(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti žuvų, sužvejotų vykdant visą ES žvejybą, išmetimą į jūrą, įvedant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotuoju aktu ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

atsižvelgdama į bendrą rekomendaciją, kurią valstybės narės pateikė 2015 m., Komisija Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2438 (2) nustatė tam tikrai priedugnio rūšių žuvų žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2016–2018 m. laikotarpiu taikomą žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(4)

Belgija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba, 2016 m. birželio 3 d. minėtos valstybės narės Komisijai pateikė naują bendrą rekomendaciją. Ją rengiant panaudotas atitinkamų mokslo įstaigų mokslinis indėlis, kurį peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 straipsnį, taigi jas galima įtraukti į šį reglamentą;

(5)

šiaurės vakarų vandenyse įpareigojimas iškrauti visą rūšių, pagal kurias apibrėžiama žvejyba, kuriai taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvų laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies c punktą taikomas ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. Bendroje rekomendacijoje nurodyti laivynai, kuriems turi būti taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį vykdant mišrią atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių žvejybą, norveginių omarų žvejybą, mišrią europinių jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių žvejybą ir europinių jūrinių lydekų bei sidabrinių polakų žvejybą;

(6)

Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2438 nustatytos nuostatos, pagal kurias įvedamas įpareigojimas iškrauti laimikį, 2016–2018 m. laikotarpiu taikomas tam tikrai priedugnio rūšių žuvų žvejybai šiaurės vakarų vandenyse;

(7)

laikantis 2016 m. valstybių narių pateiktos naujos bendros rekomendacijos, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas nuo 2017 m. turėtų būti taikomas kitoms rūšims, pagal kurias apibrėžiama itin mišri atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių žvejyba, norveginių omarų žvejyba, mišri europinių jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių žvejyba ir europinių jūrinių lydekų bei sidabrinių polakų žvejyba. Jis taip pat turėtų būti taikomas priegaudos rūšių žuvims, sužvejotoms vykdant tam tikrą žvejybą;

(8)

bendroje rekomendacijoje siūloma įpareigojimo iškrauti laimikį išimtį taikyti norveginiams omarams, sugautiems dugninėmis gaudyklėmis, gaudyklėmis arba krabų bei omarų gaudyklėmis ICES VI kvadrate ir VII parajonyje, nes, moksliniais duomenimis, jų išgyvenamumo rodikliai yra aukšti, atsižvelgiant į žvejybos įrankių, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas. STECF padarė išvadą, kad šios išimties taikymas pagrįstas. Todėl ši išimtis ir toliau turėtų likti įtraukta į šį reglamentą;

(9)

bendroje rekomendacijoje siūloma įpareigojimo iškrauti laimikį išimtį taikyti sužvejotiems jūrų liežuviams, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir kurie sužvejoti 80–99 mm dydžio akių tralais su kėtoklėmis ICES VIId kvadrate šešių jūrmylių atstumu nuo kranto ir už nustatytų jauniklių augimo rajonų ribų, vykdant tam tikras konkrečias sąlygas atitinkančias žvejybos operacijas. Moksliniais duomenimis, jų išgyvenamumo rodikliai aukšti, atsižvelgiant į žvejybos įrankių ir ekosistemos charakteristikas. STECF pažymėjo, kad išgyvenamumas priklauso nuo daugelio veiksnių, ir rekomendavo bandymo rezultatus kitų rūšių žvejybai taikyti atsargiai, taip pat atlikti tolesnius bandymus, kuriais būtų galima pagrįsti šį prašymą. Todėl ši išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą 2017 m. su sąlyga, kad išimtį taikantis laivynas veiklą vykdys tokiomis sąlygomis, kurios panašios į bandymo sąlygas, ir kad atitinkamos valstybės narės atliks papildomus bandymus. 2017 m. STECF turėtų įvertinti šių papildomų bandymų rezultatus;

(10)

bendroje rekomendacijoje yra septynios įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo de minimis išimtys, tam tikra apimtimi taikomos tam tikrai žvejybai. STECF, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktą informaciją, padarė bendrą išvadą, kad bendroje rekomendacijoje pateikiami argumentai (kai kuriais atvejais patvirtinti kokybiniu išlaidų vertinimu) – sunkiai padidinamas selektyvumas ir (arba) neproporcingos nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidos – yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir neturint tam prieštaraujančios mokslinės informacijos, į šį reglamentą tikslinga įtraukti šias de minimis išimtis pagal bendroje rekomendacijoje siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje leidžiamų lygių;

(11)

de minimis išimties taikymas europiniams jūrų liežuviams – 2017–2018 m. ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie jas žvejoja sieniniais tinklais ir žiauniniais tinklais ICES VII d, e, f ir g kvadratuose, – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF padarė išvadą, kad ši išimtis yra tinkamai apibrėžta ir todėl turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(12)

de minimis išimties taikymas paprastiesiems merlangams – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti paprastuosius merlangus ir kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais, taip pat pelaginiais tralais ICES VII d ir e kvadratuose, – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku;

(13)

de minimis išimties taikymas paprastiesiems merlangams – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti paprastuosius merlangus ir kurie juos žvejoja ne mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais ICES VII b–j kvadratuose, – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku;

(14)

de minimis išimties taikymas paprastiesiems merlangams – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti paprastuosius merlangus ir kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais ICES VII parajonyje (išskyrus VII a, d ir e kvadratus), – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku;

(15)

dėl trijų de minimis išimčių taikymo paprastiesiems merlangams Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2438 reikalauta, kad atitinkamos valstybės narės Komisijai pateiktų išimtį pagrindžiančios papildomos mokslinės informacijos. STECF pastebėjo, kad, nors vis dar reikia išsamių įrodymų, pateikiant papildomos informacijos atsižvelgta į kai kuriuos STECF iškeltus klausimus. STECF pabrėžė būtinybę taikyti nuoseklesnį požiūrį į šiuos išteklius. Remiantis STECF peržiūrėtais moksliniais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad pagerėjo išimtį pagrindžiantys papildomi įrodymai, ši išimtis gali būti taikoma toliau ir turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(16)

de minimis išimties taikymas norveginiams omarams – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie šiuos omarus privalo iškrauti ICES VII parajonyje, – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF padarė išvadą, kad šios išimties taikymas pagrįstas. Todėl ši išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(17)

de minimis išimties taikymas norveginiams omarams – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie šiuos omarus privalo iškrauti ICES VI parajonyje, – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku, ir patvirtinamąja kiekybine informacija apie neproporcingas nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidas. STECF padarė išvadą, kad šios išimties taikymas pagrįstas. Todėl ši išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(18)

de minimis išimties taikymas europiniams jūrų liežuviams – 2017 ir 2018 m. ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie naudoja padidinto selektyvumo TBB žvejybos įrankį, kurio tinklo akių dydis yra 80–119 mm, ICES VII d, e, f, g ir h kvadratuose, – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF pažymėjo, kad išimties tikslas – kompensuoti didesnio selektyvumo žvejybos įrankio naudojimą ir prašoma de minimis išimtis turėtų apimti likutinį į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Todėl ši išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(19)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2438 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(20)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį atitinkamai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Jis turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.,

a)

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti paprastuosius merlangus ir kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais (OTB, SSC, OTT, PTB, SDN, SPR, TBN, TBS, TB, SX, SV OT, PT ir TX) ir pelaginiais tralais (OTM, PTM) ICES VII d ir e kvadratuose;

b)

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti paprastuosius merlangus ir kurie juos žvejoja ne mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais (OTB, SSC, OTT, PTB, SDN, SPR, TBN, TBS, TB, SX, SV OT, PT ir TX) ir pelaginiais tralais (OTM, PTM) ICES VII b–j kvadratuose;

c)

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti paprastuosius merlangus ir kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais (OTB, SSC, OTT, PTB, SDN, SPR, TBN, TBS, TB, SX, SV OT, PT ir TX) ir pelaginiais tralais (OTM, PTM) ICES VII parajonyje, išskyrus VII a, d ir e kvadratus;

d)

norveginių omarų (Nephrops norvegicus) – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo norveginius omarus iškrauti ICES VII parajonyje;

e)

norveginių omarų (Nephrops norvegicus) – 2017 m. ne daugiau kaip 7 %, o 2018 m. ne daugiau kaip 6 % bendro metinio šios rūšies kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo norveginius omarus iškrauti ICES VI parajonyje;

f)

europinių jūrų liežuvių (Solea solea) – 2017 ir 2018 m. ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie europinius jūrų liežuvius žvejoja sieniniais tinklais ir žiauniniais tinklais ICES VII d, e, f ir g kvadratuose;

g)

europinių jūrų liežuvių (Solea solea) – 2017 ir 2018 m. ne daugiau kaip 3 % bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo iškrauti europinius jūrų liežuvius ir kurie naudoja didesnio selektyvumo TBB įrankį (pvz., su didesnių akių pratęsiamąja dalimi), kurio tinklo akių dydis yra 80–119 mm, ICES VII d, e, f, g ir h kvadratuose.