4.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/1

(1)

keliose ministrų deklaracijose (2005 m. lapkričio 24 d. Mančesterio, 2007 m. rugsėjo 19 d. Lisabonos, 2009 m. lapkričio 18 d. Malmės ir 2010 m. balandžio 19 d. Granados) ministrai Komisiją ragino sukurti valstybėms narėms sąlygas lengviau bendradarbiauti įdiegiant tarpvalstybinius ir tarpsektorinius sąveikumo sprendimus, kuriais naudojantis viešosios paslaugos taptų efektyvesnės ir saugesnės. Be to, valstybės narės pripažino, kad geresnes viešąsias paslaugas būtina teikti naudojant mažiau išteklių ir kad e. valdžios galimybes galima padidinti skatinant bendradarbiavimą ir gerinant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sąlygas;

(2)

2010 m. gegužės 19 d. komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, kuri yra viena iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, Komisija pabrėžė, kad sąveikumas yra būtinas siekiant kuo didesnio socialinio ir ekonominio informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) potencialo, todėl skaitmeninė darbotvarkė bus veiksminga tik užtikrinus sąveikumą;

(3)

2010 m. gruodžio 16 d. komunikate „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“ Komisija pateikė Europos sąveikumo strategiją (toliau – EIS) ir Europos sąveikumo sistemą (toliau – EIF);

(4)

sąveikumas padeda sėkmingai įgyvendinti politiką ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių kliūčių, Sąjungos lygmeniu toliau skatinant kurti naujas arba konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas. Sąveikumas yra ypač būtinas veiksmingam ir efektyviam politikos įgyvendinimui toliau pateikiamose konstatuojamosiose dalyse išvardytose srityse;

(5)

vidaus rinkos srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB (4) reikalaujama, kad valstybės narės paslaugų teikėjams suteiktų galimybę visas procedūras ir formalumus, reikalingus, kad jie galėtų teikti paslaugą ne savo įsisteigimo valstybėje narėje, atlikti naudojantis elektroninėmis priemonėmis;

(6)

bendrovių teisės srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES (5) reikalaujama naudojant centrinę platformą užtikrinti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikumą. Sujungus bendrovių registrus, bus užtikrinta galimybė vykdyti tarpvalstybinius registrų informacijos mainus ir Sąjungos lygmeniu bus palengvinta įmonių ir piliečių prieiga prie bendrovių duomenų, todėl Sąjungoje padidės verslo aplinkos teisinis tikrumas;

(7)

aplinkos srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (6) reikalaujama priimti bendras įgyvendinimo taisykles, kuriomis nustatomos techninės sąveikumo užtikrinimo priemonės. Visų pirma toje direktyvoje reikalaujama nacionalinę infrastruktūrą pritaikyti taip, kad Sąjungoje būtų užtikrintas erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumas ir tarpvalstybinis prieinamumas;

(8)

teisingumo ir vidaus reikalų srityje didesnis Europos duomenų bazių sąveikumas yra Vizų informacinės sistemos (7), Šengeno informacinės sistemos II (8), Europos daktiloskopinės informacijos sistemos (9) ir Europos e. teisingumo portalo (10) pagrindas. Be to, 2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos priimtose išvadose raginama sukurti Europos teisės aktų identifikatorių ir atkreipiamas dėmesys į poreikį sąveikiai ieškoti nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose ir valstybės leidiniuose paskelbtos teisinės informacijos ir ja keistis, tais tikslais naudojant unikalius identifikatorius ir struktūrizuotus metaduomenis. Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros ir šiuo sprendimu nustatytos programos bendradarbiavimu būtų galima sukurti sinergiją, kuri būtų naudinga siekiant atitinkamų tos agentūros ir programos tikslų;

(9)

vietos, nacionalinių ir Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas padeda įgyvendinti tikslus, nustatytus 2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“;

(10)

sąveikumas muitinės, mokesčių ir akcizų srityje buvo esminis veiksnys, kodėl sėkmingai vykdomos transeuropinės IRT sistemos visose valstybėse narėse ir programų „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ lėšomis remiami sąveikūs veiklos procesai. Tas programas įgyvendina ir naudoja Komisija ir nacionalinės administravimo institucijos. Įgyvendinant programas „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“ sukurtais ištekliais galima dalytis ir juos naudoti pakartotinai kitose politikos srityse. Be to, 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose dėl ES muitų sąjungos valdymo reformos valstybės narės ir Komisija buvo paragintos parengti strategiją dėl bendrai valdomų ir naudojamų IT sistemų visose su muitine susijusiose srityse;

(11)

sveikatos priežiūros srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES (11) numatytos taisyklės, kaip palengvinti prieigą prie saugios ir kokybiškos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros. Visų pirma, pagal tą direktyvą kuriamas e. sveikatos tinklas siekiant išspręsti elektroninių sveikatos sistemų sąveikumo klausimą. E. sveikatos tinklas gali priimti gaires, kuriomis apibrėžiamas būtiniausių duomenų rinkinys, kuriuo reikėtų keistis tarp valstybių neplanuotos ir skubios pagalbos teikimo atvejais, ir tarpvalstybinės e. receptų paslaugos;

(12)

Europos fondų srityje Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (12) 122 straipsniu reikalaujama, kad visa informacija paramos gavėjai ir valdymo institucijos, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos ir tarpinės institucijos keistųsi per elektroninio keitimosi duomenimis sistemas. Tos sistemos reikalingos tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos sąveikumui su nacionalinėmis ir Sąjungos struktūromis ir kad paramos gavėjai galėtų tik vieną kartą pateikti visą reikiamą informaciją;

(13)

viešojo sektoriaus informacijos srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/37/ES (13) pabrėžiama, kad viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir tinkama, turėtų leisti naudoti dokumentus, pateikdamos juos atviruoju ir elektroniniu formatu kartu su jų didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir prieinamumas;

(14)

elektroninės atpažinties srityje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (14) nustatoma nacionalinių elektroninės atpažinties schemų sąveikumo tikslais nustatyti Europos sąveikumo sistemą;

(15)

IRT standartizacijos srityje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (15) nurodoma, kad sąveikumas yra būtinas standartizacijos rezultatas;

(16)

mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013 (16), kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, aiškiai nurodoma, kad IRT sąveikūs sprendimai ir standartai yra svarbiausios prielaidos užmegzti Sąjungos lygmens pramoninės partnerystės ryšius. Bendradarbiavimas pasitelkiant bendras atvirų technologijų platformas, turinčias sklaidos ir sverto poveikį, įvairiems suinteresuotiesiems subjektams suteiks galimybę gauti naudos iš pokyčių ir kurti tolesnes inovacijas;

(17)

viešųjų pirkimų srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES (17), 2014/24/ES (18) ir 2014/25/ES (19) reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų elektroninius viešuosius pirkimus. Jose numatyta, kad priemonės ir prietaisai, naudotini komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos privalo būti sąveikūs su visuotinai naudojamais IRT produktais. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/55/ES (20) numatyta parengti viešiesiems pirkimams taikomą Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo sistemų sąveikumas;

(18)

todėl svarbu, kad su sąveikumu ir galimu jo naudojimu susijusi politika būtų koordinuojama Sąjungos lygmeniu tokiu būdu, kuris būtų kuo veiksmingiausias ir labiausiai atitinkantis galutinių naudotojų interesus. Siekiant įveikti sąveikumo sistemos susiskaidymą Sąjungoje, turėtų būti skatinama bendra sąveikumo koncepcija Sąjungoje ir holistinis požiūris į sąveikumo sprendimus;

(19)

sąveikumas taip pat yra pagrindinis elementas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (21) plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų srityje. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 283/2014 (22) dėl gairių transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje aiškiai nurodyta, kad vienas iš EITP veiklos prioritetų rinkinių jos tikslams pasiekti – transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sąveikumo, ryšio, darnaus diegimo, naudojimo ir modernizavimo, taip pat koordinavimo Sąjungos lygmeniu užtikrinimas. Visų pirma, Reglamente (ES) Nr. 283/2014 numatytos vadinamosios sudedamosios dalys, kaip antai, e. atpažintis, e. pristatymas ir automatinis vertimas, siekiant palengvinti tarpvalstybinį sąveikumą;

(20)

politiniu lygiu Taryba ne kartą ragino dar labiau didinti sąveikumą Europoje ir toliau modernizuoti Europos viešojo administravimo institucijas. 2013 m. spalio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos priimtose išvadose pabrėžiama, kad viešojo administravimo institucijos turėtų būti toliau modernizuojamos sparčiai diegiant tokias nuo sąveikumo priklausomas paslaugas, kaip e. valdžia, e. sveikata, e. sąskaitų faktūrų išrašymas ir e. viešasis pirkimas. Valstybių narių įsipareigojimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti greitą sąveikios e. visuomenės diegimą Sąjungoje ir viešojo administravimo institucijų dalyvavimą skatinant naudotis internetinėmis procedūromis. Be to, siekiant sukurti veiksmingesnį, paprastesnį ir naudotojams patogų e. administravimą, gali prireikti atlikti tam tikrus Europos viešojo administravimo institucijų pakeitimus, o valstybės narės turėtų remti šį procesą. Efektyvios internetu teikiamos viešosios paslaugos yra labai svarbios skatinant įmones ir piliečius pasitikėti skaitmeninėmis paslaugomis;

(21)

jei sąveikumo klausimas kiekviename sektoriuje būtų sprendžiamas izoliuotai, atsirastų rizika, kad nacionaliniu arba sektoriaus lygmeniu priimti skirtingi arba nesuderinami sprendimai sukurtų naujas elektronines kliūtis, trukdančias tinkamai veikti vidaus rinkai, ir taip varžytų judėjimo laisvę, darytų žalą rinkų atvirumui bei konkurencingumui ir kliudytų teikti bendrojo intereso paslaugas įmonėms ir piliečiams. Kad sumažintų tą riziką, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didesnėmis bendromis pastangomis užkirsti kelią rinkos skaidymui. Jos turėtų, įgyvendindamos teisės aktus, užtikrinti tarpvalstybinį arba tarpsektorinį sąveikumą ir tuo pačiu metu mažinti administracinę naštą bei sąnaudas, didinti efektyvumą, ir jos turėtų skatinti bendrai sutartus IRT sprendimus, ir tuo pačiu metu užtikrinti deramą valdymą;

(22)

kuriant, tobulinant ar naudojant bendrus sprendimus visos iniciatyvos atitinkamais atvejais turėtų būti vykdomos remiantis ar papildomai dalijantis turima patirtimi ir sprendimais, keičiantis geros praktikos pavyzdžiais bei skatinant jais naudotis, laikantis technologinio neutralumo ir pritaikomumo principų, o saugumo, privatumo ir asmens duomenų apsaugos principai turėtų būti taikomi visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinama atitiktis EIF bei atviroms specifikacijoms ir standartams;

(23)

paeiliui įgyvendinant kelias programas siekta užtikrinti darnų rengimą ir įgyvendinimą visuminių ir atskiriems sektoriams skirtų sąveikumo strategijų, teisinių pagrindų, gairių, paslaugų ir priemonių, kuriais vykdomi visos Sąjungos masto politikos reikalavimai, kaip antai: i) programa dėl elektroniniu būdu keitimosi duomenimis tarp administracijų (laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2004 m.) (programa IDA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1719/1999/EB (23) ir Nr. 1720/1999/EB (24); ii) programa dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m.) (programa IDABC), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004/387/EB (25); ir iii) programa dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų, (laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m.) (programa ISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 922/2009/EB (26). Šuo sprendimu įsteigta programa turėtų būti grindžiama įgyvendinant tas programas įgyta patirtimi;

(24)

pagal programas IDA, IDABC ir ISA vykdyta veikla labai prisidėta prie Europos viešojo administravimo institucijų elektroninio tarpusavio keitimosi informacija sąveikumo užtikrinimo. 2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje „Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė“ Europos Parlamentas pripažino programos ISA įnašą ir labai svarbų vaidmenį, kuris jai tenka nustatant, skatinant ir remiant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų ir sistemų įgyvendinimą, siekiant sinergijos ir skatinant pakartotinai naudoti sprendimus, taip pat pagal viešojo administravimo institucijų sąveikumo reikalavimus rengiant skaitmeninių paslaugų specifikacijas ir standartus;

(25)

Sprendimas Nr. 922/2009/EB netenka galios 2015 m. gruodžio 31 d. Todėl siekiant suformuoti, išsaugoti ir skatinti holistinį požiūrį į sąveikumą, kad Sąjungoje būtų įveiktas sąveikumo sistemos susiskaidymas ir išvengta elektroninių kliūčių; sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam ir efektyviam Europos viešojo administravimo institucijų elektroniniam tarpvalstybiniam ar tarpsektoriniam bendravimui tarpusavyje ir su įmonėmis bei piliečiais; nustatyti, kurti ir naudoti sąveikumo sprendimus, kuriais būtų remiamas Sąjungos politikos ir veiklos įgyvendinimas; ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms pakartotinai naudoti sąveikumo sprendimus, reikalinga nauja Sąjungos programa dėl Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų (toliau – programa ISA2);

(26)

be Europos viešojo administravimo institucijų, įmonės ir piliečiai taip pat yra sąveikumo sprendimų galutiniai naudotojai, nes jie naudojasi viešojo administravimo institucijų teikiamomis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Didžiausio dėmesio naudotojams principas taikomas visų pirma sąveikumo sprendimų galutiniams naudotojams. Atsižvelgiant į mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) ir labai mažų įmonių svarų indėlį į Sąjungos ekonomiką, turėtų būti laikoma, kad įmonės sąvoka apima ir jas;

(27)

pagal programą ISA2 nustatytos arba naudojamos bendros struktūros ir sprendimai, kiek įmanoma, turėtų sudaryti sąveikumo sistemą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių bei piliečių bendravimui ir užtikrintų, sudarytų palankias sąlygas bei įgalintų tarpvalstybinį arba tarpsektorinį sąveikumą;

(28)

turėtų būti įmanoma įgyvendinti veiksmus pagal programą ISA2 taikant „kartotinio pobūdžio metodiką“;

(29)

kadangi vis daugiau viešųjų paslaugų automatiškai tampa „standartiškai skaitmeninėmis“, svarbu kuo efektyviau panaudoti IRT sprendimams skirtas viešąsias išlaidas. Tokiam efektyvumui reikėtų sudaryti palankias sąlygas užtikrinant, kad tokių paslaugų teikimas būtų numatytas ankstyvuoju etapu ir, kai įmanoma, dalijantis ir pakartotinai naudojantis sprendimais, kad viešųjų išlaidų vertė būtų maksimali. Programa ISA2 turėtų padėti siekti to tikslo;

(30)

sąveikumas, o todėl ir sprendimai, yra nustatyti ir naudojami pagal programą ISA2, prisideda prie to, kad būtų išnaudotos visos e. valdžios ir e. demokratijos galimybės, sudarant sąlygas įgyvendinti „vieno langelio“ principu pagrįstą prieigą bei teikti ištisines ir skaidrias viešąsias paslaugas, taip sumažinant administracinę naštą ir sąnaudas;

(31)

kaip galutiniai naudotojai – įmonės ir piliečiai – taip pat turėtų galėti pasinaudoti bendromis, pakartotinai naudojamomis ir sąveikiomis tiesioginio aptarnavimo paslaugomis, sukurtomis geriau integravus procesus ir keičiantis duomenimis Europos viešojo administravimo institucijų tarnybiniais kanalais;

(32)

savo veikloje Sąjunga turėtų laikytis vienodo vertinimo principo. Sąjungos piliečiai turėtų turėti teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros juos vertintų vienodai. Sąjunga taip pat turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su kova su socialine atskirtimi. Tuo klausimu rengiant strategijas, susijusias su viešųjų paslaugų sąveikumu visoje Sąjungoje, į jas turėtų būti įtrauktos prieinamumo visiems nuostatos, atsižvelgiant į nepalankiausioje padėtyje esančius piliečius ir rečiausiai apgyvendintas vietoves, siekiant kovoti su skaitmenine nelygybe ir atskirtimi, kaip ragino Europos Parlamentas savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje „Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė“. Tam, kad Europos viešojo administravimo institucijos įgyvendintų elektronines viešąsias paslaugas, reikalaujamas įtraukus (e. įtraukties) požiūris, kurį taikant, prireikus, būtų teikiama techninė parama ir rengiami mokymai, siekiant sumažinti IRT sprendimų naudojimo skirtumus, ir būtų numatomas daugiakanalis paslaugų teikimas, kai tinkama, įskaitant tradicinės prieigos galimybes;

(33)

sąveikumo sprendimai pagal ISA2 programa turėtų būti rengiami atsižvelgiant į galutinių naudotojų teisės prieiti prie informacijos ir turinio bei juos skleisti, naudoti ir teikti taikomąsias programas ir paslaugas bei naudoti savo pasirinktus galinius įrenginius, neatsižvelgiant į galutinio naudotojo ar paslaugų teikėjo vietą arba informacijos, turinio, taikomųjų programų ar paslaugų vietą, kilmės vietą ar paskirties vietą, naudojantis savo interneto prieigos paslauga, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120 (27);

(34)

programa ISA2 turėtų būti Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo priemonė. Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas ir jų sąveikumo padidinimas yra svarbus indėlis, siekiant užbaigiant kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir įgalinti piliečius visapusiškai naudotis sąveikiomis e. paslaugomis (nuo e. valdžios iki e. sveikatos), pirmenybę teikiant kliūčių, kaip antai e. paslaugų nesusietumo, šalinimui. Sąveikumo trūkumas neretai trukdo teikti skaitmenines ištisines paslaugas ir vystyti įmonėms ir piliečiams skirtą vieno langelio principu veikiančią prieigą;

(35)

sąveikumas yra tiesiogiai susijęs su atvirosiomis specifikacijomis ir standartais ir yra priklausomas nuo jų naudojimo. Programa ISA2 turėtų būti skatinama ir, kai tinkama, remiama dalinė arba visiška esamų sąveikumo sprendimų standartizacija. Tokia standartizacija turėtų būti įgyvendinama bendradarbiaujant su kita Sąjungos lygmens standartizacijos veikla, Europos standartizacijos organizacijomis ir kitomis tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

(36)

užtikrinus sąveikumą Europos viešojo administravimo institucijos išliks atviros ir pakankamai lanksčios, kad galėtų toliau vystytis ir apimti naujus iššūkius ir naujas sritis. Sąveikumas būtinas siekiant išvengti technologinio susaistymo, sudaryti sąlygas technikos raidai ir puoselėti inovacijas. Plėtojant sąveikius sprendimus ir bendras struktūras, programa ISA2 turėtų būti prisidedama prie Europos viešojo administravimo institucijų tarpusavio sąveikumo, laikantis technologinio neutralumo principo, kad būtų išvengta susaistymo ir būtų sudarytos sąlygos didesniam konkurencingumui ir inovacijoms, kurie padės didinti Sąjungos konkurencingumą pasaulyje;

(37)

Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo strategijos „Europa 2020“ ir bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimo prioritetų. Tame kontekste Komisijos 2011, 2012 ir 2013 m. paskelbtų metinių augimo apžvalgų duomenimis Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant našumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, augimą ir užimtumą. Tai aiškiai atsispindi konkrečioms valstybėms skirtose rekomendacijose, kuriose raginama imtis priemonių pertvarkyti Europos viešojo administravimo institucijas;

(38)

vienas iš Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 nustatytų teminių tikslų yra „valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas“. Tame kontekste programa ISA2 turėtų būti susieta su kitomis iniciatyvomis, kuriomis prisidedama prie Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimo, visų pirma susijusiomis su darbu sąveikumo srityje, ir turėtų būti siekiama sinergijos su jomis;

(39)

Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas aktualus visiems administravimo lygmenims: Sąjungos, nacionaliniam, regionų ir vietos. Todėl svarbu užtikrinti, kad dalyvavimas programoje ISA2 būtų kuo platesnis ir kad sprendimuose būtų atsižvelgta į atitinkamus tų valdymo lygmenų, taip pat, kai tinkama, į įmonių ir piliečių poreikius;

(40)

nacionalinių, regionų ir vietos administravimo institucijų pastangos gali būti remiamos konkrečiomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų priemonėmis, ypač ta dalis, kuri susijusi su institucijų pajėgumu stiprinimu, ir kuri apima Europos viešojo administravimo institucijų darbuotojų mokymų rengimą, kai tinkama. Dėl glaudaus bendradarbiavimo pagal programą ISA2 tokių priemonių nauda turėtų būti maksimaliai padidinta užtikrinant, kad finansuojami projektai būtų suderinti su visos Sąjungos sąveikumo struktūromis ir specifikacijomis, kaip antai su EIF;

(41)

šiuo sprendimu nustatomas viso programos ISA2 laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (28) 17 punkte;

(42)

turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti pasirengimo narystei lėšas, kad programoje ISA2 būtų lengviau dalyvauti šalims kandidatėms ir kad tose šalyse būtų lengviau priimti ir toliau įgyvendinti sprendimus, numatytus pagal tą programą;

(43)

vykdant programą ISA2 turėtų būti prisidedama prie visų strategijos „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tęsiamųjų iniciatyvų įgyvendinimo. Kad nebūtų dubliuojamas darbas, programoje ISA2 turėtų būti atsižvelgiama į kitas IRT sprendimų, paslaugų ir infrastruktūros srities Sąjungos programas ir iniciatyvas, ypač į EITP, programą „Horizontas 2020“ ir 2010 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikate nustatytą 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planą. Įgyvendindama programą ISA2 ir planuodama būsimas iniciatyvas, kurios turėtų poveikį sąveikumui, Komisija turėtų koordinuoti tuos veiksmus. Siekiant racionalizavimo, sudarant programos ISA2 komiteto posėdžių tvarkaraštį turėtų būti kuo labiau atsižvelgta į posėdžių, susijusių su kitomis svarbiomis Sąjungos iniciatyvomis ir programomis, tvarkaraštį;

(44)

pagal programą ISA2 naudojamiems sprendimams, kuriems reikalingas asmens duomenų tvarkymas, turėtų būti taikomi principai ir nuostatos, įtvirtinti Sąjungos teisės aktuose dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (29), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB (30) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (31). Todėl tais sprendimais turėtų būti įgyvendintos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų pagal Sąjungos teisę. Visų pirma, kaip taisyklė asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuo atveju, jei jie yra tinkami, aktualūs ir savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriais jie renkami. Rengiant ir nustatant sąveikumo sprendimus turėtų būti deramai atsižvelgta į poveikį asmens duomenų apsaugai;

(45)

vertindama programą ISA2, Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ar kuriami ir įgyvendinami sprendimai daro teigiamą ar neigiamą poveikį viešojo sektoriaus modernizavimui bei įmonių ir piliečių poreikių tenkinimo palengvinimui, pavyzdžiui, mažinant jiems tenkančią administracinę naštą ir sąnaudas, taip pat stiprinant bendrą Europos viešojo administravimo institucijų tarpusavio sujungimą bei jų sujungimą su įmonėmis ir piliečiais;

(46)

ISA2 programos tikslais įsigyjant išorės paslaugas prireikus taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (32) ir direktyvos 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti tęstinę darbo programą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (33);

(48)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo teisės aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tęstine darbo programa, pavyzdžiui, esant grėsmei, kad nutrūks paslaugos teikimas, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(49)

šio sprendimo tikslai – suformuoti, išlaikyti ir skatinti holistinį požiūrį į sąveikumą; sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam ir efektyviam Europos viešojo administravimo institucijų elektroniniam tarpvalstybiniam ar tarpsektoriniam bendravimui tarpusavyje ir su įmonėmis bei piliečiais; nustatyti, kurti ir naudoti sąveikumo sprendimus, kuriais būtų remiamas Sąjungos politikos ir veiklos įgyvendinimas; ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms pakartotinai naudoti sąveikumo sprendimus. Kadangi tų tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali deramai pasiekti, nes Sąjungos lygmeniu koordinavimo funkciją sukurti valstybių narių lygmeniu joms pačioms būtų sudėtinga ir brangu, o dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

Sąjungoje suformuoti, išlaikyti ir skatinti holistinį požiūrį į sąveikumą, kad būtų pašalintas sąveikumo sistemos susiskaidymas Sąjungoje;

b)

sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam ir efektyviam Europos viešojo administravimo institucijų elektroniniam tarpvalstybiniam ar tarpsektoriniam bendravimui tarpusavyje ir su įmonėmis bei piliečiais, taip pat padėti kurti veiksmingesnes, paprastesnes ir naudotojams patogias e. administravimo paslaugas, teikiamas nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų viešojo administravimo institucijų;

c)

nustatyti, kurti ir naudoti sąveikumo sprendimus, kuriais būtų remiamas Sąjungos politikos ir veiklos įgyvendinimas;

d)

sudaryti palankesnes sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms pakartotinai naudoti sąveikumo sprendimus.

a)

strateginės priemonės;

b)

informacija, pranešimas apie programos ISA2 teikiamą naudą ir informuotumo didinimo priemonės, skirtos Europos viešojo administravimo institucijoms ir, kai tinkama, įmonėms ir piliečiams;

c)

pagalbinės programos ISA2 valdymo priemonės;

d)

dalijimosi patirtimi ir keitimosi geriausia praktika bei jos skatinimo priemonės;

e)

skatinimo pakartotinai naudoti esamus sąveikumo sprendimus priemonės;

f)

bendruomenės kūrimo ir pajėgumo didinimo priemonės; ir

g)

priemonės, skirtos kurti sinergijai su kitomis iniciatyvomis, kurios svarbios sąveikumui kitose Sąjungos politikos srityse;

a)

vertinti, tobulinti, naudoti ir pakartotinai naudoti esamus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius sąveikumo sprendimus ir bendras struktūras;

b)

parengti, nustatyti, naudoti ir pakartotinai naudoti naujus tarpvalstybinius arba tarpsektorinius sąveikumo sprendimus ir bendras struktūras, taip pat užtikrinti jų užbaigtumą;

c)

įvertinti pasiūlytų arba priimtų Sąjungos teisės aktų poveikį IRT aspektu;

d)

išsiaiškinti, kokios Sąjungos ir nacionalinio lygmenų teisės aktų spragos varžo tarpvalstybinį arba tarpsektorinį Europos viešojo administravimo institucijų tarpusavio sąveikumą;

e)

parengti sąveikumo sprendimų naudos matavimo ir kiekybinės išraiškos mechanizmus, įskaitant sąnaudų taupymo įvertinimo metodiką;

f)

užfiksuoti ir analizuoti bendrą sąveikumo sistemą Sąjungoje, sukuriant, tvarkant ir tobulinant EIRA ir EIC, kaip priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos pakartotiniam esamų sąveikumo sprendimų panaudojimui ir būtų nustatytos sritys, kuriose tokių sprendimų vis dar stinga;

g)

prižiūrėti, atnaujinti, skatinti ir stebėti EIS, EIF ir EIRA įgyvendinimą;

h)

naudojant Sąjungos standartizacijos platformas ir, kai tinkama, bendradarbiaujant su Europos ar tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis, įvertinti, atnaujinti ir skatinti esamas bendras specifikacijas ir standartus, taip pat rengti, nustatyti ir skatinti naujas bendras specifikacijas bei atviras specifikacijas ir standartus;

i)

tvarkyti ir skelbti platformą, kurioje galima prieiga prie geriausios praktikos bei bendradarbiavimas šiuo klausimu, kuri veikia kaip informuotumo didinimo ir turimų sprendimų, įskaitant saugumo ir saugos sistemas, sklaidos priemonė ir kuri padeda išvengti pastangų dubliavimosi, kartu skatinant pakartotinai naudoti sprendimus ir standartus;

j)

užtikrinti naujų sąveikumo paslaugų ir priemonių užbaigtumą ir laikinai vykdyti esamų sąveikumo paslaugų ir priemonių tvarkymo ir naudojimo veiklą;

k)

nustatyti ir skatinti geriausią praktiką, parengti gaires, skirtas koordinuoti sąveikumo iniciatyvas bei skatinti ir remti bendruomenes, kurios sprendžia klausimus, susijusius su galutinių naudotojų tarpvalstybine ir tarpsektorine sąveika.

a)

būti grindžiami naudingumu ir orientuojami į nustatytus poreikius ir programos tikslus;

b)

atitikti šiuos principus:

c)

būti lankstūs, gali būti plėtojami, taip pat taikomi kitose verslo arba politikos srityse; ir

d)

būti akivaizdžiai tvarūs finansų, organizavimo ir technikos atžvilgiais.

—

pradžia;

—

planavimas;

—

įgyvendinimas;

—

pabaiga ir galutinis vertinimas;

—

stebėjimas bei kontrolė.

a)

programos ISA2 tikslą, nustatytą 1 straipsnio 1 dalyje;

b)

vieną ar daugiau programos ISA2 veiklos sričių, nustatytų 3 straipsnyje;

c)

bendruosius programos ISA2 principus, nustatytus 4 straipsnyje;

d)

finansavimo sąlygas, nustatytas 11 straipsnyje.

a)

veiksmo indėlį į sąveikumo sistemą, įvertinamą pagal tai, kiek veiksmas yra svarbus ir būtinas siekiant užbaigti kurti sąveikumo sistemą Sąjungoje;

b)

veiksmo aprėptį, įvertinamą pagal veiksmo horizontalųjį poveikį visuose susijusiuose sektoriuose po to, kai jis užbaigiamas;

c)

geografinį veiksmo mastą, įvertinamą pagal nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu dalyvaujančių valstybių narių ir Europos viešojo administravimo institucijų skaičių;

d)

veiksmo skubumą, įvertinamą pagal veiksmo skubumą atsižvelgiant į jo galimą poveikį ir kitų finansavimo šaltinių nebuvimą;

e)

galimybę veiksmą naudoti pakartotinai, kuri turi būti įvertinama pagal mastą, kuriuo veiksmo rezultatai gali būti panaudoti pakartotinai;

f)

esamų sąveikumo sprendimų elementų ir bendrų struktūrų pakartotinį naudojimą veiksmams;

g)

veiksmo sąsają su Sąjungos iniciatyvomis, kuri turi būti įvertinama pagal šiuo veiksmu užtikrinamo bendradarbiavimo ir indėlio į Sąjungos iniciatyvas, kaip antai bendrąją skaitmeninę rinką, apimtį.

a)

kiekybiniais ir kokybiniais metodais išmatuojamą naudą, kuri pasiekiama sąveikumo sprendimais susiejant IRT ir galutinių naudotojų poreikius;

b)

kiekybiniais ir kokybiniais metodais išmatuojamą sąveikių sprendimų, grindžiamų IRT, poveikį.