27.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/1

(1)

Atlikus tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 682/2007 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2001 90 30 ir ex 2005 80 00. Nustatytos priemonės – 3,1–12,9 % ad valorem muitas.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 954/2008 (3) Taryba iš dalies pakeitė vienam eksportuojančiam gamintojui taikytas galiojančias priemones ir atitinkamai „visoms kitoms bendrovėms“ taikytą muito normą – po tokio pakeitimo jos dydis buvo 3,1–14,3 %.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra), Taryba toliau taikė 3,1–14,3 % muitą pagal įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 875/2013 (4).

(4)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą pateikė eksportuojantis Tailando gamintojas River Kwai International Food Industry Co. Ltd. (toliau – pareiškėjas).

(5)

Prašymas buvo susijęs tik su pareiškėjo dempingo aspektais.

(6)

Jame pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad pasikeitė su pareiškėjo vykdomu dempingu susijusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(7)

Visų pirma pareiškėjas tvirtino, kad pasikeitusios aplinkybės yra susijusios su jo parduodamų produktų asortimento pasikeitimu, kuris turi tiesioginio poveikio gamybos sąnaudoms. Palyginus jo vidaus rinkos kainas su eksporto į Sąjungą kainomis paaiškėjo, kad dempingo skirtumas buvo mažesnis už galiojančias priemones.

(8)

Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant tiriami tik su pareiškėju susijusio dempingo aspektai, inicijavimą. Tuo remdamasi 2013 m. vasario 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(9)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d.– 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(10)

Komisija pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai (Association Européenne des Transformateurs de Maïs Doux, toliau – AETMD) oficialiai pranešė apie tarpinės peržiūros inicijavimą.

(11)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(12)

Išnagrinėtos AETMD raštu pateiktos pastabos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(13)

Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(14)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Tailande – Bankoke ir Kančanaburyje.

(15)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats produktas, kaip apibrėžta per pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. Tailando kilmės cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, neužšaldyti, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2001 90 30, ir cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, priskiriamus 2006 pozicijai, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2005 80 00.

(16)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir patvirtinta atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Sąjungoje gaminami ir parduodami cukriniai kukurūzai bei Tailande gaminami ir parduodami cukriniai kukurūzai iš esmės pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, kaip Tailande gaminami ir eksportui į Sąjungą parduodami cukriniai kukurūzai, o jų pagrindinė naudojimo paskirtis yra ta pati. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį pirmiausia nustatė, ar pareiškėjo bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis per PTL buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per PTL apimties.

(18)

Nustatyta, kad bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(19)

Po to Komisija nustatė tuos vidaus rinkoje parduotų rūšių produktus, kurie buvo identiški eksportui į Sąjungą parduotų rūšių produktams arba tiesiogiai su jais palyginami.

(20)

Komisija nustatė, ar kiekvienos rūšies produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(21)

Dėl visų rūšių eksportui į Sąjungą parduotų produktų, Komisija nustatė, kad pareiškėjas pardavimą vidaus rinkoje vykdė tipiškais kiekiais.

(22)

Be to, Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL dalį, siekdama nuspręsti, ar remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(23)

Normalioji vertė pagrįsta faktine kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu

(24)

Komisijos atlikta pardavimo vidaus rinkoje analizė parodė, kad daugiau kaip 90 % vidaus rinkoje parduoto kiekio buvo parduota pelningai ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už vieneto gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL kainų svertinis vidurkis.

(25)

Visas pareiškėjo pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje arba Tailande. Todėl eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(26)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(27)

Pagrįstais atvejais Komisija pakoregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(28)

Prireikus ir pagrįstais atvejais, koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo sąnaudų, komisinių, kreditų išlaidų ir banko mokesčių skirtumus.

(29)

Pareiškėjas paprašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą, atsižvelgiant į skirtingą prekės ženklo vertę, kai produktas parduotas kaip nuosavo prekės ženklo produktas vidaus rinkoje ir kai toks produktas parduotas Sąjungos rinkoje. Teigta, kad pareiškėjo nuosavo prekės ženklo vertė Tailando rinkoje yra didesnė nei Sąjungos rinkoje. Siekdamas pagrįsti savo teiginį, pareiškėjas nurodė per pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą atliktą koregavimą.

(30)

Tačiau pareiškėjo padėtis per šią tarpinę peržiūrą skiriasi nuo kitų eksportuojančių gamintojų, kuriems per pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą atliktas koregavimas, padėties. Per pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą atliktas koregavimas konkrečiai susijęs su eksportuojančiais gamintojais, kurių produktai vidaus rinkoje parduodami kaip nuosavo prekės ženklo produktai, o Sąjungos rinkai – kaip mažmenininkų prekės ženklo produktai. Per šią tarpinę peržiūrą pareiškėjo produktas tiek vidaus rinkoje, tiek Sąjungos rinkoje parduodamas kaip nuosavo prekės ženklo produktas. Be to, per pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą pakoreguotas pelno dydis, naudojamas apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį. Tačiau šioje tarpinėje peržiūroje normalioji vertė pagrįsta pareiškėjo faktinėmis vidaus rinkos kainomis.

(31)

Kalbant apie tariamai nepakankamą prekės ženklo vertę produktą parduodant Sąjungos rinkai, nagrinėjamojo produkto su pareiškėjo prekės ženklu importuotojo specializacija – firminių maisto produktų, visų pirma iš Azijos, importas. Pareiškėjui nepavyko paaiškinti, kodėl tam konkrečiam importuotojui parduoto produkto vertė yra mažesnė nei prekės ženklo vertė pareiškėjo vidaus rinkoje, arba pateikti tai pagrindžiančių įrodymų. Todėl Komisija nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog tariamas prekės ženklo vertės skirtumas turi įtakos kainoms ar kainų palyginamumui.

(32)

Pareiškėjas taip pat prašė atlikti tą patį koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Tačiau, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad tariamas skirtumas turi įtakos kainoms ar kainų palyginamumui, į koregavimo prašymą pagal minėtą nuostatą taip pat negali būti atsižvelgta.

(33)

Todėl prašymas dėl koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies d punktą ir 2 straipsnio 10 dalies k punktą atmetamas.

(34)

Remdamasis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktu, pareiškėjas taip pat paprašė atlikti koregavimą, susijusį su Vyriausybės mokama eksporto mokesčio atskaita. Vyriausybė sumoka tam tikrą sumą pareiškėjui, kai nagrinėjamasis produktas yra parduodamas eksportui, taip pat ir į Sąjungos rinką.

(35)

Pareiškėjas galėjo įrodyti, kad už į Sąjungos rinką eksportuojamą produktą jam sumokama suma, kuri sudaro mažiau nei 0,5 % sąskaitoje faktūroje nurodytos vertės. Vis dėlto, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, jei įvykdytos tame straipsnyje nustatytos sąlygos, turi būti koreguojama normalioji vertė, o ne eksporto kaina, kaip prašė pareiškėjas. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nebuvo galima nustatyti tiesioginio ryšio tarp mokėjimo, kurį gavo pareiškėjas už nagrinėjamąjį į Sąjungą eksportuojamą produktą, ir importo mokesčių už žaliavas, kurių fiziškai yra to produkto sudėtyje.

(36)

Pareiškėjas taip pat prašė atlikti tą patį koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Tačiau kadangi jis negalėjo įrodyti jokio ryšio tarp eksporto mokesčio atskaitos ir eksportuojamo nagrinėjamojo produkto kainodaros, šio prašymo nebuvo galima patenkinti.

(37)

Todėl prašymas dėl koregavimo, susijusio su eksporto mokesčio atskaita, pagal 2 straipsnio 10 dalies b punktą ir 2 straipsnio 10 dalies k punktą atmetamas.

(38)

Kiekvienos į Sąjungą eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(39)

Tuo remiantis nustatyta, kad vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 3,6 %.

(40)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija nagrinėjo, ar aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytas dabartinis dempingo skirtumas, pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(41)

Savo peržiūros prašyme pareiškėjas nurodė jo parduodamų produktų asortimento pasikeitimą, kuris turėtų tiesioginio poveikio gamybos sąnaudoms. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad dėl įmonės restruktūrizavimo pareiškėjas nebegamina ir nebeparduoda tam tikrų kitų produktų, palyginti su pradiniu tyrimo laikotarpiu, ir kad šis pokytis turėjo įtakos nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudoms.

(42)

AETMD pastebėjo, kad pareiškėjo įvykdytas restruktūrizavimas galėtų būti neilgalaikio pobūdžio, nes jį galima lengvai panaikinti.

(43)

Iš tiesų, pareiškėjo valdyba, jei ji to pageidautų, galėtų panaikinti restruktūrizavimą. Tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sprendimas restruktūrizuoti ir supaprastinti grupės produktų pardavimą grupės bendrovėse nėra ilgalaikio pobūdžio. Be to, restruktūrizavimas jau įvykdytas 2009 m., o tai rodo, kad nauja įmonės struktūra yra ilgalaikio pobūdžio.

(44)

Atskleidus faktus AETMD pakartojo savo teiginį, kad toks pokytis, kuriuo remiantis buvo inicijuota peržiūra, negalėjo būti laikomas ilgalaikio pobūdžio pokyčiu. Konkrečiau, jai kilo abejonių dėl grupės vidaus reorganizavimo poveikio gamybos sąnaudoms – ji tvirtino, kad grupės sąnaudos gali būti paprasčiausiai perskirstytos, kad būtų sumažinta normalioji vertė. Todėl naujos gamybos sąnaudos negalėtų būti laikomos ilgalaikėmis. AETMD taip pat pažymėjo, kad patronuojamosios bendrovės, atsakingos už šviežių produktų gamybą ir pardavimą, adresas ir pareiškėjo adresas yra vienodi. AETMD teigė, kad tai – dar vienas įrodymas, jog reorganizavimas nėra reikšmingas ir ilgalaikis.

(45)

Atsakydamas į 44 konstatuojamojoje dalyje nurodytą AETMD teiginį, pareiškėjas pabrėžė, kad dėl reorganizavimo taip pat pagerėjo sąnaudų apskaitos sistema, pagal kurią nustatytos ir pašalintos kliūtys, siekiant optimizuoti gamybą ir sumažinti gamybos sąnaudas. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad bet koks 2009 m. atliktos reorganizacijos panaikinimas šiame etape būtų labai sudėtingas procesas, nes patronuojančioji pareiškėjo bendrovė Agripure Holding PLC įtraukta į Tailando vertybinių popierių biržos sąrašus.

(46)

Dėl pareiškėjo atliktos reorganizacijos galimo panaikinimo kylanti rizika jau aptarta 43 konstatuojamojoje dalyje.

(47)

Be to, siekdama patikrinti šios peržiūros inicijavimo prašyme pateiktų teiginių tikslumą, Komisija palygino per pradinį tyrimą (t. y. prieš 2009 m. pareiškėjo atliktą reorganizaciją) ir per PTL į Sąjungą eksportuotų tam tikrų rūšių produktų gamybos sąnaudas. Tas palyginimas patvirtino, kad vieneto gamybos sąnaudos labai pasikeitė. Pasikeitusias vieneto gamybos sąnaudas nulėmė ne tik paprastas sąnaudų perskirstymas, bet esminis netiesioginių gamybos sąnaudų, kaip antai pridėtinių gamybos išlaidų ir darbo jėgos sąnaudų, sumažėjimas.

(48)

Dėl pareiškėjo ir jo patronuojamosios bendrovės vienodo administracinio adreso, tai – bendra verslo praktika. Be to, per tikrinamąjį vizitą pareiškėjo patalpose Komisija pažymėjo, kad gamybos linijos bei patalpos gatavoms prekėms laikyti buvo skirtos cukrinių kukurūzų produkcijai; nebuvo jokių akivaizdžių patronuojamosios bendrovės parduotų šviežių produktų gamybos ir laikymo įrodymų.

(49)

Atsižvelgiant į AETMD ir pareiškėjo argumentus ir nustačius de facto vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimą nuo pradinio tyrimo iki PTL, AETMD pateiktas argumentas turi būti atmestas.

(50)

AETMD taip pat nurodė, kad 2013 m. pareiškėjas planavo padidinti savo gamybos pajėgumus maždaug 40 %. Pasak AETMD, šis faktas prieštarautų pareiškėjo teiginiui, kad naujos peržiūrėtos gamybos sąnaudos (po restruktūrizavimo) būtų ilgalaikio pobūdžio.

(51)

Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu didina savo gamybos pajėgumus. Padidėjusių pajėgumų poveikis buvo vienas iš veiksnių, kuriais remiantis per priemonių galiojimo termino peržiūrą padaryta išvada, kad yra rizikos, jog dempingas tęsis (6).

(52)

Atskleidus faktus AETMD pakartojo teiginį, kad investicijos į naujus gamybos pajėgumus neišvengiamai turės įtakos gamybos sąnaudoms ir todėl dabartinės gamybos sąnaudos, su kuriomis atliekant šią peržiūrą palygintos vidaus rinkos kainos (žr. 24 konstatuojamąją dalį), nėra ilgalaikio pobūdžio. Visų pirma AETMD savo skaičiavimus pagrindė esamais šaltiniais, kuriais remdamasi ji padarė išvadą, kad dėl padidėjusio nusidėvėjimo bendros sąnaudos padidėtų maždaug 10 %, palyginti su dabartinėmis sąnaudomis.

(53)

Pareiškėjas nepaneigė AETMD teiginio dėl padidėjusių nusidėvėjimo sąnaudų per se, bet pabrėžė, kad šias padidėjusias nusidėvėjimo sąnaudas kompensuoja padidėjusios bendros pajamos (dėl išaugusio pardavimo) ir kitų sąnaudų sumažėjimas dėl dažnesnio automatizavimo.

(54)

Kaip nurodyta 51 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjas iš tiesų investuoja į naujus gamybos įrenginius. Investicijos į naujus įrenginius gali nulemti sąnaudų dėl nusidėvėjimo padidėjimą. Kita vertus, ir kaip pabrėžė pareiškėjas, atsakydamas į AETMD pastabas, nauji gamybos įrenginiai taip pat gali nulemti pokyčius (palyginti su esamomis gamybos linijomis), susijusius, pvz., su automatizavimo lygiu. Šie pakeitimai turėtų turėti tiesioginį mažinantį poveikį darbo jėgos ir energijos sąnaudoms ir galėtų kompensuoti nusidėvėjimo sąnaudų padidėjimą.

(55)

Apskritai daroma išvada, kad bendro poveikio pagaminto vieneto gamybos sąnaudoms įvertinti negalima, kol nepradėjo veikti nauji įrenginiai ir į apskaitą neįtrauktos visos papildomos išlaidos.

(56)

Nepaisant to ir atsižvelgiant į investicijų tikslą (didesnis veiksmingumas ir konkurencingumas, mažesnės vieneto gamybos sąnaudos), manoma, kad bent vidutiniu – ilguoju laikotarpiu vieneto gamybos sąnaudos labai nepadidės. Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad normalioji vertė vis tiek bus pagrįsta vidaus rinkos kainomis, kaip ir atliekant šią peržiūrą. Todėl AEMTD pateiktas argumentas turi būti atmestas.

(57)

Atskleidus faktus AETMD taip pat suabejojo dėl naujojo dempingo skirtumo ilgalaikio pobūdžio. Ji teigė, kad eksporto kainos, kuriomis remiantis apskaičiuotas dempingo skirtumas, buvo netipiškos. Visų pirma AEMTD teigė, kad

(58)

Į Sąjungą eksportuoti kiekiai nebuvo dideli, todėl Komisija nustatė, kad pareiškėjo Sąjungai sumokėtos arba mokėtinos kainos už eksportą buvo tipiškos, palyginusi jas su pareiškėjo trečiosioms šalims sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už eksportą. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad eksporto į Sąjungą kainos, kurias mokėjo pirkėjai, atitiko kainas, kurias mokėjo pirkėjai kitose eksporto rinkose.

(59)

Tai, kad egzistuoja skirtingi rinkos segmentai bei nuosavas ir mažmenininkų prekės ženklas, jau nustatyta atliekant ankstesnius tyrimus (8). Tai sudaro svarbią skirtingų rūšių produktų, priskiriamų nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai, apibrėžties dalį. Tuo remiantis nuosavo prekės ženklo produktų eksportas buvo palygintas su nuosavo prekės ženklo produktų pardavimu vidaus rinkoje, o mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimas eksportui buvo palygintas su mažmenininkų prekės ženklo produktų pardavimu vidaus rinkoje.

(60)

AETMD tvirtinimas, kad būsimą eksportą daugiausia sudarys mažmenininkų prekės ženklo produktai, yra teoriškas, nepagrįstas įrodymais ir todėl nepakankamas, kad būtų galima abejoti nuosavo prekės ženklo produktų eksporto per PTL tipiškumu. Todėl AEMTD teiginys atmetamas.

(61)

AETMD taip pat teigė, kad sumažinus muitą galėtų kilti pavojus, kad priemonių bus vengiama.

(62)

Primenama, kad Tailando eksportuojantiems gamintojams jau taikomi skirtingi galiojantys muitai. Taigi pavojus, kad priemonių bus vengiama (t. y. naudojant papildomus TARIC kodus, pagal kuriuos taikomi mažesni muitai), atsirado jau nustačius pradines priemones. Vienam iš šių eksportuojančių gamintojų nustatytas mažesnis muitas per se nepadidina pavojaus, kad eksportuojant iš Tailando apskritai bus vengiama priemonių.

(63)

Be to, jei bus pateikta informacijos, kuria remiantis galima daryti prielaidą, kad muitų vengiama, gali būti pradėtas atitinkamas tyrimas, jei įvykdytos pagrindinio reglamento 13 straipsnyje nustatytos sąlygos.

(64)

AETMD taip pat nurodė, kad pareiškėjas galėjo dirbtinai padidinti eksporto į Sąjungą kainas, taikydamas kryžminį kompensavimą ir tuo pačiu metu parduodamas kitus produktus už dirbtinai mažas kainas.

(65)

Kaip nurodyta 58 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainos atitiko eksporto į trečiąsias šalis kainas. Taigi nėra požymių, kad eksporto į Sąjungą kainos per PTL buvo dirbtinai didelės, ir todėl šis argumentas atmetamas.

(66)

Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, Komisija mano, kad tikslinga iš dalies pakeisti antidempingo muitą, taikomą iš River Kwai International Food Industry Co. Ltd. importuojamam nagrinėjamajam produktui.

(67)

Be to, pareiškėjo prašymu taip pat pakeičiamas jo adresas Tailande.

(68)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 875/2013.

(69)

Atskleidus faktus Tailando Vyriausybė teigė, kad bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuotojams nustatytą vidutinę muito normą taip pat reikėtų peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į šios dalinės tarpinės peržiūros rezultatus. Reikėtų pažymėti, kad šis teiginys susijęs ne tik su šia peržiūra, kuria siekiama pakoreguoti pareiškėjui taikomos galiojančios antidempingo muito normos dydį. Prašymas iš dalies pakeisti antidempingo muitų normos dydį tariamai pasikeitus aplinkybėms turėtų būti pateiktas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Todėl šis teiginys turi būti atmestas,