(1)

2007 m. birželio 5 d. pateiktu ir 2007 m. birželio 7 d. užregistruotu skundu Komisijai pranešta, kad 2004 m. gegužės mėn. įmonė „SACE S.p.A.“ (toliau – SACE) savo naujai įsteigtai patronuojamajai įmonei „SACE BT S.p.A.“ (toliau – SACE BT) suteikė 100 mln. EUR pradinį kapitalą (toliau – pirmoji priemonė).

(2)

2009 m. lapkričio 6 d. raštu skundo pateikėjas pateikė papildomų argumentų savo skundui paremti ir pranešė Komisijai apie papildomą perdraudimo priemonę, kurią SACE 2009 m. skyrė SACE BT (toliau – antroji priemonė).

(3)

Atlikdama pirminį tyrimą, Komisija nustatė, kad SACE BT gavo dvi kapitalo injekcijas, kurias SACE suteikė 2009 m. birželio 18 d. ir rugpjūčio 4 d. (toliau atitinkamai trečioji priemonė ir ketvirtoji priemonė).

(4)

2011 m. vasario 23 d. raštu Komisija pranešė Italijai nusprendusi dėl šių keturių priemonių pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialaus tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų subjektų pateikti savo pastabas dėl šių priemonių.

(6)

Komisija gavo pastabas tik iš SACE, jos buvo pateiktos 2011 m. gegužės 5 d. SACE prie jų pridėjo įvairius patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant pakartotinai pateiktą 2005–2008 m. verslo planą dėl trumpalaikio draudimo veiklos, kurį SACE parengė padedama išorės patarėjo KPMG ir kurį valdyba patvirtino 2004 m. gegužės 18 d. (toliau – pradinis verslo planas), 2004 m. liepos 7 d. išorės patarėjo raštą, kuriame konkrečiai nurodytos suteiktos papildomos paslaugos (toliau – patarėjo raštas), 2004 m. kovo mėn. atliktas papildomas verslo plano analizes, susijusias su Italijos komercinės informacijos rinka, Italijos skolų išieškojimo rinka ir jos pagrindiniais dalyviais ir su kredito draudimo rinka Vidurio ir Rytų Europoje (toliau – verslo plano priedai), 2004 m. lapkričio 19 d. patvirtintą patikslintą 2005–2008 m. verslo planą (toliau – patikslintas verslo planas), 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. gegužės 18 d. valdybos posėdžių protokolų ištraukas, 2005 m. gegužės mėn. verslo planą dėl galimo bendrovės „Assicuratrice Edile S.p.A.“įsigijimo (toliau – Assedile įsigijimo verslo planas), 2009 m. kovo 31 d. patikslintą SACE BT biudžetą, 2009 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą 2010–2011 m. SACE BT verslo planą (toliau – 2010–2011 m. verslo planas).

(7)

2011 m. gegužės 5 d. Italija pateikė savo atsakymą dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(8)

2011 m. birželio 23 d. Komisija paprašė papildomos informacijos. 2011 m. liepos 13 d. buvo surengtas susitikimas su Italijos institucijų ir įmonės atstovais. Po šio susitikimo 2011 m. birželio 23 d. nusiųstas prašymas suteikti informacijos buvo papildytas per diskusijas kilusiais papildomais klausimais. Prašymas suteikti papildomos informacijos buvo nusiųstas 2011 m. rugpjūčio 4 d.2011 m. rugsėjo 15 d. raštu Italija pateikė atsakymą į prašymą suteikti informacijos. Prie to atsakymo ji pridėjo įvairius patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant 2003 m. gruodžio 17 d. kvietimą dalyvauti konkurse dėl konsultavimo paslaugų teikimo rengiant verslo planą, skirtą trumpalaikio eksporto kredito draudimo veiklai pramoninėse rinkose vykdyti (toliau – kvietimas), papildomus išorės konsultanto parengtus dokumentus dėl galimo bendrovės „Assicuratrice Edile S.p.A.“įsigijimo ir 2005 m. gegužės mėn.–2008 m. rugsėjo mėn. SACE BT valdybai pateiktas pastabas dėl įvairių tarptautinio masto įsigijimų ir kito pobūdžio tarptautinės plėtros galimybių.

(9)

2012 m. sausio 25 d. raštu (3) Komisija paprašė suteikti daugiau informacijos. Italija atsakymą pateikė 2012 m. kovo 5 d. Prie pateikto atsakymo ji taip pat pridėjo 2003 m. lapkričio 21 d. ir gruodžio 3 d., 2004 m. lapkričio 10 d., 2008 m. balandžio 1 d., spalio 1 d. ir lapkričio 28 d., 2009 m. vasario 11 d., balandžio 1 d., gegužės 26 d., liepos 1 d. ir rugsėjo 9 d. SACE ir jos pirmtako, Užsienio prekybos draudimo paslaugų instituto (it. SACE), valdybos posėdžių protokolus, papildomus dokumentus, susijusius su Assedile įsigijimu, ir pradiniame verslo plane numatytų finansinių rodiklių ir faktinių skaičių palyginimą.

(10)

Anksčiau teiktuose dokumentuose Italija stengėsi įrodyti, kad priemonės nėra susijusios su pagalba, tačiau paskutiniuose dokumentuose pateikta nedaug informacijos, susijusios su galimu priemonių derėjimu pagalbos teikimo reikalavimams, jei tokios priemonės būtų laikomos pagalba. Todėl 2012 m. vasario 21 d. raštu (4) Komisijos tarnybos paprašė Italijos pateikti papildomų dokumentų, kuriais galėtų būti įrodyta galima atitiktis pagalbos teikimo reikalavimams.

(11)

2012 m. kovo 30 d. Italija pateikė SACE vidaus dokumentų rinkinį, kuriuo siekė įrodyti, kad 2009 m. suteiktos priemonės (antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės) dera su rinkos ekonomikos investuotojo principu. Rinkinį sudarė:

(12)

SACE, įmonės SACE BT patronuojančioji įmonė, yra akcinė bendrovė, kurią visą valdo Italijos valstybė. SACE yra Italijos eksporto kreditų agentūra. 2004 m. pradžioje ji iš viešosios įstaigos buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, kurią visą valdo Italijos valstybė. SACE su valstybės garantija draudžia nuo trumpalaikės ir ilgalaikės parduotinos rizikos, apibrėžtos Komisijos komunikate dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo (6) (toliau – Komunikatas dėl eksporto kredito).

(13)

Pagal 1998 m. kovo 31 d. Įstatymų galią turinčio nutarimo Nr. 143 (7), kuriuo iš naujo suformuluota pagal 1977 m. gegužės 24 d. Įstatymą Nr. 227 įmonei SACE taikoma garantija, 2 straipsnio 3 dalį veiklos rūšis ir parduotinos rizikos kategorijas, įskaitant, be kita ko, geografinę aprėptį, turi apibrėžti ministerijų ekonominio planavimo komitetas (it. Comitato Interministeriale per la Programmazione Economica arba CIPE). CIPE kiekvienais metais ir ne vėliau kaip birželio 30 d. turi apsvarstyti finansines prielaidas, taip pat su tam tikra rizika susijusius finansinius poreikius ir apibrėžti bendras įsipareigojimų, prisiimtinų pasinaudojant valstybės garantija, ribas, atskirai atsižvelgiant į garantijas, kurių trukmė yra trumpesnė ir ilgesnė negu 24 mėnesiai.

(14)

1997 m. Komisija patvirtino Komunikatą dėl eksporto kredito, kuriame nustatyta, kad nuo parduotinos rizikos draudžiantiems eksporto kredito draudikams negali būti skiriama valstybės pagalba ir kad valstybiniai eksporto kredito draudikai turi bent jau atskirai valdyti savo parduotinos ir neparduotinos rizikos draudimą, teikiamą valstybės sąskaita arba su valstybės garantija, bei atskirai tvarkyti jo apskaitą, taip parodydami, kad drausdami nuo parduotinos rizikos nesinaudoja valstybės pagalba. Siekdama laikytis Komunikato dėl eksporto kredito, 1998 m. liepos 7 d. posėdyje SACE valdyba nusprendė nuo 1998 m. rugsėjo 18 d. nutraukti draudimo nuo parduotinos rizikos veiklą (pagal tuometinę jos apibrėžtį, t. y. trumpalaikį eksporto kredito draudimą 15 Sąjungos valstybių narių (toliau – ES-15) atžvilgiu), vykdomą pagal tiesioginio draudimo sutartis.

(15)

Vienas iš pakeitimų, padarytų 2001 m. Komunikatu dėl eksporto kredito (8), – visų valstybių narių pavadinimų sąrašo, pateikto komunikato 1997 m. versijos priede, pakeitimas bendra nuoroda į Europos Sąjungos valstybes nares, kad ateityje plečiantis Europos Sąjungai komunikato nebereikėtų papildomai keisti.

(16)

Taigi 2004 m. gegužės 1 d. į Sąjungą įstojus dešimčiai naujų valstybių narių (toliau – ES-10), šiose šalyse neparduotina trumpalaikė rizika tapo parduotina rizika. Todėl Komunikate dėl eksporto kredito išdėstytos su parduotina rizika susijusios nuostatos nuo to laiko taikomos ir tai rizikai.

(17)

2003 m. rugsėjo 30 d. Įstatymų galią turinčio nutarimo Nr. 269 (pertvarkyto į 2003 m. lapkričio 24 d. Įstatymą Nr. 326), kuriuo nustatytos Užsienio prekybos draudimo paslaugų instituto (SACE) pertvarkymo į akcinę bendrovę („SACE S.p.A.“), įsigaliojusio 2004 m. sausio 1 d., taisyklės, 6 straipsnyje apibrėžta įmonės veiklos sritis, atsižvelgiant į susijusios rinkos raidą. Visų pirma 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta: „SACE S.p.a. gali vykdyti rinkos rizikos draudimo ir garantijų teikimo veiklą, kaip apibrėžta ES taisyklėse. Šiame punkte nustatyta veikla turi būti apskaitoma atskirai nuo veiklos, kuriai teikiama valstybės garantija, arba tokiai veiklai vykdyti turi būti įsteigta akcinė bendrovė. Antruoju atveju SACE S.p.a. turi valdyti ne mažiau kaip 30 % tokios bendrovės akcijų [ir tam tikros anksčiau skirtos lėšos] negali būti panaudotos jos kapitalui pasirašyti. [Parduotinos rizikos draudimo veiklai] valstybės garantija nesuteikiama.“

(18)

Pasikeitus teisinei sistemai, kaip nurodyta 14–16 dalyse, SACE nusprendė įsteigti SACE BT.

(19)

Kad užtikrintų atitiktį Sąjungos taisyklėms, SACE nusprendė nuo dienos, kai atitinkama rizika automatiškai tapo parduotina (2004 m. gegužės 1 d.), iki SACE BT įsteigimo dienos (2004 m. gegužės 27 d.) parengti ir su parduotina rizika susijusiai veiklai naudoti atskiras sąskaitas (9) (žr. sprendimo pradėti procedūrą 19 dalyje pateiktą 1 lentelę). Atskyrus apskaitą, šiai veiklai nebuvo skirta jokio kapitalo. Sąskaitos buvo atskirtos pagal Italijos teisės nuostatas. Teisės aktais nustatytą auditą atlikę auditoriai 2004 m. SACE metinėje ataskaitoje tai taip pat nurodo ir pažymi, kad parduotiną riziką atskirai apskaityti baigta 2004 m. pabaigoje (10).

(20)

2004 m. gegužės 18 d. SACE valdybai patvirtinus verslo planą, 2004 m. gegužės 27 d. buvo įsteigta SACE BT (11), kurios akcinis kapitalas – jį visą įmokėjo SACE – buvo 100 mln. EUR. Be to, SACE (12) skyrė 5,8 mln. EUR kapitalo įnašą SACE BT rezervams (vadinamajam organizaciniam fondui, it. Fondo di organizzazione), kuris vėliau buvo panaudotas nuostoliams padengti, pvz., 2004 ir 2005 m. (13)2004 m. liepos 3 d. SACE BT iš reguliavimo institucijos Istituto per la vigilanza sulle assicurazioni private e di interesse collettivo (ISVAP) gavo leidimą teikti draudimo paslaugas ir 2004 m. spalio 15 d. pradėjo veiklą.

(21)

Šiuo metu SACE BT veikia kredito (54 % įmokų 2011 m.), laidavimo (30 %) ir kituose sektoriuose, susijusiuose su statybų rizika (13 %).

(22)

Kredito draudimo segmente SACE BT veikia trumpalaikio eksporto kredito draudimo nuo parduotinos rizikos, apibrėžtos Komunikate dėl eksporto kredito, srityje. Ji taip pat teikia kredito draudimą sandoriams Italijoje (vidaus prekybos sandorių draudimą). Nedidelę SACE BT portfelio dalį tebesudaro veikla trumpalaikės neparduotinos rizikos srityje (žr. 1 lentelę). Kaip nurodė Italija, ši veikla, kaip ir kita, vykdoma rinkos sąlygomis ir be valstybės garantijos.

1 lentelė

SACE BT kredito draudimo rizikos geografinis pasiskirstymas

(23)

SACE BT laidavimo verslas buvo išplėtotas įsigijus įmonę Assedile. Iš pradžių 2005 m. SACE BT įsigijo šios įmonės 70 % akcijų paketą. Įsigijimo procesas buvo pradėtas 2005 m. kovo mėn. Assedile specializavosi laidavimo versle ir teikė garantijas nuo statybos rizikos; 2009 m. sausio mėn. ji pakeitė savo pavadinimą į SACE Surety. SACE BT, įsigijusi likusius apyvartoje buvusius SACE Surety mažumos akcijų paketus, tapo jos vienintele savininke ir įmonės susijungė, SACE Surety prijungus prie SACE BT (14).

(24)

SACE BT yra vienintelė SACE Servizi S.r.l. – įmonės, kuri buvo įsteigta su įsigijimu ir komercinės informacijos valdymu susijusioms paslaugoms teikti, – akcininkė. 2011 m. SACE Servizi taip pat pradėjo skolų išieškojimo SACE BT vardu veiklą.

(25)

Skyriai, atsakingi už SACE BT vidaus auditą, rizikos valdymą ir atitikties užtikrinimą, priklauso patronuojančiajai įmonei SACE (15).

(26)

Antraisiais metais nuo sukūrimo SACE BT gavo nedidelį pelną ir nuosavo kapitalo grąža sudarė 0,11 %. Tačiau nuo 2007 m. (tretieji veiklos metai) ji patyrė nuostolių (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

SACE BT nuosavo kapitalo grąža

(27)

Visų pirma SACE BT užfiksavo didelius nuostolius ir 2008 (maždaug 29,5 mln. EUR), ir 2009 m. (maždaug 34 mln. EUR). 2009 m. SACE BT išmokėtos draudimo išmokos sudarė 66,4 mln. EUR ir buvo 42,6 % didesnės, palyginti su 2008 m. (16) Nors didelės kredito draudimo ir laidavimo įmonės sumažino 2009 m. apdraustas sumas, SACE BT apdraudė sandorius, kurių bendra vertė sudarė 20,4 mlrd. EUR ir buvo 34,2 % didesnė, palyginti su 2008 m. apdraustais 15,2 mlrd. EUR.

(28)

2010 m. įmonės padėtis pagerėjo – jos sudėtinis sąnaudų rodiklis (17) sumažėjo nuo 163 % 2009 m. iki 108 % (žr. 5 lentelę), o 2011 m. įmonė užfiksavo nedidelį pelną (0,247 mln. EUR).

(29)

Skundo pateikėjas įrodinėjo, kad patronuojančiosios įmonės SACE 2004 m. SACE BT skirtas 100 mln. EUR pradinis kapitalas (pirmoji priemonė) yra priskirtinas valstybei, nedera su rinkos ekonomikos investuotojo principu (REIP) ir yra nederanti valstybės pagalba (žr. sprendimo pradėti procedūrą 29 ir 30 konstatuojamąsias dalis). 2009 m. lapkričio 6 d. skundo pateikėjas Komisijai taip pat pranešė apie SACE įmonei SACE BT suteiktą perdraudimą, kuris tariamai priskirtinas valstybei ir neatitinka REIP kriterijaus, taigi yra nauja pagalbos priemonė, nederanti su Sutarties 107 straipsniu (antroji priemonė).

(30)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą skundo pateikėjas jokių pastabų nepateikė.

(31)

Oficialus tyrimas, kurį Komisija pradėjo 2011 m. vasario 23 d., susijęs su šiomis keturiomis priemonėmis, kurias SACE skyrė SACE BT (dėl išsamesnės informacijos žr. sprendimo pradėti tyrimą 33–41 konstatuojamąsias dalis):

a)    pirmoji priemonė : 2004 m. kaip akcinis kapitalas skirtas 100 mln. EUR pradinis kapitalas ir 5,8 mln. EUR kapitalo įnašas į rezervus (18);

b)    antroji priemonė : 2009 m. birželio 5 d. suteiktas perteklinių nuostolių perdraudimo (19) rūšies perdraudimas nuo 2009 m. parduotinos kredito rizikos. Antrąją priemonę SACE skyrė, kai SACE BT nepavyko pritraukti 100 % šios rūšies perdraudimo sumos iš privačių rinkos dalyvių. Visų pirma atrodo, kad iki 2009 m. SACE BT savo perdraudimą daugiausia gaudavo iš privačių rinkos dalyvių. Tačiau 2009 m. finansų krizės sąlygomis atnaujindama savo perdraudimo sutartis SACE BT susidūrė su sunkumais. Nors SACE BT kreipėsi į daugelį rinkos dalyvių, perdraudimą jai pavyko įsigyti tik iš penkių privačių perdraudikų ir tik 25,85 % perteklinių nuostolių perdraudimo nuo 2009 m. parduotinos kredito rizikos sumos. Sutartys buvo pasirašytos 2009 m. sausio 30 d. Šešiolikai kitų rinkos dalyvių, į kuriuos kreipėsi SACE BT, buvo pasiūlytos tokios pat sąlygos, kaip ir perdraudimą suteikusiems rinkos dalyviams, tačiau jie nusprendė nebūti šio perdraudimo dalyviais. Perdraudikai turėjo padengti nuostolių dalį, viršijusią 5–40 mln. EUR. 2009 m. perdraudžiant perteklinius nuostolius dalyvavo šie penki privatūs perdraudikai: Hannover Rückversicherung AG (10 %), Sirius International Insurance Corporation (7,5 %), DEVK Rückversicherungs und Beteiligungs AG (3 %), Atradius Reinsurance Ltd. (2,5 %) ir Assurisk S.A. (2,85 %). 2009 m. birželio 5 d. patronuojančioji įmonė SACE tokiomis pat pirmenybės, pajėgumų ir įmokų sąlygomis, kaip ir penki privatūs perdraudikai, padengė likusią perdraudimo dalį, t. y. 74,15 %;

c)    trečioji priemonė : 29 mln. EUR rekapitalizavimas, įvykdytas 2009 m. birželio 18 d. 2008 m. užfiksuotiems nuostoliams padengti;

d)    ketvirtoji priemonė : 41 mln. EUR rekapitalizavimas, įvykdytas 2009 m. rugpjūčio 4 d. (20)

(32)

Keturių priemonių ir pagrindinių SACE ir SACE BT sprendimų ir įvykių chronologinė seka (pagal Komisijai pateiktą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus) pateikiama 3 lentelėje. Šioje lentelėje taip pat matyti laikas, kada buvo parengti arba svarstyti tam tikri dokumentai – dokumentai, toliau minimi šiame sprendime.

3 lentelė

Keturių priemonių ir pagrindinių SACE ir SACE BT sprendimų ir įvykių chronologinė seka

(33)

Dėl pirmosios priemonės Komisijavisų pirma paaiškino, kad pradinio kapitalo įnašo būtų galima nelaikyti pagalba, jeigu jis buvo suteiktas neparduotinai rizikai ir (arba) jeigu tai buvo paprasčiausiai SACE BT pervestas kapitalas, kuris jau buvo skirtas trumpalaikio draudimo veiklai, anksčiau vykdytai SACE struktūroje (įskaitant kapitalą, skirtą anksčiau neparduotinai rizikai, kuri 2004 m. gegužės 1 d. tapo parduotina rizika). Komisija pažymėjo, kad tame etape ji neturėjo pakankamai informacijos, kad įvertintų, ar šios sąlygos buvo įvykdytos, ar ne.

(34)

Antra, Komisija suabejojo, ar Italija elgėsi taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis privatus investuotojas. Tai yra vadinamasis REIP kriterijus, kurį tenkinus nelaikoma, kad priemonės naudos gavėjui buvo suteiktas pranašumas.

(35)

Trečia, Komisija pažymėjo, kad SACE (valstybinės įmonės) skirtos priemonės, regis, yra priskirtinos valstybei (valstybinių išteklių kriterijus), tačiau galutinės nuomonės tuo klausimu nesusidarė.

(36)

Galiausiai Komisija suabejojo, ar nustačius, kad šios priemonės yra pagalba, jos galėtų būti pripažintos derančiomis su vidaus rinka. Atrodo, nėra jokio teisinio pagrindo, dėl kurio tokia pagalba galėtų būti pripažinta derančia.

(37)

Komisija gavo pastabas tik iš SACE.

(38)

Italija ir SACE laikėsi nuomonės, kad nė viena iš keturių SACE suteiktų priemonių nebūtų priskirtina Italijos valstybei. Atsakyme dėl sprendimo pradėti procedūrą Italija daug cituoja Teisingumo Teismo sprendimus bylose Stardust Marine (23), Olympic Airways (24) ir SIC-RTP (25). Komisijos prašymu Italija pateikė SACE pateiktą sąrašą, kuriame nurodyti asmenys, dirbę SACE valdyboje tuo metu, kai SACE valdyba patvirtino kiekvieną iš keturių nagrinėjamų priemonių (26). Kai tinkama, SACE nurodė pareigas, kurias valstybės valdymo institucijose ėjo atitinkamas valdybos narys.

(39)

Be to, dėl pirmosios priemonės Italija įrodinėjo, kad investicijos į SACE BT buvo labai nedidelės, palyginti su SACE dydžiu, taigi tai taip pat turėtų parodyti, kad valstybei nebuvo pagrindo prisidėti prie tokios nedidelės investicijos, kuri dėl šios priežasties jai nėra priskirtina.

(40)

Dėl antrosios priemonės Italija paaiškino, kad CIPE sprendimų dėl SACE perdraudimo veiklos nepriima (27).

(41)

Atsakymuose, pateiktuose priėmus sprendimą pradėti procedūrą, Italija ir SACE nurodė, kad ši investicija atitiko rinkos praktiką.

(42)

Kad papildytų anksčiau pateiktus dokumentus, kurie daugiausia buvo susiję su pradiniu verslo planu, Italija ir SACE visų pirma pateikė papildomus patvirtinamuosius dokumentus (žr. 6–9 konstatuojamąsias dalis). Atsakyme į papildomą Komisijos klausimą Italija taip pat pranešė, kad nuo 2003 m. ISVAP ir SACE (SACE BT) nesikeitė informacija apie SACE (SACE BT) parengtas kapitalo poreikio ir turimo kapitalo projekcijas ar apie atitinkamus nacionalinės priežiūros institucijos atliktus vertinimus (28).

(43)

Pirma, SACE pabrėžė, kad yra pelninga įmonė. Ji yra gerai valdoma įmonė, todėl nėra pagrindo abejoti, ar atliko investiciją į SACE BT kaip įprastas investuotojas. Tam paaiškinti SACE pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad 2004–2010 m. SACE buvo pelninga ir jos nuosavo kapitalo grąža visais tais metais viršijo 6 %, o metinių dividendų išmokėjimo koeficientas svyravo nuo 40 % iki 95 % pelno ir bendra dividendų suma sudarė 2,1 mlrd. EUR, neįskaitant 3,5 mlrd. EUR kapitalo dalies grąžinimo valstybei kaip akcininkei. SACE taip pat tvirtina, kad jos investicija į SACE BT buvo atlikta iš nenaudojamo ir SACE turimo laisvo kapitalo, kuris, vertinant kiekybiškai, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė maždaug 250 mln. EUR (29). Be to, SACE teigia, kad kapitalo suma buvo nedidelė, palyginti su SACE turtu ir jos uždirbamu pelnu (2004 m. į SACE BT investuota suma buvo lygi tik 1,2 % nuosavo SACE kapitalo ir 20 % SACE 2004 m. grynojo pelno) (30).

(44)

Atsižvelgdama į tai, Italija taip pat paaiškino, kad naudos iš valstybės netiesioginės garantijos gavo ne SACE, nes tokia garantija buvo skirta SACE sandorio šalims netiesiogiai garantuoti. Šiuo klausimu Italija pabrėžė, kad 2004–2010 m. laikotarpiu netiesiogine garantija nė karto nebuvo pasinaudota, o valstybė tuo laikotarpiu neatliko jokių mokėjimų SACE (31).

(45)

Antra, SACE teigė, kad šia investicija siekta diversifikuoti SACE grupės draudžiamą riziką (geografinės ir sektorių aprėpties požiūriu). Taigi SACE grupės kredito rizikos draudimą, kurį teikiant anksčiau buvo apsiribota neparduotinos rizikos šalimis, ketinta plėsti aprėpiant Italijos rinką ir parduotinos eksporto kredito rizikos (trumpalaikės rizikos EBPO teritorijoje) sritį. Be to, ketinta plėsti verslo mastą imantis kitų verslo linijų, kurias plėtojo trys didžiausi privatūs rinkos dalyviai.

(46)

Trečia, SACE įrodinėjo, kad naujam rinkos dalyviui, tokiam kaip SACE BT, būta daug neišnaudotų rinkos galimybių. Prieš atliekant investiciją ši aplinkybė buvo išnagrinėta. Visų pirma kredito draudimo skvarbos rodiklis Italijos vidaus rinkoje buvo gerokai mažesnis, palyginti su kitomis didelėmis Europos rinkomis. Be to, taip pat buvo galimybė veikti ES-10 rinkose, kuriose stambių kredito draudimo rinkos dalyvių tuo metu dar nebuvo. Prieš atliekant investiciją rinkos galimybes labai nuodugniai išnagrinėjo ir išorės konsultantas.

(47)

Ketvirta, SACE įrodinėjo, kad SACE BT nuosavo kapitalo grąžos negalima lyginti su rinkos vidurkiu, nes SACE BT tuo metu tik pradėjo veiklą, o kitos trumpalaikio eksporto kredito draudimo įmonės jau buvo įsitvirtinusios rinkoje.

(48)

Penkta, SACE įrodinėjo, jog 2004 m., kai ji sukūrė SACE BT, kad įžengtų į trumpalaikio eksporto kredito rinką, vadovybė tikėjosi pakankamą investuoto kapitalo pelningumą užtikrinti įgyvendindama trijų ramsčių strategiją (32), kurios pirmąjį ramstį sudarė natūralus kredito draudimo verslo (pradedamo verslo, kurio pradiniame verslo plane pateikiama ketverių metų prognozė) augimas, antrąjį ramstį – pagalbinė kredito draudimo veikla (kitų rūšių draudimas arba paslaugos), galbūt įskaitant kitų įmonių įsigijimą, Italijoje (diversifikavimas verslo linijų požiūriu), o trečiąjį ramstį – geografinė plėtra įsigyjant užsienyje veikiančias įmones (geografinis diversifikavimas).

(49)

SACE teigimu, tokios strategijos loginį pagrindimą parėmė išorės konsultanto atlikta analizė (33).

(50)

SACE teigimu, turėtų būti aišku, kad į 2004 m. parengtas ekonomines ir finansines projekcijas negalėjo būti įtrauktas būsimų įsigijimų, kurie buvo įgyvendinti paskesniais metais, poveikis ir tas poveikis jose negalėjo būti numatytas (34). Kitaip tariant, projekcijos buvo pagrįstos vien natūraliu SACE BT augimu Italijos kredito draudimo rinkoje (48 konstatuojamojoje dalyje minėtas pirmasis ramstis) (35).

(51)

Atsižvelgusi į tai, kad įmonė buvo dar tik pradėjusi veiklą, patronuojančioji įmonė nusprendė iš karto skirti daugiau kapitalo pradiniame etape. Italija įrodinėja, kad šis požiūris panašus į tą, kurį taiko privataus kapitalo fondai, iš anksto investuojantys lėšas, kurios bus panaudotos galimiems sandoriams, tačiau tie sandoriai turėtų būti įvertinti nepriklausomų vertintojų ir turėtų atitikti iš anksto nustatytą strategiją (36).

(52)

Be to, Italija įrodinėjo, kad net jei pirminiame plane buvo numatytas vien su pirmuoju verslo ramsčiu susijęs pelningumas, kiti du verslo ramsčiai tuo metu buvo minėti (svarstyti). Jie buvo minėti jau 2003 m. gruodžio 17 d. rašte, kuriame konsultantas buvo pakviestas pateikti pasiūlymą dėl trumpalaikės SACE veiklos verslo plano rengimo (37). Visų pirma kvietime išorės konsultantui dalyvauti konkurse SACE paprašė pateikti nustatytą skaičių scenarijų (daugiausia 2), kuriuose turėtų būti numatytas savaiminis SACE augimas naudojant nuosavus įmonės išteklius ir priemones ir bendradarbiavimas su kitais Italijos arba užsienio ūkio subjektais, kuris apimtų įvairias galimybes, kaip antai bendradarbiavimą su vienu iš didžiausių rinkos dalyvių, bendradarbiavimą su antriniu dalyviu (pvz., CESCE Ispanijoje, OND Belgijoje) ir bendradarbiavimą su Italijos dalyviu, veikiančiu kitame rinkos segmente arba kitame finansų sektoriuje.

(53)

Dėl galimų santykių su trečiosiomis šalimis konsultanto buvo paprašyta nurodyti galimus pranašumus, kuriuos suteiktų bendros technologijos ir patirties taikymas, masto ekonomija ir specializacija bei veiklos integravimas paslaugų teikėjų ir vartotojų grandyse.

(54)

SACE įrodinėjo, kad valdyba tokias galimybes pradėjo svarstyti maždaug tuo pat metu, kai buvo sukurta SACE BT. Tam teiginiui papildomai paremti SACE pateikė 2004 m. kovo 5 d., t. y. prieš pirmosios priemonės skyrimą, parengtą preliminarų bendradarbiavimo su OND (Belgija) ir CESCE (Ispanija) planą (38).

(55)

Kad pagrįstų būsimą plėtrą į kitas rinkas ir verslo linijas, 2004 m. kovo mėn. konsultantas pateikė SACE išsamią rinkos dalyvių, veikiančių kituose Italijos verslo segmentuose (komercinės informacijos paslaugų ir skolų išieškojimo), ir kredito draudimo Vidurio ir Rytų Europoje (39) analizę, lyginamąją rinkos praktikos (daugiausia pagrindinių rinkos dalyvių) analizę pagal sąnaudas (t. y. komercinės informacijos teikimui, skolų išieškojimui), verslo veiklos terminus, sudėtinę paskutinių įsigijimų komercinės informacijos teikimo sektoriuje kainų analizę, taip pat lyginamąją gerosios rinkos patirties – tokia laikoma dėl atitinkamų rinkos dalyvių pirmavimo atitinkamame rinkos segmente – analizę pagal veiksmingus veiklos sprendimus.

(56)

Italija primena, kad įsigijimų strategiją pradėta įgyvendinti praėjus mažiau nei metams nuo SACE BT veiklos pradžios (pirmasis neprivalomas SACE BT pasiūlymas įsigyti 70 % Assedile akcijų pateiktas 2005 m. balandžio 18 d., o visas procesas buvo pradėtas 2005 m. kovo mėn., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo SACE BT veiklos pradžios). Be to, Italija pateikė Komisijai įvairius 2006–2008 m. laikotarpiu SACE BT valdybai pateiktus pranešimus, kuriuose nagrinėtos paskiau atsiradusios įsigijimo galimybės (40) (visos jos buvo pagrįstos išorės patarėjų atliktais vertinimais, išsamiais patikrinimais ir t. t., nors keletas iš šių įsigijimų dėl įvairių priežasčių nebuvo sėkmingi).

(57)

Kvietime dalyvauti konkurse dėl konsultavimo paslaugų teikimo SACE paprašė parengti finansines projekcijas paskesniems trejiems metams, t. y. 2005–2007 m. SACE, be kita ko, paprašė kiekybiškai įvertinti finansinius išteklius (t. y. kapitalizaciją), reikalingus trumpalaikei veiklai plėtoti, ir tikėtiną pelningumą (t. y. investuoto kapitalo grąžą) (41).

(58)

SACE įrodinėjo, kad pradinis verslo planas buvo konservatyviai pagrįstas vien pirmuoju verslo ramsčiu (natūraliu kredito draudimo verslo augimu), nes įsigijimo galimybės dar nebuvo aiškios ir jų vertinimas dar nebuvo parengtas. Prognozuojamas pelningumas, nors ir nedidelis, nes nebuvo įtrauktos įsigijimo strategijos, vis vien buvo teigiamas – nuo 2007 m. (trečiųjų visų veiklos metų) (42), o įtraukus sinergiją su patronuojančiąja įmone (t. y. SACE) – nuo 2006 m. (antrųjų visų veiklos metų).

(59)

Be to, 2005–2009 m. verslo plano patikslinimą (43) (toliau – patikslintas verslo planas) valdyba aptarė (44) jau 2004 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus vos mėnesiui nuo SACE BT veiklos pradžios. Į jį buvo įtraukta SACE BT veiklos pradžios analizė, naujos prielaidos dėl įmonės plėtros, ekonominiai ir finansiniai modeliai ir pateikti plėtros scenarijai. Valdybai pateiktoje pridedamoje pažymoje aiškiai kalbama apie verslo plėtrą žengiant į laidavimo rinką ir apie raidos scenarijaus apibrėžimą atsižvelgiant į kitas išorės augimo galimybes žengiant į sektorius, kuriuose būtų sinergijos su SACE BT veikla galimybių, kad visos kapitalo investicijos į SACE BT grąža būtų suderinta su lyginamaisiais rinkos standartais.

(60)

Visų pirma patikslintame verslo plane buvo aiškiai paminėti įvairūs būsimos verslo plėtros ramsčiai: natūralus kredito draudimo verslo augimas (pirmasis ramstis, žr. 48 konstatuojamąją dalį), plėtra į kitus verslo segmentus Italijoje (antrasis ramstis, žr. 48 konstatuojamąją dalį) ir augimas užsienio rinkose nurodant, kad šie planai bus „toliau plėtojami“ (antrasis ir trečiasis ramstis, žr. 48 konstatuojamąją dalį) atsižvelgiant į įmonės, kurią siekiama įsigyti, veiklą). Apytikriai apskaičiuota, kad pirmajam ramsčiui reikalingas 40,3 mln. EUR kapitalas. Kalbant apie antrąjį ramstį, išsamiai buvo apibrėžta tik savaiminė plėtra žengiant į laidavimo verslą, be kita ko, tai verslo linijai buvo pateiktos atskiros finansinės projekcijos ir apytikriai apskaičiuota, kad reikės 3,7 mln. EUR kapitalo.

(61)

Be to, buvo pridėta išsamesnė tikėtino pelningumo analizė pagal kredito draudimo ir laidavimo veiklai skirtą kapitalą: apytikriai apskaičiuota, kad pirmųjų dviejų rūšių produktų (kredito draudimo ir laidavimo) vidutinė nuosavo kapitalo grąža, skaičiuojant pagal reikalingą 44 mln. EUR kapitalą, sudaro 12,5 % (atitinkamai 40,3 mln. EUR ir 12,1 % vien kredito draudimo veiklai) (45). Dokumente pažymėta, kad ši analizė buvo preliminari ir turėjo būti papildomai išplėtota reguliavimo tikslais rengiant verslo planą su perskaičiuotais rodikliais (kurio parengto laukta 2005 m. vasario ar kovo mėn.).

(62)

Pagal patikslintą planą 2008 m. prognozuotas pelnas sudarė 4,8 mln. EUR, o vidutinė nuosavo kapitalo grąža, apytikriai apskaičiuota pagal visą kapitalo sumą, kaip prognozuota, 2009 m. turėjo siekti 4,4 %.

(63)

Be to, 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2012 m. kovo 5 d. pateiktuose dokumentuose Italija pateikė SACE atliktus „numanomo ex ante“ pelningumo apskaičiavimus, į kuriuos įtraukta sinergija ir KUP bei Assedile įsigijimas (žr. 4 lentelę). Atlikdama tokią analizę, Italija atsižvelgė į įvairiais laikotarpiais turėtus ex ante įvertinimus: kai buvo parengtas pradinis verslo planas, kai buvo svarstytas ir vertintas 70 % Assedile akcijų įsigijimas, kai buvo svarstytas ir vertintas 100 % Assedile akcijų ir 33 % KUP akcijų įsigijimas. Numatoma sinergija, kurią sukurtų įsigijimai, atskirai pateikiama lentelės apačioje. Į įsigijimo sandorius, kurie buvo pradėti ir įvertinti, bet neužbaigti, tokioje analizėje neatsižvelgta. Visas perteklinis kapitalas, nereikalingas 56 konstatuojamojoje dalyje minėtiems įsigijimams (prieš juos nustatant ir įvertinant), skiriamas atskirajam kredito draudimo verslui (pirmajam ramsčiui).

4 lentelė

SACE „numanomo ex ante“ pelningumo apskaičiavimai

(64)

Kalbant apie grąžos normą, privatus investuotojas būtų pareikalavęs atlikti panašią investiciją (toliau – reikalaujama grąžos norma) ir Italija nesutiko su skundo pateikėjo nurodytu koeficientu (11,5 % nuosavo kapitalo grąžos). Italija mano, kad įmonių imtis, kuria remiantis buvo apskaičiuota nuosavo kapitalo grąža, nebuvo reprezentatyvi, o laikotarpis, kuriuo buvo apskaičiuota ta nuosavo kapitalo grąža, buvo netinkamas. SACE nurodė, kad tinkama kredito draudimo veiklos Italijoje grąžos norma turėtų būti nustatyta pagal 1998–2003 m. Italijoje veikusių įmonių, t. y. Coface Italy (Viscontea Coface) ir Euler Hermes SIAC, vidutinį pelningumą ir ji, remiantis nesvertiniu vidurkiu, būtų lygi 10,25 %. SACE paaiškino, kad Atradius (Italy) į skaičiavimus nebuvo įtraukta, nes nagrinėjamu laikotarpiu jos veiklos rodikliams buvo būdingi svyravimai, rezultatams padarę tokį didelį poveikį, kad nustatytas lyginamasis standartas buvo neigiamas (-2,4 % taikant paprastą nesvertinį vidurkį) (48).

(65)

Tačiau Italija buvo už tai, kad reikalaujama grąžos norma būtų pagrįsta svertiniu vidutiniu dydžiu. Kaip teigia Italija, SACE Coface Italy ir Euler Hermes SIAC 1998–2003 m. laikotarpio vidutinę svertinę nuosavo kapitalo grąžos normą apskaičiavo jų vidutinius nuosavo kapitalo grąžos minėtu laikotarpiu dydžius paskirsčiusi pagal svertines procentines bendrų tuo pat laikotarpiu pasirašytų jų kredito draudimo veiklos įmokų dalis. Taip apskaičiuota grąžos norma būtų lygi 8,7 %.

(66)

Italija įrodinėja, jog grąžos normų, apytikriai apskaičiuotų naudojant nesvertinius ir svertinius vidurkius, t. y. 10,25 % ir 8,7 %, skirtumas nėra pakankamai didelis, kad galėtų padaryti didelį poveikį investuotojo, investuojančio vidutinės trukmės ar ilgajam laikotarpiui, sprendimui. Vis dėlto Italija mano, jog dėl šių dviejų priežasčių būtų labiau tinkama naudoti svertinę vidutinę pirmiau nurodytą nuosavo kapitalo grąžos normą (49):

(67)

Italija taip pat nurodė, kad reikalaujama grąžos norma, apskaičiuota pagal bendrą įmokų sumą (t. y. neapsiribojant vien kredito draudimo įmokomis, kaip paaiškinta pirmiau), sudarytų 9,5 %.

(68)

SACE įrodinėja, kad įgyvendinant šią priemonę vadovautasi pelno sumetimais, todėl ji derėjo su perdraudimo veikla, atitinkančia rinkos praktiką. Ji pabrėžia, kad pagrindinės sąlygos, kuriomis SACE 2009 m. suteikė SACE BT perdraudimą, buvo tokios pat, su kokiomis prieš kelis mėnesius sutiko privatūs perdraudikai (žr. 31 konstatuojamąją dalį). Ex post galima daryti išvadą, kad naudos iš to turėjo tik patronuojančioji įmonė SACE, gavusi 1,56 mln. EUR (52) pajamas iš įmokų, nes SACE BT nepasinaudojo šiuo perdraudimu iš anksto nustatytiems pertekliniams nuostoliams padengti.

(69)

Be to, Italija tvirtina, kad pagal tuo metu 2009 m. buvusį pasiūlymą „Mokumas 2“ (kiekybinio poveikio tyrimo ketvirtojo etapo (angl. QIS4) technines specifikacijas) apskaičiuotų kapitalo reikalavimų lygmeniu SACE BT kapitalo reikalavimai dėl antrosios priemonės nesumažėjo. Visų pirma dėl perteklinių nuostolių perdraudimo nebuvo gauta jokios naudos, nes standartinėje formulėje, kurią SACE BT taiko kaip metodą kapitalo reikalavimams kiekybiškai įvertinti, į jį neatsižvelgiama. Dėl poveikio kapitalo panaudojimui Italija paaiškino, kad pagal apibrėžtį poveikį kapitalo lygiui daro visų formų perdraudimas, įskaitant perteklinių nuostolių perdraudimą (53). 2012 m. sausio 4 d. Komisija konkrečiai paprašė Italijos nurodyti paramos kapitalui SACE BT lygmeniu sumą gavus perteklinių nuostolių perdraudimą, dėl kurio 2009 m. sudaryta sutartis su SACE. Šios prašytos informacijos Italija nepateikė, bet pakartotinai nurodė, kad dėl perteklinių nuostolių perdraudimo jokios paramos reguliuojamojo kapitalo reikalavimų (54) požiūriu neatsirado.

(70)

Tačiau SACE pažymėjo (55), kad vienas pagrindinių perdraudimo tikslų – padidinti perleidžiančiojo draudiko pajėgumą vėliau pasirašyti kitas sutartis.

(71)

Dėl Komunikate dėl eksporto kredito nustatytos atsakomybę ribojančios išlygos (56) taikymo Italija pažymėjo, jog nemanė, kad tinka skirti šiam sektoriui valstybinę paramą, ir nusprendė šia atsakomybę ribojančia išlyga nesinaudoti (57). SACE nemanė, kad Komisijos prašymas pateikti informacijos, kuri galėtų įrodyti eksportuotojams prieinamo draudimo trūkumą rinkoje, buvo svarbus (58).

(72)

SACE įrodinėja, kad trečiąją ir ketvirtąją priemones ji patvirtino siekdama užtikrinti SACE BT finansinę pusiausvyrą ir įmonės mokumą atsižvelgiant į teisės aktų sistema nustatytus suvaržymus. Užtikrinus SACE BT mokumą būtų buvę įmanoma pasiekti pakankamą pelningumo lygį (59). Be to, SACE pažymi, kad 2008 ir 2009 m. nuostolius užfiksavo daugelis privačių SACE BT Italijos konkurentų. Tai paskatino jų akcininkus įsikišti ir skirti dideles kapitalo injekcijas (žvelgiant tarptautiniu mastu, Natixis taip pat rekapitalizavo Coface du kartus: 2009 m. ir 2010 m. pradžioje, o Coface 2009 m. užfiksavo 163 mln. EUR nuostolius).

(73)

SACE taip pat pažymi, kad ekonomikos krizė iš esmės pakenkė visiems rinkos dalyviams, tačiau krizės poveikis SACE BT buvo ypač stiprus. Šiuo klausimu SACE įrodinėja, kad SACE BT pradinis veiklos etapas dar nesibaigė. Dėl šios priežasties SACE BT negalėjo pasinaudoti nuostolių svyravimo išlyginimo techniniu atidėjiniu (it. riserva di perequazione) (60) nenumatytoms ekonominėms ir finansinėms problemoms spręsti, nes šis rezervas dar nebuvo sudarytas. Visos kitos pagrindinės SACE BT konkurentės, įskaitant ir Coface, dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu šiuo rezervu naudojosi.

(74)

Atsakydama į sprendime pradėti procedūrą Komisijos pateiktą prašymą nurodyti apytikriai įvertintas išlaidas, kurias patirtų SACE, jei parduotų SACE BT ar ją likviduotų, SACE nurodė, kad SACE BT likvidavimas yra grynai teorinė galimybė, kuria šiuo metu pasinaudoti negalima. Pagrindinės SACE minimos priežastys yra susijusios su: i) tiesioginės naudos SACE, kaip akcininkei, nebuvimu, nes dėl likvidavimo greičiau būtų pasireiškę neigiami rezultatai, kadangi sąlygos rinkoje tuo metu buvo ypač nepalankios, o SACE reputacijai būtų padaryta didelė žala; ii) galimybe rinkose tokį veiksmą suprasti kaip SACE likvidumo krizę; iii) tikimybe, kad pardavimo kaina nebūtų tinkama (61). Atsakydama į atskirą Komisijos klausimą dėl rizikos, kurią įmonei SACE kėlė SACE BT prieš antrosios, trečiosios ir ketvirtosios priemonių suteikimą, Italija pažymėjo, kad teoriškai tuo atveju, jeigu SACE veikla būtų buvusi nutraukta ir jos turtas likviduotas 2009 m., rizika būtų galėjusi kilti 2,09 mln. EUR įsipareigojimams SACE. Italija pažymėjo, kad 2008 m. turto ir įsipareigojimų SACE grynasis balansas buvo teigiamas ir sudarė 8,43 mln. EUR (62), o tai reiškia, kad grynąja išraiška SACE būtų skolinga SACE BT.

(75)

SACE pareiškė, kad taikant REIP taip pat turi būti atsižvelgiama į teisinius apribojimus. […] (*3) Be to, SACE įrodinėja, kad investuotojas daug dėmesio skiria ne tik investicijos pelningumui, bet ir kitiems sumetimams, kaip antai grupės viešojo įvaizdžio išlaikymui ar savo verslo veiklos perorientavimui (63).

(76)

Italija nurodė, kad 70 mln. EUR suma (trečioji ir ketvirtoji priemonės) sudarė dalį 2009 m. gegužės mėn. rizikos valdymo skyriaus (64) nustatyto kapitalo poreikio, būtino būsimiems „Mokumas 2“ reikalavimams įvykdyti (65), (66). Šis modeliavimas buvo pagrįstas patikslintu 2009 m. biudžetu.

(77)

SACE teigimu, sprendimai rekapitalizuoti SACE BT buvo priimti atsižvelgus į lūkesčius, kad bus susigrąžintas pelningumas, o 2011 m. bus pasiekta nenuostolingumo riba (67).

(78)

Italijos teigimu, nuo 2009 m. SACE BT organizaciniai, valdymo ir verslo procesai buvo iš esmės pertvarkomi; taip buvo atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas ir ji galėjo 2011 m. pradėjo veikti pelningai – anksčiau nei prognozuota 2011–2013 m. verslo plane. Atsižvelgus į kintančias ekonomikos ir rinkos sąlygas, 2011–2013 m. SACE BT verslo planas buvo atnaujintas, kad būtų paisoma tebesitęsiančios krizės ir būtų nustatyta keletas iniciatyvų pelningumui dar padidinti (žr. 5 lentelę). SACE BT valdyba patikslintą 2011–2013 m. verslo planą patvirtino 2011 m. lapkričio 24 d. posėdyje. 2011 m. lapkričio 24 d. (t. y. praėjus dvejiems metams nuo kapitalo injekcijų) valdybos posėdžio protokole minimas tikslas laipsniškai didinti pelningumą (vertinamą nuosavo kapitalo grąža), kad būtų pasiektas sektoriaus vidurkis.

5 lentelė

Svarbiausi finansiniai SACE BT rodikliai, nurodyti 2010–2011 m. verslo plane ir patikslintame 2011–2013 m. plane

(79)

2012 m. kovo 30 d. pateiktuose paskutiniuose dokumentuose Italija pabrėžė, kad šios priemonės nepriskirtinos valstybei ir atitinka REIP. Pirma, Italija paaiškino, kad tai buvo grupės viduje priimti sprendimai siekiant apsaugoti grupės reputaciją. Antra, Italija įrodinėjo, kad SACE veikia kaip rinkos veiklos vykdytoja ir savo išteklius investuoja į savo vykdomos veiklos plėtrą, jokiu būdu nesikliaudama valstybės parama. Krizės metais patronuojančioji įmonė SACE toliau gavo pelną ir mokėjo dividendus valstybei. Dėl šios priežasties Italijos tvirtina, kad SACE niekada nemanė, jog būtina parengti restruktūrizavimo planą, kuris būtų pateiktas Komisijai pagal Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas) (73). Rekapitalizavus SACE BT, nacionalinė priežiūros institucija ISVAP taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepareikalavo atlikti konkrečių procedūrų. Galiausiai Italija priminė savo įvertinimą, kad tuo metu rasti galimą SACE BT pirkėją būtų buvę labai sunku.

(80)

Italija įrodinėja, kad SACE BT krizę lėmė ne vidaus procesai, paklausos pokyčiai ar kiti veiksniai, dėl kurių būtų būtina iš esmės persvarstyti verslo modelį ir paskiau atlikti restruktūrizavimą, o verčiau reikšmingas išmokų padidėjimas dėl krizės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Italija teigia, kad suteikti papildomą kapitalą ir įgyvendinti būtinus organizacinius ir valdymo pokyčius SACE nusprendė veikdama visiškai savarankiškai ir vadovaudamasi rinkos dalyvio požiūriu.

(81)

Didžiausioje savo pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą dalyje Italija ir SACE įrodinėjo, kad priemonės atitinka REIP ir nepriskirtinos valstybei, todėl nėra susijusios su pagalba. Jeigu Komisija vis dėlto nuspręstų, kad šios priemonės yra valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, SACE tvirtino, kad šios priemonės turėtų būti pripažintos ir paskelbtos derančiomis su vidaus rinka (74). Dėl antrosios priemonės SACE mano, kad Komisijos išreikštos abejonės dėl tos priemonės derėjimo yra grynai hipotetinės (75). Dėl trečiosios ir ketvirtosios priemonių SACE pakartotinai pažymėjo, kad jas, remiantis Komisijos minimais komunikatais, bet kuriuo atveju būtų įmanoma pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą pripažinti derančiomis su vidaus rinka (76).

(82)

Reikia išnagrinėti, ar II.4 skirsnyje minimos keturios priemonės yra valstybės pagalba, apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(83)

Taigi tam, kad priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ji turi būti priskirtina valstybei ir finansuojama valstybės narės arba iš valstybinių išteklių, ja turi būti suteikiamas atrankinis pranašumas, kuriuo gali būti palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, ji turi iškraipyti konkurenciją arba galėti ją iškraipyti ir ji gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(84)

Šios sąlygos sudaro vieną visumą ir turi būti visos tenkinamos, kad priemonę būtų galima pripažinti valstybės pagalba. Taigi jeigu viena iš šių sąlygų netenkinama, atitinkama priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba.

(85)

Sprendimo pradėti procedūrą 61 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad priemonių dalis, kuri atitiks vieną iš šių dviejų sąlygų, nebus valstybės pagalba:

(86)

Dėl antrojo atmetimo kriterijaus SACE patvirtino, kad iki SACE BT sukūrimo su ES 10 valstybių narių susijusiai neparduotinai rizikai, kuri tapo parduotina, nebuvo skirta jokio kapitalo (77). Tai dera su Italijos pakartotinai pateiktais argumentais, kad SACE BT buvo naujai įsteigta įmonė (taip pat žr. 96–100 konstatuojamąsias dalis).

(87)

Kalbant apie pirmąjį atmetimo kriterijų, atsakyme į Komisijos prašymą nurodyti parduotinos ir neparduotinos rizikos skirtumą (78) SACE nurodė, kad santykinė su neparduotina rizika susijusios SACE BT veiklos apimtis yra labai nedidelė (79). Be to, Italija tvirtino, kad SACE BT neparduotiną riziką valdo rinkos sąlygomis ir be valstybės garantijos ir jai netaikoma riba, kurią CIPE kasmet nustato trumpesnei nei 24 mėnesių neparduotinai rizikai (80).

(88)

Komisija pažymi, jog Komunikate dėl eksporto kredito nustatyta, kad tuo atveju, jeigu valstybės narės nori subsidijuoti savo neparduotinos rizikos draudimą, jos turi atitinkamai atskirti apskaitą ir užtikrinti, kad parduotinai rizikai neatitektų jokia pagalba. Šiuo atveju nė viena iš SACE priemonių nebuvo konkrečiai skirta su neparduotina rizika susijusiai nedidelės apimties veiklai remti. Italija nemini norėjusi pagalbos neparduotinos rizikos draudimui ir mano, kad visos šios priemonės buvo skirtos visai SACE BT (o ne konkrečios vienos rūšies veiklai) ir rinkos sąlygomis. Italija neprieštarauja tam, kad visos šios priemonės būtų išnagrinėtos pagal REIP kriterijų, kad būtų nustatyta, ar suteiktas pranašumas.

(89)

Todėl Komisija su Italija ir SACE sutinka, kad sprendimo pradėti procedūrą 4.1.1 ir 4.1.2 skirsniuose nurodytos išimtys šiuo atveju netaikomos. Taigi remiantis šiais atmetimo kriterijais neatmestina, kad šios keturios priemonės (jų dalis) gali būti pagalba. Visas SACE BT skirtas 105,8 mln. EUR kapitalas (pirmoji priemonė) ir visos kitos priemonės gali būti pagalba ir turi būti įvertintos.

(90)

Kaip nustatyta sprendimo pradėti procedūrą 80–82 konstatuojamosiose dalyse, pagal nusistovėjusią teismo praktiką siekiant nustatyti, ar kapitalo injekcija suteikiamas konkurencinis pranašumas, būtina įvertinti, ar rinkos ekonomikoje privatus investuotojas būtų investavęs tokio pat dydžio kapitalą (81) panašiomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs visų pirma į investavimo metu prieinamą informaciją bei numatomus pokyčius (82).

(91)

REIP – tai kriterijus, kuris turėtų būti taikomas ex ante , t. y. turėtų būti nustatyta, ar tuo metu, kai investicija buvo planuota, privatų investuotoją rinkos ekonomikoje būtų pavykę įtikinti įnešti tokį kapitalą. Rinkos investuotojas tinkamai atsižvelgtų į riziką, susijusią su investicija, ir iš rizikingesnių investicijų reikalautų didesnio pelningumo. Esamą reguliavimo sistemą, pvz., finansinių paslaugų sektoriuje, jis vertintų kaip apribojimą. Jeigu dėl konkrečių reguliavimo reikalavimų minimaliam kapitalui, likvidumui ir pan. investicija būtų nepelninga, rinkos ekonomikos investuotojas neatliktų tokios investicijos, kuri, nors ir atitiktų reguliavimo reikalavimus, neužtikrintų tinkamo pelningumo lygio.

(92)

Privataus investuotojo netenkina vien tai, kad dėl investicijos jis nepatiria nuostolių ar kad iš jos gauna tik nedidelį pelną. Rinkos ekonomikos investuotojas pagal jo interesus atitinkančias aplinkybes stengsis kuo labiau padidinti savo turto grąžą, net ir tuo atveju, kai investuoja į įmonę, kurioje jau valdo akcijų paketą (83). Nors vidutinė grąža sektoriuje yra tik vienas iš Komisijos vertintinų elementų, apdairus rinkos ekonomikos investuotojas, apskaičiuodamas tinkamą atlygį, iš esmės reikalautų, kad minimali investicijos grąža būtų bent lygi vidutiniam pelningumui atitinkamame sektoriuje (84).

(93)

Pagal naujausią teismo praktiką (85) valstybė narė, kuri remiasi atitiktimi REIP, esant abejonių, privalo nedviprasmiškai ir remdamasi objektyvia ir patikrinama informacija įrodyti, kad įgyvendintos priemonės valstybė ėmėsi veikdama kaip akcininkė, t. y. kad ji veikė rinkos sąlygomis. Šiuo aspektu jai gali reikėti pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad šis sprendimas buvo pagrįstas ekonominiais vertinimais, kurie šiomis aplinkybėmis būtų panašūs į racionalaus privataus investuotojo, kurio padėtis labai panaši į šios valstybės narės padėtį, vertinimus, kuriuos, prieš atlikdamas tą investiciją, jis būtų atlikęs būsimam tos investicijos pelningumui nustatyti. Taikant privataus investuotojo kriterijų, kaip įrodymas svarbi tik informacija, turėta priimant sprendimą investuoti, ir tuomet numatyti pokyčiai. Tai yra būtent tais atvejais, kaip šioje byloje, kai Komisija siekia nustatyti, ar investicija, apie kurią jai nebuvo pranešta ir kurią, Komisijai atliekant savo vertinimą, atitinkama valstybė narė jau yra atlikusi, yra susijusi su valstybės pagalba.

(94)

Atlikdama savąjį atitikties REIP vertinimą, Komisija turi atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgdama, be atitinkamos valstybės narės pateiktų įrodymų, į visus kitus svarbius įrodymus, pagal kuriuos ji galėtų nustatyti, ar nagrinėjamos priemonės valstybė narė ėmėsi kaip akcininkė, t. y. kaip rinkos ekonomikos investuotojas, ar kaip valdžios institucija. Visų pirma šiuo aspektu yra reikšmingi tos priemonės pobūdis ir dalykas, jos kontekstas, siekiamas tikslas ir tai priemonei taikomos taisyklės (86).

(95)

Sprendimo pradėti procedūrą 95 ir 96 konstatuojamosiose dalyse Komisija išreiškė abejones, ar pirmoji priemonė atitinka REIP. Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad reikia nustatyti tikėtino investicijos pelningumo pagal verslo planą parametrą. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią teismo praktiką (87) patronuojančioji įmonė SACE – kaip panašiomis aplinkybėmis būtų padaręs rinkos investuotojas – galėjo pasirinkti neskirti kapitalo ir panaudoti jį kitai savo veiklai arba kaip dividendus grąžinti valstybei.

(96)

Verta pažymėti, kad SACE laikotarpiu nuo tos dienos, kai atitinkama neparduotina rizika automatiškai tapo parduotina (2004 m. gegužės 1 d.), iki SACE BT įsteigimo (2004 m. gegužės 27 d.) parduotiną riziką apskaitė atskirai (žr. 1 lentelę, pateiktą po sprendimo pradėti procedūrą 19 konstatuojamosios dalies). Tačiau iš nustatytos atskiros sąskaitos SACE BT nebuvo perduota jokio turto, įsipareigojimų ar sutarčių (atskirai apskaitytos su parduotina rizika susijusios sutartys arba pasibaigė pasibaigus draudimo sutarčių galiojimo terminui, arba buvo nutrauktos; atitinkama parduotina rizika buvo laipsniškai padengta SACE BT pagal naujas draudimo sutartis (88)). SACE BT veikla buvo pradėta iš naujo.

(97)

Be to, reikia pažymėti, kad SACE BT buvo įsteigta tam, kad daugiausia dėmesio skirtų naujai veiklai, kurios SACE anksčiau nevykdė. Jau 2003 m. pabaigoje, t. y. prieš SACE BT įsteigimą ir pradinio kapitalo jai suteikimą, SACE kreipėsi į išorės ekspertus, kad patvirtintų ir dar išsamiau apibrėžtų SACE nustatytas verslo galimybes įžengti į parduotinos rizikos segmentą. Pagrindinės galimybės buvo nustatytos tuose rinkos segmentuose, kuriuose tuo metu dar neveikė stambūs kredito draudimo rinkos dalyviai, t. y. kredito draudimo Italijoje teikimas vidaus kreditams ir Italijos eksportuojančių įmonių, daugiausia MVĮ, eksporto kredito draudimas, susijęs su parduotinos rizikos šalimis.

(98)

Be to, SACE BT verslo planas buvo pagrįstas rinkos lyginamąja analize ir naujos įmonės struktūros sukūrimu, o ne kokios nors buvusios veiklos tęsimu. Kitaip tariant, jis buvo ne pagrįstas esamais veiklos rezultatais (ar buvusios veiklos reorganizavimu), o sudarytas iš naujo.

(99)

Taigi SACE BT netęsia veiklos, kuri anksčiau buvo vykdyta SACE struktūroje; ši įmonė atsirado priėmus sprendimą įsteigti naują įmonę ir vystyti ekonominę veiklą, kuri SACE struktūroje nebuvo vykdyta.

(100)

Taigi galima daryti išvadą, kad, remdamasi faktine informacija, kurią Italija ir SACE pateikė vykstant oficialaus tyrimo procedūrai, Komisija gali daryti išvadą, jog SACE BT buvo sukurta kaip naujai įsteigta įmonė ir ne vien tam, kad tęstų SACE struktūroje jau vykdytą veiklą.

(101)

Komisija mano, kad į naujai įsteigtai įmonei parengtą verslo planą turėtų būti įtraukta nuodugni veiklos galimybių rinkoje, kurioje ta naujai įsteigta įmonė ketina veikti, ir galimos grąžos, kuri būtų užtikrinta, analizė, kuri turėtų rodyti, kad tikėtinas pelningumas yra pakankamas ir pradinė investicija apsimokėtų.

(102)

Tačiau gali būti tam tikras netikrumas, taigi ir tam tikros galimybės patikslinti veiklos mastą ir patobulinti finansines prognozes. Taip visų pirma gali būti pradiniais įmonės veiklos metais. Iš esmės naujai įsteigtos įmonės nėra sukaupusios finansinių rezultatų, kuriais būtų galima pagrįsti vertinimą. Taigi investuotojui reikia sukurti tvarką, kurią taikant įmonė būtų įvertinta remiantis panašiomis įmonėmis (lyginamoji analizė) ir finansinėmis projekcijomis. Naujoms įmonėms gali prireikti laiko, kol jos pradės gauti pelną, todėl vertinant naujai įsteigtas įmones svarbiausia sutelkti dėmesį į veiklą, kuri ateityje leistų gauti tinkamą pelną.

(103)

Yra pakankamai faktinės informacijos, patvirtinančios, kad prieš nuspręsdama sukurti SACE BT ir skirti jai pradinį kapitalą SACE atliko rinkos, kurioje SACE BT veiktų, analizę. Pradinės diskusijos vyko 2003 m. lapkričio 21 d. ir gruodžio 3 d. SACE (89) valdybos posėdžiuose, kuriuose buvo pristatyti išankstiniai verslo plano dėl SACE veiklos plėtros 2004–2006 m. elementai (90). 2003 m. lapkričio 21 d. posėdyje SACE valdyba, remdamasi išorės konsultanto ir SACE parengtu tyrimu, aptarė naujas plėtros kryptis ir galimybę veikti trumpalaikio kredito draudimo rinkoje EBPO šalyse. Valdyba nusprendė, kad ištekliai, investicijos ir tikslai, susiję su parduotina rizika, bus apibrėžti remiantis galimybių studija (91).

(104)

Taigi sudaryti verslo planą buvo paprašyta autoritetingo išorės konsultanto. Konsultantui buvo pavesta, be kita ko, nustatyti galimybes, ypač susijusias su trumpalaike rizika EBPO šalyse (kurių rinkos dydis, SACE vertinimu, sudarė 2,5–5 mlrd. EUR (92)), ir apibrėžti naujos bendrovės veiklos sąlygas.

(105)

2003 m. gruodžio 17 d. kvietime dalyvauti konkurse buvo aiškiai nustatyta, kad naujai įsteigta įmonė negalės kliautis jokia valstybės parama – nei tiesiogiai (finansinė parama), nei netiesiogiai (naudojant išteklius, skirtus neparduotinos rizikos draudimui) (93).

(106)

2004 m. gegužės 18 d. parengtame pradiniame verslo plane buvo pateikta rinkos praktikos (daugiausia pagrindinių rinkos dalyvių) lyginamoji analizė (94) pagal tikėtiną kainodarą, išlaidas išmokoms ir kitus sąnaudų rodiklius ir kita išsami informacija apie tai, kaip įsteigti įmonę ir vykdyti jos veiklą pagal rinkos praktiką. Tai galėtų būti tvirtas pagrindas naujai įsteigtai įmonei užtikrinti, kad jos veikla atitiktų rinkos praktiką.

(107)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad procesas ir veiksmai, kurių ėmėsi SACE prieš priimdama sprendimą investuoti į SACE BT pradinį kapitalą, buvo panašūs į rinkos praktiką panašiomis aplinkybėmis. Visų pirma prieš priimdama sprendimą dėl šios investicijos SACE paprašė išorės patarėjo parengti galimybių studiją, o prieš atlikdama investiciją ji kruopščiai įvertino ir nustatė reikšmingas galimybes plėsti veiklą Italijos kredito draudimo rinkoje, taip pat toliau plėstis į Vidurio ir Rytų Europos rinkas arba į kitų su kredito draudimu susijusių paslaugų segmentus.

(108)

Dėl riboto pradiniame verslo plane pateiktų finansinių projekcijų laikotarpio (t. y. tik ketverių metų, 2005–2008 m.) ir nedidelio pelningumo, galimo to laikotarpio pabaigoje, Komisija pažymi, jog lėmė tai, kad kai kuriuos iš pagrindinių elementų vis dar reikėjo patobulinti, todėl į planą buvo įtrauktos tik su kai kuria numatoma veikla susijusios finansinės projekcijos (pirmasis ramstis, žr. 48 konstatuojamąją dalį).

(109)

Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad patikslintame verslo plane – SACE valdyba jį oficialiai patvirtino praėjus vos mėnesiui nuo SACE BT veiklos pradžios – buvo pakeistos kai kurios pradinės prielaidos, vienais metais, t. y. iki 2009 m., pratęstas finansinių projekcijų laikotarpis ir atskirai natūraliai augančiam kredito draudimo verslui (pirmasis ramstis) (apytikriai apskaičiuota, kad jam būtinas 40,3 mln. EUR kapitalas, susijęs su prognozuojamomis įmokomis) pateikti būtino kapitalo ir jo grąžos įverčiai. Prognozuota, kad 2009 m. šio kapitalo grąža sudarys 4,8 mln. EUR, o tikėtina vidutinio nuosavo kapitalo grąža bus 12,1 %). Pridedamoje pažymoje valdybai buvo aiškiai kalbama apie verslo plėtrą žengiant į laidavimo rinką ir apie raidos scenarijaus apibrėžimą atsižvelgiant į kitas išorės augimo galimybes žengiant į sektorius, kuriuose būtų sinergijos su SACE BT kredito draudimo veikla galimybių, kad visos kapitalo investicijos į SACE grąža būtų suderinta su lyginamaisiais rinkos standartais. Dokumente buvo pažymėta, kad ši analizė turi būti papildomai išplėtota reguliavimo tikslais rengiant verslo planą su perskaičiuotais rodikliais (jo parengto laukta 2005 m. vasario ar kovo mėn.).

(110)

Italija ir SACE taip pat pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad planas buvo nuolat peržiūrimas. Tai parodo, kad vadovybė iš tiesų laikėsi šio plano ir jį naudojo ir kad jis buvo reguliariai atnaujinamas remiantis nauja informacija. Ši praktika, regis, panaši į tai, kas, kaip tikimasi, turi būti padaryta naujai įsteigtos įmonės atveju, kai būsimo pelningumo įvertinimas yra neaiškus ir, naujai įsteigtai įmonei pradėjus veiklą, turi būti tikslinamas.

(111)

Dėl kitų verslo ramsčių, t. y. SACE BT veiklos plėtros įgyvendinant įsigijimus (toliau – augimo užsienyje strategija), Komisija pažymi, kad galimybes kituose rinkos segmentuose, kurios užtikrintų didelę sinergiją su įmonės pagrindine kredito draudimo veikla (įskaitant galimus įsigijimo objektus), įmonė, padedama autoritetingo išorės patarėjo, nustatė ankstyvajame etape (žr. 113 konstatuojamąją dalį). Vakarų Europos rinka yra koncentruota, todėl SACE nagrinėjo galimybes plėstis Vidurio ir Rytų Europos rinkose, kuriose trys didieji kredito draudimo rinkos dalyviai tuomet veikė kur kas mažesniu mastu nei Vakarų Europoje.

(112)

Komisija pažymi, kad nors SACE BT gautas kapitalas buvo didesnis nei reikalingas natūraliam jos kredito draudimo verslo augimui (pirmasis ramstis), Italija ir SACE pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nacionalinę ir tarptautinę SACE BT plėtrą (atitinkamai antrasis ir trečiasis ramsčiai) SACE svarstė ir nagrinėjo dar prieš SACE BT įsteigimą 2004 m. gegužės 27 d.

(113)

Visų pirma į antrąjį ir trečiąjį ramsčius buvo atsižvelgta 2003 m. gruodžio 17 d. rašte (žr. 52 ir 53 konstatuojamąsias dalis), kuriame išorės konsultanto buvo paprašyta įvertinti savaiminį SACE augimą ir taip pat išnagrinėti bendradarbiavimą su kitais – Italijos arba užsienio – ekonominės veiklos vykdytojais (kaip antai bendradarbiavimą su vienu iš didžiausių rinkos dalyvių, bendradarbiavimą su antriniu dalyviu (pvz., CESCE Ispanijoje, OND Belgijoje) ir bendradarbiavimą su Italijos dalyviu, veikiančiu kitame rinkos segmente arba kitame finansų sektoriuje. Be to, 2004 m. kovo mėn. išorės konsultantas jau buvo pateikęs papildomas analizes, susijusias su Italijos komercinės informacijos rinka, Italijos skolų išieškojimo rinka ir jos pagrindiniais dalyviais ir su kredito draudimo rinka Vidurio ir Rytų Europoje (verslo plano priedai). Taigi, nors tuo metu, kai buvo suteikta pirmoji priemonė, nebuvo parengta jokių tikslių finansinių projekcijų dėl tikėtino plėtros į kitų paslaugų segmentus Italijoje ir kitose geografinėse rinkose įgyvendinant įsigijimus pelningumo, SACE jau turėjo autoritetingo išorės konsultanto parengtą analizę, kuria remiantis galėtų ateityje nustatyti galimus įsigijimo objektus.

(114)

Komisija pripažįsta, kad galima pagrįstai tikėtis tolesnės mažesnių rinkos dalyvių konsolidacijos, taip pat galimo kredito draudikų Vidurio ir Rytų Europoje privatizavimo. Ji taip pat supranta, kad nors šis procesas kartotinis, SACE yra sunku pinigine išraiška tiksliai įvertinti kapitalo sumą, kuri būtų išleista šiems būsimiems įsigijimams, ir grąžą, kurią duotų tokios įmonės, kol galimo įsigijimo objekto savininkas nėra sutikęs jį parduoti ir nėra įvertinta tikėtina tokių galimų įsigijimo objektų grąža.

(115)

Atsižvelgdama į SACE svarstymus prieš atliekant investiciją, taip pat į išsamią analizę, kurios buvo paprašyta iš autoritetingo išorės patarėjo, preliminariai nustačiusio galimus įsigijimo objektus, Komisija gali sutikti su Italijos ir SACE teiginiu, kad SACE, investuodama į SACE BT kapitalą, atsižvelgė į įsigijimo planus, nors ir negalėjo apytikriai įvertinti jų pelningumo ar tikėtinos sinergijos, nes negalėjo susipažinti su tokių galimų įsigijimo objektų vidaus duomenimis ir nežinojo pardavimo kainos.

(116)

Atsižvelgdama į didelio masto įsigijimų strategiją, kuri būdinga šiam sektoriui ir kurią įgyvendinti tikėjosi SACE, Komisija taip pat gali sutikti su Italijos ir SACE argumentu, kad kapitalas, kuris būtų panaudotas būsimuose įsigijimo sandoriuose, gali būti apytikriai panašus į investiciją į nuosavybės fondą. Iš tiesų, nuosavybės fonde vienintelė tikėtina grąžos norma gali būti apibrėžta pagal lyginamuosius rinkos standartus (šiuo atveju suderinant trijų didžiausių kredito draudimo rinkos dalyvių, kurie gerokai išsiplėtė įgyvendindami įsigijimus, reikalaujamą grąžos normą), o konkretesnis įvertinimas atliekamas prieš atliekant kiekvieną investiciją, tokiai galimybei atsiradus. Kol bus investuotas visas kapitalas, taip pat gali praeiti šiek tiek laiko.

(117)

Dėl pelningumo iš įsigijimų Komisija pažymi, kad prieš atliekant įsigijimus buvo nuolat kreipiamasi dėl patarimų į išorės konsultantą. Kalbant apie Assedile, pasiūlyta kaina buvo mažesnė nei išorės konsultanto pasiūlytos vertinimo ribos (dėl pirmojo 70 % Assedile akcijų paketo įsigijimo) arba jas atitiko (svarstant bendrą 100 % Assedile akcijų įsigijimą) (95). Tačiau kalbant apie investiciją į KUP, 2007 m. atliktą kartu su SA Ducroire, sumokėta kaina 5 % viršijo konsultanto (Rothschild) nustatytą vertę. Kita vertus, suvokusi, kad KUP pelningumo negalima susigrąžinti, SACE BT gana greitai šią investiciją pardavė (96). 2009 m. vasario 29 d. SACE BT nuostolingai pardavė turėtą KUP kapitalo dalį įmonei SA Ducroire, kad kuo labiau sumažintų savo būsimus nuostolius (97).

(118)

Komisija taip pat pažymi, kad SACE, kaip įmonė, veikianti ilgalaikio eksporto kredito draudimo srityje, turi tam tikrų žinių apie kredito draudimo rizikos rinką. Taigi nebuvo taip, kad ji investavo pati nieko neišmanydama apie šį sektorių.

(119)

Apibendrindama Komisija pažymi, kad verslo planas buvo parengtas ex ante ir padedant autoritetingam išorės konsultantui, įvertinusiam naujas rinkos galimybes, kurios SACE buvo pristatytos prieš sukuriant SACE BT. Be to, investicija buvo aiškiai skirta naujai įsteigtai įmonei ir buvo paremta planu, kuris buvo pagrįstas išsamia lyginamąja rinkos praktikos analize, visų pirma sąnaudų ir kainodaros požiūriu, ir kuriame buvo tinkamai nustatytos jos augimo ir plėtros galimybės. Galiausiai reikėtų dar pabrėžti, kad pirmaisiais naujai įsteigtos įmonės veiklos metais patronuojančioji įmonė atidžiai stebėjo jos veiklos rezultatus ir laiku atliko pakeitimus.

(120)

Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes ir visų pirma į pelningumo, kurio būtų galima tikėtis iš antrojo ir trečiojo SACE BT veiklos ramsčių, lygį, kuris tuo metu buvo išsamiai išnagrinėtas, galima daryti išvadą, kad tinkamos grąžos iš pradinės kapitalo investicijos, t. y. iš pirmosios priemonės, lūkesčiai buvo tikroviški ir atitiko rinkos praktiką.

(121)

Taigi galima daryti išvadą, kad tuo metu, kai SACE skyrė SACE BT kapitalo injekciją, už savo investiciją ji reikalavo (kaip nustatyta protokoluose ir pranešimuose valdybai) pakankamos grąžos ir galėjo pagrįstai jos tikėtis.

(122)

Apibendrinant pažymėtina, jog manoma, kad pirmąja priemone SACE BT nebuvo suteikta pranašumo. Taigi tai nebuvo pagalba ir kitų kriterijų, kurie reikalingi sprendžiant, ar priemonė yra valstybės pagalba, vertinti nereikia.

(123)

Sprendimo pradėti procedūrą 100 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejones, ar perdraudimas rinkos veiklos vykdytojų ir patronuojančiosios įmonės SACE buvo suteiktas panašiomis sąlygomis. Dėl valstybės netiesiogiai (t. y. per valstybinę eksporto kredito draudikę SACE) suteikto perdraudimo, regis, buvo dirbtinai sukurti pajėgumai, kurie privačioje rinkoje nebūtų prieinami. Be to, sprendimo pradėti procedūrą 103 konstatuojamojoje dalyje Komisija neatmetė galimybės, kad antrąja priemone SACE BT buvo suteiktas pranašumas.

(124)

Italija ir SACE nepateikė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių pasikeistų sprendime pradėti procedūrą išdėstytas preliminarus įvertinimas.

(125)

Pagal Komunikato dėl eksporto kredito 4.2 dalį pareikalauta, kad valstybės narės per vienus metus nuo šio komunikato paskelbimo nustotų teikusios tam tikrų rūšių valstybės pagalbą, įskaitant tiesioginį arba netiesioginį valstybės atliekamą perdraudimą per valstybinį arba valstybės remiamą eksporto kredito draudiką palankesnėmis sąlygomis negu tos, kurios siūlomos privačioje perdraudimo rinkoje, dėl kurio nepakankamai įvertinama perdraudimo poliso garantuojama apsauga arba dirbtinai sukuriami pajėgumai, kurių negalima tikėtis privačioje rinkoje (4.2 dalies f punktas). Be to, 4.2 dalyje taip pat nustatyta, kad priimti papildomi perdraudimo susitarimai ir toliau leidžiami pereinamuoju laikotarpiu, jeigu, be kita ko, valstybinis perdraudimas sudaro mažiausią bendro draudiko perdraudimo paketo dalį ir valstybiniu parduotinos rizikos perdraudimu gali naudotis visi kredito draudikai, kurie gali atitikti bendruosius tinkamumo kriterijus. Labai aišku, kad šių nuostatų šiuo atveju nesilaikoma, nes valstybė prisiėmė didžiąją perdraudimo dalį. Be to, ji nesuteikė galimybės šia schema naudotis visiems kredito draudikams.

(126)

Vertindama, ar yra pranašumas, Komisija visų pirma įrodys, kad šios priemonės nebuvo galima įgyti likusioje rinkos dalyje. Antra, ji įrodys, kad SACE neveikė kaip privatus perdraudikas. Trečia, ji įrodys, jog net ir atsižvelgus į tai, kad SACE yra SACE BT patronuojančioji įmonė, negalima daryti išvados, jog SACE veikė taip, kaip tokiu atveju būtų veikusi privati įmonė. Ketvirta, Komisija įrodys, kad SACE suteiktu perdraudimu SACE BT suteikiamas pranašumas.

(127)

Komisija pažymi, kad SACE BT, siekdama atnaujinti savo perdraudimo sutartis 2009 m., 2009 m. sausio 30 d. sugebėjo parduotinos kredito rizikos rinkoje gauti 25,85 % perteklinių nuostolių perdraudimo sumos (98). Daug rinkos dalyvių, į kuriuos buvo kreiptasi, atsisakė suteikti perdraudimą likusiai daliai, nepaisydami jo tariamo pelningumo (16 rinkos dalyvių nusprendė nedalyvauti). Taigi, „po daugelio bandymų pasiekti susitarimą su rinkos dalyviais“  (99) SACE BT nusprendė likusios perteklinių nuostolių perdraudimo dalies prašyti iš SACE. 2009 m. birželio 5 d. SACE tokiomis pat pirmenybės, pajėgumų ir įmokų sąlygomis, kaip ir privatūs perdraudikai, skyrė 74,15 % perteklinių nuostolių perdraudimo. Todėl aišku, kad 74,15 % perteklinių nuostolių perdraudimo, kurį suteikė SACE, nebūtų buvę įmanoma gauti likusioje rinkos dalyje (100).

(128)

Norint įsitikinti, ar tokia priemone suteikiamas pranašumas, taip pat reikia patikrinti, ar suteikdama šią priemonę SACE veikė taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų veikęs privatus draudikas. Komisija pažymi, jog Italija ir SACE pačios pripažino, kad pasaulio finansų krizė padarė didelį poveikį pasaulio perdraudimo rinkai ir dėl jos 2009 m. perdraudimo sąlygos buvo griežtos. Dėl to nemažai privačių perdraudikų gerokai sumažino savo kredito draudimo pajėgumus, sumažinę savo veiklos šiame sektoriuje mastą, ir stengėsi persiorientuoti į pelningesnes sritis, o tai padarė poveikį tokio kredito draudimo ir perdraudimo prieinamumui rinkoje. Antra, SACE BT dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties taip pat nepavyko rinkoje įsigyti perdraudimo ir susirūpinimą dėl įmonės padėties išreiškė įvairūs privatūs perdraudikai, dalyvavę diskusijose dėl SACE BT perdraudimo atnaujinimo. 2008 m. SACE BT užfiksavo didelius nuostolius (maždaug 29,5 mln. EUR). Tokia prasta padėtis reiškė, kad su perdraudimu susijusi rizika yra didesnė (101). Vykdant perdraudimą dalyvavusių perdraudikų elgesys rodo, kad nesant gerokai didesnio mokesčio privatus perdraudikas prisiimtų tik nedidelę tokio rizikingo perdraudimo dalį. Jis niekada nebūtų sutikęs padengti tokią didelę procentinę dalį, kaip 74 %, ir tokiomis pat sąlygomis, kokių perdraudikai reikalavo už gerokai mažesnę procentinę perdraudimo dalį. Racionalus investuotojas būtų pareikalavęs mokesčio, kurį nustatant atsižvelgiama į didesnį prisiimamos rizikos lygį (102). Taigi SACE taikytas mokestis iš esmės turėjęs būti didesnis negu penkių privačių perdraudikų už gerokai mažesnę procentinę perdraudimo dalį nustatytas mokestis (103). Todėl Komisija su antrąja priemone susijusios pagalbos sumą apskaičiuoja kaip perdraudimo mokesčio, kurį už tokią didelę perdraudimo dalį būtų nustatęs privatus perdraudikas, ir mokesčio, imto iš SACE BT, skirtumą. Pagal savo praktiką (104) Komisija mano, kad mokestis už tokią didelę perdraudimo ir rizikos dalį turėjęs būti bent 10 % didesnis nei mokestis, privačių perdraudikų nustatytas už mažesnę perdraudimo ir rizikos dalį. Pagalba, susijusi su 1,56 mln. EUR suma, kurią SACE BT sumokėjo SACE, sudaro 156 000 EUR. Galiausiai Komisija pažymi, kad tokios didelės perdraudimo dalies skyrimas vienai atskirai įmonei galėjęs neatitikti bendrųjų įmonės perdraudimo principų, t. y. „sutartyse turi dalyvauti tiek perdraudikų, kad būtų užtikrintas tinkamas rizikos paskirstymas“  (105). Dėl minėtų priežasčių Komisija daro išvadą, kad SACE neveikė kaip privatus perdraudikas.

(129)

Svarstant klausimą, ar patronuojančioji įmonė būtų suteikusi tokią didelę perdraudimo dalį tuo atveju, jeigu jos patronuojamoji įmonė negalėtų siūloma kaina rasti rinkoje pakankamo perdraudimo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl tokių perdraudimo sutarčių rizika, kurią patronuojančiajai įmonei kelia patronuojamosios įmonės veikla, padidėja. Šiuo atveju SACE jos padėtyje 2009 m. buvo reikalingas didelis rekapitalizavimas ir perdraudimas. Taigi sprendimą suteikti šią priemonę reikėtų nagrinėti lygiagrečiai su sprendimais skirti trečiąją ir ketvirtąją priemones. Iš tiesų, SACE valdyba visas šias priemones – antrąją, trečiąją ir ketvirtąją – svarstė jau 2009 m. gegužės 26 d. (106), siekdama paremti SACE BT (107). Kaip bus nustatyta tų priemonių vertinime, privatus investuotojas nebūtų atlikęs šių rekapitalizavimo veiksmų, o būtų leidęs įmonei bankrutuoti. Todėl reikia daryti išvadą, kad privati patronuojančioji įmonė nebūtų suteikusi antrosios priemonės, dėl kurios rizika, kurią patronuojančiajai įmonei kelia jos patronuojamoji įmonė, dar labiau padidėtų.

(130)

Galiausiai kalbant apie tai, ar šiuo perdraudimu SACE BT buvo suteiktas pranašumas, kaip pripažino SACE (žr. 70 konstatuojamąją dalį), šia priemone SACE BT buvo sudaryta galimybė padidinti savo kredito draudimo teikimo pajėgumus, taigi pasirašyti daugiau sutarčių, negu ji būtų galėjusi priešingu atveju. Arba, be šios priemonės, SACE BT būtų turėjusi išlaikyti šią riziką savo balanse, labiau rizikuoti savo kapitalu arba pasiūlyti didesnę įmoką – bent 10 % didesnę – tam perdraudimui įgyti (žr. 128 konstatuojamąją dalį). Taigi šia priemone SACE BT buvo sudaryta galimybė įgyti perdraudimą mažesne kaina – perdraudimą, kuris sudarė įmonei galimybę pasirašyti daugiau draudimo įmokų, negu ji būtų galėjusi pasirašyti neturėdama SACE perdraudimo, arba savo sąskaita prisiimti mažesnę riziką.

(131)

Komisija daro išvadą, kad antrąja priemone SACE BT buvo suteiktas pranašumas, kuris lygus SACE BT faktiškai sumokėto mokesčio ir mokesčio, – bent 10 % didesnio, – kurio, atsižvelgdamas į didesnį prisiimamos rizikos lygį, būtų pareikalavęs privatus perdraudikas, skirtumui.

(132)

Sprendimo pradėti procedūrą 107 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejones dėl tikimybės, kad privatus ekonominės veiklos vykdytojas būtų investavęs į SACE BT šiuo metu įvertintą sumą. Kaip pripažino Italijos institucijos, trečiąja ir ketvirtąja priemonėmis buvo padengtas SACE BT kapitalo poreikis, kad įmonė galėtų išspręsti su finansų krize susijusias problemas (108). 2009 m. kovo 31 d. SACE BT valdyboje svarstytame svarstomajame dokumente nustatyta, jog SACE BT „reikalinga iki 70 mln. EUR rekapitalizacija, kad ji galėtų sudaryti tinkamą turtą rezervams 2009 m. pabaigoje padengti“  (109). Tame pačiame dokumente nustatyta, kad jau 2009 m. pirmojo pusmečio pabaigoje turto nepakako rezervams padengti, t. y. 2009 m. birželio mėn. pabaigoje buvo reikalinga 23 mln. EUR, o 2009 m. pabaigoje – 68 mln. EUR suma. Sprendime pradėti procedūrą nurodoma, kad SACE BT, regis, negalėjo padengti 2008 m. pabaigoje užfiksuotų nuostolių ir jos turto tuomet nepakako rezervams padengti. Atrodo, kad SACE BT nebūtų galėjusi įmonei skirto kapitalo pritraukti rinkoje, nes jos tikėtinas pelningumas buvo nepakankamas. Nėra įrodymų, kad SACE BT vertė tuo metu buvo teigiama.

(133)

Sprendimo pradėti procedūrą 108 konstatuojamojoje dalyje Komisija paprašė Italijos paaiškinti, ar trečioji priemonė buvo būtina siekiant sudaryti SACE BT galimybę tęsti veiklą, o jeigu taip, kokios apytikriai galėtų būti SACE sąnaudos, jeigu ji parduotų SACE BT arba ją likviduotų. Komisija pažymėjo, kad patronuojančioji įmonė būtų rekapitalizavusi savo patronuojamąją įmonę, bet tik jei būtų buvę pagrįstai tikėtina, kad remiama bendrovė vėl pradės gauti pelną (110). Rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų skyręs SACE BT papildomo kapitalo, jeigu ekonominiu požiūriu tai būtų brangiau, nei atitinkamo turto likvidavimas (pvz., parduodant atitinkamą investiciją).

(134)

Sprendimo pradėti procedūrą 111 ir 117 konstatuojamosiose dalyse Komisija išreiškė abejones dėl trečiosios ir ketvirtosios priemonių atitikties REIP. Be to, Komisija nurodė, kad šiomis dviem priemonėmis SACE BT, regis, buvo suteiktas pranašumas.

(135)

Sprendime pradėti procedūrą (109 konstatuojamoji dalis) pažymima, kad svarbiausia yra planas, turėtas atliekant investiciją. Planas yra labai svarbus, nes naują kapitalą pelno stokojančiai įmonei privatus investuotojas suteiks tik tuo atveju, jeigu tikisi, kad ji vėl pasieks pakankamo pelningumo lygį. Priešingu atveju investuotas kapitalas būtų panaudotas tik esamoms įmonės skoloms grąžinti ir neužtikrintų, kad ateityje ji vėl pradėtų gauti pelną (111). Nesant įtikinamo restruktūrizavimo plano, racionalus privatus investuotojas neinvestuotų (112).

(136)

Komisija pažymi, kad 2010–2011 m. laikotarpio verslo plane SACE BT daugiausia numatė priemones, susijusias su rinkos dalies didinimu ir veiklos plėtra, o ne priemones pelningumui susigrąžinti, pvz., sąnaudų mažinimą ir verslo modelio pertvarkymą. SACE BT savo rinkos dalį kredito draudimo ir laidavimo verslo rinkoje tikėjosi 2011 m. padidinti iki tikslinio 15 % lygio ir iki tų metų tapti antra didžiausia kredito draudimo rinkos dalyve. SACE BT apytikriai apskaičiavo, kad 2009 m. kredito draudimo ir laidavimo verslo rinkoje ji užimtų trečią arba ketvirtą vietą. Dėl SACE BT platinimo tinklo plane, be kita ko, pateikiamas galimų tolesnių įsigijimų galimybių įvertinimas. Be to, verslo plane, be kita ko, remiamasi išoriniais veiksniais, kaip antai ekonomikos ir rinkos sąlygų gerėjimu ir laipsnišku perdraudimo rinkos atsivėrimu nuo 2011 m., o ne vidaus pokyčiais.

(137)

Dėl vykstant oficialaus tyrimo procedūrai Italijos ir SACE pateiktos informacijos sprendime pradėti procedūrą išdėstytas pradinis Komisijos įvertinimas nepasikeitė.

(138)

Komisijos nuomonė dėl trečiosios ir ketvirtosios priemonių priskyrimo kapitalo padidinimo (it. aumenti di capitale) kategorijai nepasikeitė. Nors, kaip teigia Italija, dėl šios priemonės akcinio kapitalo (it. capitale sociale) suma nepadidėjo, Komisija pažymi, kad atlikti pervedimai iš patronuojančiosios įmonės SACE į SACE BT kapitalą padarė teigiamą poveikį nuosavam kapitalui (it. patrimonio netto), o tai yra platesnė kategorija negu akcinis kapitalas (113).

(139)

SACE teigimu, sprendimai rekapitalizuoti SACE BT buvo priimti atsižvelgus į tikėtiną pelningumo susigrąžinimą 2011 m.

(140)

Tačiau Komisija primena, kad tuo metu, kai suteikė trečiąją priemonę, SACE neturėjo atnaujintų finansinių projekcijų ar verslo plano, kuriame būtų atsižvelgta į kapitalo injekciją ir naujausius finansinius duomenis. Todėl SACE neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad SACE BT vėl pradės gauti pelną.

(141)

Pagrindinis dokumentas, į kurį atsižvelgė SACE skirdama ketvirtąją priemonę, yra 2010–2011 m. verslo planas. Komisija pažymi, kad šis verslo planas buvo labai trumpas dokumentas, kuriame paprasčiausiai apibūdintos neigiamos perspektyvos rinkoje, o konkrečiai dėl SACE BT pateikti tik keli pagrindiniai 2010 ir 2011 m. finansiniai rodikliai ir skaičiai. Visų pirma šiame verslo plane buvo pateikti duomenys, parodantys, kad padėtis rinkoje blogėjo (nuostolingumo rodiklis laipsniškai prastėjo ir 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo 71,4 %) ir kad nuostoliai sudarė apytikriai pusę šio sektoriaus apyvartos. Tomis aplinkybėmis plane buvo prognozuota, kad SACE BT kredito draudimo rodikliai gerokai pagerės ir 2011 m. bus pasiekta nenuostolingumo riba (žr. 5 lentelę). Tačiau jame nebuvo pateikta išsamios informacijos apie kainodaros pokyčius ar apie tai, kaip siekiant nenuostolingumo būtų sumažintos sąnaudos.

(142)

Reikia pabrėžti, kad 2010–2011 m. verslo plane buvo numatyta tik nulinio pelningumo 2011 m. projekcija ir nebuvo pateikta jokios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad po 2011 m. padėtis pagerės, ar kokių nors būsimo SACE BT pelningumo po tos datos įverčių (iš esmės galimybė įmonei po 2011 m. gauti pelno net nebuvo paminėta). Be to, pagal plane nustatytą tikslą turėjo būti tik sustabdytas įmonės nuostolių atsiradimas ir toliau didinama jos užimama rinkos dalis, nenumatant jokio būsimo pelno. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad apdairus rinkos investuotojas būtų pareikalavęs patikimai nustatyti, kaip būsimas pelningumas bus atkurtas iki tinkamo lygio.

(143)

Be to, iš SACE valdybos posėdžių, kuriuose patvirtintos trečioji ir ketvirtoji priemonės, protokolų atrodo, kad kapitalizavimo priemonėms ji pritarė siekdama padengti nuostolius ir įvykdyti reguliavimo reikalavimus ir taip leisti įmonei tęsti veiklą. Tuose protokoluose nenurodyta, kad buvo svarstytas būsimas įmonės pelningumas. Valdyba neatsižvelgė į galimą SACE BT likvidavimą ir nepalygino likvidavimo scenarijaus su pasirinktu sprendimu skirti sunkumų patiriančiai įmonei papildomo kapitalo. Taigi ji nereikalavo apytikriai apskaičiuoti likvidavimo sąnaudų ir tokio įverčio nesvarstė, dėl to negalėjo daryti išvados, kad skyrus kapitalo ekonominis rezultatas būtų buvęs geresnis nei įmonės likvidavimo atveju.

(144)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tvirtindama tas priemones SACE neįvertino, ar papildomo kapitalo skyrimas jai, kaip akcininkei, buvo ekonomiškai naudingesnis, negu patronuojamosios įmonės likvidavimas. Atsižvelgiant į rinkos aplinkybes ir į tai, kad tuo metu nebuvo jokių SACE BT pelningumo prognozių, apdairus privatus rinkos veiklos vykdytojas nebūtų atlikęs tokios investicijos neįvertinęs tokių sumetimų. Taigi vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad SACE nesielgė kaip apdairus privatus rinkos veiklos vykdytojas ir dėl to kapitalo injekcijos, atliktos pagal trečiąją ir ketvirtąją priemones, turėtų būti laikomos valstybės pagalba.

(145)

Dėl išsamumo Komisija taip pat priduria negalinti pritarti SACE argumentui, kad apdairus privatus rinkos investuotojas papildomą kapitalą įmonei būtų skyręs vadovaudamasis vien tuo, kad yra įvykdomi reguliuojamojo kapitalo reikalavimai. Kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl EEB sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo (toliau – REIP komunikatas) (114), investuotojai dažnai pagal įstatymus yra įpareigojami įmonėms, kurių kapitalo bazė dėl nuolatinių nuostolių sumažėjo iki žemesnio negu iš anksto nustatytasis lygio, skirti papildomą kapitalą. Siekiant atsakyti į valstybių narių tvirtinimus, kad šios kapitalo injekcijos negali būti laikomos pagalba, nes jomis paprasčiausiai vykdoma teisinė prievolė, REIP komunikate nustatyta, kad tokioje padėtyje atsidūrę privatūs investuotojai svarstytų visas kitas galimybes, įskaitant likvidavimą arba verslo apimties mažinimą (115), ir pasirinktų tą, kuri būtų finansiškai naudingiausia.

(146)

Šioje byloje Komisija mano, kad SACE galėjo leisti SACE BT bankrutuoti, nes ji buvo akcinė bendrovė. SACE nebūtų reikėję padengti SACE BT įsipareigojimų. SACE yra teisi teigdama, kad privatūs investuotojai gali atsižvelgti į kitus sumetimus, kaip antai viešąjį įvaizdį (116). Sprendime ENI/Lanerossi Teisingumo nutarė, kad patronuojančiosios įmonės sprendimas laikinai padengti patronuojamosios įmonės, „kuri patiria laikinus sunkumus, bet gali vėl tapti pelninga, galbūt po reorganizavimo“, nuostolius galėtų būti pateisintas ne tik netiesioginės materialinės naudos perspektyva, bet ir kitais sumetimais, t. y. grupės viešojo įvaizdžio apsauga ir jos veiklos perorientavimu (117). Tačiau Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuo atveju, kai nėra jokių pelningumo perspektyvų, net ir ilguoju laikotarpiu, bet kokios kapitalo injekcijos turėtų būti laikomos valstybės pagalba (118). Taigi – ir tai patvirtinta teismo praktika – taikant privataus investuotojo kriterijų šie argumentai yra nelabai svarbūs, nes tuo metu, kai buvo atliekamos kapitalo injekcijos, nebuvo jokių prognozių, kad SACE BT po 2011 m. ar net tolimesnėje ateityje galėtų gauti pelną.

(147)

Be to, Italija ir SACE nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti neigiamas ekonominis poveikis, kurį SACE patirtų, jeigu tariamai pablogėtų jos viešasis įvaizdis, ir tą poveikį būtų galima kiekybiškai įvertinti.

(148)

Komisija taip pat pažymi, kad SACE draudimo veikla vykdoma su valstybės garantija. Vadinasi, apdraustosios šalys žino, jog valstybė užtikrins, kad joms būtų sumokėtas bet koks žalos atlyginimas, kurį gauti jos turi teisę pagal tas draudimo sutartis. Taigi Komisija nesupranta, kodėl apdraustieji SACE klientai nerimautų, jei būtų likviduota SACE patronuojamoji įmonė, kuriai netaikoma valstybės garantija ir kuri įsteigta kaip akcinė bendrovė. Italija ir SACE nepagrindė, kodėl būtų pakenkta šiai su valstybės garantija vykdomai SACE veiklai.

(149)

Be to, Komisija mano, kad SACE draudimo veikla nėra rinkos veikla, kurią galėtų vykdyti privatus veiklos vykdytojas, nes ji vykdoma su valstybės garantija (o būtent garantija SACE draudimo veiklai nėra pagalba, nes nemanoma, kad ši veikla būtų siūloma rinkos, todėl konkurencija nėra iškraipoma). Komisija mano, kad vertinant, ar SACE vietoje privatus investuotojas būtų leidęs tokiai patronuojamajai įmonei, kaip SACE BT, bankrutuoti, ar ją rekapitalizuotų, į galimą neigiamą SACE BT likvidavimo poveikį šiai SACE vykdomai ne rinkos veiklai negalima atsižvelgti, nes privatus investuotojas niekada negalėtų vykdyti tokios veiklos.

(150)

Kaip nurodyta, imdamasi trečiosios ir ketvirtosios priemonių, SACE nepalygino likvidavimo scenarijaus su pasirinktu sprendimu, nepaisant SACE BT sunkumų, skirti jai papildomo kapitalo. Siekdama išsamumo, tolesnėse dalyse Komisija bet kuriuo atveju parodys, jog atlikusi tokį palyginimą SACE būtų supratusi, kad likviduoti SACE BT būtų buvę tinkamiau nei skirti SACE BT, nepaisant jos sunkumų, papildomą 70 mln. EUR kapitalą.

(151)

Norint nustatyti, ar SACE, kaip vienintelei SACE BT akcininkei, buvo geriau investuoti į SACE BT papildomą 70 mln. EUR kapitalą, užuot ją likvidavus (sumažinus jos veiklos mastą), tikėtinus pinigų srautus (jei jų būtų), kurie SACE, kaip akcininkei, tektų įgyvendinus likvidavimo (veiklos masto mažinimo) scenarijų, reikia palyginti su srautais, tikėtinais pagal kapitalo injekcijos scenarijų. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, Italija ir SACE tuo metu (ar ex post) nenustatė SACE BT nuosavo kapitalo dalies vertės pagal scenarijus prieš injekciją ar po jos.

(152)

Komisija pažymi, kad 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje ir birželio mėn. pradžioje, kai SACE BT valdyba nusprendė taikyti trečiąją ir ketvirtąją priemones, jau buvo numatyta, kad, be 2008 m. užfiksuotų didelių nuostolių (29,5 mln. EUR), SACE BT, apytikriais skaičiavimais, patirtų didelių nuostolių ir 2009 m. (53,4 mln. EUR (119)), taigi buvo numatyta, kad 2009 m. pabaigoje likęs kapitalas sudarys 24,2 mln. EUR. Visų pirma 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje SACE BT nuosavo kapitalo buhalterinė vertė (atsižvelgiant į tuo laikotarpiu užfiksuotus 22,6 mln. EUR nuostolius) sudarė 55 mln. EUR, o visų 2009 m. tikėtini nuostoliai – 53,4 mln. EUR. Taigi pagal scenarijų prieš injekciją tikėtina nuosavo kapitalo buhalterinė vertė 2009 m. pabaigoje atitiktų buhalterinės vertės 2009 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. 55 mln. EUR, ir likusios tikėtinų metų nuostolių sumos, t. y. 30,8 mln. EUR (iš 53,4 mln. EUR atėmus 22,6 mln. EUR) skirtumą ir būtų lygi 24,2 mln. EUR.

(153)

Pagal scenarijų po injekcijos nuosavo kapitalo buhalterinė vertė, tikėtina, būtų padidinta rekapitalizavimo priemonių suma (70 mln. EUR) ir sudarytų 94,2 mln. EUR.

(154)

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad pagal likvidavimo scenarijų akcininkai turi teisę tik į likutines pajamas, jei tokių liktų padengus visus įmonės įsipareigojimus ir visas atitinkamas likvidavimo sąnaudas. Likvidavimo rezultatas priklauso nuo įmonės turto vertės ir galimybių jį parduoti.

(155)

Kad atliktų itin konservatyvų vertinimą, Komisija atsižvelgia į hipotezę, jog likvidavimo atveju SACE nebūtų susigrąžinusi jokių savo kapitalo investicijų į SACE BT.

(156)

Toliau, norint įvertinti santykinį 70 mln. EUR kapitalo injekcijos į SACE BT patrauklumą, palyginti su likvidavimo scenarijumi, reikia įvertinti, kokia buvo įmonės vertė (t. y. 100 % nuosavo kapitalo dalies įmonėje rinkos vertė) atlikus šią 70 mln. EUR injekciją.

(157)

Jeigu įmonės vertė po 2009 m. kapitalo injekcijų buvo lygi ar didesnė nei 70 mln. EUR, tokiu atveju privatus investuotojas galėjo būti linkęs atlikti šią investiciją.

(158)

Tokia įmonės vertė priklauso nuo akcininkui tenkančių būsimų pinigų srautų (toliau – pinigų srautas) esamosios vertės įvertinimo.

(159)

Atsižvelgdama į tai, Komisija primena, jog tuo metu turėtuose verslo planuose ir (arba) projekcijose nebuvo numatyta jokio tikėtino būsimo pelno srauto, kuris galėtų parodyti, kad rinkos vertė būtų artima 70 mln. EUR. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prieš krizę įmonė nebuvo pelninga, negalima tikėtis, kad, sunormalėjus makroekonominei padėčiai ir finansų rinkoms, įmonė automatiškai pasiektų tinkamą pelningumo lygį. Todėl Komisija, remdamasi tuo, kad tikėtino SACE BT pinigų srauto prognozių nebuvo, daro išvadą, jog nebuvo jokių požymių, kad šios įmonės rinkos vertė įgyvendinus trečiąją ir ketvirtąją priemones galėtų būti lygi 70 mln. EUR ar didesnė. Dėl to apdairus privatus investuotojas būtų verčiau leidęs SACE BT bankrutuoti (arba ją pardavęs, jei būtų įmanoma surasti pirkėją), užuot ją rekapitalizavęs. Taigi ir ši papildoma analizė rodo, kad SACE, suteikdama trečiąją ir ketvirtąją priemones, nesielgė kaip rinkos ekonomikos investuotojas.

(160)

Dar galima pažymėti, kad investuotojas galėjo panaudoti kitokį rodiklį įmonės vertei nustatyti, kaip antai vertės nustatymo metodą, pagal kurį akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/B), nustatytas pagal panašias įmones, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, dauginamas iš įmonės buhalterinės vertės.

(161)

Komisijos žiniomis, Euler-Hermes yra vienintelė Europos kredito draudimo įmonė, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, taigi jos akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis gali būti nustatytas. Šios įmonės rizika yra gana nedidelė (120), nes ji, kaip paaiškėjo, gana gerai atlaikė ankstesnius nuosmukius, 2008 m. ir 2009 m. pirmąjį ketvirtį gavo pelną, o 2008 m. net išmokėjo dividendus. Taigi rizikingesnės įmonės, tokios kaip SACE BT, vertė būtų mažesnė negu vertė, nustatyta taikant Euler-Hermes akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykį. 2009 m. pirmąjį ketvirtį Euler-Hermes akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis sudarė maždaug 0,60 (121). Taigi taikant šį santykį tikėtinai SACE BT buhalterinei vertei 2009 m. pabaigoje, t. y. 94,2 mln. EUR, įmonės vertė sudarytų 56,52 mln. EUR, jeigu įmonių rizikos pobūdis būtų panašus.

(162)

Tačiau Komisija pažymi, kad prieš krizę SACE BT nebuvo pelninga (priešingai jos pačios verslo planui) ir nebuvo parengta jokio verslo plano, kuriame būtų matyti galimybė įmonei vėl pradėti gauti pelną. Dėl to ji gali būti laikoma gerokai rizikingesne įmone negu tuomet buvo Euler-Hermes, taigi įmonės vertė suteikiant šias priemones būtų buvusi gerokai mažesnė nei 56,52 mln. EUR.

(163)

Be to, Italija taip pat pripažino, kad dėl rinkos aplinkybių draudimo įmonių rinkos vertė tuomet buvo labai sumažėjusi (122).

(164)

Panašiai į vertinimą, pagrįstą būsimais pinigų srautais, išvadą, kad jam yra naudingiau leisti savo patronuojamajai įmonei bankrutuoti, užuot investavus į ją papildomus 70 mln. EUR, privatus investuotojas padarytų ir atlikęs vertinimą akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykio metodu.

(165)

Taigi, taip pat remiantis atlikta analize, galima daryti išvadą, kad suteikus trečiąją ir ketvirtąją priemones SACE padėtis buvo blogesnė negu būtų buvusi likvidavimo atveju.

(166)

Komisija taip pat pažymi, kad, kaip pabrėžė SACE, krizės metais keli rinkos investuotojai skyrė savo eksporto kredito patronuojamajai įmonei papildomo kapitalo. Dėl didelio neaiškumo ir skubumo tie investuotojai, atlikdami savo investicijas, visaverčių projekcijų galėjo ir neturėti. Tačiau savo akcininkų rekapitalizuotos eksporto kredito įmonės prieš krizę buvo veikusios pelningai, taigi buvo didesnė tikimybė, kad jos galėtų susigrąžinti pelningumą. Tačiau SACE BT veikė nuostolingai. O skirti didelę kapitalo sumą patronuojamajai įmonei, kuri prieš krizę buvusiais metais jau patyrė nuostolių arba tik pasiekdavo nenuostolingumo ribą (nors jos verslo plane buvo numatytas nuoseklus pelningumo didėjimas), privatus investuotojas būtų linkęs mažiau. Jis patikrintų, ar yra kokių nors vilčių vieną dieną užtikrinti, kad įmonė taptų pakankamai pelninga. Komisija pažymi, kad 2009 m. nebuvo parengta jokių finansinių prognozių, kuriose būtų matyti, kaip siekti pelningumo. Į įmonę, patekusią į tokią padėtį, apdairus investuotojas didelės papildomo kapitalo sumos neinvestuotų.

(167)

SACE įrodinėja, kad SACE BT veiklos pradžios etapas dar nebuvo pasibaigęs, todėl įmonei buvo sunkiau atlaikyti finansų krizės poveikį. Pirma, Komisija pažymi, kad 2008 m., kai kilo krizė, buvo jau ketvirtieji SACE BT veiklos metai. Pagal Komisijos praktiką naujai įsteigta įmonė apskritai laikoma trejus pirmuosius savo veiklos metus konkrečioje veiklos srityje (123). Antra, net jei tai, kad SACE BT veiklos pradžios etapas dar nesibaigė, būtų tiesa, nėra aišku, kokį poveikį tai būtų turėję taikant REIP. Iš tiesų, privatus investuotojas vis vien būtų įvertinęs tikėtiną įmonės rinkos vertę po rekapitalizavimo (remdamasis jos tikėtinu pelningumu) ir palyginęs ją su galimybe leisti įmonei bankrutuoti arba ją parduoti. Italija ir SACE neįrodė, jog dėl to, kad SACE BT veiklos pradžios etapas dar nebuvo pasibaigęs, SACE galėjo iš jos tikėtis didesnio pelningumo ateityje. Kaip nurodyta 77 konstatuojamojoje dalyje, vieninteliame tuomet buvusiame verslo plane tebuvo numatyta, kad 2011 m. bus vėl pasiekta nenuostolingumo riba. Jame nebuvo numatyta, kad bus pradėta gauti pelną.

(168)

Todėl Komisija daro išvadą, kad trečiąja ir ketvirtąja priemonėmis SACE BT suteikiamas pranašumas, nes jai buvo suteiktas kapitalas, kurio ji nebūtų galėjusi pritraukti rinkoje. Šis kapitalas leido įmonei išlikti, nors ir nebuvo projekcijų, kurios rodytų, kad ji gautų pelno – net ir ilgalaikėje perspektyvoje.

(169)

Sprendimo pradėti procedūrą 73–78 konstatuojamosiose dalyse Komisija, atsižvelgdama į tai, kad visą SACE valdo valstybė, taikė Stardust Marine (124) rodiklius, kad įrodytų, jog priemonė priskirtina valstybei. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką (žr. visų pirma sprendimą byloje Stardust Marine), net jeigu valstybė gali kontroliuoti valstybinę įmonę ir daryti lemiamą įtaką jos veiklai, konkrečiu atveju negalima automatiškai daryti prielaidos, kad ji iš tiesų kontroliuoja įmonę. Todėl būtina nustatyti, ar valdžios institucijos laikytinos vienaip ar kitaip dalyvavusiomis priimant sprendimą dėl aptariamų priemonių.

(170)

Vis dėlto, kaip nustatyta sprendime byloje Stardust Marine:

(171)

Paskui Teisingumo Teismas nurodė tokius rodiklius, kuriais remiantis galima daryti išvadą, ar priemonė, kurios ėmėsi valstybinė įmonė, priskiriama valstybei: i) tai, kad vertinama įmonė negalėjo priimti ginčijamo sprendimo neatsižvelgdama į valdžios institucijų reikalavimus; ii) tai, kad, be natūralaus pobūdžio veiksnių, valstybines įmones susiejančių su valstybe, valstybinė įmonė, kuriai tarpininkaujant buvo suteikta pagalba, turėjo atsižvelgti į centrinės valdžios įstaigos, t. y. Ministerijų ekonominio planavimo komiteto (it. CIPE), parengtas direktyvas; iii) valstybinės įmonės integravimas į valstybės viešojo administravimo struktūras; iv) įmonės veiklos pobūdis ir tai, ar tokia veikla rinkoje vykdoma įprastomis konkurencijos su privačiais veiklos vykdytojais sąlygomis; v) teisinis įmonės statusas (tuo požiūriu, ar ji yra viešosios teisės subjektas, ar bendrosios bendrovių teisės subjektas); vi) valdžios institucijų vykdomos įmonės valdymo priežiūros intensyvumas arba vii) bet kokie kiti rodikliai, kurie konkrečiu atveju parodo, ar valdžios institucijos dalyvavo tvirtinant priemonę, arba mažą tikimybę, kad jos nedalyvavo, taip pat atsižvelgiant į priemonės apimtį, jos turinį ar suteikimo sąlygas.

(172)

Toliau sprendimo pradėti procedūrą 79 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, jog labai mažai tikėtina, kad nagrinėjamos priemonės buvo patvirtintos valstybei niekaip nedalyvaujant.

(173)

Atsakyme dėl sprendimo pradėti procedūrą Italija ir SACE tvirtina, kad nė viena iš šių keturių priemonių nepriskirtina valstybei, nes sprendimus priėmė SACE, veikusi visiškai nepriklausomai nuo valstybės. Įrodinėdama, kad šios priemonės nepriskirtinos valstybei, Italija pateikė papildomų faktinių elementų ir pagrindimą.

(174)

Italijos paminėtai teismo praktikai įvertinti reikia pažymėti, kad Olympic Airways byloje Stardust Marine kriterijai Komisijos sprendime buvo paminėti, tačiau realiai jie nebuvo taikyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš esmės Komisija paprasčiausiai padarė prielaidą, kad priemonė priskirtina Graikijos valstybei, nepaminėjusi jokių argumentų, kurie galėtų paremti tą jos prielaidą (125). Todėl jis nusprendė, kad Komisijos pateiktų argumentų nepakanka nustatyti, jog ši byla priskirtina valstybei, ir kad priemonė pati savaime nepriskirtina valstybei.

(175)

Dėl Italijos institucijų priminto sprendimo byloje SIC- RTP (126) Komisija pažymi, kad tame sprendime Pirmosios instancijos teismas patvirtino Komisijos vertinimą, pagal kurį tam tikri ginčyti anksčiau valstybės valdytos įmonės Portugal Telecom sprendimai (susiję su sutikimu atidėti visuomeninio transliuotojo RTP tinklo mokesčio mokėjimus) nebuvo priskirtini valstybei. Tačiau Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas ypatingomis tos bylos aplinkybėmis. Visų pirma SIC- RTP byloje Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovas nepaneigė Komisijos vertinimo, pagal kurį mokėjimų lengvatos iš esmės buvo nulemtos ginčo tarp RTP ir Portugal Telecom dėl tinklo mokesčio dydžio (127). Be to, Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Komisija nustatė, – ir ieškovas to nepaneigė, – kad Portugal Telecom elgesys po privatizavimo nepasikeitė (128). Taigi yra aišku, kad Pirmosios instancijos teismo vertinimas buvo susijęs su konkrečiu atveju, kuris labai skiriasi nuo šiame sprendime nagrinėjamo atvejo.

(176)

Italijos ir SACE pateiktuose papildomuose dokumentuose Komisija rado papildomų įrodymų, kad šios priemonės priskirtinos valstybei. Panašiai į sprendimą pradėti procedūrą antrosios, trečiosios ir ketvirtosios priemonių priskyrimui valstybei įrodyti šiame sprendime taikomi Stardust Marine rodikliai.

(177)

Nors SACE nėra integruota į viešosios administracijos struktūras ir nevykdo viešosios valdžios funkcijų, Komisija mano, kad šie bendrieji rodikliai įrodo, jog SACE skirtos priemonės priskirtinos valstybei (129):

(178)

Be bendrųjų rodiklių, nurodytų 177 konstatuojamojoje dalyje, galima nustatyti kitus konkrečiai su antrosios, trečiosios ir ketvirtosios priemonių suteikimo sąlygomis susijusius rodiklius:

(179)

Kalbant apie antrąją priemonę, SACE Rizikos valdymo skyrius 2009 m. kovo 19 d. pateiktoje pažymoje (143) (kurios paskirtis buvo patikrinti, ar apytikriai apskaičiuotas SACE pelningumas, kurį užtikrintų perdraudimo sutartis, derėjo su prisiimta rizika) SACE vadovybei pateikta palanki nuomonė dėl įmonės dalyvavimo perdraudimo sutartyje. 2009 m. balandžio 1 d. posėdyje SACE valdyba pritarė, kad SACE tokiomis pat sąlygomis, kaip tos, su kuriomis sutiko privatūs perdraudikai, dalyvautų SACE BT perteklinių nuostolių perdraudimo sutartyje, įnešdama rinkos perdraudikų nepadengtą sumą ir taikydama iki 48 mln. EUR galimų nuostolių ribą. Ši SACE BT skirta priemonė padėtų įmonei išsaugoti savo draudimo pajėgumą, visų pirma draudžiant mažąsias ir vidutines įmones (144).

(180)

Taigi 177, 178 ir 179 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateiktas įvertinimas parodo, kad SACE yra aiškiai susijusi su Italijos valdžios institucijomis ir ja naudojamasi įgyvendinant uždavinius, susijusius su ekonomikos reikalais, už kuriuos paprastai yra atsakingos tos institucijos. Taip pat atsižvelgdama į ekonominę ir politinę nagrinėjamų priemonių svarbą ir į visuomet glaudžius valstybės ir SACE ryšius, Komisija mano, jog yra pakankamai argumentų, kad būtų galima manyti, jog antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės priskirtinos valstybei.

(181)

Dėl antrosios priemonės Komisija atkreipia dėmesį į Italijos pareiškimą, kad SACE pagal savo įstatus (145) turėjo galimybę sudaryti perdraudimo ir bendrojo draudimo sutartis su kitais nei SACE BT privačiais draudikais. Tačiau, nepaisant tos nuostatos, Italija neįrodė, kad SACE galėjo tokiomis pat sąlygomis pasiūlyti perdraudimą visiems privatiems draudikams. Bet kuriuo atveju buvo įrodyta, kad perdraudimo sutartį ji sudarė tik su SACE BT ir rinkos sąlygų neatitinkančiomis sąlygomis. Taigi nėra abejonių, kad ši konkreti su SACE BT susijusi priemonė yra atrankinė.

(182)

Kalbant apie trečiąją priemonę, šis veiksmas buvo numatytas tik vienai įmonei, t. y. SACE BT. Taigi ši priemonė yra atrankinė.

(183)

Kalbant apie ketvirtąją priemonę, šis veiksmas buvo numatytas tik vienai įmonei, t. y. SACE BT. Taigi ši priemonė yra atrankinė.

(184)

Kalbant apie antrąją priemonę, ja SACE BT buvo suteikta galimybė pasirašyti daugiau draudimo įmokų nei ji būtų galėjusi be SACE perdraudimo ar savo sąskaita prisiimti mažesnę riziką. Todėl Komisija daro išvadą, kad antrąja priemone buvo iškreipta konkurencija (146).

(185)

Kalbant apie trečiąją ir ketvirtąją priemones, Komunikato dėl eksporto kredito 3.2 dalyje nustatyta, kad valstybės kapitalo teikimas tam tikroms įmonėms, kuris yra susijęs su valstybės pagalba, jeigu valstybė veikė ne taip, kaip veiktų privatus investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis, iškraipo konkurenciją (147). Komisija turi rimtų abejonių, ar nesant priemonių, kurių ėmėsi SACE, SACE BT būtų galėjusi tęsti veiklą įprastomis sąlygomis. Be to kapitalo SACE BT greičiausiai nebūtų įvykdžiusi savo reguliuojamojo kapitalo reikalavimų ir būtų buvusi nemoki. Be valstybės kapitalo injekcijos SACE BT bent jau būtų pasirašiusi gerokai mažiau naujų draudimo įmokų. Jai būtų tekę gerokai sumažinti užimamą rinkos dalį. Tačiau, kaip matyti 6 lentelėje, ji gerokai padidino užimamą rinkos dalį. Taigi konkurencija buvo iškraipyta ir trečiąja bei ketvirtąja priemonėmis.

(186)

Eksporto kredito draudimo rinka ir kitos draudimo paslaugos, kurias teikia SACE BT, yra atviros valstybių narių tarpusavio prekybai ir Sąjungoje veikia daug rinkos dalyvių iš įvairių valstybių narių. Italijoje SACE BT konkuruoja su užsienio bendrovių patronuojamosiomis įmonėmis (žr. 6 lentelę).

6 lentelė

SACE BT padėtis Italijos kredito draudimo ir laidavimo verslo rinkoje (%)

(187)

Taigi – ir tai atitinka Komunikato dėl eksporto kredito 3.2 dalį – bet koks įmonei suteiktas pranašumas daro poveikį prekybai.

(188)

Reglamente (EB) Nr. 1998/2006 apibrėžiamas pagalbos dydis, už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų ir dėl to joms netaikomas pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į SACE BT suteiktos pagalbos sumas, de minimis reglamente nustatytos 200 000 EUR ribos neviršytų tik antroji priemonė. Komisija 128 konstatuojamojoje dalyje apskaičiavo, kad su antrąja priemone susijusi pagalbos suma yra 156 000 EUR.

(189)

Tačiau Italija Reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 nesirėmė ir neįrodė, kad antrosios priemonės suteikimo metu SACE BT atitiko tame reglamente nustatytas sąlygas.

(190)

Be to, Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 netaikomas sunkumų patiriančioms įmonėms. Šiuo požiūriu Italija nelaikė SACE BT sunkumų patiriančia įmone, kaip apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (149). Tačiau Italija nepateikė pakankamai įrodymų šiai nuomonei paremti. Kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, įprasti sunkumų patiriančios įmonės bruožai, be kita ko, yra didėjantys nuostoliai, pajėgumų perteklius ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. SACE BT didelius nuostolius užfiksavo ir 2008 m. (maždaug 29,5 mln. EUR), ir 2009 m. (maždaug 34 mln. EUR), ir tai paskatino jos akcininką įsikišti ir įvykdyti didelio masto rekapitalizavimą. Be to, kaip nurodė Italija, jau 2009 m. pirmojo pusmečio pabaigoje turto nepakako rezervams padengti, t. y. 2009 m. birželio mėn. pabaigoje reikėjo 23 mln. EUR sumos, o 2009 m. pabaigoje – 68 mln. EUR sumos (150).

(191)

Antra, net jei SACE BT būtų atitikusi reikalavimus de minimis pagalbai gauti, prieš suteikdama tokią pagalbą Italija iš SACE BT turėjo gauti deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per ankstesnius dvejus fiskalinius metus ir einamaisiais fiskaliniais metais (151). Be to, jeigu Italija buvo planavusi suteikti SACE BT de minimis pagalbą, ji turėtų būti raštu pranešusi SACE BT apie numatytą skiriamos pagalbos sumą (išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu) ir tokios pagalbos de minimis pobūdį. Italija Komisijai tokių dokumentų nepateikė.

(192)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antrosios priemonės negali laikyti de minimis pagalba.

(193)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės yra valstybės pagalba.

(194)

Komisija mano, kad antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės negali būti laikomos suteiktomis prieš Italijai priimant Komunikatą dėl eksporto kredito, todėl jos turi būti priskiriamos naujai pagalbai.

(195)

Konkrečiau kalbant, 1997 m. Komunikato dėl eksporto kredito rekomendacijas Italija priėmė vėliausiai 2001 m. rugsėjo 14 d., kai pritarė 2001 m. Komunikato dėl eksporto kredito versijai (žr. sprendimo pradėti procedūrą 5 konstatuojamąją dalį). Antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės buvo suteiktos po tos dienos, taigi tos priemonės priskiriamos naujai pagalbai.

(196)

Taigi jos laikomos neteisėta pagalba, nes Italija prieš jas įgyvendindama 2009 m. nepranešė apie jas Komisijai.

(197)

Kaip nustatyta pirmesniame skirsnyje, antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, todėl turėtų būti įvertintas jų derėjimas su vidaus rinka.

(198)

Nors Italija ir SACE laikėsi nuomonės, kad šios priemonės nėra pagalba, jos nepateikė argumentų ir įrodymų, kodėl šios priemonės atitiktų derėjimo sąlygas. Kaip nustatyta 81 konstatuojamojoje dalyje, kaip galimu trečiosios ir ketvirtosios priemonių derėjimo pagrindu SACE rėmėsi Rekapitalizavimo komunikatu ir Restruktūrizavimo komunikatu (152). Tačiau nei Italija, nei SACE nepagrindė savo argumentų, kad tuose komunikatuose nustatytos sąlygos būtų įvykdytos.

(199)

Komisija primena, kad pagal Komunikato dėl eksporto kredito 3.2 ir 4.1 dalis Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtys, nustatytos to straipsnio 2 ir 3 dalyse, parduotinai rizikai netaikomos („[…] valstybės pagalba, kuria naudojasi valstybės remiami eksporto kreditų draudikai […] parduotinos rizikos srityje, gali iškraipyti konkurenciją ir todėl jai negali būti taikoma išimtis pagal Sutartyje išdėstytas valstybės pagalbos taisykles“). Taigi paprastai negalima rasti jokio pagalbos, kuria remiami parduotinos rizikos srityje veikiantys kredito draudikai, derėjimo pagrindo.

(200)

Vis dėlto Komisija įrodys, jog šios trys pagalbos priemonės bet kuriuo atveju neatitiktų nė vienos iš sąlygų, kad galėtų būti laikomos derančiomis pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį.

(201)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse sanavimo pagalba apibrėžiama kaip trumpalaikė pagalba, iš esmės suteikiama ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, siekiant pagalbos gavėjui sudaryti būtiną galimybę parengti išsamų restruktūrizavimo arba likvidavimo planą. Savo pobūdžiu sanavimo pagalba yra laikina ir atšaukiama. Sanavimo pagalbą paprastai sudaro paskolų garantijos arba paskolos, sunkumus patiriančiai įmonei suteikiamos tol, kol yra vertinama jos ateitis.

(202)

Dėl galimybės antrąją priemonę pripažinti derančia kaip sanavimo pagalbą Komisija pažymi, kad antrajai priemonei nėra būdingos likvidumo paramos savybės ir jos pagrindinis tikslas nebuvo padėti SACE BT išlikti. Todėl antroji priemonė negali būti laikoma sanavimo pagalba. Kalbant apie trečiąją ir ketvirtąją priemones, jos negali būti laikomos sanavimo pagalba, nes yra nuolatinė ir neatšaukiama kapitalo injekcija.

(203)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires restruktūrizavimo pagalbos gavėjai:

(204)

Tačiau Komisija pažymi, jog antroji, trečioji ir ketvirtoji pagalbos priemonės neatitinka tokių sąlygų, kad pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires galėtų būti laikomos derančiomis kaip restruktūrizavimo pagalba. Ji, pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tokias problemas:

(205)

Antroji, trečioji ir ketvirtoji priemonės buvo neteisėtai suteiktos 2009 m., todėl pagal Komisijos pranešimą dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (154) Komisija jų derėjimą vertina pagal tuomet taikytas Komunikato dėl eksporto kredito nuostatas (t. y. pagal 1997 m. Komunikatą dėl eksporto kredito, kuris vėliau buvo iš dalies pakeistas ir jo taikymo laikotarpis pratęstas 2001 (155), 2004 (156) ir 2005 m. (157)) (158).

(206)

Pagal Komunikato dėl eksporto kredito 4.2 dalį buvo pareikalauta, kad valstybės narės savo eksporto kredito draudimo sistemas parduotinos rizikos srityje pakeistų taip, kad tam tikrų rūšių valstybės pagalbos teikimas valstybiniams arba valstybės remiamiems eksporto kredito draudikams, susijęs su tokia rizika, būtų baigtas per vienus metus po šio komunikato paskelbimo. Tarp draudžiamų priemonių, paminėtų Komunikato dėl eksporto kredito 4.2 dalies d punkte, yra ir „pagalbos teikimas arba kapitalo skyrimas, arba kitos finansavimo formos tokiomis aplinkybėmis, kai normaliomis rinkos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas neinvestuotų į bendrovę arba tokiomis sąlygomis, kurių privatus investuotojas nepriimtų“ . Taigi trečioji ir ketvirtoji priemonės, kurios yra susijusios su rekapitalizavimu, nėra derančios pagal Komunikatą dėl eksporto kredito. Laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (159), kuri buvo taikyta priemonių suteikimo metu, valstybės kapitalo teikimo neapima, todėl trečiosios ir ketvirtosios priemonių negalima pripažinti derančiomis pagal tą teisės aktų sistemą.

(207)

Kalbant apie antrąją priemonę, sprendimo pradėti procedūrą 142 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejones dėl tos priemonės derėjimo su Komunikatu dėl eksporto kredito ir Laikinąja sistema.

(208)

Komunikate dėl eksporto kredito nustatyta (ir Laikinojoje sistemoje pakartotinai nurodyta) atsakomybę ribojančia išlyga siekiama pašalinti laikiną eksportuotojams prieinamo draudimo trūkumą. Taigi pagal šią nuostatą valstybės remiamą draudimą arba perdraudimą leidžiama teikti pagal krizės sąlygomis taikomas valstybės pagalbos taisykles, jeigu įvykdomos šios sąlygos: valstybė narė turėtų įrodyti padengimo eksportuotojų trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkoje trūkumą – pateikti pakankamai įrodymų, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta, tokia schema gali naudotis visi veiklos vykdytojai, o valstybės taikoma kaina dera su kaina, kurią už padengtą riziką būtų taikę privatūs veiklos vykdytojai (praktikoje ši nuostata buvo išaiškinta taip, kad valstybė, dengdama likutinę riziką, turėtų taikyti didesnį mokestį).

(209)

Pirma, tam, kad Italija patenkintų atsakomybę ribojančią išlygą, Komisija nurodė, jog Italija turėtų pateikti atitinkamus įrodymus. Tačiau Italija nusprendė nepasinaudoti atsakomybę ribojančia išlyga. SACE atsakė, kad Komisijos prašymas pateikti informaciją, kuri galėtų įrodyti padengimo eksportuotojų draudimo rinkoje trūkumą, jos nuomone, nėra aktualus.

(210)

Antra, Italija ir SACE pakartotinai išreiškė savo nuomonę, kad SACE teikiamu perdraudimu, kaip nustatyta šios įmonės įstatuose, galėjo pasinaudoti visi rinkos dalyviai. Šiuo atveju SACE įsikišo ir suteikė draudikei SACE BT perdraudimą, kuriuo tariamai galėjo pasinaudoti kiti privatūs draudikai. Tačiau mes neturime įrodymų, kad eksportuotojų trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkoje būtų trūkę padengimo. Atrodytų, kad riboto padengimo prieinamumo poveikį būtų patyrę ir kiti rinkoje veikiantys veiklos vykdytojai, tačiau Komisija neturi įrodymų, ar kiti nei SACE BT veiklos vykdytojai taip pat patyrė sunkumų siekdami pritraukti perdraudimą rinkoje ir, jeigu taip, ar jie taip pat galėtų tokiomis sąlygomis gauti perdraudimą iš SACE. Praktikoje to nepaprašė nė vienas iš veiklos vykdytojų. Neturėdama šios informacijos, Komisija negali nuspręsti, ar ši priemonė yra proporcinga tikslui, t. y. dideliems Italijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti. Todėl reikia daryti išvadą, kad, užuot taikiusi priemonę, kuria galėtų naudotis visi veiklos vykdytojai, Italija įgyvendino atrankinę priemonę vieno veiklos vykdytojo, t. y. SACE BT, naudai.

(211)

Trečia, kalbant apie nustatytą įmoką, kaip minėta pirmiau, SACE nustatė ne didesnę, o privačių perdraudikų taikomajai lygią kainą, nors ji prisiėmė didesnę riziką (kadangi ji buvo likutinė ir daug didesnė), kurios rinkos dalyviai, atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir į SACE BT finansinę padėtį, nebuvo pasirengę apdrausti.

(212)

Galiausiai Komisija pažymi, kad apskaičiuota antrosios priemonės pagalbos suma, t. y. 156 000 EUR, negali būti pripažinta derančia su vidaus rinka pagal Laikinosios sistemos 4.2.2 dalyje nustatytas sąlygas, nes antroji priemonė nebuvo suteikta pagalbos schema ir nebuvo pateikta deklaracija apie de minimis pagalbą.

(213)

Taigi pagal antrąją priemonę suteikta pagalba neatitinka Komunikato dėl eksporto kredito ir Laikinosios sistemos nuostatų.

(214)

Sprendimo pradėti procedūrą 144 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejones dėl trečiosios ir ketvirtosios priemonių derėjimo su Rekapitalizavimo komunikatu ir Restruktūrizavimo komunikatu dėl finansų sektoriaus krizės laikotarpiu. Antroji priemonė taip pat buvo suteikta finansų krizės laikotarpiu, todėl Komisija taip pat įvertins jos derėjimą pagal šią teisinę sistemą.

(215)

Italijai ir SACE pateikus pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, Komisija nustatė, kad pateiktos informacijos vis dar nepakanka šioms priemonėms, kaip galimai restruktūrizavimo pagalbai, išsamiai įvertinti, todėl 2012 m. vasario mėn. Komisija Italijai suteikė galimybę pranešti papildomus su galimu derėjimo pagrindu susijusius duomenis pateikiant visavertį restruktūrizavimo planą, kuris atitiktų Restruktūrizavimo komunikatą. Komisijos rašte buvo nurodyti pagrindiniai elementai, kurie turėtų būti įtraukti į restruktūrizavimo planą, ir nuorodos į atitinkamus Restruktūrizavimo komunikato punktus.

(216)

Komisija nustatė, jog Italijos pateiktuose dokumentuose buvo tik SACE vidaus dokumentų rinkinys, kuriuo siekta patvirtinti Italijos nuomonę, kad 2009 m. įgyvendintos trys priemonės nepriskirtinos valstybei ir atitinka REIP.

(217)

Komisija pažymi, kad tuo metu, kai buvo suteiktos šios trys priemonės, Italija nenumatė galimybės pagal Restruktūrizavimo komunikato reikalavimus pateikti Komisijai restruktūrizavimo planą. Italija įrodinėja, kad nacionalinė priežiūros institucija ISVAP tokių restruktūrizavimo priemonių taip pat nereikalavo.

(218)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 10 punktą restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodyti pagalbos gavėjo patiriami sunkumai ir jo trūkumai ir išdėstyta, kaip siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis bus pašalintos pagalbos gavėjo problemos. Šiuo klausimu Italija įrodinėja, kad SACE BT krizę lėmė ne vidaus procesai, paklausos pokyčiai ar kiti veiksniai, dėl kurių būtų būtina iš esmės persvarstyti verslo modelį ir paskiau atlikti restruktūrizavimą, o veikiau reikšmingas draudimo išmokų padidėjimas dėl krizės. Komisija nemano, kad šios informacijos pakanka, visų pirma dėl to, kad 2008 ir 2009 m. SACE BT patyrė didelius nuostolius. Be to, privatūs perdraudikai, atsisakę 2009 m. dalyvauti vykdant SACE BT perdraudimą, sukėlė rūpestį dėl įmonės padėties. Be to, priešingai, negu prognozuota verslo plane, SACE BT nepavyko pirmaisiais veiklos metais (2005–2007 m.) imti veikti pelningai. Tai parodo, kad sunkumus, su kuriais susidūrė SACE BT, lėmė ne tik finansų krizė, bet ir jos pačios trūkumai.

(219)

Dėl ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo Komisija pažymi, kad nuo 2009 m. SACE BT buvo įgyvendinami tam tikri organizacinių, valdymo ir verslo procesų pakeitimai. Priemonės, kurių ėmėsi SACE BT savo padėčiai pagerinti, be kita ko, buvo įmokų didinimas, sąnaudų mažinimas ir vadovybės pokyčiai. Be to, 2009 m. vasario 25 d. SACE BT pardavė turėtas KUP akcijas.

(220)

Tačiau Komisija mano, jog šių priemonių nepakako, kad būtų galima tikėtis ilgalaikio SACE BT gyvybingumo atkūrimo.

(221)

Pagal projekcijas, tuomet nustatytas 2010–2011 m. verslo plane, kuris buvo patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 4 d. (kai buvo įgyvendinta ketvirtoji priemonė) tik dvejiems ateinantiems metams, antraisiais projekcijų metais, t. y. 2011 m., turėjo būti pasiekta nenuostolingumo riba, o ne susigrąžintas pelningumas. Taigi nebuvo jokių galimybės per gana trumpą laikotarpį, iš esmės ne ilgesnį nei penkeri metai, t. y. ne vėliau kaip iki 2014 m. pabaigos, pradėti gauti tinkamą pelną, įrodymų. Be to, pagrindinės prielaidos turėjo būti paaiškintos ir patikrintos nepalankiausiomis sąlygomis. Italija informacijos šiuo klausimu nepateikė.

(222)

Italija pateikė 2011–2013 m. verslo plano atnaujinimą, patvirtintą 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo priemonių suteikimo. SACE BT tikslas laipsniškai didinti pelningumą (nuosavo kapitalo grąžą) […] pasiekti, kaip 2011 m. lapkričio 24 d. konstatavo įmonės valdyba, nebuvo paremtas pakankamai išsamiomis ir patikimomis finansinėmis projekcijomis, kaip reikalaujama Restruktūrizavimo komunikate. Pagal 2011 m. pabaigos finansines projekcijas SACE BT tikisi 2013 m. pasiekti tik […] % nuosavo kapitalo grąžą neatskaičius mokesčių, o tai atitinka […] % nuosavo kapitalo grąžą (atskaičius mokesčius). Šis rodiklis yra aiškiai mažesnis nei Italijos anksčiau apytikriai apskaičiuota kapitalo kaina, turėjusi sudaryti maždaug [5–10] %.

(223)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 22–23 punktus restruktūrizavimo planas būtų turėjęs parodyti, kad suteikta pagalba apribota iki būtino minimumo, t. y. šia pagalba yra atkuriamas SACE BT gyvybingumas, bet ji nesuteikia įmonei galimybės plėstis į naujas rinkas ar rinkos segmentus. Priešingai, kaip matyti iš pateiktų duomenų, krizės metais SACE BT šiek tiek padidino kredito ir laidavimo (it. cauzioni) rinkoje Italijoje užimamą dalį, pakilusi iš 6 vietos 2008 m. į 5 vietą 2010 m. (pavyzdžiui, tuo pat metu Atradius pagal užimamą rinkos dalį nusileido iš 3 į 6 vietą) (žr. 6 lentelę).

(224)

Trumpai tariant, trūksta visų pagrindinių restruktūrizavimo plano duomenų, kaip antai apie nustatytus sunkumus, gyvybingumą pagal pagrindinį scenarijų ir nepalankiausią scenarijų, pagalbos apribojimą iki būtino minimumo ir kompensacines priemones.

(225)

Taigi, net jei Italijos nurodytos priemonės ir patikslintas 2011–2013 m. verslo planas būtų pripažinti restruktūrizavimo planu, jie neatitinka Restruktūrizavimo komunikate restruktūrizavimo planui nustatytų reikalavimų.

(226)

Kalbant apie Rekapitalizavimo komunikatą, jame apibrėžiamos sąlygos, kurias turi atitikti rekapitalizavimo priemonė. Jeigu šių sąlygų laikomasi, pagalba gali būti laikinai patvirtinta. Kad būtų galutinai patvirtinta, prie tokios rekapitalizavimo pagalbos turi būti pridedamas Restruktūrizavimo komunikato reikalavimus atitinkantis restruktūrizavimo planas. Tačiau nebuvo parengta jokio plano, atitinkančio Restruktūrizavimo komunikatą. Taigi nėra būtina įvertinti, ar trečiosios ir ketvirtosios priemonių sąlygos dera su Rekapitalizavimo komunikatu, nes jos bet kuriuo atveju negalėtų būti pripažintos iš tiesų derančiomis.

(227)

Komisija nenustatė jokio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios priemonių derėjimo pagrindo. Komisija daro išvadą, kad Italija nepasinaudojo galimybe pateikti būtinus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad pagal antrąją, trečiąją ir ketvirtąją priemones suteikta pagalba yra deranti restruktūrizavimo pagalba. Pateikti dokumentai neatitinka Restruktūrizavimo komunikato reikalavimų, nes visi restruktūrizavimo pagalbos derėjimui keliami reikalavimai, t. y. ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas, pagalbos apribojimas iki būtino minimumo ir priemonės konkurencijos iškraipymams sumažinti, nėra įvykdyti.

(228)

Komisija mano, kad 2004 m. SACE įmonei SACE BT įsteigti akcinio kapitalo forma skirtu 100 mln. EUR pradiniu kapitalu ir 5,8 mln. EUR kapitalo įnašu į rezervus (pirmoji priemonė) SACE BT nebuvo suteikta pranašumo, todėl tai nėra Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba.

(229)

Komisija mano, kad Italija neteisėtai įgyvendino pagalbą, pagal antrąją, trečiąją ir ketvirtąją priemones suteiktą pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, ir daro išvadą, kad ši pagalba turi būti susigrąžinta.