1.   Gamintojai L kategorijos transporto priemonėse įrengia funkcinei saugai įtakos turinčias sistemas, komponentus ir atskirus techninius mazgus, suprojektuotus, sukonstruotus ir surinktus taip, kad įprastai naudojama ir laikantis gamintojo nurodymų prižiūrima transporto priemonė atitiktų išsamius techninius reikalavimus ir bandymų procedūras. Pagal 6–22 straipsnius gamintojai fiziniais įrodomaisiais bandymais patvirtinimo institucijai įrodo, kad Sąjungoje rinkai tiekiamos, registruojamos ar pradedamos eksploatuoti L kategorijos transporto priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 168/2013 18, 20, 22 ir 54 straipsniuose nustatytus funkcinės saugos reikalavimus, taip pat šiame reglamente nustatytus išsamius techninius reikalavimus ir bandymų procedūras.

2.   Gamintojai įrodo, kad Sąjungoje rinkai tiekiamos ar pradedamos eksploatuoti atsarginės dalys, kurioms būtinas tipo patvirtinimas, yra patvirtintos laikantis Reglamente (ES) Nr. 168/2013 išdėstytų reikalavimų, kaip nustatyta pagal šiame reglamente nurodytus išsamius techninius reikalavimus ir bandymų procedūras. Patvirtinta L kategorijos transporto priemonė, kurioje sumontuota tokia atsarginė dalis, atitinka tokius pačius funkcinės saugos bandymų reikalavimus ir veiksmingumo ribines vertes, kaip ir transporto priemonė, kurioje sumontuotas originalus įrenginys ar įtaisas, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus ir mažesnius patvarumo reikalavimus.

3.   Gamintojai patvirtinimo institucijai pateikia aprašą priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad nebūtų galima sugadinti ar pakeisti pavaros valdymo sistemos, įskaitant funkcinės saugos valdymo kompiuterius.

1.   Patvirtinant tipą taikomos šio reglamento I priede nurodytos JT EEK taisyklės ir jų pakeitimai.

2.   JT EEK taisyklėse nurodytos transporto priemonių kategorijos L1, L2, L3, L4, L5, L6 ir L7 laikomos atitinkančiomis pagal šį reglamentą nurodytas transporto priemonių kategorijas L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e, įskaitant visas pakategores.

3.   Transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis ≤ 25 km/h, turi atitikti visus JT EEK taisyklėse nustatytus susijusius reikalavimus, taikomus transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis > 25 km/h.

1.   Funkcinės saugos veiksmingumo bandymų procedūros atliekamos laikantis šiame reglamente nustatytų bandymų reikalavimų.

2.   Bandymų procedūras atlieka ar stebi patvirtinimo institucija arba patvirtinimo institucijos įgaliojimu – techninė tarnyba.

3.   Matavimų metodai ir bandymų rezultatai patvirtinimo institucijai pateikiami Reglamento (ES) Nr. 168/2013 72 straipsnio g punkte nustatytos formos bandymų protokole.

I PRIEDAS

Privalomai taikomų JT EEK taisyklių sąrašas

JT EEK taisyklė Nr.	Dalykas	Pakeitimų serija	OL nuoroda	Taikymas
1	Variklinių transporto priemonių priekiniai žibintai (R2, HS1)	02	OL L 177, 2010 7 10, p. 1	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
3	Šviesogrąžiai atšvaitai	02 pakeitimų serijos 12 papildymas	OL L 323, 2011 12 6, p. 1	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
6	Posūkio žibintai	01 pakeitimų serijos 19 papildymas	OL L 177, 2010 7 10, p. 40	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
7	Priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai ir stabdymo žibintai	02 pakeitimų serijos 16 papildymas	OL L 148, 2010 6 12, p. 1	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
8	Variklinių transporto priemonių priekiniai žibintai (H1, H2, H3, HB3, HB4, H7, H8, H9, H11, HIR1, HIR2)	05	OL L 177, 2010 7 10, p. 71	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
16	Saugos diržai, apsaugos sistemos ir vaiko apsaugos sistemos	06 pakeitimų serijos 1 papildymas	OL L 233, 2011 9 9, p. 1	L2e, L4e, L5e, L6e ir L7e
19	Priekiniai rūko žibintai	03 pakeitimų serijos 2 papildymas	OL L 177, 2010 7 10, p. 113	L3e, L4e, L5e ir L7e
20	Variklinių transporto priemonių priekiniai žibintai (H4)	03	OL L 177, 2010 7 10, p. 170	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
28	Garsinės signalizacijos įtaisai	00 pakeitimų serijos 3 papildymas	OL L 323, 2011 12 6, p. 33	L3e, L4e ir L5e
37	Kaitinamosios lempos	03 pakeitimų serijos 34 papildymas	OL L 297, 2010 11 13, p. 1	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
38	Galiniai rūko žibintai	00 pakeitimų serijos 15 papildymas	OL L 4, 2012 1 7, p. 20	L3e, L4e, L5e ir L7e
43	Saugiosios įstiklinimo medžiagos	00 pakeitimų serijos 12 papildymas	OL L 230, 2010 8 31, p. 119	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
46	Netiesioginio matymo įtaisai (galinio vaizdo veidrodžiai)	02 pakeitimų serijos 4 papildymas	OL L 177, 2010 7 10, p. 211	L2e, L5e, L6e ir L7e
50	L kategorijos transporto priemonių apšvietimo komponentai	00 pakeitimų serijos 16 papildymas	OL dar nepaskelbta	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
53	Apšvietimo įtaisų montavimas (motocikluose)	01 pakeitimų serijos 14 papildymas	OL L 166, 2013 6 18, p. 55	L3e
56	Mopedų ir mopedais laikomų transporto priemonių priekiniai žibintai	01	OL dar nepaskelbta	L1e, L2e ir L6e
57	Motociklų ir motociklais laikomų transporto priemonių priekiniai žibintai	02	OL dar nepaskelbta	L3e, L4e, L5e ir L7e
60	Valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimas	00 pakeitimų serijos 2 papildymas	OL L 95, 2004 3 31, p. 10	L1e ir L3e
72	Motociklų ir motociklais laikomų transporto priemonių priekiniai žibintai (HS1)	01	OL dar nepaskelbta	L3e, L4e, L5e ir L7e
74	Apšvietimo įtaisų montavimas (mopeduose)	00 pakeitimų serijos 7 papildymas	OL L 166, 2013 6 18, p. 88	L1e
75	Padangos	01 pakeitimų serijos 13 papildymas	OL L 84, 2011 3 30, p. 46	L1e, L2e, L3e, L4e ir L5e
78	Stabdžiai, įskaitant stabdžių antiblokavimo ir kombinuotąją stabdžių sistemas	02 pakeitimų serijos 3 papildymas	OL L 95, 2004 3 31, p. 67	L1e, L2e, L3e, L4e ir L5e
81	Galinio vaizdo veidrodžiai	00 pakeitimų serijos 2 papildymas	OL L 185, 2012 7 13, p. 1	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
82	Mopedų ir mopedais laikomų transporto priemonių priekiniai žibintai (HS2)	01	OL dar nepaskelbta	L1e, L2e ir L6e
87	Dieniniai žibintai	00 pakeitimų serijos 15 papildymas	OL L 4, 2012 1 7, p. 24	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
98	Priekiniai žibintai su dujų išlydžio šviesos šaltiniais	01 pakeitimų serijos 4 papildymas	OL dar nepaskelbta	L3e
99	Dujų išlydžio šviesos šaltiniai	00 pakeitimų serijos 5 papildymas	OL L 164, 2010 6 30, p. 151	L3e
112	Asimetriškus spindulius skleidžiantys priekiniai žibintai	00 pakeitimų serijos 12 papildymas	OL L 230, 2010 8 31, p. 264	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e
113	Simetriškus spindulius skleidžiantys priekiniai žibintai	01 pakeitimų serijos 2 papildymas	OL L 330, 2005 12 16, p. 214	L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e

Paaiškinimas.

Tai, kad komponentas įtrauktas į šį sąrašą, nereiškia, jog jį montuoti privaloma. Tačiau tam tikrų komponentų privalomo montavimo reikalavimai nustatyti kituose šio reglamento prieduose.

II PRIEDAS

Garsinės signalizacijos įtaisams taikomos bandymų procedūros ir veiksmingumo reikalavimai

1   DALIS

L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonėse skirtų montuoti mechaninių arba elektrinių garsinės signalizacijos įtaisų tipui taikomi komponento tipo patvirtinimo reikalavimai

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.

Elektriniai garsinės signalizacijos įtaisai turi skleisti tolydų, vienodą garsą, o jų garso spektras veikimo metu turi juntamai nesikeisti. Signalizacijos įtaisams, kuriems tiekiama kintamoji srovė, šis reikalavimas taikomas tik esant pastoviam generatoriaus greičiui 2.3.2 punkte nurodytu diapazonu.

1.2.

Elektrinių garsinės signalizacijos įtaisų garso charakteristikos (garso energijos spektrinis pasiskirstymas, garso slėgio lygis) ir mechaninės savybės turi būti tokios, kad įtaisai nurodyta seka atitiktų 2–3.4 punktuose nustatytus bandymų reikalavimus.

1.3.

Elektriniuose garsinės signalizacijos įtaisuose gali būti įdiegta funkcija, leidžianti įtaisui veikti esant gerokai žemesniam garso slėgio lygiui.

1.4.

Mechaniniuose garsinės signalizacijos įtaisuose turi būti įtaisyta nykščiu valdoma svirtis: patraukiamojo skambučio tipo, kai skambučio korpuse greitai pasukamos dvi laisvai kabančios metalinės plokštelės, arba pavienio dūžio skambučio tipo.

2.   Garso lygio matavimai

2.1.

Garsinės signalizacijos įtaisus geriausia bandyti beaidėje aplinkoje. Kita vertus, jie gali būti bandomi pusiau beaidėje kameroje arba atviroje vietoje lauke. Tokiu atveju imamasi atsargumo priemonių, kad matavimo zonoje būtų išvengta atsispindėjimo nuo žemės, pvz., įrengiama garsą sugeriančių skydų. Patikrinama, ar sferinis iškraipymas ne mažesnio kaip 5 m spindulio pussferėje iki didžiausio išmatuotino dažnio neviršija 1 dB(A), ypač matavimo kryptimi ir įtaiso bei mikrofono aukštyje. Aplinkos triukšmas turi būti bent 10 dB(A) mažesnis nei išmatuotini garso slėgio lygiai. Bandomas įtaisas ir mikrofonas turi būti vienodame 1,15–1,25 m aukštyje. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi sutapti su signalizacijos įtaiso skleidžiamo garso aukščiausio lygio kryptimi. Mikrofonas padedamas taip, kad jo diafragma nuo įtaiso garso skleidimo angos plokštumos būtų 2 ± 0,01 m atstumu. Jeigu įtaisuose yra kelios garso skleidimo angos, atstumas nustatomas atsižvelgiant į arčiausiai mikrofono esančios angos plokštumą.

2.2.

Garso slėgio lygis matuojamas 1 tikslumo klasės garso lygio matuokliu, atitinkančiu Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) leidinio Nr. 651 pirmajame leidime (1979 m.) nustatytus reikalavimus. Visi matavimai atliekami taikant greitąją laiko konstantą. Matuojant bendrą garso slėgio lygį, taikoma A svertinė kreivė. Skleidžiamo garso spektras matuojamas naudojant garso signalo Furjė transformaciją. Kita vertus, galima naudoti IEC leidinio Nr. 225 pirmajame leidime (1966 m.) nustatytus reikalavimus atitinkančius oktavos trečdalio filtrus; tokiu atveju garso slėgio lygis 2 500 Hz centrinio oktavos dažnio juostoje nustatomas pridėjus garso slėgio 2 000, 2 500 ir 3 150 Hz centrinio dažnio oktavos trečdalio juostose kvadratinius vidurkius. Visais atvejais etaloniniu metodu gali būti laikomas tik Furjė transformacijos metodas.

2.3.

Elektriniam garsinės signalizacijos įtaisui turi būti tiekiama atitinkama toliau nurodytos įtampos srovė. 2.3.1. Jeigu garsinės signalizacijos įtaisams tiekiama nuolatinė srovė, naudojama 6,5, 13,0 arba 26,0 V bandymo įtampa, išmatuota elektros energijos šaltinio išėjimo pusėje ir atitinkanti atitinkamai 6, 12 arba 24 V vardinę įtampą. 2.3.2. Jeigu garsinės signalizacijos įtaisui nuolatinė srovė turi būti tiekiama su šio tipo įtaisu paprastai naudojamo tipo elektros generatoriumi, įtaiso akustinės charakteristikos turi būti užregistruotos generatoriui veikiant 50, 75 ir 100 % gamintojo nurodyto didžiausio greičio, kuriuo generatorius veikia nepertraukiamai. Atliekant bandymą generatorius neturi būti prijungtas prie kitos elektrinės apkrovos. 3–3.4 punktuose aprašytas patvarumo bandymas atliekamas įrangos gamintojo nurodytu greičiu, kuris pasirenkamas iš pirmiau nurodyto diapazono. 2.3.3. Jeigu atliekant bandymus su garsinės signalizacijos įtaisu, kuriam tiekiama nuolatinė srovė, naudojama išlygintoji srovė, signalizacijos įtaisui veikiant, jo gnybtuose nuo viršūnės iki viršūnės išmatuota neišlyginta įtampos dalis neturi būti didesnė kaip 0,1 V. 2.3.4. Garsinės signalizacijos įtaisų, kuriems tiekiama nuolatinė srovė, elektros laidininko, įskaitant gnybtus ir kontaktus, varža turi būti kuo artimesnė 0,05 Ω (kai vardinė įtampa 6 V), 0,10 Ω (kai vardinė įtampa 12 V) ir 0,20 Ω (kai vardinė įtampa 24 V).

2.4.

Mechaniniai garsinės signalizacijos įtaisai bandomi toliau nurodytu būdu. 2.4.1. Bandytiną įtaisą valdo asmuo arba tai daroma kitomis išorinėmis priemonėmis stumtelint valdymo svirtį pagal gamintojo rekomendacijas. Įtaisą valdančio asmens buvimas neturi turėti pastebimos įtakos bandymo rezultatams. Vieną matavimų seką sudaro dešimt vienas po kito atliekamų veiksmų, per 4 ± 0,5 s pastumiant valdymo svirtį iki galo. Atliekamos penkios sekos, o po kiekvienos jų daroma pertraukėlė. Visa procedūra atliekama penkis kartus. 2.4.2. Registruojamas kiekvienos iš 25 matavimų sekų A svertinis garso lygis, jis gali skirtis ne daugiau kaip 2,0 dB(A), o galutiniam rezultatui apskaičiuoti išvedamas vidurkis.

2.5.

Garsinės signalizacijos įtaisas gamintojo numatyta dalimi ar dalimis nejudamai pritvirtinamas prie atramos, kurios masė bent 10 kartų didesnė nei bandytino signalizacijos įtaiso ir ne mažesnė kaip 30 kg. Atrama turi būti įtaisyta taip, kad atspindžiai nuo jos šonų ir virpesiai neturėtų didelės įtakos matavimo rezultatams.

2.6.

Pirmiau nustatytomis sąlygomis elektrinių garsinės signalizacijos įtaisų A svertinis garso lygis neturi viršyti 115 dB(A), o mechaninių garsinės signalizacijos įtaisų – 95 dB(A).

2.7.

Elektrinių garsinės signalizacijos įtaisų 1 800–3 550 Hz dažnių diapazono garso slėgio lygis turi būti aukštesnis nei bet kurios didesnės kaip 3 550 Hz dažninės dedamosios ir bet kuriuo atveju būti bent 90 dB(A). Mechaninių garsinės signalizacijos įtaisų garso slėgio lygis turi būti bent 80 dB(A).

2.8.

2.6 ir 2.7 punktuose nustatytos savybės taip pat turi būti būdingos bet kuriam garsinės signalizacijos įtaisui, su kuriuo atliktas 3–3.4 punktuose numatytas patvarumo bandymas.

2.8.1.

Įtampa gali kisti nuo 115 % iki 95 % vardinės vertės, jei elektriniams garsinės signalizacijos įtaisams tiekiama nuolatinė srovė, arba nuo 50 % iki 100 % gamintojo nurodyto didžiausio generatoriaus greičio, kuriuo generatorius veikia nepertraukiamai, jei elektriniams garsinės signalizacijos įtaisams tiekiama kintamoji srovė.

2.9.

Pagal 2.6 ir 2.7 punktus reikalaujamą mažiausią vertę garsas turi pasiekti nuo įtaiso įjungimo praėjus ne daugiau kaip 0,2 sekundės, matavimus atliekant 293 ± 5 K (20 ± 5 °C) aplinkos temperatūroje. Šis reikalavimas visų pirma taikomas pneumatiniams arba elektropneumatiniams signalizacijos įtaisams.

2.10.

Gamintojų nurodytomis energijos tiekimo sąlygomis veikiančių pneumatinių arba elektropneumatinių signalizacijos įtaisų akustinis veikimas turi atitikti įprastiniams elektriniams garsinės signalizacijos įtaisams keliamus reikalavimus.

2.11.

Turi būti pasiekiama kiekvieno nepriklausomai skleisti garsą galinčio daugiatonio įtaiso komponento pagal 2.6 ir 2.7 punktus reikalaujama mažiausia vertė. Didžiausias bendras garso lygis turi būti pasiekiamas visoms sudedamosioms dalims veikiant vienu metu.

3.   Patvarumo bandymas

3.1.

Aplinkos temperatūra turi būti 288–303 K (15–30 °C).

3.2.

Elektriniam garsinės signalizacijos įtaisui turi būti tiekiama vardinės įtampos srovė esant 2.3.1–2.3.4 punktuose nustatytai laidininko varžai, taip pat laikantis 2.8.1 punkto, ir įtaisas turi būti įjungiamas 10 000 kartų: kaskart 1 sekundei įjungiamas ir 4 sekundėms išjungiamas. Atliekant bandymą, garsinės signalizacijos įtaisas turi būti dirbtinai ventiliuojamas 10 ± 2 m/s greičio oro srove arba skersvėju.

3.2.1.

Jeigu bandymas atliekamas izoliuotoje kameroje, ji turi būti pakankamai erdvi, kad per patvarumo bandymą signalizacijos įtaiso skleidžiama šiluma galėtų normaliai išsisklaidyti.

3.3.

Jeigu, atlikus pusę reikalaujamų veiksmų, elektrinio garsinės signalizacijos įtaiso garso lygio charakteristikos, palyginti su buvusiomis iki bandymo, pasikeičia, įtaisą galima nustatyti iš naujo. Atlikus visus reikalaujamus veiksmus, garsinės signalizacijos įtaisas gali būti vėl nustatytas iš naujo ir tada turi atitikti 2.8 punkte nustatytus bandymų reikalavimus.

3.4.

Atliekamas keturių mechaninių garsinės signalizacijos įtaisų tipo mazgų patvarumo bandymas. Kiekvienas įtaisas turi būti naujas, o per bandymą neturi būti sutepamas. Įtaisas įjungiamas 30 000 kartų, 100 ± 5 kartus per minutę pastumiant valdymo svirtį iki galo. Paskui atliekamas visų keturių įtaisų bandymas druskos rūke pagal standartą EN ISO 9227:2012. Trys iš keturių mazgų turi atitikti 2.8 punkte nustatytus bandymų reikalavimus.

2   DALIS

Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į garsinę signalizaciją

1.   Montavimo reikalavimai

1.1.

L1e-B, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonėse turi būti sumontuotas bent vienas elektrinis garsinės signalizacijos įtaisas, kuriam pagal šį reglamentą arba JT EEK taisyklę Nr. 28 (1) išduotas komponento tipo patvirtinimas.

1.2.

Kita vertus, L1e-B kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausias projektinis greitis ≤ 25 km/h, o didžiausia nuolatinė vardinė arba naudingoji galia ≤ 500 W, gali būti sumontuotas mechaninis garsinės signalizacijos įtaisas, kuriam pagal šį reglamentą išduotas komponento tipo patvirtinimas; tokiu atveju 2.1.1–2.1.7 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi.

1.3.

L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 28 nustatytus montavimo reikalavimus.

1.3.1.

Jeigu nepateikta konkrečių nurodymų, toje taisyklėje vartojamas terminas „motociklai“ laikomas taikomu L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonėms.

1.4.

L7e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 28 L5e kategorijos transporto priemonėms nustatytus montavimo reikalavimus.

1.5.

Jeigu JT EEK taisyklėje Nr. 28 nenustatyta specialių reikalavimų, laikantis 1 dalies 1.3 punkto nuostatų, vieno ar kelių elektros variklių varomose transporto priemonėse sumontuotuose garsinės signalizacijos arba papildomuose įtaisuose gali būti įdiegta funkcija, leidžianti kartais, pvz., siekiant įspėti pėsčiuosius apie artėjančią transporto priemonę, įtaisą įjungti taip, kad jis veiktų esant gerokai žemesniam garso slėgio lygiui, nei nustatyta pagal garsinės signalizacijos įtaisams taikomus reikalavimus, ir skleistų tolydų, vienodą garsą, o garso spektras veikimo metu juntamai nesikeistų.

2.   Sumontuotų elektrinių garsinės signalizacijos įtaisų veiksmingumo reikalavimai

2.1.

L1e-B, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonėms keliami reikalavimai 2.1.1. Naudojama 1 dalies 2.3–2.3.2 punktuose nustatyta bandymo įtampa. 2.1.2. Garso slėgio lygiai matuojami 1 dalies 2.2 punkte nustatytomis sąlygomis. 2.1.3. A svertinio garso, kurį skleidžia garsinės signalizacijos įtaisas (-ai), slėgio lygis matuojamas 7,0 m atstumu prieš transporto priemonę, pastatytą atviroje vietoje ant kuo lygesnio paviršiaus, o jei joje sumontuotiems garsinės signalizacijos įtaisams tiekiama nuolatinė srovė, transporto priemonės variklis turi būti išjungtas. 2.1.4. Matuoklio mikrofonas turi būti padėtas transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. 2.1.5. Aplinkos triukšmo ir vėjo keliamo triukšmo garso slėgio lygis turi būti bent 10 dB(A) žemesnis nei išmatuotino garso. 2.1.6. Didžiausią garso slėgio lygį turi būti siekiama užfiksuoti 0,5–1,5 m aukštyje virš žemės. 2.1.7. Matavimus atliekant 2.1.1–2.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis, 2.1.6 punkte nurodyta didžiausia garso lygio vertė turi būti 75–112 dB(A).

2.2.

L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 28 nustatytus veiksmingumo reikalavimus.

2.2.1.

Jeigu nepateikta konkrečių nurodymų, toje taisyklėje vartojamas terminas „motociklai“ laikomas taikomu L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonėms.

2.3.

L7e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 28 L5e kategorijos transporto priemonėms nustatytus veiksmingumo reikalavimus.

---

(1)  OL L 323, 2011 12 6, p. 33.

III PRIEDAS

Stabdžiams, įskaitant stabdžių antiblokavimo ir kombinuotąją stabdžių sistemas, taikomi reikalavimai

1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į stabdžius

1.1.

L1e, L2e, L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 78 nustatytus reikalavimus.

1.1.1.

Nepaisant 1.1 punkte nustatytų reikalavimų, L1e kategorijos transporto priemonėms, kai tokių parengtų naudoti transporto priemonių masė ≤ 35 kg ir jose sumontuota toliau nurodyta įranga, taikomos 1.1.1.1–1.1.1.3 punktų nuostatos. 1.1.1.1. Jeigu stabdžių sistemos pavara hidraulinė, neturi būti taikomi pirmiau nurodytoje JT EEK taisyklėje nustatyti reikalavimai, kad būtų lengva patikrinti skysčio lygį skysčio atsargų talpyklose. 1.1.1.2. Ratlankio stabdžiams taikant su šlapių stabdžių bandymu susijusias specialias pirmiau nurodytos JT EEK taisyklės nuostatas, vanduo ant trintį sukuriančios ratlankio dalies nukreipiamas 10–30 mm atstumu nuo stabdžių trinkelių galinės dalies įtaisytais purkštukais. 1.1.1.3. Vertinant transporto priemonių, kurių ratlankiai 45 mm ar siauresni (kodas 1.75), stabdymo tik priekiniais stabdžiais veiksmingumą, kai pasiekta techniškai leidžiama maksimali pakrautos transporto priemonės masė, stabdymo kelias arba atitinkamas vidutinis lėtėjimo pagreitis turi būti toks, kaip nustatyta pirmiau nurodytoje JT EEK taisyklėje. Jeigu šio reikalavimo neįmanoma įvykdyti dėl riboto padangos ir kelio paviršiaus sukibimo, transporto priemonės, pakrautos tiek, kad būtų pasiekta techniškai leidžiama maksimali masė, bandymas atliekamas taikant S ≤ 0,1 + V2/115 stabdymo kelią ir 4,4 m/s2 atitinkamą vidutinį lėtėjimo pagreitį, kartu naudojant abi stabdžių sistemas.

1.1.2.

Kad būtų patvirtintas transporto priemonės tipas, taikomos Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VIII priede išdėstytos nuostatos dėl privalomo pažangiųjų stabdžių sistemų montavimo.

1.2.

L6e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 78 L2e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.3.

L7e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 78 L5e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

IV PRIEDAS

Su elektrine sauga susiję reikalavimai

1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į elektrinę saugą

1.1.   Vienu ar keliais elektros varikliais varomos transporto priemonės, tarp jų – visiškai elektrinės ir hibridinės transporto priemonės, turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus.

2.   Bendrieji apsaugos nuo elektros smūgio ir elektrinės saugos reikalavimai taikomi aukštosios įtampos šynoms, jei jos nesujungtos su išoriniais aukštosios įtampos maitinimo šaltiniais.

2.1.   Apsauga nuo tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis dalimis turi atitikti toliau nustatytus reikalavimus. Sumontuotų apsaugos priemonių (pvz., ištisinio izoliatoriaus, pertvaros, gaubto) turi būti neįmanoma atidaryti, išrinkti arba pašalinti be įrankių.

Apsaugos nuo sąlyčio su įtampingosiomis dalimis bandymai atliekami laikantis 3 priedėlyje „Apsauga nuo tiesioginio sąlyčio su dalimis, kuriomis teka elektros srovė“ išdėstytų nuostatų.

2.1.1.   Siekiant apsaugoti įtampingąsias dalis uždarame vairuotojo ir keleivių salone, taip pat bagažinėje, turi būti užtikrinamas IPXXD apsaugos laipsnis.

2.1.2.   Siekiant apsaugoti įtampingąsias dalis ne uždarame vairuotojo ir keleivių salone arba bagažinėje, turi būti užtikrinamas IPXXB apsaugos laipsnis.

2.1.3.   Siekiant apsaugoti įtampingąsias dalis transporto priemonėse, kuriose nėra uždaro vairuotojo ir keleivių salono, visoje transporto priemonėje turi būti užtikrinamas IPXXD apsaugos laipsnis.

2.1.4.   Jungtys (įskaitant transporto priemonės maitinimo kištuką) laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jeigu:

—	būdamos atskirtos be įrankių, taip pat atitinka IPXXB apsaugos laipsnio reikalavimus,

—	yra įtaisytos po transporto priemonės grindimis su fiksavimo mechanizmu (pvz., srieginiu arba kaištiniu),

—	yra įtaisytos su fiksavimo mechanizmu, o kad būtų galima atskirti jungtį, pirma įrankiais turi būti pašalinti kiti komponentai, arba

—	praėjus ne daugiau kaip sekundei nuo jungties atskyrimo, įtampingųjų dalių įtampa (efektinė vertė) neviršija 60 V, jei tai nuolatinė srovė, arba 30 V, jei tai kintamoji srovė.

2.1.5.   Jeigu darbinį atjungiklį galima atidaryti, išrinkti arba pašalinti be įrankių, visomis tokiomis sąlygomis turi būti užtikrinamas IPXXB apsaugos laipsnis.

2.1.6.   Specialūs ženklinimo reikalavimai

2.1.6.1.

Jeigu ĮEKS gali būti aukštosios įtampos, ant ĮEKS arba šalia jos pateikiamas 4.1 pav. parodytas simbolis. Simbolio fonas turi būti geltonos spalvos, o kraštai ir strėlė – juodi.

4.1   pav.

Aukštosios įtampos įrangos ženklinimas

2.1.6.2.

Be to, simbolis turi būti pateikiamas ant visų gaubtų ir pertvarų, kuriuos pašalinus aukštosios įtampos grandinių įtampingosios dalys taptų atviros. Ši nuostata nėra privaloma, jeigu jungtys skirtos aukštosios įtampos šynoms, ir netaikoma šiais atvejais: — kai pertvarų ar gaubtų negalima fiziškai pasiekti, atidaryti arba pašalinti, jei įrankiais nepašalinti kiti transporto priemonės komponentai, arba — kai pertvaros ar gaubtai yra įtaisyti po transporto priemonės grindimis.

2.1.6.3.

Nevisiškai gaubtų viduje esantys aukštosios įtampos šynoms skirti kabeliai turi būti apvilkti oranžinės spalvos išorine danga.

2.2.   Apsauga nuo netiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis dalimis turi atitikti toliau nustatytus reikalavimus.

2.2.1.   Siekiant užtikrinti apsaugą nuo galimo elektros smūgio dėl netiesioginio sąlyčio, atviros laidžiosios dalys, kaip antai laidžioji pertvara ir gaubtas, pvz., elektros laidu ar įžemintu kabeliu, suvirinant arba priveržiant varžtais patikimai galvaniškai prijungiamos prie elektrinės važiuoklės, kad nebūtų jokio pavojingo elektrinio potencialo.

2.2.2.   Varža tarp visų atvirų laidžiųjų dalių ir elektrinės važiuoklės turi būti mažesnė kaip 0,1 Ω, kai teka bent 0,2 A srovė. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu galvaninė jungtis yra suvirinta.

2.2.3.   Jeigu transporto priemones numatoma laidžiuoju sujungimu sujungti su įžemintu išoriniu maitinimo šaltiniu, turi būti pateiktas įtaisas, kuriuo elektrinę važiuoklę prie įžeminimo būtų galima prijungti galvaniškai.

Įtaisu įžeminimas turi būti užtikrinamas prieš imant veikti transporto priemonę išorine įtampa ir tol, kol transporto priemonė ja veikiama.

Šių reikalavimų atitiktį galima įrodyti naudojant transporto priemonės gamintojo nurodytą jungtį arba atliekant kitą patikrinimą.

2.2.3.1.

Elektrinės važiuoklės prie įžeminimo nereikia prijunti galvaniškai šiais atvejais: — transporto priemonėje gali būti naudojamas tik specialus įkroviklis, kurio apsauga užtikrinama atsiradus bet kokiam izoliacijos defektui, — viso metalinio transporto priemonės kėbulo apsauga užtikrinama atsiradus bet kokiam izoliacijos defektui arba — transporto priemonės negalima įkrauti iš jos visiškai nepašalinus sudėtinės traukos baterijos.

2.3.   Izoliacijos varža turi atitikti toliau nustatytus reikalavimus.

2.3.1.   Elektros pavara, sudaryta iš atskirų šynų nuolatinei arba kintamajai srovei praleisti

Jeigu šynos kintamajai srovei praleisti ir šynos nuolatinei srovei praleisti vienos nuo kitų atskirtos galvaniniu izoliatoriumi, mažiausia izoliacijos varža tarp visų aukštosios įtampos šynų ir elektrinės važiuoklės turi būti 100 Ω/V priklausomai nuo šynų nuolatinei srovei praleisti darbinės įtampos ir 500 Ω/V priklausomai nuo šynų kintamajai srovei praleisti darbinės įtampos.

Matavimai atliekami laikantis 1 priedėlyje „Izoliacijos varžos matavimo metodas“ išdėstytų nuostatų.

2.3.2.   Elektros pavara, sudaryta iš sujungtų šynų nuolatinei arba kintamajai srovei praleisti

Jeigu aukštosios įtampos šynos kintamajai srovei praleisti ir aukštosios įtampos šynos nuolatinei srovei praleisti yra prijungtos galvaniškai, mažiausia izoliacijos varža tarp visų aukštosios įtampos šynų ir elektrinės važiuoklės turi būti 500 Ω/V priklausomai nuo darbinės įtampos.

Tačiau mažiausia izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės turi būti 100 Ω/V priklausomai nuo darbinės įtampos, jeigu visos aukštosios įtampos šynos kintamajai srovei praleisti yra apsaugotos naudojant vieną iš šių dviejų priemonių:

—	dvigubą ar dar storesnį ištisinių izoliatorių, pertvarų ar gaubtų, kurių kiekvienas atitinka 2.1–2.1.6.3 punktuose nustatytus reikalavimus, sluoksnį, pvz., laidų sąranką,

—	mechaniškai tvirtas ir per visą transporto priemonės naudojimo laiką pakankamai patvarias apsaugos priemones, kaip antai variklių gaubtus, elektroninių keitiklių korpusus ar jungtis.

Izoliacijos varžai tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės įrodyti gali būti atliekami skaičiavimai, matavimai arba taikomi abu šie būdai.

Matavimai atliekami pagal 1 priedėlį „Izoliacijos varžos matavimo metodas“.

2.3.3.   Kuro elementais varomos transporto priemonės

Jeigu mažiausios izoliacijos varžos reikalavimo ilgainiui neįmanoma laikytis, apsauga užtikrinama naudojant kurią nors iš šių priemonių:

—	dvigubą ar dar storesnį ištisinių izoliatorių, pertvarų ar gaubtų, kurių kiekvienas atitinka 2.1–2.1.6.3 punktuose nustatytus reikalavimus, sluoksnį,

—

transporto priemonėje sumontuotą izoliacijos varžos stebėjimo sistemą kartu su įspėjamuoju įtaisu, kuriuo vairuotojas būtų įspėjamas, jeigu izoliacijos varža taptų mažesnė nei nustatyta mažiausia vertė. Izoliacijos varžos tarp elektrinės važiuoklės ir prijungimo sistemai ĮEKS įkrauti skirtos aukštosios įtampos šynos, kuria elektros srovė teka tik įkraunant ĮEKS, stebėti nereikia.

Ar transporto priemonėje sumontuota izoliacijos varžos stebėjimo sistema veikia tinkamai, tikrinama 2 priedėlyje „Transporto priemonėje sumontuotos izoliacijos varžos stebėjimo sistemos veikimo patvirtinimo metodas“ aprašytu būdu.

2.3.4.   Prijungimo sistemai ĮEKS įkrauti taikomi izoliacijos varžos reikalavimai

Jeigu transporto priemonės maitinimo kištukas arba prie transporto priemonės nuolat prijungtas įkrovimo kabelis yra skirti laidžiai prijungti prie įžeminto išorinio kintamosios srovės maitinimo šaltinio ir elektros grandinės, kuri, įkraunant ĮEKS, galvaniškai prijungiama prie transporto priemonės maitinimo kištuko arba įkrovimo kabelio, izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės, atjungus įkroviklio jungtį, turi būti bent 1,0 ΜΩ. Matuojant traukos baterija gali būti atjungta.

3.   ĮEKS taikomi reikalavimai

3.1.   Apsauga nuo per didelės srovės

ĮEKS dėl per didelės srovės neturi perkaisti arba, jei ji dėl to gali perkaisti, joje turi būti įrengtas vienas ar keli apsauginiai įtaisai, kaip antai lydieji saugikliai, srovės pertraukikliai ir (arba) tinklo kontaktoriai.

Jei įmanoma, transporto priemonės gamintojas pateikia atitinkamus duomenis ir patikrinimo rezultatus, įrodančius, kad perkaitimo dėl per didelės srovės išvengiama nenaudojant apsauginių įtaisų.

3.2.   Dujų kaupimosi prevencija

Vietose, kuriose laikoma atviroji traukos baterija, galinti išskirti vandenilio dujas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ventiliacinė anga arba bet kokia kita tinkama priemonė, kad nesikauptų minėtosios dujos. Atviro kėbulo transporto priemonėse, kuriose vandenilio dujos tokiose vietose nesikaupia, įrengti ventiliatoriaus ar ventiliacinės angos nereikalaujama.

3.3.   Apsauga nuo elektrolito išsiliejimo

Elektrolitas iš transporto priemonės turi neišsilieti transporto priemonei pakrypus bet kuria kryptimi, pasvirus kairėn ar dešinėn žemės atžvilgiu ar net apvertus ĮEKS.

Įprastai naudojant transporto priemonę, ją pastačius (taip pat įkalnėje) arba atliekant bet kurią kitą įprastinę funkciją, dėl kitų priežasčių iš ĮEKS ar jos komponentų išsiliejęs elektrolitas turi nepatekti ant vairuotojo ar kito ant transporto priemonės arba šalia jos esančio asmens.

3.4.   Atsitiktinis ar netyčinis atjungimas

ĮEKS ir jos komponentai transporto priemonėje turi būti sumontuoti taip, kad nebūtų įmanoma ĮEKS atsitiktinai ar netyčia atjungti arba ji neiškristų.

ĮEKS ir jos komponentai turi neiškristi transporto priemonei pakrypus bet kuria kryptimi, pasvirus kairėn ar dešinėn žemės atžvilgiu ar net apvertus ĮEKS.

4.   Veikimo saugos reikalavimai

4.1.   Varymo sistemos įjungimo ir išjungimo procedūra

4.1.1.   Kad būtų pasirinktas aktyvaus važiavimo režimas, paleidimo, įskaitant sistemos įjungimą, metu vairuotojas turi atlikti bent du sąmoningus atskirus veiksmus.

4.1.2.   Įjungus transporto priemonės aktyvaus važiavimo režimą, vairuotojui turi būti duotas bent akimirkinis įspėjimas, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu transporto priemonės varomąją galią tiesiogiai ar netiesiogiai teikia vidaus degimo variklis.

4.1.3.   Prieš paliekant transporto priemonę vairuotojui turi būti duotas signalas (pvz., optinis arba garsinis), jeigu transporto priemonė tebeveikia aktyvaus važiavimo režimu.

4.1.4.   Jeigu transporto priemonėje sumontuotą ĮEKS vairuotojas gali įkrauti iš išorės, savo pačios varymo sistema varoma transporto priemonė turi nepajudėti, kol išorinio maitinimo šaltinio jungtis ir transporto priemonės maitinimo kištukas yra fiziškai sujungti. Šio reikalavimo atitiktis įrodoma naudojant transporto priemonės gamintojo nurodytą jungtį.

Jeigu įrengti nuolat prijungti įkrovimo kabeliai, minėtasis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai naudojant įkrovimo kabelį aiškiai negalima naudotis transporto priemone (pvz., kabelis visada nukreipiamas per vairuotojo valdomus valdymo įtaisus, vairuotojo balnelį, vairuotojo sėdynę, vairo rankenas ar vairaratį arba kabelio laikymo vietą dengianti sėdynė turi būti pakelta).

4.1.5.   Jeigu transporto priemonėje įrengtas važiavimo krypties valdymo blokas (t. y. atbulinės eigos įtaisas), vairuotojui turi būti nurodoma šio bloko būsena.

4.1.6.   Leidžiama nustatyti reikalavimą, kad aktyvaus važiavimo režimui išjungti arba išjungimo procedūrai užbaigti pakaktų vieno veiksmo.

4.2.   Važiavimas naudojant mažesnę galią

4.2.1.   Mažesnės galios nurodymas

Jeigu elektrinio varymo sistemoje įdiegta transporto priemonės varomosios galios automatinio sumažinimo priemonė (pvz., pavaros trikties veikimo režimas), vairuotojui turi būti nurodoma, kad galia gerokai sumažinta.

4.2.2.   ĮEKS mažo energijos kiekio nurodymas

Jeigu ĮEKS įkrova turi didelį poveikį transporto priemonės vairavimo veiksmingumui (t. y. techninės tarnybos kartu su transporto priemonės gamintoju įvertintinam greitėjimui ir vairavimo savybėms), aiškiai pastebimu įtaisu (pvz., regimuoju arba garsiniu signalu) vairuotojui turi būti pranešama apie mažą energijos kiekį. 4.2.1 punkte paminėtas nurodymas šiuo tikslu nenaudojamas.

4.3.   Važiavimas atbuline eiga

Transporto priemonei judant pirmyn turi būti neįmanoma įjungti transporto priemonės atbulinės eigos valdymo funkcijos.

4.4.   Išmetamo vandenilio kiekio nustatymas

4.4.1.   Šiuo aspektu turi būti patikrinamos visų tipų transporto priemonės, kuriose įrengtos atvirosios traukos baterijos, ir turi būti laikomasi visų reikalavimų.

4.4.2.   Įkrovikliai turi būti sumontuoti transporto priemonėse. Bandymai atliekami taikant JT EEK taisyklės Nr. 100 (1) 7 priede aprašytą metodą. Vandenilio mėginiai imami ir jų tyrimas atliekamas vadovaujantis nustatytais reikalavimais, tačiau gali būti taikomi ir kiti tyrimo metodai, jeigu galima įrodyti, kad juos taikant gaunami lygiaverčiai rezultatai.

4.4.3.   JT EEK taisyklės Nr. 100 7 priede nurodytomis sąlygomis atliekamo įprastinio įkrovimo metu vandenilio turi būti išmetama mažiau kaip 125 g per 5 valandas arba mažiau kaip (25 × t2) (g) per t2 (val.).

4.4.4.   Įkraunant sugedusiu transporto priemonėje sumontuotu įkrovikliu (JT EEK taisyklės Nr. 100 7 priede nurodytomis sąlygomis), vandenilio turi būti išmetama mažiau kaip 42 g. Be to, sumontuotas įkroviklis turi būti toks, kad šio galimo gedimo trukmė neviršytų 30 minučių.

4.4.5.   Visi su ĮEKS įkrovimu susiję veiksmai, tarp jų – ir įkrovimo nutraukimas, turi būti valdomi automatiškai.

4.4.6.   Turi būti neįmanoma įkrovimo etapų pakeisti ranka.

4.4.7.   Įprastai prijungiant prie elektros tinklo ir atjungiant nuo jo arba nutraukiant elektros tiekimą, įkrovimo etapų valdymo sistema neturi būti paveikta.

4.4.8.   Vairuotojui turi būti nuolat pranešama apie įkrovimo sutrikimus, dėl kurių transporto priemonėje sumontuotas įkroviklis gali prastai veikti per paskesnes įkrovimo operacijas, arba tai turi būti aiškiai parodoma transporto priemonę įkrauti besirengiančiam asmeniui.

4.4.9.   Su įkrovimu susiję išsamūs nurodymai ir 4.4.1–4.4.8 punktuose nustatytų reikalavimų atitikties pareiškimas turi būti įtraukti į transporto priemonės naudojimo vadovą.

4.4.10.   Gali būti taikomi pagal Taisyklės Nr. 100 7 priedo 2 priedėlio nuostatas tai pačiai šeimai priklausančių kitų tipų transporto priemonių bandymų rezultatai.

---

(1)  OL L 57, 2011 3 2, p. 54.

V PRIEDAS

Gamintojų deklaracijai taikomi reikalavimai, susiję su funkcinei saugai svarbių sistemų, dalių ir įrangos patvarumo bandymais

1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į patvarumo bandymus

1.1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 22 straipsnio 2 dalį ir VIII priedą teikiant deklaraciją taikomi reikalavimai

Transporto priemonės ir funkcinei saugai svarbios jų sistemos, dalys ir įranga turi būti patvarios, kai yra naudojamos įprastinėmis sąlygomis ir prižiūrimos laikantis gamintojo rekomendacijų, įskaitant reguliarią planinę techninę priežiūrą ir specialų įrangos derinimą, atliekamą vadovaujantis su transporto priemone pateiktame naudojimo vadove transporto priemonės gamintojo išdėstytais aiškiais ir nedviprasmiškais nurodymais.

Tariama, kad transporto priemonė įprastai naudojama penkerius metus nuo pirmosios registracijos ir tol, kol nuvažiuoja 1,5 karto ilgesnį už Reglamento (EB) Nr. 168/2013 VII priede nustatytą atstumą, tiesiogiai susijusį su konkrečia transporto priemonių kategorija ir taršos kontrolės etapu (t. y. „euro“ lygiu), į kuriuos atsižvelgiant turi būti patvirtintas transporto priemonės tipas; vis dėlto jokiai transporto priemonių kategorijai negali būti nustatytas didesnis kaip 60 000 km atstumas. Įprastu naudojimu nelaikomas naudojimas atšiauriomis sąlygomis (pvz., labai dideliame šaltyje ar karštyje) ir važiavimas prastos būklės keliais, kuriuose transporto priemonė gadinama.

1.2.   Patvirtinto tipo padangoms, keičiamiems apšvietimo komponentų šviesos šaltiniams ir kitiems sunaudojamiems elementams patvarumo reikalavimai netaikomi.

1.3.   Transporto priemonės gamintojas neprivalo pateikti tokios informacijos, kaip, pvz., dokumentai, kuriuose nurodyta su įmonės turimais patvarumo bandymo procedūrų ir kitos susijusios vidaus tvarkos duomenimis susijusi nuosavybinė informacija.

1.4.   Gamintojo deklaracija neturi poveikio jo garantiniams įsipareigojimams transporto priemonės savininkui.

VI PRIEDAS

Priekinėms ir galinėms apsaugos konstrukcijoms taikomi reikalavimai

1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į prekines ir galines apsaugos konstrukcijas

1.1.

Jeigu JT EEK taisyklėje Nr. 26 išorinėms iškyšoms nustatyti reikalavimai taikomi visai transporto priemonei, kaip numatyta atitinkamose Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 7 punkto nuostatose, šiame priede nustatyti reikalavimai laikomi vykdomais.

1.2.

Jeigu JT EEK taisyklėje Nr. 26 išorinėms iškyšoms nustatyti reikalavimai transporto priemonei netaikomi arba taikomi tik iš dalies, kaip leidžiama pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 7 punkto nuostatas, turi būti laikomasi toliau nustatytų reikalavimų. 1.2.1. Transporto priemonės, kurių atitinkama priekinė konstrukcija visapusiškai įvertinta pagal JT EEK taisyklę Nr. 26, laikomos atitinkančiomis priekinėms apsaugos konstrukcijoms taikomus reikalavimus. 1.2.2. Vieną priekinį ratą turinčios transporto priemonės, kurių toliau už priekinę ašį išsikišusios išorinės iškyšos įvertintos bandymo įtaisu pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 7 punkto nuostatas, laikomos atitinkančiomis priekinėms apsaugos konstrukcijoms taikomus reikalavimus. 1.2.3. Kelis priekinius ratus turinčios transporto priemonės, kurių atitinkama priekinė konstrukcija nėra visapusiškai įvertinta pagal JT EEK taisyklę Nr. 26, turi atitikti toliau nustatytus reikalavimus. 1.2.3.1. Bent du trečdalius didžiausio transporto priemonės priekinės dalies pločio, matuojamo priekinės ašies vietoje arba prieš ją, turi sudaryti transporto priemonės konstrukcija, esanti prieš viduryje tarp priekinės ašies ir toliausiai priekyje esančio transporto priemonės taško nubrėžtą skersinę liniją (t. y. atitinkama konstrukcija, žr. 6.1 pav.). Aukštis, kuriame yra ši konstrukcija, vertinamas tik virš grindų linijos ir žemiau 2,0 m. 6.1   pav. Atitinkama transporto priemonės priekinės dalies konstrukcija 1.2.3.2. Prieš 1.2.3.1 punkte aprašytą liniją esančios transporto priemonės konstrukcijos negali turėti į išorę nukreiptų smailių ar aštrių dalių arba iškyšų, kurios tikriausiai užkliūtų arba dėl kurių, įvykus susidūrimui, kai transporto priemonė važiuoja pirmyn, pažeidžiami kelių eismo dalyviai tikriausiai patirtų gerokai sunkesnius sužeidimus arba labai padidėtų plėštinių žaizdų pavojus. Konstrukcija jokiu būdu negali turėti tokių atvirų kraštų, prie kurių galėtų prisiliesti 100 mm skersmens rutulys, o jų kreivumo spindulys būtų mažesnis kaip 2,5 mm. Tačiau mažiau kaip 5,0 mm išsikišę kraštai gali būti buki, o mažiau kaip 1,5 mm išsikišusiems kraštams specialių reikalavimų nenustatyta. 1.2.4. Transporto priemonėms, kuriose nėra atbulinės eigos įtaiso, galinėms apsaugos konstrukcijoms 1.2.5–1.2.6.2.1 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi. 1.2.5. Transporto priemonės, kuriose įrengtas atbulinės eigos įtaisas ir kurių atitinkama galinė konstrukcija visapusiškai įvertinta pagal JT EEK taisyklę Nr. 26, laikomos atitinkančiomis galinėms apsaugos konstrukcijoms taikomus reikalavimus. 1.2.6. Transporto priemonės, kuriose įrengtas atbulinės eigos įtaisas ir kurių atitinkama galinė konstrukcija nėra visapusiškai įvertinta pagal JT EEK taisyklę Nr. 26, turi atitikti toliau nustatytus reikalavimus. 1.2.6.1. Bent du trečdalius transporto priemonės pločio, matuojamo galinės ašies vietoje, turi sudaryti transporto priemonės konstrukcija (t. y. atitinkama konstrukcija, žr. 6.2 pav.). Aukštis, kuriame yra ši konstrukcija, vertinamas tik virš grindų linijos ir žemiau 2,0 m. 6.2   pav. 1.2.6.2. Už galinės ašies esančios konstrukcijos negali turėti į išorę nukreiptų smailių ar aštrių dalių arba iškyšų, kurios tikriausiai užkliūtų arba dėl kurių, įvykus susidūrimui, kai transporto priemonė važiuoja atgal, pažeidžiami kelių eismo dalyviai tikriausiai patirtų gerokai sunkesnius sužeidimus arba labai padidėtų plėštinių žaizdų pavojus. Konstrukcija jokiu būdu negali turėti tokių atvirų kraštų, prie kurių galėtų prisiliesti 100 mm skersmens rutulys, o jų kreivumo spindulys būtų mažesnis kaip 2,5 mm. Tačiau mažiau kaip 5,0 mm išsikišę kraštai gali būti buki, o mažiau kaip 1,5 mm išsikišusiems kraštams specialių reikalavimų nenustatyta. 1.2.6.2.1. 1,5 mm ar daugiau išsikišę L2e-U, L5e-B, L6e-BU ir L7e-CU kategorijų transporto priemonių kraštai, prie kurių gali prisiliesti 100 mm skersmens rutulys, bent turi būti buki.

1.3.

Jeigu techninės tarnybos reikalavimu matuojamas medžiagos kietumas, matavimas turi būti atliekamas, kai medžiagos sumontuotos transporto priemonėje. Jeigu tokio matavimo tinkamai atlikti neįmanoma, techninė tarnyba gali sutikti, kad būtų taikomi alternatyvūs vertinimo metodai.

VII PRIEDAS

Stiklams, priekinio stiklo valytuvams ir apliejikliams, stiklo apledėjimo ir aprasojimo šalinimo sistemoms taikomi reikalavimai

1   DALIS

Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į stiklus

1.   Montavimo reikalavimai

1.1.

Transporto priemonėse turi būti montuojamos tik saugiojo stiklo plokštės.

1.1.1.

Visų transporto priemonėje sumontuotų saugiojo stiklo plokščių tipas turi būti patvirtintas pagal JT EEK taisyklę Nr. 43.

1.1.2.

Saugiojo stiklo plokštės montuojamos taip, kad, nepaisant įprastinėmis naudojimo sąlygomis transporto priemonę veikiančių jėgų, išliktų savo vietoje ir transporto priemonės keleiviams toliau užtikrintų matomumą bei jų saugumą.

1.1.3.

Transporto priemonėse be kėbulo montuojami atramos viršuje neturintys plastikiniai priekiniai stiklai saugiosiomis įstiklinimo medžiagomis nelaikomi, todėl jiems šiame priede nustatyti reikalavimai netaikomi.

1.1.3.1.

Nukrypstant nuo 2 straipsnio 5 dalies, šiame priede transporto priemonė laikoma turinčia kėbulą, jeigu joje yra tokie konstrukciniai elementai kaip A statramsčiai arba standus priekinio stiklo rėmas, taip pat kiti galimi elementai, pvz., šoninės durelės, šoniniai langai ir (arba) stogas, dėl kurių susidaro uždaras arba iš dalies uždaras salonas, o techninė tarnyba bandymo ataskaitoje turi aiškiai pagrįsti atitinkamo sprendimo kriterijus.

2.   Specialios nuostatos

2.1.

L kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklės Nr. 43 21 priede M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

2.1.1.

JT EEK taisyklės Nr. 43 21 priedo 4.2.1.2 ir 4.2.2.2 punktai netaikomi. Tačiau ne priekinio stiklo vietoje kaip saugiojo stiklo plokštė gali būti montuojama patvirtinimo ženklu „IX“ pažymėta lanksčiojo plastikinio stiklo plokštė.

2.1.2.

L1e, L2e, L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonėse kaip priekinis stiklas gali būti montuojamos patvirtinto tipo ir patvirtinimo ženklu „VIII/A/L“ arba „X/A/L“ pažymėtos standžiojo plastikinio saugiojo stiklo plokštės.

2.1.3.

L5e-B, L6e-B ir L7e-C kategorijų transporto priemonėse turi būti montuojamas priekinis stiklas, kuris būtų uždaro vairuotojo ir keleivių salono dalis.

2   DALIS

Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į priekinio stiklo valytuvus ir apliejiklius

1.   Montavimo reikalavimai

1.1.   Visose transporto priemonėse, kuriose sumontuotas saugiojo stiklo plokštės priekinis stiklas, įrengiama priekinio stiklo valytuvų sistema, galinti veikti įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį ir vairuotojui neatliekant jokių kitų veiksmų, tik įjungiant priekinio stiklo valytuvų sistemai įjungti ir išjungti skirtą veikimo valdiklį.

1.1.1.   Priekinio stiklo valytuvų sistema turi būti sudaryta iš vieno ar kelių valytuvų laikiklių su lengvai pakeičiamomis valytuvų mentelėmis, kurias galima nuvalyti ranka. Valytuvų laikikliai turi būti sumontuoti taip, kad juos būtų galima atlenkti nuo priekinio stiklo.

1.1.2.   Priekinio stiklo valytuvų valymo laukas turi apimti bent 90 % pagal 1 priedėlį nustatytos regėjimo zonos A.

1.1.2.1.

Priekinio stiklo valytuvų valymo laukas turi atitikti reikalavimus, kai sistema veikia 1.1.3 punkte nurodytu valymo dažniu. Priekinio stiklo valytuvų valymo laukas vertinamas 2.1.10–2.1.10.3 punktuose nustatytomis sąlygomis.

1.1.3.   Priekinio stiklo valytuvas turi veikti bent 40 ciklų per minutę valymo dažniu, pasiekiamu 2.1.1–2.1.6 ir 2.1.8 punktuose nustatytomis sąlygomis.

1.1.4.   Priekinio stiklo valytuvų sistema turi būti pajėgi dvi minutes be sutrikimų veikti esant sausam priekiniam stiklui.

1.1.4.1.

Priekinio stiklo valytuvų sistemos veikimo esant sausam priekiniam stiklui bandymai atliekami 2.1.11 punkte nustatytomis sąlygomis.

1.1.5.   Priekinio stiklo valytuvų sistema užblokuota neturi sugesti bent 15 sekundžių. Leidžiama naudoti automatinius grandinės apsaugos įtaisus, jeigu galima nustatyti jų pradinę padėtį ir tam pakanka perjungti priekinio stiklo valytuvų veikimo valdiklį.

1.1.5.1.

Atsparumo užblokavimui bandymai atliekami 2.1.7 punkte nustatytomis sąlygomis.

1.2.   Visose transporto priemonėse, kuriose sumontuotas saugiojo stiklo plokštės priekinis stiklas, įrengiama priekinio stiklo apliejiklių sistema, galinti veikti įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį, ir pajėgi atlaikyti apkrovas ir spaudimą, susidarančius prijungus purkštukus ir įjungus sistemą laikantis 2.2.1.1–2.2.1.1.2 punktuose nustatytos procedūros.

1.2.1.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas neturi suprastėti sistemą paveikus 2.2.1–2.2.3.1 punktuose nurodytais temperatūros ciklais.

1.2.2.   Įprastinėmis sąlygomis 255–333 K (nuo – 18 iki – 60 °C) aplinkos temperatūroje priekinio stiklo apliejiklių sistema turi būti pajėgi purkšti skystį į reikiamą priekinio stiklo plotą, iš jos turi nepratekėti skystis, turi neatsijungti vamzdeliai, o purkštukai turi veikti be sutrikimų. Be to, purkštukams užsikimšus, iš sistemos turi nepratekėti skystis ir turi neatsijungti vamzdeliai.

1.2.3.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema turi būti pajėgi 2.2.5–2.2.5.4 punktuose nustatytomis sąlygomis tiekti pakankamai skysčio, kad būtų galima nuvalyti bent 60 % pagal 1 priedėlį nustatytos regėjimo zonos A.

1.2.4.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemą turi būti galima įjungti ranka – naudojant apliejiklių valdiklį. Be to, sistemos įjungimas ir išjungimas gali būti suderintas ir susietas su bet kuria kita transporto priemonės sistema.

1.2.5.   Skysčio talpyklos talpa turi būti ne mažesnė kaip 1,0 litro.

1.2.6.   Laikantis 2.2.6 punkto nuostatų, gali būti montuojama pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1008/2010 (1) kaip atskiras techninis mazgas patvirtinta priekinio stiklo apliejiklių sistema.

2.   Bandymų procedūra

2.1.   Priekinio stiklo valytuvų sistemos bandymų sąlygos

2.1.1.   Jeigu nenurodyta kitaip, toliau aprašyti bandymai atliekami 2.1.2–2.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis.

2.1.2.   Aplinkos temperatūra turi būti 278–313 K (5–40 °C).

2.1.3.   Priekinis stiklas turi būti nuolat drėgnas.

2.1.4.   Elektrinės priekinio stiklo valytuvų sistemos turi atitikti šias papildomas sąlygas.

2.1.4.1.

Pradedant bandymą visos baterijos turi būti visiškai įkrautos.

2.1.4.2.

Variklis, jei įmontuotas, turi veikti ne daugiau kaip 30 % greičio, atitinkančio jo didžiausią atiduodamąją galią. Tačiau jei įrodoma, kad dėl specifinių variklio valdymo strategijų tai neįmanoma, pvz., elektrinių hibridinių transporto priemonių atveju, turi būti sudaromas realus planas, atsižvelgiant į įvairų variklio sukimosi greitį ir į tai, kad įprastinėmis važiavimo sąlygomis variklis gali periodiškai arba visiškai neveikti. Jeigu priekinio stiklo valytuvų sistema gali atitikti reikalavimus, kai variklis išjungtas, variklis gali apskritai neveikti.

2.1.4.3.

Turi būti įjungti artimosios šviesos žibintai.

2.1.4.4.

Visos sumontuotos šildymo, vėdinimo, stiklo apledėjimo ir aprasojimo šalinimo sistemos (nepaisant jų vietos transporto priemonėje) turi veikti naudodamos daugiausia elektros energijos.

2.1.5.   Suslėgtojo oro arba vakuuminio valdymo priekinio stiklo valytuvų sistemos turi būti pajėgios nuolat veikti nustatytu valymo dažniu, kad ir koks būtų variklio sukimosi greitis ir jo apkrova arba gamintojo nurodytas įprastai veikti reikalingas mažiausias ir didžiausias baterijos įkrovos lygis.

2.1.6.   Nuo drėgno priekinio stiklo valymo pradžios praėjus maždaug 20 minučių, priekinio stiklo valytuvų sistemos valymo dažnis turi atitikti 1.1.3 punkte nustatytus reikalavimus.

2.1.7.   Valytuvų laikiklius 15 sekundžių sulaikius pusės ciklo padėtyje, kai priekinio stiklo valytuvų valdikliu nustatytas didžiausias valymo dažnis, turi būti įvykdyti 1.1.5 punkte nustatyti reikalavimai.

2.1.8.   Nuo priekinio stiklo išorinio paviršiaus denatūruotu spiritu ar kita lygiaverte riebalų šalinimo priemone kruopščiai pašalinami riebalai. Išdžiūvęs paviršius apliejamas ne mažesnės kaip 3 % ir ne didesnės kaip 10 % koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius vėl paliekamas išdžiūti, paskui nušluostomas sausu medvilniniu skudurėliu.

2.1.9.   Priekinio stiklo išorinis paviršius tolygiai padengiamas 2 priedėlyje nustatytas specifikacijas atitinkančio bandymo mišinio sluoksniu ir paliekamas išdžiūti.

2.1.9.1.

Jeigu priekinio stiklo išorinis paviršius paruoštas pagal 2.1.8 ir 2.1.9 punktus, atliekant atitinkamus bandymus gali būti naudojama priekinio stiklo apliejiklių sistema.

2.1.10.   1.1.2 punkte nurodytas priekinio stiklo valytuvų sistemos valymo laukas nustatomas taip, kaip nurodyta toliau.

2.1.10.1.

Priekinio stiklo išorinis paviršius apdorojamas laikantis 2.1.8 ir 2.1.9 punktų.

2.1.10.2.

Siekiant patikrinti, ar laikomasi 1.1.2 punkte nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į 2.1.9.1 punktą įjungiama priekinio stiklo valytuvų sistema, tada nubrėžiama valytuvų valymo lauko riba ir palyginama su pagal I priedėlį nustatytos regėjimo zonos A riba.

2.1.10.3.

Techninė tarnyba gali sutikti, kad 1.1.2 punkte nustatytų reikalavimų atitiktis būtų tikrinama taikant alternatyvią bandymų procedūrą (pvz., atliekant virtualius bandymus).

2.1.11.   1.1.4 punkte nustatyti reikalavimai turi būti įvykdyti 2.1.2 punkte nustatytomis sąlygomis. Transporto priemonė paruošiama veikti 2.1.4–2.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis. Atliekant bandymą, valytuvų sistema turi veikti įprastai, bet didžiausiu valymo dažniu. Valytuvų valymo lauko stebėti nereikia.

2.2.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemos bandymų sąlygos

2.2.1.   Bandymas Nr. 1. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma 293 ± 2 K (20 ± 2 °C) aplinkos temperatūroje. Turi nusistovėti tokia pati vandens temperatūra.

2.2.1.1.

Užkimšus visų purkštukų angas, priekinio stiklo apliejiklių valdiklis įjungiamas šešis kartus per minutę, kas kartą bent trims sekundėms.

2.2.1.1.1.

Jeigu priekinio stiklo apliejiklių sistema varoma vairuotojo raumenų jėga, naudojama 11,0–13,5 daN jėga, jei apliejiklio siurblys valdomas ranka, arba 40,0–44,5 daN jėga, jei apliejiklio siurblys valdomas koja.

2.2.1.1.2.

Jeigu apliejiklio siurbliai elektriniai, bandymo įtampa turi būti ne mažesnė už vardinę įtampą ir ne didesnė už ją daugiau kaip 2 voltais.

2.2.1.2.

Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas bandymo pabaigoje turi atitikti 1.2.2 punktą.

2.2.2.   Bandymas Nr. 2. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma 255 ± 3 K (– 18 ± 3 °C) aplinkos temperatūroje, kad visas įtaise esantis vanduo užšaltų. Tada įtaisas laikomas 293 ± 2 K (20 ± 2 °C) aplinkos temperatūroje, kol ledas visiškai ištirpsta.

2.2.2.1.

Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas tikrinamas įjungiant sistemą, kaip nurodyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose.

2.2.3.   Bandymas Nr. 3. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma 333 ± 3 K (60 ± 3 °C) temperatūros vandens.

2.2.3.1.

Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas tikrinamas įjungiant sistemą, kaip nurodyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose.

2.2.4.   Iš eilės atliekami 2.2.1–2.2.3.1 punktuose nustatyti tos pačios priekinio stiklo apliejiklių sistemos bandymai. Sistema gali būti bandoma sumontuota transporto priemonėje, kuriai reikalingas EB tipo patvirtinimas, arba atskirai.

2.2.5.   Bandymas Nr. 4. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos pajėgumo bandymas

2.2.5.1.

Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens ir visiškai parengiama. Transporto priemonei stovint ir nesant pastebimo vėjo poveikio, purkštukas (-ai), jei įmanoma, gali būti sureguliuojamas (-i) taip, kad būtų nukreiptas (-i) į reikiamą priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotą.

2.2.5.2.

Priekinio stiklo išorinis paviršius apdorojamas taip, kaip nustatyta 2.1.8 ir 2.1.9 punktuose.

2.2.5.3.

Priekinio stiklo apliejiklių sistema įjungiama laikantis gamintojo nurodymų ir atsižvelgiant į 2.2.1.1.1 ir 2.2.1.1.2 punktus. Visas bandymas turi trukti ne ilgiau kaip 10 ištisų didžiausiu valymo dažniu veikiančios priekinio stiklo valytuvų sistemos automatinio veikimo ciklų.

2.2.5.4.

Siekiant patikrinti, ar laikomasi 1.2.3 punkte nustatytų reikalavimų, nubrėžiama atitinkamo išvalyto ploto riba ir palyginama su pagal 1 priedėlį nustatytos regėjimo zonos A riba. Jeigu stebėtojui akivaizdu, kad reikalavimų laikomasi, ribų brėžti nereikia.

2.2.6.   Jeigu, laikantis 1.2.6 punkto, transporto priemonėje sumontuotas patvirtinto tipo atskiras techninis mazgas, turi būti atliekamas tik 2.2.5–2.2.5.4 punktuose nustatytas priekinio stiklo apliejiklių sistemos bandymas.

3   DALIS

Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į stiklo apledėjimo ir aprasojimo šalinimo sistemas

1.   Montavimo reikalavimai

1.1.

Visose transporto priemonėse, kuriose sumontuotas saugiojo stiklo plokštės priekinis stiklas, išskyrus L2e ir L6e kategorijų transporto priemones, taip pat transporto priemones, kuriose kaip standartinė arba pasirenkamoji įranga nesumontuotos bent 75 % durelių angos dengiančios šoninės durelės, įrengiama sistema šerkšnui ir ledui nuo priekinio stiklo išorinio paviršiaus nutirpdyti ir aprasojimui nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus pašalinti. Priekinio stiklo apledėjimo ir aprasojimo šalinimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad šaltu oru būtų užtikrinamas pakankamas matomumas pro priekinį stiklą.

1.1.1.

Transporto priemonės, kurių didžiausioji galia ne didesnė kaip 15 kW, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 122 (3) M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.1.2.

Transporto priemonės, kurių didžiausioji galia didesnė kaip 15 kW, turi atitikti visus susijusius Komisijos reglamente (ES) Nr. 672/2010 (4) M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.2.

Tačiau, jei priekinis stiklas sumontuotas taip, kad jokia prie priekinio stiklo pritvirtinta transporto priemonės konstrukcija nėra išsikišusi atgal daugiau kaip 100 mm, kai bet kokios nuimamosios arba įtraukiamosios durelės ar stogas yra sumontuoti ir uždaryti, stiklo apledėjimo ir aprasojimo šalinimo sistema nebūtina.

---

(1)  OL L 292, 2010 11 10, p. 2.

(2)  OL L 200, 2010 7 31, p. 38.

(3)  OL L 164, 2010 6 30, p. 231.

(4)  OL L 196, 2010 7 28, p. 5.

VIII PRIEDAS

Vairuotojo valdomiems valdymo įtaisams, taip pat valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimui taikomi reikalavimai

1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimą

1.1.   Valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimas

1.1.1.   L1e-B ir L3e kategorijų transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 60, išskyrus jos 3 priedą, nustatytus reikalavimus. Taip pat turi būti atsižvelgta į 1.1.1.1 ir 1.1.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.1.1.1.   Turi būti užtikrinta, kad nebūtų leidžiama nukrypti nuo nurodytų simbolių formos ir krypties reikalavimų.

1.1.1.2.   Taip pat turi būti užtikrinta, kad funkcijos, kurių simbolis JT EEK taisyklėje Nr. 60 nenurodytas, bet pateiktas šiame reglamente, atitiktų 2–2.2.1.6 punktuose nustatytus susijusius reikalavimus.

1.1.2.   L4e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius 1.1.1–1.1.1.2 punktuose L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.1.3.   L2e, L5e, L6e ir L7e kategorijų transporto priemonės turi atitikti 2–2.2.1.6 punktuose nustatytus reikalavimus arba susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 121 (1) M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.2.   Spidometras ir odometras

1.2.1.   Transporto priemonėse, kurių didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, turi būti sumontuotas spidometras ir odometras.

1.2.1.1.   L1e, L2e, L3e, L4e ir L5e kategorijų transporto priemonės, kuriose sumontuotas spidometras, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 39 nustatytus reikalavimus.

1.2.1.2.   Jeigu L6e kategorijos transporto priemonėms nenustatyta specialių reikalavimų, tos kategorijos transporto priemonės, kuriose sumontuotas spidometras, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 39 L2e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.2.1.3.   Jeigu L7e kategorijos transporto priemonėms nenustatyta specialių reikalavimų, tos kategorijos transporto priemonės, kuriose sumontuotas spidometras, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 39 L5e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

1.2.2.   JT EEK taisyklės Nr. 39 paaiškinimai

1.2.2.1.   Techninė tarnyba gali sutikti, kad būtų taikomas ne nustatytasis JT EEK taisyklės Nr. 39 5.2.3 punkte, o platesnis 296 ± 15 K (23 ± 15 °C) temperatūros intervalas, jei galima įrodyti (pvz., skaitmeniniu demonstravimu), kad spidometro įranga nėra jautri tokiems temperatūros svyravimams.

2.   Specialūs reikalavimai

2.1.   Transporto priemonėje sumontuoti 2.1.10 punkte išvardyti valdymo įtaisai, signalinės lemputės ir rodytuvai turi atitikti vietos, identifikavimo, spalvos ir apšvietimo reikalavimus. Funkcijoms, kurių simbolis šiame reglamente nenurodytas, gamintojas gali naudoti susijusį standartą ISO 6727:2012 arba 2575:2010/Amd1:2011 atitinkantį simbolį. Jeigu ISO simbolio nėra, gamintojas gali naudoti paties sukurtą simbolį. Jokiu būdu neturi būti galima tokio simbolio supainioti su kuriuo nors nustatytu simboliu.

2.1.1.   Simboliai fone turi būti aiškiai matomi.

2.1.1.1.   Kad būtų įvykdyti 2.1.1 punkte nustatyti reikalavimai, turi būti naudojamos kontrastingos spalvos.

2.1.2.   Simboliai turi būti ant identifikuotino valdymo įtaiso ar valdymo signalinės lemputės arba šalia jų. Jei tai neįmanoma, simbolis ir valdymo įtaisas arba signalinė lemputė sujungiami kuo trumpesniu nepertraukiamu brūkšniu.

2.1.3.   Nukrypti nuo nurodytų simbolių formos reikalavimų neleidžiama.

2.1.4.   Jeigu būtina dėl aiškumo, kartu su bet kuriuo nurodytu simboliu gali būti naudojami papildomi simboliai, jei jų negalima supainioti su kuriuo nors šiame reglamente nustatytu simboliu.

2.1.5.   Gamintojo nuožiūra gali būti nustatyta, kad bet kurį valdymo įtaisą, rodytuvą ar jų identifikavimo ženklus būtų galima bet kuriuo metu apšviesti.

2.1.6.   Signalinė lemputė neturi šviesti, išskyrus atvejus, kai rodo triktį arba transporto priemonės būseną, kurią rodyti ir yra skirta, arba kai tikrinamas veikimas (pvz., lemputės).

2.1.7.   Turi būti užtikrinta, kad signalinės lemputės ir jų identifikavimo ženklai būtų matomi ir atpažįstami bet kokiomis vairavimo sąlygomis.

2.1.7.1.   Šviečiančios signalinės lemputės ir su jomis susiję identifikavimo simboliai turi būti aiškiai matomi ir atpažįstami bet kokiomis aplinkos apšvietimo sąlygomis.

2.1.8.   Naudojamos optiniams signaliniams įtaisams, šios spalvos turi tokią nurodytą reikšmę:

—	raudona – kyla ar netrukus kils pavojus asmenims arba labai didelio įrangos gedimo grėsmė,

—	geltona – peržengtos įprastinio veikimo ribos, transporto priemonės sistemos triktis, tikėtinas transporto priemonės gedimas ar kita būsena, dėl kurios ilgainiui gali kilti pavojus (dėmesio),

—	žalia – saugi būsena, įprastinės veikimo sąlygos (nebent reikalaujama mėlynos ar geltonos spalvos).

Privalomos spalvos nurodytos 2.1.10 punkte. Turi būti patikrinta, ar nėra naudojama netinkama signalinių lempučių spalva, net jei lemputės sumontuotos kartu (pvz., raudona spalva įprastiniam pastovaus transporto priemonės greičio palaikymo sistemos veikimui ar sportiniam režimui nurodyti).

2.1.9.   Jeigu temperatūros funkcijos (pvz., keleivių salono šildymo sistemos) reguliavimo intervalo riboms žymėti naudojamas spalvų kodas, karščio riba žymima raudona spalva, o šalčio – mėlyna. Jeigu funkcijos būseną ar ribą rodo nuo tos funkcijos valdymo įtaiso atskirtas ir ne greta jo esantis rodytuvas, ir valdymo įtaisas, ir rodytuvas turi būti atskirai identifikuojami atitinkamu simboliu.

2.1.10.   Simbolių reikšmė ir identifikavimas

8.1   pav.

Tolimosios šviesos žibintas (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – mėlyna

8.2   pav.

Artimosios šviesos žibintas (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – žalia

8.3   pav.

Posūkio žibintas (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – žalia

Pastaba. Jeigu kairiojo ir dešiniojo posūkio žibinto signalinės lemputės yra atskiros, šios dvi rodyklės taip pat gali būti naudojamos atskirai.

8.4   pav.

Avarinis signalas (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Yra dvi galimybės:

—	identifikavimo signalas (8.4 pav.), signalinės lemputės spalva – raudona arba

—	vienalaikis atskirų posūkio žibintų signalinių lempučių (8.3 pav.) veikimas, jeigu jos įprastai veikia atskirai (žr. 8.3 pav. pastabą).

8.5   pav.

Rankinis droselis (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – geltona

8.6   pav.

Elektrinis garsinės signalizacijos įtaisas (valdymo įtaisas)

Pastaba. Jeigu ant valdymo įtaiso (-ų) nurodyti keli simboliai, papildomas (-i) simbolis (-iai) gali būti atspindimas (-i). Jeigu valdymo įtaisas tiesiogiai sumontuotas vaire, 2.1.1.1 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.

8.7   pav.

Degalų lygis (rodytuvas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – geltona

8.8   pav.

Variklio aušalo temperatūra (rodytuvas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – raudona

8.9   pav.

Baterijos įkrova (rodytuvas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – raudona

8.10   pav.

Variklio alyva (rodytuvas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – raudona

8.11   pav.

Priekinis rūko žibintas (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – žalia

8.12   pav.

Galinis rūko žibintas (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – geltona

8.13   pav.

Pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis, variklio uždegimas, papildomas variklio išjungimas (valdymo įtaisas)

Pastaba. Padėtis „išjungta“ – su transporto priemonės vairavimą veikiančiais apsauginiais įtaisais (vairo mechanizmo blokavimo įtaisu) fiziškai susietų jungiklių identifikuoti nereikia.

8.14   pav.

Pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis, variklio uždegimas, papildomas variklio išjungimas (valdymo įtaisas)

Pastaba. Padėtis „įjungta“ arba „veikia“ – su transporto priemonės vairavimą veikiančiais apsauginiais įtaisais (vairo mechanizmo blokavimo įtaisu) fiziškai susietų jungiklių identifikuoti nereikia.

8.15   pav.

Apšvietimo jungiklis (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – žalia

8.16   pav.

Gabaritiniai (šoniniai) žibintai (valdymo įtaisas ir (arba) signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – žalia

Pastaba. Jei neturi atskiro valdymo įtaiso ar signalinės lemputės, ši funkcija gali būti identifikuojama 8.15 pav. parodytu simboliu.

8.17   pav.

Stovėjimo žibintai (valdymo įtaisas)

8.18   pav.

Neutraliosios padėties rodiklis (signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – žalia

Pastaba. Pavarų dėžės padėtis neutrali.

8.19   pav.

Elektrinis variklio starteris (valdymo įtaisas)

8.20   pav.

Stabdžių antiblokavimo sistemos triktis (signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – geltona

8.21   pav.

Trikties rodiklio lemputė (signalinė lemputė)

Signalinės lemputės spalva – geltona

Pastaba. Rodo su pavara susijusias triktis, galinčias paveikti išmetamų teršalų kiekį.

Paaiškinimai.

(1)	Įrėminti plotai gali būti vientisi.

(2)	Tamsiąją šio simbolio dalį galima pakeisti jo siluetu.

2.1.11.   Turi būti naudojamas 8.22 pav. pateiktas pavyzdinis pagrindas.

8.22   pav.

2.1.10 punkte nurodytų simbolių pavyzdinio pagrindo struktūra

Pavyzdinį pagrindą sudaro:

1)	50 mm kraštinės pagrindinis kvadratas; šis matmuo originale lygus vardiniam matmeniui „a“;

2)	56 mm skersmens pagrindinis apskritimas, kurio plotas maždaug toks pats, kaip pagrindinio kvadrato (1);

3)	antrasis 50 mm skersmens apskritimas, įbrėžtas į pagrindinį kvadratą (1);

4)	antrasis kvadratas, kurio kampai remiasi į pagrindinį apskritimą (2), o kraštinės lygiagrečios pagrindinio kvadrato (1) kraštinėms;

5)	ir 6) du stačiakampiai, kurių plotas toks pats, kaip pagrindinio kvadrato (1), kraštinės tarpusavyje sudaro stačius kampus ir kiekvienas stačiakampis nubraižytas taip, kad padalytų priešingus pagrindinio kvadrato šonus į simetriškus galus;

7)	trečiasis kvadratas, kurio kraštinės eina per pagrindinio kvadrato (1) ir pagrindinio apskritimo (2) susikirtimo taškus ir yra pasvirusios 45° kampu, taip nurodydamos didžiausius horizontaliuosius ir vertikaliuosius pavyzdinio pagrindo matmenis;

8)	netaisyklingas aštuonkampis, kurį sudaro 30° kampu kvadrato (7) kraštinių atžvilgiu pasvirusios linijos.

Pavyzdinis pagrindas nubraižomas koordinačių tinkle, kurio apatinė kraštinė yra 12,5 mm ir sutampa su pagrindiniu kvadratu (1).

2.2.   Keleriopai informacijai rodyti skirta bendroji erdvė

2.2.1.   Bendroji erdvė gali būti naudojama iš bet kurio šaltinio gaunamai informacijai rodyti, jeigu laikomasi šių reikalavimų.

2.2.1.1.   Bendrojoje erdvėje esančios signalinės lemputės ir rodytuvai turi atitikti 2.1–2.1.11 punktuose nustatytus reikalavimus ir užsidegti atsiradus jų identifikuotinai sąlygai.

2.2.1.2.   2.1.10 punkte išvardytos ir bendrojoje erdvėje esančios signalinės lemputės ir rodytuvai turi užsidegti atsiradus bet kuriai pamatinei sąlygai.

2.2.1.3.   Išskyrus 2.2.1.4–2.2.1.6 punktuose nurodytus atvejus, esant sąlygai, dėl kurios turi įsijungti dvi ar daugiau signalinių lempučių, informacija:

—	nuosekliai automatiškai kartojama arba

—	pateikiama vizualinėmis priemonėmis ir vairuotojui sudaromos sąlygos sėdint vairuotojo sėdynėje pasirinkus ją peržiūrėti.

2.2.1.4.   Stabdžių sistemos trikties, tolimosios šviesos žibinto ir posūkio žibinto signalinės lemputės negali būti įrengtos toje pačioje bendrojoje erdvėje.

2.2.1.5.   Jeigu bet kuri iš tų signalinių lempučių yra bendrojoje erdvėje su kitomis signalinėmis lemputėmis, ji įsijungia pirmiau už bet kuriuos kitus bendrojoje erdvėje išdėstytus elementus.

2.2.1.6.   Turi būti neįmanoma išjungti stabdžių sistemos trikties, tolimosios šviesos žibinto ir posūkio žibinto ar bet kurių kitų raudonos spalvos signalinių lempučių, kol tebėra sąlyga, dėl kurios jos įsijungė. Gali būti nustatyta, kad kitą bendrojoje erdvėje rodomą informaciją būtų galima atšaukti automatiškai arba tai galėtų padaryti vairuotojas.

---

(1)  OL L 177, 2010 7 10, p. 290.

IX PRIEDAS

Apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimui, taip pat automatiniam šviesų įjungimui taikomi reikalavimai

1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo įtaisų įrengimą

1.1.   L1e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 74 (1) nustatytus reikalavimus. Taip pat turi būti atsižvelgiama į 1.8–1.12 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.1.1.   Jeigu JT EEK taisyklėje Nr. 74 nenustatyta vienodų reikalavimų, L1e-B kategorijos transporto priemonėse visada turi būti sumontuotas galinio valstybinio numerio ženklo žibintas.

1.1.2.   Jeigu JT EEK taisyklėje Nr. 74 nenustatyta specialių reikalavimų, L1e kategorijos transporto priemonėse gali būti sumontuoti vietoj automatiškai įsijungiančių priekinių žibintų įjungiami ir toliau 2.3.4–2.3.4.7 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys dieniniai žibintai.

1.1.3.   Kita vertus, užuot taikius 1.1–1.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus, L1e-A kategorijos transporto priemonėse gali būti sumontuoti visi šie įtaisai: transporto priemonei judant baltos spalvos šviesą į priekį skleidžiantis priekinis žibintas, transporto priemonei judant raudonos spalvos šviesą atgal skleidžiantis galinis gabaritinis žibintas, gintarinės spalvos šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai (po vieną abiejuose šonuose), pedale įrengiami gintarinės spalvos šviesogrąžiai atšvaitai (abiejuose šonuose po vieną nukreiptą į priekį ir atgal) ir raudonos spalvos galinis šviesogrąžis atšvaitas. Šiems apšvietimo įtaisams komponento tipo patvirtinimas neturi būti išduotas, taip pat netaikomi jokie kiti specialūs montavimo, įjungimo ir elektrinio sujungimo reikalavimai. Tokiais atvejais gamintojas turi deklaruoti, kad tokie apšvietimo įtaisai atitinka ISO standartus 6742-1:1987 ir 6742-2:1985.

1.2.   L2e kategorijos transporto priemonės turi atitikti 1.10–2.5 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.3.   L3e kategorijos transporto priemonės turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 53 nustatytus reikalavimus. Taip pat turi būti atsižvelgiama į 1.8–1.12 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.4.   L4e kategorijos transporto priemonės turi atitikti 1.10–1.12 ir 3–3.2.8.1 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.5.   L5e kategorijos transporto priemonės turi atitikti 1.10–2.5 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.6.   L6e kategorijos transporto priemonės turi atitikti 1.10–2.5 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.7.   L7e kategorijos transporto priemonės turi atitikti 1.10–2.5 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.8.   Kad L1e-A kategorijos transporto priemonės būtų lengvai pastebimos, ant tokių transporto priemonių padangų šonų arba ratlankių gali būti įrengiamos šviesogrąžės juostos, kurios atrodytų tarsi baltos spalvos šviesos apskritimai.

1.9.   L1e ir L3e kategorijų transporto priemonėse gali būti sumontuota papildomų galinių ir šoninių šviesogrąžių įtaisų ir medžiagų, jei dėl to nesumažėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veiksmingumas. Visų pirma šviesogrąžės medžiagos gali būti dedamos ant bagažinių ir sėdynės krepšių, tačiau tų medžiagų spalva turi būti tokia, kaip toje vietoje esančių apšvietimo įtaisų.

1.10.   Transporto priemonėje negali būti sumontuota pagalbinių šviesos šaltinių, kurių skleidžiama šviesa gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai matoma įprastinėmis važiavimo sąlygomis, išskyrus šviesos šaltinius, skirtus valdymo įtaisams, signalinėms lemputėms ir rodytuvams arba keleivių salonui apšviesti.

1.11.   Nors atitinkamose komponento tipo patvirtinimo nuostatose ir nebūtų specialios formuluotės ir jeigu tomis nuostatomis tai nėra tiesiogiai leidžiama, transporto priemonėje negali būti sumontuota apšvietimo įtaisų, kurių skleidžiama šviesa judėtų ar driektųsi ant tariamojo paviršiaus arba būtų sukeliamas toks įspūdis, arba šviesa blykčiotų ar mirksėtų. Be to, jeigu tą pačią funkciją atliekančių apšvietimo įtaisų tariamasis paviršius, įjungus kitą funkciją atliekančius skirtingos spalvos apšvietimo įtaisus, sumažėja, likęs pirmąją nurodytą funkciją atliekančių apšvietimo įtaisų tariamasis paviršius ir toliau turi atitikti susijusius kolorimetrinius ir atitinkamus šviesos stiprio reikalavimus (pvz., kairysis ar dešinysis galinis žibintas, kurį sudaro du šviesos diodų galinio gabaritinio žibinto žiedai, kurių išorinis gali veikti kaip posūkio rodiklio žibintas, o vidinis ir toliau veikia kaip kombinuotasis galinis gabaritinis ir stabdymo žibintas). Išduodant apšvietimo įtaiso komponento tipo patvirtinimą turi būti deramai atsižvelgta į visus veikimo režimus.

1.12.   Jeigu automatinis priekinio žibinto ar dieninio žibinto įjungimas susietas su variklio veikimu, jis turi būti laikomas susietu su pagrindinio valdymo jungiklio įjungimu. Tai visų pirma taikoma elektrinę ar kitokią alternatyvią varymo sistemą turinčioms transporto priemonėms ir transporto priemonėms, kuriose įrengta automatinio variklio išjungimo ir (arba) paleidimo sistema.

2.   L2e, L5e, L6e ir L7e kategorijų transporto priemonėms taikomi reikalavimai

2.1.   Bendrosios specifikacijos

2.1.1.   Visi apšvietimo įtaisai turi būti patvirtinto tipo, sumontuoti laikantis komponento gamintojo specifikacijų ir įrengti taip, kad naudojami įprastinėmis sąlygomis, nepaisant juos galinčios veikti vibracijos, išlaikytų nustatytas savybes, o transporto priemonė dėl to atitiktų šiame priede nustatytus reikalavimus. Visų pirma turi būti neįmanoma apšvietimo įtaisų netyčia sureguliuoti netinkamai.

2.1.2.   Apšvietimo žibintai turi būti sumontuoti taip, kad būtų lengva juos tinkamai sureguliuoti.

2.1.3.   Transporto priemonėje sumontuoto apšvietimo įtaiso atskaitos ašis, atsižvelgiant į leidžiamą 3° nuokrypį, turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, jei tai šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai, ir lygiagreti tai plokštumai, jei tai visi kiti apšvietimo įtaisai.

2.1.4.   Apšvietimo įtaisų aukštis ir sureguliavimas tikrinami atsižvelgiant į parengtos naudoti transporto priemonės masę, pridėjus bet kokių varymo baterijų masę, transporto priemonei stovint ant lygaus horizontalaus paviršiaus, vairuojamąjį (-uosius) ratą (-us) nukreipus tiesiai į priekį ir padangų slėgį sureguliavus pagal gamintojo nustatytas vertes.

2.1.5.   Jeigu nenustatyta specialių reikalavimų, porą sudarantys apšvietimo įtaisai turi:

—	būti įrengti transporto priemonėje simetriškai išilginei vidurio plokštumai,

—	būti išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu simetriški vienas kitam (taip pat tada, kai yra išdėstyti vienas virš kito),

—	atitikti vienodus kolorimetrinius reikalavimus,

—	turėti vienodas fotometrines savybes.

2.1.6.   Jeigu nepateikta specialių nurodymų, skirtingas funkcijas atliekantys žibintai gali būti atskirieji arba sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti į vieną įtaisą, jei kiekvienas žibintas atitinka jam taikomą reikalavimą.

2.1.7.   Didžiausias aukštis virš žemės matuojamas nuo aukščiausio šviesą spinduliuojančio paviršiaus taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio taško.

2.1.8.   Jeigu nenustatyta specialių reikalavimų, mirksėti gali tik posūkio rodiklio žibintai, avarinis signalas ir avarinio stabdymo signalas.

2.1.9.   Iš priekio neturi būti matomas jokio raudonos spalvos žibinto, išskyrus toliausiai gale esančius šoninius gabaritinius žibintus, šviesą spinduliuojantis paviršius, o iš galo – jokio baltos spalvos žibinto, išskyrus atbulinės eigos žibintus, šviesą spinduliuojantis paviršius. Į vidaus ar prietaisų bloko apšvietimą neatsižvelgiama, o sąlygos atitiktis tikrinama taip, kaip nurodyta toliau.

2.1.9.1.

1 zonoje 25 m atstumu prieš toliausiai į priekį išsikišusią transporto priemonės dalį esančioje skersinėje plokštumoje judantis stebėtojas raudonos spalvos žibinto tiesiogiai neturi matyti (žr. 9.1 pav.).

2.1.9.2.

2 zonoje 25 m atstumu už toliausiai atgal išsikišusios transporto priemonės dalies esančioje skersinėje plokštumoje judantis stebėtojas baltos spalvos žibinto tiesiogiai neturi matyti (žr. 9.2 pav.).

2.1.9.3.

1 ir 2 zonų ribos atitinkamose plokštumose (žr. 9.1 ir 9.2 pav.): 2.1.9.3.1. atitinkamai 1,0 ir 2,2 m aukštyje virš žemės esančios dvi horizontalios plokštumos; 2.1.9.3.2. 15° kampu atitinkamai iš transporto priemonės priekio ir galo tolyn nuo transporto priemonės, atsižvelgiant į transporto priemonės išilginę vidurio plokštumą, besidriekiančios dvi vertikalios plokštumos. Tose plokštumose yra atitinkamai transporto priemonės bendrąjį plotį žyminčių, jos išilginei vidurio plokštumai lygiagrečių vertikalių plokštumų ir transporto priemonės bendrąjį ilgį žyminčių skersinių vertikalių plokštumų susikirtimo vertikalios linijos.

9.1   pav.

Raudonos spalvos šviesą skleidžiančio žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus tiesioginis matomumas iš priekio

9.2   pav.

Baltos spalvos šviesą skleidžiančio žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus tiesioginis matomumas iš galo

2.1.10.   Elektrinis sujungimas turi būti toks, kad priekinius gabaritinius žibintus, galinius gabaritinius žibintus ir galinio valstybinio numerio ženklo žibintą būtų galima įjungti ir išjungti tik vienu metu.

2.1.11.   Transporto priemonėse turi būti sumontuoti:

—	dieniniai žibintai arba

—	artimosios šviesos žibintai, automatiškai įsijungiantys įjungus pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį.

2.1.12.   Jeigu nenustatyta specialių reikalavimų, elektrinis sujungimas turi būti toks, kad tolimosios šviesos žibintų, artimosios šviesos žibintų ir priekinių rūko žibintų būtų neįmanoma įjungti, kol neįjungti ir 2.1.10 punkte nurodyti žibintai. Šis reikalavimas tolimosios šviesos ir (arba) artimosios šviesos žibintams netaikomas, jei juos trumpam su pertrūkiais įjungiant perduodamas optinis įspėjamasis signalas.

2.1.13.   Signalinės lemputės

2.1.13.1.   Su specialiomis uždarosios grandinės signalinėmis lemputėmis susijusias nuostatas gali vykdyti atitinkamas funkcijas atliekantis veikimo signalinis įtaisas.

2.1.14.   Apšvietimo įtaisų skleidžiamos šviesos spalvos:

Tolimosios šviesos žibintas	–	balta
Dieninis žibintas	–	balta
Artimosios šviesos žibintas	–	balta
Posūkio rodiklio žibintas	–	gintarinė
Stabdymo žibintas	–	raudona
Priekinis gabaritinis žibintas	–	balta
Galinis gabaritinis žibintas	–	raudona
Priekinis rūko žibintas	–	balta arba geltona
Galinis rūko žibintas	–	raudona
Atbulinės eigos žibintas	–	balta
Avarinis signalas	–	gintarinė
Galinio valstybinio numerio ženklo žibintas	–	balta
Ne trikampis šoninis šviesogrąžis atšvaitas (priekinis)	–	gintarinė
Ne trikampis šoninis šviesogrąžis atšvaitas (galinis)	–	gintarinė arba raudona
Šoninis gabaritinis žibintas (priekinis)	–	gintarinė
Šoninis gabaritinis žibintas (galinis)	–	gintarinė arba raudona
Ne trikampis galinis šviesogrąžis atšvaitas	–	raudona

2.1.14.1.   Pagrindinių spalvių koordinatės

Raudona	Riba geltonos spalvos link	y ≤ 0,335
	Riba purpurinės spalvos link	z ≤ 0,008
Balta	Riba mėlynos spalvos link	x ≥ 0,310
	Riba geltonos spalvos link	x ≤ 0,500
	Riba žalios spalvos link
	Riba žalios spalvos link	y ≤ 0,440
	Riba purpurinės spalvos link
	Riba raudonos spalvos link	y ≥ 0,382
Geltona	Riba raudonos spalvos link
	Riba žalios spalvos link
	Riba baltos spalvos link	ir y ≥ 0,440
		y ≥ 0,440
	Riba spektro vertės link
Gintarinė	Riba geltonos spalvos link	y ≤ 0,429
	Riba raudonos spalvos link	y ≥ 0,398
	Riba baltos spalvos link	z ≤ 0,007

Šioms riboms patikrinti naudojamas 2 856 K spalvinės temperatūros šaltinis (Tarptautinės apšvietimo komisijos (ICI) standartas A).

2.1.14.2.   Kita vertus, užuot taikius 2.1.14.1 punkte nustatytas specifikacijas, gali būti taikomos JT EEK taisyklėje Nr. 48 (2) pateiktos spalvų apibrėžtys; tokiu atveju vietoj pirmiau nurodytos geltonos spalvos specifikacijos turi būti taikoma „pasirinktos geltonos“ spalvos apibrėžtis.

2.2.   Bendrieji reikalavimai

2.2.1.   L2e ir L6e kategorijų transporto priemonėse turi būti sumontuoti šie apšvietimo įtaisai:

—	artimosios šviesos žibintas,

—	priekinis gabaritinis žibintas,

—	posūkio žibintai,

—	galinis gabaritinis žibintas,

—	stabdymo žibintas,

—	galinio valstybinio numerio ženklo žibintas,

—	galinis šviesogrąžis atšvaitas (ne trikampis),

—	šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai (ne trikampiai).

2.2.2.   L2e ir L6e kategorijų transporto priemonėse gali būti sumontuoti šie papildomi apšvietimo įtaisai:

—	tolimosios šviesos žibintas,

—	dieninis žibintas,

—	priekinis rūko žibintas,

—	avarinis signalas,

—	galinis rūko žibintas,

—	atbulinės eigos žibintas,

—	šoniniai gabaritiniai žibintai.

2.2.3.   L2e ar L6e kategorijos transporto priemonėse negali būti įrengta 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nenurodytų kitų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų.

2.2.4.   L5e ir L7e kategorijų transporto priemonėse turi būti sumontuoti šie apšvietimo įtaisai:

—	tolimosios šviesos žibintas,

—	artimosios šviesos žibintas,

—	priekinis gabaritinis žibintas,

—	posūkio žibintai,

—	galinis gabaritinis žibintas,

—	stabdymo žibintas,

—	galinio valstybinio numerio ženklo žibintas,

—	galinis šviesogrąžis atšvaitas (ne trikampis),

—	šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai (ne trikampiai).

2.2.5.   L5e ir L7e kategorijų transporto priemonėse gali būti sumontuoti šie papildomi apšvietimo įtaisai:

—	dieninis žibintas,

—	priekinis rūko žibintas,

—	avarinis signalas,

—	galinis rūko žibintas,

—	atbulinės eigos žibintas,

—	šoniniai gabaritiniai žibintai.

2.2.6.   L5e ar L7e kategorijos transporto priemonėse negali būti įrengta 2.2.4 ir 2.2.5 punktuose nenurodytų kitų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų.

2.2.7.   Transporto priemonėje turi būti įrengiami tik L kategorijos transporto priemonėms patvirtinto tipo apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai. Tačiau taip pat gali būti įrengiami pagal JT EEK taisyklę Nr. 48 patvirtinto tipo M1 arba N1 kategorijos transporto priemonėse įrengti skirti apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai.

2.2.7.1.   Ne L2e ir L6e kategorijų transporto priemonėse negali būti montuojami A klasės artimosios šviesos žibintai.

2.3.   Specialūs reikalavimai

2.3.1.   Tolimosios šviesos žibintas

2.3.1.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm.

2.3.1.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.1.3.   Vieta:

2.3.1.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vientisasis atskirasis tolimosios šviesos žibintas gali būti sumontuotas virš kito priekinio žibinto, po tuo žibintu arba greta jo. Jeigu tokie žibintai įrengti vienas virš kito, tolimosios šviesos žibinto atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Jeigu jie įrengti vienas šalia kito, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — su kitu priekiniu žibintu sujungtas vientisasis atskirasis tolimosios šviesos žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau jeigu transporto priemonėje šalia tolimosios šviesos žibinto sumontuotas kitas priekinis žibintas, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du tolimosios šviesos žibintai, iš kurių arba nė vienas nėra, arba vienas ar abu yra sujungti su kitu priekiniu žibintu, turi būti sumontuoti taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos.

2.3.1.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.1.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu skleidžiama šviesa nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, atsispindėdama nuo galinio vaizdo veidrodžių ir (arba) kitų atspindimųjų transporto priemonės paviršių, vairuotojui netrukdo.

2.3.1.3.4.

Atstumas: — jeigu įrengtas vientisasis atskirasis tolimosios šviesos žibintas, atstumas tarp šviesą spinduliuojančio paviršiaus krašto ir bet kurio vientisojo atskirojo artimosios šviesos žibinto krašto turi būti ne didesnis kaip 200 mm.

2.3.1.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—

turi būti užtikrinta, kad šviesą spinduliuojantis paviršius būtų matomas – taip pat zonose, kurios tam tikro stebėjimo kryptimi atrodo neapšviestos, – pagal šviesą spinduliuojančio paviršiaus perimetrą nubrėžtomis ir su tolimosios šviesos žibinto atskaitos ašimi ne mažesnį kaip 5° kampą sudarančiomis sudaromosiomis linijomis apribotoje platėjančioje erdvėje.

2.3.1.5.   Kryptis:

—	į priekį; gali judėti pagal vairo pasukimo kampą.

2.3.1.6.   Elektrinis sujungimas:

—	visi tolimosios šviesos žibintai turi užsidegti ir užgesti vienu metu,

—	priekinio apšvietimo režimą perjungus iš artimosios šviesos į tolimosios šviesos funkciją, visi tolimosios šviesos žibintai turi užsidegti,

—	priekinio apšvietimo režimą perjungus iš tolimosios šviesos į artimosios šviesos funkciją, visi tolimosios šviesos žibintai turi vienu metu užgesti,

—	tuo metu, kai įjungti tolimosios šviesos žibintai, gali toliau šviesti ir artimosios šviesos žibintai.

2.3.1.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	privaloma, jeigu tolimosios šviesos žibintas sumontuotas (nemirksinti mėlynos spalvos signalinė lemputė).

2.3.1.8.   Kiti reikalavimai:

—	bendras didžiausias visų tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima įjungti vienu metu, šviesos stipris turi būti ne didesnis kaip 430 000 cd (tai atitinka 100 lygią atskaitos vertę).

2.3.2.   Artimosios šviesos žibintas

2.3.2.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm.

2.3.2.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.2.3.   Vieta:

2.3.2.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vientisasis atskirasis artimosios šviesos žibintas gali būti sumontuotas virš kito priekinio žibinto, po tuo žibintu arba greta jo. Jeigu žibintai įrengti vienas virš kito, artimosios šviesos žibinto atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Jeigu jie įrengti vienas šalia kito, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — su kitu priekiniu žibintu sujungtas vientisasis atskirasis artimosios šviesos žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau jeigu transporto priemonėje šalia artimosios šviesos žibinto sumontuotas kitas priekinis žibintas, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du artimosios šviesos žibintai, iš kurių arba nė vienas nėra, arba vienas ar abu yra sujungti su kitu priekiniu žibintu, turi būti sumontuoti taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — jeigu įrengti du artimosios šviesos žibintai, šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm.

2.3.2.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 500 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm virš žemės.

2.3.2.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu skleidžiama šviesa nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, atsispindėdama nuo galinio vaizdo veidrodžių ir (arba) kitų atspindimųjų transporto priemonės paviršių, vairuotojui netrukdo.

2.3.2.3.4.

Atstumas: — atstumas tarp vientisojo atskirojo artimosios šviesos žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus krašto ir bet kurio vientisojo atskirojo tolimosios šviesos žibinto krašto turi būti ne didesnis kaip 200 mm.

2.3.2.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 15° aukštyn ir 10° žemyn,

—	β = 45° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas artimosios šviesos žibintas,

—	β = 45° į išorę ir 10° į vidų, jei įrengti du artimosios šviesos žibintai.

2.3.2.5.   Kryptis:

—	į priekį; gali judėti pagal vairo pasukimo kampą.

2.3.2.6.   Elektrinis sujungimas:

—	visi artimosios šviesos žibintai turi užsidegti ir užgesti vienu metu,

—	priekinio apšvietimo režimą perjungus iš tolimosios šviesos į artimosios šviesos funkciją, visi artimosios šviesos žibintai turi užsidegti,

—	priekinio apšvietimo režimą perjungus iš artimosios šviesos į tolimosios šviesos funkciją, visi artimosios šviesos žibintai turi vienu metu užgesti, tačiau tuo metu, kai įjungti tolimosios šviesos žibintai, gali toliau šviesti ir artimosios šviesos žibintai.

2.3.2.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	neprivaloma (nemirksinti žalios spalvos signalinė lemputė).

2.3.2.8.   Kiti reikalavimai:

—	artimosios šviesos žibintai, kurių žemiausias šviesą spinduliuojančio paviršiaus taškas yra ne daugiau kaip 0,8 m virš žemės, turi būti sureguliuoti taip, kad pirminis reguliavimo pokrypis būtų nuo –1,0 iki –1,5 %. Tikslią vertę gali nurodyti gamintojas,

—	artimosios šviesos žibintai, kurių žemiausias šviesą spinduliuojančio paviršiaus taškas yra 0,8–1,0 m virš žemės, turi būti sureguliuoti taip, kad pirminis reguliavimo pokrypis būtų nuo –1,0 iki –2,0 %. Tikslią vertę gali nurodyti gamintojas,

—	artimosios šviesos žibintai, kurių žemiausias šviesą spinduliuojančio paviršiaus taškas yra ne mažiau kaip 1,0 m virš žemės, turi būti sureguliuoti taip, kad pirminis reguliavimo pokrypis būtų nuo –1,5 iki –2,0 %. Tikslią vertę gali nurodyti gamintojas,

—

jeigu artimosios šviesos žibintų šviesos šaltinio etaloninis šviesos srautas yra ne didesnis kaip 2 000 liumenų, o pirminis pokrypis yra nuo –1,0 iki –1,5 %, vertikalusis pokrypis visomis apkrovos sąlygomis turi likti nuo –0,5 iki –2,5 %. Jeigu pirminis pokrypis nustatytas nuo –1,5 iki –2,0 %, vertikalusis pokrypis turi likti nuo –1,0 iki –3,0 %. Kad būtų laikomasi reikalavimų, galima naudoti išorinį reguliavimo įtaisą, jeigu nereikia kitų, su transporto priemone nepateiktų, įrankių,

—

jeigu artimosios šviesos žibintų šviesos šaltinio etaloninis šviesos srautas yra didesnis kaip 2 000 liumenų, o pirminis pokrypis yra nuo –1,0 iki –1,5 %, vertikalusis pokrypis visomis apkrovos sąlygomis turi likti nuo –0,5 iki –2,5 %. Jeigu pirminis pokrypis nustatytas nuo –1,5 iki –2,0 %, vertikalusis pokrypis turi likti nuo –1,0 iki –3,0 %. Kad būtų laikomasi šiame punkte nustatytų reikalavimų, galima naudoti priekinių žibintų reguliavimo įtaisą, jeigu jis veikia visiškai automatiškai, o jo atsako trukmė trumpesnė nei 30 sekundžių.

2.3.2.8.1.   Bandymų sąlygos:

—

atitiktis 2.3.2.8 punkte nustatytiems pokrypio reikalavimams tikrinama taip: — atsižvelgiama į parengtos naudoti transporto priemonės masę, pridėjus bet kokių varymo baterijų masę ir imituojamą 75 kg vairuotojo masę, — transporto priemonė pakraunama tiek, kad būtų pasiekta techniškai leidžiama maksimali masė, o masė paskirstoma taip, kad ašis veiktų didžiausia apkrova, gamintojo nurodyta tokiomis apkrovos sąlygomis, — transporto priemonė bandoma pridėjus imituojamą 75 kg vairuotojo masę ir papildomai pakrovus transporto priemonę tiek, kad jos galinę ašį veiktų gamintojo nurodyta didžiausia leidžiamoji apkrova, tačiau priekinės ašies apkrova tokiu atveju turi būti kuo mažesnė,

—	prieš atliekant matavimą transporto priemonė tris kartus pasiūbuojama, tada pastumiama pirmyn ir atgal, kol ratas bent kartą visiškai apsisuka.

2.3.3.   Priekinis gabaritinis žibintas

2.3.3.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm.

2.3.3.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.3.3.   Vieta:

2.3.3.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vientisasis atskirasis priekinis gabaritinis žibintas gali būti sumontuotas virš kito priekinio žibinto, po tuo žibintu arba greta jo. Jeigu žibintai įrengti vienas virš kito, priekinio gabaritinio žibinto atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Jeigu jie įrengti vienas šalia kito, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — su kitu priekiniu žibintu sujungtas vientisasis atskirasis priekinis gabaritinis žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau jeigu transporto priemonėje šalia priekinio gabaritinio žibinto sumontuotas kitas priekinis žibintas, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du priekiniai gabaritiniai žibintai, iš kurių arba nė vienas nėra, arba vienas ar abu yra sujungti su kitu priekiniu žibintu, turi būti sumontuoti taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — jeigu įrengti du priekiniai gabaritiniai žibintai, šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm.

2.3.3.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 350 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm virš žemės.

2.3.3.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės priekyje.

2.3.3.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 15° aukštyn ir 15° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei priekinis gabaritinis žibintas įtaisytas mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 80° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas priekinis gabaritinis žibintas,

—	β = 80° į išorę ir 45° į vidų, jei įrengti du priekiniai gabaritiniai žibintai.

2.3.3.5.   Kryptis:

—	į priekį; gali judėti pagal vairo pasukimo kampą.

2.3.3.6.   Elektrinis sujungimas:

—	turi užsidegti pagal 2.1.10 punktą.

2.3.3.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	privaloma (kad įjungti 2.1.10 punkte aprašyti žibintai, gali rodyti nemirksinti žalios spalvos signalinė lemputė arba transporto priemonės prietaisų bloko apšvietimas).

2.3.4.   Dieninis žibintas

2.3.4.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm.

2.3.4.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.4.3.   Vieta:

2.3.4.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vientisasis atskirasis dieninis žibintas gali būti sumontuotas virš kito priekinio žibinto, po tuo žibintu arba greta jo. Jeigu žibintai įrengti vienas virš kito, dieninio žibinto atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Jeigu jie įrengti vienas šalia kito, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — su kitu priekiniu žibintu sujungtas vientisasis atskirasis dieninis žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau jeigu transporto priemonėje šalia dieninio žibinto sumontuotas kitas priekinis žibintas, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du dieniniai žibintai, iš kurių arba nė vienas nėra, arba vienas ar abu yra sujungti su kitu priekiniu žibintu, turi būti sumontuoti taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — transporto priemonėse, kurių bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm, šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 500 mm atstumu vienas nuo kito.

2.3.4.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės.

2.3.4.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu skleidžiama šviesa nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, atsispindėdama nuo galinio vaizdo veidrodžių ir (arba) kitų atspindimųjų transporto priemonės paviršių, vairuotojui netrukdo.

2.3.4.3.4.

Atstumas: — jeigu atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir dieninio žibinto ne didesnis kaip 40 mm, dieninio žibinto elektrinis sujungimas atitinkamoje transporto priemonės pusėje turi būti toks, kad: — žibintas būtų išjungtas arba — jo šviesos stipris būtų sumažintas iki ne daugiau kaip 140 cd visą laiką (taip pat per įjungimo ir išjungimo fazes), kol įjungtas atitinkamas priekinis posūkio rodiklio žibintas.

2.3.4.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 10° aukštyn ir 10° žemyn,

—	β = 20° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas dieninis žibintas,

—	β = 20° į išorę ir 20° į vidų, jei įrengti du dieniniai žibintai.

2.3.4.5.   Kryptis:

—	į priekį; gali judėti pagal vairo pasukimo kampą.

2.3.4.6.   Elektrinis sujungimas:

—

visi dieniniai žibintai turi užsidegti įjungus pagrindinį valdymo jungiklį; vis dėlto jie gali likti išjungti šiomis sąlygomis: — automatinės pavaros valdymo įtaisu nustatyta stovėjimo padėtis, — įjungtas stovėjimo stabdys arba — tol, kol transporto priemonė pirmą kartą pradeda judėti kaskart ranka įjungus pagrindinį valdymo jungiklį ir transporto priemonės varymo sistemą,

—	dieninius žibintus galima išjungti ranka, tačiau tik jei transporto priemonė važiuoja ne didesniu kaip 10 km/h greičiu. Transporto priemonei ėmus važiuoti greičiau nei 10 km/h arba nuvažiavus daugiau kaip 100 m, žibintai turi būti vėl automatiškai įjungiami,

—

dieniniai žibintai bet kuriuo atveju turi būti automatiškai išjungiami, kai: — transporto priemonė išjungiama pagrindiniu valdymo jungikliu, — įjungiami priekiniai rūko žibintai, — įjungiami priekiniai žibintai, išskyrus atvejį, kai jie trumpam su pertrūkiais įjungiami šviesos įspėjamajam signalui perduoti, — aplinkos apšvietimas yra mažiau kaip 1 000 liuksų, o transporto priemonės spidometro rodomas greitis tebėra aiškiai matomas (pvz., kai spidometras visada apšviestas) ir transporto priemonėje nesumontuota 2.3.3.7 punkte nustatytus reikalavimus atitinkanti nemirksinti žalios spalvos signalinė lemputė arba dieniniam žibintui skirta atitinkamu simboliu pažymėta žalios spalvos uždarosios grandinės signalinė lemputė. Tokiu atveju per 2 sekundes nuo tos akimirkos, kai aplinkos apšvietimo lygis tapo žemesnis kaip 1 000 liuksų, turi būti vienu metu automatiškai įjungiami artimosios šviesos žibintai ir pagal 2.1.12 punktą reikalaujami apšvietimo įtaisai. Jeigu aplinkos apšvietimo lygis vėliau pasiekia bent 7 000 liuksų, turi būti automatiškai vėl įjungiami dieniniai žibintai, taip pat per 5–300 sekundžių vienu metu išjungiami artimosios šviesos žibintai ir pagal 2.1.12 punktą reikalaujami apšvietimo įtaisai (t. y. visiškai automatinis šviesų įjungimas būtinas, jeigu vairuotojui regimuoju signalu nenurodoma ir jis nepaskatinamas tamsoje įjungti įprastinį apšvietimą).

2.3.4.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	neprivaloma.

2.3.5.   Priekinis rūko žibintas

2.3.5.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm.

2.3.5.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.5.3.   Vieta:

2.3.5.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vientisasis atskirasis priekinis rūko žibintas gali būti sumontuotas virš kito priekinio žibinto, po tuo žibintu arba greta jo. Jeigu žibintai įrengti vienas virš kito, priekinio rūko žibinto atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Jeigu jie įrengti vienas šalia kito, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — su kitu priekiniu žibintu sujungtas vientisasis atskirasis priekinis rūko žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau jeigu transporto priemonėje šalia priekinio rūko žibinto sumontuotas kitas priekinis žibintas, jų atskaitos centrai turi būti vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du priekiniai rūko žibintai, iš kurių arba nė vienas nėra, arba vienas ar abu yra sujungti su kitu priekiniu žibintu, turi būti sumontuoti taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — jeigu įrengti du priekiniai rūko žibintai, šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm.

2.3.5.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 800 mm virš žemės, — kokia šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalis negali būti aukščiau už aukščiausiai esančio artimosios šviesos žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus viršutinę dalį.

2.3.5.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu skleidžiama šviesa nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, atsispindėdama nuo galinio vaizdo veidrodžių ir (arba) kitų atspindimųjų transporto priemonės paviršių, vairuotojui netrukdo.

2.3.5.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 5° aukštyn ir 5° žemyn,

—	β = 45° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas priekinis rūko žibintas,

—	β = 45° į išorę ir 10° į vidų, jei įrengti du priekiniai rūko žibintai.

2.3.5.5.   Kryptis:

—	į priekį; gali judėti pagal vairo pasukimo kampą.

2.3.5.6.   Elektrinis sujungimas

—	visi priekiniai rūko žibintai turi užsidegti ir užgesti vienu metu.

—	turi būti įmanoma priekinį rūko žibintą įjungti ir išjungti nepriklausomai nuo tolimosios šviesos žibinto, artimosios šviesos žibinto ar bet kokio šių žibintų derinio.

2.3.5.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė

—	Privaloma (nemirksinti žalios spalvos signalinė lemputė).

2.3.6.   Posūkio rodiklio žibintai

2.3.6.1.   Skaičius:

—

keturi,

—	šeši, jeigu papildomai sumontuoti du šoniniai posūkio rodiklio žibintai ir laikomasi visų susijusių JT EEK taisyklėje Nr. 48 M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytų reikalavimų.

2.3.6.2.   Išdėstymas:

—	du 11, 1, 1a arba 1b kategorijos priekiniai posūkio rodiklio žibintai ir du 12, 2a arba 2b kategorijos galiniai posūkio rodiklio žibintai (t. y. po du žibintus kiekvienoje pusėje),

—

be privalomųjų posūkio rodiklio žibintų, papildomai gali būti sumontuoti du 5 arba 6 kategorijos šoniniai posūkio rodiklio žibintai (t. y. po vieną papildomą šoninį posūkio žibintą kiekvienoje pusėje), jeigu jų įrengimas atitinka visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 48 M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

2.3.6.3.   Vieta:

2.3.6.3.1.

Pločio atžvilgiu: — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm, — vieną priekinį ratą turinčių arba ne didesnio kaip 1 000 mm pločio transporto priemonių priekinių posūkio žibintų šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 240 mm atstumu vienas nuo kito, — kelis priekinius ratus turinčių ir didesnio kaip 1 000 mm pločio transporto priemonių priekinių posūkio žibintų šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 500 mm atstumu vienas nuo kito, — vieną galinį ratą turinčių arba ne didesnio kaip 1 000 mm pločio transporto priemonių galinių posūkio žibintų šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 180 mm atstumu vienas nuo kito, — kelis galinius ratus turinčių ir didesnio kaip 1 000 mm pločio transporto priemonių galinių posūkio žibintų šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 500 mm atstumu vienas nuo kito, — mažiausias atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus ir arčiausių artimosios šviesos žibintų turi būti: — 75 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 90 cd, — 40 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 175 cd, — 20 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 250 cd, — ≤ 20 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 400 cd.

2.3.6.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 500 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės.

2.3.6.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.6.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 15° aukštyn ir 15° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei posūkio rodiklio žibintai įtaisyti mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 80° į išorę ir 45° į vidų (žr. 9.3 pav.).

9.3   pav.

Dešiniųjų priekinio ir galinio posūkio žibintų geometrinis apžvelgiamumas

2.3.6.5.   Kryptis:

—	į priekį; gali judėti pagal vairo pasukimo kampą; taip pat atgal.

2.3.6.6.   Elektrinis sujungimas:

—	posūkio rodiklio žibintai turi įsijungti nepriklausomai nuo kitų žibintų. Visi vienoje transporto priemonės pusėje esantys posūkio rodiklio žibintai turi būti įjungiami ir išjungiami vienu valdymo įtaisu.

2.3.6.7.   Veikimo signalinis įtaisas:

—	privalomas, gali būti optinis, garsinis arba abiejų rūšių,

—	jeigu naudojamas optinis signalinis įtaisas, tai turi būti žalios spalvos mirksinti signalinė lemputė, kuri, netinkamai veikiant bet kuriam priekiniam ar galiniam posūkio rodiklio žibintui, užgestų, degtų nemirksėdama arba pastebimai pakistų jos mirksėjimo dažnis,

—	jeigu naudojamas tik garsinis signalinis įtaisas, jis turi būti aiškiai girdimas ir pranešti apie tokias pačias veikimo sąlygas, kaip ir optinis signalinis įtaisas.

2.3.6.8.   Kiti reikalavimai:

—	toliau nurodytos savybės tikrinamos elektros sistemą apkrovus ne daugiau, nei būtina, kad veiktų variklis (jei jis yra), įjungus pagrindinį valdymo jungiklį ir įsijungus dėl to įsijungiantiems apšvietimo įtaisams.

2.3.6.8.1.   Savybės:

—	šviesa turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę dažniu,

—	toje pačioje transporto priemonės pusėje esantys posūkio rodiklio žibintai turi mirksėti vienodu dažniu, tuo pačiu metu, sinchroniškai arba pakaitomis,

—	žibintai turi pradėti mirksėti per sekundę, o liautis mirksėję – per pusantros sekundės po to, kai valdymo įtaisas įjungiamas ar išjungiamas,

—	priekiniam ar galiniam posūkio rodiklio žibintui sugedus, bet ne įvykus trumpajam jungimui, kitas (-i) tos pačios krypties posūkį rodantis (-ys) žibintas (-ai) turi toliau degti arba mirksėti, tačiau tokiu atveju mirksėjimo dažnis neprivalo atitikti šiame punkte nustatytos vertės.

2.3.7.   Avarinis signalas

2.3.7.1.   Skaičius:

—	turi būti laikomasi 2.3.6.1 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.2.   Išdėstymas:

—	turi būti laikomasi 2.3.6.2 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.3.   Vieta:

2.3.7.3.1.

Pločio atžvilgiu: — turi būti laikomasi 2.3.6.3.1 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — turi būti laikomasi 2.3.6.3.2 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — turi būti laikomasi 2.3.6.3.3 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	turi būti laikomasi 2.3.6.4 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.5.   Kryptis:

—	turi būti laikomasi 2.3.6.5 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.7.6.   Elektrinis sujungimas

—	avarinis signalas turi būti įjungiamas atskiru valdymo įtaisu; jis duodamas vienu metu veikiant visiems posūkio rodiklio žibintams. Avarinis signalas turi galėti veikti, net kai pagrindinis valdymo jungiklis ir transporto priemonėje įmontuota elektroninė sistema yra išjungti.

2.3.7.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė

—	privaloma, jeigu avarinis signalas gali būti duodamas (mirksinti raudonos spalvos signalinė lemputė),

—	jeigu įrengtos kairįjį ir dešinįjį posūkio žibintą atitinkančios dvi atskiros žalios spalvos signalinės lemputės, vietoj vienos raudonos spalvos signalinės lemputės gali vienu metu mirksėti šios lemputės.

2.3.7.8.   Kiti reikalavimai:

—	taikomi 2.3.6.8 punkte nustatyti reikalavimai.

2.3.7.8.1.   Savybės:

—	šviesa turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę dažniu,

—	visi posūkio rodiklio žibintai turi mirksėti vienodu dažniu, tuo pačiu metu. Priešingose transporto priemonės pusėse įrengti žibintai turi mirksėti sinchroniškai, o toje pačioje transporto priemonės pusėje esantys žibintai gali mirksėti pakaitomis,

—	žibintai turi pradėti mirksėti per sekundę, o liautis mirksėję – per pusantros sekundės po to, kai valdymo įtaisas įjungiamas ar išjungiamas,

—	avarinis signalas gali būti automatiškai įjungiamas transporto priemonės sistemų, pvz., įsijungus avarinio stabdymo signalui arba įvykus susidūrimui, o vėliau jį galima išjungti ranka.

2.3.8.   Galinis gabaritinis žibintas

2.3.8.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm.

2.3.8.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.8.3.   Vieta:

2.3.8.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vienas galinis gabaritinis žibintas transporto priemonėje įrengiamas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje, — du galiniai gabaritiniai žibintai transporto priemonėje įrengiami taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du galinius ratus turinčiose didesnio kaip 1 300 mm bendrojo pločio transporto priemonėse šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm.

2.3.8.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės.

2.3.8.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės gale.

2.3.8.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 15° aukštyn ir 15° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei galinis gabaritinis žibintas įtaisytas mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 80° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas galinis gabaritinis žibintas,

—	β = 80° į išorę ir 45° į vidų, jei įrengti du galiniai gabaritiniai žibintai.

2.3.8.5.   Kryptis:

—

atgal.

2.3.8.6.   Elektrinis sujungimas:

—	turi užsidegti pagal 2.1.10 punktą.

2.3.8.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	turi būti laikomasi 2.3.3.7 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.9.   Stabdymo žibintas

2.3.9.1.   Skaičius:

—	vienas arba du, jei transporto priemonės bendrasis plotis ne didesnis kaip 1 300 mm,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 300 mm,

—	gali būti sumontuotas papildomas S3 arba S4 kategorijos stabdymo žibintas (t. y. centre viršuje montuojamas stabdymo žibintas), jeigu laikomasi visų susijusių JT EEK taisyklėje Nr. 48 tokių stabdymo žibintų įrengimui M1 kategorijos transporto priemonėse nustatytų reikalavimų.

2.3.9.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.9.3.   Vieta:

2.3.9.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vienas stabdymo žibintas transporto priemonėje įrengiamas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje, — du stabdymo žibintai transporto priemonėje įrengiami taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — du galinius ratus turinčiose didesnio kaip 1 300 mm bendrojo pločio transporto priemonėse šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 600 mm atstumu vienas nuo kito, — du galinius ratus turinčiose ne didesnio kaip 1 300 mm bendrojo pločio transporto priemonėse, kuriose įrengti du stabdymo žibintai, šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 400 mm atstumu vienas nuo kito.

2.3.9.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės.

2.3.9.3.3.

Ilgio atžvilgiu — transporto priemonės gale.

2.3.9.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 15° aukštyn ir 15° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei stabdymo žibintas įtaisytas mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 45° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas stabdymo žibintas,

—	β = 45° į išorę ir 10° į vidų, jei įrengti du stabdymo žibintai.

2.3.9.5.   Kryptis:

—

atgal.

2.3.9.6.   Elektrinis sujungimas:

—	turi užsidegti kiekvieną kartą nuspaudus darbinį stabdį.

2.3.9.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	draudžiama.

2.3.9.8.   Kiti reikalavimai

—

Transporto priemonėse gali būti sumontuotas JT EEK taisyklės Nr. 48 2.28 punkte apibrėžto avarinio stabdymo signalo įtaisas, jeigu laikomasi visų susijusių tokiems signalams taikomų toje taisyklėje nustatytų reikalavimų, o signalas įjungiamas ir išjungiamas M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytomis sąlygomis ir (arba) lėtėjimo atvejais.

—	Transporto priemonėse gali būti sumontuotas JT EEK taisyklės Nr. 48 2.33 punkte apibrėžto galinio susidūrimo įspėjamojo signalo įtaisas, jeigu laikomasi visų susijusių galinio susidūrimo įspėjamiesiems signalams taikomų toje taisyklėje nustatytų reikalavimų.

2.3.10.   Galinis rūko žibintas

2.3.10.1.   Skaičius:

—	vienas arba du.

2.3.10.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.10.3.   Vieta:

2.3.10.3.1.

Pločio atžvilgiu: — dešiniąja kelio puse važiuoti skirtose ir įrengtose transporto priemonėse vienas galinis rūko žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje arba į kairę nuo jos, — kairiąja kelio puse važiuoti skirtose ir įrengtose transporto priemonėse vienas galinis rūko žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje arba į dešinę nuo jos, — ir kairiąja, ir dešiniąja kelio puse važiuoti skirtose ir įrengtose transporto priemonėse vienas galinis rūko žibintas turi būti sumontuotas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje, — kairiąja ir (arba) dešiniąja kelio puse važiuoti skirtose ir įrengtose transporto priemonėse du galiniai rūko žibintai turi būti sumontuoti taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos.

2.3.10.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 000 mm virš žemės, tačiau pastarasis atstumas gali būti padidintas iki 1 200 mm, jeigu galinis rūko žibintas yra sugrupuotas su kitu apšvietimo įtaisu.

2.3.10.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės gale.

2.3.10.3.4.

Atstumas: — atstumas tarp galinio rūko žibinto ir bet kurio stabdymo žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus kraštų turi būti didesnis kaip 100 mm.

2.3.10.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 5° aukštyn ir 5° žemyn,

—	β = 25° į kairę ir į dešinę.

2.3.10.5.   Kryptis:

—

atgal.

2.3.10.6.   Elektrinis sujungimas:

—	visi galiniai rūko žibintai turi užsidegti ir užgesti vienu metu,

—	įjungti galinį rūko žibintą turi būti įmanoma tik jei įjungtas tolimosios šviesos žibintas, artimosios šviesos žibintas arba priekinis rūko žibintas,

—	išjungti galinį rūko žibintą turi būti įmanoma nepriklausomai nuo bet kurio kito žibinto,

—	galinis rūko žibintas turi būti automatiškai išjungiamas, kai: — išjungiamas priekinis gabaritinis žibintas, — transporto priemonė išjungiama pagrindiniu valdymo jungikliu,

—	išjungtas galinis rūko žibintas automatiškai ar nepriklausomai vėl neįjungiamas – jis įjungiamas ranka paveikus jam įjungti skirtą valdymo įtaisą.

2.3.10.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	privaloma (nemirksinti geltonos spalvos signalinė lemputė).

2.3.11.   Atbulinės eigos žibintas

2.3.11.1.   Skaičius:

—	vienas arba du.

2.3.11.2.   Išdėstymas:

—	specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.11.3.   Vieta:

2.3.11.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vienam atbulinės eigos žibintui specialių reikalavimų nenustatyta, — du atbulinės eigos žibintai transporto priemonėje įrengiami taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos.

2.3.11.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm virš žemės.

2.3.11.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės gale.

2.3.11.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 15° aukštyn ir 5° žemyn,

—	β = 45° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas atbulinės eigos žibintas,

—	β = 45° į išorę ir 30° į vidų, jei įrengti du atbulinės eigos žibintai.

2.3.11.5.   Kryptis:

—

atgal.

2.3.11.6.   Elektrinis sujungimas:

—	atbulinės eigos žibintas turi skleisti šviesą, kai naudojamas atbulinės eigos įtaisas ir įjungtas pagrindinis valdymo jungiklis,

—	atbulinės eigos žibintas turi neskleisti šviesos, jeigu abi pirmiau paminėtos sąlygos netenkinamos.

2.3.11.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	Neprivaloma.

2.3.11.8.   Kiti reikalavimai:

—	Jeigu nepateikta atbulinės eigos žibintams, kaip apšvietimo įtaisams, kurių tipas gali būti patvirtintas L kategorijos transporto priemonėms, taikomų nurodymų, atbulinės eigos žibinto tipas turi būti patvirtinamas pagal JT EEK taisyklę Nr. 23.

2.3.12.   Galinio valstybinio numerio ženklo žibintas

2.3.12.1.   Skaičius:

—	Vienas arba keli.

2.3.12.2.   Išdėstymas ir vieta:

—	Taip, kad galinio valstybinio numerio ženklo žibintas apšviestų galinio valstybinio numerio ženklo vietą.

2.3.12.3.   Elektrinis sujungimas:

—	turi užsidegti pagal 2.1.10 punktą.

2.3.12.4.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	taikomi 2.3.3.7 punkte nustatyti reikalavimai.

2.3.13.   Galinis šviesogrąžis atšvaitas (ne trikampis)

2.3.13.1.   Skaičius:

—	vienas arba du,

—	du, jei transporto priemonės bendrasis plotis didesnis kaip 1 000 mm,

—	leidžiama įrengti papildomų galinių šviesogrąžių įtaisų ir medžiagų, jei dėl to nesumažėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veiksmingumas.

2.3.13.2.   Išdėstymas:

—	vienas arba du IA arba IB klasės galiniai šviesogrąžiai atšvaitai.

2.3.13.3.   Vieta:

2.3.13.3.1.

Pločio atžvilgiu: — vienas galinis šviesogrąžis atšvaitas transporto priemonėje įrengiamas taip, kad jo atskaitos centras būtų transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje, — du galiniai šviesogrąžiai atšvaitai transporto priemonėje įrengiami taip, kad jų atskaitos centrai būtų vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, — jeigu įrengti du galiniai šviesogrąžiai atšvaitai, šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm.

2.3.13.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 900 mm virš žemės.

2.3.13.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — transporto priemonės gale.

2.3.13.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 10° aukštyn ir 10° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei galinis šviesogrąžis atšvaitas įtaisytas mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 30° į kairę ir į dešinę, jei įrengtas tik vienas galinis šviesogrąžis atšvaitas,

—	β = 30° į išorę ir 30° į vidų, jei įrengti du galiniai šviesogrąžiai atšvaitai.

2.3.13.5.   Kryptis:

—

atgal.

2.3.13.6.   Kiti reikalavimai:

—	šviesogrąžio atšvaito šviesą spinduliuojančiame paviršiuje gali būti su bet kuriuo kitu transporto priemonės gale įrengtu raudonos spalvos žibintu bendrų dalių.

2.3.14.   Šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai (ne trikampiai)

2.3.14.1.   Skaičius:

—	po vieną arba du kiekvienoje pusėje.

2.3.14.2.   Išdėstymas:

—	IA arba IB klasės šoninis šviesogrąžis atšvaitas turi būti montuojamas bendrojo ilgio atžvilgiu pirmajame ir (arba) paskutiniame transporto priemonės trečdalyje,

—	leidžiama įrengti papildomų šoninių šviesogrąžių įtaisų ir medžiagų, jei dėl to nesumažėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veiksmingumas.

2.3.14.3.   Vieta:

2.3.14.3.1.

Pločio atžvilgiu: — specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.14.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 900 mm virš žemės, tačiau pastarasis atstumas gali būti padidintas iki 1 200 mm, jeigu šoninis šviesogrąžis atšvaitas yra sugrupuotas su kitu apšvietimo įtaisu.

2.3.14.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.14.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 10° aukštyn ir 10° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei šoninis šviesogrąžis atšvaitas įtaisytas mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 45° į priekį ir atgal.

2.3.14.5.   Kryptis:

—

į šoną.

2.3.15.   Šoninis gabaritinis žibintas

2.3.15.1.   Skaičius:

—	po vieną arba du kiekvienoje pusėje.

2.3.15.2.   Išdėstymas:

—	SM1 arba SM2 klasės šoninis gabaritinis žibintas gali būti montuojamas bendrojo ilgio atžvilgiu pirmajame ir (arba) paskutiniame transporto priemonės trečdalyje.

2.3.15.3.   Vieta:

2.3.15.3.1.

Pločio atžvilgiu: — specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.15.3.2.

Aukščio atžvilgiu: — ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės.

2.3.15.3.3.

Ilgio atžvilgiu: — specialių reikalavimų nenustatyta.

2.3.15.4.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	α = 10° aukštyn ir 10° žemyn, tačiau žemyn nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°, jei šoninis šviesogrąžis atšvaitas įtaisytas mažiau kaip 750 mm virš žemės,

—	β = 30° į priekį ir atgal.

2.3.15.5.   Kryptis:

—

į šoną.

2.3.15.6.   Elektrinis sujungimas:

—	turi užsidegti kartu su 2.1.10 punkte nurodytais apšvietimo įtaisais,

—	šoniniai gabaritiniai žibintai gali mirksėti tokiu pačiu dažniu, tuo pačiu metu sinchroniškai arba pakaitomis su toje pačioje transporto priemonės pusėje įrengtais posūkio rodiklio žibintais.

2.3.15.7.   Uždarosios grandinės signalinė lemputė:

—	turi būti laikomasi 2.3.3.7 punkte nustatytų reikalavimų.

2.3.15.8.   Kiti reikalavimai:

—	jeigu nepateikta šoniniams gabaritiniams žibintams, kaip apšvietimo įtaisams, kurių tipas gali būti patvirtintas L kategorijos transporto priemonėms, taikomų nurodymų, žibintų tipas turi būti patvirtinamas pagal JT EEK taisyklę Nr. 91.

2.4.   Kita vertus, vietoj 2–2.3.15.8 punktuose nustatytų reikalavimų L2e, L5e, L6e ir L7e kategorijų transporto priemonės gali atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 48 M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

Tokiu atveju JT EEK taisyklėje Nr. 48 nustatyti specialieji reikalavimai nepakeičiami ir nepanaikinami dėl to, kad šiame priede pateiktos kitokios specialiosios nuostatos arba specialiųjų nuostatų nepateikta (pvz., dėl priekinių žibintų valymo įtaisų įrengimo ar rankinio priekinių žibintų reguliavimo įtaiso).

2.5.   Atsižvelgiant į tai, kad esama labai įvairių L2e, L5e, L6e ir L7e kategorijų transporto priemonių konstrukcijos formų, transporto priemonių gamintojas, gavęs techninės tarnybos ir patvirtinimo institucijos sutikimą, gali nuspręsti vietoj 2–2.3.15.8 punktuose nustatytų reikalavimų taikyti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju JT EEK taisyklėje Nr. 53 nustatyti specialieji reikalavimai nepakeičiami ir nepanaikinami dėl to, kad šiame priede pateiktos kitokios specialiosios nuostatos arba specialiųjų nuostatų nepateikta, ir tokia galimybė pripažįstama tik ne didesnio kaip 1 300 mm bendrojo pločio transporto priemonėms, kurios darydamos posūkį yra linkusios svirti (pvz., tokio tipo transporto priemonėms, kurios apskritai atrodo kaip motociklai, bet jose sumontuoti trys ratai, todėl jos priskiriamos L5e kategorijos transporto priemonėms).

3.   L4e kategorijos transporto priemonėms taikomi reikalavimai

3.1.   Jeigu priekaba gali būti atkabinta nuo motociklo ir motociklas gali būti naudojamas be jos, motociklas turi atitikti ne tik toliau 3.2–3.2.8.1 punktuose, bet ir 1.3 punkte atskiriems motociklams nustatytus reikalavimus. Gali būti atsižvelgiama ir į 1.9 punkte nustatytus reikalavimus.

3.1.1.   Tokiu atveju turi būti įmanoma elektriškai atjungti ant motociklo sumontuotus ir tarp motociklo bei priekabos įrengtus posūkio rodiklio žibintus.

3.2.   Jeigu prie motociklo prijungta neatkabinama arba atkabinama priekaba, motociklas su priekaba turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus ir toliau išdėstytas papildomas nuostatas.

3.2.1.   Priekiniai gabaritiniai žibintai

3.2.1.1.   Skaičius:

—	du arba trys,

—	priekaboje turi būti įrengtas vienas priekinis gabaritinis žibintas,

—	motocikle turi būti įrengtas vienas priekinis gabaritinis žibintas; vis dėlto jame gali būti įrengti du priekiniai gabaritiniai žibintai, jeigu jie montuojami laikantis susijusių L3e kategorijos transporto priemonėms (atskiriems motociklams) skirtų JT EEK taisyklės Nr. 53 nuostatų.

3.2.1.2.   Vieta:

—

vieta turi būti tokia, kokia L3e kategorijos transporto priemonėms nustatyta JT EEK taisyklėje Nr. 53, išskyrus toliau nurodytus aspektus. 3.2.1.2.1. Pločio atžvilgiu: — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm (motocikle sumontuotam antram priekiniam gabaritiniam žibintui ši ribinė vertė netaikoma).

3.2.1.3.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	ant priekabos ir motociklo sumontuoti priekiniai gabaritiniai žibintai gali būti laikomi žibintų pora.

3.2.1.4.   Visais kitais atžvilgiais priekiniai gabaritiniai žibintai turi atitikti JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.2.   Dieniniai žibintai

3.2.2.1.   Skaičius:

—	du arba trys,

—	priekaboje gali būti įrengtas vienas dieninis žibintas,

—	motocikle gali būti įrengtas vienas dieninis žibintas; vis dėlto jame gali būti įrengti du dieniniai žibintai, jeigu jie montuojami laikantis susijusių L3e kategorijos transporto priemonėms (atskiriems motociklams) skirtų JT EEK taisyklės Nr. 53 nuostatų.

3.2.2.2.   Vieta:

—

vieta turi būti tokia, kokia L3e kategorijos transporto priemonėms nustatyta JT EEK taisyklėje Nr. 53, išskyrus toliau nurodytus aspektus. 3.2.2.2.1. Pločio atžvilgiu: — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm (motocikle sumontuotam antram dieniniam žibintui ši ribinė vertė netaikoma).

3.2.2.3.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	ant priekabos ir motociklo sumontuoti dieniniai žibintai gali būti laikomi žibintų pora.

3.2.2.4.   Visais kitais atžvilgiais dieniniai žibintai turi atitikti JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.3.   Posūkio rodiklio žibintai

3.2.3.1.   Vieta:

—

vieta turi būti tokia, kokia L3e kategorijos transporto priemonėms nustatyta JT EEK taisyklėje Nr. 53, išskyrus toliau nurodytus aspektus. 3.2.3.1.1. Pločio atžvilgiu (taikoma visiems elektriškai sujungtiems posūkio rodiklio žibintams): — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm, — šviesą spinduliuojančių paviršių vidiniai kraštai turi būti bent 600 mm atstumu vienas nuo kito, — mažiausias atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus ir arčiausių artimosios šviesos žibintų turi būti: — 75 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 90 cd, — 40 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 175 cd, — 20 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 250 cd, — ≤ 20 mm, jei mažiausias posūkio žibinto skleidžiamos šviesos stipris 400 cd, — abiejų priekinių posūkio rodiklio žibintų, taip pat abiejų galinių posūkio rodiklio žibintų fotometrinės savybės turi būti panašaus lygio. 3.2.3.1.2. Ilgio atžvilgiu (šis punktas taikomas tik priekabos šonui): — priekinis posūkio rodiklio žibintas įrengiamas priekinėje priekabos pusėje, o galinis posūkio rodiklio žibintas – galinėje.

3.2.3.2.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	horizontalieji kampai nurodyti 9.4 pav. 9.4   pav. Posūkio rodiklio žibintų išdėstymas

3.2.3.3.   Visais kitais atžvilgiais posūkio rodiklio žibintai turi atitikti JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.4.   Avarinis signalas

3.2.4.1.   Avarinis signalas duodamas vienu metu veikiant visiems 3.1–3.2 ir 3.2.3–3.2.3.3 punktuose nurodytiems posūkio rodiklio žibintams.

3.2.5.   Galiniai gabaritiniai žibintai

3.2.5.1.   Skaičius:

—	du arba trys,

—	priekaboje turi būti įrengtas vienas galinis gabaritinis žibintas,

—	motocikle turi būti įrengtas vienas galinis gabaritinis žibintas; vis dėlto jame gali būti įrengti du galiniai gabaritiniai žibintai, jeigu jie montuojami laikantis susijusių L3e kategorijos transporto priemonėms (atskiriems motociklams) skirtų JT EEK taisyklės Nr. 53 nuostatų.

3.2.5.2.   Vieta:

—

vieta turi būti tokia, kokia L3e kategorijos transporto priemonėms nustatyta JT EEK taisyklėje Nr. 53, išskyrus toliau nurodytus aspektus. 3.2.5.2.1. Pločio atžvilgiu: — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm (motocikle sumontuotam antram galiniam gabaritiniam žibintui ši ribinė vertė netaikoma).

3.2.5.3.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	ant priekabos ir motociklo sumontuoti galiniai gabaritiniai žibintai gali būti laikomi žibintų pora.

3.2.5.4.   Visais kitais atžvilgiais galiniai gabaritiniai žibintai turi atitikti JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.6.   Stabdymo žibintai

3.2.6.1.   Skaičius:

—	du arba trys,

—	priekaboje turi būti įrengtas vienas stabdymo žibintas,

—	motocikle turi būti įrengtas vienas stabdymo žibintas; vis dėlto jame gali būti įrengti du stabdymo žibintai, jeigu jie montuojami laikantis susijusių L3e kategorijos transporto priemonėms (atskiriems motociklams) skirtų JT EEK taisyklės Nr. 53 nuostatų.

3.2.6.2.   Vieta:

—

vieta turi būti tokia, kokia L3e kategorijos transporto priemonėms nustatyta JT EEK taisyklėje Nr. 53, išskyrus toliau nurodytus aspektus. 3.2.6.2.1. Pločio atžvilgiu: — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm (motocikle sumontuotam antram stabdymo žibintui ši ribinė vertė netaikoma).

3.2.6.3.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	ant priekabos ir motociklo sumontuoti stabdymo žibintai gali būti laikomi žibintų pora.

3.2.6.4.   Visais kitais atžvilgiais stabdymo žibintai turi atitikti JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.7.   Galinis šviesogrąžis atšvaitas (ne trikampis)

3.2.7.1.   Skaičius:

—	du arba trys,

—	priekaboje turi būti įrengtas vienas galinis šviesogrąžis atšvaitas,

—	motocikle turi būti įrengtas vienas arba du galiniai šviesogrąžiai atšvaitai, jeigu jie montuojami laikantis susijusių L3e kategorijos transporto priemonėms (atskiriems motociklams) skirtų JT EEK taisyklės Nr. 53 nuostatų,

—	leidžiama įrengti papildomų galinių šviesogrąžių įtaisų ir medžiagų, jei dėl to nesumažėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veiksmingumas.

3.2.7.2.   Vieta:

—

vieta turi būti tokia, kokia L3e kategorijos transporto priemonėms nustatyta JT EEK taisyklėje Nr. 53, išskyrus toliau nurodytus aspektus. 3.2.7.2.1. Pločio atžvilgiu: — šoninis atstumas tarp šviesą spinduliuojančių paviršių išorinių kraštų ir toliausiai išsikišusių transporto priemonės kraštų turi būti ne didesnis kaip 400 mm (motocikle sumontuotam antram galiniam šviesogrąžiam, atšvaitui arba transporto priemonėje sumontuotiems bet kokiems papildomiems galiniams šviesogrąžiams įtaisams ir medžiagoms ši ribinė vertė netaikoma).

3.2.7.3.   Geometrinis apžvelgiamumas:

—	ant priekabos ir motociklo sumontuoti galiniai šviesogrąžiai atšvaitai gali būti laikomi atšvaitų pora.

3.2.7.4.   Visais kitais atžvilgiais galiniai šviesogrąžiai atšvaitai turi atitikti JT EEK taisyklėje Nr. 53 L3e kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.2.8.   Raudonos spalvos šviesos matomumas iš galo ir baltos spalvos šviesos matomumas iš priekio.

3.2.8.1.   JT EEK taisyklėje Nr. 53 nurodytos 1 zona ir 2 zona taikomos taip, kaip pavaizduota 9.5 ir 9.6 pav.

9.5   pav.

Raudonos spalvos šviesą skleidžiančio žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus tiesioginis matomumas iš priekio

9.6   pav.

Baltos spalvos šviesą skleidžiančio žibinto šviesą spinduliuojančio paviršiaus tiesioginis matomumas iš galo

---

(1)  OL L 166, 2013 6 18, p. 88.

(2)  OL L 323, 2011 12 6, p. 46.