20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/671

(1)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ nustatyti galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri bus įgyvendinama po 2013 m., uždaviniai, tikslai ir kryptys. Atsižvelgiant į debatų dėl to komunikato rezultatus, BŽŪP turėtų būti reformuota nuo 2014 m. sausio 1 d. Minėta reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (5). Atsižvelgiant į reformos mastą, tikslinga panaikinti tą reglamentą ir jį pakeisti nauju reglamentu dėl bendro žemės ūkio produktų rinkos organizavimo. Įgyvendinant reformą taip pat turėtų būti kiek įmanoma suderintos, racionalizuotos ir supaprastintos nuostatos, visų pirma tos nuostatos, kurios taikomos keliems žemės ūkio sektoriams; to būtų galima pasiekti, be kita ko, užtikrinant, kad Komisija deleguotaisiais aktais galėtų priimti neesmines tų priemonių nuostatas;

(2)

į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos visos pagrindinės bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo nuostatos;

(3)

siekiant užtikrinti, kad bendra rinkos organizavimo forma būtų taikoma visiems Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) (toliau kartu – Sutartys) I priede išvardytiems žemės ūkio produktams, kaip reikalaujama SESV 40 straipsnio 1 dalyje, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems tiems produktams;

(4)

reikėtų aiškiai išdėstyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (6) ir pagal jį priimtos nuostatos turėtų būti iš esmės taikomi šiame reglamente nustatytoms priemonėms. Visų pirma Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 yra nustatytos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi su BŽŪP susijusiomis nuostatomis nustatytų pareigų, įskaitant patikras, administracinių priemonių taikymą ir administracines nuobaudas tuo atveju, kai nesilaikoma reikalavimų, ir yra nustatytos su užstato pateikimu bei grąžinimu ir nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimu susijusios taisyklės;

(5)

pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo. Siekiant aiškumo, tuo atveju, kai taikoma SESV 43 straipsnio 3 dalis, šiame reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Taryba priemones priims vadovaudamasi minėtu teisiniu pagrindu;

(6)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(7)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos su tam tikrais sektoriais susijusios tam tikros apibrėžtys. Siekiant atsižvelgti į ryžių sektoriaus specifinius ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos su ryžių sektoriumi susijusios apibrėžtys tiek, kiek būtina šioms apibrėžtims atnaujinti atsižvelgiant į rinkos pokyčius;

(8)

šiame reglamente daromos nuorodos į Kombinuotosios nomenklatūros produktų aprašymą ir jos pozicijas bei subpozicijas. Iš dalies pakeitus Bendrojo muitų tarifo nomenklatūrą gali reikėti ateityje techniškai priderinti šį reglamentą. Siekiant atsižvelgti į tokius pakeitimus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų padaryti reikiami techniniai patikslinimai. Siekiant aiškumo ir paprastumo turėtų būti panaikintas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 234/79 (7), kuriame numatyti tokie įgaliojimai, o tie įgaliojimai turėtų būti įtraukti į šį reglamentą;

(9)

reikėtų nustatyti grūdų, ryžių, cukraus, sausųjų pašarų, sėklų, vyno, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, bananų, pieno ir pieno produktų ir šilkaverpių prekybos metus ir juos kiek įmanoma pritaikyti prie kiekvieno iš tų produktų biologinio gamybos ciklo;

(10)

siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, buvo sukurta diferencijuota rinkos rėmimo skirtinguose sektoriuose sistema ir pradėtos taikyti tiesioginės paramos sistemos, atsižvelgiant į skirtingus kiekvieno iš šių sektorių poreikius ir į skirtingų sektorių tarpusavio priklausomybę. Tos priemonės – tai valstybės intervencija arba paramos privačiajam sandėliavimui išmokos. Rinkos rėmimo priemones reikėtų taikyti ir toliau, tačiau jos turėtų būti racionalizuotos ir supaprastintos;

(11)

turėtų būti nustatytos galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektoriuose taikytinos Sąjungos skerdenų klasifikavimo, identifikavimo ir pateikimo skalės kainų registravimo ir intervencijos priemonių taikymo tuose sektoriuose tikslais. Be to, nustatant tokias Sąjungos skales siekiama didinti rinkos skaidrumą;

(12)

siekiant aiškumo ir skaidrumo, nuostatos dėl valstybės intervencijos turėtų turėti bendrą struktūrą, tačiau kartu turėtų būti tęsiama kiekviename sektoriuje vykdoma politika. Tuo tikslu referencines ribines kainas tikslinga atskirti nuo intervencinių kainų ir pastarąsias apibrėžti. Tai darant ypatingai svarbu aiškiai nurodyti, kad tik valstybės intervencijos atveju taikomos intervencinės kainos atitinka taikomas nustatytas kainas, nurodytas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 3 priedo 8 dalies (t. y. rinkos kainos parama) pirmajame sakinyje. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti laikoma, kad intervencija į rinką gali būti valstybės intervencija arba kitokia intervencija, kurią vykdant netaikomi ex-ante nustatyti kainų rodikliai;

(13)

atsižvelgiant į tvarką, kuri taikyta laikantis ankstesnio bendro rinkų organizavimo principų ir įgytą patirtį, prireikus kiekviename sektoriuje valstybės intervencijos sistemą turėtų būti galima taikyti tam tikrais metų laikotarpiais, kuriais ji turėtų būti taikoma nuolat arba pradedama taikyti atsižvelgiant į rinkos kainas;

(14)

valstybės intervencijos kaina turėtų būti nustatyta kaina už tam tikrą kai kurių produktų kiekį, o kitais atvejais ta kaina turėtų būti nustatoma konkurso būdu, kai konkursas rengiamas atsižvelgiant į tvarką, taikytą laikantis ankstesnio bendro rinkų organizavimo principų, ir į įgytą patirtį;

(15)

šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė realizuoti produktus, supirktus taikant valstybės intervenciją. Tokių priemonių turėtų būti imtasi taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimų ir kad būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių bei vienodos pirkėjų teisės;

(16)

dabartinei pagal BŽŪP priimtai maisto paskirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programai turėtų būti priimtas atskiras reglamentas, pagrįstas tos programos socialinės sanglaudos tikslais. Vis dėlto, šiame reglamente reikėtų numatyti nuostatą dėl leidimo realizuoti intervenciniuose sandėliuose saugomus produktus sudarant galimybes juos naudoti pagal tą programą;

(17)

kad būtų pasiektas rinkos pusiausvyros atkūrimo ir rinkos kainų stabilizavimo tikslas, gali reikėti skirti pagalbą tam tikrų žemės ūkio produktų privačiajam sandėliavimui. Siekiant sudaryti sąlygas rinkos skaidrumui, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl sąlygų, kuriomis ji, atsižvelgdama į padėtį rinkoje, gali nuspręsti skirti paramą privačiajam sandėliavimui, nustatymo;

(18)

siekiant užtikrinti, kad produktai, supirkti taikant valstybės intervenciją arba už kuriuos skiriama parama privačiajam sandėliavimui, būtų tinkami ilgalaikiam sandėliavimui ir būtų geros ir tinkamos prekinės kokybės, ir kad valstybės intervencijos ir privačiojo sandėliavimo išlaidų efektyvumo užtikrinimo tikslais būtų atsižvelgta į atskirų sektorių specifinius ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais be šiame reglamente nustatytų reikalavimų nustatomi reikalavimai ir sąlygos, kuriuos tie produktai turi atitikti, susiję su jų kokybe ir atitiktimi paramos skyrimo reikalavimams;

(19)

siekiant atsižvelgti į grūdų ir žaliavinių ryžių sektorių specifinius ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomi su tų produktų supirkimu ir pardavimu susiję kokybės kriterijai;

(20)

siekiant užtikrinti tinkamus sandėliavimo pajėgumus ir valstybės intervencijos sistemos veiksmingumą išlaidų efektyvumo, paskirstymo ir galimybių ūkio subjektams ja pasinaudoti atžvilgiu, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyta pasibaigus sandėliavimo laikotarpiui realizuojamų produktų, supirktų taikant valstybės intervenciją, kokybė, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriuose nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti visų produktų, kuriems taikoma valstybės intervencija, sandėliavimo vietos, produktų sandėliavimo už juos atsakingose valstybėse narėse arba už jų ribų taisyklės, muitų bei visų kitų pagal BŽŪP skirtinų arba surinktinų sumų taikymo tiems produktams taisyklės;

(21)

siekiant užtikrinti, kad privatusis sandėliavimas turėtų norimą poveikį rinkai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių ir sąlygų, taikytinų tais atvejais, kai sandėliuojamas kiekis yra mažesnis nei nurodytasis sutartyje; dėl išankstinių išmokų skyrimo sąlygų; ir dėl produktų, kuriems taikomos privačiojo sandėliavimo sutartys, pakartotinio pardavimo arba kitokio realizavimo sąlygų;

(22)

siekiant užtikrinti, kad valstybės intervencijos ir privačiojo sandėliavimo sistemos tinkamai veiktų, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl konkurso procedūrų taikymo ir kuriais nustatomos papildomos sąlygos, kurias turi įvykdyti ūkio subjektai, ir ūkio subjektui taikomas reikalavimas pateikti užstatą;

(23)

siekiant atsižvelgti į technikos raidą ir į galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos sektorių poreikius, taip pat į poreikį standartizuoti skirtingų produktų pateikimą, kad būtų padidintas rinkos skaidrumas, pagerintas kainų registravimas ir rinkos intervencinių priemonių taikymas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais patikslinamos ir atnaujinamo tuose sektoriuose taikytinos Sąjungos skerdenų klasifikavimo skalės ir nustatomos tam tikros susijusios papildomos nuostatos bei nukrypti leidžiančios nuostatos;

(24)

reikėtų skatinti, kad mokyklinio amžiaus vaikai vartotų vaisius ir daržoves, taip pat pieną bei pieno produktus, siekiant, kad ilgam laikui padidėtų tų produktų dalis vaikų mityboje tuo metu, kai formuojasi jų mitybos įpročiai, taip prisidedant prie BŽŪP tikslų pasiekimo, visų pirma rinkų stabilizavimo ir tų produktų pasiūlos šiuo metu ir ateityje užtikrinimo. Todėl reikėtų skatinti Sąjungos pagalbą, kuria visiškai arba taikant bendro finansavimo formą finansuojamas tokių produktų tiekimas vaikams švietimo įstaigose;

(25)

siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos skatinimo vartoti vaisius ir daržoves ir skatinimo vartoti pieną mokyklose programų biudžeto valdymą, reikėtų nustatyti atitinkamas kiekvienos programos nuostatas. Sąjungos pagalba neturėtų pakeisti esamų nacionalinių vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programų bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programų finansavimo. Atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti suteikta galimybė savo finansinį įnašą į tokias programas pakeisti privačiojo sektoriaus įnašais. Kad vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programos būtų veiksmingos, gali reikėti papildomų priemonių, už kurias jos galėtų skirti nacionalinę pagalbą. Programose dalyvaujančios valstybės narės turėtų viešai skelbti apie Sąjungos pagalbos subsidijuojamąjį vaidmenį;

(26)

siekiant skatinti vaikų sveikos mitybos įpročius ir užtikrinti, kad pagalba būtų skiriama vaikams, reguliariai lankantiems valstybių narių administruojamas arba pripažintas švietimo įstaigas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus su vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa susijusius aktus dėl papildomų kriterijų, kuriais remiantis būtų skiriama pagalba, pagalbos paraiškų teikėjų tvirtinimo ir atrankos, taip pat dėl nacionalinių ar regioninių strategijų rengimo ir papildomų priemonių;

(27)

siekiant užtikrinti veiksmingą bei tikslingą Sąjungos lėšų naudojimą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus su vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa susijusius aktus dėl pagalbos perskirstymo valstybėms narėms remiantis gautomis pagalbos paraiškomis metodo, išlaidų atitikties Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimams, įskaitant galimybę nustatyti tokių išlaidų bendrą viršutinę ribą; taip pat dėl valstybių narių prievolės stebėti ir vertinti jų vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programų veiksmingumą;

(28)

siekiant didinti informuotumą apie vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais reikalaujama, kad vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programoje dalyvaujančios valstybės narės viešai skelbtų apie Sąjungos pagalbos subsidijuojamąjį vaidmenį;

(29)

siekiant atsižvelgti į kintančias pieno produktų vartojimo tendencijas, pieno produktų rinkos naujoves ir pokyčius, produktų prieinamumą įvairiose Sąjungos rinkose ir maistingumo aspektus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus su pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa susijusius aktus dėl produktų, kurie atitinka programos reikalavimus; dėl valstybių narių nacionalinių arba regioninių strategijų, įskaitant, kai taikoma, papildomas priemones; ir dėl programos stebėsenos ir vertinimo;

(30)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pagalbai gauti būtų atrinkti tinkami paramos gavėjai bei pareiškėjai ir kad ta pagalba būtų naudojama efektyviai ir veiksmingai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, susijusių su paramos gavėjų ir pareiškėjų atitiktimi pagalbos skyrimo reikalavimams; dėl reikalavimo, pagal kurį pareiškėjus turi patvirtinti valstybės narės; dėl pieno produktų naudojimo ruošiant patiekalus švietimo įstaigose;

(31)

siekiant užtikrinti, kad pagalbos paraiškų teikėjai laikytųsi savo įsipareigojimų, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl reikalavimų, susijusių su užstato pateikimu išankstinės pagalbos išmokos mokėjimo atveju;

(32)

siekiant didinti informuotumą apie pieno vartojimo skatinimo mokykloje programą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl sąlygų, kurių laikydamosi valstybės narės turi viešai skelbti apie savo dalyvavimą toje programoje ir apie tai, kad ta programa yra subsidijuojama Sąjungos;

(33)

siekiant užtikrinti, kad pagalba atsispindėtų produktų kainoje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kainų stebėsenos įgyvendinant pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą nustatymo;

(34)

finansavimas Sąjungos lėšomis būtinas siekiant paskatinti pripažintas gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas arba tarpšakines organizacijas parengti darbo programas, kuriomis būtų siekiama tobulinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių gamybą ir prekybą šiais produktais. Todėl šiame reglamente reikėtų numatyti, kad Sąjungos parama skiriama laikantis nustatytų pagal atitinkamas darbo programas vykdomos veiklos prioritetų. Tačiau, siekiant didesnio tokių programų veiksmingumo, bendrą finansavimą reikėtų mažinti;

(35)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pagalba, teikiama alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus gamintojų organizacijoms, gamintojų organizacijų asociacijoms arba tarpšakinėms organizacijoms siekiant gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę, būtų naudojama efektyviai ir veiksmingai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl specialių priemonių, kurias būtų galima finansuoti Sąjungos pagalbos lėšomis, ir veiklos bei išlaidų, kurioms negalėtų būti finansuojamos; dėl mažiausios Sąjungos lėšomis skiriamo finansavimo sumos konkrečioms sritims; dėl reikalavimo pateikti užstatą; ir dėl kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti valstybės narės atrinkdamos ir tvirtindamos darbo programas;

(36)

šiame reglamente vaisiai ir daržovės, skirti tiesioginiam vartojimui, ir skirti perdirbti vaisiai bei daržovės, turėtų būti reglamentuojami atskirai nuo perdirbtų vaisių ir daržovių. Su veiklos fondais, veiklos programomis ir Sąjungos finansine parama susijusios taisyklės turėtų būti taikomos tik pirmai kategorijai, ir abi vaisių ir daržovių rūšys toje kategorijoje traktuojami panašiu būdu;

(37)

užauginamas vaisių ir daržovių kiekis yra neprognozuojamas, ir šie produktai greitai genda. Net nedidelis perteklius gali labai sutrikdyti rinką. Todėl reikėtų nustatyti krizių valdymo priemones, kurios ir toliau turėtų būti įtraukiamos į veiklos programas;

(38)

auginant vaisius ir daržoves bei jais prekiaujant turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus, įskaitant auginimo metodus, atliekų tvarkymą ir iš rinkos pašalintų produktų realizavimą, visų pirma susijusius su vandens kokybės apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimu ir kaimo vietovių išlaikymu;

(39)

visose valstybėse narėse visų sektorių gamintojų grupių kūrimąsi reikėtų remti pagal kaimo plėtros politiką. Todėl speciali parama vaisių ir daržovių sektoriui turėtų būti nutraukta;

(40)

siekiant vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms suteikti didesnę atsakomybę už jų finansinius sprendimus ir nukreipti joms skirtus viešuosius išteklius ateities reikalavimams vykdyti, reikia nustatyti tų išteklių naudojimo sąlygas. Tinkamas sprendimas – gamintojų organizacijų ir jų asociacijų įkurtų veiklos fondų bendras finansavimas. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamos papildomos finansavimo galimybės. Veiklos fondai turėtų būti naudojami tik veiklos programoms vaisių ir daržovių sektoriuje finansuoti. Siekiant kontroliuoti Sąjungos išlaidas, reikėtų nustatyti veiklos fondus įkūrusioms gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms teikiamos pagalbos aukščiausią ribą;

(41)

regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos organizavimas yra menkas, turėtų būti leidžiama skirti papildomus nacionalinius finansinius įnašus. Valstybėms narėms, kurių padėtis ypač nepalanki struktūriniu atžvilgiu, tokius įnašus turėtų kompensuoti Sąjunga;

(42)

siekiant užtikrinti veiksmingą, tikslingą ir tvarų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų ir jų asociacijų rėmimą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, susijusius su veiklos fondais ir veiklos programomis, veiklos programų nacionaline programa ir nacionaline strategija, dėl prievolės stebėti ir vertinti nacionalinės programos ir nacionalinių strategijų veiksmingumą; dėl Sąjungos finansinės paramos; dėl krizių prevencijos ir valdymo priemonių; ir dėl nacionalinės finansinės paramos;

(43)

svarbu numatyti vyno sektoriui skirtas paramos priemones, kuriomis būtų sustiprinamos konkurencingos struktūros. Nors šias priemones turėtų nustatyti ir finansuoti Sąjunga, valstybėms narėms turėtų būti suteikta laisvė pasirinkti reikiamą priemonių rinkinį, geriausiai atitinkantį jų regioninių įstaigų poreikius, prireikus atsižvelgiant į regionų ypatumus, ir tas priemones įtraukti į nacionalines paramos programas. Už tokių programų įgyvendinimą turėtų būti atsakingos valstybės narės;

(44)

viena pagrindinių pagal nacionalines paramos programas tinkamų finansuoti priemonių turėtų būti Sąjungos vynų pardavimo skatinimas ir jų rinkodara. Parama inovacijoms gali padidinti Sąjungos vynuogių produktų perkamumą ir konkurencingumą. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo ir konversijos veiklos teigiamą struktūrinį poveikį vyno sektoriui, šią veiklą ir toliau reikėtų finansuoti. Be to, parama turėtų būti teikiama investicijoms į vyno sektorių, kuriomis siekiama gerinti įmonių ekonominius rezultatus. Parama šalutiniams produktams distiliuoti turėtų būti teikiama valstybėms narėms, kurios šia priemone norėtų pasinaudoti siekdamos užtikrinti vyno kokybę ir kartu apsaugoti aplinką;

(45)

siekiant skatinti atsakingą požiūrį į krizines situacijas, pagal paramos vyno sektoriui programas turėtų būti galima remti prevencines priemones, pavyzdžiui, derliaus draudimą, savitarpio pagalbos fondus ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimą;

(46)

nuostatos dėl paramos vynmedžių augintojams paskirstant teises į išmokas, jei dėl tokios paramos valstybės narės nusprendė, tapo galutinai įtvirtintos nuo 2015 finansinių metų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103n straipsnį ir laikantis toje nuostatoje nustatytų sąlygų;

(47)

siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti valstybių narių paramos vyno sektoriui programų tikslai ir kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos efektyviai ir veiksmingai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, susijusius su taisyklėmis dėl atsakomybės už išlaidas, patirtas nuo dienos, kurią Komisijai pateikiamos paramos programos arba paramos programų pakeitimai, iki dienos, kurią jos gali būti pradėtos taikyti; taisyklėmis dėl paramos programų turinio ir išlaidų, administracinių bei personalo sąnaudų ir veiksmų, kurie gali būti įtraukti į valstybių narių paramos programas, taip pat sąlygų, taikomų mokėjimams per tarpininkus paramos derliui apdrausti atveju, ir galimybės atlikti tokius mokėjimus; taisyklėmis dėl reikalavimo pateikti užstatą išankstinės išmokos mokėjimo atveju; taisyklėmis dėl tam tikrų terminų vartojimo; dėl viršutinės ribos, taikomos vynuogynų atsodinimo, atliekamo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, išlaidoms nustatymo; taisyklėmis dėl dvigubo projektų finansavimo išvengimo; taisyklėmis, pagal kurias gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, tam tikrus aktus, susijusius su to įpareigojimo išimtimis siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, susijusius su taisyklėmis dėl savanoriško distiliuotojų sertifikavimo; ir taisyklėmis, kuriomis valstybėms narėms būtų sudaryta galimybė sudaryti sąlygas tinkamam paramos priemonių veikimui;

(48)

bitininkystei būdinga gamybos sąlygų ir produktyvumo įvairovė, taip pat tiek gamybos, tiek pardavimo etape veiklą vykdančių ūkio subjektų išsisklaidymas ir įvairovė. Be to, atsižvelgiant į pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse didėjantį bičių šeimų tam tikro pobūdžio susirgimų skaičių ir ypač į varozės išplitimą, taip pat į dėl tos ligos kylančias su medaus gamyba susijusias problemas, veiksmų vis dar turi būti imamasi Sąjungos lygmeniu, nes varozės negalima visiškai išnaikinti ir ji turi būti gydoma naudojant patvirtintus produktus. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir jų pardavimą Sąjungoje, kas trejus metus turėtų būti rengiamos tam sektoriui skirtos nacionalinės programos, kurių tikslas – pagerinti bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas. Šias nacionalines programas turėtų iš dalies finansuoti Sąjunga;

(49)

turėtų būti nurodytos priemonės, kurios gali būti įtrauktos į bitininkystės programas. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pagalbos sistema būtų pritaikyta atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir kad finansuojamos priemonės būtų veiksmingos gerinant bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais priemonių sąrašas būtų atnaujinamas pritaikant esamas priemones arba papildomai įtraukiant kitų priemonių;

(50)

siekiant užtikrinti, kad bitininkystei skirtos Sąjungos lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir efektyviai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl dvigubo finansavimo tarp valstybių narių bitininkystės programų ir kaimo plėtros programų išvengimo ir pagrindo, kuriuo remiantis kiekvienai programoje dalyvaujančiai valstybei narei skiriama Sąjungos finansinė parama;

(51)

pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009 (8) išmokos už apynių plotus atsietos nuo 2010 m. sausio 1 d. Siekiant apynių augintojų organizacijoms sudaryti sąlygas tęsti savo veiklą kaip anksčiau, reikėtų nustatyti specialią nuostatą, pagal kurią atitinkamose valstybėse narėse už tą pačią veiklą būtų skiriamos lygiavertės sumos. Siekiant užtikrinti, kad teikiant pagalbą būtų finansuojamas gamintojų organizacijų tikslų įgyvendinimas, kaip nustatyta šiame reglamente, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pagalbos paraiškų, taisyklių, susijusių su pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiais apynių plotais, ir dėl pagalbos apskaičiavimo;

(52)

Sąjungos pagalba už šilkaverpių auginimą turėtų būti atsieta ir įtraukta į tiesioginių išmokų sistemą, laikantis kituose sektoriuose taikomo pagalbos teikimo metodo;

(53)

skiriant pagalbą už Sąjungoje pagamintą ir pašarams naudojamą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius ir už perdirbimą į kazeiną ir kazeinatus rinka buvo remiama neveiksmingai, todėl šią pagalbą reikėtų nutraukti ir nebetaikyti kazeino ir kazeinatų naudojimo sūrio gamyboje taisyklių;

(54)

sprendimas nutraukti pereinamojo laikotarpio draudimą sodinti vynmedžius Sąjungos lygiu grindžiamas tuo, kad pasiekti pagrindiniai 2008 m. Sąjungos vyno rinkos organizavimo tikslai, visų pirma panaikintas ilgalaikis struktūrinis vyno gamybos perteklius ir laipsniškai gerinamas konkurencingumas bei vyno sektoriaus rinkos orientavimas Sąjungoje. Tokie teigiami pokyčiai įvyko gerokai sumažinus vynmedžiais apsodintų plotų Sąjungoje, pasitraukus mažiau konkurencingiems gamintojams ir laipsniškai nutraukiant tam tikrų rinkos paramos priemonių taikymą ir panaikinant paskatas ekonomiškai nepagrįstoms iniciatyvoms. Sumažinus tiekimo pajėgumus ir teikiant paramą struktūrinėms priemonėms bei skatinant vyno eksportą buvo sudarytos sąlygos geriau prisitaikyti prie mažėjančios paklausos Sąjungos lygmeniu, atsiradusios laipsniškai mažėjant suvartojimui tradiciškai vyną gaminančiose valstybėse narėse;

(55)

tačiau laipsniško paklausos didėjimo pasaulio rinkos lygiu perspektyvos teikia paskatą padidinti tiekimo pajėgumus, todėl per ateinantį dešimtmetį reikėtų pasodinti naujų vynmedžių. Nors pagrindinio tikslo – didinti Sąjungos vyno sektoriaus konkurencingumą – turėtų būti siekiama tam, kad nebūtų prarasta rinkos dalis pasaulio rinkoje, pernelyg greitas naujų vynmedžių sodinimo didėjimas reaguojant į prognozuojamus tarptautinės paklausos pokyčius gali vėl paskatinti pernelyg didelių tiekimo pajėgumų susidarymą vidutinės trukmės laikotarpiu ir gali daryti socialinį poveikį bei poveikį aplinkai tam tikrose vyno gamybos vietovėse. Siekiant užtikrinti tvarkingą vynmedžių sodinimo didėjimą 2016–2030 m. laikotarpiu Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta nauja vynmedžių sodinimo valdymo sistema, kurią sudarytų leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka;

(56)

pagal šią naują sistemą leidimai sodinti vynmedžius gamintojams gali būti išduodami nemokamai ir po trejų metų turėtų nustoti galioti, jeigu yra nepanaudojami. Taip būtų prisidedama prie to, kad vyno gamintojai, kuriems leidimai išduodami, sparčiai ir tiesiogiai jais pasinaudotų ir tokiu būdu būtų išvengta spekuliacijų;

(57)

naujų vynmedžių sodinimo didėjimas turėtų būti ribojamas apsauginiu mechanizmu Sąjungos lygiu, grindžiamu valstybių narių pareiga kasmet suteikti galimybę gauti leidimų naujiems vynmedžiams sodinti, kurie sudarytų 1 % apsodintų vynmedžiais plotų ir tuo pačiu sudaryti sąlygas lankstumui, kad būtų atsižvelgiama į konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti leisti apsodinti mažesnius plotus nacionaliniu arba regionų lygiais, įskaitant vietovių lygį, kurios atitinka konkrečių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų reikalavimus, remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais motyvais, tuo pačiu užtikrinant, kad nustatyti apribojimai būtų didesni kaip 0 % ir nebūtų pernelyg ribojantys palyginti su siekiamais tikslais;

(58)

siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų suteikiami nediskriminuojant, turėtų būti nustatyti tam tikri kriterijai, ir ypač tais atvejais, kai bendras hektarų skaičius, suteikiamas valstybių narių leidimais, viršija bendrą hektarų skaičių, dėl kurių gamintojai pateikė prašymus;

(59)

gamintojams, kurie išnaikina turimus vynmedžių plotus, leidimai turėtų būti suteikiami automatiškai, pateikus paraišką ir neatsižvelgiant į naujų vynmedžių sodinimo apsauginį mechanizmą, kadangi tokiu būdu neprisidedama prie bendro vynmedžių plotų padidėjimo. Konkrečiuose plotuose, kurie atitinka vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus, valstybės narės turėtų galėti apriboti tokių leidimų atsodinti suteikimą remdamosi pripažintų ir atstovaujamųjų profesinių organizacijų rekomendacijomis;

(60)

ši nauja leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka neturėtų būti taikoma valstybėms narėms, kurios netaiko Sąjungos pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarkos, ir turėtų būti neprivaloma toms valstybėms narėms, kuriose, nors sodinimo teisės taikomos, vynmedžiais apsodintų plotų yra mažiau nei tam tikra viršutinė riba;

(61)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo buvusios sodinimo teisių tvarkos prie naujos tvarkos, ypač siekiant išvengti pernelyg didelio sodinimo atvejų skaičiaus prieš pradedant veikti naujai tvarkai, turėtų būti išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikrų galimybių lanksčiai spręsti dėl sodinimo teisių pakeitimo į leidimus paraiškų pateikimo termino laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(62)

siekiant užtikrinti suderintą ir veiksmingą naujos leidimų sodinti vynmedžius tvarkos įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl šios tvarkos išimčių taikymo tam tikro pobūdžio vynmedžių sodinimui sąlygų, taisyklių, susijusių su atitikties leidimo suteikimo reikalavimams ir prioriteto suteikimo kriterijais, papildomų tinkamumo finansuoti ir prioriteto suteikimo kriterijų nustatymo, vynmedžių, kurie turi būti išnaikinti, koegzistavimo su naujai pasodintais vynmedžiais ir motyvų, kuriais remdamosi valstybės narės gali apriboti leidimų atsodinti suteikimą;

(63)

siekiant užtikrinti naujos tvarkos taisyklių laikymąsi, turėtų būti vykdoma veiksminga sodinimo be leidimų kontrolė;

(64)

prekybos žemės ūkio produktais standartų taikymas gali padėti pagerinti tokių produktų gamybos ir pardavimo ekonomines sąlygas bei tų produktų kokybę. Todėl tokių standartų taikymas yra naudingas gamintojams, prekybininkams ir vartotojams;

(65)

atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos ir paskesnių debatų rezultatus, tikslinga toliau taikyti konkretiems sektoriams arba produktams skirtus prekybos standartus, siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir prisidėti gerinant žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo ekonomines sąlygas ir tų produktų kokybę;

(66)

prekybos standartams turėtų būti nustatytos horizontalaus pobūdžio nuostatos;

(67)

prekybos standartai turėtų būti skirstomi į konkretiems sektoriams ar produktams taikomas privalomąsias taisykles ir neprivalomus nustatytuosius apibūdinimus, kurie turi būti nustatomi tam tikram sektoriui ar produktui;

(68)

prekybos standartai iš principo turėtų būti taikomi visiems atitinkamiems žemės ūkio produktams, kurie parduodami Sąjungoje;

(69)

šiame reglamente turėtų būti pateikiamas sektorių ir produktų, kuriems gali būti taikomi prekybos standartai, sąrašas. Tačiau, siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir į poreikį gerinti žemės ūkio produktų kokybę bei jų gamybos ir pardavimo ekonomines sąlygas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl to sąrašo keitimo, laikantis griežtų sąlygų;

(70)

siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir gerinti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo ekonomines sąlygas, taip pat jų kokybę, ir siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų, kintančių vartotojų poreikių ir atitinkamų tarptautinių standartų pokyčių, ir siekiant išvengti kliūčių produktų naujovėms, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatomi tam tikruose sektoriuose arba tam tikriems produktams visais prekybos etapais taikomi prekybos standartai, nuo tokių standartų leidžiančios nukrypti nuostatos ir tokių standartų taikymo išimtys. Prekybos standartuose turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į natūralias ir esmines atitinkamų produktų savybes, taip išvengiant sukelti didelių atitinkamo produkto įprastos sudėties pokyčių. Be to, prekybos standartuose turėtų būti atsižvelgiama į galimą riziką, kad vartotojai bus suklaidinti dėl jų lūkesčių ir suvokimo. Dėl nuo standartų leidžiančių nukrypti nuostatų ir standartų išimčių neturėtų atsirasti papildomų sąnaudų, kurias patirtų vien tik ūkininkai;

(71)

siekiant, kad rinkai nesunkiai būtų tiekiami standartinės ir pakankamai geros kokybės produktai, turėtų būti taikomi prekybos standartai, kurie visų pirma turėtų būti susiję su techninėmis apibrėžtimis, klasifikavimu, pateikimu, žymėjimu ir ženklinimu, pakavimu, gamybos metodu, konservavimu, sandėliavimu, vežimu, susijusiais administraciniais dokumentais, sertifikavimu ir laiko terminais, vartojimo ir realizavimo apribojimais;

(72)

atsižvelgiant į tai, kad gamintojai yra suinteresuoti informuoti apie produkto savybes bei ūkininkavimo ypatybes ir kad vartotojai yra suinteresuoti gauti tinkamos ir skaidrios informacijos apie produktą, kiekvienu atskiru atveju turėtų būti įmanoma nustatyti ūkininkavimo vietą ir (arba) kilmės vietą atitinkamu geografiniu lygmeniu, kartu atsižvelgiant į kai kurių sektorių, visų pirma perdirbtų žemės ūkio produktų sektoriaus, specifinius ypatumus;

(73)

turėtų būti numatytos specialios iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams taikomos taisyklės, jei trečiosiose šalyse galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis leidžiama nukrypti nuo prekybos standartų ir jei užtikrinamas jų lygiavertiškumas Sąjungos teisės aktams. Taip pat tikslinga nustatyti prekybos standartų taikymo iš Sąjungos eksportuojamiems produktams taisykles;

(74)

vaisių ir daržovių sektoriaus produktais, kurie yra skirti parduoti vartotojui švieži, gali būti prekiaujama tik tuo atveju, jeigu jie yra geros ir tinkamos prekinės kokybės ir yra nurodyta jų kilmės šalis. Siekiant užtikrinti, kad tas reikalavimas būtų deramai taikomas, taip pat siekiant atsižvelgti į tam tikras specifines situacijas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl tam tikrų nuo to reikalavimo leidžiančių nukrypti nuostatų;

(75)

visoje Sąjungoje turėtų būti vykdoma kokybės politika apynių sektoriaus produktams taikant sertifikavimo procedūrą ir draudžiant prekybą tais produktais, kuriems nebuvo išduotas sertifikatas. Siekiant užtikrinti, kad tas reikalavimas būtų deramai taikomas, taip pat siekiant atsižvelgti į tam tikras specifines situacijas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl leidžiančių nukrypti priemonių siekiant patenkinti tam tikrų trečiųjų šalių prekybos reikalavimus arba priemonių, taikomų specialiosios paskirties produktams;

(76)

tam tikriems sektoriams ir produktams taikomos apibrėžtys, pavadinimai ir prekiniai pavadinimai yra svarbūs aspektai nustatant konkurencijos sąlygas. Todėl reikėtų nustatyti tiems sektoriams ir (arba) produktams taikomas apibrėžtis, nuorodas ir prekinius pavadinimus, kurie turėtų būti naudojami tik Sąjungoje prekiaujant susijusius reikalavimus atitinkančiais produktais;

(77)

siekiant pritaikyti tam tikrų produktų apibrėžtis ir prekinius pavadinimus pagal poreikius, atsirandančius dėl kintančių vartotojų poreikių, techninės pažangos ar poreikio diegti produkto inovacijas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų keičiamos apibrėžtys ir prekiniai pavadinimai, nustatomos nuo jų leidžiančios nukrypti nuostatos ir jų taikymo išimtys;

(78)

Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai ir valstybės narės aiškiai ir tiksliai suprastų tam tikriems sektoriams nustatytas apibrėžtis ir prekinius pavadinimus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl jų detalaus išdėstymo ir taikymo taisyklių;

(79)

siekiant atsižvelgti į specifinius kiekvieno produkto arba sektoriaus ypatumus, įvairius pardavimo etapus, technines sąlygas, galimus didelius praktinius sunkumus, taip pat analizės metodų tikslumą ir pakartojamumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus nustatančius vienam ar keliems konkretiems standartams taikomą leistiną nuokrypį, kurį viršijus visa produktų partija laikoma neatitinkančia to standarto;

(80)

turėtų būti nustatyti tam tikri vynininkystės metodai ir vyno gamybos apribojimai, visų pirma susiję su kupažavimu ir trečiųjų šalių kilmės tam tikrų rūšių vynuogių misos, vynuogių sulčių ir šviežių vynuogių naudojimu. Kad užtikrintų atitiktį tarptautiniams standartams, Komisija, nustatydama papildomus vynininkystės metodus, turėtų atsižvelgti į Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rekomenduojamus vynininkystės metodus;

(81)

turėtų būti nustatytos vyninių vynuogių veislių klasifikavimo taisyklės, pagal kurias valstybės narės, pagaminančios daugiau kaip 50 000 hektolitrų per metus, turėtų ir toliau būti atsakingos už vyninių vynuogių veislių, iš kurių jų teritorijoje gali būti gaminamas vynas, klasifikavimą. Kai kurių vyninių vynuogių veislių reikėtų neįtraukti;

(82)

valstybės narės turėtų turėti galimybę toliau taikyti ar priimti tam tikras nacionalines taisykles dėl tepiųjų riebalų kokybės lygių;

(83)

vyno sektoriuje valstybėms narėms turėtų būti leidžiama riboti tam tikrų vynininkystės metodų naudojimą ar juos drausti ir taikyti griežtesnius apribojimus jų teritorijoje gaminamiems vynams, ir turėtų būti leidžiama naudoti nepatvirtintus vynininkystės metodus eksperimentiniais tikslais;

(84)

siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų su prekybos standartais susijusių nacionalinių taisyklių taikymą tam tikriems produktams ir sektoriams, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl tokių prekybos standartų taikymo sąlygų, taip pat sąlygų, kuriomis galima laikyti, pateikti į apyvartą ir naudoti produktus, gautus taikant eksperimentinius metodus, nustatymo;

(85)

be prekybos standartų turėtų būti nustatyti neprivalomi kokybės apibūdinimai, siekiant užtikrinti, kad apibūdinimai, kuriais apibūdinamos tam tikros produkto savybės arba ūkininkavimo ar perdirbimo požymiai, nebūtų netinkami naudojami prekybos vietoje ir kad jais vartotojai galėtų pasitikėti nustatydami įvairias produkto ypatybes. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus ir siekiant aiškumo šiame reglamente turėtų būti išvardyti esami neprivalomi kokybės apibūdinimai;

(86)

valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti taisykles, susijusias su vyno produktų, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, realizavimu. Siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių vyno produktus, taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos vyno produktų, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, naudojimo sąlygos;

(87)

kad būtų atsižvelgiama į padėtį rinkoje ir prekybos standartų bei tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomas papildomas neprivalomas nustatytasis apibūdinimas ir jo taikymo sąlygos, kuriais iš dalies keičiamos neprivalomo nustatytojo apibūdinimo vartojimo sąlygos ir kuriais panaikinamas neprivalomas nustatytasis apibūdinimas;

(88)

siekiant atsižvelgti į tam tikrų sektorių ypatybes ir vartotojų lūkesčius, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatomi išsamūs reikalavimai, taikomi papildomo nustatytojo apibūdinimo nustatymui;

(89)

siekiant užtikrinti, kad neprivalomais nustatytaisiais apibūdinimais charakterizuojami produktai atitiktų taikytinas vartojimo sąlygas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl neprivalomų nustatytųjų apibūdinimų vartojimo papildomų taisyklių;

(90)

siekiant atsižvelgti į specifinius Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių prekybos ypatumus ir tam tikrų žemės ūkio produktų ypatingą pobūdį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų apibrėžiama, kokiomis sąlygomis laikoma, kad importuojamų produktų atitiktis Sąjungos reikalavimams dėl prekybos standartų yra lygiavertė, ir kuriomis leidžiama taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo taisyklių, kad produktai Sąjungoje turi būti parduodami tik pagal tokius standartus, taip pat dėl prekybos standartų taikymo iš Sąjungos eksportuojamiems produktams taisyklių;

(91)

su vynu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal SESV;

(92)

Sąjungoje vartojama rūšinių vynų sąvoka pagrįsta, inter alia, specifinėmis savybėmis, priskiriamomis vyno geografinei kilmei. Tokie vynai vartotojams nurodomi saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis. Kad būtų galima parengti skaidresnę ir išsamesnę sistemą teiginiui apie atitinkamų produktų kokybę pagrįsti, reikėtų nustatyti tvarką, pagal kurią kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos paraiškos būtų nagrinėjamos pagal metodiką, atitinkančią Sąjungos horizontaliąją kokybės politiką, taikomą maisto produktams, išskyrus vyną ir spiritinius gėrimus, išdėstytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 (9);

(93)

siekiant išsaugoti specifines vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, kokybės savybes, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti griežtesnes taisykles;

(94)

kad vyno kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos būtų saugomos Sąjungoje, jos turėtų būti pripažintos ir registruotos Sąjungos lygmeniu pagal Komisijos nustatytas procedūrines taisykles;

(95)

turėtų būti sudarytos sąlygos saugoti trečiųjų šalių kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, jeigu jos yra saugomos kilmės šalyje;

(96)

registracijos tvarka turėtų būti tokia, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, galėtų naudotis savo teisėmis pranešdamas apie savo prieštaravimus;

(97)

registruotos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti saugomos, kad nebūtų naudojamasi reikalavimus atitinkančių produktų geru vardu. Siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir neklaidinti vartotojų, tokią apsaugą taip pat turėtų būti galima suteikti tiems produktams ir paslaugoms, kuriems šis reglamentas netaikomas, įskaitant Sutarčių I priede nenurodytus produktus ir paslaugas;

(98)

siekiant atsižvelgti į esamą įvairią ženklinimo tvarką, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl leidimo naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą, kuriame yra nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba kurį sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda;

(99)

siekiant atsižvelgti į specifinius gamybos konkrečioje geografinėje vietovėje ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, nustančius konkrečios geografinės vietovės ribų nustatymo papildomus kriterijus ir su gamyba konkrečioje geografinėje vietovėje susijusių apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų;

(100)

siekiant užtikrinti produktų kokybę bei atsekamumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl sąlygų, pagal kurias į produktų specifikacijas gali būti įtraukti papildomi reikalavimai;

(101)

siekiant užtikrinti teisėtų gamintojų arba ūkio subjektų teisių ir interesų apsaugą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pareiškėjų, galinčių teikti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškas, tipų; sąlygų, kurių turi būti laikomasi teikiant kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraišką, Komisijos atliekamo tikrinimo, prieštaravimo procedūros ir dėl saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos pakeitimo, panaikinimo ir nuorodos tipo pakeitimo procedūrų; paraiškoms, susijusioms su kelioms valstybėms bendra geografine vietove, taikomų sąlygų; sąlygų, taikomų su trečiosios šalies geografinėmis vietovėmis susijusioms paraiškoms; datos, nuo kurios taikoma apsauga arba jos pakeitimas; ir sąlygų, susijusių su produktų specifikacijų pakeitimais;

(102)

siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos lygį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl apribojimų, susijusių su saugomu pavadinimu;

(103)

siekiant užtikrinti, kad šio reglamento nuostatų taikymas vynų pavadinimams, kuriems apsauga suteikta iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. arba kurių apsaugos paraiškos buvo pateiktos iki tos dienos, nedarytų nepagrįsto poveikio ūkio subjektams ir kompetentingoms valdžios institucijoms, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pereinamojo laikotarpio taisyklių, susijusių su tais vynų pavadinimais; dėl vynų, pateiktų rinkai arba paženklintų iki nurodytos datos; ir dėl produktų specifikacijų pakeitimų;

(104)

tam tikri terminai yra tradiciškai vartojami Sąjungoje teikti vartotojams informaciją apie vynų savybes ir kokybę, papildant saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų teikiamą informaciją. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą bei sąžiningą konkurenciją ir išvengti vartotojų klaidinimo, tokiems tradiciniams terminams Sąjungoje turėtų būti galima taikyti apsaugą;

(105)

siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos lygį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl saugotino tradicinio termino kalbos ir rašybos;

(106)

siekiant užtikrinti teisėtų gamintojų ir ūkio subjektų teisių apsaugą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pareiškėjų, galinčių teikti tradicinio termino apsaugos paraiškas, tipo; dėl tradicinio termino pripažinimo paraiškos galiojimo sąlygų; dėl prieštaravimo siūlomam tradicinio termino apsaugai priežasčių; dėl apsaugos masto, įskaitant santykį su prekių ženklais, saugomais tradiciniais terminais, saugomomis kilmės vietos nuorodomis ar geografinėmis nuorodomis, homonimais ar tam tikrų vyninių vynuogių pavadinimais; dėl tradicinio termino panaikinimo priežasčių; dėl paraiškos arba prašymo pateikimo datos; ir dėl procedūrų, kurių turi būti laikomasi tradicinio termino apsaugos paraiškos atžvilgiu, įskaitant Komisijos atliekamą tikrinimą, prieštaravimo procedūras ir panaikinimo bei keitimo procedūras;

(107)

siekiant atsižvelgti į specifinius Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių prekybos ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis tradicinius terminus galima vartoti produktams iš trečiųjų šalių apibūdinti ir numatomos susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos;

(108)

vyno sektoriaus produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, aprašymas, pavadinimas ir pateikimas, gali turėti didelę įtaką jų pardavimui. Valstybių narių įstatymų, kuriais reglamentuojamas vyno sektoriaus produktų ženklinimas, skirtumai gali trukdyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Todėl reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų atsižvelgta į teisėtus vartotojų ir gamintojų interesus. Dėl šios priežasties reikėtų nustatyti su ženklinimu ir pateikimu susijusias Sąjungos taisykles;

(109)

siekiant užtikrinti atitiktį esamai ženklinimo tvarkai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos išimtinės aplinkybės, kuriomis leidžiama neženklinti terminais „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“;

(110)

siekiant atsižvelgti į specifinius vyno sektoriaus ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl ženklinimo duomenų, išskyrus numatytuosius šiame reglamente, pateikimo ir naudojimo; dėl tam tikrų privalomų duomenų ir neprivalomų duomenų; ir dėl pateikimo;

(111)

siekiant užtikrinti teisėtų ūkio subjektų interesų apsaugą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl laikino vynų, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda ir kurių kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda atitinka būtinus reikalavimus, ženklinimo ir pateikimo;

(112)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta ūkio subjektams, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl vyno, kuris pateiktas rinkai ir paženklintas pagal atitinkamas taisykles, taikytas iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.;

(113)

siekiant atsižvelgti į specifinius Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių prekybos vyno sektoriaus produktais ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo ženklinimo ir pateikimo taisyklių eksportuoti skirtų produktų atveju, kai to reikia dėl atitinkamos trečiosios šalies teisės;

(114)

kad pasibaigus kvotų sistemos galiojimui būtų išlaikyta tinkama cukraus gamybos įmonių ir cukrinių runkelių augintojų teisių ir prievolių pusiausvyra, vis dar bus reikalingos specialios priemonės. Todėl turėtų būti nustatytos tipinės tarp jų sudarytus rašytinius tarpšakinius susitarimus reglamentuojančios nuostatos;

(115)

dėl 2006 m. cukraus režimo reformos Sąjungos cukraus sektoriuje įvyko esminių pokyčių. Kad cukrinių runkelių augintojai galėtų baigti prisitaikyti prie naujos padėties rinkoje ir poreikio labiau orientuotis į sektoriaus rinką, dabartinės cukraus kvotų sistemos taikymas turėtų būti pratęstas iki jos panaikinimo 2016–2017 prekybos metų pabaigoje;

(116)

siekiant atsižvelgti į specifinius cukraus sektoriaus ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl cukraus sektoriuje vartojamų terminų techninių apibrėžčių atnaujinimo; dėl runkelių pirkimo sąlygų, nustatytų šiame reglamente atnaujinimo; ir dėl tolesnių taisyklių, pagal kurias nustatomas įmonei pristatomo cukraus bendrasis svoris, taros svoris ir cukraus kiekis, ir dėl cukraus išspaudų;

(117)

pastarojo meto patirtis parodė, kad reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas pakankamas cukraus tiekimas Sąjungos rinkai likusiu cukraus kvotų taikymo laikotarpiu;

(118)

siekiant atsižvelgti į specifinius cukraus sektoriaus ypatumus ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į visų šalių interesus, taip pat atsižvelgiant į būtinybę išvengti bet kokio rinkos sutrikdymo, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl pirkimo sąlygų ir tiekimo sutarčių; dėl runkelių pirkimo sąlygų, išdėstytų šiame reglamente, atnaujinimo; ir dėl kriterijų, kuriuos cukraus gamybos įmonės turi taikyti runkelių pardavėjams paskirstydamos runkelių kiekį, kuriam turi būti taikomos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;

(119)

siekiant atsižvelgti į technikos raidą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomas produktų, kuriems gaminti gali būti naudojamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas, sąrašas;

(120)

siekiant užtikrinti, kad patvirtintos cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančios ar perdirbančios įmonės vykdytų joms nustatytus įpareigojimus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos tokių įmonių patvirtinimo ir jo atšaukimo taisyklės, taip pat administracinių nuobaudų taikymo kriterijai;

(121)

siekiant atsižvelgti į specifinius cukraus sektoriaus ypatumus ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į visų šalių interesus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl terminų, vartojamų apibūdinant kvotų sistemos veikimą, reikšmių; ir dėl pardavimo į atokiausius regionus sąlygų;

(122)

siekiant užtikrinti, kad augintojams būtų tiesiogiai taikomas sprendimas į kitus metus perkelti tam tikrą produkcijos kiekį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl cukraus kiekio perkėlimo į kitus metus;

(123)

kad būtų galima geriau valdyti vynmedžių auginimo pajėgumus, valstybės narės Komisijai turėtų pateikti savo gamybos pajėgumų sąrašą, sudarytą remiantis vynuogynų registru. Siekiant paskatinti valstybes nares pateikti tokį sąrašą, parama restruktūrizavimui ir konversijai turėtų būti skiriama tik sąrašą pateikusioms valstybėms narėms;

(124)

siekiant palengvinti valstybių narių gamybos pajėgumų stebėseną ir tikrinimą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomas vynuogynų registro turinys ir išimtys;

(125)

siekiant numatyti deramą atitinkamų produktų atsekamumo lygį, visų pirma siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, turėtų būti reikalaujama, kad visi Sąjungos rinkos apyvartoje esantys vyno sektoriaus produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų lydimuosius dokumentus;

(126)

siekiant palengvinti vyno produktų vežimą ir valstybių narių atliekamą tokių produktų tikrinimą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, susijusių su lydimaisiais dokumentais ir jų naudojimu, su sąlygomis, kuriomis lydimasis dokumentas laikomas saugomas kilmės vietos nuorodas arba saugomas geografines nuorodas patvirtinančiu dokumentu; dėl registro tvarkymo prievolės ir dėl jo naudojimo; dėl nustatymo, kas tvarko registrą, ir dėl prievolės tvarkyti registrą išimčių; ir dėl į registrą įtrauktinų operacijų;

(127)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktų dėl oficialių rašytinių sutarčių nėra, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės sutarčių teisės, gali nuspręsti nustatyti tokias sutartis privalomomis su sąlyga, kad tai darant būtų laikomasi Sąjungos teisės, visų pirma reikalavimo užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir bendrą rinkos organizavimą. Kadangi padėtis Sąjungos valstybėse narėse skiriasi, ir laikantis subsidiarumo principo, šis klausimas turėtų būti paliktas spręsti valstybėms narėms. Tačiau pieno ir pieno produktų sektoriuje, siekiant užtikrinti, kad tokios sutartys atitiktų tinkamus būtinuosius standartus, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir bendrą rinkos organizavimą, tam tikros pagrindinės tokių sutarčių naudojimo sąlygos turėtų būti nustatytos Sąjungos lygmeniu. Dėl visų tokių pagrindinių sąlygų turėtų būti galima laisvai derėtis. Kadangi kai kurie pieno kooperatyvai galimai turi panašaus poveikio taisykles savo įstatuose, paprastumo sumetimais jiems turėtų būti netaikomas reikalavimas sudaryti sutartį. Siekiant sustiprinti tokios sutarčių sistemos veiksmingumą valstybės narės turėtų nuspręsti, ar sutartys turėtų būti taikomos ir tuo atveju, kai iš ūkininkų pieną surenka ir perdirbimo įmonėms pristato tarpininkai;

(128)

siekiant užtikrinti perspektyvią gamybos plėtrą, taip užtikrinant deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, turėtų būti padidinta jų galia derybose su perdirbimo įmonėmis, kad pridėtinė vertė tiekimo grandinėje būtų tinkamiau paskirstyta. Siekiant, kad tie BŽŪP tikslai būtų pasiekti, pagal SESV 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį turėtų būti priimta nuostata dėl galimybės gamintojų organizacijoms, kurias sudaro pieno sektoriaus ūkininkai, ar jų asociacijoms kolektyviai derėtis su pieninėmis dėl visai jų narių žalio pieno produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių sąlygų, įskaitant kainas. Siekiant išlaikyti veiksmingą konkurenciją pieno rinkoje, šiai galimybei turėtų būti taikomi tinkami kiekybiniai apribojimai. Siekiant, kad nebūtų pakenkta veiksmingam kooperatyvų veikimui ir siekiant aiškumo, reikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai ūkininko narystė kooperatyve apima pareigą pristatyti žalią pieną, kuri taikoma viso ūkininko pagaminto pieno arba jo dalies atžvilgiu, ir šios pareigos vykdymo sąlygos nustatytos kooperatyvo įstatuose arba jais grindžiamose taisyklėse ir sprendimuose, dėl tų sąlygų neturėtų būti deramasi per gamintojų organizaciją;

(129)

atsižvelgiant į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų svarbą, ypač pažeidžiamose kaimo vietovėse, ir siekiant užtikrinti visų pirma sūrių su saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografine nuoroda pridėtinę vertę bei išlaikyti jų kokybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pieno kvotų sistema nustos galioti, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tarpšakinei organizacijai, gamintojų organizacijai arba grupei, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, paprašius taikyti taisykles, kuriomis būtų reguliuojama visa tokio sūrio, pagaminto apibrėžtoje geografinėje vietovėje, pasiūla. Tokį prašymą turėtų paremti didžioji pieno gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį tam sūriui naudojamo pieno kiekio, dauguma, o tarpšakinių organizacijų ir grupių atveju – tai turėtų paremti didžioji sūrio gamintojų, pagaminančių didžiąją to sūrio dalį, dauguma;

(130)

kad Komisija galėtų stebėti pokyčius rinkoje, ji turi laiku gauti informaciją apie pristatyto žalio pieno kiekį. Todėl turėtų būti nustatyta, kad pirmasis supirkėjas reguliariai perduoda tokią informaciją valstybėms narėms ir kad valstybė narė tuos duomenis praneša Komisijai;

(131)

gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali naudingai prisidėti koncentruojant pasiūlą ir gerinant pardavimą, planavimą bei pritaikant gamybą prie paklausos, optimizuojant gamybos išlaidas ir stabilizuojant gamintojo kainas, atliekant mokslinius tyrimus, skleidžiant geriausios praktikos pavyzdžius ir teikiant techninę pagalbą, tvarkant šalutinius produktus ir valdant rizikos valdymo priemones, kuriomis gali naudotis jų nariai, taip padėdamos stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje;

(132)

tarpšakinės organizacijos gali suvaidinti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas tiekimo grandinės šalių dialogui, taip pat skleidžiant geriausios praktikos pavyzdžius ir rinkos skaidrumą;

(133)

todėl šiuo metu galiojančios gamintojų organizacijų, jų asociacijų, taip pat tarpšakinių organizacijų apibrėžimo ir pripažinimo taisyklės turėtų būti suderintos, racionalizuotos ir išplėstos, kad jose tam tikrų sektorių atveju būtų numatytas galimas pripažinimas, pateikus prašymą, pagal įstatus, parengtus vadovaujantis šiuo reglamentu. Visų pirma gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijais ir įstatais turėtų būti užtikrinta, kad tokios organizacijos būtų kuriamos gamintojų iniciatyva ir būtų valdomos laikantis taisyklių, gamintojams nariams leidžiančių demokratiškai tikrinti savo organizacijos veiklą ir jos sprendimus;

(134)

šiuo metu įvairiuose sektoriuose galiojančios nuostatos, kuriose numatyta, kad valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali tam tikras gamintojų organizacijų, jų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų taisykles taikyti ir toms organizacijoms nepriklausantiems ūkio subjektams, ir kuriomis didinamas gamintojų organizacijų, jų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų poveikis, yra veiksmingos, todėl turėtų būti suderintos, racionalizuotos, o į jų taikymo sritį įtraukti visi sektoriai;

(135)

turėtų būti numatyta galimybė patvirtinti tam tikras priemones, kurios padėtų lengviau pritaikyti pasiūlą prie rinkos poreikių ir kartu galėtų padėti stabilizuoti rinkas bei užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį;

(136)

siekiant paskatinti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ir tarpšakines organizacijas imtis veiksmų, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasiūlai pritaikyti prie rinkos poreikių, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl priemonių, kuriomis gerinama kokybė; skatinama geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą; sudaromos palankesnės sąlygos registruoti rinkos kainų tendencijas; ir sudaromos galimybės rengti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomais gamybos būdais;

(137)

siekiant pagerinti vyno rinkos veikimą, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos įgyvendinti tarpšakinių organizacijų priimtus sprendimus. Tačiau į tokių sprendimų taikymo sritį neturėtų būti įtraukta veikla, kuri galėtų iškreipti konkurenciją;

(138)

kadangi oficialių rašytinių sutarčių naudojimui pieno sektoriuje taikomos atskiros nuostatos, tokių sutarčių naudojimas taip pat gali padėti sustiprinti ūkio subjektų kituose sektoriuose atsakomybę ir padidinti jų informuotumą apie poreikį geriau atsižvelgti į rinkos signalus, padidinti kainų pokyčių poveikį galutinei kainai ir pritaikyti pasiūlą prie paklausos, taip pat padėti išvengti tam tikros nesąžiningos komercinės praktikos. Kadangi nėra Sąjungos teisės aktų, susijusių su tokiomis sutartimis, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės sutarčių teisės, gali nuspręsti privalomai naudoti tokias sutartis, su sąlyga, kad tai darant būtų laikomasi Sąjungos teisės ir visų pirma užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir bendras rinkos organizavimas;

(139)

siekiant užtikrinti perspektyvią gamybos plėtrą, taigi, deramą galvijienos ir alyvuogių aliejaus sektorių gamintojų, taip pat tam tikrų pasėlių kultūrų gamintojų gyvenimo lygį, turėtų būti padidinta jų galia derybose su tolesnės gamybos grandies ūkio subjektais, kad pridėtinė vertė tiekimo grandinėje būtų tinkamiau paskirstyta. Kad tie BŽŪP tikslai būtų pasiekti, pripažintos gamintojų organizacijos turėtų turėti galimybę derėtis, laikydamosi kiekybinių ribų, dėl jų narių produkcijos daliai ar visai produkcijai taikytinų tiekimo sutarčių sąlygų, įskaitant kainas, su sąlyga, kad šios organizacijos siekia vieno ar kelių tikslų koncentruoti pasiūlą, teikti rinkai jos narių pagamintus produktus ir optimizuoti gamybos sąnaudas, ir su sąlyga, kad siekiant tų tikslų yra integruojama veikla ir toks integravimas gali žymiai pagerinti efektyvumą, kad gamintojų organizacijos veikla būtų apskritai prisidedama prie SESV 39 straipsnio tikslų įgyvendinimo. Tai galima pasiekti, jeigu gamintojų organizacija vykdo tam tikrą konkrečią veiklą ir jeigu ši veikla yra reikšminga pagal atitinkamos gamybos apimtį ir gamybos bei produkto pateikimo rinkai sąnaudas;

(140)

siekiant užtikrinti pridėtinę vertę ir išlaikyti visų pirma vytinto kumpio su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda kokybę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, laikantis griežtų sąlygų, taikyti taisykles siekiant reguliuoti tokio vytinto kumpio pasiūlą, jeigu tokioms taisyklėms pritaria didelė jo gamintojų dauguma ir atitinkamais atvejais kiaulių augintojai su tuo kumpiu susijusioje geografinėje vietovėje;

(141)

prievolė užregistruoti visas tiekimo sutartis dėl Sąjungoje užaugintų apynių yra sudėtinga priemonė, todėl jos turėtų būti atsisakyta;

(142)

siekiant užtikrinti, kad gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų tikslai ir atsakomybė būtų aiškiai apibrėžti ir kad būtų prisidėta prie jų veiksmų efektyvumo nesukuriant nereikalingos administracinės naštos ir nepažeidžiant asociacijų laisvės principo, visų pirma subjektų, kurie nėra tokių asociacijų nariai, atžvilgiu, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, susijusius su:

taisyklėmis dėl konkrečių tikslų, kurių gali, turi arba neturi siekti tokios organizacijos ir asociacijos ir kuriais atitinkamais atvejais turėtų būti papildomi šiuo reglamentu nustatyti tikslai; taisyklėmis dėl tokių organizacijų ir asociacijų, organizacijų (išskyrus gamintojų organizacijas) įstatų, konkrečių sąlygų, taikomų tam tikrų sektorių gamintojų organizacijų įstatams, įskaitant nukrypti leidžiančias nuostatas, tokių organizacijų ir asociacijų struktūros, narystės laikotarpio, dydžio, demokratinės atskaitomybės ir veiklos, taip pat ir susijungimų pasekmių; pripažinimo, pripažinimo panaikinimo ir sustabdymo sąlygų; pripažinimo, pripažinimo panaikinimo ir sustabdymo pasekmių, taip pat reikalavimų imtis taisomųjų veiksmų, jeigu nesilaikoma pripažinimo kriterijų;

tarptautinių organizacijų bei asociacijų ir taisyklių, susijusių su administracine pagalba tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju; sektorių, kuriuose gavus valstybių narių leidimą galima naudotis užsakomosiomis paslaugomis, ir veiklos, kuri gali būti vykdoma naudojantis užsakomosiomis paslaugomis, sąlygų ir pobūdžio ir organizacijų bei asociacijų teikiamų techninių priemonių; pagrindo, kuriuo remiantis apskaičiuojamas mažiausias būtinas organizacijų ir asociacijų tinkamos parduoti produkcijos kiekis arba vertė; taisyklių dėl žalio pieno kiekio, dėl kurio gamintojų organizacija veda derybas, apskaičiavimo, narių, kurie nėra gamintojai (gamintojų organizacijų atveju) ir gamintojų organizacijos (gamintojų organizacijų asociacijų atveju), priėmimo;

organizacijų tam tikrų taisyklių taikymo ne tik jų nariams ir ne narių mokamo privalomo narystės mokesčio, įskaitant tai, kaip tokios organizacijos naudoja ir paskirsto tokį mokestį, ir griežtesnių gamybos taisyklių, kurių taikymas gali būti išplėstas, sąrašą, papildomus reikalavimus dėl atstovaujamumo, susijusias ekonomines zonas (įskaitant Komisijos atliekamą jų apibrėžimo tikrinimą), trumpiausius laikotarpius, kuriuos taisyklės turėtų galioti prieš jų taikymo išplėtimą, asmenis ar organizacijas, kuriems taisyklės gali būti taikomos arba kurių gali būti reikalaujama mokėti įnašus, ir sąlygas, kuriomis Komisija gali reikalauti, kad būtų atsisakyta leisti išplėsti taisyklių taikymą arba mokėti privalomus įnašus arba toks taisyklių taikymo išplėtimas ar privalomų įnašų mokėjimas būtų panaikintas;

(143)

prekybos srautų stebėjimas pirmiausia yra valdymo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas lanksčiai. Sprendimas dėl licencijų reikalavimo įvedimo turėtų būti priimamas atsižvelgiant į tai, ar reikia licencijų, ar reikia valdyti atitinkamas rinkas ir visų pirma ar reikia stebėti atitinkamų produktų importą arba eksportą;

(144)

siekiant atsižvelgti į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir į taikomus Sąjungos socialinius, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus, į poreikį stebėti prekybos ir padėties rinkoje bei importo ir eksporto raidą, į poreikį patikimai valdyti rinką ir mažinti administracinę naštą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatytas produktų, kurių atveju būtina pateikti importo arba eksporto licenciją, sąrašas, taip pat nustatyti atvejai ir situacijos, kai pateikti importo arba eksporto licenciją nėra būtina;

(145)

siekiant numatyti kitus licencijų sistemos aspektus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, susijusius su taisyklėmis dėl: su licencija susijusių teisių ir prievolių, jos teisinių pasekmių ir atvejų, kai taikomas leistinas nuokrypis kalbant apie prievolės importuoti ar eksportuoti licencijoje nurodytą kiekį laikymąsi arba kai privaloma nurodyti kilmę, importo licencijos išdavimo arba produktų išleidimo į laisvą apyvartą, kurių atveju turi būti pateikiamas trečiosios šalies arba subjekto išduotas dokumentas, kuriuo paliudijama, inter alia, produktų kilmė, autentiškumas ir kokybės savybės; licencijos perdavimo arba jos perduodamumo apribojimų; papildomų sąlygų, taikomų kanapių importo licencijoms, ir valstybių narių tarpusavio administracinės pagalbos, siekiant išvengti sukčiavimo ir pažeidimų arba tokius sukčiavimo ir pažeidimų atvejus išnagrinėti, principo; ir atvejų ir situacijų, kai reikia pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad produktai bus importuojami ar eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu, arba kai tokio užstato pateikti nereikia;

(146)

pagrindiniai žemės ūkio produktams taikomų muitų elementai, pagrįsti PPO susitarimais ir dvišaliais susitarimais, nustatyti Bendrajame muitų tarife. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti išsamiam importo muitų apskaičiavimui pagal tuos pagrindinius elementus skirtas priemones;

(147)

tam tikriems produktams toliau turėtų būti taikoma įvežimo kainų sistema. Siekiant užtikrinti tos sistemos veiksmingumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl deklaruotos siuntos įvežimo kainos teisingumo patikrinimo naudojant fiksuoto dydžio importo vertę ir nustatyti sąlygas, kuriomis reikalaujama pateikti užstatą;

(148)

siekiant išvengti neigiamo poveikio Sąjungos rinkai, kurį gali sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, tokiems importuojamiems produktams turėtų būti taikomas papildomas muitas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

(149)

tam tikromis sąlygomis tikslinga leisti pradėti naudoti ir administruoti importo tarifines kvotas, nustatytas pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose arba kituose Sąjungos teisės aktuose. Importo tarifinių kvotų atveju taikomu administravimo metodu turėtų būti deramai atsižvelgiama į esamos ir besiformuojančios Sąjungos gamybos, perdirbimo ir vartojimo rinkos aprūpinimo poreikius, susijusius su konkurencingumu, tiekimo užtikrintumu ir tęstinumu, ir į poreikį išsaugoti rinkos pusiausvyrą.

(150)

siekiant atitikti įsipareigojimus, esančius susitarimuose, sudarytuose kaip dalis Urugvajaus raundo daugiašalių derybų dėl prekybos dėl 2 000 000 tonų kukurūzų ir 30 000 000 tonų sorgų importo į Ispaniją tarifinių kvotų, taip pat dėl 5 000 000 tonų kukurūzų importo į Portugaliją tarifinių kvotų, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos nuostatos, būtinos importui pagal tarifines kvotas vykdyti ir atitinkamais atvejais nuostatos dėl atitinkamų valstybių narių mokėjimo agentūrų importuotų kiekių viešojo sandėliavimo.

(151)

siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis esamais tarifinės kvotos kiekiais ir taikyti vienodas sąlygas ūkio subjektams, kurie naudojasi importo tarifine kvota, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais: nustatomos sąlygos ir atitikties reikalavimai, kurių turi laikytis ūkio subjektas, kad galėtų pateikti paraišką pagal tarifinę kvotą; nustatomos taisyklės, reglamentuojančios ūkio subjektų teisių perdavimą vieni kitiems ir prireikus apribojimus, kurie taikomi administruojamos tarifinės kvotos perdavimams; ir nustatoma, kad norint naudotis tarifine kvota reikia pateikti užstatą; prireikus numatomi tam tikri specifiniai tarifinės kvotos ypatumai, jai taikytini reikalavimai ar apribojimai, nustatyti tarptautiniame susitarime arba kitame susijusiame akte;

(152)

tam tikrais atvejais žemės ūkio produktams gali būti taikoma speciali importo tvarka trečiosiose šalyse, jei tie produktai atitinka tam tikras specifikacijas ir (arba) kainų sąlygas. Siekiant užtikrinti tinkamą tokios sistemos taikymą, būtinas importuojančios trečiosios šalys ir Sąjungos valdžios institucijų administracinis bendradarbiavimas. Tuo tikslu prie tokių produktų turėtų būti pridėtas Sąjungoje išduotas sertifikatas;

(153)

siekiant užtikrinti, kad eksportuojamiems produktams tam tikromis sąlygomis galėtų būti taikoma speciali importo į trečiąją šalį tvarka laikantis pagal SESV Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl reikalavimo, kad valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, gavusios prašymą, po atitinkamų patikrų turėtų išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad sąlygos įvykdytos;

(154)

kad neteisėtai auginamos kanapės netrikdytų pluoštinių kanapių sektoriaus rinkos, šiame reglamente turėtų būti numatytos kanapių ir kanapių sėklų importo patikros, kuriomis užtikrinama, kad prie tokių produktų būtų pridėta tam tikrų garantijų dėl jų tetrahidrokanabinolio kiekio. Be to, ne sėjai skirtų kanapių sėklų importui ir toliau turėtų būti taikoma kontrolės sistema, kurioje numatyta atitinkamiems importuotojams taikyti leidimų tvarką;

(155)

visoje Sąjungoje vykdoma apynių sektoriaus produktų kokybės politika. Kalbant apie importuojamus produktus, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos nuostatos, užtikrinančios, kad būtų importuojami tik lygiaverčius minimalius kokybės reikalavimus atitinkantys produktai. Siekiant sumažinti administracinę naštą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus atvejais, kuriais neturėtų būti taikomi su lygiavertiškumo pažymos ir pakuotės ženklinimu susiję įpareigojimai;

(156)

Sąjunga su trečiosiomis šalimis yra sudariusi keletą susitarimų dėl lengvatinių sąlygų patekti į rinką, pagal kuriuos toms šalims leidžiama palankiomis sąlygomis eksportuoti į Sąjungą cukranendrių cukrų. Tam tikrą laikotarpį turėtų būti išlaikytos susijusios nuostatos dėl rafinavimo įmonėms reikalingo rafinuoti skirto cukraus poreikio įvertinimo ir, esant tam tikroms aplinkybėms, importo licencijų rezervavimo tik didelį importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį naudojančioms specializuotoms įmonėms, kurios laikomos nuolatinėmis rafinavimo įmonėmis Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad importuotas rafinuoti skirtas cukrus būtų rafinuojamas pagal tuos reikalavimus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl su importo tvarkos veikimu susijusių terminų vartojimo; sąlygų ir atitikties reikalavimų, kurių turi laikytis ūkio subjektas, kad galėtų pateikti prašymą importo licencijai gauti, įskaitant garantijos pateikimą, ir skirtinų administracinių sankcijų taisyklių;

(157)

muitų sistema suteikia galimybę atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Sąjungos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išimtinėmis aplinkybėms gali pasirodyti netinkami. Tokiais atvejais, kad Sąjungos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus;

(158)

tikslinga numatyti galimybę sustabdyti laikinojo įvežimo ir išvežimo perdirbti tvarkos taikymą, kai dėl tokios tvarkos sutrikdoma arba gali būti sutrikdyta Sąjungos rinka;

(159)

eksporto į trečiąsias šalis grąžinamosios išmokos, grindžiamos kainų Sąjungoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir neviršijančios įsipareigojimais PPO nustatytų ribų, turėtų būti išlaikytos kaip priemonė, kuri gali apimti tam tikrus produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, kai vidaus rinkos sąlygos patenka į tų rinkos sąlygų, kurioms esant galima taikyti išimtines priemones, taikymo sritį. Subsidijuojamam eksportui turėtų būti taikomi vertės ir kiekio apribojimai ir, nedarant poveikio išimtinių priemonių taikymui, grąžinamosios išmokos turėtų būti lygios nuliui;

(160)

vertės apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrinamas tuo metu, kai nustatomos eksporto grąžinamosios išmokos, stebint mokėjimus pagal taisykles, susijusias su Europos žemės ūkio garantijų fondu. Stebėsenai palengvinti eksporto grąžinamosios išmokos galėtų būti privaloma tvarka nustatomos iš anksto ir numatoma galimybė diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pakeisti paskirties vietą tam tikroje geografinėje vietovėje, kuriai taikoma bendra eksporto grąžinamosios išmokos norma. Jeigu paskirties vieta pakeičiama, turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka, kuri neviršija iš anksto nustatytai paskirties vietai taikomos sumos;

(161)

kiekio apribojimų laikymąsi turėtų užtikrinti patikima ir veiksminga stebėsenos sistema. Šiuo tikslu eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos, jeigu yra išduota eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos neviršijant nustatytų ribų, atsižvelgiant į konkretų kiekvieno atitinkamo produkto atvejį. Šios taisyklės išimtis turėtų būti leidžiama taikyti tik Sutarčių I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai. Reikėtų numatyti nuo valdymo taisyklių griežto laikymosi reikalavimo leidžiančią nukrypti nuostatą, taikytiną kai nėra tikėtina, jog eksportuojamas kiekis, už kurį skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, viršys nustatytą kiekį;

(162)

gyvų galvijų eksporto atveju eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos ir mokamos tik tuo atveju, jei laikomasi Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir visų pirma dėl vežamų gyvūnų apsaugos;

(163)

siekiant užtikrinti tinkamą eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl reikalavimo pateikti užstatą, kuriuo užtikrinamas ūkio subjektų įpareigojimų vykdymas;

(164)

siekiant kuo labiau sumažinti ūkio subjektams ir valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos ribinės vertės, kurių neviršijus nebūtų privaloma laikytis prievolės išduoti arba pateikti eksporto licenciją; kuriais nustatomos paskirties vietos arba operacijos, kurių atveju gali būti pateisinamas atleidimas nuo prievolės pateikti eksporto licenciją, ir kuriais leidžiama pateisinamais atvejais eksporto licencijas išduoti ex post;

(165)

siekiant išspręsti praktines situacijas, pateisinančias visišką arba dalinę atitiktį eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimams, ir padėti ūkio subjektams įveikti laikotarpį nuo eksporto grąžinamosios išmokos paraiškos pateikimo iki galutinio grąžinamosios išmokos mokėjimo, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl: kitos grąžinamosios išmokos mokėjimo datos; išankstinio eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo, įskaitant užstato pateikimo ir grąžinimo sąlygas; papildomų įrodymų, kai kyla abejonių dėl tikrosios produktų paskirties vietos ir galimybę reimportuoti į Sąjungos muitų teritoriją; paskirties vietų, kurioms taikoma eksporto iš Sąjungos tvarka, ir dėl paskirties vietų, atitinkančių eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimus, įtraukimo į Sąjungos muitų teritoriją;

(166)

siekiant užtikrinti, kad Sutarčių I priede išvardytų produktų ir iš jų pagamintų perdirbtų produktų eksportuotojams būtų suteiktos vienodos galimybės gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl tam tikrų žemės ūkio produktų taisyklių taikymo produktams, eksportuojamiems kaip perdirbtos prekės;

(167)

siekiant užtikrinti, kad produktai, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, būtų eksportuoti iš Sąjungos muitų teritorijos ir kad jie nebūtų į tą teritoriją grąžinami, taip pat siekiant kuo labiau sumažinti ūkio subjektų įrodymų, kad produktai, už kuriuos skiriamos diferencijuotos grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties šalį, rengimo ir teikimo administracinę naštą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, reglamentuojančių: terminą, iki kurio produktai turi būti išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, įskaitant laikino pakartotino įvežimo terminą; perdirbimą, kuris gali būti tuo laikotarpiu taikomas produktams, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos; įrodymą, kad produktai pasiekė paskirties vietą, kad už juos galima būtų skirti diferencijuotąsias grąžinamąsias išmokas; grąžinamųjų išmokų ribines vertes ir sąlygas, kuriomis eksportuotojai gali būti atleisti nuo reikalavimo pateikti tokį įrodymą; ir įrodymo, kurį atlieka nepriklausomos trečiosios šalys, kad produktai, kai skiriamos diferencijuotosios grąžinamosios išmokos, pasiekė paskirties vietą, patvirtinimo sąlygas;

(168)

siekiant paskatinti eksportuotojus laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų ir siekiant suteikti galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms tikrinti, ar tinkamai naudojamos eksporto grąžinamosios išmokos, kai tos išmokos skiriamos su sąlyga, kad laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, susijusius su gyvūnų gerovės reikalavimų laikymusi už Sąjungos muitų teritorijos ribų, įskaitant galimybę kreiptis į nepriklausomas trečiąsias šalis;

(169)

siekiant atsižvelgti į įvairių sektorių specifinius ypatumus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl ūkio subjektams ir produktams, už kuriuos gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, taikytinų specialių reikalavimų bei sąlygų ir eksporto grąžinamosioms išmokoms apskaičiuoti taikomų koeficientų nustatymo, atsižvelgiant į tam tikrų iš grūdų gaminamų spiritinių gėrimų brandinimo procesą;

(170)

minimalios žydinčių gėlių svogūnėlių eksporto kainos yra nebenaudingos, todėl turėtų būti panaikintos;

(171)

pagal SESV 42 straipsnį su konkurencija susijusios SESV nuostatos taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais tik tiek, kiek nustatyta Sąjungos teisės aktuose pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį ir laikantis joje nustatytos procedūros;

(172)

atsižvelgiant į specifinius žemės ūkio sektoriaus ypatumus ir į šio sektorius priklausomumą nuo gero visos maisto tiekimo grandinės veikimo, įskaitant veiksmingą konkurencijos taisyklių taikymą visų susijusių sektorių atžvilgiu visoje maisto tiekimo grandinėje, kuriai gali būti būdinga itin didelė koncentracija, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas konkurencijos taisyklių taikymui, kaip nustatyta SESV 42 straipsnyje. Tuo tikslu reikia, kad Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos glaudžiai bendradarbiautų. Be to, Komisijos priimtos gairės atitinkamais atvejais yra tinkama priemonė orientuoti įmones ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus;

(173)

turėtų būti nustatyta, kad konkurencijos taisyklės, susijusios su SESV 101 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais bei veiksmais ir su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, jeigu jų taikymas netrukdo siekti BŽŪP tikslų;

(174)

ūkininkų ar gamintojų organizacijoms arba jų asociacijoms, kurių tikslas – bendra žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimas, reikėtų taikyti ypatingą tvarką, nebent tokia bendra veikla užkirstų kelią konkurencijai arba trukdytų siekti SESV 39 straipsnyje numatytų tikslų;

(175)

nedarant poveikio tam tikrų produktų, pavyzdžiui sūrio ar kumpio su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda arba vyno, kuriam taikomos specialios taisyklės, pasiūlos reguliavimui, tam tikrai tarpšakinių organizacijų veiklai reikėtų taikyti ypatingą požiūrį su sąlyga, kad dėl tokios veiklos nebus padalytos rinkos, nebus padarytas poveikis sklandžiam bendram rinkos organizavimui, iškreipta ar panaikinta konkurencija, taip pat jei tokia veikla nesusijusi su kainų ar kvotų nustatymu arba diskriminavimu;

(176)

nacionalinės pagalbos skyrimas sukeltų pavojų tinkamam vidaus rinkos veikimui. Todėl SESV nuostatos dėl valstybės pagalbos skyrimo paprastai turėtų būti taikomos žemės ūkio produktams. Nepaisant to, tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiama taikyti išimtis. Kai tokios išimtys taikomos, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sudaryti esamų, naujų ar siūlomų nacionalinės pagalbos rūšių sąrašą, pateikti valstybėms narėms atitinkamas pastabas ir pasiūlyti tinkamas priemones;

(177)

nuostatos dėl vynmedžių išnaikinimo priemokų ir tam tikrų priemonių pagal vyno sektoriaus paramos programas pačios savaime neturėtų trukdyti tais pačiais tikslais skirti nacionalinių išmokų;

(178)

dėl ypatingos šiaurės elnių auginimo bei prekybos jais ir jų produktų gamybos ir prekybos jais sektoriaus ekonominės padėties Suomija ir Švedija tokiai veiklai turėtų ir toliau skirti nacionalines išmokas;

(179)

Suomijoje cukriniai runkeliai auginami ypatingomis geografinėmis ir klimato sąlygomis, kurios neigiamai paveiks sektorių, papildomai prie cukraus sektoriaus reformos bendro poveikio. Todėl tai valstybei narei turėtų būti leista nuolat skirti nacionalines išmokas savo cukrinių runkelių augintojams;

(180)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė skirti nacionalines išmokas, kad galėtų būti bendrai finansuojamos šiame reglamente nurodytos bitininkystės priemonės, taip pat siekiant apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba tuos bitynus, kuriems taikomos ekonominio vystymosi programos, išskyrus gamybai arba prekybai skirtas nacionalines išmokas;

(181)

valstybėms narėms, dalyvaujančioms galimybių gauti vaikams skirtų maisto produktų gerinimo sistemose, turėtų būti suteikta galimybė be Sąjungos pagalbos skirti nacionalinę pagalbą produktų tiekimui ir tam tikroms susijusioms išlaidoms padengti;

(182)

siekiant reaguoti į pagrįstus krizės atvejus net ir po to, kai 2012 m. pasibaigs pereinamasis laikotarpis, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė už distiliavimą krizės atveju skirti nacionalines išmokas, kurių bendras biudžetas neviršytų 15 % valstybės narės nacionalinei paramos programai numatyto atitinkamo metinio biudžeto. Prieš skiriant tokias nacionalines išmokas, apie jas turėtų būti pranešama Komisijai ir jos turėtų būti patvirtintos;

(183)

siekiant sumažinti ankstesnės Sąjungos paramos už riešutus atsiejimo poveikį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ir toliau už riešutus skirti nacionalines išmokas, kaip šiuo metu numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 120 straipsnyje. Siekiant aiškumo, kadangi tas reglamentas turi būti panaikintas, tos nacionalinės išmokos turėtų būti numatytos šiame reglamente;

(184)

siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų, turėtų būti numatytos specialios intervencinės priemonės. Reikėtų nustatyti tų priemonių taikymo sritį;

(185)

siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų, sukeliamą didelio kainų kilimo arba kritimo vidaus ar išorės rinkose arba kitų įvykių ir aplinkybių, smarkiai sutrikdančių ar galinčių sutrikdyti rinką, jeigu tikėtina, kad tokia padėtis tęsis toliau arba jos pasekmės sunkės, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos priemonės, būtinos tokiai padėčiai rinkoje ištaisyti, kartu laikantis tarptautiniuose susitarimuose nustatytų prievolių bei su sąlyga, kad visos kitos pagal šį reglamentą galimos priemonės pasirodo esančios nepakankamos, įskaitant priemones, kuriomis išplečiama arba keičiama kitų šiame reglamente numatytų priemonių taikymo sritis, trukmė ar kiti aspektai arba numatomos eksporto grąžinamosios išmokos ar visiškai arba iš dalies sustabdomas importo muitų taikymas, įskaitant, jei reikia, tam tikriems kiekiams ar laikotarpiams;

(186)

dėl laisvo judėjimo apribojimų, atsirandančių taikant kovai su gyvūnų ligų plitimu skirtas priemones, vienos ar daugiau valstybių narių rinkose galėtų kilti sunkumų. Patirtis rodo, kad dideli rinkos sutrikimai, pavyzdžiui, smarkiai sumažėjęs vartojimas ar didelis kainų kritimas, gali būti susiję su vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai. Atsižvelgiant į patirtį, priemonės, susijusios su vartotojų pasitikėjimo praradimu, turėtų būti taikomos ir augalų produktams;

(187)

galvijienai, pienui ir pieno produktams, kiaulienai, avienai ir ožkienai, kiaušiniams ir paukštienai taikomos išimtinės rinkos rėmimo priemonės turėtų būti tiesiogiai susijusios su sveikatos ir veterinarijos priemonėmis, priimtomis siekiant kovoti su ligų plitimu. Jų turėtų būti imamasi valstybių narių prašymu, kad rinkose būtų išvengta didelių sutrikimų;

(188)

kad būtų veiksmingai reaguojama į išimtines aplinkybes, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais papildomas šiame reglamente nustatytas produktų, kurių atžvilgiu gali būti patvirtinamos išimtinės paramos priemonės, sąrašas;

(189)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, būtinas konkrečioms problemoms spręsti kritinės situacijos atvejais;

(190)

pieno sektoriuje gali būti ypatingai svarbu efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojus. Analogiškai, esant kritinei situacijai gali iškilti tam tikro pobūdžio problemų. Todėl būtina pabrėžti, kad pirmiau minėtos priemonės, Komisijos tvirtinamos rinkos sutrikdymo, įskaitant rinkos pusiausvyros sutrikimą, atveju, arba priemonės, kurių reikia tam tikro pobūdžio problemoms, iškilusioms susidarius kritinei situacijai, spręsti, visų pirma gali būti skirtos pieno sektoriui;

(191)

siekiant reaguoti į padėtį didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais kaip išimtinės priemonės gali būti tikslingi tam tikrų kategorijų kolektyviniai privačių ūkio subjektų veiksmai siekiant stabilizuoti atitinkamus sektorius, su sąlyga, kad taikomos konkrečiai apibrėžtos apsaugos priemonės, apribojimai ir sąlygos. Kai tokie veiksmai gali patekti į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, Komisija turėtų galėti numatyti tam tikrą ribotos trukmės nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau šie veiksmai turėtų papildyti Sąjungos veiksmus, kurių ji imasi įgyvendindama valstybės intervencijos ir privačiojo sandėliavimo priemones, arba šiame reglamente numatytas išskirtines priemones, ir jie neturėtų kliudyti vidaus rinkos veikimui;

(192)

turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad šio reglamento taikymo, žemės ūkio produktų rinkos stebėsenos, analizės ir valdymo, rinkos skaidrumo užtikrinimo ir tinkamo BŽŪP priemonių veikimo užtikrinimo, BŽŪP priemonių tikrinimo, kontrolės, stebėsenos, vertinimo ir audito tikslais, taip pat tarptautiniuose susitarimuose nustatytų reikalavimų, įskaitant tuose susitarimuose numatytus pranešimo reikalavimus, laikymosi tikslais įmonės, valstybės narės arba trečiosios šalys pateiktų pranešimus. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikoma suderinta, racionalesnė ir paprastesnė metodika, Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti su pranešimais susijusias būtinas priemones. Tai darydama ji turėtų atsižvelgti į duomenų poreikį ir potencialių duomenų šaltinių sinergijas;

(193)

siekiant užtikrinti informacijos sistemų vientisumą ir perduodamų dokumentų bei susijusių duomenų autentiškumą ir aiškumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl praneštinos informacijos pobūdžio ir rūšies, tvarkytinų duomenų kategorijų ir ilgiausių saugojimo laikotarpių, tvarkymo tikslo, visų pirma tuo atveju, jei tokie duomenys skelbiami ir perduodami trečiosioms šalims, prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis suteikiama galimybė naudotis, teisių ir informacijos skelbimo sąlygų;

(194)

turėtų būti taikomi Sąjungos teisė, kuria reglamentuojama asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis ir laisvas tokių duomenų judėjimas, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (11);

(195)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė nuomonę (12);

(196)

lėšos iš žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo turėtų būti perduotos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 24 straipsnyje ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (13) 22 punkte nustatytų sąlygų ir tvarkos, ir turėtų būti aiškiai nustatyta, kad šis reglamentas yra taikytinas pagrindinis aktas;

(197)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 numatytų priemonių prie šiame reglamente nustatytų priemonių, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl būtinų priemonių, visų pirma priemonių, būtinų siekiant apsaugoti įmonių įgytas teises ir teisėtus lūkesčius;

(198)

skubos tvarka priimant deleguotuosius aktus pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išskirtiniais atvejais, jei yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, siekiant efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojų arba rinkos sutrikimų atvejais. Skubos tvarka turėtų būti taikoma pagrįstai ir turėtų būti tiksliai įvardyti jos taikymo atvejai;

(199)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14);

(200)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma teisės aktams, kuriais įgyvendinamas šis reglamentas, priimti, atsižvelgiant į tai, kad tie aktai susiję su BŽŪP, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje. Kita vertus, patariamoji procedūra turėtų būti taikoma aktų, kuriais įgyvendinamas šis reglamentas ir kurie susiję su konkurencijos klausimais, priėmimui, atsižvelgiant į tai, kad patariamoji procedūra paprastai naudojama priimant įgyvendinimo aktus konkurencijos teisės srityje;

(201)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos, keičiamos arba atšaukiamos Sąjungos apsaugos priemonės, sustabdomas laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos taikymas, jei tai būtina norint nedelsiant reaguoti į padėtį rinkoje ir nedelsiant spręsti konkrečias problemas, tinkamai pagrįstais atvejais, kai to reikia dėl privalomos skubos priežasčių;

(202)

tam tikrų šiame reglamente numatytų priemonių atveju, kai reikia imtis skubių veiksmų, arba kurios susijusios su paprasčiausiu bendrųjų nuostatų taikymu konkrečioms situacijoms be teisės veikti savo nuožiūra, Komisija turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(203)

be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai vykdyti tam tikras administracines arba valdymo užduotis, dėl kurių nereikia priimti deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų;

(204)

šiame reglamente turėtų būti numatytos tam tikros Kroatijai skirtos specialios taisyklės pagal Kroatijos stojimo aktą (15);.

(205)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 įsigaliojus šiam reglamentui, per pagrįstą laikotarpį nustos galioti kelios konkretiems sektoriams skirtos priemonės. Panaikinus Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, atitinkamos nuostatos ir toliau turėtų būti taikomos iki atitinkamų sistemų galiojimo pabaigos;

(206)

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 922/72 (16) dėl pagalbos už šilkverpius 1972–1973 auginimo metams, yra nebeaktualus; Reglamentas (EEB) Nr. 234/79 dėl Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros patikslinimo tvarkos yra pakeistas šiuo reglamentu; Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1601/96 (17) dėl pagalbos apynių augintojams už 1995 m. derlių yra laikina priemonė, kuri, atsižvelgiant į jos pobūdį, jau nebeaktuali. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1037/2001 (18), leidžiantis siūlyti ir tiekti kai kuriuos importuotus vynus, yra pakeistas Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos vynu, kuris buvo priimtas Tarybos sprendimu 2006/232/EB (19), nuostatomis ir todėl yra nebeaktualus. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo tie reglamentai turėtų būti panaikinti;

(207)

tam tikros pieno ir pieno produktų sektoriuje taikomos taisyklės, visų pirma reglamentuojančios sutartinius santykius ir derybas; sūrio, pažymėto saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, pasiūlą; ir pirmųjų pirkėjų, gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų deklaracijas, įsigaliojo neseniai ir tebėra pagrįstos atsižvelgiant į dabartines pieno rinkos ekonomines aplinkybes ir tiekimo grandinės struktūrą. Todėl jos turėtų būti taikomos tame sektoriuje pakankamai ilgą laikotarpį (prieš pieno kvotų panaikinimą ir po jo), kad jos padarytų visą galimą poveikį. Tačiau tos taisyklės turėtų būti laikinos ir jas turėtų būti galima peržiūrėti. Komisija turėtų priimti pieno rinkos pokyčių ataskaitas, kuriose visų pirma būtų aptariamos galimos ūkininkams skirtos paskatos sudaryti bendros gamybos susitarimus; iš kurių pirma turi būti pateikta iki 2014 m. birželio 30 d. ir antroji – 2018 m. gruodžio 31 d.,

a)

grūdų, I dalis;

b)

ryžių, II dalis;

c)

cukraus, III dalis;

d)

sausųjų pašarų, IV dalis;

e)

sėklų, V dalis;

f)

apynių, VI dalis;

g)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, VII dalis;

h)

linų ir kanapių, VIII dalis;

i)

vaisių ir daržovių, IX dalis;

j)

perdirbtų vaisių ir daržovių produktų, X dalis;

k)

bananų, XI dalis;

l)

vyno, XII dalis;

m)

augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir kitų panašių augalų dalių, skintų gėlių ir dekoratyvinių žalumynų, XIII dalis;

n)

tabako, XIV dalis;

o)

galvijienos, XV dalis;

p)

pieno ir pieno produktų, XVI dalis;

q)

kiaulienos, XVII dalis;

r)

avienos ir ožkienos, XVIII dalis;

s)

kiaušinių, XIX dalis;

t)

paukštienos, XX dalis;

u)

žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, XXI dalis;

v)

bitininkystės produktų, XXII dalis;

w)

šilkaverpių, XXIII dalis;

x)

kitų produktų, XXIV dalis.

a)

„mažiau išsivystę regionai“ reiškia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (22) 90 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte apibrėžtus regionus.

b)

„nepalankus klimato reiškinys, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei“ reiškia tokias oro sąlygas, kaip antai šalna, kruša, lijundra, lietus arba sausra, kuriomis sunaikinama daugiau kaip 30 % atitinkamo ūkininko praėjusių trejų metų metinio produkcijos vidurkio arba trejų metų vidurkio, apskaičiuoto remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, neįtraukiant geriausių ir prasčiausių rezultatų.

a)

nustatyti įvairiais perdirbimo etapais ryžiams taikomus perskaičiavimo koeficientus, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę;

b)

patvirtinti visas būtinas priemones, susijusias su ryžiams nustatytų perskaičiavimo koeficientų taikymu.

a)

nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. – vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų sektoriuose;

b)

nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. sausųjų pašarų ir šilkaverpių sektoriuje;

c)

nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:

d)

nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. – vyno sektoriuje;

e)

nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. – ryžių sektoriuje;

f)

nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. – cukraus sektoriuje.

a)

grūdų sektoriaus produktų kaina, susijusi su didmeninės prekybos etapu prieš iškraunant į sandėlį pristatytas prekes – 101,31 EUR už toną;

b)

standartinės kokybės, kaip apibrėžta III priedo A punkte, žaliavinių ryžių kaina, susijusi su didmeninės prekybos etapu prieš iškraunant į sandėlį pristatytas prekes – 150 EUR už toną;

c)

standartinės kokybės, kaip apibrėžta III priedo B punkte, iš fabriko tiekiamo nefasuoto cukraus kaina:

d)

raumeningumo ir riebumo klasių galvijienos sektoriuje R3 klasės, kaip nustatyta Sąjungos aštuonių mėnesių arba vyresnių galvijų skerdenų klasifikavimo skalėje, nurodytoje IV priedo A punkte, galvijų patinų skerdenų kaina – 2 224 EUR už toną;

e)

pieno ir pieno produktų sektoriuje:

f)

kiaulienos sektoriuje standartinės kokybės, apibrėžtos pagal svorį ir raumeningumą, kaip nustatyta Sąjungos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalėje, nurodytoje IV priedo B punkte, kiaulių skerdenų kaina – 1 509,39 EUR už toną:

g)

alyvuogių aliejaus sektoriuje:

a)

valstybės intervencija, kurią taikant valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos superka produktus ir juos sandėliuoja iki kol jie realizuojami, ir

b)

privačių ūkio subjektų vykdomam produktų sandėliavimui teikiama pagalba.

a)

paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, miežiams ir kukurūzams;

b)

žaliaviniams ryžiams;

c)

šviežiai arba atšaldytai galvijų mėsai, kurios KN kodai yra 0201 10 00 ir nuo 0201 20 20 iki 0201 20 50;

d)

sviestui, pagamintam tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kuri gauta tiesiogiai ir tik iš karvės pieno, patvirtintoje Sąjungos įmonėje; pieno riebalų kiekis svieste turi būti ne mažesnis kaip 82 % masės, o vandens kiekis – ne didesnis kaip 16 % masės;

e)

aukščiausios kokybės nugriebto pieno milteliams, kurie patvirtintoje Sąjungos įmonėje pagaminti iš karvės pieno purškimo būdu ir kurių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 34,0 % neriebalinės sausosios medžiagos masės.

a)

paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, miežiams ir kukurūzams – nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d.;

b)

žaliaviniams ryžiams – nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d.;

c)

galvijienai – visus metus;

d)

sviestui ir nugriebto pieno milteliams – nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.

a)

taikoma paprastiesiems kviečiams, sviestui ir nugriebto pieno milteliams;

b)

įgyvendinimo aktais Komisijos gali būti pradėta taikyti kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir žaliaviniams ryžiams (įskaitant konkrečių veislių arba rūšių žaliavinius ryžius), jei to reikia atsižvelgiant į padėtį rinkoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

c)

įgyvendinimo aktais, priimtais netaikant procedūros numatytos 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje, Komisijos gali būti pradėta taikyti galvijienos sektoriuje, jeigu pagal 20 straipsnio pirmos pastraipos a punktą nustatytu reprezentatyviuoju laikotarpiu vidutinė rinkos kaina valstybėje narėje arba jos regione, užregistruota remiantis Sąjungos galvijų skerdenų klasifikavimo skale, nurodyta IV priedo A punkte, yra mažesnė nei 85 % referencinės ribinės kainos, nustatytos 7 straipsnio 1 dalies d punkte.

a)

kaina, kuria taikant valstybės intervenciją superkami produktai (kai superkama nustatyta kaina), arba

b)

didžiausia kaina, kuria galima supirkti valstybės intervencijos reikalavimus atitinkančius produktus (kai superkama konkurso būdu).

a)

būtų išvengta bet kokio rinkos sutrikdymo,

b)

būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių ir lygios pirkėjų teisės, ir

c)

būtų laikomasi pagal SESV sudarytais tarptautiniais susitarimais nustatytų įsipareigojimų.

a)

baltąjį cukrų;

b)

alyvuogių aliejų;

c)

linų pluoštą;

d)

šviežią arba atšaldytą aštuonių mėnesių arba vyresnių galvijų mėsą;

e)

iš grietinėlės, pagamintos tiesiogiai ir tik iš karvės pieno, pagamintą sviestą;

f)

sūrį;

g)

iš karvės pieno pagamintus nugriebto pieno miltelius;

h)

kiaulieną;

i)

avieną ir ožkieną.

a)

atitinkamų produktų vidutines užregistruotas Sąjungos rinkos kainas ir referencines ribines kainas bei gamybos sąnaudas; ir (arba)

b)

poreikį laiku reaguoti į ypač sudėtingą padėtį rinkoje arba ekonominius pokyčius, kurie daro didelį neigiamą poveikį maržoms sektoriuje.

a)

skirtų paramą privačiajam 17 straipsnyje išvardytų produktų sandėliavimui, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas;

b)

apribotų privataus sandėliavimo apribojimą.

a)

kokybę, atsižvelgiant į kokybės parametrus, kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, produktų savybes ir galiojimo laiką;

b)

atitiktį reikalavimams, kalbant apie kiekius, pakuotes, įskaitant ženklinimą, konservavimą, ankstesnes sandėliavimo sutartis, įmonių patvirtinimą ir etapą, kuriame produktams taikoma valstybės intervencinė kaina ir parama privačiajam sandėliavimui.

a)

reikalavimai, kuriuos turi atitikti visų produktų, supirktinų taikant valstybės intervenciją, sandėliavimo vietos;

b)

produktų sandėliavimo už juos atsakingoje valstybėje narėje arba už jos ribų taisyklės ir muitų bei visų kitų pagal BŽŪP skirtinų arba surinktinų sumų taikymo tokiems produktams taisyklės.

a)

taisyklės ir sąlygos, taikytinos tais atvejais, kai sandėliuojamas kiekis yra mažesnis nei sutartyje nurodytas kiekis;

b)

sąlygos, kuriomis būtų skiriama išankstinė tokios pagalbos išmoka;

c)

sąlygos, pagal kurias gali būti nuspręsta, kad produktai, kuriems taikomos privačiojo sandėliavimo sutartys, gali būti pakartotinai parduodami arba kitaip realizuojami.

a)

būtų numatytas konkurso tvarkos, kuria užtikrinamos vienodos galimybės įsigyti prekių ir lygios ūkio subjektų teisės, taikymas;

b)

būtų nustatytos papildomos sąlygos, kurias turi įvykdyti ūkio subjektai, kad valstybėms narėms ir ūkio subjektams būtų lengviau sistemą efektyviai valdyti ir kontroliuoti;

c)

būtų nustatyti reikalavimai ūkio subjektams pateikti užstatą, kuriuo garantuojama, kad jie vykdys įsipareigojimus.

a)

būtų pritaikomos ir atnaujinamos IV priede pateiktos nuostatos dėl Sąjungos skerdenų klasifikavimo, identifikavimo ir pateikimo skalės;

b)

būtų nustatytos papildomos nuostatos, susijusios su skerdenų klasifikavimu, kuris, be kita ko, turėtų būti atliekamas kvalifikaciją turinčių vertintojų, klasifikavimu rūšiuojant, be kita ko, naudojant automatizuotą rūšiavimo įrangą, identifikavimu, svėrimu ir žymėjimu, ir nuostatos dėl vidutinių Sąjungos kainų apskaičiavimo, taip pat nustatyti svertiniai koeficientai, naudojami apskaičiuojant tas kainas;

c)

galvijienos sektoriuje būtų išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir specialios nukrypti leidžiančios nuostatos, kuriomis valstybės narės gali leisti pasinaudoti toms skerdykloms, kuriose skerdžiama nedaug galvijų, ir papildomos atitinkamiems produktams taikomos nuostatos, įskaitant nuostatas dėl raumeningumo ir riebumo klasių, bei avienos sektoriuje kitos nuostatos dėl mėsos svorio ir spalvos bei riebalų sluoksnio, taip pat nustatyti lengvų ėriukų klasifikavimo kriterijai;

d)

valstybėms narėms būtų leidžiama netaikyti kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės ir kartu su svorio ir apskaičiuoto raumeningumo kriterijais taikyti vertinimo kriterijus arba kuriais būtų nustatytos leidžiančios nukrypti nuo tos skalės nuostatos.

a)

išlaidomis, kurias apmoka ūkio subjektas, kai valstybės intervencijos sistemai perduoti produktai neatitinka būtiniausių kokybės reikalavimų;

b)

intervencinio sandėliavimo vietų būtiniausių sandėliavimo pajėgumų nustatymu;

c)

reprezentatyviaisiais laikotarpiais, rinkomis ir rinkos kainomis, kurie būtini taikant šį skyrių;

d)

taikant valstybės intervenciją supirktinų produktų pristatymu, pasiūlymo teikėjui tenkančiomis transporto išlaidomis, produktų perėmimu, kurį vykdo mokėjimo agentūros, ir mokėjimu;

e)

įvairiomis operacijomis, susijusiomis su iškaulinėjimo procesu galvijienos sektoriuje;

f)

praktinėmis produktų pakavimo, pardavimo ir ženklinimo sąlygomis;

g)

sviestą ir nugriebto pieno miltelius šio skyriaus tikslais gaminančių įmonių patvirtinimo tvarka;

h)

bet kokiu leidimu sandėliuoti už valstybės narės, kurioje produktai buvo supirkti ir sandėliuojami, teritorijos ribų;

i)

taikant valstybės intervenciją supirktų produktų pardavimu ar realizavimu, visų pirma pardavimo kainomis, išvežimo iš sandėlių sąlygomis, tolesniu iš intervencinių atsargų paimtų produktų naudojimu arba paskirtimi, įskaitant tvarką, susijusią su produktais, kurie gali būti naudojami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą programą, įskaitant vienos valstybės narės kitai perduodamus produktus;

j)

taikant valstybės intervenciją supirktų produktų atžvilgiu – nuostatomis, susijusiomis su galimybe valstybėms narėms savo atsakomybe parduoti likusius nedidelius sandėliuojamus kiekius arba kiekius, kurie nebegali būti perpakuoti arba kurių būklė yra pablogėjusi;

k)

privačiojo sandėliavimo atžvilgiu – valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ir pareiškėjų sutarčių sudarymu ir turiniu;

l)

produktų atidavimu į privačius sandėlius, laikymu juose ir išvežimu iš jų;

m)

privačiojo sandėliavimo laikotarpio trukme ir nuostatomis, pagal kurias tokie sutartyse nustatyti laikotarpiai gali būti sutrumpinami arba pratęsiami;

n)

tvarka, kuri turi būti taikoma superkant produktus nustatyta kaina, įskaitant tvarką, susijusią su užstato pateikimu ir jo dydžiu arba su iš anksto nustatytos paramos privačiajam sandėliavimui skyrimu;

o)

konkurso tvarkos taikymu valstybės intervencijai ir privačiajam sandėliavimui, visų pirma susijusios su:

p)

Sąjungos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymu;

q)

kito nei nustatytojo IV priedo A.IV punkte skerdenų ir skerdenų pusių pateikimo būdu rinkos kainų nustatymo tikslais;

r)

valstybių narių taikytinais korekciniais koeficientais, taikytinais tuo atveju, jei vietoj tipinio pateikimo būdo naudojamas kitoks galvijų ir avių skerdenų pateikimo būdas;

s)

suklasifikuotų skerdenų žymėjimo ir Komisijos atliekamo svertinio Sąjungos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų kainos vidurkio apskaičiavimo praktinėmis sąlygomis;

t)

leidimu valstybėms narėms numatyti kitą nei nustatytasis IV priedo B.III punkte kiaulių, paskerstų jų teritorijoje, skerdenų pateikimo būdą, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

u)

nuostatomis dėl vietoje atliekamos skerdenų klasifikavimo valstybėse narėse kontrolės, kurią atlieka Sąjungos komitetas, sudarytas iš Komisijos ekspertų ir valstybių narių paskirtų ekspertų, siekiant užtikrinti skerdenų klasifikavimo tikslumą ir patikimumą. Tomis nuostatomis numatoma, kad Sąjunga padengia su tokios kontrolės atlikimu susijusias išlaidas.

a)

skerdenos svorio;

b)

mėsos spalvos;

c)

riebalų sluoksnio.

a)

teikiant vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų sektorių produktus vaikams į 22 straipsnyje nurodytas švietimo įstaigas; ir

b)

tam tikroms susijusioms logistikos ir platinimo, įrangos, informacijos skleidimo, stebėsenos, vertinimo ir papildomų priemonių išlaidoms padengti.

a)

papildomais kriterijais, kuriais remdamosi valstybės narės nukreiptų pagalbą;

b)

valstybių narių vykdomu pagalbos paraiškų teikėjų tvirtinimu ir atranka;

c)

nacionalinių ar regioninių strategijų rengimu ir papildomomis priemonėmis.

a)

valstybėms narėms preliminariai paskirstytos, kaip numatyta 23 straipsnio 5 dalyje, pagalbos sumos perskirstymo remiantis gautomis pagalbos paraiškomis metodo;

b)

išlaidų, numatytų valstybių narių strategijose, kurios atitinka Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimus, ir galimybės nustatyti tam tikrų išlaidų bendrą viršutinę ribą;

c)

valstybių narių prievolės stebėti ir įvertinti jų vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programų veiksmingumą.

a)

informacija, kuri turi būti nurodyta valstybių narių strategijose;

b)

pagalbos paraiškomis ir išmokomis;

c)

informacijos apie programą skleidimo metodais ir su ja susijusiomis ryšių palaikymo priemonėmis;

d)

Sąjungos vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programoje dalyvaujančių valstybių narių rengiamų stebėsenos ir įvertinimo ataskaitų pateikimu, forma ir turiniu.

a)

kurie produktai atitinka programos reikalavimus, laikantis 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuostatų ir atsižvelgiant į maistingumo aspektus;

b)

nacionalinių arba regioninių strategijų, prireikus, be kita ko, papildomų priemonių parengimas, vykdomas valstybių narių; ir

c)

priemonės, būtinos stebėsenai ir vertinimui.

a)

taisyklių, susijusių su pagalbos gavėjais ir pareiškėjais, atitinkančiais pagalbos reikalavimus;

b)

reikalavimo, pagal kurį pareiškėjus turi patvirtinti valstybės narės;

c)

pieno produktų, kurie gauna pagalbą, naudojimo ruošiant patiekalus švietimo įstaigose.

a)

tvarka, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršytas didžiausias pagalbos reikalavimus atitinkantis kiekis;

b)

užstato, kurį reikia pateikti tuo atveju, kai sumokama išankstinė pagalbos išmoka, pateikimo tvarka ir dydžiu;

c)

informacija, kuri turi būti pateikta valstybėms narėms, reikalinga patvirtinimui, pagalbos paraiškoms ir pagalbos išmokoms;

d)

informacijos apie programą skleidimo būdais;

e)

kainų stebėsenos pagal 27 straipsnio 5 dalį valdymu.

a)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus rinkos stebėsenos ir valdymo;

b)

alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimo;

c)

alyvmedžių auginimo konkurencingumo didinimo pasitelkiant modernizavimą;

d)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimo;

e)

atsekamumo sistemos taikymo, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimo ir apsaugos, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamo alyvuogių aliejaus kokybės stebėsenos pagal nacionalinių administracijų įgaliojimus;

f)

informacijos apie gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ar tarpšakinių organizacijų taikomas priemones siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybę skleidimo.

a)

11 098 000 EUR per metus Graikijai,

b)

576 000 EUR per metus Prancūzijai ir

c)

35 991 000 EUR per metus Italijai.

a)

75 % – 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų sričių veiklai;

b)

75 % – investicijoms į ilgalaikį turtą ir 50 % – kitai 1 dalies d punkte nurodytos srities veiklai;

c)

75 % – darbo programoms, kurias ne mažiau kaip trijose trečiosiose šalyse arba negaminančiose valstybėse narėse 1 dalies e ir f punktuose nurodytose srityse vykdo pripažintos 1 dalyje nurodytos organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % – kitai šių sričių veiklai.

a)

29 straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių atžvilgiu – specialiomis priemonėmis, kurias būtų galima finansuoti Sąjungos pagalbos lėšomis, ir veikla bei išlaidomis, kurioms finansavimas neteikiamas;

b)

mažiausia valstybių narių skiriama finansavimo Sąjungos lėšomis suma tam tikroms sritims;

c)

reikalavimu pateikti užstatą, kai pateikiama paraiška dėl darbo programos patvirtinimo ir sumokama išankstinė pagalbos išmoka;

d)

kriterijais, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti atrinkdamos ir tvirtindamos darbo programas.

a)

darbo programų įgyvendinimu ir tokių programų pakeitimais;

b)

pagalbos mokėjimu, įskaitant išankstines pagalbos išmokas;

c)

užstato, kurį reikia pateikti tuo atveju, jei pateikiama paraiška dėl darbo programos patvirtinimo ir sumokama išankstinė pagalbos išmoka, pateikimo tvarka ir dydžiu.

a)

finansiniais įnašais, įneštais:

b)

iš Sąjungos finansinės pagalbos, kuri gali būti teikiama gamintojų organizacijoms arba jų asociacijoms, jei tos asociacijos teikia, valdo ir įgyvendina veiklos programą arba dalinę veiklos programą, laikantis sąlygų, kurias priimdama deleguotuosius aktus pagal 37 straipsnį ir įgyvendinimo aktus pagal 38 straipsnį nustato Komisija.

a)

planuoti gamybą, įskaitant gamybos ir vartojimo prognozavimą ir stebėseną;

b)

gerinti šviežių arba perdirbtų produktų kokybę;

c)

didinti produktų komercinę vertę;

d)

skatinti šviežių arba perdirbtų produktų pardavimą;

e)

taikyti aplinkos, ypač vandens, apsaugos priemones ir aplinkai nekenksmingus gamybos būdus, įskaitant ekologinį ūkininkavimą;

f)

užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti.

a)

priemonės pagal gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programas būtų visiškai finansuojamos atitinkamai asociacijai priklausančių organizacijų įnašais ir kad tos lėšos būtų teikiamos iš tų organizacijų veiklos fondų;

b)

priemonės ir joms skirta atitinkama finansinių lėšų dalis būtų nustatytos kiekvienos asociacijai priklausančios organizacijos veiklos programoje;

c)

nebūtų teikiamas dvigubas finansavimas.

a)

investicijas, kurios padėtų veiksmingiau valdyti pateiktų į rinką produktų kiekius;

b)

mokymo priemones ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

c)

pardavimo skatinimą ir informavimą, vykdomą siekiant užkirsti kelią krizei arba krizės metu;

d)

paramą savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti;

e)

sodų atsodinimą, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nurodymu;

f)

pašalinimą iš rinkos;

g)

neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą arba derliaus nenuėmimą;

h)

derliaus draudimą.

a)

veiklos programos apimtų du ar daugiau aplinkosaugos veiksmų; arba

b)

ne mažiau kaip 10 % išlaidų pagal veiklos programas tektų aplinkosaugos veiksmams.

a)

ją pateikia kelios Sąjungos gamintojų organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančios tarptautines sistemas;

b)

ją pateikia viena ar daugiau gamintojų organizacijų, dalyvaujančių tarpšakiniu pagrindu vykdomose sistemose;

c)

joje numatoma tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (23);

d)

ji yra pirma programa, kurią pateikia pripažinta gamintojų organizacija, kuri yra dviejų pripažintų gamintojų organizacijų susijungimo pasekmė;

e)

ji yra pirma programa, kurią pateikia pripažinta gamintojų organizacijų asociacija;

f)

ją pateikia valstybių narių, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau kaip 20 % vaisių ir daržovių produkcijos, gamintojų organizacijos;

g)

ją pateikia viename iš SESV 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų esanti gamintojų organizacija.

a)

nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje padedant asmenims, kurių teisė į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja pragyvenimo lėšų; arba

b)

nemokamai paskirstomi bet kuriam iš šių adresatų: valstybių narių paskirtoms bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms ir 22 straipsnyje nurodytoms įstaigoms bei vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams; valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai superkamus kiekius.

a)

padėties analizė, įvertinant privalumus bei trūkumus ir tobulinimo galimybes;

b)

pasirinktų prioritetų pagrindimas;

c)

veiklos programų tikslai bei priemonės ir veiklos rodikliai;

d)

veiklos programų vertinimas;

e)

gamintojų organizacijoms nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai.

a)

veiklos fondų ir veiklos programų, susijusios su:

b)

veiklos programų nacionalinės sistemos ir nacionalinės strategijos, susijusios su prievole stebėti ir vertinti nacionalinės programos ir nacionalinių strategijų veiksmingumą;

c)

Sąjungos finansinės paramos, susijusios su:

d)

krizių prevencijos ir valdymo priemonių, susijusios su:

e)

nacionalinės finansinės paramos, susijusios su:

a)

veiklos fondų valdymu;

b)

informacija, kuri turi būti pateikta veiklos programose, 36 straipsnyje nurodytose nacionalinėse programose ir nacionalinėse strategijose, veiklos programų pateikimu valstybėms narėms, laiko terminais, kartu pateikiamais dokumentais ir valstybių narių atliekamu patvirtinimu;

c)

veiklos programų įgyvendinimu gamintojų organizacijose ir gamintojų organizacijų asociacijose;

d)

nacionalinių strategijų ir veiklos programų stebėsenos ir įvertinimo ataskaitų pateikimu, forma ir turiniu;

e)

pagalbos paraiškomis ir pagalbos išmokomis, įskaitant išankstines ir dalines pagalbos išmokas;

f)

Sąjungos emblemos pateikimo ant nemokamam skirstymui skirtų produktų pakuotės praktinėmis sąlygomis;

g)

prekybos standartų laikymusi pašalinimo iš rinkos atvejais;

h)

transporto, rūšiavimo ir pakavimo išlaidomis nemokamo skirstymo atvejais;

i)

pardavimo skatinimo, informavimo ir mokymo priemonėmis krizių prevencijos ir valdymo atveju;

j)

pašalinimo iš rinkos veiksmų įgyvendinimu, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo arba derliaus nenuėmimo ir derliaus draudimo priemonėmis;

k)

paraiškomis gauti nacionalinę finansinę paramą, leidimu ją teikti, jos mokėjimu ir kompensavimu už ją;

l)

užstato, kurį reikia pateikti tuo atveju, kai sumokama išankstinė pagalbos išmoka, pateikimo tvarka ir dydžiu.

a)

mokslinių tyrimų projektams ir mokslinių tyrimų projektų rėmimo priemonėms įgyvendinti, išskyrus nurodytuosius 45 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose;

b)

priemonėms, įtrauktoms į valstybių narių kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013.

a)

išsamus siūlomų priemonių aprašas bei jomis siekiami kiekybiniai tikslai;

b)

vykdytų konsultacijų rezultatai;

c)

įvertinimas, kuriuo parodomas numatomas techninis, ekonominis, ekologinis ir socialinis poveikis;

d)

priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

e)

bendra finansavimo lentelė, kurioje nurodomi skirtini ištekliai ir numatomas orientacinis išteklių paskirstymas priemonėms laikantis VI priede nurodytų biudžeto ribų;

f)

stebėsenai ir vertinimui taikytini kriterijai ir kiekybiniai rodikliai, taip pat veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą paramos programų įgyvendinimą; ir

g)

paskirtos kompetentingos valdžios institucijos ir įstaigos, atsakingos už paramos programų įgyvendinimą.

a)

pardavimo skatinimo priemonės pagal 45 straipsnį;

b)

vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija pagal 46 straipsnį;

c)

neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas pagal 47 straipsnį;

d)

savitarpio pagalbos fondai pagal 48 straipsnį;

e)

derliaus draudimas pagal 49 straipsnį;

f)

investicijos pagal 50 straipsnį;

g)

inovacijos vyno sektoriuje pagal 51 straipsnį;

h)

šalutinių produktų distiliavimas pagal 52 straipsnį.

a)

vykdomoms valstybėse narėse, siekiant informuoti vartotojus apie atsakingą vyno vartojimą ir apie Sąjungos sistemas, taikomas kilmės vietos bei geografinėms nuorodoms; arba

b)

vykdomoms trečiosiose šalyse, taip siekiant didinti tų vynų konkurencingumą.

a)

viešųjų ryšių, pardavimo skatinimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami aukšti Sąjungos produktų standartai, ypač kalbant apie kokybės, maisto saugos arba aplinkos aspektus;

b)

dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

c)

informavimo kampanijos, ypač susijusios su Sąjungos sistemomis, taikomomis kilmės vietos bei geografinėms nuorodoms ir ekologinei gamybai;

d)

naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms plėsti;

e)

tyrimai informavimo ir pardavimo skatinimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

a)

veislių konversijai, įskaitant skiepijimą;

b)

vynuogynų vietos keitimui;

c)

vynuogynų atsodinimui, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nurodymu;

d)

vynuogynų valdymo metodikos patobulinimams, visų pirma pažangių tvarios gamybos sistemų diegimui.

a)

kompensacija augintojams už įgyvendinant priemonę prarastas pajamas;

b)

dalinis restruktūrizavimo ir konversijos išlaidų padengimas.

a)

nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnio, kuriame nustatoma pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarka – iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui suteikiamas leidimas vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius;

b)

finansinė kompensacija.

a)

80 % draudimo įmokų, kurias augintojai moka už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, sumos;

b)

50 % draudimo įmokų, kurias augintojai moka už draudimą nuo toliau nurodytų dalykų, sumos:

a)

taikoma tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (24);

b)

gali būti, be kita ko, taikoma visoms atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013 (25) 1 straipsnio 2 dalyje, įsisteigusioms įmonėms.

a)

50 % – mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

b)

40 % – kituose nei mažiau išsivystę regionai;

c)

75 % – SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose;

d)

65 % – mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 229/2013.

a)

taisyklės, susijusios su atsakomybe už išlaidas, patirtas nuo dienos, kurią Komisijai pateikiamos paramos programos arba paramos programų pakeitimai, iki dienos, kurią jos gali būti pradėtos taikyti;

b)

taisyklės, susijusios su paramos programų turiniu ir išlaidomis, administracinėmis bei personalo sąnaudomis ir veiksmais, kurie gali būti įtraukti į valstybių narių paramos programas, taip pat sąlygomis, taikomomis mokėjimams per tarpininkus 49 straipsnyje numatytos paramos derliaus draudimo atveju, ir galimybe atlikti tokius mokėjimus;

c)

taisyklės, susijusios su reikalavimu pateikti užstatą išankstinių išmokų mokėjimo atveju;

d)

taisyklės, susijusios su terminų vartojimu šiame skirsnyje;

e)

taisyklės, susijusios su viršutinės ribos, taikomos vynuogynų atsodinimo, atliekamo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, kaip numatyta 46 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte, išlaidoms nustatymu;

f)

taisyklės, susijusios su dvigubo toliau nurodytų veiksmų ar programų finansavimo išvengimu:

g)

taisyklės, susijusios su gamintojų įpareigojimu pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, su to įpareigojimo išimtimis, kuriomis siekiama išvengti papildomos administracinės naštos, ir taisyklėmis, susijusiomis su savanorišku distiliavimo gamyklų sertifikavimu;

h)

taisyklės, susijusios su galimybių sudarymu valstybėms narėms savo programose nustatyti sąlygas tinkamam paramos priemonių veikimui.

a)

paramos programų teikimu, atitinkamu finansinių lėšų planavimu ir paramos programų peržiūra;

b)

paraiškų teikimo, atrankos ir mokėjimo tvarka;

c)

valstybių narių paramos programų ataskaitų ir vertinimų teikimu, forma ir turiniu;

d)

valstybių narių nustatomomis pagalbos neprinokusių vynuogių derliui nuimti ir šalutiniams produktams distiliuoti lygiais;

e)

finansų valdymu ir nuostatomis dėl paramos priemonių taikymo valstybėse narėse;

f)

užstato, kurį reikia pateikti tuo atveju, kai sumokama išankstinė pagalbos išmoka, pateikimo tvarka ir dydžiu.

a)

techninė pagalba bitininkams ir jų organizacijoms;

b)

kova su avilių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze;

c)

sezoninio avilių perkėlimo į naujas vietas racionalizavimas;

d)

priemonės, skirtos remti bitininkystės produktų analizės laboratorijas, siekiant padėti bitininkams parduoti savo produktus ir didinti jų vertę;

e)

Sąjungos bičių išteklių papildymo rėmimo priemonės;

f)

bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų taikomųjų tyrimų programas;

g)

rinkos stebėsena;

h)

produktų kokybės gerinimas, siekiant didinti jų vertę rinkoje.

a)

dvigubo valstybių narių bitininkystės programų ir kaimo plėtros programų finansavimo išvengimu;

b)

pagrindu, pagal kurį kiekvienai programoje dalyvaujančiai valstybei narei, remiantis, inter alia, bendru Sąjungos bičių avilių skaičiumi, skiriama Sąjungos finansinė parama.

a)

nacionalinių programų ir valstybių narių atliekamų jų bitininkystės sektoriaus gamybos ir pardavimo struktūros tyrimų turiniu;

b)

nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka;

c)

valstybių narių pateiktų bitininkystės programų tvirtinimu, įskaitant Sąjungos finansinės paramos paskirstymą kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei ir didžiausias valstybių narių teikiamo finansavimo lygis.

a)

pagalbos paraiškų, įskaitant su terminais ir papildomais dokumentais susijusias taisykles;

b)

taisyklių, susijusių su pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiais apynių plotais, ir kiekvienai gamintojų organizacijai išmokėtinų sumų apskaičiavimu.

a)

nacionaliniu lygiu taikyti mažesnę procentinę dalį, nei nurodyta 1 dalyje;

b)

apriboti leidimų išdavimą regionų lygiu ir juos išduoti tik konkretiems plotams, kurie atitinka vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos reikalavimus, plotams, kurie atitinka vynų su saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus, arba plotams be geografinės nuorodos.

a)

poreikiu išvengti akivaizdžios rizikos, kad vyno produktų pasiūla rinkoje bus pernelyg didelė, palyginti su rinkos perspektyva tiems produktams, neviršijant to, kas būtina šiam poreikiui patenkinti;

b)

poreikiu išvengti akivaizdžios rizikos, kad bus smarkiai nuvertinta kuri nors saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda.

a)

pareiškėjo turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas nėra mažesnis nei plotas, dėl kurio jis prašo leidimo;

b)

pareiškėjas turi pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos;

c)

nėra didelės rizikos, kad pareiškėjas neteisėtai pasinaudos saugomų kilmės vietos nuorodų reputacija; daroma prielaida, kad tokios rizikos nėra, nebent tokios rizikos buvimą įrodo viešosios valdžios institucijos;

d)

tinkamai pagrįstais atvejais – vieną ar kelis 2 dalyje nurodytų kriterijų, su sąlyga, kad jie taikomi objektyviai ir nediskriminuojant.

a)

gamintojai, kurie sodina vynmedžius pirmą kartą ir kurie yra valdos valdytojai (nauji dalyviai);

b)

plotai, kuriuose vynuogynais prisidedama prie aplinkos išsaugojimo;

c)

plotai, kurie turi būti naujai apsodinti įgyvendinant žemės stambinimo projektus;

d)

plotai, kuriuose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių;

e)

plėtros arba atsodinimo projektų tvarumas, nustatytas remiantis ekonominiu įvertinimu;

f)

plotai, kurie turi būti naujai apsodinti, kurių apsodinimas padeda didinti konkurencingumą ūkio ir regioniniu lygmeniu;

g)

projektai, kuriais suteikiama galimybė pagerinti geografinėmis nuorodomis pažymėtų produktų kokybę;

h)

plotai, kurie turi būti naujai apsodinti didinant mažų ir vidutinio dydžio valdų dydį.

a)

62 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymo sąlygų;

b)

taisyklių, susijusių su 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais kriterijais;

c)

64 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų kriterijų papildymo kitais kriterijais;

d)

vynmedžių, kuriuos gamintojas įsipareigojo išnaikinti, koegzistavimo su naujai pasodintais vynmedžiais pagal 66 straipsnio 2 dalį;

e)

valstybių narių sprendimus pagal 66 straipsnio 3 dalį pagrindžiančių motyvų.

a)

leidimų suteikimo procedūromis;

b)

registrais, kuriuos turi tvarkyti valstybės narės, ir pranešimais, kurie turi būti siunčiami Komisijai.

a)

alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms;

b)

vaisiams ir daržovėms;

c)

perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams;

d)

bananams;

e)

gyviems augalams;

f)

kiaušiniams;

g)

paukštienai;

h)

žmonėms vartoti skirtiems tepiesiems riebalams;

i)

apyniams.

a)

technines apibrėžtis, pavadinimą ir prekinius pavadinimus, taikomus sektoriams, išskyrus nurodytuosius 78 straipsnyje;

b)

klasifikavimo kriterijus, pavyzdžiui, suskirstymą pagal klases, svorį, dydį, amžių ir kategorijas;

c)

rūšį, augalų ar gyvūnų veislę arba prekinį tipą;

d)

pateikimą, su privalomais prekybos standartais susijusį ženklinimą, įpakavimą, pakavimo centrams taikomas taisykles, žymėjimą, derliaus metus ir konkrečių terminų vartojimą, nedarant poveikio 92–123 straipsniams;

e)

kriterijus, pavyzdžiui, išvaizdą, konsistenciją, raumeningumą, produkto savybes ir vandens kiekio procentinę dalį;

f)

konkrečias gamyboje naudojamas medžiagas arba komponentus ar sudedamąsias dalis, įskaitant jų kiekybinę sudėtį, grynumą ir identifikavimo duomenis;

g)

ūkininkavimo rūšį ir gamybos metodą, įskaitant vynininkystės metodus, ir pažangias tvarios gamybos sistemas;

h)

misos ir vyno kupažavimą, įskaitant jų apibrėžtis, maišymą ir jo apribojimus;

i)

surinkimo, pristatymo, laikymo ir tvarkymo periodiškumą, konservavimo būdą ir temperatūrą, sandėliavimą ir transportavimą;

j)

ūkininkavimo vietą ir (arba) kilmę, išskyrus paukštieną ir tepiuosius riebalus;

k)

tam tikrų medžiagų ir metodų naudojimo apribojimus;

l)

specialų naudojimą;

m)

sąlygas, kuriomis reglamentuojamas produktų, neatitinkančių pagal 1 dalį priimtų prekybos standartų ir 78 straipsnyje nurodytų apibrėžčių, pavadinimų ir prekinių pavadinimų, šalinimas, laikymas, pateikimas į apyvartą ir naudojimas, taip pat šalutinių produktų likvidavimas.

a)

atitinkamo produkto specifinius ypatumus;

b)

poreikį užtikrinti tokias sąlygas, kad produktus būtų lengviau pateikti rinkai;

c)

gamintojų suinteresuotumą informuoti apie produkto savybes bei ūkininkavimo ypatybes ir vartotojų suinteresuotumą gauti tinkamos ir skaidrios informacijos apie produktą, įskaitant ūkininkavimo vietą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi būti nustatoma tinkamu geografiniu lygmeniu, atlikus vertinimą, kuriame visų pirma būtų įvertintos ūkio subjektų išlaidos ir jiems tenkanti administracinė našta, irt nauda gamintojams ir galutiniam vartotojui;

d)

esamus metodus produktų fizinėms, cheminėms bei organoleptinėms savybėms nustatyti;

e)

tarptautinių organizacijų priimtas tipines rekomendacijas;

f)

būtinybę išsaugoti natūralias ir esmines produktų savybes ir išvengti sukelti didelių atitinkamo produkto sudėties pokyčių.

a)

apynių auginimo vieta (vietos);

b)

derliaus nuėmimo metai; ir

c)

rūšis arba rūšys.

a)

siekiant patenkinti tam tikrų trečiųjų šalių prekybos reikalavimus; arba

b)

taikomos specialiosios paskirties produktams.

i)

nedaromas poveikis įprastinei prekybai produktais, kuriems buvo išduotas sertifikatas; ir

ii)

jos taikomos kartu su papildomomis garantijomis, kuriomis siekiama išvengti su tais produktais susijusios painiavos.

a)

galvijienai:

b)

vynui;

c)

žmonėms vartoti skirtam pienui ir pieno produktams;

d)

paukštienai;

e)

kiaušiniams;

f)

žmonėms vartoti skirtiems tepiesiems riebalams; ir

g)

alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms.

a)

vynuogių sultims ir koncentruotoms vynuogių sultims; ir

b)

vynuogių misai ir koncentruotai vynuogių misai, skirtoms vynuogių sultims gaminti.

a)

juos gaminant naudoti Sąjungoje nepatvirtinti vynininkystės metodai;

b)

juos gaminant naudoti Sąjungoje nepatvirtinti vynininkystės metodai; arba

c)

jie neatitinka VIII priede nustatytų taisyklių.

a)

atsižvelgia į OIV rekomenduojamus ir paskelbtus vynininkystės ir analizės metodus, taip pat į dar nepatvirtintų vynininkystės metodų eksperimentinio naudojimo rezultatus;

b)

atsižvelgia į žmonių sveikatos apsaugos aspektus;

c)

atsižvelgia į pavojų, kad vartotojai gali būti suklaidinti dėl tvirtai nusistovėjusios nuomonės apie produktą ir jų atitinkamų lūkesčių, įvertindama, ar esama informacinių priemonių, kurios padėtų panaikinti tokį pavojų, ir ar įmanoma jomis pasinaudoti;

d)

leidžia išsaugoti natūralias esmines vyno savybes, smarkiai nekeičiant atitinkamo produkto sudėties;

e)

užtikrina priimtiną būtiniausią aplinkos apsaugos lygį;

f)

laikosi vynininkystės metodams taikomų bendrųjų taisyklių ir VIII priede nustatytų taisyklių.

a)

atitinkama veislė priklauso Vitis vinifera rūšiai arba yra išvesta sukryžminus Vitis vinifera rūšį su kitomis Vitis genties rūšimis;

b)

tai nėra viena iš šių veislių: Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Hebermont.

a)

3 dalyje nurodytų valstybių narių atveju – vyninių vynuogių veislių, kurios nėra įtrauktos į klasifikatorių;

b)

3 dalyje nurodytų valstybių narių atveju – 2 dalies antros pastraipos reikalavimų neatitinkančių vyninių vynuogių veislių.

a)

kuriais nustatomas papildomas neprivalomas nustatytasis apibūdinimas ir jo taikymo sąlygos;

b)

kuriais iš dalies keičiamos neprivalomo nustatytojo apibūdinimo vartojimo sąlygos; arba

c)

kuriais panaikinamas neprivalomas nustatytasis apibūdinimas.

a)

apibūdinimas yra susijęs su produkto savybe arba ūkininkavimo ar perdirbimo požymiu ir yra susijęs su sektoriumi arba produktu;

b)

vartojant apibūdinimą aiškiau informuojama apie produkto pridėtinę vertę, kurią jam suteikia jo specifiniai ypatumai arba ūkininkavimo ar perdirbimo požymiai;

c)

kai produktas pateikiamas rinkai, a punkte nurodyta savybė arba požymis yra vartotojų atpažįstama keliose valstybėse narėse;

d)

su apibūdinimu susijusios sąlygos ir jo vartojimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB (29) arba Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011.

a)

sąlygų, kuriomis importuojamų produktų atitikties Sąjungos prekybos standartams lygis laikomas lygiaverčiu, ir sąlygų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 74 straipsnio; ir

b)

prekybos standartų taikymo iš Sąjungos eksportuojamiems produktams taisyklių.

a)

sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis 1 bei 2 dalyse nurodytoms nuostatoms ir kurį produkto kilmės šalyje parengė kompetentinga įstaiga, įtraukta į Komisijos viešai skelbiamą sąrašą;

b)

analizės ataskaita, parengta produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio, jei produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms.

a)

VII priedo III dalies 5 punkto antroje pastraipoje nurodyto pieno ir pieno produktų ir VII priedo VII dalies I skirsnio šeštos pastraipos a punkte nurodytų tepiųjų riebalų sąrašą, grindžiamą orientaciniais produktų sąrašais, kuriuos valstybės narės laiko savo teritorijose atitinkančiais tas nuostatas ir kuriuos jos siunčia Komisijai;

b)

konkretiems sektoriams arba produktams skirtų prekybos standartų įgyvendinimo taisykles;

c)

taisykles, pagal kurias nustatoma, ar produktams buvo taikomos patvirtintų vynininkystės metodų neatitinkančios procedūros;

d)

analizės metodams, kuriais nustatomos produktų savybės, taikomas taisykles;

e)

leistino nukrypimo nustatymo taisykles;

f)

89 straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo taisykles;

g)

gamintojo ir (arba) pramoninio įrenginio, kuriame produktas paruoštas ar perdirbtas, identifikavimo arba registravimo taisykles, sertifikavimo procedūras ir tvarkytinus komercinius dokumentus, lydimuosius dokumentus bei įrašus.

a)

vartotojų ir gamintojų teisėtų interesų apsauga;

b)

atitinkamų produktų vidaus rinkos sklandaus veikimo užtikrinimu; ir

c)

kokybiškų produktų, nurodytų šiame skirsnyje, gamybos skatinimu, kartu leidžiant taikyti nacionalines kokybės politikos priemones.

i)

produkto kokybę ir savybes iš esmės arba išimtinai lėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais;

ii)

vynuogės, iš kurių pagamintas produktas, yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje;

iii)

produktas gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir

iv)

produktas pagamintas iš Vitis vinifera veislės vynmedžių vynuogių;

i)

jo specifinė kokybė, geras vardas ar kitos savybės yra susijusios su ta geografine kilme;

ii)

ne mažiau kaip 85 % produktui gaminti naudojamų vynuogių yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje;

iii)

jis gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir

iv)

jis pagamintas iš Vitis vinifera rūšies arba iš rūšių, išvestų sukryžminus Vitis vinifera rūšis su kitomis Vitis genties rūšimis, vynmedžių vynuogių.

a)

jie vartojami vynui pavadinti;

b)

jais pateikiama nuoroda į geografinį pavadinimą;

c)

jie atitinka 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose nurodytus reikalavimus; ir

d)

jiems taikyta šiame poskirsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos.

a)

saugotinas pavadinimas;

b)

pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;

c)

2 dalyje nurodyta produkto specifikacija; ir

d)

bendrasis dokumentas, kuriame apibendrinama 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija.

a)

saugotinas pavadinimas;