7.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/105

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. gegužės 26 d.

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

(2014/335/ES, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 311 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Sąjungos nuosavų išteklių sistema turi būti užtikrinami ištekliai, pakankami, kad Sąjungos politika būtų plėtojama tinkamai, atsižvelgiant į poreikį laikytis griežtos biudžetinės drausmės. Plėtojant nuosavų išteklių sistemą, gali būti ir turėtų būti prisidedama prie platesnių biudžeto konsolidavimo pastangų, kurias deda valstybės narės, ir kuo labiau prisidedama prie Sąjungos politikos plėtojimo;

(2)	šis sprendimas dėl nuosavų išteklių turėtų įsigalioti tik tuo atveju, jeigu jį patvirtino visos valstybės narės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus, taigi visiškai laikantis nacionalinio suverenumo principo;

(3)

2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo padaryta išvada, inter alia, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką turėtų būti vadovaujamasi bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo principais.Todėl šia tvarka turėtų būti užtikrinama, atsižvelgiant į atitinkamas 1984 m. Fontenblo Europos Vadovų Tarybos išvadas, kad nė vienai valstybei narei netektų biudžeto našta, kuri būtų pernelyg didelė, palyginti su santykine gerove toje valstybėje narėje. Todėl tikslinga nustatyti konkrečioms valstybėms narėms taikomas nuostatas;

(4)

2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo padaryta išvada, kad tik 2014–2020 m. laikotarpiu Vokietija, Nyderlandai ir Švedija turės naudos iš sumažintų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) pagrįstų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifų.Jame taip pat padaryta išvada, kad Danija, Nyderlandai ir Švedija tik 2014–2020 m. laikotarpiu turės naudos iš bendrojo jų metinių įmokų, pagrįstų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP), sumažinimo, o Austrija tik 2014–2016 m. laikotarpiu turės naudos iš bendrojo jos metinių įmokų, pagrįstų BNP, sumažinimo.2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo padaryta išvada, kad toliau turi būti taikomas galiojantis korekcijos Jungtinės Karalystės naudai mechanizmas;

(5)	2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo padaryta išvada, kadtradicinių nuosavų išteklių surinkimo sistema turi nesikeisti.Tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. surinkimo išlaidoms padengti valstybės narės turi pasilikti 20 % savo surinktų lėšų;

(6)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi griežtos biudžetinės drausmės, ir atsižvelgiant į 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl nuosavų išteklių viršutinės ribos ir įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos pritaikymo atsižvelgiant į sprendimą netiesiogiai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas (NAFTAP) taikyti nustatant nuosavus išteklius, nuosavų išteklių viršutinė riba mokėjimų asignavimams turėtų būti lygi 1,23 % valstybių narių BNP sumos rinkos kainomis, o viršutinė riba įsipareigojimų asignavimams – 1,29 % valstybių narių BNP sumos. Šios viršutinės ribos yra grindžiamos 1995 m. Europos sąskaitų sistema, įskaitant netiesiogiai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas (NAFTAP), kadangi priimant šį sprendimą nebuvo duomenų, grindžiamų peržiūrėta Europos sąskaitų sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (1) („2010 m. ESS“).Siekiant, kad Sąjungai perduodamų finansinių išteklių suma nepasikeistų, tikslinga patikslinti tas viršutines ribas, išreikštas BNP procentine dalimi.Šiosviršutinės ribos turėtųbūti patikslintos, kai tik visos valstybės narės bus perdavusios savo duomenis, grindžiamus 2010 m. ESS. Tuo atvejujei 2010 m. ESS būtų pakeista ir dėl to BNP lygis žymiai pasikeistų, nuosavų išteklių ir įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos turėtų būti dar kartą patikslintos;

(7)

2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Taryba buvo paraginta tęsti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl naujų PVM grindžiamų nuosavų išteklių, kad jie būtų kuo paprastesni ir skaidresni, sustiprinti ES PVM politikos ir faktinių pajamų iš PVM ryšį ir užtikrinti vienodas sąlygas mokesčių mokėtojams visose valstybėse narėse.Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo padaryta išvada, kad nauji PVM nuosavi ištekliai galėtų pakeisti esamus PVM grindžiamus nuosavus išteklius.Europos Vadovų Taryba taip pat pažymėjo, kad Taryba priėmė Tarybos sprendimą, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje (2).Ji paprašė dalyvaujančių valstybių narių išnagrinėti, ar tai galėtų tapti ES biudžeto naujų nuosavų išteklių pagrindu.Ji padarė išvadą, kad tai neturės poveikio nedalyvaujančioms valstybėms narėms ir Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos apskaičiavimui;

(8)

2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų susitikime buvo padaryta išvada, kad bus priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis įgyvendinimo priemones Sąjungos nuosavų išteklių sistemai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnio ketvirtoje pastraipoje. Atitinkamai į tą reglamentą turėtų būti įtrauktos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visų rūšių nuosaviems ištekliams, kurių parlamentinę priežiūrą, kaip nustatyta Sutartyse, yra reikalaujama vykdyti, visų pirma tokios, kaip metinio biudžeto likučio apskaičiavimo ir įskaitymo į biudžetą procedūra ir pajamų kontrolės bei priežiūros aspektai;

(9)	siekiant suderinamumo, tęstinumo ir teisinio tikrumo, reikėtų nustatyti nuostatas, kurios būtų taikomos perėjimui nuo Tarybos sprendimu 2007/436/EB, Euratomas (3) nustatytos sistemos prie šiuo sprendimu nustatytos sistemos;

(10)	Sprendimas 2007/436/EB, Euratomas turėtų būti panaikintas;

(11)	šiame sprendime visos pinigų sumos turėtų būti nurodytos eurais;

(12)	buvo konsultuojamasi su Europos Audito Rūmais ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir jie priėmė nuomones (4);

(13)	siekiant užtikrinti perėjimą prie patikslintos nuosavų išteklių sistemos, kuris sutaptų su finansiniais metais, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomos Sąjungos nuosavų išteklių paskirstymo taisyklės, siekiant užtikrinti, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsniu, Sąjungos metinio biudžeto finansavimą.

2 straipsnis

Nuosavų išteklių kategorijos ir specialūs jų apskaičiavimo metodai

1.   Pajamos iš šių toliau nurodytųjų šaltinių sudaro į Sąjungos biudžetą įskaitomus nuosavus išteklius:

a)

tradiciniai nuosavi ištekliai, kuriuos sudaro rinkliavos, priemokos, papildomos arba kompensacinės sumos, papildomos sumos arba koeficientai, bendrojo muitų tarifo muitai ir kiti muitai, kuriuos Sąjungos institucijos yra nustačiusios arba nustatys prekybai su trečiosiomis valstybėmis muitai už prekes pagal nebegaliojančią Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, taip pat įnašai ir kiti mokesčiai, numatyti bendrojo cukraus rinkos organizavimo sistemoje;

b)

nepažeidžiant 4 dalies antros pastraipos, visų valstybių narių suderintoms PVM apmokestinimo bazėms, nustatytoms pagal Sąjungos taisykles, taikomas galiojantis vienodas tarifas. Kiekvienos valstybės narės atžvilgiuapmokestinimo bazė, į kurią reikia atsižvelgti šiuo tikslu, neturi viršyti 50 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), kaip apibrėžta 7 dalyje;

c)	nepažeidžiant 5 dalies antros pastraipos,visų valstybių narių BNP sumai taikomas vienodas tarifas, kuris turi būti nustatytas pagal biudžeto procedūrą, atsižvelgiant į visų kitų pajamų bendrą sumą.

2.   Pajamos, gaunamos iš bet kokių naujų mokesčių, įvestų bendrosios politikos ribose pagal SESV, su sąlyga, kad buvo laikomasi SESV 311 straipsnyje nustatytos procedūros, taip pat sudaro nuosavus išteklius, įskaitomus į Sąjungos biudžetą.

3.   Valstybės narės surinkimo išlaidoms padengti pasilieka 20 % sumų, nurodytų 1 dalies a punkte.

4.   1 dalies b punkte nustatytas vienodas tarifas yra 0,30 %.

Tik 2014–2020 m. laikotarpiu Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai nustatomas 0,15 % PVM grindžiamų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifas;

5.   1 dalies c punkte nurodytas vienodas tarifas taikomas kiekvienos valstybės narės BNP.

Tik 2014–2020 m. laikotarpiu Danija, Nyderlandai ir Švedija turės naudos iš jų bendrojo BNP pagrįstų metinių įmokų sumažinimo, kuris atitinkamai sudarys 130 mln. EUR, 695 mln. EUR ir 185 mln. EUR.Austrija turės naudos iš jos bendrojo metinės BNP pagrįstos įmokos sumažinimo 30 mln. EUR 2014 m., 20 mln. EUR 2015 m. ir 10 mln. EUR 2016 m. Visos šios sumos nustatomos 2011 m. kainomis ir koreguojamos pagal to meto kainas taikant Komisijos pateiktą naujausią biudžeto projekto rengimo metu turimą ES skirtą BVP defliatorių, išreikštą eurais.Šie bendrieji sumažinimai suteikiami apskaičiavus korekciją Jungtinės Karalystės naudai ir jos finansavimą, nurodytą šio sprendimo 4 ir 5 straipsniuose, ir neturi jiems jokio poveikio.Šiuos bendruosius sumažinimus finansuoja visos valstybės narės.

6.   Jeigu finansinių metų pradžioje biudžetas nepatvirtinamas, kol įsigalios nauji tarifai, toliau taikomi galiojantys PVM ir BNP pareikalavimo tarifai.

7.   1 dalies c punkte nurodytas BNP reiškia metinį BNP rinkos kaina, kaip nustatė Komisija, taikydama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 („2010 m. ESS“).

Jei dėl 2010 m. ESS pakeitimų 1 dalies c punkte nurodytas BNP dydis žymiai pasikeistų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai nusprendžia, ar šie pakeitimai turi būti taikomi įgyvendinant šį sprendimą.

3 straipsnis

Nuosavų išteklių viršutinė riba

1.   Visa nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,23 % bendros visų valstybių narių BNP sumos.

2.   Į Sąjungos biudžetą įskaitytų įsipareigojimų asignavimų bendra metinė suma negali viršyti 1,29 % bendros visų valstybių narių BNP sumos.

Turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų santykis, siekiant užtikrinti jų suderinamumą ir sudaryti sąlygas, kad 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos būtų laikomasi vėlesniais metais.

3.   Šio sprendimo tikslais Komisija iš karto, kai valstybės narės perduoda savo 2010 m. ESS grindžiamus duomenis, perskaičiuoja 1 ir 2 dalyje nustatytas viršutines ribas pagal šią formulę:

Šioje formulėje „t“ yra paskutinieji visi metai, kurių BNP apskaičiuoti reikalingi duomenys turimi.

4.   Jei dėl 2010 m. ESS pakeitimų BNP dydis žymiai pasikeistų, Komisija perskaičiuoja 1 ir 2 dalyje nustatytas viršutines ribas taip pat, kaip jos perskaičiuojamos pagal 3 dalį, pagal šią formulę:

Šioje formulėje „t“ yra paskutinieji visi metai, kurių BNP apskaičiuoti reikalingi duomenys turimi.

Šioje formulėje „x“ ir „y“ atitinkamai yra viršutinės ribos, perskaičiuotos pagal 3 dalį.

4 straipsnis

Korekcijos mechanizmas Jungtinės Karalystės naudai

Jungtinei Karalystei suteikiama korekcija dėl biudžeto disbalansų.

Ši korekcija nustatoma taip:

a)	apskaičiuojamas praėjusių finansinių metų skirtumas tarp: — Jungtinei Karalystei tenkančios procentinės dalies neapribotų PVM apmokestinimo bazių sumoje ir — Jungtinei Karalystei tenkančios procentinės dalies bendrose paskirstytose išlaidose;

b)	gautas skirtumas padauginamas iš bendros paskirstytų išlaidų sumos;

c)	pagal b punktą apskaičiuotas dydis padauginamas iš 0,66;

d)

iš pagal c punktą apskaičiuoto dydžio atimami perėjimo prie apriboto PVM poveikio Jungtinei Karalystei rezultatai ir 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti mokėjimai, t. y. skirtumas tarp: — to, ką Jungtinė Karalystė būtų turėjusi mokėti už sumas, finansuojamas iš 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų išteklių, jeigu vienodas tarifas būtų buvęs taikomas neapribotoms PVM bazėms, ir — Jungtinės Karalystės mokamų sumų pagal 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus;

e)	iš pagal d punktą apskaičiuoto dydžio atimamos Jungtinės Karalystės grynosios pajamos, susidarančios dėl padidėjusios 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų išteklių procentinės dalies, kurią valstybės narės pasilieka pajamų surinkimo ir susijusioms išlaidoms padengti;

f)

šis apskaičiavimas tikslinamas bendrą paskirstytų išlaidų sumą sumažinant valstybių narių, kurios tapo Sąjungos narėmis po 2004 m. balandžio 30 d., bendra paskirstytų išlaidų suma, išskyrus tiesiogines žemės ūkio išmokas ir rinkos reguliavimo priemonių išlaidas, taip pat tą dalį kaimo plėtros išlaidų, kuri gaunama iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus.

5 straipsnis

Korekcijos mechanizmo Jungtinės Karalystės naudai finansavimas

1.   4 straipsnyje nurodytos korekcijos išlaidos tenka kitoms nei Jungtinė Karalystė valstybėms narėms toliau nurodytu būdu:

a)

išlaidų paskirstymas pirmiausia apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvienai valstybei narei tenkančią 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų mokėjimų dalį, neįtraukiant Jungtinės Karalystės dalies ir neatsižvelgiant į 2 straipsnio 5 dalyje nurodytus Danijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai taikomus BNP pagrįstų išmokų bendruosius sumažinimus;

b)	po to jis koreguojamas taip, kad Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos finansuojama dalis būtų sumažinta iki vienos ketvirtosios jų įprastinės dalies, kuri nustatoma atliekant šį skaičiavimą.

2.   Jungtinei Karalystei korekcija suteikiama sumažinant sumas, kurias ji turi sumokėti pagal 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Išlaidos, kurios tenka kitoms valstybėms narėms, pridedamos prie sumų, kurias kiekviena valstybė narė turi sumokėti pagal 2 straipsnio 1 dalies c punktą.

3.   2 straipsnio 5 daliai, 4 straipsniui ir šiam straipsniui taikyti reikalingus skaičiavimus atlieka Komisija.

4.   Jei finansinių metų pradžioje biudžetas nėra patvirtintas, toliau taikoma paskutiniame patvirtintame biudžete numatyta Jungtinei Karalystei taikoma korekcija ir kitoms valstybėms narėms tenkančios išlaidos.

6 straipsnis

Universalumo principas

2 straipsnyje nurodytos pajamos naudojamos visoms į Sąjungos metinį biudžetą įtrauktoms išlaidoms padengti, nė vienų neišskiriant.

7 straipsnis

Pertekliaus perkėlimas į kitą laikotarpį

Bet koks Sąjungos pajamų perteklius, gautas finansinių metų pajamoms viršijus bendras faktines išlaidas, perkeliamas į kitus finansinius metus.

8 straipsnis

Nuosavų išteklių surinkimas ir teikimas Komisijai

1.   2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus Sąjungos nuosavus išteklius valstybės narės surenka pagal nacionalines įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurios prireikus patikslinamos, kad atitiktų Sąjungos taisyklių reikalavimus.

Komisija nagrinėja valstybių narių jai perduotas nacionalines nuostatas ir pateikia valstybėms narėms patikslinimus, kurie jai atrodo būtini siekiant užtikrinti, kad šios nuostatos atitiktų Sąjungos taisykles, ir prireikus praneša apie tai biudžeto valdymo institucijai.

2.   Valstybės narės teikia Komisijai 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytus išteklius pagal reglamentus, priimtus pagal SESV 322 straipsnio 2 dalį.

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Taryba pagal SESV 311 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytą procedūrą nustato šių nuosavų išteklių sistemos elementų įgyvendinimo priemones:

a)	metinio biudžeto balanso apskaičiavimo ir įskaitymo į biudžetą procedūrą, kaip nustatyta 7 straipsnyje;

b)	2 straipsnyje nurodytų pajamų kontrolės ir priežiūros nuostatas ir tvarką, įskaitant visus atitinkamus atsiskaitymo reikalavimus.

10 straipsnis

Baigiamosios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, Sprendimas 2007/436/EB, Euratomas panaikinamas. Visos nuorodos į Tarybos sprendimą 70/243/EAPB, EEB, Euratomas (5), Tarybos sprendimą 85/257/EEB, Euratomas (6), Tarybos sprendimą 88/376/EEB, Euratomas (7), Tarybos sprendimą 94/728/EB, Euratomas (8), Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas (9) arba Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal šio sprendimo priede pateiktą atitikmenų lentelę.

2.   Sprendimų 94/728/EB, Euratomas, 2000/597/EB, Euratomas ir 2007/436/EB, Euratomas 2, 4 ir 5 straipsniai toliau taikomi pajamų, gaunamų taikant pareikalavimo tarifą PVM bazei, kuri nustatoma vienoda tvarka ir apribojama taip, kad sudarytų 50–55 % kiekvienos valstybės narės bendrojo nacionalinio produkto arba bendrųjų nacionalinių pajamų, priklausomai nuo atitinkamų metų, apskaičiavimui ir tikslinimui ir biudžeto disbalanso korekcijos, suteiktos Jungtinei Karalystei 1995–2013 m. apskaičiavimui.

3.   Pajamų surinkimo išlaidoms padengti valstybės narės ir toliau pasilieka 10 % sumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte, kurias iki 2001 m. vasario 28 d. jos turėjo pateikti pagal galiojančias Sąjungos taisykles.

Pajamų surinkimo išlaidoms padengti valstybės narės ir toliau pasilieka 25 % sumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte, kurias nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. jos turi pateikti pagal galiojančias Sąjungos taisykles.

4.   Šiame sprendime visos pinigų sumos nurodytos eurais.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Apie šį sprendimą valstybes nares informuoja Tarybos Generalinis sekretorius.

Valstybės narės nedelsdamos Tarybos Generaliniam sekretoriui praneša apie procedūrų šiam sprendimui priimti pagal atitinkamus savo konstitucinius reikalavimus užbaigimą.

Šis sprendimas įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po antroje pastraipoje nurodyto paskutinio pranešimo gavimo, dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

12 straipsnis

Paskelbimas

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(2)  OL L 22, 2013 1 25, p. 11.

(3)  2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, 2007 6 23, p. 17).

(4)  2012 m. kovo 20 d. Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 2/2012 (OL C 112, 2012 4 18, p. 1) ir 2012 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė (OL C 181, 2012 6 21, p. 45).

(5)  1970 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas 70/243/EAPB, EEB, Euratomas dėl valstybių narių finansinių įnašų pakeitimo Bendrijų nuosavais ištekliais (OL L 94, 1970 4 28, p. 19).

(6)  1985 m. gegužės 7 d. Tarybos sprendimas 85/257/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 128, 1985 5 14, p. 15).

(7)  1988 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 185, 1988 7 15, p. 24).

(8)  1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimas 94/728/EB dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 293, 1994 11 12, p. 9).

(9)  2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2000/597/EB dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 253, 2000 10 7, p. 42).

---

---