a)

posistemiams, kuriems leidimai išduoti pagal tuos sprendimus;

b)

naujų, atnaujinamų arba tobulinamų posistemių projektams, kurie šio reglamento paskelbimo dieną yra gerokai pažengę arba yra vykdomos sutarties dalykas.

1.

1.1.

1.2.

1.3.

2.

2.1.

2.1.1.

2.1.2.

2.2.

2.2.1.

2.2.2.

3.

4.

4.1.

4.2.

4.2.1.

4.2.2.

4.2.3.

4.2.4.

4.2.5.

4.2.6.

4.2.7.

4.2.8.

4.2.9.

4.2.10.

4.2.11.

4.2.12.

4.2.13.

4.2.14.

4.2.15.

4.2.16.

4.2.17.

4.2.18.

4.3.

4.3.1.

4.3.2.

4.3.3.

4.3.4.

4.3.5.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

5.

5.1.

5.2.

5.2.1.

6.

6.1.

6.1.1.

6.1.2.

6.1.3.

6.1.4.

6.1.5.

6.2.

6.2.1.

6.2.2.

6.2.3.

6.2.4.

6.3.

6.3.1.

6.3.2.

6.3.3.

7.

7.1.

7.2.

7.2.1.

7.2.2.

7.2.3.

7.2.4.

7.3.

7.3.1.

7.3.2.

7.3.3.

7.3.4.

7.4.

7.4.1.

7.4.2.

A priedėlis.

B priedėlis.

C priedėlis.

D priedėlis.

E priedėlis.

F priedėlis.

G priedėlis.

1)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnį ši TSS susijusi su Sąjungos geležinkelių sistemos energijos posistemiu ir techninės priežiūros posistemio dalimi.

2)

Energijos posistemis apibrėžtas Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.2 punkte.

3)

Šios TSS techninė taikymo sritis tiksliau apibrėžta šio reglamento 2 straipsnyje.

1)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

2)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį specifinių atvejų nuostatos pateiktos 7 skirsnyje.

3)

Šios TSS reikalavimai galioja bet kurio pločio vėžės sistemoms, kurioms taikoma ši TSS, nebent tam tikroje pastraipoje būtų rašoma apie konkretaus pločio vėžės sistemą arba konkretų nominalų vėžės plotį.

1)

Ši TSS apima visus sąveikai užtikrinti būtinus stacionarius įrenginius, kurių reikia traukiniui tiekti traukos energiją.

2)

Energijos posistemį sudaro:

a)   pastotės– aukštosios įtampos pusėje jos yra prijungtos prie aukštosios įtampos tinklo ir aukštąją įtampą transformuoja į traukiniui tinkamą įtampą ir (arba) konvertuoja ją į tokią, kuri tinkama traukinio energijos tiekimo sistemai. Žemosios įtampos pusėje pastotės prijungtos prie orinės kontaktinės linijos sistemos;

b)   sekcionavimo vietos– tarp pastočių esantys elektros įrenginiai, kuriais elektros energija tiekiama orinei kontaktinei linijai, kuriais užtikrinamas lygiagretusis to tinklo prijungimas ir kurie užtikrina apsaugą, izoliavimą, papildomą elektros energijos tiekimą;

c)   atskyrimo sekcijos– įranga, reikalinga skirtingoms elektros sistemoms arba skirtingiems tos pačios elektros sistemos etapams sujungti;

d)   orinės kontaktinės linijos sistema– sistema, kuri paskirsto elektros energiją važiuojantiems traukiniams geležinkelio kelyje ir perduoda ją į traukinius per pantografus. Orinė kontaktinė linija turi rankinio arba nuotolinio valdymo jungtuvus, kuriais esant eksploataciniam būtinumui atjungiamos orinės kontaktinės linijos sekcijos arba tų sekcijų grupės. Elektros energijos tiekimo linijos taip pat yra orinės kontaktinės linijos sistemos dalis;

e)   grįžtamoji srovės grandinė– visi laidininkai, iš kurių sudarytas srovės kelias grįžtamajai traukos srovei. Todėl šiuo atžvilgiu grįžtamoji srovės grandinė yra energijos posistemio dalis ir yra susieta su infrastruktūros posistemiu.

3)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.2 punktą elektros energijos suvartojimo matavimo sistemos kelio įranga (šioje TSS – antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema) aprašyta šios TSS 4.2.17 punkte.

1)

Energijos tiekimo sistemos paskirtis – kiekvienam traukiniui tiekti energiją, kad būtų laikomasi numatyto tvarkaraščio.

2)

Pagrindiniai energijos tiekimo sistemos parametrai apibrėžti 4.2 punkte.

1)

Tikslas – užtikrinti patikimą nuolatinį energijos perdavimą iš energijos tiekimo sistemos į riedmenis. Orinės kontaktinės linijos ir pantografo sąveika yra svarbus sąveikos aspektas.

2)

Pagrindiniai orinės kontaktinės linijos geometrijos ir srovės ėmimo kokybės parametrai nustatyti 4.2 punkte.

1)

Kad būtų užtikrintos planuojamos eksploatacinės charakteristikos, energijos posistemis turi sąsajų su kitais geležinkelių sistemos posistemiais. Šie posistemiai yra:

2)

Šių sąsajų funkcinė ir techninė specifikacijos pateiktos šios TSS 4.3 punkte.

1)

Visa geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB ir kurios dalis yra energijos posistemis, yra integruota sistema, kurios nuoseklumas turi būti tikrinamas. Nuoseklumas pirmiausia turi būti tikrinamas pagal energijos posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles. Pagal funkcines ir technines posistemio ir jo sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti neprivaloma, išskyrus kai tai būtina geležinkelių tinklo sąveikai užtikrinti.

2)

Tačiau inovaciniams sąveikos sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir negali būti vertinami taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų specifikacijų ir (arba) vertinimo metodų. Kad technologinės naujovės būtų įmanomos, šios specifikacijos ir vertinimo metodai kuriami pagal 6.1.3 ir 6.2.3 punktuose aprašytą inovacinių sprendimų procesą.

3)

Atsižvelgiant į visus taikytinus esminius reikalavimus energijos posistemis apibūdinamas 4.2–4.7 punktuose nurodytomis specifikacijomis.

4)

Energijos posistemio EB patikros procedūros nurodytos šios TSS 6.2.4 punkte ir B priedėlio B.1 lentelėje.

5)

Specifinius atvejus žr. 7.4 punkte.

6)

Jei šioje TSS daroma nuoroda į EN standartus, EN standartuose esantys variantai (dar vad. „nacionaliniais nuokrypiais“ arba „specialiomis nacionalinėmis sąlygomis“) netaikytini ir nėra šios TSS dalis.

a)

didžiausiu geležinkelio linijos greičiu;

b)

traukinio tipu (-ais);

c)

geležinkelių susisiekimo reikalavimais;

d)

traukinių naudojamąja galia ties pantografais.

4.2.2.1.

Energijos tiekimas

4.2.2.2.

Orinės kontaktinės linijos geometrija ir srovės ėmimo kokybė

4.2.2.3.

Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema (4.2.17);

4.2.2.4.

Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės (4.2.18)

1)

Energijos posistemio įtampa ir dažnis – viena iš keturių sistemų, nustatytų pagal 7 skirsnį:

2)

Pasirinktos sistemos įtampos ir dažnio vertės ir ribos atitinka standarto EN 50163:2004 4 skirsnį.

a)

didžiausią traukinio srovę (4.2.4.1);

b)

traukinių galios koeficientą ir vidutinę naudingąją įtampą (4.2.4.2).

1)

Nuolatinės srovės sistemų orinė kontaktinė linija suprojektuojama taip, kad būtų atspari 300 A (1,5 kV tiekimo sistemoje) ir 200 A (3 kV tiekimo sistemoje) srovei, tenkančiai vienam stovinčio traukinio pantografui.

2)

Leidžiamoji stovinčio traukinio srovinė apkrova pasiekiama bent su bandomąja statinės pantografo prispaudimo jėgos verte, nurodyta standarto EN 50367:2012 7.2 punkto 4 lentelėje.

3)

Orinė kontaktinė linija projektuojama atsižvelgiant į standarto EN 50119:2009 5.1.2 punkte nurodytas temperatūros ribas.

1)

Energijos tiekimo kintamosios srovės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad naudojant rekuperacinį stabdymą būtų galima energiją sklandžiai perduoti kitiems traukiniams arba kitais būdais.

2)

Energijos tiekimo nuolatinės srovės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad naudojant rekuperacinį stabdymą būtų galima energiją bent perduoti kitiems traukiniams.

1)

Traukos energijos tiekimo sistemos ir riedmenų sąveika gali sukelti sistemos elektrinį nestabilumą.

2)

Kad būtų užtikrintas sistemos suderinamumas, nustatomi harmonikų viršįtampiai yra mažesni už standarto EN 50388:2012 10.4 punkte nurodytas kritines vertes.

1)

Orinė kontaktinė linija suprojektuojama taip, kad būtų galima naudoti pantografus, kurių vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS 4.2.8.2.9.2 punkte, atsižvelgiant į šios TSS 7.2.3 punkte nustatytas taisykles.

2)

Kontaktinio laido aukštis ir skersinis kontaktinio laido nuokrypis pučiant šoniniam vėjui yra veiksniai, nuo kurių priklauso geležinkelių tinklo sąveika.

1)

4.2.9.1 lentelėje pateikiami leidžiamieji kontaktinio laido aukščio duomenys.

4.2.9.1 lentelė

Kontaktinio laido aukštis

2)

Kaip kontaktinio laido aukščiai siejasi su darbiniais pantografo aukščiais, žr. standarto EN 50119:2009 1 paveikslą.

3)

Kontaktinio laido aukštis pervažose nustatomas nacionalinėmis taisyklėmis arba pagal standarto EN 50122–1:2011 5.2.4 ir 5.2.5 punktus, jei nacionalinių taisyklių nėra.

4)

1 520 ir 1 524 mm vėžės sistemose kontaktinio laido aukščio vertės yra šios:

1)

Didžiausias skersinis kontaktinio laido nuokrypis nuo kelio vidurio linijos pučiant šoniniam vėjui nustatytas 4.2.9.2 lentelėje.

4.2.9.2 lentelė

Didžiausias skersinis nuokrypis priklausomai nuo pantografo ilgio

2)

Daugiabėgiame kelyje skersinio kontaktinio laido nuokrypio reikalavimas vykdomas kiekvienai bėgių porai (suprojektuotai eksploatuoti kaip atskiras kelias), kuri bus vertinama pagal TSS.

3)

1 520 mm vėžės sistema

Jei valstybės narės pantografo profilį taiko pagal lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.3 punktą, didžiausias skersinis kontaktinio laido nuokrypis pučiant šoniniam vėjui pantografo centro atžvilgiu yra 500 mm.

1)

Į mechaninį kinematinį pantografo gabaritą neturi patekti jokia energijos posistemio dalis (žr. D priedėlio D.2 paveikslą), išskyrus kontaktinį laidą ir jo šoninį laikiklį.

2)

Sąveikių linijų mechaninis kinematinis pantografo gabaritas nustatomas D priedėlio D.1.2 punkte nurodytu metodu ir taikant lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 ir 4.2.8.2.9.2.2 punktuose apibrėžtus pantografų profilius.

3)

Šis gabaritas apskaičiuojamas kinematiniu metodu su šiomis vertėmis:

pagal D priedėlio D.1.2.1.4 punktą ir kitas vertes pagal D priedėlio D.1.3 punktą.

4)

1 520 mm vėžės sistema

Jei valstybės narės pantografo profilį taiko pagal lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.3 punktą, pantografui suteiktas statinis gabaritas nustatytas D priedėlio D.2 punkte.

1)

Vidutinė pantografo prispaudimo jėga Fm yra statistinė vidutinė prispaudimo jėgos vertė. Fm sudaryta iš pantografo prispaudimo jėgos statinio, dinaminio ir aerodinaminio komponentų.

2)

Kiekvienos energijos tiekimo sistemos Fm intervalai nustatyti standarto EN 50367:2012 6 lentelėje.

3)

Orinės kontaktinės linijos projektuojamos taip, kad išlaikytų viršutinę projektinę Fm ribą, nustatytą standarto EN 50367:2012 6 lentelėje.

4)

Kreivės taikomos greičiui iki 320 km/h. Didesniam kaip 320 km/h greičiui taikomos 6.1.3 punkte nustatytos procedūros.

1)

Priklausomai nuo vertinimo metodo, orinės kontaktinės linijos dinaminių eksploatacinių charakteristikų ir kontaktinio laido pakilimo (esant projektiniam greičiui) vertės nustatytos 4.2.12 lentelėje.

4.2.12 lentelė

Srovės ėmimo dinaminių sąlygų ir kokybės reikalavimai

2)

Dydis S0 yra apskaičiuotas, sumodeliuotas arba išmatuotas kontaktinio laido pakilimas prie šoninio laikiklio normaliomis veikimo darbo sąlygomis, kai vieno arba daugiau pantografų Fm lygi viršutinei ribai, o važiuojama didžiausiu geležinkelio linijos greičiu. Jei šoninio laikiklio pakilimą fiziškai riboja orinės kontaktinės linijos konstrukcija, leidžiama reikalingą tarpą sumažinti iki 1,5S0 (žr. standarto EN 50119:2009 5.10.2 punktą).

3)

Didžiausia jėga (Fmax) paprastai yra intervale Fm plius trys standartiniai nuokrypiai σmax; tam tikrose vietose vertės gali būti didesnės ir yra pateiktos standarto EN 50119:2009 4 lentelės 5.2.5.2 punkte. Nejudamųjų komponentų, pavyzdžiui, orinės kontaktinės linijos sistemose esančių sekcijos izoliatorių, atveju prispaudimo jėga gali siekti ne daugiau kaip 350 N.

1)

Nuo kontaktinio laido medžiagos ir kontaktinių intarpų medžiagos derinio labai priklauso kontaktinių intarpų ir kontaktinio laido dėvėjimasis.

2)

Leidžiamos kontaktinio intarpo medžiagos nustatytos lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.4.2 punkte.

3)

Leidžiamos kontaktinio laido medžiagos yra varis ir vario lydiniai. Kontaktinis laidas atitinka EN 50149:2012 standarto 4.2 punkto (išskyrus nuorodą į to standarto B priedą), 4.3 ir 4.6–4.8 punktų reikalavimus.

1)

Projektuojant fazių atskyrimo sekcijas užtikrinama, kad traukiniai galėtų važiuoti iš vienos tokios sekcijos į kitą gretimą sekciją be dviejų fazių sujungimo. Prieš traukiniui įvažiuojant į fazių atskyrimo sekciją jo (traukos, pagalbinės įrangos ir neapkrauto transformatoriaus) energijos naudojimas sumažinamas iki nulio. Turi būti užtikrintos atitinkamos priemonės (išskyrus trumpą atskyrimo sekciją), kad fazių atskyrimo sekcijoje sustojęs traukinys galėtų vėl pradėti važiuoti.

2)

Bendras neutralių sekcijų ilgis D nustatytas standarto EN 50367:2012 4 skirsnyje. Pagal standartą EN 50119:2009 skaičiuojant D gabaritus, atsižvelgiama į 5.1.3 punktą ir į šoninio laikiklio pakilimą S0.

a)

fazių išskirstymo būdas, kai visi pantografai ilgiausiame, TSS atitinkančiame traukinyje yra neutralioje sekcijoje. Bendras neutralios sekcijos ilgis turi būti bent 402 m.

Išsamius reikalavimus žr. standarto EN 50367:2012 A priedo 1.2 punkte; arba

b)

trumpesnė fazių išskirstymo sekcija su trimis izoliuotais persidengimais, kaip parodyta standarto EN 50367:2012 A priedo 1.4 punkte. Bendras neutralios sekcijos ilgis su gabaritais ir nuokrypomis mažesnis kaip 142 m.

1)

Projektuojant sistemų atskyrimo sekcijas užtikrinama, kad traukiniai galėtų nuo vienos energijos tiekimo sistemos pervažiuoti prie gretimos kitokios energijos tiekimo sistemos nesujungdami abiejų sistemų. Yra du sistemų atskyrimo sekcijų pervažiavimo metodai:

2)

Atsižvelgdami į vyraujančias aplinkybes greta veikiantys infrastruktūros valdytojai susitaria dėl a arba b punkto taikymo.

3)

Bendras neutralių sekcijų ilgis D nustatytas standarto EN 50367:2012 4 skirsnyje. Pagal standartą EN 50119:2009 skaičiuojant D gabaritus, atsižvelgiama į 5.1.3 punktą ir į šoninio laikiklio pakilimą S0.

1)

Prieš traukinio įvažiavimą į sistemų atskyrimo sekciją jo (traukos, pagalbinės įrangos ir neapkrauto transformatoriaus) energijos suvartojimas sumažinamas iki nulio.

2)

Jei per sistemų atskyrimo sekcijas važiuojama pakėlus pantografus prie kontaktinio laido, jų konstrukcija ir veikimo principas tokie:

1)

Šis variantas pasirenkamas, jei negalima užtikrinti eksploatavimo su pakeltu pantografu sąlygų.

2)

Jei per sistemų atskyrimo sekciją važiuojama nuleidus pantografus, jos konstrukcija užtikrina, kad atsitiktinai paliktas pakeltas pantografas elektriškai nesujungtų dviejų energijos tiekimo sistemų.

1)

Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.8 punkte pateikti reikalavimai, taikomi riedmens energijos matavimo sistemoms, kurių paskirtis – suformuoti ir pateikti kompiliuotus energijos sąskaitų išrašymo duomenis antžeminei energijos duomenų rinkimo sistemai.

2)

Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema gauna, saugo ir eksportuoja energijos sąskaitų išrašymo duomenis jų negadindama.

3)

Energijos matavimo sistemos ir duomenų rinkimo sistemos sąsajos specifikacija ir perduodamų duomenų formatas yra neišspręsti klausimai, kurie bet kuriuo atveju bus išspręsti per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

1)

Galios valdymo sąsaja yra energijos ir riedmenų posistemių sąsaja.

2)

Vis dėlto informacija perduodama per kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius, todėl perdavimo sąsaja nustatyta kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS ir lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS.

3)

Aktuali srovės išjungiklių perjungimo, didžiausios traukinio srovės keitimo, energijos tiekimo sistemos keitimo ir pantografų valdymo informacija perduodama per Europos traukinių kontrolės sistemą (ERTMS), jei ta sistema įrengta geležinkelio linijoje.

4)

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį veikiančios harmonikų srovės išvardytos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS.

1)

Eksploatavimo taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras. Rengiant šias taisykles atsižvelgiama į dokumentus, susijusius su eksploatavimu ir įtrauktus į techninę bylą, kaip reikalaujama Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnio 3 dalyje ir nustatyta tos direktyvos VI priede.

2)

Kai kuriose situacijose, kai atliekami iš anksto suplanuoti darbai, gali reikėti daryti laikinas energijos posistemio ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų šios TSS 4 ir 5 skirsniuose, specifikacijų išimtis.

1)

Techninės priežiūros taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras.

2)

Sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemio elementų techninės priežiūros byla, kaip prie patikros deklaracijos pridedamos techninės bylos dalis, parengiama iki posistemio atidavimo eksploatuoti.

3)

Parengiamas posistemio techninės priežiūros planas, kuriuo užtikrinama, kad šioje TSS nustatytų reikalavimų būtų laikomasi per visą jo eksploatavimo laikotarpį.

1)

Energijos posistemio eksploatavimo ir techninės priežiūros darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygos atitinka susijusius Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

2)

Šį klausimą taip pat apima infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytos procedūros.

1)

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 2008/57/EB nuostatos; energijos posistemio sudedamosios sąveikos dalys yra šios:

2)

orinė kontaktinė linija:

3)

Šios TSS 6.1.4 punkte nurodytiems ir A priedėlio A.1 lentelės X simboliu pažymėtiems etapams ir savybėms taikomas atitikties vertinimo reikalavimas.

1)

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūros, aprašytos šios TSS 5 skirsnyje, taikomos naudojantis atitinkamais moduliais.

2)

Konkrečių sąveikos sudedamųjų dalių atitikties reikalavimams vertinimo procedūros išdėstytos 6.1.4 punkte.

1)

Taikomi šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai:

6.1.2 lentelė

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai

2)

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytų 6.1.2 lentelėje.

3)

Jei gaminiai pateikiami rinkai iki atitinkamos TSS paskelbimo, tipas laikomas patvirtintu, todėl EB tipo tyrimo (CB modulio) nereikia, jei gamintojas įrodo, kad panašiomis sąlygomis ankstesnėms paraiškoms patvirtinti atliktų bandymų ir sąveikos sudedamųjų dalių patikrų rezultatai teigiami ir atitinka šios TSS reikalavimus. Šiuo atveju tokie vertinimai lieka galioti sudedamąsias dalis ėmus naudoti pagal naują paskirtį. Jei įrodyti, kad sprendimas praeityje buvo teigiamas, neįmanoma, taikoma sąveikos sudedamųjų dalių, pateiktų ES rinkai po šios TSS paskelbimo, procedūra.

1)

Metodika

2)

Modeliavimas

3)

Matavimas

a)

didžiausias projektinis greitis;

b)

nominali įtampa ir dažnis;

c)

nominali vardinė srovė;

d)

priimtas pantografo profilis.

1)

Pareiškėjo prašymu paskelbtoji įstaiga pagal Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnį ir atitinkamų modulių nuostatas atlieka EB patikrą.

2)

Jei pareiškėjas įrodo, kad ankstesnių su projektu susijusių paraiškų atveju energijos posistemio bandymai arba patikra panašiomis aplinkybėmis buvo sėkmingi, paskelbtoji įstaiga, atlikdama EB patikrą, atsižvelgia į šiuos bandymus ir patikrą.

3)

Konkrečių posistemio reikalavimų atitikties vertinimo procedūros pateiktos 6.2.4 punkte.

4)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB V priedo 18 straipsnio 1 dalį pareiškėjas parengia energijos posistemio EB patikros deklaraciją.

a)

SG modulį – EB patikrą, pagrįstą vieneto patikra, arba

b)

SH1 modulį – EB patikrą, pagrįstą visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu.

1)

Vertinimas įrodomas pagal standarto EN 50388:2012 15.4 punktą.

2)

Įrodomas tik naujai pastatytų arba patobulintų posistemių vertinimas.

1)

Stacionarių kintamosios srovės energijos tiekimo įrenginių vertinimas įrodomas pagal standarto EN 50388:2012 15.7.2 punktą.

2)

Nuolatinės srovės energijos tiekimo įrenginių vertinimas įrodomas atliekant konstrukcijos peržiūrą.

1)

Suderinamumo tyrimas atliekamas pagal standarto EN 50388:2012 10.3 punktą.

2)

Šis tyrimas atliekamas tik jei energijos tiekimo sistemoje įrengiami keitikliai su aktyviaisiais puslaidininkiniais įtaisais.

3)

Paskelbtoji įstaiga vertina, ar įvykdyti standarto EN 50388:2012 10.4 punkto reikalavimai.

1)

Pagrindinis šio bandymo tikslas yra surasti paskirstymo projekto ir konstrukcijos klaidas, o ne iš esmės įvertinti pagrindinę konstrukciją.

2)

Sąveikos parametrai matuojami pagal standartą EN 50317:2012.

3)

Šis matavimas atliekamas naudojant sąveikos sudedamąją dalį – pantografą, kurio vidutinės prispaudimo jėgos charakteristikos yra tokios, kokios šios TSS 4.2.11 punkte nustatytos orinės kontaktinės linijos projektiniam greičiui, atsižvelgiant į aspektus, susijusius su mažiausiu greičiu ir atsarginiais keliais.

4)

Įrengta orinė kontaktinė linija yra priimama, jei matavimo rezultatai atitinka 4.2.12 punkto reikalavimus.

5)

Geležinkelio linijų, kurių važiavimo greitis yra iki 120 km/h (kintamosios srovės sistemos) ir iki 160 km/h (nuolatinės srovės sistemos), dinaminių sąlygų matuoti neprivaloma. Šiuo atveju naudojami kiti konstrukcijos klaidų suradimo metodai, pavyzdžiui, orinės kontaktinės linijos geometrijos matavimas pagal 4.2.9 punktą

6)

Pantografo integravimo į riedmenų posistemį srovės ėmimo dinaminių sąlygų ir kokybės vertinimas nustatytas lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 6.2.3.20 punkte.

1)

Įrodoma, kad kiekvieno įrenginio apsaugos nuo elektros smūgio priemonių pagrindinė konstrukcija atitinka 4.2.18 punkto reikalavimus.

2)

Be to, tikrinama, ar yra taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad įrenginys įrengiamas pagal projektą.

1)

Vertinant tikrinama, ar yra techninės priežiūros planas.

2)

Paskelbtoji įstaiga nėra atsakinga už plane išdėstytų išsamių reikalavimų tinkamumo vertinimą.

1)

Iki 2021 m. gegužės 31 d. paskelbtoji įstaiga gali išduoti posistemio EB patikros sertifikatą pagal šią TSS net jei kai kurios jo sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos, jei laikomasi šių kriterijų:

2)

EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims nerengiamos.

1)

Posistemio EB patikros sertifikate aiškiai nurodoma, kurias sąveikos sudedamąsias dalis paskelbtoji įstaiga įvertino atlikdama posistemio patikrą.

2)

Posistemio EB patikros deklaracijoje aiškiai nurodoma:

1)

Pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus, kol posistemis nebus patobulintas arba atnaujintas (atsižvelgiant į valstybės narės sprendimą dėl TSS taikymo), EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos neturinčias to paties tipo sąveikos sudedamąsias dalis galima naudoti kaip techninei priežiūrai skirtas dalis senosioms posistemio dalims pakeisti (atsargines dalis); už tai atsako techninę priežiūrą atliekanti organizacija.

2)

Bet kuriuo atveju techninę priežiūrą atliekanti organizacija turi užtikrinti, kad šios techninei priežiūrai naudojamos dalys būtų tinkamos pagal paskirtį, būtų naudojamos pagal paskirtį ir jomis būtų galima užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką kartu įvykdant esminius reikalavimus. Šios dalys turi būti atsekamos ir sertifikuotos pagal nacionalines arba tarptautines taisykles arba geležinkelių srityje plačiai pripažįstamas praktikos nuostatas.

1)

Šiame skirsnyje „nauja geležinkelio linija“ – geležinkelio linija, nutiesta ten, kur geležinkelio linijos iki šiol nebuvo.

2)

Esamos geležinkelio linijos tobulinimu arba atnaujinimu gali būti laikomas:

3)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas įgyvendinimo plane nurodoma, kaip bus pritaikomi 2.1 punkte nurodyti esami stacionarūs įrenginiai, kai ekonomiškai pagrįsta tai daryti.

1)

Energijos tiekimo sistemos pasirinkimas yra valstybės narės kompetencijos dalykas. Sprendimas turėtų būti priimtas remiantis ekonominiais ir techniniais motyvais, atsižvelgiant bent jau į šiuos elementus:

2)

Naujoms geležinkelio linijoms, kurių greitis didesnis kaip 250 km/h, energija tiekiama viena iš 4.2.3 punkte nurodytų kintamosios srovės sistemų.

a)

spragų tarp skirtingos geometrijos orinių kontaktinių linijų užpildymą;

b)

ryšius su esamomis įvairios geometrijos orinėmis kontaktinėmis linijomis kaimyninėse srityse;

c)

esamas orines kontaktines linijas, sertifikuotas kaip sąveikos sudedamąsias dalis.

a)

Naujos geležinkelio linijos, kurių greitis didesnis kaip 250 km/h, yra tinkamos naudoti abiejų tipų, nurodytų lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 (1 600 mm) ir 4.2.8.2.9.2.2 (1 950 mm) punktuose, pantografus.

Jei tai neįmanoma, orinė kontaktinė linija projektuojama taip, kad būtų galima naudoti bent pantografą, kurio vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 punkte (1 600 mm).

b)

Atnaujintos arba patobulintos geležinkelio linijos, kurių greitis ne mažesnis kaip 250 km/h, yra tinkamos bent pantografui, kurio vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 punkte (1 600 mm).

c)

Kitais atvejais orinė kontaktinė linija projektuojama taip, kad būtų galima naudoti bent vieną iš pantografų, kurių vežimėlio geometrija nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS 4.2.8.2.9.2.1 (1 600 mm) arba 4.2.8.2.9.2.2 (1 950 mm) punkte.

a)

jei taikoma Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 2 dalis, valstybės narės, atsižvelgdamos į įgyvendinimo planus, sprendžia, kurie TSS reikalavimai taikomi;

b)

jei Direktyvos 2008/57/EB 20 straipsnio 2 dalis netaikoma, rekomenduojama užtikrinti atitiktį šiai TSS. Jei atitikties pasiekti neįmanoma, perkančioji organizacija informuoja valstybę narę apie priežastį;

c)

jei valstybėje narėje reikalaujama gauti naują eksploatacijos pradžios leidimą, perkančioji organizacija apibrėžia praktines projekto priemones ir įvairius etapus, būtinus reikiamoms eksploatacinėms charakteristikoms pasiekti. Šie projekto etapai gali apimti pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos galima pradėti eksploatuoti žemesnio lygio eksploatacinių charakteristikų įrangą;

d)

esamas posistemis gali būti tinkamas eksploatuoti TSS atitinkančias transporto priemones laikantis esminių Direktyvos 2008/57/EB reikalavimų. Atitikties pagrindiniams TSS parametrams lygio įrodymo procedūra atitinka Komisijos rekomendaciją [atnaujinta Rekomendacija 2011/622].

1)

Kad būtų pasiekta atitiktis šiai TSS, įmanoma laipsniškai – elementą po elemento – modifikuoti orinę kontaktinę liniją ir (arba) energijos tiekimo sistemą arba tam tikras jų dalis.

2)

Tačiau visos sistemos atitiktis gali būti deklaruojama tik kai visi elementai visoje maršruto sekcijoje atitinka TSS.

3)

Atliekant tobulinimo ir (arba) atnaujinimo darbus, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia išlaikyti suderinamumą su esamu energijos posistemiu ir kitais posistemiais. Projektui, kuriame yra TSS neatitinkančių elementų, taikytinos atitikties vertinimo ir EB patikros procedūros turėtų būti suderintos su valstybe nare.

1)

Pateikiant 7.4.2 punkte nurodytus specifinius atvejus, aprašomos būtinos nuostatos, kurias leidžiama taikyti tam tikruose kiekvienos valstybės narės tinkluose.

2)

Šie specifiniai atvejai klasifikuojami taip:

—   P atvejai– nuolatiniai (angl. permanent) atvejai;

—   T atvejai– laikinieji (angl. temporary) atvejai, kai planuojama tikslinę sistemą sukurti ateityje.

—

Nimes–Port Bou,

—

Toulouse–Narbonne

—

lyginant su pavyzdžiu, kur energijos tiekimo sprendimas buvo naudotas esant panašiam arba intensyvesnio traukinių judėjimo grafikui. Lyginamajame pavyzdyje:

—

apytiksliai apskaičiuojant Umean useful, kai paprastais atvejais atsiranda didesnis pajėgumas būsimam eismo poreikiui.