I PRIEDAS

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROS KONSORCIUMO „EUROPOS SOCIALINIAI TYRIMAI“ (ESS ERIC) ĮSTATAI

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Pavadinimas, buveinė, vieta, būstinės, steigimas ir darbo kalba

1.   Steigiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra „Europos socialiniai tyrimai“ (toliau – ESS).

2.   Europos socialiniams tyrimams skirto Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) pavadinimas – ESS ERIC.

3.   ESS ERIC buveinė yra priimančiojoje šalyje. Paprastai buveinė yra šios šalies priimančiojoje institucijoje; jei reikia, buveinę nustato bendrasis susirinkimas.

4.   Pirmoji ESS ERIC buveinė yra Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Pirmoji priimančioji šalis yra Jungtinė Karalystė. Pirmoji priimančioji institucija yra City University London. Buveinę, priimančiąją šalį ir priimančiąją instituciją bendrasis susirinkimas peržiūri kas ketverius metus.

5.   ESS ERIC su kiekviena priimančiąja institucija sudaro susitarimą, kuriame nustatoma tvarka, pagal kurią priimančioji institucija gali teikti paslaugas, tiekti produktus arba skirti personalą ESS ERIC būstinėms (ESS ERIC centrinėms įstaigoms, kuriose dirba direktorius ir vienas jo pavaduotojas) (toliau – būstinės). Jei, pasibaigus įgaliojimams, priimančioji institucija patiria išlaidų ir turi skolinių ar kitokių įsipareigojimų, ESS ERIC padengia tokias išlaidas ir įvykdo skolinius ar kitokius įsipareigojimus (išskyrus išlaidas ir įsipareigojimus, atsiradusius dėl priimančiosios institucijos kaltės).

6.   Paprastai būstinės steigiamos priimančiojoje institucijoje. Jei bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, ESS ERIC sudaro ketverių metų susitarimus dėl būstinių steigimo. Likus dvylikai mėnesių iki susitarimo, sudaryto su priimančiąja institucija, dėl būstinių galiojimo pabaigos, bendrasis susirinkimas jį pratęsia dar ketveriais metais arba pagal susitarimą su trečiąja šalimi steigia būstines kitur.

7.   Priimančioji valstybė kuo greičiau, bet praėjus ne daugiau kaip 45 dienoms po Komisijos sprendimo įsteigti ESS ERIC įsigaliojimo, šaukia pirmąjį bendrojo susirinkimo posėdį.

8.   Priimančioji valstybė praneša nariams steigėjams apie konkrečius skubius teisinius veiksmus, kurių ESS ERIC vardu reikia imtis iki steigiamojo posėdžio. Jei narys steigėjas per 5 darbo dienas po pranešimo gavimo nepateikia prieštaravimo, teisinius veiksmus atlieka priimančiosios valstybės tinkamai įgaliotas asmuo.

9.   ESS ERIC darbo kalba yra anglų.

2 straipsnis

Užduotys ir veikla

1.   Pagrindinis ESS ERIC uždavinys ir užduotis – įsteigti ir naudoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, siekiant šių pagrindinių tikslų:

a)	per Europos socialinių tyrimų infrastruktūrą ar kitokiais būdais rinkti, aiškinti ir skleisti tikslius duomenis apie socialinę padėtį Europoje, įskaitant duomenis apie kintančias skirtingų šalių piliečių nuomones, vertybes, pažiūras ir elgseną;

b)	nemokamai ir laiku suteikti prieigą prie sukauptų duomenų profesionaliesiems naudotojams ir visuomenės atstovams;

c)	skatinti Europoje ir kitur tobulinti kiekybinio socialinio vertinimo ir analizavimo metodus.

2.   Pagrindinį uždavinį ir užduotį ESS ERIC vykdo nesiekdama ekonominės naudos. Tačiau ESS ERIC gali vykdyti ribotą ekonominę veiklą, jei ši glaudžiai susijusi su jos pagrindine užduotimi ir nekelia grėsmės šios užduoties vykdymui.

2   SKYRIUS

NARYSTĖ

3 straipsnis

Narystė ir atstovaujantysis subjektas

1.   ESS ERIC nariais gali tapti šie subjektai:

a)	valstybės narės;

b)	asocijuotosios šalys;

c)	trečiosios šalys, kurios nėra asocijuotosios šalys;

d)	tarpvyriausybinės organizacijos.

2.   ESS ERIC priklauso bent trys valstybės narės.

3.   Visuose bendrojo susirinkimo posėdžiuose valstybės narės (kurioms atstovauja nacionaliniai atstovai) kartu turi balsavimo teisių daugumą. Jei valstybės narės sudaro mažiau nei pusę visų narių (kuriems atstovauja nacionaliniai atstovai) skaičiaus, valstybės narės kartu turi 51 % balsų, o kiekviena valstybė narė (kuriai atstovauja nacionalinis atstovas) – po lygią 51 % balsų dalį. Likę balsai po lygiai dalijami tarp visų kitų narių. Šiuose įstatuose vienas balsas – pagal 3 straipsnio 3 dalį patikslinta viena nario balso dalis, jei valstybės narės sudaro mažiau nei pusę visų narių skaičiaus.

4.   Narys arba stebėtojas savo nuožiūra renkasi ir pagal savo taisykles bei procedūras skiria galintį jam atstovauti vieną viešąjį subjektą arba vieną privatųjį subjektą, kuriam pavesti įgaliojimai teikti viešąsias paslaugas.

Aiškumo dėlei nustatoma, kad kiekvienas narys turi teisę keisti savo atstovą ir (arba) turėti ne daugiau kaip po du atstovus, tačiau turi tik po vieną balsą.

5.   Kiekvienas narys (jo atsakinga ministerija, Vyriausybės departamentas ar jo paskirtas atitinkamas organas arba atstovas pagal 3 straipsnio 4 dalį) skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį (toliau – nacionalinis atstovas) jam atstovauti bendrojo susirinkimo posėdžiuose, tvarkant kitus bendrojo susirinkimo reikalus ar kitus narės bendravimo su ESS ERIC klausimus, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui. Kiekvienas narys taip pat skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį nacionaliniam atstovui pavaduoti, kai nacionalinis atstovas yra užimtas arba negali eiti pareigų, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui.

6.   Paprastai kiekvienas narys nacionalinį atstovą skiria bent dvejų metų kiekvieno Europos socialinių tyrimų ciklo laikotarpiui (pirmąjį tokį ESS ERIC laikotarpį bendrojo susirinkimo pritarimu nustato direktorius) (toliau – dvimetis laikotarpis). Tam pačiam dvimečiam laikotarpiui kiekvienas narys taip pat skiria ir įvardija po vieną nacionalinio atstovo pavaduotoją. Kiekvienas narys bet kuriuo metu gali keisti nacionalinį atstovą arba jo pavaduotoją, apie tai raštu pranešęs bendrajam susirinkimui.

7.   Dabartiniai nariai, stebėtojai ir jų atstovai išvardijami II priede. Nariais steigėjais vadinami ERIC paraiškos pateikimo metu nario statusą turėję subjektai.

4 straipsnis

Narių ir stebėtojų priėmimas

1.   Nauji nariai turi tenkinti šias priėmimo sąlygas:

a)	naujų narių priėmimas tvirtinamas paprasta bendrojo susirinkimo balsų dauguma;

b)	visos narystės paraiškos rengiamos raštu ir siunčiamos bendrojo susirinkimo pirmininkui, o jų kopija – direktoriui;

c)

paraiškoje pareiškėjas apibūdina, kaip padės siekti 2 straipsnyje apibūdintų ESS ERIC tikslų, vykdyti tame pačiame straipsnyje apibūdintą veiklą ir kaip laikysis 3 skyriuje nurodytų pareigų. Visų pirma pareiškėjas turi pateikti bendrajam susirinkimui įtikinamų įrodymų, kad turi išteklių ir ryžto visada: i) savo lėšomis užtikrinti, kad, vykdydama pagrindinę užduotį, ESS ERIC prireikus (bent kas dvejus metus) rinktų duomenis ir atliktų tyrimus pagal direktoriaus parengtas specifikacijas ir, jei reikia, pritarus bendrajam susirinkimui; ii) vykdyti reikalavimą mokėti finansinius įnašus į subalansuotus ESS ERIC biudžetus (pradiniai įnašai nustatyti priede); iii) 17 straipsnio 5 dalyje nustatytais įnašais arba kitaip prisidėti prie pagrindinių ESS ERIC išlaidų padengimo pagal Įstatuose bendrojo susirinkimo prireikus nustatytą finansavimo formulę; iv) pagal Įstatus laikytis ESS ERIC valdymo susitarimų ir juose dalyvauti.

2.   Visi nariai kandidatai privalo sudaryti prisijungimo dokumentą, iš esmės atitinkantį bendrojo susirinkimo prireikus patvirtintą formą.

3.   3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie dar negali tapti nariais, gali prašyti jiems suteikti stebėtojo statusą. Stebėtojais (toliau kiekvienas iš išvardytųjų – stebėtojas) priimami:

a)	subjektai, galintys būti stebėtojais pagal Reglamento apibrėžtį ir bendrojo susirinkimo priimti stebėtojais, jei, bendrojo susirinkimo nuomone, tai labiausiai atitinka ESS ERIC interesus ir padeda vykdyti pagrindinę jos užduotį bei veiklą;

b)	nariai, kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį laikinai ar kitaip prarado balsavimo teisę ir kuriems bendrojo susirinkimo pritarimu suteikiamas stebėtojo statusas iki tol, kol jiems grąžinama balsavimo teisė arba pasibaigia jų narystė.

4.   Stebėtojų priėmimo sąlygos:

a)	stebėtojai priimami ketverių metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus stebėtojas bendrajam susirinkimui teikia paraišką (-as) pratęsti stebėtojo statuso galiojimą;

b)	stebėtojai priimami arba pakartotinai priimami bendrojo susitarimo pritarimu;

c)	pareiškėjai teikia rašytinę paraišką ESS ERIC buveinei;

d)	nariams, kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį laikinai ar kitaip prarado balsavimo teisę, bendrojo susirinkimo pritarimu suteikiamas stebėtojo statusas iki tol, kol jiems grąžinama balsavimo teisė arba pasibaigia jų narystė.

5.   Kiekvienas stebėtojas (jo atsakinga ministerija, Vyriausybės departamentas ar jo paskirtas atitinkamas organas) skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį (toliau – stebėtojo atstovas) jam atstovauti bendrojo susirinkimo posėdžiuose, tvarkant kitus bendrojo susirinkimo reikalus ar kitus stebėtojo bendravimo su ESS ERIC klausimus, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui.

Pagal 4 straipsnio 3 dalį priimto stebėtojo atstovas yra nacionalinis atstovas, kurį šis subjektas skiria kaip narys. Kiekvienas stebėtojas taip pat skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį stebėtojo atstovui pavaduoti, kai stebėtojo atstovas yra užimtas arba negali eiti pareigų, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui.

6.   Į bendrojo susirinkimo posėdžių dalis, per kurias nėra svarstomi konfidencialūs klausimai, ex officio kviečiami šie balsavimo teisių neturintys, tačiau turintys teisę pareikšti nuomonę ir gauti visus reikiamus dokumentus asmenys:

a)	Europos mokslo fondo arba jį pakeisiančių įstaigų atstovas;

b)	pagal šiuos įstatus bendrojo susirinkimo steigtinos Konsultacijų mokslo klausimais valdybos (toliau – KMV) pirmininkas;

c)	pagal šiuos įstatus bendrojo susirinkimo steigtinos Konsultacijų metodų klausimais valdybos (toliau – KMEV) pirmininkas;

d)	13 straipsnyje apibūdinto Nacionalinių koordinatorių forumo (toliau – NKF) atstovas;

e)	ESS ERIC direktorius ir jo pavaduotojai;

f)	priimančiosios institucijos atstovas;

g)	kitos ESS ERIC nepriklausančios šalies, išreiškusios norą dalyvauti Europos socialiniuose tyrimuose ir patvirtintos bendrojo susirinkimo, paskirtas atstovas.

5 straipsnis

Nario arba stebėtojo pasitraukimas ir narystės arba stebėtojo statuso galiojimo nutraukimas

1.   Subjektas automatiškai nustoja būti narys, jei nutrūksta jo veikla arba jis nebepriklauso kuriai nors iš 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų.

2.   Narys gali pasitraukti bet kuriuo metu. Nario pasitraukimas įsigalioja pasibaigus dvimečiam laikotarpiui (išskyrus pirmąjį dvimetį laikotarpį), jei jis bendrajam susirinkimui įteikia rašytinį pranešimą apie pasitraukimą likus iki jo ne mažiau kaip 24 mėnesiams (toliau – pranešimo apie pasitraukimą laikotarpis).

3.   Narystė taip pat nutraukiama, jei bendrasis susirinkimas dviejų trečdalių balsų dauguma nusprendžia, kad nutraukti narystę labiausiai atitinka ESS ERIC interesus, po to, kai:

a)	narys pažeidė sąlygas, nustatytas: i) 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje du vienas po kito einančius dvimečius laikotarpius, arba ii) 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje du vienas po kito einančius ESS ERIC finansinius metus, arba

b)	narys šiurkščiai pažeidė kitą Įstatų nuostatą.

Narys arba stebėtojas turi galimybę bendrajam susirinkimui užginčyti sprendimą nutraukti narystę arba stebėtojo statuso galiojimą ir pateikti gynybos argumentus.

4.   Nepaisydamas 5 straipsnio 3 dalies, bendrasis susirinkimas taip pat gali 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis aplinkybėmis paprasta balsų dauguma nuspręsti ne nutraukti narystę, o ją laikinai sustabdyti arba atimti iš nario balsavimo teisę tokiam laikotarpiui ir tokiomis sąlygomis, kokie, jo pagrįsta nuomone, yra reikalingi. Bendrasis susirinkimas gali paprasta balsų dauguma nuspręsti grąžinti nariui balsavimo teisę, jei narys tinkamai, jo nuomone, pašalino 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą.

5.   Narystė neperleidžiama.

3   SKYRIUS

NARIŲ IR STEBĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

6 straipsnis

Nariai

1.   Jei laikomasi 3 straipsnio 5 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų, kiekvienas narys turi po vieną balsą. Kai narys turi daugiau nei vieną 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą atstovą, jis turi tik vieną balsą, jei bendrasis susirinkimas sutinka ir jei laikomasi šio straipsnio nuostatų. Be to, narys bendrajam susirinkimui nurodo, kokia tvarka jo atstovai už jį atiduoda tokį (-ius) balsą (-us).

2.   Kiekvienas narys:

a)	moka finansinį įnašą, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies c punkto i, ii ir iii papunkčiuose;

b)	skiria nacionalinį atstovą, kaip minėta 3 straipsnio 5 dalyje;

c)	visapusiškai įgalioja nacionalinį atstovą balsuoti visais klausimais, kurie iškeliami bendrojo susirinkimo posėdžiuose ir įtraukiami į darbotvarkę.

3.   Visus įnašus, išskyrus metinį įnašą, į ESS ERIC nariai gali skirti pavieniui arba bendradarbiaudami kartu su kitais nariais, stebėtojais ar trečiosiomis šalimis.

7 straipsnis

Stebėtojai

1.   Stebėtojai turi teisę gauti pranešimą apie bendrojo susirinkimo posėdžius, juose dalyvauti ir (pirmininko pritarimu) pareikšti nuomonę. Bendrasis susirinkimas gali neleisti stebėtojams dalyvauti tose posėdžių dalyse, kurias jis laiko konfidencialiomis (sprendimą neleisti dalyvauti prireikus priima pirmininkas arba dėl jo balsuoja bendrasis susirinkimas). Stebėtojai turi teisę susipažinti su tokiais pat dokumentais kaip ir nacionaliniai atstovai, išskyrus dokumentus, susijusius su (jau minėtais) konfidencialiais klausimais. Stebėtojai neturi nė vieno balso.

2.   Kiekvienas stebėtojas skiria 4 straipsnio 5 dalyje minėtą savo atstovą.

4   SKYRIUS

ERIC VALDYMAS IR VEIKLOS VYKDYMAS

8 straipsnis

Bendrasis susirinkimas

1.   Bendrasis susirinkimas – visiems ESS ERIC nariams atstovaujantis organas. Bendrojo susirinkimo posėdžiuose kiekvienam nariui atstovauja nacionalinis atstovas (arba jo pavaduotojas).

2.   Bendrasis susirinkimas turi visapusiškus įgaliojimus priimti sprendimus dėl ESS ERIC veiklos ir valdymo. Bendrasis susirinkimas visuomet saugo ir puoselėja ESS ERIC interesus.

3.   Galiojančiu įsakymu bendrajam susirinkimui suteikiama teisė prireikus perduoti direktoriui tokius klausimus, kokių, jo nuomone, reikia.

4.   Bendrasis susirinkimas bendrai atsako už ESS ERIC veiklos įgyvendinamumą ir tvarumą. Kitos bendrojo susirinkimo atsakomybės sritys (sąrašas nebaigtinis):

a)

skirti, keisti arba šalinti direktorių, pasikonsultavus su pagrindine moksline grupe (toliau – PMG), kuri bus apibūdinta 13 straipsnyje, ir nustatyti direktoriaus įdarbinimo tvarką bei sąlygas. Bendrasis susirinkimas nustato, kokį direktoriaus skyrimo konkursą rengti – viešąjį ar uždarąjį – ir ar įsteigti paskyrimo komitetą konkursui rengti bendrojo susirinkimo vardu;

b)	skirti, keisti arba paleisti priimančiąją instituciją, pasikonsultavus su PMG. Bendrasis susirinkimas nustato, kokį priimančiosios institucijos skyrimo konkursą rengti – viešąjį ar uždarąjį – ir ar įsteigti paskyrimo komitetą konkursui rengti bendrojo susirinkimo vardu;

c)	iš direktoriaus gauti periodines pareigų atlikimo ataskaitas;

d)	tikrinti ir tvirtinti sąskaitas bei tęstines darbo programas;

e)	skirti, keisti arba šalinti KMV narius;

f)	skirti, keisti arba šalinti KMEV narius;

g)	skirti, keisti arba šalinti Finansų komiteto narius;

h)	steigti kitus patariamuosius organus ar komitetus, kurie, bendrojo susirinkimo nuomone, gali būti reikalingi arba tikslingi tam tikrais atvejais, ir nustatyti narystę tokiuose organuose bei komitetuose ir jų darbo tvarką;

i)	stebėti, ar nariai vykdo pareigas ESS ERIC, ir tai užtikrinti, prireikus imantis veiksmų prieš narius, kad būtų įgyvendinamos ESS ERIC teisės tokių narių atžvilgiu.

Bendrasis susirinkimas gali užsakyti atlikti periodinę nepriklausomą visos ESS ERIC veiklos arba jos dalies peržiūrą arba auditą ir gauti peržiūros arba audito ataskaitas. Bendrasis susirinkimas atsako už tai, kad konsultuodamasis su direktoriumi, PMG ir kitais patariamaisiais organais, kuriuos prireikus jis gali įsteigti, nustatytų tokių peržiūrų arba auditų atlikimo tvarką, tvarkaraštį ir peržiūros kriterijus.

9 straipsnis

Bendrojo susirinkimo pirmininkas ir jo pavaduotojas

1.   Bendrasis susirinkimas paprasta balsų dauguma skiria nepriklausomą pirmininką (toliau – pirmininkas), kuris neturi būti nacionalinis atstovas ir turi atitikti tokius kriterijus, kokius prireikus tvirtina bendrasis susirinkimas.

Pirmininkas skiriamas ketverių metų pratęsiamai kadencijai. Likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki pirmininko skyrimo posėdžio, bendrasis susirinkimas raštu praneša apie skirti siūlomą (-us) kandidatą (-us). Pirmininkas pradeda eiti pareigas kuo greičiau po skyrimo.

2.   Bendrasis susirinkimas paprasta balsų dauguma iš nacionalinių atstovų tarpo skiria pirmininko pavaduotoją (toliau – pirmininko pavaduotojas). Pirmininko pavaduotojas skiriamas ketverių metų pratęsiamai kadencijai. Likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki pirmininko pavaduotojo skyrimo posėdžio, bendrasis susirinkimas raštu praneša apie skirti siūlomą (-us) kandidatą (-us). Pirmininko pavaduotojas pradeda eiti pareigas kuo greičiau po skyrimo. Pirmininko pavaduotojas vykdo visas pirmininko užduotis, kai šio nėra.

3.   Bendrasis susirinkimas imasi reikiamų priemonių, kad pirmasis pirmininkas ir jo pavaduotojas būtų paskirti per pirmąjį bendrojo susirinkimo posėdį.

10 straipsnis

Bendrojo susirinkimo posėdžiai

1.   Bendrojo susirinkimo posėdžiai vyksta bent du kartus per metus. Papildomi posėdžiai gali būti šaukiami pirmininko, direktoriaus arba bent vieno trečdalio nacionalinių atstovų prašymu. Posėdžių rengimu, įskaitant protokolų rašymą, rūpinasi ESS ERIC būstinės.

2.   Visi bendrojo susirinkimo sprendimai, išskyrus sprendimus konfidencialiais klausimais, priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių nacionalinių atstovų balsų dauguma, jei laikomasi 3 straipsnio 5 dalies nuostatų.

3.   Jei laikomasi 10 straipsnio 15 dalies nuostatų, bendrojo susirinkimo posėdis šaukiamas likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki posėdžio. Jei laikomasi 10 straipsnio 15 dalies nuostatų, šaukime nurodomas posėdžio laikas, vieta ir bendras svarstysimų klausimų pobūdis.

4.   Jei laikomasi Įstatų nuostatų, šaukimas į bendrojo susirinkimo posėdį ir kiti dokumentai, kuriais apie tai informuojama, įteikiami visiems nariams, direktoriui, nacionaliniams atstovams, stebėtojams ir kitiems asmenims, kurie pirmininko pageidavimu kviečiami į posėdį.

5.   Tai, kad atsitiktinai užmirštama įteikti šaukimą į posėdį asmeniui, kuris turi teisę jį gauti, arba šis jo negauna, neturi įtakos posėdžio teisėtumui.

6.   Kiekvienas šaukimas į bendrojo susirinkimo posėdį yra popierinės arba elektroninės formos (kaip nustatyta 2006 m. Jungtinės Karalystės bendrovių įstatymo (Companies Act 2006) 1168 skirsnyje) ir skelbiamas interneto svetainėje.

7.   Bendrojo susirinkimo posėdyje nesvarstomas nė vienas klausimas, jei nėra narių (jų nacionalinių atstovų) kvorumo. Kvorumą sudaro nariai, turintys bent vieną trečdalį balsų, atitinkančių balsavimo per bendrojo susirinkimo posėdį reikalavimus, ir teisę balsuoti svarstomais klausimais. Jei kvorumas nesusidaro per pusvalandį nuo nustatytos bendrojo susirinkimo posėdžio pradžios, posėdis nukeliamas 10 min. tą pačią dieną toje pačioje vietoje. Jei kvorumas nesusidaro per nukeltą bendrojo susirinkimo posėdį, nariai, kuriems atstovaujama ir kurie turi teisę balsuoti svarstomais klausimais, sudaro kvorumą ir turi įgaliojimus priimti sprendimus visais klausimais, kurie galėjo būti tinkamai išnagrinėti per posėdį, kurį reikėjo nukelti, tačiau nė vienas per nukeltą posėdį priimtas sprendimas konfidencialiu klausimu neįsigalioja, jei ir kol posėdžio protokolas neišplatinamas visiems nariams ir jo raštu arba e. paštu nariai nepatvirtina paprasta arba dviejų trečdalių balsų dauguma. Šiame straipsnyje nacionalinio atstovo pritarimas laikomas nario pritarimu.

8.   Kiekvienam bendrojo susirinkimo posėdžiui pirmininkauja pirmininkas. Jei pirmininkas nepaskirtas, jo nėra nustatytu posėdžio laiku arba jis atsisako pirmininkauti, pirmininkauja jo pavaduotojas, arba, jei pavaduotojo nėra arba jis atsisako pirmininkauti, posėdyje dalyvaujantys nacionaliniai atstovai posėdžio pirmininku išrenka vieną asmenį iš savo tarpo.

9.   Kiekviename bendrojo susirinkimo posėdyje už nutarimą balsuojama pakeliant ranką arba, jei pirmininkas taip nusprendžia, užpildant balsavimo biuletenį.

10.   Pirmininko pareiškimas, kad nutarimas priimtas, priimtas vienbalsiai arba tam tikra balsų dauguma, atmestas arba atmestas tam tikra balsų dauguma, ir šiuo tikslu ESS ERIC posėdžio protokole padarytas įrašas yra neginčijami įrodymai – už ar prieš tokį nutarimą atiduotų balsų skaičiaus ar jo dalies įrodymai nereikalingi.

11.   Pirmininkas neturi nei balsavimo teisės, nei lemiamo balso. Pirmininko pavaduotojas ar kitas bendrojo susirinkimo posėdžiui pirmininkauti išrinktas nacionalinis atstovas, pirmininkaudamas posėdžiui, turi teisę balsuoti kaip nacionalinis atstovas, tačiau neturi papildomo balso kaip pirmininkas.

12.   Pirmininko sprendimu stebėtojai turi teisę per bendrojo susirinkimo posėdį pareikšti nuomonę ir būti išklausyti, tačiau neturi teisės balsuoti. Pirmininkas gali nuspręsti prašyti stebėtojų išeiti iš salės nepasibaigus bendrojo susirinkimo posėdžiui arba jo daliai.

13.   Jei šaukimas į bendrojo susirinkimo posėdį išsiunčiamas likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki posėdžio ir jei šaukime nurodomi posėdžio laikas, vieta bei svarstysimų konfidencialių klausimų pobūdis, bendrasis susirinkimas gali priimti sprendimus tik dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių atstovų dauguma dėl šių klausimų (toliau – konfidencialūs klausimai):

a)	ESS ERIC valdymo susitarimų pakeitimų;

b)	pasiūlymų didinti ESS ERIC biudžetą (kaip nurodyta 17 straipsnyje);

c)	pasiūlymų keisti finansavimo modelį, kaip nurodyta 17 straipsnyje;

d)	pasiūlymų nutraukti nario narystę;

e)	pasiūlymų keisti priimančiąją instituciją;

f)	pasiūlymų nutraukti pirmininko, jo pavaduotojo ir direktoriaus kadenciją anksčiau laiko;

g)	11 straipsnio 3 dalyje arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų organų sudėties ar struktūros pakeitimų;

h)	pasiūlymų keisti Įstatus (ir atlikti kitus 28 straipsnyje nurodytus pakeitimus).

14.   Rašytinis nutarimas, priimtas esant tokiam narių skaičiui, kokio būtų reikėję, jei jis būtų pasiūlytas per bendrojo susirinkimo posėdį, turi tokią pat galią, kokią turėtų, jei būtų priimtas per tinkamai sušauktą ir surengtą bendrojo susirinkimo posėdį, ir gali būti sudarytas iš kelių tokios pat formos dokumentų, kurių kiekvienas pasirašytas vieno arba daugiau narių vardu. Šiame straipsnyje nacionalinio atstovo pritarimas laikomas nario pritarimu.

15.   Nariai (kuriems atstovauja tinkamai paskirti nacionaliniai atstovai) laikomi dalyvavusiais bendrojo susirinkimo posėdyje arba jo dalyje, jei:

a)	posėdis sušauktas ir vyksta pagal Įstatus;

b)	kiekvienas iš jų gali kitiems perduoti informaciją arba savo nuomonę apie konkretų posėdžio darbotvarkės klausimą.

11 straipsnis

Bendrojo susirinkimo komitetai

1.   Laikydamasis Įstatų, bendrasis susirinkimas gali steigti komitetus. Laikydamasis Įstatų, bendrasis susirinkimas nustato komitetų sudėtį, narystę juose ir jų darbo tvarką. Bendrojo susirinkimo komitetų nariai gali būti asmenys, kurie nėra nacionaliniai atstovai. Bendrasis susirinkimas skiria komitetų narius, pasikonsultavęs su direktoriumi ir specialiosiomis paskyrimo grupėmis, kurias, bendrojo susirinkimo nuomone, prireikus tikslinga įsteigti.

2.   Direktorius (arba paskirtas jo pavaduotojas) turi teisę dalyvauti visų bendrojo susirinkimo komitetų posėdžiuose ir rūpinasi jų rengimu bei protokolų rašymu. Bendrasis susirinkimas nustato komitetų įgaliojimų pratęsimo tvarką.

3.   Nuolat veikia šie komitetai:

a)	Konsultacijų mokslo klausimais valdyba (KMV);

b)	Konsultacijų metodų klausimais valdyba (KMEV);

c)	Finansų komitetas (FINKOM).

4.   Paprastai KMV sudaro aštuoni tarptautinei sociologų bendrijai priklausantys patyrę sociologai, kuriuos bendrasis susirinkimas skiria iš narių perduoto kandidatų sąrašo. KMV nariai skiriami ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

5.   KMV teikia bendrajam susirinkimui, direktoriui ir PMG konsultacijas bei rekomendacijas esminiais ESS ERIC veiklos klausimais. Bendrasis susirinkimas, direktorius ar PMG į KMV nuomonę neprivalo atsižvelgti, išskyrus 11 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.

6.   Be to, bendrasis susirinkimas perduoda KMV įgaliojimus atrinkti grupės, kuri rengia kiekvieno dvimečio laikotarpio tęstinių modulių klausimyną, narius iš tarptautiniame konkurse dalyvavusių kandidatų.

7.   KMV posėdžiai vyksta bent du kartus kas dvylika mėnesių. KMV pirmininkas ir jo pavaduotojas išrenkami paprasta balsų dauguma, pasibaigus atitinkamai skyrimo procedūrai. Kiekvienas KMV narys turi po vieną balsą. Jei balsų skaičius lygus, KMV pirmininko balsas lemiamas.

8.   KMV pirmininkas gali nuspręsti prireikus kviesti KMV posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti tokius asmenis, kokie, jo nuomone, yra reikalingi.

9.   KMEV sudaro šeši tarptautinei sociologų bendrijai priklausantys patyrę metodų specialistai, kuriuos bendrasis susirinkimas skiria iš narių perduoto kandidatų sąrašo. KMEV nariai skiriami ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

10.   KMEV teikia bendrajam susirinkimui, direktoriui ir PMG konsultacijas bei rekomendacijas metodų klausimais. Bendrasis susirinkimas, direktorius ar PMG į KMEV nuomonę neprivalo atsižvelgti.

11.   KMEV posėdžiai vyksta bent vieną kartą kas dvylika mėnesių. KMEV pirmininkas ir jo pavaduotojas išrenkami paprasta balsų dauguma, pasibaigus atitinkamai skyrimo procedūrai. Kiekvienas KMEV narys turi po vieną balsą. Jei balsų skaičius lygus, KMEV pirmininko balsas lemiamas.

12.   KMEV pirmininkas gali nuspręsti prireikus kviesti KMEV posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti tokius asmenis, kokie, jo nuomone, yra reikalingi.

13.   FINKOM sudaro keturi biudžeto sudarymo ir finansų kontrolės specialistai, kuriuos bendrasis susirinkimas skiria iš narių perduoto kandidatų sąrašo. Bent du FINKOM nariai nėra nacionaliniai atstovai. FINKOM nariai skiriami ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

14.   FINKOM teikia bendrajam susirinkimui ir direktoriui rekomendacijas dėl ESS ERIC finansinės padėties, įskaitant (neriboto skaičiaus) rekomendacijas dėl ESS ERIC išteklių ir susijusių finansinių klausimų.

15.   FINKOM posėdžiai vyksta bent vieną kartą kas dvylika mėnesių. FINKOM nariai nustato posėdžių rengimo ir veiklos tarp posėdžių vykdymo tvarką, tačiau vieną iš narių skiria atstovauti komitetui per bendrojo susirinkimo posėdžius ir perduoti komiteto vertinimus bei nuomones.

12 straipsnis

Direktorius ir jo pavaduotojai

1.   Bendrasis susirinkimas gali skirti arba prireikus keisti ESS ERIC direktorių (toliau – direktorius), kuris yra ESS ERIC generalinis direktorius, mokslo direktorius ir pagal Reglamento 12 straipsnį – šios įstaigos teisinis atstovas. Jei prireikus bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, direktorius turi visapusiškus įgaliojimus veikti ESS ERIC vardu. Pirmuoju ESS ERIC direktoriumi skiriamas ESS pagrindinis tyrėjas koordinatorius. Jei bendrasis susirinkimas nepatvirtina kitokių sąlygų, bendrasis susirinkimas direktorių skiria ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

2.   Bendrasis susirinkimas direktoriui perduoda tokius įgaliojimus, kokių, jo nuomone, reikia, kad jis galėtų atlikti kasdienes ESS ERIC vyriausiojo vadovo, vyriausiojo mokslinio darbuotojo ir teisinio atstovo pareigas.

3.   Direktorius atsako už bendrųjų ESS ERIC tikslų įgyvendinimą ir metinio biudžeto, veiklos plano bei darbo programos vykdymą. Direktorius tiesiogiai atsiskaito bendrajam susirinkimui arba šio nurodymu – vienam iš bendrojo susirinkimo komitetų. Direktorius atsako už PMG institucijų atranką (kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalies a punkte), o ją tvirtina bendrasis susirinkimas. Direktorius bendrai atsako už tai, kad ESS ERIC laikytųsi mokslinių, sutartinių, teisinių ir biudžetinių įsipareigojimų. Būstinių darbuotojai, PMG, jų asocijuotieji mokslininkai ir visų įstaigos veikloje dalyvaujančių šalių nacionaliniai koordinatoriai padeda direktoriui įgyvendinti ESS ERIC darbo programą taip, kad ji atitiktų nustatytus standartus, o jis koordinuoja jų veiklą.

4.   Padėti užduotims atlikti direktorius skiria vieną pavaduotoją iš priimančiosios institucijos ir bent dar vieną pavaduotoją iš kitų PMG institucijų. Kiekvienam iš minėtųjų pavaduotojų direktorius gali pavesti specialias užduotis.

13 straipsnis

Direktoriaus komitetai

1.   Direktorius gali steigti komitetus, padedančius jam atlikti direktoriaus pareigas ir užduotis. Direktorius nustato komitetų sudėtį, narystę juose ir jų darbo tvarką. Direktoriaus komitetų nariai gali būti asmenys, kurie nėra nacionaliniai atstovai ar stebėtojai.

2.   Nuolat veikia šie direktoriaus komitetai:

a)	Pagrindinė mokslinė grupė (PMG);

b)	Nacionalinių koordinatorių forumas (NKF).

PMG ir NKF padeda direktoriui užtikrinti, kad ESS ERIC nuolat atliktų pagrindinę užduotį taip, kad būtų laikomasi visose šalyse narėse bendrojo susirinkimo nustatytų kokybės standartų.

3.   PMG sudaro tokios institucijos (toliau kiekviena iš jų – institucinė narė), kokias prireikus gali nustatyti direktorius ir patvirtinti bendrasis susirinkimas. Kiekviena institucinė narė savo ruožtu skiria vyriausiąjį atstovą ir jo pavaduotoją, kurių kiekvieną tvirtina direktorius, dalyvauti PMG posėdžiuose. Kiekviena institucinė narė skiriama ketverių metų pratęsiamai kadencijai. Į posėdžius kviečiami kiti institucinių narių darbuotojai, galintys prisidėti prie diskusijų savo, kaip specialistų, žiniomis.

4.   PMG konsultuoja direktorių ir su juo dirba visais ESS ERIC veiklos planavimo, mokslinės krypties nustatymo, metodų, įgyvendinimo, kokybės kontrolės, rezultatų ir jų sklaidos klausimais.

5.   PMG posėdžiai vyksta bent tris kartus kas dvylika mėnesių. PMG posėdžiams pirmininkauja direktorius, o, kai jo nėra, – direktoriaus pavaduotojas. Nors prireikus ESS ERIC specialistų užduotis gali pavesti PMG nepriklausančioms institucijoms, šios institucijos negali tokiu būdu tapti PMG narėmis.

6.   Kiekvieno tyrimų etapo pradžioje atitinkama kiekvienos narės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į direktoriaus parengtą užduočių aprašą, atrenka nacionalinius koordinatorius (asmenis, kuriuos narė skiria nacionaliniais koordinatoriais pagal šiuos įstatus). Kiekvienas nacionalinis koordinatorius skiriamas kiekvienam dvimečiam laikotarpiui (arba narės sprendimu – ilgesniam laikotarpiui).

7.   Pagrindinės nacionalinių koordinatorių užduotys – koordinuoti nacionalinio lygmens ESS ERIC veiklą ir užtikrinti jos atitiktį prireikus direktoriaus parengtoms specifikacijoms.

8.   NKF (pagal šiuos įstatus įsteigtą Nacionalinių koordinatorių forumą) sudaro kiekvienos narės (išskyrus nares, kurios yra tarptautinės organizacijos) nacionaliniai koordinatoriai, direktorius ir jo pavaduotojai. NKF posėdžiams pirmininkauja direktorius; juose, priklausomai nuo darbotvarkės, dalyvauja atitinkamos PMG narės. Posėdžiai vyksta bent tris kartus per dvimetį laikotarpį, kiekvieno posėdžio darbotvarkę nustato direktorius, pasikonsultavęs su PMG ir nacionaliniais koordinatoriais. NKF skiria vieną nacionalinį koordinatorių iš savo narių dalyvauti bendrojo susirinkimo posėdžiuose ir vieną – PMG posėdžiuose.

9.   NKF gauna ir komentuoja pagrindines specifikacijas, kurias direktorius gali parengti, jei to reikia nacionalinio lygmens ESS ERIC veiklai vykdyti. NKF taip pat konsultuoja direktorių ir PMG dėl kitų ESS ERIC veiklos planavimo ir vykdymo aspektų.

10.   NKF pirmininkas į posėdžius gali kviesti nepriklausomus specialistus.

14 straipsnis

Organų sudėtis ir posėdžiai

1.   Siekiant užtikrinti narių įtrauktį ir išvengti interesų konflikto, nė vienas asmuo (išskyrus direktorių ir jo pavaduotojus) negali būti daugiau nei vieno ESS ERIC organo ar komiteto, įskaitant bendrąjį susirinkimą, bendrojo susirinkimo ir direktoriaus komitetus, tačiau išskyrus FINKOM, kurio ne daugiau kaip du nariai gali būti bendrojo susirinkimo atstovai (kaip nustatyta 11 straipsnio 13 dalyje), narys. Išimtinėmis aplinkybėmis šio reikalavimo vykdymą gali laikinai sustabdyti atitinkamo komiteto ar organo, įskaitant bendrąjį susirinkimą, pirmininkas. Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo asmeniui būti daugiau nei vieno ESS ERIC organo stebėtoju.

2.   Jei bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, nustatant, kuriuos asmenis kviesti dalyvauti ESS ERIC organų ar komitetų (įskaitant bendrąjį susirinkimą, bendrojo susirinkimo komitetus ir direktoriaus konsultacinius komitetus) posėdžiuose, neatsižvelgiama į tai, kur asmenys yra arba kaip jie bendrauja tarpusavyje. Jei visi posėdyje dalyvaujantys asmenys yra skirtingose vietose, jie gali nuspręsti, kad posėdis vyksta bet kurioje iš vietų, kurioje bet kuris iš jų yra.

3.   ESS ERIC organų ar komitetų sudėtis atspindi tinkamą narių lyčių ir bendrą jų kvalifikacijos pusiausvyrą.

5   SKYRIUS

ATASKAITOS KOMISIJAI

15 straipsnis

Ataskaitos Komisijai

1.   Kiekvienų finansinių metų pabaigoje direktorius rengia metinę veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjami 2 straipsnio 1 dalyje minėti moksliniai, operaciniai ir finansiniai veiklos aspektai. Ataskaita tvirtinama paprasta bendrojo susirinkimo balsų dauguma ir per šešis mėnesius nuo atitinkamų finansinių metų pabaigos perduodama Europos Komisijai bei atitinkamoms valdžios institucijoms. ESS ERIC ataskaitą paskelbia viešai.

2.   ESS ERIC ir atitinkamos valstybės narės praneša Europos Komisijai apie aplinkybes, dėl kurių gali kilti didelė grėsmė ESS ERIC užduočių įvykdymui arba kurios gali sutrukdyti ESS ERIC įvykdyti Įstatufose arba Reglamente nustatytus reikalavimus.

3.   Jei Europos Komisija sužino, kad ESS ERIC veikla vykdoma šiurkščiai pažeidžiant Reglamentą, Įstatus ir jų pagrindu priimtus sprendimus arba kitus taikomos teisės aktus, ji prašo ESS ERIC ir (arba) ESS ERIC narių pasiaiškinti.

6   SKYRIUS

FINANSAI

16 straipsnis

Finansiniai metai

Jei bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, ESS ERIC finansiniai metai prasideda birželio 1 d. ir baigiasi gegužės 31 d. ir iki šios datos ESS ERIC parengia pagrindinius biudžetus ir veiklos planus, sudaro sąskaitas ir atlieka jų auditą.

17 straipsnis

Biudžetas

1.   Direktorius rengia ir teikia FINKOM tvirtinti kiekvieno dvimečio laikotarpio pagrindinio biudžeto projektą ir veiklos planą, kuriuose nurodomos metinės ESS ERIC įplaukos ir išlaidos (toliau – biudžetas).

2.   Biudžete nurodomos šios pagrindinės sąnaudos, išlaidos ir įplaukos:

a)	būstinių ir PMG institucijų vykdomos pagrindinės planavimo, koordinavimo, kokybės kontrolės ir sklaidos veiklos;

b)	ESS ERIC sekretoriavimo (įskaitant bendrojo susirinkimo ir prireikus visų kitų ERIC komitetų ir organų administravimą);

c)	narių ir (arba) trečiųjų ar kitų šalių lėšų, kurios gautos dotacijų ar kitų išmokų forma.

Todėl aiškumo dėlei kiekviena Europos socialinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo narė padengs savas darbo vietoje patiriamas ir nacionalinio koordinavimo išlaidas, kurios neįeina į biudžetą.

3.   Be to, į kiekvieną biudžetą įtraukiami tokie klausimai, kokius prireikus, pasikonsultavęs su FINKOM, bendrasis susirinkimas tvirtina galiojančiu įsakymu.

4.   Patvirtintą biudžetą FINKOM teikia tvirtinti bendrajam susirinkimui. Jei FINKOM biudžeto nepatvirtina, nepatvirtinimo priežastis nurodo bendrajam susirinkimui. Šis priima galutinį sprendimą dėl jo patvirtinimo.

5.   Biudžetą patvirtinus, nariai (arba narių vardu veikiantys mokėjimų tarpininkai) prireikus priimtuose galiojančiuose įsakymuose nustatytomis sąlygomis moka biudžete nurodytus metinius įnašus, prireikus apskaičiuotus taip:

a)	pirma, bazinį kiekvieno nario įnašą, kurio dydį prireikus gali tvirtinti bendrasis susirinkimas;

b)	antra, priimančiosios šalies įnašą, dėl kurio dydžio prireikus susitariama;

c)

trečia, likusį kiekvieno nario įnašą, apskaičiuotą pagal jo santykinį BVP. Jei po tokio apskaičiavimo išeina, kad kai kurie (bet ne visi) nariai moka papildomą sumą, lygią nurodytajai 17 straipsnio 5 dalies a punkte arba už ją mažesnę, kiekvienas toks narys neturi mokėti papildomų įnašų, o tokiu būdu susidariusi trūkstama suma, remiantis santykiniu BVP, padalijama tarp tų narių, kurie pagal šią straipsnio dalį turi mokėti įnašą.

Nepiniginiai narių įnašai priimtini tik tuomet, kai, pasikonsultavęs su FINKOM, juos patvirtina bendrojo susirinkimo pirmininkas.

18 straipsnis

Finansų auditas

ESS ERIC užtikrina, kad jos sąskaitas kasmet audituotų tinkamai kvalifikuota audito įmonė, o audituotos sąskaitos būtų reikiamai teikiamos ir skelbiamos. Audituotas sąskaitas tvirtina bendrasis susirinkimas.

19 straipsnis

Apskaita

ESS ERIC atskirai registruoja ekonominės veiklos išlaidas bei pajamas ir nustato tokios veiklos kainas pagal rinkos kainas arba, jei rinkos kainos nežinomos, prie visų išlaidų pridėdamas priimtiną maržą.

7   SKYRIUS

POLITIKA

20 straipsnis

Viešasis pirkimas ir atleidimas nuo mokesčių

1.   ESS ERIC visus viešojo pirkimo konkursų kandidatus ir dalyvius vertina vienodai ir nediskriminuodama, nesvarbu, ar jie įsikūrę Europos Sąjungoje ar už jos ribų. ESS ERIC viešojo pirkimo politika grindžiama skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos principais. Bendrasis susirinkimas nustato išsamias viešojo pirkimo procedūrų taisykles ir kriterijus.

2.   Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) 143 straipsnio 1 dalies g punktu ir 151 straipsnio 1 dalies b punktu grindžiamas atleidimas nuo mokesčių pagal Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 (2) 50 ir 51 straipsnius taikomas tik pridėtinės vertės mokesčiui, kuriuo apmokestinamos ESS ERIC perkamos ir visiškai apmokamos oficialiam jos naudojimui skirtos prekės bei paslaugos, viršijančios 250 EUR vertę. Pavienių narių vykdomam viešajam pirkimui toks atleidimas nuo mokesčių netaikomas.

21 straipsnis

Atsakomybė

1.   ESS ERIC atsako už savo skolas.

2.   Nariai finansiškai atsako tik už ESS ERIC skolas, neviršijančias jų metinio įnašo, įskaitant įnašus už pranešimo apie pasitraukimą laikotarpį.

3.   Bendrasis susirinkimas užtikrina tinkamą ESS ERIC rizikos, susijusios su infrastruktūros kūrimu ir naudojimu, draudimą, taikomą ir galimam ERIC likvidavimui. Be jokių apribojimų galėtų būti draudžiama ir asmeninė direktoriaus, jo pavaduotojų ar kitų fizinių asmenų, einančių ESS ERIC kokias nors pareigas, atsakomybė.

4.   Už ESS ERIC skolas nacionaliniai atstovai, direktorius, jo pavaduotojai, stebėtojai ir kiti ESS ERIC komitetų bei organų nariai neatsako.

5.   Visa ESS ERIC veikla koordinuojama ir vykdoma remiantis tuo, kad ESS ERIC neatsako už narių ar kitų galiojančiuose įsakymuose nurodytų subjektų prireikus vykdomą veiklą.

22 straipsnis

Mokslinių rezultatų vertinimo ir sklaidos politika

1.   ESS ERIC sudaro sąlygas, kad, siekiant įvertinti mokslinius rezultatus, būtų galima nemokamai prieiti prie visų Europos socialinių tyrimų duomenų. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

2.   ESS ERIC siekia užtikrinti, kad su Europos socialinių tyrimų rezultatais galėtų susipažinti visi. ESS ERIC rengia ir skelbia mokslinių rezultatų sklaidos strategiją. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

23 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisių ir duomenų politika

1.   Kai praktiškai įmanoma, ESS ERIC, vykdydama veiklą, siekia įgyti intelektinės nuosavybės teises. Ji bet kuriam asmeniui suteikia nemokamą neišimtinę licenciją naudotis jos intelektinės nuosavybės teisėmis nekomerciniais tikslais. Licencija naudotis ESS ERIC intelektinės nuosavybės teisėmis komerciniais tikslais suteikiama atsižvelgiant į konkretų atvejį. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

2.   ESS ERIC sudaro sąlygas, kad mokslininkų bendruomenė galėtų nemokamai prieiti prie visų Europos socialinių tyrimų duomenų. Nė vienam asmeniui nesuteikiamos išskirtinės prieigos prie tokių duomenų teisės, išskyrus duomenų tvarkymo ir rengimo visuomenei naudoti laikotarpį. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

3.   ESS ERIC pasirašo Tarptautinio statistikos instituto etikos deklaraciją.

4.   Kiek praktiškai įmanoma, ESS ERIC užtikrina, kad visi ESS ERIC duomenys būtų anonimiški. Jei tai neįmanoma, taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) principai.

5.   Visi ESS ERIC gauti duomenys kiekvienoje atitinkamoje šalyje tvarkomi pagal tos šalies duomenų apsaugos teisės aktus.

6.   Tokia duomenų politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

24 straipsnis

Užimtumo politika

ESS ERIC įsipareigoja užtikrinti lygias galimybes ir nė vieno asmens nediskriminuos dėl rasės, etninės kilmės, lyties, tikėjimo, negalios, seksualinės orientacijos ar dėl kitų pagrindų, kurie konkrečiais atvejais pagal Europos Sąjungos teisę laikomi diskriminaciniais. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

8   SKYRIUS

VEIKLOS TRUKMĖ, LIKVIDAVIMAS, TAIKOMA TEISĖ IR GINČAI

25 straipsnis

Veiklos trukmė ir likvidavimas

1.   ESS ERIC įsteigiama Europos Komisijos sprendimo, kuriuo įsteigiama ERIC, įsigaliojimo dieną ir, kaip juridinis asmuo, veikia neapibrėžtą laiką iki:

a)	jos likvidavimo pagal šių įstatų nuostatas;

b)	Europos Komisijos sprendimo, kuriuo nutraukiama jos veikla, priėmimo.

2.   Sprendimą likviduoti ESS ERIC bendrasis susirinkimas gali priimti trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jei bendrasis susirinkimas nusprendžia likviduoti ESS ERIC, paprasta balsų dauguma nustato likvidavimo tvarką.

3.   ESS ERIC praneša Europos Komisijai apie sprendimą pagal Reglamentą likviduoti ESS ERIC.

4.   Jei taikomos 25 straipsnio 1 arba 2 dalys, direktorius, kiek įmanoma, užtikrina, kad ESS ERIC turimi duomenys būtų perduoti saugiai laikyti atitinkamai trečiajai (-iosioms) šaliai (-ims) ir kad būtų galima prieiti prie tokių duomenų ir juos naudoti pagal šiuos įstatus.

26 straipsnis

Taikoma teisė

ERIC steigimas ir vidaus veikla reglamentuojami:

a)	Europos Sąjungos teise, visų pirma Reglamentu ir Europos Komisijos sprendimu įsteigti ESS ERIC pagal šiuos įstatus;

b)	valstybės, kurioje yra ESS ERIC buveinė, teise, jei klausimai nėra visiškai arba yra tik iš dalies reglamentuojami 26 straipsnio a punkte nurodytais aktais, t. y. ESS ERIC įsteigimo dieną galiojusiais Anglijos ir Velso teisės aktais;

c)	šiais įstatais ir jų įgyvendinimo taisyklėmis.

27 straipsnis

Ginčai

1.   ESS ERIC narių tarpusavio ginčų dėl ESS ERIC, narių ginčų su ESS ERIC (įskaitant ESS ERIC likvidatorius) ir ginčų, kuriuose viena iš šalių yra Europos Sąjunga, nagrinėjimas priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.   ESS ERIC ginčai su trečiosiomis šalimis nagrinėjami pagal Europos Sąjungos teisės aktus dėl jurisdikcijos. Jei tokie ginčai nenumatyti Europos Sąjungos teisės aktuose, kompetentinga jurisdikcija spręsti ginčus nustatoma pagal valstybės, kurioje yra ESS ERIC buveinė, teisę (t. y. ESS ERIC įsteigimo dieną galiojusius Anglijos ir Velso teisės aktus).

3.   Nariai rūpinasi, kad, iš esmės pakeitus taikomos teisės aktus, atitinkamai būtų pakeisti ir šie įstatai.

4.   Jei teismas arba kompetentingą jurisdikciją turinti įstaiga ar institucija nustato, kad šių įstatų sąlyga yra nelegali, neteisėta, niekinė arba neįvykdoma pagal šalies teisės aktus, tokia sąlyga laikoma pašalintina iš šių įstatų bei netaikytina tik tokiai šaliai ir tai neturi poveikio:

a)	tokios sąlygos legalumui, teisėtumui arba įvykdomumui pagal kitų šalių teisės aktus; arba

b)	likusioms Įstatų sąlygoms, kurios ir toliau lieka galioti.

Tokiu atveju šalys siekia pagal 28 straipsnio 2 dalį susitarti dėl pašalintos sąlygos pakeitimo tokia sąlyga, kokia bendrojo susirinkimo laikoma galiojančia ir įvykdoma.

9   SKYRIUS

ĮSTATŲ PAKEITIMAI

28 straipsnis

Įstatų pakeitimai

1.   Šie įstatai atnaujinami ir viešai paskelbiami ERIC interneto svetainėje bei buveinėje.

2.   Jei laikomasi 28 straipsnio 4 dalies nuostatų, šių įstatų pakeitimus, kaip konfidencialų klausimą, tvirtina bendrasis susirinkimas. ESS ERIC apie visus šių įstatų pakeitimus, išskyrus nurodytuosius 28 straipsnio 6 dalyje, praneša Europos Komisijai per 10 dienų nuo tada, kai juos patvirtina bendrasis susirinkimas.

3.   Įstatų pakeitimai nurodomi aiškiai ir pažymima, kokios Įstatų nuostatos – esminės ar neesminės – keičiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 11 straipsnį ir kokios pakeitimų priėmimo tvarkos laikytasi.

4.   Europos Komisija, gavusi pagal 28 straipsnio 2 dalį priimtus pakeitimus, gali per 60 dienų nuo pakeitimų pateikimo pareikšti prieštaravimą dėl tokių pakeitimų ir nurodyti priežastis, dėl kurių pakeitimai neatitinka šio reglamento reikalavimų.

5.   Pagal 28 straipsnį priimtas pakeitimas neįsigalioja tol, kol 28 straipsnyje minėtas prieštaravimo pareiškimo laikotarpis nesibaigė ar nebuvo panaikintas Europos Komisijos arba kol Europos Komisija nepanaikino pareikšto prieštaravimo.

6.   Įstatų pakeitimai, susiję su 1 straipsnio 2 dalyje (Pavadinimas), 1 straipsnio 4 dalyje (Buveinė), 2 straipsnyje (Užduotys ir veikla), 20 straipsnyje (Viešojo pirkimo politika), 21 straipsnyje (Atsakomybė), 22 straipsnyje (Mokslinių rezultatų vertinimo ir sklaidos politika), 24 straipsnyje (Užimtumo politika) ir 25 straipsnyje (Veiklos trukmė ir likvidavimas) nurodytais klausimais, kuriuos nariai patvirtino kaip konfidencialius, įsigalioja tik po to, kai Europos Komisija tokius pakeitimus aiškiai patvirtina ir kai įsigalioja jos sprendimas patvirtinti pakeitimus.

7.   Kreipdamasi į Europos Komisiją dėl pakeitimų patvirtinimo pagal 28 straipsnio 2 arba 6 dalis, ESS ERIC pateikia siūlomo pakeitimo tekstą ir pakeistą suvestinę Įstatų redakciją.

---

(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  OL L 77, 2011 3 23, p. 1.

(3)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

II PRIEDAS

NARIŲ IR STEBĖTOJŲ SĄRAŠAS

II priedasNarių ir stebėtojų sąrašasŠiame priede išvardijami nariai, stebėtojai ir jiems atstovaujantys subjektai.

Nariai

Nario pavadinimas	Nacionalinio atstovo pavadinimas
Austrijos Respublika	Federacinė mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija
Belgijos Karalystė	Belgijos viešoji mokslo politikos planavimo tarnyba
Čekijos Respublika	Švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministerija
Estijos Respublika	Socialinių reikalų ministerija
Vokietijos Federacinė Respublika	Federacinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija
Airija	Airijos mokslinių tyrimų taryba (HEA)
Lietuvos Respublika	Švietimo ir mokslo ministerija
Nyderlandų Karalystė	Nyderlandų mokslinių tyrimų organizacija
Lenkijos Respublika	Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija
Portugalijos Respublika	Mokslo ir technologijų fondas
Slovėnijos Respublika	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Švedijos Karalystė	Švietimo ministerija, kuriai atstovauja Švedijos mokslinių tyrimų taryba
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	Ekonominių ir socialinių tyrimų taryba

Stebėtojai

Stebėtojo pavadinimas	Stebėtojo atstovo pavadinimas
Norvegijos Karalystė	Norvegijos mokslinių tyrimų tarnyba
Šveicarijos Konfederacija	Šveicarijos socialiniųtyrimų fondas (FORS)

III PRIEDAS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR AIŠKINIMAS

1.

Šiuose įstatuose ESS ERIC – Reglamentu (EB) Nr. 723/2009 (toliau – Reglamentas) įsteigtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, kurio veikla reglamentuojama šiais pagal Reglamentą keičiamais arba prireikus performuluojamais įstatais (toliau – Įstatai), nebent iš konteksto būtų galima suprasti kitaip. ESS, arba Europos socialiniai tyrimai, – patikimi ilgalaikiai tyrimai, nuo 2001 m. vienu metu atliekami Europos šalyse. Renkami, aiškinami ir skleidžiami tikslūs duomenys apie Europoje kintančias socialines nuomones ir vertybes. BVP – bendra piniginė visų šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė, nustatyta remiantis Pasaulio banko paskelbtais 2009 m. arba, jei bendrasis susirinkimas patvirtina, vėlesnių metų duomenimis. Narys – asmuo (kuriam atstovauja nacionalinis atstovas), priimtas į ESS ERIC narius pagal Įstatus ir Reglamentą, kai būtina pagal Įstatus ir Reglamentą. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė. Galiojantys įsakymai – prireikus bendrojo susirinkimo priimami ESS ERIC galiojantys įsakymai.

2.	Jei Įstatuose nenustatyta kitaip, Įstatų terminai vartojami ta pačia reikšme kaip ir Reglamente apibrėžti terminai.

3.	Nuorodos į straipsnius yra nuorodos į šių įstatų straipsnius.

4.	Visos antraštės pateikiamos tik dėl aiškumo ir neturi poveikio Įstatų struktūrai ar aiškinimui, nebent iš konteksto būtų galima suprasti kitaip.

5.	Nuorodos į vienaskaitą apima daugiskaitą ir atvirkščiai, o nuorodos į bent vieną giminę apima kiekvieną giminę.

6.

Nuorodos į sutartį, reglamentą, direktyvą, įstatus arba įstatų nuostatas apima pagal juos priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus ir yra suvokiamos kaip nuorodos į Įstatų priėmimo dieną galiojusius pataisytus, iš dalies keistus, išplėstus, konsoliduotus, atkurtus ir (arba) pakeistus sutartį, reglamentą, direktyvą, įstatus arba įstatų nuostatas.

7.	Žodžiai, einantys po žodžių „apima“, „įskaitant“, „visų pirma“ ir panašių žodžių ar junginių, suvokiami plačiai ir nesusiaurina prieš juos einančių žodžių reikšmės.

8.	Nuorodos į žodžius „raštu“ arba „rašytinis“ reiškia pateikimą įprastu paštu, faksu, e. paštu arba kitomis priemonėmis, kuriomis žodžiai išreiškiami įskaitoma, ilgalaike forma.

9.

Nuorodos į anglų kalbos teisinius ieškinių, teisių gynimo priemonių, teismo proceso metodų, teisinių dokumentų, teisinių statusų, teismų, pareigūnų terminus arba į kitas teisines sąvokas ar dalykus, susijusius su kitomis nei Anglija ir Velsas šalimis, laikomos apimančiomis nuorodas į tai, kas tose šalyse labiausiai atitinka anglų kalbos teisinius terminus.

IV PRIEDAS

ŠALIŲ ĮNAŠAI

ESS ERIC ŠALIŲ ĮNAŠAI (EUR)

ESS ERIC finansiniai metai

METAI	2013–2014	2014–2015	2015–2016	2016–2017
1. JK (priimančioji šalis)	1 000 000	1 000 000	742 630	764 909
2. Airija	35 745	35 745	44 033	45 354
3. Austrija	46 943	49 337	60 259	62 067
4. Belgija	53 410	56 235	69 631	71 720
5. Bulgarija	20 000	20 600	21 218	21 855
6. Čekija	33 845	35 367	41 280	42 518
7. Estija	20 000	20 600	21 218	21 855
8. Ispanija	122 728	130 168	170 074	175 176
9. Kipras	20 000	20 600	21 218	21 855
10. Lenkija	50 408	53 033	65 280	67 239
11. Lietuva	20 000	20 600	21 218	21 855
12. Nyderlandai	75 994	80 323	102 355	105 426
13. Norvegija	46 448	48 809	59 541	61 328
14. Portugalija	36 520	38 220	45 156	46 510
15. Prancūzija	204 877	217 787	289 111	297 785
16. Slovėnija	20 000	20 600	21 218	21 855
17. Suomija	36 913	38 640	45 726	47 098
18. Švedija	48 637	51 144	62 714	64 595
19. Šveicarija	54 740	57 653	71 558	73 704
20. Vokietija	252 792	268 893	358 542	369 298
Iš viso	2 200 000	2 266 000	2 333 980	2 403 999

ESS ERIC 2013–2017 finansinių metų biudžeto ir metinių įnašų aiškinamasis raštas

1.	ESS ERIC finansiniai metai prasideda birželio 1 d. ir baigiasi gegužės 31 d.

2.

Pateiktas biudžetas buvo nustatytas pirmiesiems ketveriems ESS ERIC veiklos metams. ESS ERIC iniciatyvinis komitetas siekė sudaryti 2,3 mln. EUR metinį pagrindinės mokslinės veiklos biudžetą. Biudžetas bus mažesnis, jei ne visos šalys, kurios pareiškė didelį susidomėjimą šia veikla, prisijungs prie ERIC iki jos pradžios 2013 m. birželio mėn. Bendras biudžetas bus kasmet didinamas siekiant atsižvelgti į 3 % metinę infliaciją.

3.

Remiantis tikėtinu pasirašančiųjų šalių skaičiumi, pirmaisiais metais numatytas 2,2 mln. EUR biudžetas (jis bus sumažintas, jei ne visos išvardytos šalys reikiamai pasirašys prisijungimo prie ERIC dokumentą). Jei prisijungs papildomų šalių, biudžetas bus padidintas iki 2,3 mln. EUR, tačiau esamų narių įnašai nebus keičiami (siekiant nustatyti reikiamą įnašų dydį, kiekvieno naujo nario įnašai atskirai bus apskaičiuojami tuo pat metu kaip esamų narių įnašai; iš narių steigėjų reikalaujama suma nebus keičiama). Pasiekus tikslą, dėl papildomų šalių prisijungimo sumažės visų narių ir stebėtojų mokami įnašai, didesni už bazinį dalyvavimo mokestį (nebent bendrasis susirinkimas sutartų kitaip).

4.

Metiniai įnašai apskaičiuoti vadovaujantis šių įstatų 17 straipsnyje išdėstyta tvarka ir atitinka šias specifikacijas: a) pirmaisiais metais bazinis dalyvavimo mokestis bus 20 000 EUR, o kitais trejais metais bus atnaujinamas atsižvelgiant į 3 % infliaciją; b) JK, kaip priimančioji šalis, mokės didesnį įnašą, kuris pirmaisiais dvejais metais bus 1 000 000 EUR, o vėliau turės, kaip iš pradžių įsipareigojo, mokėti 700 000 EUR metinį įnašą, kuris dėl infliacijos bus tikslinamas; c) likęs narių įnašas apskaičiuotas pagal jų santykinį BVP, pagrįstą Pasaulio banko 2009 m. BVP duomenimis – tai taikoma tik tiems nariams, kurie turėtų mokėti 20 000 EUR arba didesnį įnašą (suapvalintą iki artimiausio 100 EUR); d) pradedant antraisiais metais, numatoma 3 % (sudėtinė) metinės infliacijos norma, kuri pirmaisiais dvejais metais nebus taikoma didesniems JK įnašams (tai reiškia, kad visų šalių, išskyrus JK, įnašas bus padidintas šiek tiek daugiau nei 3 %); e) kol kas pagal Šveicarijos ir Norvegijos teisę šios šalys negali tapti ERIC narėmis. Abi šalys dalyvaus stebėtojų teisėmis ir vykdys reikalavimą mokėti metinį įnašą, kaip nurodyta šiame rašte.