32013R1073

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
Reglamentas - 1073/2013 - EN - EUR-Lex

Document 32013R1073

Help

2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/38)

OL L 297, 2013 11 7, p. 73–93 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 27/11/2013

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1073/oj

HTML

PDF

Official Journal

7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/73

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1073/2013

2013 m. spalio 18 d.

dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (nauja redakcija)

(ECB/2013/38)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2007 m. liepos 27 d. Europos Centinio Banko reglamentą (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8) (2) reikia iš esmės pakeisti, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3); siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, reikalingą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punktas reiškia, kad investiciniai fondai (IF) yra dalis atraminės atskaitingosios visumos, siekiant įvykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityje. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi atraminės atskaitingosios visumos ribose nurodyti faktinę atskaitingąją visumą, ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų grupes nuo ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(3)

ECBS reikia aukštos kokybės statistinės informacijos apie IF veiklą, kad galėtų atlikti savo uždavinius ir stebėti kitokią nei pinigų finansų įstaigų (PFĮ) vykdomą finansinę veiklą. Pagrindinė šios informacijos paskirtis yra pateikti ECB išsamią statistinę informaciją apie IF sektorių valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), suvokiamose kaip viena ekonominė teritorija;

(4)

kad atskaitomybės našta būtų apribota, NCB leidžiama rinkti reikalingą informaciją apie IF iš faktinės atskaitingosios visumos, taikant didesnės apimties statistinės atskaitomybės sistemą, kurios statistiniai tikslai yra kiti, jei nuo to nenukenčia ECB statistinių reikalavimų vykdymas. Siekiant didesnio skaidrumo, tokiais atvejais atskaitingiesiems agentams derėtų pranešti apie tai, kad duomenys renkami kitais statistikos tikslais;

(5)

turint prieinamus duomenis apie finansinius sandorius yra lengviau atlikti išsamią analizę, reikalingą vykdant pinigų politiką ir siekiant kitų tikslų. Duomenys apie finansinius sandorius bei duomenys apie atsargas taip pat naudojami sudaryti kitokiai statistikai, ypač euro zonos finansinėms sąskaitoms;

(6)

nors pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ECBS statuto 5 straipsniu sykiu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi išreiškiamas įpareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionaliniu lygiu visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis, kad būtų galima rinkti statistinę informaciją, reikalingą siekiant įgyvendinti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus ir statistikos srityje laiku tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(7)	nors šis reglamentas pirmiausia skiriamas IF, visa informacija apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus gali būti tiesiogiai per IF neprieinama, todėl į faktinę atskaitingąją visumą reikia įtraukti ir kitus subjektus;

(8)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(9)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

Investicinis fondas (IF) – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:

a)	investuoja į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, apibrėžtą II priede, jeigu jo tikslas yra investuoti iš visuomenės surinktas lėšas, ir

yra įsteigtas pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, remiantis:

i)	sutarčių teise, kaip valdymo įmonių valdomas bendrasis fondas;

ii)	patikėjimo teise, kaip patikėjimo fondas;

iii)	bendrovių teise, kaip investicinė bendrovė;

iv)	bet kokiu panašiu mechanizmu ar teisine forma.

Apibrėžtis apima:

a)	subjektus, kurių vienetai ar akcijos, turėtojui pareikalavus, tiesiogiai arba netiesiogiai atperkami arba išperkami iš subjekto turto, ir

b)	subjektus, kurie turi fiksuotą išleistų akcijų skaičių ir kurių akcijų turėtojai prisijungdami arba išeidami iš fondo turi pirkti arba parduoti esamas akcijas.

Apibrėžtis neapima:

a)	pensijų fondų, apibrėžtų patikslintoje Europos sąskaitų sistemoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytoje Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (S.129 subsektorius);

b)	pinigų rinkos fondų (PRF), apibrėžtų 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (4) I priede,

Apibrėžiant IF, „visuomenė“ apima mažmeninius, profesionalius ir institucinius investuotojus;

2.	sąvoka „atskaitingasis agentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

sąvoka „rezidentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Šiame reglamente, kai juridinis asmuo neturi fizinės formos, jo rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, kriterijumi laikomas juridinis adresas, būtent šalis, kurios teisinė sistema reguliuoja to subjekto sukūrimą ir tolesnį egzistavimą;

4.	sąvoka „pinigų finansų įstaiga“ (PFĮ) turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje;

5.	KFT – kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, kaip apibrėžta 2010 m. ESS (S.125 subsektorius);

6.	IF įregistruotos akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, vedamas registras, nurodant akcijų (vienetų) turėtojus, įskaitant informaciją apie turėtojo rezidavimo vietą ir sektorių;

7.	IF pareikštinės akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, nėra vedamas registras, nurodant akcijų (vienetų) turėtojus, arba apie kuriuos yra vedamas registras, kuriame nenurodoma informacija apie turėtojo rezidavimo vietą ir sektorių;

8.	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja IF, NCB;

9.	duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojantys IF. Pats IF arba, pagal jų nacionalinę teisę neturinčių juridinio asmens statuso IF atveju, teisiškai įgalioti jiems atstovauti asmenys yra atsakingi už pagal šį reglamentą reikalaujamos statistinės informacijos pateikimą.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, renkant informaciją apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus pagal I priedo 2 dalies 3 punktą, į faktinę atskaitingąją visumą įtraukiamos PFĮ ir KFT. NCB gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas šiems subjektams, jei reikalaujama statistinė informacija yra surenkama iš kitų prieinamų šaltinių pagal I priedo 2 dalies 3 punktą. NCB laiku patikrina šios sąlygos įvykdymą, kad prireikus nuo kiekvienų metų pradžios įsigaliotų su ECB suderintas ir NCB priimtas sprendimas suteikti arba panaikinti leidimą taikyti bet kurią nukrypti leidžiančią nuostatą. Šiam reglamentui taikyti NCB gali sudaryti ir tvarkyti atskaitingų KFT sąrašą pagal I priedo 2 dalies 3 punkte išdėstytus principus.

3 straipsnis

Statistikai naudojamas IF sąrašas

1. Vykdomoji valdyba statistiniais tikslais sudaro ir tvarko IF, sudarančių atraminę atskaitingąją visumą, sąrašą pagal šį reglamentą, įskaitant, kai taikytina, 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus jų subfondus. Sąrašas gali būti parengtas esamų nacionalinės valdžios institucijos prižiūrimų IF sąrašų pagrindu, jei tokie sąrašai yra sudaryti, papildant kitais IF, kuriuos apima 1 straipsnyje pateikta IF apibrėžtis.

2. Šį sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB pateikia tinkama forma, įskaitant elektronines priemones, internetą arba, suinteresuotų atskaitingųjų agentų prašymu, popierine forma.

3. Jeigu 2 dalyje nurodytas naujausias prieinamas elektroninis sąrašo variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam atskaitingajam agentui, savo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiam dėl to, kad jis sąžiningai naudojosi šiuo neteisingu sąrašu.

4 straipsnis

Atskaitomybė pagal kiekvieną fondą

1. Faktinė atskaitingoji visuma pateikia duomenis apie savo turtą ir įsipareigojimus už kiekvieną fondą atskirai.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, jei IF paskirsto savo turtą į skirtingus subfondus tokiu būdu, kad akcijos (vienetai), susiję su kiekvienu subfondu, yra nepriklausomai padengti skirtingu turtu, kiekvienas subfondas laikomas atskiru IF.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalies, gavęs išankstinį atitinkamo NCB pritarimą ir laikydamasis jo nurodymų, IF apie savo turtą ir įsipareigojimus gali atsiskaityti kaip grupė, jei taip gaunami rezultatai yra panašūs į gaunamus atskirai atsiskaitant už kiekvieną fondą.

5 straipsnis

Ketvirtiniai ir mėnesiniai statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Atskaitingieji agentai pagal I ir II priedus pateikia:

a)	kas ketvirtį – ketvirčio pabaigos atsargų duomenis apie IF turtą ir įsipareigojimus bei ketvirčio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, kai taikytina, ir

b)	kas mėnesį – mėnesio pabaigos atsargų duomenis apie IF išleistas akcijas (vienetus), atitinkamus mėnesio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, jei taikytina, ir atskirą atskaitomybę apie naujų IF akcijų (vienetų) išleidimą ir išpirkimą per ataskaitinį mėnesį.

2. NCB gali nuspręsti 1 dalies a punkte nurodytus duomenis rinkti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį.

6 straipsnis

Patikslinimai dėl perkainojimo arba sandoriai

1. Atskaitingieji agentai pagal atitinkamo NCB nurodymus atsiskaito apie patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius informacijos, teikiamos naudojant I priede nurodytą suvestinį būdą, atžvilgiu.

2. Kaip nurodyta I priede, NCB gali arba išvesti vertybinių popierių sandorių įverčius iš informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių arba tiesiogiai rinkti duomenis apie sandorius kiekvieno vertybinio popieriaus būdu.

3. Išsamesni reikalavimai ir gairės, susiję su duomenų apie patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius sudarymu, yra išdėstyti III priede.

7 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1. Apskaitos taisyklės, kurių laikosi IF, atsiskaitydami pagal šį reglamentą, yra nustatytos atitinkamoje nacionalinėje teisėje, įgyvendinančioje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5), arba, jei ankstesnės nuostatos netaikytinos, bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi IF.

2. Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse galiojančios apskaitos praktikos ir įskaitymo tvarkos, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąja verte.

8 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. IF gali būti suteiktos nuo 5 straipsnyje nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos tokia tvarka:

a)	NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, jei IF, teikiantiems duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje priklauso bent 95 % visų IF turto atsargų;

euro zonos valstybėse narėse, kur mišrus visas nacionalinių IF turtas neviršija 1 % viso euro zonos IF turto, NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, jei IF, teikiantiems duomenis suvestiniam ketvirčio balansui priklauso bent 80 % visų nacionalinių IF turto atsargų;

c)	IF, kuriems taikomos a ir b punktuose nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kas ketvirtį atsiskaito tik už ketvirčio pabaigos atsargų duomenis apie IF išleistas akcijas (vienetus) ir atitinkamus ketvirčio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, jei tai taikytina;

d)	NCB kartą per metus laiku tikrina, kaip vykdomos a ir b punktuose nustatytos sąlygos, kad nuo kiekvienų metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2. Nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos IF, kuriems taikomos nacionalinės apskaitos taisyklės, leidžiančios jų turto įvertinimą atlikti rečiau nei kas ketvirtį. Valdančioji taryba nusprendžia, kurioms IF kategorijoms NCB savo nuožiūra gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. IF, kuriems taikomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomi šio reglamento 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai tokiu dažnumu, kuris dera su jų apskaitos įpareigojimais jų turto vertinimo terminų atžvilgiu.

3. IF gali nuspręsti nesinaudoti tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir vykdyti visus 5 straipsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus. Jei IF pasirenka pastarąjį variantą, prieš pakeisdamas naudojimąsi šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, jis turi gauti atitinkamo NCB sutikimą.

9 straipsnis

Savalaikiškumas

1. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti 5 straipsnyje nurodytus duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi 2 dalyje nustatytų terminų.

2. NCB perduoda ECB:

a)	suvestinius duomenis apie ketvirčio atsargas ir patikslinimus dėl perkainojimo iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš atskaitingųjų agentų IF surinktais ketvirčio duomenimis;

suvestinius duomenis apie mėnesio atsargas ir patikslinimus dėl perkainojimo iki 28-os darbo dienos, einančios po mėnesio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš atskaitingųjų agentų surinktais mėnesio duomenimis apie IF išleistas akcijas (vienetus) arba faktiniais duomenimis pagal 5 straipsnio 2 dalį;

c)	suvestinius duomenis apie IF išleistas naujas akcijas (vienetus) per mėnesį iki 28-os darbo dienos, einančios po mėnesio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš atskaitingųjų agentų surinktais mėnesio duomenimis.

10 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1. Atskaitingieji agentai laikosi jiems taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų pagal IV priede nustatytus būtinuosius perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartus.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų įmanoma tiksliai patikrinti, kaip laikomasi IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

11 straipsnis

Susijungimai, skaidymaisi ir reorganizacijos

Jeigu susijungimas, skaidymasis ar reorganizacija gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paaiškėjus ketinimui įvykdyti tokią operaciją ir per tinkamą laiką iki jos įvykdymo atitinkami atskaitingieji agentai informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

12 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šią teisę. NCB įgyvendina šią teisę visų pirma tada, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti įstaiga nevykdo IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

13 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2014 m. gruodžio mėn. mėnesiniai ir ketvirtiniai duomenys.

14 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis V priede pateikta atitikties lentele.

15 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. spalio 18 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 211, 2007 8 11, p. 8.

(3) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1 DALIS

Bendrieji statistinės atskaitomybės reikalavimai

Faktinė atskaitingoji visuma privalo pateikti šią statistinę informaciją:

kas ketvirtį: i) informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių, kurių identifikavimo kodai viešai prieinami ir kuriuos turi IF; ii) suvestinę informaciją, paskirstytą pagal priemonės (termino) kategorijas, valiutas ir atitiktines šalis, apie turtą ir įsipareigojimus, išskyrus vertybinius popierius, ir apie vertybinius popierius be viešai prieinamų identifikavimo kodų; iii) informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių arba suvestinę informaciją apie IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojus, kaip nurodyta toliau 2 dalyje. Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie vertybinius popierius be viešai prieinamų identifikavimo kodų arba turto ir įsipareigojimų, išskyrus vertybinius popierius, informaciją apie kiekvieną poziciją, ir

b)	kas mėnesį: informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių, atskirai nurodant visas IF išleistas akcijas (vienetus).

Greta duomenų apie laukus, dėl kurių privaloma atsiskaityti apie kiekvieną vertybinį popierių, kad būtų gauta 2 lentelėje nustatyta suvestinė informacija apie vertybinius popierius, atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti rinkti duomenis apie sandorius apie kiekvieną vertybinį popierių.

Turi būti pateikti suvestiniai duomenys apie atsargas ir, pagal atitinkamo NCB nurodymus, apie: a) perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba b) sandorius.

Gavę atitinkamo NCB išankstinį pritarimą, atskaitingieji agentai, teikiantys reikalaujamus ketvirčio duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių, gali pasirinkti pateikti reikalaujamus mėnesio duomenis suvestiniu būdu ir neteikti informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių.

Atitinkamam NCB teiktina informacija apie kiekvieną vertybinį popierių yra nurodyta 2 lentelėje. Suvestinės ketvirtinės statistinės atskaitomybės reikalavimai atsargų atžvilgiu yra nurodyti 1 lentelėje, o reikalavimai perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar sandorių atžvilgiu yra nurodyti 3 lentelėje. Suvestinės mėnesinės statistinės atskaitomybės reikalavimai atsargų, perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar sandorių ir naujų IF akcijų (vienetų) išleidimą ir išpirkimą yra nurodyti 4 lentelėje.

Kiek tai atitinka ECBS renkamos konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje, ypač jo 5 dalyje, NCB taip pat gali išvesti reikalingą informaciją iš duomenų, surinktų pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvių investicinių fondų valdytojų (1), tiek, kiek duomenys, kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos surinkti pagal šią direktyvą, yra perduoti NCB pagal abiejų įstaigų nustatytas sąlygas.

2 DALIS

IF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vieta ir ekonominis sektorius

Atskaitingieji agentai kas ketvirtį pateikia duomenis apie valstybių narių, kurių valiuta euro, (toliau – euro zonos valstybės narės) IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojus, suskirstytus pagal jų rezidavimo vietą – vidaus / euro zonos, išskyrus vidaus / likusio pasaulio. Vidaus ir euro zonos, išskyrus vidaus atitiktines šalis, dar paskirstomos pagal sektorius.

Kiek tai susiję su registruotomis akcijomis (vienetais), atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Jeigu turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus negalima tiesiogiai nustatyti, atitinkami duomenys teikiami remiantis prieinama informacija.

Kiek tai susiję su pareikštinėmis akcijomis (vienetais), atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie IF akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių taikydami atitinkamo NCB sprendimu parinktą metodą. Šis reikalavimas apribotas vienu iš toliau nurodomų variantų ar kelių variantų deriniu, parenkamu atsižvelgiant į atitinkamų rinkų struktūrą ir aptariamos valstybės narės nacionalinę teisę. NCB periodiškai tikrina šį reikalavimą.

IF emitentai:

IF emitentai arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys, arba subjektai, nurodyti šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Tokią informaciją galima gauti iš agento, kuris platina akcijas (vienetus), arba iš bet kurio kito subjekto, kuris dalyvauja išleidžiant, išperkant arba perleidžiant akcijas (vienetus).

PFĮ ir KFT, kaip IF akcijų (vienetų) saugotojai:

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, veikiantys kaip IF akcijų (vienetų) saugotojai, pateikia duomenis apie akcijų (vienetų), išleistų rezidentų IF ir saugomų turėtojo arba kito tarpininko, taip pat veikiančio kaip saugotojas, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Šis variantas taikomas, jei: i) saugotojas skiria IF akcijas (vienetus), saugomas turėtojų vardu, nuo saugomų kitų saugotojų vardu, ir ii) dauguma IF akcijų (vienetų) yra saugoma valstybės viduje reziduojančių įstaigų, klasifikuojamų kaip finansiniai tarpininkai (PFĮ arba KFT).

PFĮ ir KFT, kaip rezidentų sandorių su nerezidentais rezidentų IF akcijomis (vienetais) atskaitingieji agentai.

PFĮ ir KFT, kaip rezidentų sandorių su nerezidentais rezidentų IF akcijomis (vienetais) atskaitingieji agentai, pateikia duomenis apie rezidentų IF išleistų akcijų (vienetų), kuriomis jie prekiauja turėtojo arba kito tarpininko, dalyvaujančio šiame sandoryje, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Šis variantas taikomas, jei: i) atskaitomybės aprėptis yra išsami, t. y. apima iš esmės visus atskaitingųjų agentų įvykdytus sandorius; ii) yra teikiami tikslūs duomenys apie pirkimus ir pardavimus su euro zonos valstybių narių nerezidentais; iii) tų pačių akcijų (vienetų) išleidimo vertės ir išpirkimo vertės skirtumai, atskaičius komisinius mokesčius, yra minimalūs ir iv) euro zonos valstybių narių nerezidentų turimas rezidentų IF išleistų akcijų (vienetų) kiekis yra nedidelis.

d)	Jei a–c punktai netaikomi, atskaitingieji agentai, įskaitant PFĮ ir KFT, atitinkamus duomenis pateikia remdamiesi prieinama informacija.

NCB gali išvesti reikalingą informaciją iš duomenų, surinktų pagal 2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (2), tiek, kiek duomenys atitinka šio reglamento 9 straipsnyje nustatytus savalaikiškumo reikalavimus ir apskritai IV priede nustatytus būtinuosius standartus.

Jeigu registruotos akcijos (vienetai) arba pareikštinės akcijos (vienetai) yra išleistos pirmą kartą arba jeigu, atsižvelgiant į rinkos plėtrą, reikia keisti variantą arba kelių variantų derinį, NCB gali vienerius metus taikyti nuo 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas.

3 DALIS

Atskaitomybės lentelės

2 lentelė

Reikalaujama informacija apie kiekvieną vertybinį popierių

Duomenys toliau nurodytiems lentelės laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių, patenkantį į kategorijas „skolos vertybiniai popieriai“, „nuosavybės priemonės“ ir „investicinio fondo išleistos akcijos (vienetai)“ pagal tokias taisykles.

1.	Turi būti pateikiami duomenys 1 laukui.

2.	Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukams, 2 ir 4 laukams arba 3 ir 4 laukams).

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)	5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)	4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.	Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 8 laukui.

Atitinkamas NCB anksčiau nurodytais 2 punkto ir 2 punkto b papunkčio atvejais gali nuspręsti rinkti duomenis tik 2 laukui. Tokiu atveju NCB privalo bent kartą per metus patikrinti ir pranešti ECB, ar nenukenčia suvestinių šio NCB pateikiamų duomenų kokybė, įskaitant pataisymų dažnumą ir mastą.

Laukas	Pavadinimas
1	Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas
2	Vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė
3	Kaina
4	Bendra vertė
5	Finansiniai sandoriai
6	Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)
7	Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)
8	Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

(1) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(2) OL L 305, 2012 11 1, p. 6.

II PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

1 DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis nacionalinių centrinių bankų (NCB) į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. Lentelė nėra atskirų finansinių priemonių sąrašas, o aprašymai nėra išsamūs. Apibrėžtyse pateikiama nuoroda į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 549/2013.

Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma pradiniam terminui, t. y. terminui išleidimo metu, arba nustatytam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant tam tikrą nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

A lentelė

IF turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų apibrėžtys

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

Pagal šią atskaitomybės sistemą šį straipsnį sudaro IF skolininkams paskolintos lėšos arba IF įgytos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais.

Tai apima šiuos straipsnius:

—	IF padėtus indėlius, pvz., vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius

—	turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose

—	paskolas, kuriomis prekiaujama:

—	paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, priskiriamos straipsniui „indėliai ir paskolų reikalavimai“, jeigu nėra įrodymų, kad jomis prekiaujama antrinėse rinkose. Kitu atveju jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams

—

subordinuotą skolą indėlių ar paskolų forma: subordinuotos skolos priemonės suteikia galimybę pareikšti papildomą reikalavimą išduodančiai institucijai, kurį galima įgyvendinti tik įgyvendinus visus aukštesnio statuso reikalavimus, tokiu būdu suteikiant šioms priemonėms tam tikras nuosavybės priemonių savybes. Statistiniais tikslais subordinuota paskola priskiriama „paskoloms“ arba „skolos vertybiniams popieriams“, atsižvelgiant į priemonės pobūdį. Jei visų formų IF turimos subordinuotos skolos šiuo metu statistiniais tikslais nurodomos vienu skaičiumi, šis skaičius priskiriamas straipsniui „skolos vertybiniai popieriai“, nes subordinuotą paskolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos

—	reikalavimus pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už IF nupirktus vertybinius popierius nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant perparduoti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinį

—	reikalavimus pagal vertybinių popierių skolinimąsi su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už IF pasiskolintus vertybinius popierius, atitiktinį

Šiame reglamente šis straipsnis taip pat apima apyvartoje esančius eurų ir užsienio valiutos banknotus ir monetas, paprastai naudojamus mokėjimams.

2.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

Šis straipsnis apima:

—	turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu

—

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Priešingu atveju jos priskiriamos „indėlių ir paskolų reikalavimams“

—	subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma

Vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti arba pagal atpirkimo sutartis parduoti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti įrašomi laikinai juos įsigijusios atitiktinės šalies balanse), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Jei laikinai įsigijusi atitiktinė šalis parduoda gautus vertybinius popierius, pardavimas įrašomas kaip tiesioginis sandoris su vertybiniais popieriais ir įrašomas laikinai įsigijusios atitiktinės šalies balanse kaip neigiama vertybinių popierių portfelio pozicija.

3.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas jo turėtojams paprastai suteikia teisę į bendrovių ar kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Šis straipsnis apima biržines ir nebiržines akcijas, kitas nuosavybės priemones, PRF akcijas (vienetus) ir ne PRF IF akcijas (vienetus).

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartį, taikomos 2 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės.

3a.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai), iš jų: biržinės akcijos

Biržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos biržinės akcijų kotiruojamos kainos, paprastai manoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos.

3b.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai), iš jų: investicinių fondų akcijos (vienetai)

Šis straipsnis apima turimas į PFĮ ir IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų PRF ir ne PRF IF (t. y. IF, išskyrus PRF) išleistas akcijas (vienetus).

PRF yra apibrėžti Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

IF, išskyrus PRF, yra apibrėžti šio reglamento 1 straipsnyje.

(2 + 3)a,

iš jų vertybiniai popieriai (skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)), paskolinti ar parduoti pagal atpirkimo sutartis

Šiam straipsniui priskiriami vertybiniai popieriai, pateikiami 2 kategorijoje (skolos vertybiniai popieriai) ir 3 kategorijoje (nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)), paskolinti vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduoti pagal atpirkimo sutartis (arba vykdant bet kokią kitą panašią veiklą, pvz., pardavimo ir atpirkimo sandorius).

4.	Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika.

Šis straipsnis apima:

—	pasirinkimo sandorius

—

varantus

—	ateities sandorius

—	išankstinius sandorius

—	apsikeitimo sandorius

—	kredito išvestines finansines priemones

Išvestinės finansinės priemonės balanse apskaitomos bendrąja rinkos verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę, – balanso įsipareigojimų pusėje.

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturėtų būti apskaitomi kaip balanso straipsniai.

Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, pateikiamos šios pozicijos.

Šis straipsnis neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles.

5.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą. Ilgalaikis turtas – nefinansinis turtas, kurį IF naudoja pakartotinai ar nuolat ilgiau nei vienus metus.

Šiam straipsniui priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės.

6.	Likęs turtas

Tai yra likusio turto straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB taip pat gali reikalauti šiame straipsnyje atskirai išskirti:

—	sukauptas palūkanas, gautinas už indėlius ir paskolas,

—	sukauptas palūkanas už turimus skolos vertybinius popierius,

—	sukauptus gautinus nuompinigius,

—	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla.

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

7.	Paskolos ir gauti indėliai

IF kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu. Šį straipsnį sudaro:

—	paskolos: paskolos, suteiktos IF, kurios yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais,

—

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, IF parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. IF gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad IF operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą,

—	pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma,

—	pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą.

8.	IF akcijos (vienetai)

Į IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų IF išleistos akcijos ar vienetai, taip pat ir akcinio kapitalo forma. Šis straipsnis nurodo visus įsipareigojimus IF akcininkams. Čia taip pat įeina lėšos iš nepaskirstyto pelno ir lėšos, kurias IF atideda tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams.

9.	Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 4 kategoriją.

10.	Likę įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“.

NCB taip pat gali reikalauti šiame straipsnyje atskirai išskirti:

—

išleistus skolos vertybinius popierius,

IF išleistus vertybinius popierius, išskyrus nuosavybės priemones, kurie paprastai yra apyvartinės priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kuriuos galima užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir kurie nesuteikia jų turėtojui nuosavybės teisių į juos išleidusią instituciją,

—	sukauptas palūkanas, mokėtinas už paskolas ir indėlius,

—	mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.,

—	atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijas, dividendus ir t. t.,

—	grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito,

—	grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais.

2 DALIS

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

B lentelė

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

Laukas	Aprašas
Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas	Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas. Tai gali būti ISIN kodas arba kitas vertybinio popieriaus identifikavimo kodas, kaip nurodo NCB.
Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė	Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais.
Kaina	Vertybinio popieriaus vieneto kaina arba bendros nominalios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. Kaina paprastai yra rinkos kaina arba artima rinkos kainai. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.
Bendra vertė	Bendra vertybinio popieriaus vertė. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vienetais, atveju ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš procentine dalimi išreikštos kainos. Bendra vertė iš esmės yra lygi rinkos vertei arba jai artima. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.
Finansiniai sandoriai	Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus, (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus, (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Nupirkti (turtas) arba išleisti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai	Vertybinio popieriaus pirkimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Parduoti (turtas) arba išpirkti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai	Vertybinio popieriaus pardavimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išpirkimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta	Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas.

3 DALIS

Sektorių apibrėžtys

2010 m. ESS pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis NCB į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. Valstybių narių, kurių valiuta euro, teritorijoje esančios kitos sandorio šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos tikslais sudarytais sąrašais ir atitiktinių šalių statistinės klasifikacijos gairėmis, pateiktomis ECB „Pinigų finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadove: gairėse dėl klientų statistinės klasifikacijos“.

C lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius

Apibrėžtis

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro NCB, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita, bent jau ekonomine prasme, teikti paskolas ir (arba) investuoti į vertybinius popierius, ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas elektroninių pinigų leidimo forma.

2.	Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys).

Ne PRF IF

IF, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnyje.

4.	Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šis subsektorius apima ir FPB, apibrėžtas 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (1) (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys).

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šiam subsektoriui taip pat priskiriamos pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 dalys).

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar jų įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98 ir 2.99 dalys).

5.	Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 dalys).

Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 dalys).

6.	Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.50 dalys).

7.	Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys).

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129 ir 2.130 dalys).

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 107.

III PRIEDAS

PATIKSLINIMAI DĖL PERKAINOJIMO ARBA SANDORIAI

Faktinė atskaitingoji visuma privalo pateikti patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnyje. Jei faktinė atskaitingoji visuma pateikia patikslinimus dėl perkainojimo, tai jie apima arba perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba perkainojimus tik dėl kainos pasikeitimų per ataskaitinį laikotarpį, kaip tam iš anksto pritaria atitinkamas NCB. Jei patikslinimas dėl perkainojimo apima tik perkainojimą dėl kainų pokyčių, atitinkamas NCB renka reikiamus duomenis, kurie turėtų apimti bent jau valiutų paskirstymą į svarus sterlingų, Šveicarijos frankus, jenas ir JAV dolerius, kad būtų išvesti perkainojimai dėl valiutų kurso pasikeitimų.

Finansiniai sandoriai reiškia sandorius, atsirandančius dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo. Šie sandoriai yra matuojami skirtumu tarp atsargų pozicijų laikotarpių pabaigos ataskaitinėmis dienomis, iš kurio pašalinamas pokyčių dėl „patikslinimų dėl perkainojimo“ (sukelto kainos ir valiutų kurso pasikeitimų) ir „perklasifikavimų ir kitokių patikslinimų“ įtakos poveikis. Tam, kad būtų sudaryta informacija apie sandorius, Europos Centriniam Bankui reikia statistinės informacijos patikslinimų forma, įskaitant „perklasifikavimus ir kitokius patikslinimus“ bei „kainos ir valiutų kurso perkainojimus“. Finansiniai sandoriai iš esmės turi atitikti 2010 m. ESS, bet nuo jos galima nukrypti dėl nacionalinės praktikos.

Kainos ir valiutų kurso perkainojimai rodo turto ir įsipareigojimų vertės svyravimus, atsirandančius dėl turto ir įsipareigojimų kainų ir (arba) valiutų kursų pasikeitimų, darančių poveikį užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais. Patikslinimas dėl turto (įsipareigojimų) perkainojimų dėl kainos rodo turto (įsipareigojimų) vertės svyravimus, atsirandančius pasikeičiant kainai, kuria turtas (įsipareigojimai) yra apskaitomas arba juo prekiaujama. Kainos perkainojimai apima laikotarpio pabaigos atsargų vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl jų apskaitinės vertės pasikeitimų, t. y. potencialų uždirbį / netektį. Dėl valiutų ir euro santykio kaitos nuo vieno iki kito ataskaitinio laikotarpio pabaigos pasikeičia turto (įsipareigojimų) užsienio valiuta vertė, kai ji išreiškiama eurais. Kadangi šie pokyčiai reiškia potencialų uždirbį / netektį, atsirandantį ne dėl finansinių sandorių, šį poveikį būtina pašalinti iš duomenų apie sandorius. Iš esmės „kainos ir valiutų kurso perkainojimai“ taip pat turi apimti vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl turto (įsipareigojimų) sandorių, t. y. realizuotą uždirbį / netektį, tačiau šiuo požiūriu nacionalinė praktika yra nevienoda.

IV PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	ataskaitos turi būti teikiamos laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	atskaitingasis agentas atitinkamam NCB pateikia vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų;

atskaitomybės apie kiekvieną vertybinį popierių atveju, jei atitinkamas NCB to reikalauja, atskaitingieji agentai privalo pateikti papildomą informaciją (pvz., emitento pavadinimą, emisijos datą), reikalingą vertybiniams popieriams, kurių vertybinių popierių identifikavimo kodai yra klaidingi arba viešai neprieinami, identifikuoti.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., turtas ir įsipareigojimai turi sutapti, tarpinių rezultatų suma turi būti lygi bendrai sumai) ir visais dažnumais teikiami duomenys turi būti suderinti;

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

V PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8)	Šis reglamentas
1–2 straipsniai	1–2 straipsniai
3 straipsnis	8 straipsnis
4 straipsnis	3 straipsnis
5 straipsnis	4 straipsnis
6 straipsnis	5 straipsnis
7 straipsnis	6 straipsnis
8 straipsnis	7 straipsnis
9–13 straipsniai	9–13 straipsniai
—	14 straipsnis
14 straipsnis	15 straipsnis
I priedo 1 dalies 1 punktas	—
I priedo 1 dalies 2 punkto a papunktis	I priedo 1 dalies 1 punktas
I priedo 1 dalies 2 punkto b papunktis	—
I priedo 1 dalies 3 punktas	I priedo 1 dalies 2 punktas
—	I priedo 1 dalies 3 punktas
I priedo 2 dalies 1–3 punktai	I priedo 2 dalies 1–3 punktai
—	I priedo 2 dalies 4 punktas
I priedo 2 dalies 4 punktas	I priedo 2 dalies 5 punktas
I priedo 3 dalis	I priedo 3 dalis
II priedo 1 dalis	II priedo 1 dalies 1 punktas
—	II priedo 1 dalies 2–3 punktai
II priedo 2–3 dalys	II priedo 2–3 dalys
III–IV priedai	III–IV priedai
—	V priedas

Top