20.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 508/2014

2014 m. gegužės 15 d.

dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2011 m. liepos 13 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ nustatyti potencialūs bendros žuvininkystės politikos (BŽP) po 2013 m. uždaviniai, tikslai ir gairės. Atsižvelgiant į debatus, įvykusius po to komunikato paskelbimo, BŽP reformuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (4). BŽP reforma apima visus pagrindinius BŽP elementus, įskaitant jos finansinius aspektus. Siekiant įgyvendinti tos reformos tikslus, tikslinga panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2328/2003 (5), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006 (6), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 (7), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 791/2007 (8), ir pakeisti juos šiuo reglamentu. Pripažįstant, kad visi Europos vandenynų ir jūrų reikalai yra tarpusavyje susiję, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti remiamas tolesnis integruotos jūrų politikos (IJP) vystymas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1255/2011 (9);

(2)

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) taikymo sritis turėtų apimti paramą BŽP, kuri teikiama jūrų biologinių išteklių išsaugojimui, tuos išteklius naudojančių žuvininkystės įmonių ir laivynų valdymui, gėlųjų vandenų biologiniams ištekliams bei akvakultūrai, taip pat žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, kai tokia veikla vykdoma valstybių narių teritorijose, ją vykdo Sąjungos žvejybos laivai ar valstybių narių piliečiai, nedarant poveikio pirminei vėliavos valstybės atsakomybei, laikantis 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (10) (UNCLOS) 117 straipsnio nuostatų;

(3)	BŽP sėkmė priklauso nuo kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos efektyvumo, taip pat patikimų ir išsamių duomenų, tiek susijusių su mokslinėmis konsultacijomis, tiek su įgyvendinimo ir kontrolės tikslais, prieinamumo. Todėl EJRŽF turėtų remti tų sričių politiką;

(4)

EJRŽF taikymo sritis turėtų apimti paramą IJP, įskaitant paramą koordinuojamų veiksmų ir sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių priėmimo rengimui ir įgyvendinimui, papildant įvairias su šiais klausimais susijusias Sąjungos politikos sritis, visų pirma BŽP, transporto, pramonės, teritorinės sanglaudos, aplinkos, energetikos ir turizmo politiką. Valdant įvairių sektorių Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Keltų jūros, Biskajos įlankos, Pirėnų pakrantės, Viduržemio ir Juodosios jūros baseinų politiką reikėtų užtikrinti suderinamumą ir integraciją;

(5)	EJRŽF paramos gavėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (11) 2 straipsnio 10 punktą gali būti veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 30 punkte, žvejai arba žvejų organizacijos, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip;

(6)

pagal 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis priimta Sąjungos nauja darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, pagrįsta 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija (toliau – strategija „Europa 2020“), Sąjunga ir valstybės narės turėtų įgyvendinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kartu skatindamos harmoningą vystymąsi Sąjungoje. Ištekliai turėtų būti sutelkti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių, visų pirma susijusių su užimtumu, klimato kaita ir energetiniu tvarumu, kova su skurdu ir socialine įtrauktimi, ir siekiant padidinti efektyvumą labiau orientuojantis į rezultatus. Tai, kad IJP įtraukta į EJRŽF, taip pat padeda siekti pagrindinių politikos tikslų, nustatytų strategijoje „Europa 2020“, ir atitinka Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis) ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytus bendruosius tikslus didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

(7)

siekiant užtikrinti, kad EJRŽF prisidėtų prie BŽP, IJP ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, būtina skirti dėmesį keletui pagrindinių prioritetų, susijusių su ekologiškai tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis pagrįstos žvejybos ir akvakultūros skatinimu, BŽP įgyvendinimo skatinimu, užimtumo bei teritorinės sanglaudos didinimu, prekybos ir perdirbimo skatinimu, taip pat IJP įgyvendinimo skatinimu;

(8)	Sąjunga visais EJRŽF įgyvendinimo etapais turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(9)

bendras BŽP tikslas – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla prisidėtų prie ilgalaikių tvarių aplinkos sąlygų, kurios būtinos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, kūrimo. Be to, ja turėtų būti prisidedama prie produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje ir stabilių rinkų ir ja turėtų būti užtikrinamas išteklių prieinamumas ir tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis;

(10)

labai svarbu geriau integruoti aplinkos klausimus į BŽP – tai padėtų įgyvendinti Sąjungos aplinkos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius. BŽP siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad žuvų ištekliai būtų atkurti ir būtų išlaikytas toks jų lygis, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. Vykdant BŽP turėtų būti įgyvendinamas atsargus, ekosistema pagrįstas požiūris į žuvininkystės valdymą. Taigi, EJRŽF turėtų prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (12);

(11)

BŽP ir IJP išlaidų finansavimas per vieną fondą (EJRŽF) turėtų atitikti supaprastinimo poreikį ir sustiprinti abiejų politikos sričių integraciją. Pasidalijamojo valdymo principo taikymas perdirbimui ir prekybai, įskaitant kompensavimą atokiausiems regionams, kontrolei, duomenų rinkimui ir valdymo veiklai, taip pat IJP, turėtų toliau prisidėti supaprastinant ir mažinant administracinę naštą, kurią patiria Komisija ir valstybės narės, taip pat užtikrinti didesnį suteiktos paramos nuoseklumą ir veiksmingumą;

(12)

BŽP ir IJP išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto per vieną fondą – EJRŽF, tiesiogiai arba pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą. Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis turėtų būti taikomas ne tik žvejybos, akvakultūros ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros paramos priemonėms, bet taip pat perdirbimui ir prekybai ir kompensacijai atokiausiems regionams, kontrolės ir duomenų rinkimo veiklai, taip pat IJP. Tiesioginis valdymas turėtų būti taikomas mokslinėms rekomendacijoms, konkrečioms kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, savanoriškoms įmokoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, patariamosioms taryboms, rinkos tyrimams, veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti IJP, ir komunikacinei veiklai. Reikėtų nurodyti veiksmų, kurie atitinka finansavimo reikalavimus pagal EJRŽF, rūšis;

(13)

būtina atskirti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių, bendrai finansuojamų pagal pasidalijamojo valdymo sistemą ir pagal tiesioginio valdymo sistemą, kategorijas. Labai svarbu nustatyti išteklių, kurie priskirtini kontrolei ir duomenų rinkimui pagal pasidalijamojo valdymo principą, tikslinį panaudojimą, tarp tų dviejų priemonių kategorijų, kartu numatant lankstumą;

(14)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF turi būti teikiama su sąlyga, kad valstybės narės ir veiklos vykdytojai laikosi BŽP taisyklių. Šiuo reikalavimu siekiama atspindėti Sąjungos atsakomybę užtikrinti, remiantis viešuoju interesu, jūrų biologinių išteklių išsaugojimą pagal BŽP, laikantis SESV 3 straipsnio;

(15)

jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų skiriama veiklos vykdytojams, kurie ex ante nesilaikė reikalavimų, susijusių su viešuoju interesu išsaugoti jūrų biologinius išteklius, būtų kliudoma pasiekti BŽP tikslus. Todėl veiklos vykdytojų pateiktos paraiškos turėtų būti laikomos atitinkančiais reikalavimus finansavimui pagal EJRŽF tik su sąlyga, kad per tam tikrą laikotarpį iki paraiškos gauti paramą pateikimo atitinkami veiklos vykdytojai nebuvo padarę sunkaus pažeidimo, nusikalstamos veikos ar nebuvo įvykdę sukčiavimo ir nebuvo susiję su žvejybos laivų, įtrauktų į Sąjungos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą, ar laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis pripažintų trečiųjų šalių vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe, kaip išdėstyta šiame reglamente.

(16)	be to, paramos gavėjai, pateikę paraišką dėl paramos, turėtų toliau laikytis tų priimtinumo reikalavimų visu veiksmo vykdymo laikotarpiu ir per penkerių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo atitinkamam paramos gavėjui;

(17)

jeigu paramos gavėjas neįvykdo su tinkamumu finansuoti ir trukme susijusių sąlygų, tai turėtų sukelti finansines pasekmes ir turėtų būti taikomos finansinės pataisos. Siekiant nustatyti tokios finansinės pataisos dydį, reikėtų atsižvelgti į paramos gavėjo padaryto pažeidimo, nusikalstamos veikos ar įvykdyto sukčiavimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą;

(18)

BŽP tikslų taip pat būtų kliudoma siekti, jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų išmokama valstybėms narėms, kurios nesilaikė savo įsipareigojimų pagal BŽP taisykles, susijusias su viešuoju interesu išsaugoti jūrų biologinius išteklius, pavyzdžiui, įsipareigojimų rinkti duomenis ir įgyvendinti kontrolės įsipareigojimus. Be to, jei nesilaikoma tų įsipareigojimų, iškyla grėsmė, kad valstybės narės nenustatys reikalavimų neatitinkančių paraiškų ar netinkamų finansuoti veiksmų;

(19)

siekiant užkirsti kelią netinkamiems mokėjimams, taip pat paskatinti valstybes nares laikytis BŽP taisyklių, kaip apsauginė priemonė, kurios taikymas laikinas, o taikymo sritis ribota, reikėtų numatyti mokėjimo termino pertraukimą ir mokėjimų sustabdymą. Finansinės pataisos su lemiamomis ir neatšaukiamomis pasekmėmis turėtų būti taikomos tik toms išlaidoms, kurioms poveikį daro įsipareigojimų nevykdymo atvejai;

(20)

siekiant pagerinti fondų, iš kurių teikiama parama pagal sanglaudos politiką, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (SF), koordinavimą ir suderintą įgyvendinimą su kaimo plėtos ir jūrų reikalų ir žuvininkystės sektoriaus fondais, visų pirma, atitinkamai, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir EJRŽF, visiems tiems fondams (toliau – BSP fondai) bendros nuostatos įtvirtintos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, šiame reglamente yra numatytos specialios, papildomos nuostatos atsižvelgiant į BŽP ir IJP sektorių ypatumus;

(21)	veiksmų programai ir viso programos ciklo metu turėtų būti taikomas proporcingumo principas, atsižvelgiant į valstybių narių atitinkamų administracijų dydį ir į bendrą viešųjų išlaidų, skirtų veiksmų programai, sumą;

(22)

Komisija turėtų nustatyti metinį turimų asignavimų įsipareigojimams paskirstymą pagal valstybes nares, naudodama objektyvius ir skaidrius kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti rodiklius, pagal kuriuos matuojamas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus dydis, kontrolės ir duomenų rinkimo atsakomybės mastą, ankstesnius asignavimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesnį panaudojimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006;

(23)

BŽP kontekste itin svarbu yra įvykdyti tam tikras konkrečias ex ante sąlygas, ypač teikiant ataskaitą apie žvejybos pajėgumus ir akvakultūros daugiametį nacionalinį strateginį planą ir įrodant administracines galimybes laikytis žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimų ir užtikrinti Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimą;

(24)

vadovaujantis supaprastinimo tikslu, visa veikla pagal EJRŽF, kuri vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, įskaitant kontrolę ir duomenų rinkimą, turėtų būti vykdoma kaip viena veiksmų programa vienai valstybei narei, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės nacionalinę struktūrą. Programavimo veikla turėtų apimti laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Rengdamos vieną veiksmų programą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų veiksmų programų turinys ir apimtis atspindėtų supaprastinimo siekį. Kiekvienoje programoje turėtų būti nustatyta strategija, kaip pasiekti tikslus, susijusius su Sąjungos prioritetais pagal EJRŽF, ir atrinktos priemonės. Programavimas turėtų atitikti tuos Sąjungos prioritetus, kartu jį pritaikant prie nacionalinių aplinkybių, ir papildyti kitas Sąjungos politikos sritis, visų pirma kaimo plėtros politiką ir sanglaudos politiką;

(25)	tam, kad būtų skatinama mažos apimties priekrantės žvejyba, valstybės narės, kurių mažos apimties priekrantės žvejybos segmentas yra svarbus, kartu su savo veiksmų programomis turėtų pateikti mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo, konkurencingumo ir tausumo veiksmų planą;

(26)	siekdamos prisidėti prie siekio supaprastinti EJRŽF įgyvendinimą ir sumažinti kontrolės išlaidas bei klaidų lygį, valstybės narės turėtų kaip galima labiau naudotis galimybe naudoti supaprastintas subsidijų formas, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013;

(27)

siekdamos užtikrinti kontrolės įsipareigojimų pagal BŽP vykdymą, rengdamos veiksmų programos skirsnį dėl kontrolės valstybės narės turėtų vadovautis Sąjungos prioritetais, kuriuos Komisija nustatė toje politikos srityje. Siekiant pritaikyti veiksmų programą prie kintančių kontrolės ir vykdymo užtikrinimo poreikių, veiksmų programų skirsnis dėl kontrolės gali būti reguliariai peržiūrimas, remiantis Sąjungos prioritetų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo politikos srityje pagal BŽP pokyčiais. Tuos pakeitimus turėtų patvirtinti Komisija. Siekiant užtikrinti tęstinį veiklos programavimo lankstumą kontrolės srityje, veiksmų programos kontrolės skirsnis turėtų būti tikslinamas taikant supaprastintą procedūrą;

(28)

valstybės narės, rengdamos veiksmų programos skirsnį dėl duomenų rinkimo, turėtų vadovautis Sąjungos daugiamete programa, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 (13). Siekdamos prisitaikyti prie konkrečių duomenų rinkimo veiklos poreikių, vadovaujantis tuo reglamentu valstybės narės turėtų parengti darbo planą, kurį turėtų tvirtinti Komisija;

(29)	tiesioginio valdymo lėšos, išskyrus Komisijos teikiamą techninę paramą, turėtų būti iš anksto nustatytos pagal tikslus numatant 5 % lankstumo ribą ir valdomos naudojantis metinėmis darbo programomis;

(30)	siekiant padidinti žvejybos veiklos konkurencingumą ir ekonominius veiklos rezultatus, labai svarbu skatinti inovacijas ir teikti paramą investicijoms į jas. Siekiant paskatinti aktyvesnį dalyvavimą, paraiškų dėl paramos inovacijoms teikimo procedūra turėtų būti supaprastinta;

(31)

investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat svarbios norint padidinti žvejybos bei jūrinės veiklos konkurencingumą ir pagerinti jos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, žinių platinimo skatinimą, pagalbą gerinant bendrus veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti socialinį dialogą. Siekiant pripažinti savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktinių ir gyvenimo partnerių vaidmenį žvejybos bendruomenėse, laikantis tam tikrų sąlygų jiems taip pat turėtų būti teikiama parama, skirta profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, žinių platinimui ir bendradarbiavimui tinkluose, kuriuo prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo;

(32)	siekiant padėti jaunimui, užsitęsusios finansų krizės metu susiduriančiam su sunkumais patekti į darbo rinką žuvininkystės sektoriuje, EJRŽF lėšomis turėtų būti remiamos mokomosios praktikos programos ir kursai tausios žvejybos praktikos ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo temomis;

(33)

atsižvelgiant į galimybes, kurias įvairinimas teikia mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantiems žvejams, ir jų lemiamą vaidmenį pakrančių bendruomenėse, EJRŽF turėtų teikti paramą investicijoms, kuriomis prisidedama įvairinant žvejų pajamas, pasitelkiant papildomos veiklos plėtojimą, įskaitant investicijas į laivus, žūklės turizmą, restoranų veiklą, aplinkos apsaugos paslaugas, susijusias su žvejyba, ir švietimo apie žvejybą veiklą;

(34)

jauniesiems žvejams, siekiantiems imtis naujos ekonominės veiklos žuvininkystės sektoriuje ir ją plėtoti, nėra paprasta gauti finansinių išteklių – į tai reikėtų atsižvelgti paskirstant ir tikslingai teikiant EJRŽF lėšas. Tokie patobulinimai yra būtini Sąjungos žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui užtikrinti. Todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems žvejams naujai įsisteigti, reikėtų numatyti paramą jiems pradedant žvejybos veiklą. Siekiant užtikrinti pagal EJRŽF remiamos naujos ekonominės veiklos gyvybingumą, parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų įgyti reikalingi gebėjimai ir kompetencija. Parama verslo pradžiai turėtų būti naudojama tik pirmo žvejybos laivo įsigijimui;

(35)	siekiant atsižvelgti į sveikatos ir saugos poreikius laivuose, EJRŽF turėtų remti investicijas, skirtas saugai, darbo sąlygoms, sveikatai ir higienai laive, su sąlyga, kad remiamomis investicijomis siekiama daugiau nei pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės reikalavimus;

(36)

reikėtų nustatyti taisykles dėl pašalpų ir finansinės kompensacijos teikimo žvejams ir žvejybos laivų savininkams laikino žvejybos veiklos nutraukimo atvejais, jei toks nutraukimas yra tiesioginė tam tikrų išsaugojimo priemonių, išskyrus žvejybos galimybių nustatymą ir skyrimą, tiesioginė pasekmė, yra numatytas tam tikruose Sąjungos ar nacionaliniuose žvejybos valdymo planuose arba jo priežastis yra Tausios žuvininkystės partnerystės susitarimų ar jų protokolų neatnaujinimas. Tokios taisyklės turėtų taip pat būti nustatytos žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atvejais;

(37)	EJRF laikantis tam tikrų sąlygų turėtų galėti prisidėti prie savitarpio pagalbos fondų, kurie teikia finansines kompensacijas žvejams dėl ekonominių nuostolių, patirtų dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinės avarijos ar gelbėjimo išlaidų;

(38)	siekiant, kad žvejybos veikla būtų pritaikyta prie žvejybos galimybių, EJRŽF turėtų galėti remti žvejybos galimybių paskirstymo sistemų kūrimą, plėtojimą, stebėseną, vertinimą ir valdymą;

(39)	labai svarbu į EJRŽF įtraukti susirūpinimą keliančius aplinkosauginius klausimus ir remti išsaugojimo priemonių pagal BŽP įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos vandenyse egzistuoja skirtingos sąlygos. Dėl to yra itin svarbu plėtoti regionalizuotą požiūrį į išsaugojimo priemones;

(40)

panašiai EJRŽF turėtų galėti remti žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimą, visų pirma skatinant ekologines inovacijas, selektyvesnius žvejybos įrankius ir įrangą, taip pat naudojant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę bei ekosistemas ir jų atliekamas funkcijas, atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.;

(41)	laikantis strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo, susijusio su klimato kaitos švelninimu ir energijos vartojimo efektyvumu, EJRŽF turėtų galėti remti investicijas į laivus ir energijos vartojimo auditus;

(42)

siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą, turėtų būti galima remti pagrindinių ir pagalbinių variklių modernizavimą ir keitimą su sąlyga, kad atrankos procedūroje pirmenybė būtų teikiama mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantiems veiklos vykdytojams, siekiant padidinti jų galimybes gauti finansavimą, ir su sąlyga, kad didesni laivai prisidėtų mažinant variklio galią;

(43)

tam, kad nebūtų pakenkta BŽP reformos tvarumo tikslui, reikėtų apriboti finansinės paramos, kuri gali būti skiriama tokioms laivyno priemonėms, kaip laikinas veiklos nutraukimas bei veiklos nutraukimas visam laikui, taip pat variklių keitimas, dydį ir laikotarpį, kuriuo gali būti teikiama tokia finansinė parama veiklos nutraukimui visam laikui;

(44)

vadovaujantis BŽP nustatytu išmetimų į jūrą draudimu, EJRŽF turėtų remti investicijas į laivus, kuriomis siekiama kuo geriau panaudoti nepageidaujamas sugautas žuvis ir mažai panaudojamas sugautų žuvų dalis. Atsižvelgiant į išteklių trūkumą ir siekiant kuo labiau padidinti sugaunamų žuvų vertę, EJRŽF taip pat turėtų paremti investicijas į laivus, kuriomis siekiama padidinti sugaunamų žuvų komercinę vertę;

(45)	atsižvelgiant į žvejybos uostų, švartavimosi vietų ir priedangų svarbą, EJRŽF turėtų remti atitinkamas investicijas, visų pirma tokias, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pagerinti aplinkos apsaugą, iškrauto produkto kokybę, taip pat saugą ir darbo sąlygas;

(46)	Sąjungai labai svarbu, kad būtų pasiekta tvari pusiausvyra tarp gėlo vandens išteklių ir jų naudojimo. Todėl, deramai atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir kartu išsaugant tų sektorių ekonominį gyvybingumą, turėtų būti numatytos atitinkamos priemonės žvejybai vidaus vandenyse remti;

(47)

pagal 2002 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos akvakultūros darnios plėtros strategija“ ir 2013 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strateginės gairės dėl tvaraus ES akvakultūros plėtojimo“, BŽP tikslus ir strategiją „Europa 2020“ EJRŽF turėtų remti aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų akvakultūros pramonės plėtojimą;

(48)	atsižvelgiant į galimą iš akvakultūros teritorijų pabėgusių jose auginamų gyvūnų poveikį laukinei jūrų populiacijai, EJRŽF neturėtų skatinti genetiškai modifikuotų organizmų auginimo;

(49)

akvakultūra prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pakrančių ir kaimo regionuose. Todėl yra itin svarbu, kad EJRŽF būtų prieinamas akvakultūros įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir prisidėtų prie naujų akvakultūros augintojų įtraukimo į verslą. Siekiant padidinti akvakultūros veiklos konkurencingumą ir ekonominius veiklos rezultatus, labai svarbu skatinti inovacijas ir verslumą. Todėl EJRŽF turėtų galėti remti inovacinius veiksmus, apskritai akvakultūros įmonių, įskaitant ne maistui skirtą ir atviros jūros akvakultūrą, verslo plėtrą ir papildomą veiklą, pavyzdžiui, žūklės turizmą, su akvakultūra susijusias aplinkosaugines funkcijas arba švietimo veiklą;

(50)

investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat labai svarbios norint padidinti akvakultūros veiklos konkurencingumą ir ekonominius veiklos rezultatus. Todėl EJRŽF turėtų galėti remti mokymąsi visą gyvenimą bei bendradarbiavimą tinkluose, kuriuo skatinamas žinių platinimas, ir konsultavimo paslaugas, kurios padėtų tobulinti bendrus veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą;

(51)	siekiant prisidėti prie akvakultūros teritorijų ir infrastruktūros plėtojimo, EJRŽF turėtų galėti remti nacionalines ir regionines valdžios institucijas šioms priimant strateginius sprendimus, visų pirma dėl tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymo bei kartografavimo;

(52)

siekiant skatinti aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią akvakultūrą, EJRŽF turėtų galėti remti akvakultūros veiklą, kurią vykdant labai tausojama aplinka, akvakultūros įmonių perėjimą prie aplinkosaugos vadybos, audito sistemų naudojimą, taip pat perėjimą prie ekologinės akvakultūros. Panašiai EJRŽF taip pat turėtų galėti remti akvakultūrą, kurioje užtikrinamos specialios aplinkosauginės funkcijos;

(53)	atsižvelgiant į vartotojų apsaugos svarbą, EJRŽF turėtų galėti teikti deramą paramą augintojams, siekiant užkirsti kelią grėsmei visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kurią gali sukelti akvakultūros kultivavimas, ir ją sušvelninti;

(54)

pripažįstant, kad investicijos į akvakultūros veiklą yra rizikingos, EJRŽF turėtų galėti skatinti verslo saugumą, prisidedant prie akvakultūros išteklių draudimo, taip apsaugant gamintojų pajamas, kai, visų pirma, dėl stichinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, staigių vandens kokybės pokyčių, ligų ar apsikrėtimų kenkėjais, taip pat dėl gamybos įrangos sunaikinimo, prarandama neįprastai daug produkcijos;

(55)

atsižvelgiant į tai, kad bendruomenės inicijuojamas vietos plėtros metodas laikui bėgant pasirodė naudingas skatinant žvejybos ir akvakultūros, o taip pat kaimo vietovių plėtojimą, nes juo visapusiškai atsižvelgiama į daugiasektorius endogeninės plėtros poreikius, paramą ateityje reikėtų toliau teikti ir sustiprinti;

(56)

žvejybos ir akvakultūros sektoriuose vykdant bendruomenės inicijuojamą vietos plėtrą turėtų būti skatinami inovaciniai ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo metodai, visų pirma suteikiant didesnę vertę žvejybos produktams ir įvairinant vietos ekonomiką, orientuojantis į naujas ekonominės veiklos rūšis, įskaitant veiklą, susijusią su mėlynuoju augimu ir platesniais jūrų reikalų sektoriais;

(57)

žvejybos ir akvakultūros sektorių tvarus plėtojimas turėtų prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų skatinti socialinę įtrauktį ir mažinti skurdą, kurti darbo vietas ir skatinti inovacijas vietos lygiu. Jis taip pat turėtų prisidėti siekiant teritorinės sanglaudos tikslo, kuris yra vienas iš pagrindinių SESV prioritetų;

(58)

bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą reikėtų įgyvendinti laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, sudarant vietos partnerystes, kurias sudarytų viešojo, privačiojo ir pilietinės visuomenės sektorių atstovai ir kurios tinkamai atspindėtų vietos visuomenę. Tie vietos subjektai gali geriausiai parengti ir įgyvendinti daugiasektorinės bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, kurios atitiktų jų vietos žuvininkystės regiono poreikius. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad nei viena interesų grupė neturėtų daugiau nei 49 % balsavimo teisių Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių (ŽRVVG) sprendimų priėmimo organuose;

(59)	vietos partnerysčių bendradarbiavimas tinkluose yra itin svarbus to metodo aspektas. Todėl bendradarbiavimas tarp vietos partnerysčių yra svarbi plėtros priemonė, kurią turėtų remti EJRŽF;

(60)

parama žuvininkystės regionams, skiriama per EJRŽF, turėtų būti koordinuojama kartu su kitų Sąjungos fondų teikiama parama vietos plėtrai ir turėtų apimti visus aspektus, susijusius su ŽRVVG bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų ir veiksmų rengimu ir įgyvendinimu, taip pat išlaidas, susijusias su vietos teritorijos aktyviu pritaikymu ir vadovavimu vietos partnerystei;

(61)

siekiant užtikrinti žvejybos ir akvakultūros gyvybingumą labai konkurencingoje rinkoje, būtina nustatyti nuostatas dėl paramos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (14) įgyvendinimui, taip pat prekybai ir perdirbimo veiklai, kurią vykdo veiklos vykdytojai, siekdami kaip galima labiau padidinti žvejybos ir akvakultūros produktų vertę, teikimo. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į veiksmų, kuriais integruojama gamybos, perdirbimo ir prekybos veikla tiekimo grandinėje arba kuriuos sudaro inovaciniai procesai ar metodai, skatinimą. Reikėtų teikti pirmenybę gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, teikiant paramą. Gamybos ir prekybos planų atveju tik tokios organizacijos ir asociacijos turėtų būti tinkamomis paramai gauti. Siekiant laikytis naujosios išmetimų į jūrą draudimo politikos, EJRŽF taip pat turėtų remti nepageidaujamo laimikio perdirbimą;

(62)

Reglamente (ES) Nr. 1379/2013 yra nustatyta žmonių maistui skirtų žvejybos produktų sandėliavimo sistema, siekiant skatinti rinkų stabilumą. Siekiant užtikrinti perėjimą nuo intervencijos rinkoje priemonių prie naujo požiūrio į gamybos ir prekybos veiklos planavimą ir valdymą, pagal EJRŽF teikiama parama turėtų baigtis ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.;

(63)

pripažįstant, kad konkurencija, su kuria susiduria mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantys žvejai, didėja, EJRŽF turėtų galėti remti mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimančių žvejų verslumo iniciatyvas, kuriomis suteikiama didesnė vertė jų pagaunamoms žuvims, visų pirma tokias žuvis perdirbant ar tiesiogiai parduodant;

(64)	atsižvelgiant į tai, kad verčiantis žvejybos veikla Sąjungos atokiausiuose regionuose susiduriama su sunkumais, visų pirma dėl jų atokumo ir ypatingų klimato sąlygų, EJRŽF turėtų galėti atsižvelgti į ypatingas tokių regionų ribotas galimybes, pripažintas SESV 349 straipsnyje;

(65)

siekiant išlaikyti tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš Sąjungos atokiausių regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Sąjungos regionų, Sąjunga 1992 m. nustatė priemones, skirtas susijusioms papildomoms išlaidoms žuvininkystės sektoriuje kompensuoti. Šios priemonės, taikytinos 2007–2013 m. laikotarpiu, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 791/2007. Nuo 2014 m. sausio 1 d. būtina tęsti paramos teikimą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš Sąjungos atokiausių regionų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba, kad šia kompensacija būtų prisidedama išlaikant veiklos vykdytojų iš tų regionų ekonominį gyvybingumą;

(66)

atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į pagautų žuvų kiekių ir atsargų pokyčius bei rinkos paklausą, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms apibrėžti žvejybos produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, jų atitinkamus didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas bendroje kiekvienai valstybei narei skiriamoje sumoje;

(67)	valstybėms narėms turėtų būti leidžiama diferencijuoti atitinkamų žvejybos produktų sąrašą ir jų kiekius bei kompensavimo sumą bendroje valstybei narei skiriamoje sumoje. Joms taip pat turėtų būti leidžiama koreguoti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama kintančiomis sąlygomis;

(68)

valstybės narės turėtų nustatyti tokį kompensavimo sumos lygį, kad juo būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų specifinių trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, ta suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms kompensuoti skiriama parama. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui;

(69)

labai svarbu, kad valstybės narės ir veiklos vykdytojai turėtų priemones, būtinas siekiant vykdyti kontrolę laikantis aukštų standartų, taip užtikrinant BŽP taisyklių laikymąsi, kartu sudarant sąlygas tausiam gyvųjų vandens išteklių naudojimui. EJRŽF turėtų galėti remti valstybes nares ir veiklos vykdytojus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (15). Diegiant taisyklių laikymosi kultūrą, ta parama turėtų būti prisidedama prie tvaraus augimo;

(70)	valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama išlaidoms, patirtoms dėl Sąjungos kontrolės sistemos įgyvendinimo, turėtų būti didinama per EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(71)	atsižvelgiant į Sąjungos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo politikos tikslus, tikslinga užtikrinti, kad patruliuojantys laivai, orlaiviai ir sraigtasparniai minimalią laiko dalį skirtų žuvininkystės kontrolei; tai turėtų būti aiškiai išdėstyta, siekiant suteikti pagrindą gauti EJRŽF paramą;

(72)	atsižvelgiant į valstybių narių bendradarbiavimo svarbą kontrolės srityje, EJRŽF turėtų galėti tuo tikslu teikti paramą;

(73)

reikėtų priimti priemones dėl paramos žuvininkystės duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui, kaip nurodyta daugiametėje Sąjungos programoje, visų pirma siekiant paremti nacionalines programas ir duomenų, skirtų mokslinei analizei ir BŽP įgyvendinimui, tvarkymą ir naudojimą. Valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama, kompensuojant išlaidas, patirtas renkant, tvarkant ir naudojant žuvininkystės duomenis, turėtų būti toliau teikiama pagal EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(74)

BŽP kontekste priimami patikimi ir veiksmingi žuvininkystės valdymo sprendimai turėtų būti remiami vykdant mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo veiklą, teikiant mokslines ir socialines bei ekonomines nuomones ir rekomendacijas, reikalingas BŽP įgyvendinimui ir plėtojimui, be kita ko, biologiniu ir geografiniu požiūriu pažeidžiamose teritorijose;

(75)	taip pat būtina remti valstybių narių bendradarbiavimą ir, atitinkamais atvejais, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, renkant duomenis apie tą patį jūros baseiną, taip pat bendradarbiavimą su susijusiomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis;

(76)

IJP tikslas yra remti tausų jūrų ir vandenynų naudojimą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų priėmimą, kiek tai susiję su politika, kuri daro poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių ir atokiausiems regionams ir jūros sektoriams, kaip nurodyta 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“;

(77)

siekiant įgyvendinti ir toliau plėtoti Sąjungos IJP, būtinas nuolatinis finansavimas, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1255/2011, Tarybos išvadose, Europos Parlamento rezoliucijose ir Regionų komiteto nuomonėse. Tikimasi, kad jūrų klausimų plėtojimas pasitelkiant finansinę paramą IJP priemonėms turės didelės įtakos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(78)

EJRŽF turėtų remti integruoto jūrų valdymo skatinimą visais lygiais, visų pirma keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir toliau plėtojant bei įgyvendinant jūrų baseinų strategijas. Tomis strategijomis siekiama sukurti integruotą sistemą bendriems Europos jūrų baseinų uždaviniams spręsti ir sustiprinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, siekiant kuo geriau panaudoti Sąjungos finansines priemones ir lėšas ir prisidėti prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Atsižvelgiant į tą kontekstą, veiksmai ir priemonės, kuriais siekiama gerinti valstybių narių bendradarbiavimą, gali apimti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį jūrų sektorių bendradarbiavimą, pavyzdžiui, Pakrantės apsaugos tarnybų forumo vykdomą veiklą, kad būtų skatinama keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant užtikrinti veiksmingumą ir nuoseklumą atitinkamos galiojančios Sąjungos teisės kontekste;

(79)

EJRŽF turėtų remti tolesnį priemonių plėtojimą, siekiant užtikrinti iniciatyvų, vykdomų įvairiuose sektoriuose ir darančių poveikį jūroms, vandenynams ir pakrantėms, sinergiją. Pavyzdys – integruotas jūrų stebėjimas, kuriuo siekiama padidinti informuotumą apie jūrų padėtį, pasitelkiant intensyvesnį ir saugų sektorių keitimąsi informacija. Tačiau su jūrų stebėjimu susiję veiksmai, patenkantys į SESV V antraštinės dalies taikymo sritį, neturėtų būti finansuojami pagal EJRŽF;

(80)

siekiant sukurti jungtis tarp tuose sektoriuose eksploatuojamų informacinių sistemų, gali tekti mobilizuoti tų sistemų finansavimo mechanizmus, tai darant nuosekliai ir laikantis SESV. Jūrų teritorijų planavimas ir integruotas pakrantės zonų tvarkymas yra labai svarbūs tvariam jūrų teritorijų, pakrančių regionų plėtojimui, taip pat siekiant ekosistema grįsto valdymo tikslų ir plėtojant jungtis tarp sausumos ir jūros. Tos priemonės taip pat svarbios valdant įvairius mūsų pakrančių, jūrų ir vandenynų naudojimo būdus, siekiant sudaryti sąlygas jų tvariai ekonominei plėtrai ir paskatinti tarpvalstybinį investavimą, o įgyvendinant Direktyvą 2008/56/EB bus toliau apibrėžiamos žmonių veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribos. Be to, svarbu gilinti žinias apie jūrų pasaulį ir skatinti inovacijas, sudarant palankesnes sąlygas duomenų, susijusių su vandenynų ir jūrų statusu, rinkimui, laisvam panaudojimui, pakartotiniam panaudojimui ir platinimui;

(81)

EJRŽF turėtų toliau remti tvarų ekonomikos augimą, užimtumą, inovacijas ir konkurencingumą jūrų sektoriuose ir pakrantės regionuose. Ypač svarbu nustatyti reguliuojamojo pobūdžio kliūtis ir trūkstamus gebėjimus, kurie kliudo ekonomikos augimui besiformuojančiuose ir būsimuose jūrų sektoriuose, taip pat veiksmus, kuriais siekiama paskatinti investicijas į technologines inovacijas, būtinas norint padidinti verslo potencialą, susijusį su jūrų ir jūrininkystės programomis;

(82)

EJRŽF turėtų papildyti ir derėti su esamomis ir būsimomis Sąjungos ir valstybių narių nacionaliniu ir subnacionaliniu lygiu teikiamomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis skatinamas tvarus ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis, vandenynų, jūrų ir pakrančių apsauga ir tausus naudojimas, padedama skatinti veiksmingesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir jų pakrančių, salų ir atokiausių regionų ir atsižvelgiama į nacionalinių ir vietos projektų prioritetų nustatymą ir pažangą. EJRŽF turėtų būti susijęs su kitomis Sąjungos politikos kryptimis, kurios gali apimti jūrų reikalų aspektą, visų pirma su ERPF, SF ir ESF, taip pat su mokslinių tyrimų ir energetikos politikos programa „Horizontas 2020“, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (16);

(83)

siekiant BŽP tikslų pasauliniu lygiu, Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį tarptautinių organizacijų veikloje. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga prisidėtų prie tokių organizacijų veiklos, kuria padedama užtikrinti žuvininkystės išteklių atviroje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse išsaugojimą ir tausų naudojimą. Parama, teikiama tarptautinėms organizacijoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006, turėtų būti toliau teikiama pagal EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(84)

siekiant patobulinti valdymą BŽP srityje ir užtikrinti patariamųjų tarybų veiksmingą funkcionavimą, būtina patariamosioms taryboms suteikti pakankamą ir nuolatinį finansavimą, kad jos veiksmingai atliktų savo patariamąjį vaidmenį BŽP srityje. Laikantis vieno fondo logikos, patariamosioms taryboms pagal EJRŽF teikiama parama turėtų pakeisti paramą, teikiamą regioninėms patariamosioms taryboms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006;

(85)

teikdamas techninę paramą EJRŽF turėtų sudaryti palankesnes sąlygas veiksmų programų įgyvendinimui, inter alia, skatinant inovacinius metodus ir praktiką, kad įgyvendinimas vyktų paprastai ir skaidriai. Techninė parama turėtų taip pat apimti Europos ŽRVVG tinklo įkūrimą, kuriuo siekiama ugdyti gebėjimus, skleisti informaciją, keistis patirtimi ir remti vietos partnerysčių bendradarbiavimą;

(86)

siekiant gerai veikiančios partnerystės ir tinkamo Sąjungos paramos skatinimo, reikėtų numatyti kuo platesnį informavimą apie Sąjungos paramą ir Sąjungos paramos viešinimą. Už paramos valdymą atsakingos institucijos turėtų būti atsakingos už tokį informavimą ir viešinimą bei už nuolatinį Komisijos informavimą apie priemones, kurių imtasi toje srityje;

(87)

dėl visų pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų tiek pagal pasidalijamojo, tiek pagal tiesioginio valdymo principą būtina užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, tinkamai taikant atitinkamus teisės aktus, susijusius su tų interesų apsauga, ir užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija vykdytų tinkamą kontrolę;

(88)

siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013. Kai valstybė narė ar veiklos vykdytojas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą;

(89)	greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės ir siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus valstybės narės rimto BŽP taisyklių nesilaikymo atveju;

(90)

veiksmų programos turėtų būti stebimos ir vertinamos, kad būtų pagerinta jų kokybė ir įrodyti jų pasiekti rezultatai. Komisija turėtų nustatyti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuria, inter alia, būtų užtikrinta, kad atitinkami duomenys būtų prieinami laiku. Tuo tikslu turėtų būti sudarytas rodiklių sąrašas, o Komisija turėtų įvertinti EJRŽF politikos poveikį, atsižvelgdama į konkrečius tikslus;

(91)

atsakomybė už veiksmų programos įgyvendinimo stebėseną turėtų būti bendra vadovaujančiosios institucijos ir stebėsenos komiteto, įsteigtų tuo tikslu, atsakomybė. Tuo tikslu turėtų būti tiksliai nurodyti atitinkami vadovaujančiosios institucijos ir stebėsenos komiteto įsipareigojimai. Veiksmų programos stebėsena turėtų apimti metinės įgyvendinimo ataskaitos, kuri turėtų būti siunčiama Komisijai, rengimą;

(92)

siekiant pagerinti informacijos apie finansavimo galimybes ir projekto paramos gavėjus prieinamumą ir skaidrumą, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų sukurti vieną interneto svetainę arba svetainių portalą, kuriame būtų teikiama informacija apie veiksmų programą, įskaitant pagal veiksmų programą remiamų veiksmų sąrašus. Specialios visų valstybių narių interneto svetainės taip pat turėtų būti prieinamos iš vienos oficialios Sąjungos svetainės, kad piliečiams iš skirtingų valstybių narių būtų lengviau gauti prieigą prie visų valstybių narių skelbiamos informacijos. Ta informacija turėtų būti pagrįsta, aiški ir konkreti, kad plačiajai visuomenei, o visų pirma Sąjungos mokesčių mokėtojams, leistų suvokti, kaip EJRŽF kontekste yra panaudojamas Sąjungos finansavimas. Be to tikslo, skelbiant atitinkamus duomenis turėtų būti įgyvendinamas tikslas toliau viešinti galimybes teikti paraiškas gauti Sąjungos finansavimą. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (17) taikymui, tarp tokių skelbiamų duomenų gali būti fizinių asmenų vardai ir pavardės, laikantis valstybių narių nacionalinės teisės;

(93)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl paraiškų priimtinumo kriterijų laikotarpio nustatymo ir atitinkamos to laikotarpio pradžios ir pabaigos datos, procentinių dydžių, susijusių su orientaciniu lėšų paskirstymu tikslams pagal tiesioginio valdymo principą pritaikymo, dėl tinkamų finansuoti higienos veiksmų ir išlaidų, su sveikata ir sauga susijusių investicijų ir investicijų, susijusių su darbo sąlygomis laive arba atskiroje įrangoje, apibrėžties, dėl tinkamų finansuoti veiksmų, skirtų jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms apsaugoti ir atkurti vykdant tausią žvejybos veiklą, išlaidų apibrėžties, dėl tinkamų finansuoti išlaidų siekiant remti investicijas į įrangą arba laivą, skirtas mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą, apibrėžties, dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijų apibrėžties, dėl atvejų, kai valstybėms narėms nesilaikant reikalavimų taikomas mokėjimo termino pertraukimas ar sustabdymas, apibrėžties, dėl taikytino finansinių pataisų lygio nustatymo kriterijų apibrėžties ir fiksuoto dydžio sumų arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijų nustatymo ir dėl bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos turinio ir struktūros apibrėžties;

(94)	siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos perėjimui nuo Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų nustatymo;

(95)

priimant deleguotuosius aktus pagal šį reglamentą, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(96)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl metinio visų išteklių, skiriamų valstybių narių įsipareigojimams įgyvendinti pasidalijamojo valdymo sistemoje, suskirstymo pagal valstybes nares, dėl veiksmų programų patvirtinimo ir jų pakeitimo, dėl duomenų rinkimo darbo planų patvirtinimo, dėl metinių darbo programų, susijusių su technine parama, priėmimo Komisijos iniciatyva, dėl pripažinimo, jog esama įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad yra duomenų apie įsipareigojimų pagal BŽP nesilaikymo atvejus, dėl pripažinimo, kad valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal BŽP, dėl visų ar dalies tarpinių mokėjimų pagal veiksmų programą sustabdymo, ir dėl finansinių pataisų nustatymo, atšaukiant visą Sąjungos paramą veiksmų programai arba jos dalį. Komisija turėtų priimti tuos įgyvendinimo aktus netaikydama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (18);

(97)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl veiksmų programos elementų pristatymo, veiksmų programų patvirtinimui, pakeitimų pateikimui ir pakeitimų patvirtinimui skirtų taisyklių dėl procedūrų, formato ir tvarkaraščių, metinės darbo programos pagal VI antraštinės dalies I ir II skyrius, atokiausiems regionams skirto kompensavimo plano struktūros, skirtingų viešosios pagalbos intensyvumo procentinių punktų taikymo, valstybėms narėms teikiant finansinius duomenis Komisijai naudotinu modeliu, specialiai Sąjungos prioritetams skirtų rodiklių nustatymo, informacijos, kurią turi atsiųsti valstybės narės, duomenų poreikio ir galimų duomenų šaltinių sinergijos taisyklių, metinių įgyvendinimo ataskaitų formato ir pateikimo ir į ex ante vertinimus įtrauktinų elementų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 ir turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(98)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl dabartinių Sąjungos prioritetų vykdymo užtikrinimo ir kontrolės srityje bet kokių pakeitimų priėmimo ir detalizavimo, vadovaujančiųjų institucijų pateiktų duomenų pateikimo taisyklių nustatymo, techninių informavimo ir veiksmų viešinimo priemonių savybių ir nurodymų dėl emblemos sukūrimo ir standartinių spalvų apibrėžimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Siekiant užtikrinti paprastesnę ir greitesnę procedūrą, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(99)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, atsižvelgiant į struktūrines problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant žvejybos, akvakultūros ir jūrų sektorius, taip pat į valstybių narių ribotus finansinius išteklius, o dėl veiksmų, finansuotinų pagal veiksmų programas, masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, teikiant daugiametę finansinę paramą, skirtą atitinkamiems prioritetams, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(100)

šiuo reglamentu numatyta paramos sistema pakeičia paramos sistemas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2328/2003, Reglamentu (EB) Nr. 861/2006, Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006, Reglamentu (EB) Nr. 791/2007, Reglamentu (ES) Nr. 1255/2011 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 103 straipsniu. Todėl tie reglamentai ir ta nuostata turėtų būti panaikinti nuo 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 arba bet kokiais kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., tolesniam teikimui arba keitimui.

(101)

tikslinga šio reglamento taikymo laikotarpį suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 taikymo laikotarpiu. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ

DALIS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Sąjungos finansinės priemonės, skirtos įgyvendinti:

a)	bendrą žuvininkystės politiką (BŽP);

b)	atitinkamas su jūrų teise susijusias priemones;

c)	tvarų žvejybos ir akvakultūros regionų ir žvejybos vidaus vandenyse plėtojimą; ir

d)	integruotą jūrų politiką (IJP).

2 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams, jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente, nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnyje.

2.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA)– decentralizuotos struktūros sistemų tinklas, sukurtas naudotojams keistis informacija siekiant pagerinti informuotumą apie veiklos jūroje padėtį;

2.   tarpsektoriniai veiksmai– tos iniciatyvos, kurios abipusiai naudingos įvairiems sektoriams ir (arba) sektorių politikai, kaip nurodyta SESV, ir kurių negalima iki galo įgyvendinti atitinkamose politikos srityse vykdomomis priemonėmis;

3.   elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema (ERS)– sistema, skirta duomenims registruoti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009;

4.   Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas– tinklas, sujungiantis atitinkamas nacionalines jūrų stebėjimo ir duomenų programas į bendrą ir prieinamą europinį informacijos šaltinį;

5.   žvejybos ir akvakultūros regionas– regionas su jūros, upės ar ežero pakrante, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną, kuriame daug darbuotojų dirba žvejybos arba akvakultūros sektoriuje, kuris yra funkciniu požiūriu geografiškai, ekonomiškai ir socialiai susijęs ir kuris valstybės narės yra skirtas šiam tikslui;

6.   žvejys– asmuo, kuris užsiima verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta valstybė narė;

7.   žvejyba vidaus vandenyse– žvejybos veikla versliniais tikslais vidaus vandenyse, vykdoma laivais arba kitais įrenginiais, įskaitant žvejybai ant ledo naudojamus įrenginius;

8.   integruotas pakrantės zonos tvarkymas– strategijos ir priemonės, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB (19);

9.   integruotas jūrų valdymas– visų Sąjungos lygio sektorių politikos priemonių, darančių poveikį vandenynams, jūroms ir pakrančių regionams, koordinuotas valdymas;

10.   integruota jūrų politika (IJP)– Sąjungos politika, kurios tikslas yra skatinti koordinuotą ir nuoseklų sprendimų priėmimą siekiant maksimaliai užtikrinti valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų bei atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių tvarų plėtojimą, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant nuoseklią su jūromis susijusią politiką ir pasitelkiant atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą;

11.   integruotas jūrų stebėjimas (IJS)– Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama padidinti Europos jūrų stebėjimo veiklos veiksmingumą ir rezultatyvumą keičiantis informacija ir bendradarbiaujant tarp sektorių ir valstybių;

12.   jūrų teritorijų planavimas– procesas, kurį vykdydamos atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos analizuoja ir organizuoja žmogaus veiklą jūrų regionuose, kad būtų pasiekti ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai tikslai;

13.   priemonė– veiksmų grupė;

14.   mažos apimties priekrantės žvejyba– žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, išvardytų Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 (20) I priedo 3 lentelėje;

15.   tik vidaus vandenyse plaukiojantys laivai– verslinei žvejybai vidaus vandenyse naudojami laivai, neįtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą.

II   ANTRAŠTINĖ

DALIS BENDROJI SISTEMA

I   SKYRIUS

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo įsteigimas ir jo tikslai

4 straipsnis

Įsteigimas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

5 straipsnis

Tikslai

EJRŽF padeda siekti šių tikslų:

a)	skatinti konkurencingą, aplinkosaugos požiūriu tvarią, ekonomiškai gyvybingą ir socialiai atsakingą žvejybą ir akvakultūrą;

b)	skatinti BŽP įgyvendinimą;

c)	skatinti subalansuotą ir integracinį žvejybos ir akvakultūros regionų teritorinį plėtojimą;

d)	skatinti Sąjungos IJP plėtojimą ir įgyvendinimą, papildant sanglaudos politiką ir BŽP.

Siekiant tų tikslų nedidinami žvejybos pajėgumai.

6 straipsnis

Sąjungos prioritetai

EJRŽF prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ ir BŽP įgyvendinimo. Juo laikomasi šių tvaraus žvejybos ir akvakultūros ir susijusios veiklos plėtojimo Sąjungos prioritetų, kuriais atspindimi atitinkami Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 teminiai tikslai:

1.

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas, siekiant šių konkrečių tikslų: a) žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį; b) vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo; c) pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių užtikrinimo; d) žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo ir saugos bei darbo sąlygų gerinimo; e) paramos teikimo technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimui; f) profesinio mokymo, naujų profesinių gebėjimų ir mokymosi visą gyvenimą plėtojimo.

2.

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas, siekiant šių konkrečių tikslų: a) paramos technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui teikimo; b) akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą; c) vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimo; d) akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimo; e) profesinio mokymo, naujų profesinių gebėjimų ir mokymosi visą gyvenimą plėtojimo.

3.

BŽP įgyvendinimo skatinimas, siekiant šių konkrečių tikslų: a) mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimo; b) paramos teikimo stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos.

4.

Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas, įgyvendinant šį konkretų tikslą: ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose.

5.	Prekybos ir perdirbimo skatinimas siekiant šių konkrečių tikslų: a) žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimo; b) investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimo.

6.	IJP įgyvendinimo skatinimas.

II   SKYRIUS

Pasidalijamasis ir tiesioginis valdymas

7 straipsnis

Pasidalijamasis ir tiesioginis valdymas

1.   V antraštinėje dalyje nurodytas priemones finansuoja EJRŽF, laikantis Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamojo valdymo principo ir Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytų bendrų taisyklių.

2.   VI antraštinėje dalyje nurodytas priemones finansuoja EJRŽF, laikantis tiesioginio valdymo principo.

III   SKYRIUS

Bendrieji pagal pasidalijamojo valdymo principą teikiamos pagalbos principai

8 straipsnis

Valstybės pagalba

1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, pagalbai, kurią valstybės narės teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai.

2.   Tačiau SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą ir laikantis jo nuostatų atliekamiems mokėjimams, kuriems taikomas SESV 42 straipsnis.

3.   Visos nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei šio reglamento nuostatos dėl 2 dalyje nurodytų mokėjimų, traktuojamos kaip viena visuma, remiantis 1 dalimi.

4.   Komisija, remdamasi SESV 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose tik SESV I priede išvardytiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, siekiant sumažinti tokiems regionams būdingas kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, padėties salose ir labai didelio atokumo.

9 straipsnis

Konkrečios ex ante sąlygos

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikomos konkrečios ex ante sąlygos, nurodytos IV priede.

IV   SKYRIUS

Paraiškų priimtinumas ir netinkami finansuoti veiksmai

10 straipsnis

Paraiškų priimtinumas

1.   Veiklos vykdytojo pateikta paraiška dėl EJRŽF paramos laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal šio straipsnio 4 dalį, jei kompetentinga valdžios institucija nustatė, kad atitinkamas veiklos vykdytojas:

a)	padarė sunkų pažeidimą, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (21) 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje;

b)

yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 dalyje nustatytame Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše nurodytų žvejybos laivų arba laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pripažintų šalių, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe;

c)	padarė sunkų BŽP taisyklių pažeidimą, kuris nurodytas kituose Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose teisės aktuose; ar

d)	padarė bet kurią iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (22) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, kai teikiama paraiška paramai pagal šio reglamento V antraštinės dalies II skyrių.

2.   Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalies a–d punktuose nurodytas sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį bei per penkerių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo.

3.   Nustatytą laikotarpį, nustatytą pagal šio straipsnio 4 dalį, nepriimama veiklos vykdytojo teikiama paraiška, jei valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nustatė, kad tas veiklos vykdytojas įvykdė su Europos žuvininkystės fondu (EŽF) arba EJRŽF susijusį sukčiavimą, kaip apibrėžta Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencijos (23) 1 straipsnyje,.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 126 straipsnio priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	nustatomas šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas rimto pažeidimo, nusikalstamos veikos ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus;

b)	nustatomos atitinkamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyto laikotarpio pradžios ir pabaigos datos.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai, teikiantys su EJRŽF susijusią paraišką, pateiktų vadovaujančiajai institucijai pasirašytą pažymą, kuria patvirtina, kad jie laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų ir jie nėra įvykdę su EŽF arba EJRŽF susijusio sukčiavimo, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Prieš patvirtindamos veiksmą, valstybės narės patikrina tos pažymos teisingumą, remdamosi turimais nacionalinio pažeidimų registro duomenimis, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje, arba kitais turimais duomenimis.

Pirmos pastraipos taikymo tikslais valstybė narė kitos valstybės narės prašymu teikia savo nacionaliniame pažeidimų registre turimą informaciją, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje.

11 straipsnis

Netinkami finansuoti veiksmai

Netinkami finansuoti EJRŽF lėšomis veiksmai yra:

a)	veiksmai, kuriais didinamas laivo žvejybos pajėgumas, arba įranga, kuria didinamas laivo gebėjimas rasti žuvis;

b)	naujų žvejybos laivų statymas arba žvejybos laivų įvežimas;

c)	laikinas ar visam laikui žvejybos veiklos nutraukimas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

d)	žvalgomoji žvejyba;

e)	įmonės nuosavybės teisių perleidimas;

f)	tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais.

III   ANTRAŠTINĖ

DALIS FINANSINĖ PROGRAMA

12 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Sąjungos biudžetas, skirtas EJRŽF pagal šio reglamento V antraštinę dalį, vykdomas pagal pasidalijamojo valdymo sistemą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4 straipsnyje.

2.   Sąjungos biudžetą, skirtą EJRŽF pagal šio reglamento VI antraštinę dalį, tiesiogiai vykdo Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (24) 58 straipsnio 1 dalies a punktą.

3.   Komisija panaikina visus arba dalį su tiesioginiu valdymu susijusių biudžetinių įsipareigojimų laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir, kai tinkama, šio reglamento 123 straipsnio.

4.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 30 ir 53 straipsnius taikomas patikimo finansų valdymo principas.

13 straipsnis

Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai

1.   2014–2020 m. EJRŽF įsipareigojimams, susijusiems su pasidalijamuoju valdymu, skiriami ištekliai – 5 749 331 600 EUR dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į II priede nustatytą metinį paskirstymą.

2.   Iš 1 dalyje nurodytų biudžeto išteklių 4 340 800 000 EUR skiriama tvariam žvejybos, akvakultūros ir žuvininkystės regionų plėtojimui, su prekyba ir perdirbimu susijusioms priemonėms ir techninei paramai valstybių narių iniciatyva pagal V antraštinės dalies I, II, III, IV ir VII skyrius, išskyrus 67 straipsnį.

3.   Iš 1 dalyje nurodytų biudžeto išteklių 580 000 000 EUR skiriama 76 straipsnyje nurodytoms kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms.

4.   Iš 1 dalyje nurodytų biudžeto išteklių 520 000 000 EUR skiriama 77 straipsnyje nurodytoms duomenų rinkimo priemonėms.

5.   Iš 1 dalyje nurodytų biudžeto išteklių 192 500 000 EUR skiriama kompensacijai atokiausiems regionams pagal V antraštinės dalies V skyrių. Ta kompensacija per metus neturi viršyti:

a)	Azorų saloms ir Madeirai – 6 450 000 EUR;

b)	Kanarų saloms – 8 700 000 EUR;

c)	Prancūzijos atokiausiems regionams, nurodytiems SESV 349 straipsnyje – 12 350 000 EUR.

6.   Iš 1 dalyje nurodytų biudžeto išteklių 44 976 000 EUR skiriama 67 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui.

7.   Iš 1 dalyje nurodytų biudžeto išteklių 71 055 600 EUR skiriama V antraštinės dalies VIII skyriuje nurodytoms IJP priemonėms.

8.   Valstybės narės turi galimybę tarpusavyje perskirstant naudoti pagal 3 ir 4 dalis turimus išteklius.

14 straipsnis

Tiesioginio valdymo biudžeto ištekliai

1.   2014–2020 m. EJRŽF įsipareigojimams, susijusiems su tiesioginio valdymo priemonėmis, kaip nurodyta VI antraštinės dalies I–III skyriuose, skiriami ištekliai – 647 275 400 EUR esamomis kainomis.

2.   VI antraštinės dalies II ir II skyrių tikslais orientacinis lėšų paskirstymas tikslams, nustatytiems 82 ir 85 straipsniuose, yra nustatytas III priede.

3.   Nuo 2 dalyje nurodytų orientacinių procentinių dalių Komisija kiekvienu atveju gali nukrypti ne daugiau nei 5 % finansinio paketo vertės suma.

4.   Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pritaikomos III priede nustatytos procentinės dalys.

15 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

Komisija atlieka VI antraštinės dalies I ir II skyrių įgyvendinimo, įskaitant poreikį pritaikyti III priede nustatytą orientacinį lėšų paskirstymą, peržiūrą ir ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai gautų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių EJRŽF aspektų tarpinio vertinimo ataskaitą.

16 straipsnis

Finansinis paskirstymas pasidalijamajam valdymui

1.   13 straipsnio 2–7 dalyse nurodyti ir II priedo lentelėje išdėstyti 2014–2020 m. laikotarpio valstybių narių įsipareigojimams įgyvendinti skiriami ištekliai nustatomi remiantis šiais objektyviais kriterijais:

a)

jeigu taikoma V antraštinė dalis, išskyrus 76 ir 77 straipsnius: i) užimtumo lygis žvejybos ir jūrų bei gėlų vandenų akvakultūros sektoriuose, įskaitant užimtumą susijusiuose perdirbimo sektoriuose; ii) gamybos lygis žvejybos ir jūrų bei gėlų vandenų akvakultūros sektoriuose, įskaitant susijusį perdirbimą, ir iii) mažos apimties priekrantės žvejybai naudojamų laivų dalis visame žvejybos laivyne;

b)

jeigu taikomi 76 ir 77 straipsniai: i) atitinkamos valstybės narės kontrolės užduočių apimtis, atsižvelgiant į nacionalinio žvejybos laivyno dydį ir kontroliuotino jūros ploto dydį, iškraunamą žvejybos produktų kiekį ir importo iš trečiųjų šalių vertę; ii) turimi kontrolės ištekliai, palyginti su valstybės narės kontrolės užduočių apimtimi, turimas priemones nustatant atsižvelgiant į jūroje atliekamų kontrolės veiksmų skaičių ir iškraunamų žvejybos produktų patikrų skaičių; iii) atitinkamos valstybės narės duomenų rinkimo užduočių apimtis, atsižvelgiant į nacionalinio žvejybos laivyno dydį, iškraunamą žvejybos produktų kiekį ir akvakultūros produkcijos kiekį, mokslinės stebėsenos veiklos jūroje mastą ir tyrimų, kuriuose dalyvauja ta valstybė narė, skaičių; ir iv) turimi duomenų rinkimo ištekliai, palyginti su valstybės narės duomenų rinkimo užduočių apimtimi, turimas priemones nustatant atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius bei technines priemones, kurių reikia norint įvykdyti nacionalinę duomenų rinkimo atrankos programą.

c)	visų priemonių atveju remiamasi ankstesniais lėšų asignavimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesniu panaudojimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato bendrų išteklių metinį paskirstymą valstybėms narėms.

IV   ANTRAŠTINĖ

DALIS PROGRAMAVIMAS

I   SKYRIUS

Pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamų priemonių programavimas

17 straipsnis

Veiksmų programų rengimas

1.   Kiekviena valstybė narė parengia EJRŽF bendrai finansuojamų Sąjungos prioritetų, nustatytų 6 straipsnyje, įgyvendinimo bendrą veiksmų programą.

2.   Valstybė narė parengia veiksmų programą glaudžiai bendradarbiaudama su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje nurodytais partneriais.

3.   Kiek tai susiję su 18 straipsnio 1 dalies n punkte nurodyta veiksmų programos dalimi, Komisija ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato faktinius Sąjungos prioritetus, susijusius su vykdymo užtikrinimo ir kontrolės politika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

18 straipsnis

Veiksmų programos turinys

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnyje nurodytų elementų, į veiksmų programą įtraukiama:

a)

padėties analizė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje teritorijoje, kurioje taikoma programa, įskaitant, atitinkamais atvejais, jūrų baseinus. Analizės struktūra nustatoma atsižvelgiant į šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus atitinkamus Sąjungos prioritetus ir, atitinkamais atvejais, ji turi būti suderinta su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje nurodytu akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu ir padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Direktyvos 2008/56/EB 5 straipsnyje nurodytą jūrų strategiją. Konkretūs su darbo vietomis, aplinkosauga, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu susiję poreikiai įvertinami atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus, siekiant nustatyti tinkamiausias priemones kiekvieno su atitinkamomis sritimis susijusio prioriteto lygiu;

b)

strategijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnyje, aprašas, kuriame įrodoma, kad: i) kiekvienam į programą įtrauktam Sąjungos prioritetui yra nustatyti tinkami tikslai, remiantis šio reglamento109 straipsnyje nurodytais bendraisiais rodikliais; ii) atitinkamos priemonės atrenkamos logiškai pagal kiekvieną programoje pasirinktą Sąjungos prioritetą, atsižvelgiant į ex ante vertinimo ir šios dalies a punkte nurodytos analizės išvadas. Žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonių pagal šio reglamento 34 straipsnį atveju strategijos apraše turi būti nurodyti su žvejybos pajėgumų mažinimu susiję tikslai ir priemonės, kurių turi būti imtasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį. Taip pat nurodomas kompensacijos, kuri turi būti skiriama pagal šio reglamento 33 ir 34 straipsnius, apskaičiavimo metodas; iii) finansinių išteklių paskirstymas į programą įtrauktiems Sąjungos prioritetams yra pagrįstas ir pakankamas nustatytiems tikslams pasiekti;

c)	atitinkamais atvejais, konkretūs „Natura 2000“ teritorijų, kaip nustatyta Tarybos direktyva 92/43/EEB (25), poreikiai ir programos indėlis kuriant darnų žuvų išteklių atkūrimo teritorijų tinklą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnyje;

d)	šio reglamento 9 straipsnyje ir IV priede nurodytų konkrečių ex ante sąlygų ir, jeigu reikia, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų įvertinimas;

e)	veiklos rezultatų plano, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnyje ir II priede, aprašas;

f)	pagal Sąjungos prioritetus sugrupuotų atrinktų priemonių sąrašas;

g)	nustatant žuvininkystės ir akvakultūros regionus pagal V antraštinės dalies III skyrių taikomų kriterijų sąrašas;

h)	V antraštinės dalies III skyriuje numatytų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų sąrašas;

i)	valstybėse narėse, kuriose daugiau kaip 1 000 laivų gali būti laikomi mažos apimties priekrantės žvejybos laivais – mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas;

j)	vertinimo reikalavimai ir vertinimo planas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje, ir veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų galima patenkinti nustatytus poreikius;

k)

finansavimo planas, kuris turi būti parengtas atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnį ir laikantis šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto Komisijos įgyvendinimo akto, kuriame pateikiama: i) lentelė, kurioje nustatomas bendras planuojamas EJRŽF įnašas kiekvienais metais; ii) lentelė, kurioje nustatomi naudotini EJRŽF ištekliai ir bendro finansavimo procentinis dydis pagal šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus Sąjungos prioritetus ir techninei paramai; nukrypstant nuo šio reglamento 94 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, toje lentelėje, jei taikytina, atskirai nurodomi EJRŽF ištekliai ir bendro finansavimo procentiniai dydžiai, kurie, taikomi paramai, nurodytai šio reglamento 33, 34 straipsniuose, 41 straipsnio 2 dalyje, 67 ir 70 straipsniuose, 76 straipsnio 2 dalies a–d ir f–l punktuose, 76 straipsnio 2 dalies e punkte ir 77 straipsnyje;

l)	informacija apie papildomumą ir koordinavimą su BSP fondais ir kitomis atitinkamomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis;

m)

pasirengimo įgyvendinti veiksmų programą priemonės, įskaitant: i) Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 123 straipsnyje nurodytų institucijų identifikuojamąją informaciją ir informavimo tikslais pateikiamą glaustą valdymo ir kontrolės sistemos aprašą; ii) žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽRVVG), vadovaujančiosios institucijos arba paskirtosios įstaigos atitinkamų funkcijų vykdant visas su bendruomenės inicijuotos plėtros strategija susijusias įgyvendinimo užduotis aprašą; iii) stebėsenos ir vertinimo procedūrų aprašą ir Stebėsenos komiteto, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 48 straipsnyje, bendrą sudėtį; iv) nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad apie programą būtų informuojama pagal šio reglamento 119 straipsnį;

n)	partnerių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje, sąrašas ir konsultacijų su tais partneriais rezultatai;

o)

siekiant geresnio atitikties užtikrinimo taikant 6 straipsnio 3 punkto b punkte nurodytą kontrolę ir laikantis faktinių Komisijos patvirtintų prioritetų pagal 17 straipsnio 3 dalį: i) įstaigų, kurios įgyvendina kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, sąrašas ir glaustas jų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, skirtų žuvininkystės kontrolei, tikrinimui ir vykdymo užtikrinimui, sąrašas, pagrindinė jų turima žuvininkystės kontrolei, tikrinimui ir vykdymo užtikrinimui skirta įranga, visų pirma laivų, orlaivių ir sraigtasparnių skaičius; ii) kontrolės priemonių, įgyvendintinų naudojant bendruosius rodiklius, kurie turi būti nustatyti pagal 109 straipsnį, bendrieji tikslai; iii) konkretūs tikslai, kurie turi būti pasiekti atsižvelgiant į 6 straipsnyje nustatytus Sąjungos prioritetus ir išsamus suskirstymas pagal kategorijas per visą programavimo laikotarpį;

p)

duomenų, skirtų tvariam žuvininkystės valdymui, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 punkto a punkte, rinkimo tikslu ir laikantis daugiametės Sąjungos programos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnyje: i) duomenų rinkimo veiklos aprašas, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 dalį; ii) duomenų saugojimo metodų, duomenų tvarkymo ir duomenų naudojimo aprašas; iii) gebėjimo užtikrinti patikimą finansinį ir administracinį surinktų duomenų valdymą aprašas.

p punkte nurodyta veiksmų programos dalis papildoma vadovaujantis šio reglamento 21 straipsniu.

2.   Į veiksmų programą įtraukiami supaprastintų išlaidų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimo pagal šio reglamento 96 straipsnį metodai ir kompensacijos apskaičiavimo pagal atitinkamus kiekvienai šio reglamento 40 straipsnio 1 dalyje, 53, 54, ir 55 straipsniuose, 56 straipsnio 1 dalies f punkte ir 67 straipsnyje išdėstytai veiklos rūšiai nustatytus kriterijus metodas. Atitinkamais atvejais taip pat įtraukiama informacija apie išankstinius mokėjimus ŽRVVG pagal šio reglamento 62 straipsnį.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų elementų pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

19 straipsnis

Veiksmų programos patvirtinimas

1.   Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 29 straipsnio, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina veiksmų programą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo tikslu Komisija išnagrinėja, ar tikėtina, kad 18 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytomis priemonėmis būtų veiksmingai sumažintas nustatytas perteklinis pajėgumas.

20 straipsnis

Veiksmų programos keitimas

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina bet kuriuos veiksmų programos dalinius pakeitimus.

2.   Siekiant prisitaikyti prie kintančių kontrolės poreikių, Komisija gali kas dvejus metus priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nurodomi visi su 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta vykdymo užtikrinimo ir kontrolės politika susijusių Sąjungos prioritetų pokyčiai ir atitinkami tinkami finansuoti veiksmai, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Atsižvelgdamos į naujus prioritetus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, valstybės narės gali pateikti savo veiksmų programos dalinius pakeitimus. Laikantis proporcingumo principo, tokiems veiksmų programų daliniams pakeitimams taikoma pagal 22 straipsnio 2 dalį priimtina supaprastinta procedūra.

21 straipsnis

Duomenų rinkimo darbo planai

1.   Taikant šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies p punktą valstybės narės ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, spalio 31 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnio 4 dalį elektroniniu būdu pateikia Komisijai duomenų rinkimo darbo planus, išskyrus atvejus, kai tebetaikomas galiojantis planas – tokiu atveju jos apie tai praneša Komisijai. Tų planų turinys turi būti suderinamas su to reglamento 4 straipsnio 2 dalimi.

2.   Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina darbo planus, nurodytus 1 dalyje.

22 straipsnis

Taisyklės dėl procedūrų ir tvarkaraščių

1.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl procedūrų, formato ir tvarkaraščių, skirtas:

a)	veiksmų programoms patvirtinti;

b)	pasiūlymams dėl veiksmų programų pakeitimų, įskaitant jų įsigaliojimą ir teikimo dažnumą programavimo laikotarpiu, teikti ir patvirtinti;

c)	pasiūlymams dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų teikti ir patvirtinti;

d)	duomenų rinkimo darbų planams teikti.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Procedūros ir tvarkaraščiai supaprastinami, jeigu:

a)	veiksmų programų pakeitimai yra susiję su lėšų perkėlimu tarp Sąjungos prioritetų, jeigu perkeltos lėšos neviršija 10 % Sąjungos prioritetui skirtos sumos;

b)	veiksmų programų pakeitimai yra susiję su priemonių arba atitinkamų veiksmų rūšių ir susijusios informacijos bei rodiklių nustatymu arba panaikinimu;

c)	veiksmų programų pakeitimai yra susiję su priemonių aprašų pakeitimais, įskaitant tinkamumo finansuoti sąlygų pakeitimus;

d)	tai susiję su 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais pakeitimais, taip pat tolesniais 18 straipsnio 1 dalies n punkte nurodytos veiksmų programos dalies pakeitimais.

3.   2 dalis netaikoma 33 ir 34 straipsniuose bei 41 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms.

II   SKYRIUS

Pagal tiesioginio valdymo principą finansuojamų priemonių programavimas

23 straipsnis

Metinė darbo programa

1.   Siekiant įgyvendinti VI antraštinę dalį, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas atsižvelgdama į atitinkamuose skyriuose nustatytus tikslus. VI antraštinės dalies I ir II skyrių atveju tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Metinėje darbo programoje pateikiama:

a)	finansuotinos veiklos aprašas ir tikslai, kurių siekiama kiekvienos veiklos atveju, kurie turi atitikti 82 ir 85 straipsniuose nustatytus tikslus. Joje taip pat nurodoma kiekvienai veiklai skirta suma, pateikiamas orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis bei informacija apie jos vykdymą;

b)	dotacijų ir susijusių priemonių atveju – pagrindiniai vertinimo kriterijai, kurie nustatomi užtikrinant kuo geresnį tikslų, kurių siekiama veiksmų programa, įgyvendinimą, ir didžiausias galimas bendro finansavimo procentinis dydis;

V   ANTRAŠTINĖ

DALIS PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ FINANSUOJAMOS PRIEMONĖS

I   SKYRIUS

Tvarus žuvininkystės plėtojimas

24 straipsnis

Konkretūs tikslai

Teikiant paramą pagal šį skyrių prisidedama prie konkrečių tikslų įgyvendinimo pagal 6 straipsnio 1 punkte nustatytą Sąjungos prioritetą.

25 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Pagal šį skyrių paramą gavęs žvejybos laivo savininkas neperleidžia to laivo už Sąjungos ribų bent penkerius metus nuo tos paramos faktinio išmokėjimo paramos gavėjui dienos. Jei tuo laikotarpiu laivas yra perleidžiamas, veiksmo atžvilgiu nepagrįstai išmokėtą sumą valstybė narė susigrąžina proporcingai laikotarpiui, kuriuo nebuvo laikomasi šios dalies pirmame sakinyje nurodytos sąlygos.

2.   Veiklos išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti, jei šiame skyriuje aiškiai nenustatyta kitaip.

3.   Bendras EJRŽF finansinis įnašas 33 ir 34 straipsniuose nurodytoms priemonėms ir 41 straipsnyje nurodytam pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimui arba modernizavimui negali viršyti didesnės iš šių dviejų ribinių verčių:

a)	6 000 000 EUR; arba

b)	15 % Sąjungos finansinės paramos, kurią valstybė narė skiria Sąjungos prioritetams, išdėstytiems 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose.

4.   Bendras EJRŽF finansinis įnašas 29 straipsnio 4 dalyje nurodytoms priemonėms negali viršyti 5 % valstybei narei skirtos Sąjungos finansinės paramos.

5.   Parama, kuri laivų savininkams buvo skirta pagal 33 straipsnį, išskaitoma iš paramos, pagal 34 straipsnį skiriamos laivų savininkams už tą patį laivą.

26 straipsnis

Inovacijos

1.   Siekdamas paskatinti inovacijas žuvininkystės sektoriuje, EJRŽF gali remti projektus, kuriais siekiama vystyti arba diegti naujus arba iš esmės patobulintus produktus ir įrangą, naujus arba patobulintus procesus ir metodus ir naujas arba patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas, be kita ko, perdirbimo ir rinkodaros lygiu.

2.   Pagal šį straipsnį finansuojamus veiksmus vykdo valstybės narės arba Sąjungos pripažinta mokslo arba technikos įstaiga arba tokie veiksmai vykdomi su ja bendradarbiaujant. Ta mokslo arba technikos įstaiga patvirtina tokių veiksmų rezultatus.

3.   Pagal šį straipsnį finansuojamų veiksmų rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina pagal 119 straipsnį.

27 straipsnis

Konsultavimo paslaugos

1.   Siekdamas gerinti bendrus veiklos vykdytojų veiklos rezultatus bei konkurencingumą ir skatinti tausią žuvininkystę, EJRŽF gali remti:

a)	galimybių studijas ir konsultavimo paslaugas, kuriomis vertinamas projektų, kuriems gali būti teikiama šiame skyriuje nustatyta parama, ekonominis perspektyvumas;

b)	specialistų konsultacijų aplinkos tvarumo klausimais teikimą, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms apriboti ir, jei įmanoma, panaikinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms;

c)	specialistų konsultacijų verslo ir rinkodaros strategijų klausimais teikimą.

2.   1 dalyje nurodytas galimybių studijas, konsultavimo paslaugas ir konsultacijas rengia mokslo, akademinės, profesinės ar technikos įstaigos arba konsultacijas ekonomikos klausimais teikiantys subjektai, turintys reikiamą kompetenciją.

3.   1 dalyje nuodyta parama teikiama veiklos vykdytojams, žvejų organizacijoms, įskaitant gamintojų organizacijas ar viešosios teisės subjektus.

4.   Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodyta parama neviršija 4 000 EUR sumos, paramos gavėjas gali būti atrinktas pagreitinta tvarka.

28 straipsnis

Mokslininkų ir žvejų partnerystės

1.   Siekdamas paskatinti mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis, EJRŽF gali remti:

a)	vienos ar daugiau nepriklausomų mokslo įstaigų ir žvejų arba vienos ar daugiau žvejų organizacijų tinklų kūrimą, partnerystės susitarimus ar asociacijas, kuriose gali dalyvauti technikos įstaigos;

b)	veiklą, vykdomą a punkte nurodytuose tinkluose, pagal partnerystės susitarimus ar asociacijose.

2.   1 dalies b punkte nurodyta veikla gali apimti duomenų rinkimo ir tvarkymo veiklą, tyrimus, bandomuosius projektus, žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų platinimą, seminarus ir geriausią praktiką.

3.   1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama viešosios teisės subjektams, žvejams, žvejų organizacijoms, ŽRVVG ir nevyriausybinėms organizacijoms.

29 straipsnis

Žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimas

1.   Siekdamas remti žmogiškąjį kapitalą, darbo vietų kūrimą ir socialinį dialogą, EJRŽF gali remti:

a)

profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, bendrus projektus, ekonominio, techninio, reguliuojamojo ar mokslinio pobūdžio žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų įgijimą, visų pirma, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, higiena, sveikata, sauga, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

b)

suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, organizacijų, propaguojančių lygias vyrų ir moterų galimybes, propaguojančių moterų vaidmenį žvejų bendruomenėse ir skatinančių mažos apimties priekrantės žvejyboje ar žvejyboje nuo kranto dalyvaujančias grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

c)	socialinį dialogą Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

2.   1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti teikiama savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniams arba, jeigu jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie pripažįstami, savarankiškai dirbančių žvejų sugyventiniams, laikantis sąlygų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES (26) 2 straipsnio b punkte.

3.   1 dalies a punkte nurodyta parama ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį gali būti teikiama jaunesnių nei 30 metų amžiaus asmenų, kurie atitinkamos valstybės narės yra pripažįstami bedarbiais, (toliau – mokiniai) mokymui. Tokia parama skiriama mokymui tik mažos apimties priekrantės žvejybos laive, kuris priklauso ne jaunesniam nei 50 metų profesionaliam žvejui, įformintam atitinkamos valstybės narės pripažįstama mokinio ir laivo savininko sutartimi, kuris apima tausios žvejybos praktikos bei jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, kursus. Su mokiniu laive turi būti ne jaunesnis kaip 50 metų profesionalus žvejys.

4.   Pagal 3 dalį profesionaliems žvejams parama teikiama mokinių atlyginimui bei susijusioms išlaidoms padengti ir apskaičiuojama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į ekonominę padėtį ir pragyvenimo lygį atitinkamoje valstybėje narėje. Ta parama negali viršyti didžiausios 40 000 EUR sumos kiekvienam paramos gavėjui programavimo laikotarpiu.

30 straipsnis

Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos

1.   EJRŽF gali remti investicijas, kuriomis prisidedama prie žvejų pajamų įvairinimo plėtojant papildomą veiklą, įskaitant investicijas į laivą, žūklės turizmą, restoranus, žvejybos aplinkosaugos funkcijas ir šviečiamąją su žvejyba susijusią veiklą.

2.   1 dalyje numatyta parama teikiama žvejams, kurie:

a)	pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti;

b)	turi reikiamų profesinių gebėjimų, kurie gali būti įgyjami vykdant pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą finansuojamus veiksmus.

3.   1 dalyje numatyta parama teikiama tik jei papildoma veikla yra susijusi su žvejo pagrindine žvejybos veikla.

4.   Pagal 1 dalį teikiamos paramos suma negali viršyti 50 % verslo plane kiekvienam veiksmui numatyto biudžeto ir kiekvienam paramos gavėjui taikomos didžiausios 75 000 EUR sumos.

31 straipsnis

Parama veiklą pradedantiems jauniesiems žvejams

1.   EJRŽF gali teikti paramą jauniesiems žvejams, skirtą verslo veiklai pradėti.

2.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama tik įsigyti pirmam žvejybos laivui:

a)	kurio bendras ilgis mažesnis nei 24 metrai;

b)	kuris pritaikytas jūrinei žvejybai;

c)	kurio amžius – nuo 5 iki 30 metų; ir

d)	kuris priklauso laivyno segmentui, kurio atveju Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie žvejybos pajėgumus nurodyta, kad to segmento pajėgumai subalansuoti su jo turimomis žvejybos galimybėmis.

3.   Šiame straipsnyje „jaunasis žvejas“ reiškia fizinį asmenį, kuris pageidauja pirmą kartą įsigyti žvejybos laivą, kuriam paraiškos pateikimo metu yra mažiau nei 40 metų ir kuris bent penkerius metus dirbo žveju arba yra įgijęs lygiavertį profesinį išsilavinimą. Valstybės narės gali nustatyti papildomus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar jaunasis žvejas atitinka paramos skyrimo pagal šį straipsnį reikalavimus.

4.   Parama pagal šį straipsnį negali viršyti 25 % žvejybos laivo įsigijimo išlaidų ir bet kuriuo atveju negali viršyti 75 000 EUR vienam jaunajam žvejui.

32 straipsnis

Sveikata ir sauga

1.   Siekdamas pagerinti žvejų higieną, sveikatą, saugą ir darbo sąlygas, EJRŽF gali remti investicijas į laivą arba į atskirą įrangą, jeigu tomis investicijomis užtikrinama daugiau, nei reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus.

2.   Parama pagal šį straipsnį teikiama žvejams arba žvejybos laivų savininkams.

3.   Jeigu veiksmą sudaro investicijos į laivą, parama tam pačiam žvejybos laivui teikiama ne daugiau kaip kartą per programavimo laikotarpį tos pačios rūšies investicijoms. Jeigu veiksmą sudaro investicijos į atskirą įrangą, parama tam pačiam paramos gavėjui teikiama ne daugiau kaip kartą per programavimo laikotarpį tos pačios rūšies įrangai.

4.   Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tinkamos finansuoti veiksmų rūšys.

33 straipsnis

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

1.   EJRŽF gali remti laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemones šiais atvejais:

a)	kai įgyvendinamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytos atitinkamai Komisijos priemonės arba valstybių narių neatidėliotinos priemonės arba to reglamento 7 straipsnyje nurodytos išsaugojimo priemonės, įskaitant išteklių atsinaujinimo laikotarpius;

b)	kai neatnaujinami tausios žuvininkystės partnerystės susitarimai arba jų protokolai;

c)

kai laikinas nutraukimas yra numatytas valdymo plane, priimtame pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (27), arba daugiamečiame plane, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, kai, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia mažinti žvejybos pastangas siekiant tikslų, nurodytų to Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte.

2.   1 dalyje nurodyta parama gali būti skirta ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį vienam laivui 2014–2020 m. laikotarpiu.

3.   1 dalyje nurodyta parama skiriama tik:

a)	Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kuriais per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 120 dienų vykdyta žvejybos veikla jūroje; arba

b)	žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 120 dienų dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla laikinai nutraukiama.

4.   Žvejybos laivas ar atitinkami žvejai faktiškai sustabdo visą žvejybos veiklą. Kompetentinga valdžios institucija įsitikina, kad atitinkamas žvejybos laivas laikotarpiu, kuriuo laikinai nutraukta veikla, nevykdo jokios žvejybos veiklos.

34 straipsnis

Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

1.   EJRŽF gali remti žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemones, tik jei tai vyksta išmontuojant žvejybos laivus, ir su sąlyga, kad:

a)	tai įtraukta į veiksmų programą, kaip nustatyta 18 straipsnyje; ir

b)	veiklos nutraukimas visam laikui kaip priemonė yra numatytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodytame veiksmų plane, kuriame konstatuota, kad laivyno segmento pajėgumai nėra veiksmingai subalansuoti su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis.

2.   Parama pagal 1 dalį teikiama:

a)	Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kuriais per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus vykdyta žvejybos veikla jūroje; arba

b)	žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui.

3.   Atitinkami žvejai faktiškai nutraukia visą žvejybos veiklą. Paramos gavėjas kompetentingai valdžios institucijai pateikia įrodymus, kad jis faktiškai nutraukė žvejybos veiklą. Tuo atveju, jei praėjus mažiau kaip dvejų metų laikotarpiui nuo paraiškos paramai gauti pateikimo dienos žvejys atnaujina žvejybos veiklą, kompensacija grąžinama pro rata temporis pagrindu.

4.   Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama iki 2017 m. gruodžio 31 d.

5.   Parama pagal šį straipsnį išmokama tik po to, kai iš Sąjungos žvejybos laivyno registro visam laikui pašalinti lygiaverčiai pajėgumai, o žvejybos licencijos ir leidimai taip pat visam laikui panaikinti. Paramos gavėjui draudžiama registruoti naują žvejybos laivą penkerius metus po tokios paramos gavimo. Sumažėjus pajėgumams dėl žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui, kuriam teikiama viešoji pagalba, atitinkamai visam laikui sumažinama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede nustatyta viršutinė žvejybos pajėgumų riba.

6.   Nukrypstant nuo 1 dalies, parama gali būti teikiama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui laivų neišmontuojant, su sąlyga, kad jie pritaikomi kitai veiklai nei verslinė žvejyba.

Be to, siekiant išsaugoti jūrinės kultūros paveldą, parama gali būti teikiama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui neišmontuojant tradicinių medinių laivų atveju, jei tokie laivai išlaiko paveldo funkciją sausumoje.

35 straipsnis

Pavojingų meteorologinių reiškinių ir ekologinių avarijų atvejams skirti savitarpio pagalbos fondai

1.   EJRŽF gali prisidėti prie savitarpio pagalbos fondų, iš kurių mokamos kompensacijos žvejams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinės avarijos ir žvejų ar žvejybos laivų avarijų jūroje jiems vykdant žvejybos veiklą atveju gelbėjimo išlaidų.

2.   1 dalies tikslais terminas „savitarpio pagalbos fondas“ – tai valstybės narės pagal jos nacionalinę teisę akredituota įnašus mokančių žvejų draudimo sistema, iš kurios mokamos kompensacinės išmokos įnašus mokantiems žvejams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl 1 dalyje išvardytų reiškinių.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad dėl paramos pagal šį straipsnį ir kitų Sąjungos ar nacionalinių priemonių arba privačių draudimo sistemų derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

4.   Kad atitiktų paramos teikimo pagal šį straipsnį reikalavimus, atitinkamas savitarpio pagalbos fondas turi:

a)	būti pagal nacionalinę teisę akredituotas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos;

b)	laikytis skaidrios įmokų į fondą ir išmokų iš jo politikos; ir

c)	turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.

5.   Valstybės narės nustato savitarpio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma dėl kompensacinių išmokų žvejams krizės atveju skyrimo ir reikalavimų tokioms kompensacijoms gauti atitikties įvykus 1 dalyje nurodytiems pavojingiems meteorologiniams reiškiniams, ekologinėms avarijoms ar avarijoms jūroje, taip pat dėl tų taisyklių laikymosi administravimo bei stebėsenos. Valstybės narės užtikrina, kad fondo taisyklėse būtų numatytos sankcijos, taikytinos žvejo aplaidumo atvejais.

6.   1 dalyje nurodytų pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinių avarijų ar avarijų jūroje atvejai turi būti oficialiai tokiais pripažinti atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos.

7.   1 dalyje nurodyti finansiniai įnašai turi būti susiję tik su sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondų išmokėtos kaip finansinės kompensacijos žvejams. Tarpusavio pagalbos fondų įsteigimo administracinės išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti. Valstybės narės gali riboti tinkamas finansuoti išlaidas taikydamos viršutines ribas kiekvienam savitarpio pagalbos fondui.

8.   1 dalyje nurodyti finansiniai įnašai teikiami tik tiems dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinių avarijų ar avarijų jūroje patirtiems nuostoliams padengti, kurie sudaro daugiau kaip 30 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine įmonės apyvarta per trejus ankstesnius kalendorinius metus.

9.   Pradiniam akciniam kapitalui EJRŽF lėšos neteikiamos.

10.   Kai valstybės narės nusprendžia riboti tinkamas finansuoti išlaidas taikydamos viršutines ribas, jos pateikia informaciją apie tas ribas ir jų pagrindimą savo veiksmų programose.

36 straipsnis

Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms

1.   Siekiant, kad žvejybos veikla būtų pritaikyta prie žvejybos galimybių, EJRŽF gali remti žvejybos galimybių paskirstymo sistemų kūrimą, plėtojimą, stebėseną, vertinimą ir valdymą.

2.   Parama pagal šį straipsnį teikiama viešosioms valdžios institucijoms, juridiniams arba fiziniams asmenims arba valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms, įskaitant pripažintas gamintojų organizacijas, dalyvaujančias bendrai valdant 1 dalyje nurodytas sistemas.

37 straipsnis

Parama išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui ir regioniniam bendradarbiavimui

1.   Siekdamas užtikrinti veiksmingą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7, 8 ir 11 straipsnius taikomų išsaugojimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą ir regioninį bendradarbiavimą pagal to reglamento 18 straipsnį, EJRŽF gali remti:

a)	techninių ir administravimo priemonių, būtinų išsaugojimo priemonių ir regionavimo rengimui bei įgyvendinimui, rengimą, plėtojimą ir stebėseną;

b)	suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant išsaugojimo priemones ir regionavimą.

2.   EJRŽF gali pagal 1 dalį remti tiesioginį išteklių atkūrimą tik tais atvejais, kai jis Sąjungos teisės akte numatytas kaip išsaugojimo priemonė.

38 straipsnis

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis

1.   Siekdamas mažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, remti išmetimo į jūrą laipsnišką panaikinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie tausaus gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį, EJRŽF gali remti investicijas į:

a)	įrangą, kuria gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

b)	laivą arba įrangą, kuriais siekiama panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos verslinių išteklių priegaudos ir ją mažinant arba tvarkant nepageidaujamą priegaudą, kuri turi būti iškraunama pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį;

c)	įrangą, kuria ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui;

d)

įrangą, kuria apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (28), jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių selektyvumas ir jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams.

2.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio a punkto, 1 dalyje nurodyta parama atokiausiuose regionuose gali būti teikiama inkarinėms plūdriosioms priemonėms pelaginėms žuvims žvejoti tik tuomet, jei tokiomis priemonėmis prisidedama prie tausios ir selektyvios žvejybos.

3.   Parama tos pačios rūšies įrangai tame pačiame Sąjungos žvejybos laive teikiama ne dažniau kaip kartą per programavimo laikotarpį.

4.   Parama teikiama tik tuo atveju, jei 1 dalyje minėtais žvejybos įrankiais arba kita įranga akivaizdžiai geriau vykdoma dydžio atranka arba daromas akivaizdžiai mažesnis poveikis ekosistemai ir netikslinėms rūšims, palyginti su standartiniais žvejybos įrankiais arba kita įranga, kurie yra leidžiami pagal Sąjungos teisę arba atitinkamą nacionalinę teisę regionavimo srityje, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013.

5.   Parama teikiama:

a)	Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;

b)	žvejams, kurie turi keistiną žvejybos įrankį ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;

c)	valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.

39 straipsnis

Su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu susijusios inovacijos

1.   Siekdamas prisidėti prie laipsniško išmetimo į jūrą bei priegaudos panaikinimo, sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį ir sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai ir poveikį saugomiems plėšrūnams, EJRŽF gali remti veiksmus, kuriais siekiama plėtoti arba diegti žvejybos veiklos poveikio aplinkai mažinimui skirtas naujas technikos arba organizacines žinias, įskaitant tobulesnius žvejybos būdus ir žvejybos įrankių selektyvumą, arba užtikrinti tausesnį jūrų biologinių išteklių valdymą ir sambūvį su saugomais plėšrūnais.

2.   Pagal šį straipsnį finansuojamus veiksmus vykdo valstybės narės pripažinta mokslo arba technikos įstaiga, kuri patvirtina tokių veiksmų rezultatus, arba tokie veiksmai vykdomi su ja bendradarbiaujant.

3.   Pagal šį straipsnį finansuojamų veiksmų rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina pagal 119 straipsnį.

4.   Pagal šį straipsnį finansuojamuose projektuose dalyvaujančių žvejybos laivų skaičius neturi viršyti 5 % nacionalinį laivyną sudarančių laivų skaičiaus arba jų bendroji talpa neturi viršyti 5 % nacionalinio laivyno bendrosios talpos, apskaičiuotų paraiškos pateikimo metu. Gavusi valstybės narės prašymą, tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK), įsteigto Komisijos sprendimu 2005/629/EB (29), rekomendacija Komisija gali patvirtinti projektus, kurie viršija šioje dalyje nustatytą ribą.

5.   Veiksmai, kurie nelaikomi žvejyba mokslo tikslais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį ir kuriuos sudaro naujų žvejybos įrankių arba metodų bandymas, vykdomi laikantis atitinkamai valstybei narei nustatytų žvejybos galimybių apribojimų.

6.   Grynosios pajamos, gautos žvejybos laivui dalyvaujant veiksme, atimamos iš tinkamų finansuoti to veiksmo išlaidų laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 8 dalies.

7.   6 dalies tikslais terminas „grynosios pajamos“ reiškia žvejų pajamos iš pirmo žuvų ar vėžiagyvių, kurie sužvejoti naujų techninių ar organizacinių žinių taikymo pradžios ir bandymo metu, pardavimo, atėmus pardavimo išlaidas, pavyzdžiui, aukciono mokesčius.

40 straipsnis

Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga bei atkūrimas ir kompensavimo tvarka vykdant tausios žvejybos veiklą

1.   Siekdamas apsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę ir ekosistemas vykdant tausią žvejybos veiklą, atitinkamais atvejais, dalyvaujant žvejams, EJRŽF gali remti tokius veiksmus:

a)	žvejų atliekamą atliekų rinkimą iš jūros, pavyzdžiui, pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių pašalinimą;

b)	stacionarių arba kilnojamų įrenginių jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti statymą, įrengimą arba modernizavimą, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą;

c)	pastangas, kuriomis siekiama padėti geriau valdyti arba išsaugoti jūrų biologinius išteklius;

d)	apsaugos ir valdymo planų, skirtų su žuvininkyste susijusiai veiklai „Natura 2000“ teritorijose ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytose specialiose saugomose teritorijose ir kitose ypatingose buveinėse, parengiamąjį darbą, įskaitant studijas, parengimą, stebėseną ir atnaujinimą;

e)	„Natura 2000“ teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną pagal Direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiant į prioritetinių veiksmų programas, nustatytas pagal Direktyvą 92/43/EEB;

f)	saugomų jūrų teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną siekiant įgyvendinti erdvės apsaugos priemones, nurodytas Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje;

g)	priemones sąmoningumui aplinkosaugos srityje ugdyti, kuriomis žvejai įtraukiami į jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą;

h)	laimikiui padarytos žalos, patirtos dėl žinduolių ir paukščių, kurie saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemas;

i)	dalyvavimą kituose veiksmuose, kuriais siekiama išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę bei ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, tam tikrų jūrų ir pakrančių buveinių atkūrimą remiant tvarius žuvų išteklius, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą;

2.   Parama pagal 1 dalies h punktą teikiama, jei tokias sistemas oficialiai pripažįsta valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl Sąjungos, nacionalinių ir privačių kompensavimo sistemų derinimo žalos kompensacija neviršytų pačios žalos.

3.   Šiame straipsnyje nurodytus veiksmus gali vykdyti mokslo ar technikos viešosios teisės subjektai, patariamosios tarybos, žvejai, valstybės narės pripažintos žvejų organizacijos arba nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaujančios su žvejų organizacijomis arba ŽRVVG.

4.   Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos pagal šio straipsnio 1 dalį tinkamos finansuoti išlaidos.

41 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas

1.   Siekdamas švelninti klimato kaitos poveikį ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą, ERŽJF gali remti:

a)

investicijas į įrangą arba laivą, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijos į žvejybos įrankius taip pat laikomos tinkamomis finansuoti, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas;

b)	energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas;

c)	tyrimus, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumui.

2.   Parama pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimui arba modernizavimui gali būti skiriama tik:

a)	laivams, kurių bendras ilgis neviršija 12 metrų, jeigu naujas ar modernizuotas variklis nėra didesnės galios kW kaip esamas variklis;

b)	laivams, kurių bendras ilgis yra nuo 12 iki 18 metrų, jeigu naujo ar modernizuoto variklio galia kW yra bent 20 % mažesnė už esamo variklio galią;

c)	laivams, kurių bendras ilgis yra nuo 18 iki 24 metrų, jeigu naujo ar modernizuoto variklio galia kW yra bent 30 % mažesnė už esamo variklio galią.

3.   Parama pagal 2 dalį pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimui arba modernizavimui gali būti skiriama tik laivams, kurie priklauso laivyno segmentui, kurio atveju Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie pajėgumus nurodyta, kad to segmento pajėgumai subalansuoti su jo turimomis žvejybos galimybėmis.

4.   Parama pagal šio straipsnio 2 dalį skiriama tik pagrindinių arba pagalbinių variklių, kurie oficialiai sertifikuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 40 straipsnio 2 dalį, keitimui arba modernizavimui. Ji išmokama tik po to, kai reikiamas pajėgumų sumažinimas kW yra visam laikui pašalintas iš Sąjungos žvejybos laivynų registro.

5.   Žvejybos laivų, kuriems netaikomas varikio galios sertifikavimo reikalavimas, atveju, parama pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teikiama tik pagrindinių arba pagalbinių variklių, kurių atžvilgiu variklio galios atitiktis patikrinta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 41 straipsnį ir kurie fiziškai patikrinti siekiant užtikrinti, kad varikio galia neviršytų žvejybos licencijose nurodytos galios, keitimui arba modernizavimui.

6.   2 dalies b ir c punktuose nurodytą variklio galios sumažinimą gali pasiekti tuose punktuose nurodytų kiekvienos kategorijos laivų grupė.

7.   Nedarant poveikio 25 straipsnio 3 daliai, EJRŽF parama pagal šio straipsnio 2 dalį neviršija didesnės iš šių dviejų ribinių verčių:

a)	1 500 000 EUR; arba

b)	3 % Sąjungos finansinės paramos, kurią valstybė narė skiria Sąjungos prioritetams, išvardytiems 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose.

8.   Mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriaus veiklos vykdytojų pateiktoms paraiškoms teikiama pirmenybė iki 60 % visos paramos, kuri 2 dalyje nurodytam pagrindinių ar pagalbinių variklių keitimui arba modernizavimui skiriama per visą programavimo laikotarpį.

9.   Parama pagal 1 ir 2 dalis teikiama tik žvejybos laivų savininkams, ir tam pačiam žvejybos laivui tos pačios rūšies investicijoms teikiama ne dažniau kaip kartą per programavimo laikotarpį.

10.   Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą.

42 straipsnis

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas

1.   Siekdamas pagerinti sugautų žuvų pridėtinę vertę ar kokybę, EJRŽF gali remti:

a)	investicijas į žvejybos produktų vertės didinimą, visų pirma suteikiant galimybę žvejams vykdyti savo sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą;

b)	inovacines investicijas į laivus, kuriomis gerinama žvejybos produktų kokybė.

2.   1 dalies b punkte nurodyta parama teikiama su sąlyga, kad naudojami selektyvūs žvejybos įrankiai nepageidaujamai priegaudai mažinti, ir tik Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivais per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų buvo vykdoma žvejybos veikla jūroje.

43 straipsnis

Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionams skirtos patalpos ir priedangos

1.   Siekdamas gerinti iškraunamų produktų kokybę, kontrolę ir atsekamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir gerinti saugą ir darbo sąlygas, EJRŽF gali remti investicijas, kuriomis gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų patalpų, iškrovimo vietų ir priedangų infrastruktūra, įskaitant investicijas į atliekų ir jūrų šiukšlių surinkimo įrenginius.

2.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti įpareigojimą iškrauti visą sužvejotą laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą bei suteikti pridėtinės vertės nepakankamai naudojamoms sužvejoto laimikio dalims, EJRŽF gali remti investicijas į žvejybos uostus, aukcionams skirtas patalpas, iškrovimo vietas ir priedangas;

3.   Siekdamas gerinti žvejų saugą, EJRŽF gali remti investicijas į priedangų įrengimą arba modernizavimą.

4.   Parama neteikiama naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statybai.

44 straipsnis

Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija ir augalija

1.   Siekdamas mažinti vidaus vandenų žvejybos poveikį aplinkai, didinti energijos vartojimo efektyvumą, gerinti iškraunamų žuvų vertę arba kokybę arba gerinti sveikatą, saugą, darbo sąlygas, žmogiškąjį kapitalą ir mokymą, EJRŽF gali remti tokias investicijas:

a)	į žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimą, kaip nurodyta 29 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)	į laivą arba atskirą įrangą, kaip nurodyta 32 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

c)	į įrangą ir tam tikrų rūšių veiksmus, kaip nurodyta 38 ir 39 straipsniuose, laikantis tuose straipsniuose nustatytų sąlygų;

d)	į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir klimato kaitos poveikio švelninimą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

e)	skirtas sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei gerinti, kaip nurodyta 42 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

f)	į žvejybos uostus, priedangas ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 43 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   EJRŽF gali teikti paramą investicijoms, susijusioms su jaunųjų žvejų veiklos pradžia, kaip nurodyta 31 straipsnyje, laikantis tų pačių sąlygų, kurios išdėstytos tame straipsnyje, išskyrus to straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus reikalavimus.

3.   EJRŽF gali remti inovacijų kūrimą ir palankesnių sąlygų joms sudarymą pagal 26 straipsnį, konsultavimo paslaugas pagal 27 straipsnį, taip pat mokslininkų ir žvejų partnerystes pagal 28 straipsnį.

4.   Siekdamas skatinti vidaus vandenų žvejų veiklos įvairinimą, EJRŽF gali remti vidaus vandenų žvejybos veiklos įvairinimą vykdant papildomą veiklą, laikantis 30 straipsnio sąlygų.

5.   Taikant 1 dalį:

a)	30, 32, 38, 39, 41 ir 42 straipsniuose minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse;

b)	38 straipsnyje minima jūrų aplinka suprantama kaip aplinka, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.

6.   Siekdamas apsaugoti ir praturtinti vandens gyvūniją ir augaliją, EJRŽF gali remti:

a)

„Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymą, atkūrimą ir stebėseną, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (30), nedarant poveikio šio reglamento 40 straipsnio 1 dalies e punktui ir, atitinkamais atvejais, dalyvaujant žvejybą vidaus vandenyse vykdantiems žvejams;

b)	stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, statymą, modernizavimą arba įrengimą, įskaitant jų mokslinį parengimą, stebėseną ir įvertinimą.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį paramą gaunantys laivai ir toliau būtų eksploatuojami tik vidaus vandenyse.

II   SKYRIUS

Tvarus akvakultūros plėtojimas

45 straipsnis

Konkretūs tikslai

Teikiant paramą pagal šį skyrių prisidedama prie konkrečių tikslų įgyvendinimo pagal 6 straipsnio 2 punkte nustatytą Sąjungos prioritetą.

46 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Pagal šį skyrių teikiama parama skirta tik akvakultūros įmonėms, jei šiame reglamente aiškiai nenustatyta kitaip.

2.   Taikant šį straipsnį, sektoriuje veiklą pradedantys verslininkai pateikia verslo planą ir, jeigu investicijų suma viršija 50 000 EUR, galimybių studiją, įskaitant veiksmų vertinimą aplinkosaugos atžvilgiu. Parama pagal šį straipsnį teikiama tik tuo atveju, jeigu iš nepriklausomos rinkodaros ataskaitos aiškiai matyti, kad produktas turi geras ilgalaikes rinkos perspektyvas.

3.   Jei veiksmus sudaro investavimas į įrangą ar infrastruktūrą, užtikrinančias Sąjungos teisės aktuose nustatytų būsimų aplinkosaugos, žmonių ar gyvūnų sveikatos, higienos ar gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi, parama gali būti teikiama iki dienos, kurią tokie reikalavimai tampa privalomi įmonėms.

4.   Parama neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai.

5.   Parama neteikiama akvakultūros veiklai saugomose jūrų teritorijose, jeigu valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, remdamasi poveikio aplinkai įvertinimu, yra nustačiusi, kad veikla darytų didelį neigiamą poveikį aplinkai, kuris negali būti tinkamai sušvelnintas.

47 straipsnis

Inovacijos

1.   Siekdamas skatinti inovacijas akvakultūros srityje, EJRŽF gali remti veiksmus, kuriais siekiama:

a)

plėtoti technines, mokslines ar organizacines žinias akvakultūros ūkiuose, kuriomis visų pirma mažinamas poveikis aplinkai, priklausomybė nuo žuvų miltų ir taukų, skatinama akvakultūroje tausiai naudoti išteklius, gerinama gyvūnų gerovė arba sudaromos palankesnės sąlygos naujiems tvarios gamybos metodams;

b)	kurti ar teikti rinkai naujas akvakultūros rūšis, turinčias gerų rinkos perspektyvų, naujus arba iš esmės patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas;

c)	ištirti inovacinių produktų ar procesų technines ar ekonomines galimybes.

2.   Veiksmus pagal šį straipsnį vykdo kiekvienos valstybės narės pripažintos viešosios ar privačiosios mokslo ar technikos įstaigos arba šie veiksmai vykdomi su jomis bendradarbiaujant, ir jos patvirtina tokių veiksmų rezultatus.

3.   Veiksmų, kuriems vykdyti skiriama parama, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina pagal 119 straipsnį.

48 straipsnis

Produktyvios investicijos į akvakultūrą

1.   EJRŽF lėšomis gali būti remiama:

a)	produktyvios investicijos į akvakultūrą;

b)	akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;

c)	akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;

d)	tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;

e)	investicijos į neigiamo poveikio aplinkai mažinimą arba teigiamo poveikio aplinkai didinimą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą;

f)	investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą;

g)	esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai;

h)	akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą;

i)

investicijos siekiant sudaryti galimybes gerokai sumažinti akvakultūros įmonių poveikį vandens naudojimui ir kokybei, visų pirma mažinant naudojamo vandens ar cheminių medžiagų, antibiotikų ir kitų vaistų kiekį arba gerinant išleidžiamo vandens kokybę, be kita ko, naudojant daugiatrofines akvakultūros sistemas;

j)	uždarų akvakultūros sistemų, kai akvakultūros produktai auginami uždarose recirkuliacinėse sistemose, taip užtikrinant kuo mažesnį vandens naudojimą, skatinimas;

k)	investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

2.   Parama pagal 1 dalies h punktą teikiama tik akvakultūros įmonėms, jei papildoma veikla yra susijusi su pagrindiniu įmonės akvakultūros verslu, įskaitant žūklės turizmą, akvakultūros aplinkosaugos funkcijas arba šviečiamąją su akvakultūra susijusią veiklą.

3.   Parama pagal 1 dalį gali būti teikiama gamybos didinimui ir (arba) esamų akvakultūros įmonių modernizavimui arba naujų įmonių kūrimui, jei plėtojimas atitinka akvakultūros plėtojimo daugiametį nacionalinį strateginį planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje.

49 straipsnis

Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugos akvakultūros ūkiams

1.   Siekiant pagerinti bendrus akvakultūros ūkių veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir sumažinti neigiamą jų vykdomos veiklos poveikį aplinkai, EJRŽF gali remti:

a)	valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų akvakultūros ūkiams sukūrimą;

b)	techninio, mokslinio, teisinio, aplinkosauginio ar ekonominio pobūdžio ūkių konsultavimo paslaugų pirkimą.

2.   1 dalies b punkte nurodytos konsultavimo paslaugos apima:

a)	valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų bei jūrų teritorijų planavimo reikalavimų;

b)	poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB (31) ir Direktyvoje 92/43/EEB;

c)	valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinės vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės arba visuomenės sveikatos teisės aktų;

d)	sveikatos ir saugos standartus, pagrįstus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;

e)	rinkodaros ir verslo strategijas.

3.   1 dalies b punkte nurodytas konsultavimo paslaugas teikia mokslo ar technikos įstaigos, taip pat konsultacijas teisės ar ekonomikos klausimais teikiantys subjektai, turintys valstybės narės pripažįstamą reikiamą kompetenciją.

4.   Parama pagal 1 dalies a punktą teikiama tik viešosios teisės subjektams ar kitiems subjektams, kuriuos valstybė narė atrenka ūkių konsultavimo paslaugoms teikti. Parama pagal 1 dalies b punktą teikiama tik akvakultūros MVĮ arba akvakultūros organizacijoms, įskaitant akvakultūros gamintojų organizacijas ir akvakultūros gamintojų organizacijų asociacijas.

5.   Tais atvejais, kai parama neviršija 4 000 EUR, paramos gavėjas gali būti atrinktas pagreitinta tvarka.

6.   Paramos gavėjai neturi gauti paramos daugiau kaip vieną kartą per metus kiekvienai konsultavimo paslaugų kategorijai, nurodytai 2 dalyje.

50 straipsnis

Žmogiškojo kapitalo ir bendradarbiavimo tinkluose skatinimas

1.   Siekdamas skatinti žmogiškąjį kapitalą ir bendradarbiavimą tinkluose akvakultūros sektoriuje, EJRŽF gali remti:

a)	profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, mokslo bei technikos žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų akvakultūros srityje įgijimą ir akvakultūros veiklos poveikio aplinkai mažinimą;

b)	darbo sąlygų gerinimą ir darbo saugos skatinimą;

c)	akvakultūros įmonių ar profesinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslo ir technikos įstaigas arba lygias vyrų ir moterų galimybes propaguojančias įstaigas, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais.

2.   1 dalies a punkte nurodyta parama neteikiama stambioms akvakultūros įmonėms, išskyrus atvejus, kai jos dalyvauja keičiantis žiniomis su MVĮ.

3.   Nukrypstant nuo 46 straipsnio, parama pagal šį straipsnį taip pat teikiama viešosioms arba pusiau viešosioms organizacijoms ir kitoms organizacijoms, kurias pripažįsta valstybė narė.

4.   Parama pagal šį straipsnį taip pat teikiama savarankiškai dirbančių akvakultūros augintojų sutuoktiniams arba akvakultūros augintojų gyvenimo partneriams, jeigu jie pripažįstami pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jie pripažįstami, laikantis Direktyvos 2010/41/ES 2 straipsnio b punkte nustatytų sąlygų.

51 straipsnis

Akvakultūros teritorijų galimybių didinimas

1.   Siekiant prisidėti prie akvakultūros teritorijų ir infrastruktūros plėtros ir sumažinti neigiamą jose vykdomos veiklos poveikį aplinkai, EJRŽF gali remti:

a)

tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymą bei kartografavimą ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į teritorijų planavimo procesus, ir teritorijų, kuriose neturėtų būti užsiimama akvakultūros veikla, nustatymą ir kartografavimą siekiant išsaugoti tokių teritorijų vaidmenį ekosistemų veikimui;

b)	paramos priemonių ir infrastruktūros, reikalingų didinti akvakultūros teritorijų galimybes ir mažinti neigiamą akvakultūros poveikį aplinkai, tobulinimą ir plėtojimą, įskaitant investicijas į žemės konsolidaciją, energijos tiekimą ar vandentvarką;

c)	veiksmus, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina pagal Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalį, kad būtų išvengta didelės žalos akvakultūrai.

d)

veiksmus, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina nustačius padidėjusį gaištamumą ar ligas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 2006/88/EB (32) 10 straipsnyje. Tie veiksmai gali apimti veiksmų planų dėl vėžiagyvių, skirtų natūralių vėžiagyvių telkinių ir vandens baseinų apsaugai, atkūrimui ir tvarkymui, įskaitant paramą vėžiagyvių augintojams jiems išlaikant tokius telkinius ir vandens baseinus, priėmimą.

2.   Paramos pagal šį straipsnį gavėjai gali būti tik viešosios teisės subjektai arba privačios įstaigos, kurioms valstybė narė yra pavedusi 1 dalyje nurodytas užduotis.

52 straipsnis

Naujų akvakultūros augintojų skatinimas užsiimti tausia akvakultūra

1.   Siekiant skatinti verslumą akvakultūros sektoriuje, EJRŽF gali remti naujų veiklą pradedančių akvakultūros augintojų tausios akvakultūros įmonių steigimą.

2.   Parama pagal 1 dalį akvakultūros augintojams, kurie pradeda veiklą šiame sektoriuje, teikiama, jeigu jie:

a)	turi pakankamų profesinių gebėjimų ir kompetencijos;

b)	pirmą kartą steigia akvakultūros mikroįmonę arba mažą įmonę kaip jos vadovai; ir

c)	pateikia verslo planą, skirtą jų akvakultūros veiklai plėtoti;

3.   Kad įgytų reikiamų profesinių gebėjimų, akvakultūros augintojai, kurie pradeda veiklą šiame sektoriuje, gali gauti 50 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą paramą.

53 straipsnis

Perėjimas prie aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros

1.   Siekiant skatinti ekologinės ir efektyviai energiją naudojančios akvakultūros plėtojimą, EJRŽF gali remti:

a)	perėjimą nuo įprastų akvakultūros gamybos metodų prie ekologinės akvakultūros, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (33) ir remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 710/2009 (34);

b)	dalyvavimą Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemose (EMAS), įsteigtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 (35).

2.   Parama teikiama tik gavėjams, kurie įsipareigoja dalyvauti EMAS ne trumpiau kaip trejus metus arba laikytis ekologinės gamybos reikalavimų ne trumpiau kaip penkerius metus.

3.   Parama teikiama kompensacijos forma ne ilgiau kaip trejus metus įmonės perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu arba rengiantis dalyvauti EMAS. Valstybės narės apskaičiuoja tą kompensaciją remdamosi:

a)	negautų pajamų arba papildomų išlaidų, patirtų perėjimo nuo įprastos prie ekologinės gamybos laikotarpiu vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies a punktą, suma; arba

b)	papildomų išlaidų, susidarančių dėl EMAS taikymo ir pasirengimo dalyvauti joje, vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies b punktą, suma.

54 straipsnis

Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra

1.   Siekiant skatinti aplinkosaugos funkcijas atliekančios akvakultūros plėtojimą, EJRŽF gali remti:

a)	akvakultūros metodus, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB;

b)	su dalyvavimu užtikrinant vandens gyvūnų išsaugojimą ex situ ir reprodukciją pagal išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo programas, kurias parengė arba prižiūri viešosios valdžios institucijos, tiesiogiai susijusių išlaidų kompensavimą;

c)	akvakultūros veiklą, įskaitant aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymą.

2.   Parama pagal 1 dalies a punktą teikiama mokant metinę kompensaciją už patirtas papildomas išlaidas ir (arba) negautas pajamas dėl tvarkymo reikalavimų atitinkamose teritorijose, susijusiose su direktyvų 92/43/EEB ar 2009/147/EB įgyvendinimu.

3.   Parama pagal 1 dalies c punktą teikiama tik paramos gavėjams, kurie įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus laikytis vandens aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra griežtesni nei taikant tik Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Veiksmo nauda aplinkai įrodoma išankstiniu vertinimu, kurį atlieka valstybės narės paskirtos kompetentingos įstaigos, nebent to veiksmo nauda aplinkai jau pripažinta.

4.   Parama pagal 1 dalies c punktą teikiama mokant metinę kompensaciją už patirtas papildomas išlaidas ir (arba) negautas pajamas.

5.   Veiksmų, kuriems teikiama parama pagal šį straipsnį, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina pagal 119 straipsnį.

55 straipsnis

Visuomenės sveikatai skirtos priemonės

1.   EJRŽF gali remti kompensacijas moliuskų augintojams už išaugintų moliuskų surinkimo sustabdymą, kai toks sustabdymas taikomas išskirtinai visuomenės sveikatos sumetimais.

2.   Parama gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu surinkimas dėl moliuskų užteršimo yra sustabdytas dėl toksinus išskiriančio planktono paplitimo arba biotoksinų turinčio planktono buvimo, su sąlyga, kad:

a)	užteršimas trunka ilgiau kaip keturis iš eilės einančius mėnesius; arba

b)	nuostoliai dėl surinkimo sustabdymo viršija 25 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kai buvo sustabdytas moliuskų surinkimas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais, valstybės narės gali nustatyti specialias apskaičiavimo taisykles, taikomas trumpiau nei trejus metus veikiančioms įmonėms.

3.   Kompensacija gali būti mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių per visą programos laikotarpį. Deramai pagrįstais atvejais tas laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą daugiausia 12 papildomų mėnesių ne daugiau kaip bendrai iki 24 mėnesių.

56 straipsnis

Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės

1.   Siekiant puoselėti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros įmonėse, inter alia, prevencijos ir biologinio saugumo aspektais, EJRŽF gali remti:

a)	ligų kontrolės ir likvidavimo išlaidas akvakultūros sektoriuje, pagal Tarybos sprendimą 2009/470/EB (36), įskaitant veiklos išlaidas, būtinas likvidavimo plane nustatytiems įsipareigojimams įvykdyti;

b)	bendros ir konkrečioms gyvūnų rūšims skirtos geriausios praktikos ar elgesio kodeksų dėl biologinio saugumo ar gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės poreikių akvakultūros sektoriuje parengimą;

c)	iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų;

d)	veterinarinius arba farmacinius tyrimus ir informacijos platinimą ir keitimąsi ja bei geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su veterinarinėmis ligomis akvakultūros sektoriuje. siekiant skatinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą;

e)	valstybių narių pripažintų akvakultūros sektoriaus sanitarinės apsaugos grupių steigimą ir veiksmus;

f)

kompensacijas moliuskų augintojams už laikiną jų veiklos sustabdymą dėl išskirtinio masinio gaištamumo, kai gaištamumo lygis viršija 20 % arba kai nuostoliai dėl veiklos sustabdymo viršija 35 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo sustabdyta veikla.

2.   Parama pagal 1 dalies d punktą neapima veterinarinių vaistų įsigijimo.

3.   Apie tyrimų, kurie finansuojami pagal 1 dalies d punktą, rezultatus valstybė narė tinkamai praneša ir juos paviešina pagal 119 straipsnį.

4.   Parama gali būti teikiama ir viešosios teisės subjektams.

57 straipsnis

Akvakultūros išteklių draudimas

1.   Siekiant apsaugoti akvakultūros gamintojų pajamas, EJRŽF gali prisidėti prie akvakultūros išteklių draudimo, padengdama ekonominius nuostolius dėl bent vieno iš šių įvykių:

a)	stichinių nelaimių;

b)	pavojingų meteorologinių reiškinių;

c)	staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

d)	ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako.

2.   1 dalyje nurodytas susiklosčiusias aplinkybes akvakultūros sektoriuje turi oficialiai pripažinti atitinkama valstybė narė.

3.   Tam tikrais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad 2 dalyje nurodytas oficialus pripažinimas yra suteiktas.

4.   Parama teikiama tik akvakultūros išteklių draudimo sutartims, kurios apima 1 dalyje nurodytus ekonominius nuostolius, viršijančius 30 % akvakultūros augintojo vidutinės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis akvakultūros augintojo vidutine metine apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo patirti ekonominiai nuostoliai.

III   SKYRIUS

Tvarus žuvininkystės ir akvakultūros regionų plėtojimas

1   skirsnis

Taikymo sritis ir tikslai

58 straipsnis

Taikymo sritis

EJRŽF remia tvarų žuvininkystės ir akvakultūros regionų plėtojimą pagal bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 32 straipsnyje.

59 straipsnis

Konkretūs tikslai

Teikiant paramą pagal šį skyrių prisidedama prie konkrečių tikslų įgyvendinimo pagal 6 straipsnio 4 punkte nustatytą Sąjungos prioritetą.

2   skirsnis

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos ir Žuvininkystės vietos veiklos grupės

60 straipsnis

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos

1.   Kad prisidėtų prie 59 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos turi:

a)	kuo labiau didinti žvejybos ir akvakultūros sektorių dalyvavimą tvariai plėtojant priekrantės žvejybos bei žvejybos vidaus vandenyse ir akvakultūros regionus;

b)	užtikrinti, kad vietos bendruomenės visiškai pasinaudotų jūrų, pakrančių ir vidaus vandenų plėtros siūlomomis galimybėmis ir gautų jų teikiamą naudą, ir visų pirma padėti mažiems ir nykstantiems žvejybos uostams kuo labiau padidinti savo jūrinį potencialą plėtojant įvairią infrastruktūrą.

2.   Strategijos turi atitikti atitinkamame regione nustatytas galimybes bei poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus 6 straipsnyje. Strategijos gali būti nuo tik žuvininkystei skirtų iki platesnių strategijų, skirtų žuvininkystės regionų įvairinimui. Strategijos turi būti platesnės nei vien veiksmų rinkinys ar sektoriaus priemonių sugretinimas.

61 straipsnis

Žuvininkystės vietos veiklos grupės

1.   EJRŽF tikslais Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 32 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos vietos veiklos grupės vadinamos Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupėmis (ŽRVVG).

2.   ŽRVVG siūlo bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, grindžiamą bent šio reglamento 60 straipsnyje nustatytais elementais, ir yra atsakingos už jos įgyvendinimą.

3.   ŽRVVG:

a)	subalansuotai atstovaudamos pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant privatųjį sektorių, viešąjį sektorių ir pilietinę visuomenę, iš esmės atspindi pagrindinį savo strategijos tikslą ir socialinę bei ekonominę savo regiono sudėtį;

b)	užtikrina reikšmingą žvejybos ir (arba) akvakultūros sektorių atstovavimą.

4.   Jei bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, be EJRŽF, remia kiti fondai, žuvininkystės vietos veiklos grupių įstaiga, atrenkanti EJRŽF remiamus projektus, taip pat vykdo 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

5.   ŽRVVG taip pat gali atlikti papildomas užduotis, kuriomis viršijamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 34 straipsnio 3 dalyje nustatytos minimalios užduotys, jei tokias užduotis joms paveda vadovaujančioji institucija.

3   skirsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

62 straipsnis

EJRŽF parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai

1.   Šie veiksmai yra tinkami finansuoti pagal šį skirsnį remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsniu:

a)	parengiamoji parama;

b)	bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas;

c)	bendradarbiavimo veikla;

d)	einamosios išlaidos ir aktyvus pritaikymas.

2.   Vietos veiklos grupės gali paprašyti vadovaujančiosios institucijos sumokėti išankstinį mokėjimą, jei tokia galimybė numatyta veiksmų programoje. Išankstinių mokėjimų suma neviršija 50 % viešosios paramos, susijusios su einamosiomis išlaidomis ir aktyviu pritaikymu, sumos.

63 straipsnis

Bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas

1.   Parama bendruomenės inicijuotoms vietos plėtros strategijoms įgyvendinti gali būti teikiama šiais tikslais:

a)	vertei didinti, darbo vietoms kurti, jaunimui pritraukti ir inovacijoms skatinti visuose žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose;

b)	veiklos įvairinimui verslinės žvejybos ar kituose sektoriuose, mokymuisi visą gyvenimą ir darbo vietų kūrimui žvejybos ir akvakultūros regionuose remti;

c)	žvejybos ir akvakultūros regionų aplinkos ištekliams didinti ir juos panaudoti, įskaitant klimato kaitos švelninimo veiksmus;

d)	socialinei gerovei ir kultūros paveldui žvejybos ir akvakultūros regionuose, įskaitant žvejybos, akvakultūros ir jūrinės kultūros paveldą, skatinti;

e)	žvejybos bendruomenių vaidmeniui vykdant vietos plėtrą stiprinti ir vietos žvejybos ištekliams bei jūrų veiklai valdyti.

2.   Parama, nurodyta 1 dalyje, gali apimti šios antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose, išskyrus 66 ir 67 straipsnius, numatytas priemones, jei yra aiškus jų valdymo vietos lygiu pagrindimas. Kai parama teikiama tas priemones atitinkantiems veiksmams, taikomos atitinkamos sąlygos ir įnašo veiksmui normos, nustatytos šios antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose.

64 straipsnis

Bendradarbiavimo veikla

1.   Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta parama gali būti suteikta:

a)	tarpteritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams;

b)	parengiamajai techninei paramai tarpteritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams, jei vietos veiklos grupės gali įrodyti, kad rengiasi įgyvendinti projektą.

Šio straipsnio tikslais „tarpteritorinis bendradarbiavimas“ – bendradarbiavimas valstybėje narėje, o „tarptautinis bendradarbiavimas“ – bendradarbiavimas tarp kelių valstybių narių teritorijų arba bendradarbiavimas tarp bent vienos valstybės narės teritorijos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių teritorijų.

2.   Šiame straipsnyje, be kitų ŽRVVG, ŽRVVG partneriai EJRŽF gali būti vietos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuri įgyvendina bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją Sąjungoje ar už jos ribų.

3.   Tais atvejais, kai bendradarbiavimo projektus atrenka ne ŽRVVG, valstybės narės sukuria tinkamą sistemą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti bendradarbiavimo projektus. Jos paskelbia nacionalinę ar regioninę administracinę tarptautinių bendradarbiavimo projektų atrankos tvarką ir tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų veiksmų programos patvirtinimo dienos.

4.   Administraciniai sprendimai dėl bendradarbiavimo projektų priimami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo projekto pateikimo dienos.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie patvirtintus tarptautinius bendradarbiavimo projektus pagal 110 straipsnį.

IV   SKYRIUS

Su prekyba ir perdirbimu susijusios priemonės

65 straipsnis

Konkretūs tikslai

Teikiant paramą pagal šį skyrių prisidedama prie konkrečių tikslų įgyvendinimo pagal 6 straipsnio 5 punkte nustatytą Sąjungos prioritetą.

66 straipsnis

Gamybos ir prekybos planai

1.   EJRŽF remia Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą.

2.   Su gamybos ir prekybos planais susijusios išlaidos yra tinkamos paramai gauti EJRŽF lėšomis tik kompetentingoms valdžios institucijoms valstybėje narėje patvirtinus Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 5 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.

3.   Per metus vienai gamintojų organizacijai suteikta parama pagal šį straipsnį neviršija 3 % tos gamintojų organizacijos per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. Naujai pripažintai gamintojų organizacijai ta per metus suteikta parama neviršija 3 % šios organizacijos narių per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės.

4.   Atitinkama valstybė narė gali skirti 50 % finansinės paramos išankstinį mokėjimą patvirtinus gamybos ir prekybos planą pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 3 dalį.

5.   1 dalyje nurodyta parama teikiama tik gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms.

67 straipsnis

Parama sandėliavimui

1.   EJRŽF gali remti kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede išvardytus žvejybos produktus, jei tie produktai sandėliuojami pagal to reglamento 30 ir 31 straipsnius, šiomis sąlygomis:

a)	parama sandėliavimui neviršija veiksmų, reikalingų atitinkamų produktų stabilizavimui ir sandėliavimui, techninių ir finansinių išlaidų sumos;

b)	paramos sandėliavimui lėšomis tinkami finansuoti kiekiai neviršija 15 % atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

c)	finansinė parama per metus neviršija gamintojų organizacijos narių 2009–2011 m. laikotarpiu rinkai pateiktos produkcijos 2 % vidutinės metinės vertės.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais, kai gamintojų organizacijos narys 2009–2011 m. laikotarpiu rinkai produkcijos nepateikė, atsižvelgiama į to nario pirmųjų trejų gamybos metų rinkai pateiktos produkcijos vidutinę metinę vertę.

2.   Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. 1 dalyje nurodyta parama baigiasi.

3.   1 dalyje nurodyta parama teikiama tik tuo atveju, jeigu produktai pateikti žmonėms vartoti.

4.   Valstybės narės savo teritorijose taikomų techninių ir finansinių išlaidų sumą nustato tokiu būdu:

a)	techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su stabilizavimui ir atitinkamų produktų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

b)	finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą palūkanų normą;

Šios techninės ir finansinės išlaidos skelbiamos viešai.

5.   Valstybės narės atlieka patikras, skirtas užtikrinti, kad gaminiai, kurių sandėliavimui teikiama parama, atitiktų šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Tokių tikrinimų tikslais paramos sandėliavimui gavėjai veda kiekvienos kategorijos produktų, padėtų į sandėlį, o vėliau vėl pateiktų rinkai žmonėms vartoti, atsargų apskaitą.

68 straipsnis

Rinkodaros priemonės

1.   EJRŽF gali remti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkodaros priemones, kuriomis siekiama:

a)	steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II skyriaus II skirsnį;

b)

ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimo rinkai sąlygas, be kita ko: i) rinkodaros potencialą turinčių rūšių; ii) nepageidaujamos priegaudos, iškrautos iš verslinių išteklių pagal technines priemones, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą; iii) žvejybos ir akvakultūros produktų, gautų taikant mažo poveikio aplinkai metodus, arba ekologinės akvakultūros produktų, apibrėžtų Reglamente (EB) Nr. 834/2007;

c)

skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas: i) paraiškų užregistruoti tam tikrą produktą teikimui ir atitinkamų veiklos vykdytojų prisitaikymui prie susijusių atitikties ir sertifikavimo reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 (37); ii) tausios žvejybos ir akvakultūros produktų, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos būdu sužvejotus produktus, ir aplinkai nežalingų perdirbimo metodų sertifikavimui ir propagavimui; iii) mažos apimties priekrantės žvejų tiesioginei prekybai ar nuo kranto žvejojančių žvejų tiesioginei prekybai; iv) produktų pateikimui ir pakavimui;

d)	prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus bei Sąjungos priklausomybės nuo importo tyrimus;

e)	prisidėti prie žvejybos ar akvakultūros produktų atsekamumo ir prireikus sukurti Sąjungos mastu naudojamą ekologinį ženklą, skirtą žvejybos ir akvakultūros produktams, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;

f)	rengti MVĮ standartines sutartis, atitinkančias Sąjungos teisę;

g)	vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines komunikacijos ir reklamines kampanijas siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tausius žvejybos ir akvakultūros produktus.

2.   1 dalyje nurodyti veiksmai gali apimti tiekimo grandinės gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą.

1 dalies g punkte nurodyti veiksmai nėra skirti prekių ženklams.

69 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

1.   EJRŽF gali remti investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą:

a)	kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;

b)	kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos;

c)	kuriomis remiamas sužvejoto verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas;

d)	susijusias su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu;

e)	susijusias su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 6 ir 7 straipsnių;

f)	kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

2.   Kalbant apie kitas nei MVĮ įmones, 1 dalyje nurodyta parama teikiama tik finansinėmis priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 antros dalies IV antraštinėje dalyje.

V   SKYRIUS

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

70 straipsnis

Kompensavimo tvarka

1.   EJRŽF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, veiklos vykdytojai.

2.   Kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų sąrašą ir tų produktų kiekį, kurie tinkami kompensuoti.

3.   Nustatydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, visų pirma į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų visapusiškai suderinama su BŽP taisyklėmis.

4.   Kompensacija neskiriama šiems žvejybos ir akvakultūros produktams:

a)	sužvejotiems trečiųjų šalių laivais, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse;

b)	sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivais, kurie nėra registruoti vieno iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

c)	importuotiems iš trečiųjų šalių.

5.   4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija pagal atitinkamo regiono kompensavimo planą pateiktos žaliavos kiekį.

6.   Kompensacija gali būti mokama šiems veiklos vykdytojams:

a)	fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie naudojasi gamybos priemonėmis žvejybos ar akvakultūros produktams gauti, kad juos pateiktų rinkai;

b)	1 dalyje nurodytų regionų uostuose registruotų ir tuose regionuose veiklą vykdančių laivų savininkams ar veiklos vykdytojams arba tokių savininkų ar veiklos vykdytojų asociacijoms;

c)	perdirbimo ir prekybos sektoriaus veiklos vykdytojams arba tokių veiklos vykdytojų asociacijoms.

71 straipsnis

Kompensacijos apskaičiavimas

Kompensacija mokama 70 straipsnio 6 dalyje nurodytiems veiklos vykdytojams, užsiimantiems veikla 70 straipsnio 1 dalyje nurodytuose regionuose, atsižvelgiant į:

a)	papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų; ir

b)	bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

72 straipsnis

Kompensavimo planas

1.   Atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai kiekvienam 70 straipsnio 1 dalyje nurodytam regionui skirtą kompensavimo planą. Tame plane pateikiamas sąrašas ir žvejybos bei akvakultūros produktų kiekiai bei veiklos vykdytojų rūšys, nurodytos 70 straipsnyje, 71 straipsnyje nurodytas kompensacijos dydis ir 97 straipsnyje nurodyta vadovaujanti institucija. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato savo sprendimą dėl tokių kompensavimo planų patvirtinimo.

2.   Valstybės narės gali iš dalies keisti 1 dalyje nurodyto kompensavimo plano turinį. Valstybės narės pateikia tokius dalinius pakeitimus Komisijai. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato savo sprendimą dėl tų dalinių pakeitimų patvirtinimo.

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose apibrėžiama kompensavimo plano struktūra. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nustatančius papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijus.

73 straipsnis

Valstybės pagalba kompensavimo planams įgyvendinti

Valstybės narės gali suteikti papildomą finansavimą 72 straipsnyje nurodytų kompensavimo planų įgyvendinimui. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią Komisija gali patvirtinti pagal šį reglamentą kaip tų planų dalį. Laikoma, kad apie valstybės pagalbą, apie kurią taip pranešta, yra pranešta ir pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

VI   SKYRIUS

BŽP papildančios priemonės pagal pasidalijamojo valdymo principą

74 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šis skyrius taip pat taikomas ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

75 straipsnis

Konkretūs tikslai

Teikiant paramą pagal šį skyrių prisidedama prie konkrečių tikslų įgyvendinimo pagal 6 straipsnio 3 punkte nustatytą Sąjungos prioritetą.

76 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1.   EJRŽF gali remti Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, įgyvendinimą.

2.   Tinkamų finansuoti veiksmų rūšys visų pirma yra šios:

a)

technologijų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, laivų aptikimo sistemas (LAS), apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS) ir IT tinklus, kuriuos naudojant galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti duomenis, atlikti rizikos valdymą, pateikti duomenis (naudojant su kontrole susijusias interneto svetaines), keistis su žuvininkyste susijusiems duomenims skirtais duomenų atrankos metodais ir juos rengti, taip pat prisijungti prie tarpsektorinių keitimosi duomenimis sistemų, įsigijimas, įrengimas ir kūrimas;

b)

komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos valdžios institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemų (EDRPS), laivų stebėjimo sistemų (LSS) ir automatinio identifikavimo sistemų (AIS) komponentus, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas;

c)	komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 straipsnyje, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas;

d)	valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programų įgyvendinimas;

e)	patruliuojančių laivų, orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimas ir įsigijimas su sąlyga, jeigu jie ne trumpiau kaip 60 % viso jų naudojimo laiko per metus naudojami žuvininkystės kontrolei;

f)	kitų kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus, kuriais galima matuoti variklio galią, ir svėrimo įrangą, įsigijimas;

g)	inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų, susijusių su žuvininkystės kontrole, įskaitant žuvų DNR analizę, įgyvendinimas arba su kontrole susijusių interneto svetainių kūrimas;

h)	mokymo ir mainų programos, be kita ko, tarp valstybių narių, skirtos už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingiems darbuotojams;

i)	ekonominės naudos analizė ir atliktų auditų įvertinimas, taip pat atliekant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą kompetentingų valdžios institucijų patirtų išlaidų įvertinimas;

j)

iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidai skirtas priemones, kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz., inspektorių, valstybės prokurorų ir teisėjų, tiek plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir apie BŽP taisyklių įgyvendinimą;

k)	veiklos išlaidos, patirtos vykdant sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį ir kuriems taikomas kontrolės koordinavimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 (38) 15 straipsnį, kontrolę;

l)	programos, susijusios su veiksmų plano, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimu, įskaitant visas patirtas veiklos išlaidas.

3.   2 dalies h–l punktuose išvardytoms priemonėms parama gali būti teikiama tik tada, jeigu jos susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla.

4.   Jei tai yra 2 dalies d ir h punktuose išvardytos priemonės, atitinkamos valstybės narės paskiria už projektą atsakingas vadovaujančiąsias institucijas.

77 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.   EJRŽF remia duomenų rinkimą, tvarkymą ir naudojimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 199/2008.

2.   Tinkamų finansuoti veiksmų rūšys visų pirma yra šios:

a)	duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais;

b)	nacionalinės, tarptautinės ir subnacionalinės daugiametės duomenų atrankos programos su sąlyga, kad jos skirtos ištekliams, kuriems taikoma BŽP;

c)	verslinės ir mėgėjų žvejybos stebėsena jūroje, įskaitant jūrų gyvūnų, pavyzdžiui, jūrų žinduolių ir paukščių, priegaudos stebėseną;

d)	moksliniai tyrimai jūroje;

e)

valstybių narių atstovų ir regioninės valdžios institucijų atstovų dalyvavimas regioniniuose koordinavimo posėdžiuose, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurių susitariančioji šalis ar stebėtoja yra Sąjunga, posėdžiuose arba tarptautinių įstaigų, atsakingų už mokslinių konsultacijų teikimą, posėdžiuose;

f)	duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemų tobulinimas ir bandomųjų tyrimų įgyvendinimas siekiant gerinti esamas duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemas.

VII   SKYRIUS

Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė parama

78 straipsnis

Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė parama

1.   Valstybės narės iniciatyva ir neviršijant 6 % bendros veiksmų programos sumos viršutinės ribos, EJRŽF lėšomis gali būti remiama:

a)	Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos techninės paramos priemonės;

b)	nacionalinių tinklų, kurių tikslas yra informacijos platinimas, gebėjimų stiprinimas, keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir valstybių narių teritorijoje esančių ŽRVVG bendradarbiavimo rėmimas, kūrimas.

2.   Deramai pagrįstomis aplinkybėmis 1 dalyje nurodytas ribinis dydis išimties tvarka gali būti viršijamas.

VIII   SKYRIUS

Su IJP susijusios priemonės, finansuojamos pagal pasidalijamojo valdymo principą

79 straipsnis

Konkretūs tikslai

1.   Paramos priemonėmis prisidedama prie konkrečių tikslų įgyvendinimo pagal 6 straipsnio 6 punkte nustatytą Sąjungos prioritetą, įskaitant:

a)	integruotą jūrų stebėjimą ir visų pirma bendrą keitimosi informacija aplinką (BKIA), skirtą Sąjungos jūrų srities stebėjimui;

b)

jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės ir saugomų jūrų teritorijų, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijų, apsaugos skatinimą, nedarant poveikio šio reglamento 37 straipsniui, tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą ir konkretesnį žmogaus veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribų nustatymą, visų pirma pagal Direktyvą 2008/56/EB.

2.   Iš dalies pakeitus veiksmų programą dėl 1 dalyje nurodytų priemonių, neturi padidėti 13 straipsnio 7 dalyje nurodyta bendra skirta finansavimo suma.

80 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.   Vadovaujantis 79 straipsnyje nustatytais tikslais EJRŽF lėšomis gali būti remiami šie veiksmai:

a)	suteikiantys galimybę prisidėti prie integruoto jūrų stebėjimo tikslų įgyvendinimo, visų pirma – BKIA;

b)	jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės ir saugomų jūrų teritorijų, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijų, apsauga laikantis direktyvomis 92/43/EEB ir 2009/147/EB nustatytų įpareigojimų;

c)	žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimas, siekiant nustatyti stebėsenos programas ir priemonių programas, numatytas Direktyvoje 2008/56/EB, laikantis toje direktyvoje nustatytų įpareigojimų.

2.   Nacionalinių administracijų personalo darbo užmokesčio išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti veiklos išlaidomis.

VI   ANTRAŠTINĖ

DALIS PAGAL TIESIOGINĮ VALDYMĄ FINANSUOJAMOS PRIEMONĖS

I   SKYRIUS

Integruota jūrų politika

81 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šis skyrius taip pat taikomas ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

82 straipsnis

Taikymo sritis ir tikslai

Teikiant paramą pagal šį skyrių prisidedama prie aktyvesnio Sąjungos IJP tolesnio vystymo ir įgyvendinimo. Ja:

a)

skatinamas integruoto jūrų ir pakrančių reikalų valdymo plėtojimas ir įgyvendinimas, visų pirma šiomis priemonėmis: i) skatinant veiksmus, kuriais valstybės narės ir jų regionai skatinami įdiegti arba taikyti integruotą jūrų valdymą; ii) skatinant valstybių narių kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą jūrų ir jūrininkystės klausimais, įskaitant integruotų jūrų baseinų strategijų kūrimą ir įgyvendinimą laikantis subalansuoto požiūrio visų jūrų baseinų atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į jūrų baseinų ir pabaseinių ypatumus, ir prireikus atitinkamų makroregioninių strategijų kūrimą ir įgyvendinimą; iii) skatinant tarpsektorinio bendradarbiavimo, įskaitant viešųjų valdžios institucijų nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais, pramonės, įskaitant turizmą, mokslinių tyrimų srities suinteresuotųjų subjektų, piliečių, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių atstovus, platformų ir tinklų kūrimą; iv) gerinant valstybių narių bendradarbiavimą keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp jų kompetentingų valdžios institucijų; v) skatinant keitimąsi geriausiais praktikos pavyzdžiais ir dialogą tarptautiniu lygiu, įskaitant dvišalį dialogą su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į UNCLOS ir atitinkamas galiojančias tarptautines konvencijas, pagrįstas UNCLOS, nepažeidžiant kitų susitarimų ar sutarčių, kurie gali būti sudaryti tarp Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių. Kai tinkama, toks dialogas apima rezultatyvias diskusijas dėl UNCLOS ratifikavimo ir įgyvendinimo; vi) didinant integruoto požiūrio į jūrų reikalus matomumą ir viešųjų valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir plačiosios visuomenės informuotumą apie integruotą požiūrį į jūrininkystės reikalus;

b)

prisidedama prie įvairiems jūrininkystės sektoriams ir (arba) sektorių politikos sritims abipusiai naudingų tarpsektorinių iniciatyvų vystymo, atsižvelgiant į šias esamas priemones ir iniciatyvas ir jomis naudojantis: i) integruotą jūrų stebėjimą, siekiant sustiprinti nepavojingą, saugų ir tausų naudojimąsi jūrų erdve, visų pirma didinant veiksmingumą ir rezultatyvumą keičiantis informacija tarp sektorių ir valstybių, kartu tinkamai atsižvelgiant į esamus ir būsimus bendradarbiavimo mechanizmus ir sistemas; ii) jūrų teritorijų planavimą ir integruoto pakrančių zonos valdymo procesus; iii) laipsnišką išsamios ir viešai prieinamos aukštos kokybės jūrų duomenų ir žinių bazės sukūrimą – tai turi palengvinti keitimąsi tais duomenimis ir žiniomis, pakartotiną jų panaudojimą bei platinimą įvairiose naudotojų grupėse, tokiu būdu išvengiant pastangų dubliavimo; tuo tikslu reikia kuo geriau pasinaudoti esamomis Sąjungos ir valstybių narių programomis;

c)	remiamas tvarus ekonomikos augimas, užimtumas, inovacijos ir naujos technologijos besiformuojančiuose ir būsimuose jūrininkystės sektoriuose, taip pat Sąjungos pakrančių, salų bei atokiausiuose regionuose, papildant vykdomą sektorių ir nacionalinio lygio veiklą;

d)

skatinama saugoti jūrų aplinką, visų pirma jos biologinę įvairovę, ir saugomas jūrų teritorijas, pvz., „Natura 2000“ teritorijas, ir tausiai naudoti jūrų ir pakrančių išteklius bei konkrečiau nustatyti žmogaus veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribas, įgyvendinant tikslus pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip reikalaujama Direktyvoje 2008/56/EB.

83 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.   Vadovaujantis 82 straipsnyje nustatytais tikslais EJRŽF lėšomis gali būti remiami šie veiksmai:

a)

tyrimai;

b)	projektai, įskaitant bandomuosius projektus ir bendradarbiavimo projektus;

c)	visuomenės informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, informuotumo didinimo kampanijos ir susijusi komunikacinė ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, viešinimo kampanijos, renginiai, interneto svetainių, suinteresuotųjų subjektų platformų kūrimas ir techninė priežiūra;

d)	konferencijos, seminarai, forumai ir praktiniai seminarai;

e)	veiklos koordinavimas, įskaitant keitimosi informacija tinklus, ir parama jūrų baseinų strategijų kūrimui;

f)	informacinių technologijų sistemų ir tinklų, kuriuose galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti ir keistis duomenimis bei kurti duomenims skirtus atrankos metodus, kūrimas, veikimas ir techninė priežiūra, taip pat sujungimas su tarpsektorinėmis duomenų keitimosi sistemomis;

g)	mokymo projektai, skirti žinių bei profesinės kvalifikacijos tobulinimui, ir priemonės jūrininkystės sektoriaus profesiniam tobulinimuisi skatinti;

2.   Siekiant įgyvendinti 82 straipsnio b punkte nustatytą konkretų tikslą vystyti tarpvalstybinius ir tarpsektorinius veiksmus, EJRŽF lėšomis gali būti remiama:

a)

integruoto jūrų stebėjimo techninių priemonių kūrimas ir įgyvendinimas, visų pirma siekiant remti BKIA jūrų srityje diegimą, veikimą ir techninę priežiūrą, siekiant skatinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį keitimąsi stebėsenos informacija sujungiant visas naudotojų bendruomenes, atsižvelgiant į svarbius sektorių politikos pokyčius stebėjimo srityje ir prireikus prisidedant prie reikiamo jos vystymo;

b)

valstybių narių arba regionų veiksmų tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo veikla siekiant vystyti jūrų teritorijų planavimą ir integruotą pakrančių zonos valdymą, įskaitant išlaidas, susijusias su keitimosi duomenimis ir jų stebėsenos sistemomis ir praktika, vertinimo veikla, ekspertų tinklo sukūrimu ir naudojimu, ir programos, kuria siekiama gerinti valstybių narių gebėjimus vykdyti jūrų teritorijų planavimą, sukūrimu;

c)

iniciatyvos, kuriomis siekiama bendrai finansuoti, įsigyti ir eksploatuoti jūrų stebėjimo sistemas bei technines priemones, skirtas Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jūrų duomenų ir žinių rinkimui, įgijimui, kaupimui, tvarkymui, kokybės kontrolei, pakartotinam panaudojimui ir platinimui, bendradarbiaujant atitinkamoms valstybėms narėms ir (arba) tarptautinėms institucijoms, sukūrimui, įsteigimui ir eksploatavimui.

II   SKYRIUS

BŽP ir IJP papildomos priemonės pagal tiesioginio valdymo principą

84 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šis skyrius taip pat taikomas ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

85 straipsnis

Konkretūs tikslai

Šiame skyriuje nustatytomis priemonėmis sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti BŽP ir IJP, visų pirma susijusiomis su:

a)	mokslinių rekomendacijų pagal BŽP rinkimu, tvarkymu ir sklaida;

b)	konkrečia kontrole ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis pagal BŽP;

c)	savanoriškais tarptautinėms organizacijoms skirtais įnašais;

d)	patariamosiomis tarybomis;

e)	rinkos tyrimais;

f)	komunikacine veikla BŽP ir IJP srityje.

86 straipsnis

Mokslinės rekomendacijos ir žinios

1.   EJRŽF parama gali būti teikiama mokslinėms išvadoms teikti, visų pirma taikomųjų mokslinių tyrimų projektams, tiesiogiai susijusiems su mokslinių ir socialinių ekonominių nuomonių ir rekomendacijų teikimu, kad vykdant BŽP būtų priimami tinkami ir veiksmingi žuvininkystės valdymo sprendimai.

2.   Tinkamų finansuoti veiksmų rūšys visų pirma yra šios:

a)	tyrimai ir bandomieji projektai, būtini BŽP įgyvendinti ir vystyti, įskaitant dėl alternatyvių tvaraus žuvininkystės ir akvakultūros valdymo metodų, įskaitant patariamosiose tarybose;

b)	mokslo įstaigų, įskaitant tarptautines patariamąsias įstaigas, atsakingas už žuvų išteklių vertinimą, nepriklausomų ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų mokslinių nuomonių ir rekomendacijų rengimas ir teikimas;

c)	ekspertų dalyvavimas darbo grupių žuvininkystės srities moksliniais ir techniniais klausimais pavyzdžiui, ŽMTEK, posėdžiuose, taip pat tarptautinių patariamųjų įstaigų posėdžiuose ir posėdžiuose, kuriuose reikalingas žuvininkystės ir akvakultūros ekspertų dalyvavimas;

d)	jūroje atliekami moksliniai tyrimai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 12 straipsnio 2 dalyje, regionuose, kuriuose Sąjungos laivai žvejoja pagal tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 1380/2013 31 straipsnyje;

e)

Komisijos patiriamos išlaidos už paslaugas, susijusias su duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu, žuvininkystės ekspertų posėdžių rengimu bei administravimu ir metinių darbo programų, susijusių su žuvininkystės srities moksline ir technine kompetencija, valdymu, kvietimų teikti duomenis ir duomenų rinkinių rengimu, parengiamaisiais darbais, kuriais siekiama pateikti mokslines nuomones ir rekomendacijas;

f)

valstybių narių bendradarbiavimas duomenų rinkimo srityje, įskaitant įvairius regioninius suinteresuotuosius subjektus ir regioninių duomenų bazių, skirtų duomenims saugoti, tvarkyti ir naudoti, kūrimą ir eksploatavimą; tai bus naudinga regioniniam bendradarbiavimui ir pagerins duomenų surinkimą ir tvarkymą, taip pat suteiks daugiau mokslinės patirties, naudingos žuvininkystės valdymui;

87 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1.   EJRŽF parama gali būti teikiama Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009.

2.   Tinkamų finansuoti veiksmų rūšys visų pirma yra šios:

a)	patruliavimo laivų, orlaivių, sraigtasparnių įsigijimas ir (arba) frachtavimas, kai juos bendrai įsigyja ir (arba) frachtuoja kelios valstybės narės, esančios toje pačioje geografinėje teritorijoje, jeigu ne mažiau kaip 60 % viso naudojimo laiko per metus jie naudojami žuvininkystės kontrolei;

b)	išlaidos, susijusios su naujų kontrolės technologijų vertinimu ir kūrimu, taip pat keitimosi duomenimis procesais;

c)

visos veiklos išlaidos, susijusios su Komisijos atliekama BŽP įgyvendinimo kontrole ir vertinimu, visų pirma su patikros, tikrinimo ir audito misijomis, Komisijos pareigūnų įranga ir mokymu, susitikimų rengimu ar dalyvavimu juose, įskaitant valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, tyrimus, informacinių technologijų paslaugas ir tiekėjus, ir su Komisijos vykdomu tikrinimo priemonių užsakymu ar įsigijimu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IX ir X antraštinėse dalyse.

3.   Siekiant sustiprinti ir standartizuoti kontrolę EJRŽF lėšomis gali būti remiamas tarptautinių projektų, skirtų tarpvalstybinės kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, kūrimui ir bandymui, įgyvendinimas.

Tinkamų finansuoti veiksmų rūšys visų pirma yra šios:

a)	tarptautinės darbuotojų, atsakingų už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, mokymo programos;

b)	iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidos priemones, skirtos Sąjungos taisyklių ir susijusios kontrolės aiškinimui standartizuoti.

4.   2 dalies a punkte nurodytų veiksmų atveju tik viena iš atitinkamų valstybių narių nurodoma kaip paramos gavėja.

88 straipsnis

Savanoriški tarptautinėms organizacijoms skirti finansiniai įnašai

Tarptautinių ryšių srityje EJRŽF gali remti šių rūšių veiksmus:

a)	teikti finansinį įnašą, skirtą Jungtinių Tautų organizacijoms, taip pat teikti savanorišką finansavimą visoms tarptautinėms organizacijoms, veikiančioms jūrų teisės srityje;

b)	teikti finansinį įnašą, skirtą su naujomis tarptautinėmis organizacijomis susijusiam parengiamajam darbui, ar tarptautinių sutarčių, kurios svarbios Sąjungai, rengimui;

c)	teikti finansinį įnašą, skirtą Sąjungai ypač svarbiam tarptautinių organizacijų atliekamam darbui ar vykdomoms programoms;

d)

teikti finansinį įnašą, skirtą veiklai (įskaitant darbinius, neoficialius ar neeilinius susitariančiųjų šalių susitikimus), kuria palaikomi Sąjungos interesai tarptautinėse organizacijose, ir stiprinamas bendradarbiavimas su jos partneriais šiose organizacijose. Todėl, kai trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas derybose ir susitikimuose, kurie vyksta tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, yra būtinas Sąjungos interesams, jų dalyvavimo išlaidos gali būti padengiamos EJRŽF lėšomis.

89 straipsnis

Patariamosios tarybos

1.   EJRŽF lėšomis dengiamos patariamųjų tarybų, įsteigtų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį, veiklos išlaidos.

2.   Juridinio asmens statusą turinti patariamoji taryba gali prašyti Sąjungos paramos kaip įstaiga, siekianti bendrą Europos interesą atitinkančio tikslo.

90 straipsnis

Rinkos tyrimas

EJRŽF parama gali būti teikiama Komisijos vykdomai apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką surinktos informacijos sklaidai pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį.

91 straipsnis

Komunikacinė veikla BŽP ir IJP srityje

EJRŽF lėšomis gali būti finansuojama:

a)

informavimo ir komunikacinės veiklos, susijusios su BŽP ir IJP, išlaidos, įskaitant: i) konkretiems įvairių tikslinių grupių poreikiams pritaikytos medžiagos (rašytine, audiovizualine ir elektronine forma) rengimo, vertimo ir platinimo išlaidas; ii) renginių ir posėdžių, skirtų informacijai pateikti arba įvairių su BŽP ir IJP susijusių subjektų nuomonėms išklausyti, rengimo ir organizavimo išlaidas;

b)	Komisijos į posėdžius pakviestų ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų atstovų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas;

c)	institucinio pranešimo apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidas.

III   SKYRIUS

Techninė parama

92 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Komisijos iniciatyva EJRŽF lėšomis ir neviršijant 1,1 % EJRŽ viršutinės ribos, gali būti remiama:

a)	Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 58 straipsnyje nurodytos techninės paramos priemonės;

b)

tausios žuvininkystės susitarimų rengimas, stebėsena bei vertinimas ir Sąjungos dalyvavimas regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose. Atitinkamos priemonės – tai tyrimai, susitikimai, ekspertų dalyvavimas, laikinojo personalo sąnaudos, informavimo veikla ir kitos administracinės išlaidos arba išlaidos, patirtos dėl Komisijos suteiktos mokslinės arba techninės paramos;

c)

ŽRVVG Europos tinklo, kurio tikslas yra gebėjimų stiprinimas, informacijos platinimas, keitimasis patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir ŽRVVG bendradarbiavimo rėmimas, sukūrimas. Tas tinklas bendradarbiauja su bendradarbiavimo tinklais ir techninės paramos vietos plėtros įstaigomis, įsteigtomis ERPF, ESF ir EŽŪFKP vietos plėtros veiklos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

VII   ANTRAŠTINĖ

DALIS ĮGYVENDINIMAS PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

93 straipsnis

Taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma priemonėms, finansuojamoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kaip nustatyta V antraštinėje dalyje.

II   SKYRIUS

Įgyvendinimo mechanizmas

1   skirsnis

EJRŽF parama

94 straipsnis

Bendro finansavimo normų nustatymas

1.   Pagal 19 straipsnį priimdama įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtinama veiksmų programa, Komisija nustato didžiausią EJRŽF įnašą į tą programą.

2.   EJRŽF įnašas skaičiuojamas remiantis tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma.

Veiksmų programoje nustatoma EJRŽF įnašo norma, taikoma 6 straipsnyje nustatytiems Sąjungos prioritetams. Didžiausia EJRŽF įnašo norma yra 75 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, o mažiausia EJRŽF įnašo norma yra 20 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, EJRŽF įnašas yra:

a)	100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 67 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui;

b)	100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 70 straipsnyje nurodytai kompensavimo tvarkai;

c)	50 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 33 ir 34 straipsniuose ir 41 straipsnio 2 dalyje nurodytai paramai;

d)	70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 76 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai paramai;

e)	90 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 76 straipsnio 2 dalies a–d ir f–l punktuose nurodytai paramai;

f)	80 % tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų 77 straipsnyje nurodytai paramai.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, didžiausia EJRŽF įnašo norma, taikoma siekiant konkrečių tikslų pagal Sąjungos prioritetą, padidinama dešimt procentinių punktų, kai visas 6 straipsnio 4 punkte nustatytas Sąjungos prioritetas įgyvendinamas vykdant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

95 straipsnis

Viešosios pagalbos intensyvumas

1.   Valstybės narės taiko didžiausią viešosios pagalbos intensyvumą, sudarantį 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali taikyti viešosios pagalbos intensyvumą, sudarantį 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, kai:

a)	paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas arba įmonė, kuriai yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta SESV 106 straipsnio 2 dalyje, kai pagalba teikiama tokių paslaugų teikimui;

b)	veiksmas susijęs su 67 straipsnyje nurodyta parama sandėliavimui;

c)	veiksmas susijęs su 70 straipsnyje nurodyta kompensavimo tvarka;

d)	veiksmas susijęs su 77 straipsnyje nurodytu duomenų rinkimu;

e)	veiksmas susijęs su parama pagal 33 arba 34 straipsnį arba su kompensacija pagal 54, 55 arba 56 straipsnį;

f)	veiksmas susijęs su IJP priemonėmis, nurodytomis 80 straipsnyje.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali taikyti viešosios pagalbos intensyvumą, kuris būtų ne mažesnis kaip 50 % ir ne didesnis kaip 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, kai:

a)	veiksmas vykdomas pagal V antraštinės dalies I, II, III arba IV skyrius ir atitinka visus šiuos kriterijus: i) jis yra kolektyvinio intereso; ii) jis turi kolektyvinį paramos gavėją; iii) jis turi inovacinių aspektų, kai taikoma, vietos lygiu.

b)	veiksmas vykdomas pagal V antraštinės dalies III skyrių, atitinka vieną iš šios dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose nurodytų kriterijų ir visuomenei suteikiama galimybė susipažinti su jo rezultatais.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, specialioms veiksmų rūšims taikomi papildomi viešosios pagalbos intensyvumo procentiniai punktai, kaip nustatyta I priede.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato, kaip taikomi skirtingi viešosios pagalbos intensyvumo procentiniai punktai, kai laikomasi kelių I priedo sąlygų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

96 straipsnis

Papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimas

Kai parama suteikiama remiantis papildomomis išlaidomis arba negautomis pajamomis, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami apskaičiavimai būtų tinkami, tikslūs ir iš anksto nustatyti taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą apskaičiavimą.

III   SKYRIUS

Valdymo ir kontrolės sistemos

97 straipsnis

Vadovaujančioji institucija

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnyje nustatytų bendrųjų taisyklių, vadovaujančioji institucija:

a)	kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pateikia Komisijai atitinkamus veiksmų, atrinktų finansavimui, laikotarpio iki ankstesnių kalendorinių metų pabaigos suvestinius duomenis, įskaitant pagrindines paramos gavėjo ir paties veiksmo ypatybes;

b)

užtikrina veiksmų programos viešinimą teikdama informaciją galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, vyrų ir moterų lygybę propaguojančioms įstaigoms ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, apie tos programos siūlomas galimybes ir taisykles, reglamentuojančias naudojimąsi programos finansavimu;

c)	užtikrina veiksmų programos viešinimą teikdama paramos gavėjams informaciją apie Sąjungos įnašą, o plačiajai visuomenei – apie Sąjungos vaidmenį vykdant programą.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 1 dalies a punkte nurodytų duomenų pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

98 straipsnis

Finansinių duomenų perdavimas

1.   Ne vėliau kaip sausio 31 d. ir liepos 31 d. valstybės narės elektroniniu būdu perduoda Komisijai prognozę, kokią sumą jos numato nurodyti einamųjų finansinių metų ir ateinančių finansinių metų mokėjimo paraiškose.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato modelį, kuris turi būti naudojamas Komisijai teikiant finansinius duomenis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV   SKYRIUS

Valstybių narių vykdoma kontrolė

99 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnyje nurodytų finansinių pataisų, valstybės narės atlieka finansines pataisas, jeigu paramos gavėjas nesilaiko šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų.

2.   1 dalyje nurodytais finansinių pataisų atvejais valstybės narės nustato pataisos sumos dydį, kuris turi būti proporcingas to paramos gavėjo padaryto pažeidimo arba veikos pobūdžiui, sunkumui, trukmei bei pasikartojimui ir EJRŽF įnašo į paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbai.

V   SKYRIUS

Komisijos vykdoma kontrolė

1   skirsnis

Pertraukimas ir sustabdymas

100 straipsnis

Mokėjimo termino pertraukimas

1.   Papildant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 83 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytus kriterijus, dėl kurių galimas pertraukimas, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip apibrėžta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, gali pertraukti tarpinio mokėjimo prašymo įvykdymo terminą, jeigu valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal BŽP ir tai gali padaryti poveikį išlaidoms, nurodytoms patvirtintoje išlaidų, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo, ataskaitoje.

2.   Prieš pertraukiant tarpinio mokėjimo terminą, kaip nurodyta 1 dalyje, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo pripažįstama, jog yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad nustatytas sunkus pagal BŽP nustatytų įsipareigojimų nevykdymo atvejis. Prieš priimdama tokius įgyvendinimo aktus, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie tokius įrodymus ar patikimą informaciją ir valstybei narei suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį pateikti savo pastabas.

3.   Šis mokėjimo prašyme nurodytoms visoms su tarpiniais mokėjimais susijusioms išlaidoms ar jų daliai taikomas pertraukimas, kaip nurodyta 1 dalyje, turi būti proporcingas nevykdymo atvejo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui.

101 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 142 straipsnio, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi veiksmų programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu yra sunkus valstybės narės įsipareigojimų pagal BŽP nevykdymo atvejis, dėl kurio gali būti padarytas poveikis išlaidoms, nurodytoms patvirtintoje išlaidų, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo, ataskaitoje.

2.   Prieš sustabdant tarpinį mokėjimą, kaip nurodyta 1 dalyje, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo pripažįstama, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal BŽP. Prieš priimdama tokį įgyvendinimo aktą, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie tokius nustatytus faktus ar patikimą informaciją ir valstybei narei suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

3.   Šis mokėjimo prašyme nurodytoms visoms su tarpiniais mokėjimais susijusioms išlaidoms ar jų daliai taikomas sustabdymas, kaip nurodyta 1 dalyje, turi būti proporcingas sunkaus nevykdymo atvejo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui.

102 straipsnis

Komisijos įgaliojimai

Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiami tie nevykdymo atvejai, nurodyti 100 straipsnyje, ir sunkūs nevykdymo atvejai, nurodyti 101 straipsnio 1 dalyje, susiję su atitinkamomis BŽP taisyklėmis, kurios yra ypač svarbios jūrų biologinių išteklių išsaugojimui.

2   skirsnis

Keitimasis informacija ir finansinės pataisos

103 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

Komisijos prašymu valstybės narės jai perduoda įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė įgyvendindamos su BŽP susijusius Sąjungos aktus, jeigu tie aktai daro finansinį poveikį EJRŽF.

104 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų veiksmų siekdamos užtikrinti informacijos, perduotos arba gautos taikant patikras vietoje arba patvirtinant pagal šį reglamentą įgyvendinamų priemonių sąskaitas, konfidencialumą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai taikomi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (39) 8 straipsnyje nurodyti principai.

105 straipsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnio 7 dalyje, 85 straipsnyje ir 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato finansines pataisas atšaukdama visą Sąjungos įnašą į veiksmų programą arba jo dalį, jei, atlikusi būtiną nagrinėjimą, padaro išvadą, kad:

a)	patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai paramos gavėjas nevykdo šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, o valstybė narė iki šioje dalyje numatytos taisomosios procedūros pradžios neištaisė padėties;

b)

patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaiko BŽP taisyklių ir dėl to pagal šio reglamento 101 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ji ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymą ateityje.

2.   Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių, pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą.

3.   Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių, Komisija taiko fiksuoto dydžio sumą arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį.

4.   Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijai ir fiksuoto dydžio sumų ar ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijai.

106 straipsnis

Procedūra

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 145 straipsnis mutatis mutandis taikomas tais atvejais, kai Komisija pasiūlo šio reglamento 105 straipsnyje nurodytą finansinę pataisą.

VI   SKYRIUS

Stebėsena, vertinimas, informavimas ir komunikacija

1   skirsnis

Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos įsteigimas ir tikslai

107 straipsnis

Stebėsenos ir vertinimo sistema

1.   Siekiant įvertinti EJRŽF veiklos rezultatus nustatoma bendra pasidalijamojo valdymo principu pagrįstų EJRŽF veiksmų stebėsenos ir vertinimo sistema. Siekiant užtikrinti veiksmingą veiklos rezultatų įvertinimą, Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiami tos sistemos turinys ir struktūra.

2.   Bendras EJRŽF poveikis nagrinėjamas atsižvelgiant į 6 straipsnyje nurodytus Sąjungos prioritetus.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius specialiai tiems Sąjungos prioritetams skirtus rodiklius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, būtiną atitinkamoms priemonėms stebėti ir vertinti. Komisija atsižvelgia į duomenų poreikius ir galimų duomenų šaltinių sinergiją, visų pirma jų panaudojimą statistikos tikslais atitinkamais atvejais. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl informacijos, kurią turi atsiųsti valstybės narės, duomenų poreikių ir galimų duomenų šaltinių sinergijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisija kas ketveri metai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.

108 straipsnis

Tikslai

Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos tikslai yra šie:

a)	parodyti BŽP ir IJP pažangą ir laimėjimus, nagrinėti bendrą poveikį ir vertinti EJRŽF veiksmų veiksmingumą, rezultatyvumą ir aktualumą;

b)	padėti tikslingiau teikti paramą BŽP ir IJP politikai;

c)	remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu;

d)	teikti patikimus, įrodymais pagrįstus EJRŽF veiksmų įvertinimus, skirtus sprendimų priėmimo procesui.

2   skirsnis

Techninės nuostatos

109 straipsnis

Bendrieji rodikliai

1.   Siekiant sudaryti sąlygas apibendrinti duomenis Sąjungos lygiu, 107 straipsnyje numatytoje stebėsenos ir vertinimo sistemoje pateikiamas visoms veiksmų programoms taikomų bendrųjų rodiklių, susijusių su pradine padėtimi ir veiksmų programos finansiniu vykdymu, pasiekimais ir rezultatais, sąrašas.

2.   Bendrieji rodikliai siejami su veiksmų programose nustatytais orientyrais ir tikslais, laikantis 6 straipsnyje nustatytų Sąjungos prioritetų. Tie bendrieji rodikliai taikomi veiklos rezultatų peržiūrai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 21 straipsnio 1 dalyje, ir sudaro galimybę įvertinti politikos įgyvendinimo pažangą, rezultatyvumą ir veiksmingumą siekiant uždavinių ir tikslų Sąjungos ir programos lygiu.

110 straipsnis

Elektroninė informacinė sistema

1.   Pagrindinė informacija apie veiksmų programos įgyvendinimą, visus finansavimui atrinktus veiksmus ir įvykdytus veiksmus, reikalinga stebėsenai ir vertinimui, įskaitant pagrindinę informaciją apie paramos gavėją ir projektą, registruojama ir tvarkoma elektroniniu būdu.

2.   Komisija užtikrina, kad veiktų tinkama saugi elektroninė sistema, skirta svarbios informacijos registravimui, saugojimui ir tvarkymui ir ataskaitų apie stebėsenos ir vertinimo rezultatus teikimui.

111 straipsnis

Informacijos teikimas

Paramos pagal EJRŽF gavėjai, įskaitant vietos veiklos grupes, įsipareigoja teikti vadovaujančiajai institucijai ir (arba) paskirtiems vertintojams arba kitoms įstaigoms, kurioms perduotos vadovaujančiosios institucijos funkcijos, visus duomenis ir informaciją, būtinus veiksmų programos stebėsenai ir vertinimui, visų pirma siekiant nustatyti, ar vykdomi konkretūs tikslai ir prioritetai.

3   skirsnis

Stebėsena

112 straipsnis

Stebėsenos procedūros

1.   Šio reglamento 97 straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 47 straipsnyje nurodytas stebėsenos komitetas stebi programos įgyvendinimo kokybę.

2.   Vadovaujančioji institucija ir stebėsenos komitetas veiksmų programos įgyvendinimą stebi vadovaudamiesi finansiniais, pasiekimų ir rezultato rodikliais.

113 straipsnis

Stebėsenos komiteto funkcijos

Stebėsenos komitetas ne tik vykdo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnyje numatytas funkcijas, bet ir tikrina veiksmų programos veiklos rezultatus ir jos įgyvendinimo veiksmingumą. Tuo tikslu stebėsenos komitetas:

a)	per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama programa, priėmimo pateikia nuomonę dėl finansuojamų veiksmų atrankos kriterijų ir juos patvirtina; atrankos kriterijai patikslinami atsižvelgiant į programavimo poreikius;

b)	nagrinėja su programos vertinimo planu susijusias veiklos kryptis ir našumą;

c)	nagrinėja programos veiklą, susijusią su konkrečių ex ante sąlygų įvykdymu;

d)	nagrinėja ir patvirtina metines įgyvendinimo ataskaitas prieš išsiųsdamas jas Komisijai;

e)	nagrinėja veiksmus, skirtus vyrų ir moterų lygybei, vienodoms galimybėms ir nediskriminavimui, įskaitant prieinamumą neįgaliesiems, skatinti.

Su stebėsenos komitetu nesikonsultuojama dėl 21 straipsnyje nurodytų duomenų rinkimo darbų planų.

114 straipsnis

Metinė įgyvendinimo ataskaita

1.   Nuo 2016 iki 2023 m. imtinai valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 31 d. pateikia Komisijai veiksmų programos metinę įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus. 2016 m. pateikiama ataskaita apima 2014 ir 2015 kalendorinius metus.

2.   Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio nuostatų, metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiami šie duomenys:

a)	informacija apie pagal kiekvieną priemonę prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir patirtas išlaidas;

b)	su vertinimo planu susijusios veiklos santrauka;

c)	informacija apie veiksmus, kurių imtasi šio reglamento10 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių pažeidimų atvejais ir trukmės sąlygų, nustatytų šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje, nesilaikymo atvejais, bei apie taisomuosius veiksmus;

d)	informacija apie veiksmus, kurių imtasi, kad būtų laikomasi šio reglamento 41 straipsnio 10 dalies;

e)	informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad pagal šio reglamento V priedą būtų paskelbti paramos gavėjai, fizinių asmenų atveju – laikantis nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas ribas.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl metinių įgyvendinimo ataskaitų formos ir pateikimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4   skirsnis

Vertinimas

115 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato elementus, kurie turi būti įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimo ataskaitas, ir kuriais nustato būtiniausius reikalavimus, taikomus to reglamento 56 straipsnyje nurodytam vertinimo planui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Valstybės narės užtikrina vertinimų atitiktį bendrai stebėsenos ir vertinimo sistemai, dėl kurios susitarta pagal 107 straipsnį, organizuoja reikiamų duomenų parengimą bei rinkimą ir vertintojams teikia įvairius duomenis, gautus iš stebėsenos sistemos.

3.   Valstybės narės skelbia vertinimo ataskaitas internete, o Komisija – Sąjungos interneto svetainėje.

116 straipsnis

Ex ante vertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad rengiant veiksmų programą ex ante vertintojas joje dalyvautų nuo pat pradžių, be kita ko, rengiant 18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą analizę, formuojant programos intervencijos logiką ir nustatant programos tikslus.

117 straipsnis

Ex post vertinimas

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 57 straipsniu, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia ex post vertinimo ataskaitą.

118 straipsnis

Vertinimų apibendrinimas

Komisija yra atsakinga už ex ante vertinimo ataskaitų apibendrinimus Sąjungos lygiu. Vertinimo ataskaitų apibendrinimai parengiami ne vėliau kaip kitų metų, einančių po atitinkamų vertinimų pateikimo, gruodžio 31 d.

5   skirsnis

Informavimas ir komunikacija

119 straipsnis

Informavimas ir viešinimas

1.   Vadovaujančioji institucija pagal 97 straipsnio 1 dalies b punktą yra atsakinga už:

a)	užtikrinimą, kad būtų sukurta viena bendra interneto svetainė arba vienas bendras interneto portalas, kurioje (-iame) būtų skelbiama informacija apie valstybės narės veiksmų programas ir galimybę jomis naudotis;

b)	tai, kad galimi paramos gavėjai būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas galimybes;

c)	tai, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su partnerystės susitarimų, veiksmų programų ir veiksmų rezultatais bei poveikiu, Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie EJRŽF vaidmenį bei pasiekimus;

d)	užtikrinimą, kad būtų viešai skelbiama priemonių, skirtų užtikrinti BŽP taisyklių laikymąsi, santrauka, įskaitant atvejus, kai valstybės narės arba paramos gavėjai jų nesilaiko, ir taisomuosius veiksmus, pavyzdžiui, atliktas finansines pataisas.

2.   Kad būtų užtikrintas EJRŽF lėšomis teikiamos paramos skaidrumas, valstybės narės sudaro ir pildo veiksmų sąrašą CSV arba XML formatu; jis skelbiamas vienoje bendroje interneto svetainėje arba viename bendrame interneto portale, kurioje (-iame) pateikiamas veiksmų sąrašas ir veiksmų programos santrauka.

Veiksmų sąrašas atnaujinamas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius.

Būtiniausia informacija, įskaitant specialią informaciją dėl veiksmų pagal 26, 39, 47, 54 ir 56 straipsnius, kurią reikia pateikti veiksmų sąraše, nurodyta V priede.

3.   Išsamios informavimo ir viešinimo priemonių, skirtų visuomenei, ir informavimo priemonių, skirtų pareiškėjams bei paramos gavėjams, taisyklės išdėstytos V priede.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato veiksmui skirtų informavimo, viešinimo priemonių technines charakteristikas, nurodymus dėl skiriamojo ženklo sukūrimo ir standartinių spalvų apibrėžtį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 127 straipsnio 2 dalyje nustatytos patariamosios procedūros.

VIII   ANTRAŠTINĖ

DALIS ĮGYVENDINIMAS PAGAL TIESIOGINIO VALDYMO PRINCIPĄ

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

120 straipsnis

Taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma priemonėms, finansuojamoms pagal tiesioginio valdymo principą, kaip nustatyta VI antraštinėje dalyje.

II   SKYRIUS

Kontrolė

121 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija imasi tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant klastojimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, taikant veiksmingas patikras, o aptikus pažeidimų – susigrąžinant neteisingai išmokėtas lėšas ir, atitinkamais atvejais, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.   Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų paramos gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie gavo Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir patikras vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti su Sąjungos finansavimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių ekonominės veiklos vykdytojų patikras ir inspektavimus vietoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (40) ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, kuri kenkia Sąjungos finansiniams interesams ir kuri susijusi su susitarimu dėl dotacijos, sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl Sąjungos finansavimo.

3.   Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimuose, susitarimuose dėl dotacijų, sprendimuose dėl dotacijų ir sutartyse, sudarytuose įgyvendinant šį reglamentą, nustatomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditus, patikras ir inspektavimus vietoje atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

122 straipsnis

Auditai

1.   Komisijos ir Audito Rūmų pareigūnai arba jų atstovai gali atlikti pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų auditą vietoje bet kuriuo metu, pranešę apie bent prieš dešimt darbo dienų, išskyrus skubius atvejus, trejų metų laikotarpiu po Komisijos atlikto galutinio mokėjimo.

2.   Komisijos ir Audito Rūmų pareigūnai arba jų atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditus vietoje, turi teisę susipažinti su buhalterinėmis knygomis ir visais kitais dokumentais, susijusiais su pagal šį reglamentą finansuojamomis išlaidomis, įskaitant dokumentus ir metaduomenis, parengtus arba gautus ir saugomus elektronine forma.

3.   2 dalyje nurodyti audito įgaliojimai nedaro poveikio nacionalinių nuostatų, kuriose numatoma, kad tam tikrus veiksmus atlieka nacionalinės teisės aktais specialiai paskirti atstovai, taikymui. Komisijos ir Audito Rūmų pareigūnai arba jų atstovai nedalyvauja, inter alia, patikrinimuose namuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Tačiau jie turi teisę susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

4.   Jeigu pagal šį reglamentą suteikta Sąjungos finansinė parama vėliau skiriama trečiajai šaliai kaip galutiniam paramos gavėjui, pradinis paramos gavėjas, kuris gauna Sąjungos finansinę paramą, pateikia Komisijai visą susijusią informaciją apie to galutinio paramos gavėjo tapatybę.

123 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas, finansinio įnašo sumažinimas ir panaikinimas

1.   Jeigu Komisija mano, kad Sąjungos lėšos buvo naudojamas ne pagal šiame Reglamente ar kuriame nors kitame taikytiname Sąjungos teisės akte nustatytas sąlygas, ji informuoja paramos gavėjus, o jie per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gali pateikti savo pastabas Komisijai.

2.   Jeigu paramos gavėjai neatsako per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį arba jeigu jų pastabos nelaikomos tinkamomis, Komisija sumažina arba panaikina suteiktą finansinį įnašą arba sustabdo mokėjimus. Bet kokia netinkamai išmokėta suma sugrąžinama į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Už laiku nesugrąžintas sumas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytomis sąlygomis skaičiuojami delspinigiai.

III   SKYRIUS

Vertinimas ir ataskaitų teikimas

124 straipsnis

Vertinimas

1.   Pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai reguliariai stebimi, kad būtų prižiūrimas jų įgyvendinimas.

2.   Komisija užtikrina reguliarų nepriklausomą finansuojamų veiksmų išorės vertinimą.

125 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

a)	ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. tarpinę vertinimo ataskaitą dėl gautų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų įgyvendinimo aspektų;

b)	ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 31 d. komunikatą dėl pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų tęsimo.

IX   ANTRAŠTINĖ

DALIS PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

126 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   10, 14, 32, 40, 41, 72, 102, 105, 107 ir 129 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10, 14, 32, 40, 41, 72, 102, 105, 107 ir 129 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 10, 14, 32, 40, 41, 72, 102, 105, 107 ir 129 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

127 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės dėl įgyvendinimo akto projekto, kuris turi būti priimtas pagal šio reglamento 95 straipsnio 5 dalį, nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

X   ANTRAŠTINĖ

DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

128 straipsnis

Panaikinimas

1.   Nedarant poveikio 129 straipsnio 2 dalies nuostatoms, reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006, (EB) Nr. 791/2007, (ES) Nr. 1255/2011 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 103 straipsnis panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

129 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui nuo reglamentais (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006, (EB) Nr. 791/2007 ir (ES) Nr. 1255/2011 nustatytų paramos sistemų prie šiuo reglamentu nustatomos sistemos, Komisijai pagal 126 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti sąlygas, kuriomis pagal tuos reglamentus Komisijos patvirtinta parama gali būti integruota į pagal šį reglamentą teikiamą paramą, įskaitant paramą techninei paramai ir ex post vertinimams.

2.   Šis reglamentas nedaro poveikio atitinkamų projektų ar paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi reglamentais (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006, (EB) Nr. 791/2007 ir (ES) Nr. 1255/2011 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 103 straipsniu ar bet kokiais kitais teisės aktais, taikomais tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., kurie toliau taikomi tokiems projektams ar paramai, tęsimui ar keitimui, įskaitant visišką ar dalinį panaikinimą, iki jų užbaigimo.

3.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 pateiktos paraiškos lieka galioti.

130 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL C 299, 2012 10 4, p. 133 ir OL C 271, 2013 9 19, p. 154.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 84.

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5)  2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2328/2003 nustatantis papildomų išlaidų perkant tam tikrus žuvininkystės produktus iš Azorų, Madeiros, Kanarų salų ir Prancūzijos Gvianos bei Reuniono departamentų kompensavimo sistemą, taikomą dėl minėtų regionų atokumo (OL L 345, 2003 12 31, p. 34).

(6)  2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (OL L 160, 2006 6 14, p. 1).

(7)  2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).

(8)  2007 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 791/2007, nustatantis papildomų išlaidų, patirtų prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais iš atokiausių Azorų, Madeiros, Kanarų salų, Prancūzijos Gvianos bei Reuniono regionų, kompensavimo schemą (OL L 176, 2007 7 6, p. 1).

(9)  2011 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa (OL L 321, 2011 12 5, p. 1).

(10)  Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir Susitarimas dėl jos XI dalies įgyvendinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 3).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(12)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(13)  2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(14)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(15)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(16)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(17)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/E) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(18)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(19)  2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2002/413/EB dėl integruoto pakrantės zonos tvarkymo strategijos įgyvendinimo Europoje (OL L 148, 2002 6 6, p. 24).

(20)  2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL L 5, 2004 1 9, p. 25).

(21)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(22)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

(23)  Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 49).

(24)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(25)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(26)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).

(27)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(28)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(29)  2005 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimas 2005/629/EB, įsteigiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą (OL L 225, 2005 8 31, p. 18).

(30)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(31)  2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(32)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(33)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(34)  2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 710/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, dėl išsamių ekologinės akvakultūros gyvūnų ir jūros dumblių gamybos taisyklių nustatymo (OL L 204, 2009 8 6, p. 15).

(35)  2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).

(36)  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimas 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (OL L 155, 2009 6 18, p. 30).

(37)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(38)  2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(39)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(40)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1.

---

---

---

---

---

---