoma arba pakabinant svarelius ant svirties (šie svareliai ir jų svirties petys nelaikomi etaloninio sukimo momento nustatymo dalimi), arba taikant skirtingus dinamometro sukimo momentus. Kiekvienam taikomam sukimo momento matavimo intervalui nustatomi bent šeši jėgos deriniai, per visą intervalą jėgos momentus išdėstant maždaug lygiu atstumu. Kalibruojant dinamometras įsiūbuojamas arba įsukamas, kad būtų sumažinta statinė trinties histerezė. Šiuo atveju etaloninis sukimo momentas nustatomas, gautą jėgą dauginant iš etaloninio matuoklio (kaip antai įtempio matuoklio arba kalibravimo žiedo) efektyviojo svirties peties, kuris matuojamas nuo jėgos matavimo pradžios taško iki dinamometro sukimosi ašies. Užtikrinama, kad šis ilgis būtų matuojamas statmenai etaloninio matuoklio matavimo ašiai ir statmenai dinamometro sukimosi ašiai.

8.1.7.2.   Slėgio, temperatūros ir rasos taško kalibravimas

Prietaisus įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami, kad matuotų slėgį, temperatūrą ir rasos tašką. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

Jei temperatūros matavimo sistemose įrengtos termoporos, varžiniai termometrai arba termistoriai, sistema kalibruojama pagal 8.1.4.4 punkto nuostatas dėl tiesiškumo patikros.

8.1.8.   Su srautu susiję matavimai

8.1.8.1.   Degalų srauto kalibravimas

Degalų srauto matuoklius įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

8.1.8.2.   Įsiurbiamo oro srauto kalibravimas

Įsiurbiamo oro srauto matuoklius įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

8.1.8.3.   Išmetamųjų dujų srauto kalibravimas

Išmetamųjų teršalų srauto matuoklius įrengus pirmą kartą, jie sukalibruojami. Kartojant kalibravimą vadovaujamasi prietaisų gamintojo instrukcijomis ir gerąja inžinerine praktika.

8.1.8.4.   Praskiestų išmetamųjų dujų srauto (CVS) kalibravimas

8.1.8.4.1.   Apžvalga

a)	Šiame punkte aprašoma, kaip sukalibruoti pastovaus tūrio ėminių ėmimo iš praskiestų išmetamųjų dujų srauto (CVS) sistemoms naudojamus srautmačius.

b)

Šis kalibravimas atliekamas tada, kai srautmatis įrengiamas nuolatinėje vietoje. Kalibravimas atliekamas, kai pakeičiama kuri nors srauto konfigūracijos prieš srautmatį ir už jo dalis, galinti turėti poveikio srautmačio kalibravimui. Kalibravimas atliekamas CVS įrengus pirmą kartą ir kaskart, kai taisomosiomis priemonėmis nepavyksta pašalinti gedimo, dėl kurio praskiestų išmetamųjų dujų srauto patikros (t. y. patikros naudojant propaną) neįmanoma atlikti taip, kaip nustatyta 8.1.8.5 punkte.

c)

CVS srautmatis kalibruojamas naudojant etaloninį srautmatį, kaip antai ikigarsinį Ventūrio vamzdį, ilgo spindulio srauto tūtą, glotnios prieigos angą, laminariojo srauto matuoklį, kritinio tekėjimo Ventūrio vamzdžių rinkinį arba ultragarsinį srautmatį. Naudojamas etaloninis srautmatis, kuriuo, vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, dydžius galima registruoti su ± 1 proc. paklaida. Šis etaloninio srautmačio atsakas į srautą naudojamas kaip etaloninė CVS srautmačio kalibravimo vertė.

d)	Prieš srovę naudoti ekraną arba kitą slėgio apribojimą, kuris galėtų paveikti srautą prieš etaloninį srautmatį, negalima, nebent srautmatis sukalibruotas, atsižvelgiant į šį slėgio apribojimą.

e)	Šiame 8.8.1.4 punkte aprašyta kalibravimo seka yra pagrįsta moline mase. Atitinkama seka, kai naudojamas mase pagrįstas metodas, aprašyta VII priedo 2.5 punkte.

f)

Gamintojo sprendimu, kalibravimo tikslais CFV arba SSV galima pašalinti iš nuolatinės pozicijos, jeigu juos įrengiant CVS sistemoje laikomasi šių reikalavimų: 1) CFV arba SSV įrengus CVS sistemoje, remiamasi gerąja inžinerine praktika ir patikrinama, ar tarp CVS įleidimo angos ir Ventūrio vamzdžio neatsirado kokių nors nuotėkių; 2) Ventūrio vamzdį sukalibravus ex situ, taikant 8.1.8.5 punkte aprašytą patikrą propanu, reikia patikrinti visas Ventūrio vamzdžio CFV srauto kombinacijas arba ne mažiau kaip 10 SSV srauto taškų. Patikros naudojant propaną rezultatas nė viename Ventūrio vamzdžio srauto taške negali viršyti 8.1.8.5.6 punkte nurodyto nuokrypio. 3) Norint patikrinti CVS sistemos su daugiau negu vienu CFV kalibravimą ex situ, atliekama ši patikra: i) pastoviam propano srautui tiekti į skiedimo tunelį naudojamas pastovaus srauto prietaisas; ii) angliavandenilių koncentracija matuojama ne mažiau kaip 10-yje atskirų vieno SSV srautmačio srautų arba matuojamos visos galimos CFV srautmačio srauto kombinacijos, kartu palaikant pastovų propano srautą; iii) šio bandymo pradžioje ir pabaigoje išmatuojama foninė angliavandenilių koncentracija skiedimo ore. Prieš atliekant iv punkte nurodytą regresijos analizę, iš kiekvieno rezultato, gauto kiekviename srauto matavimo taške, atimama vidutinė foninė koncentracija; iv) galios regresija apskaičiuojama naudojant visas srauto verčių poras ir pataisytą koncentraciją; taip apskaičiuojamas santykis y = a × xb; koncentracija naudojama kaip nepriklausomas kintamasis, o srauto vertė – kaip priklausomas kintamasis. Kiekviename duomenų taške reikia apskaičiuoti skirtumą tarp išmatuotos srauto vertės ir kreivėje parodytos vertės. Kiekviename taške skirtumas turi būti mažesnis negu ± 1 proc. atitinkamos regresijos vertės. B punkte nurodyta vertė turi atitikti intervalą nuo – 1,005 iki – 0,995. Jeigu rezultatai neatitinka šių ribinių verčių, reikia imtis taisomųjų veiksmų pagal 8.1.8.5.1 punkto a papunktį.

8.1.8.4.2.   PDP kalibravimas

Tūrinis siurblys (PDP) kalibruojamas taip, kad būtų galima sudaryti srauto ir PDP sūkių dažnio santykio lygtį, kurią taikant nustatomas srauto nuotėkis pro sandarius PDP paviršius kaip slėgio PDP įėjimo angoje funkcija. Pagal kiekvieną sūkių dažnį, kuriuo veikia PDP, nustatomi unikalūs lygties koeficientai. PDP srautmatis kalibruojamas taip:

a)	sistema sujungiama, kaip parodyta 6.5 paveiksle;

b)	nuotėkis tarp kalibravimo srautmačio ir PDP turi būti mažesnis negu 0,3 proc. viso srauto žemiausiame sukalibruotame srauto taške; pavyzdžiui, esant didžiausiam slėgio apribojimui ir žemiausiam PDP sūkių dažnio taškui;

c)	kol PDP veikia, PDP įėjimo angoje palaikoma pastovi temperatūra, ±2 proc. tikslumu atitinkanti vidutinę absoliučiąją įėjimo angos temperatūrą, T in;

d)	nustatoma pirmoji PDP sūkių dažnio vertė, kurią ketinama naudoti kalibruojant;

e)	kintamasis droselis nustatomas taip, kad būtų visiškai atidarytas;

f)

PDP veikia bent 3 min., kad sistema stabilizuotųsi. Tada, PDP nenutrūkstamai veikiant, bent 30 s registruojami apie kiekvieną iš šių dydžių renkami duomenys ir užrašomos vidutinės jų vertės: i) etaloninio srautmačio vidutinis srautas, ; ii) vidutinė temperatūra PDP įėjimo angoje, Tin; iii) vidutinis statinis absoliutusis slėgis PDP įėjimo angoje, p in; iv) vidutinis statinis absoliutusis slėgis PDP išėjimo angoje, p out; v) vidutinis PDP sūkių dažnis, n PDP;

g)	siekiant sumažinti absoliutųjį slėgį PDP įėjimo angoje p in, droselio sklendė laipsniškai uždaroma;

h)	siekiant duomenis užregistruoti ne mažiau kaip šešiose droselio padėtyse, kad būtų atsižvelgta į visas įprastomis veikimo sąlygomis galimas slėgio PDP įėjimo angoje vertes, pakartojami 8.1.8.4.2 punkto f ir g papunkčiuose nustatyti veiksmai;

i)	PDP kalibruojamas, remiantis surinktais duomenimis ir naudojant VII priede pateiktas lygtis;

j)	šio punkto f–i papunkčiuose nurodyti veiksmai pakartojami pagal kiekvieną sūkių dažnį, kuriuo veikia PDP;

k)	siekiant nustatyti PDP srauto lygtį, taikomą atliekant teršalų išmetimo bandymus, naudojamos VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) pateiktos lygtys;

l)	kalibravimas patikrinamas atliekant CVS patikrą (t. y. patikrą naudojant propaną), kaip aprašyta 8.1.8.5 punkte;

m)	PDP negalima naudoti, jeigu slėgis įėjimo angoje yra mažesnis nei mažiausioji vertė, užregistruota atliekant kalibravimą.

8.1.8.4.3.   CFV kalibravimas

Siekiant patikrinti kritinio srauto Ventūrio vamzdžio (CFV) pralaidumo koeficientą Cd, CFV sukalibruojamas tikėtino mažiausio statinio skirtuminio slėgio tarp CFV įėjimo ir išėjimo angų sąlygomis. CFV srautmatis kalibruojamas taip:

a)	sistema sujungiama, kaip parodyta 6.5 paveiksle;

b)	orpūtė įjungiama už CFV;

c)	kol CFV veikia, CFV įėjimo angoje palaikoma pastovi temperatūra, ± 2 proc. tikslumu atitinkanti vidutinę absoliučiąją įėjimo angos temperatūrą, T in;

d)	nuotėkis tarp kalibravimo srautmačio ir CFV turi būti mažesnis kaip 0,3 proc. viso srauto, taikant didžiausią slėgio apribojimą;

e)	kintamasis droselis nustatomas taip, kad būtų visiškai atidarytas. Užuot naudojus kintamąjį droselį, slėgį už CFV galima keisti keičiant orpūčių sūkių dažnį arba sukuriant reguliuojamą nuotėkį. Pažymėtina, kad nesant apkrovos kai kurių orpūčių veikimas yra ribotas;

f)

CFV veikia bent 3 min., kad sistema stabilizuotųsi. CFV toliau veikiant, bent 30 s registruojami apie kiekvieną iš šių dydžių renkami duomenys ir užrašomos vidutinės jų vertės: i) etaloninio srautmačio vidutinis srautas, ; ii) kitas variantas – vidutinis rasos taškas kalibravimo oro sąlygomis, T dew. VII priede nurodytos prielaidos, kurias leidžiama taikyti atliekant išmetamųjų teršalų kiekio matavimus; iii) vidutinė temperatūra Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, T in; iv) vidutinis statinis absoliutusis slėgis Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, p in; v) vidutinis statinis skirtuminis slėgis tarp CFV įėjimo ir išėjimo angų, Δp CFV;

g)	siekiant sumažinti absoliutųjį slėgį CFV įėjimo angoje p in, droselio sklendė laipsniškai uždaroma;

h)

siekiant vidutinius duomenis užregistruoti mažiausiai dešimtyje droselio padėčių taip, kad būtų išbandytas kuo didesnis per bandymą tikėtinas intervalas Δp CFV, šio punkto f ir g papunkčiuose nustatyti veiksmai pakartojami. Kai kalibruojant taikomi patys mažiausi slėgio apribojimai, kalibravimo komponentų arba CVS komponentų pašalinti nereikalaujama;

i)	nustatomas C d ir leidžiamas didžiausias slėgio rodiklis r, kaip aprašyta VII priede;

j)	CFV srautui nustatyti per teršalų išmetimo bandymą taikomas C d. CFV nenaudojamas, jeigu r yra didesnis už leidžiamą didžiausią vertę, kaip nustatyta VII priede;

k)	kalibravimas patikrinamas atliekant CVS patikrą (t. y. patikrą naudojant propaną), kaip aprašyta 8.1.8.5 punkte;

l)

jeigu CVS sutvarkomas taip, kad vienu metu lygiagrečiai būtų galima naudoti daugiau nei vieną CFV, CVS sukalibruojamas vienu iš šių būdų: i) kiekvienas CVF derinys kalibruojamas pagal šios dalies ir VII priedo nuostatas. VII priede pateiktos srauto apskaičiavimo, pasirinkus šį variantą, instrukcijos; ii) kiekvienas CVF kalibruojamas pagal šio punkto ir VII priedo nuostatas. VII priede pateiktos srauto apskaičiavimo, pasirinkus šį variantą, instrukcijos.

8.1.8.4.4.   SSV kalibravimas

Ikigarsinis Ventūrio vamzdis (SSV) kalibruojamas, siekiant nustatyti jo kalibravimo koeficientą C d tikėtinam slėgio įėjimo angoje intervalui. SSV srautmatis kalibruojamas taip:

a)	sistema sujungiama, kaip parodyta 6.5 paveikle;

b)	orpūtė įjungiama už SSV;

c)	nuotėkis tarp kalibravimo srautmačio ir SSV turi būti mažesnis kaip 0,3 proc. viso srauto, taikant didžiausią slėgio apribojimą;

d)	kol SSV veikia, SSV įėjimo angoje palaikoma pastovi temperatūra, ± 2 proc. tikslumu atitinkanti vidutinę absoliučiąją įėjimo angos temperatūrą, T in;

e)

nustatomas didesnis kintamojo droselio arba kintamojo greičio orpūtės srautas nei atliekant bandymus tikėtinas didžiausias srautas. Srauto negalima ekstrapoliuoti, naudojant nekalibruotas vertes, todėl rekomenduojama nustatyti, kad SSV tūtoje Reinoldso skaičius Re, taikant didžiausią kalibruotą srautą, būtų didesnis už atliekant bandymus tikėtiną didžiausią Re;

f)

SSV veikia bent 3 min., kad sistema stabilizuotųsi. SSV toliau veikiant, bent 30 s registruojami apie kiekvieną iš šių dydžių renkami duomenys ir užrašomos vidutinės jų vertės: i) etaloninio srautmačio vidutinis srautas, ; ii) kitas variantas – vidutinis rasos taškas kalibravimo oro sąlygomis, T dew. VII priede nurodytos leidžiamos prielaidos; iii) vidutinė temperatūra Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, T in; iv) vidutinis statinis absoliutusis slėgis Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje, p in; v) statinis skirtuminis slėgis tarp statinio slėgio Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje ir statinio slėgio Ventūrio vamzdžio tūtoje, Δp SSV;

g)	siekiant sumažinti srautą, droselio sklendė laipsniškai uždaroma arba orpūtės sūkių dažnis sumažinamas;

h)	norint užregistruoti bent dešimties srautų vertes, šio punkto f ir g papunkčiuose nustatyti veiksmai pakartojami;

i)	remiantis surinktais duomenimis ir taikant VII priede pateiktas lygtis, nustatoma funkcinė Cd ir Re santykio forma;

j)	kalibravimas patikrinamas, atliekant CVS patikrą (t. y. patikrą naudojant propaną), kaip aprašyta 8.1.8.5 punkte, naudojant naująją C d ir Re santykio lygtį;

k)	SSV naudojamas tik mažiausio ir didžiausio kalibruoto srauto intervalo ribose;

l)	norint nustatyti SSV srautą, atliekant bandymą naudojamos VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) pateiktos lygtys.

8.1.8.4.5.   Viršgarsinis kalibravimas (rezervuota)

6.5 pav.

Praskiestų išmetamųjų dujų CVS kalibravimo schemos

8.1.8.5.   CVS ir periodinio ėminių ėmiklio patikra (patikra naudojant propaną)

8.1.8.5.1.   Įžanga

a)

Patikra naudojant propaną taikoma kaip CVS patikra, siekiant nustatyti, ar nėra išmatuotų praskiestų išmetamųjų dujų srauto verčių nukrypimų. Patikra naudojant propaną taip pat taikoma kaip periodinio ėminių ėmiklio patikra, siekiant nustatyti, ar nėra periodinio ėminių ėmimo sistemos, kuria ėminys ištraukiamas iš CVS, kaip aprašyta šio punkto f papunktyje, nukrypimų. Remiantis gerąja inžinerine praktika ir saugos reikalavimais, atliekant šį patikrinimą galima naudoti ne propaną, o kitas dujas, tokias kaip CO2 arba CO. Jei patikra naudojant propaną nepavyksta, tai gali būti vienos ar kelių problemų požymis, o joms išspręsti gali prireikti taisomųjų veiksmų: i) analizatorius netinkamai sukalibruotas. FID analizatorius perkalibruojamas, sutaisomas arba pakeičiamas kitu; ii) pagal 8.1.8.7 punktą tikrinamas nuotėkis CVS tunelyje, prie jungčių, tvirtiklių ir HC ėminių ėmimo sistemoje; iii) pagal 9.2.2 punktą atliekama prasto maišymo patikra; iv) pagal 7.3.1.2 punktą atliekama ėminių ėmimo sistemos užteršimo angliavandeniliais patikra; v) pasikeičia CVS kalibravimas. Pagal 8.1.8.4 punktą CVS srautmatis sukalibruojamas in situ; vi) kitos problemos, susijusios su CVS arba ėminių ėmimo patikros aparatine ar programine įranga. Patikrinama, ar CVS sistemoje, CVS patikros aparatinėje ar programinėje įrangoje nėra nukrypimų;

b)

patikrai naudojant propaną naudojama etaloninė C3H8, naudojamų CVS kaip pėdsakinės dujos, masė arba etaloninis srautas. Jeigu naudojamas etaloninis srautas, atsižvelgiama į visą neidealiųjų C3H8 dujų poveikį etaloniniame srautmatyje. VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas) aprašoma, kaip kalibruoti ir naudoti tam tikrus srautmačius. Pagal 8.1.8.5 punktą ir VII priedą idealiųjų dujų prielaidos negalima taikyti. Per patikrą naudojant propaną, įpurkštų C3H8 dujų masė, apskaičiuota atlikus HC ir CVS srauto matavimus, palyginama su atskaitos verte.

8.1.8.5.2.   Nustatyto propano kiekio įleidimo į CVS sistemą metodas

Bendras CVS ėminių ėmimo ir analizės sistemos tikslumas nustatomas į įprastu režimu veikiančią sistemą įleidžiant žinomos masės dujinį teršalą. Teršalas analizuojamas, jo masė apskaičiuojama pagal VII priedo nuostatas. Pasirenkamas vienas iš šių metodų:

a)

matavimas gravimetriniu metodu atliekamas taip: ± 0,01 g tikslumu nustatoma nedidelio baliono, pripildyto anglies monoksido arba propano, masė.Į sistemą leidžiant anglies monoksidą arba propaną, maždaug 5–10 minučių CVS sistema naudojama taip, kaip ir per įprastą teršalų išmetimo bandymą Išleistų grynųjų dujų kiekis nustatomas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys analizuojamas įprasta įranga (naudojamas ėminių ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė;

b)

matavimas kritinio srauto tūta atliekamas taip: nustatytas grynųjų dujų (anglies monoksido arba propano) kiekis per kalibruotą kritinio srauto tūtą įleidžiamas į CVS sistemą. Jei įleidimo angoje slėgis pakankamai didelis, kritinio srauto tūta reguliuojamas srautas nepriklauso nuo slėgio tūtos išėjimo angoje (kritinis srautas). Maždaug 5–10 min. CVS sistema naudojama taip, kaip atliekant įprastą teršalų išmetimo bandymą. Dujų ėminys analizuojamas įprasta įranga (naudojamas ėminių ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė.

8.1.8.5.3.   Pasirengimas patikrai naudojant propaną

Patikrai naudojant propaną pasirengiama taip:

a)	jeigu vietoj etaloninio srauto naudojama C3H8 etaloninė masė, balionas pripildomas C3H8 dujomis. Nustatyta C3H8 dujomis pripildyto baliono atskaitos masė turi atitikti numatytą naudoti C3H8 kiekį ± 0,5 proc. tikslumu;

b)	parenkami reikiami CVS ir C3H8 srautai;

c)	pasirenkama C3H8 įpurškimo į CVS anga. Pasirenkama anga, kuri būtų kuo arčiau vietos, kurioje variklio išmetamųjų teršalų sistemoje atliekamas CVS. C3H8 balionas prijungiamas prie įpurškimo sistemos;

d)	CVS veikia ir yra stabilizuojamas;

e)	visi ėminių ėmimo sistemos šilumokaičiai iš anksto pašildomi arba ataušinami;

f)	šildomoms arba aušinamoms sudedamosioms dalims, pvz., ėminių ėmimo linijoms, filtrams, aušintuvams ir siurbliams leidžiama stabilizuotis darbinės temperatūros sąlygomis;

g)	jeigu taikoma, pagal 8.1.8.7 punktą atliekama nuotėkio dėl sumažėjusio slėgio HC ėminių ėmimo sistemoje patikra.

8.1.8.5.4.   Pasirengimas patikrai HC ėminių ėmimo sistemoje naudojant propaną

Nuotėkio dėl sumažėjusio slėgio HC ėminių ėmimo sistemoje patikrą galima atlikti pagal šio punkto g papunktį. Jeigu taikoma ši procedūra, galima taikyti 7.3.1.2 punkte nustatytą užteršimo HC procedūrą. Jeigu nuotėkio dėl sumažėjusio slėgio HC ėminių ėmimo sistemoje patikra pagal g punktą neatliekama, nustatoma HC ėminių ėmimo sistemos nulinė vertė bei matavimo intervalas ir patikrinama tarša:

a)	pasirenkamas mažiausias HC analizatoriaus intervalas, kuriame galima išmatuoti tikėtiną C3H8 koncentraciją CVS tikslais ir C3H8 srauto vertes;

b)	pro analizatoriaus angą įleidžiant nulinės vertės nustatymo orą, nustatoma HC analizatoriaus nulinė vertė;

c)	pro analizatoriaus angą įleidžiant patikros dujas C3H8, nustatomas HC analizatoriaus matavimo intervalas;

d)	į HC zondą arba HC zondo ir tiekimo linijos jungtį tiekiamas perteklinis nulinės vertės nustatymo oro srautas;

e)	stabili HC koncentracija HC ėminių ėmimo sistemoje matuojama kaip perteklinio nulinės vertės nustatymo oro srautai. Periodinio HC matavimo atveju pripildoma periodinio ėminių ėmimo talpa (pvz., maišas) ir išmatuojama HC pertekliaus koncentracija;

f)	jeigu HC pertekliaus koncentracija viršija 2 μmol/mol, procedūros negalima tęsti, kol nepašalinama tarša. Nustatomas taršos šaltinis ir imamasi taisomųjų priemonių, pvz., sistema išvaloma arba užterštos ėminio dalys pakeičiamos kitomis;

g)	jeigu HC pertekliaus koncentracija neviršija 2 μmol/mol, ši vertė užregistruojama kaip x HCinit ir naudojama taikant pataisą dėl užteršimo HC, kaip aprašyta VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 3 dalyje (moline mase pagrįstas metodas).

8.1.8.5.5.   Patikros naudojant propaną atlikimas

a)

Patikra naudojant propaną atliekama taip: i) jei HC ėminiai imami periodiniu būdu, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai; ii) HC matavimo prietaisai naudojami pagal prietaisų gamintojų instrukcijas; iii) jeigu numatoma taikyti pataisą dėl skiedimo oro foninės koncentracijos, išmatuojama ir užregistruojama foninė HC koncentracija skiedimo ore; iv) nustatoma nulinė visų integravimo prietaisų vertė; v) pradedama imti ėminius ir įjungiami visi srauto integravimo įtaisai; vi) C3H8 dujos paleidžiamos tekėti pasirinkta sparta. Jeigu naudojamas etaloninis C3H8 srautas, pradedamas šio srauto integravimas; vii) C3H8 leidžiama toliau tekėti tol, kol dujų priteka bent tiek, kad būtų galima tiksliai nustatyti etaloninių C3H8 ir išmatuotų C3H8 kiekį; viii) C3H8 balionas užsukamas, o ėminių ėmimas tęsiamas tiek laiko, kad būtų galima atsižvelgti į delsą dėl ėminių tekėjimo ir analizatoriaus atsako trukmės; ix) ėminių ėmimas baigiamas, visi srauto integravimo įtaisai sustabdomi;

b)

jeigu matavimui naudojama kritinio srauto tūta, vietoj 8.1.8.5.5 punkto a papunktyje nustatyto metodo patikrą naudojant propaną galima atlikti taip: i) jei HC ėminiai imami periodiniu būdu, prijungiamos švarios laikyklos, pvz., ištuštinti maišai; ii) HC matavimo prietaisai naudojami pagal prietaisų gamintojų instrukcijas; iii) jeigu numatoma taikyti pataisą dėl skiedimo oro foninės koncentracijos, išmatuojama ir užregistruojama foninė HC koncentracija skiedimo ore; iv) nustatoma nulinė visų integravimo prietaisų vertė; v) etaloninio C3H8 baliono turinys išleidžiamas pasirinkta sparta; vi) pradedama imti ėminius ir, gavus patvirtinimą, kad HC koncentracija stabilizavosi, įjungiami visi srauto integravimo įtaisai; vii) cilindro turinys leidžiamas tol, kol C3H8 priteka bent tiek, kad būtų galima tiksliai nustatyti etaloninių C3H8 ir išmatuotų C3H8 kiekį; viii) visi integravimo įtaisai sustabdomi; ix) etaloninis C3H8 balionas užsukamas.

8.1.8.5.6.   Patikros naudojant propaną vertinimas

Po bandymo atliekama ši procedūra:

a)	jeigu ėminiai imti periodiniu būdu, periodiniu būdu surinkti ėminiai išanalizuojami kuo anksčiau;

b)	išanalizavus HC, taikoma taršos ir fono pataisa;

c)	kaip nustatyta VII priede, remiantis CVS ir HC duomenimis ir taikant bendrą C3H8 molinę masę M C3H8, o ne tikrąją HC molinę masę M HC, apskaičiuojama visa C3H8 masė;

d)

jeigu naudojama atskaitos masė (gravimetrinis metodas), propano balione masė nustatoma ± 0,5 proc. tikslumu, o C3H8 atskaitos masė nustatoma tuščio propano baliono masę atėmus iš pilno propano baliono masės. Jeigu naudojama kritinio srauto tūta (ja matuojama), propano masė nustatoma srautą padauginus iš bandymo trukmės;

e)	C3H8 atskaitos masė atimama iš apskaičiuotos masės. Jeigu šis skirtumas sudaro ne daugiau kaip ± 3,0 proc. atskaitos masės, laikoma, kad CVS patikra sėkminga.

8.1.8.5.7.   Antrinio KD skiedimo sistemos patikra

Kai reikia pakartoti patikrą naudojant propaną ir patikrinti antrinio KD skiedimo sistemą, ši patikra atliekama a–d punktuose nustatyta tvarka:

a)

HC ėminių ėmimo sistema sukonfigūruojama taip, kad ėminį būtų galima paimti šalia periodinio ėminių ėmiklio laikyklos (pvz., KD filtro). Jeigu šioje vietoje absoliutusis slėgis yra per mažas, kad būtų galima paimti HC ėminį, HC ėminį galima paimti iš periodinio ėminių ėmiklio siurblio išmetimo angos. Ėminius iš siurblio išmetimo angos reikia imti atsargiai, nes dėl siurblio nuotėkio už periodinio ėminių ėmiklio srautmačio, kuris kitais atvejais yra priimtinas, bus gautas klaidingas rezultatas, kad patikra naudojant propaną nepavyko;

b)	patikra naudojant propaną pakartojama, kaip aprašyta šiame punkte, tačiau HC ėminiai imami iš periodinio ėminių ėmiklio;

c)	C3H8 masė apskaičiuojama, atsižvelgiant į visą antrinį skiedimą periodiniame ėminių ėmiklyje;

d)	C3H8 atskaitos masė atimama iš apskaičiuotos masės. Jeigu šis skirtumas sudaro ne daugiau kaip ± 5,0 proc. atskaitos masės, laikoma, kad periodinio ėminių ėmiklio patikra sėkminga. Kitais atvejais imamasi taisomųjų veiksmų.

8.1.8.5.8.   Ėminių džiovintuvo patikra

Jeigu ėminių džiovintuvo išėjimo angoje yra įtaisytas drėgnio jutiklis rasos taškui nenutrūkstamai stebėti ir užtikrinama, kad drėgnis džiovintuvo išėjimo angoje būtų mažesnis už mažiausias vertes, taikomas atliekant aušinimo, trukdžių ir kompensavimo patikras, ši patikra netaikoma.

a)

Jeigu vandeniui iš dujų ėminių pašalinti naudojamas ėminių džiovintuvas, kaip tai leidžiama daryti pagal 9.3.2.3.1 punktą, šiluminių aušintuvų veiksmingumo patikra atliekama juos įrengus ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. Osmosinių membraninių džiovintuvų veiksmingumas tikrinamas juos įrengus, atlikus svarbius techninės priežiūros darbus ir per 35 bandymų dienas.

b)

Vanduo gali slopinti analizatoriaus savybę tinkamai matuoti matuotiną išmetamųjų teršalų sudedamąją dalį, todėl jis kartais pašalinamas prieš dujų ėminiui patenkant į analizatorių. Pavyzdžiui, taikant smūginį aušinimą, vanduo gali sukelti neigiamuosius CLD atsako į NOx trukdžius ir teigiamuosius NDIR analizatoriaus trukdžius bei atsaką, panašų į CO.

c)	Ėminių džiovintuvas turi atitikti 9.3.2.3.1 punkte išdėstytas specifikacijas dėl rasos taško T dew ir absoliučiojo slėgio p total už osmosinio membraninio džiovintuvo arba šiluminio aušintuvo.

d)

Siekiant nustatyti ėminių džiovintuvo veiksmingumą, taikomas toliau aprašytas ėminių džiovintuvo patikros metodas arba, remiantis gerąja inžinerine praktika, parengiamas kitoks protokolas: i) iš politetrafluoretileno (PTFE) arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys; ii) N2 arba išvalytas oras barbotuojami į distiliuotą vandenį sandariame inde, kuriame dujos sudrėkinamos iki imant išmetamųjų teršalų ėminius apskaičiuoto aukščiausio ėminių rasos taško; iii) sudrėkintos dujos įleidžiamos prieš ėminių džiovintuvą; iv) už indo palaikoma bent 5 oC už jų rasos tašką didesnė sudrėkintų dujų temperatūra; v) siekiant patikrinti, ar tai yra imant išmetamųjų teršalų ėminius apskaičiuotas aukščiausias ėminių rasos taškas, kuo arčiau ėminių džiovintuvo įėjimo angos išmatuojamas sudrėkintų dujų rasos taškas T dew ir slėgis p total; vi) kuo arčiau ėminių džiovintuvo išėjimo angos išmatuojami sudrėkintų dujų rasos taškas T dew ir slėgis p total; vii) ėminių džiovintuvas atitinka patikros kriterijus, jeigu šios dalies d punkto vi papunktyje nurodytas rezultatas yra mažesnis už rasos tašką, atitinkantį dydį, gautą prie 9.3.2.3.1 punkte nustatytose ėminių džiovintuvo specifikacijose nurodytos vertės pridėjus 2 oC, arba jeigu d punkto vi papunktyje nurodyta molinė frakcija yra mažesnė už dydį, gautą prie atitinkamos ėminių džiovintuvo specifikacijose nurodytos vertės pridėjus 0,002 mol/mol arba 0,2 tūrio proc. Pažymėtina, kad atliekant šią patikrą, ėminių rasos taškas išreiškiamas absoliučiąja temperatūra, Kelvino laipsniais.

8.1.8.6.   Periodinis dalies KD ir susijusių nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemų kalibravimas

8.1.8.6.1.   Skirtuminio srauto matavimo specifikacijos

Dalies srauto skiedimo sistemose, siekiant ištraukti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, ypač svarbus ėminių srauto q mp tikslumas, jeigu jis nustatomas matuojant skirtuminį srautą, o ne tiesiogiai, kaip parodyta (6-20) lygtyje:

q m p = q m dew – q m dw

(6-20)

čia:

qm p	į dalies srauto skiedimo sistemą patenkantis išmetamųjų dujų ėminio masės srautas;
qm dw	skiedimo oro masės srautas (pagal drėgną orą);
qm dew	praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas.

Šiuo atveju didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad, kai skiedimo santykis yra mažesnis kaip 15, q mp tikslumas būtų ± 5 proc. Ją galima apskaičiuoti imant kiekvieno prietaiso vidutines kvadratines paklaidas.

Priimtiną q mp tikslumą galima užtikrinti vienu iš šių metodų:

a)	qmdew ir q mdw absoliučiosios tikslumo vertės yra ± 0,2 proc.; tuo garantuojama, kad q mp tikslumas, kai skiedimo santykis yra 15, būtų ≤5 proc. Tačiau jei skiedimo santykis būtų didesnis, paklaida padidėtų;

b)	q mdw, atsižvelgiant į q mdew, kalibravimas atliekamas taip, kad būtų užtikrinamas toks q mp tikslumas, kaip nurodyta a punkte. Išsamesnė informacija pateikiama 8.1.8.6.2 punkte;

c)	q mp tikslumas nustatomas netiesiogiai, atsižvelgiant į skiedimo santykio tikslumą, kuris nustatomas pėdsakinėmis dujomis, pvz., CO2. Reikia taikyti a punkte nurodytam metodui lygiavertį q mp tikslumo nustatymo metodą;

d)	qmdew ir q mdw absoliutusis tikslumas yra ± 2 proc. visos skalės, didžiausia q mdew ir q mdw skirtumo paklaida – 0,2 proc., o tiesiškumo paklaida – ± 0,2 proc. didžiausios per bandymą užregistruotos q mdew vertės.

8.1.8.6.2.   Skirtuminio srauto matavimo kalibravimas

Norint ištraukti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, dalies srauto skiedimo sistema periodiškai kalibruojama tarptautinius ir (arba) nacionalinius standartus atitinkančiu tiksliu srautmačiu. Srautmatis arba srauto matavimo prietaisai kalibruojami taikant vieną iš toliau nurodytų procedūrų taip, kad per zondą į tunelį tekantis qm p srautas atitiktų 8.1.8.6.1 punkte nustatytus tikslumo reikalavimus.

a)

qm dw srautmatis nuosekliai sujungiamas su qm dew srautmačiu, abiejų srautmačių skirtumas kalibruojamas ne mažiau kaip pagal 5 nuostačius, srauto vertes tolygiai paskirstant nuo mažiausios bandymui atlikti naudotos qm dw vertės iki bandymui atlikti naudotos qm dew vertės. Skiedimo tunelį galima aplenkti;

b)

kalibruotas srauto įtaisas nuosekliai sujungiamas su qm dew srautmačiu ir patikrinamas bandymui atlikti naudotos vertės tikslumas. Kalibruoto srauto įtaisas nuosekliai sujungiamas su qm dw srautmačiu, tada ne mažiau kaip pagal penkis nuostačius, atitinkančius skiedimo santykį nuo 3 iki 15, ir atsižvelgiant į bandymui atlikti naudotą qm dew, patikrinamas tikslumas;

c)

tiekimo linija TL (žr. 6.7 pav.) atjungiamas nuo išmetimo sistemos ir prie tiekimo linijos prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, kurio intervalas yra tinkamas qm p matuoti. Tada nustatoma bandymui naudojama qm dew vertė ir paeiliui nustatomos bent penkios qm dw vertės, atitinkančios skiedimo santykį nuo 3 iki 15. Kitas variantas – naudojamas specialus kalibruoto srauto kelias, kuriuo apeinamas tunelis, tačiau, kaip ir darant tikrąjį bandymą, turi būti užtikrinama, kad per atitinkamus matuoklius tekėtų visas srautas ir skiedimo oro srautas;

d)

pėdsakinės dujos tiekiamos į išmetimo sistemos tiekimo liniją TL. Šios pėdsakinės dujos gali būti išmetamųjų dujų sudedamoji dalis, pvz., CO2 arba NOx. Pėdsakinių dujų sudedamoji dalis išmatuojama, jas praskiedus tunelyje. Tai daroma imant penkis skiedimo santykius nuo 3 iki 15. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal skiedimo santykį r d ir pagal (6-21) lygtį: q m p = q m dew /r d (6-21)

Norint garantuoti qm p tikslumą, atsižvelgiama į dujų analizatorių tikslumą.

8.1.8.6.3.   Specialieji skirtuminio srauto matavimo reikalavimai

Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto skiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti atliekama bent kas kartą, kai sumontuojamas naujas variklis arba padaromas reikšmingas bandymo įrangos konfigūracijos pakeitimas.

Variklis turi dirbti didžiausiu sukimo momentu ir sūkių dažniu arba kuriuo nors kitu pastovios būsenos režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 proc. arba daugiau CO2. Kai veikia dalies srauto skiedimo sistema, skiedimo koeficientas turi būti maždaug 15 su 1.

Jeigu atliekama anglies srauto patikra, taikomas VII priedo 2 priedėlis. Anglies srauto vertės apskaičiuojamos pagal VII priedo 2 priedėlyje pateiktas lygtis. Visos anglies srauto vertės viena nuo kitos neturėtų skirtis daugiau kaip 5 proc.

8.1.8.6.3.1.   Patikra prieš bandymą

Patikra prieš bandymą atliekama prieš dvi valandas iki bandymo toliau aprašytu būdu.

Srautmačių tikslumas tikrinamas tuo pačiu būdu kaip kalibruojant (žr. 8.1.8.6.2 punktą) ne mažiau kaip dviejuose taškuose, įskaitant srauto qm dw vertes, kurios atitinka skiedimo santykius nuo 5 iki 15, taikytus per bandymą naudotai qm dew vertei.

Jei pagal 8.1.8.6.2 punkte nurodyto kalibravimo įrašus galima įrodyti, kad srautmačio kalibravimas išlieka stabilus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima neatlikti.

8.1.8.6.3.2.   Transformacijos trukmės nustatymas

Sistemos parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi būti tokie patys, kaip atliekant matavimą per bandymą. Šio priedo 5 priedėlio 2.4 punkte ir 6-11 paveiksle nurodyta transformacijos trukmė nustatoma taikant toliau aprašytą metodą.

Atskiras etaloninis srautmatis, kurio matavimo intervalas yra tinkamas pro zondą tekančiam srautui, nuosekliai ir arti sujungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė nei 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srautmatis turi pakankamai mažai riboti srauto slėgį, kad, remiantis gerąja inžinerine praktika, nebūtų jaučiamas poveikis dinaminėms dalies srauto skiedimo sistemos charakteristikoms. Į dalies srauto skiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) keičiamas pakopomis nuo mažo srauto iki bent 90 proc. visos skalės. Naudojamas toks pat pakopinio keitimo paleidimo įtaisas, koks naudotas išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srautmačio atsakas registruojami ne mažesniu kaip 10 Hz dažniu.

Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto skiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 proc. srautmačio atsako. Panašiai nustatoma qm p signalo (t. y. išmetamųjų dujų ėminių srauto į dalies srauto skiedimo sistemą) ir qm ew,i signalo (t. y. išmetamųjų dujų srautmačiu tiekiamo išmetamųjų dujų masės srauto, skaičiuojamo pagal drėgnas dujas) transformacijos trukmė. Šie signalai naudojami po kiekvieno bandymo atliekamai regresijos analizei (žr. 8.2.1.2 punktą).

Apskaičiavimas kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, tada apskaičiuojamas rezultatų vidurkis. Iš šios vertės atimama etaloninio srautmačio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Jeigu reikalinga išankstinė kontrolė, dalies srauto skiedimo sistemos išankstinė vertė taikoma pagal 8.2.1.2 punktą.

8.1.8.7.   Vakuuminės dalies nuotėkio patikra

8.1.8.7.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Ėminių ėmimo sistemą įrengus pirmą kartą, po tokių svarbių techninės priežiūros darbų, kaip priešfiltrio keitimas, ir per 8 valandas prieš kiekvieną darbo ciklo seką patikrinama, ar nėra reikšmingų vakuuminės dalies nuotėkių; tuo tikslu atliekamas vienas iš šioje dalyje aprašytų nuotėkio bandymų. Ši patikra netaikoma jokiai CVS skiedimo sistemos viso srauto daliai.

8.1.8.7.2.   Matavimo principai

Nuotėkį galima nustatyti vienu iš šių būdų: matuojant mažą srauto dalį, kai srautas turi būti nulinis, nustatant žinomos koncentracijos patikros dujų praskiedimą, kai jos teka ėminių ėmimo sistemos vakuumine dalimi, arba matuojant, ar padidėjo vakuuminės sistemos slėgis.

8.1.8.7.3.   Mažo srauto nuotėkio bandymas

Ar ėminių ėmimo sistemoje nėra mažo srauto nuotėkių tikrinama taip:

a)	vienu iš toliau nurodytų būdų užsandarinamas sistemos zondo galas: i) ant ėminių ėmimo zondo galo uždedamas dangtelis arba kamštis; ii) tiekimo linija prie zondo atjungiama ir uždaroma dangteliu arba kamščiu; iii) uždaromas tarp zondo ir tiekimo linijos įmontuotas sandarus vožtuvas;

b)

visi vakuumo siurbliai turi veikti. Po stabilizavimo patikrinama, ar srautas ėminių ėmimo sistemos vakuuminėje dalyje yra mažesnis nei 0,5 proc. sistemos srauto įprastomis naudojimo sąlygomis. Sistemos srauto įprastomis naudojimo sąlygomis artiniu gali būti laikomi tipiški analizatoriaus ir apėjimo srautai.

8.1.8.7.4.   Nuotėkio bandymas tikrinant patikros dujų praskiedimą

Šiam bandymui galima naudoti bet kurį dujų analizatorių. Jeigu šiam bandymui naudojamas FID, bet koks užteršimas HC ėminių ėmimo sistemoje koreguojamas pagal VII priedo 2 arba 3 dalies nuostatas dėl HC nustatymo. Kad būtų išvengta klaidinančių rezultatų, naudojami analizatoriai, kuriais su šiam bandymui naudojamomis patikros dujomis galima užtikrinti ne mažesnį kaip 0,5 proc. arba didesnį pakartojamumą. Vakuuminės dalies nuotėkio patikra atliekama taip:

a)	dujų analizatorius paruošiamas taip pat, kaip teršalų išmetimo bandymui;

b)	į analizatoriaus angą tiekiamos patikros dujos; patikrinama, ar patikros dujų koncentracijos matavimas atitinka tikėtinąjį matavimo tikslumą ir pakartojamumą;

c)

perviršio patikros dujos nukreipiamos į vieną iš šių ėminių ėmimo sistemos vietų: i) ėminių ėmimo zondo galą; ii) tiekimo linija prie zondo jungties atjungiama, o perviršio patikros dujos nukreipiamos į atvirąjį tiekimo linijos galą; iii) tarp zondo ir tiekimo linijos įmontuojamas trieigis vožtuvas;

d)

patikrinama, ar išmatuotos perviršio patikros dujų koncentracijos ir patikros dujų koncentracijos skirtumas neviršija ± 0,5 proc. Jeigu išmatuotoji vertė yra mažesnė už tikėtinąją – yra nuotėkis, o didesnė vertė gali būti patikros dujų arba paties analizatoriaus problemos požymis. Tai, kad išmatuotoji vertė yra didesnė už tikėtinąją, nėra nuotėkio požymis.

8.1.8.7.5.   Nuotėkio patikra nykstant vakuumui

Norint atlikti šį bandymą, vakuuminė ėminių ėmimo sistemos dalis veikiama vakuumu, o sistemos nuotėkio greitis nustatomas pagal naudoto vakuumo nykimą. Atliekant šį bandymą, įsitikinama, ar vakuuminės ėminių ėmimo sistemos dalies tūris yra ± 10 proc. jos tikrojo tūrio. Atliekant šį bandymą, naudojami 8.1 ir 9.4 punktuose išdėstytas specifikacijas atitinkantys matavimo prietaisai.

Nuotėkio patikra nykstant vakuumui atliekama taip:

a)

vienu iš nurodytų būdų sistemos zondo galas užsandarinamas kuo arčiau zondo įėjimo angos: i) ant ėminių ėmimo zondo galo uždedamas dangtelis arba kamštis; ii) tiekimo linija prie zondo atjungiama ir uždaroma dangteliu arba kamščiu; iii) uždaromas tarp zondo ir tiekimo linijos įmontuotas sandarus vožtuvas;

b)	visi vakuumo siurbliai turi veikti. Sudaromas įprastas veikimo sąlygas atitinkantis vakuumas. Jeigu naudojami ėminių maišai, įprastinę ėminių maišo išsiurbimo procedūrą rekomenduojama kartoti du kartus, kad kuo labiau sumažėtų savaiminis tūris;

c)

ėminių siurbliai išjungiami, o sistema užsandarinama. Išmatuojamas ir užregistruojamas absoliutusis savaiminių dujų slėgis ir, jei norima, absoliučioji sistemos temperatūra. Palaukiama pakankamai laiko, kad stabilizuotųsi visi pereinamieji rezultatai ir kad 0,5 proc. nuotėkis galėtų sukelti slėgio pokytį, kuris būtų bent dešimt kartų didesnis už slėgio relės skiriamąją gebą. Dar kartą užregistruojamas slėgis ir, jei norima, temperatūra;

d)

nuotėkio srautas apskaičiuojamas, remiantis prielaida, kad išsiurbto maišo tūrio vertės lygios nuliui, ir žinomomis ėminių ėmimo sistemos tūrio vertėmis, pradiniu ir galutiniu slėgiais, neprivalomos apskaičiuoti temperatūros vertėmis ir praėjusiu laiku. Pagal (6-22) lygtį patikrinama, ar nuotėkio srautas nykstant vakuumui yra mažesnis nei 0,5 proc. sistemos srauto įprastomis naudojimo sąlygomis: (6-22) čia: qV leak nuotėkio srautas nykstant vakuumui (mol/s); V vac vakuuminės ėminių ėmimo sistemos dalies geometrinis tūris (m3); R molinė dujų konstanta (J/(mol·K)); p 2 absoliutusis slėgis vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 2 (Pa); T 2 absoliučioji temperatūra vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 2 (K); p 1 absoliutusis slėgis vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 1 (Pa); T 1 absoliučioji temperatūra vakuuminėje dalyje, kai laikas yra t 1 (K); t 2 nuotėkio patikros nykstant vakuumui bandymo pabaigos laikas (s); t 1 nuotėkio patikros nykstant vakuumui bandymo pradžios laikas (s).

8.1.9.   CO ir CO2 matavimas

8.1.9.1.   H2O trukdžių patikra, kai naudojami CO2 NDIR analizatoriai

8.1.9.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu CO2 matuojamas naudojant NDIR analizatorių, H2O trukdžių poveikis tikrinamas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.9.1.2.   Matavimo principai

H2O gali trukdyti NDIR analizatoriaus atsakui į CO2. Jei NDIR analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kuriems naudojami kitų dujų matavimo rezultatai, kad būtų užtikrinta atitiktis šios trukdžių patikros reikalavimams, tokie matavimai atliekami tuo pačiu metu, siekiant patikrinti kompensavimo algoritmus analizatoriui atliekant trukdžių patikrą.

8.1.9.1.3.   Sistemos reikalavimai

CO2 NDIR analizatoriuje H2O trukdžiai negali viršyti (0,0 ± 0,4) mmol/mol (tikėtinos vidutinės CO2 koncentracijos).

8.1.9.1.4.   Procedūra

Trukdžių patikra atliekama taip:

a)	CO2 NDIR analizatorius įjungiamas ir turi veikti, nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą;

b)

barbotuojant į distiliuotą vandenį sandariame inde nulinės vertės nustatymo orą, atitinkantį 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas, gaunamos sudrėkintos bandymo dujos. Jeigu ėminys per džiovintuvą neleidžiamas, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip per bandymą tikėtinas didžiausias lygis. Jeigu per bandymą ėminys leidžiamas per džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip 9.3.2.3.1 punkte reikalaujamas lygis;

c)	už indo sudrėkintų bandymo dujų temperatūra palaikoma bent 5 oK didesnė už dujų rasos tašką;

d)	sudrėkintos bandymo dujos įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą. Sudrėkintas bandymo dujas galima įleisti už bet kurio ėminių džiovintuvo, jeigu per bandymą ėminių džiovintuvas yra naudojamas;

e)	sudrėkintų dujų vandens molinė frakcija x H2O išmatuojama kuo arčiau analizatoriaus įėjimo angos. Pvz., norint apskaičiuoti x H2O, išmatuojamas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total;

f)	remiantis gerąja inžinerine praktika, užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2O srautas į analizatorių;

g)	palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis. Į stabilizavimo laiką įtraukiamas tiekimo linijos ištuštinimo laikas ir analizatoriaus atsako registravimo laikas;

h)	kol analizatoriumi matuojama ėminio koncentracija, 30 s registruojami imties duomenys. Apskaičiuojamas aritmetinis šių duomenų vidurkis. Jeigu ši vertė yra lygi (0,0 ± 0,4) mmol/mol, analizatorius atitinka trukdžių patikros reikalavimus.

8.1.9.2.   H2O ir CO2 trukdžių patikra, kai naudojami CO NDIR analizatoriai

8.1.9.2.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu CO matuojamas naudojant NDIR analizatorių, H2O ir CO2 trukdžių poveikis tikrinamas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.9.2.2.   Matavimo principai

H2O ir CO2 gali sukelti teigiamuosius NDIR analizatoriaus trukdžius ir atsaką, panašų į CO. Jei NDIR analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kurie naudoja kitų dujų matavimo rezultatus atitikčiai šios trukdžių patikros reikalavimams užtikrinti, tuo pačiu metu šie kiti matavimai atliekami kompensavimo algoritmams per analizatoriaus trukdžių patikrą patikrinti.

8.1.9.2.3.   Sistemos reikalavimai

CO NDIR analizatoriuje bendri H2O ir CO2 trukdžiai turi ± 2 proc. tikslumu atitikti tikėtinąją vidutinę CO koncentraciją.

8.1.9.2.4.   Procedūra

Trukdžių patikra atliekama taip:

a)	CO NDIR analizatorius įjungiamas ir turi veikti, nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą;

b)

barbotuojant patikros dujas CO2 į distiliuotą vandenį sandariame inde, gaunamos sudrėkintos bandymo dujos CO2. Jeigu ėminys neleidžiamas per džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip per bandymą tikėtinas didžiausias lygis. Jeigu per bandymą ėminys leidžiamas per džiovintuvą, temperatūra inde kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent ne mažesnis kaip 9.3.2.3.1.1 punkte reikalaujamas lygis. Naudojamų patikros dujų CO2 koncentracija turi būti bent per bandymą tikėtino didžiausio lygio;

c)	sudrėkintos CO2 bandymo dujos įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą. Sudrėkintas CO2 bandymo dujas galima įleisti už ėminių džiovintuvo, jeigu ėminių džiovintuvas per bandymą naudojamas;

d)	sudrėkintų dujų vandens molinė frakcija x H2O išmatuojama kuo arčiau analizatoriaus įėjimo angos. Pvz., norint apskaičiuoti x H2O, išmatuojamas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total;

e)	remiantis gerąja inžinerine praktika, užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2O srautas į analizatorių;

f)	palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis;

g)	kol analizatoriumi matuojama ėminio koncentracija, 30 s registruojamas jos atsakas. Apskaičiuojamas šių duomenų aritmetinis vidurkis;

h)	jeigu šio punkto g papunktyje nurodytas rezultatas atitinka 8.1.9.2.3 punkte nurodytą nuokrypį, analizatorius atitinka trukdžių patikros reikalavimus;

i)

CO2 ir H2O trukdžių procedūras taip pat galima atlikti atskirai. Jei naudojamų CO2 ir H2O lygis aukštesnis nei per bandymą tikėtinas didžiausias lygis, kiekviena gauta trukdžių vertė proporcingai sumažinama ją padauginus iš tikėtinos didžiausios koncentracijos vertės ir per šią procedūrą taikomos faktinės vertės santykio. Galima atlikti atskiras trukdžių procedūros, taikant mažesnę H2O koncentraciją (iki 0,025 mol/mol H2O kiekio) nei didžiausias per bandymą tikėtinas lygis, bet gauta H2O trukdžių vertė proporcingai padidinama ją padauginus iš tikėtinos didžiausios H2O koncentracijos vertės ir per šią procedūrą taikomos faktinės vertės santykio. Abiejų perskaičiuotų trukdžių verčių suma turi atitikti 8.1.9.2.3 punkte nurodytą leidžiamąjį nuokrypį.

8.1.10.   Angliavandenilių kiekio matavimas

8.1.10.1.   FID optimizavimas ir tikrinimas

8.1.10.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

FID analizatoriai kalibruojami, juos įrengus pirmą kartą. Prireikus, remiantis gerąja inžinerine praktika, kalibravimas kartojamas. Naudojant HC matuojantį FID, atliekama ši procedūra:

a)	FID atsakas į įvairius angliavandenilius optimizuojamas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus. FID atsakas į propileną ir tolueną, palyginti su propanu, turi būti nuo 0,9 iki 1,1;

b)	FID atsako į metaną (CH4) koeficientas nustatomas, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus, kaip aprašyta 8.1.10.1.4 punkte;

c)	metano (CH4) atsako patikra atliekama per 185 dienas iki bandymo.

8.1.10.1.2.   Kalibravimas

Remiantis gerąja inžinerine praktika, pavyzdžiui, atsižvelgiant į FID analizatoriaus gamintojo instrukcijas ir rekomenduojamą FID kalibravimo dažnumą, parengiama kalibravimo procedūra. FID kalibruojamas naudojant 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas atitinkančias kalibravimo dujas C3H8. Kalibruojama vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1).

8.1.10.1.3.   HC FID atsako optimizavimas

Ši procedūra taikoma tik FID analizatoriams, kuriais matuojami HC.

a)

Atliekant pirminį prietaisų paleidimą ir bazinį veikimo sureguliavimą, naudojant FID degalus ir nulinės vertės nustatymo orą, remiamasi prietaisų gamintojo reikalavimais ir gerąja inžinerine praktika. Šildomų FID temperatūra turi atitikti reikalaujamus veikimo temperatūros intervalus. FID atsakas optimizuojamas, kad labiausiai per teršalų išmetimo bandymus tikėtiname įprasčiausiame analizatoriaus intervale atitiktų angliavandenilių atsako koeficientus ir deguonies trukdžių patikros reikalavimus pagal 8.1.10.1.1 punkto a papunktį ir 8.1.10.2 punktą. Siekiant tiksliai optimizuoti FID, pagal prietaisų gamintojo rekomendacijas ir gerąją inžinerinę praktiką galima naudoti aukštesnį analizatoriaus matavimo intervalą, jei įprastas analizatoriaus matavimo intervalas yra žemesnis už optimizavimo tikslais prietaisų gamintojo nustatytą mažiausią intervalą;

b)

šildomų FID temperatūra turi atitikti reikalaujamus veikimo temperatūros intervalus. FID atsakas optimizuojamas labiausiai per teršalų išmetimo bandymus tikėtiname įprasčiausiame analizatoriaus matavimo intervale. Degalų ir oro srautus nustačius pagal gamintojo rekomendacijas, į analizatorių tiekiamos patikros dujos;

c)

optimizavimo tikslais atliekami toliau i–iv punktuose nurodyti veiksmai arba prietaisų gamintojo nustatyta procedūra. Kaip alternatyvą, optimizavimo tikslais galima taikyti SAE dokumente Nr. 770141 nurodytas procedūras; i) atsakas esant tam tikram degalų srautui nustatomas pagal atsako į patikros dujas ir atsako į nulinės vertės nustatymo dujas skirtumą; ii) degalų srautas laipsniškai didinamas ir mažinamas, palyginti su gamintojo specifikacijose nustatyta verte. Užregistruojamas patikros ir nulinės vertės nustatymo dujų atsakas esant šiems degalų srautams; iii) skirtumas tarp atsako į patikros ir nulinės vertės nustatymo dujas pavaizduojamas grafike, o degalų srautas koreguojamas pagal kreivės dalį, kuriai tenka didesnis degalų srautas. Tai pradiniai srauto parametrai; juos gali tekti toliau optimizuoti, atsižvelgiant į gautus angliavandenilių atsako koeficientus ir deguonies trukdžių patikros rezultatus pagal 8.1.10.1.1 punkto a papunktį ir 8.1.10.2 punktą; iv) jei deguonies trukdžių patikra arba angliavandenilių atsako koeficientai neatitinka toliau pateiktų specifikacijų, oro srautas laipsniškai didinamas ir mažinamas, palyginti su gamintojo specifikacijose nustatytomis vertėmis; 8.1.10.1.1 punkto a papunktyje ir 8.1.10.2 punkte nurodyti veiksmai kartojami su kiekvienu srautu;

d)	nustatomos optimalios FID degalų ir degimo oro srauto ir (arba) slėgio vertės, vėlesniam palyginimui imami ir registruojami ėminiai.

8.1.10.1.4.   HC FID CH4 atsako koeficiento nustatymas

FID analizatorių atsakas į CH4 paprastai skiriasi nuo atsako į C3H8, todėl po FID optimizavimo nustatomas kiekvieno HC FID analizatoriaus atsako į CH4 koeficientas RF CH4[THC-FID]. Pagal šią dalį išmatuotas paskutinysis RF CH4[THC-FID] naudojamas atliekant skaičiavimus HC nustatyti, kaip aprašyta VII priedo 2 dalyje (mase pagrįstas metodas) arba VII priedo 3 dalyje (moline pagrįstas metodas), ir taip kompensuojamas atsakas į CH4. RF CH4[THC-FID] nustatomas taip:

a)	pasirenkamos tam tikros koncentracijos patikros dujos C3H8 analizatoriaus matavimo intervalui nustatyti prieš teršalų išmetimo bandymą. Pasirenkamos tik 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas atitinkančios patikros dujos, užregistruojama C3H8 dujų koncentracija;

b)	pasirenkamos 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas atitinkančios CH4 patikros dujos, užregistruojama CH4 dujų koncentracija;

c)	FID analizatorius naudojamas pagal prietaisų gamintojo instrukcijas;

d)	patvirtinama, kad FID analizatorius buvo sukalibruotas naudojant C3H8. Kalibruojama vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1);

e)	nulinė FID vertė nustatoma naudojant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymams naudotas nulinės vertės nustatymo dujas;

f)	FID matavimo intervalas nustatomas naudojant pasirinktas patikros dujas C3H8;

g)	CH4 patikros dujos, pasirinktos pagal b punktą, įleidžiamos į FID analizatoriaus ėminių ėmimo angą;

h)	analizatoriaus atsakas stabilizuojamas. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti analizatoriaus ištuštinimo laiką ir jo atsako laiką;

i)	kol analizatoriumi matuojama CH4 koncentracija, 30 s registruojami renkami duomenys ir apskaičiuojamas šių verčių aritmetinis vidurkis;

j)	išmatuota vidutinė koncentracijos vertė padalijama iš užregistruotos CH4 kalibravimo dujų patikros koncentracijos. Gautas rezultatas yra FID analizatoriaus atsako koeficientas, naudojant CH4, RF CH4[THC-FID].

8.1.10.1.5.   HC FID atsako į metaną (CH4) patikra

Jeigu pagal 8.1.10.1.4 punktą apskaičiuota RF CH4[THC-FID] vertė ± 5,0 proc. tikslumu atitinka prieš tai nustatytą paskutiniąją vertę, laikoma, kad HC FID atsakas į metaną atitinka patikros reikalavimus.

a)

Pirmiausiai patikrinama, ar FID degalų, degimo oro ir ėminio slėgio ir (arba) srauto vertė ± 5,0 proc. tikslumu atitinka prieš tai nustatytas paskutiniąsias vertes, kaip aprašyta 8.1.10.1.3 punkte. Jeigu šiuos srautus reikia reguliuoti, nustatoma nauja RF CH4[THC-FID] vertė, kaip aprašyta 8.1.10.1.4 punkte. Reikėtų patikrinti, ar RF CH4[THC-FID] vertė atitinka 8.1.10.1.5 punkte nurodytą leidžiamąjį nuokrypį;

b)	jeigu RF CH4[THC-FID] neatitinka 8.1.10.1.5 punkte nurodyto leidžiamojo nuokrypio, FID atsakas vėl optimizuojamas 8.1.10.1.3 punkte aprašyta tvarka;

c)	nauja RF CH4[THC-FID] vertė nustatoma 8.1.10.1.4 punkte aprašyta tvarka. Naujoji RF CH4[THC-FID] vertė naudojama atliekant HC skaičiavimus pagal VII priedo 2 dalį (mase pagrįstas metodas) arba pagal VII priedo 3 dalį (moline mase pagrįstas metodas).

8.1.10.2.   Nestechiometrinių nepraskiestų išmetamųjų dujų FID O2 trukdžių patikra

8.1.10.2.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu nepraskiestų išmetamųjų dujų kiekiui matuoti naudojami FID analizatoriai, FID O2 trukdžiai tikrinami, įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.10.2.2.   Matavimo principai

O2 koncentracijos nepraskiestose išmetamosiose dujose pokyčiai gali paveikti FID atsaką, nes pakis FID liepsnos temperatūra. Atitikties šios patikros reikalavimams tikslu reikia optimizuoti FID degalų, degimo oro ir ėminio srautą. FID veiksmingumas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymą pasireiškiančių FID O2 trukdžių kompensavimo algoritmus.

8.1.10.2.3.   Sistemos reikalavimai

Visi bandymams naudojami FID analizatoriai turi atitikti FID O2 trukdžių patikros pagal šioje dalyje nustatytas procedūras reikalavimus.

8.1.10.2.4.   Procedūra

FID O2 trukdžiai nustatomi toliau nurodyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad šiai patikrai atlikti būtinoms etaloninių dujų koncentracijos vertėms gauti galima naudoti vieną ar kelis dujų dozatorius:

a)

pasirenkamos trejos etaloninės patikros dujos, atitinkančios 9.5.1 punkte išdėstytas specifikacijas, kuriose analizatorių matavimo intervalui nustatyti naudojamo C3H8 koncentracija turi būti kaip per teršalų išmetimo bandymus. FID analizatoriams, kurie kalibruoti naudojant CH4 ir angliavandenilių be metano skyriklį, gali būti naudojamos etaloninės patikros dujos CH4. Parenkama tokia trejų dujų koncentracijos pusiausvyra, kad O2 ir N2 koncentracija atitiktų per bandymą tikėtinas didžiausią, mažiausią ir tarpinę O2 koncentracijos vertes. Reikalavimo naudoti vidutinę O2 koncentraciją galima netaikyti, jeigu FID sukalibruojamas naudojant patikros dujas, užtikrinus jų pusiausvyrą su vidutine tikėtina deguonies koncentracija;

b)	patvirtinama, kad FID analizatorius atitinka visas 8.1.10.1 punkto specifikacijas;

c)	FID analizatorius įjungiamas ir naudojamas taip, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą. Nepaisant to, koks yra per bandymus naudojamo FID degimo oro šaltinis, atliekant šią patikrą kaip FID degimo oras naudojamas nulinės vertės nustatymo oras;

d)	nustatoma analizatoriaus nulinė vertė;

e)	analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudojamas patikros dujas;

f)

nulinis atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

g)	analizatoriaus atsakas patikrinamas naudojant patikros dujas, kuriose O2 koncentracija lygi per bandymus tikėtinai mažiausiai koncentracijai. 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis atsakas užregistruojamas kaip x O2minHC;

h)

nulinis FID analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

i)	analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant patikros dujas, kuriose O2 koncentracija lygi per bandymus tikėtinai vidutinei koncentracijai. 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis atsakas užregistruojamas kaip x O2avgHC;

j)

nulinis FID analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

k)	analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant patikros dujas, kuriose O2 koncentracija lygi per bandymus tikėtinai didžiausiai koncentracijai. 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis atsakas užregistruojamas kaip x O2maxHC;

l)

nulinis FID analizatoriaus atsakas tikrinamas naudojant per teršalų išmetimo bandymus naudotas nulinės vertės nustatymo dujas. Jeigu 30 s registruojant stabilius renkamus duomenis gautas vidutinis nulinis atsakas ± 0,5 proc. tikslumu atitinka etaloninių patikros dujų vertę, naudotą pagal šio punkto e papunktį, pereinama prie kito veiksmo; kitu atveju procedūra kartojama nuo šio punkto d papunkčio;

m)

apskaičiuojamas x O2maxHC ir jos etaloninių dujų koncentracijos skirtumas procentais. Apskaičiuojamas x O2avgHC ir jos etaloninių dujų koncentracijos skirtumas procentais. Apskaičiuojamas x O2minHC ir jos etaloninių dujų koncentracijos skirtumas procentais. Nustatomas didžiausias iš šių trijų skirtumų procentais. Tai yra O2 trukdžiai;

n)

jeigu O2 trukdžiai yra ± 3 proc., laikoma, kad FID atitinka O2 trukdžių patikros reikalavimus; kitu atveju reikia atlikti vieną ar kelis iš toliau nurodytų veiksmų ir pašalinti trūkumus: i) pakartoti patikrą, siekiant nustatyti, ar atliekant procedūrą nepadaryta klaidų; ii) teršalų išmetimo bandymams pasirinkti nulinės vertės nustatymo ir patikros dujas, kuriose O2 koncentracija būtų mažesnė arba didesnė, ir pakartoti patikrą; iii) sureguliuoti FID degimo oro, degalų ir ėminių srautus. Pastaba. Pažymėtina, kad jeigu šie srautai reguliuojami naudojant THC FID, siekiant užtikrinti atitiktį šios O2 trukdžių patikros reikalavimams, atliekant kitą RF CH4 patikrą, RF CH4 nustatomas iš naujo. Po sureguliavimo O2 trukdžių patikra pakartojama, nustatomas RF CH4; iv) FID sutaisomas arba pakeičiamas kitu, O2 trukdžių patikra pakartojama.

8.1.10.3.   Angliavandenilių be metano skyriklio skverbties frakcijos (rezervuota)

8.1.11.   NOx matavimai

8.1.11.1.   CLD CO2 ir H2O aušinimo patikra

8.1.11.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu NOx matuojamas naudojant CLD analizatorių, aušinimo H2O ir CO2 poveikis tikrinamas, CLD analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.11.1.2.   Matavimo principai

H2O ir CO2 gali sukelti neigiamus trukdžius CLD atsakui į NOx dėl smūginio aušinimo, kuris slopina chemiliuminescencinę reakciją, kuri CLD naudojama NOx aptikti. Aušinimas nustatomas taikant šią procedūrą ir atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus apskaičiavimus, o aušinimo rezultatai suderinami su didžiausia moline H2O frakcija ir didžiausia CO2 koncentracija, tikėtina per teršalų išmetimo bandymus. Jei CLD analizatoriuje taikomi aušinimo kompensavimo algoritmai, kuriems reikalingi H2O ir (arba) CO2 matavimo prietaisai, aušinimas įvertinamas šiems prietaisams veikiant ir taikant kompensavimo algoritmus.

8.1.11.1.3.   Sistemos reikalavimai

Atliekant praskiestų išmetamųjų dujų matavimus, CLD analizatorius negali viršyti bendros ± 2 proc. aušinimo H2O ir CO2 ribos. Atliekant nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimus, CLD analizatorius negali viršyti bendros ± 2,5 proc. aušinimo H2O ir CO2 ribos. Bendras aušinimas – tai aušinimo CO2, kaip nustatyta 8.1.11.1.4 punkte, ir aušinimo H2O, kaip nustatyta 8.1.11.1.5 punkte, suma. Jeigu šie reikalavimai nevykdomi, imamasi taisomųjų veiksmų – analizatorius taisomas arba keičiamas kitu. Prieš pradedant teršalų išmetimo bandymus, patikrinama, ar po taisomųjų veiksmų analizatorius vėl veikia tinkamai.

8.1.11.1.4.   Aušinimo CO2 patikros procedūra

Siekiant įvertinti aušinimą CO2, kai naudojamas dujų dozatorius, kuriuo, kaip skiedikliu, dvinarės patikros dujos sumaišomos su nulinės vertės nustatymo dujomis ir kuris atitinka 9.4.5.6 punkto specifikacijas, galima taikyti toliau nurodytą metodą, prietaiso gamintojo nustatytą metodą arba, remiantis gerąja inžinerine praktika, parengti kitokį protokolą:

a)	iš PTFE arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys;

b)	dujų dozatorius sukonfigūruojamas taip, kad vieni su kitais būtų sumaišyti beveik vienodi patikros ir skiedimo dujų kiekiai;

c)	jeigu CLD analizatorius gali veikti tokiu režimu, kad juo būtų aptinkamas tik NO, ne visos NOx, naudojant CLD analizatorių įjungiamas tik NO nustatymo režimas;

d)	naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos CO2, kurių koncentracija yra maždaug du kartus didesnė nei didžiausia CO2 koncentracija, tikėtina per teršalų išmetimo bandymus;

e)

naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos NO, kurių koncentracija yra maždaug du kartus didesnė nei didžiausia NO koncentracija, tikėtina per teršalų išmetimo bandymus. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas;

f)

nustatoma nulinė CLD analizatoriaus vertė ir matavimo intervalas. CLD analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant šio punkto e papunktyje nurodytas patikros dujas NO ir dujų dozatorių. Patikros dujos NO prijungiamos prie dujų dozatoriaus patikros angos;nulinės vertės nustatymo dujos prijungiamos prie dujų dozatoriaus skiedimo angos; naudojamas toks pat maišymo santykis, koks pasirinktas pagal šio punkto b papunktį; nustatant CLD analizatoriaus matavimo intervalą, naudojama NO dujų koncentracija dujų dozatoriaus išėjimo angoje. Siekiant užtikrinti tikslų dujų dozavimą, taikomos reikiamos dujų savybių pataisos;

g)	patikros dujos CO2 prijungiamos prie dujų dozatoriaus patikros angos;

h)	patikros dujos NO prijungiamos prie dujų dozatoriaus skiedimo angos;

i)

NO ir CO2 tekant dujų dozatoriumi, dujų dozatoriaus darbas stabilizuojamas. Nustatoma CO2 koncentracija dujų dozatoriaus išėjimo angoje, prireikus taikant dujų savybių pataisą, kad būtų užtikrintas tikslus dujų dozavimas. Ši koncentracija x CO2act užregistruojama ir naudojama atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus. Vietoj dujų dozatoriaus galima naudoti kitą paprastą dujų maišymo prietaisą. Tokiu atveju CO2 koncentracijai nustatyti naudojamas analizatorius. Jeigu su paprastu dujų maišymo prietaisu naudojamas NDIR, jis turi atitikti šios dalies reikalavimus, o jo matavimo intervalas nustatomas naudojant šio punkto d papunktyje nurodytas patikros dujas CO2. Pieš tai patikrinamas NDIR analizatoriaus tiesiškumas visame intervale iki koncentracijos, kuri yra iki dviejų kartų didesnė už didžiausią per teršalų išmetimo bandymus tikėtiną CO2 koncentraciją;

j)

už dujų dozatoriaus CLD analizatoriumi išmatuojama NO koncentracija. Analizatoriaus atsakui leidžiama stabilizuotis. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti tiekimo linijos ištuštinimo laiką ir analizatoriaus atsako registravimo laiką. Analizatoriumi matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojami analizatoriaus atsako duomenys. Pagal šiuos duomenis apskaičiuojamas koncentracijos aritmetinis vidurkis x NOmeas. x NOmeas užregistruojamas ir naudojamas atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus;

k)	remiantis patikros dujų koncentracijos vertėmis ir x CO2act pagal (6-24) lygtį apskaičiuojama faktinė NO koncentracija prie dujų dozatoriaus išėjimo angos x NOact. Apskaičiuota vertė naudojama atliekant aušinimo patikros apskaičiavimus pagal (6-23) lygtį;

l)	siekiant apskaičiuoti 8.1.11.2.3 punkte nurodytą aušinimą, naudojamos pagal 8.1.11.1.4 ir 8.1.11.1.5 punktus užregistruotos vertės.

8.1.11.1.5.   Aušinimo H2O patikros procedūra

Siekiant įvertinti aušinimą H2O, galima taikyti toliau nurodytą metodą, prietaisų gamintojo nustatytą metodą arba, remiantis gerąja inžinerine praktika, parengti kitokį protokolą:

a)	iš PTFE arba nerūdijančio plieno vamzdžių padaromos reikiamos jungtys;

b)	jeigu CLD analizatorius gali veikti tokiu režimu, kad juo būtų aptinkamas tik NO, ne visos NOx, naudojant CLD analizatorių įjungiamas tik NO nustatymo režimas;

c)

naudojamos 9.5.1 punkto specifikacijas atitinkančios patikros dujos NO, kurių koncentracija beveik atitinka didžiausią koncentraciją, tikėtiną per teršalų išmetimo bandymus. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas;

d)

nustatoma nulinė CLD analizatoriaus vertė ir matavimo intervalas. CLD analizatoriaus matavimo intervalas nustatomas naudojant šio punkto c papunktyje nurodytas patikros dujas NO, patikros dujų koncentracija užregistruojama kaip x NOdry ir naudojama atliekant 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus;

e)

NO patikros dujos drėkinamos jas barbotuojant į distiliuotą vandenį sandariame inde. Jeigu šio patikros bandymo tikslais sudrėkintų patikros dujų NO ėminys neteka per ėminių džiovintuvą, indo temperatūra kontroliuojama, kad H2O lygis būtų maždaug lygus didžiausiai per teršalų išmetimo bandymus tikėtinai H2O molinei frakcijai. Jeigu sudrėkintų patikros dujų NO ėminys neprateka pro ėminių džiovintuvą, atlikus 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus, išmatuoto aušinimo H2O skalė sudaroma pagal didžiausią H2O molinę frakciją, tikėtiną atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymus. Jeigu šio patikros bandymo tikslais sudrėkintų patikros dujų NO ėminys prateka per ėminių džiovintuvą, indo temperatūra kontroliuojama, kad H2O lygis būtų bent toks, kaip reikalaujama 9.3.2.3.1 punkte. Šiuo atveju, atlikus 8.1.11.2.3 punkte nurodytus aušinimo patikros apskaičiavimus, aušinimo H2O skalė nesudaroma;

f)

sudrėkintos bandymo dujos NO įleidžiamos į ėminių ėmimo sistemą. Jas galima įleisti prieš teršalų išmetimo bandymams naudojamą ėminių džiovintuvą arba už jo. Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje dujos įleidžiamos, pagal šio punkto e papunktį pasirenkamas atitinkamas apskaičiavimo metodas. Pažymėtina, kad ėminių džiovintuvas turi atitikti 8.1.8.5.8 punkte nustatytos ėminių džiovintuvo patikros reikalavimus;

g)

išmatuojama H2O molinė frakcija sudrėkintose patikros dujose NO. Jeigu naudojamas ėminių džiovintuvas, H2O molinė frakcija sudrėkintose patikros dujose NO x H2Omeas išmatuojama už ėminių džiovintuvo. x H2Omeas rekomenduojama matuoti kuo arčiau CLD analizatoriaus įėjimo angos. x H2Omeas galima apskaičiuoti remiantis išmatuotomis rasos taško T dew ir absoliučiojo slėgio p total vertėmis;

h)

remiantis gerąja inžinerine praktika užtikrinama, kad tiekimo linijose, jungtyse ar vožtuvuose nebūtų kondensato, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2Omeas srautas į analizatorių. Sistemą rekomenduojama parengti taip, kad sienelių temperatūra tiekimo linijose, jungtyse ir vožtuvuose, pradedant vieta, kurioje matuojamas x H2Omeas srautas į analizatorių, būtų bent 5 oK aukštesnė už vietinį dujų ėminio rasos tašką;

i)

sudrėkintų patikros dujų NO koncentracija matuojama CLD analizatoriumi. Palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti tiekimo linijos ištuštinimo laiką ir analizatoriaus atsako registravimo laiką. Analizatoriumi matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojami analizatoriaus atsako duomenys. Apskaičiuojamas šių duomenų aritmetinis vidurkis x NOwet. x NOwet užregistruojamas ir naudojamas atliekant aušinimo patikros apskaičiavimus pagal 8.1.11.2.3 punktą.

8.1.11.2.   CLD aušinimo patikros apskaičiavimas

CLD aušinimo patikros apskaičiavimas atliekamas šiame punkte nustatyta tvarka.

8.1.11.2.1.   Per bandymus tikėtinas vandens kiekis

Įvertinama per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia vandens molinė frakcija x H2Oexp. Šis įvertis nustatomas toje vietoje, kurioje pagal 8.1.11.1.5 punkto f papunktį buvo įleistos sudrėkintos patikros dujos NO. Įvertinant tikėtiną didžiausią vandens molinę frakciją, atsižvelgiama į tikėtiną didžiausią vandens kiekį degimo ore, degalų degimo produktuose ir skiedimo ore (jeigu taikoma). Jeigu per patikros bandymą sudrėkintos patikros dujos NO į ėminių ėmimo sistemą įleidžiamos prieš ėminių džiovintuvą, tikėtinos didžiausios vandens molinės frakcijos galima nevertinti, o x H2Oexp prilyginama x H2Omeas.

8.1.11.2.2.   Per bandymus tikėtinas CO2 kiekis

Įvertinama per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia CO2 koncentracija x CO2exp. Šis įvertis nustatomas toje ėminių ėmimo sistemos vietoje, kurioje pagal 8.1.11.1.4 punkto j papunktį įleidžiamos sumaišytos patikros dujos NO ir CO2. Įvertinant tikėtiną didžiausią CO2 koncentraciją, atsižvelgiama į tikėtiną didžiausią CO2 kiekį degalų degimo produktuose ir skiedimo ore.

8.1.11.2.3.   Bendro aušinimo H2O ir CO2 apskaičiavimas

Bendras aušinimas H2O ir CO2 apskaičiuojamas pagal (6-23) lygtį:

(6-23)

čia:

quench =	CLD aušinimo suma;
x NOdry	pagal 8.1.11.1.5 punkto d papunktį išmatuota NO koncentracija prieš barbotavimo įtaisą;
x NOwet	pagal 8.1.11.1.5 punkto i papunktį išmatuota NO koncentracija už barbotavimo įtaiso;
x H2Oexp	per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia vandens molinė frakcija pagal 8.1.11.2.1 punktą;
x H2Omeas	pagal 8.1.11.1.5 punkto g papunktį per aušinimo patikrą išmatuota vandens molinė frakcija;
x NOmeas	pagal 8.1.11.1.4 punkto j papunktį išmatuota NO koncentracija, patikros dujoms NO susimaišius su patikros dujomis CO2;
x NOact	pagal 8.1.11.1.4 punkto k papunktį ir pagal (6-24) lygtį apskaičiuota faktinė NO koncentracija, patikros dujoms NO susimaišius su patikros dujomis CO2;
x CO2exp	per teršalų išmetimo bandymus tikėtina didžiausia CO2 koncentracija pagal 8.1.11.2.2 punktą;
x CO2act	faktinė CO2 koncentracija, patikros dujoms NO susimaišius su patikros dujomis CO2 pagal 8.1.11.1.4 punkto i papunktį;

(6-24)

čia:

x NOspan	patikros dujų NO koncentracija, patikros dujas įleidus į dujų dozatorių pagal 8.1.11.1.4 punkto e papunktį;
x CO2span	patikros dujų CO2 koncentracija, patikros dujas įleidus į dujų dozatorių pagal 8.1.11.1.4 punkto d papunktį.

8.1.11.3.   NDUV analizatoriaus, HC ir H2O trukdžių patikra

8.1.11.3.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu NOx matuojamas naudojant NDUV analizatorių, H2O ir angliavandenilių trukdžių dydžio patikra atliekama, analizatorių įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.11.3.2.   Matavimo principai

Angliavandeniliai ir H2O gali sukelti teigiamuosius NDUV analizatoriaus trukdžius ir atsaką, panašų į NOx. Jei NDUV analizatoriuje taikomi kompensavimo algoritmai, kuriems naudojami kitų dujų matavimo rezultatai, kad būtų užtikrinta atitiktis šios trukdžių patikros reikalavimams, tokie matavimai atliekami tuo pačiu metu, siekiant patikrinti kompensavimo algoritmus analizatoriui atliekant trukdžių patikrą.

8.1.11.3.3.   Sistemos reikalavimai

NOx NDUV analizatoriuje bendri H2O ir HC trukdžiai turi ± 2 proc. tikslumu atitikti vidutinę NOx koncentraciją.

8.1.11.3.4.   Procedūra

Trukdžių patikra atliekama taip:

a)	pagal prietaiso gamintojo instrukcijas įjungiamas ir turi veikti NOx NDUV analizatorius, nustatoma jo nulinė vertė ir matavimo intervalas;

b)

prieš atliekant šią patikrą, iš variklio rekomenduojama ištraukti išmetamąsias dujas. NOx kiekiui išmetamosiose dujose nustatyti naudojamas 9.4 punkto specifikacijas atitinkantis CLD. CLD atsakas naudojamas kaip atskaitos vertė. 9.4 punkto specifikacijas atitinkančiu FID analizatoriumi taip pat išmatuojamas HC kiekis išmetamosiose dujose. FID atsakas naudojamas kaip angliavandenilių atskaitos vertė;

c)	variklio išmetamosios dujos nukreipiamos į NDUV analizatorių prieš ėminių džiovintuvą, jei ėminių džiovintuvas naudojamas per bandymą;

d)	palaukiama, kol analizatoriaus atsakas stabilizuosis. Į stabilizavimo laiką galima įskaičiuoti tiekimo linijos ištuštinimo laiką ir analizatoriaus atsako registravimo laiką;

e)	visais analizatoriais matuojant ėminio koncentraciją, 30 s registruojami renkami duomenys ir apskaičiuojami trijų analizatorių duomenų aritmetiniai vidurkiai;

f)	CLD vidutinė vertė atimama iš NDUV vidutinės vertės;

g)

šis skirtumas dauginamas iš tikėtinos vidutinės HC koncentracijos ir per patikrą išmatuotos HC koncentracijos santykio. Analizatorius atitinka šiame punkte nustatytos trukdžių patikros reikalavimus, jeigu šis rezultatas tikėtiną etaloninę NOx koncentraciją atitinka ± 2 proc. tikslumu, kaip parodyta (6-25) lygtyje:

(6-25)

čia:

	CLD išmatuota vidutinė NOx koncentracija (μmol/mol arba ppm);
	NDUV išmatuota vidutinė NOx koncentracija (μmol/mol arba ppm);
	išmatuota vidutinė HC koncentracija (μmol/mol arba ppm);
	tikėtina standartinė vidutinė HC koncentracija (μmol/mol arba ppm);
	tikėtina etaloninė vidutinė NOx koncentracija (μmol/mol arba ppm).

8.1.11.4   NO2 skverbtis ėminių džiovintuve

8.1.11.4.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu prieš NOx matavimo prietaisą ėminiams džiovinti naudojamas ėminių džiovintuvas, tačiau prieš ėminių džiovintuvą nenaudojamas joks NO2 virsmo į NO katalizatorius, atliekama ši NO2 skverbties ėminių džiovintuve patikra. Ši patikra atliekama, prietaisą įrengus pirmą kartą ir atlikus svarbius techninės priežiūros darbus.

8.1.11.4.2.   Matavimo principai

Ėminių džiovintuvu pašalinamas vanduo, galintis trukdyti matuoti NOx. Tačiau dėl netinkamai suprojektuotoje aušinimo vonioje likusio skysto vandens NO2 gali pasišalinti iš ėminio. Todėl, jei prieš naudojamą ėminių džiovintuvą nėra NO2 virsmo į NO katalizatoriaus, NO2 gali pasišalinti iš ėminio prieš išmatuojant NOx.

8.1.11.4.3.   Sistemos reikalavimai

Ėminių džiovintuvas turi leisti išmatuoti ne mažiau kaip 95 proc. viso NO2 kiekio, esant didžiausiai tikėtinai NO2 koncentracijai.

8.1.11.4.4.   Procedūra

Siekiant patikrinti ėminių džiovintuvo veiksmingumą, atliekama toliau aprašyta procedūra.

a)	Prietaiso nustatymas. Vadovaujamasi analizatoriaus ir ėminių džiovintuvo gamintojo parengtomis įrangos paleidimo ir naudojimo instrukcijomis. Analizatorius ir ėminių džiovintuvas sureguliuojami taip, kad veiktų optimaliai.

b)

Įrangos nustatymas ir duomenų rinkimas: i) viso NOx dujų kiekio analizatoriaus (-ių) nulinė vertė ir matavimo intervalas nustatomi taip, kaip prieš teršalų išmetimo bandymą; ii) pasirenkamos kalibravimo dujos NO2 (sauso oro balansinės dujos), kuriose esančių NO2 koncentracija yra maždaug lygi per bandymus tikėtinai didžiausiai koncentracijai. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO2 koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas; iii) perteklinis kalibravimo dujų srautas nukreipiamas į dujų ėminių ėmimo sistemos zondą arba viršslėgio įtaisą. Palaukiama, kol viso NOx kiekio atsakas stabilizuojasi, atsižvelgiant tik į tiekimo delsą ir prietaiso atsaką; iv) apskaičiuojamas 30 s registruotų duomenų apie visą NOx kiekį vidurkis, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxref; v) kalibravimo dujų NO2 srautas sustabdomas; vi) tada ėminių ėmimo sistema prisotinama, perteklinį rasos taško, kuris turi būti 323 K (50 oC) temperatūros, generatoriaus išėjimo srautą nukreipiant į dujų ėminių ėmimo sistemos zondą arba viršslėgio įtaisą. Ėminių ėmimo sistemoje ir ėminių džiovintuve ne trumpiau kaip 10 min. iš rasos taško generatoriaus išėjimo srauto imami ėminiai, kol, kaip tikimasi, ėminių džiovintuvas ims šalinti pastovų vandens kiekį; vii) nedelsiant vėl grįžtama prie x NOxref vertei nustatyti naudojamo perteklinio kalibravimo dujų NO2 srauto tiekimo. Palaukiama, kol viso NOx kiekio atsakas stabilizuojasi, atsižvelgiant tik į tiekimo delsą ir prietaiso atsaką, Apskaičiuojamas 30 s registruotų duomenų apie visą NOx kiekį vidurkis, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxmeas; viii) x NOxmeas pakoreguojama pagal x NOxdry, atsižvelgiant į vandens garų likutį, pratekėjusį pro ėminių džiovintuvą ėminių džiovintuvo išėjimo angos temperatūros ir slėgio sąlygomis.

c)	Veiksmingumo vertinimas. Jeigu x NOxdry rezultatas yra mažesnis negu 95 proc., ėminių džiovintuvas taisomas arba keičiamas kitu.

8.1.11.5.   NO2 virsmo į NO katalizatoriaus patikra

8.1.11.5.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Jeigu naudojamas analizatorius, kuriuo matuojamas tik NOx, NO2 virsmo į NO katalizatorius naudojamas prieš analizatorių. Ši patikra atliekama, katalizatorių įrengus, atliktus svarbius techninės priežiūros darbus ir per 35 dienas iki teršalų išmetimo bandymo. Ši patikra kartojama tokiu pačiu dažnumu, siekiant patikrinti, ar nepablogėjo NO2 virsmo į NO katalizatoriaus katalizinis poveikis.

8.1.11.5.2.   Matavimo principai

Naudojant NO2 virsmo į NO katalizatorių, analizatoriumi, kuriuo matuojamas tik NO, visą NOx kiekį galima nustatyti išmetamosiose dujose esantį NO2 pavertus į NO.

8.1.11.5.3.   Sistemos reikalavimai

NO2 virsmo į NO katalizatoriumi turi būti įmanoma išmatuoti ne mažiau kaip 95 proc. viso NO2 kiekio, esant tikėtinai didžiausiai NO2 koncentracijai.

8.1.11.5.4.   Procedūra

Siekiant patikrinti NO2 virsmo į NO katalizatoriaus veiksmingumą, atliekama ši procedūra:

a)	vadovaujamasi analizatoriaus ir NO2 virsmo į NO katalizatoriaus gamintojo parengtomis įrangos paleidimo ir naudojimo instrukcijomis. Analizatorius ir katalizatorius reikiamai suderinami, kad veiktų optimaliai;

b)	ozonatoriaus įėjimo anga sujungiama su nulinės vertės nustatymo oro arba deguonies šaltiniu, o išėjimo anga – su viena iš trišakės jungties angų. Patikros dujos NO nukreipiamos į vieną angą, o NO2 virsmo į NO katalizatoriaus įėjimo anga sujungiama su paskutiniąja anga;

c)

vykdant šią patikrą atliekami šie veiksmai: i) ozonatoriaus oras paleidžiamas ir išjungiama ozonotariaus galia, o NO2 virsmo į NO katalizatorius nustatomas veikti apėjimo režimu (t. y. NO režimu). Stabilizavimą leidžiama taikyti tik tam, kad būtų atsižvelgta į tiekimo delsą ir prietaiso atsaką; ii) NO ir nulinės vertės nustatymo dujų srautai sureguliuojami taip, kad NO koncentracija analizatoriuje būtų artima per bandymus tikėtinai aukščiausiai viso NOx kiekio koncentracijai. NO2 kiekis dujų mišinyje turi būti mažesnis nei 5 proc. NO koncentracijos. NO koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOref. Remiantis prietaisų gamintojo rekomendacijomis ir gerąja inžinerine praktika, koncentracija gali būti didesnė, kad patikra būtų tiksli, jei tikėtina NO koncentracija yra mažesnė nei patikros tikslais prietaisų gamintojo nustatytas mažiausiasis intervalas; iii) įjungiamas O2 tiekimas ozonatoriumi, o O2 srautas nustatomas taip, kad analizatoriaus nurodytas NO būtų maždaug 10 proc. mažesnis už x NOref. NO koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NO+O2mix; iv) ozonatorius įjungiamas, o ozono tiekimo srautas nustatomas taip, kad analizatoriumi matuojamas NO sudarytų maždaug 20 proc. x Noref ir liktų maždaug 10 proc. nesureagavusių NO. NO koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOmeas; v) NOx analizatorius perjungiamas į NOx režimą, tada išmatuojamas visas NOx kiekis. NOx koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxmeas; vi) ozonatorius išjungiamas, tačiau dujų srautas sistema turi tekėti toliau. NOx analizatorius rodys NO + O2 mišinyje esantį NOx. NOx koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NO+O2mix; vii) O2 tiekimas išjungiamas. NOx analizatorius rodys NOx kiekį pradiniame NO ir N2 mišinyje. NOx koncentracija užregistruojama apskaičiuojant 30 s analizatoriumi rinktų duomenų vidurkį, o ši vertė užregistruojama kaip x NOxref. Ši vertė negali būti daugiau kaip 5 proc. didesnė už x NOref vertę;

d)	veiksmingumo vertinimas. NOx katalizatoriaus veiksmingumas apskaičiuojamas gautas koncentracijos vertes įrašius į (6-26) lygtį: (6-26)

e)	jeigu rezultatas yra mažesnis nei 95 proc., NO2 virsmo į NO katalizatorius taisomas arba keičiamas kitu.

8.1.12.   KD matavimai

8.1.12.1.   KD svarstyklių patikra ir svėrimo proceso patikra

8.1.12.1.1.   Taikymo sritis ir dažnumas

Šiame punkte aprašomos trys patikros:

a)	nepriklausoma KD svarstyklių veiksmingumo patikra, atliekama per 370 dienų iki bet kurio filtro svėrimo;

b)	svarstyklių nulinės vertės ir matavimo intervalo patikra, atliekama per 12 val. iki bet kurio filtro svėrimo;

c)	patikra, ar nustatant etaloninių filtrų masę iki ir po filtro svėrimo neviršytas nurodytas leidžiamasis nuokrypis.

8.1.12.1.2.   Nepriklausoma patikra

Svarstyklių gamintojas (arba svarstyklių gamintojo įgaliotasis atstovas), laikydamasis vidaus audito procedūrų, patikrina svarstyklių veiksmingumą per 370 dienų iki bandymų.

8.1.12.1.3.   Nulinės vertės ir matavimo intervalo nustatymas

Svarstyklių veiksmingumas tikrinamas nustatant jų nulinę vertę ir matavimo intervalą bent vienu kalibravimo svareliu; kad šią patikrą būtų galima atlikti, visi naudojami svareliai turi atitikti 9.5.2 punkto specifikacijas. Taikoma rankinė arba automatizuota procedūra:

a)

rankinei procedūrai turi būti naudojamos svarstyklės, kurių nulinė vertė ir matavimo intervalas būtų nustatyti bent vienu kalibravimo svareliu. Jeigu siekiant didesnio KD matavimų tikslumo ir glaudumo, kartojant svėrimo procesą paprastai gaunamos vidutinės vertės, tas pats procesas naudojamas ir tikrinant svarstyklių veiksmingumą;

b)	pagal automatizuotą procedūrą naudojami vidiniai kalibravimo svareliai, kuriais svarstyklių veiksmingumas tikrinamas automatiškai. Kad šią patikrą būtų galima atlikti, šie vidiniai kalibravimo svareliai turi atitikti 9.5.2 punkto specifikacijas.

8.1.12.1.4.   Etaloninio ėminio svėrimas

Sveriant visi masės rodmenys patikrinami, etaloninę KD ėminių ėmimo terpę (pvz., filtrus) pasveriant prieš svėrimą ir po jo. Svėrimas gali trukti neilgai, jeigu tai priimtina, tačiau ne ilgiau nei 80 val.; per svėrimą galima įtraukti prieš bandymą ir po jo gautus masės rodmenis. Iš eilės apskaičiuojant kiekvienos etaloninės KD ėminių ėmimo terpės masę, turi būti gauta ta pati vertė, ± 10 μg arba ± 10 proc. tikslumu (nelygu, kuri vertė yra didesnė) atitinkanti tikėtiną visą KD masę. Jeigu iš eilės atliekamas KD ėminių filtro svėrimas šio kriterijaus neatitinka, visi atskiri bandymų filtro masės rodmenys, gauti tarp iš eilės vykdytų etaloninio filtro masės apskaičiavimo veiksmų, skelbiami negaliojančiais. Šiuos filtrus galima pasverti pakartotinai sveriant kitą kartą. Jeigu po bandymo naudojamas filtras pripažįstamas netinkamu, bandymų intervalas skelbiamas negaliojančiu. Ši patikra atliekama taip:

a)	KD stabilizavimo aplinkoje paliekami bent du nenaudotos KD ėminių ėmimo terpės ėminiai. Jie naudojami kaip etaloniniai ėminiai. Parenkami ir kaip etaloniniai naudojami iš tos pačios medžiagos pagaminti tokio paties dydžio nenaudoti filtrai;

b)	etaloniniai ėminiai stabilizuojami KD stabilizavimo aplinkoje. Etaloniniai ėminiai laikomi stabilizuotais, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje išbūna mažiausiai 30 min, o iki tol bent 60 min. KD stabilizavimo aplinka atitiko 9.3.4.4 punkto specifikacijas;

c)	etaloninis ėminys svarstyklėmis pasveriamas keletą kartų, bet vertės neregistruojamos;

d)	nustatoma nulinė svarstyklių vertė ir matavimo intervalas. Bandomoji masė (pvz., kalibravimo svarelis) padedama ant svarstyklių, tada nuimama, užtikrinus, kad svarstyklės grįžtų į priimtiną nulinio rodmens padėtį per įprastą stabilizavimo laiką;

e)

kiekviena etaloninė terpė (pvz., filtrai) pasveriama, užregistruojamos jų masės. Jeigu siekiant didesnio etaloninės terpės (pvz., filtrų) matavimų tikslumo ir glaudumo kartojant svėrimo procesą paprastai gaunamos vidutinės vertės, tas pats procesas naudojamas matuojant ėminių ėmimo terpės (pvz., filtrų) masės vidutines vertes;

f)	užregistruojamas svarstyklių aplinkos rasos taškas, aplinkos temperatūra ir atmosferos slėgis;

g)	į užregistruotas aplinkos sąlygas atsižvelgiama rezultatams pritaikius pataisą dėl keliamosios jėgos pagal 8.1.13.2 punktą. Užregistruojama dėl keliamosios jėgos pataisyta kiekvienos etaloninės terpės masė;

h)	kiekviena dėl keliamosios jėgos pataisyta etaloninės terpės (pvz., filtrų) atskaitos masė atimama iš anksčiau išmatuotos, užregistruotos ir dėl keliamosios jėgos pataisytos masės;

i)

jei stebima kurio nors etaloninio filtro masė pasikeičia daugiau nei leidžiama pagal šią dalį, negaliojančiomis pripažįstamos visos KD masės, nustatytos nuo paskutinio sėkmingo etaloninės terpės (pvz., filtrų) masės patvirtinimo. Į etaloninius KD filtrus galima neatsižvelgti, jeigu tik vieno iš filtrų masė pakito daugiau nei leidžiama ir galima aiškiai nustatyti konkrečią to filtro masės pokyčio priežastį, o ši priežastis nebūtų turėjusi poveikio kitiems naudojamiems filtrams. Patikrą galima laikyti sėkminga. Tokiu atveju, vertinant atitiktį šio punkto j papunkčiui, į užterštą etaloninę terpę neatsižvelgiama, bet pažeistas etaloninis filtras išmontuojamas ir pakeičiamas kitu;

j)

jei kuri nors atskaitos masė pasikeičia daugiau nei leidžiama pagal 8.1.13.1.4 punktą, visi KD rezultatai, gauti tarp dviejų atskaitos masės nustatymo kartų, skelbiami negaliojančiais. Jeigu etaloninė KD ėminių ėmimo terpė išmontuojama pagal šio punkto i papunktį, nustatomas bent vienas atskaitos masės skirtumas, atitinkantis 8.1.13.1.4 punkte nustatytus kriterijus. Kitu atveju visi KD rezultatai, gauti tarp dviejų etaloninės terpės (pvz., filtrų) masės nustatymo kartų, skelbiami negaliojančiais.

8.1.12.2.   KD ėminių filtro pataisa dėl keliamosios jėgos

8.1.12.2.1.   Bendrosios nuostatos

Atliekama KD ėminių filtro pataisa dėl keliamosios jėgos ore. Pataisa dėl keliamosios jėgos priklauso nuo ėminių ėmimo terpės tankio, oro tankio ir kalibravimo svarelio, kuriuo kalibruojamos svarstyklės, tankio. Taikant pataisą dėl keliamosios jėgos paprastai neatsižvelgiama į pačių KD keliamąją jėgą, nes KD masė paprastai sudaro tik (0,01–0,10) proc. viso svorio. Pataisa pagal šią mažą masės frakciją būtų ne didesnė kaip 0,010 proc. Dėl keliamosios jėgos pataisytos vertės yra tuščiosios KD ėminių masės. Vėliau šios dėl keliamosios jėgos pataisytos vertės, gautos filtrą pasvėrus prieš bandymą, atimamos iš verčių, pataisytų dėl keliamosios jėgos ir gautų atitinkamą filtrą pasvėrus po bandymo, ir taip nustatoma per bandymą išmetamų KD masė.

8.1.12.2.2.   KD ėminių filtro tankis

Skirtingų KD ėminių filtrų tankis skiriasi. Taikomas žinomas ėminių ėmimo terpės tankis arba kurios nors iš įprastų ėminių ėmimo terpių tankis:

a)	jei tai PTFE padengtas borosilikatinis stiklas, naudojamas 2 300 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis;

b)	jei tai PTFE membraninė (juostinė) terpė su integruotu atraminiu polimetilpentano žiedu, kuris sudaro 95 proc. terpės masės, naudojamas 920 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis;

c)	jei tai PTFE membraninė (juostinė) terpė su integruotu atraminiu PTFE žiedu, naudojamas 2 144 kg/m3 ėminių ėmimo terpės tankis.

8.1.12.2.3.   Oro tankis

Oro tankis pirmiausiai yra atmosferos slėgio funkcija, nes KD svarstyklių aplinka griežtai kontroliuojama, kad aplinkos temperatūra būtų 295 ± 1 K (22 ± 1 oC), o rasos taškas 282,5 ± 1 K (9,5 ± 1 oC). Todėl nurodoma tik pataisa dėl keliamosios jėgos, kuri yra atmosferos slėgio funkcija.

8.1.12.2.4.   Kalibravimo svarelio tankis

Naudojamas nurodytas metalinio kalibravimo svarelio medžiagos tankis.

8.1.12.2.5.   Pataisos apskaičiavimas

KD ėminių filtro pataisa dėl keliamosios jėgos apskaičiuojama pagal (6-27) lygtį:

(6-27)

čia:

m cor	KD ėminių filtro masė, pataisyta dėl keliamosios jėgos;
m uncor	KD ėminių filtro masė, netaisyta dėl keliamosios jėgos;
ρ air	oro tankis svarstyklių aplinkoje;
ρ weight	kalibravimo svarelių, kuriais nustatomas svarstyklių matavimo intervalas, tankis;
ρ media	KD ėminių filtro tankis;

su

(6-28)

čia:

p abs	absoliutusis slėgis svarstyklių aplinkoje;
M mix	oro molinė masė svarstyklių aplinkoje;
R	molinė dujų konstanta;
T amb	absoliučioji svarstyklių aplinkos temperatūra.

8.2.   Prietaiso patvirtinimas bandymui

8.2.1.   Proporcinio srauto kontrolės patvirtinimas periodinio ėminių ėmimo tikslais ir mažiausio skiedimo santykio patvirtinimas periodinio KD ėminių ėmimo tikslais

8.2.1.1.   CVS proporcingumo kriterijai

8.2.1.1.1.   Proporciniai srautai

Kiekvienai porai srautmačių naudojamas užregistruoto ėminio ir visas srautas arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį, kartu su VII priedo 3 priedėlyje nurodytais statistinių apskaičiavimų rezultatais. Nustatomas liekamasis standartinis ėminių srauto nuokrypis SEE, palyginti su visu srautu. Kiekvieno bandymo intervalo atžvilgiu įrodoma, kad SEE sudarė 3,5 proc. vidutinio ėminio srauto arba buvo mažesnis.

8.2.1.1.2.   Pastovūs srautai

Kiekvienai porai srautmačių naudojamas užregistruoto ėminio ir visas srautas arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį, ir taip įrodoma, kad kiekvienas srautas buvo pastovus ir nuo atitinkamo vidutinio ar tikslinio srauto skyrėsi ne daugiau kaip ± 2,5 proc. Užuot registravus atitinkamą srautą kiekvieno tipo srautmačiu, galima taikyti šias alternatyvas:

a)

kritinio srauto Ventūrio vamzdį. Kritinio srauto Ventūrio vamzdžiams taikomos užregistruotos vamzdžio įėjimo angos sąlygos arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį. Įrodoma, kad kiekvieno bandymo intervalo srauto tankis Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje buvo pastovus ir nuo vidutinio ar tikslinio tankio skyrėsi ne daugiau kaip ± 2,5 proc. Jei naudojami CVS kritinio srauto Ventūrio vamzdžiai, tai galima įrodyti parodžius, kad kiekvieno bandymo intervalo absoliučioji temperatūra Ventūrio vamzdžio įėjimo angoje buvo pastovi ir nuo vidutinės ar tikslinės absoliučiosios temperatūros skyrėsi ne daugiau kaip ± 4 proc.;

b)

tūrinį siurblį. Naudojamos užregistruotos siurblio įėjimo angos sąlygos arba jų vidurkiai, nustatyti taikant 1 Hz dažnį. Įrodoma, kad kiekvieno bandymo intervalo srauto tankis siurblio įėjimo angoje buvo pastovus ir nuo vidutinio ar tikslinio tankio skyrėsi ne daugiau kaip ± 2,5 proc. Jei naudojamas CVS siurblys, tai galima įrodyti parodžius, kad kiekvieno bandymo intervalo absoliučioji temperatūra siurblio įsiurbimo angoje buvo pastovi ir nuo vidutinės ar tikslinės absoliučiosios temperatūros skyrėsi ne daugiau kaip ± 2 proc.

8.2.1.1.3.   Proporcinio ėminių ėmimo parodomasis bandymas

Kiekvieno proporcinio periodinio ėminio, pvz., surinkto maiše arba KD filtru, atžvilgiu įrodoma, kad proporcinis ėminių ėmimas buvo vykdomas laikantis vienos iš toliau išdėstytų nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad iki 5 proc. visų duomenų taškų gali būti atmesti kaip riktai.

Taikant gerąją inžinerinę praktiką ir atlikus inžinerinę analizę įrodoma, kad proporcinio srauto kontrolės sistema savaime užtikrina proporcinį ėminių ėmimą visomis per bandymus tikėtinomis sąlygomis. Pvz., tiek ėminio srautui, tiek visam srautui galima naudoti CFV, jeigu įrodoma, kad jų įėjimo angos slėgiai ir temperatūra visada bus tie patys ir kritinio srauto sąlygomis jie visada veiks.

Norint nustatyti mažiausią skiedimo santykį bandymų intervale, KD ėminius imant periodiškai, taikomi išmatuoti arba apskaičiuoti srautai ir (arba) pėdsakinių dujų (pvz., CO2) koncentracijos vertės.

8.2.1.2.   Dalies srauto skiedimo sistemos patvirtinimas

Siekiant kontroliuoti dalies srauto skiedimo sistemą ir paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, būtina taikyti greito atsako sistemą;tai rodo dalies srauto skiedimo sistemos spartumas. Sistemos transformacijos trukmė nustatoma 8.1.8.6.3.2 punkte nustatyta tvarka. Faktinė dalies srauto skiedimo sistemos kontrolė grindžiama esamomis matavimo sąlygomis. Jeigu išmetamųjų dujų srauto matavimo ir dalies srauto sistemos bendra transformacijos trukmė yra ≤ 0,3 s, taikoma tiesioginė kontrolė. Jeigu transformacijos trukmė ilgesnė nei 0,3 s, taikoma išankstinė kontrolė, remiantis išankstiniu bandymu. Tokiu atveju bendra signalo kilimo trukmė turi būti ≤ 1 s, o bendra delsos trukmė ≤ 10 s. Bendras sistemos atsakas turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti išmetamųjų dujų masės srautui proporcingą reprezentatyvų kietųjų dalelių ėminį qmp,i (išmetamųjų dujų ėminio srautas į dalies srauto skiedimo sistemą). Nustatant proporcingumą, palyginamoji q mp,i ir q mew,i (išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas) regresijos analizė atliekama ne mažesne nei 5 Hz duomenų rinkimo sparta; laikomasi šių kriterijų:

a)	q mp,i ir q mew,i tiesinės regresijos koreliacijos koeficientas r 2 negali būti mažesnis nei 0,95;

b)	liekamasis standartinis nuokrypis apskaičiuojant q mp,i, jeigu atsižvelgiama į q mew,i, negali viršyti 5 proc. didžiausios q mp vertės;

c)	regresijos linijos atkarpa q mp negali būti didesnė kaip ± 2 proc. q mp didžiausios vertės.

Išankstinė kontrolė reikalinga, jei kietųjų dalelių sistemos bendra transformacijos trukmė t 50,P, o išmetamųjų dujų masės srauto signalas t 50,F yra >0,3 s. Šiuo atveju atliekamas išankstinis bandymas ir per jį gautas išmetamųjų dujų masės srauto signalas naudojamas ėminio srautui į kietųjų dalelių sistemą kontroliuoti. Dalies srauto skiedimo sistema tinkamai valdoma, jeigu per pradinį bandymą nustatytą qm ew,pre trukmę, į kurią atsižvelgiant kontroliuojama qm p, galima paslinkti „išankstinio laikotarpio“ verte t 50,P + t 50,F.

Nustatant koreliaciją tarp qm p,i ir qm ew,i, naudojami per tikrąjį bandymą užregistruoti duomenys, o qm ew,i trukmė, palyginti su qm p,i, gretinama su t50,F verte (t 50,P nenaudojama laikui reguliuoti). Laiko poslinkis tarp qm ew ir qm p yra pagal 8.1.8.6.3.2 punktą nustatytas jų transformacijos trukmės skirtumas.

8.2.2.   Dujų analizatoriaus intervalo patvirtinimas, rodmenų slinkio patvirtinimas ir pataisa

8.2.2.1.   Intervalo patvirtinimas

Jei kuriuo nors bandymo momentu viršijamas 100 proc. naudojamo analizatoriaus intervalas, atliekami toliau nurodyti veiksmai.

8.2.2.1.1.   Periodinis ėminių ėmimas

Ėminius imant periodiškai, ėminys pakartotinai analizuojamas naudojant mažiausią analizatoriaus intervalą, kuriuo būtų gautas didžiausias prietaiso atsakas, nesiekiantis 100 proc. Užregistruojamas rezultatas, gautas taikant mažiausią intervalą, kuriuo analizatorius naudojamas neviršijant 100 proc. jo intervalo per visą bandymą.

8.2.2.1.2.   Nenutrūkstamas ėminių ėmimas

Ėminius imant nenutrūkstamai, visas bandymas kartojamas iš eilės taikant kitą didesnį analizatoriaus intervalą. Jeigu naudojant analizatorių ir vėl viršijama 100 proc. jo intervalo, bandymas kartojamas iš eilės taikant kitą didesnį intervalą. Bandymas kartojamas tol, kol per visą bandymą naudojamas analizatorius neviršys 100 proc. intervalo.

8.2.2.2.   Rodmenų slinkio patvirtinimas ir pataisa

Jeigu rodmenų slinkis neviršija ± 1 proc., duomenis galima pripažinti priimtinais be pataisos arba pripažinti atlikus pataisą. Jeigu rodmenų slinkis yra didesnis negu ± 1 proc., pagal kiekvieną teršalą, kuriam taikoma su stabdymu susijusi ribinė vertė, ir CO2, apskaičiuojami du su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų savitosios masės rezultatų rinkiniai arba bandymas skelbiamas negaliojančiu. Vienas duomenų rinkinys apskaičiuojamas naudojant duomenis iki rodmenų slinkio pataisos, kitas – naudojant duomenis, kuriems visiems pritaikyta rodmenų slinkio pataisa pagal VII priedo 2.6 punktą ir VII priedo 1 priedėlį. Palyginimo rezultatas apskaičiuojamas kaip netaisytų rezultatų procentinė dalis. Skirtumas tarp netaisytos ir taisytos su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekio verčių negali būti didesnis kaip 4 proc. netaisytos su stabdymu susijusios išmetamųjų teršalų kiekio vertės arba atitinkamos ribinės vertės, nelygu, kuri iš jų didesnė. Jeigu taip nėra, visas bandymas skelbiamas negaliojančiu.

8.2.3.   KD ėminių ėmimo terpės (pvz., filtrų) parengiamasis kondicionavimas ir tuščio filtro svėrimas

KD ėminių ėmimo terpei ir įrangai parengti KD kiekio matavimams, prieš teršalų išmetimo bandymą atliekami toliau nurodyti veiksmai.

8.2.3.1.   Periodinės patikros

Užtikrinama, kad svarstyklės ir KD stabilizavimo aplinkos sąlygos atitiktų 8.1.12 punkte nustatytus periodinių patikrų reikalavimus. Etaloninis filtras pasveriamas prieš pat bandymo filtrų svėrimą ir nustatomas atitinkamas atskaitos taškas (žr. 8.1.12.1 punkte pateiktas išsamias tvarkos nuostatas). Etaloninių filtrų stabilumo patikra atliekama pasibaigus stabilizavimo po bandymo tarpsniui ir iškart prieš svėrimą po bandymo.

8.2.3.2.   Apžiūra

Nepanaudotos ėminių filtravimo terpės apžiūrimos, ar nėra defektų; filtrai su defektais pašalinami.

8.2.3.3.   Įžeminimas

Ruošiant KD filtrus, kaip aprašyta 9.3.4 punkte, naudojami elektriškai įžeminti pincetai arba įžeminimo juosta.

8.2.3.4.   Nepanaudota ėminių ėmimo terpė

Nepanaudotos ėminių ėmimo terpės dedamos į vieną ar daugiau talpyklų su angomis į KD stabilizavimo aplinką. Jeigu naudojami filtrai, juos galima įdėti į apatinę filtrų kasetės dalį.

8.2.3.5.   Stabilizavimas

Ėminių ėmimo terpės stabilizuojamos KD stabilizavimo aplinkoje. Nepanaudotas ėminių ėmimo terpes galima laikyti stabiliomis, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje jos išbūna mažiausiai 30 min., o KD stabilizavimo aplinka tuo metu atitinka 9.3.4 punkto specifikacijas. Tačiau, jeigu numatoma, kad masė sudarys 400 μg arba bus didesnė, ėminių terpė stabilizuojama bent 60 min.

8.2.3.6.   Svėrimas

Ėminių ėmimo terpės sveriamos automatiškai arba rankiniu būdu taip:

a)	sveriant automatiškai ir ruošiant ėminius svėrimui, laikomasi automatinės sistemos gamintojo instrukcijų; tuo tikslu ėminius gali tekti sudėti į specialią talpyklą;

b)	sveriant rankiniu būdu, laikomasi gerosios inžinerinės praktikos;

c)	vietoj šių būdų leidžiama taikyti pakaitinį svėrimą (žr. 8.2.3.10 punktą);

d)	pasvertas filtras dedamas atgal į Petri lėkštelę ir uždengiamas.

8.2.3.7.   Pataisa dėl keliamosios jėgos

Išmatuotam svoriui taikoma pataisa dėl keliamosios jėgos, kaip aprašyta 8.1.13.2 punkte.

8.2.3.8.   Kartojimas

Filtrų masės matavimus galima kartoti ir taip, laikantis gerosios inžinerinės praktikos, nustatyti vidutinę filtro masę, o apskaičiuojant vidurkį atmesti riktus.

8.2.3.9.   Tuščiosios masės svėrimas

Nepanaudoti filtrai, kurių tuščioji masė yra pasverta, dedami į švarias filtrų kasetes, užpildytos kasetės dedamos į uždengtą arba sandarią talpyklą, tada į bandymo įrangą, kur imami ėminiai.

8.2.3.10.   Pakaitinis svėrimas

Pakaitinis svėrimas – alternatyva, kurią pasirinkus etaloninis svoris matuojamas prieš kiekvieną KD ėminių ėmimo terpės (pvz., filtro) svėrimą ir po jo. Pasirinkus pakaitinį svėrimą, reikia atlikti daugiau matavimų, tačiau kartu atsižvelgiama į svarstyklių nulinį rodmenų slinkį, o į svarstyklių tiesiškumą atsižvelgiama tik siaurame intervale. Tai tinkamiausias būdas bendrajai KD masei, neviršijančiai 0,1 proc. ėminių ėmimo terpės masės, apskaičiuoti. Tačiau toks būdas gali netikti, kai bendroji KD masė viršija 1 proc. ėminių ėmimo terpės masės. Jeigu taikomas pakaitinis svėrimas, jis naudojamas ir sveriant iki bandymo, ir po bandymo. Tas pats pakaitinis svarelis naudojamas ir sveriant iki bandymo, ir po bandymo. Pakaitinio svarelio masė pataisoma dėl keliamosios jėgos, jeigu pakaitinio svarelio tankis yra mažesnis nei 2,0 g/cm3. Taikant pakaitinį svėrimą, pvz., atliekami šie veiksmai:

a)	kaip aprašyta 9.3.4.6 punkte, naudojami elektriškai įžeminti pincetai arba įžeminimo juosta;

b)	norint kuo labiau sumažinti bet kurio objekto statinį elektros krūvį prieš jį dedant ant svarstyklių lėkštės, naudojamas statinio elektros krūvio neutralizavimo įrenginys, kaip aprašyta 9.3.4.6 punkte;

c)

parenkamas pakaitinis svarelis, atitinkantis 9.5.2 punkte išdėstytas kalibravimo svarelių specifikacijas. Pakaitinio svarelio tankis turi būti toks pat, kaip svarelio, naudojamo mikrosvarstyklių kalibravimui, o masė – panaši į nenaudotos ėminių ėmimo terpės (pvz., filtro) masę. Jeigu naudojami filtrai, tipiškam 47 mm skersmens filtrui skirto svarelio masė turėtų būti maždaug 80–100 mg;

d)	užregistravus stabilių svarstyklių rodmenį, kalibravimo svarelis nuimamas;

e)	pasveriama nenaudota ėminių ėmimo terpė (pvz., naujas filtras), užregistruojamas stabilių svarstyklių rodmuo ir svarstyklių aplinkos rasos taškas, aplinkos temperatūra ir atmosferos slėgis;

f)	kalibravimo svarelis pasveriamas pakartotinai ir užregistruojamas stabilių svarstyklių rodmuo;

g)

apskaičiuojamas aritmetinis dviejų kalibracinio svėrimo rodmenų, užregistruotų iškart prieš nenaudoto ėminio svėrimą ir po jo, vidurkis. Ta vidutinė vertė atimama iš nenaudoto ėminio rodmens, tada pridedama tikroji kalibravimo svarelio masė, nurodyta kalibracinio svėrimo sertifikate. Šis rezultatas užregistruojamas. Tai tuščiasis dėl keliamosios jėgos netaisytas nenaudoto ėminio svoris;

h)	šie pakaitinio svėrimo veiksmai kartojami naudojant likusias nenaudotas ėminių ėmimo terpes;

i)	užbaigus svėrimą, laikomasi 8.2.3.7–8.2.3.9 punktuose pateiktų reikalavimų.

8.2.4.   KD ėminio kondicionavimas ir svėrimas po bandymo

Panaudoti KD ėminių filtrai sudedami į uždengtas ar sandarias talpyklas arba filtrų laikikliai uždaromi, kad ėminių filtrai būtų apsaugoti nuo aplinkos taršos. Taip apsaugoti užpildyti filtrai grąžinami į KD filtrų kondicionavimo kamerą ar patalpą. Tada KD ėminių filtrai atitinkamai kondicionuojami ir sveriami.

8.2.4.1.   Periodinė patikra

Užtikrinama, kad svėrimo ir KD stabilizavimo aplinkos sąlygos atitiktų 8.1.13.1 punkte nustatytus periodinių patikrų reikalavimus. Atlikus bandymus, filtrai grąžinami į svėrimo ir KD stabilizavimo aplinką. Svėrimo ir KD stabilizavimo aplinka turi atitikti 9.3.4.4 punkte nustatytus aplinkos sąlygų reikalavimus; kitu atveju bandymų filtrai lieka uždengti tol, kol bus sudarytos tinkamos sąlygos.

8.2.4.2.   Išėmimas iš sandarių talpyklų

KD stabilizavimo aplinkoje KD ėminiai išimami iš sandarių talpyklų. Filtrus iš kasečių galima išimti prieš stabilizavimą arba po jo. Filtrą išėmus iš kasetės, viršutinė kasetės dalis kasetės skyrikliu atskiriama nuo apatinės.

8.2.4.3.   Elektrinis įžeminimas

KD ėminiams tvarkyti, kaip aprašyta 9.3.4.5 punkte, naudojami elektriškai įžeminti pincetai arba įžeminimo juosta.

8.2.4.4.   Apžiūra

Surinkti KD ėminiai ir su jais susijusios filtravimo terpės apžiūrimi. Jeigu pastebima, kad filtro ar surinkto KD ėminio laikymo sąlygų nesilaikyta arba kietosios dalelės liečiasi su kitu, ne filtro, paviršiumi, tokio ėminio išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui nustatyti naudoti negalima. Jei liečiamasi prie kito paviršiaus, prieš tęsiant darbą, paviršius nuvalomas.

8.2.4.5.   KD ėminių stabilizavimas

Norint stabilizuoti KD ėminius, jie dedami į vieną ar kelias talpyklas su angomis į KD stabilizavimo aplinką, kaip aprašyta 9.3.4.3 punkte. KD ėminys laikomas stabiliu, jeigu KD stabilizavimo aplinkoje išbūna tiek, kiek nurodyta viename iš šių punktų, o stabilizavimo aplinka tuo metu atitinka 9.3.4.3 punkto specifikacijas:

a)	jeigu numatoma, kad bendra KD koncentracija filtro paviršiuje bus didesnė negu 0,353 μg/mm2, darant prielaidą, kad padengtąjį 38 mm skersmens filtro plotą veikia 400 μg apkrova, filtras bent 60 min. iki svėrimo laikomas stabilizavimo aplinkos sąlygomis;

b)	jeigu numatoma, kad bendra KD koncentracija filtro paviršiuje bus mažesnė negu 0,353 μg/mm2, filtras bent 30 min. iki svėrimo laikomas stabilizavimo aplinkos sąlygomis;

c)	jeigu per bandymą tikėtina bendroji KD koncentracija filtro paviršiuje yra nežinoma, filtras bent 60 min. iki svėrimo laikomas stabilizavimo aplinkos sąlygomis.

8.2.4.6.   Filtro masės po bandymo nustatymas

Norint nustatyti filtro masę po bandymo, kartojamos 8.2.3 punkte (8.2.3.6–8.2.3.9 punktuose) nustatytos procedūros.

8.2.4.7.   Bendroji masė

Dėl keliamosios jėgos pataisyta kiekvieno tuščio filtro masė atimama iš atitinkamos dėl keliamosios jėgos pataisytos filtro masės po bandymo. Gautas rezultatas yra bendroji masė m total, naudojama atliekant išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus pagal VII priedą.

9.   Matavimo įranga

9.1.   Variklio dinamometro specifikacijos

9.1.1.   Veleno darbas

Naudojamas variklio dinamometras, pasižymintis tinkamomis savybėmis ir galintis veikti taikytinų darbo ciklų režimu, taip pat galintis atitikti reikiamus ciklo patvirtinimo kriterijus. Galima naudoti šiuos dinamometrus:

a)	sūkurinių srovių arba vandens stabdžio dinamometrus;

b)	kintamosios srovės arba nuolatinės srovės varomuosius dinamometrus;

c)	vieną arba kelis dinamometrus.

9.1.2.   Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) bandymų ciklai

Sukimo momentui išmatuoti galima naudoti dinamometrinį jutiklį arba įmontuotąjį sukimo momento matuoklį.

Naudojant dinamometrinį jutiklį, sukimo momento signalas perduodamas variklio velenui ir atsižvelgiama į dinamometro inerciją. Faktinis variklio sukimo momentas yra lygus dinamometrinio jutiklio sukimo momento rodmens ir stabdžių inercijos momento, padauginto iš kampinio pagreičio, sumai. Kontrolės sistemoje visa tai apskaičiuojama realiuoju laiku.

9.1.3.   Variklio priedai

Atsižvelgiama į degalams tiekti, varikliui sutepti ar įšildyti, aušalui tiekti arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemoms kontroliuoti reikalingų variklio priedų darbą; šie variklio priedai montuojami pagal 6.3 punktą.

9.1.4.   Variklio tvirtinimo įtaisas ir galios perdavimo velenų sistema (NRSh kategorija)

Jei to reikia NRSh kategorijos variklio bandymui tinkamai atlikti, naudojamas gamintojo nurodytas variklio tvirtinimo prie bandymo stendo įtaisas ir galios perdavimo velenų sistemos sujungimo su dinamometro sukimo sistema įtaisas.

9.2.   Skiedimo procedūra (jeigu taikoma)

9.2.1.   Skiedimo sąlygos ir foninė koncentracija

Dujinius komponentus galima matuoti nepraskiestos arba praskiestos būsenos, tačiau matuojant KD, paprastai jas reikia praskiesti. Skiesti galima viso arba dalies srauto skiedimo sistema. Jeigu skiedžiama, išmetamąsias dujas galima skiesti aplinkos oru, dirbtiniu oru arba azotu. Matuojant išmetamuosius dujinius teršalus, skiediklis turi būti bent 288 K (15 oC) temperatūros. Imant KD ėminius, taikoma 9.2.2 punkte (CVS) ir 9.2.3 punkte (PFD su kintamu skiedimo santykiu) nurodyta skiediklio temperatūra. Skiedimo sistemos pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad skiedimo ir ėminių ėmimo sistemoje nesikondensuotų vanduo. Jei skiedimo oras labai drėgnas, prieš įleidžiant į skiedimo sistemą jį leidžiama džiovinti. Skiedimo tunelio sieneles arba visos sistemos vamzdyną už tunelio galima šildyti arba izoliuoti, kad komponentams, kurių sudėtyje yra vandens, iš dujinės fazės pereinant į skystąją fazę, neišsiskirtų vanduo (toliau vadinama – vandens kondensatas).

Prieš skiedikliui susimaišant su išmetamosiomis dujomis, jį galima kondicionuoti didinant arba mažinant temperatūrą arba drėgnį. Iš skiediklio tam tikrus komponentus galima pašalinti, kad sumažėtų jų foninė koncentracija. Norint pašalinti komponentus arba atsižvelgti į foninę koncentraciją, taikomos šios nuostatos:

a)	galima išmatuoti komponentų koncentraciją skiediklyje ir ją pakoreguoti, atsižvelgiant į fono poveikį bandymų rezultatams. Žr. VII priedo nuostatas dėl apskaičiavimų, kuriais atsižvelgiama į foninę koncentraciją;

b)

matuojant foninius dujinius arba kietųjų dalelių teršalus leidžiami šie 7.2, 9.3 ir 9.4 punktuose išdėstytų reikalavimų pakeitimai: i) nereikalaujama naudoti proporcinį ėminių ėmimą; ii) galima naudoti nešildomas ėminių ėmimo sistemas; iii) ėminius galima imti nenutrūkstamai, neatsižvelgiant į tai, kad praskiestų išmetamųjų teršalų ėminiai imami periodiškai; iv) ėminius galima imti periodiškai, neatsižvelgiant į tai, kad praskiestų išmetamųjų teršalų ėminiai imami nenutrūkstamai;

c)

siekiant atsižvelgti į fonines KD, gali būti renkamasi iš šių alternatyvų: i) norint pašalinti fonines KD, skiediklis filtruojamas didelio veiksmingumo kietųjų dalelių (HEPA) filtrais, kurių mažiausias pradinis surinkimo veiksmingumas yra 99,97 proc. (žr. 2 straipsnio 19 dalies nuostatas dėl procedūrų, susijusių su HEPA filtrų veiksmingumu); ii) tam, kad kad būtų galima atsižvelgti į fonines KD, bet HEPA filtrų nenaudoti, foninių KD negali būti daugiau kaip 50 proc. grynųjų KD, surinktų ėminių filtru; iii) naudojant HEPA filtrus, fono koncentracijos pataisą grynosioms KD leidžiama taikyti be slėgio apribojimų.

9.2.2.   Viso srauto sistema

Viso srauto skiedimas; pastovaus tūrio ėminių ėmimas (CVS). Visas nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas skiedžiamas skiedimo tunelyje. Pastovų srautą galima palaikyti, srautmatyje palaikant ribines vertes atitinkančią temperatūrą ir slėgį. Jeigu srautas nepastovus, kad būtų galima paimti proporcinius ėminius, srautas matuojamas tiesiogiai. Sistema įrengiama taip (žr. 6.6 pav.):

a)	naudojamas tunelis, kurio vidinis paviršius pagamintas iš nerūdijančio plieno. Visas skiedimo tunelis elektriškai įžeminamas. Kitas variantas – tų kategorijų varikliuose, kurioms netaikomos nei KD, nei KDK ribinės vertės, galima naudoti elektrai nelaidžią medžiagą;

b)	išmetamųjų dujų priešslėgis skiedimo oro įleidimo sistema negali būti priverstinai mažinamas. Statinis slėgis nepraskiestų išmetamųjų dujų patekimo į tunelį vietoje palaikomas kaip atmosferos slėgis ± 1,2 kPa tikslumu;

c)	siekiant pagerinti maišymąsi, nepraskiestos išmetamosios dujos įleidžiamos į tunelį ir nukreipiamos pagal centrinę tunelio liniją. Skiedimo oro frakciją galima įleisti radialiai, nuo vidinio tunelio paviršiaus, siekiant kuo labiau sumažinti išmetamųjų dujų sąveiką su tunelio sienelėmis;

d)	skiediklis. Imant KD ėminius, skiediklių (aplinkos oro, dirbtinio oro arba azoto, kaip nurodyta 9.2.1 punkte) temperatūra arti skiedimo tunelio įėjimo angos turi būti 293–325 K (20–52 oC);

e)

matuojant praskiestų išmetamųjų dujų srautą, Reinoldso skaičius Re negali būti mažesnis kaip 4 000, jis apskaičiuojamas pagal vidinį skiedimo tunelio skersmenį. Re apibrėžtas VII priede. Patikra, ar maišoma tinkamai, atliekama ėminių ėmimo zondą įleidus vertikaliai arba horizontaliai per visą tunelio skersmenį. Jeigu analizatoriaus atsaku žymimas nukrypimas, kuris nuo vidutinės išmatuotos koncentracijos skiriasi daugiau kaip ± 2 proc., CVS turi pradėti veikti didesne srauto sparta arba, maišymui pagerinti, įrengiama maišymo lėkštelė arba tūta;

f)

srauto parengiamasis kondicionavimas prieš atliekant matavimą. Praskiestas išmetamąsias dujas galima kondicionuoti prieš matuojant jų srautą, jeigu šis kondicionavimas vyksta už šildomų HC arba KD ėminių ėmimo zondų: i) galima naudoti srauto formuotuvą, impulsų ribotuvą arba abu įtaisus; ii) galima naudoti filtrą; iii) temperatūrai prieš srautmatį kontroliuoti galima naudoti šilumokaitį, tačiau imamasi priemonių, kad nesikondensuotų vanduo;

g)

vandens kondensatas. Vandens kondensatas – drėgnio, slėgio, temperatūros ir kitų komponentų, tokių kaip sulfato rūgštis, koncentracijų funkcija. Šie parametrai kaip funkcija kinta priklausomai nuo variklio įsiurbiamo oro drėgnio, praskiesto oro drėgnio, oro ir degalų santykio variklyje ir degalų sudėties, įskaitant vandenilio ir sieros kiekį degaluose. Siekiant užtikrinti, kad būtų išmatuotas matuojamą koncentraciją atitinkantis srautas, tarp ėminių ėmimo zondo vietos ir srautmačio įleidimo į skiedimo tunelį angos neturi būti vandens kondensato arba kondensato gali būti, bet tada matuojamas drėgnis srautmačio įleidimo vietoje. Norint, kad vanduo nesikondensuotų, galima šildyti arba izoliuoti skiedimo tunelio sieneles arba visos sistemos vamzdyną už tunelio. Skiedimo tunelyje vandens kondensato neturi būti. Jei drėgmės bus, tam tikri išmetamųjų dujų komponentai gali prasiskiesti arba pasišalinti. Imant KD ėminius, iš CVS tekantis proporcinis srautas papildomai praskiedžiamas (vieną ar kelis kartus), kad būtų gautas pageidaujamas bendras skiedimo santykis, kaip nurodyta 9.2 paveiksle ir 9.2.3.2 punkte;

h)	bendras mažiausias skiedimo santykis turi atitikti intervalą nuo 5:1 iki 7:1, o pradiniu skiedimo etapu turi būti ne mažesnis kaip 2:1, remiantis didžiausiu variklio išmetamųjų teršalų srautu per bandymų ciklą arba intervalą;

i)	bendras buvimo sistemoje laikas turi sudaryti 0,5–5 s, matuojant nuo skiediklio įleidimo vietos iki filtro laikiklio (-ių);

j)	bendras buvimo antrinio skiedimo sistemoje laikas turi sudaryti bent 0,5 s, matuojant nuo papildomo skiediklio įleidimo vietos iki filtro laikiklio (-ių).

Kietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtras, gravimetrinės svarstyklės ir reguliuojamos temperatūros bei drėgnio svėrimo kamera.

6.6 pav.

Viso srauto skiedimo ir ėminių ėmimo sistemos konfigūracijos pavyzdžiai

9.2.3.   Dalies srauto skiedimo (PFD) sistema

9.2.3.1.   Dalies srauto sistemos aprašas

PFD sistemos schema pateikta 6.7 paveiksle. Tai bendra schema, kurioje parodyti ėminių paėmimo, skiedimo ir KD ėminių ėmimo principai. Tai nereiškia, jog visos paveiksle pavaizduotos sudedamosios dalys yra reikalingos kitose galimose ėminių ėmimo sistemose, kurias tinka naudoti ėminiams rinkti. Leidžiamos kitos, šios schemos neatitinkančios, konfigūracijos sistemos, tik jos turi būti skirtos tam pačiam tikslui – ėminių rinkimui, skiedimui ir KD ėminių ėmimui. Jos turi atitikti kitus kriterijus, pavyzdžiui, 8.1.8.6 punktą (dėl periodinio kalibravimo), 8.2.1.2 punkto (dėl patvirtinimo) nuostatas dėl kintamo skiedimo PFD ir 8.1.4.5 punktą, taip pat 8.2 lentelę (dėl tiesiškumo patikros) ir 8.1.8.5.7 punkto (dėl patikros) nuostatas dėl pastovaus skiedimo PFD.

Kaip parodyta 6.7 paveiksle, nepraskiestos išmetamosios dujos arba pirminio skiedimo srautas atitinkamai iš išmetimo vamzdžio EP arba iš CVS ėminių ėmimo zondu SP ir tiekimo linija TL tiekiami į skiedimo tunelį DT. Visas srautas tunelyje reguliuojamas srauto reguliatoriumi ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos (PSS) ėminių ėmimo siurbliu P. Išmetamųjų dujų ėminius imant proporciniu būdu, skiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC1, kuriame kaip valdymo signalus išmetamųjų dujų srautui suskirstyti į norimas dalis galima naudoti qm ew (išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas), qm aw (įsiurbiamo oro masės srautas pagal drėgną orą) ir q mf (degalų masės srautas). Ėminių srautas į skiedimo tunelį DT yra lygus skirtumui tarp viso srauto ir skiedimo oro srauto. Skiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus. Imant ėminius, kai taikomas pastovus nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų ir išmetamųjų dujų srauto skiedimo santykis (pvz., antrinis skiedimas, imant KD ėminius), skiedimo oro srautas paprastai būna pastovus ir reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC1 arba skiedimo oro siurbliu.

Skiedimo oras (aplinkos oras, dirbtinis oras arba azotas) filtruojamas didelio veiksmingumo KD oro (HEPA) filtru.

6.7 pav.

Dalies srauto skiedimo sistemos schema (viso ėminio ėmimo tipo)

a	=	variklio išmetamųjų dujų arba pirminio skiedimo srautas;
b	=	neprivaloma;
c	=	KD ėminių ėmimas

6.7 paveiksle parodytos sudedamosios dalys:

DAF	:	skiedimo oro filtras;
DT	:	skiedimo tunelis arba antrinio skiedimo sistema;
EP	:	išmetimo vamzdis arba pirminio skiedimo sistema;
FC1	:	srauto reguliatorius;
FH	:	filtro laikiklis;
FM1	:	srauto matavimo įtaisas, kuriuo matuojamas skiedimo oro srautas;
P	:	ėminių ėmimo siurblys;
PSS	:	KD ėminių ėmimo sistema;
PTL	:	KD tiekimo linija;
SP	:	nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų ėminių ėmimo zondas;
TL	:	tiekimo linija.

Masės srautai, taikomi tik proporcinio nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminių ėmimo PFD:

qm ew	išmetamųjų dujų masės srautas pagal drėgnas dujas;
qm aw	įsiurbiamo oro masės srautas pagal drėgną orą;
qm f	degalų masės srautas.

9.2.3.2.   Skiedimas

Prie pat skiedimo tunelio įleidimo angos palaikoma 293–325 K (20–52 °C) skiediklių (aplinkos oro, dirbtinio oro, azoto, kaip nurodyta 9.2.1 punkte) temperatūra.

Prieš skiedimo orui patenkant į skiedimo sistemą, iš jo leidžiama pašalinti drėgnį. Dalies srauto skiedimo sistema turi būti pritaikyta proporciniam nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminiui imti iš variklio išmetamųjų dujų srauto, taip reaguojant į išmetamųjų dujų srauto svyravimus, ir ėminiui skiedimo oru praskiesti, kad būtų užtikrinta bandymo filtro temperatūra, kaip nustatyta 9.3.3.4.3 punkte. Dėl to svarbu, kad būtų nustatytas toks skiedimo santykis, kuris atitiktų 8.1.8.6.1 punkte nustatytus tikslumo reikalavimus.

Siekiant užtikrinti, kad būtų išmatuotas matuojamą koncentraciją atitinkantis srautas, tarp ėminių ėmimo zondo vietos ir srautmačio įleidimo į skiedimo tunelį angos neturi būti vandens kondensato arba kondensato gali būti, bet tada matuojamas drėgnis srautmačio įleidimo vietoje. Kad vandens kondensatas nesusidarytų, PFD sistemą galima šildyti arba izoliuoti. Skiedimo tunelyje vandens kondensato neturi būti.

Mažiausiasis skiedimo santykis turi atitikti intervalą nuo 5:1 iki 7:1, remiantis didžiausiu variklio išmetamųjų dujų srautu per bandymų ciklą arba intervalą.

Buvimo sistemoje laikas turi sudaryti 0,5–5 s, matuojant nuo skiediklio įleidimo vietos iki filtro laikiklio (-ių).

Kietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių filtras, gravimetrinės svarstyklės ir reguliuojamos temperatūros bei drėgnio svėrimo kamera.

9.2.3.3.   Taikymas

Norint paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų teršalų ėminį, kai KD ir išmetamųjų dujų ėminiai imami periodiškai arba nenutrūkstamai per pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) darbo ciklą, bet kurio diskrečiojo režimo NRSC arba bet kurio RMC darbo ciklą, galima naudoti PFD.

Sistemą taip pat galima naudoti prieš tai praskiestoms išmetamosioms dujoms, kai, taikant pastovaus skiedimo santykį, skiedžiamas jau proporcingas srautas (žr. 9.2 pav.). Taip atliekamas antrinis srauto iš CVS tunelio skiedimas, siekiant gauti reikiamą bendrą skiedimo santykį KD ėminiams imti.

9.2.3.4.   Kalibravimas

PFD kalibravimas, siekiant paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, aprašytas 8.1.8.6 punkte.

9.3.   Ėminių ėmimo procedūros

9.3.1.   Bendrieji ėminių ėmimo reikalavimai

9.3.1.1.   Zondo modelis ir konstrukcija

Zondas yra pirmasis ėminių ėmimo sistemos įtaisas. Jis įleidžiamas į nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautą ėminiui paimti taip, kad jo vidinis ir išorinis paviršiai liestųsi su išmetamosiomis dujomis. Iš zondo ėminys perkeliamas į tiekimo liniją.

Ėminių ėmimo zondų vidaus paviršius gaminamas iš nerūdijančio plieno arba, jei imami nepraskiestų dujų ėminiai, bet kokios nereaktyvios, nepraskiestų išmetamųjų dujų temperatūrai atsparios medžiagos. Ėminių ėmimo zondai įleidžiami ten, kur komponentai maišosi iki vidutinės ėminių koncentracijos ir kur kuo mažiau trukdo kiti zondai. Rekomenduojama užtikrinti, kad nė vieno zondo neveiktų ribiniai sluoksniai, srovės ir sūkuriai, ypač šalia nepraskiestų dujų matuoklio išmetimo vamzdžio angos, kur teršalai gali nepageidaujamai prasiskiesti. Zondo prapūtimas iš priekio ar iš galo per bandymą neturi daryti jokio poveikio kitam zondui. Vieną zondą galima naudoti daugiau nei vieno komponento ėminiui paimti, jeigu zondas atitinka visas kiekvienam iš tų komponentų nustatytas specifikacijas.

9.3.1.1.1.   Maišymo kamera (NRSh kategorija)

Jeigu gamintojas leidžia, bandant NRSh kategorijos variklius, galima naudoti maišymo kamerą. Maišymo kamera yra neprivaloma nepraskiestų dujų ėminių ėmimo sistemos sudedamoji dalis, ji įrengiama dujų išmetimo sistemoje tarp duslintuvo ir ėminių ėmimo zondo. Maišymo kameros bei prieš ją ir už jos montuojamų vamzdelių forma ir matmenys turi būti tokie, kad ėminys ėminių ėmimo zondo vietoje būtų gerai sumaišytas, homogeniškas ir kad nebūtų stiprių impulsų ir rezonanso, kurie darytų poveikį išmetamųjų teršalų rezultatams.

9.3.1.2.   Tiekimo linijos

Tiekimo linijų, kuriomis paimtas ėminys perkeliamas iš zondo į analizatorių, laikyklą arba skiedimo sistemą, ilgis kuo labiau sumažinamas, jei įmanoma, analizatorius, laikyklas ir skiedimo sistemas perkeliant kuo arčiau zondų. Tiekimo linijų linkių turi būti kuo mažiau, o būtinų linkių spindulys – kuo didesnis.

9.3.1.3.   Ėminių ėmimo metodai

7.2 punkte nustatytam nenutrūkstamam ir periodiniam ėminių ėmimui taikomos šios sąlygos:

a)	jei ėminys imamas iš pastovaus srauto, ėminys taip pat perkeliamas pastoviu srauto greičiu;

b)	jei ėminys paimamas iš kintamo srauto, ėminio srauto greitis taip pat keičiamas proporcingai kintamo srauto greičiui;

c)	proporcinis ėminių ėmimas tvirtinamas, kaip aprašyta 8.2.1 punkte.

9.3.2.   Dujų ėminių ėmimas

9.3.2.1.   Ėminių ėmimo zondai

Imant išmetamųjų dujinių teršalų ėminius naudojami vienos angos ar kelių angų zondai. Zondai nepraskiestų ar praskiestų išmetamųjų dujų srauto atžvilgiu gali būti nukreipti bet kuria kryptimi. Naudojant kai kuriuos zondus, ėminių temperatūra kontroliuojama taip:

a)	zondų, kuriais iš praskiestų išmetamųjų dujų ištraukiamas NOx, sienelių temperatūra reguliuojama, kad nesikondensuotų vanduo;

b)	jei zondais iš praskiestų išmetamųjų dujų ištraukiami angliavandeniliai, rekomenduojama palaikyti maždaug 191 °C zondo sienelės temperatūrą, kad tarša būtų kuo mažesnė.

9.3.2.1.1.   Maišymo kamera (NRSh kategorija)

Kai pagal 9.3.1.1.1 punktą naudojama maišymo kamera, jos vidinis tūris negali būti mažesnis už tūrį, gautą bandomo variklio cilindrų tūrį padauginus iš dešimties. Maišymo kamera montuojama kuo arčiau prie variklio duslintuvo, jos vidinio paviršiaus temperatūra negali būti mažesnė kaip 452 K (179 °C). Gamintojas gali nustatyti maišymo kameros konstrukciją.

9.3.2.2.   Tiekimo linijos

Naudojamos tiekimo linijos, kurių vidinis paviršius padengtas nerūdijančiu plienu, PTFE, VitonTM ar kita medžiaga, pasižyminčia geresnėmis išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo savybėmis. Naudojama nereaktyvi, išmetamųjų dujų temperatūrai atspari medžiaga. Gali būti naudojami įmontuotieji filtrai, jeigu filtrai ir jų korpusai atitinka tuos pačius temperatūros reikalavimus, kaip ir tiekimo linijos:

a)	NOx tiekimo linijose prieš NO2 virsmo į NO katalizatorių, atitinkantį 8.1.11.5 punkto specifikacijas, arba aušintuvą, atitinkantį 8.1.11.4 punkto specifikacijas, palaikoma tokia ėminio temperatūra, kad nesikondensuotų vanduo;

b)

per visą linijos ilgį palaikomas 191 ± 11 °C THC tiekimo linijų sienelių temperatūros nuokrypis. Jeigu imami nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminiai, prie zondo galima tiesiogiai prijungti nešildomą, izoliuotą tiekimo liniją. Tiekimo linijos ilgis ir izoliacija turi būti tokie, kad tikėtina didžiausia nepraskiestų išmetamųjų dujų temperatūra, matuojama prie tiekimo linijos išėjimo angos, nesumažėtų daugiau kaip iki 191 °C. Ėminius imant iš praskiesto srauto, tarp zondo ir tiekimo linijos leidžiama įrengti ne mažiau kaip 0,92 m ilgio pereinamąją zoną, siekiant laipsniškai užtikrinti 191 ± 11 °C sienelių temperatūrą.

9.3.2.3.   Ėminių kondicionavimo komponentai

9.3.2.3.1.   Ėminių džiovintuvai

9.3.2.3.1.1.   Reikalavimai

Drėgniui pašalinti iš ėminio, kad vandens poveikis dujinių išmetamųjų teršalų matavimui būtų kuo mažesnis, galima naudoti ėminių džiovintuvus. Ėminių džiovintuvai turi atitikti 9.3.2.3.1.1 ir 9.3.2.3.1.2 punktų reikalavimus. (7-13) lygtyje naudojama 0,8 tūrio proc. drėgmės kiekio vertė.

Kai pasiekiama didžiausia tikėtina vandens garų koncentracija H m, taikant vandens pašalinimo metodiką palaikomas ≤ 5 g vandens 1 kg sauso oro (arba apie 0,8 tūrio proc. H2O) drėgnis, o tai yra 100 proc. santykinis drėgnis esant 277,1 K (3,9 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui. Ši drėgnio specifikacija prilygsta apie 25 proc. santykiniam drėgniui, esant 298 K (25 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui. Tai galima įrodyti:

a)	išmatavus temperatūrą ėminių džiovintuvo išėjimo angoje;

b)	išmatavus drėgnį kuriame nors taške prieš pat CLD;

atlikus 8.1.8.5.8 punkte nurodytą patikrą.

9.3.2.3.1.2.   Leidžiamų ėminių džiovintuvų tipas ir drėgmės kiekio už džiovintuvo apskaičiavimo tvarka

Galima naudoti bet kokio tipo ėminių džiovintuvą.

a)

Jeigu prieš kurį nors dujų analizatorių arba laikyklą naudojamas osmosinis membraninis džiovintuvas, jis turi atitikti 9.3.2.2 punkte nustatytas temperatūros specifikacijas. Už osmosinio membraninio džiovintuvo turi būti stebimas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total. Vandens kiekis apskaičiuojamas pagal VII priedą, naudojant nenutrūkstamai registruojamas vertes T dew ir p total, didžiausiąsias jų vertes per bandymą arba jų pavojaus signalo nuostačius. Kai verčių tiesiogiai išmatuoti neįmanoma, vardinė p total vertė išreiškiama per bandymą tikėtina mažiausia džiovintuvo absoliučiojo slėgio verte.

b)

Prieš slėginio uždegimo varikliams skirtą THC matavimo sistemą negalima įrengti šiluminio aušintuvo. Jeigu prieš NO2 virsmo į NO katalizatorių arba ėminių ėmimo sistemoje be NO2 virsmo į NO katalizatoriaus naudojamas šiluminis aušintuvas, jis turi atitikti 8.1.11.4 punkte nustatytus NO2 nuostolių ir veiksmingumo patikros reikalavimus. Už šiluminio aušintuvo turi būti stebimas rasos taškas T dew ir absoliutusis slėgis p total. Vandens kiekis apskaičiuojamas pagal VII priedą, naudojant nenutrūkstamai registruojamas vertes T dew ir p total, per bandymą nustatytas didžiausiąsias jų vertes arba jų pavojaus signalo nuostačius. Kai verčių tiesiogiai išmatuoti neįmanoma, vardinė p total vertė išreiškiama per bandymą tikėtina mažiausia šiluminio aušintuvo absoliučiojo slėgio verte. Jeigu galima pagrįstai daryti prielaidą dėl soties laipsnio šiluminiame aušintuve, T dew galima apskaičiuoti remiantis nustatytu aušintuvo efektyvumu ir vykdant nenutrūkstamą aušintuvo temperatūros T chiller stebėseną. Jeigu T chiller vertės nėra registruojamos nenutrūkstamai, norint pagal VII priedą nustatyti pastovų vandens kiekį, kaip pastovią vertę galima naudoti per bandymą nustatytą didžiausiąją jos vertę arba pavojaus signalo nuostatį. Jeigu galima pagrįstai daryti prielaidą, kad T chiller vertė lygi T dew, pagal VII priedą vietoj T dew galima naudoti T chiller. Jeigu galima pagrįstai daryti prielaidą dėl pastovios temperatūros nuokrypio tarp T chiller ir T dew dėl žinomo ir fiksuotojo ėminio pakartotinio kaitinimo kiekio tarp aušintuvo išėjimo angos ir temperatūros matavimo vietos, šią tariamą temperatūros nuokrypio vertę galima įtraukti į išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus. Bet kurios pagal šį punktą leidžiamos prielaidos pagrįstumas įrodomas remiantis inžinerine analize arba duomenimis.

9.3.2.3.2.   Ėminių ėmimo siurbliai

Ėminių ėmimo siurbliai naudojami prieš bet kurių dujų analizatorių arba laikyklą. Naudojami ėminių ėmimo siurbliai, kurių vidinis paviršius padengtas nerūdijančiu plienu, PTFE ar bet kuria kita medžiaga, pasižyminčia geresnėmis išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo savybėmis. Naudojant kai kuriuos ėminių ėmimo siurblius, temperatūra reguliuojama taip:

a)	jei prieš NO2 virsmo į NO katalizatorių, atitinkantį 8.1.11.5 punkto reikalavimus, arba aušintuvą, atitinkantį 8.1.11.4 punkto reikalavimus, naudojamas NOx ėminių ėmimo siurblys, jis šildomas, kad nesikondensuotų vanduo;

b)	jei prieš THC analizatorių arba laikyklą naudojamas THC ėminių ėmimo siurblys, jo vidiniai paviršiai įšildomi iki 464 ± 11 K (191 ± 11 °C) temperatūros.

9.3.2.3.3.   Amoniako skruberiai

Amoniako skruberius galima naudoti bet kurioje arba visose dujų ėminių ėmimo sistemose, jei norima, kad nebūtų NH3 trukdžių, NO2 virsmo į NO katalizatorius nesiterštų ir ėminių ėmimo sistemoje arba analizatoriuose nebūtų nuosėdų. Amoniako skruberis įrengiamas laikantis gamintojo rekomendacijų.

9.3.2.4.   Ėminių laikykla

Jei ėminiai renkami į maišą, dujos laikomos pakankamai švariose talpyklose, kuriose dujų išsiskyrimas arba jų skverbimasis būtų kuo mažesnis. Priimtini švaros laikyklose reikalavimai ir skverbties ribos nustatomi remiantis gerąja inžinerine praktika. Talpyklą valant, ją galima pakartotinai prapūsti, pašildyti, iš jos galima išsiurbti orą. Reguliuojamos temperatūros aplinkoje naudojama elastinga talpykla (pvz., maišas) arba reguliuojamos temperatūros standžioji talpykla, iš kurios pirmiausia išsiurbiamas oras arba kurios tūrį galima išstumti, pavyzdžiui, stūmoklio ir cilindro įtaisu. Naudojamos talpyklos, atitinkančios 6.6 lentelėje nustatytas specifikacijas.

6.6 lentelė

Periodinio dujų ėminių ėmimo talpykloms naudojamos medžiagos

CO, CO2, O2, CH4, C2H6, C3H8, NO, NO2  (2)	Polivinilfluoridas (PVF) (3), pvz., TedlarTM, polivinilidenfluoridas (3), pvz., KynarTM, politetrafluoretilenas (4), pvz., TeflonTM, arba nerūdijantis plienas (4)
HC	Politetrafluoretilenas (5) arba nerūdijantis plienas (5)

9.3.3.   KD ėminių ėmimas

9.3.3.1.   Ėminių ėmimo zondai

Naudojami KD ėminių ėmimo zondai su viena anga gale. KD ėminių ėmimo zondai nukreipiami tiesiai prieš srautą.

KD ėminių ėmimo zondus galima apsaugoti 6.8 paveiksle nurodytus reikalavimus atitinkančiu cilindru. Šiuo atveju 9.3.3.3 punkte aprašytas pirminis skirtuvas nenaudojamas.

6.8 pav.

Ėminių ėmimo zondo su cilindro formos pirminiu skirtuvu schema

9.3.3.2.   Tiekimo linijos

Siekiant kuo labiau sumažinti temperatūros skirtumus tarp tiekimo linijų ir išmetamųjų dujų komponentų, rekomenduojama naudoti izoliuotas ar šildomas tiekimo linijas arba šildomus korpusus. Naudojamos KD atžvilgiu inertiškos tiekimo linijos, kurių vidinis paviršius laidus elektrai. Rekomenduojama naudoti iš nerūdijančio plieno pagamintas KD tiekimo linijas; vietoj nerūdijančio plieno naudojama kita medžiaga turės atitikti tuos pačius ėminių ėmimo veiksmingumo reikalavimus, kaip nerūdijantis plienas. Vidinis KD tiekimo linijų paviršius turi būti elektriškai įžemintas.

9.3.3.3.   Pirminis skirtuvas

Leidžiama naudoti KD pirminį skirtuvą, kuriuo pašalinamos didelio skersmens kietosios dalelės ir kuris skiedimo sistemoje įrengiamas tiesiai prieš filtro laikiklį. Leidžiama naudoti tik vieną pirminį skirtuvą. Pirminį skirtuvą draudžiama naudoti, jeigu naudojamas cilindro formos zondas (žr. 6.8 pav.).

KD pirminis skirtuvas gali būti inercinis ėminių ėmiklis arba cikloninis skirtuvas. Jis turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno. Vardinė pirminio skirtuvo galia turi būti tokia, kad iš srautų, kuriems skirtuvas yra skirtas naudoti, būtų galima pašalinti bent 50 proc. KD, kai jo aerodinaminis skersmuo yra 10 μm, ir ne daugiau kaip 1 proc. KD, kai jo aerodinaminis skersmuo yra 1 μm. Pirminio skirtuvo išėjimo anga sukonfigūruojama taip, kad būtų apeinamas bet koks KD ėminių filtras ir pirminio skirtuvo srautą būtų galima stabilizuoti iki bandymo pradžios. KD ėminių filtras įrengiamas 75 cm atstumu už pirminio skirtuvo išėjimo vietos.

9.3.3.4.   Ėminių filtras

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai per bandymo seką imami 9.3.3.4.1–9.3.3.4.4 punktų reikalavimus atitinkančiu filtru.

9.3.3.4.1.   Filtrų specifikacijos

Visų tipų filtrų sulaikymo veiksmingumas turi būti bent 99,7 proc. Siekiant įrodyti atitiktį šiam reikalavimui, galima remtis ėminių filtrų gamintojo matavimais, nurodytais jų gaminamų produktų vertinime. Filtrai gaminami iš:

a)	anglies fluoridu (PTFE) padengto stiklo pluošto arba

b)	anglies fluorido (PTFE) membranos.

Jeigu tikėtina grynoji KD ant filtro masė yra didesnė nei 400 μg, galima naudoti filtrą, kurio mažiausias pradinis surinkimo veiksmingumas yra 98 proc.

9.3.3.4.2.   Filtrų dydis

Filtrai turi būti 46,50 ± 0,6 mm vardinio skersmens (ne mažesnio kaip 37 mm darbinio skersmens). Didesnio skersmens filtrus galima naudoti tai iš anksto suderinus su patvirtinimo institucija. Rekomenduojama užtikrinti filtro ir darbinio ploto proporcijas.

9.3.3.4.3.   KD ėminių skiedimo ir temperatūros kontrolė

KD ėminiai skiedžiami mažiausiai vieną kartą prieš tiekimo linijas, jei naudojama CVS sistema, ir už jų, jei naudojama PFD sistema (žr. 9.3.3.2 punkto nuostatas dėl tiekimo linijų). Kontroliuojama, kad ėminių temperatūra bet kurioje vietoje 200 mm atstumu prieš KD laikyklą arba 200 mm už jos neviršytų leidžiamojo nuokrypio ir būtų 320 ± 5 K (47 ± 5 °C). KD ėminys pirmiausia šildomas arba aušinamas, laikantis 9.2.1 punkto a papunktyje nustatytų skiedimo sąlygų.

9.3.3.4.4.   Per filtrą tekančio srauto greitis

Per filtrą tekančio srauto greitis turi būti 0,90–1,00 m/s, o į šias ribas nepatenkančio srauto verčių gali būti ne daugiau kaip 5 proc. Jei bendra KD masė viršija 400 μg, per filtrą tekančio srauto greitį galima sumažinti. Per filtrą tekančio srauto greitis apskaičiuojamas ėminio tūrinį srautą slėgio prieš filtrą ir filtro paviršiaus temperatūros sąlygomis padalijus iš naudojamo filtro ploto. Slėgis prieš srautą nustatomas pagal išmetimo sistemos dūmų dujas arba CVS tunelio slėgį, jeigu slėgio kritimas nuo pat KD ėmiklio iki filtro yra mažesnis kaip 2 kPa.

9.3.3.4.5.   Filtro laikiklis

Siekiant sumažinti turbulentinį nusodinimą ir KD nusodinti ant filtro vienodai, naudojamas 12,5° kampu (nuo centro) atsišakojantis kūginis atvamzdis, skirtas perėjimui nuo tiekimo linijos skersmens prie naudojamo filtro paviršiaus skersmens užtikrinti. Šiam perėjimui naudojamas nerūdijantis plienas.

9.3.4.   Gravimetrinei analizei atlikti skirta KD stabilizavimo ir svėrimo aplinka

9.3.4.1.   Gravimetrinės analizės aplinka

Šioje dalyje aprašomos dvi gravimetrinės analizės tikslais KD stabilizuoti ir pasverti būtinos aplinkos: KD stabilizavimo aplinka, kurioje prieš svėrimą laikomi filtrai, ir svėrimo aplinka, kurioje laikomos svarstyklės. Abi aplinkos gali būti bendroje erdvėje.

Stabilizavimo aplinkoje ir svėrimo aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių, aerozolių ar pusiau lakių medžiagų), kurie galėtų užteršti KD ėminius.

9.3.4.2.   Švara

Naudojant etaloninius filtrus, patikrinama KD stabilizavimo aplinkos švara, kaip aprašyta 8.1.12.1.4 punkte.

9.3.4.3.   Temperatūra kameroje

Kameroje (arba patalpoje), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti užtikrinama 295 ± 1 K (22 ± 1 °C) temperatūra. Užtikrinamas drėgnis, kurio rasos taško temperatūra yra 282,5 ± 1 K (9,5 ± 1 °C), o santykinis drėgnis 45 ± 8 proc. Jeigu stabilizavimo aplinka ir svėrimo aplinka yra atskiros, stabilizavimo aplinkoje palaikoma 295 ± 3 K (22 ± 3 °C) temperatūra.

9.3.4.4.   Aplinkos sąlygų patikra

Naudojant 9.4 punkto specifikacijas atitinkančius matavimo prietaisus patikrinamos šios aplinkos sąlygos:

a)	užregistruojamas rasos taškas ir aplinkos temperatūra. Šios vertės naudojamos norint nustatyti, ar bent 60 min iki filtrų svėrimo stabilizavimo aplinka ir svėrimo aplinka atitiko 9.3.4.3 punkte nustatytus leidžiamuosius nuokrypius;

b)

svėrimo aplinkoje nenutrūkstamai registruojamas atmosferos slėgis. Barometrą, kuriuo atmosferos slėgis matuojamas už svėrimo aplinkos, naudoti leidžiama, jeigu galima užtikrinti, kad prie svarstyklių atmosferos slėgis visais atvejais ± 100 Pa tikslumu atitiks bendrą atmosferos slėgį. Numatomi būdai, kaip, sveriant kiekvieną KD ėminį, užregistruoti naujausią atmosferos slėgio vertę. Ši vertė naudojama apskaičiuojant 8.1.12.2 punkte nustatytą KD pataisą dėl keliamosios jėgos.

9.3.4.5.   Svarstyklių įrengimas

Svarstyklės įrengiamos taip:

a)	ant platformos, apsaugotos nuo vibracijos, kad jų neveiktų išorinis triukšmas ir vibracija;

b)	apsaugomos nuo konvekcinių oro srautų statinį krūvį išsklaidančiu elektriškai įžemintu ekranu.

9.3.4.6.   Statinis elektros krūvis

Svarstyklių aplinkoje statinis elektros krūvis kuo labiau sumažinamas:

a)	svarstyklės elektriškai įžeminamos;

b)	jei KD ėminiai tvarkomi rankiniu būdu, naudojamas nerūdijančio plieno pincetas;

c)	pincetas įžeminamas įžeminimo juosta arba tokia juosta prijungiama prie operatoriaus, kad juostos ir svarstyklių įžeminimas būtų bendras;

d)	įrengiamas statinio elektros krūvio neutralizavimo įrenginys; siekiant apsaugoti KD ėminius nuo statinio krūvio, jam ir svarstyklėms naudojamas bendras įžeminimas.

9.4.   Matavimo prietaisai

9.4.1.   Įžanga

9.4.1.1.   Taikymo sritis

Šiame punkte nurodomi matavimo prietaisai ir jiems taikomi sisteminiai reikalavimai, susiję su teršalų išmetimo bandymais. Prie šių prietaisų priskiriami laboratoriniai prietaisai, skirti variklių parametrams, aplinkos sąlygoms, su srautu susijusiems parametrams ir išmetamųjų teršalų (nepraskiestų arba praskiestų) koncentracijos vertėms matuoti.

9.4.1.2.   Prietaisų rūšys

Visi šiame reglamente paminėti prietaisai naudojami taip, kaip aprašyta pačiame reglamente (žr. 6.5 lentelę dėl šiais prietaisais nustatomų matavimo dydžių). Kai šiame reglamente paminėtas prietaisas naudojamas nenustatytu būdu arba jei vietoj jo naudojamas kitas prietaisas, taikomi 5.1.1 punkte nustatyti lygiavertiškumo reikalavimai. Kai tam tikram matavimui atlikti nurodomas daugiau negu vienas prietaisas, pateikus paraišką, tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucija vieną iš jų nurodo kaip etaloninį prietaisą, kuriuo parodoma, kad alternatyvi procedūra yra lygiavertė nustatytajai.

9.4.1.3.   Rezervinės sistemos

Gavus išankstinį tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucijos leidimą, visų šiame punkte aprašytų matavimo prietaisų atveju galima remtis keliais prietaisais gautais duomenimis ir pagal juos apskaičiuoti konkretaus bandymo rezultatus. Visų matavimų rezultatai užregistruojami, o neapdoroti duomenys išsaugomi. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar matavimo rezultatai yra faktiškai naudojami atliekant apskaičiavimus.

9.4.2.   Duomenų registravimas ir kontrolė

Bandymų sistema parengiama taip, kad duomenis būtų įmanoma atnaujinti ir registruoti, o su valdymo komanda susijusias sistemas, dinamometrą, ėminių ėmimo įrangą ir matavimo prietaisus būtų galima kontroliuoti. Naudojamos tokios duomenų rinkimo ir kontrolės sistemos, kuriomis duomenis galima registruoti 6.7 lentelėje nustatytu mažiausiu dažniu (ši lentelė netaikoma diskrečiojo režimo NRSC bandymams).

6.7 lentelė

Mažiausias duomenų registravimo ir kontrolės dažnis

Taikytinas bandymų protokolo skirsnis	Matuojamos vertės	Mažiausias valdymo komandos ir kontrolės dažnis	Mažiausias registravimo dažnis
7.6	Sūkių dažnis ir sukimo momentas, sudarant pakopinį variklio charakteristikų grafiką	1 Hz	Po 1 vidutinę vertę per pakopą
7.6	Sūkių dažnis ir sukimo momentas, sudarant variklio charakteristikų keitimo grafiką	5 Hz	Vidutiniškai 1 Hz
7.8.3	Pereinamųjų režimų (NRTC ir LSI-NRTC) darbo ciklo atskaitos ir išmatuotos sūkių dažnio bei sukimo momento vertės	5 Hz	Vidutiniškai 1 Hz
7.8.2	Diskrečiojo režimo NRSC ir RMC darbo ciklo atskaitos ir išmatuotos sūkių dažnio bei sukimo momento vertės	1 Hz	1 Hz
7.3	Nepraskiestų dujų analizatoriais nenutrūkstamai registruojamos koncentracijos vertės	Netaikoma	1 Hz
7.3	Praskiestų dujų analizatoriais nenutrūkstamai registruojamos koncentracijos vertės	Netaikoma	1 Hz
7.3	Nepraskiestų arba praskiestų dujų analizatoriais periodiškai registruojamos koncentracijos vertės	Netaikoma	Po 1 vidutinę vertę per bandymo intervalą
7.6 8.2.1	Praskiestų išmetamųjų dujų srautas iš CVS, kai prieš srautmatį yra šilumokaitis	Netaikoma	1 Hz
7.6 8.2.1	Praskiestų išmetamųjų dujų srautas iš CVS, kai šilumokaičio prieš srautmatį nėra	5 Hz	Vidutiniškai 1 Hz
7.6 8.2.1	Įsiurbiamo oro arba išmetamųjų dujų srautas (nepraskiestas dujas matuojant pereinamuoju režimu)	Netaikoma	Vidutiniškai 1 Hz
7.6 8.2.1	Skiedimo oras, jei jį galima aktyviai reguliuoti	5 Hz	Vidutiniškai 1 Hz
7.6 8.2.1	Ėminių srautas iš CVS su šilumokaičiu	1 Hz	1 Hz
7.6 8.2.1	Ėminių srautas iš CVS be šilumokaičio	5 Hz	Vidutiniškai 1 Hz

9.4.3.   Matavimo prietaisų veikimo specifikacijos

9.4.3.1.   Apžvalga

Visa bandymų sistema turi atitikti visus taikytinus kalibravimo, patikrų ir bandymų patvirtinimo kriterijus, nurodytus 8.1 punkte, įskaitant 8.1.4 ir 8.2 punktuose nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus. Prietaisai turi atitikti 6.7 lentelėje pateiktas specifikacijas visuose bandant naudojamuose intervaluose. Taip pat saugomi visi iš prietaisų gamintojų gauti dokumentai, įrodantys, kad prietaisai atitinka 6.7 lentelėje pateiktas specifikacijas.

9.4.3.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

6.8 lentelėje pateikiamos sukimo momento, sūkių dažnio ir slėgio relių, temperatūros ir rasos taško jutiklių bei kitų prietaisų specifikacijos. Visa nurodyto fizinio ir (arba) cheminio kiekio matavimo sistema turi atitikti 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus. Matuojant išmetamųjų dujinių teršalų kiekį, galima naudoti analizatorius, kurių kompensavimo algoritmai yra kitų matuojamų dujinių komponentų ir degalų savybių, nustatytų atliekant konkretų variklio bandymą, funkcijos. Bet kurių kompensavimo algoritmų paskirtis tėra kompensuoti nuokrypį, nedarant poveikio gauto kiekio pokyčiui (kuris nėra paklaida).

6.8 lentelė

Rekomenduojamos matavimo prietaisų veikimo specifikacijos

Matavimo prietaisas	Matuojamo kiekio simbolis	Sukomplektuota sistema Signalo kilimo trukmė	Registravimas Atnaujinimo dažnumas	Tikslumas (3)	Pakartojamumas (3)
Variklio sūkių dažnio relė	n	1 s	Vidutiniškai 1 Hz	2,0 proc. pt. arba 0,5 proc. maks.	1,0 proc. pt. arba 0,25 proc. maks.
Variklio sukimo momento relė	T	1 s	Vidutiniškai 1 Hz	2,0 proc. pt. arba 1,0 proc. maks.	1,0 proc. pt. arba 0,5 proc. maks.
Degalų srauto matuoklis (degalų sumuotuvas)		5 s (netaikoma)	1 Hz (netaikoma)	2,0 proc. pt. arba 1,5 proc. maks.	1,0 proc. pt. arba 0,75 proc. maks.
Bendro praskiestų išmetamųjų dujų srauto matuoklis (CVS) (su šilumokaičiu prieš matuoklį)		1 s (5 s)	Vidutiniškai 1 Hz (1 Hz)	2,0 proc. pt. arba 1,5 proc. maks.	1,0 proc. pt. arba 0,75 proc. maks.
Skiedimo oro, įleidžiamo oro, išmetamųjų dujų ir ėminių srauto matuokliai		1 s	5 Hz ėminių vidutiniškai 1 Hz	2,5 proc. pt. arba 1,5 proc. maks.	1,25 proc. pt. arba 0,75 proc. maks.
Nenutrūkstamai veikiantis nepraskiestų dujų analizatorius	x	5 s	2 Hz	2,0 proc. pt. arba 2,0 proc. išmat.	1,0 proc. pt. arba 1,0 proc. išmat.
Nenutrūkstamai veikiantis praskiestų dujų analizatorius	x	5 s	1 Hz	2,0 proc. pt. arba 2,0 proc. išmat.	1,0 proc. pt. arba 1,0 proc. išmat.
Nenutrūkstamai veikiantis dujų analizatorius	x	5 s	1 Hz	2,0 proc. pt. arba 2,0 proc. išmat.	1,0 proc. pt. arba 1,0 proc. išmat.
Periodinio veikimo dujų analizatorius	x	Netaikoma	Netaikoma	2,0 proc. pt. arba 2,0 proc. išmat.	1,0 proc. pt. arba 1,0 proc. išmat.
Gravimetrinės KD svarstyklės	m PM	Netaikoma	Netaikoma	Žr. 9.4.11 punktą	0,5 μg
Inercinės KD svarstyklės	m PM	5 s	1 Hz	2,0 proc. pt. arba 2,0 proc. išmat.	1,0 proc. pt. arba 1,0 proc. išmat.

9.4.4.   Variklio parametrų ir aplinkos sąlygų matavimas

9.4.4.1.   Sūkių dažnio ir sukimo momento jutikliai

9.4.4.1.1.   Taikymas

Matavimo prietaisai, skirti veikiančio variklio sąnaudoms ir veikimo rezultatams matuoti, turi atitikti šio punkto specifikacijas. Rekomenduojama naudoti 6.8 lentelėje nurodytas specifikacijas atitinkančius jutiklius, reles ir matuoklius. Bendrosios sąnaudų ir veikimo rezultatų matavimo sistemos turi atitikti 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus.

9.4.4.1.2.   Veleno darbas

Darbas ir galia apskaičiuojami, remiantis sūkių dažnio ir sukimo momento relių veikimo rezultatais pagal 9.4.4.1 punktą. Bendrosios sūkių dažnio ir sukimo momento matavimo sistemos turi atitikti 8.1.7 ir 8.1.4 punktuose nustatytus kalibravimo ir patikros reikalavimus.

Sukimo momentas, gautas dėl sudedamųjų dalių, sujungtų su smagračiu, kaip antai varantysis velenas ir dinamometro rotorius, greitėjimo ir lėtinimo inercijos, prireikus, kompensuojamas remiantis gerąja inžinerine praktika.

9.4.4.2.   Slėgio relės, temperatūros jutikliai ir rasos taško jutikliai

Bendrosios slėgio, temperatūros ir rasos taško matavimo sistemos turi atitikti 8.1.7 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus.

Slėgio relės laikomos reguliuojamos temperatūros aplinkoje arba jose kompensuojami temperatūros pokyčiai tikėtiname veikimo intervale. Medžiaga, iš kurios relės pagamintos, turi būti pritaikyta matuojamam skysčiui.

9.4.5.   Su srautu susiję matavimai

Naudojant bet kokio tipo srautmatį (degalų, įsiurbiamo oro, nepraskiestų išmetamųjų dujų, praskiestų išmetamųjų dujų, ėminių), srautas tinkamai kondicionuojamas, kad būtų išvengta srovių, sūkurių, cirkuliuojančių srautų ar srauto svyravimų poveikio matuoklio tikslumui ir rodmenų pakartojamumui. Kai kuriuose matuokliuose tai galima užtikrinti naudojant pakankamo ilgio tiesų vamzdį (pvz., tokį, kurio ilgis būtų lygus bent 10 vamzdžių skersmeniui) arba naudojant specialiai sukonstruotas alkūnes, tiesinimo priemones, tūtų dangtelius (arba pneumatinius svyravimo ribotuvus, skirtus degalų srauto matuokliui), kad iki matuoklio tekėtų pastovaus ir nuspėjamo pobūdžio spartos srautas.

9.4.5.1.   Degalų srauto matuoklis

Bendroji degalų srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8.1 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus. Per kiekvieną degalų srauto matavimą atsižvelgiama į tai, koks kiekis degalų nepatenka į variklį arba iš variklio grąžinamas į degalų baką.

9.4.5.2.   Įsiurbiamo oro srauto matuoklis

Bendroji įsiurbiamo oro srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8.2 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus.

9.4.5.3.   Nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matuoklis

9.4.5.3.1.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

Bendra nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus. Kiekvienas nepraskiestų išmetamųjų teršalų srauto matuoklis turi būti sukonstruotas taip, kad tinkamai kompensuotų nepraskiestų išmetamųjų dujų termodinaminius, skystosios būsenos ir sudėties pokyčius.

9.4.5.3.2.   Srautmačio atsako trukmė

Siekiant kontroliuoti dalies srauto skiedimo sistemą ir paimti proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, būtinas greitesnis srautmačio atsakas nei nurodyta 9.3 lentelėje. Tiesiogiai valdomose dalies srauto skiedimo sistemose srautmačio atsako trukmė turi atitikti 8.2.1.2 punkte nustatytas specifikacijas.

9.4.5.3.3.   Išmetamųjų dujų aušinimas

Šis punktas netaikomas išmetamųjų dujų aušinimui dėl variklio konstrukcijos, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) vandeniu aušinamus išmetimo kolektorius arba turbokompresorius.

Išmetamąsias dujas prieš srautmatį leidžiama aušinti, tačiau taikomi šie apribojimai:

a)	už aušinimo vietos KD ėminiai neimami;

b)	jeigu dėl aušinimo didesnė nei 475 K (202 °C) išmetamųjų dujų temperatūra nukrenta žemiau 453 K (180 °C), už aušinimo vietos HC ėminiai neimami;

c)	jeigu dėl aušinimo kondensuojasi vanduo, už aušinimo vietos NOx ėminiai neimami, nebent aušintuvas atitinka 8.1.11.4 punkte nustatytus veiksmingumo patikros reikalavimus;

d)	jeigu dėl aušinimo vanduo kondensuojasi prieš srautui pasiekiant srautmatį, rasos taškas T dew ir slėgis p total matuojami prie srautmačio įėjimo angos. Šios vertės naudojamos išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti pagal VII priedą.

9.4.5.4.   Skiedimo oras ir praskiestų išmetamųjų teršalų srautmačiai

9.4.5.4.1.   Taikymas

Akimirkinis praskiestų išmetamųjų dujų srautas arba bendras praskiestų išmetamųjų dujų srautas per bandymo intervalą nustatomi praskiestų išmetamųjų dujų srautmačiu. Nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą arba bendrą nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą per bandymo intervalą galima apskaičiuoti pagal praskiestų išmetamųjų dujų srautmačiu ir skiedimo oro srautmačiu gautų rodmenų skirtumą.

9.4.5.4.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

Bendra praskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8.4 ir 8.1.8.5 punktuose nustatytus kalibravimo ir patikros reikalavimus. Galima naudoti šiuos matuoklius:

a)

jei iš bendro praskiestų išmetamųjų dujų srauto imamas pastovaus tūrio ėminys (CVS), galima naudoti kritinio srauto Ventūrio vamzdį (CFV) arba kelis lygiagrečiai išdėstytus kritinio srauto Ventūrio vamzdžius, tūrinį siurblį (PDP), ikigarsinį Ventūrio vamzdį (SSV) arba ultragarsinį srauto matuoklį (UFM). Kartu su prieš srautą įrengtu šilumokaičiu CFV arba PDP taip pat veikia kaip pasyvūs srauto reguliatoriai, nes jais CVS sistemoje palaikoma pastovi praskiestų išmetamųjų dujų srauto temperatūra;

b)

dalies srauto skiedimo sistemose (PFD) galima derinti bet kurį srautmatį ir bet kurią aktyvią srauto reguliavimo sistemą ir jais užtikrinti proporcinį išmetamųjų dujų komponentų ėminių ėmimą. Norint užtikrinti proporcinį ėminių ėmimą, galima reguliuoti bendrą praskiestų išmetamųjų dujų srautą, vieną arba kelis ėminių srautus arba šių srautų derinį.

Bet kurioje kitoje skiedimo sistemoje galima naudoti laminariojo srauto matuoklį, ultragarsinį srauto matuoklį, ikigarsinį Ventūrio vamzdį, kritinio srauto Ventūrio vamzdį arba kelis lygiagrečiai išdėstytus kritinio srauto Ventūrio vamzdžius, tūrinį siurblį, šiluminės masės matuoklį, vidurkį nustatantį Pito vamzdelį arba įkaitintos vielos anemometrą.

9.4.5.4.3.   Išmetamųjų dujų aušinimas

Praskiestų išmetamųjų dujų srautą galima aušinti prieš praskiestų išmetamųjų dujų srautmatį, jeigu laikomasi šių nuostatų:

a)	už aušinimo vietos KD ėminiai neimami;

b)	jeigu dėl aušinimo didesnė nei 475 K (202 °C) išmetamųjų dujų temperatūra nukrenta žemiau 453 K (180 °C), už aušinimo vietos HC ėminiai neimami;

c)	jeigu dėl aušinimo kondensuojasi vanduo, už aušinimo vietos NOx ėminiai neimami, nebent aušintuvas atitinka 8.1.11.4 punkte nustatytus veiksmingumo patikros reikalavimus;

d)	jeigu dėl aušinimo vanduo kondensuojasi prieš srautui pasiekiant srautmatį, rasos taškas T dew ir slėgis p total matuojami prie srautmačio įėjimo angos. Šios vertės naudojamos išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti pagal VII priedą.

9.4.5.5.   Periodiniam ėminių ėmimui skirtas srautmatis

Ėminių srautmatis naudojamas, norint nustatyti ėminių srautą arba bendrą ėminių srautą, patenkantį į periodinio ėminių ėmimo sistemą per bandymo intervalą. Pagal skirtumą tarp abiem srautmačiais gaunamų verčių galima apskaičiuoti ėminių srautą į skiedimo tunelį, pvz., matuojant KD, kai taikomas dalies srauto skiedimo metodas, ir matuojant KD antrinio skiedimo sraute. 8.1.8.6.1 punkte pateiktos skirtuminio srauto matavimo, imant proporcinį nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį, specifikacijos, o 8.1.8.6.2 punkte pateikti skirtuminio srauto matuoklio kalibravimo reikalavimai.

Bendra ėminių srauto matavimo sistema turi atitikti 8.1.8 punkte nustatytus kalibravimo reikalavimus.

9.4.5.6.   Dujų dozatorius

Dujų dozatorių galima naudoti kalibravimo dujoms maišyti.

Naudojamas dujų dozatorius, kuriuo dujos sumaišomos pagal 9.5.1 punkte pateiktas specifikacijas, kol bus gauta per bandymą tikėtina koncentracija. Galima naudoti kritinio srauto dujų dozatorius, dujų dozatorius su kapiliariniu vamzdeliu arba dujų dozatorius su šiluminės masės matuokliu. Prireikus, siekiant tinkamai užtikrinti teisingą dujų dozavimą, taikoma klampumo pataisa (jeigu to nedaroma dujų dozatoriaus programine įranga). Dujų dozavimo sistema turi atitikti 8.1.4.5 punkte nustatytus tiesiškumo patikros reikalavimus. Pasirinktinai maišymo įtaisą galima tikrinti tiesinio tipo prietaisu, pvz., CLD naudojant NO dujas. Prietaiso matavimo intervalas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Dujų dozatorius tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija.

9.4.6.   CO ir CO2 matavimas

Siekiant išmatuoti CO ir CO2 koncentraciją nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai, naudojamas nedispersinis infraraudonųjų spindulių (NDIR) analizatorius.

Sistema, kurioje naudojamas NDIR, turi atitikti 8.1.8.1 punkte nustatytus kalibravimo ir patikros reikalavimus.

9.4.7.   Angliavandenilių matavimas

9.4.7.1.   Liepsnos jonizacijos detektorius

9.4.7.1.1.   Taikymas

Siekiant išmatuoti angliavandenilių koncentraciją nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai, naudojamas šildomas liepsnos jonizacijos detektorius (HFID). Angliavandenilių koncentracija nustatoma vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1). Šildomi FID analizatoriai turi būti pritaikyti visiems paviršiams, kurie būna veikiami 465 ± 11 K (191 ± 11 o°) temperatūros išmetamųjų teršalų. Kitas variantas – GD ir SkND varomuose bei kibirkštinio uždegimo varikliuose angliavandenilių analizatorius gali būti nešildomo liepsnos jonizacijos detektoriaus (FID) tipo.

9.4.7.1.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

THC matavimo sistema, kurioje naudojamas FID, turi atitikti visus 8.1.10 punkte nustatytus angliavandenilių matavimui taikomus patikros reikalavimus.

9.4.7.1.3.   FID degalai ir degimo oras

FID degalai ir degimo oras turi atitikti 9.5.1 punkto specifikacijas. Prieš patekdami į FID analizatorių, FID degalai ir degimo oras neturi susimaišyti, siekiant užtikrinti, kad FID analizatorius veiktų degant difuzinei liepsnai, o ne visiškai paruošto mišinio liepsnai.

9.4.7.1.4.   Rezervuota

9.4.7.1.5.   Rezervuota

9.4.7.2.   Rezervuota

9.4.8.   NOx matavimas

NOx skirti du matavimo prietaisai; bet kurį iš jų galima naudoti, jei jis atitinka atitinkamai 9.4.8.1 arba 9.4.8.2 punkto reikalavimus. Kaip etaloninė procedūra, su kuria lyginama kiekviena pagal 5.1.1 punktą siūloma alternatyvi matavimo procedūra, naudojamas chemiliuminescencinis detektorius.

9.4.8.1.   Chemiliuminescencinis detektorius

9.4.8.1.1.   Taikymas

Chemiliuminescencinis detektorius (CLD) kartu su NO2 virsmo į NO katalizatoriumi yra naudojamas NOx koncentracijai nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai.

9.4.8.1.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

Sistema, kurioje naudojamas CLD, turi atitikti 8.1.11.1 punkte nustatytus aušinimo patikros reikalavimus. Galima naudoti šildomą arba nešildomą CLD ir CLD, kuris veikia atmosferos slėgio arba vakuumo sąlygomis.

9.4.8.1.3.   NO2 virsmo į NO katalizatorius

Vidinis arba išorinis NO2 virsmo į NO katalizatorius, atitinkantis 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus, įrengiamas prieš CLD ir sukonfigūruojamas su apėjimo įtaisu, kad šią patikrą atlikti būtų lengviau.

9.4.8.1.4.   Drėgnio poveikis

Norint išvengti vandens kondensavimosi, reikia laikytis visų CLD temperatūros reikalavimų. Kad iš ėminių, imamų prieš CLD, būtų pašalintas drėgnis, naudojama viena iš toliau nurodytų konfigūracijų:

a)	CLD prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba aušintuvo, kuris yra už NO2 virsmo į NO katalizatoriaus, atitinkančio 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus;

b)	CLD prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba šiluminio aušintuvo, atitinkančio 8.1.11.4 punkte nustatytus patikros reikalavimus.

9.4.8.1.5.   Atsako trukmė

Siekiant pagerinti CLD atsako trukmę, galima naudoti šildomą CLD.

9.4.8.2.   Nedispersinis ultravioletinių spindulių analizatorius

9.4.8.2.1.   Taikymas

Nedispersinis ultravioletinių spindulių (NDUV) analizatorius naudojamas NOx koncentracijai nepraskiestose arba praskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai.

9.4.8.2.2.   Sudedamųjų dalių reikalavimai

Sistema, kurioje naudojamas NDUV, turi atitikti 8.1.11.3 punkte nustatytus patikros reikalavimus.

9.4.8.2.3.   NO2 virsmo į NO katalizatorius

Jei NDUV analizatoriumi matuojamas tik NO, prieš jį įrengiamas vidinis arba išorinis NO2 virsmo į NO katalizatorius, atitinkantis 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus. Katalizatorius sukonfigūruojamas su apėjimo įtaisu, kad šią patikrą atlikti būtų lengviau.

9.4.8.2.4.   Drėgnio poveikis

Norint išvengti vandens kondensavimosi, reikia laikytis NDUV temperatūros reikalavimų, nebent naudojama viena iš šių konfigūracijų:

a)	NDUV prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba aušintuvo, kuris yra už NO2 virsmo į NO katalizatoriaus, atitinkančio 8.1.11.5 punkte nustatytus patikros reikalavimus;

b)	NDUV prijungiamas už kurio nors džiovintuvo arba šiluminio aušintuvo, atitinkančio 8.1.11.4 punkte nustatytus patikros reikalavimus.

9.4.9.   O2 matavimas

O2 koncentracijai nepraskiestuose arba praskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant periodiškai arba nenutrūkstamai, naudojamas paramagnetinis detektorius (PMD) arba magnetopneumatinis detektorius (MPD).

9.4.10.   Oro ir degalų santykio matavimas

Oro ir degalų santykiui nepraskiestose išmetamosiose dujose matuoti, ėminius imant nenutrūkstamai, galima naudoti cirkonio (ZrO2) analizatorių. Norint pagal VII priedą apskaičiuoti išmetamųjų dujų srautą, galima remtis O2 matavimais ir įsiurbiamo oro arba degalų srauto matavimais.

9.4.11.   KD matavimas gravimetrinėmis svarstyklėmis

Ėminių filtrais surinktų grynųjų KD svoriui nustatyti naudojamos svarstyklės.

Būtiniausias reikalavimas svarstyklių skiriamajai gebai – svarstyklių vertės suskirstomos 6.8 lentelėje rekomenduojamais 0,5 mikrogramo arba mažesniais intervalais. Jei įprastomis sąlygomis nustatant matavimo intervalą ir atliekant tiesiškumo patikrą svarstyklėse naudojami vidiniai kalibravimo svareliai, šie kalibravimo svareliai turi atitikti 9.5.2 punkte nustatytas specifikacijas.

Svarstyklės sukonfigūruojamos taip, kad jų naudojimo vietoje būtų užtikrinta optimali nustatymo trukmė ir stabilumas.

9.4.12.   Amoniako (NH3) matavimas

FTIR (Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių analizatorių), NDUV arba lazerinį infraraudonųjų spindulių analizatorių galima naudoti laikantis prietaiso tiekėjo instrukcijų.

9.5.   Analizinės dujos ir masės standartai

9.5.1.   Analizinės dujos

Analizinės dujos turi atitikti šioje dalyje nustatytus tikslumo ir grynumo reikalavimus.

9.5.1.1.   Dujų specifikacijos

Laikomasi šių dujų specifikacijų:

a)

išvalytos dujos maišomos su kalibravimo dujomis ir naudojamos matavimo prietaisams reguliuoti, kad pagal nulinę kalibravimo vertę būtų gautas nulinis atsakas. Naudojamos dujos, kurių užteršimo lygis neviršija toliau nurodytų didžiausių verčių, išmatuotų dujų cilindre arba nulinės vertės nustatymo dujų generatoriaus išėjimo angoje: i) 2 proc. užteršimo, matuojamo palyginant su vidutine tikėtina etalonine koncentracija. Pvz., jei tikėtina CO koncentracija yra 100,0 μmol/mol, būtų leidžiama naudoti nulinės vertės nustatymo dujas, kuriose CO užteršimas yra 2 000 μmol/mol arba mažesnis; ii) 6.9 lentelėje nurodytos matuojamiems nepraskiestiems arba praskiestiems teršalams taikytinos užteršimo ribinės vertės; iii) 6.10 lentelėje nurodytos matuojamiems nepraskiestiems teršalams taikytinos užteršimo ribinės vertės; 6.9 lentelė Užteršimo ribinės vertės, taikytinos matuojant nepraskiestus arba praskiestus teršalus (μmol/mol = ppm) Komponentas Išvalytas dirbtinis oras (4) Išvalytas N2  (4) THC (C1 ekvivalentas) ≤ 0,05 μmol/mol ≤ 0,05 μmol/mol CO ≤ 1 μmol/mol ≤ 1 μmol/mol CO2 ≤ 1, μmol/mol ≤ 10 μmol/mol O2 0 205–0,215 mol/mol ≤ 2 μmol/mol NOx ≤ 0,02 μmol/mol ≤ 0,02 μmol/mol 6.10 lentelė Užteršimo ribinės vertės, taikytinos matuojant nepraskiestus teršalus (μmol/mol = ppm) Komponentas Išvalytas dirbtinis oras (5) Išvalytas N2  (5) THC (C1 ekvivalentas) ≤ 1 μmol/mol ≤ 1 μmol/mol CO ≤ 1 μmol/mol ≤ 1 μmol/mol CO2 ≤ 400 μmol/mol ≤ 400 μmol/mol O2 0,18–0,21 mol/mol — NOx ≤ 0,1 μmol/mol ≤ 0,1 μmol/mol

b)

su FID analizatoriumi naudojamos šios dujos: i) FID degalai naudojami su H2, kurio koncentracija yra 0,39–0,41 mol/mol (He arba N2 likutis). Mišinyje negali būti daugiau kaip 0,05 μmol/mol THC; ii) naudojamas FID degimo oras, atitinkantis šio punkto a papunktyje nustatytas išvalyto oro specifikacijas; iii) FID nulinės vertės nustatymo dujos. Liepsnos jonizacijos detektorių nulinė vertė nustatoma naudojant išvalytas dujas, atitinkančias šio punkto a papunkčio specifikacijas, išskyrus tai, kad išvalytų dujų O2 koncentracijos vertė gali būti bet kokia; iv) FID patikros dujos propanas. THC FID matavimo intervalui nustatyti ir sukalibruoti naudojamas tam tikros koncentracijos patikros propanas C3H8. Kalibruojama vieną anglies atomą turinčios medžiagos pagrindu (C1); v) rezervuota;

c)

naudojami toliau nurodyti dujų mišiniai, į kuriuos įeinančios dujos ± 1,0 proc. tikslumu atitinka tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintuose standartuose nurodytas tikrąsias vertes arba atitinka kitus patvirtintus dujų standartus: i) rezervuota; ii) rezervuota; iii) C3H8, išvalyto dirbtinio oro ir (arba) N2 likutis (jei taikytina); iv) CO, išvalyto N2 likutis; v) CO2, išvalyto N2 likutis; vi) NO, išvalyto N2 likutis; vii) NO2, išvalyto dirbtinio oro likutis; viii) O2, išvalyto N2 likutis; ix) C3H8, CO, CO2, NO, išvalyto N2 likutis; x) C3H8, CH4, CO, CO2, NO, išvalyto N2 likutis;

d)

gali būti naudojamos kitų rūšių dujos, negu išvardyta šio punkto c papunktyje (pvz., metanolis ore, kurį galima naudoti atsako koeficientams nustatyti), jeigu jos ± 3,0 proc. tikslumu atitinka tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu mastu pripažintuose standartuose nurodytas tikrąsias vertes ir atitinka 9.5.1.2 punkte nustatytus stabilumo reikalavimus;

e)

savas kalibravimo dujas galima gauti naudojant tikslaus maišymo įtaisą, pvz., dujų dozatorių, kuriuo dujos skiedžiamos išvalytu N2 arba išvalytu dirbtiniu oru. Jeigu dujų dozatoriai atitinka 9.4.5.6 punkte nustatytas specifikacijas, o maišomos dujos atitinka šio punkto a ir c papunkčiuose nustatytus reikalavimus, gauti mišiniai laikomi atitinkančiais 9.5.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

9.5.1.2.   Koncentracija ir galiojimo pabaigos data

Užregistruojama kiekvienų kalibravimo dujų etalono koncentracija ir dujų tiekėjo nurodyta galiojimo pabaigos data.

a)	Sukakus galiojimo pabaigos datai, jokio kalibravimo dujų etalono negalima naudoti, išskyrus šio punkto b papunktyje nustatytus atvejus.

b)	Jeigu iš anksto gaunamas tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucijos leidimas, kalibravimo dujų ženklinimą galima pakeisti ir jas naudoti po galiojimo pabaigos datos.

9.5.1.3.   Dujų tiekimas

Dujos iš šaltinio į analizatorius tiekiamos naudojant sudedamąsias dalis, skirtas tik tų dujų kontrolei ir tiekimui.

Būtina atsižvelgti į kalibravimo dujų laikymo trukmę. Užregistruojama gamintojo nurodyta kalibravimo dujų galiojimo pabaigos data.

9.5.2.   Masės standartai

Naudojami KD svarstyklių kalibravimo svareliai, kurie yra sertifikuoti kaip 0,1 proc. tikslumu atitinkantys tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintus standartus. Kalibravimo svarelius gali sertifikuoti bet kuri kalibravimo laboratorija, užtikrinanti atitiktį tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintiems standartams. Užtikrinama, kad lengviausio kalibravimo svarelio masė būtų ne daugiau kaip dešimt kartų didesnė už nepanaudotų KD ėminių ėmimo terpės masę. Kalibravimo protokole taip pat nurodomas svarelių tankis.

---

(1)  Reikalingas dažnesnis kalibravimas ir patikros, laikantis matavimo sistemos gamintojo instrukcijų ir gerosios inžinerinės praktikos.

(2)  Sistemų, reikalavimus atitinkančių ± 2 proc. tikslumu, remiantis anglies ar deguonies įsiurbiamame ore, degalų ir praskiestų išmetamųjų dujų cheminiu balansu, CVS patikra nėra būtina.

(1)  Molinės masės srautą galima naudoti vietoj standartinio tūrinio srauto kaip kiekio matą. Šiuo atveju taikant atitinkamus tiesiškumo kriterijus didžiausią molinės masės srautą galima naudoti vietoj didžiausio standartinio tūrinio srauto.

(2)  Jeigu užtikrinama, kad talpykloje nesikondensuos vanduo.

(3)  Iki 313 K (40 °C).

(4)  Iki 475 K (202 °C).

(5)  464 ± 11 K (191 ± 11 °C).

(3)  Tikslumas ir pakartojamumas nustatomi remiantis tais pačiais surinktais duomenimis, kaip aprašyta 9.4.3 punkte, ir absoliučiosiomis vertėmis. „pt.“ yra bendra vidutinė vertė, tikėtina pasiekus išmetamųjų teršalų ribinę vertę; „maks.“ yra didžiausioji vertė, tikėtina pasiekus išmetamųjų teršalų ribinę vertę per darbo ciklą, tai nėra didžiausia prietaiso intervalo vertė;„išmat.“ yra per darbo ciklą išmatuota faktinė vidutinė vertė.

(4)  Reikalavimas, kad šie grynumo lygiai būtų nustatyti tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintuose standartuose, netaikomas.

(5)  Reikalavimas, kad šie grynumo lygiai būtų nustatyti tarptautiniu ir (arba) nacionaliniu lygiu pripažintuose standartuose, netaikomas.