18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/90

(1)

2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2016 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Slovėnija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2016 m. vasario 18–19 d., o Taryba ją priėmė 2016 m. kovo 8 d. (3) Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Lietuva turėtų užtikrinti, kad ta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta;

(2)

2016 m. Slovėnijos ataskaita paskelbta 2016 m. vasario 26 d. Joje įvertinta Slovėnijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2015 m. liepos 14 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas ir siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai. 2016 m. kovo 8 d. Komisija pateikė nuodugnios apžvalgos rezultatus. Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Slovėnijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Bankų sektoriaus trūkumai, įmonių įsiskolinimas, investicijų trūkumas ir rizika ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui lemia pažeidžiamumą, kurį reikės panaikinti. Slovėnijos bankų sektorius atgavo pasitikėjimą. Tačiau kredito augimas vis dar neigiamas, o neveiksnių paskolų lygis tebėra palyginti aukštas. Labai svarbu, kad Slovėnija pašalintų riziką fiskaliniam tvarumui, kylančią dėl didėjančio spaudimo sveikatos priežiūros ir pensijų sistemoms, ir sumažintų padidėjusią valstybės skolą. Toliau būtina šalinti kliūtis investicijoms, visų pirma viešojo administravimo srityje. Būtina padidinti socialinių partnerių dalyvavimą formuojant politiką ir įgyvendinant struktūrines reformas, visų pirma susijusias su pensijų, sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir darbo rinkos politika;

(3)

2016 m. balandžio 15 d. Slovėnija pateikė 2016 m. nacionalinę reformų programą ir 2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

2016 m. Slovėnijos stabilumo programoje nurodoma, kad išskirtinio pabėgėlių srauto poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikiama tinkamų įrodymų apie šių papildomų biudžeto išlaidų apimtį ir pobūdį. Komisijos nuomone, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos 2015 m. sudarė 0,06 % BVP, ir šiuo metu tikimasi, kad 2016 m. jos sudarys 0,07 % BVP. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių srautas yra išskirtinis atvejis, jų poveikis Slovėnijos viešiesiems finansams yra didelis, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Nors ši nuostata netaikoma 2015 m., nes tuo metu Slovėnijai buvo taikoma perviršinio deficito procedūra, galutinis 2016 m. vertinimas, įskaitant dėl reikalavimus atitinkančių sumų, bus atliktas 2017 m. pavasarį, remiantis Slovėnijos institucijų pateiktais stebėtaisiais duomenimis;

(6)

nutraukus perviršinio deficito procedūrą, Slovėnijai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2016 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato palaipsniui gerinti nominalųjį balansą nuo 2,2 % BVP 2016 m. iki 0,4 % BVP 2019 m. Numatoma, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, kuris neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, – bus pasiektas 2020 m., jau pasibaigus programai. Tačiau perskaičiavus struktūrinį balansą (5) matyti, kad 2019 m. bus 1,2 % BVP struktūrinis deficitas. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės iki 80,2 % BVP 2016 m. ir toliau mažės iki 73,8 % 2019 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Tačiau priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2017 m. ir vėliau, nepakankamai konkretizuotos. Remiantis Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2017 m. Slovėnijos gamybos apimties atotrūkis bus 1,8 % BVP, potencialus augimas – 1,1 % BVP, o realiojo BVP augimas – 2,3 % BVP. Remiantis šiomis prognozėmis, numatoma, kad 2017 m. Slovėnijoje bus pakilimas ir reikės atlikti 1 % BVP struktūrinį koregavimą. Tačiau konkrečiu Slovėnijos atveju dėl susidariusios tam tikros padėties darbo rinkoje, itin didelio ekonomikos susitraukimo 2008–2013 m. laikotarpiu ir įgyvendinamų struktūrinių reformų esama reikšmingo netikrumo dėl potencialaus augimo ir gamybos apimties atotrūkio skaičiavimų. Remiantis ilgesnį laikotarpį apimančiais alternatyviais gamybos apimties atotrūkio skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą apskaičiavimo metodo peržiūrą, manoma, kad Slovėnijos gamybos apimties atotrūkis mažės lėčiau, taigi kol kas anksti daryti išvadą, kad 2017 m. Slovėnijoje bus ekonomikos pakilimas. Todėl šiuo metu atrodo tinkamiau reikalauti struktūrinių pastangų 2017 m. pagal įprastų aplinkybių scenarijų. Esama rizikos, kad bus šiek tiek nukrypta nuo rekomenduoto koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo 2016 m. ir, jeigu politika nesikeis, 2017 m. nukrypimas gali būti didelis. Išvados dėl 2016 m. nepasikeistų, jeigu į vertinimą nebūtų įtrauktas išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui. Prognozuojama, kad 2016 m. ir iš esmės 2017 m. Slovėnija laikysis pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2016 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad esama rizikos, jog Slovėnija nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Todėl siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų 2016 m. ir 2017 m., reikės papildomų priemonių;

(7)

2015 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė Fiskalinių taisyklių įstatymą. Tačiau nepriklausoma fiskalinė taryba, prižiūrėsianti taisyklių įgyvendinimą, dar nepaskirta. Be to, Viešųjų finansų įstatymo pataisos, kurių reikia, kad Fiskalinių taisyklių įstatymas visapusiškai veiktų ir kuriomis siekiama įstatymu nustatyti daugiamečio biudžeto sudarymo metodą, dar nepadarytos;

(8)

dėl aukšto valstybės skolos lygio, gerokai viršijančio 60 % BVP, Slovėnija tampa pažeidžiama nominaliojo augimo ir palūkanų normų šokų atžvilgiu. Be to, Slovėnijos gyventojai senėja greičiau nei daugumoje valstybių narių. Slovėnijai kyla didelė su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu susijusi rizika, atsižvelgiant į tai, kad šalies ilgalaikio tvarumo atotrūkio rodiklis yra aukščiausias iš visų valstybių narių ir jį nulėmė prognozuojamas su pensijomis susijusių viešųjų išlaidų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų didėjimas. Prognozuojamos viešosios išlaidos pensijoms yra didžiausios iš visų valstybių narių, apskaičiuota, kad jos padidės nuo 11,8 % BVP 2013 m. iki 15,3 % BVP 2060 m. Prognozuojama, kad senėjimo indeksas 2013–2060 m. padidės daugiau nei dvigubai, todėl susidarys didelis spaudimas pensijų sistemoms. Prognozuojami netiesioginiai su senėjimo išlaidomis susiję įsipareigojimai atspindi ilgalaikius gyventojų senėjimo keliamus uždavinius. Be to, galima tikėtis, kad darbuotojams, neturintiems reikiamo darbo stažo, ateityje kils adekvatumo problemų, nes vis daugiau žmonių neturi reikiamo darbo stažo arba turi trumpą darbo stažą, be kita ko, todėl, kad į darbo rinką jie patenka vėlai ir dirba nepastovius darbus, ir todėl, kad draudimo įmokų tankio rodiklis yra žemas. 2016 m. balandžio mėn. paskelbta Baltoji knyga dėl pensijų suteiks pagrindą plataus masto viešosioms konsultacijoms. Į konsultacijų rezultatus bus atsižvelgta rengiant naują pensijų reformą, kuri turėtų būti priimta per šią Parlamento kadenciją ir kuri greitai bus pradėta įgyvendinti susitarus su socialiniais partneriais dėl pagrindinių reformos elementų, visų pirma dėl pensinio amžiaus, pensijų dydžio, indeksavimo ir antrosios pakopos pensijų sistemos optimizavimo;

(9)

prognozuojama, kad viešosios išlaidos ilgalaikei priežiūrai dėl gyventojų senėjimo iki 2060 m. padidės daugiau nei dvigubai. Todėl Slovėnijai kyla didelis su fiskaliniu tvarumu susijęs uždavinys. Prognozuojama, kad 80 m. ir vyresnių gyventojų dalis padidės trigubai: nuo 4,6 % 2013 m. iki 12,4 % 2060 m. 2003–2013 m. bendros išlaidos ilgalaikei priežiūrai padidėjo 85 % ir privačiosios išlaidos auga sparčiau nei viešosios. Slovėnijoje nėra integruotos ilgalaikės priežiūros sistemos. Slovėnija daugiausia išleidžia oficialioms išmokoms natūra, kurių didžioji dalis išleidžiama ne priežiūrai namuose, bet institucinei priežiūrai, nors abu skaičiai nesiekia ES vidurkio. Galima gerokai padidinti sveikatos priežiūros sistemos išlaidų efektyvumą: stiprinti pirminės priežiūros, kaip prevencinės priemonės, gerinimo priemones, pereiti nuo stacionarinės prie ambulatorinės priežiūros, gerinti ligoninių efektyvumą ir valdymą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų užsakymo ir mokėjimo už jas procedūras, rengti geresnę informaciją apie išlaidas siekiant pritaikyti importuotą suskirstymu į grupes pagal diagnozę grįstą modelį ir toliau plėtoti kokybės stebėjimo sistemą. Bendrų viešųjų pirkimų dalis yra nedidelė, daug dėmesio skiriama mažiausios kainos sutarties sudarymo kriterijui. Baigta išsami sveikatos sistemos peržiūra, Vyriausybė 2015 m. pabaigoje priėmė, o Parlamentas 2016 m. kovo mėn. patvirtino rezoliuciją dėl 2016–2025 m. nacionalinio sveikatos sistemos pertvarkymo plano. Rezoliucija yra strateginis sveikatos priežiūros sistemos vystymo planas. Kai kurios iš joje numatytų priemonių įgyvendinamos, o pasiūlymai dėl kai kurių kitų itin svarbių privalomojo pobūdžio įgyvendinimo priemonių rengiami ir kol kas dar nepateikti. Taip pat tebėra neaišku, ar reforma bus išspręstos pagrindinės problemos, pavyzdžiui, dėl integruotųjų automatinio stabilizavimo sistemų, kurios sušvelnintų pajamų svyravimus per verslo ciklą, arba dėl galimybės naudotis paslaugomis ir teikiamų paslaugų kokybės. Ilgalaikės priežiūros įstatymo ir Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymo priėmimas nuolat atidedamas ir pagal dabartinį jų priėmimo planą jie turėtų būti priimti antrąjį 2016 m. pusmetį;

(10)

darbo rinkos rezultatai palaipsniui gerėja, o socialinės sąlygos stabilizavosi. Darbo vietų kūrimas smarkiai paspartėjo, o nedarbas mažėja. Tačiau vyresnių ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimo lygis vis dar kelia problemų. Ilgalaikiai bedarbiai vis dar sudaro daugiau nei pusę visų bedarbių ir didelė dalis ilgalaikių bedarbių yra žemos kvalifikacijos arba vyresni nei 50 m. asmenys. 2016–2020 m. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių gairėmis toliau laikomasi iki šiol taikyto požiūrio, o šios politikos srities išlaidos tebėra mažos. 2015 m. lapkričio mėn. patvirtintos laikinos išimtys, leidžiančios darbdaviams nemokėti socialinio draudimo įmokų už naujai įdarbintus vyresnius nei 55 m. darbuotojus. Tikimasi, kad 2016 m. bus pateikta daugiau priemonių, kuriomis prailginamas darbingas amžius, be kita ko, pritaikant darbo aplinką, kurios taip pat svarbios pensijų sistemos tvarumui. Darbo užmokestis augo proporcingai našumo didėjimui, taigi toliau buvo remiamas išorės konkurencingumas. 2015 m. lapkričio mėn. Parlamentas patvirtino profesinių sąjungų pasiūlytą įstatymo projektą, kuriuo iš naujo nustatytas minimalus darbo užmokestis į jį neįtraukiant tam tikrų priedų. Todėl darbdavių organizacijos pasitraukė iš socialinio susitarimo ir dėl to smarkiai susilpnėjo socialinis dialogas;

(11)

padaryta pažanga tvarkant neveiksnias paskolas, nors jų lygis vis dar aukštas, palyginti su laikotarpiu iki krizės. Slovėnija įgyvendino kelias politikos priemones, kad padidintų bankų sektoriaus tvarumą. Šios priemonės apima bankų neveiksnių paskolų tvarkymo pajėgumo didinimą ir priemonių, kuriomis nustatomi specialūs neveiksnių paskolų mažinimo tikslai, įvedimą. Slovėnija taip pat pradėjo taikyti kelias kredito rizikos valdymo priemones. Teigiamų rezultatų tikimasi 2016 m. viduryje. Vis dėlto tolesnis neveiksnių paskolų pertvarkymas ir kredito rizikos valdymas išlieka politikos prioritetais trumpuoju laikotarpiu. Veiklos ir finansinis didžiausių įmonių pertvarkymas baigtas, o pagrindiniai restruktūrizavimo susitarimai nuolat stebimi. Bankų turto valdymo bendrovė (BTVB) veikia visu pajėgumu, nustatyta jos 2017–2022 m. strategija. Nors BTVB padarė pažangą tvarkydama savo paskolų knygą, ji tebekelia didelę riziką viešųjų finansų tvarumui. 2015 m. 2,9 % BVP valdžios sektoriaus deficito rodiklyje jos veikla sudarė 1 % BVP. Panašu, kad BTVB veikla prižiūrima nepakankamai, nes valdžios institucijos nepakankamai tiksliai įvertino BTVB nulemtą deficitą (2015 m. – 0,7 % BVP) ir nesuvokė BTVB atliekamų nurašymų lygio. Galima naudotis ir papildomomis restruktūrizavimo priemonėmis. Remdamasi esmine pažanga, padaryta restruktūrizuojant didžiausias įmones, Slovėnija pradėjo restruktūrizuoti kelias MVĮ. Šiuo metu bankai įgyvendina MVĮ restruktūrizavimo gaires. Padaryta pažanga gerinant MVĮ ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą. Vis dėlto galimybės naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui rizikos kapitalu, yra ribotos. Mažosios įmonės vis dar pernelyg priklauso nuo bankų skolinimo, nepaisant to, kad rinkoje galima naudotis vis daugiau skolos ir nuosavybės priemonių. Taigi šis segmentas yra labai pažeidžiamas kredito rinkos pokyčių;

(12)

investicijų augimas pastaraisiais metais prislopęs ir tai riboja Slovėnijos ekonominius rezultatus ir ateities augimo perspektyvas. Privačiųjų investicijų per ekonomikos krizę smarkiai sumažėjo ir nuo tada jų dalis BVP mažėja. Kadangi viešosios investicijos labai priklauso nuo ES fondų dinamikos, siekiant paskatinti ir palaikyti ekonomikos augimą reikia produktyvesnių investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos Slovėnijoje per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugo, daugiausia dėl intensyvesnių privatizavimo veiksmų. Vis dėlto Slovėnijos verslo aplinkai tebekenkia vykstantis finansinio įsiskolinimo mažinimas ir didelė administracinė našta, visų pirma statybos, teritorijų planavimo, mokestinių prievolių vykdymo srityse, taip pat galimybės naudotis reglamentuojamųjų profesijų paslaugomis ir jas teikti ribojamojo pobūdžio reglamentavimas, ir visa tai trukdo pritraukti investicijų. Tai, ar Slovėnijoje bus palengvintos sąlygos užsiimti verslu, priklauso nuo to, ar padidės verslo pasitikėjimas ir ar bus toliau šalinamas viešojo administravimo neveiksmingumas ir naikinamas biurokratizmas, kurį lemia didelis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų skaičius ir dažni teisės aktų keitimai. Maždaug pusė į Vyriausybės bendrąjį dokumentą įtrauktų administracinės naštos mažinimo priemonių įgyvendinta, tačiau kai kurios tinkamos priemonės, ypač dėl statybos leidimų ir teritorijų planavimo, atidėtos;

(13)

2015–2020 m. viešojo administravimo plėtros strategija, priimta, kad Slovėnija atitiktų 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimo sąlygas, taikoma įvairiems portfeliams, o kad ji būtų įgyvendinta tinkamai ir laiku, labai svarbu užtikrinti tarpžinybinį veiksmų derinimą. 2016 m. vasario mėn. Vyriausybė priėmė antrąją tarpinę visiško korupcijos netoleravimo programos įgyvendinimo ataskaitą. Įgyvendinant šią programą padaryta tam tikra pažanga. Tačiau tam tikros programoje numatytos priemonės (bendri viešieji pirkimai sveikatos priežiūros srityje, nusikaltimų bankų sektoriuje tyrimas ir Sąžiningumo užtikrinimo ir korupcijos prevencijos įstatymo priėmimas) atidėtos. Numatytas Sąžiningumo užtikrinimo ir korupcijos prevencijos įstatymo dalinis pakeitimas suteiks galimybę pagerinti Korupcijos prevencijos komisijos veikimą,, kadangi bus sprendžiamos pasitikėjimo ir jos darbo veiksmingumo problemos. Kiek tai susiję su teisingumo sistema, dar labiau sutrumpinta teismo procesų trukmė ir sumažintas buvęs labai didelis nagrinėjamų bylų skaičius (tai iš dalies nulėmė mažesnis gaunamų bylų skaičius). Sumažinimą iš dalies lėmė ir procesinis bei statistinis vykdymo užtikrinimo bylų vertinimas. Aukščiausiasis teismas toliau atnaujina verslo procesus teismuose ir pertvarko bylų valdymo sistemas. Nepaisant patobulintos nemokumo sistemos, pagal kurią verslui suteikiama daugiau galimybių reorganizuotis, likvidavimo procedūros tebėra ilgos ir neveiksmingos;

(14)

valstybė vis dar daug dalyvauja ekonomikoje. Valstybė yra didžiausias darbdavys, turto valdytojas ir įmonių skolos turėtojas Slovėnijoje. Atsižvelgdama į Slovėnijai 2012–2015 m. pateiktas rekomendacijas šiuo klausimu, šalis pateikė naują Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės sistemą. Į ją įtraukta valstybės nuosavybės valdymo strategija, turto rezultatų nustatymo kriterijai ir 2016 m. valdymo planas. Ši sistema papildo naująjį valstybės įmonėms skirtą įmonių valdymo kodeksą, priimtą 2014 m. pabaigoje. Strategija patvirtina dabartinį valstybės dalyvavimą ekonomikoje ir daugiau dėmesio skiria geresniems valstybės įmonių rezultatams. Todėl labai svarbu, kad Slovėnijos valstybės kontroliuojančioji bendrovė įgyvendintų pertvarkytą sistemą, siekiant užtikrinti Vyriausybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimą ir profesionalų valstybės įmonių valdymą. Kartu su būsimu atrinkto turto privatizavimu, tai turėtų sumažinti neapibrėžtuosius šios srities įsipareigojimus biudžetui. Nova Ljubljanska Banka (NLB) privatizavimas turi būti pradėtas 2016 m. atsižvelgiant į Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės valdymo planą;

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Slovėnijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2016 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Slovėnija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovėnijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą. Rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą; jos nuomonė (6) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(17)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 3 ir 4 rekomendacijose,

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, užtikrinti, kad siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2016 ir 2017 m. metinis koregavimas būtų 0,6 % BVP. Nustatyti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą, atitinkantį Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Sustiprinti fiskalinę sistemą: paskirti nepriklausomą fiskalinę tarybą ir iš dalies pakeisti Viešųjų finansų įstatymą. Užbaigti ir įgyvendinti ilgalaikės priežiūros ir sveikatos priežiūros sistemų reformą, kad išlaidų požiūriu jos būtų efektyvesnės, siekiant užtikrinti ilgalaikį prieinamų ir kokybiškų priežiūros paslaugų tvarumą. Iki 2017 m. pabaigos patvirtinti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą.

2.

Konsultuojantis su socialiniais partneriais padidinti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes, be kita ko, taikant tikslines mokymosi visą gyvenimą ir aktyvumo skatinimo priemones.

3.

Pagerinti kreditingų įmonių finansavimo sąlygas, be kita ko, palengvinant ilgalaikį neveiksnių paskolų pertvarkymą ir galimybes naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais. Užtikrinti tinkamą bankų turto valdymo bendrovės strategijos įgyvendinimą.

4.

Imtis viešojo administravimo modernizavimo priemonių siekiant sumažinti verslui tenkančią naštą. Pagerinti valstybės įmonių valdymą ir rezultatus.