This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32016R1718
Commission Regulation (EU) 2016/1718 of 20 September 2016 amending Regulation (EU) No 582/2011 with respect to emissions from heavy-duty vehicles as regards the provisions on testing by means of portable emission measurement systems (PEMS) and the procedure for the testing of the durability of replacement pollution control devices (Text with EEA relevance)
2016 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1718, kuriuo dėl bandymų, kuriems naudojamos nešiojamosios išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos (NITKMS), ir dėl pakaitinių taršos kontrolės įtaisų patvarumo bandymų procedūros iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 582/2011 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (Tekstas svarbus EEE)
2016 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1718, kuriuo dėl bandymų, kuriems naudojamos nešiojamosios išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos (NITKMS), ir dėl pakaitinių taršos kontrolės įtaisų patvarumo bandymų procedūros iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 582/2011 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (Tekstas svarbus EEE)
C/2016/5847
OL L 259, 2016 9 27, p. 1–41
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
27.9.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 259/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1718
2016 m. rugsėjo 20 d.
kuriuo dėl bandymų, kuriems naudojamos nešiojamosios išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos (NITKMS), ir dėl pakaitinių taršos kontrolės įtaisų patvarumo bandymų procedūros iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 582/2011 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB bei panaikinantį direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 4 dalį ir 12 straipsnį,
kadangi:
(1) |
eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai yra viena iš tipo tvirtinimo procedūros sudedamųjų dalių; jos leidžia patikrinti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veikimą per transporto priemonių eksploatavimo laiką. Vadovaujantis Komisijos reglamentu (ES) Nr. 582/2011 (2), bandymai atliekami naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemas (NITKMS), kuriomis apskaičiuojami išmetamieji teršalai įprastomis eksploatavimo sąlygomis. NITKMS metodas taip pat taikomas ne ciklo metu išmetamų teršalų kiekiui tikrinti tipo patvirtinimo sertifikavimo proceso metu; |
(2) |
Reglamente (ES) Nr. 582/2011 nustatyta, kad visi papildomi reikalavimai, taikomi ne ciklo metu atliekamiems eksploatuojamų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymams, turėtų būti nustatomi įvertinus tame reglamente nurodytas bandymų procedūras; |
(3) |
todėl Komisija atliko išsamią bandymo procedūros analizę. Atlikus šią analizę nustatyta tam tikrų trūkumų, dėl kurių Europos tipo patvirtinimo teisės aktai tampa mažiau veiksmingi ir kuriuos būtina pašalinti, kad būtų užtikrintas tinkamas aplinkos apsaugos lygis; |
(4) |
šiuo metu atliekant tipo patvirtinimo įrodomąjį bandymą arba eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą nevertinamas transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis varikliui šylant. Siekiant pašalinti esamas žinių spragas ir parengti naują šalto variklio veikimo bandymų procedūrą, reikėtų pradėti stebėsenos etapą, per kurį bus renkami tipo patvirtinimo bandymų ir eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų duomenys; |
(5) |
pagal Reglamentą (ES) Nr. 582/2011, kai jame bus nustatyti specialieji patvarumo bandymų reikalavimai, pakaitiniams taršos kontrolės įtaisams tipo patvirtinimas turės būti suteikiamas pagal euro VI išmetamųjų teršalų reikalavimus; |
(6) |
todėl būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų galima tinkamai įvertinti tų į Sąjungos rinką patenkančių pakaitinių dalių patvarumą ir užtikrinti, kad jos atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, suderinamus su nustatytaisiais panašioms sistemoms, kurios yra gaminamos kaip originalios transporto priemonių dalys; |
(7) |
bandymo metodika, pagrįsta pagreitintu pakaitinių taršos kontrolės įtaisų sendinimu dėl šilumos ir tepalų poveikio, atitinka tikslą – tiksliai ir objektyviai tikrinti pakaitinių taršos kontrolės įtaisų patvarumą, be to, tokia metodika nebūtų pernelyg didelė našta pramonei; |
(8) |
Reglamentu (ES) Nr. 582/2011 nustatyti reikalavimai, susiję su priemonėmis, kurias turi nustatyti transporto priemonių gamintojai, kad būtų užkirstas kelias transporto priemonių išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų duomenų klastojimui. Šie reikalavimai turėtų padėti veiksmingai kovoti su labiausiai paplitusiais neteisėto duomenų keitimo metodais, nesudarant pernelyg didelės naštos pramonei; |
(9) |
Reglamente (ES) Nr. 582/2011 pateiktos tarptautinių standartų nuorodos turėtų būti atnaujintos; |
(10) |
tam, kad transporto priemonių gamintojams būtų skirta pakankamai laiko pakeisti savo produktus pagal naujus galios ribinės vertės reikalavimus, minėtas reikalavimas naujų tipų transporto priemonėms turėtų įsigalioti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. – visoms naujoms transporto priemonėms; |
(11) |
nauji eksploatuojamų transporto priemonių bandymų reikalavimai neturėtų būti taikomi atgaline data varikliams ir transporto priemonėms, kurios nebuvo patvirtintos pagal šiuos reikalavimus. Todėl II priede nustatyti nauji reikalavimai taikomi tik atliekant eksploatuojamų naujų tipų variklių ir transporto priemonių, kurie buvo patvirtinti pagal iš dalies pakeistą Reglamento (ES) Nr. 582/2011 redakciją, atitikties patikras; |
(12) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 582/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
(13) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 iš dalies keičiamas taip:
1) |
14 straipsnio 3 dalis išbraukiama; |
2) |
15 straipsnio 5 dalis išbraukiama; |
3) |
įterpiamas šis 17a straipsnis: „17a straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl tam tikrų tipų patvirtinimo ir atitikties sertifikatų 1. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. nacionalinės valdžios institucijos dėl priežasčių, susijusių su išmetamaisiais teršalais, atsisako suteikti naujų tipų transporto priemonių ar variklių, išbandytų taikant procedūras, kurios neatitinka II priedo 1 priedėlio 4.2.2.2, 4.2.2.2.1, 4.2.2.2.2, 4.3.1.2, 4.3.1.2.1 ir 4.3.1.2.2 punktų, EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą. 2. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio taikymo tikslais nacionalinės valdžios institucijos naujų transporto priemonių, kurios neatitinka II priedo 1 priedėlio 4.2.2.2, 4.2.2.2.1, 4.2.2.2.2, 4.3.1.2, 4.3.1.2.1 ir 4.3.1.2.2 punktų, atitikties sertifikatus pripažįsta nebegaliojančiais ir, dėl priežasčių, susijusių su išmetamaisiais teršalais, draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nacionalinės valdžios institucijos draudžia parduoti ar naudoti naujus variklius, kurie neatitinka II priedo 1 priedėlio 4.2.2.2, 4.2.2.2.1, 4.3.1.2 ir 4.3.1.2.1 punktų, išskyrus atvejus, kai keičiamas jau eksploatuojamos transporto priemonės variklis.“ |
4) |
I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą; |
5) |
II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą. |
6) |
VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą. |
7) |
XI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą; |
8) |
XIII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento V priedą; |
9) |
XIV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VI priedą. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šio reglamento II priedas naujų tipų transporto priemonėms taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau jo 8 dalies c punktas taikomas visoms transporto priemonėms nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. rugsėjo 20 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 188, 2009 7 18, p. 1.
(2) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011, kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (euro VI), bei iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB I ir III priedai (OL L 167, 2011 6 25, p. 1).
I PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 I priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
1.1.2 punktas pakeičiamas taip:
(*) 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).“;" |
2. |
1.1.5 punktas pakeičiamas taip:
|
3) |
3.1 punktas pakeičiamas taip:
|
4) |
įterpiami šie 3.2.1.1–3.2.1.6 punktai:
|
5. |
4.2 punkto b papunktis pakeičiamas taip:
|
6. |
4 priedėlio devinta, dešimta ir vienuolikta pastraipos pakeičiamos taip: „Jeigu teikiama paraiška patvirtinti variklio arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą, pildoma bendroji dalis ir 1 bei 3 dalys. Jeigu teikiama paraiška patvirtinti transporto priemonės su patvirtintu varikliu EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, pildoma bendroji dalis ir 2 dalis. Jeigu teikiama paraiška patvirtinti transporto priemonės EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, pildoma bendroji dalis, 1, 2 ir 3 dalys.“; |
7. |
9 priedėlis pakeičiamas taip: „9 priedėlis EB tipo patvirtinimo sertifikatų numeravimo sistema Pagal 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį suteikto EB tipo patvirtinimo numerio trečiasis segmentas sudaromas iš EB tipo patvirtinimui taikomo įgyvendinimo teisės akto arba naujausio teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas tas įgyvendinimo aktas, numerio. Po šio numerio rašoma raidė, nurodanti TPD ir SEK sistemų reikalavimus, remiantis 1 lentele. 1 lentelė
|
(1) NOx TPD sistemų ribinės vertės stebėjimo reikalavimai, kaip nustatyta X priedo 1 lentelėje (kompresinio uždegimo bei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai ir transporto priemonės) ir 2 lentelėje (priverstinio uždegimo varikliai ir transporto priemonės).
(2) KD TPD sistemų ribinės vertės stebėjimo reikalavimai, kaip nustatyta X priedo 1 lentelėje (kompresinio uždegimo bei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai ir transporto priemonės).
(3) Eksploatacinių savybių stebėjimo reikalavimai, kaip nustatyta X priedo 2.1.1 punkte.
(4) Reagento kokybės laipsniško diegimo reikalavimai, kaip nustatyta XIII priedo 7.1 punkte.
(5) Reagento kokybės bendrieji reikalavimai, kaip nustatyta XIII priedo 7.1.1 punkte.
(6) CO TPD sistemų ribinės vertės stebėjimo reikalavimai, kaip nustatyta X priedo 2 lentelėje (priverstinio uždegimo varikliai ir transporto priemonės).
(7) ESK laipsniško diegimo reikalavimai, kaip nustatyta X priedo 6 skirsnyje.
(8) ESK bendrieji reikalavimai, kaip nustatyta X priedo 6 skirsnyje.
(9) Priverstinio uždegimo varikliai ir transporto priemonės su šiais varikliais.
(10) Kompresinio uždegimo bei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai ir transporto priemonės su šiais varikliais.
(11) Taikoma tik priverstinio uždegimo varikliams ir transporto priemonėms su šiais varikliais.
(12) Papildomos nuostatos dėl stebėjimo reikalavimų, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 2.3.1.2 punkte.
(13) ESK specifikacijos nustatytos X priede. Priverstinio uždegimo varikliams ir transporto priemonėms su šiais varikliais ESK netaikomas.
(14) Eksploatuojamų variklių arba transporto priemonių atitikties reikalavimai nustatyti II priedo 1 priedėlyje.
N |
Netaikoma.“ |
II PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 II priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
2.1 punktas pakeičiamas taip:
|
2. |
2.3 punktas pakeičiamas taip:
|
3. |
4.1 punktas pakeičiamas taip: „4.1. Transporto priemonės naudingoji apkrova Įprasta naudingoji apkrova – naudingoji apkrova, sudaranti 10–100 % didžiausios leidžiamos naudingosios apkrovos. Didžiausia leidžiama naudingoji apkrova yra didžiausios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės ir parengtos važiuoti transporto priemonės masės skirtumas, kaip nustatyta Direktyvos 2007/46/EB I priede. Atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, gali būti sukuriama reikiama naudingoji apkrova ir naudojamas netikras krovinys. Tipo patvirtinimo institucija gali pareikalauti atlikti transporto priemonės bandymą su bet kokia naudingąja apkrova, sudarančia 10–100 % didžiausios leidžiamosios transporto priemonės naudingosios apkrovos. Jeigu eksploatavimui reikalingos NITKMS įrangos masė viršija 10 % didžiausios leidžiamos transporto priemonės naudingosios apkrovos, ji gali būti laikoma mažiausia naudingąja apkrova. Jei taikoma, N3 kategorijos transporto priemonės bandomos su puspriekabe.“; |
4. |
4.4.1–4.4.5 punktai pakeičiami taip: 4.4.1. Atliekant bandymą naudojama rinkoje parduodama tepalinė alyva, atitinkanti variklio gamintojo specifikacijas. Turi būti paimta alyvos mėginių. 4.4.2. Degalai Atliekant bandymą naudojami rinkoje parduodami degalai, nurodyti Direktyvoje 98/70/EB ir susijusiuose CEN standartuose, arba etaloniniai degalai, nurodyti šio reglamento IX priede. Turi būti paimta degalų mėginių. Gamintojas gali prašyti neimti dujų variklio degalų mėginių. 4.4.2.1. Jeigu gamintojas pagal šio reglamento I priedo 1 dalį nurodė galįs laikytis šio reglamento reikalavimų dėl rinkoje parduodamų degalų, nurodytų šio reglamento I priedo 4 priedėlyje nustatyto informacinio dokumento 3.2.2.2.1 punkte, atliekamas bent vienas kiekvienos nurodytų rinkoje parduodamų degalų rūšies bandymas. 4.4.3. Jeigu tai yra išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos, naudojančios reagentą išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, naudojamas rinkoje parduodamas reagentas, atitinkantis variklio gamintojo specifikacijas. Turi būti paimtas reagento mėginys. Reagentas neužšaldomas. 4.5. Maršruto reikalavimai Važiavimo etapai išreiškiami procentine viso maršruto trukmės dalimi. Maršrutas sudaromas iš važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapų, atsižvelgiant į 4.5.1–4.5.4 punktuose nustatytas procentines dalis. Jeigu praktiniais sumetimais pateisinama kitokia bandymų seka, suderinus su patvirtinimo institucija galima taikyti kitokią seką, tačiau bandymas visada turi būti pradedamas važiavimo miestu etapu. Šiame skirsnyje „apytiksliai“ reiškia ne didesnį kaip ± 5 % nuokrypį nuo siektinos vertės. Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapai gali būti nustatomi pagal:
Jeigu maršruto etapų seka nustatoma pagal geografines koordinates, transporto priemonė per bendrą laiką, kuris yra ilgesnis nei 5 % bendros kiekvieno kelionės etapo trukmės, neturėtų viršyti tokio greičio:
Jeigu maršruto etapų seka nustatoma pagal pirmojo pagreitėjimo metodą, pirmasis pagreitėjimas iki didesnio nei 55 km/h greičio (70 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės) rodo važiavimo kaimo vietove etapo pradžią, o pirmasis pagreitėjimas iki didesnio nei 75 km/h greičio (90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės) rodo važiavimo greitkeliu etapo pradžią. Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapų atskyrimo kriterijai turi būti suderinti su patvirtinimo institucija prieš pradedant bandymus. Vidutinis važiavimo miestu greitis turi būti 15–30 km/h. Vidutinis važiavimo kaimo vietove greitis turi būti 45–70 km/h (60–90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės). Vidutinis važiavimo greitkeliu greitis turi būti didesnis nei 70 km/h (90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės). 4.5.1. M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių maršrutas sudaromas iš tokių važiavimo etapų: apytiksliai 34 % miestu, 33 % kaimo vietove ir 33 % greitkeliu. 4.5.2. N2, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių maršrutas sudaromas iš tokių važiavimo etapų: apytiksliai 45 % miestu, 25 % kaimo vietove ir 30 % greitkeliu. M2 ir M3 kategorijų I, II arba A klasės transporto priemonės, kaip apibrėžta JT EEK taisyklėje Nr. 107, bandomos važiuojant apytiksliai 70 % kelio miestu ir 30 % kaimo vietove. 4.5.3. N3 kategorijos transporto priemonių maršrutas sudaromas iš tokių važiavimo etapų: apytiksliai 20 % miestu, 25 % kaimo vietove ir 55 % greitkeliu. 4.5.4. Siekiant įvertinti maršruto sudėtį, etapo trukmė pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai aušalo temperatūra pirmą kartą pasiekia 343 K (70 °C) temperatūrą arba kai aušalo temperatūros svyravimas penkias minutes neviršija ± 2 K (pradedama vertinti nuo to momento, kuris įvyksta pirmiau), bet ne vėliau kaip po 15 minučių nuo variklio užvedimo. Pagal 4.5 punktą, etapo laiku, kuriuo aušalas turi įšilti iki 343 K (70 °C) temperatūros, važiuojama miestu. Draudžiama prieš bandymą dirbtinai šildyti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas. 4.5.5. Įvertinti maršrutą gali padėti šis iš pasaulinės sunkiųjų transporto priemonių sertifikavimo procedūros (angl. WHDC) duomenų bazės paimtų tipinių kelionės trukmės verčių paskirstymas:
|
5. |
4.6.5 punktas pakeičiamas taip:
|
6. |
4.6.10 punktas pakeičiamas taip:
|
7. |
5.1.2.2 punktas pakeičiamas taip:
|
8. |
1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
9. |
2 priedėlio 3.1 punktas pakeičiamas taip: „3.1. Išmetamųjų dujų debito matuoklio (IDDM) prijungimas prie išmetamojo vamzdžio Sumontavus IDDM, atgalinio slėgio padidėjimas turi neviršyti variklio gamintojo rekomenduojamos vertės, o išmetamasis vamzdis turi pailgėti ne daugiau kaip 2 m. Atsižvelgiant į visas sudedamąsias NITKMS įrangos dalis, IDDM montavimas turi atitikti vietoje taikomas kelių saugos taisykles ir draudimo reikalavimus.“ |
III PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 VI priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
8 punktas pakeičiamas taip: „8. DOKUMENTAI JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 11 skirsnis suprantamas taip:
|
2. |
1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
IV PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XI priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
4.3.2.4 punktas pakeičiamas taip: „4.3.2.4. Taršos savybių patvarumas Pagal 4.3.2.2 punkto nuostatas išbandyta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu turi būti bandoma pagal 3 priedėlyje aprašytas patvarumo bandymo procedūras.“; |
2) |
įterpiamas šis 4.3.5 punktas: „4.3.5. Degalai I priedo 1.1.2 punkte aprašytu atveju šio priedo 4.3.1–4.3.2.7 punktuose nustatytos bandymų procedūros atliekamos naudojant pirminės variklio sistemos gamintojo nurodytus degalus. Tačiau, suderinus su tipo patvirtinimo institucija, 3 priedėlyje aprašyta ir 4.3.2.4 punkte nurodyta patvarumo bandymo procedūra gali būti atliekama naudojant tik tuos degalus, dėl kurių susidarytų nepalankiausios bandymo sąlygos sendinimo požiūriu.“; |
3) |
įterpiami šie 4.6–4.6.5 punktai: „4.6. Suderinamumo su NOx kontrolės priemonėmis reikalavimai (taikomi tik pakaitiniams taršos kontrolės įtaisams, skirtiems montuoti transporto priemonėse, kuriose yra įrengti jutikliai, tiesiogiai matuojantys NOx koncentraciją išmetamosiose dujose) 4.6.1. Suderinamumą su NOx kontrolės priemonėmis reikia įrodyti tik tada, kai originalus taršos kontrolės įtaisas buvo stebimas taikant originalią konfigūraciją. 4.6.2. Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kurį numatyta montuoti varikliuose arba transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą, suderinamumas su NOx kontrolės priemonėmis įrodomas taikant procedūras, aprašytas šio reglamento XIII priede. 4.6.3. JT EEK taisyklės Nr. 49 nuostatos, taikomos sudedamosioms dalims, kurios nėra taršos kontrolės įtaisai, netaikomos. 4.6.4. Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamintojas gali taikyti tokią pačią parengimo ir bandymo procedūrą, kokia buvo taikoma suteikiant pirminį tipo patvirtinimą. Tokiu atveju tipo patvirtinimo institucija, kuri suteikė pirminį transporto priemonės variklio tipo patvirtinimą, gavusi prašymą ir remdamasi nediskriminavimo principu kaip I priedo 4 priedėlyje nustatyto informacinio dokumento priedėlį pateikia informacinį dokumentą, nurodydama parengiamųjų ciklų skaičių ir tipą bei bandymų ciklo tipą, kuriuos originalios įrangos gamintojas taikė atlikdamas taršos kontrolės įtaiso NOx kontrolės priemonių bandymus. 4.6.5. 4.5.5 punktas taikomas NOx kontrolės priemonėms, kurias stebi TPD sistema.“; |
4) |
3 priedėlis pakeičiamas taip: „3 priedėlis Patvarumo bandymo procedūra, taikoma vertinant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso taršos savybes 1. Šiame priedėlyje aprašoma XI priedo 4.3.2.4 punkte nurodyta patvarumo bandymo procedūra, taikoma vertinant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso taršos savybes. 2. PATVARUMO BANDYMO PROCEDŪROS APRAŠYMAS 2.1. Patvarumo bandymo procedūrą sudaro duomenų rinkimo etapas ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa. 2.2. Duomenų rinkimo etapas 2.2.1. Variklis, kuriame įrengta visa išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, ataušinamas iki aplinkos temperatūros, ir su šaltu varikliu atliekamas vienas PMSPRC bandymų ciklas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 ir 7.6.2 punktus. 2.2.2. Iš karto po PMSPRC bandymo ciklo su šaltu varikliu vykdomas bandymas iš eilės atliekant devynis PMSPRC bandymų ciklus su įšilusiu varikliu pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.4 punktą. 2.2.3. 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose aprašyta bandymų seka nustatoma laikantis nurodymų, nustatytų JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.5 punkte. 2.2.4. Susiję duomenys gali būti renkami ir kitaip: kai važiuoja visiškai pakrauta transporto priemonė, kurioje įrengta pasirinkta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu. Bandymą galima atlikti kelyje, laikantis šio reglamento II priedo 4.5–4.5.5 punktuose nustatytų reikalavimų ir registruojant visus važiavimo duomenis, arba naudojant tinkamą važiuoklės dinamometrą. Jeigu bandymas atliekamas kelyje, transporto priemonė važiuoja vieną bandymo su šaltu varikliu ciklą, kaip aprašyta šio priedo 5 priedėlyje, o po jo – devynis bandymo su įšilusiu varikliu ciklus, identiškus bandymo su šaltu varikliu ciklams, taip, kad variklio atliktas darbas būtų toks pats, kaip ir pagal 2.2.1 ir 2.2.2 punktus. Jei bandymas atliekamas naudojant važiuoklės dinamometrą, imituojamas kelio nuolydis bandymo ciklo pagal 5 priedėlį metu priderinamas prie variklio darbo per PMSPRC bandymų ciklą. 2.2.5. Jeigu tipo patvirtinimo institucija mano, kad pagal 2.2.4 punktą gauti temperatūros duomenys netikroviški, ji tuos duomenis atmeta ir pareikalauja bandymą pakartoti arba jį atlikti pagal 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktus. 2.2.6. Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso temperatūra registruojama per visą bandymų seką toje vietoje, kurioje temperatūra aukščiausia. 2.2.7. Jeigu vieta, kurioje temperatūra aukščiausia, laikui bėgant kinta, arba jeigu tokią vietą sunku nustatyti, turėtų būti registruojama keleto sluoksnių temperatūra tinkamose vietose. 2.2.8. Temperatūros matavimų skaičių ir vietą parenka gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, remdamasis inžinerine nuovoka. 2.2.9. Jeigu paaiškėja, kad išmatuoti keleto sluoksnių temperatūros neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, suderinus su tipo patvirtinimo institucija, galima naudoti vieno katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą arba dujų katalizinio keitiklio įėjimo angoje temperatūrą. 1 paveikslas Temperatūros jutiklių padėties bendrajame papildomo apdorojimo įtaise pavyzdys 2 paveikslas Temperatūros jutiklių padėties DVKDF pavyzdys 2.2.10. Temperatūra per bandymo seką matuojama ir registruojama ne rečiau kaip kartą per sekundę (1 Hz dažniu). 2.2.11. Temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 10 °C temperatūros intervalus. 2.2.7 punkte minimu atveju kiekvieną sekundę išmatuota aukščiausia temperatūra turi atitikti užregistruotąją histogramoje. Kiekvienas histogramos stulpelis turi reikšti bendrą išmatuotos konkrečios temperatūros klasės dažnį sekundėmis. 2.2.12. Turi būti nustatomas kiekvieną temperatūros intervalą atitinkantis laikas (valandomis) ir ekstrapoliuojamas pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmei pagal 1 lentelėje nurodytas vertes. Ekstrapoliacija grindžiama prielaida, kad vienas PMSPRC bandymų ciklas atitinka 20 km ridą. 1 lentelė Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmė pagal atskiras transporto priemonių kategorijas ir PMSPRC bandymų ciklų bei eksploatavimo valandų ekvivalentai
2.2.13. Įvairių įtaisų duomenų rinkimo etapai gali vykti tuo pačiu metu. 2.2.14. Jeigu sistemos veikia su aktyviuoju regeneravimu, registruojamas regeneravimo ciklų per 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytą bandymų seką skaičius, trukmė ir temperatūra. Jeigu aktyvusis regeneravimas nevyksta, bandymų su įšilusiu varikliu seka, nurodyta 2.2.2 punkte, tęsiama siekiant įtraukti bent du aktyviojo regeneravimo ciklus. 2.2.15. Užregistruojamas visas per duomenų rinkimo laikotarpį sunaudotų tepimo medžiagų kiekis (g/h), taikant bet kurį iš tinkamų metodų, pavyzdžiui, 6 priedėlyje aprašytą tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūrą. Šiuo tikslu variklis turi veikti 24 valandas, iš eilės atliekant PMSPRC bandymų ciklus. Tais atvejais, kai negalima tiksliai išmatuoti alyvos sunaudojimo, gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, tepimo medžiagų sunaudojimą gali nustatyti pasirinkdamas šiuos dydžius:
2.3. Sendinimo trukmės ekvivalento apskaičiavimas pagal atskaitos temperatūrą 2.3.1. Pagal 2.2–2.2.15 punktus registruojama temperatūra sumažinama iki atskaitos temperatūros Tr , kurios paprašė gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, ir kuri turi būti duomenų rinkimo etapu užregistruotų temperatūros verčių intervale. 2.3.2. 2.2.13 punkte nurodytu atveju visų įtaisų Tr vertės gali būti skirtingos. 2.3.3. Kiekvieno 2.2.11 punkte nurodyto temperatūros intervalo sendinimo trukmės ekvivalentas, atitinkantis atskaitos temperatūrą, apskaičiuojamas pagal šią lygtį: 1 lygtis:
čia: R – pakaitinio taršos kontrolės įtaiso terminis reaktyvumas. Naudojamos šios vertės:
Tr – atskaitos temperatūra (K). – temperatūros histogramoje užregistruotas temperatūros (K), kuri duomenų rinkimo etapu veikia pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą, intervalo i vidurio taškas. – laikas (valandomis), atitinkantis temperatūrą , pakoreguotas atsižvelgiant į visą eksploatavimo trukmę, pvz., jei histogramoje parodytos 5 valandos, o eksploatavimo trukmė pagal 1 lentelę yra 4 000 valandų, visos histogramos laiko vertės turėtų būti dauginamos iš . – sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant temperatūra nustatytą laiką . i – intervalo numeris; skaičius 1 – tai žemiausios temperatūros intervalas, o n – aukščiausios temperatūros intervalo vertė. 2.3.4. Bendras sendinimo trukmės ekvivalentas apskaičiuojama pagal šią lygtį: 2 lygtis:
čia: AT – bendras sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą per jo eksploatavimo trukmę veikiant kiekvieno histogramoje užregistruoto intervalo i temperatūra nustatytą laiką . – sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant temperatūra nustatytą laiką . i – intervalo numeris; skaičius 1 – tai žemiausios temperatūros intervalas, o n – aukščiausios temperatūros intervalo vertė. n – bendras temperatūros intervalų skaičius. 2.3.5. 2.2.13 punkte nurodytu atveju apskaičiuojama kiekvieno įtaiso AT. 2.4. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa 2.4.1. Bendrieji reikalavimai 2.4.1.1. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa leidžia paspartinti pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso sendinimą, naudojant 2.2 punkte nurodytu duomenų rikimo etapu sukauptą informaciją. 2.4.1.2. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti sudaryta iš šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, kaip nurodyta 2.4.4.6 punkte. Gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, gali neprivalėti atlikti tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, jeigu pakaitinių taršos kontrolės įtaisų vieta yra už papildomo apdorojimo filtro sudedamosios dalies (pvz., dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtro). Tiek šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, tiek tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti atliekamos atitinkamai kartojant šiluminės įtakos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų sekų serijas. 2.4.1.3. Jeigu pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai veikia su aktyviuoju regeneravimu, šiluminės įtakos bandymų seka turi būti papildyta aktyviojo regeneravimo režimu. 2.4.1.4. Kai priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa sudaryta iš šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, atitinkamos jų sekos turi būti atliekamos pakaitomis, kad po kiekvienos atliktinos šiluminės įtakos bandymų sekos būtų atliekama tepimo medžiagų įtakos bandymų seka. 2.4.1.5. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa gali būti vykdoma tuo pačiu metu su skirtingais įtaisais. Tokiu atveju visiems įtaisams nustatoma viena priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa. 2.4.2. Šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa 2.4.2.1. Šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa imituoja šiluminio sendinimo poveikį pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso savybėms iki jo eksploatavimo pabaigos. 2.4.2.2. Variklis, naudojamas vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, kuriame įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, turi veikti ne trumpiau kaip tris kartus iš eilės atliekamas šiluminės įtakos bandymų sekas, kaip nurodyta 4 priedėlyje. 2.4.2.3. Registruojama bent dviejų šiluminės įtakos bandymų sekų temperatūra. Renkant temperatūros duomenis, į pirmąją seką, vykdomą šylant varikliui, neatsižvelgiama. 2.4.2.4. Temperatūra turi būti registruojama tinkamose vietose, pasirinktose pagal 2.2.6–2.2.9 punktus, ne rečiau kaip kartą per sekundę (1 Hz dažniu). 2.4.2.5. Faktinė sendinimo trukmė, atitinkanti 2.4.2.3 punkte nurodytas šiluminės įtakos bandymų sekas, apskaičiuojama pagal šias lygtis:
čia: – faktinė sendinimo trukmė (valandomis), kurios reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant temperatūra Ti sekundę i. Ti – temperatūra (K), išmatuota sekundę i, per kiekvieną iš šiluminės įtakos bandymų sekų. R – pakaitinio taršos kontrolės įtaiso terminis reaktyvumas. Gamintojas su tipo patvirtinimo institucija suderina naudotiną R vertę. Galima naudoti šias alternatyvias nustatytąsias vertes:
Tr – atskaitos temperatūra (K), lygi tai pačiai 1 lygties vertei. AE – faktinė sendinimo trukmė (valandomis), kurios reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant šiluminės įtakos bandymų sekos metu. AT – bendras sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą per jo eksploatavimo trukmę veikiant kiekvieno histogramoje užregistruoto intervalo i temperatūra nustatytą laiką . i – temperatūros matavimų skaičius. p – bendras temperatūros matavimų skaičius. nc – šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktų renkant temperatūros duomenis pagal 2.4.2.3 punktą, skaičius. C – bendras šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktų renkant temperatūros duomenis, skaičius. 2.4.2.6. Bendras šiluminės įtakos bandymų sekų, įtrauktinų į priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius apskaičiuojamas pagal šią lygtį: 5 lygtis: NTS = AT/AE čia: NTS – bendras šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktinų vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius AT – bendras sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą per jo eksploatavimo trukmę veikiant kiekvieno histogramoje užregistruoto intervalo i temperatūra nustatytą laiką . AE – faktinė sendinimo trukmė (valandomis), kurios reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant šiluminės įtakos bandymų sekos metu. 2.4.2.7. Leidžiama sumažinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, didinant temperatūrą, kuria kiekvienas įtaisas veikiamas kiekvienu sendinimo ciklo režimu, taikant vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:
2.4.2.8. Taikant 2.4.4.6 ir 2.4.4.7 punktuose nurodytas priemones, pagal NTS apskaičiuota bendra sendinimo trukmė neturi būti trumpesnė nei 10 proc. 1 lentelėje nurodytos eksploatavimo trukmės, pvz., N1 kategorijos transporto priemonės NTS neturi būti mažesnis nei 286 šiluminės įtakos bandymų sekos, darant prielaidą, kad kiekviena seka yra lygi 1 valandai. 2.4.2.9. Leidžiama padidinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, mažinant temperatūrą, kuria kiekvienas įtaisas veikiamas kiekvienu sendinimo ciklo režimu, taikant vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:
2.4.2.10. 2.4.1.5 punkte nurodytu atveju taikomos šios nuostatos:
2.4.2.11. Jeigu tai sąranka, sudaranti pakaitinių taršos kontrolės įtaisų sistemą, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 25 dalyje, šiluminį įtaisų sendinimą galima pasirinktinai atlikti taip:
2.4.3. Modifikuota šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, skirta įtaisams su aktyviuoju regeneravimu 2.4.3.1. Modifikuota šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, skirta įtaisams su aktyviuoju regeneravimu, imituoja pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso sendinimą dėl šiluminės apkrovos ir aktyviojo regeneravimo jo eksploatavimo laikotarpio pabaigoje. 2.4.3.2. Variklis, naudojamas vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, kuriame įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, turi veikti ne trumpiau kaip tris kartus iš eilės atliekamas modifikuotas šiluminės įtakos bandymų sekas, kai kiekviena seka sudaryta iš šiluminės įtakos bandymų sekos, kaip nurodyta 4 priedėlyje, o po to turi vykti visas aktyviojo regeneravimo ciklas, kurio metu aukščiausia papildomo apdorojimo sistemos temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip duomenų rinkimo etapu užregistruota aukščiausia temperatūra. 2.4.3.3. Registruojama bent dviejų modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų temperatūra. Renkant temperatūros duomenis, į pirmąją seką, vykdomą šylant varikliui, neatsižvelgiama. 2.4.3.4. Siekdamas kuo labiau sutrumpinti laiką tarp 4 priedėlyje nurodytos šiluminės įtakos bandymų sekos ir aktyviojo regeneravimo, gamintojas gali dirbtinai inicijuoti aktyvųjį regeneravimą, po kiekvienos šiluminės įtakos bandymų sekos, kaip nurodyta 4 priedėlyje, paleisdamas variklį pastoviojo veikimo režimu, leidžiančiu susidaryti daug variklio suodžių. Tokiu atveju pastoviojo veikimo režimas taip pat laikomas 2.4.3.2 punkte nurodytos modifikuotos šiluminės įtakos bandymų sekos dalimi. 2.4.3.5 Faktinė sendinimo trukmė, atitinkanti kiekvieną modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką, apskaičiuojama pagal 3 ir 4 lygtis. 2.4.3.6. Bendras modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktinų vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius apskaičiuojamas pagal 5 lygtį. 2.4.3.7. Leidžiama sumažinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, didinant temperatūrą kiekvienu modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų režimu, taikant vieną ar kelias iš 2.4.2.7 punkte nurodytų priemonių. 2.4.3.8. Be 2.4.3.7 punkte nurodytų priemonių, NTS galima sumažinti ir padidinus aukščiausią aktyviojo regeneravimo temperatūrą atliekant modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką, jokiu būdu neviršijant 800 °C sluoksnio temperatūros. 2.4.3.9. NTS niekada neturi būti mažesnis nei 50 proc. aktyviojo regeneravimo ciklų per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę skaičiaus, apskaičiuotą pagal šią lygtį: 5 lygtis:
čia: NAR – aktyviojo regeneravimo sekų skaičius per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę. tWHTC – valandų skaičiaus ekvivalentas (nurodytas 1 lentelėje), atitinkantis transporto priemonės kategoriją, kuriai skirtas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas. tAR – aktyviojo regeneravimo trukmė (valandomis). tBAR – laikas (valandomis) tarp dviejų aktyviojo regeneravimo sekų iš eilės. 2.4.3.10. Jeigu taikant mažiausią modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičių, kaip nurodyta 2.4.3.9 punkte, pagal 4 lygtį apskaičiuotas AE × NTS viršija pagal 2 lygtį apskaičiuotą AT, 4 priedėlyje nurodytą kiekvienos šiluminės įtakos bandymų sekos, įtrauktos į modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką, kaip nurodyta 2.4.3.2 punkte, režimo trukmę galima proporcingai sumažinti, siekiant gauti AE × NTS = AT. 2.4.3.11. Leidžiama padidinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, mažinant temperatūrą taikant kiekvieną modifikuotų šiluminės įtakos bandymų ir aktyviojo regeneravimo sekų režimą ir vieną ar kelias iš 2.4.2.9 punkte nurodytų priemonių. 2.4.3.12. 2.4.1.5 punkte nurodytu atveju taikomi 2.4.2.10 ir 2.4.2.11 punktai. 2.4.4. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa 2.4.4.1. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa imituoja pakaitinio taršos kontrolės įtaiso sendinimą jo eksploatavimo laikotarpio pabaigoje, kai dėl tepimo medžiagų sunaudojimo nuodijama cheminėmis medžiagomis arba susidaro nuosėdos. 2.4.4.2. Sunaudotų tepimo medžiagų kiekis (g/h) apskaičiuojamas per ne mažiau kaip 24 šilumines sekas arba per atitinkamą modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičių, taikant bet kurį iš tinkamų metodų, pavyzdžiui, 6 priedėlyje aprašytą tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūrą. Turi būti naudojamos naujos tepimo medžiagos. 2.4.4.3. Variklyje turi būti įrengtas pastovaus tūrio alyvos nusodintuvas, siekiant išvengti perpildymo, nes alyvos lygis daro poveikį alyvos suvartojimo normai. Galima taikyti bet kurį tinkamą metodą, pvz., aprašytąjį ASTM standarte D7156–09. 2.4.4.4. Teorinis laikas (valandomis), per kurį turėtų būti atitinkamai atlikta šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa arba modifikuota šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, norint gauti tokį patį sunaudotų tepimo medžiagų kiekį, koks sunaudojamas per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę, apskaičiuojamas taikant šią lygtį: 6 lygtis:
čia: tTAS – teorinis laikas (valandomis), kurio reikia priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programai atlikti, norint gauti tokį patį sunaudotų tepimo medžiagų kiekį, koks sunaudojamas per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę, su sąlyga, kad priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa sudaryta tik iš kelių iš eilės atliekamų šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų. LCRWHTC – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.2.15 punktą. tWHTC – valandų skaičiaus ekvivalentas (nurodytas 1 lentelėje), atitinkantis transporto priemonės kategoriją, kuriai skirtas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas. LCRTAS – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.4.4.2 punktą. 2.4.4.5. Šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičius, atitinkantis tTAS , apskaičiuojamas taikant šį santykį: 7 lygtis:
čia: N – šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičius, atitinkantis tTAS . tTAS – teorinis laikas (valandomis), kurio reikia priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programai atlikti, norint gauti tokį patį sunaudotų tepimo medžiagų kiekį, koks sunaudojamas per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę, su sąlyga, kad bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa yra sudaryta tik iš kelių iš eilės atliekamų šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų. tTS – vienos šiluminės įtakos bandymų sekos arba modifikuotos šiluminės įtakos bandymų sekos trukmė (valandomis). 2.4.4.6. Vertė N palyginama su verte NTS , apskaičiuota pagal 2.4.2.6 punktą, arba, jei tai įtaisai su aktyviuoju regeneravimu, pagal 2.4.3.5 punktą. Jeigu N ≤ NTS , prie šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos nebūtina pridėti tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos. Jeigu N > NTS , prie šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos turi būti pridedama tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa. 2.4.4.7. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos pridėti nebūtina, jeigu didinant tepimo medžiagų sunaudojimą, kaip aprašyta 2.4.4.8.4 punkte, reikiamas tepimo medžiagų suvartojamas kiekis jau yra gaunamas atliekant atitinkamą šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, sudarytą iš NTS šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų. 2.4.4.8. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos rengimas 2.4.4.8.1. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti sudaryta iš kelis kartus kartojamų tepimo medžiagų sekų, po kiekvienos tokios sekos pakaitomis atliekant kiekvieną šiluminės įtakos bandymų arba modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką. 2.4.4.8.2. Kiekviena tepimo medžiagų įtakos bandymų seka turi būti sudaryta iš pastoviojo veikimo režimo pastovios apkrovos ir greičio sąlygomis, kurie parenkami taip, kad būtų sunaudojama kuo daugiau tepimo medžiagų, o faktinis šiluminis sendinimas būtų kuo mažesnis. Režimą parenka gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, remdamasis inžinerine nuovoka. 2.4.4.8.3. Kiekvienos tepimo medžiagų įtakos bandymų sekos trukmė nustatoma taip:
2.4.4.8.4. tepimo medžiagų sunaudojimo norma visada turi būti mažesnė kaip 0,5 proc. variklio sunaudojamų degalų normos, siekiant išvengti pernelyg didelės pelenų sankaupos priekinėje pakaitinio taršos kontrolės įtaiso dalyje; 2.4.4.8.5. šiluminį sendinimą, atsiradusį atlikus tepimo medžiagų įtakos bandymų seką, leidžiama pridėti prie AE vertės, apskaičiuotos pagal 4 lygtį. 2.4.5. Priežiūros bandymų per visą eksploatavimo tarpsnį programos rengimas 2.4.5.1. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti sudaryta atitinkamai iš pakaitomis atliekamos šiluminės įtakos bandymų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų sekos. Pirmiau aprašytas ciklas kartojamas NTS kartų, kai NTS vertė yra apskaičiuota atitinkamai pagal 2.4.2 arba 2.4.3 punktą. Priežiūros bandymų per visą eksploatavimo tarpsnį programos pavyzdys pateiktas 7 priedėlyje. Priežiūros bandymų per visą eksploatavimo tarpsnį programos rengimo diagrama pateikta 8 priedėlyje. 2.4.6. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos atlikimo procesas 2.4.6.1. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, nurodyta 2.4.5.1 punkte, atliekama su varikliu, kuriame įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu. 2.4.6.2. Vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą gali būti naudojamas kitas variklis, nei naudotas duomenų rinkimo etapu, tačiau pastarasis visada turi būti tas, kuriam buvo suprojektuotas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, kurio tipas turi būti patvirtintas, ir kuris turi būti bandomas pagal 2.4.3.2 punktą. 2.4.6.3. Jeigu vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą naudojamo variklio darbinis tūris yra 20 ar daugiau proc. didesnis nei duomenų rinkimo etapu naudoto variklio, pirmojo variklio išmetimo sistemoje turėtų būti įrengtas apėjimo kanalas, norint kuo tiksliau atkartoti antrojo variklio išmetamųjų dujų masės srautą pasirinktomis sendinimo sąlygomis. 2.4.6.4. 2.4.6.2 punkte nurodytu atveju variklio, naudojamo vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, tipas turi būti patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009. Be to, jeigu bandomasis įtaisas (-ai) skirtas įrengti variklio sistemoje su išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema, variklio sistemoje, kuri naudojama vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, taip pat turi būti įrengta IDR sistema. Jeigu bandomasis įtaisas (-ai) neskirtas įrengti variklio sistemoje su išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema, variklio sistemoje, kuri naudojama vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, IDR sistema taip pat neturi būti įrengta. 2.4.6.5. Vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą naudojamos tepimo medžiagos ir degalai turi būti kuo panašesni į naudotuosius 2.2 punkte nurodytų duomenų rinkimo etapu. Tepimo medžiagos turi atitikti variklio, kuriam taršos kontrolės įtaisas yra suprojektuotas, gamintojo rekomendaciją. Turi būti naudojami rinkoje parduodami degalai, atitinkantys susijusius Direktyvos 98/70/EB reikalavimus. Pagal šį reglamentą gamintojo prašymu gali būti naudojami ir etaloniniai degalai. 2.4.6.6. Techninės priežiūros tikslais tepimo medžiagos keičiamos duomenų rinkimo etapu naudoto variklio gamintojo nustatytais intervalais. 2.4.6.7. SKR atveju karbamidas įpurškiamas laikantis pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamintojo nurodytos strategijos.“; |
5) |
pridedami šie 4–8 priedėliai: „4 priedėlis Šiluminio sendinimo seka
5 priedėlis Dinamometrinis važiuoklės bandymų ciklas arba duomenų rinkimas važiuojant keliu
6 priedėlis Tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūros
7 priedėlis Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, įskaitant šiluminės įtakos bandymų, tepimo medžiagų įtakos bandymų ir regeneravimo sekas, pavyzdys 8 priedėlis Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos vykdymo diagrama |
V PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XIII priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
2.1.2.2.1 ir 2.1.2.2.2 punktai pakeičiami taip:
|
2) |
8 ir 8.1 punktai pakeičiami taip: „8. REAGENTO SĄNAUDOS IR DOZAVIMAS 8.1. Reagento sąnaudų stebėjimo ir dozavimo priemonės turi atitikti nustatytąsias JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 8 dalyje.“ |
VI PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XIV priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
2.2.1 punktas pakeičiamas taip:
|
2) |
2.2.4 punktas pakeičiamas taip:
|