10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/1

(1)

šio reglamento nuostatos glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojami elementai, būtini Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytoms priemonėms įgyvendinti. Siekiant užtikrinti tų priemonių suderinamumą ir sudaryti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir lengvai su jomis susipažinti asmenims, kuriems tos nuostatos taikomos, pageidautina visus šiuos elementus dėl priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 pateikti viename reglamente;

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 reikalaujama, kad centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD) nustatytų pinigines baudas savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas (toliau – neatsiskaitantys dalyviai);

(3)

siekiant užtikrinti, kad tokios neatsiskaitantiems dalyviams skiriamos piniginės baudos būtų veiksminga atgrasymo priemonė, piniginių baudų lygio apskaičiavimo parametrai turėtų būti glaudžiai susiję su nepateiktų finansinių priemonių, kurių atžvilgiu turėtų būti taikomi tinkami baudų dydžiai, verte. Sandorio pagrindinių finansinių priemonių verte taip pat turėtų būti remiamasi apskaičiuojant piniginės baudos lygį, jei neatsiskaitoma dėl pinigų stokos. Piniginių baudų lygis turėtų skatinti neatsiskaitančius dalyvius nedelsiant atsiskaityti už sandorius, už kuriuos neatsiskaityta. Siekiant užtikrinti veiksmingą piniginių baudų skyrimo tikslų įgyvendinimą, reikėtų nuolat stebėti ir dėl tų baudų poveikio rinkai prireikus koreguoti jų apskaičiavimo parametrų tinkamumą;

(4)

turint omenyje didelius kelių pagrindinių sandorių finansinių priemonių kainų skirtumus ir siekiant palengvinti piniginių baudų apskaičiavimą, finansinių priemonių vertė turėtų būti grindžiama viena referencine kaina. Apskaičiuodami pinigines baudas už neatsiskaitymo atvejus, susijusius su identiškomis finansinėmis priemonėmis, konkrečią dieną CVPD turėtų naudoti tą pačią referencinę kainą. Todėl piniginės baudos turėtų būti apskaičiuojamos sandorio, už kurį neatsiskaityta, finansinių priemonių skaičių padauginus iš atitinkamos referencinės kainos. Referencinių kainų nustatymas turėtų būti pagrįstas objektyviais ir patikimais duomenimis bei metodikomis;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad piniginių baudų apskaičiavimo automatizavimas turėtų užtikrinti, kad jas veiksmingai taikytų CVPD, tinkami baudų dydžiai turėtų būti pagrįsti viena verčių lentele, kurią turėtų būti lengva automatizuoti ir taikyti. Skirtingų rūšių finansinių priemonių baudų dydžiai turėtų būti tokio lygio, kad piniginės baudos atitiktų Reglamento (ES) Nr. 909/2014 sąlygas;

(6)

atsiskaitymas už akcijų sandorius paprastai yra labai standartizuotas. Jei yra likvidi akcijų rinka ir dėl to jas lengva pirkti, už neatsiskaitymą reikėtų taikyti didžiausio dydžio baudas, kad neatsiskaitantys dalyviai būtų skatinami už sandorius, už kuriuos neatsiskaityta, atsiskaityti laiku. Jei likvidžios akcijų rinkos nėra, joms turėtų būti taikomos mažesnio dydžio baudos, nes mažesnio dydžio bauda vis tiek turėtų turėti atgrasomąjį poveikį, bet nepaveiktų sklandaus bei drausmingo atitinkamų rinkų veikimo;

(7)

už neatsiskaitymą už valstybės skolos finansinių priemonių sandorius skiriamų piniginių baudų lygis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į paprastai didelį šių sandorių dydį ir jų svarbą sklandžiam bei drausmingam finansų rinkų veikimui. Todėl už neatsiskaitymą reikėtų taikyti mažiausio dydžio baudas. Tačiau tokio dydžio baudos vis tiek turėtų turėti atgrasomąjį poveikį ir skatinti atsiskaityti laiku;

(8)

ne valstybės skolos finansinių priemonių rinkų likvidumas mažesnis ir tokių priemonių sandorių apimtis mažesnė. Tokios skolos finansinės priemonės taip pat turi įtakos sklandžiam bei drausmingam finansų rinkų veikimui, bet mažiau negu valstybės skolos finansinės priemonės. Todėl baudų už neatsiskaitymą dydis turėtų būti didesnis negu valstybės skolos finansinių priemonių atveju;

(9)

neatsiskaitymui už skolos finansinių priemonių sandorius turėtų būti taikomos mažesnio dydžio baudos negu neatsiskaitymui už kitų finansinių priemonių sandorius, atsižvelgiant į jų apskritai didesnį dydį, nestandartizuotą atsiskaitymą, aktualesnį tarpvalstybinį aspektą ir svarbą sklandžiam bei drausmingam finansų rinkų veikimui. Tačiau tokio mažesnio dydžio baudos vis tiek turėtų turėti atgrasomąjį poveikį ir skatinti atsiskaityti laiku;

(10)

kalbant apie finansines priemones, kurios nėra akcijos ir skolos finansinės priemonės, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, pvz., depozitoriumo pakvitavimus, apyvartinius taršos leidimus ir biržinius fondus, paprastai atsiskaitymas už tokias priemones nėra labai standartizuotas ir jų rinka nėra likvidi. Be to, jomis dažnai prekiaujama ne biržoje. Turint omenyje ribotą sandorių apimtį ir dydį ir siekiant atsižvelgti į nestandartizuotą prekybą jomis ir atsiskaitymą už jas, neatsiskaitymui turėtų būti taikomos panašaus dydžio baudos kaip ir akcijų, kurių rinka nelikvidi, atveju;

(11)

piniginių baudų apskaičiavimo parametrai turėtų būti pritaikyti prie tam tikrų prekybos vietų, pvz., MVĮ augimo rinkų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (2), specifikos. Piniginės baudos už neatsiskaitymą neturėtų trukdyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) turėti galimybę naudotis kapitalo rinkomis, kaip bankų teikiamo skolinimo alternatyva. Be to, Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 MVĮ augimo rinkoms numatytas lankstumas – neatsiskaitymo atvejais supirkimo proceso netaikyti iki 15 dienų po numatytos atsiskaitymo dienos. Taigi, piniginės baudos už neatsiskaitymą už finansines priemones, kuriomis prekiaujama MVĮ augimo rinkose, gali būti taikomos ilgesnį laikotarpį negu kitų finansinių priemonių atveju. Turint omenyje MVĮ augimo rinkų piniginių baudų taikymo trukmę, mažesnį likvidumą ir specifiką, baudos už neatsiskaitymą už finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama tokiose prekybos vietose, sandorius turėtų būti nustatytos tokio specifinio dydžio, kuris skatintų atsiskaityti laiku, bet nepaveiktų sklandaus bei drausmingo jų veikimo. Taip pat tikslinga užtikrinti, kad neatsiskaitymui už tam tikrų finansinių priemonių, pvz., skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama tokiose prekybos vietose, sandorius būtų taikomos mažesnio dydžio baudos negu panašių skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama kitose rinkose, atveju;

(12)

neatsiskaitymui dėl pinigų stokos turėtų būti taikomos vieno dydžio visiems sandoriams baudos, nes tokia situacija nepriklauso nuo atitinkamos finansinės priemonės turto rūšies ir likvidumo ar sandorio rūšies. Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį ir skatinti neatsiskaitančius dalyvius laiku atsiskaityti pinigų pasiskolinus, baudos dydžiui nustatyti tikslinga naudoti pinigų skolinimosi sąnaudas. Tinkamiausias baudos dydis turėtų būti centrinio banko, leidžiančio atsiskaitymo valiutą, oficiali palūkanų norma, kuri turėtų rodyti tos valiutos skolinimosi sąnaudas;

(13)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 leidžiama CVPD teikti savo paslaugas Sąjungoje, prižiūrimiems savo buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų. Siekiant užtikrinti tinkamo lygio saugumą CVPD teikiant paslaugas priimančiosiose valstybėse narėse, Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 reikalaujama, kad buveinės valstybių narių ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos ir atitinkamos institucijos sudarytų bendradarbiavimo susitarimus dėl CVPD veiklos priimančiojoje valstybėje narėje priežiūros, jeigu CVPD operacijos tampa itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai atitinkamose priimančiosiose valstybėse narėse;

(14)

siekiant visapusiškai nustatyti, ar CVPD operacijos tapo itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai priimančiosiose valstybėse narėse, tikslinga užtikrinti, kad vertinimo kriterijais būtų atsižvelgta į priimančiosiose valstybėse narėse CVPD teikiamas pagrindines paslaugas, kurios patikslintos Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo A skirsnyje, nes tokias pagrindines paslaugas CVPD teikia kaip finansų rinkos infrastruktūros;

(15)

siekiant įvertinti CVPD operacijų reikšmingumą priimančiosiose valstybėse narėse, vertinimo kriterijais turėtų būti atsižvelgta į pagrindinių paslaugų, kurias CVPD teikia priimančiųjų valstybių narių naudotojams, įskaitant emitentus, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyvius ar kitus vertybinių popierių sąskaitų, kurias tvarko CVPD, turėtojus, dydį. Jei pagrindinių paslaugų, kurias CVPD teikia priimančiųjų valstybių narių naudotojams, dydis yra pakankamai didelis, turėtų būti laikoma, kad CVPD operacijos tokiose priimančiosiose valstybėse narėse yra itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai, nes tokių CVPD operacijų nutraukimas arba trūkumai gali paveikti sklandų vertybinių popierių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą atitinkamose priimančiosiose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti visapusišką vertinimą, tikslinga taikyti vertinimo kriterijus, kuriais nepriklausomai įvertinamas kiekvienos pagrindinės paslaugos, kurią CVPD teikia priimančiųjų valstybių narių naudotojams, dydis;

(16)

jei CVPD išleidžia arba centralizuotai tvarko dideles priimančiosiose valstybėse narėse įsteigtų emitentų vertybinių popierių dalis arba jei jie centralizuotai tvarko dideles vertybinių popierių sąskaitų, kurios priklauso priimančiosiose valstybėse narėse įsteigtiems jų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviams arba kitiems sąskaitų turėtojams, dalis, reikėtų laikyti, kad jų operacijos yra itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai atitinkamose priimančiosiose valstybėse narėse;

(17)

jei CVPD vykdo atsiskaitymus už vertybinių popierių, išleistų priimančiosiose valstybėse narėse įsteigtų emitentų, didelės vertės sandorius arba jei jie vykdo priimančiosiose valstybėse narėse įsteigtų dalyvių ir kitų vertybinių popierių sąskaitų turėtojų didelės vertės atsiskaitymo nurodymus, reikėtų laikyti, kad jų operacijos yra itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai atitinkamose priimančiosiose valstybėse narėse;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB (3) valstybėms narėms leidžiama nuspręsti, kad vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, kurios reglamentuojamos jų teisės aktais, būtų laikomos sistemomis taikant tą direktyvą, kai valstybės narės mano, kad toks sprendimas pagrįstas dėl sisteminės rizikos. Kai CVPD valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kurias priimančiosios valstybės narės laiko sistemomis pagal Direktyvą 98/26/EB, dėl to turėtų būti laikoma, kad jų operacijos yra itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai tose priimančiosiose valstybėse narėse;

(19)

CVPD operacijų vertinimai turėtų būti atliekami pakankamai dažnai, kad atitinkamos institucijos galėtų nepagrįstai nedelsdamos nuo momento, kai atitinkamų CVPD operacijos tampa itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai priimančiosiose valstybėse narėse, sudaryti bendradarbiavimo susitarimus;

(20)

kai CVPD operacijos tampa itin reikšmingos vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai priimančiojoje valstybėje narėje, turėtų būti laikoma, kad jos yra itin reikšmingos, pakankamai ilgą laikotarpį, kad atitinkamos institucijos galėtų sudaryti veiksmingus ir rezultatyvius bendradarbiavimo susitarimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014;

(21)

apskaičiavimai, susiję su vertinimais pagal šį reglamentą, turėtų būti pagrįsti objektyviais ir patikimais duomenimis bei metodikomis. Kadangi tam tikri apskaičiavimai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, grindžiami taisyklėmis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (4), tokius apskaičiavimus reikėtų atlikti tik tuomet, kai taikomas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014;

(22)

kadangi neatsiskaitymo problemoms spręsti skirtoms priemonėms, susijusioms su piniginių baudų apskaičiavimu, ir tam tikroms priemonėms, pagal kurias nustatomas didelis reikšmingumas, taikyti gali reikėti didelių informacinių technologijų sistemų pakeitimų, rinkos testavimo ir atitinkamų šalių, įskaitant CVPD ir kitus rinkos dalyvius, teisinių susitarimų koregavimų, reikėtų numatyti pakankamai laiko atitinkamoms priemonėms taikyti siekiant užtikrinti, kad CVPD ir kitos atitinkamos šalys laikytųsi reikiamų reikalavimų,

a)

priimančiosios valstybės narės emitentų išleistų finansinių priemonių, kurių pirminę registraciją vertybinių popierių sąskaitose atliko arba kurias tose sąskaitose centralizuotai tvarko CVPD, agreguota rinkos vertė sudaro bent 15 % visų priimančiosios valstybės narės emitentų išleistų finansinių priemonių, kurių pirminę registraciją vertybinių popierių sąskaitose atliko arba kurias tose sąskaitose centralizuotai tvarko visi Sąjungoje įsteigti CVPD, visos vertės;

b)

priimančiosios valstybės narės dalyvių ir kitų vertybinių popierių sąskaitų turėtojų finansinių priemonių, kurias vertybinių popierių sąskaitose centralizuotai tvarko CVPD, agreguota rinkos vertė sudaro bent 15 % visų priimančiosios valstybės narės dalyvių ir kitų vertybinių popierių sąskaitų turėtojų finansinių priemonių, kurias vertybinių popierių sąskaitose centralizuotai tvarko visi Sąjungoje įsteigti CVPD, visos vertės.

a)

atsiskaitymo nurodymų, kurie susiję su priimančiosios valstybės narės emitentų išleistų finansinių priemonių sandoriais ir kuriuos vykdo CVPD, metinė vertė sudaro bent 15 % visų atsiskaitymo nurodymų, kurie susiję su priimančiosios valstybės narės emitentų išleistų finansinių priemonių sandoriais ir kuriuos vykdo visi Sąjungoje įsteigti CVPD, visos metinės vertės;

b)

priimančiosios valstybės narės dalyvių ir kitų vertybinių popierių sąskaitų turėtojų atsiskaitymo nurodymų, kuriuos vykdo CVPD, metinė vertė sudaro bent 15 % priimančiosios valstybės narės dalyvių ir kitų vertybinių popierių sąskaitų turėtojų atsiskaitymo nurodymų, kuriuos vykdo visi Sąjungoje įsteigti CVPD, visos metinės vertės;

c)

CVPD valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, kuri reglamentuojama priimančiosios valstybės narės teisės aktais ir apie kurią pranešta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI).

a)

atsiskaitymo su mokėjimu nurodymo atveju – atitinkamo finansinių priemonių sandorio vertė, įvesta į vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą;

b)

atsiskaitymo be mokėjimo nurodymų atveju – atitinkamų finansinių priemonių agreguota rinkos vertė, nustatyta pagal 7 straipsnį.

a)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti prekybos vietoje Sąjungoje, atveju atitinkamos finansinės priemonės rinkos vertė yra Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos uždarymo kaina;

b)

finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti prekybos vietoje Sąjungoje, bet kurios nėra nurodytos a punkte, rinkos vertė yra prekybos vietos Sąjungoje, kurioje pasiekiama didžiausia jų apyvarta, uždarymo kaina;

c)

finansinių priemonių, kurios nėra nurodytos a ir b punktuose, rinkos vertė yra nustatoma remiantis iš anksto nustatyta ir atitinkamo CVPD kompetentingos institucijos patvirtinta metodika, grindžiama kriterijais, susijusiais su patikimais rinkos duomenims, pvz., prieinamomis įvairių prekybos vietų ar investicinių įmonių rinkos kainomis.

a)

nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, finansinių priemonių rinkos vertė yra tų priemonių nominalioji vertė;

b)

nukrypstant nuo 6 straipsnio 2 dalies b punkto, atitinkamų finansinių priemonių rinkos vertė yra tų finansinių priemonių nominalioji vertė.

a)

2 ir 3 straipsniai taikomi nuo deleguotojo akto, kurį Komisija priima pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnio 15 dalį, įsigaliojimo datos;

b)

7 straipsnis taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 600/2014 55 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos;

c)

8 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.