27.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/1

(1)

2009 m. balandžio 2 d. G-20 deklaracijoje dėl finansų sistemos stiprinimo paraginta imtis tarptautiniu lygmeniu nuoseklių veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti skaidrumą, gerinti atskaitingumą ir stiprinti reguliavimą gerinant bankų sistemos kapitalo kiekybę ir kokybę, kai bus užtikrintas ekonomikos atgaivinimas. Toje deklaracijoje taip pat paraginta įdiegti papildomą ne rizika grindžiamą priemonę, kad būtų apribotas sverto augimas bankų sistemoje ir sukurta tvirtesnių likvidumo rezervų sistema. Vykdydama G-20 suteiktus įgaliojimus 2009 m. rugsėjo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė (GHOS) susitarė dėl tam tikrų bankų sektoriaus reguliavimo griežtinimo priemonių. Tas priemones G-20 vadovai patvirtino 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, o išsamiai tos priemonės išdėstytos 2009 m. gruodžio mėn. 2010 m. liepos ir rugsėjo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė paskelbė dar du pranešimus dėl tų naujų priemonių struktūros ir dydžio, o 2010 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė galutines priemones, vadinamas „Bazelis III sistema“;

(2)

ES finansų priežiūros aukšto lygio darbo grupė, pirmininkaujama Jacques de Larosière (toliau – de Larosière grupė), pasiūlė Sąjungoje sukurti geriau suderintą finansų sektoriaus reguliavimo sistemą. Kuriant būsimą Europos priežiūros struktūrą Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 18–19 d. susitikime taip pat pabrėžta, kad reikia parengti Europos bendrą taisyklių sąvadą, kuris būtų taikomas visoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms vidaus rinkoje;

(3)

kaip nurodyta de Larosière grupės 2009 m. vasario 25 d. ataskaitoje (toliau – de Larosière ataskaita), „valstybė narė turėtų turėti galimybę patvirtinti griežtesnes nacionalines reguliavimo priemones, kurias ji laiko tinkamomis šalies finansiniam stabilumui užtikrinti, su sąlyga, kad laikomasi vidaus rinkos principų ir sutartų būtiniausių pagrindinių standartų“;

(4)

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (3) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (4) keletą kartų buvo iš esmės keičiamos. Daugelis direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatų taikomos ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms. Dėl aiškumo ir siekiant užtikrinti darnų tų nuostatų taikymą, jas reikėtų sujungti į naujus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kurie taikytini ir kredito įstaigoms, ir investicinėms įmonėms, t.y. šį reglamentą ir … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES/ (5) Siekiant didesnio prieinamumo, direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB priedų nuostatos turėtų būti įtrauktos į Direktyvos 2013/36/ES ir šio reglamento dėstomąją dalį;

(5)

Šis reglamentas ir Direktyva 2013/36/ES kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojama galimybė verstis kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau kartu – įstaigos) veikla, jų priežiūros sistema ir rizikos ribojimo taisyklės. Todėl šis reglamentas turėtų būti skaitomas kartu su ta direktyva;

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalimi grindžiamoje Direktyvoje 2013/36/ES turėtų būti, inter alia, išdėstytos nuostatos dėl galimybės verstis įstaigų veikla, jų valdymo sąlygų ir jų priežiūros sistemos, pavyzdžiui, nuostatos, reglamentuojančios veiklos leidimų išdavimą, akcijų paketo įsigijimą, naudojimąsi įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliojimus šioje srityje, taip pat nuostatos, reglamentuojančios įstaigų pradinį kapitalą ir priežiūrinį tikrinimą;

(7)

šiame reglamente turėtų būti, inter alia, išdėstyti įstaigoms taikytini rizikos ribojimo reikalavimai, susiję tik su bankų ir finansinių paslaugų rinkų veikimu ir skirti tose rinkose veikiančių veiklos vykdytojų finansiniam stabilumui bei investuotojų ir indėlininkų aukšto lygio apsaugai užtikrinti. Šio reglamento tikslas – ryžtingai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl jo pagrindas turėtų būti SESV 114 straipsnio nuostatos, aiškinamos remiantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(8)

nors Direktyvomis 2006/48/EB ir 2006/49/EB valstybių narių rizikos ribojimo taisyklės tam tikru mastu suderintos, jose numatyta nemažai variantų ir galimybių valstybėms narėms nustatyti griežtesnes taisykles nei tomis direktyvomis nustatytos taisyklės. Dėl to atsiranda skirtumų tarp nacionalinių taisyklių, dėl kurių galėtų būti trukdoma paslaugų teikimui tarpvalstybiniu mastu bei įsisteigimo laisvei ir taip sukurta kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui;

(9)

teisinio tikrumo sumetimais ir todėl, kad reikia užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Sąjungoje, visiems rinkos dalyviams skirtas bendras taisyklių rinkinys yra vienas iš pagrindinių veiksnių vidaus rinkos veikimui užtikrinti. Todėl, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir reguliacinio arbitražo, būtiniausiais reikalavimais dėl riziką ribojančios priežiūros turėtų būti užtikrintas kuo didesnis suderinimas. Todėl šiame reglamente numatyti pereinamieji laikotarpiai yra labai svarbūs siekiant sklandžiai įgyvendinti šį reglamentą ir išvengti netikrumo rinkose;

(10)

atsižvelgdama į BBPK Standartų įgyvendinimo grupės veiklą stebint ir tikrinant Bazelio reguliuojamojo kapitalo sistemos įgyvendinimą šalyse narėse, Komisija turėtų teikti nuolat atnaujinamas ataskaitas, bent po jau po kiekvienos BBPK paskelbtos pažangos įgyvendinant „Bazelis III sistemą“ ataskaitos, dėl „Bazelis III sistemos“ įgyvendinimo ir nacionalinio patvirtinimo kitose svarbiausiose jurisdikcijose, įskaitant kitų šalių teisės aktų arba taisyklių derėjimo su tarptautiniais būtiniausiais standartais vertinimą, siekiant nustatyti skirtumus, dėl kurių galėtų kilti problemų dėl vienodų veiklos sąlygų sudarymo;

(11)

siekiant pašalinti kliūtis prekybai ir konkurencijos iškraipymus, kuriuos sukelia nacionalinių įstatymų skirtumai, taip pat užkirsti kelią kitoms galimoms kliūtims prekybai ir reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos taisyklės, taikytinos visose valstybėse narėse;

(12)

rizikos ribojimo reikalavimus nustačius kaip reglamentą, būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų taikomi tiesiogiai. Taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti į nacionalinę teisę perkeliant direktyvą. Šis reglamentas reikštų, kad visos įstaigos visoje Sąjungoje laikytųsi vienodų taisyklių, o tai taip pat padidintų pasitikėjimą įstaigų stabilumu, ypač susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms. Reglamentu taip pat būtų sumažintas reguliavimo sudėtingumas ir įmonių, ypač tarpvalstybinę veiklą vykdančių įstaigų, reikalavimų laikymosi išlaidos, taip pat būtų prisidėta prie konkurencijos iškraipymų šalinimo. Dėl nekilnojamojo turto rinkų, kurios pasižymi konkrečioms valstybėms narėms, regionams arba vietos teritorijoms būdingomis ekonominėmis tendencijomis ir jurisdikcijų skirtumais, ypatumų kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama, remiantis patirtimi, susijusia su įsipareigojimų neįvykdymu, ir numatomais pokyčiais rinkoje, nustatyti didesnius rizikos koeficientus arba taikyti griežtesnius kriterijus pozicijoms, kurios užtikrinamos nekilnojamojo turto konkrečiose teritorijose hipotekomis;

(13)

srityse, kurioms šis reglamentas netaikomas, pavyzdžiui, dinamiškas atsargų kaupimas, nuostatos dėl nacionalinių padengtų obligacijų sistemų, nesusijusių su padengtų obligacijų vertinimu pagal šiuo reglamentų nustatytas taisykles, kapitalo dalių įsigijimas ir turėjimas tiek finansų, tiek ne finansų sektoriuje su rizikos ribojimo reikalavimais nesusijusiais tikslais, kompetentingos institucijos arba valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti nacionalines taisykles su sąlyga, kad jos neprieštarautų šiam reglamentui;

(14)

svarbiausios rekomendacijos, kurios buvo išdėstytos de Larosière ataskaitoje ir kurios vėliau buvo Sąjungoje įgyvendintos: sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir europinę makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemą – abiem šiais elementais kartu buvo siekiama užtikrinti finansinį stabilumą. Bendru taisyklių sąvadu užtikrinama tvirta ir vienoda reguliavimo sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos vidaus rinkos veikimui ir užkertamas kelias reguliacinio arbitražo galimybėms. Finansinių paslaugų srities vidaus rinkoje makrolygio rizikos ribojimo rizika dėl įvairių nacionalinių ypatumų gali skirtis įvairiais aspektais, dėl ko galima pastebėti neatitikimų, pavyzdžiui, tarp bankų sektoriaus struktūros ir dydžio, palyginti su platesniu ekonomikos ir kredito ciklu;

(15)

šiame reglamente ir direktyvoje 2013/36/ES numatyta įvairių priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias makrolygio rizikos ribojimo rizikai bei sisteminei rizikai ir tokia rizika būtų sumažinta; tais aktais užtikrinamas lankstumas ir kartu garantuojama, kad naudojant šias priemones būtų taikoma tinkama kontrolė siekiant nepakenkti vidaus rinkos veikimui, taip pat užtikrinama, kad tokios priemonės būtų naudojamos skaidriai ir nuosekliai;

(16)

be sisteminės rizikos rezervo, nurodyto direktyvoje 2013/36/ES, jeigu makrolygio rizikos ribojimo rizika arba sisteminė rizika yra susijusi su valstybe nare, atitinkamos valstybės narės kompetentingoms arba paskirtoms valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė valdyti tokią riziką taikant tam tikras specialias nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones, kai manoma, kad tai yra veiksmingesnis būdas spręsti su tokia rizika susijusius klausimus. Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (6), ir Europos priežiūros institucija (toliau – EPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7), turėtų turėti galimybę pateikti savo nuomones dėl to, ar įvykdytos sąlygos tokioms nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo priemonėms taikyti, taip pat turėtų būti Sąjungos mechanizmas, pagal kurį nebūtų galima taikyti nacionalinių priemonių, jei esama labai aiškių įrodymų, kad atitinkamos sąlygos nėra įvykdytos. Nors šiuo reglamentu įstaigoms nustatomos vienodos mikrolygio rizikos ribojimo taisyklės, valstybėms narėms dėl jų praktinės patirties ir esamų pareigų, susijusių su finansiniu stabilumu, paliekamas vadovaujamasis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Tuo konkrečiu atveju, kadangi sprendimas patvirtinti nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones apima tam tikrus įvertinimus, susijusius su rizika, kuri gali galiausiai daryti poveikį atitinkamos valstybės narės makroekonominei, fiskalinei ir biudžeto padėčiai, reikia, kad pagal SESV 291 straipsnį Tarybai būtų suteikti įgaliojimai Komisijos pasiūlymu atmesti pasiūlytas nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones.

(17)

Jei Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą atmesti nacionalines makroprudencines priemones, Taryba turėtų nedelsdama išnagrinėti tą pasiūlymą ir nuspręsti tas nacionalines priemones atmesti arba ne. Valstybės narės arba Komisijos prašymu galėtų būti balsuojama laikantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (8). Laikydamasi SESV 296 straipsnio, Taryba turėtų nurodyti savo sprendimo šiame reglamente nustatytų jos intervencijos sąlygų atžvilgiu motyvus. Atsižvelgiant į makrolygio rizikos ribojimo rizikos ir sisteminės rizikos svarbą atitinkamos valstybės narės finansų rinkai ir į būtinybę dėl šios priežasties skubiai reaguoti, svarbu, kad Tarybai būtų nustatytas vieno mėnesio laikotarpis tokiam sprendimui priimti. Jeigu Taryba, išnagrinėjusi Komisijos pasiūlymą atmesti pasiūlytą nacionalinę priemonę, prieina išvadą, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos nacionalinėms priemonėms atmesti nebuvo įvykdytos, ji turėtų visada aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti savo motyvus;

(18)

kol 2015 m. bus suderinti likvidumo reikalavimai, o 2018 m. bus suderintas sverto koeficientas, valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti tokias priemones taip, kaip joms atrodo tinkama, įskaitant priemones, skirtas mažinti makrolygio rizikos ribojimo riziką arba sisteminę riziką konkrečioje valstybėje narėje;

(19)

turėtų būti sudarytos galimybės taikyti sisteminės rizikos rezervus arba konkrečias priemones, kurių imasi valstybės narės siekdamos spręsti su tomis valstybėmis narėmis susijusios sisteminės rizikos bankų sektoriui apskritai, arba vienam ar keliems šio sektoriaus pogrupiams (tai yra įstaigų pogrupiams, kuriuose rizikos pobūdis joms vykdant veiklą yra panašus), arba bankų sektoriaus vieno ar kelių vietos ekonominių ar geografinių sektorių pozicijoms, klausimus;

(20)

jeigu dvi ar daugiau valstybių narių paskirtų valdžios institucijų nustato tokius pačius sisteminės rizikos arba makrolygio rizikos ribojimo rizikos intensyvumo pokyčius, dėl kurių kyla grėsmė kiekvienos valstybės narės finansiniam stabilumui nacionaliniu lygiu, ir su ja susijusius klausimus, paskirtų valdžios institucijų nuomone, būtų geriau spręsti taikant nacionalines priemones, valstybės narės gali pateikti bendrą pranešimą Tarybai, Komisijai, ESRV ir EBI. Pateikdamos pranešimą Tarybai, Komisijai, ESRV ir EBI, valstybės narės turėtų pateikti atitinkamų įrodymų, įskaitant bendro pranešimo pagrindimą;

(21)

be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo laikinai nustatomi didesni nuosavų lėšų reikalavimai, griežtesni didelėms pozicijoms taikomi reikalavimai ir viešo duomenų atskleidimo reikalavimai. Tokios nuostatos turėtų būti taikomos vienerius metus, nebent Europos Parlamentas arba Taryba per tris mėnesius pareikštų prieštaravimą dėl deleguotojo akto. Komisija turėtų nurodyti tokios procedūros taikymo priežastis. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus tik toms pozicijoms, kurios atsiranda dėl pokyčių rinkoje Sąjungoje arba už Sąjungos ribų, kurie daro poveikį visoms valstybėms narėms;

(22)

makroprudencinių taisyklių peržiūra yra pagrįsta siekiant, kad Komisija, be kita ko, galėtų įvertinti, ar šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES numatytos makrolygio rizikos ribojimo priemonės yra veiksmingos, rezultatyvios ir skaidrios, ar turėtų būti pasiūlyta naujų priemonių, ar šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES numatytų panašiai rizikai skirtų makrolygio rizikos ribojimo priemonių apimtis ir galimas dubliavimosi mastas yra tinkami, ir kokia yra tarptautiniu mastu sutartų standartų, taikomų sisteminės svarbos įstaigoms, ir šio reglamento arba Direktyvos 2013/36/ES nuostatų sąveika;

(23)

jeigu valstybės narės patvirtina bendro pobūdžio gaires, ypač tose srityse, kuriose Komisija turi priimti techninių standartų projektų, tos gairės negali nei prieštarauti Sąjungos teisei, nei susilpninti jos taikymo;

(24)

šiuo reglamentu valstybėms narėms nekliudoma atitinkamais atvejais nustatyti lygiaverčius reikalavimus įmonėms, kurios nepatenka į jo taikymo sritį;

(25)

šiame reglamente išdėstyti bendri rizikos ribojimo reikalavimai papildomi konkrečia tvarka, dėl kurios sprendimą priima kompetentingos institucijos, nuolat vykdydamos konkrečios įstaigos priežiūrinį tikrinimą. Tokios priežiūros tvarkos mastas turėtų būti, inter alia, nustatytas Direktyvoje 2013/36/ES, nes kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę savo nuožiūra priimti sprendimus dėl to, kokią tvarką taikyti;

(26)

šis reglamentas neturėtų paveikti kompetentingų institucijų galimybės vykdant Direktyvoje 2013/36/ES numatytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą nustatyti konkrečius reikalavimus, kurie turėtų būti pritaikyti prie konkretaus įstaigų rizikos pobūdžio;

(27)

Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 siekiama gerinti nacionalinės priežiūros kokybę bei nuoseklumą ir stiprinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių priežiūrą;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES EBI nustatoma daugiau funkcijų, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų užtikrinti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

(29)

Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 reikalaujama, kad EBI veiktų direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB taikymo srityje. Taip pat reikalaujama, kad EBI veiktų įstaigų veiklos srityse, susijusiose su klausimais, kurių šios direktyvos tiesiogiai nereglamentuoja, jei tokie veiksmai yra būtini tų direktyvų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti. Šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į EBI vaidmenį ir funkcijas ir sudarytos palankesnės sąlygos EBI vykdyti Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 nustatytus įgaliojimus;

(30)

Pasibaigus stebėjimo laikotarpiui ir visiškai įgyvendinus likvidumo reikalavimą pagal šį reglamentą, Komisija turėtų įvertinti, ar EBI suteiktais įgaliojimais savo iniciatyva įsitraukti į privalomą tarpininkavimą siekiant padėti kompetentingoms institucijoms priimti bendrus sprendimus pagal šio reglamento 20 ir 21 straipsnius, būtų sudarytos palankesnės sąlygos praktikoje sudaryti ir valdyti bendrus likvidumo pogrupius bei nustatyti, ar įvykdyti tarpvalstybinių įstaigų konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai. Todėl tuo metu vienoje iš reguliarių ataskaitų dėl EBI veikimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 81 straipsnį Komisija turėtų konkrečiai išnagrinėti, ar reikia EBI suteikti tokius įgaliojimus, ir, prireikus, pateikti dėl to atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(31)

De Larosière ataskaitoje teigiama, kad mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra negali veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo, jei nėra tinkamai atsižvelgiama į makrolygio pokyčius, o makrolygio rizikos ribojimo priežiūra nėra tikslinga, jei ja negalima kokiu nors būdu paveikti mikrolygio priežiūros. Siekiant užtikrinti, kad ESRV veikla būtų visiškai veiksminga ir kad gavus jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tolesnių veiksmų, ypač svarbus glaudus EBI ir ESRV bendradarbiavimas. Visų pirma, EBI turėtų turėti galimybę perduoti ESRV visą svarbią informaciją, kurią kompetentingos institucijos surinko laikydamosi šiame reglamente nustatytų informacijos teikimo prievolių;

(32)

atsižvelgiant į sunkius paskutinės finansų krizės padarinius, bendri šio reglamento tikslai yra skatinti ekonomiškai naudingą bankininkystės veiklą, kuri tarnautų bendrajam interesui, ir užkirsti kelią netvarioms finansinėms spekuliacijoms, neduodančioms tikros papildomos naudos. Tai reiškia, kad turi būti iš esmės reformuoti sutaupytų lėšų nukreipimo į rentabilias investicijas būdai. Siekiant Sąjungoje užtikrinti tvarią ir įvairiapusę bankininkystės aplinką, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti didesnius kapitalo poreikio reikalavimus sisteminės svarbos įstaigoms, kurios dėl savo veiklos pobūdžio gali kelti grėsmę pasaulio ekonomikai;

(33)

įstaigoms, saugančioms jų klientams priklausančius pinigus ar vertybinius popierius, būtina taikyti lygiaverčius finansinius reikalavimus, kad būtų užtikrintos panašios santaupų turinčių asmenų apsaugos priemonės ir panašių įstaigų grupių sąžiningos konkurencijos sąlygos;

(34)

kadangi įstaigos vidaus rinkoje konkuruoja tiesiogiai, visoje Sąjungoje turėtų būti taikomi lygiaverčiai stebėsenos reikalavimai, atsižvelgiant į skirtingą įstaigų rizikos pobūdį;

(35)

kai atliekant priežiūrą reikia nustatyti įstaigų grupės konsoliduotų nuosavų lėšų sumą, skaičiavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis šiuo reglamentu;

(36)

pagal šį reglamentą nuosavų lėšų reikalavimas taikomas individualiai ir konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais, kai, jų nuomone, tai tikslinga, priežiūros netaiko. Individuali, konsoliduota ir tarpvalstybinė konsoliduota priežiūra yra naudingos įstaigų priežiūros priemonės;

(37)

siekiant užtikrinti pakankamą grupei priklausančių įstaigų mokumą, itin svarbu, kad kapitalo poreikio reikalavimai būtų taikomi atsižvelgiant į visos tų įstaigų grupės konsoliduotą finansinę būklę. Siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos grupėje ir prireikus galėtų būti panaudotos santaupoms apsaugoti, kapitalo poreikio reikalavimai turėtų būti taikomi grupei priklausančioms atskiroms įstaigoms, nebent šį tikslą galima veiksmingai pasiekti kitaip;

(38)

mažumos dalis, susidaranti tarpininkėse finansų kontroliuojančiosiose bendrovėse, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai iš dalies konsoliduotu būdu, taip pat gali būti priskirta (laikantis atitinkamų ribų) grupės bendram 1 lygio nuosavam kapitalui konsoliduotu būdu, nes iš tarpininkės finansų kontroliuojančiosios bendrovės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, priskiriamo mažumos daliai, ir to paties kapitalo dalies, priskiriamos patronuojančiajai bendrovei, vienodomis dalimis padengiami jų patronuojamųjų įmonių nuostoliai, kai jų patiriama;

(39)

tiksliuose apskaitos metoduose, kuriuos reikia taikyti apskaičiuojant nuosavas lėšas, jų pakankamumą rizikai, su kuria susiduria įstaiga, padengti, taip pat vertinant pozicijų koncentraciją, reikėtų atsižvelgti į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (9), į kurią įtrauktos tam tikros patikslintos 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (10) arba į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (11) nuostatos, nuostatas atsižvelgiant į tai, kuris teisės aktas reglamentuoja įstaigų apskaitą pagal nacionalinę teisę;

(40)

siekiant užtikrinti pakankamą mokumą svarbu nustatyti tokius kapitalo poreikio reikalavimus, kuriuose turtas ir nebalansiniai straipsniai būtų įvertinti pagal rizikos laipsnį;

(41)

2004 m. birželio 26 d. BBPK patvirtino bendrąjį susitarimą dėl tarptautinės kapitalo skaičiavimo ir kapitalo reikalavimų konvergencijos („Bazelis II sistema“). Į šį reglamentą įtrauktos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos yra lygiavertės „Bazelis II sistemos" nuostatoms. Todėl šis reglamentas, į jį įtraukus papildomus „Bazelis III sistemos" aspektus, yra lygiavertis „Bazelis II“ ir „Bazelis III“ sistemų nuostatoms;

(42)

ypač svarbu atsižvelgti į Sąjungos įstaigų įvairovę ir numatyti alternatyvius kapitalo poreikio kredito rizikai padengti skaičiavimo būdus, kurie apimtų skirtingus jautrumo rizikai lygius ir kurie būtų skirtingo sudėtingumo laipsnio. Naudojant išorės reitingus ir įstaigų savus konkrečių kredito rizikos parametrų įverčius iš esmės padidinamas kredito rizikos vertinimo taisyklių jautrumas rizikai ir rizikos ribojimo patikimumas. Įstaigas reikėtų skatinti pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Rengdamos įverčius, kurie reikalingi šiame reglamente numatytiems kredito rizikos vertinimo metodams taikyti, įstaigos turėtų tobulinti jų vykdomus kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesus, kad būtų parengti reguliuojamojo nuosavų lėšų reikalavimo nustatymo metodai, kurie atspindi konkrečių įstaigų vykdomų procesų pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę į duomenų tvarkymą, susijusį su klientų pozicijų atsiradimu ir valdymu, įtraukti kredito rizikos valdymo ir vertinimo sistemų kūrimą ir patikimumo vertinimą. Tai naudinga ne tik įgyvendinant įstaigų teisėtus interesus, bet ir siekiant šio reglamento tikslo taikyti geresnius rizikos vertinimo ir valdymo metodus, taip pat juos naudoti nuosavų lėšų reguliavimo tikslais. Vis dėlto, norint taikyti jautresnius rizikai metodus, būtina turėti daug profesinių žinių ir išteklių, taip pat pakankamą kiekį aukštos kokybės duomenų. Todėl įstaigos, prieš pradėdamos taikyti tuos metodus nuosavų lėšų reguliavimo tikslais, turėtų laikytis aukštų standartų. Atsižvelgdama į darbą, kuris vykdomas siekiant užtikrinti tinkamas finansinio stabilumo priemones vidaus modeliams, Komisija turėtų parengti ataskaitą dėl galimybės išplėsti žemiausią ribą pagal „Bazelį I“ ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(43)

kapitalo poreikio reikalavimai turėtų būti proporcingi atitinkamai rizikai. Visų pirma šiuose reikalavimuose turėtų būti atspindėtas rizikos lygio mažėjimas dėl didelio palyginti mažų pozicijų skaičiaus;

(44)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių atsižvelgiant į jų esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir suteikiant užimtumo galimybių. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir augimas ateityje daugiausia priklauso nuo Sąjungoje įsisteigusių MVĮ galimybės gauti kapitalo ir finansavimą būtinoms investicijoms, kad įsisavintų naujas technologijas ir įrangą savo konkurencingumui didinti. Dėl ribotų alternatyvių finansavimo šaltinių Sąjungoje įsisteigusios MVĮ tapo dar jautresnės bankų krizės poveikiui. Todėl svarbu užpildyti esamą MVĮ finansavimo spragą ir užtikrinti tinkamą bankų teikiamą MVĮ kreditavimą esamomis aplinkybėmis. Kapitalo poreikio koeficientai, taikomi MVĮ pozicijoms, turėtų būti sumažinti taikant rėmimo koeficientą, kuris būtų lygus 0,7619, kad kredito įstaigos galėtų padidinti paskolų teikimą MVĮ. Kad šis tikslas būtų pasiektas, kredito įstaigos turėtų veiksmingai pasinaudoti parama kapitalui, kuri teikiama taikant rėmimo koeficientą išimtinai tinkamo Sąjungoje įsisteigusių MVĮ kreditavimo tikslais. Kompetentingos institucijos turėtų periodiškai stebėti bendrą MVĮ pozicijų skaičių kredito įstaigose ir bendrą kapitalo atskaitymo sumą;

(45)

pagal 2011 m. sausio 10 d. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų patvirtintą BBPK sprendimą, įstaigai praradus gyvybingumą, įstaiga turėtų turėti galimybę visas papildomas 1 ir 2 lygio priemones visiškai ir visam laikui nurašyti arba konvertuoti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Į Sąjungos teisę turėtų būti įtraukti reikiami teisės aktai, kuriais būtų užtikrinta, kad nuosavų lėšų priemonėms būtų taikomas papildomas nuostolių padengimo mechanizmas; šie teisės aktai būtų dalis reikalavimų, susijusių su įstaigų gaivinimu ir pertvarkymu. Jei iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebūtų priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais būtų reglamentuojamas reikalavimas, kad tuo atveju, kai įstaiga nebelaikoma perspektyvia, kapitalo priemonės būtų visiškai ir visam laikui nurašytos iki nulinės vertės arba konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, Komisija turėtų atlikti peržiūrą ir pateikti ataskaitą dėl to, ar tokia nuostata turėtų būti įtraukta į šį reglamentą, ir, atsižvelgdama į tos peržiūros rezultatus, pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(46)

šio reglamento nuostatos atitinka proporcingumo principą, jame ypač atsižvelgiama į įstaigų vykdomų operacijų dydžio ir masto skirtumus bei veiklos sričių įvairovę. Proporcingumo principo laikymasis taip pat reiškia, kad mažmeninių pozicijų atveju, net ir taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), pripažįstamos pačios paprasčiausios reitingų suteikimo procedūros. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyti reikalavimai būtų taikomi proporcingumą rizikos, susijusios su įstaigos veiklos modeliu ir veikla, pobūdžiui, aprėpčiai ir sudėtingumui. Komisija turėtų užtikrinti, kad deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, techniniai reguliavimo standartai ir techniniai įgyvendinimo standartai atitiktų proporcingumo principą siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas užtikrinant proporcingumą. Todėl EBI turėtų užtikrinti, kad visi techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai būtų parengti taip, kad jie atitiktų proporcingumo principą ir jį remtų;

(47)

Kompetentingos institucijos turėtų skirti deramą dėmesį atvejams, kai jos įtaria, kad informacija buvo laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia siekiant išvengti tos informacijos atskleidimo. Nors įstaiga gali nuspręsti neatskleisti informacijos, kadangi ji laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia, tai, kad tokia informacija laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia, neturėtų atleisti nuo atsakomybės, kylančios dėl tos informacijos neatskleidimo, jei nustatoma, kad tai turi esminį poveikį;

(48)

„evoliucinis“ šio reglamento pobūdis suteikia galimybę įstaigoms pasirinkti vieną iš trijų skirtingo sudėtingumo metodų kredito rizikos atžvilgiu. Siekiant, kad ypač mažos įstaigos galėtų taikyti rizikai jautresnį IRB metodą, atitinkamos nuostatos turėtų būti suprantamos taip, kad pozicijų klasės apima visas pozicijas, kurios visame šiame reglamente tiesiogiai arba netiesiogiai laikomos joms lygiavertėmis. Paprastai kompetentingos institucijos, vykdydamos priežiūrinio tikrinimo procesą, trijų metodų neturėtų traktuoti skirtingai, t. y. pagal standartizuoto metodo nuostatas veikiančios įstaigos tik dėl šios priežasties neturėtų būti prižiūrimos griežčiau;

(49)

laikantis taisyklių, skirtų užtikrinti, kad netinkamas pripažinimas nepakenktų mokumui, vis labiau reikėtų pripažinti kredito rizikos mažinimo metodus. Atitinkamos valstybių narių bankams įprastos užtikrinimo priemonės kredito rizikai sumažinti turėtų, jei tik įmanoma, būti pripažįstamos pagal standartizuotą metodą ir pagal kitus metodus;

(50)

siekiant užtikrinti, kad įstaigų kapitalo poreikis tinkamai atspindėtų riziką ir rizikos sumažinimą dėl įstaigų vykdomos pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos ir investicijų, būtina nustatyti taisykles, kuriose būtų numatytas rizikai jautrus ir riziką ribojantis tokios veiklos ir investicijų vertinimas. Šiuo tikslu reikia aiškios ir aprėpiančios sąvokos „pakeitimas vertybiniais popieriais“ apibrėžties, kuri apimtų sandorius arba schemas, pagal kurias būtų segmentuojama kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe. Pozicija, dėl kurios atsiranda tiesioginė mokėjimo už operaciją arba schemą, naudojamą materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, prievolė, neturėtų būti laikoma pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei operacija ar schema yra susijusi su skirtingo prioriteto mokėjimo prievolėmis;

(51)

reikia ne tik vykdyti priežiūrą, skirtą finansiniam stabilumui užtikrinti, bet ir turėti mechanizmus, kuriais siekiama stiprinti ir plėtoti veiksmingą galimų turto kainų burbulų priežiūrą ir prevenciją, kad būtų užtikrintas optimalus kapitalo paskirstymas atsižvelgiant į makroekonominius sunkumus ir tikslus, visų pirma ilgalaikių investicijų į realiąją ekonomiką atžvilgiu;

(52)

operacinė rizika yra reikšminga rizika, kurią patiria įstaigos ir kurią reikia padengti nuosavomis lėšomis. Itin svarbu atsižvelgti į Sąjungos įstaigų įvairovę ir numatyti alternatyvius operacinės rizikos skaičiavimo reikalavimų metodus, kurie apimtų skirtingus jautrumo rizikai lygius ir kurie būtų skirtingo sudėtingumo laipsnio. Įstaigas reikėtų tinkamai skatinti pereiti prie jautresnių rizikai metodų. Kadangi operacinės rizikos vertinimo ir valdymo metodai dar nauji, reikėtų reguliariai tikrinti ir prireikus atnaujinti taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su įvairių verslo linijų pokyčiais ir rizikos mažinimo metodų pripažinimu. Šiuo atžvilgiu ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taikant paprastus su operacine rizika susijusio kapitalo poreikio apskaičiavimo metodus, būtų atsižvelgiama į draudimą;

(53)

įstaigos pozicijų stebėsena ir kontrolė turėtų būti neatskiriama jos priežiūros dalis. Todėl pernelyg didelė vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicijų koncentracija gali sukelti nepageidaujamą nuostolio riziką. Tokią padėtį galima laikyti žalinga įstaigos mokumui;

(54)

nustatant, ar esama susijusių klientų grupės ir su tuo susijusių bendros rizikos pozicijų, taip pat svarbu atsižvelgti į riziką, kuri kyla iš bendro svarbaus finansavimo, kurį teikia pati įstaiga, jos finansinė grupė arba susijusios šalys, šaltinio;

(55)

nors apskaičiuojant pozicijos vertę pageidautina remtis jos verte, numatyta nuosavų lėšų reikalavimo tikslais, didelių pozicijų stebėsenos taisykles tikslinga patvirtinti netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Be to, pagal mokumo režimą taikomi kredito rizikos mažinimo metodai buvo sukurti remiantis prielaida, kad kredito rizika yra gerai diversifikuota. Didelių pozicijų, kuriose patiriama vieno pavadinimo koncentracijos rizika, atveju kredito rizika nėra gerai diversifikuota. Todėl šių metodų poveikiui reikėtų taikyti riziką ribojančias apsaugos priemones. Šiomis aplinkybėmis didelių pozicijų tikslais būtina nustatyti veiksmingą kredito užtikrinimo susigrąžinimą;

(56)

kadangi nuostolis, atsirandantis dėl įstaigos pozicijos, gali būti toks pat didelis, kaip ir nuostolis dėl bet kokios kitos pozicijos, tokios pozicijos turėtų būti vertinamos kaip bet kokios kitos pozicijos ir apie jas pranešama kaip apie bet kokias kitas pozicijas. Siekiant sumažinti neproporcingą tokio metodo poveikį mažesnėms įstaigoms, buvo nustatyta alternatyvi kiekybinė riba. Be to, labai trumpo laikotarpio pozicijoms, susijusioms su pinigų pervedimu, įskaitant mokėjimo paslaugų vykdymą, tarpuskaitą, atsiskaitymą ir saugojimo paslaugomas klientams, taikoma išimtis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam finansų rinkų ir susijusios infrastruktūros veikimui. Prie šių paslaugų priskiriama, pavyzdžiui, pinigų tarpuskaitos ir atsiskaitymo bei panašios veiklos vykdymas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atsiskaitymui. Prie susijusių pozicijų priskiriamos pozicijos, kurių gali būti neįmanoma numatyti ir dėl to joms nėra taikoma visapusiška kredito įstaigos kontrolė, inter alia, likučiai tarpbankinėse sąskaitose, susidarę dėl kliento mokėjimų, įskaitant išmokėtus arba įmokėtus mokesčius bei palūkanas ir kiti mokėjimai už paslaugas klientams, taip pat gauta arba suteikta užtikrinimo priemonė;

(57)

svarbu suderinti įmonių, kurios paskolas paverčia vertybiniais popieriais ir kitomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama (iniciatoriai arba rėmėjai), ir įmonių, kurios investuoja į šiuos vertybinius popierius arba priemones (investuotojai), interesus. Kad tai būtų pasiekta, iniciatorius arba rėmėjas turėtų išlaikyti reikšmingą atitinkamo turto dalį. Todėl svarbu, kad iniciatoriai arba rėmėjai pasiliktų aptariamų paskolų riziką. Apskritai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai neturėtų būti sudaromi tokiu būdu, kad būtų išvengta išlaikymo reikalavimo taikymo, ypač pasinaudojant mokesčiais, priedų struktūra arba abiem priemonėmis. Toks išlaikymo reikalavimas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai galioja pakeitimo vertybiniais popieriais ekonominis turinys, nepaisant to, kokios teisinės struktūros arba priemonės yra naudojamos šiam ekonominiam turiniui sukurti. Visų pirma tuo atveju, kai kredito rizika perleidžiama atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais, investuotojai turėtų priimti sprendimus tik kruopščiai atlikę išsamų patikrinimą, o tam reikia pakankamos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais;

(58)

šiame reglamente taip pat numatyta, kad išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas kelis kartus. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pakanka, kad iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas atitiktų reikalavimus. Panašiai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai kaip pagrindą apima kitus pakeitimo vertybiniais popieriais atvejus, išlaikymo reikalavimas turėtų būti taikomas tik tam pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris priklauso nuo investicijų. Įsigytoms gautinoms sumoms išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas, jeigu šios sumos susidaro dėl įstaigos veiklos, kai jos perduodamos arba parduodamos su nuolaida siekiant šią veiklą finansuoti. Jei nesilaikoma nustatytų su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo prievolių ir įvykdomi rimti politikos ir procedūrų pažeidimai, svarbūs nagrinėjant esamą riziką, kompetentingos institucijos turėtų taikyti rizikos koeficientą. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti, ar vengimu kelis kartus taikyti išlaikymo reikalavimo galėtų būti paskatinta išlaikymo reikalavimų apėjimo praktika ir ar kompetentingos institucijos veiksmingai užtikrina, kad būtų laikomasi pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklių;

(59)

siekiant tinkamai įvertinti riziką, kuri kyla iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir prekybos, ir ne prekybos knygoje, turėtų būti atliekamas išsamus patikrinimas. Be to, išsamaus patikrinimo prievolės turi būti proporcingos. Išsamaus patikrinimo procedūros turėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą tarp iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų. Todėl pageidautina, kad atitinkama informacija dėl išsamaus patikrinimo procedūrų būtų tinkamai atskleista;

(60)

jei įstaiga turi savo patronuojančiosios įmonės ar kitų jos patronuojančiosios įmonės patronuojamųjų įmonių poziciją, būtinas ypatingas atidumas. Tokių pozicijų, kurių turi įstaigos, valdymas turėtų būti vykdomas visiškai nepriklausomai, vadovaujantis patikimo valdymo principais, neatsižvelgiant į jokius kitus motyvus. Tai ypač svarbu didelių pozicijų atveju ir atvejais, kurie nėra tiesiog susiję su grupės vidaus administravimu arba įprastais grupės vidaus sandoriais. Kompetentingos institucijos turėtų ypač daug dėmesio skirti tokioms grupės vidaus pozicijoms. Tačiau šių standartų nereikia taikyti tais atvejais, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar kredito įstaiga arba kai kitos patronuojamosios įmonės yra kredito ar finansų įstaigos arba papildomas paslaugas teikiančios įmonės, jeigu visoms šioms įmonėms taikoma konsoliduota kredito įstaigų priežiūra;

(61)

atsižvelgiant į taisyklių dėl kapitalo poreikio jautrumą rizikai pageidautina nuolat tikrinti, ar jos nedaro reikšmingo poveikio ekonominiam ciklui. Komisija, atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko (ECB) poziciją, turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą dėl šių aspektų;

(62)

turėtų būti peržiūrėti kapitalo poreikio reikalavimai prekiautojams biržos prekėmis, įskaitant prekiautojus, kuriems šiuo metu 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (12) reikalavimai netaikomi;

(63)

dujų ir elektros rinkų liberalizavimas yra ir ekonomiškai, ir politiškai svarbus Sąjungos tikslas. Todėl kapitalo poreikio reikalavimai ir kitos riziką ribojančios taisyklės, kurios turi būti taikomos šiose rinkose veikiančioms įmonėms, turėtų būti proporcingos, be to, jos neturėtų netinkamai trukdyti siekti liberalizavimo tikslo. Į šį tikslą turėtų būti visų pirma atsižvelgiama atliekant šio reglamento peržiūras;

(64)

įstaigos, kurios investuoja į pakartotinį pakeitimą vertybiniais popieriais, taip pat turėtų atlikti pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir nekeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurios galiausiai tampa pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, išsamų patikrinimą. Įstaigos turėtų įvertinti, ar pozicijos pagal turtu padengtų komercinių vekselių programas yra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įskaitant pozicijas pagal programas, kurios įgyja didesnį prioritetą visų paskolų atskirų grupių segmentuose, kai nė viena iš šių paskolų nėra pakeitimo vertybiniais popieriais arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir kai paskolų pardavėjas suteikia pirmojo nuostolio apsaugą kiekvienai investicijai. Pastaruoju atveju konkrečios grupės likvidumo priemonė iš esmės neturėtų būti laikoma pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kadangi ji yra bendro grupės turto (t. y. taikytinos visos paskolų grupės) segmentas, kuris neturi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Tačiau programoje numatytas kredito vertės padidinimas, apimantis tik kai kuriuos nuostolius, dėl kurių pardavėjas neteikia pirmiau nurodytos apsaugos įvairiose grupėse, iš esmės būtų bendro turto grupės, kurioje yra bent viena pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rizikos suskirstymas į segmentus, todėl tai būtų pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Vis dėlto, jeigu tokia programa visiškai finansuojama vienos rūšies komerciniu vekseliu ir jeigu programoje numatytas kredito vertės padidinimas nėra pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais arba jeigu komercinį vekselį visiškai padengia finansuojanti įstaiga, kai komercinio vekselio investuotojui iš esmės kyla rizika, kad rėmėjas neįvykdys įsipareigojimų, o ne pagrindinių grupių ar turto rizika, tas komercinis vekselis paprastai neturėtų būti laikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

(65)

nuostatos dėl vertinimo, kuriuo siekiama riboti prekybos knygos riziką, turėtų būti taikomos visoms tikrąja verte įvertintoms priemonėms, nesvarbu, ar jos yra įstaigų prekybos knygoje, ar ne prekybos knygoje. Turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinimo, kuriuo siekiama riboti riziką, metu gaunama mažesnė balansinė vertė, negu faktiškai pripažįstama apskaitoje, absoliuti skirtumo vertė turėtų būti atimama iš nuosavų lėšų;

(66)

įstaigos turėtų turėti galimybę rinktis, ar taikyti kapitalo poreikio reikalavimą toms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį reglamentą priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, ar išskaityti jas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neatsižvelgiant į tai, ar tos pozicijos yra prekybos, ar ne prekybos knygoje;

(67)

įstaigos iniciatorės arba rėmėjos turėtų negalėti apeiti užslėptos paramos uždraudimo, naudodamosi savo prekybos knygomis tokiai paramai teikti;

(68)

nedarant poveikio informacijos atskleidimui, kurio aiškiai reikalaujama šiame reglamente, informacijos atskleidimo reikalavimais turėtų būti siekiama rinkos dalyviams suteikti tikslios ir išsamios informacijos apie konkrečių įstaigų rizikos pobūdį. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos atskleistų papildomą informaciją, kuri aiškiai nenurodyta šiame reglamente, jei toks atskleidimas yra būtinas tam tikslui pasiekti. Tuo pačiu metu kompetentingos institucijos turėtų skirti deramą dėmesį atvejams, kai jos įtaria, kad informacija buvo laikoma priklausančia nuosavybės teise ar konfidencialia siekiant išvengti tokios informacijos atskleidimo;

(69)

tais atvejais, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos išorinis kredito vertinimas apima kredito užtikrinimo, kurį teikia pati investicinė įmonė, poveikį, įstaiga turėtų negalėti, pasiteisindama tuo užtikrinimu, taikyti mažesnį rizikos koeficientą. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neturėtų būti atskaitoma iš kapitalo, jeigu yra kitų būdų nustatyti rizikos koeficientą, atsižvelgiant į pozicijos, kurioje neatsižvelgiama į tą kredito užtikrinimą, faktinę riziką;

(70)

atsižvelgiant į prastus vidaus modelių, taikomų rinkos rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti, pastarojo laikotarpio rezultatus, jų standartus reikėtų sugriežtinti. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad jie apimtų visą riziką, atsižvelgiant į kredito riziką prekybos knygoje. Be to, į kapitalo poreikio koeficiento struktūrą turėtų būti įtrauktas komponentas, kuris būtų pakankamas, kad nepalankiausiomis sąlygomis kapitalo poreikio reikalavimus būtų galima sugriežtinti, atsižvelgiant į blogėjančias rinkos sąlygas, ir taip sumažinti procikliškumo galimybę. Įstaigos taip pat turėtų atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų, kurie scenarijai galėtų kelti pavojų įstaigos gyvybingumui, nebent kredito įstaigos gali įrodyti, kad toks testavimas nebūtinas. Atsižvelgiant į didelius pastarojo meto sunkumus apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taikant vidaus modeliais pagrįstus metodus, įstaigų galimybė modeliuoti pakeitimo vertybiniais popieriais riziką kapitalo reikalavimų prekybos knygoje apskaičiavimui turėtų būti ribojama ir turėtų būti reikalaujama standartizuoto kapitalo poreikio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms prekybos knygoje padengti, net jei tai nenurodyta;

(71)

šiame reglamente nustatomos ribotos išimtys dėl tam tikros koreliacinės prekybinės veiklos, pagal kurias priežiūros institucija gali leisti įstaigai skaičiuoti visapusišką rizikos kapitalo poreikį, vadovaujantis griežtais reikalavimais. Tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama, kad įstaiga tai veiklai taikytų kapitalo poreikio koeficientą, lygų didesniam kapitalo poreikio koeficientui pagal vidaus modelį, ir 8 % kapitalo poreikio koeficientą specifinei rizikai padengti pagal standartizuotą vertinimo metodą. Neturėtų būti reikalaujama toms pozicijoms taikyti papildomą kapitalo poreikio koeficientą rizikai padengti, tačiau jos turėtų būti įtrauktos ir į vertės pokyčio rizikos priemones, ir į vertės pokyčio rizikos nepalankiausiomis sąlygomis priemones;

(72)

atsižvelgiant į nenumatytų nuostolių, kurių įstaigos patiria finansų ir ekonomikos krizės metu, pobūdį ir dydį, būtina dar labiau tobulinti nuosavų lėšų, kurių įstaigos privalo turėti, kokybę ir suderinimą. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta nauja pagrindinių kapitalo sudedamųjų dalių, kuriomis galima padengti nenumatytus nuostolius, kai jų patiriama, apibrėžtis, patikslinta mišraus kapitalo apibrėžtis ir vienodo riziką ribojančio nuosavų lėšų koregavimo apibrėžtis. Taip pat būtina iš esmės padidinti nuosavų lėšų lygį, be kita ko, nustatyti naujus kapitalo pakankamumo koeficientus, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms nuosavų lėšų sudedamosioms dalims, kuriomis galima padengti nuostolius, kai jų patiriama. Tikimasi, kad įstaigos, kurių akcijos yra įtrauktos į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, savo kapitalo poreikius, susijusius su pagrindinėmis kapitalo sudedamosiomis dalimis, turėtų tenkinti tik tokiomis akcijomis, kurios atitinka griežtų kriterijų, taikomų pagrindinėms kapitalo priemonėms, rinkinį, ir atskleistais įstaigos rezervais. Siekiant tinkamai atsižvelgti į įstaigų teisinių formų įvairovę Sąjungoje, griežtų kriterijų, taikomų pagrindinėms kapitalo priemonėms, rinkinio nustatymas turėtų užtikrinti, kad įstaigų, kurių akcijos nėra įtrauktos į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, pagrindinės kapitalo priemonės būtų aukščiausios kokybės. Tai neturėtų užkirsti kelio įstaigoms už akcijas, kurios suteikia diferencijuoto balsavimo teises arba balsavimo teisių nesuteikia, mokėti paskirstytas sumas, kurios yra sumų, sumokėtų už akcijas, kurios suteikia santykinai aukštesnį balsavimo teisių lygį, kartotinis su sąlyga, kad, neatsižvelgiant į balsavimo teisių lygį, įvykdyti griežti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms nustatyti kriterijai, įskaitant su mokėjimų lankstumu susijusius kriterijus, ir su sąlyga, kad jeigu paskirstyta suma yra mokama, ji turi būti mokama už visas atitinkamos įstaigos išleistas akcijas;

(73)

prekybos finansavimo pozicijų pobūdis skiriasi, tačiau šios pozicijos turi bendrų savybių, pvz., jų vertė nedidelė ir trukmė trumpa, jos turi aiškų įsipareigojimo grąžinimo šaltinį. Jos grindžiamos prekių ir paslaugų judėjimu, kuriuo remiama realioji ekonomika ir daugeliu atvejų padedama mažoms įmonėms patenkinti jų kasdienius poreikius; tokiu būdu skatinamas ekonomikos augimas ir kuriamos darbo galimybės. Gaunamų ir netenkamų pinigų srautai paprastai suderinami ir taip apribojama likvidumo rizika;

(74)

Tikslinga, kad EBI turėtų nuolat atnaujinamą visų formų kapitalo priemonių kiekvienoje valstybėje narėje, priskiriamų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms, sąrašą. EBI turėtų pašalinti iš to sąrašo ne valstybės pagalbos priemones, išleistas po šio reglamento įsigaliojimo dienos, kurios neatitinka šiame reglamente nurodytų kriterijų, ir turėtų viešai paskelbti apie tokį pašalinimą. Jei EBI iš sąrašo pašalintos priemonės po EBI paskelbimo toliau pripažįstamos, EBI turėtų visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais, visų pirma suteiktais Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 17 straipsniu dėl Sąjungos teisės pažeidimų. Primenama, kad siekiant užtikrinti proporcingą atsaką neteisingo ar nepakankamo Sąjungos teisės aktų taikymo atvejais, naudojamas trijų etapų mechanizmas, o tai reiškia, kad, pirma, EBI įgaliojama tirti įtarimus, kad nacionalinės valdžios institucijos atlikdamos savo priežiūros funkcijas netinkamai arba nepakankamai laikosi Sąjungos teisėje nustatytų prievolių, ir užbaigusi tyrimą parengia rekomendaciją. Antra, jei kompetentinga nacionalinė valdžios institucija nesilaiko rekomendacijos, Komisijai suteikiami įgaliojimai atsižvelgiant į EBI rekomendaciją pateikti oficialią nuomonę, kurioje reikalaujama, kad kompetentinga institucija imtųsi būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės. Trečia, išskirtiniais atvejais, kai atitinkama kompetentinga institucija nuolat nesiima veiksmų, EBI yra įgaliojama imtis kraštutinės priemonės – priimti atskiroms finansų įstaigoms skirtus sprendimus. Be to, primenama, kad pagal SESV 258 straipsnį, jei Komisija mano, kad valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji gali perduoti šį klausimą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

(75)

šis reglamentas neturėtų turėti įtakos kompetentingų institucijų galimybėms toliau taikyti išankstinio patvirtinimo procedūras sutartims, reglamentuojančioms papildomas 1 ir 2 lygio kapitalo priemones. Tokiais atvejais tokios kapitalo priemonės turėtų būti įskaičiuojamos į įstaigų papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei jos sėkmingai užbaigia šias patvirtinimo procedūras;

(76)

siekiant stiprinti rinkos drausmę ir didinti finansinį stabilumą, būtina nustatyti išsamesnius reikalavimus dėl reguliuojamojo kapitalo formos bei pobūdžio ir padarytų riziką ribojančių koregavimų atskleidimo, siekiant užtikrinti, kad investuotojai ir indėlininkai būtų pakankamai gerai informuojami apie įstaigų mokumą;

(77)

be to, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų informacijos apie atpirkimo sandorių, vertybinių popierių skolinimo ir visų formų turto suvaržymo lygį, bent jau bendrąja išraiška. Tokia informacija turėtų būti pateikiama kompetentingoms institucijoms. Siekiant stiprinti rinkos drausmę turėtų būti nustatyti išsamesni reikalavimai dėl informacijos apie atpirkimo sandorius ir užtikrintą finansavimą atskleidimo;

(78)

naujoji kapitalo ir reguliuojamojo kapitalo poreikių apibrėžtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse pradinė padėtis ir aplinkybės skiriasi, bet pradiniai skirtumai, susiję su naujais standartais, pereinamuoju laikotarpiu mažės. Siekiant užtikrinti tinkamą nuosavų lėšų lygio tęstinumą priemonėms, kurios buvo išleistos iki šio reglamento taikymo pradžios dienos taikant rekapitalizavimo priemonę pagal valstybės pagalbos taisykles, pereinamuoju laikotarpiu bus taikoma tęstinumo sąlyga. Ateityje priklausomybė nuo valstybės pagalbos turėtų būti kuo labiau sumažinta. Tačiau jeigu paaiškėja, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba yra būtina, šiame reglamente turėtų būti numatyta tokiais atvejais taikytina sistema. Visų pirma, šiame reglamente turėtų būti nurodyta, kaip turėtų būti vertinamos nuosavų lėšų priemonės, kurios buvo išleistos taikant rekapitalizavimo priemonę pagal valstybės pagalbos taisykles. Įstaigų galimybei pasinaudoti tokiu vertinimu turėtų būti taikomos griežtos sąlygos. Be to, jeigu tokiu vertinimu leidžiama nukrypti nuo naujų kriterijų, taikomų nuosavų lėšų priemonių kokybei, tokie nukrypimai turėtų būti kuo labiau apriboti. Esamų kapitalo priemonių, kurios buvo išleistos taikant rekapitalizavimo priemonę pagal valstybės pagalbos taisykles, vertinimu turėtų būti aiškiai daromas skirtumas tarp priemonių, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, ir priemonių, kurios tokių reikalavimų neatitinka. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikytinos pastaruoju atveju;

(79)

Direktyvoje 2006/48/EB reikalaujama, kad kredito įstaigos iki 2011 m. gruodžio 31 d. sukauptų bent nustatyto minimalaus dydžio nuosavas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad finansų krizės padariniai bankų sektoriuje dar jaučiami, o BBPK priimtos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo poreikio buvo pratęstos, tikslinga tam tikram laikotarpiui nustatyti žemesnę ribą, kol pagal šiame reglamente numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl nuosavų lėšų, kurios bus laipsniškai įgyvendinamos nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos iki 2019 m., bus sukauptas pakankamas nuosavų lėšų kiekis;

(80)

toms grupėms, kurių reikšmingą veiklos dalį sudaro bankininkystės arba investicijų ir draudimo veikla, 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (13) nustatytos konkrečios tokio „kapitalo dvigubo įskaitymo“ išvengimo taisyklės. Direktyva 2002/87/EB grindžiama tarptautiniu lygiu sutartais rizikos valdymo tarp sektorių principais. Šiuo reglamentu sugriežtinamas tų finansinių konglomeratų taisyklių taikymas bankų ir investicinių įmonių grupėms, užtikrinant tvirtą ir nuoseklų jų taikymą. Visi vėlesni reikalingi pakeitimai bus nagrinėjami atliekant Direktyvos 2002/87/EB peržiūrą, kurią tikimasi pradėti 2015 m.;

(81)

finansų krizė parodė, kad įstaigos visiškai nepakankamai įvertino sandorio šalies kredito riziką, susijusią su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tai G-20 2009 m. rugsėjo mėn. paskatino paraginti, kad didesnės dalies ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita būtų atliekama per pagrindinę sandorio šalį. Be to, G-20 paragino, kad toms ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos negalima atlikti per pagrindines sandorio šalis, būtų taikomas didesnis nuosavų lėšų reikalavimas, kad būtų tinkamai atspindėta su jomis susijusi didesnė rizika;

(82)

reaguodamas į G-20 raginimą, BBPK „Bazelis III sistemoje“ iš esmės pakeitė sandorio šalies kredito rizikos režimą. Numatoma, kad „Bazelis III sistemoje“ bus reikšmingai padidintas nuosavų lėšų reikalavimas, susijęs su įstaigų ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, ir bus sukurta svarbių paskatų įstaigoms naudotis pagrindinėmis sandorio šalimis. Taip pat numatoma, kad „Bazelis III sistemoje“ bus nustatyta papildomų paskatų stiprinti sandorio šalies kredito pozicijų rizikos valdymą ir patikslinti dabartinį sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, susijusių su pagrindinėmis sandorio šalimis, vertinimo režimą;

(83)

įstaigos turėtų turėti papildomų nuosavų lėšų kredito vertinimo koregavimo rizikai, kuri kyla dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, padengti. Įstaigos, skaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikos pozicijai, kuri susidaro dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių su tam tikromis finansų įstaigomis, padengti, taip pat turėtų taikyti aukštesnę turto vertės koreliaciją. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos iš esmės sustiprintų sandorio šalies kredito rizikos vertinimą ir valdymą, geriau šalindamos riziką, susijusią su klaidingais sprendimais, aukštą sverto lygį turinčiomis sandorio šalimis ir užtikrinimo priemonėmis, taip pat atitinkamais kredito vertės padidinimais grįžtamojo patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis srityse;

(84)

prekybos pozicijose su pagrindinėmis sandorio šalimis dažniausiai naudojamasi daugiašalės užskaitos ir nuostolių pasidalijimo mechanizmu, kurį suteikia pagrindinės sandorio šalys. Todėl joms būdinga labai nedidelė sandorio šalies kredito rizika ir dėl to turėtų būti taikomas labai nedidelis nuosavų lėšų reikalavimas. Tuo pačiu metu šis poreikis turėtų būti teigiamas, siekiant užtikrinti, kad įstaigos, laikydamosi gero rizikos valdymo principo, sektų ir stebėtų savo pagrindinių sandorio šalių pozicijas, ir parodyti, kad pagrindinių sandorio šalių prekybos pozicijos nėra visai be rizikos;

(85)

pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondas – mechanizmas, pagal kurį leidžiama dalytis (paskirstyti tarpusavyje) nuostolius tarp pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių. Jis naudojamas tuo atveju, kai pagrindinės sandorio šalies dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo patirti nuostoliai yra didesni už to tarpuskaitos nario garantines įmokas bei įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir visą kitą apsaugą, kuria pagrindinė sandorio šalis gali naudotis prieš panaudodama likusių tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Atsižvelgiant į tai, nuostolių rizika, susijusi su įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijomis, yra didesnė už riziką, susijusią su prekybos pozicijomis. Todėl šios rūšies pozicijoms turėtų būti taikomas didesnis nuosavų lėšų reikalavimas;

(86)

pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas turėtų būti kintamasis, kuris yra reikalingas norint nustatyti nuosavų lėšų reikalavimą tarpuskaitos nario pozicijoms dėl jo įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą. Jo nereikėtų suprasti kaip ko nors kita. Visų pirma, jo nereikėtų suprasti kaip kapitalo sumos, kurią kompetentinga institucija pagrindinės sandorio šalies reikalauja turėti;

(87)

sandorio šalies kredito rizikos vertinimo peržiūra, visų pirma didesnio nuosavų lėšų reikalavimo nustatymas dvišalėms sutartims dėl išvestinių finansinių priemonių, siekiant atspindėti didesnę riziką, kurią kelia šios sutartys finansų sistemai, yra neatskiriama Komisijos pastangų užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių rinkos būtų veiksmingos, saugios ir patikimos, dalis. Taigi šiuo reglamentu papildomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (14);

(88)

Komisija turėtų peržiūrėti atitinkamas didelėms pozicijoms taikomas išimtis ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Kol bus pateikti tos peržiūros rezultatai, valstybėms narėms turėtų būti toliau leidžiama nuspręsti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį šių taisyklių netaikyti tam tikroms didelėms pozicijoms. Remdamasi darbu, padarytu rengiant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (15) ir vedant derybas dėl jos, taip pat atsižvelgdama į tarptautinius ir Sąjungos pokyčius tais klausimais, Komisija turėtų peržiūrėti, ar tos išimtys turėtų būti toliau taikomos savo nuožiūra arba bendresniu lygiu, ir ar su tomis pozicijomis susijusi rizika šalinama kitomis šiame reglamente nustatytomis veiksmingomis priemonėmis;

(89)

siekdamos užtikrinti, kad išimtys, kurias kompetentingos institucijos taiko pozicijoms, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nekeltų nuolatinio pavojaus šiuo reglamentu nustatytų vienodų taisyklių darnumui, ir neturėdamos jokių tos peržiūros rezultatų kompetentingos institucijos turėtų konsultuotis su EBI dėl to, ar tikslinga toliau leisti naudotis galimybe tam tikroms didelėms pozicijoms taikyti išimtį;

(90)

laikotarpiui iki finansų krizės buvo būdinga tai, kad intensyviai augo įstaigų pozicijos, susijusios su nuosavomis lėšomis (svertas). Finansų krizės metu dėl nuostolių ir finansavimo trūkumo įstaigos buvo priverstos per trumpą laikotarpį iš esmės sumažinti savo svertą. Tai sustiprino spaudimą turto kainoms ir sukėlė dar didesnių nuostolių įstaigoms, o tai savo ruožtu lėmė tolesnį jų nuosavų lėšų mažėjimą. Galiausiai dėl šios neigiamos spiralės sumažėjo realiosios ekonomikos galimybės gauti kreditų, o krizė tapo gilesnė ir ilgesnė;

(91)

rizika grindžiamas nuosavų lėšų reikalavimas yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti, kad nuosavų lėšų dydžio reikalavimas būtų pakankamas nenumatytiems nuostoliams padengti. Tačiau krizė parodė, kad vien to reikalavimo nepakanka, kad įstaigoms būtų užkirstas kelias prisiimti pernelyg didelę ir netvarią sverto riziką;

(92)

2009 m. rugsėjo mėn. G-20 vadovai įsipareigojo parengti tarptautiniu lygiu sutartas taisykles, kuriomis būtų atgrasoma nuo pernelyg didelio sverto susidarymo. Tuo tikslu jie pritarė tam, kad būtų įvestas sverto koeficientas, kaip papildoma sistemos „Bazelis II“ priemonė;

(93)

2010 m. gruodžio mėn. BBPK paskelbė gaires, kuriose nustatė sverto koeficiento apskaičiavimo metodiką. Tose taisyklėse numatytas stebėjimo laikotarpis, truksiantis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., kurio metu bus vykdoma sverto koeficiento, jo sudedamųjų dalių ir poveikio, susijusio su rizika grindžiamu reikalavimu, stebėsena. Remdamasis stebėjimo laikotarpio rezultatais 2017 m. pirmą pusmetį BBPK ketina padaryti galutinius sverto koeficiento apibrėžties ir dydžio patikslinimus, kad, remiantis tinkama analize ir suderintu koeficiento dydžiu, nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų galima pereiti prie privalomo reikalavimo. BBPK gairėse taip pat numatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti atskleidžiami duomenys apie sverto koeficientą ir jo sudedamąsias dalis;

(94)

sverto koeficientas yra Sąjungos nauja reguliavimo ir priežiūros priemonė. Pagal tarptautinius susitarimus pirmiausia jis turėtų būti įvestas kaip papildoma priemonė, kurią priežiūros institucijų nuožiūra būtų galima taikyti pavienėms įstaigoms. Nustačius įstaigų informacijos teikimo prievoles, būtų sudarytos sąlygos tinkamai peržiūrėti ir patikslinti jos dydį, siekiant nuo 2018 m. pereiti prie privalomos priemonės;

(95)

peržiūrint sverto koeficiento poveikį įvairiems verslo modeliams, ypač daug dėmesio turėtų būti skirta tiems verslo modeliams, kurie, kaip manoma, yra susiję su maža rizika, pavyzdžiui, hipotekos paskoloms ir specializuotam skolinimui dalyvaujant regioninėms, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams. Remdamasi gautais duomenimis ir stebėjimo laikotarpiu atlikto priežiūrinio tikrinimo išvadomis, EBI turėtų bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis parengti verslo modelių ir įvairios rizikos klasifikaciją. Remiantis tinkama analize, taip pat atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių duomenis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus turėtų būti įvertinti sverto koeficiento dydžiai, kurie būtų pakankami atitinkamų verslo modelių atsparumui užtikrinti, ir įvertinta, ar tuos dydžius reikia nustatyti ribinių verčių ar intervalų forma. Po stebėjimo laikotarpio ir atlikto atitinkamų sverto koeficiento dydžių derinimo, remdamasi įvertinimu, EBI gali paskelbti atitinkamą statistinių duomenų, susijusių su sverto koeficientu, apžvalgą, apimančią vidurkius ir standartinius nuokrypius. Patvirtinus sverto koeficiento reikalavimą, EBI turėtų paskelbti atitinkamą statistinių duomenų, susijusių su sverto koeficientu, apžvalgą, apimančią vidutinius dydžius ir standartinius nukrypimus nurodytų įstaigų kategorijų atžvilgiu;

(96)

įstaigos turėtų vykdyti sverto lygio ir pokyčių, taip pat sverto rizikos stebėseną, kuri turėtų sudaryti vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso dalį. Tokia stebėsena turėtų būti įtraukta į priežiūrinio tikrinimo procesą. Visų pirma įsigaliojus sverto koeficiento reikalavimams kompetentingos institucijos turėtų stebėti verslo modelių ir atitinkamo rizikos pobūdžio pokyčius, kad būtų užtikrinta aktuali ir tinkama įstaigų klasifikacija;

(97)

geros valdymo struktūros, skaidrumas ir informacijos atskleidimas – itin svarbūs patikimos atlygio politikos veiksniai. Siekiant užtikrinti pakankamą jų atlygio struktūrų ir susijusios rizikos skaidrumą rinkoje, įstaigos turėtų atskleisti išsamią informaciją apie tų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atlygio politiką, praktiką ir, dėl konfidencialumo priežasčių, bendras sumas. Ta informacija turėtų būti pateikta visiems suinteresuotiesiems subjektams. Tais konkrečiais reikalavimais neturėtų būti daromas poveikis informacijos atskleidimo bendresnio pobūdžio reikalavimams, susijusiems su horizontaliai sektoriuose taikoma atlygio politika. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad įstaigos pateiktų išsamesnės informacijos apie atlygį;

(98)

dėl kredito reitingų agentūros pripažinimo išorine kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) neturėtų būti dar labiau apribotos galimybės patekti į rinką, kurioje šiuo metu jau vyrauja trys pagrindinės agentūros. EBI ir ECBS centriniai bankai, nepalengvindami ir nesupaprastindami proceso, turėtų numatyti didesnio skaičiaus kredito reitingo agentūrų pripažinimą išorinėmis kredito rizikos vertinimo institucijomis taip atveriant rinką kitoms įmonėms;

(99)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (16) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (17) turėtų būti visiškai taikomi tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais;

(100)

įstaigos turėtų turėti diversifikuotą likvidžiojo turto atsargą, kurią jos galėtų panaudoti likvidumo poreikiams patenkinti susiklosčius trumpalaikei likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai. Kadangi ex-ante neįmanoma aiškiai žinoti, kuris konkretus turtas kiekvienoje turto klasėje gali patirti sukrėtimų ex-post, tikslinga skatinti kaupti diversifikuotą aukštos kokybės likvidumo atsargą, sudarytą iš įvairių kategorijų turto. Dėl turto koncentracijos ir pernelyg didelio kliovimosi rinkos likvidumu kyla sisteminė riziką finansų sektoriuje, taigi, to reikėtų vengti. Todėl pradiniame stebėjimo etape reikėtų atsižvelgti į platų kokybiško turto rinkinį, kuriuo bus naudojamasi rengiant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio apibrėžtį. Tikimasi, kad, nustatant vienodą likvidžiojo turto apibrėžtį, bent vyriausybės obligacijos ir padengtos obligacijos, kuriomis prekiaujama skaidriose rinkose ir kuriomis sukuriama apyvarta, bus laikomos itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtu. Taip pat būtų tikslinga 416 straipsnio 1 dalies a–c punktus atitinkantį turtą įtraukti į atsargą be apribojimų. Jei įstaigos naudoja likvidumo atsargas, jos turėtų parengti planą, kaip atkurti turimo likvidžiojo turto lygį, o kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tas planas būtų tinkamas ir būtų įgyvendinamas;

(101)

likvidžiojo turto atsargomis turėtų būti galima pasinaudoti bet kuriuo metu netenkamų pinigų srautui padengti. Likvidumo poreikių lygis susiklosčius trumpalaikei likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai turėtų būti nustatomas standartizuotu būdu, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas vienodas patikimumo standartas ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos. Turėtų būti užtikrinta, kad toks standartizuotas nustatymas turėtų numatyti padarinius finansų rinkoms, kreditų teikimui ir ekonomikos augimui, taip pat atsižvelgiant į įvairius įstaigų verslo bei investicijų modelius ir finansavimo aplinką visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu turėtų būti nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo stebėjimo laikotarpis. Remiantis stebėjimų rezultatais ir EBI ataskaitomis, Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotąjį aktą, kuriuo Sąjungoje būtų laiku nustatytas išsamus ir suderintas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas. Siekiant užtikrinti visuotinį suderinimą likvidumo reguliavimo srityje, deleguotieji aktai, kuriais nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, turėtų būti lygintini su padengimo likvidžiuoju turtu santykiu, nustatytu BBPK galutinėje tarptautinėje likvidumo rizikos vertinimo, standartų ir stebėsenos sistemoje, atsižvelgiant į Sąjungos ir nacionalines ypatybes;

(102)

tuo tikslu stebėjimo laikotarpiu EBI turėtų peržiūrėti ir įvertinti, inter alia, ar tinkama 60 % ribinė vertė 1 lygio likvidžiajam turtui, 75 % dydžio gaunamų pinigų srauto riba, palyginti netenkamų pinigų srauto dydžiu, ir padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo laipsniškas įvedimas pradedant 60 % nuo 2015 m. sausio 1 d., laipsniškai didinant iki 100 %. Vertindama ir teikdama ataskaitas dėl vienodų likvidžiojo turto atsargų apibrėžčių EBI savo analizėje turėtų atsižvelgti į BBPK aukštos kokybės likvidžiojo turto apibrėžtį, atsižvelgdama į Sąjungos ir nacionalines ypatybes. Kadangi EBI turėtų nustatyti, kuria valiuta Sąjungoje įsisteigusių įstaigų likvidžiojo turto reikalavimas viršija ta valiuta turimo likvidžiojo turto sumą, EBI taip pat turėtų kasmet išnagrinėti, ar turėtų būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, įskaitant šiame reglamente nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Be to, EBI turėtų kasmet įvertinti, ar turėtų būti nustatytos su tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir šiame reglamente jau nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusios papildomos jų taikymo Sąjungoje įsisteigusioms įstaigoms sąlygos, ar reikėtų patikslinti galiojančias sąlygas. EBI turėtų savo vertinimo rezultatus įtraukti į Komisijai teikiamą metinę ataskaitą;

(103)

siekdama padidinti veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, EBI turėtų nustatyti nuoseklią atskaitomybės teikimo sistemą, grindžiamą suderintu likvidumo reikalavimų standartų rinkiniu, kuri turėtų būti taikoma visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu EBI turėtų parengti vienodas atskaitomybės teikimo formas ir IT sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas. Iki visų likvidumo reikalavimų taikymo dienos įstaigos turėtų toliau laikytis savo nacionalinių informacijos teikimo reikalavimų;

(104)

bendradarbiaudama su ESRV, EBI turėtų parengti gaires dėl likvidžiojo turto atsargų naudojimo susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms principų;

(105)

neturėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku, kad įstaigos gaus likvidumo paramą iš kitų tai pačiai grupei priklausančių įstaigų, kai jos susidurs su mokėjimo prievolių įgyvendinimo sunkumais. Tačiau, laikydamosi griežtų sąlygų ir visų dalyvaujančių kompetentingų institucijų individualaus susitarimo, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę leisti atskiroms įstaigoms netaikyti padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo ir toms įstaigoms taikyti konsoliduotą reikalavimą, kad joms būtų suteikta galimybė valdyti savo likvidumą centralizuotai grupės ar pogrupio lygiu;

(106)

tuo pačiu, kai išimtis nesuteikiama, likvidumo srautams tarp tai pačiai grupei priklausančių dviejų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, lengvatiniai gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto koeficientai, padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimui tapus privaloma priemone, turėtų būti suteikiami tik tais atvejais, kai imtasi visų būtinų apsaugos priemonių. Tokios konkrečios lengvatinės sąlygos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir susietos su tam tikrų griežtų ir objektyvių sąlygų vykdymu. Konkrečios sąlygos, taikomos tam tikros grupės vidaus srautams, turėtų būti apibrėžtos naudojant objektyviais kriterijais ir parametrais grindžiamą metodiką, siekiant nustatyti konkrečius gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto tarp įstaigos ir jos sandorio šalies lygius. Remiantis stebėjimų rezultatais ir EBI ataskaita, Komisijai, kai to reikia ir kai ji priima deleguotąjį aktą pagal šį reglamentą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo, turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos tos konkrečios grupės viduje taikomos sąlygos, metodai ir objektyvūs kriterijai, su kuriais jos būtų susietos; be to, bendrame sprendime turėtų būti nustatyta tų kriterijų vertinimo tvarka;

(107)

Airijos nacionalinės turto valdymo agentūros (NAMA) išleistos obligacijos yra itin svarbios Airijos bankininkystės sektoriaus atsigavimui; jų išleidimui išankstinį sutikimą davė valstybės narės, o Komisija šį išleidimą patvirtino kaip valstybės pagalbą, t. y. paramos priemonę, skirtą sumažėjusios vertės turtui pašalinti iš tam tikrų kredito įstaigų balanso. Tokių obligacijų išleidimas, Komisijos ir ECB remiama pereinamojo laikotarpio priemonė, yra sudėtinė Airijos bankininkystės sistemos pertvarkymo dalis. Airijos Vyriausybė šioms obligacijoms suteikė garantiją ir jos yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pinigų institucijose. Komisija deleguotuoju aktu, kurį ji priima pagal šį reglamentą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo, turėtų spręsti klausimą dėl konkrečių subjektų, turinčių sutikimą dėl Sąjungos valstybės pagalbos, išleisto arba garantuoto perleidžiamojo turto tęstinumo mechanizmų. Tuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal šį reglamentą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimus skaičiuojančioms įstaigoms iki 2019 m. gruodžio mėn. turėtų būti leidžiama NAMA pirmaeiles obligacijas laikyti itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtu;

(108)

lygiai taip pat Ispanijos turto valdymo bendrovės išleistos obligacijos yra itin svarbios Ispanijos bankininkystės sektoriaus atsigavimui; ši pereinamojo laikotarpio priemonė, kurią remia Komisija ir ECB, yra sudėtinė Ispanijos bankininkystės sistemos pertvarkymo dalis. Kadangi jų išleidimas numatytas Susitarimo memorandume dėl finansų sektoriaus politikos sąlygų, kurį 2012 m. liepos 23 d. pasirašė Komisija ir Ispanijos valdžios institucijos, o turto perleidimas turi būti patvirtintas Komisijos kaip valstybės pagalbos priemonė, skirta sumažėjusios vertės turtui pašalinti iš tam tikrų kredito įstaigų balanso, ir tiek, kiek Ispanijos Vyriausybė šioms obligacijoms suteikė garantiją ir jos yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pinigų institucijose, Komisija deleguotuoju aktu, kurį ji priima pagal šį reglamentą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo nustatymo, turėtų spręsti klausimą dėl konkrečių subjektų, turinčių sutikimą dėl Sąjungos valstybės pagalbos, išleisto arba garantuoto perleidžiamojo turto tęstinumo mechanizmų. Tuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal šį reglamentą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimus skaičiuojančioms įstaigoms bent iki 2023 m. gruodžio mėn. turėtų būti leidžiama Ispanijos turto valdymo bendrovės pirmaeiles obligacijas laikyti itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtu;

(109)

Komisija, remdamasi ataskaitomis, kurias turi teikti EBI, ir rengdama pasiūlymą dėl deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimų, turėtų taip pat apsvarstyti, ar juridinių asmenų, panašių į NAMA Airijoje ar Ispanijos turto valdymo bendrovę, įsteigtų tuo pačiu tikslu ir esančių itin svarbiais bankininkystės sektoriaus atsigavimui bet kurioje kitoje valstybėje narėje, išleistos pirmaeilės obligacijos turėtų būti vertinamos taip pat, jei atitinkamos valstybės narės centrinė valdžia suteikė joms garantiją ir jos yra reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pinigų institucijose;

(110)

EBI, rengdama techninių reguliavimo standartų projektus dėl metodų, skirtų papildomam netenkamų pinigų srautui apskaičiuoti, nustatymo, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti ankstesnio laikotarpio duomenimis grindžiamą standartizuotą požiūrį kaip tokio apskaičiavimo metodą;

(111)

kol grynasis pastovaus finansavimo rodiklis bus įdiegtas kaip privalomas būtiniausias standartas, įstaigos turėtų vykdyti bendrą finansavimo prievolę. Bendra finansavimo prievolė neturėtų būti reikalavimas laikytis rodiklio. Jei, laukiant, kol bus įdiegtas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis, kaip privalomas standartas nacionalinėse nuostatose bus įdiegtas pastovaus finansavimo rodiklis, įstaigos turėtų atitinkamai laikytis šio būtiniausio standarto;

(112)

be trumpalaikių likvidumo poreikių įstaigos taip pat turėtų įdiegti finansavimo struktūras, kurios būtų stabilios atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. 2010 m. gruodžio mėn. BBPK sutarė, kad ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. grynasis pastovaus finansavimo rodiklis taps būtiniausiu standartu ir kad BBPK įdiegs griežtus informacijos teikimo procesus, skirtus šio rodiklio stebėsenai pereinamuoju laikotarpiu vykdyti, toliau stebės šių standartų poveikį finansų rinkoms, kreditų teikimui bei ekonomikos augimui ir prireikus šalins nenumatytus padarinius. Taigi BBPK sutarė, kad bus nustatytas grynojo pastovaus finansavimo rodiklio stebėjimo laikotarpis, jam bus taikoma nuostata dėl peržiūros. Tomis aplinkybėmis EBI, remdamasi pagal šį reglamentą pateikta informacija, įvertins, kokią pastovaus finansavimo reikalavimo struktūrą reikėtų pasirinkti. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais, kad tokį reikalavimą būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2018 m.;

(113)

tam tikrų įstaigų valdymo trūkumai buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie to, kad bankų sektorius prisiėmė pernelyg didelę ir nepagrįstą riziką, o dėl to kai kurios įstaigos bankrutavo ir kilo sisteminių problemų;

(114)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įstaigų valdymo praktikos stebėsenai ir padidinti rinkos drausmę, įstaigos turėtų viešai skelbti duomenis apie savo valdymo tvarką. Jų valdymo organai turėtų patvirtinti ir viešai skelbti pranešimą, kuriame visuomenė būtų patikinta, kad ta tvarka yra tinkama ir veiksminga;

(115)

kad būtų atsižvelgta į įstaigų verslo modelių įvairovę vidaus rinkoje, tam tikri ilgalaikiai struktūriniai reikalavimai, pvz., grynasis pastovaus finansavimo rodiklis ir sverto koeficientas, turėtų būti atidžiai nagrinėjami siekiant skatinti įvairias patikimas bankininkystės sistemas, kurios tarnauja ir turėtų toliau tarnauti Sąjungos ekonomikai;

(116)

siekiant užtikrinti nenutrūkstamą finansinių paslaugų teikimą namų ūkiams ir įmonėms būtina nuolatinio finansavimo sistema. Ilgalaikio finansavimo srautams daugelyje valstybių narių bankais besiremiančiose finansų sistemose apskritai gali būti būdingos kitokios ypatybės nei tos, kurios jiems būdingos kitose tarptautinėse rinkose. Be to, valstybėse narėse gali būti sukurtos specialios finansavimo sistemos siekiant teikti nuolatinį finansavimą ilgalaikėms investicijoms, įskaitant decentralizuotas bankininkystės sistemas, skirtas likvidumui ar specializuotiems nekilnojamojo turto hipotekos vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama didelio likvidumo rinkose arba kuriuos ilgalaikių investicijų investuotojai laiko gera investicija, palaikyti. Tuos struktūrinius veiksnius reikėtų nuodugniai išnagrinėti. Siekiant to tikslo, labai svarbu, kad kai tik bus galutinai parengti tarptautiniai standartai, EBI ir ESRV, remdamosi pagal šį reglamentą reikalaujamomis ataskaitomis, įvertintų, kaip turėtų būti apibrėžtas pastovaus finansavimo reikalavimas visapusiškai atsižvelgiant į finansavimo struktūrų įvairovę Sąjungos bankininkystės rinkoje;

(117)

siekiant užtikrinti progresyvų nuosavų lėšų lygio ir riziką ribojančios nuosavų lėšų apibrėžties koregavimą visoje Sąjungoje, taip pat šiame reglamente pateiktos nuosavų lėšų apibrėžties konvergenciją pereinamuoju laikotarpiu, šiame reglamente nustatytas nuosavų lėšų reikalavimas turėtų būti diegiamas laipsniškai. Itin svarbu užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų diegiami laipsniškai, atsižvelgiant į valstybių narių neseniai įdiegtus nuosavų lėšų reikalavimų patobulinimus ir valstybėse narėse galiojančias nuosavų lėšų apibrėžtis. Tuo tikslu pereinamuoju laikotarpiu kompetentingos institucijos turėtų nustatyti anksčiausią ir vėliausią terminus, kada turėtų būti įdiegtas šiame reglamente nustatytas nuosavų lėšų lygis ir riziką ribojantys koregavimai;

(118)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam perėjimui nuo šiuo metu valstybėse narėse taikomų skirtingų riziką ribojančių koregavimų prie šiame reglamente nustatytų riziką ribojančių koregavimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti pereinamuoju laikotarpiu ir toliau tam tikrais atvejais reikalauti, kad įstaigos atliktų riziką ribojančius nuosavų lėšų koregavimus, kuriais nukrypstama nuo šio reglamento;

(119)

siekiant užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamai laiko pasiekti naują reikalaujamą nuosavų lėšų lygį ir laikytis jų apibrėžties, tam tikros kapitalo priemonės, kurios neatitinka šiame reglamente pateiktos nuosavų lėšų apibrėžties, nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laipsniškai panaikintos. Tai pat tam tikros valstybės finansuojamos priemonės tam tikrą laiką turėtų būti visiškai pripažįstamos kaip nuosavos lėšos. Be to, akcijų priedai, susiję su straipsniais, kurie priskiriami prie nuosavų lėšų pagal Direktyvos 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

(120)

siekiant užtikrinti progresyvią konvergenciją įgyvendinant vienodas taisykles dėl įstaigų duomenų atskleidimo rinkos dalyviams pateikiant tikslią ir išsamią informaciją apie konkrečių įstaigų rizikos pobūdį, duomenų atskleidimo reikalavimai turėtų būti diegiami laipsniškai;

(121)

siekiant atsižvelgti į pokyčius rinkoje ir šio reglamento taikymo patirtį, Komisija turėtų teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl galimo kapitalo poreikio reikalavimų poveikio ekonominiam ciklui, minimalaus nuosavų lėšų reikalavimo obligacijomis padengtoms pozicijoms, didelių pozicijų, likvidumo reikalavimų, sverto, perduotų kredito rizikos pozicijų, sandorio šalies kredito rizikos ir pradinės rizikos metodo, mažmeninių pozicijų, reikalavimus atitinkančio kapitalo apibrėžties ir šio reglamento taikymo lygio;

(122)

pagrindinis kredito įstaigų veiklą reglamentuojančios teisinės sistemos uždavinys turėtų būti užtikrinti svarbiausių paslaugų realiajai ekonomikai teikimą, sykiu ribojant neatsakingo elgesio riziką. Mažmeninės ir investicinės bankininkystės veiklos struktūrinis atskyrimas bankų grupės viduje galėtų būti viena iš pagrindinių priemonių siekiant šio tikslo. Todėl jokia esamos reguliavimo sistemos nuostata neturėtų užkirsti kelio nustatyti priemones tokiam atskyrimui įgyvendinti. Komisija turėtų išnagrinėtų galimybes įgyvendinti tokį struktūrinį atskyrimą Sąjungoje ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(123)

panašiai siekiant apsaugoti indėlininkus ir išsaugoti finansinį stabilumą, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama patvirtinti struktūrines priemones, kurių reikia tose valstybėse narėse leidimą veikti turinčioms kredito įstaigoms, kad jos sumažintų savo pozicijas įvairiuose juridiniuose subjektuose, atsižvelgiant į jų veiklą, tačiau neatsižvelgiant į jų veiklos vykdymo vietą. Vis dėlto, kadangi šios priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio ir dėl jų galėtų būti suskaidyta vidaus rinka, jos turėtų būti patvirtinamos tik laikantis griežtų sąlygų, kol įsigalios būsimas teisės aktas, kuriuo bus aiškiai suderintos tokios priemonės;

(124)

siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl techninių šio reglamento patikslinimų siekiant paaiškinti apibrėžtis, užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą arba atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose, suderinti terminiją ir suformuluoti sąvokų apibrėžtis, atsižvelgiant į vėlesnius susijusius aktus, suderinti šio reglamento nuostatas dėl nuosavų lėšų siekiant atsižvelgti į apskaitos standartų arba Sąjungos teisės pokyčius arba į priežiūros praktikos konvergenciją, išplėsti pozicijų klasių sąrašus standartizuoto metodo ar IRB metodo atžvilgiu siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose, patikslinti tam tikras sumas, susijusias su tomis pozicijų klasėmis, siekiant atsižvelgti į infliacijos poveikį, patikslinti nebalansinių straipsnių sąrašus ir klasifikavimą, patikslinti konkrečias nuostatas ir techninius kriterijus dėl sandorio šalies kredito rizikos vertinimo, standartizuoto metodo ir IRB metodo, kredito rizikos sumažinimo, pakeitimo vertybiniais popieriais, operacinės rizikos, rinkos rizikos, likvidumo, sverto ir informacijos atskleidimo siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose arba apskaitos standartų ar Sąjungos teisės pokyčius, priežiūros praktikos ir rizikos vertinimo konvergenciją, taip pat į įvairių klausimų, susijusių su Direktyvos 2004/39/EB taikymo sritimi, peržiūros rezultatus;

(125)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl laikino šiame reglamente nustatytų reikalavimų dėl nuosavų lėšų arba rizikos koeficientų sumažinimo siekiant atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, paaiškinti šio reglamento nuostatų dėl didelių pozicijų netaikymo tam tikroms pozicijoms atvejus, nustatyti sumas, svarbias apskaičiuojant kapitalo poreikį prekybos knygoje, siekiant atsižvelgti į pokyčius ekonomikos ir pinigų politikos srityse, patikslinti investicinių įmonių, kurios gali naudotis tam tikromis nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo reikalaujamo nuosavų lėšų lygio, kategorijas, siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose; paaiškinti reikalavimą, kad investicinės įmonės turi turėti tokį nuosavų lėšų kiekį, kuris būtų lygus vienam ketvirtadaliui jų fiksuotųjų praėjusių metų pridėtinių išlaidų, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, nustatyti nuosavų lėšų sudedamąsias dalis, iš kurių turėtų būti daromi įstaigos turimų atitinkamų subjektų kapitalo priemonių atskaitymai, nustatyti papildomas pereinamąsias nuostatas dėl aktuarinio pelno ir nuostolių vertinimo, vertinant įstaigų įsipareigojimus mokėti nustatyto dydžio pensijų išmokas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(126)

vadovaujantis Deklaracija Nr. 39 dėl SESV 290 straipsnio, Komisija turėtų toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengdama deleguotųjų aktų finansinių paslaugų srityje projektus pagal jos nustatytą tvarką;

(127)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas suderinimas, vienodos sąlygos ir tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Būtų veiksminga ir tikslinga patikėti EBI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga, rengti su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai. EBI, rengdama techninius standartus, turėtų užtikrinti veiksmingas administracines ir informacijos teikimo procedūras. Informacijos teikimo formos turėtų atitikti įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(128)

Komisija turėtų priimti EBI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl savidraudos įmonių, kooperatinių bendrijų, taupymo įstaigų arba panašių subjektų, tam tikrų nuosavų lėšų priemonių, riziką ribojančių koregavimų, atskaitymų iš nuosavų lėšų, papildomų nuosavų lėšų priemonių, mažumos dalių, bankininkystės paslaugas papildančių paslaugų, kredito rizikos koregavimo vertinimo, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo, turto rizikos vertinimo metodų, priežiūros praktikos konvergencijos, likvidumo, pereinamųjų reikalavimų nuosavoms lėšoms, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris atitiktų tų įstaigų ir jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(129)

kai kurių šiuo reglamentu numatytų deleguotųjų aktų, pavyzdžiui, deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo, įgyvendinimas gali turėti labai dideli poveikį įstaigoms, kurių atžvilgiu vykdoma priežiūra, ir realiajai ekonomikai. Komisija turėtų užtikrinti, kad dar prieš paskelbiant deleguotuosius aktus Europos Parlamentas ir Taryba visada būtų tinkamai informuojami apie atitinkamus tarptautinio lygmens pokyčius ir tuometinę Komisijos nuomonę;

(130)

Komisijai taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl konsolidavimo, bendrų sprendimų, informacijos teikimo, duomenų atskleidimo, hipoteka užtikrintų pozicijų, rizikos vertinimo, turto vertinimo pagal riziką metodų, rizikos koeficientų ir tam tikrų pozicijų specifikacijų, pasirinkimo sandorių ir varantų vertinimo, nuosavybės priemonių ir užsienio valiutos pozicijų vertinimo, vidaus modelių naudojimo, sverto ir nebalansinių straipsnių;

(131)

atsižvelgiant į techninių reguliavimo standartų, kurie turi būti priimti pagal šį reglamentą, pobūdį ir skaičių, tais atvejais, kai Komisija priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra lygiai toks pats, kaip EBI pateiktas techninio reguliavimo standarto projektas, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, turėtų būti pratęstas, jei reikia, vienu mėnesiu. Be to, Komisija turėtų stengtis laiku priimti techninius reguliavimo standartus, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų išsamiai patikrinti, atsižvelgiant į techninių reguliavimo standartų apimtį ir sudėtingumą, Europos Parlamento ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių ypatybes, darbo grafiką ir sudėtį;

(132)

kad būtų užtikrintas aukšto lygio skaidrumas, EBI turėtų pradėti konsultacijas dėl šiame reglamente nurodytų techninių standartų projektų. EBI ir Komisija turėtų kuo greičiau pradėti rengti savo ataskaitas dėl likvidumo reikalavimų ir sverto, kaip numatyta šiame reglamente;

(133)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (18);

(134)

remiantis SESV 345 straipsniu, kuriame numatyta, kad Sutartys jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių taisyklių, reglamentuojančių nuosavybės sistemą, šiuo reglamentu nenustatomos nei palankesnės, nei diskriminuojančios sąlygos nuosavybės rūšims, kurios patenka į jo taikymo sritį;

(135)

pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuotasi su Europos duomenų priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę (19);

(136)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

a)

nuosavų lėšų reikalavimą, susijusį su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos ir atsiskaitymo rizikos aspektais;

b)

dideles pozicijas ribojančius reikalavimus;

c)

kai įsigalios 460 straipsnyje nurodytas deleguotasis aktas, likvidumo reikalavimus, susijusius su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos aspektais;

d)

informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su a, b ir c punktais bei svertu;

e)

viešo atskleidimo reikalavimus.

1)

kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita;

2)

investicinė įmonė – asmuo, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriam taikomi toje direktyvoje išdėstyti reikalavimai, išskyrus:

3)

įstaiga – kredito įstaiga arba investicinė įmonė;

4)

vietos įmonė – įmonė, savo sąskaita veikianti finansinių ateities ir pasirinkimo sandorių arba kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat pinigų rinkose, siekdama vienintelio tikslo – apdrausti pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, arba kitų šių rinkų narių sąskaita veikianti įmonė, turinti tų pačių rinkų tarpuskaitos narių suteiktų garantijų, kai atsakomybę už tokių įmonių sudarytų sutarčių vykdymą prisiima tų pačių rinkų tarpuskaitos nariai;

5)

draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (20) 13 straipsnio 1 punkte;

6)

perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

7)

kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (21) 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikoma priežiūra pagal Sąjungos arba trečiosios valstybės, kuri taiko priežiūros ir reglamentavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams, teisę, ir AIF, kaip apibrėžta 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (22) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba ES nepriklausantys AIF, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies aa punkte;

8)

viešojo sektoriaus subjektas – nekomercinė administracinė įstaiga, pavaldi centrinei, regioninei ar vietos valdžiai, arba institucijoms, kurios vykdo tas pačias funkcijas kaip regioninės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, arba nekomercinė įmonė, kuri priklauso centrinei, regioninei arba vietos valdžiai arba yra įsteigta ir finansuojama centrinės, regioninės ar vietos valdžios, ir kuri yra sudariusi specialius garantijų susitarimus, įskaitant įstatymais reglamentuojamas savivaldos įstaigas, kurioms taikoma viešoji priežiūra;

9)

valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

10)

vyresnioji vadovybė – vyresnioji vadovybė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

11)

sisteminė rizika – sisteminė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

12)

modelio rizika – modelio rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

13)

iniciatorius – subjektas, kuris:

14)

rėmėjas – įstaiga (ne įstaiga iniciatorė), kuri įsteigia ir tvarko turtu padengtų komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių subjektų;

15)

patronuojančioji įmonė:

16)

patronuojamoji įmonė:

Patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis;

17)

filialas – veiklos vieta, kuri yra juridiškai priklausoma įstaigos dalis ir kurioje tiesiogiai atliekami visi ar kai kurie įstaigų veiklai būdingi sandoriai;

18)

papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas arba panaši veikla, papildanti vienos arba kelių įstaigų pagrindinę veiklą;

19)

turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 punkte, ir AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, įskaitant, jei nenumatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikomi trečiosios valstybės, kuri taiko priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, bent lygiaverčius Sąjungoje taikomiems reikalavimams, įstatymai;

20)

finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra įstaiga, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

21)

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;

22)

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra įstaiga;

23)

trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 punkte;

24)

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 6 punkte;

25)

pripažinta trečiųjų valstybių investicinė įmonė – įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

26)

finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (23), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

27)

finansų sektoriaus subjektas – bet kuris iš šių subjektų:

28)

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga arba finansų įstaiga, arba dalyvaujanti valdant tokios įstaigos ar finansų įstaigos kapitalą ir kuri pati nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

29)

ES patronuojančioji įstaiga – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

30)

patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

31)

ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

32)

patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

33)

ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

34)

pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

35)

dalyvavimas valdant įmonės kapitalą – dalyvavimas, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (24) 17 straipsnio pirmame sakinyje, arba 20 % ar daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo tiesioginė ar netiesioginė nuosavybė;

36)

kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;

37)

kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba papildant šį kriterijų apskaitos standartais, kurie taikomi įstaigai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

38)

glaudūs ryšiai – padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų yra susiję kuriuo nors iš šių būdų:

39)

susijusių klientų grupė – bet kuri iš šių grupių:

Nepaisant a ir b punktų, tais atvejais, kai centrinės valdžios institucija tiesiogiai kontroliuoja daugiau nei vieną fizinį ar juridinį asmenį arba yra tiesiogiai susijusi su daugiau nei vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, grupė, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai ji kontroliuoja pagal a punktą, arba kurie yra susiję su ja pagal b punktą, gali būti laikoma nesusijusių klientų grupe. Vietoj to susijusių klientų grupės, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, egzistavimas gali būti vertinamas atskirai kiekvieno iš asmenų, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja centrinės valdžios institucija pagal a punktą arba kurie yra tiesiogiai susiję su ja pagal b punktą, ir visų fizinių bei juridinių asmenų, kuriuos tas asmuo kontroliuoja pagal a punktą arba su kuriuo jie yra susiję pagal b punktą, įskaitant centrinės valdžios instituciją, atžvilgiu. Tas pats taikytina regioninėms arba vietos institucijoms, kurioms taikoma 115 straipsnio 2 dalis;

40)

kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas, tokiu būdu priklausydama atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;

41)

konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiųjų įstaigų ir įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą;

42)

veiklos leidimas – institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis tam tikra veikla;

43)

buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga yra gavusi veiklos leidimą;

44)

priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

45)

ECBS centriniai bankai – nacionaliniai centriniai bankai, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, ir Europos centrinis bankas (ECB);

46)

centriniai bankai – ECBS centriniai bankai ir trečiųjų valstybių centriniai bankai;

47)

konsoliduota būklė – padėtis, kuri susidaro tuo atveju, kai šio reglamento reikalavimai pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių taikomi įstaigai taip, lyg ta įstaiga kartu su vienu arba daugiau subjektų būtų viena įstaiga;

48)

konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;

49)

iš dalies konsoliduotai – remiantis patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, išskyrus subjektų pogrupį, konsoliduota būkle arba patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri nėra pagrindinė patronuojančioji įstaigą, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduota būkle;

50)

finansinė priemonė – bet kuri iš šių priemonių:

Visos a, b ir c punktuose nurodytos priemonės yra finansinės priemonės tik tada, jei jų vertė kyla iš pagrindinės finansinės priemonės arba kito pagrindinio straipsnio kainos, normos arba indekso;

51)

pradinis kapitalas – nuosavų lėšų dydis ir rūšys, kurie kredito įstaigoms nurodyti Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnyje, o investicinėms įmonėms – tos direktyvos IV antraštinėje dalyje;

52)

operacinė rizika – nuostolio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių sukelta rizika, įskaitant teisinę riziką;

53)

gautinų sumų sumažėjimo rizika – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

54)

įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė arba PD – tikimybė, kad per vienų metų laikotarpį sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų;

55)

nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba LGD – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;

56)

perskaičiavimo koeficientas – einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuri galėtų būti panaudota ir todėl būtų nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų mastas nustatomas pagal rekomenduojamą ribą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojama riba yra didesnė;

57)

kredito rizikos mažinimas – įstaigos naudojamas kredito rizikos, susijusios su įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, mažinimo būdas;

58)

tiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama įstaigai turint teisę, – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atveju – panaikinti, įpareigoti perduoti, paimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir reikalavimo įstaigai sumos;

59)

netiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies prievole sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų kredito įvykių atveju;

60)

pinigų atitikmens priemonė – indėlio sertifikatas, obligacija, įskaitant padengtą obligaciją, arba bet kuri kita nesubordinuotoji priemonė, kurią įstaiga yra išleidusi, už kurią įstaigai jau yra visiškai sumokėta ir kurios nominaliąją vertę įstaiga turi besąlygiškai apmokėti;

61)

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris arba schema, pagal kurią kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe, yra segmentuojama ir kuriai būdingi abu šie požymiai:

62)

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakeitimui vertybiniais popieriais;

63)

pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai su pagrindine pozicijų grupe susijusi rizika yra segmentuojama ir kai bent viena iš pagrindinių pozicijų yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

64)

pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais;

65)

kredito vertės padidinimas – sutartyje įformintas susitarimas, pagal kurį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su ta, kokia ji būtų buvusi, jei kredito vertė nebūtų padidinta, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių kredito užtikrinimas;

66)

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas (ne įstaiga), kuris vykdo tik tokią veiklą, kuria siekiama atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio struktūra siekiama atskirti SPPVPS prievoles nuo įstaigos iniciatorės prievolių ir kuriame naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę tą dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų;

67)

segmentas – sutartimi nustatytas kredito rizikos, susijusios su viena arba keliomis pozicijomis, segmentas, kai segmento pozicijoje esama rizikos patirti kredito nuostolį, kuris būtų didesnis arba mažesnis už to paties dydžio poziciją kiekviename kitame tokiame segmente, neatsižvelgiant į kredito užtikrinimą, kurį trečiosios šalys tiesiogiai suteikia pozicijų turėtojams tame segmente arba kituose segmentuose;

68)

vertinimas rinkos kainomis – pozicijų vertinimas remiantis turimomis iš nepriklausomų šaltinių gautomis uždarymo kainomis, įskaitant biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas;

69)

vertinimas pagal modelį – bet kuris vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis vienu ar keliais rinkos įvesties duomenimis;

70)

nepriklausoma kainų patikra – procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar vertinant pagal modelį naudojamų įvesties duomenų tikslumas ir nepriklausomumas;

71)

reikalavimus atitinkantis kapitalas – šio kapitalo suma:

72)

pripažinta birža – birža, kuri atitinka visas šias sąlygas:

73)

savo nuožiūra sukauptos pensijų išmokos – didesnės pensijų išmokos, kurias darbuotojui savo nuožiūra moka įstaiga kaip to darbuotojo kintamojo atlygio paketo dalį, į kurias neįtraukiamos darbuotojui mokamos pagal bendrovės pensijų sistemą sukauptos išmokos;

74)

hipotekinė vertė – nekilnojamojo turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgalaikio tvarumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinę ir alternatyvią tinkamą turto paskirtį;

75)

gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – gyvenamoji vieta, kurioje gyvena gyvenamosios vietos savininkas arba nuomininkas, įskaitant teisę gyventi bute, priklausančiame gyvenamųjų namų kooperatyvui Švedijoje;

76)

nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal įprastomis rinkos sąlygomis nesusijusių šalių sudarytą sandorį, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama;

77)

taikytina apskaitos sistema – apskaitos standartai, kurie įstaigai taikomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 arba Direktyvą 86/635/EEB;

78)

vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis – įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičiaus per laikotarpį, kuris prasideda prieš vienerius metus iki T datos, ir įsipareigojančiųjų asmenų, kurie prieš vienerius metus iki tos datos buvo priskirti prie to rango arba grupės, skaičiaus santykis;

79)

spekuliacinis nekilnojamojo turto finansavimas – paskolos, skirtos su nekilnojamuoju turtu susijusios žemės įsigijimui, plėtojimui arba statybai joje, arba tokio turto ar su juo susijusiam įsigijimui, plėtojimui arba statybai, ketinant pelningai parduoti;

80)

prekybos finansavimas – finansavimas, įskaitant garantijas, susijęs su prekių ir paslaugų mainais, naudojant nustatytos trumpos trukmės, paprastai trumpesnio negu vienų metų termino, finansinius produktus, jų automatiškai nepratęsiant;

81)

oficialiai remiamo eksporto kreditai – paskolos arba kreditai, skirti prekių ir paslaugų eksportui finansuoti, kuriems oficiali eksporto kreditų agentūra suteikia garantijų, draudimą arba tiesioginį finansavimą;

82)

atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – bet kokia sutartis, pagal kurią įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises, susijusias su kuriuo nors iš šių aspektų:

83)

atpirkimo sandoris – bet kuris sandoris, kuriam taikoma atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio apibrėžtis;

84)

paprastasis atpirkimo sandoris – pavienio turto arba panašaus, nesudėtingo turto, palyginti su turto krepšeliu, atpirkimo sandoris;

85)

prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:

86)

prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga laiko prekybos tikslais arba siekdama prekybos tikslais laikomas pozicijas apdrausti nuo rizikos;

87)

daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 punkte;

88)

reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai buvo suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri buvo pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį;

89)

įsipareigojimų neįvykdymo fondas – fondas, kurį įsteigė pagrindinė sandorio šalis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį ir kuris naudojamas pagal to reglamento 45 straipsnį;

90)

iš anksto finansuojamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įstaigos mokamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą;

91)

prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a–e punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinės garantinės įmokos;

92)

reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 punkte;

93)

svertas – įstaigos turto, nebalansinių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumokėti, įvykdyti įsipareigojimą arba pateikti užtikrinimo priemonę, įskaitant prievoles dėl gauto finansavimo, prisiimtų įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių arba atpirkimo sandorių, bet neįskaitant prievolių, kurių vykdymas gali būti užtikrintas tik įstaigą likviduojant, ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis;

94)

pernelyg didelio sverto rizika – rizika, kylanti dėl įstaigos pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių jos verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių arba prireikti jos likusio turto vertės koregavimo;

95)

kredito rizikos koregavimas – specifinių ir bendrų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dėl kredito rizikos suma, kuri yra pripažinta įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikytiną apskaitos sistemą;

96)

vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe;

97)

išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija – įsipareigojimas, naudojamas kredito išvestinės finansinės priemonės atsiskaitymo grynaisiais vertei nustatyti;

98)

išorinė kredito rizikos vertinimo institucija arba ECAI – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (25), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas;

99)

paskirtoji ECAI – įstaigos paskirtoji ECAI;

100)

sukauptos kitos bendrosios pajamos – reiškia tą patį, kaip nurodyta 1-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

101)

pagrindinės nuosavos lėšos – pagrindinės nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje;

102)

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį;

103)

papildomi 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį, ir tų straipsnių įskaitymas ribojamas deleguotaisiais aktais, priimtais pagal tos direktyvos 99 straipsnį;

104)

2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 2 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 2 dalį;

105)

3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų draudimo straipsniai, kurie priskiriami prie 3 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 3 dalį;

106)

atidėtųjų mokesčių turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

107)

atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo – atidėtųjų mokesčių turtas, kurio būsima vertė gali būti realizuota tik tada, jei įstaiga ateityje uždirbs apmokestinamojo pelno;

108)

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

109)

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas – nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus;

110)

paskirstymas – dividendų arba palūkanų bet kuria forma mokėjimas;

111)

finansų įmonė – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d papunkčiuose;

112)

atidėjiniai bendrai banko rizikai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje;

113)

prestižas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

114)

netiesiogiai turima kapitalo dalis – pozicija tarpininkaujančio subjekto atžvilgiu, kuris turi kapitalo priemonių, išleistų finansų sektoriaus subjekto, poziciją, kai finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių visiško nurašymo atveju nuostolis, kurį dėl to patirtų įstaiga, iš esmės nesiskirtų nuo nuostolio, kurį patirtų įstaiga dėl tiesiogiai turimų tų kapitalo priemonių, kurias išleido finansų sektoriaus subjektas;

115)

nematerialusis turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, ir apima prestižą;

116)

kitos kapitalo priemonės – finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių arba 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, papildomų 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių, 2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių arba 3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių;

117)

kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, kuriuos reikia atskleisti pagal taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną;

118)

nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma;

119)

nuosavų lėšų priemonės – įstaigos išleistos kapitalo priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių;

120)

mažumos dalis – įstaigos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma, priskirtina fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus asmenis, įtrauktus į rizikos ribojimu pagrįstą įstaigos konsolidavimą;

121)

pelnas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

122)

abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė – įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių;

123)

nepaskirstytasis pelnas – į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikytiną apskaitos sistemą;

124)

akcijų priedai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

125)

laikinieji skirtumai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

126)

dirbtinai turima kapitalo dalis – įstaigos investicija į finansinę priemonę, kurios vertė yra tiesiogiai susijusi su finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių verte;

127)

kryžminių garantijų sistema – sistema, kuri atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

128)

paskirstomi straipsniai – pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, pelną, kuris neskirstytinas dėl teisės aktų ar įstaigos įstatų nuostatų, ir sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal taikomą nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, tuos nuostolius ir rezervus nustatant remiantis įstaigos atskiromis ataskaitomis, o ne konsoliduotomis ataskaitomis.

a)

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)

patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

c)

patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

d)

patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

a)

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje yra įtraukta į konsoliduotai priežiūrai svarbaus rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.

a)

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga – iš dalies konsoliduotai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles;

b)

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti tų reikalavimų, likvidumo pozicijas ir užtikrina pakankamą visų šių įstaigų likvidumo lygį;

c)

įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikiant galimybę suėjus jų terminui įvykdyti individualias ir bendras prievoles;

d)

šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

a)

jų vykdomo organizacinės struktūros ir likvidumo rizikos vertinimo atitikties Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytoms sąlygoms viename likvidumo pogrupyje vertinimo;

b)

viename likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės;

c)

įstaigų, kurioms bus netaikoma šešta dalis, reikalaujamos turėti minimalios likvidžiojo turto sumos nustatymo;

d)

poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;

e)

neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;

f)

visiško tokio netaikymo pasekmių supratimo.

a)

centrinės įstaigos ir kontroliuojamų įstaigų įsipareigojimai yra bendri, o centrinė įstaiga visiškai garantuoja kelias savo kontroliuojamų įstaigų pareigas arba įsipareigojimus;

b)

centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai, remiantis konsoliduotosiomis šių įstaigų ataskaitomis;

c)

centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovybei.

a)

kiekviena grupei priklausanti ES investicinė įmonė taiko alternatyvų bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, nurodytos 95 straipsnio 2 dalyje, apskaičiavimo būdą;

b)

visos grupei priklausančios investicinės įmonės priklauso 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kategorijoms;

c)

kiekviena grupei priklausanti ES investicinė įmonė atskirai atitinka 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tuo pačiu metu iš savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito visus sąlyginius įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitu atveju būtų konsoliduojami;

d)

bet kurios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri yra bet kurios grupei priklausančios investicinės įmonės patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, turimas kapitalas, apibrėžtas kaip 26 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių suma, yra bent ne mažesnis nei šių elementų suma:

e)

į grupę neįtraukiamos kredito įstaigos.

a)

patronuojančiosios įmonės atsakomybė yra apribota kapitalo, kurį patronuojančioji įmonė turi patronuojamojoje įmonėje, dalimi, atsižvelgiant į kitų akcininkų arba narių atsakomybę;

b)

tų kitų akcininkų arba narių mokumo būklė yra pakankama;

c)

kitų akcininkų ir narių atsakomybė yra aiškiai nustatyta teisiškai įpareigojančiu būdu.

a)

kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių; ir

b)

kai viena ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

a)

10 mln. EUR;

b)

1 % bendro patronuojančiosios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

a)

kai atitinkama įmonė yra trečiojoje valstybėje, kurioje esama teisinių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;

b)

kai atitinkama įmonė nėra svarbi tik kredito įstaigų stebėsenos tikslų atžvilgiu;

c)

kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės būklės konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros tikslus.

a)

kai atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės kartu pateikia prašymus dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje nurodytų leidimų, siekdamos nuspręsti, ar išduoti prašomą leidimą, ir prireikus nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui;

b)

siekdamos nustatyti, ar įvykdyti 422 straipsnio 9 dalyje ir 425 straipsnio 5 dalyje nurodyti konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai, kuriuos papildo 422 straipsnio 10 dalyje ir 425 straipsnio 6 dalyje nurodyti EBI techniniai reguliavimo standartai.

a)

1 dalies a punkte nurodyto prašymo;

b)

1 dalies b punkte nurodytų kriterijų įvertinimo ir konkretaus vertinimo nustatymo.

a)

tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gauna išsamų 1 dalies a punkte nurodytą prašymą. Konsoliduotos priežiūros institucija šį išsamų prašymą nedelsdama perduoda kitoms kompetentingoms institucijoms;

b)

tą dieną, kai kompetentingos institucijos gauna konsoliduotos priežiūros institucijos parengtą ataskaitą, kurioje išnagrinėjami grupės vidaus įsipareigojimai grupėje.

a)

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b)

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c)

nepaskirstytasis pelnas;

d)

sukauptos kitos bendrosios pajamos;

e)

kiti rezervai;

f)

atidėjiniai bendrai banko rizikai.

a)

pelną patikrino nuo įstaigos nepriklausantys asmenys, atsakingi už tos įstaigos sąskaitų auditą;

b)

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad visi numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš to pelno sumos.

a)

įstaiga yra tos rūšies, kokia yra apibrėžta taikytinoje nacionalinėje teisėje, ir kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra priskiriama prie vienos iš šių rūšių:

b)

įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.

a)

priemones įstaiga išleido tiesiogiai, gavusi įstaigos savininkų arba, jeigu tai leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, įstaigos valdymo organo išankstinį sprendimą;

b)

priemonės yra apmokėtos, o jų pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

c)

priemonės atitinka visas šias jų klasifikavimo sąlygas:

d)

priemonių duomenys aiškiai ir atskirai atskleidžiami įstaigos finansinių ataskaitų balansinėje ataskaitoje;

e)

priemonės yra nuolatinės;

f)

priemonių pagrindinės sumos negalima sumažinti arba grąžinti, išskyrus bet kurį iš šių atvejų:

g)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad priemonių pagrindinė suma būtų arba galėtų būti mažinama arba grąžinama kitais atvejais, nei tik įstaigą likviduojant, ir įstaiga kitais būdais to nenurodo prieš išleisdama arba išleisdama šias priemones, išskyrus 27 straipsnyje nurodytas priemones, kai įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti tas priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę;

h)

priemonės atitinka šias su paskirstomomis sumomis susijusias sąlygas:

i)

palyginti su visomis įstaigos išleistomis kapitalo priemonėmis, šiomis priemonėmis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, o kiekviena priemone nuostoliai padengiami tiek pat, kiek visomis kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;

j)

įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai;

k)

priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies, kuri įstaigos likvidavimo atveju ir apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus yra proporcinga tų išleistų priemonių sumai, nėra fiksuota ir kuriai nenustatyta jokia riba, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų kapitalo priemonių atveju;

l)

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

m)

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas.

a)

taikomas nuosavų lėšų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b)

tai, ar dėl keliagubo paskirstymo būtų neproporcinga našta nuosavoms lėšoms, ir kada tai įvyktų;

c)

ką reiškia paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises.

a)

įstaiga turi turėti galimybę atsisakyti išpirkti priemones, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę;

b)

jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti priemones, priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai turi būti suteikta galimybė apriboti jų išpirkimą;

c)

atsisakymas išpirkti priemones arba atitinkamais atvejais priemonių išpirkimo apribojimas negali būti laikomas įstaigos įsipareigojimų neįvykdymu.

a)

balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų reikalavimas įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju yra proporcingas visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurias sudaro šios balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės, daliai;

b)

kitu atveju šios priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

a)

ta priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b)

su ta priemone susiję akcijų priedai nedelsiant nebepriskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

a)

kapitalo priemonės yra išleistos po 2014 m. sausio 1 d.;

b)

kapitalo priemones Komisija laiko valstybės pagalba;

c)

kapitalo priemonės yra išleistos vykdant rekapitalizavimo priemones, vadovaujantis tuometinėmis valstybės pagalbos taisyklėmis;

d)

kapitalo priemonės yra visiškai pasirašytos ir turimos valstybės ar atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto;

e)

kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai. Kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai;

f)

išskyrus atvejus, susijusius su 27 straipsnyje nurodytomis kapitalo priemonėmis, likvidavimo atveju kapitalo priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus;

g)

esama atitinkamų valstybės arba, jei taikytina, atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto pasitraukimo mechanizmų;

h)

kompetentinga institucija yra išdavusi išankstinį leidimą ir paskelbusi savo sprendimą kartu su to sprendimo išaiškinimu.

a)

kai toks padidėjimas yra susijęs su būsimomis pajamomis iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimų;

b)

kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynojo pelno, gaunamo iš ateities pajamų, kurių duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, kapitalizacijos.

a)

tikrosios vertės rezervų, susijusių su pelnu arba nuostoliais iš finansinių priemonių, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, pinigų srautų apsidraudimo, įskaitant prognozuojamus pinigų srautus;

b)

pelno arba nuostolių iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

c)

viso tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių.

a)

įsipareigojimus sudaro obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;

b)

įstaigos turto ir įsipareigojimų vertės pokyčiai susidarė dėl tokių pačių pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

c)

obligacijų, nurodytų a punkte, vertė ir įstaigos turto vertė yra glaudžiai susijusios;

d)

galima išpirkti hipotekos paskolas superkant obligacijas, kuriomis finansuojamos paskolos, rinkos arba nominaliąja verte.

a)

einamųjų finansinių metų nuostolius;

b)

nematerialųjį turtą;

c)

atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo;

d)

įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), atveju – neigiamas sumas, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, nurodytas 158 ir 159 straipsniuose;

e)

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą įstaigos balanse;

f)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą;

g)

tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines finansų sektoriaus subjektų, kurie su įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

h)

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

i)

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

j)

straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą;

k)

toliau nurodytų straipsnių, kuriems taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, pozicijos sumą, kai įstaiga tą pozicijos sumą atskaito iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos kaip alternatyvą 1 250 % rizikos koeficiento taikymui:

l)

visų su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniais susijusių skaičiavimo metu numatomų mokesčių, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

a)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b)

papildomų 1 lygio straipsnių;

c)

2 lygio straipsnių.

a)

atskaitytina suma mažinama susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą;

b)

į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą.

a)

subjektas turi pagal taikytiną nacionalinę teisę teisiškai vykdytiną teisę užskaityti tą ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ataskaitinio laikotarpio mokestiniu įsipareigojimu;

b)

atidėtųjų mokesčių turtas ir atidėtieji mokestiniai įsipareigojimai susiję su mokesčiais, kuriais tą patį subjektą apmokestina tas pats mokesčių administratorius.

a)

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, kurie neatskaitomi 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

b)

viso kito atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo.

a)

įstaigos einamųjų metų mokesčių permokos;

b)

įstaigos einamųjų metų mokestiniai nuostoliai, perkelti į ankstesnius metus, dėl kurių susidaro reikalavimai centrinės ar regioninės valdžios institucijai arba vietos mokesčių administratoriui arba iš jų gautinos sumos.

a)

jis automatiškai privaloma tvarka nedelsiant pakeičiamas mokesčių kreditu, tuo atveju, kai įstaiga praneša apie nuostolį, kai formaliai patvirtinamos įstaigos metinės finansinės ataskaitos, arba įstaigos likvidavimo arba nemokumo atveju;

b)

įstaiga pagal taikytiną nacionalinę mokesčių teisę gali padengti a punkte nurodytą mokesčių kreditą įstaigos arba kitų įmonių, kurios yra konsoliduojamos kaip ir įstaiga mokesčių tikslais pagal tą teisę, mokesčių įsipareigojimais arba kitų įmonių, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, mokesčių įsipareigojimais;

c)

kai b punkte nurodytų mokesčių kreditų suma viršija tame punkte nurodytus mokesčių įsipareigojimus, bet koks toks perviršis nedelsiant pakeičiamas tiesioginiu reikalavimu valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centrinės valdžios institucijai.

a)

visų susijusių atidėtųjų mokestinių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima anuliuoti, jeigu sumažėtų turto vertė arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą, suma;

b)

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto, kurį įstaiga gali neribotai naudoti, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, suma. Šiam turtui, kuris naudojamas atskaitomai sumai mažinti, atitinkamais taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrių.

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

įstaigai priklauso daugiau kaip 10 % to subjekto išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b)

įstaiga yra susijusi su tuo subjektu glaudžiais ryšiais ir jai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės;

c)

įstaigai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, o tas subjektas nėra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bet finansinės atskaitomybės tikslais pagal taikytiną apskaitos sistemą įtraukiamas į tą patį apskaitos konsolidavimą kaip ir ta įstaiga.

a)

turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos kapitalo priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b)

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

a)

bendrą sumą, kuria įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendros sumos, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams pritaikius šias nuostatas:

b)

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą padalijus iš bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos tų finansų sektoriaus subjektų nuosavų lėšų priemonių sumos.

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)

bendra tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos proporcija, atitinkanti kiekvieną turimą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę.

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

a)

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius:

b)

jeigu įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai tos įstaigos turimų tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos turimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

a)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių likutinė suma, gauta visiškai pritaikius 32–36 straipsniuose numatytus koregavimus ir netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių dėl ribinės sumos;

b)

17,65 %.

a)

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, suma;

b)

šių verčių suma:

a)

finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b)

tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį;

c)

įstaiga gavo išankstinį kompetentingų institucijų leidimą;

d)

prieš išduodamos c punkte nurodytą leidimą kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;

e)

subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:

a)

kai įstaiga turi kapitalo dalį kitoje įstaigoje ir yra įvykdytos i–v papunkčiuose nurodytos sąlygos;

b)

jeigu regioninė kredito įstaiga kapitalo dalį turi savo centrinėje arba kitoje regioninėje kredito įstaigoje ir jeigu įvykdomos a punkto i–v papunkčiuose nustatytos sąlygos.

a)

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b)

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

a)

priemonės yra išleistos ir apmokėtos;

b)

priemonės nėra įsigytos nė vieno iš šių subjektų:

c)

priemonių pirkimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

įstaigos nemokumo atveju šios priemonės yra mažesnio prioriteto nei 2 lygio priemonės;

e)

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

f)

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimo pagal priemones prioritetas;

g)

priemonės yra nuolatinės ir jas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta paskatų įstaigoms, kad jas išpirktų;

h)

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių, pirkimo pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas visiška emitento nuožiūra;

i)

priemonių gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

j)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, kad būtų galima priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti arba tas bus padaryta, ir įstaiga to nenumato kitais būdais, išskyrus šiuos atvejus:

k)

įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą prašymui priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti;

l)

pagal priemones paskirstomos sumos atitinka šias sąlygas:

m)

priemonės nėra įskaičiuojamos nustatant, ar įstaigos įsipareigojimai viršija jos turtą, kai toks skaičiavimas sudaro nemokumo kriterijų dalį pagal taikytiną nacionalinę teisę;

n)

priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

o)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra jokio reikalavimo, kuris užkirstų kelią įstaigos rekapitalizavimui;

p)

kai priemones tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

paskatų išpirkti formą ir pobūdį;

b)

visų papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo atvejų pobūdį po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

c)

šių veiksmų tvarką ir laiką:

d)

priemonių požymius, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui;

e)

specialiosios paskirties subjektų naudojimą netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai.

a)

reikalavimo dėl paskirstymo pagal priemones, kuris turi būti atliekamas tuo atveju, kai paskirstoma pagal įstaigos išleistą priemonę, kuri yra tokio paties arba mažesnio prioriteto kaip ir papildoma 1 lygio priemonė, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

b)

reikalavimo anuliuoti paskirstymą pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jeigu paskirstymai pagal tas papildomas 1 lygio priemones neatliekami;

c)

prievolės vietoj palūkanų arba dividendų mokėti kitos formos mokėjimus. Įstaigai ši prievolė kitu atveju netaikoma.

a)

tam tikras įvykis įvyksta, kai 92 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

b)

be a punkte nurodytų įvykių priemonę reglamentuojančiose nuostatose įstaigos gali nurodyti vieną ar daugiau tam tikrų įvykių;

c)

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jas konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui, šiose nuostatose nurodoma viena iš šių sąlygų:

d)

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jų pagrindines sumas nurašyti įvykus tam tikram įvykiui, nurašymu mažinami visi šie straipsniai:

a)

sumą, kuri būtina siekiant visiškai iki 5,125 % atstatyti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientą;

b)

visą priemonės pagrindinę sumą.

a)

nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas;

b)

informuoja papildomų 1 lygio priemonių turėtojus;

c)

nurašo priemonių pagrindinę sumą arba konvertuoja priemones į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

a)

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio priemonių;

b)

su ta priemone susijusi akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie papildomo 1 lygio straipsnio.

a)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, papildomas 1 lygio priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c)

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri apskaičiuojama pagal 60 straipsnį;

d)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomas 1 lygio priemones, išskyrus penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;

e)

straipsnių sumas, kurias reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kurios viršija įstaigos 2 lygio kapitalą;

f)

visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, susijusius su papildomais 1 lygio straipsniais, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja papildomus 1 lygio straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

turimos papildomos 1 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b)

papildomi 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis papildomomis 1 lygio priemonėmis.

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

a)

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

b)

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

a)

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b)

i papunktyje nurodyta suma, padalyta iš ii papunktyje nurodytos sumos:

a)

kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, jei įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b)

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

c)

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bendros kredito rizikos koregavimai, neatėmus mokesčių, kurie sudaro iki 1,25 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

d)

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, teigiamos sumos, neatėmus mokesčių, gautos atlikus 158 ir 159 straipsniuose nustatytus skaičiavimus, kurios sudaro iki 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių.

a)

priemonės yra atitinkamai išleistos arba subordinuotosios paskolos yra gautos ir visiškai apmokėtos;

b)

priemonės nėra atitinkamai nupirktos arba subordinuotosios paskolos nėra suteiktos nė vieno iš šių subjektų:

c)

atitinkamai priemonių pirkimo arba subordinuotųjų paskolų suteikimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos arba pagal subordinuotąsias paskolas reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl subordinuotųjų paskolų pagrindinės sumos visiškai priklauso nuo visų nesubordinuotų kreditorių reikalavimų;

e)

atitinkamai priemonės arba subordinuotosios paskolos nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

f)

atitinkamai priemonėms arba subordinuotosioms paskoloms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitu atveju padidinamas reikalavimo atitinkamai pagal priemones arba subordinuotąsias paskolas prioritetas;

g)

atitinkamai priemonių arba subordinuotųjų paskolų pradinis terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai;

h)

atitinkamai priemones arba subordinuotąsias paskolas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;

i)

jeigu atitinkamai pagal priemones arba subordinuotąsias paskolas numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių arba priešlaikinio išmokėjimo opcionų, kai taikoma, pirkimo pasirinkimo sandoris vykdomas visiška emitento arba skolininko, kai taikoma, nuožiūra;

j)

atitinkamai priemonių arba subordinuotųjų paskolų gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos, atpirktos arba prieš laiką grąžintos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų atitinkamai nuo jų suteikimo ar gavimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

k)

atitinkamai priemones arba subordinuotąsias paskolas reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų, atpirktų ar prieš laiką grąžintų atitinkamai priemones ar subordinuotąsias paskolas arba galėtų jas atitinkamai išpirkti, atpirkti ar grąžinti, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitu atveju nepateikia tokios nuorodos;

l)

atitinkamai priemones arba subordinuotąsias paskolas reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

m)

atitinkamais atvejais, pagal priemones arba subordinuotąsias paskolas mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n)

atitinkamais atvejais, jei priemones tiesiogiai išleidžia ne įstaiga arba jei subordinuotąsias paskolas tiesiogiai gauna ne įstaiga, įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

nominalioji priemonių arba subordinuotųjų paskolų suma pirmąją likusio penkerių metų galiojimo pagal sutartį laikotarpio dieną, padalinta iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus;

b)

priemonių arba subordinuotųjų paskolų galiojimo pagal sutartį laikotarpio likusių kalendorinių dienų skaičius.

a)

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio priemonių;

b)

su ta priemone susijusių akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio straipsnių.