Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0376

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 Tekstas svarbus EEE

OL L 122, 2014 4 24, p. 18–43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 11/09/2018

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/376/oj

24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/18


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 376/2014

2014 m. balandžio 3 d.

dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

reikėtų užtikrinti aukštą bendrą Sąjungos civilinės aviacijos saugos lygį ir dėti visas pastangas, kad sumažėtų avarijų bei incidentų ir taip būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas oro transportu;

(2)

per pastarąjį dešimtmetį civilinės aviacijos avarijų, kuriose žuvo žmonės, skaičius iš esmės nepakito. Vis dėlto, manoma, kad dėl oro eismo intensyvėjimo ir didėjančio orlaivių techninio sudėtingumo avarijų skaičius per artimiausius dešimtmečius gali padidėti;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 996/2010 (3) siekiama užkirsti kelią avarijoms, sudarant palankesnes sąlygas sparčiai, veiksmingai ir kokybiškai atlikti saugos tyrimus. Taikant šį reglamentą neturėtų būti trukdoma avarijų ir incidentų tyrimo procesui, kurį, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 996/2010, vykdo nacionalinės saugos tyrimų institucijos. Avarijos arba pavojingo incidento atveju pranešimui apie įvykį taip pat taikomas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010;

(4)

galiojančiais Sąjungos teisėkūros procedūra priimamais aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2008 (4) ir jo įgyvendinimo reglamentais, tam tikroms organizacijoms nustatomi reikalavimai jų saugos valdymo sistemose įdiegti pranešimų apie įvykius sistemas. Atitiktis Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentams neturėtų būti pagrindas nereikalauti organizacijų atitikties šiam reglamentui. Panašiai atitiktis šiam reglamentui neturėtų būti pagrindas nereikalauti organizacijų atitikties Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentams. Tačiau tai neturėtų būti pagrindu sukurti dvi lygiagrečias pranešimų sistemas, o Reglamentas (EB) Nr. 216/2008, jo įgyvendinimo reglamentai ir šis reglamentas turėtų būti laikomi vienas kitą papildantys;

(5)

patirtis rodo, kad dažnai prieš įvykstant avarijai yra su sauga susijusių incidentų ir trūkumų, perspėjančių apie saugos pavojų egzistavimą. Todėl su sauga susijusi informacija yra svarbus šaltinis nustatant esamus ar potencialius su sauga susijusius pavojus. Be to, nors gebėjimas pasinaudoti per avarijas įgyta patirtimi yra ypač svarbus, išimtinai reagavimu grindžiamos sistemos pasirodė esančios ribotomis toliau užtikrinant patobulinimus. Todėl reagavimu grindžiamos sistemos turėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis sistemomis, kuriose naudojama kitų rūšių saugos informacija siekiant atlikti veiksmingus aviacijos saugumo patobulinimus. Sąjunga, jos valstybės narės, Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) ir organizacijos turėtų prisidėti prie aviacijos saugumo didinimo įdiegiant aktyviais veiksmais ir įrodymais grindžiamas saugos sistemas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama avarijų prevencijai, grindžiamai visos svarbios saugos informacijos, įskaitant informaciją apie civilinės aviacijos įvykius, analize;

(6)

siekiant gerinti aviacijos saugą reikėtų, kad svarbi informacija apie civilinės aviacijos saugą būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, ja būtų keičiamasi, ji būtų platinama ir analizuojama, ir kad remiantis surinkta informacija būtų imamasi tinkamų saugos veiksmų. Šį aktyviais veiksmais ir įrodymais grindžiamą metodą turėtų taikyti atitinkamos valstybių narių aviacijos saugos valdžios institucijos, organizacijos, įgyvendindamos savo saugos valdymo sistemą, taip pat Agentūra;

(7)

pranešimų apie įvykius reikalavimų nustatymas organizacijoms turėtų būti proporcingas atitinkamos organizacijos dydžiui ir jos veiklos mastui. Todėl turėtų būti suteikta galimybė, visų pirma mažesnėms organizacijoms, nuspręsti organizacijos darbuotojų funkcijas, susijusias su įvykių tvarkymu, sujungti ar prijungti vienas prie kitų, dalytis pranešimų apie įvykius užduotimis su kitomis to paties pobūdžio organizacijomis arba duomenų apie įvykius rinkimo, vertinimo, tvarkymo, analizės ir saugojimo paslaugų teikimą perduoti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų patvirtintiems specializuotiems subjektams. Tokie subjektai turėtų laikytis šiame reglamente nustatytų apsaugos ir konfidencialumo principų. Perduodanti organizacija turėtų taikyti tinkamą pavestų užduočių vykdymo kontrolę ir ji turėtų būti galiausiai atskaitinga ir atsakinga už šiame reglamente nustatytų reikalavimų vykdymą;

(8)

būtina užtikrinti, kad šioje srityje dirbantys aviacijos specialistai praneštų apie įvykius, dėl kurių kyla didelė aviacijos saugos rizika. Savanoriškos pranešimų sistemos turėtų papildyti privalomas pranešimų sistemas, ir abiejų rūšių sistemomis turėtų būti sudarytos sąlygos asmenims pranešti duomenis apie įvykius, susijusius su aviacijos sauga. Organizacijose, Agentūroje ir valstybių narių kompetentingose valdžios institucijose turėtų būti sukurtos privalomos ir savanoriškos pranešimų sistemos. Surinkta informacija turėtų būti perduodama valdžios institucijai, kompetentingai atlikti tinkamą stebėseną, kad būtų padidinta aviacijos sauga. Organizacijos turėtų analizuoti įvykius, kurie galėtų daryti poveikį saugai, kad būtų nustatyti saugos pavojai ir imtasi atitinkamų taisomųjų ar prevencinių veiksmų. Organizacijos pirminius savo analizės rezultatus turėtų nusiųsti valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba Agentūrai, o galutinius rezultatus jos taip pat turėtų nusiųsti tuo atveju, jei tie rezultatai rodo esamą arba galimą aviacijos saugos riziką. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra turėtų įdiegti panašią procedūrą, skirtą tai informacijai apie įvykius, kuri buvo joms tiesiogiai pateikta, ir turėtų atitinkamai stebėti organizacijos atliekamą vertinimą ir taisomuosius ar prevencinius veiksmus, kurių imtasi;

(9)

įvairių kategorijų darbuotojai, dirbantys civilinės aviacijos srityje ar kitaip su ja susiję, stebi avarijų prevencijai svarbius įvykius. Todėl jie turėtų būti aprūpinti priemonėmis, kurios jiems leistų pranešti apie tokius įvykius, ir turėtų būti užtikrinta jų apsauga. Siekiant skatinti darbuotojus pranešti apie įvykius ir leisti jiems geriau įvertinti teigiamą pranešimų apie įvykius poveikį aviacijos saugai, reikėtų juos nuolat informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi taikant pranešimų apie įvykius sistemas;

(10)

su sudėtingais varikliu varomais orlaiviais susiję pavojai ir rizika labai skiriasi nuo pavojų ir rizikos, susijusių su kitokių tipų orlaiviais. Todėl, nors šis reglamentas turėtų būti taikomas visam aviacijos sektoriui, jame nustatyti įpareigojimai turėtų būti proporcingi veiklos sričiai ir skirtingų tipų orlaivių sudėtingumui. Todėl surinktai informacijai apie įvykius, susijusius su orlaiviais, kurie nėra varomi sudėtingu varikliu, turėtų būti taikomi supaprastinti pranešimo įpareigojimai, kurie geriau pritaikyti tai aviacijos šakai;

(11)

siekiant surinkti papildomos informacijos, kuri gali padėti didinti aviacijos saugą, kartu su šiame reglamente reikalaujamomis sistemomis, reikėtų skatinti diegti kitas priemones informacijai apie saugą rinkti. Jei organizacijose jau egzistuoja ir gerai veikia saugos informacijos rinkimo sistemos, turėtų būti leista tas sistemas toliau taikyti greta sistemų, kurios turi būti įdiegtos taikant šį reglamentą;

(12)

saugos tyrimų valdžios institucijoms ir visiems subjektams, kuriems patikėtas civilinės aviacijos saugos reguliavimas Sąjungoje, turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visais surinktais duomenimis apie įvykius bei jų valstybių narių saugomais pranešimais apie įvykius, kad jie galėtų nuspręsti, kuriems incidentams reikia saugos tyrimo, taip pat galėtų parengti išvadas aviacijos saugos didinimo tikslais ir vykdyti savo pareigas priežiūros srityje;

(13)

labai svarbu turėti geros kokybės ir išsamius duomenis, nes netiksliais duomenimis pagrįsta analizė ir tendencijos gali lemti klaidingus rezultatus ir paskatinti nukreipti pastangas netinkamų veiksmų linkme. Be to, dėl tokių netikslių duomenų gali būti prarastas pasitikėjimas informacija, gaunama naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis. Siekiant užtikrinti pranešimų apie įvykius kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų išsamumo užtikrinimui, juose turėtų būti pateikiama tam tikra būtiniausia informacija, kuri gali skirtis, atsižvelgiant į įvykio kategoriją. Be to, reikėtų įdiegti procedūras, kuriomis būtų tikrinama informacijos kokybė ir išvengiama pranešimo apie įvykį ir surinktų pirminių duomenų apie įvykį neatitikties. Padedant Komisijai, reikėtų taip pat parengti tinkamą rekomendacinę medžiagą, visų pirma siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų išsamumo užtikrinimui, taip pat nuoseklų ir vienodą duomenų integravimą duomenų bazėse. Be to, reikėtų rengti seminarus būtinai paramai suteikti; juos turėtų rengti, visų pirma, Komisija;

(14)

Komisija turėtų parengti bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą, skirtą nustatyti, kokių skubių veiksmų būtina imtis, nagrinėjant didelės rizikos atskirus su sauga susijusius įvykius. Ta sistema taip pat turėtų sudaryti sąlygas nustatyti pagrindines rizikos sritis remiantis apibendrinta informacija. Tokia sistema turėtų padėti atitinkamiems subjektams vertinti įvykius ir nustatyti, kur tikslingiausia nukreipti jų pastangas. Bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos integruotam ir darniam požiūriui į rizikos valdymą visoje Europos aviacijos sistemoje ir taip sudaryti sąlygas organizacijoms, valstybėms narėms, Komisijai ir Agentūrai darniai sutelkti dėmesį į saugos gerinimo pastangas;

(15)

be to, remiantis apibendrinta informacija iš europinės perspektyvos, bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema turėtų padėti tiek nustatyti pagrindines rizikos sritis Sąjungoje, tiek remti veiklą, vykdomą pagal Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą. Komisija turėtų deramai remti pastangas užtikrinti nuoseklią ir vienodą rizikos klasifikaciją visose valstybėse narėse;

(16)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, pranešimai apie įvykius turėtų būti saugomi duomenų bazėse, kurios turėtų būti suderinamos su Europos pranešimo apie aviacijos incidentus sistemų koordinavimo centro (Eccairs) programine įranga (įranga, kurią naudoja visos valstybės narės ir kuri naudojama Europos centrinėje saugykloje pranešimams apie įvykius saugoti) ir atitiktų ADREP taksonomiją (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taksonomija, taip pat naudojama Eccairs programinėje įrangoje). Agentūra ir Komisija turėtų teikti techninę paramą sistemų sąveikumui užtikrinti;

(17)

organizacijos turėtų vienoje duomenų bazėje arba keliose duomenų bazėse saugoti pranešimus apie įvykius, parengtus pagal privalomas ir, kai taikytina, pagal savanoriškas pranešimų sistemas. Reikėtų numatyti, kad duomenų bazės sudėtingumas būtų proporcingas atitinkamos organizacijos dydžiui ir (arba) jos svarbai atsižvelgiant į šio reglamento tikslus; duomenų bazę turėtų sudaryti bent duomenų rinkmena, kurioje yra bendri privalomi duomenų laukeliai ir, kai taikytina, specialūs privalomi duomenų laukeliai;

(18)

kai įvykis susijęs su valstybėje narėje registruotu arba valstybėje narėje įsisteigusios organizacijos naudojamu orlaiviu, apie tokį įvykį turėtų būti pranešama, net jei jis įvyko ne tos valstybės narės teritorijoje;

(19)

informacija apie įvykius turėtų būti keičiamasi Sąjungoje, siekiant padidinti galimybę nustatyti esamus arba galimus pavojus. Toks keitimasis informacija taip pat turėtų sudaryti galimybę valstybėms narėms susipažinti su visa informacija apie įvykius, įvykusius jų teritorijoje arba jų oro erdvėje, bet praneštus kitai valstybei narei. Tai taip pat turėtų sudaryti galimybę Agentūrai gauti tikslią informaciją apie įvykius ir susipažinti su visais Sąjungoje surinktais pranešimais apie įvykius, kad prireikus būtų galima imtis taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pašalinta Sąjungoje nustatyta rizika. Toks keitimasis informacija turėtų sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms gauti tikslią informaciją apie jų oro erdvėje įvykusius įvykius, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pašalinta jų teritorijoje nustatyta rizika;

(20)

informacijos apie įvykius keitimosi tikslas turėtų būti aviacijos avarijų ir incidentų prevencija. Jis neturėtų būti naudojamas kaltei ar atsakomybei nustatyti arba saugos veiksmingumui lyginti;

(21)

veiksmingiausias būdas užtikrinti valstybių narių, Komisijos ir Agentūros keitimąsi dideliais saugos informacijos kiekiais yra Europos centrinė saugykla, su sąlyga, kad valstybės narės, Komisija ir Agentūra galėtų visapusiškai ja naudotis;

(22)

visa su sauga susijusi informacija, gauta iš Sąjungoje surinktų pranešimų apie įvykius, turėtų būti laiku perkeliama į Europos centrinę saugyklą. Tai turėtų apimti informaciją apie incidentus ir informaciją apie avarijas ir pavojingus incidentus, tiriamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 996/2010;

(23)

šis reglamentas turėtų būti taikomas informacijai apie įvykius, saugomai organizacijų, valstybių narių ir Agentūros duomenų bazėse;

(24)

civilinės aviacijos saugą Sąjungoje reguliuojantys subjektai, įskaitant Agentūrą, ir valdžios institucijos, atsakingos už avarijų bei incidentų Sąjungoje tyrimą, turėtų turėti galimybę susipažinti su visa su sauga susijusia informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje;

(25)

suinteresuotosios šalys turėtų turėti galimybę paprašyti susipažinti su tam tikra informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje, laikantis tokios informacijos konfidencialumą ir susijusių asmenų anonimiškumą reglamentuojančių taisyklių;

(26)

daugiausia žinių apie suinteresuotąsias šalis, įsisteigusias tam tikroje valstybėje narėje, turi nacionalinė ryšių palaikymo institucija, todėl būtent kiekviena nacionalinė ryšių palaikymo institucija turėtų nagrinėti jos valstybės narės teritorijoje įsisteigusių suinteresuotųjų šalių prašymus. Prašymus, pateiktus suinteresuotųjų šalių iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų, turėtų nagrinėti Komisija;

(27)

pranešimuose apie įvykius pateikta informacija turėtų būti analizuojama ir turėtų būti nustatoma saugos rizika. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti ir laiku įgyvendinami tinkami veiksmai, jei jų reikia, aviacijos saugai gerinti. Informacija apie analizę ir tolesnę veiklą, susijusią su įvykiais, turėtų būti išplatinta organizacijoms, valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms bei Agentūrai, nes grįžtamosios informacijos apie praneštus įvykius teikimas yra paskata asmenims pranešti apie įvykius. Kai taikytina ir įmanoma, informacija apie analizę ir tolesnę veiklą, susijusią su įvykiais, turėtų būti taip pat teikiama asmenims, kurie apie įvykius pranešė tiesiogiai valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba Agentūrai. Tokia grįžtamoji informacija turėtų būti teikiama laikantis pagal šį reglamentą nustatytų konfidencialumo ir pranešėjo bei pranešime apie įvykį minimų asmenų apsaugos taisyklių;

(28)

šiuo reglamentu turėtų būti padedama valstybėms narėms, Agentūrai ir organizacijoms valdyti aviacijos saugos riziką. Organizacijų saugos valdymo sistemos papildomos valstybių narių ir Agentūros saugos valdymo sistemomis. Nors organizacijos valdo saugos riziką, susijusią su jų konkrečia veikla, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra valdo atitinkamai valstybių narių ir visos Sąjungos aviacijos sistemų saugos riziką, spręsdamos bendras aviacijos saugos rizikos problemas atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungos lygiu. Agentūros ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų atsakomybė neturėtų atleisti organizacijų nuo jų tiesioginės atsakomybės už saugos, kuri būdinga jų tiekiamiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, valdymą. Tuo tikslu organizacijos turėtų rinkti ir analizuoti informaciją apie įvykius, kad nustatytų ir sušvelnintų su savo veikla susijusius pavojus Jos taip pat turėtų įvertinti susijusią saugos riziką ir paskirstyti išteklius, siekdamos imtis skubių ir tinkamų saugos rizikos švelninimo priemonių. Visą procesą turėtų prižiūrėti atitinkama kompetentinga valdžios institucija, kuri prireikus turėtų pareikalauti imtis papildomų veiksmų tinkamam saugos trūkumų pašalinimui užtikrinti. Kita vertus, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra turėtų papildyti organizacijų saugos valdymo sistemas atitinkamai valstybių narių ir Europos lygiais;

(29)

nustatydamos veiksmus, įtrauktinus į jų valstybinę saugos programą ir valstybinį saugos planą, ir siekdamos užtikrinti, kad tie veiksmai būtų grindžiami įrodymais, valstybės narės turėtų naudoti informaciją, surinktą iš gautų pranešimų apie įvykius, ir šių įvykių analizę. Valstybines saugos programas ir valstybinius saugos planus Europos lygiu papildo Europos aviacijos saugos programa ir Europos aviacijos saugos planas;

(30)

kadangi aviacijos saugos gerinimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai naudojamos pranešimų sistemos nėra tokios veiksmingos kaip koordinuojamas tinklas, kuriame keičiantis informacija galima nustatyti galimas saugos problemas ir pagrindines rizikos sritis Sąjungos lygiu, nacionaliniu lygiu atliekamą analizę turėtų papildyti analizė ir tolesnė veikla Sąjungos lygiu, kad būtų užtikrinta geresnė aviacijos avarijų ir incidentų prevencija. Šią užduotį Sąjungos lygiu turėtų vykdyti Aviacijos saugos analitikų tinklas, derindamas veiksmus su Agentūra ir Komisija. Tam tinklui turėtų būti suteikta galimybė bendru sutarimu nuspręsti į savo posėdžius pakviesti stebėtojus, įskaitant pramonės darbuotojus arba jų atstovus;

(31)

Aviacijos saugos analitikų tinklo veikla turėtų būti naudinga visų pirma rengiant Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą, siekiant nustatyti Sąjungos lygiu įgyvendintinus veiksmus, laikantis įrodymais grindžiamo požiūrio;

(32)

plačiajai visuomenei turėtų būti teikiama bendro pobūdžio apibendrinta informacija apie aviacijos saugos lygį valstybėse narėse ir Sąjungoje. Ta informacija visų pirma turėtų apimti informaciją apie tendencijas ir analizę, gautą šį reglamentą įgyvendinant valstybėse narėse, taip pat apibendrintą informaciją apie Europos centrinėje saugykloje sukauptos medžiagos turinį, ir gali būti pateikiama skelbiant saugos veiksmingumo rodiklius;

(33)

civilinės aviacijos saugos sistema yra sukurta remiantis grįžtamąja informacija ir patirtimi, įgyta per avarijas ir incidentus. Pranešimai apie įvykius ir informacijos apie įvykius naudojimas saugai gerinti yra grindžiami pranešėjo ir už tokios informacijos surinkimą bei vertinimą atsakingo subjekto tarpusavio pasitikėjimo santykiais. Tam būtina griežtai taikyti konfidencialumo taisykles. Apsaugant saugos informaciją nuo netinkamo naudojimo ir suteikiant ribotą prieigą prie Europos centrinės saugyklos tik suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms civilinės aviacijos saugos gerinimo veikloje, turėtų būti siekiama užtikrinti galimybę nuolat gauti saugos informaciją, kad būtų galima laiku imtis tinkamų prevencinių veiksmų ir gerinti aviacijos saugą. Atsižvelgiant į tai, neskelbtina saugos informacija turėtų būti deramai apsaugoma, o jos surinkimas turėtų būti užtikrinamas garantuojant jos konfidencialumą, šaltinio apsaugą ir civilinės aviacijos srityje dirbančio personalo pasitikėjimą pranešimų apie įvykius sistemose. Reikėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias informacijos, surinktos naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis, konfidencialumą, o prieiga prie Europos centrinės saugyklos turėtų būti apribota. Nacionalinėse taisyklėse dėl informacijos laisvės reikėtų atsižvelgti į būtiną tokios informacijos konfidencialumą. Surinkta informacija turėtų būti tinkamai apsaugota nuo neteisėto panaudojimo ar atskleidimo. Ją reikėtų naudoti griežtai tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo tikslais, o ne kaltei ar atsakomybei nustatyti;

(34)

siekiant užtikrinti darbuotojų arba pagal rangos sutartis dirbančių darbuotojų pasitikėjimą organizacijos pranešimų apie įvykius sistema, pranešimuose apie įvykius esanti informacija turėtų būti tinkamai apsaugota ir naudojama tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo tikslais. Organizacijų pagal šį reglamentą priimtos vidaus teisingumo kultūros taisyklės turėtų ypač padėti siekti šio tikslo. Be to, asmens duomenų arba informacijos, pagal kurią galima nustatyti pranešėjo arba kitų pranešime apie įvykį minimų asmenų tapatybę, perdavimo apribojimas aiškiai atskiriant pranešimus nagrinėjančius skyrius nuo kitų organizacijos skyrių, gali būti veiksmingu būdu padėti siekti šio tikslo;

(35)

pranešėjas arba pranešime apie įvykį minimas asmuo turėtų būti deramai apsaugotas. Todėl iš pranešimų apie įvykius turėtų būti pašalinti tapatybės duomenys, o su pranešėjo ir pranešime apie įvykį minimų asmenų tapatybe susiję duomenys neturėtų būti talpinami duomenų bazėse;

(36)

be to, civilinės aviacijos sistema turėtų būti skatinama saugos kultūra, sudarant palankesnes sąlygas savanoriškai pranešti apie įvykius, taip siekiant labiau įtvirtinti teisingumo kultūros principą. Teisingumo kultūra yra viena iš svarbiausių platesnės reikšmės sąvokos „saugos kultūra“, kuri yra patikimos saugos valdymo sistemos pagrindas, sudėtinių dalių. Saugos kultūros principais grindžiama aplinka neturėtų užkirsti kelio veiksmų, būtinų siekiant palaikyti ar didinti aviacijos saugos lygį, patvirtinimui;

(37)

teisingumo kultūra turėtų skatinti asmenis pranešti su sauga susijusią informaciją. Tačiau ji neturėtų atitraukti asmenų nuo jų įprastinių pareigų. Todėl darbuotojams ir pagal rangos sutartis dirbantiems darbuotojams neturėtų būti taikomos jokios nuobaudos, remiantis pagal šį reglamentą pateikta informacija, išskyrus tyčinio nusižengimo atvejais arba kai yra aiškus, sunkus ir rimtas akivaizdžios rizikos nepaisymas ir ypač sunkus profesinės pareigos imtis tokių atsargumo priemonių, kurių akivaizdžiai reikia tomis aplinkybėmis, nevykdymas, dėl ko padaroma iš anksto numatytina žala asmeniui arba turtui, arba smarkiai sumažėja aviacijos saugos lygis;

(38)

siekiant skatinti pranešti apie įvykius, būtų tikslinga apsaugoti ne tik pranešėjus, bet ir atitinkamuose pranešimuose apie įvykius minimus asmenis. Tačiau tokia apsauga neturėtų trukdyti tokiems asmenims vykdyti pranešimo įpareigojimo pagal šį reglamentą. Ypač tokiais atvejais, kai asmuo yra minimas pranešime apie įvykį ir pats yra įpareigotas pranešti apie tą įvykį, tačiau tyčia apie tai nepraneša, tuomet tas asmuo turėtų prarasti savo apsaugą ir jam turėtų būti taikomos sankcijos pagal šį reglamentą;

(39)

nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei ir tinkamam teisingumo vykdymui, svarbu aiškiai atskirti pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos lygį nuo nuobaudų ar teisminio persekiojimo;

(40)

siekiant didinti asmenų pasitikėjimą sistema, pranešimų apie įvykius nagrinėjimas turėtų būti organizuotas taip, kad būtų tinkamai apsaugotas pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų tapatybės konfidencialumas, puoselėjant teisingumo kultūrą. Tuo turėtų būti siekiama, jei tik galima, sudaryti sąlygas sukurti nepriklausomą pranešimų apie įvykius nagrinėjimo sistemą;

(41)

įvykių vertinimo, tvarkymo ar analizės veikloje dalyvaujantis organizacijų, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ir Agentūros personalas atlieka svarbų vaidmenį nustatant saugos pavojus ir saugos trūkumus. Patirtis rodo, kad kai įvykiai nagrinėjami padėtį vertinant iš laiko perspektyvos po avarijos, atlikus analizę nustatoma rizika ir trūkumai, kurie kitu atveju negalėjo būti nustatyti. Todėl yra tikimybė, kad įvykių vertinimo, tvarkymo ar analizės veikloje dalyvaujantys asmenys gali bijoti galimų pasekmių, susijusių su persekiojimu teisminėse institucijose. Nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei ir tinkamam teisingumo vykdymui, valstybės narės neturėtų pradėti procesų prieš asmenis, kurie valstybių narių kompetentingose valdžios institucijose yra susiję su įvykių vertinimu, tvarkymu ar analize, dėl jų priimtų sprendimų, einant savo pareigas, kurie vėliau, padėtį vertinant iš laiko perspektyvos, pasirodė esą klaidingi arba neveiksmingi, bet jų priėmimo metu, remiantis tuo metu turėta informacija, buvo proporcingi ir tinkami;

(42)

darbuotojams ir pagal rangos sutartį dirbantiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie jų apsaugos užtikrinimo principų, nustatytų šiuo reglamentu, pažeidimus ir jiems už tai neturėtų būti taikomos sankcijos. Valstybės narės turėtų apibrėžti pasekmes, kurias patirs pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos principus pažeidę asmenys, ir atitinkamais atvejais patvirtinti teisių gynimo priemones arba taikyti sankcijas;

(43)

baimė patiems būti inkriminuotiems ir sulaukti galimų pasekmių, susijusių su persekiojimu teisminėse institucijose, gali atgrasyti asmenis nuo pranešimo apie įvykius. Šio reglamento tikslus galima pasiekti be nederamo kišimosi į valstybių narių teisingumo sistemas. Todėl tikslinga numatyti, kad dėl neapgalvotų ar netyčia padarytų teisės pažeidimų, apie kuriuos valstybių narių valdžios institucijos sužino tik iš pagal šį reglamentą pateiktų pranešimų, neturėtų būti vykdomi drausminiai, administraciniai ar teisminiai procesai, išskyrus tuos atvejus, kai tai numatyta taikytinoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje. Tačiau trečiųjų šalių teisėms pradėti civilinį procesą šis draudimas neturėtų būti taikomas ir joms turėtų būti taikoma tik nacionalinė teisė;

(44)

tačiau plėtojant teisingumo kultūrą, valstybės narės turėtų išsaugoti galimybę taikyti draudimą naudoti pranešimus apie įvykius kaip įrodymus prieš pranešėjus ne tik administraciniame ir drausminiame procesuose, bet ir civiliniame ar baudžiamajame procese;

(45)

be to, saugos institucijų ir teisminių institucijų bendradarbiavimas turėtų būti sustiprintas ir įformintas išankstiniais jų susitarimais, kuriuose reikėtų išlaikyti įvairių susijusių viešųjų interesų pusiausvyrą ir kuriuose, visų pirma, reikėtų nustatyti, pavyzdžiui, prieigos prie nacionalinėse duomenų bazėse laikomų pranešimų apie įvykius bei jų naudojimo sąlygas;

(46)

siekiant remti šiuo reglamentu Agentūrai suteiktą didesnę atsakomybę, Agentūrai turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti jai priskirtas papildomas užduotis;

(47)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(48)

taikydama šį reglamentą Komisija turėtų konsultuotis su Agentūra ir šiame reglamente nurodytu Aviacijos saugos analitikų tinklu;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(50)

taikant šį reglamentą turėtų būti laikomasi visų duomenų tvarkymo ir asmenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (7). Taikant šį reglamentą, išskyrus kai tai susiję su Europos centrinėje saugykloje laikomų duomenų ir informacijos, apsaugotų griežtesnėmis šiuo reglamentu nustatytomis taisyklėmis, sklaida, turėtų būti laikomasi visų galimybę susipažinti su duomenimis reglamentuojančių taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (8);

(51)

sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos asmeniui arba subjektui, kuris, nesilaikydamas šio reglamento, netinkamai naudoja pagal šį reglamentą apsaugotą informaciją, taiko pranešėjui arba kitiems pranešimuose apie įvykius minimiems asmenims nuobaudą, išskyrus atvejus, kai taikomos šiame reglamente nustatytos išimtys, nesudaro tinkamų sąlygų duomenims apie įvykius rinkti, neanalizuoja surinktos informacijos, nesiima veiksmų nustatytiems esamiems ar galimiems saugos trūkumams šalinti, arba nesidalija surinkta informacija taikant šį reglamentą;

(52)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendras pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo Sąjungos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(53)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(54)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB (9), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 (10) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 (11) turėtų būti panaikinti;

(55)

pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2013 m. balandžio 10 d. pateikė nuomonę (12),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

1.   Šiuo reglamentu siekiama gerinti civilinės aviacijos saugą Sąjungoje, užtikrinant, kad atitinkama su civilinės aviacijos sauga susijusi informacija būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, ja būtų keičiamasi, ji būtų platinama ir analizuojama.

Šiuo reglamentu užtikrinama:

a)

kad atitinkamais atvejais, remiantis surinktos informacijos analize, būtų laiku imamasi su sauga susijusių veiksmų;

b)

galimybė nuolat gauti saugos informaciją nustatant informacijos konfidencialumo ir tinkamo naudojimo, taip pat suderintos ir sustiprintos pranešėjų ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos taisykles ir

c)

kad aviacijos saugos rizika būtų vertinama ir nagrinėjama Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis.

2.   Vienintelis pranešimų apie įvykius tikslas yra avarijų ir incidentų prevencija, o ne kaltės ar atsakomybės nustatymas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)

    pranešėjas – fizinis asmuo, kuris praneša apie įvykį arba kitą su sauga susijusią informaciją pagal šį reglamentą;

2)

    orlaivis – bet kokia mašina, kuri atmosferoje gali laikytis dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus;

3)

    incidentas – incidentas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 996/2010;

4)

    pavojingas incidentas – pavojingas incidentas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 996/2010;

5)

    avarija – avarija, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 996/2010;

6)

    informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys – informacija, pateikta pranešimuose apie įvykius, iš kurios pašalinti visi asmens duomenys, pavyzdžiui, fizinių asmenų vardai ir pavardės arba adresai;

7)

    įvykis – bet koks su sauga susijęs įvykis, kuris kelia pavojų arba kuris, nesiėmus taisomųjų veiksmų arba į jį nereaguojant, galėtų kelti pavojų orlaiviui, jame esantiems asmenims arba bet kuriam kitam asmeniui ir kuris apima, visų pirma, avariją ir pavojingą incidentą;

8)

    organizacija – organizacija, tiekianti aviacijos produktus, ir (arba) organizacija, kuri įdarbina asmenis, kurie privalo pranešti apie įvykius pagal 4 straipsnio 6 dalį, su jais sudaro rangos sutartis arba naudojasi jų paslaugomis;

9)

    anonimizavimas – visų su pranešėju ir su pranešimuose apie įvykius minimais asmenimis susijusių asmens duomenų ir bet kokių duomenų, įskaitant su įvykiu susijusios (-ių) organizacijos (-ų) pavadinimą (-us), dėl kurių gali būti atskleista pranešėjo ar trečiosios šalies tapatybė arba dėl kurių tą informaciją galima numanyti iš pranešimo apie įvykį, pašalinimas iš pateiktų pranešimų apie įvykius;

10)

    pavojus – padėtis ar objektas, kurie gali sukelti asmens mirtį ar sužalojimą, žalą įrangai ar struktūrai, medžiagų praradimą arba sumažinti gebėjimą atlikti nustatytą funkciją;

11)

    saugos tyrimų valdžios institucija – nuolatinė nacionalinė civilinės aviacijos saugos tyrimų valdžios institucija, vykdanti arba prižiūrinti saugos tyrimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 996/2010 4 straipsnyje;

12)

    teisingumo kultūra – kultūra, kurios laikantis toje srityje dirbantys naudotojai ar kiti asmenys nėra baudžiami už savo veiksmus, neveikimą ar priimtus sprendimus, atitinkančius jų patirtį ir pasirengimą, tačiau laikantis šios kultūros didelis aplaidumas, tyčiniai pažeidimai ir kenkėjiški veiksmai netoleruojami;

13)

   ryšių palaikymo institucija:

a)

kai Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis paprašo informacijos – kompetentinga valdžios institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 6 straipsnio 3 dalį;

b)

kai prašymą dėl informacijos pateikia ne Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis – Komisija;

14)

    suinteresuotoji šalis – fizinis ar juridinis asmuo arba oficiali įstaiga, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kurie, turėdami galimybę susipažinti su informacija apie įvykius, kuria keičiasi valstybės narės, gali prisidėti prie aviacijos saugos gerinimo ir priklauso kuriai nors iš II priede nustatytų suinteresuotųjų šalių kategorijų;

15)

    valstybinė saugos programa – integruoti teisės aktai ir veiksmai, kuriais siekiama valstybėje narėje valdyti civilinės aviacijos saugą;

16)

    Europos aviacijos saugos planas – saugos problemų vertinimas Europos lygiu ir susijęs Europos lygio veiksmų planas;

17)

    Europos aviacijos saugos programa – Sąjungos lygiu integruotas reglamentų rinkinys kartu su veikla ir procesais, kuriais Europos lygiu bendrai valdoma civilinės aviacijos sauga;

18)

    saugos valdymo sistema – sistemiškas aviacijos saugos valdymo metodas, kuris apima būtinas organizacines struktūras, atskaitomybę, politiką ir procedūras, taip pat visas valdymo sistemas, kurios, taikomos atskirai arba integruotai su kitomis organizacijos valdymo sistemomis, yra naudojamos saugai valdyti.

3 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:

a)

pranešimo apie įvykius, kurie kelia pavojų arba kurie, nesiėmus taisomųjų veiksmų arba į juos nereaguojant, keltų pavojų orlaiviui, jame esantiems asmenims, bet kuriam kitam asmeniui, įrangai ar įrenginiui, turintiems įtakos orlaivio naudojimui, taip pat kitos su sauga susijusios informacijos perdavimo;

b)

įvykių, apie kuriuos pranešta, ir kitos su sauga susijusios informacijos analizės ir tolesnės veiklos;

c)

aviacijos sektoriaus specialistų apsaugos;

d)

tinkamo surinktos su sauga susijusios informacijos naudojimo;

e)

informacijos integravimo į Europos centrinę saugyklą ir

f)

anonimizuotos informacijos perdavimo suinteresuotosioms šalims, siekiant suteikti joms informacijos, kurios joms reikia aviacijos saugai gerinti.

2.   Šis reglamentas taikomas su civiliniais orlaiviais susijusiems įvykiams ir kitai su sauga susijusiai informacijai, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 216/2008 II priede nurodytus orlaivius. Valstybės narės gali nuspręsti šį reglamentą taikyti ir su to reglamento II priede nurodytais orlaiviais susijusiems įvykiams bei kitai su sauga susijusiai informacijai.

4 straipsnis

Privalomas pranešimų teikimas

1.   Apie įvykius, dėl kurių gali kilti didelė aviacijos saugos rizika ir kurie priskiriami toliau išvardytoms kategorijoms, naudodamiesi privalomomis pranešimų apie įvykius sistemomis pagal šį straipsnį praneša 6 dalyje nurodyti asmenys:

a)

įvykiai, susiję su orlaivio naudojimu, pavyzdžiui:

i)

su susidūrimu susiję įvykiai;

ii)

su pakilimu ir nusileidimu susiję įvykiai;

iii)

su degalais susiję įvykiai;

iv)

įvykiai skrydžio metu;

v)

su ryšiais susiję įvykiai;

vi)

su asmens sužalojimu, ekstremaliosiomis ir kitomis kritinėmis situacijomis susiję įvykiai;

vii)

su įgulos negalėjimu veikti ir kiti su įgula susiję įvykiai;

viii)

su meteorologinėmis sąlygomis ar saugumu susiję įvykiai;

b)

įvykiai, susiję su techninėmis sąlygomis, orlaivio technine priežiūra ir remontu, pavyzdžiui:

i)

konstrukciniai defektai;

ii)

sistemos sutrikimai;

iii)

techninės priežiūros ir remonto problemos;

iv)

su varomąja jėga (įskaitant variklius, oro sraigtus ir rotorių sistemas) ir pagalbiniais galios įrenginiais susijusios problemos;

c)

įvykiai, susiję su oro navigacijos paslaugomis ir įranga, pavyzdžiui:

i)

susidūrimai, vos neįvykę susidūrimai ar su susidūrimų galimybe susiję įvykiai;

ii)

su oro eismo valdymu ir oro navigacijos paslaugomis (ATM/ANS) susiję specifiniai įvykiai;

iii)

su ATM/ANS veikimu susiję įvykiai;

d)

įvykiai, susiję su aerodromais ir antžeminėmis paslaugomis, pavyzdžiui:

i)

su aerodromo veikla ir įranga susiję įvykiai;

ii)

su keleivių aptarnavimu, bagažo, pašto ir krovinių tvarkymu susiję įvykiai;

iii)

su antžeminėmis orlaiviui teikiamomis paslaugomis ir susijusiomis paslaugomis susiję įvykiai.

2.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija įdiegia privalomą pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti duomenis apie 1 dalyje nurodytus įvykius.

3.   Kiekviena valstybė narė įdiegia privalomą pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti duomenis apie įvykius, įskaitant organizacijų pagal 2 dalį surinktus duomenis apie įvykius.

4.   Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) įdiegia privalomą pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti duomenis apie įvykius, įskaitant Agentūros sertifikuotų arba patvirtintų organizacijų pagal 2 dalį surinktus duomenis apie įvykius.

5.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina įvykių klasifikacijos sąrašą, kuriuo remiamasi pranešant apie įvykius pagal 1 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija į tuos įgyvendinimo aktus įtraukia atskirą įvykių klasifikacijos sąrašą, taikomą orlaiviams, kurie nėra sudėtingi varikliu varomi orlaiviai. Sąrašas yra pirmoje pastraipoje nurodytas supaprastintos redakcijos sąrašas ir jis atitinkamais atvejais patikslinamas atsižvelgiant į to aviacijos sektoriaus ypatumus.

6.   Toliau nurodyti fiziniai asmenys praneša apie 1 dalyje nurodytus įvykius naudodamiesi organizacijos, kuri pranešėją įdarbina, samdo pagal sutartį ar naudojasi jo paslaugomis, pagal 2 dalį įdiegta sistema arba, jei tai nepavyksta, jų organizacijos įsisteigimo valstybės narės arba valstybės, kurioje išduota, patvirtinta arba pakeista piloto licencija, pagal 3 dalį įdiegta sistema arba Agentūros pagal 4 dalį įdiegta sistema:

a)

Sąjungoje registruoto orlaivio arba ne Sąjungoje registruoto orlaivio, kurio naudotojo vykdomos naudojimo veiklos priežiūrą atlieka valstybė narė arba kurio naudotojas registruotas Sąjungoje, vadas arba, tais atvejais, kai vadas negali pranešti apie įvykį, bet kuris pagal pavaldumo tvarką kitas įgulos narys;

b)

asmuo, kuris, prižiūrint valstybei narei arba Agentūrai, dalyvauja projektuojant, gaminant orlaivį arba bet kurią jo įrangą ar dalį, vykdant nuolatinę jo skrydžių patikimumo stebėseną, atliekant jo techninę priežiūrą ar jį modifikuojant;

c)

asmuo, kuris, prižiūrint valstybei narei arba Agentūrai, pasirašo orlaivio arba bet kurios jo įrangos ar dalies tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimą arba išleidimo naudoti pažymėjimą;

d)

asmuo, kuris vykdo funkciją, dėl kurios jam valstybė narė turi suteikti oro eismo paslaugų teikėjo darbuotojo, kuriam patikėtos su oro navigacijos paslaugomis susijusios pareigos, arba skrydžių informacijos paslaugų pareigūno įgaliojimus;

e)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su oro uosto, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 (13), saugos valdymu;

f)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su oro navigacijos įrangos, kurios priežiūrą užtikrina valstybė narė, įrengimu, modifikavimu, technine priežiūra, remontu, kapitaliniu remontu, tikrinimu skrendant ar patikromis;

g)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su antžeminėmis orlaiviui teikiamomis paslaugomis, įskaitant degalų pripylimą, krovinio važtaraščio parengimą, pakrovimą, ledo šalinimą ir vilkimą oro uoste pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008.

7.   6 dalyje nurodyti asmenys apie įvykį praneša per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie jį, nebent tai neįmanoma dėl išskirtinių aplinkybių.

8.   Po pranešimo apie įvykį visos valstybėje narėje įsisteigusios organizacijos, kurioms netaikoma 9 dalis, kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie įvykį, praneša 6 straipsnio 3 dalyje nurodytai tos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pagal šio straipsnio 2 dalį surinktus duomenis apie įvykius.

9.   Po pranešimo apie įvykį kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi ir Agentūros sertifikuota arba patvirtinta organizacija kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie įvykį, praneša Agentūrai pagal 2 dalį surinktus duomenis apie įvykius.

5 straipsnis

Savanoriškas pranešimų teikimas

1.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija įdiegia savanorišką pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti:

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

2.   Kiekviena valstybė narė įdiegia savanorišką pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti:

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

Ta sistema taip pat apima informacijos, kurią pagal 6 dalį perduoda organizacijos, rinkimą, bet juo neapsiriboja.

3.   Agentūra įdiegia savanorišką pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti:

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

Ta sistema taip pat apima informacijos, kurią pagal 5 dalį perduoda Agentūros sertifikuotos arba patvirtintos organizacijos, rinkimą, bet juo neapsiriboja.

4.   Savanoriškomis pranešimų sistemomis sudaromos palankesnės sąlygos šiems duomenims apie įvykius ir kitai su sauga susijusiai informacijai rinkti:

a)

informacijai, kurios pagal 4 straipsnio 1 dalį neprivaloma pranešti;

b)

informacijai, kurią perduoda 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti asmenys.

5.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi ir Agentūros sertifikuota arba patvirtinta organizacija laiku praneša Agentūrai duomenis apie įvykius ir kitą su sauga susijusią informaciją, kurie buvo surinkti pagal 1 dalį ir kurie gali būti susiję su esama arba galima aviacijos saugos rizika.

6.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija, kurios Agentūra nėra sertifikavusi arba patvirtinusi, laiku praneša tos valstybės narės pagal 6 straipsnio 3 dalį paskirtai kompetentingai valdžios institucijai duomenis apie įvykius ir kitą su sauga susijusią informaciją, kurie buvo surinkti pagal šio straipsnio 1 dalį ir kurie gali būti susiję su esama arba galima aviacijos saugos rizika. Valstybės narės gali reikalauti, kad bet kuri jų teritorijoje įsisteigusi organizacija pateiktų pagal šio straipsnio 1 dalį surinktus duomenis apie visus įvykius.

7.   Valstybės narės, Agentūra ir organizacijos gali įdiegti kitas saugos informacijos rinkimo ir tvarkymo sistemas, skirtas rinkti duomenis apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešta per pranešimų sistemas, nurodytas 4 straipsnyje ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Tos sistemos gali apimti pranešimų teikimą kitiems subjektams, nei nurodytieji 6 straipsnio 3 dalyje, ir jose gali aktyviai dalyvauti:

a)

aviacijos sektoriaus atstovai;

b)

aviacijos sektoriaus darbuotojų profesinių organizacijų atstovai.

8.   Iš savanoriškai ir privalomai teikiamų pranešimų gauta informacija gali būti integruota į vieną bendrą sistemą.

6 straipsnis

Informacijos rinkimas ir saugojimas

1.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija paskiria vieną ar daugiau asmenų nepriklausomai rinkti, vertinti, tvarkyti, analizuoti ir saugoti duomenis apie įvykius, apie kuriuos pranešama pagal 4 ir 5 straipsnius.

Pranešimai tvarkomi taip, kad būtų užkirstas kelias informacijos panaudojimui kitais nei saugos tikslais, ir juos tvarkant tinkamai apsaugomas pranešėjo ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų konfidencialumas siekiant puoselėti teisingumo kultūrą.

2.   Susitarusios su kompetentinga valdžios institucija mažos organizacijos gali įdiegti supaprastintą mechanizmą duomenims apie įvykius rinkti, vertinti, tvarkyti, analizuoti ir saugoti. Tomis užduotimis jos gali dalytis su tokio paties pobūdžio organizacijomis, tuo pačiu metu laikydamosi pagal šį reglamentą nustatytų konfidencialumo ir apsaugos taisyklių.

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų valdžios institucijų, kurioms paveda įdiegti mechanizmą, skirtą nepriklausomai rinkti, vertinti, tvarkyti, analizuoti ir saugoti duomenis apie įvykius, pateiktus pagal 4 ir 5 straipsnius.

Pranešimai tvarkomi taip, kad būtų užkirstas kelias informacijos panaudojimui kitais nei saugos tikslais, ir juos tvarkant tinkamai apsaugomas pranešėjo ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų tapatybės konfidencialumas siekiant puoselėti teisingumo kultūrą.

Valdžios institucijos, kurios gali būti paskirtos pagal pirmą pastraipą, bendrai arba atskirai yra šios:

a)

nacionalinė civilinės aviacijos valdžios institucija; ir (arba)

b)

saugos tyrimų valdžios institucija; ir (arba)

c)

kita Sąjungoje įsikūrusi nepriklausoma įstaiga ar subjektas, kuriam pavedama tokia funkcija.

Jei valstybė narė paskiria daugiau kaip vieną įstaigą ar subjektą, vieną iš jų ji paskiria veikti kaip ryšių palaikymo institucija, kuri perduoda 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

4.   Agentūra paskiria vieną ar daugiau asmenų, kuriems paveda įdiegti mechanizmą, skirtą nepriklausomai rinkti, vertinti, apdoroti, analizuoti ir saugoti duomenis apie įvykius, pateiktus pagal 4 ir 5 straipsnius.

Pranešimai tvarkomi taip, kad būtų užkirstas kelias informacijos panaudojimui kitais nei saugos tikslais, ir juos tvarkant tinkamai apsaugomas pranešėjo ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų tapatybės konfidencialumas siekiant puoselėti teisingumo kultūrą.

5.   Pranešimus apie įvykius, parengtus remiantis pagal 4 ir 5 straipsnius surinktais duomenimis apie įvykius, organizacijos saugo vienoje ar keliose duomenų bazėse.

6.   Pranešimus apie įvykius, parengtus remiantis pagal 4 ir 5 straipsnius surinktais duomenimis apie įvykius, 3 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos saugo nacionalinėje duomenų bazėje.

7.   Nacionalinėje duomenų bazėje taip pat saugoma saugos tyrimų valdžios institucijų surinkta arba paskelbta atitinkama informacija apie avarijas ir pavojingus incidentus.

8.   Pranešimus apie įvykius, parengtus remiantis pagal 4 ir 5 straipsnius surinktais duomenimis apie įvykius, Agentūra saugo duomenų bazėje.

9.   Saugos tyrimų institucijoms suteikiama galimybė susipažinti su visa 6 dalyje nurodytoje atitinkamoje jų nacionalinėje duomenų bazėje sukaupta informacija, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 996/2010 5 straipsnio 4 dalyje.

10.   Valstybių narių civilinės aviacijos institucijoms suteikiama galimybė susipažinti su visa 6 dalyje nurodytoje atitinkamoje jų nacionalinėje duomenų bazėje sukaupta informacija, kad jos galėtų vykdyti savo su sauga susijusias pareigas.

7 straipsnis

Pranešimų apie įvykius kokybė ir turinys

1.   6 straipsnyje nurodytuose pranešimuose apie įvykius pateikiama bent I priede išvardyta informacija.

2.   6 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse nurodytuose pranešimuose apie įvykius nurodoma atitinkamo įvykio, apie kurį pranešama, saugos rizikos klasifikacijos kategorija. Tą klasifikaciją peržiūri ir prireikus iš dalies pakeičia ir patvirtina valstybės narės kompetentinga valdžios institucija arba Agentūra pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą.

3.   Siekdamos pagerinti duomenų nuoseklumą, visų pirma iš pradžių surinktos informacijos ir duomenų bazėje saugomo pranešimo tarpusavio nuoseklumą, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra nustato duomenų kokybės tikrinimo procesus.

4.   6 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse nurodytose duomenų bazėse naudojami formatai, kurie yra:

a)

standartizuoti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, ir

b)

suderinami su Eccairs programine įranga ir ADREP taksonomija.

5.   Komisija per Aviacijos saugos analitikų tinklą, nurodytą 14 straipsnio 2 dalyje, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Agentūra, parengia bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą, kad organizacijos, valstybės narės ir Agentūra galėtų klasifikuoti įvykius pagal saugos riziką. To siekdama Komisija atsižvelgia į poreikį šią sistemą suderinti su esamomis rizikos klasifikacijos sistemomis.

Tą sistemą Komisija parengia ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 15 d.

6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiama bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema.

7.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato bendros Europos rizikos klasifikacijos sistemos įgyvendinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.   Komisija ir Agentūra padeda valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms vykdyti jų užduotį integruoti duomenis, įskaitant, pavyzdžiui:

a)

integruoti 1 dalyje nurodytą būtiniausią informaciją;

b)

atlikti 2 dalyje nurodytą įvykių rizikos klasifikaciją ir

c)

nustatyti 3 dalyje nurodytus duomenų kokybės tikrinimo procesus.

Komisija ir Agentūra teikia tą pagalbą tokiu būdu, kad būtų prisidėta prie duomenų įvesties proceso suderinimo visose valstybėse narėse, visų pirma 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse išvardytose įstaigose ar subjektuose dirbantiems darbuotojams:

a)

teikiant rekomendacinę medžiagą;

b)

vedant seminarus ir

c)

organizuojant atitinkamą mokymą.

8 straipsnis

Europos centrinė saugykla

1.   Komisija administruoja Europos centrinę saugyklą, kad joje būtų saugomi visi Sąjungoje surinkti pranešimai apie įvykius.

2.   Kiekviena valstybė, susitarusi su Komisija, atnaujina Europos centrinės saugyklos duomenis, perkeldama į ją visą su sauga susijusią informaciją, saugomą 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose nacionalinėse duomenų bazėse.

3.   Agentūra suderina su Komisija techninius protokolus, pagal kuriuos į Europos centrinę saugyklą perkeliami visi pranešimai apie įvykius, kuriuos Agentūra surenka pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles, visų pirma kalbant apie informaciją, saugomą Vidinėje pranešimų apie įvykius sistemoje, taip pat pagal 4 straipsnio 9 dalį ir 5 straipsnio 5 dalį surinkta informacija.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Europos centrinės saugyklos administravimo taisykles, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Valstybės narės ir Agentūra keičiasi informacija, sudarydamos galimybę kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, Agentūrai ir Komisijai per Europos centrinę saugyklą susipažinti su visa su sauga susijusia informacija, saugoma jų atitinkamose pranešimų duomenų bazėse.

Pranešimai apie įvykius perkeliami į Europos centrinę saugyklą ne vėliau kaip per 30 dienų po jų įvedimo į nacionalinę duomenų bazę.

Pranešimai apie įvykius prireikus atnaujinami juos papildant kita su sauga susijusia informacija.

2.   Valstybės narės toliau išvardytą su avarijomis ir pavojingais incidentais susijusią informaciją taip pat perkelia į Europos centrinę saugyklą:

a)

tyrimo metu – preliminarią faktinę informaciją apie avarijas ir pavojingus incidentus;

b)

tyrimą baigus:

i)

galutinę tyrimo ataskaitą ir

ii)

kai yra parengta, galutinės tyrimo ataskaitos santrauką anglų kalba.

3.   Valstybė narė arba Agentūra nedelsdamos perduoda visą su sauga susijusią informaciją atitinkamai valstybės narės institucijai ar Agentūrai, jei jos, rinkdamos duomenis apie įvykius arba saugodamos pranešimus apie įvykius ar atlikdamos analizę pagal 13 straipsnio 6 dalį, nustato saugos aspektų, kurie, jos manymu:

a)

gali sudominti kitas valstybes nares arba Agentūrą arba

b)

gali pareikalauti, kad kitos valstybės narės arba Agentūra imtųsi saugos veiksmų.

10 straipsnis

Europos centrinėje saugykloje saugomos informacijos sklaida

1.   Visi subjektai, kuriems pavesta reguliuoti civilinės aviacijos saugą, arba saugos tyrimų institucija Sąjungoje turi galimybę saugiai internetu susipažinti su visa informacija apie įvykius, laikoma Europos centrinėje saugykloje.

Informacija naudojama laikantis 15 ir 16 straipsniuose nustatytų taisyklių.

2.   II priede nurodytos suinteresuotosios šalys gali paprašyti suteikti galimybę susipažinti su tam tikra informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje.

Sąjungoje įsisteigusios suinteresuotosios šalys prašymus suteikti informacijos siunčia valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, ryšių palaikymo institucijai.

Suinteresuotosios šalys, kurios yra įsisteigusios ne Sąjungoje, prašymus siunčia Komisijai.

Gavusi prašymą pagal šią dalį, Komisija apie jį praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai.

3.   Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 996/2010 15 straipsnio 2 dalį, Europos centrinėje saugykloje laikoma informacija apie tebevykstančius saugumo tyrimus, vykdomus pagal tą reglamentą, suinteresuotosioms šalims pagal šį straipsnį neatskleidžiama.

4.   Saugumo sumetimais galimybė tiesiogiai susipažinti su Europos centrinės saugyklos saugoma informacija suinteresuotosioms šalims nesuteikiama.

11 straipsnis

Prašymų ir sprendimų tvarkymas

1.   Prašymai gauti Europos centrinėje saugykloje laikomą informaciją pateikiami naudojant ryšių palaikymo institucijos patvirtintas formas. Į tas formas įtraukiami bent III priede nurodyti punktai.

2.   Gavusi prašymą ryšių palaikymo institucija patikrina, ar:

a)

jį pateikė suinteresuotoji šalis;

b)

ji įgaliota tą prašymą nagrinėti.

Nustačiusi, kad nagrinėti prašymą yra kompetentinga kita valstybė narė arba Komisija, ryšių palaikymo institucija atitinkamai perduoda jį tai valstybei narei arba Komisijai.

3.   Gavusi prašymą ryšių palaikymo institucija kiekvienu konkrečiu atveju įvertina, ar tas prašymas pagrįstas ir praktiškai įvykdomas.

Ryšių palaikymo institucija suinteresuotosioms šalims informaciją gali suteikti popierine forma arba naudodamasi saugiomis elektroninio ryšio priemonėmis.

4.   Jei prašymas tenkinamas, ryšių palaikymo institucija nustato pateiktinos informacijos aprėptį ir išsamumą. Suteikiama tik tiek informacijos, kiek pagal prašymą tikrai būtina suteikti, nedarant poveikio 15 ir 16 straipsniams.

Informacija, nesusijusi su suinteresuotosios šalies nuosava įranga, naudojimo veikla ar veiklos sritimi, suteikiama tik apibendrinta arba anonimizuota forma. Neapibendrinta informacija gali būti suteikta suinteresuotajai šaliai tik tuo atveju, jei pastaroji raštu pateikia išsamų pagrindimą. Ta informacija naudojamasi laikantis 15 ir 16 straipsniuose nustatytų taisyklių.

5.   Ryšių palaikymo institucija suinteresuotosioms šalims, išvardytoms II priedo b punkte, suteikia tik su jų nuosava įranga, naudojimo veikla ar veiklos sritimi susijusią informaciją.

6.   Gavusi suinteresuotosios šalies, nurodytos II priedo a punkte, prašymą, ryšių palaikymo institucija gali priimti bendro pobūdžio sprendimą tai suinteresuotajai šaliai informaciją teikti reguliariai, jei:

a)

prašoma informacija yra susijusi su suinteresuotosios šalies nuosava įranga, naudojimo veikla ar veiklos sritimi;

b)

bendro pobūdžio sprendimu nesuteikiama galimybė susipažinti su visu duomenų bazės turiniu;

c)

bendro pobūdžio sprendimas taikomas tik galimybei susipažinti su anonimizuota informacija.

7.   Pagal šį straipsnį gauta informacija suinteresuotoji šalis naudojasi laikydamasi šių sąlygų:

a)

suinteresuotoji šalis naudoja informaciją tik prašymo formoje nurodytu tikslu, kuris turėtų atitikti šio reglamento 1 straipsnyje nustatytą tikslą, ir

b)

suinteresuotoji šalis negali atskleisti gautos informacijos be raštiško informacijos teikėjo leidimo ir imasi būtinų priemonių gautos informacijos tinkamam konfidencialumui užtikrinti.

8.   Sprendimas skleisti informaciją pagal šį straipsnį taikomas tik tai jos daliai, kuri tikrai būtina jos naudotojui.

12 straipsnis

Prašymų registravimas ir keitimasis informacija

1.   Ryšių palaikymo institucija registruoja kiekvieną gautą prašymą ir pagal tą prašymą atliktus veiksmus.

Ryšių palaikymo institucija laiku pateikia Komisijai informaciją apie gautą prašymą ir (arba) apie tai, kokių veiksmų imtasi.

2.   Visoms ryšių palaikymo institucijoms Komisija teikia atnaujintą ryšių palaikymo institucijų ir jos pačios gautų prašymų ir veiksmų, kurių jos ėmėsi, sąrašą.

13 straipsnis

Įvykių analizė ir tolesnė veikla nacionaliniu lygiu

1.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija parengia pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį surinktos informacijos apie įvykius analizės procesą, kad nustatytų saugos pavojus, susijusius su nustatytais įvykiais arba įvykių grupėmis.

Remdamasi tos analizės rezultatais kiekviena organizacija nustato atitinkamus taisomuosius ar prevencinius veiksmus, jei tokių reikia, aviacijos saugai didinti.

2.   Jei, atlikus 1 dalyje nurodytą analizę, valstybėje narėje įsisteigusi organizacija nustato, jog reikia imtis taisomųjų ar prevencinių veiksmų esamiems arba galimiems aviacijos saugos trūkumams pašalinti, ji:

a)

laiku įgyvendina tą veiksmą ir

b)

nustato veiksmo įgyvendinimo ir efektyvumo stebėsenos procesą.

3.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija reguliariai informuoja savo darbuotojus ir pagal sutartis dirbančius asmenis apie įvykių, dėl kurių vykdomi prevenciniai arba taisomieji veiksmai, analizę ir su jais susijusią tolesnę veiklą.

4.   Jei valstybėje narėje įsisteigusi organizacija, kuriai netaikoma 5 dalis, atlikusi įvykių arba įvykių grupės, apie kuriuos pranešta pagal 4 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 6 dalį, analizę, nustato esamą ar galimą aviacijos saugos riziką, ji per 30 dienų po to, kai pranešėjas pranešė apie įvykį, tos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai:

a)

pateikia pagal 1 dalį atliktos, jei buvo atlikta, analizės pirminius rezultatus ir

b)

informuoja ją apie veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 2 dalį.

Galutinius atliktos analizės rezultatus organizacija prireikus praneša iškart vos juos gavus, ir iš esmės ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai buvo pranešta apie įvykį.

Valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali paprašyti organizacijų perduoti jai savo pirminius arba galutinius bet kurio įvykio, apie kurį jai buvo pranešta, bet dėl kurio negauta jokios informacijos apie tolesnę su juo susijusią veiklą arba gauti tik preliminarūs rezultatai, analizės rezultatus.

5.   Jei valstybėje narėje įsisteigusi ir Agentūros sertifikuota arba patvirtinta organizacija, atlikusi įvykių arba įvykių grupės, apie kuriuos pranešta pagal 4 straipsnio 9 dalį ir 5 straipsnio 5 dalį, analizę, nustato esamą ar galimą aviacijos saugos riziką, ji per 30 dienų po to, kai pranešėjas pranešė apie įvykį, pateikia Agentūrai:

a)

pirminius pagal 1 dalį atliktos analizės, jei tokia atlikta, rezultatus ir

b)

informuoja ją apie visus veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 2 dalį.

Galutinius atliktos analizės rezultatus Agentūros sertifikuota arba patvirtinta organizacija prireikus praneša iškart vos juos gavus, ir iš esmės ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai buvo pranešta apie įvykį.

Agentūra gali paprašyti organizacijų perduoti jai savo pirminius arba galutinius bet kurio įvykio, apie kurį jai buvo pranešta, bet dėl kurio negauta jokios informacijos apie tolesnę su juo susijusią veiklą arba gauti tik preliminarūs rezultatai, analizės rezultatus.

6.   Kiekviena valstybė narė ir Agentūra parengia informacijos apie įvykius, apie kuriuos joms tiesiogiai pranešama pagal 4 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 2 bei 3 dalis, analizės procesą, kad nustatytų saugos pavojus, susijusius tais įvykiais. Remdamosi tos analizės rezultatais jos nusprendžia, kokių atitinkamų taisomųjų ar prevencinių veiksmų reikia imtis aviacijos saugai didinti.

7.   Jei, atlikus 6 dalyje nurodytą analizę, valstybė narė arba Agentūra nustato, jog reikia imtis taisomųjų ar prevencinių veiksmų esamiems arba galimiems aviacijos saugos trūkumams pašalinti, ji:

a)

laiku įgyvendina atitinkamą veiksmą ir

b)

nustato to veiksmo įgyvendinimo ir efektyvumo stebėsenos procesą.

8.   Kiekvienu atveju, kai pagal 4 arba 5 dalį vykdoma įvykių ar įvykių grupės stebėsena, kiekviena valstybė narė ir Agentūra turi galimybę susipažinti su atliktos analizės rezultatais ir atitinkamai stebi organizacijų, už kurias ji atsako, vykdomus veiksmus.

Jei valstybė narė arba Agentūra padaro išvadą, kad veiksmų, apie kuriuos pranešta, įgyvendinimas ir veiksmingumas yra nepakankami, kad būtų pašalinti esami arba galimi saugos trūkumai, ji užtikrina, kad atitinkama organizacija imtųsi atitinkamų papildomų veiksmų ir juos įgyvendintų.

9.   Jei turima, informacija, susijusi su atskirų įvykių arba įvykių grupės analize ir tolesne veikla, gauta pagal šį straipsnį, laiku – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jos išsaugojimo nacionalinėje duomenų bazėje – išsaugoma Europos centrinėje saugykloje pagal 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

10.   Pranešimų apie įvykius analize grindžiama informacija valstybės narės naudojasi siekdamos nustatyti taisomuosius veiksmus, kurių gali prireikti imtis pagal valstybinę saugos programą.

11.   Siekiant informuoti visuomenę apie civilinės aviacijos saugos lygį, kiekviena valstybė narė bent kartą per metus skelbia saugos apžvalgą. Saugos apžvalgoje:

a)

pateikiama apibendrinta ir anonimizuota informacija apie įvykius ir kita su sauga susijusi informacija, kuri pateikta naudojantis jos nacionalinėmis privalomomis ir savanoriškomis pranešimų sistemomis;

b)

nustatomos tendencijos;

c)

identifikuojami veiksmai, kurių ji ėmėsi.

12.   Valstybės narės taip pat gali skelbti anonimizuotus pranešimus apie įvykius ir rizikos analizės rezultatus.

14 straipsnis

Įvykių analizė ir tolesnė veikla Sąjungos lygiu

1.   Komisija, Agentūra ir valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiaudamos nuolat dalyvauja keičiantis Europos centrinėje saugykloje laikoma informacija ir ją analizuojant.

Nedarant poveikio šiame reglamente nustatytiems konfidencialumo reikalavimams, atitinkamais atvejais dalyvauti toje veikloje gali būti kviečiami stebėtojai.

2.   Komisija, Agentūra ir valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja per Aviacijos saugos analitikų tinklą.

Aviacijos saugos analitikų tinklas padeda stiprinti aviacijos saugą Sąjungoje, visų pirma atlikdamas saugos analizę, kuria remiama Europos aviacijos saugos programa ir Europos aviacijos saugos planas.

3.   Agentūra remia Aviacijos saugos analitikų tinklo veiklą, pavyzdžiui, teikdama pagalbą rengiant ir organizuojant tinklo posėdžius.

4.   Agentūra įtraukia informaciją apie 1 dalyje nurodytos informacijos analizės rezultatus į metinę saugos apžvalgą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 216/2008 15 straipsnio 4 dalyje.

15 straipsnis

Informacijos konfidencialumas ir tinkamas naudojimas

1.   Valstybės narės ir organizacijos pagal savo nacionalinę teisę, taip pat Agentūra imasi būtinų priemonių pagal 4, 5 ir 10 straipsnius gautų duomenų apie įvykius tinkamam konfidencialumui užtikrinti.

Kiekviena valstybė narė, kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija arba Agentūra tvarko asmens duomenis tik tokiu mastu, kiek tai būtina taikant šį reglamentą, nepažeisdama nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 996/2010 su saugos informacijos apsauga susijusių 12, 14 ir 15 straipsnių nuostatoms, informacija, gauta iš pranešimų apie įvykius, naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo surinkta.

Valstybės narės, Agentūra ir organizacijos nepateikia ar nenaudoja informacijos apie įvykius:

a)

kaltei ar atsakomybei nustatyti arba

b)

kitu tikslu nei aviacijos saugos palaikymas ar gerinimas.

3.   Vykdydamos 14 straipsnyje nurodytus įpareigojimus, susijusius su Europos centrinėje saugykloje laikoma informacija, Komisija, Agentūra ir valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos:

a)

užtikrina tos informacijos konfidencialumą ir

b)

ta informacija naudojasi tik tokia apimtimi, kiek tikrai būtina su sauga susijusiems savo įpareigojimams vykdyti, nenustatydamos kaltės ar atsakomybės. Tuo atžvilgiu informacija visų pirma naudojama rizikos valdymui ir saugos tendencijų analizei, kuria remiantis gali būti parengtos saugos rekomendacijos arba imtasi veiksmų, kuriais siekiama pašalinti esamus ar galimus saugos trūkumus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos jų kompetentingos valdžios institucijos ir jų teisingumo vykdymo kompetentingos valdžios institucijos tarpusavyje bendradarbiautų pagal išankstinius administracinius susitarimus. Tais išankstiniais administraciniais susitarimais siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai suderintas poreikis tinkamai vykdyti teisingumą ir būtina galimybė nuolat gauti saugos informaciją.

16 straipsnis

Informacijos šaltinio apsauga

1.   Šiame straipsnyje „asmens duomenys“ apima, visų pirma, fizinių asmenų vardus, pavardes arba adresus.

2.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija užtikrina, kad visi asmens duomenys būtų suteikiami tos organizacijos darbuotojams, kurie nėra pagal 6 straipsnio 1 dalį paskirti asmenys, tik tuo atveju, jei jie tikrai būtini įvykiams tirti siekiant sustiprinti aviacijos saugą.

Prireikus organizacijos viduje platinama informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys.

3.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jokie asmens duomenys niekada nebūtų įrašomi į 6 straipsnio 6 dalyje nurodytą nacionalinę duomenų bazę. Tokia informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys, leidžiama naudotis visoms atitinkamoms šalims, pavyzdžiui, tam, kad jos galėtų vykdyti savo įpareigojimus, susijusius su aviacijos saugos gerinimu.

4.   Agentūra užtikrina, kad jokie asmens duomenys niekada nebūtų įrašomi į 6 straipsnio 8 dalyje nurodytą Agentūros duomenų bazę. Tokia informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys, leidžiama naudotis visoms atitinkamoms šalims, pavyzdžiui, tam, kad jos galėtų vykdyti savo įpareigojimus, susijusius su aviacijos saugos gerinimu.

5.   Valstybėms narėms ir Agentūrai nekliudoma imtis veiksmų, kurių reikia aviacijos saugai palaikyti arba gerinti.

6.   Nedarant poveikio taikytinai nacionalinei baudžiamajai teisei, valstybės narės nepradeda procesinių veiksmų dėl neapgalvotų ar netyčia padarytų teisės pažeidimų, apie kuriuos jos sužinojo tik todėl, kad joms apie tokius pažeidimus buvo pranešta pagal 4 ir 5 straipsnius.

Pirma pastraipa netaikoma 10 dalyje nurodytais atvejais. Valstybės narės gali toliau taikyti ar patvirtinti priemones, skirtas pranešėjų arba pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugai sustiprinti. Valstybės narės gali visų pirma taikyti šią taisyklę be 10 dalyje nurodytų išimčių.

7.   Jei pagal nacionalinę teisę pradedami drausminiai ar administraciniai procesai, pranešimuose apie įvykius pateikta informacija nenaudojama prieš:

a)

pranešėjus arba

b)

pranešimuose apie įvykius minimus asmenis.

Pirma pastraipa netaikoma 10 dalyje nurodytais atvejais.

Valstybės narės gali toliau taikyti ar patvirtinti priemones, skirtas pranešėjų arba pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugai sustiprinti. Valstybės narės gali visų pirma taikyti tą apsaugą ir civiliniams ar baudžiamiesiems procesams.

8.   Valstybės narės gali priimti ar toliau taikyti teisės nuostatas, kuriomis užtikrinamas didesnis nei šiame reglamente nustatytas pranešėjų arba pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos lygis.

9.   Pagal 4 ir 5 straipsnius apie įvykius pranešusių ar pranešimuose apie įvykius minimų darbuotojų ir pagal sutartis dirbančių asmenų darbdavys ar organizacija, kuriai teikiamos paslaugos, negali bausti jokiomis priemonėmis remdamasis pranešėjo pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai taikoma 10 dalis.

10.   Šio straipsnio 6, 7 ir 9 dalyse numatyta apsauga netaikoma šiais atvejais:

a)

tyčinio nusižengimo atvejais;

b)

tais atvejais, kai yra aiškus, sunkus ir rimtas akivaizdžios rizikos nepaisymas ir ypač sunkus profesinės pareigos imtis tokių atsargumo priemonių, kurių akivaizdžiai reikia tomis aplinkybėmis, nevykdymas, dėl ko padaroma iš anksto numatytina žala asmeniui arba turtui arba smarkiai sumažėja aviacijos saugos lygis.

11.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija, pasikonsultavusi su savo personalo atstovais, priima vidaus taisykles, kuriomis nustatoma, kaip toje organizacijoje užtikrinami ir įgyvendinami teisingumo kultūros principai, visų pirma 9 dalyje nurodytas principas.

Pagal 12 dalį paskirta įstaiga gali prašyti peržiūrėti organizacijų, įsisteigusių tos įstaigos valstybėje narėje, vidaus taisykles prieš tas taisykles įgyvendinant.

12.   Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą, atsakingą už 6, 9 ir 11 dalių įgyvendinimą.

Darbuotojai ir pagal sutartis dirbantys asmenys tai įstaigai gali pranešti apie įtariamus šiuo straipsniu nustatytų taisyklių pažeidimus. Už pranešimą apie įtariamus pažeidimus darbuotojams ir pagal sutartis dirbantiems asmenims netaikomos sankcijos. Darbuotojai ir pagal sutartis dirbantys asmenys apie tokius įtariamus pažeidimus gali informuoti Komisiją.

Prireikus paskirtoji įstaiga konsultuoja savo valstybės narės atitinkamas valdžios institucijas dėl teisių gynimo priemonių arba sankcijų taikant 21 straipsnį.

13.   Kiekviena valstybė narė 2019 m. gegužės 15 d. ir po to kas penkerius metus Komisijai pateikia ataskaitą apie šio straipsnio taikymą, visų pirma apie įstaigos, paskirtos pagal 12 dalį, veiklą. Ataskaitoje nepateikiami jokie asmens duomenys.

17 straipsnis

Priedų atnaujinimas

Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant:

a)

atnaujinti I priede nustatytą privalomų duomenų laukelių pranešimuose apie įvykius sąrašą, kai, atsižvelgiant į taikant šį reglamentą įgytą patirtį, paaiškėja, kad būtini pakeitimai aviacijos saugai pagerinti;

b)

atnaujinti III priede nustatytą Europos centrinės saugyklos informacijos prašymo formą, kad būtų atsižvelgta į įgytą patirtį ir naujus pokyčius;

c)

suderinti visus priedus su Eccairs programine įranga ir ADREP taksonomija, taip pat su Sąjungos priimtais teisės aktais bei tarptautiniais susitarimais.

Siekdama atnaujinti privalomų laukelių sąrašą, Agentūra ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas Aviacijos saugos analitikų tinklas pateikia Komisijai atitinkamą (-as) nuomonę (-es).

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 straipsnio 6 dalyje ir 17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 6 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7 straipsnio 6 dalį ir 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jeigu komitetas nepateikia nuomonės, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

20 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais ir asmens duomenų apsauga

1.   Išskyrus 10 ir 11 straipsnius, kuriais nustatomos griežtesnės taisyklės dėl galimybės susipažinti su Europos centrinėje saugykloje laikomais duomenimis ir informacija, šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nacionaliniams teisės aktams, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, taisykles. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas ir visus paskesnius jų pakeitimus.

22 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 996/2010 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 996/2010 19 straipsnis išbraukiamas.

Tačiau tas straipsnis toliau taikomas iki dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti pagal 24 straipsnio 3 dalį.

23 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2003/42/EB, Reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 ir Reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 panaikinami. Jie toliau taikomi iki dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti pagal 24 straipsnio 3 dalį.

24 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 16 d. paskelbia ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai šio reglamento įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma nurodoma, kaip šis reglamentas prisidėjo prie orlaivių avarijų ir su jomis susijusių mirčių skaičiaus sumažinimo. Jei aktualu ir remdamasi ta ataskaita, Komisija pateikia pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą.

3.   Šis reglamentas taikomas nuo 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau ne anksčiau, nei įsigalios 4 straipsnio 5 dalyje nurodytos įgyvendinimo priemonės. 7 straipsnio 2 dalis taikoma nuo tada, kai įsigalioja deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma ir išdėstoma 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 198, 2013 7 10, p. 73.

(2)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL L 295, 2010 11 12, p. 35).

(4)  2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1).

(5)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(6)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(7)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(8)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(9)  2003 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų (OL L 167, 2003 7 4, p. 23).

(10)  2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007, nustatantis įgyvendinimo taisykles, pagal kurias centrinėje saugykloje integruojama civilinės aviacijos įvykių informacija, kuria keičiamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/42/EB (OL L 294, 2007 11 13, p. 3).

(11)  2007 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007, nustatantis informacijos apie civilinės aviacijos įvykius, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/42/EB 7 straipsnio 2 dalyje, suinteresuotosioms šalims skleidimo taisyklių taikymą (OL L 295, 2007 11 14, p. 7).

(12)  OL C 358, 2013 12 7, p. 19.

(13)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).


I PRIEDAS

REIKALAVIMŲ, TAIKYTINŲ PRIVALOMOMS IR SAVANORIŠKOMS PRANEŠIMŲ APIE ĮVYKIUS SISTEMOMS, SĄRAŠAS

Pastaba:

Duomenų laukeliai turi būti užpildyti prašoma informacija. Jeigu valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos arba Agentūra negali pateikti tos informacijos, nes jos nepateikė organizacija ar pranešėjas, duomenų laukelis gali būti užpildytas įrašu „nežinoma“. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad tinkama informacija būtų perduota, turėtų būti kiek įmanoma labiau vengiama naudoti tą įrašą „nežinoma“, o pranešimas, jei įmanoma, vėliau turėtų būti užpildytas informacija.

1.   BENDRI PRIVALOMI DUOMENŲ LAUKELIAI

Registruodamos kiekvieną privalomai pranešamą įvykį ir, kiek tai įmanoma, kiekvieną savanoriškai pranešamą įvykį savo atitinkamose duomenų bazėse, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra turi užtikrinti, kad jų duomenų bazėse užregistruotuose pranešimuose apie įvykius būtų pateikta bent ši informacija:

1)

Antraštė

Antraštė

2)

Bylos informacija

Atsakingas subjektas

Bylos numeris

Įvykio būsena

3)

Kada

Suderintojo pasaulinio laiko (UTC) data

4)

Kur

Įvykio valstybė ir (arba) sritis

Įvykio vieta

5)

Klasifikacija

Įvykio klasė

Įvykio kategorija

6)

Aplinkybės

Aplinkybių išdėstymo kalba

Aplinkybės

7)

Įvykiai

Įvykio rūšis

8)

Rizikos klasifikacija

2.   SPECIALŪS PRIVALOMI DUOMENŲ LAUKELIAI

2.1.   Su orlaiviais susijusių duomenų laukeliai

Registruodamos kiekvieną privalomai pranešamą įvykį ir, kiek tai įmanoma, kiekvieną savanoriškai pranešamą įvykį savo atitinkamose duomenų bazėse, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra turi užtikrinti, kad jų duomenų bazėse užregistruotuose pranešimuose apie įvykius būtų pateikta bent ši informacija:

1)

Orlaivio identifikaciniai duomenys

Registravimo valstybė

Markė, modelis, serija

Orlaivio serijos numeris

Orlaivio registracija

Šaukinys

2)

Orlaivio naudojimas

Naudotojas

Naudojimo rūšis

3)

Orlaivio aprašymas

Orlaivio kategorija

Rūšis pagal varomąją jėgą

Svorio grupė

4)

Skrydžio istorija

Paskutinė išvykimo vieta

Numatyta paskirties vieta

Skrydžio etapas

5)

Oro sąlygos

Atitinkamos oro sąlygos

2.2.   Su oro navigacijos paslaugomis susijusių duomenų laukeliai

Registruodamos kiekvieną privalomai pranešamą įvykį ir, kiek tai įmanoma, kiekvieną savanoriškai pranešamą įvykį savo atitinkamose duomenų bazėse, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra turi užtikrinti, kad jų duomenų bazėse užregistruotuose pranešimuose apie įvykius būtų pateikta bent ši informacija:

1)

Oro eismo valdymo (OEV) santykis

OEV indėlis

Paveikta paslauga (poveikis OEV paslaugai)

2)

OEV įrenginio pavadinimas

2.2.1   Skirstymo minimumo pažeidimu/skirstymo praradimu ir oro erdvės pažeidimu susijusių duomenų laukeliai

Registruodamos kiekvieną privalomai pranešamą įvykį ir, kiek tai įmanoma, kiekvieną savanoriškai pranešamą įvykį savo atitinkamose duomenų bazėse, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra turi užtikrinti, kad jų duomenų bazėse užregistruotuose pranešimuose apie įvykius būtų pateikta bent ši informacija:

1)

Oro erdvė

Oro erdvės tipas

Oro erdvės klasė

Skrydžių informacijos regiono (FIR)/viršutinio skrydžių informacijos regiono (UIR) pavadinimas

2.3.   Su aerodromu susijusių duomenų laukeliai

Registruodamos kiekvieną privalomai pranešamą įvykį ir, kiek tai įmanoma, kiekvieną savanoriškai pranešamą įvykį savo atitinkamose duomenų bazėse, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra turi užtikrinti, kad jų duomenų bazėse užregistruotuose pranešimuose apie įvykius būtų pateikta bent ši informacija:

1)

Vietos nuoroda (ICAO oro uosto nuoroda)

2)

Vieta aerodrome

2.4.   Su žala orlaiviui ar asmens sužalojimu susijusių duomenų laukeliai

Registruodamos kiekvieną privalomai pranešamą įvykį ir, kiek tai įmanoma, kiekvieną savanoriškai pranešamą įvykį savo atitinkamose duomenų bazėse, organizacijos, valstybės narės ir Agentūra turi užtikrinti, kad jų duomenų bazėse užregistruotuose pranešimuose apie įvykius būtų pateikta bent ši informacija:

1)

Sunkumas

Maksimali žala

Sužalojimo mastas

2)

Asmenų sužalojimas

Sužalojimų ant žemės (mirtinų, sunkių, nedidelių) skaičius

Sužalojimų orlaivyje (mirtinų, sunkių, nedidelių) skaičius.


II PRIEDAS

SUINTERESUOTOSIOS ŠALYS

a)

Suinteresuotųjų šalių, kurios gali gauti informaciją remiantis kiekvienu konkrečiu atveju priimamu sprendimu pagal 11 straipsnio 4 dalį arba bendro pobūdžio sprendimu pagal 11 straipsnio 6 dalį, sąrašas:

1.

Gamintojai: orlaivių, variklių, oro sraigtų, orlaivių dalių ir prietaisų projektuotojai bei gamintojai ir jų atitinkamos asociacijos; oro eismo valdymo (OEV) sistemų ir jų sudedamųjų dalių projektuotojai ir gamintojai; oro navigacijos paslaugoms (ONP) skirtų sistemų ir jų sudedamųjų dalių projektuotojai ir gamintojai; aerodromų kontroliuojamose teritorijose naudojamų sistemų ir įrenginių projektuotojai ir gamintojai.

2.

Techninė priežiūra: organizacijos, vykdančios orlaivių, variklių, oro sraigtų, orlaivių dalių ir prietaisų techninės priežiūros ar kapitalinio remonto darbus; oro navigacijos įrenginių montavimo, keitimo, techninės priežiūros, taisymo, kapitalinio remonto darbus, šių įrenginių tikrinimą skrydžio metu ar patikrą; arba aerodromų kontroliuojamose teritorijose esančių sistemų, jų sudedamųjų dalių ir įrangos techninę priežiūrą ar kapitalinį remontą.

3.

Naudotojai: oro vežėjai, orlaivių naudotojai, oro vežėjų ir orlaivių naudotojų asociacijos; aerodromų naudotojai ir aerodromų naudotojų asociacijos.

4.

Oro navigacijos paslaugų teikėjai ir oro eismo valdymo ypatingųjų funkcijų vykdytojai.

5.

Aerodromo paslaugų teikėjai: organizacijos, atsakingos už antžemines orlaiviams teikiamas paslaugas, įskaitant degalų pripylimą, aptarnavimą, krovinio važtaraščio parengimą, pakrovimą, ledo šalinimą ir orlaivio vilkimą aerodromo teritorijoje, taip pat gelbėjimo ir gaisrų gesinimo ar kitas avarinių tarnybų paslaugas.

6.

Aviacijos mokymo organizacijos.

7.

Trečiųjų šalių organizacijos: trečiųjų šalių vyriausybių aviacijos administracijos ir avarijų tyrimo valdžios institucijos.

8.

Tarptautinės aviacijos organizacijos.

9.

Moksliniai tyrimai: valstybinės ar privačios mokslinių tyrimų laboratorijos, centrai ar subjektai; arba universitetai, kuriuose vykdomi aviacijos saugos moksliniai tyrimai ar studijos.

b)

Suinteresuotųjų šalių, kurios gali gauti informaciją remiantis kiekvienu konkrečiu atveju priimamu sprendimu pagal 11 straipsnio 4 ir 5 dalis, sąrašas:

1.

Pilotai (asmeniškai).

2.

Skrydžių vadovai (asmeniškai) ir kitas OEV ir (arba) ONP personalas, vykdantis su sauga susijusias užduotis.

3.

Inžinieriai ir (arba) mechanikai ir (arba) eismo saugos elektronikos specialistai ir (arba) aviacijos (ar aerodromų) vadovai (asmeniškai).

4.

Personalo, vykdančio su sauga susijusias užduotis, profesinių organizacijų atstovai.


III PRIEDAS

PRAŠYMAS SUTEIKTI EUROPOS CENTRINĖJE SAUGYKLOJE SAUGOMĄ INFORMACIJĄ

1.

Vardas, pavardė:

Funkcijos/pareigos:

Įmonė:

Adresas:

Telefonas:

El. paštas:

Data:

Veiklos pobūdis:

Pareiškėjo kategorija (žr. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (1) II priedą).

2.

Prašoma informacija (prašome suformuluoti prašymą kuo tiksliau, nurodyti atitinkamą datą ir (arba) laikotarpį, kuris jus domina):

 

3.

Prašymo priežastis:

 

4.

Paaiškinkite, kokiu tikslu informacija bus naudojama:

 

5.

Data, iki kurios prašoma pateikti informaciją:

6.

Užpildyta forma elektroniniu paštu turėtų būti siunčiama: (ryšių palaikymo institucija)

7.

Galimybė susipažinti su informacija

Ryšių palaikymo institucija nėra įpareigota suteikti visą prašomą informaciją. Visą informaciją ji gali suteikti tik įsitikinusi, kad prašymas atitinka Reglamentą (ES) Nr. 376/2014. Pareiškėjas ir jo organizacija įsipareigoja informaciją naudoti tik 4 punkte aprašytu tikslu. Taip pat primenama, kad pagal šį prašymą suteikta informacija gali būti naudojama vien tik skrydžių saugos tikslais, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 376/2014, nenaudojant jos kitais tikslais, kaip antai, be kita ko, kaltės ar atsakomybės nustatymo arba komerciniais tikslais.

Be raštiško ryšių palaikymo institucijos leidimo prašytojas neturi teisės atskleisti jam suteiktų duomenų.

Dėl šių sąlygų nesilaikymo gali būti atsisakyta toliau teikti Europos centrinėje saugykloje saugomą informaciją, o atitinkamais atvejais gali būti taikomos sankcijos.

8.

Data, vieta ir parašas:


(1)  OL L 122, 2014 4 24, p. 18.


Top