12.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/30

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 601/2012

2012 m. birželio 21 d.

dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 14 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

išsami, nuosekli, skaidri ir tiksli išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena bei ataskaitų teikimas pagal šiame reglamente nustatytus suderintus reikalavimus yra pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatytos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos veiksmingo veikimo pagrindas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos antruoju atitikties ciklu, apimančiu 2008–2012 m. laikotarpį, pramoninės veiklos vykdytojai, orlaivių naudotojai, vertintojai ir kompetentingos institucijos įgijo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimą 2007/589/EB, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (2), patirties. Trečiojo Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos laikotarpio, prasidedančio 2013 m. sausio 1 d., ir tolesnių prekybos laikotarpių taisyklės turėtų būti pagrįstos ta patirtimi;

(2)

biomasės apibrėžtis šiame reglamente turėtų būti suderinta su terminų „biomasė“, „skystieji bioproduktai“ ir „biodegalai“ apibrėžtimis, pateiktomis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (3) 2 straipsnyje, visų pirma todėl, kad lengvatinė tvarka, taikoma apyvartinių taršos leidimų atsisakymo įpareigojimams pagal Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nustatytą Direktyva 2003/87/EB, yra paramos schema, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio k punkte, taigi ir finansinė parama pagal tos direktyvos 17 straipsnio 1 dalies c punktą;

(3)

siekiant nuoseklumo šiame reglamente turėtų būti vartojami terminai, apibrėžti 2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendime 2009/450/EB dėl išsamaus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų aviacijos veiklos rūšių išaiškinimo (4) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (5);

(4)	siekiant, kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema būtų optimali, daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją paskiriančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos kompetentingos institucijos koordinuotų savo darbą pagal šiame reglamente išdėstytus principus;

(5)

esminis šiuo reglamentu sukurtos sistemos elementas turėtų būti stebėsenos planas, kuriame pateikti visi išsamūs ir skaidrūs konkrečiame įrenginyje ar orlaivio naudotojo taikomos metodikos dokumentai. Reikėtų reikalauti, kad planas būtų reguliariai atnaujinamas tiek siekiant atsižvelgti į vertintojo išvadas, tiek veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo iniciatyva. Pagrindinė atsakomybė už stebėsenos metodikos, kurios dalys nustatomos šiuo reglamentu reikalaujamomis procedūromis, įgyvendinimą turėtų tekti veiklos vykdytojui arba orlaivio naudotojui;

(6)

būtina nustatyti pagrindines stebėsenos metodikas siekiant mažinti veiklos vykdytojams ir orlaivių naudotojams tenkančią naštą bei palengvinti veiksmingą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio stebėseną ir ataskaitų teikimą pagal Direktyvą 2003/87/EB. Šiose metodikose turėtų būti nustatytos pagrindinės skaičiavimo ir matavimo metodikos. Skaičiavimo metodikos turėtų būti smulkiau skirstomos į standartinę metodiką ir masės balanso metodiką. Kad būtų galima leisti tame pačiame įrenginyje derinti matavimo metodikas, standartinę skaičiavimo metodiką ir masės balanso metodiką, jeigu veiklos vykdytojas užtikrina, kad nebus jokių praleidimų ar dvigubos apskaitos, turėtų būti numatomos lankstumą užtikrinančios nuostatos;

(7)

siekiant dar labiau sumažinti veiklos vykdytojams ir orlaivių naudotojams tenkančią naštą turėtų būti įdiegtas paprastesnis neapibrėžties vertinimo reikalavimas, kurį taikant nenukentėtų tikslumas. Gerokai švelnesni neapibrėžties vertinimo reikalavimai turėtų būti taikomi tuo atveju, kai matuokliai naudojami laikantis tipo atitikties sąlygų, visų pirma, jeigu matuokliams taikoma nacionalinės teisės aktuose nustatyta teisinė metrologinė kontrolė;

(8)

būtina apibrėžti apskaičiavimo faktorius, kurie gali būti numatytieji arba nustatomi analizės būdu. Nustatant analizės reikalavimus turėtų išlikti reikalavimas, kad pirmenybė turėtų būti teikiama laboratorijoms, akredituotoms taikyti atitinkamus analizės metodus pagal darnųjį standartą „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ (EN ISO/IEC 17025), ir turėtų būti nustatyti pragmatiškesni reikalavimai, pagal kuriuos neakredituotos laboratorijos galėtų įrodyti esančios iš esmės lygiavertės, pavyzdžiui, atitinkančios darnųjį standartą „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai“ (EN ISO/IEC 9001) ar kitas atitinkamas sertifikuotas kokybės valdymo sistemas;

(9)	turėtų būti nustatytas skaidresnis ir nuoseklesnis nepagrįstai didelių išlaidų nustatymo būdas;

(10)

matavimais grindžiama metodika turėtų būti labiau prilyginta skaičiavimu grindžiamai metodikai siekiant pripažinti padidėjusį ištisinės išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos sistemų patikimumą ir užtikrinti kokybę. Todėl turi būti nustatyti proporcingesni reikalavimai dėl kryžminės patikros su apskaičiavimais, taip pat turi būti paaiškinamas duomenų tvarkymas ir turi būti nustatyti kiti su kokybės užtikrinimu susiję reikalavimai;

(11)

reikėtų vengti nustatyti neproporcingus stebėsenos reikalavimus tiems įrenginiams, iš kurių išmetami maži, neesminiai metiniai ŠESD kiekiai, kartu užtikrinant, kad būtų išlaikytas priimtinas tikslumo lygis. Todėl turėtų būti nustatytos specialios sąlygos įrenginiams, iš kurių išmetama mažai išmetamųjų ŠESD, ir orlaivių naudotojams, laikomiems mažaisiais teršėjais;

(12)

Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsniu valstybėms narėms leidžiama, taikant lygiavertes priemones, mažų įrenginių neįtraukti į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, jei įvykdomos tame straipsnyje nustatytos sąlygos. Šis reglamentas neturėtų būti tiesiogiai taikomas tokiems pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį neįtrauktiems įrenginiams, nebent valstybė narė nuspręstų, kad šis reglamentas jiems turėtų būti taikomas;

(13)

siekiant užkirsti kelią galimoms su būdingojo ar gryno CO2 perdavimu susijusioms spragoms, vykdyti šį perdavimą turėtų būti leidžiama tik laikantis labai aiškiai apibrėžtų sąlygų; t. y. būdingąjį CO2 turėtų būti leidžiama perduoti tik kitiems Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ES ATLPS) įrenginiams, o gryno CO2 perdavimas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jeigu CO2 perduodamas saugoti į geologinio saugojimo vietą pagal ES ATLPS; toks saugojimas šiuo metu yra vienintelis priimtinas nuolatinis CO2 saugojimo pagal ES ATLPS būdas. Tačiau tokios sąlygos neturėtų užkirsti kelio būsimoms inovacijoms;

(14)

turėtų būti nustatytos specialios nuostatos dėl išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos ir stebėsenos planų aviacijos sektoriuje. Viena iš nuostatų turėtų būti ta, kad tankio matavimas naudojant orlaivyje esančią įrangą ir jo nustatymas pagal degalų sąskaitas faktūras yra lygiavertės galimybės. Kita nuostata turėtų būti ribos, nuo kurios orlaivio naudotojas laikomas mažuoju teršėju, pakėlimas nuo 10 000 tonų CO2 per metus iki 25 000 tonų CO2 per metus;

(15)

reikėtų nuoseklesnio trūkstamų duomenų apytikslio nustatymo; šiuo tikslu reikėtų reikalauti naudoti stebėsenos plane pripažintas konservatyvaus įverčio nustatymo procedūras arba, jeigu to neįmanoma padaryti, – kad kompetentinga institucija patvirtintų atitinkamą procedūrą ir kad ta procedūra būtų įtraukta į stebėsenos planą;

(16)

turėtų būti labiau taikomas tobulinimo principas, pagal kurį veiklos vykdytojai privalo reguliariai persvarstyti naudojamą stebėsenos metodiką siekdami ją patobulinti ir vertintojo pateiktas rekomendacijas laikyti patikros proceso dalimi. Jeigu naudojama ne pakopinė metodika arba nesilaikoma aukščiausios pakopos metodikų reikalavimų, veiklos vykdytojai turėtų nuolatos pranešinėti apie veiksmus, kurių jie imasi siekdami laikytis pakopinės stebėsenos metodikos reikalavimų ir pasiekti aukščiausią privalomą pakopą;

(17)

orlaivių naudotojai gali pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e straipsnio 1 dalį pateikti prašymą, kad, remiantis patikrintais tonkilometrių duomenimis, jiems būtų skirta nemokamų apyvartinių taršos leidimų už jų vykdomą tos direktyvos I priede nurodytą veiklą. Tačiau, atsižvelgiant į proporcingumo principą, jei orlaivio naudotojas dėl objektyvių priežasčių ir dėl svarbių ir nenumatytų nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali pateikti patikrintų tonkilometrių duomenų iki atitinkamo termino, toks orlaivio naudotojas turėtų galėti pateikti geriausius turimus tonkilometrių duomenis, su sąlyga, kad yra įdiegtos atitinkamos apsaugos priemonės;

(18)

turėtų būti skatinama naudotis informacinėmis technologijomis, įskaitant duomenų mainų formatų reikalavimus ir automatizuotas sistemas, todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad ūkinės veiklos vykdytojai naudotųsi tokiomis sistemomis. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama parengti elektroninius šablonus ir nustatyti failų formatų specifikacijas, kurie turėtų atitikti Komisijos paskelbtus minimaliuosius standartus;

(19)	Sprendimas 2007/589/EB turėtų būti panaikintas. Tačiau jo nuostatos turėtų būti taikomos per pirmąjį ir antrąjį ES ATLPS prekybos laikotarpį išmestų ŠESD stebėsenai, ataskaitų teikimui ir išmetamųjų ŠESD kiekio bei veiklos duomenų patikroms;

(20)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko būtinoms priemonėms priimti ir tinkamai nacionalinei institucinei sistemai sukurti, kad šis reglamentas galėtų būti veiksmingai taikomas. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos dienos, kurią prasideda trečiasis prekybos laikotarpis;

(21)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1   SKIRSNIS

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir veiklos duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Direktyvą 2003/87/EB ES ATLPS prekybos laikotarpiu, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 d., ir kitais prekybos laikotarpiais taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas vykdant su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną bei teikiant ataskaitas ir vykdant stacionariųjų įrenginių veiklos duomenų, aviacijos veiklos duomenų ir aviacijos veiklos tonkilometrių duomenų stebėseną bei teikiant atitinkamas ataskaitas.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. išmetamoms ŠESD ir nuo tos datos vykdomos veiklos duomenims.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

   veiklos duomenys – duomenys apie vykstant procesui sunaudotą arba pagamintą kuro ar medžiagų kiekį, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama stebėsenos metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais;

2)

   prekybos laikotarpis – Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas aštuonerių metų laikotarpis;

3)

   tonkilometris – vieno kilometro atstumu nuvežta vienos tonos masės naudingoji apkrova;

4)

   sukėliklis:

a)	tam tikro tipo kuras, žaliava ar produktas, kurį naudojant ar gaminant iš vieno ar kelių taršos šaltinių išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

b)	tam tikro tipo kuras, žaliava ar produktas, kurio sudėtyje yra anglies ir kuris įtraukiamas apskaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal masės balanso metodiką;

5)

   taršos šaltinis – pavienė identifikuojama įrenginio dalis (elementas ar procesas), iš kurios išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos arba, jei tai aviacijos veikla, atskiras orlaivis;

6)

   neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio, apibūdinančio verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam kiekiui, sklaidą (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), nustatymo rezultatu, išreiškiamas procentais ir nusakantis patikimumo intervalą ties vidutine verte, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo nesimetriškumą;

7)

   apskaičiavimo faktoriai – grynojo šilumingumo vertė, išmetamųjų teršalų faktorius, preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos koeficientas, konversijos koeficientas, anglies kiekis ir biomasės dalis;

8)

   pakopa – tam tikras reikalavimų rinkinys, taikomas nustatant veiklos duomenis, apskaičiavimo faktorius, metinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir valandinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio metinį vidurkį bei naudingąją apkrovą;

9)

   būdingoji rizika – tikimybė, kad metinėje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitoje arba tonkilometrių duomenų ataskaitoje klaidingai nurodomas parametras pavieniui arba kartu su kitais netikslumais gali būti esminis, dar prieš atsižvelgiant į bet kokios susijusios kontrolės poveikį;

10)

   kontrolės rizika – tikimybė, kad metinėje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitoje arba tonkilometrių duomenų ataskaitoje klaidingai nurodomas parametras pavieniui arba kartu su kitais netikslumais gali būti esminis ir kurio laiku neišvengta arba jis neaptiktas ir neištaisytas taikant kontrolės sistemą;

11)

   degimo metu išsiskiriančios ŠESD – vykstant egzoterminei kuro ir deguonies reakcijai išskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

12)

   ataskaitinis laikotarpis – vieneri kalendoriniai metai, per kuriuos turi būti atliekama išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena ir teikiamos ataskaitos, arba Direktyvos 2003/87/EB 3e ir 3f straipsniuose nurodyti stebėjimo metai, kuriais teikiami tonkilometrių duomenys;

13)

   išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė su sukėliklio veiklos duomenimis susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, jeigu daroma visiškos oksidacijos vykstant degimui ir visiškos kitų cheminių reakcijų konversijos prielaida;

14)

   oksidacijos koeficientas – trupmena išreikštas vykstant degimo procesui CO2 virtusios anglies ir viso kure esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą anglies monoksido (CO) kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

15)

   konversijos koeficientas – trupmena išreikštas anglies, kuri išmetama kaip CO2, ir viso sukėliklyje esančios anglies kiekio santykis iki išmetimo proceso pradžios, į atmosferą išmestą anglies monoksido (CO) kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

16)

   tikslumas – matavimo rezultato ir konkretaus kiekio (ar atskaitos vertės, empiriškai nustatytos naudojant tarptautiniu mastu priimtas ir atsekamas kalibravimo medžiagas ir standartinius metodus) tikrosios vertės artumas atsižvelgiant į atsitiktinius ir sisteminius veiksnius;

17)

   kalibravimas – operacijų, kurias atliekant apibrėžtomis sąlygomis nustatomas matavimo prietaiso ar matavimo sistemos rodomų verčių arba medžiagos matu ar pamatine medžiaga išreikštų verčių ir pamatiniu etalonu išreikštų atitinkamų kiekio verčių santykis, seka;

18)

   keleiviai – orlaivyje skrydžio metu esantys asmenys, išskyrus įgulos narius;

19)

   konservatyvus – būdvardis, kuriuo nusakomos tam tikros apibrėžtos prielaidos, kuriomis siekiama, kad nebūtų pamažintas metinis išmetamųjų ŠESD kiekis arba nebūtų padidinti tonkilometrių duomenys;

20)

   biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis; ji apima skystuosius bioproduktus ir biodegalus;

21)

   skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijos gamybai, šildymui ir aušinimui, iš biomasės pagamintas skystasis kuras;

22)

   biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

23)

   teisinė metrologinė kontrolė – matavimo funkcijų, numatytų atsižvelgiant į matavimo priemonės naudojimo sritį, kontrolė siekiant užtikrinti visuomenės interesus, visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės saugą ir viešąją tvarką, aplinkos ir vartotojų apsaugą bei sąžiningą prekybą ir surinkti mokesčius bei muitus;

24)

   didžiausia leidžiamoji paklaida – atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB (6) I priede ir atitinkamam prietaisui skirtuose jos prieduose arba teisinės metrologijos kontrolės nacionalinės teisės aktuose nustatyta leidžiamoji matavimo paklaida;

25)

   duomenų srauto valdymo veikla – veikla, susijusi su duomenų, reikalingų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitai naudojant pirminio šaltinio duomenis parengti, gavimu, apdorojimu ir tvarkymu;

26)

   CO2(e) tonos – metrinės CO2 arba CO2(e) tonos;

27)

   CO2(e) – bet kurios kitos nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išvardytos Direktyvos 2003/87/EB II priede, turinčios CO2 ekvivalentu išreikštą visuotinio atšilimo potencialą;

28)

   matavimo sistema – visa matavimo prietaisų ir kitos įrangos, pvz., ėminių ėmimo ir duomenų apdorojimo įrangos, visuma, naudojama kintamiesiems, pvz., veiklos duomenims, anglies kiekiui, šilumingumo vertėms ar išmetamo CO2 kiekio išmetamųjų teršalų faktoriams, nustatyti;

29)

   grynojo šilumingumo vertė (GŠV) – tam tikras kaip šiluma išskirtos energijos kiekis, kai kuras ar medžiaga visiškai sudega reaguodami su deguonimi įprastomis sąlygomis, atėmus bet kokio susiformavusio vandens garavimo šilumą;

30)

   proceso metu išsiskiriančios ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios yra ne degimo metu išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kurios išmetamos vykdant medžiagų reakcijas ar joms vykstant savaime arba šių medžiagų virsmo metu, įskaitant cheminę arba elektrolizės būdu atliekamą metalo rūdų redukciją, terminį cheminių medžiagų suardymą ir medžiagų, kurios naudojamos kaip produktai ar žaliavos, susidarymą;

31)

   komercinis standartinis kuras – tai tokios tarptautiniu mastu standartizuotos komercinio kuro rūšys, kurios 95 % patikimumu atitinka ne daugiau kaip 1 % tikslumu nustatytą jų šilumingumą, įskaitant gazolį, lengvąjį kurą, gazoliną (benziną), žibalą, etaną, propaną, butaną, reaktyvinį žibalą (Jet A1 arba Jet A), reaktyvinį gazoliną (benziną) (Jet B) ir aviacinį gazoliną (benziną) (AvGas);

32)

   partija – kuro arba medžiagos kiekis, pristatomas viena siunta arba nuolatos tam tikru laikotarpiu, atitinkantis tipinius ėminius ir apibūdinimą;

33)

   mišrusis kuras – kuras, kurio sudėtyje yra biomasės ir iškastinio kuro anglies;

34)

   mišrioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra biomasės ir iškastinio kuro anglies;

35)

   preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius – remiantis visu anglies kiekiu (biomasės dalis ir iškastinio kuro dalis) mišriajam kurui ar medžiagai nustatytas bendras išmetamųjų teršalų faktorius prieš jį dauginant iš iškastinio kuro anglies dalies, kad būtų apskaičiuotas išmetamųjų teršalų faktorius;

36)

   iškastinio kuro anglies dalis – trupmena išreikštas iškastinio kuro anglies ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

37)

   biomasės dalis – trupmena išreikštas iš biomasės susidariusios anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

38)

   energijos balanso metodas – metodas, kurį taikant nustatomas katile panaudoto kuro energijos kiekis, apskaičiuojamas kaip panaudojamos šilumos ir visų dėl spinduliavimo, perdavimo ar dujų išmetimo per kaminus patiriamų energijos nuostolių suma;

39)

   nuolatinis išmetamųjų ŠESD kiekio matavimas – operacijų, kurias atliekant kiekio vertę siekiama nustatyti periodiniais matavimais, atliekant matavimus kamine arba išmetamųjų dujų ištraukimo procedūras, kai matavimo prietaisas yra arti kamino, seka; šis matavimas neapima atskirų ėminių iš kamino ėmimu grindžiamų matavimo metodų;

40)

   būdingasis CO2 – kuro sudedamąja dalimi laikomas CO2;

41)

   iškastinio kuro anglis – neorganinė ir organinė anglis, kuri nėra biomasė;

42)

   matavimo taškas – taršos šaltinis, iš kurio išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos matuojamos taikant nuolatinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų matavimo sistemas (angl. CEMS), arba vamzdynų sistemos, kurioje CO2 srautas matuojamas taikant nuolatinio matavimo sistemas, sankirta;

43)

   masės ir centruotės dokumentai – 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 6 priede nustatytų standartų ir rekomenduojamos tvarkos (SARP) tarptautinėse ar nacionalinėse įgyvendinimo priemonėse nurodyti dokumentai, taip pat nurodyti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 (7) III priedo J skirsnyje arba lygiavertėse tarptautinėse taisyklėse;

44)

   atstumas – ortodrominis atstumas tarp išvykimo ir atvykimo aerodromų, pridėjus papildomą nekintamą 95 km dėmenį;

45)

   išvykimo aerodomas – skrydžio, kuris priklauso Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai, pradžios aerodromas;

46)

   atvykimo aerodomas – skrydžio, kuris priklauso Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai, pabaigos aerodromas;

47)

   naudingoji apkrova – bendra orlaivyje skrydžio metu esančių krovinių, pašto, keleivių ir bagažo masė;

48)

   nevaldomai išmetamos ŠESD – iš nenustatytų arba pernelyg įvairių ar mažų, kad būtų galima atskirai vykdyti jų stebėseną, šaltinių atsitiktinai ar netyčia išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

49)

   aerodromų pora – išvykimo ir atvykimo aerodromai;

50)

   normaliosios sąlygos – tai 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriais apibūdinami normalieji kubiniai metrai (Nm3);

51)

   CO2 surinkimas – CO2, kuris antraip būtų išmetamas į aplinką, surinkimas iš dujų srautų siekiant jį transportuoti į geologinio saugojimo vietą, kurią leidžiama naudoti pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir jį ten saugoti;

52)

   CO2 transportavimas – CO2 transportavimas vamzdynais į geologinio saugojimo vietą, kurią leidžiama naudoti pagal Direktyvą 2009/31/EB;

53)

   sąmoningai išmestos ŠESD – sąmoningai per specialiai tam skirtą įrenginio dalį išleistos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

54)

   veiksmingesnis angliavandenilių rinkimas – papildomas angliavandenilių rinkimas, be jų rinkimo įpurškiant vandenį ar kitais būdais;

55)

   pakaitiniai duomenys – empiriškai grindžiamos ar remiantis priimtais šaltiniais gautos metinės vertės, kurias, siekdamas parengti išsamią ataskaitą, veiklos vykdytojas naudoja pagrįsdamas veiklos duomenis arba apskaičiavimo faktorius, jeigu taikant stebėsenos metodiką neįmanoma surinkti visų būtinų veiklos duomenų ar apskaičiavimo faktorių;

Be to, šiame reglamente vartojami terminai „skrydis“ ir „aerodromas“, apibrėžti Sprendimo 2009/450/EB priede, taip pat terminai, apibrėžti Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 22 punktuose.

2   SKIRSNIS

Bendrieji principai

4 straipsnis

Bendras įpareigojimas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai su išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusius savo įpareigojimus pagal Direktyvą 2003/87/EB vykdo laikydamiesi 5–9 straipsniuose nustatytų principų.

5 straipsnis

Užbaigtumas

Stebėsena ir ataskaitų rengimas turi būti išsamūs ir apimti visas su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytas veiklos rūšis ir į tos direktyvos 24 straipsnį įtrauktomis kitomis atitinkamomis veiklos rūšimis susijusias iš visų taršos šaltinių bei sukėliklių išmetamas proceso metu ir degimo metu išsiskiriančias ŠESD bei visas nurodytas su tomis veiklos rūšimis susijusias ŠESD ir turi būti atliekami taip, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai taikydami atitinkamas priemones užtikrina, kad netrūktų jokių ataskaitinio laikotarpio duomenų.

6 straipsnis

Nuoseklumas, palyginamumas ir skaidrumas

1.   Stebėsena ir ataskaitos turi būti nuoseklios ir palyginamos su kitų laikotarpių stebėsena ir ataskaitomis. Todėl veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai turi naudoti tas pačias stebėsenos metodikas ir duomenų rinkinius, o jų pakeitimus ir išimtis turi patvirtinti kompetentinga institucija.

2.   Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai skaidriais būdais gauna, užrašo, kaupia, analizuoja ir dokumentais pagrindžia stebėsenos duomenis, įskaitant prielaidas, nuorodas, veiklos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos koeficientus ir konversijos koeficientus, kad jais remdamiesi vertintojas ir kompetentinga institucija galėtų dar kartą nustatyti išmetamųjų ŠESD kiekį.

7 straipsnis

Tikslumas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai užtikrina, kad išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymas nebūtų netikslus nei dėl sisteminių priežasčių, nei sąmoningai.

Jie, kiek įmanoma, nustato netikslumų priežastis ir jas šalina.

Jie taip pat stengiasi kuo kruopščiau apskaičiuoti ir išmatuoti išmetamųjų ŠESD kiekį siekdami kuo didesnio tikslumo.

8 straipsnis

Metodikos vientisumas

Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas siekia užtikrinti išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų, kurie bus pranešti ataskaitoje, pagrįstą patikimumą. Išmetamųjų ŠESD kiekį jie nustato taikydami atitinkamas šiame reglamente išdėstytas stebėsenos metodikas.

Išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose ir susijusiuose dokumentuose neturi būti esminių netikslumų, renkantis pateiktiną informaciją bei ją pateikiant vengiama šališkumo ir turi būti pateikiama patikima bei suderinta įrenginio išmetamųjų ŠESD arba su orlaivio naudotojo veikla susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita.

Renkantis stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, įvertinami atsižvelgiant į papildomas išlaidas. Taigi vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir teikiant ataskaitas turi būti siekiama kuo didesnio tikslumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma arba dėl to nepagrįstai išaugtų išlaidos.

9 straipsnis

Nuolatinis tobulinimas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai, vykdydami stebėseną ir teikdami ataskaitas, atsižvelgia į ankstesnio laikotarpio patikros ataskaitose, rengiamose pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, jiems pateiktas rekomendacijas.

10 straipsnis

Koordinavimas

Jei valstybė narė pagal Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsnį paskiria daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją, ji koordinuoja pagal šį reglamentą vykdomą tų institucijų darbą.

II   SKYRIUS

STEBĖSENOS PLANAS

1   SKIRSNIS

Bendrosios taisyklės

11 straipsnis

Bendras įpareigojimas

1.   Kiekvienas veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas vykdo išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną remdamasis stebėsenos planu, kurį kompetentinga institucija patvirtina pagal 12 straipsnį, atsižvelgdama į įrenginio veiklos arba orlaivio naudotojo veiklos, kurioms tas planas taikomas, pobūdį ir vykdymą.

Stebėsenos planas prireikus papildomas veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo atitinkamai parengtomis, dokumentais pagrįstomis, įgyvendintomis ir palaikomomis pagal stebėsenos planą vykdomos veiklos rašytinėmis procedūromis.

2.   1 dalyje nurodytame stebėsenos plane nurodymai veiklos vykdytojui ar orlaivio naudotojui aprašomi logiškai ir paprastai, siekiant, kad tas pats darbas nebūtų atliekamas du kartus, ir atsižvelgiant į įrenginyje esamas arba veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo naudojamas sistemas.

12 straipsnis

Stebėsenos plano turinys ir plano pateikimas

1.   Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas stebėsenos planą teikia kompetentingai institucijai patvirtinti.

Stebėsenos planą sudaro visi išsamūs ir skaidrūs tam tikro įrenginio veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo taikomos stebėsenos metodikos dokumentai ir jame pateikiami bent I priede nustatyti elementai.

Kartu su stebėsenos planu veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas pateikia visus toliau išvardytus patvirtinamuosius dokumentus:

a)	įrodymus, kuriais patvirtinama, kad kiekvieno sukėliklio ir taršos šaltinio veiklos duomenys ir apskaičiavimo faktoriai atitinka neapibrėžties ribines vertes ir, jeigu reikia, taikytas II ir III prieduose apibrėžtas pakopas;

b)	rizikos vertinimo rezultatus, kuriais įrodoma, kad siūloma kontrolė ir jos procedūros yra proporcingos nustatytai būdingajai rizikai ir kontrolės rizikai.

2.   Jei I priede daroma nuoroda į procedūrą, veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas nustato, dokumentais pagrindžia, įgyvendina ir palaiko tokią procedūrą atskirai nuo stebėsenos plano.

Stebėsenos plane veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas pateikia procedūrų santrauką nurodydamas tokią informaciją:

a)	procedūros pavadinimą;

b)	atsekamą ir patikrinamą procedūros atpažinties nuorodą;

c)	už procedūros įgyvendinimą ir taikant procedūrą gautus duomenis arba ją atliekant naudojamus duomenis atsakingo asmens pareigybę arba atsakingą skyrių;

d)	trumpą procedūros aprašymą, iš kurio veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas, kompetentinga institucija ir vertintojas gali suprasti esminius parametrus ir atliktas operacijas;

e)	atitinkamų įrašų ir informacijos laikymo vietą;

f)	naudotos kompiuterizuotos sistemos pavadinimą, jeigu taikoma;

g)	jeigu taikoma, EN ar kitų taikytų standartų sąrašą.

Veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai paprašius pateikia jai rašytinius procedūrų dokumentus. Tuos dokumentus jie taip pat pateikia pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 600/2012 (8) vykdomos patikros tikslais.

3.   Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų elementų, valstybės narės taip pat gali pareikalauti, kad į įrenginių stebėsenos planą būtų įtraukti papildomi elementai siekiant įvykdyti 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES (9), kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įskaitant santrauką procedūros, kuria užtikrinami šie dalykai:

a)	kad veiklos vykdytojas reguliariai patikrintų, ar tas sprendimas taikomas informacijai apie bet kurį planuojamą ar įdiegtą įrenginio pajėgumo, veiklos lygio ar eksploatavimo pakeitimą;

b)	kad a punkte nurodytą informaciją veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateiktų iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

13 straipsnis

Standartiniai ir supaprastinti stebėsenos planai

1.   Nepažeisdamos 12 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojams ir orlaivių naudotojams naudoti standartinius arba supaprastintus stebėsenos planus.

Tuo tikslu valstybės narės, remdamosi Komisijos paskelbtais šablonais ir gairėmis, gali paskelbti tų stebėsenos planų šablonus, įskaitant 57 ir 58 straipsniuose nurodytų duomenų srauto ir kontrolės procedūrų aprašymą.

2.   Prieš patvirtindama 1 dalyje nurodytą supaprastintą stebėsenos planą kompetentinga institucija atlieka supaprastintą rizikos vertinimą, kad nustatytų, ar siūloma kontrolė ir kontrolės procedūros yra proporcingos nustatytai būdingajai rizikai ir kontrolės rizikai ir ar tokio supaprastinto plano naudojimas yra pagrįstas.

Prireikus valstybės narės gali reikalauti, kad veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas pats atliktų pirmesnėje pastraipoje nurodytą rizikos vertinimą.

14 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimai

1.   Kiekvienas veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas reguliariai tikrina, ar stebėsenos planas atitinka įrenginio veiklos arba orlaivio naudotojo veiklos pobūdį ir vykdymą pagal Direktyvos 2003/87/EB 7 straipsnį ir ar stebėsenos metodiką galima pagerinti.

2.   Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas pakeičia stebėsenos planą visais toliau išvardytais atvejais:

a)	pakinta išmetamųjų ŠESD kiekis, nes pradėta vykdyti naują veiklą arba imta naudoti naujos rūšies kurą ar medžiagas, kurios dar nėra įtrauktos į stebėsenos planą;

b)	pasikeičia gaunamų duomenų kokybė, nes naudojami naujų tipų matavimo prietaisai, ėminių ėmimo arba analizės metodai arba dėl kitų priežasčių, ir išmetamųjų ŠESD kiekį galima nustatyti tiksliau;

c)	nustatoma, kad taikant ankstesnę stebėsenos metodiką gauti duomenys nėra teisingi;

d)	pakeitus stebėsenos planą būtų pranešami tikslesni duomenys, nebent šis keitimas yra techniškai neįmanomas arba jam reikėtų nepagrįstai didelių išlaidų;

e)	nustatoma, kad stebėsenos planas neatitinka šio reglamento reikalavimų, ir kompetentinga institucija pareikalauja, kad veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas jį pakeistų;

f)	stebėsenos planą būtina patobulinti atsižvelgiant į patikros ataskaitoje pateiktus pasiūlymus.

15 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimų patvirtinimas

1.   Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsdamas praneša apie visus stebėsenos plano pakeitimo pasiūlymus.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojui arba orlaivio naudotojui iki tų pačių metų gruodžio 31 d. pranešti apie stebėsenos plano pakeitimus, nelaikytinus reikšmingais pagal 3 dalyje pateiktą apibrėžtį.

2.   Visi reikšmingi stebsėsenos plano pakeitimai, kaip apibrėžta 3 ir 4 dalyse, turi būti kompetentingos institucijos patvirtinti.

Jeigu kompetentinga institucija pakeitimo nelaiko reikšmingu, ji nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša veiklos vykdytojui ar orlaivio naudotojui.

3.   Reikšmingiems įrenginio stebėsenos plano pakeitimams priskiriama:

a)	įrenginio kategorijos pakeitimas;

b)	nepaisant 47 straipsnio 8 dalies, pakeitimai, susiję su tuo, ar įrenginys laikytinas mažą išmetamųjų ŠESD kiekį išmetančiu įrenginiu;

c)	taršos šaltinių pokyčiai;

d)	išmetamųjų ŠESD kiekiui nustatyti naudojamo apskaičiavimu grindžiamo metodo pakeitimas matavimu grįstu metodu ar atvirkščiai;

e)	taikomo pakopos lygio pakeitimas;

f)	naujų sukėliklių atsiradimas;

g)	sukėliklių priskyrimas kitai kategorijai (didžiųjų sukėliklių, mažųjų sukėliklių arba labai mažų sukėliklių);

h)	apskaičiavimo faktoriaus numatytosios vertės pakeitimas, jeigu vertė turi būti nustatyta stebėsenos plane;

i)	su ėminių ėmimu, analize ar kalibravimu susijusių naujų procedūrų taikymas, jeigu šias procedūras pakeitus pakinta išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų tikslumas;

j)	iš saugyklų nutekančių išmetamųjų ŠESD kiekio kiekybinio įvertinimo metodo įdiegimas ar pritaikymas.

4.   Reikšmingiems orlaivio naudotojo taikomo stebėsenos plano pakeitimams priskiriama:

a)

Pakeitimai, susiję su išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos planu: i) su degalų naudojimu susijusių pakopų keitimas; ii) stebėsenos plane nustatyto išmetamųjų teršalų faktoriaus verčių keitimas; iii) vieno III priede nustatyto apskaičiavimo metodo keitimas kitu III priede nustatytu metodu; iv) naujų sukėliklių atsiradimas; v) sukėliklių priskyrimas kitai kategorijai, kai mažasis sukėliklis tampa didžiuoju; vi) orlaivio naudotojui suteikto mažojo teršėjo statuso, kaip apibrėžta 54 straipsnio 1 dalyje, pasikeitimas.

b)	Pakeitimai, susiję su tonkilometrių duomenų stebėsenos planu: i) teikiamų vežimo oro transportu paslaugų statusas pasikeičia iš nekomercinio į komercinį arba atvirkščiai; ii) pasikeičia teikiamų vežimo oro transportu paslaugų objektas (objektas – keleiviai, kroviniai arba paštas).

16 straipsnis

Pakeitimų įgyvendinimas ir įrašų saugojimas

1.   Dar negavęs patvirtinimo arba informacijos pagal 15 straipsnio 2 dalį, veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas gali vykdyti stebėseną ir teikti ataskaitas naudodamas pakeistą stebėsenos planą, jei jis gali pagrįstai manyti, kad pasiūlyti pakeitimai nėra reikšmingi arba jei vykdydamas stebėseną pagal pirminį stebėsenos planą jis gautų neišsamius išmetamųjų ŠESD kiekio duomenis.

Jeigu kyla abejonių, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas atlieka visą stebėseną ir parengia ataskaitas vidaus dokumentuose lygiagrečiai taikydamas ir pirminį, ir pakeistą stebėsenos planą.

2.   Gavęs patvirtinimą arba informaciją pagal 15 straipsnio 2 dalį, veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas naudoja tik su pakeistu stebėsenos planu susijusius duomenis ir visą stebėseną vykdo bei teikia ataskaitas tik pagal pakeistą stebėsenos planą.

3.   Veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas saugo įrašus apie visus stebėsenos plano pakeitimus. Kiekviename įraše nurodoma:

a)	aiškus pakeitimo aprašymas;

b)	pakeitimo pagrindimas;

c)	data, kurią apie pakeitimą pranešta kompetentingai institucijai;

d)	data, kurią kompetentinga institucija pranešė gavusi 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei žinoma, ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos arba patvirtinimo data;

e)	data, kurią pradedamas įgyvendinti pakeistas stebėsenos planas pagal šio straipsnio 2 dalį.

2   SKIRSNIS

Techninės galimybės ir nepagrįstai didelės išlaidos

17 straipsnis

Techninės galimybės

Jei veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas teigia, kad tam tikros stebėsenos metodikos taikyti yra techniškai neįmanoma, kompetentinga institucija įvertina technines galimybes atsižvelgdama į veiklos vykdytojo arba orlaivio naudotojo pagrindimą. Toks pagrindimas turi būti paremtas tuo, kad veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas turi techninių išteklių, kuriais jis gali patenkinti siūlomos sistemos poreikius arba reikalavimą, kurie taikant šį reglamentą gali būti įgyvendinti reikiamu laiku. Minėti techniniai ištekliai apima galimybę taikyti reikiamus metodus ir naudoti reikiamas technologijas.

18 straipsnis

Nepagrįstai didelės išlaidos

1.   Jei veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas teigia, kad taikydamas tam tikrą stebėsenos metodiką jis patirtų nepagrįstai didelių išlaidų, kompetentinga institucija įvertina tokių išlaidų nepagrįstumą atsižvelgdama į veiklos vykdytojo arba orlaivio naudotojo pagrindimą.

Jei numatomos išlaidos viršija naudą, kompetentinga institucija laiko, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš 20 EUR atskaitos kainos už kiekvieną apyvartinį taršos leidimą ir į išlaidas įskaičiuojama atitinkama įrangos ekonominio naudingumo laikotarpiu grindžiamo atitinkamo jos nuvertėjimo trukmė.

2.   Vertindama išlaidų, susijusių su atitinkamų veiklos duomenų pakopos lygių pasirinkimu, nepagrįstumą, kompetentinga institucija kaip 1 dalyje nurodytą gerinimo faktorių naudoja skirtumą tarp šiuo metu užtikrinamos neapibrėžties ir tos pakopos, kuri būtų pasiekta įgyvendinus pagerinimą, pakopos neapibrėžties ribinės vertės, padaugintos iš pastarųjų trejų metų vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio, išmetamo iš to sukėliklio.

Jei vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, išmetamas iš to sukėliklio per trejus pastaruosius metus, nežinomas, veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas pateikia metinio išmetamųjų ŠESD kiekio konservatyvų įvertį, atimdamas iš jo iš biomasės išsiskiriantį CO2 kiekį, bet neatimdamas perduoto CO2 kiekio. Matavimo prietaisams, kuriems taikomos nacionalinės teisės aktais nustatytos teisinės metrologijos kontrolės priemonės, šiuo metu užtikrinamą neapibrėžtį galima pakeisti didžiausia leidžiamąja eksploatuojant susidarančia paklaida, kurią leidžiama taikyti pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

3.   Vertindama išlaidų, susijusių su priemonėmis, kuriomis pagerinama ataskaitose pateikiamų išmetamųjų ŠESD duomenų kokybė, tačiau neturinčių tiesioginio poveikio veiklos duomenų tikslumui, nepagrįstumą kompetentinga institucija naudoja gerinimo faktorių, lygų 1 % trejų pastarųjų atskaitinių laikotarpių vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio, išmetamo iš atitinkamų sukėliklių. Tokios priemonės, be kitų, gali būti:

a)	analizės naudojimas vietoj numatytųjų verčių nustatant apskaičiavimo faktorius;

b)	vienam sukėlikliui skiriamų analizių skaičiaus didinimas;

c)

jeigu tam tikrai matavimo užduočiai nėra taikomos nacionalinės teisės aktais nustatytos metrologinės kontrolės priemonės, matavimo prietaisų pakeitimas panašiose taikymo srityse susijusius valstybės narės teisinės metrologinės kontrolės reikalavimus atitinkančiais prietaisais arba matavimo prietaisais, atitinkančiais pagal Direktyvą 2004/22/EB arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/23/EB (10) priimtas nacionalines taisykles;

d)	matavimo prietaisų kalibravimo ir techninės priežiūros intervalų sutrumpinimas;

e)	duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės gerinimas, dėl kurio labai sumažėja būdingoji rizika arba kontrolės rizika.

4.   Su įrenginio stebėsenos metodikos gerinimu susijusios priemonės pagal 69 straipsnį nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jei per ataskaitinį laikotarpį susidaro ne didesnė kaip 2 000 EUR bendra suma. Įrenginiams, iš kurių išmetama mažai ŠESD, ši ribinė vertė yra 500 EUR per ataskaitinį laikotarpį.

III   SKYRIUS

STACIONARIŲJŲ ĮRENGINIŲ IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO STEBĖSENA

1   SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

19 straipsnis

Įrenginių ir sukėliklių kategorijos

1.   Siekdamas vykdyti išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir nustatyti minimaliuosius pakopų reikalavimus kiekvienas veiklos vykdytojas nustato savo įrenginio kategoriją pagal 2 dalį ir, jei taikoma, kiekvieno sukėliklio kategoriją pagal 3 dalį.

2.   Veiklos vykdytojas kiekvieną įrenginį priskiria vienai iš šių kategorijų:

a)	A kategorijai, jeigu patikrintas vidutinis prieš tai ėjusiu prekybos laikotarpiu išmestas CO2 kiekis, į jį neįtraukiant iš biomasės išsiskiriančio CO2 ir iš jo neatėmus perduoto CO2 kiekio, sudaro 50 000 tonų CO2(e) arba mažiau;

b)	B kategorijai, jeigu patikrintas vidutinis prieš tai ėjusiu prekybos laikotarpiu išmestas CO2 kiekis, į jį neįtraukiant iš biomasės susidariusio CO2 ir iš jo neatėmus perduoto CO2 kiekio, sudaro daugiau kaip 50 000 tonų CO2(e), bet mažiau kaip 500 000 tonų CO2(e) arba yra lygus 500000 tonų CO2(e);

c)	C kategorijai, jeigu patikrintas vidutinis prieš tai ėjusiu prekybos laikotarpiu išmestas CO2 kiekis, į jį neįtraukiant iš biomasės susidariusio CO2 ir iš jo neatėmus perduoto CO2 kiekio, sudaro daugiau kaip 500 000 tonų CO2(e).

3.   Veiklos vykdytojas kiekvieną sukėliklį palygina su visų deginant iškastinį kurą iš visų sukėliklių, kuriems taikomi apskaičiavimo metodai, išsiskyrusio CO2 kiekio ir CO2(e) kiekio absoliučiųjų verčių suma ir su iš visų taršos šaltinių išmestų ŠESD kiekiu, kuris nustatytas naudojant matavimu grindžiamas metodikas, dar prieš atimant perduoto CO2 kiekį, ir priskiria kiekvieną sukėliklį vienai iš toliau nurodytų kategorijų:

a)

mažieji sukėlikliai – kai iš veiklos vykdytojo pasirinktų sukėliklių bendrai per metus deginant iškastinį kurą išmetama ne daugiau kaip 5 000 tonų CO2 arba kai CO2 kiekis sudaro mažiau kaip 10 % (ne daugiau nei 100 000 tonų per metus deginant iškastinį kurą išmetamo CO2), imant tą dydį, kurio absoliučioji vertė didesnė;

b)

labai maži sukėlikliai – kai iš veiklos vykdytojo pasirinktų sukėliklių bendrai per metus deginant iškastinį kurą išmetama mažiau kaip 1 000 tonų CO2 arba kai CO2 kiekis sudaro mažiau kaip 2 % (ne daugiau nei 20 000 tonų per metus deginant iškastinį kurą išmetamo CO2), imant tą dydį, kurio absoliučioji vertė didesnė;

c)	didieji sukėlikliai – tokie sukėlikliai, kurių negalima priskirti a ir b punktuose nurodytoms kategorijoms.

4.   Jei prieš tai ėjusio prekybos laikotarpio patikrintas vidutinis metinis iš įrenginio išmestų ŠESD kiekis nežinomas arba yra netikslus, veiklos vykdytojas įrenginio kategorijai nustatyti naudoja vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio konservatyvų įvertį, į jį neįskaičiuodamas iš biomasės susidarančio CO2 kiekio ir neatimdamas perduoto CO2 kiekio.

20 straipsnis

Stebėsenos ribos

1.   Veiklos vykdytojas nustato kiekvieno įrenginio stebėsenos ribas.

Tos ribos apima iš visų taršos šaltinių ir sukėliklių, susijusių su įrenginyje vykdoma veikla, įrašyta į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, išmetamas visas atitinkamas ŠESD ir veiklą bei ŠESD, kurias valstybė narė įtraukia į sistemą pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį.

Veiklos vykdytojas taip pat įtraukia įprastinės eksploatacijos metu ir per nenumatytus įvykius išmestų ŠESD kiekį, įskaitant per ataskaitinį laikotarpį įvykusią įrenginio eksploatacijos pradžią, pabaigą ir avarines situacijas, tačiau neįtraukia transportavimo tikslu naudotų mobiliųjų mašinų išmestų ŠESD kiekio.

2.   Nustatydamas stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesą veiklos vykdytojas įtraukia IV priede nustatytus atitinkamam sektoriui skirtus reikalavimus.

3.   Jei nustatoma, kad pagal Direktyvą 2009/31/EB eksploatuojamoje saugykloje yra nuotėkis, dėl kurio išmetamos ŠESD, arba CO2 išleidžiamas į vandens storymę, tai laikoma atitinkamo įrenginio taršos šaltiniu, todėl turi būti atliekama jo stebėsena pagal šio reglamento IV priedo 23 skirsnį.

Kompetentinga institucija gali leisti dėl nuotėkio išmetamų ŠESD į stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesą neįtraukti, kai imamasi ištaisomųjų priemonių pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir ŠESD išmetimo arba nuotėkio į vandens storymę nebegalima aptikti.

21 straipsnis

Stebėsenos metodikos pasirinkimas

1.   Įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekiui stebėti veiklos vykdytojas pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas pasirenka taikyti skaičiavimu grindžiamą metodą arba matavimu grindžiamą metodą.

Pagal skaičiavimu grindžiamą metodą iš sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos duomenimis, gautais naudojant matavimo sistemas, ir atlikus laboratorinę analizę nustatytais papildomais parametrais ar numatytosiomis vertėmis. Skaičiavimu grindžiamas metodas gali būti įgyvendintas taikant 24 straipsnyje išdėstytą standartinį metodą arba 25 straipsnyje išdėstytą masės balanso metodą.

Pagal matavimu grindžiamą metodą iš taršos šaltinio išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis nuolatiniu atitinkamų ŠESD koncentracijos matavimu kaminų dujose ir kaminų dujų sraute, įskaitant CO2 kiekio perdavimo iš vieno įrenginio kitam stebėseną, jeigu perduodamo CO2 koncentracija ir srautas yra matuojami.

Jei taikomas skaičiavimu grindžiamas metodas, stebėsenos plane veiklos vykdytojas nurodo, koks metodas (standartinis ar masės balanso) ir kokios pakopos pagal II priedą taikomos kiekvienam sukėlikliui.

2.   Gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, veiklos vykdytojas to paties įrenginio skirtingiems taršos šaltiniams ir sukėlikliams gali taikyti standartinio metodo, masės balanso metodo ir matavimu grindžiamo metodo derinius, jeigu užtikrinama, kad nebus išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų spragų ar dvigubo skaičiavimo.

3.   Jeigu veiklos vykdytojas nesirenka matavimu grindžiamo metodo, tada jis turi rinktis pagal IV priedo atitinkamą skirsnį privalomą taikyti metodą, nebent jis kompetentingai institucijai pateiktų įrodymų, kad tokio metodo techniškai neįmanoma taikyti ar jį pasirinkus būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, arba kad taikant kitą metodą būtų užtikrintas didesnis bendras duomenų apie išmetamųjų ŠESD kiekį tikslumas.

22 straipsnis

Stebėsenos metodika, nepagrįsta pakopomis

Nukrypdamas nuo 21 straipsnio 1 dalies, veiklos vykdytojas gali pasirinktų sukėliklių ar taršos šaltinių stebėseną vykdyti naudodamas nepakopinį metodą (toliau – alternatyvus metodas), jeigu tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos:

a)

taikyti bent 1 pakopą pagal skaičiavimu grindžiamą metodą vienam ar daugiau didžiųjų sukėliklių arba smulkiesiems sukėlikliams ir matavimu grindžiamą metodą bent vienam taršos šaltiniui, susijusiam su tais pačiais sukėlikliais, yra techniškai neįmanoma arba tam prireiktų nepagrįstai didelių išlaidų;

b)

veiklos vykdytojas kiekvienais metais įvertina ir kiekybiškai nustato visų parametrų, kurie naudojami apibrėžiant metinį išmetamųjų ŠESD kiekį, neapibrėžtį pagal ISO Matavimų neapibrėžties nustatymo vadovą (JCGM 100:2008) arba kitą lygiavertį tarptautiniu mastu pripažintą standartą ir rezultatus įtraukia į metinę išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą;

c)

veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikant šį alternatyvų išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos metodą viso įrenginio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio bendrosios neapibrėžties ribinės vertės neviršijamos daugiau nei 7,5 % A kategorijos įrenginiuose, 5,0 % B kategorijos įrenginiuose ir 2,5 % C kategorijos įrenginiuose.

23 straipsnis

Laikini stebėsenos metodikos pakeitimai

1.   Jeigu dėl techninių priežasčių veiklos duomenims ar kiekvienam kuro ar medžiagos srauto apskaičiavimo faktoriui laikinai neįmanoma taikyti kompetentingos institucijos patvirtintame stebėsenos plane nurodytos pakopos, atitinkamas veiklos vykdytojas taiko aukščiausią įmanomą pakopą tol, kol atkuriamos stebėsenos plane patvirtintos pakopos taikymo sąlygos.

Veiklos vykdytojas imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų vėl taikoma kompetentingos institucijos patvirtintame stebėsenos plane numatyta pakopa.

2.   Atitinkamas veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsdamas praneša apie 1 dalyje nurodytą stebėsenos metodikos pasikeitimą ir nurodo:

a)	pakopos nesilaikymo priežastis;

b)	išsamią informaciją apie laikinąją stebėsenos metodiką, kurią veiklos vykdytojas taiko išmetamųjų ŠESD kiekiui nustatyti iki bus atkurtos stebėsenos plane numatytos pakopos taikymo sąlygos;

c)	priemones, kurių veiklos vykdytojas imasi siekdamas atkurti kompetentingos institucijos patvirtintame stebėsenos plane numatytos pakopos taikymo sąlygas;

d)	numatomą datą, nuo kurios vėl bus taikoma kompetentingos institucijos patvirtinta pakopa.

2   SKIRSNIS

Skaičiavimu grindžiama metodika

1   poskirsnis

Bendrosios nuostatos

24 straipsnis

Išmetamųjų ŠESD kiekio apskaičiavimas pagal standartinę metodiką

1.   Pagal standartinę metodiką veiklos vykdytojas degimo metu iš kiekvieno sukėliklio išsiskiriančių ŠESD kiekį apskaičiuoja veiklos duomenis, susijusius su sudeginto kuro kiekiu ir išreiškiamus teradžauliais remiantis grynojo šilumingumo verte (toliau – GŠV), padaugindamas iš atitinkamo išmetamųjų teršalų faktoriaus, išreikšto CO2 tonomis teradžauliui (t CO2/TJ) ir atitinkančio naudojamą GŠV, ir iš atitinkamo oksidacijos koeficiento.

Kompetentinga institucija gali leisti naudoti su kuru susijusius išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštus t CO2/t arba t CO2/Nm3. Tokiu atveju veiklos vykdytojas degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekį nustato veiklos duomenis, susijusius su sudeginto kuro kiekiu, išreikštus tonomis arba normaliaisiais kubiniais metrais, padaugindamas iš atitinkamo išmetamųjų teršalų faktoriaus ir atitinkamo oksidacijos koeficiento.

2.   Proceso metu iš kiekvieno sukėliklio išsiskiriančių ŠESD kiekį veiklos vykdytojas nustato veiklos duomenis, susijusius su sunaudotos medžiagos kiekiu, našumu arba gamybos išeiga, išreikštus tonomis arba normaliaisiais kubiniais metrais, padaugindamas iš atitinkamo išmetamųjų teršalų faktoriaus, išreikšto t CO2/t arba t CO2/Nm3, ir iš atitinkamo konversijos koeficiento.

3.   Jeigu 1 pakopos ar 2 pakopos išmetamųjų teršalų faktorius jau apima ne iki galo įvykusių cheminių reakcijų poveikį, oksidacijos koeficiento ar konversijos koeficiento vertė yra 1.

25 straipsnis

Išmetamųjų ŠESD kiekio apskaičiavimas pagal masės balanso metodiką

1.   Pagal masės balanso metodiką veiklos vykdytojas kiekvieno į masės balansą įtraukto sukėliklio išmetamą CO2 kiekį apskaičiuoja veiklos duomenis, susijusius su medžiagos, patenkančios į masės balanso ribas arba už tų ribų, kiekiu, padaugindamas iš medžiagos anglies kiekio, padauginto iš 3 664 t CO2/t C, taikydamas II priedo 3 skirsnio nuostatas.

2.   Nepaisant 49 straipsnio, viso proceso, kuriam taikomas masės balansas, metu išmetamas ŠESD kiekis turi būti iš visų sukėliklių, kuriems taikomas masės balansas, išmetamų CO2 kiekių suma. Taikant masės balanso metodą, į atmosferą išmesto CO kiekis skaičiuojamas kaip molinis CO2 kiekio ekvivalentas.

26 straipsnis

Taikytinos pakopos

1.   Siekdamas pagal 21 straipsnio 1 dalį nustatyti, kokia pakopa taikytina nustatant veiklos duomenis ir kiekvieną apskaičiavimo faktorių, veiklos vykdytojas:

a)	A kategorijos įrenginio atveju arba jei reikia nustatyti sukėliklio, kuris yra standartinis komercinis kuras, apskaičiavimo faktorių, taiko bent V priede išvardytas pakopas;

b)	kitais atvejais, nei nurodytieji a punkte, taiko aukščiausią II priede apibrėžtą pakopą.

Tačiau jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad pirmoje pastraipoje nurodytos privalomos pakopos taikyti techniškai neįmanoma arba ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, C kategorijos įrenginiams jis gali taikyti vienu lygiu žemesnę pakopą, nei nurodyta pirmoje pastraipoje, ir ne daugiau nei dviem lygiais žemesnę pakopą A ir B kategorijų įrenginiams, tačiau ne žemesnę nei 1 pakopą.

Kompetentinga institucija gali pereinamuoju ne ilgesniu kaip trejų metų laikotarpiu leisti veiklos vykdytojui taikyti žemesnes pakopas, negu nurodytosios antroje pastraipoje, tačiau ne žemesnes negu 1 pakopa, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad antroje pastraipoje nurodytos pakopos taikyti techniškai neįmanoma arba ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų;

b)	veiklos vykdytojas pateikia tobulinimo planą, kuriame nurodoma, kaip ir iki kada bus pradėta taikyti bent antroje pastraipoje nurodyta pakopa.

2.   Smulkiųjų sukėliklių veiklos duomenis ir kiekvieną apskaičiavimo faktorių veiklos vykdytojas nustato taikydamas aukščiausią techniškai įmanomą ir nepagrįstų išlaidų nereikalaujančią pakopą, tačiau ne žemesnę nei 1 pakopa.

3.   Nustatydamas labai mažų sukėliklių veiklos duomenis ir kiekvieną apskaičiavimo faktorių veiklos vykdytojas gali naudoti konservatyvius įverčius, o ne pakopas, nebent apibrėžtą pakopą būtų galima pasiekti be papildomų pastangų.

4.   Nustatydamas oksidacijos koeficientą ir konversijos koeficientą veiklos vykdytojas taiko bent žemiausias II priede nurodytas pakopas.

5.   Jeigu kompetentinga institucija leido naudoti t CO2/t arba t CO2/Nm3 išreikštus degalų ir tų degalų, kurie naudojami kaip proceso žaliava arba masės balansui pagal 25 straipsnį, išmetamųjų teršalų faktorius, grynojo šilumingumo vertę galima stebėti taikant žemesnes pakopas nei II priede apibrėžtoji aukščiausia pakopa.

2   poskirsnis

Veiklos duomenys

27 straipsnis

Veiklos duomenų nustatymas

1.   Sukėliklio veiklos duomenis veiklos vykdytojas nustato vienu iš šių būdų:

a)	nuolat atlikdamas proceso, kurio metu išmetamos ŠESD, matavimus vietoje;

b)	sumuodamas atskirai išmatuotus kiekius ir atsižvelgdamas į atitinkamus atsargų pokyčius.

2.   Taikant 1 dalies b punktą ataskaitiniu laikotarpiu sunaudoto kuro ar medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip ataskaitiniu laikotarpiu įsigyto kuro ar medžiagos kiekis, iš kurio atimamas iš įrenginio perduotas kuro ar medžiagos kiekis ir prie kurio pridedamos ataskaitinio laikotarpio pradžioje turimos kuro ar medžiagų atsargos bei atimamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimos kuro ar medžiagų atsargos.

Jeigu įvertinti turimų atsargų kiekių techniškai neįmanoma arba atliekant šį darbą būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas šiuos kiekius gali įvertinti remdamasis vienu iš šių būdų:

a)	ankstesnių metų duomenimis, juos susiedamas su ataskaitinio laikotarpio išeiga;

b)	dokumentais pagrįstomis procedūromis ir atitinkamais duomenimis, pateiktais audito patikrintose to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Jeigu pateikti visų kalendorinių metų veiklos duomenų techniškai neįmanoma arba juos pateikiant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas gali pasirinkti kitą tinkamiausią datą, kuri skirtų vieną ataskaitinį laikotarpį nuo kito, ir atitinkamai suderinti atsižvelgdamas į reikiamus kalendorinius metus. Vieno ar kelių sukėliklių nuokrypiai turi būti aiškiai užregistruojami, jais remiantis turi būti nustatytas kalendorinių metų tipinės vertės pagrindas ir į juos turi būti nuosekliai atsižvelgiama skaičiuojant kitų metų duomenis.

28 straipsnis

Veiklos vykdytojui pavaldžios matavimo sistemos

1.   Nustatydamas veiklos duomenis pagal 27 straipsnį veiklos vykdytojas naudojasi matavimo rezultatais, gautais jam pavaldžiomis matavimo sistemomis įrenginyje, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	veiklos vykdytojas privalo atlikti neapibrėžties vertinimą ir įsitikinti, kad neperžengta atitinkamos pakopos ribinė neapibrėžties vertė;

b)

veiklos vykdytojas privalo užtikrinti, kad bent kartą per metus ir kaskart atlikus matavimo prietaisų kalibravimą, kalibravimo rezultatai, padauginti iš to ar panašaus prietaiso konservatyvaus koregavimo koeficiento, pagrįsto atitinkama ankstesnių kalibravimų chronologine seka, būtų palyginami su atitinkamomis ribinėmis neapibrėžties vertėmis, siekiant atsižvelgti į su eksploatavimu susijusią neapibrėžtį.

Jei viršijamos pagal 12 straipsnį patvirtintos pakopų ribinės vertės arba nustatoma, kad įranga neatitinka kitų reikalavimų, veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas imasi taisyti padėtį ir apie tai praneša kompetentingai institucijai.

2.   Veiklos vykdytojas 1 dalies a punkte nurodytą neapibrėžties vertinimą pateikia kompetentingai institucijai pateikdamas naują stebėsenos planą arba jei jis susijęs su patvirtinto stebėsenos plano keitimu.

Neapibrėžties vertinimą sudaro nustatytoji naudojamų matavimo prietaisų neapibrėžtis, su kalibravimu susijusi neapibrėžtis ir bet kuri papildoma neapibrėžtis, susijusi su matavimo prietaisų praktiniu naudojimu. Su atsargų pokyčiais susijusi neapibrėžtis į neapibrėžties vertinimą įtraukiama tuo atveju, jei saugyklose įmanoma laikyti bent 5 % atitinkamo per metus sunaudojamo kuro ar medžiagos kiekio. Vykdydamas vertinimą veiklos vykdytojas atsižvelgia į faktą, kad nustatytosios vertės, pagal kurias nustatomos pakopų neapibrėžties ribinės vertės II priede, yra siejamos su neapibrėžtimi per visą ataskaitinį laikotarpį.

Jeigu matavimo prietaisai sumontuoti aplinkoje, atitinkančioje jų naudojimo specifikacijas, neapibrėžties vertinimą veiklos vykdytojas gali supaprastinti darydamas prielaidą, kad eksploatuojamam matavimo prietaisui nustatyta didžiausia leidžiamoji paklaida arba, jeigu mažesnė, kalibruojant gauta neapibrėžtis, padauginta iš konservatyvaus koregavimo koeficiento, siekiant atsižvelgti į eksploatuojant atsirandančios neapibrėžties poveikį, yra laikytina viso ataskaitinio laikotarpio neapibrėžtimi, kaip reikalaujama II priede pateiktose pakopų apibrėžtyse.

3.   Nepaisydama 2 dalies, kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojui naudoti matavimo rezultatus, gautus jam pavaldžiomis matavimo sistemomis įrenginyje, jei veiklos vykdytojas pateikia įrodymus, kad naudotiems matavimo prietaisams taikoma atitinkama nacionalinės teisės aktais nustatyta metrologinė kontrolė.

Tuo tikslu didžiausią leidžiamą eksploatuojant atsirandančią paklaidą, numatytą atitinkamuose nacionaliniuose metrologinės kontrolės teisės aktuose ir taikomą konkrečiam matavimui, nepateikiant jokių kitų įrodymų galima naudoti kaip neapibrėžties vertę.

29 straipsnis

Veiklos vykdytojui nepavaldžios matavimo sistemos

1.   Jei atlikus supaprastintą neapibrėžties vertinimą matyti, kad naudodamas jam nepavaldžias matavimo sistemas veiklos vykdytojas gali pasiekti bent tą pačią pakopą, gauti patikimesnius rezultatus ir dėl to kyla mažesnė kontrolės rizika negu naudojant jam pavaldžias matavimo sistemas pagal 28 straipsnį, veiklos vykdytojas nustato veiklos duomenis naudodamas jam nepavaldžias matavimo sistemas.

Tuo tikslu veiklos vykdytojas gali naudoti vieną iš šių duomenų šaltinių:

a)	jei du nepriklausomi prekybos partneriai įvykdo prekybos sandorį, – prekybos partnerio išduotose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos;

b)	tiesioginiai matavimo sistemų rodmenys.

2.   Veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų laikomasi pagal 26 straipsnį taikytinos pakopos.

Tuo tikslu didžiausią leidžiamą eksploatuojant atsirandančią paklaidą, numatytą atitinkamuose nacionaliniuose metrologinės kontrolės teisės aktuose ir taikomą atitinkamam konkrečiam prekybos sandoriui, nepateikiant jokių kitų įrodymų galima naudoti kaip neapibrėžties vertę.

Jeigu nacionalinių metrologinės kontrolės teisės aktų reikalavimai yra mažiau griežti negu pagal 26 straipsnį taikytina pakopa, veiklos vykdytojas turi gauti įrodymus apie taikomą neapibrėžtį iš prekybos partnerio, atsakingo už matavimo sistemą.

3   poskirsnis

Apskaičiavimo faktoriai

30 straipsnis

Apskaičiavimo faktorių nustatymas

1.   Apskaičiavimo faktorius veiklos vykdytojas nustato kaip numatytąsias vertes arba analizės būdu, priklausomai nuo taikomos pakopos.

2.   Veiklos vykdytojas apskaičiavimo faktorius nustato ir praneša atsižvelgdamas į būseną, susijusią su atitinkamais veiklos duomenimis, t. y. procesui, kurio metu išmetamos ŠESD, naudojamo ar pirkto kuro arba medžiagos būseną, kol kuras ar medžiaga dar nėra išdžiūvę ar kitaip apdoroti laboratorinės analizės tikslais.

Jeigu naudojant šį metodą būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba jeigu galima užtikrinti didesnį tikslumą, veiklos vykdytojas gali nuosekliai pranešti veiklos duomenis ir apskaičiavimo faktorius, susijusius su būsena, kurioje atliekama laboratorinė analizė.

31 straipsnis

Apskaičiavimo faktorių numatytosios vertės

1.   Jei veiklos vykdytojas apskaičiavimo faktorius nustato kaip numatytąsias vertes, jis, laikydamasis taikomos pakopos reikalavimų, išdėstytų II ir VI prieduose, naudoja vieną iš toliau nurodytų verčių:

a)	standartinius faktorius ir stechiometrinius faktorius, išvardytus VI priede;

b)	standartinius faktorius, kuriuos valstybė narė naudoja Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui pateikdama savo nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą;

c)	su kompetentinga institucija suderintas specialioje literatūroje pateikiamas vertes, įskaitant kompetentingos institucijos paskelbtus standartinius faktorius, kurie suderinami su b punkte nurodytais faktoriais, tačiau yra susiję su paskirais kuro srautų šaltiniais;

d)	medžiagos tiekėjo nurodytas ir garantuojamas vertes, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamu būdu gali įrodyti, kad anglies kiekis 95 % pasikliovimo intervalą viršija ne daugiau nei 1 %;

e)	anksčiau atlikta analize grindžiamas vertes, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu gali įrodyti, kad šios vertės yra tipinės tos pačios medžiagos būsimų partijų vertės.

2.   Visas naudojamas numatytąsias vertes veiklos vykdytojas nurodo stebėsenos plane.

Jei numatytosios vertės kinta kiekvienais metais, veiklos vykdytojas stebėsenos plane nurodo patikimą naudojamą šios vertės šaltinį.

3.   Kompetentinga institucija stebėsenos plane nurodyto apskaičiavimo faktoriaus numatytųjų verčių keitimą gali patvirtinti pagal 15 straipsnio 2 dalį tik jei veiklos vykdytojas pateikia įrodymų, kad naudojant naująsias numatytąsias vertes būtų tiksliau nustatomas išmetamųjų ŠESD kiekis.

4.   Gavusi veiklos vykdytojo prašymą, kompetentinga institucija gali leisti nustatant kuro rūšių grynojo šilumingumo vertę ir išmetamųjų teršalų faktorius naudoti tas pačias pakopas, kurias privaloma taikyti komerciniam standartiniam kurui, jeigu veiklos vykdytojas bent kas trejus metus pateikia įrodymų, kad per paskutiniuosius trejus metus buvo laikytasi nustatytos šilumingumo vertės 1 % intervalo.

32 straipsnis

Analizės būdu gauti apskaičiavimo faktoriai

1.   Veiklos vykdytojas užtikrina, kad analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas siekiant nustatyti apskaičiavimo faktorius būtų atliekami taikant atitinkamais EN standartais grindžiamus metodus.

Jei tokių standartų nėra, taikomi taikomais ISO arba nacionaliniais standartais grindžiami metodai. Jeigu nėra paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

2.   Jeigu nustatant išmetamųjų ŠESD kiekį naudojami internetu prieinami dujų chromatografai arba ekstrakciniai ar neekstrakciniai dujų analizatoriai, veiklos vykdytojas turi gauti kompetentingos institucijos leidimą naudoti tokią įrangą. Tokia įranga naudojama tik nustatant dujinio kuro ir medžiagų sudėties duomenis. Siekdamas užtikrinti kokybę, veiklos vykdytojas atlieka bent pirminį instrumentų tinkamumo patvirtinimą ir kiekvienais metais jį atlieka iš naujo.

3.   Bet kurios analizės rezultatai naudojami tik pristatymo laikotarpiu ar tų kuro ar medžiagos partijų, iš kurių buvo paimti ėminiai ir kurių ėminiai paimti kaip tipiniai ėminiai.

Siekdamas nustatyti konkretaus parametro vertę, veiklos vykdytojas naudoja visų atliktų to parametro analizių rezultatus.

33 straipsnis

Ėminių ėmimo planas

1.   Jeigu apskaičiavimo faktoriai nustatomi analizės būdu, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia patvirtinti kiekvienos kuro rūšies ar medžiagos ėminių ėmimo planą, šiuo tikslu parengdamas rašytinę procedūrą, kuri apima informaciją apie ėminių ruošimo metodikas, įskaitant informaciją apie atsakomybės paskirstymą, ėminių ėmimo vietas, dažnumą ir kiekius, taip pat ėminių saugojimo ir transportavimo metodikas.

Veiklos vykdytojas užtikrina, kad paruošti ėminiai būtų atitinkamos partijos ar pristatymo laikotarpio tipiniai ėminiai be paklaidos. Atitinkami ėminių ėmimo plano elementai suderinami su atitinkamo kuro ar medžiagos analizę atliekančiomis laboratorijomis, ir šio suderinimo įrodymai įtraukiami į planą. Minėtą planą veiklos vykdytojas pateikia, kad būtų atliktas patvirtinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012.

2.   Susitaręs su atitinkamo kuro ar medžiagos analizę atliekančia laboratorija ir gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, ėminių ėmimo plano elementus veiklos vykdytojas pritaiko, jeigu atlikus analizę paaiškėja, kad kuro ar medžiagos įvairiarūšiškumas gerokai skiriasi nuo informacijos apie įvairiarūšiškumą, kuria buvo grindžiamas to konkretaus kuro ar medžiagos ėminių ėmimo planas.

34 straipsnis

Laboratorijų naudojimas

1.   Veiklos vykdytojas užtikrina, kad laboratorijos, atliekančios analizes apskaičiavimo faktoriams nustatyti, būtų pagal EN ISO/IEC 17025 akredituotos taikyti atitinkamus analizės metodus.

2.   Laboratorijos, kurios neakredituotos pagal EN ISO/IEC 17025, gali būti naudojamos apskaičiavimo faktoriams nustatyti tik jei veiklos vykdytojas gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad naudotis 1 dalyje nurodytomis laboratorijomis techniškai neįmanoma arba jomis naudojantis būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų ir kad neakredituotoji laboratorija atitinka standartui EN ISO/IEC 17025 lygiaverčius reikalavimus.

3.   Kompetentinga institucija pripažįsta, kad laboratorija atitinka EN ISO/IEC 17025 lygiaverčius reikalavimus pagal 2 dalį, jei veiklos vykdytojas pateikia įrodymus pagal šios dalies antrą ir trečią pastraipas, kiek įmanoma, tokia pačia forma ir tiek pat išsamiai, kaip reikalaujama taikant procedūras pagal 12 straipsnio 2 dalį.

Kad būtų užtikrintas kokybės valdymas, veiklos vykdytojas pateikia laboratorijos akreditacijos pagal EN ISO/IEC 9001 arba kitos sertifikuotos kokybės valdymo sistemos, taikomos tai laboratorijai, pažymėjimą. Jeigu tokių sertifikuotų kokybės valdymo sistemų nėra, veiklos valdytojas pateikia kitus tinkamus įrodymus, kad laboratorija gali patikimai valdyti darbuotojus, procedūras, dokumentus ir užduotis.

Kad būtų užtikrinta techninė kompetencija, veiklos vykdytojas pateikia įrodymus, kad laboratorija kompetentinga ir kad joje taikant atitinkamas analizės procedūras galima gauti techniškai patikimus rezultatus. Tokie įrodymai apima bent šiuos elementus:

a)	konkrečioms paskirtoms užduotims būtinos darbuotojų kompetencijos valdymą;

b)	patalpų ir aplinkos sąlygų tinkamumą;

c)	analizės metodų ir susijusių standartų pasirinkimą;

d)	jeigu taikoma, ėminių ėmimo ir ėminių ruošimo valdymą, įskaitant ėminio vientisumo kontrolę;

e)	jeigu taikoma, naujų analizės metodų rengimą ir tvirtinimą arba tarptautiniuose ar nacionaliniuose standartuose nenumatytų metodų taikymą;

f)	neapibrėžties vertinimą;

g)	įrangos valdymą, įskaitant įrangos kalibravimo, koregavimo, techninės priežiūros ir jos remonto procedūras ir su tuo susijusių įrašų tvarkymą;

h)	duomenų, dokumentų ir programinės įrangos valdymą ir kontrolę;

i)	kalibravimo elementų ir pamatinių medžiagų valdymą;

j)	kalibravimo ir bandymų rezultatų kokybės užtikrinimą, įskaitant reguliarų dalyvavimą atliekamų darbų kokybės tikrinimuose, analizės metodų taikymą sertifikuotoms pamatinėms medžiagoms ar tarpusavio palyginimą su akredituota laboratorija;

k)	rangovų atliekamų procesų valdymą;

l)	užduočių, užsakovų skundų valdymą ir užtikrinimą, kad būtų laiku imamasi taisyti padėtį.

35 straipsnis

Analizių atlikimo dažnis

1.   Veiklos vykdytojas atitinkamo kuro ir medžiagų analizę atlieka minimaliuoju analizės atlikimo dažniu, nurodytu VII priede. VII priedas bus reguliariai peržiūrimas (pirmą kartą – praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo).

2.   Kompetentinga institucija gali veiklos vykdytojui leisti taikyti kitą dažnį negu nurodyta 1 dalyje, jei minimalieji dažniai nenustatyti arba jei veiklos vykdytojas įrodo vieną iš toliau nurodytų dalykų:

a)

remiantis ankstesnio laikotarpio duomenimis, įskaitant prieš šį ataskaitinį laikotarpį ėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atliktos atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertes, atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertės skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžtumo vertės, kurios turi laikytis veiklos vykdytojas nustatydamas su atitinkamu kuru ar medžiagomis susijusius veiklos duomenis;

b)	laikantis reikalaujamo dažnio būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

4   poskirsnis

Konkretūs apskaičiavimo faktoriai

36 straipsnis

CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai

1.   Veiklos vykdytojas nustato konkrečiai veiklai, kurią vykdant išmetamas CO2, taikomus išmetamųjų teršalų faktorius.

2.   Kuro, naudojamo ir kaip proceso žaliava, išmetamųjų teršalų faktoriai išreiškiami t CO2/TJ.

Kompetentinga institucija veiklos vykdytojui gali leisti naudoti t CO2/t arba t CO2/Nm3 išreikštą kuro degimo metu išsiskiriančių išmetamųjų teršalų faktorių, jeigu naudojant t CO2/TJ išreikštą išmetamųjų teršalų faktorių būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba jeigu naudojant tokį išmetamųjų teršalų faktorių išmetamųjų ŠESD kiekį galima apskaičiuoti bent tokiu pačiu tikslumu.

3.   Norėdamas anglies kiekį paversti atitinkamu su CO2 susijusiu išmetamųjų teršalų faktoriumi ar atvirkščiai, veiklos vykdytojas naudoja faktorių 3 664 t CO2/t C.

37 straipsnis

Oksidacijos ir konversijos koeficientai

1.   Nustatydamas oksidacijos ar konversijos koeficientą veiklos vykdytojas taiko ne žemesnę nei 1 pakopą. Jeigu išmetamųjų teršalų faktorius apima ne iki galo įvykusios oksidacijos arba konversijos poveikį, veiklos vykdytojas naudoja oksidacijos koeficiento ir konversijos koeficiento vertę 1.

Tačiau kompetentinga institucija gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai visada naudotų 1 pakopą.

2.   Jeigu įrenginyje naudojamas kelių rūšių kuras ir tam tikram oksidacijos koeficientui turi būti naudojama 3 pakopa, veiklos vykdytojas gali paprašyti kompetentingos institucijos patvirtinimo vienam iš šių dalykų arba abiem:

a)	visam degimo procesui nustatyti vieną suminį oksidacijos koeficientą ir jį taikyti visų rūšių kurui;

b)	vienam didžiajam sukėlikliui priskirti ne iki galo įvykusią oksidaciją, o visiems kitiems sukėlikliams naudoti oksidacijos koeficiento vertę 1.

Jeigu naudojama biomasė ar mišrus kuras, veiklos vykdytojas pateikia įrodymų, kad taikant pirmos pastraipos a arba b punktus nebus nustatomas per mažas išmetamųjų ŠESD kiekis.

5   poskirsnis

Biomasės apdorojimas

38 straipsnis

Biomasės sukėlikliai

1.   Veiklos vykdytojas gali su biomasės sukėlikliais susijusius veiklos duomenis nustatyti nenaudodamas pakopų ir nepateikdamas analize paremtų įrodymų dėl biomasės kiekio, jei sukėliklį sudaro tik biomasė ir veiklos vykdytojas gali užtikrinti, kad ji nebūtų užteršta jokia kita medžiaga ar kuru.

2.   Biomasės išmetamųjų teršalų faktoriaus vertė lygi 0.

Mišraus kuro ar medžiagos išmetamųjų teršalų faktorius apskaičiuojamas ir nurodomas ataskaitoje kaip preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytas pagal 30 straipsnio nuostatas ir padaugintas iš kuro ar medžiagos iškastinės anglies dalies.

3.   Durpės, ksilitas ir mišraus kuro ar medžiagų iškastinės anglies dalys biomase nelaikomi.

4.   Jeigu mišriame kure ar medžiagose biomasės dalis sudaro 97 % ar daugiau ar jeigu dėl su kuro ar medžiagos iškastine dalimi siejamo išmetamo ŠESD kiekio ją galima laikyti labai mažu sukėlikliu, nustatant veiklos duomenis ir susijusius apskaičiavimo faktorius kompetentinga institucija veiklos vykdytojui gali leisti taikyti metodikas be pakopų, įskaitant energijos balanso metodą, nebent atitinkama vertė turi būti naudojama siekiant iš biomasės susidariusį CO2 atimti iš išmestų ŠESD kiekio, nustatyto atliekant nuolatinį išmetamųjų ŠESD matavimą.

39 straipsnis

Biomasės dalies ir iškastinės anglies dalies nustatymas

1.   Jeigu atsižvelgiant į privalomą pakopos lygį ir galimybę taikyti atitinkamas numatytąsias vertes, kaip nurodyta 31 straipsnio 1 dalyje, tam tikro kuro ar medžiagos biomasės dalis nustatoma analizės būdu, veiklos vykdytojas šią biomasės dalį nustato naudodamas atitinkamą standartą ir jame nurodytus analizės metodus; standarto taikymą turi būti patvirtinusi kompetentinga institucija.

2.   Jei nustatyti biomasės dalį mišriame kure arba medžiagoje analizės būdu pagal 1 dalį techniškai neįmanoma arba jei dėl to būtų patirta nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas skaičiuodamas naudojasi Komisijos paskelbtais standartiniais mišraus kuro ir medžiagų išmetamųjų teršalų faktoriais ir biomasės dalies vertėmis bei jų apytikslio nustatymo metodais.

Jei tokių standartinių faktorių ir verčių nėra, veiklos vykdytojas laiko, kad biomasės dalies nėra, arba apytikslio biomasės dalies nustatymo metodą pateikia kompetentingai institucijai patvirtinti. Jeigu kuras ar medžiagos buvo gauti vykdant gamybos procesą su apibrėžtais ir atsekamais sąnaudų srautais, veiklos vykdytojas šį apytikslį nustatymą gali grįsti į procesą patenkančios ir iš jo pašalinamos iškastinio kuro anglies ir biomasės anglies masės balansu.

3.   Nukrypstant nuo 30 straipsnio 1 ir 2 dalies, jei pagal Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio j punktą ir 15 straipsnį nustatyta į dujų tinklą įšvirkštų ir po to iš jo pašalintų biologinių dujų kilmės garantija, veiklos vykdytojas biomasės daliai nustatyti analizės nenaudoja.

3   SKIRSNIS

Matavimu grindžiama metodika

40 straipsnis

Matavimu grindžiamos stebėsenos metodikos naudojimas

Matavimu grindžiamas metodikas veiklos vykdytojas naudoja vykdydamas visų azoto suboksido (N2O) išmetamųjų ŠESD stebėseną, kaip nustatyta IV priede, ir pagal 49 straipsnį perduoto CO2 kiekiui nustatyti.

Be to, veiklos vykdytojas gali matavimu grindžiamas metodikas naudoti vykdydamas CO2 išmetimo šaltinių stebėseną, jeigu jis gali pateikti įrodymus, kad laikomasi kiekvienam taršos šaltiniui pagal 41 straipsnį privalomų pakopų.

41 straipsnis

Pakopų reikalavimai

1.   Kiekvienam taršos šaltiniui, iš kurio per metus išmetama daugiau nei 5 000 tonų CO2(e) arba iš kurio išmetamas ŠESD kiekis sudaro daugiau nei 10 % bendro per metus iš įrenginio išmetamo ŠESD kiekio (imant tą dydį, kurio absoliučioji išmetamųjų ŠESD kiekio vertė yra didesnė), veiklos vykdytojas taiko aukščiausią VIII priedo 1 skirsnyje nurodytą pakopą. Visiems kitiems taršos šaltiniams veiklos vykdytojas taiko bent viena pakopa žemesnę nei aukščiausioji pakopą.

2.   Tik tuo atveju, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai gali priimtinu būdu įrodyti, kad pagal 1 dalies nuostatas privalomos pakopos taikyti techniškai neįmanoma ar ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba kad techniškai neįmanoma taikyti apskaičiavimo metodo, kuriam naudojamos pagal 26 straipsnį privalomų lygių pakopos, ar jas taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, atitinkamam taršos šaltiniui leidžiama taikyti kitą žemesnę pakopą, tačiau ne žemesnę nei 1 pakopą.

42 straipsnis

Matavimo standartai ir laboratorijos

1.   Visi matavimai atliekami taikant EN 14181 „Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Automatizuotųjų matavimo sistemų kokybės užtikrinimas“, EN 15259 „Oro kokybė. Stacionariųjų šaltinių išmetamųjų ŠESD matavimas. Reikalavimai, keliami matavimo skerspjūviams ir vietoms bei matavimo tikslams, planui ir ataskaitai“ ir kitais atitinkamais EN standartais grindžiamus metodus.

Jei tokių standartų nėra, taikomi tinkamais ISO, Komisijos paskelbtais arba nacionaliniais standartais grindžiami metodai. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

Veiklos vykdytojas atsižvelgia į visus atitinkamus nuolatinio išmetamųjų ŠESD matavimo sistemos aspektus, įskaitant įrangos vietą, kalibravimą, matavimą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

2.   Veiklos vykdytojas užtikrina, kad matavimus, kalibravimą ir nuolatinio išmetamųjų ŠESD matavimo sistemoms (angl. CEMS) skirtos atitinkamos įrangos vertinimą atliekančios laboratorijos pagal standartą EN ISO/IEC 17025 būtų akredituotos taikyti susijusius analizės metodus ar vykdyti kalibravimo veiklą.

Jeigu laboratorija minėtos akreditacijos neturi, veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų laikomasi 34 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų.

43 straipsnis

Išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymas

1.   Iš taršos šaltinio ataskaitiniu laikotarpiu išmetamų ŠESD metinį kiekį veiklos vykdytojas nustato sudėdamas ataskaitinio laikotarpio visas ŠESD koncentracijos valandines vertes ir šią sumą padaugindamas iš kaminų išmetamųjų dujų debito valandinių verčių; čia valandinės vertės yra atitinkamos eksploatavimo valandos visų pavienių matavimo rezultatų vidutinės vertės.

Metinį CO2 išmetamųjų ŠESD kiekį veiklos vykdytojas nustato naudodamas VIII priede pateiktą 1 lygtį. Į atmosferą išmestas anglies monoksidas (CO) išreiškiamas moliniu CO2 kiekio ekvivalentu.

Metinį azoto suboksido (N2O) kiekį veiklos vykdytojas nustato naudodamas IV priedo 16 skirsnio B.1 poskirsnyje pateiktą lygtį.

2.   Jeigu viename įrenginyje yra keli taršos šaltiniai ir jų neįmanoma išmatuoti kaip vieno šaltinio, veiklos vykdytojas iš šių šaltinių išmetamą ŠESD kiekį išmatuoja atskirai ir rezultatus sudeda, kad gautų visą ataskaitiniu laikotarpiu išmestą tam tikrų dujų kiekį.

3.   Veiklos vykdytojas ŠESD koncentraciją iš kaminų išmetamose dujose nustato nuolatiniu matavimu tipiniuose taškuose vienu iš šių būdų:

a)	tiesiogiai matuodamas;

b)

jei kaminų dujos yra didelės koncentracijos, apskaičiuodamas koncentraciją ir šiuo tikslu taikydamas netiesioginius koncentracijos matavimus, kuriems atlikti naudojama VIII priedo 3 lygtis, ir atsižvelgdamas į išmatuotas dujų srauto visų kitų sudedamųjų dalių koncentracijos vertes, kaip nustatyta veiklos vykdytojo taikomame stebėsenos plane.

4.   Jeigu reikia, naudodamas skaičiavimu grindžiamas stebėsenos metodikas veiklos vykdytojas atskirai nustato visą iš biomasės išsiskyrusio CO2 kiekį ir atima jį iš bendro išmatuoto išmesto CO2 kiekio.

5.   Skaičiavimams pagal 1 dalį atlikti reikalingą kaminų dujų debitą veiklos vykdytojas nustato naudodamas vieną iš šių metodų:

a)	apskaičiuodamas pagal tinkamą masės balansą ir atsižvelgdamas į visus reikšmingus sąnaudų parametrus, įskaitant, išmetamo CO2 atveju, bent sunaudojamos medžiagos kiekį, paduodamo oro debitą ir proceso našumą, ir išeigos parametrus, įskaitant bent produkcijos išeigą, O2, SO2 ir NOx koncentraciją;

b)	naudodamas nuolatinį debito matavimą tipiniame taške.

44 straipsnis

Duomenų sumavimas

1.   Veiklos vykdytojas kiekvieno parametro, kuris yra svarbus nustatant išmetamųjų ŠESD kiekį pagal matavimu grindžiamą metodiką, įskaitant koncentracijos vertes ir kaminų dujų debitą, visas valandines vidutines vertes apskaičiuoja naudodamas visus tą konkrečią valandą turimus duomenų taškus.

Jeigu veiklos vykdytojas be papildomų išlaidų gali gauti trumpesnių atskaitos laikotarpių duomenis, šiuos atskaitos laikotarpius jis naudoja metiniam išmetamųjų ŠESD kiekiui pagal 43 straipsnio 1 dalį nustatyti.

2.   Jeigu tam tikro parametro nuolatinio matavimo įranga tam tikrą valandos arba trumpesnio 1 dalyje nurodyto atskaitos laikotarpio dalį yra nevaldoma, neatitinka privalomo intervalo ar neveikia, atitinkamą valandos vidurkį veiklos vykdytojas apskaičiuoja proporcingai likusiems duomenų taškams tą konkrečią valandą ar trumpesnį atskaitos laikotarpį, su sąlyga, kad turima bent 80 % didžiausio galimo to parametro duomenų taškų skaičiaus. Jei turima mažiau kaip 80 % didžiausio galimo to parametro duomenų taškų skaičiaus, taikomos 45 straipsnio 2–4 dalys.

45 straipsnis

Trūkstami duomenys

1.   Jeigu tam tikra nuolatinio išmetamųjų ŠESD stebėsenos sistemos matavimo įrangos dalis bet kuriais kalendoriniais metais neveikia ilgiau nei penkias dienas iš eilės, veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai ir pasiūlo atitinkamas sutrikusios nuolatinio išmetamųjų ŠESD stebėsenos sistemos kokybės gerinimo priemones.

2.   Jeigu negalima nustatyti vienu ar daugiau matavimų grindžiamos metodikos parametrų galiojančių valandinių ar trumpesnio atskaitos laikotarpio pagal 44 straipsnio 1 dalį verčių, nes įranga nevaldoma, neatitinka nustatyto intervalo arba neveikia, veiklos vykdytojas nustato pakaitines kiekvienos trūkstamos valandos duomenų vertes.

3.   Jeigu negalima nustatyti tiesiogiai kaip koncentracija matuojamo parametro galiojančių valandinių ar trumpesnio atskaitos laikotarpio verčių, veiklos vykdytojas, naudodamas VIII priedo 4 lygtį, apskaičiuoja pakaitinę vertę kaip koncentracijos vidurkio ir su šiuo vidurkiu siejamo standartinio nuokrypio dvigubos vertės sumą.

Jeigu nustatant šias pakaitines vertes ataskaitinis laikotarpis netaikomas dėl įrenginio didelių techninių pertvarkymų, veiklos vykdytojas su kompetentinga institucija susitaria dėl reprezentatyvaus laikotarpio (jei įmanoma, vienerių metų trukmės) vidurkiui ir standartiniam nuokrypiui nustatyti.

4.   Jeigu negalima nustatyti kito parametro negu koncentracija galiojančių valandinių duomenų, veiklos vykdytojas šio parametro pakaitines vertes nustato naudodamas tinkamą masės balanso modelį arba proceso energijos balanso modelį. Veiklos vykdytojas rezultatus patvirtinta naudodamas likusius išmatuotus matavimu grindžiamos metodikos parametrus ir duomenis įprastomis darbo sąlygomis atsižvelgdamas į tokios pačios trukmės laikotarpį kaip trūkstamų duomenų trukmės laikotarpis.

46 straipsnis

Patvirtinimas apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį

Veiklos vykdytojas išmetamųjų ŠESD kiekį, nustatytą taikant matavimu grindžiamą metodiką, išskyrus azoto suboksido (N2O) teršalus, išmestus gaminant azoto rūgštį, ir ŠESD, perduotas į transportavimo vamzdyną arba saugyklą, patvirtina apskaičiuodamas kiekvienų atitinkamų ŠESD kiekį, išmetamą iš tų pačių taršos šaltinių ir sukėliklių.

Pakopinių metodikų taikyti nereikia.

4   SKIRSNIS

Specialiosios nuostatos

47 straipsnis

Įrenginiai, iš kurių išmetama mažai ŠESD

1.   Kompetentinga institucija gali pagal 13 straipsnį veiklos vykdytojui leisti pateikti supaprastintą stebėsenos planą, jei jis eksploatuoja įrenginį, iš kurio išmetama mažai ŠESD.

Pirma pastraipa netaikoma įrenginiams, kuriuose vykdoma veikla, su kuria susijęs N2O įtrauktas į sistemą pagal Direktyvos 2003/87/EB I priedą.

2.   Taikant 1 dalies pirmą pastraipą, laikoma, kad iš įrenginio išmetama mažai ŠESD, jei įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

a)	vidutinis metinis to įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekis, nurodytas patikrintoje prieš tai ėjusio prekybos laikotarpio išmetamųjų ŠESD ataskaitoje, į jį neįtraukiant iš biomasės susidariusio CO2 ir prieš atimant perduoto CO2 kiekį, yra mažiau kaip 25 000 CO2(e) tonų;

b)

a punkte minimas vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis nežinomas arba nebetinkamas dėl įrenginio ribų pasikeitimo arba įrenginio veiklos sąlygų pasikeitimo, tačiau metinis iš to įrenginio išmesimų ŠESD kiekis, skaičiuojant konservatyviai, per penkerius ateinančius metus, neįtraukiant iš biomasės susidariusio CO2 ir prieš atimant perduoto CO2 kiekį, bus mažesnis kaip 25 000 CO2(e) tonų per metus.

3.   Įrenginio, iš kurio išmetama mažai ŠESD, veiklos vykdytojas neprivalo pateikti 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų patvirtinamųjų dokumentų ir atleidžiamas nuo reikalavimo pranešti apie patobulinimą pagal 69 straipsnio 4 dalį.

4.   Nukrypstant nuo 27 straipsnio, įrenginio, iš kurio išmetama mažai ŠESD, veiklos vykdytojas gali kuro ar medžiagos kiekį nustatyti naudodamasis turimais ir dokumentais pagrįstais pirkimo įrašais bei apytiksliai nustatytais atsargų pokyčiais. Veiklos vykdytojas taip pat atleidžiamas nuo reikalavimo kompetentingai institucijai pateikti 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą neapibrėžties vertinimą.

5.   Įrenginio, iš kurio išmetama mažai ŠESD, veiklos vykdytojas atleidžiamas nuo 28 straipsnio 2 dalies reikalavimo nustatyti atsargų kiekius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, jei saugykloje telpa bent 5 % per ataskaitinį laikotarpį suvartojamo metinio kuro ar medžiagų kiekio, siekiant susijusią neapibrėžtį įtraukti į neapibrėžties vertinimą.

6.   Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, įrenginio, iš kurio išmetama mažai ŠESD, veiklos vykdytojas, nustatydamas visų sukėliklių veiklos duomenis ir apskaičiavimo faktorius, gali taikyti ne žemesnę nei 1 pakopą nepateikdamas įrodymų, kad aukštesnių pakopų techniškai neįmanoma taikyti arba jas taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, nebent veiklos vykdytojas galėtų didesnį tikslumą užtikrinti be papildomų pastangų.

7.   Siekdamas nustatyti apskaičiavimo faktorius analizės būdu pagal 32 straipsnį, įrenginio, iš kurio išmetama mažai ŠESD, veiklos vykdytojas gali keiptis į bet kokią laboratoriją, kuri yra techniškai kompetentinga ir naudodama atitinkamas analizės procedūras gali parengti techniškai patikimus rezultatus, ir pateikia 34 straipsnio 3 dalyje nurodytų kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus.

8.   Jei įrenginys, iš kurio išmetama mažai ŠESD, kuriais nors kalendoriniais metais viršija 2 dalyje nurodytą ribinę vertę, jo veiklos vykdytojas apie tai nepagrįstai nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai.

Veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas pateikia kompetentingai institucijai patvirtinti reikšmingą stebėsenos plano pakeitimą, kaip apibrėžta 15 straipsnio 3 dalies b punkte.

Tačiau kompetentinga institucija leidžia veiklos vykdytojui toliau taikyti supaprastintą stebėseną, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad 2 dalyje nurodyta ribinė vertė nebuvo viršyta per pastaruosius penkis ataskaitinius laikotarpius ir ateityje nebus viršijama nuo kito ataskaitinio laikotarpio.

48 straipsnis

Būdingasis CO2

1.   Būdingasis CO2, kuris perduodamas į įrenginį, įskaitant gamtinėse dujose ar išmetamosiose dujose, pvz., aukštakrosnių dujose ar koksavimo krosnių dujose, esantį CO2, įskaičiuojamas į to kuro išmetamųjų teršalų faktorių.

2.   Jei būdingasis CO2 susidaro vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veiklą arba veiklą, įtrauktą į sistemą pagal tos direktyvos 24 straipsnį, ir vėliau iš įrenginio kaip kuro dalis perduodamas kitam įrenginiui, kuriame vykdoma veikla, kuriai taikoma ta direktyva, jis nelaikomas to įrenginio, iš kurio jis perduodamas, išmetamosiomis ŠESD.

Tačiau jei būdingasis CO2 iš įrenginio išmetamas į atmosferą arba perduodamas subjektams, kuriems ta direktyva netaikoma, šis CO2 kiekis priskiriamas to įrenginio, iš kurio jis buvo išmestas, išmetamosioms ŠESD.

3.   Iš įrenginio perduotą būdingojo CO2 kiekį veiklos vykdytojai gali nustatyti tiek perduodančiajame, tiek priimančiajame įrenginyje. Tokiu atveju atitinkamai perduoto ir gauto būdingojo CO2 kiekiai turi sutapti.

Jei perduoto ir gauto būdingojo CO2 kiekiai nesutampa, ir perduodančiojo, ir priimančiojo įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose nurodomas abiejų išmatuotų verčių aritmetinis vidurkis, jei verčių nuokrypius galima paaiškinti matavimo sistemų neapibrėžtimi. Tokiu atveju išmetamųjų ŠESD ataskaitoje pateikiama nuoroda į tos vertės sulyginimą.

Jeigu verčių nuokrypių negalima paaiškinti patvirtintu matavimo sistemų neapibrėžties intervalu, perduodančiojo ir priimančiojo įrenginių veiklos vykdytojai sulygina vertes taikydami konservatyvias korekcijas, kurias patvirtino kompetentinga institucija.

49 straipsnis

Perduotas CO2 kiekis

1.   Veiklos vykdytojas iš įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekio atima visą CO2 kiekį, kuris susidaro iš anglies, esančios iškastiniame kure, kuris naudojamas veiklai, kuriai taikomas Direktyvos 2003/87/EB I priedas, vykdyti, jei tas kiekis neišmetamas iš įrenginio į atmosferą, o perduodamas iš įrenginio į kurį nors iš šių subjektų:

a)	CO2 surinkimo įrenginį siekiant šį CO2 transportuoti į geologinę saugyklą ir joje ilgą laiką saugoti pagal Direktyvą 2009/31/EB;

b)	transportavimo tinklą siekiant šį CO2 ilgą laiką saugoti geologinėje saugykloje, kurią leista eksploatuoti pagal Direktyvą 2009/31/EB;

c)	geologinę saugyklą, kurią leista eksploatuoti pagal Direktyvą 2009/31/EB, siekiant šį CO2 kiekį joje saugoti ilgą laiką.

Jokiais kitais atvejais iš įrenginio perduodant CO2 negalima jo kiekio atimti iš įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekio.

2.   Veiklos vykdytojas, iš kurio įrenginio perduotas CO2, savo metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje nurodo CO2 priimančiojo įrenginio identifikacijos kodą, pripažintą pagal 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1193/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB nustatomas Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos prekybos laikotarpio, prasidedančio 2013 m. sausio 1 d., ir tolesnių prekybos laikotarpių Sąjungos registras ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2216/2004 ir (ES) Nr. 920/2010 (11).

Pirma pastraipa taip pat taikoma priimančiajam įrenginiui perduodančiojo įrenginio identifikacijos kodo atžvilgiu.

3.   Iš vieno įrenginio į kitą perduoto CO2 kiekį veiklos vykdytojas nustato taikydamas matavimu grindžiamą metodiką ir 43, 44 bei 45 straipsnius. Taršos šaltinis turi atitikti matavimo tašką, o išmetamųjų ŠESD kiekis turi būti išreiškiamas perduoto CO2 kiekiu.

4.   Nustatydamas iš vieno įrenginio į kitą perduoto CO2 kiekį veiklos vykdytojas taiko VIII priedo 1 skirsnyje apibrėžtą 4 pakopą.

Tačiau veiklos vykdytojas gali taikyti vienu lygiu žemesnę pakopą, jei jis įrodo, kad VIII priedo 1 skirsnyje apibrėžtos 4 pakopos techniškai neįmanoma taikyti arba ją taikant būtų patirta nepagrįstai didelių išlaidų.

5.   Iš įrenginio perduotą CO2 kiekį veiklos vykdytojai gali nustatyti tiek perduodančiajame, tiek priimančiajame įrenginyje. Tokiu atveju taikoma 48 straipsnio 3 dalis.

IV   SKYRIUS

AVIACIJOS IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO IR TONKILOMETRIŲ DUOMENŲ STEBĖSENA

50 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kiekvienas orlaivio naudotojas vykdo ŠESD kiekio, išmesto ataskaitiniu laikotarpiu vykdant visą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą įtrauktą aviacijos veiklą, už kurią atsakingas tas orlaivio naudotojas, stebėseną ir teikia ataskaitas.

Tuo tikslu orlaivio naudotojas visus skrydžius kalendoriniams metams priskiria pagal išvykimo laiką, kuris nustatomas pagal suderintąjį pasaulio laiką.

2.   Jeigu orlaivio naudotojas ketina pateikti prašymą dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį, jis turi vykdyti tų skrydžių tonkilometrių duomenų stebėseną atitinkamais stebėsenos metais.

3.   Siekiant nustatyti už skrydį atsakingą Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio o punkte nurodytą unikalųjį orlaivio naudotoją, naudojamas šaukinys, kuris taikomas oro eismo valdymo tikslais. Šaukinys turi būti vienas iš šių dalykų:

a)	skrydžio plano 7 langelyje įrašytas ICAO suteiktas žymuo;

b)	jeigu ICAO suteikto orlaivio naudotojo žymens nėra, orlaivio registracijos ženklas.

4.   Jeigu orlaivio naudotojo tapatybė nežinoma, kompetentinga institucija orlaivio savininką laiko orlaivio naudotoju, nebent jis kompetentingai institucijai pateikia įrodymų apie atsakingo orlaivio naudotojo tapatybę.

51 straipsnis

Stebėsenos planų teikimas

1.   Orlaivio naudotojas ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki į Direktyvos 2003/87/EB I priedą įtrauktos aviacijos veiklos pradžios kompetentingai institucijai pateikia išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo planą, kaip numatyta 12 straipsnyje.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, orlaivio naudotojas, kuris į Direktyvos 2003/87/EB I priedą įtrauktą aviacijos veiklą vykdo pirmą kartą, ir to jis negalėjo numatyti prieš keturis mėnesius iki veiklos pradžios, kompetentingai institucijai stebėsenos planą pateikia nepagrįstai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip praėjus šešioms savaitėms nuo tos veiklos vykdymo. Orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai pateikia tinkamą pagrindimą, kodėl stebėsenos planas negalėjo būti pateiktas prieš keturis mėnesius iki veiklos pradžios.

Jeigu Direktyvos 2003/87/EB 18a straipsnyje nurodyta administruojanti valstybė narė iš anksto nėra žinoma, orlaivio naudotojas nepagrįstai nedelsdamas stebėsenos planą pateikia po to, kai paskelbiama informacija apie administruojančios valstybės narės kompetentingą instituciją.

2.   Jeigu orlaivio naudotojas ketina pateikti prašymą dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį, jis taip pat pateikia tonkilometrių duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo planą. Stebėsenos planas pateikiamas ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki vieno iš šių dalykų pradžios:

a)	stebėsenos metų, nurodytų Direktyvos 2003/87/EB 3e straipsnio 1 dalyje, pradžios, jei paraiška teikiama pagal tą straipsnį;

b)	Direktyvos 2003/87/EB 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio antrų kalendorinių metų pradžios, jei paraiška teikiama pagal tos direktyvos 3f straipsnį.

52 straipsnis

Vykdant aviacijos veiklą išmetamų ŠESD kiekio stebėsenos metodika

1.   Vykdant aviacijos veiklą išmetamą metinį CO2 kiekį kiekvienas orlaivio naudotojas nustato tonomis išreikštą kiekvienos rūšies per metus sunaudotų degalų kiekį padaugindamas iš atitinkamo išmetamųjų teršalų faktoriaus.

2.   Kiekvienas orlaivio naudotojas nustato kiekvienam skrydžiui sunaudojamą kiekvienos rūšies degalų kiekį, įskaitant pagalbinės jėgainės sunaudojamus degalus. Tuo tikslu orlaivio naudotojas naudoja vieną iš III priedo 1 skirsnyje nurodytų metodų. Orlaivio naudotojas renkasi tą metodą, kurį taikant išsamiausi duomenys gaunami laiku, kartu užtikrinant mažiausią neapibrėžtį ir nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų.

3.   III priedo 1 skirsnyje nurodytą skrydžiui pripiltų degalų kiekį orlaivio naudotojas nustato vienu iš šių būdų:

a)	degalų tiekėjo atliktu matavimu, kuris nurodomas degalų tiekimo kiekvienam skrydžiui dokumentuose ar sąskaitose faktūrose;

b)	naudodamasis orlaivyje esančių matavimo sistemų duomenimis, įrašytais į masės ir centruotės dokumentus, į orlaivio techninės būklės žurnalą arba orlaivio naudotojui perduotais iš orlaivio elektroninio ryšio priemonėmis.

4.   Orlaivio naudotojas bake esantį degalų kiekį nustato naudodamasis orlaivyje esančių matavimo sistemų duomenimis, įrašytais į masės ir centruotės dokumentus, į orlaivio techninės būklės žurnalą arba orlaivio naudotojui perduotais iš orlaivio elektroninio ryšio priemonėmis.

5.   Orlaivio naudotojai taiko 2 pakopą, kaip nustatyta III priedo 2 skirsnyje.

Tačiau orlaivių naudotojai, pranešę, kad prieš tai ėjusiu prekybos laikotarpiu vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis buvo lygus arba mažesnis kaip 50 000 tonų iškastinio kuro CO2, gali taikyti ne žemesnę nei 1 pakopą, kaip apibrėžta III priedo 2 skirsnyje. Visi orlaivių naudotojai gali taikyti ne žemesnę nei 1 pakopą, kaip apibrėžta III priedo 2 skirsnyje, tokiems sukėlikliams, iš kurių visų išmetamas bendras metinis ŠESD kiekis sudaro mažiau kaip 5 000 tonų iškastinio kuro CO2 arba mažiau kaip 10 %, kurie sudaro ne daugiau kaip 100 000 tonų iškastinio kuro CO2 per metus (imant tą dydį, kurio absoliučioji vertė didesnė). Jei taikant šią pastraipą pranešto išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų nėra arba nebegalioja, orlaivio naudotojas vidutinį metinį išmetamųjų ŠESD kiekį nustato naudodamas konservatyvų įvertį arba prognozę.

6.   Jeigu į degalų bakus įpiltas ar bakuose likęs degalų kiekis nustatomas naudojant tūrio vienetus (litrus), orlaivio naudotojas, taikydamas faktinį tankį, šį tūrio vienetais nurodytą kiekį konvertuoja į masės vienetus. Faktinį tankį orlaivio naudotojas nustato taikydamas vieną iš šių dalykų:

a)	orlaivyje esančias matavimo sistemas;

b)	tankį, degalų tiekėjo išmatuotą pilant degalus į bakus ir įrašytą į degalų sąskaitą faktūrą ar pristatymo dokumentą.

Faktinis tankis išreiškiamas kg/litrui ir nustatomas atliekant konkretų matavimą esant taikomai temperatūrai.

Tais atvejais, kai faktinio tankio vertės neturima, kompetentingai institucijai patvirtinus naudojamas standartinis tankio koeficientas 0,8 kg/litrui.

7.   1 dalyje nurodytus skaičiavimus orlaivio naudotojas atlieka naudodamas III priedo 2 lentelėje pateiktus numatytuosius išmetamųjų teršalų faktorius.

Teikiant ataskaitas šis metodas laikomas 1 pakopa. Jeigu degalai neįtraukti į minėtą lentelę, orlaivio naudotojas išmetamųjų teršalų faktorių nustato pagal 32 straipsnį, ir laikoma, kad tas metodas yra 2 pakopa. Tų degalų grynojo šilumingumo vertė nustatoma ir pranešama kaip papildomi duomenys.

8.   Nukrypdamas nuo 7 dalies ir gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, orlaivio naudotojas gali išmetamųjų teršalų faktorių ar anglies kiekį, kuriuo šis faktorius grindžiamas, arba prekyboje esančių rūšių degalų grynojo šilumingumo vertę nustatyti remdamasis degalų tiekėjo pateiktais atitinkamų degalų pirkimo įrašais, jeigu jie buvo nustatyti remiantis tarptautiniu mastu priimtais standartais, o III priedo 2 lentelėje nurodytų išmetamųjų teršalų faktorių naudoti negalima.

53 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl biomasės

39 straipsnis taikomas atitinkamai nustatant biomasės dalį mišriame kure.

Nepaisydama 39 straipsnio 2 dalies kompetentinga institucija leidžia naudoti visose valstybėse narėse vienodai taikomą biomasės dalies nustatymo metodiką, jei tokia yra.

Pagal tą metodiką degalų, naudojamų vykdant aviacijos veiklą, įtrauktą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, biomasės dalis, grynoji šilumingumo vertė ir išmetamųjų teršalų faktorius arba anglies kiekis nustatomi pagal degalų pirkimo įrašus.

Metodika grindžiama Komisijos pateiktomis gairėmis, kuriomis siekiama nuoseklaus taikymo visose valstybėse narėse.

Biodegalų naudojimas aviacijoje vertinamas pagal Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnį.

54 straipsnis

Mažieji teršėjai

1.   Orlaivių naudotojai, kurie per tris iš eilės keturių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau kaip 243 skrydžius per vieną laikotarpį, ir orlaivių naudotojai, per kurių vykdomus skrydžius išmetamas bendras metinis ŠESD kiekis yra mažesnis kaip 25 000 tonų CO2, laikomi mažaisiais teršėjais.

2.   Nukrypstant nuo 52 straipsnio, mažieji teršėjai sunaudojamų degalų kiekį gali nustatyti taikydami Eurokontrolės ar kitos atitinkamos organizacijos įdiegtas priemones, kurias naudojant galima apdoroti visą oro eismo informaciją, atitinkančią Eurokontrolės turimą informaciją, ir išvengti nepakankamo išmestų ŠESD kiekio įvertinimo.

Taikytinos priemonės, įskaitant paraišką dėl pataisos koeficientų, kuriais būtų kompensuojami modeliavimo metodų netikslumai, gali būti naudojamos tik jei jos patvirtintos Komisijos.

3.   Nukrypdamas nuo 12 straipsnio, mažasis teršėjas, ketinantis pasinaudoti kuria nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, išmetamųjų ŠESD stebėsenos plane gali pateikti tik šią informaciją:

a)	informaciją, reikalaujamą pagal I priedo 2 skirsnio 1 punktą;

b)	įrodymą, kad jo išmetamųjų ŠESD kiekis neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribinės vertės;

c)	šio straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, kuri bus naudojama degalų suvartojimui nustatyti, pavadinimą arba nuorodą į tą priemonę.

Mažajam teršėjui netaikomas reikalavimas pateikti patvirtinamuosius dokumentus, nurodytus 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.

4.   Jei orlaivio naudotojas naudojasi 2 dalyje nurodyta priemone ir ataskaitiniais metais viršija 1 dalyje nurodytą ribinę vertę, jis apie tai nepagrįstai nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai.

Nepagrįstai nedelsdamas orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai patvirtinti pateikia reikšmingą stebėsenos plano pakeitimą pagal 15 straipsnio 4 dalies a punkto vi papunktį.

Tačiau kompetentinga institucija leidžia orlaivio naudotojui toliau taikyti 2 dalyje nurodytą priemonę, jei orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad 1 dalyje nurodyta ribinė vertė nebuvo viršyta per pastaruosius penkerius ataskaitinius laikotarpius ir ateityje nebus viršijama nuo kito ataskaitinio laikotarpio.

55 straipsnis

Neapibrėžties šaltiniai

1.   Orlaivio naudotojas nustato neapibrėžties šaltinius ir su jais susijusius neapibrėžties lygius. Į šią informaciją orlaivio naudotojas atsižvelgia rinkdamasis stebėsenos metodiką pagal 52 straipsnio 2 dalį.

2.   Jei orlaivio naudotojas nustato į baką pilamų degalų kiekius pagal 52 straipsnio 3 dalies a punktą, jis neprivalo pateikti daugiau įrodymų apie susijusį neapibrėžties lygį.

3.   Jeigu matuojant į bakus pilamą degalų ar bakuose esantį degalų kiekį naudojamos orlaivyje esančios sistemos pagal 52 straipsnio 3 dalies b punktą, su degalų matavimais susijęs neapibrėžties lygis pagrindžiamas visais šiais įrodymais:

a)	orlaivio gamintojo specifikacijomis, kuriose nurodomi degalų kiekio matavimo sistemų, esančių orlaivyje, neapibrėžties lygiai;

b)	įrodymais, kad atlikti įprastiniai tikrinimai, kuriais nustoma, ar degalų matavimo sistemos veikia tinkamai.

4.   Nepaisant 2 ir 3 dalių, orlaivio naudotojas stebėsenos metodikos visų kitų elementų neapibrėžtis gali grįsti eksperto atliktu konservatyviu vertinimu, atsižvelgdamas į ataskaitiniu laikotarpiu nustatytą apytikrį skrydžių skaičių.

5.   Orlaivio naudotojas reguliariai vykdo tinkamą kontrolę, visų pirma atlieka į bakus įpiltų degalų pagal sąskaitas faktūras nustatyto kiekio ir orlaivyje esančiais matavimo prietaisais išmatuoto į bakus įpiltų degalų kiekio kryžminę patikrą ir imasi taisyti padėtį, jeigu nustatomi dideli nuokrypiai.

56 straipsnis

Tonkilometrių duomenų nustatymas

1.   Jeigu orlaivio naudotojas ketina pateikti prašymą dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį, jis vykdo visų skrydžių, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB I priedas, tonkilometrių duomenų stebėseną su tokiomis paraiškomis susijusiais stebėsenos metais.

2.   Orlaivio naudotojas tonkilometrių duomenis apskaičiuoja pagal III priedo 4 skirsnio nuostatas apskaičiuotą ir kilometrais (km) išreikštą atstumą daugindamas iš naudingosios apkrovos, kuri gaunama sudedant krovinio, pašto, keleivių ir registruoto bagažo mases, išreiškiamas tonomis (t).

3.   Orlaivio naudotojas krovinio ir pašto masę nustato remdamasis atitinkamų skrydžių masės ir centruotės dokumentuose nurodyta faktine arba standartine mase.

Orlaivių naudotojai, neprivalantys turėti masės ir centruotės dokumentų, stebėsenos plane pasiūlo tinkamą krovinio ir pašto masės nustatymo metodiką, pagal kurią neįskaičiuojama visų naudingąja apkrova nelaikomų padėklų ir talpyklų taros bei paties orlaivio masė.

4.   Orlaivio naudotojas keleivių masę nustato taikydamas vieną iš šių pakopų:

a)	1 pakopa: kiekvienam keleiviui, įskaitant jo registruotą bagažą, numatoma 100 kg masė;

b)	2 pakopa: keleivių ir registruoto bagažo masė yra tokia, kokia nurodyta kiekvieno skrydžio masės ir centruotės dokumentuose.

Tačiau pasirinkta pakopa taikoma visiems skrydžiams stebėsenos metais, susijusiais su paraiškomis pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį.

V   SKYRIUS

DUOMENŲ VALDYMAS IR KONTROLĖ

57 straipsnis

Duomenų srauto valdymo veikla

1.   Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas sukuria, pagrindžia dokumentais, įgyvendina ir palaiko rašytines duomenų srauto valdymo procedūras, taikomas vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir teikiant ataskaitas, ir užtikrina, kad vykdant tą duomenų srauto valdymo veiklą parengiamoje metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje nebūtų netikslumų ir ji atitiktų stebėsenos planą, tas rašytines procedūras ir šį reglamentą.

Jeigu orlaivio naudotojas ketina pateikti prašymą dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį, pirma pastraipa taip pat taikoma vykdant tonkilometrių duomenų stebėseną ir teikiant jų ataskaitas.

2.   Į stebėsenos planą įtrauktų rašytinių duomenų srauto valdymo procedūrų aprašymas apima bent šiuos elementus:

a)	12 straipsnio 2 dalyje išvardytą informaciją;

b)	pirminių duomenų šaltinių identifikavimą;

c)	kiekvieną duomenų srauto etapą nuo pirminių duomenų iki metinio išmetamųjų ŠESD kiekio arba tonkilometrių duomenų; šie etapai turi atspindėti duomenų srauto valdymo veiksmų seką ir tarpusavio sąveiką;

d)	su kiekviena tam tikra duomenų srauto valdymo veikla susijusius apdorojimo etapus, įskaitant formules ir duomenis, naudojamus nustatant išmetamųjų ŠESD kiekį ar tonkilometrių duomenis;

e)	tam tikras naudojamas elektronines duomenų apdorojimo ir jų laikymo sistemas bei šių sistemų ir kitų įvesčių, įskaitant rankinę įvestį, sąveiką;

f)	duomenų srauto valdymo veiklos išvesčių registravimo būdus.

58 straipsnis

Kontrolės sistema

1.   Siekdamas užtikrinti, kad vykdant duomenų srauto valdymo veiklą parengtoje metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje ar, jei taikoma, tonkilometrių duomenų ataskaitoje nebūtų netikslumų ir kad šios ataskaitos atitiktų patvirtintą stebėsenos planą bei šį reglamentą, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas parengia, pagrindžia dokumentais, įgyvendina ir palaiko veiksmingą kontrolės sistemą.

2.   1 dalyje nurodytą kontrolės sistemą sudaro šie dalykai:

a)	veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo atliktas būdingosios rizikos ir kontrolės rizikos vertinimas;

b)	su nustatytai rizikai mažinti skirta kontrole susijusios rašytinės procedūros.

3.   Su kontrole susijusios rašytinės procedūros, nurodytos 2 dalies b punkte, apima bent šiuos dalykus:

a)	matavimo įrangos kokybės užtikrinimą;

b)	duomenų srauto valdymo veiklai naudojamos informacinių technologijų sistemos, įskaitant proceso valdymo kompiuterinę technologiją, kokybės užtikrinimą;

c)	su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą bei būtinų kompetencijų valdymą;

d)	vidaus peržiūras ir duomenų patvirtinimą;

e)	taisymus ir korekcinius veiksmus;

f)	rangovų atliekamą procesų kontrolę;

g)	įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą.

4.   Veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas stebi kontrolės sistemos veiksmingumą, įskaitant atlikdamas vidaus peržiūras ir atsižvelgdamas į vertintojo išvadas, pateiktas atlikus metinės išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitos ir, jei taikoma, tonkilometrių duomenų ataskaitos patikrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012.

Jeigu nustatoma, kad kontrolės sistema neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas siekia pagerinti kontrolės sistemą ir atnaujinti stebėsenos planą arba pamatines duomenų srauto valdymo veiklos rašytines procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę, jeigu reikia.

59 straipsnis

Kokybės užtikrinimas

1.   Taikydamas 58 straipsnio 3 dalies a punktą, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas užtikrina, kad laikantis šio reglamento reikalavimų ir proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama ir tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, bei būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra.

Jei matavimo sistemos sudedamųjų dalių negalima kalibruoti, veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas juos nurodo stebėsenos plane ir pasiūlo alternatyvių kontrolės būdų.

Jeigu nustatoma, kad įrangos veikimas neatitinka reikalavimų, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas nedelsdamas imasi veiksmų padėčiai ištaisyti.

2.   Nuolatinio išmetamųjų ŠESD matavimo sistemoms veiklos vykdytojas bent kartą per metus užtikrina kokybę pagal standartą EN 14181 „Automatizuotųjų matavimo sistemų kokybės užtikrinimas“, įskaitant lygiagretųjį matavimą naudojant standartinius etaloninius metodus; tai atlieka kvalifikuoti darbuotojai.

Jeigu vykdant tokį kokybės užtikrinimą išmetamųjų ŠESD ribines vertes (toliau – ITRV) būtina naudoti kaip privalomus parametrus, kuriais grindžiamas kalibravimas ir veikimo patikrinimas, tokios ITRV pakeičiamos metine vidutine valandine šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija. Jeigu veiklos vykdytojas nustato, kad sistema neatitinka kokybės užtikrinimo reikalavimų, įskaitant atvejus, kai reikia atlikti pakartotinį kalibravimą, jis apie tai praneša kompetentingai institucijai ir nepagrįstai nedelsdamas imasi veiksmų padėčiai ištaisyti.

60 straipsnis

Informacinių technologijų kokybės užtikrinimas

Taikydamas 58 straipsnio 3 dalies b punktą veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas užtikrina, kad informacinės technologijos būtų suprojektuotos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir techniškai prižiūrimos taip, kad būtų užtikrintas patikimas, tikslus ir laiku atliekamas duomenų apdorojimas atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 58 straipsnio 2 dalies a punktą.

Informacinių technologijų sistemos kontrolė apima prieigos kontrolę, atsarginių kopijų kontrolę, duomenų atkūrimą, tęstinumo planavimą ir saugumą.

61 straipsnis

Pareigų atskyrimas

Taikydamas 58 straipsnio 3 dalies c punktą veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas už visą duomenų srauto valdymo veiklą ir už visą kontrolę atsakingus asmenis paskiria taip, kad nesuderinamos pareigos būtų atskirtos. Jei netaikomos kitos kontrolės priemonės, jis užtikrina, kad visa duomenų srauto valdymo veikla būtų vykdoma proporcingai nustatytai būdingajai rizikai, t. y. visą atitinkamą informaciją ir duomenis turi patvirtinti bent vienas asmuo, kuris nedalyvavo nustatant ir registruojant šią informaciją ar duomenis.

Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas valdo su atitinkamomis pareigomis susijusią būtiną kompetenciją, įskaitant atitinkamą pareigų paskirstymą, mokymą ir veiklos rezultatų peržiūrą.

62 straipsnis

Vidinė peržiūra ir duomenų patvirtinimas

1.   Taikydamas 58 straipsnio 3 dalies d punktą ir remdamasis būdingąja rizika bei kontrolės rizika, nustatyta atlikus 58 straipsnio 2 dalies punkte nurodytą rizikos vertinimą, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas peržiūri ir patvirtina duomenis, gautus vykdant 57 straipsnyje nurodytą duomenų srauto valdymo veiklą.

Tokią duomenų peržiūrą ir patvirtinimą sudaro bent šie dalykai:

a)	patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys;

b)	veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo per kelerius metus gautų, stebėtų ir praneštų duomenų palyginimas;

c)

taikant skirtingas veiklos duomenų rinkimo sistemas gautų duomenų ir verčių palyginimas, įskaitant šiuos palyginimus, jeigu taikoma: i) kuro ar medžiagų pirkimo duomenų palyginimas su atsargų pokyčių duomenimis ir taikytinų sukėliklių sąnaudų duomenimis; ii) analizės būdu nustatytų, apskaičiuotų arba iš kuro ar medžiagos tiekėjo gautų apskaičiavimo faktorių palyginimas su panašių rūšių kuro arba medžiagų nacionaliniais ar tarptautiniais pamatiniais faktoriais; iii) taikant matavimu grindžiamas metodikas nustatyto išmetamųjų ŠESD kiekio palyginimas su patvirtinamojo skaičiavimo, atlikto pagal 46 straipsnį, rezultatais; iv) suvestinių duomenų ir pirminių duomenų palyginimas.

2.   Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas kiek įmanoma užtikrina, kad duomenų atmetimo kriterijai, taikomi atliekant peržiūrą ir patikrinimą, būtų žinomi iš anksto. Tuo tikslu duomenų atmetimo kriterijai nustatomi atitinkamų rašytinių procedūrų dokumentuose.

63 straipsnis

Taisymai ir korekciniai veiksmai

1.   Jeigu nustatoma, kad kuri nors 57 straipsnyje nurodyta duomenų srauto valdymo veiklos dalis ar 58 straipsnyje nurodytos kontrolės dalis vykdoma neveiksmingai arba neatitinka tos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės procedūrų dokumentuose nustatytų ribų, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas atlieka reikiamus taisymus ir pataiso atmestus duomenis siekdamas, kad nebūtų nustatytas per mažas išmetamųjų ŠESD kiekis.

2.   Taikydamas 1 dalį veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas atlieka bent šiuos veiksmus:

a)	įvertina vykdant 57 straipsnyje nurodytos duomenų srauto valdymo veiklos atskirus etapus ar 58 straipsnyje nurodytos kontrolės atskirus etapus gautų rezultatų tinkamumą;

b)	nustato atitinkamo sutrikimo ar klaidos priežastį;

c)	imasi reikiamų korekcinių veiksmų, visų pirma ištaiso visus netinkamus išmetamųjų ŠESD ataskaitos ar atitinkamai tonkilometrių duomenų ataskaitos duomenis.

3.   Veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas atlieka tokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus taisymus ir korekcinius veiksmus, kokių reikia atsižvelgiant į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 58 straipsnyje nurodytą rizikos vertinimą.

64 straipsnis

Rangovų atliekami procesai

Jeigu veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas samdo rangovus, kad jie atliktų vienos ar kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklą, nurodytą 57 straipsnyje, arba kontrolę, nurodytą 58 straipsnyje, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas atlieka šiuos veiksmus:

a)	tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šio reglamento nuostatas;

b)	nustato rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus;

c)	tikrina šio straipsnio b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę;

d)	užtikrina, kad rangovas jam patikėtą veiklą atliktų taip, kaip ji turi būti atlikta atsižvelgiant į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 58 straipsnyje nurodytą rizikos vertinimą.

65 straipsnis

Duomenų trūkumo šalinimas

1.   Jeigu trūksta duomenų, kurių reikia įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekiui nustatyti, veiklos vykdytojas naudoja tinkamą apytikrio nustatymo metodą, kuriuo nustatomi pakaitiniai konservatyviai nustatyti atitinkamo laikotarpio duomenys ir trūkstamas parametras.

Jei veiklos vykdytojas nenustatė apytikrio nustatymo metodo rašytine procedūra, jis parengia tokią rašytinę procedūrą ir pateikia kompetentingai institucijai patvirtinti atitinkamą stebėsenos plano pakeitimą pagal 15 straipsnį.

2.   Jeigu trūksta duomenų, kurių reikia per vieną ar daugiau orlaivio naudotojo atliktų skrydžių išmestų ŠESD kiekiui nustatyti, orlaivio naudotojas taiko atitinkamo laikotarpio pakaitinius duomenis, apskaičiuotus naudojant stebėsenos plane nurodytą alternatyvų metodą.

Jeigu pakaitinių duomenų pagal pirmą pastraipą nustatyti neįmanoma, orlaivio naudotojas gali per tą skrydį ar tuos skrydžius išmestą ŠESD kiekį nustatyti pagal sunaudotų degalų kiekį, naudodamas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytą priemonę.

66 straipsnis

Įrašai ir dokumentai

1.   Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas bent 10 metų laiko visų svarbių duomenų ir informacijos, įskaitant IX priede išvardytą informaciją, įrašus.

Dokumentais pagrįsta ir archyve saugoma turi būti tiek stebėsenos duomenų, kad būtų galima atlikti metinės išmetamųjų ŠESD arba tonkilometrių duomenų ataskaitos patikrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012. Į kompetentingos institucijos sukurtą elektroninę ataskaitų teikimo sistemą ir duomenų valdymo sistemą veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo įtrauktus duomenis galima laikyti veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo turimais duomenimis, jeigu jis turi šių duomenų prieigos teisę.

2.   Veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas užtikrina, kad reikiami dokumentai būtų prieinami, tada, kai jų prireikia, ir ten, kur jų prireikia duomenų srauto valdymo veiklai bei kontrolei vykdyti.

Kompetentingai institucijai arba vertintojui, atliekančiam išmetamųjų ŠESD kiekio arba tonkilometrių duomenų ataskaitos patikrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012, paprašius, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas pateikia jiems tuos dokumentus.

VI   SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

67 straipsnis

Ataskaitų teikimo laikas ir įpareigojimas teikti ataskaitas

1.   Veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai iki kiekvienų metų kovo 31 d. pateikia išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas metinis ataskaitiniu laikotarpiu išmestas ŠESD kiekis ir kurią yra patikrinęs vertintojas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012.

Tačiau kompetentinga institucija veiklos vykdytojo ir orlaivio naudotojo gali prašyti patikrintą metinę išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą pateikti anksčiau nei iki kovo 31 d., tačiau ne anksčiau nei iki vasario 28 d.

2.   Jeigu orlaivio naudotojas ketina pateikti prašymą dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnius, orlaivio naudotojas iki metų, einančių po šios direktyvos 3e arba 3f straipsnyje nurodytų stebėsenos metų, kovo 31 d. kompetentingai institucijai pateikia tonkilometrių duomenų ataskaitą, kurioje nurodomi stebėsenos metų tonkilometrių duomenys ir kurią yra patikrinęs vertintojas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012.

3.   Metinėse išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose ir tonkilometrių duomenų ataskaitose pateikiama bent X priede nurodyta informacija.

68 straipsnis

Force majeure

1.   Jei orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai iki nustatytos datos pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e straipsnio 1 dalį negali pateikti tonkilometrių duomenų dėl rimtų ir nenumatytų jam nepavaldžių aplinkybių, vietoj jų tas orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai pateikia geriausius tonkilometrių duomenis, kuriuos galima gauti atsižvelgiant į aplinkybes, prireikus įskaitant duomenis, pagrįstus patikimais įverčiais.

2.   Jei tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos, valstybė narė dėl Direktyvos 2003/87/EB 3e straipsnio 1 dalyje nurodytos paraiškos, laikydamasi to straipsnio 2 dalies, Komisijai perduoda gautus su tuo orlaivio naudotoju susijusius duomenis kartu su aplinkybių, dėl kurių nepateikiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012 patikrinta ataskaita, paaiškinimu.

Komisija ir valstybės narės tuos duomenis naudoja taikydamos Direktyvos 2003/87/EB 3e straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.   Jei valstybė narė gautus su orlaivio naudotoju susijusius duomenis perduoda Komisijai pagal šio straipsnio 2 dalį, atitinkamas orlaivio naudotojas užtikrina, kad pateikti tonkilometrių duomenys būtų patikrinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012, kai tik tai tampa įmanoma, ir bet kokiu atveju, kai tik nebėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

Orlaivio naudotojas nepagrįstai nedelsdamas patikrintus duomenis pateikia kompetentingai institucijai.

Atitinkama kompetentinga institucija atitinkamai sumažina orlaivio naudotojui pagal direktyvos 3e straipsnio 4 dalį skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių ir jį paskelbia. Tas apyvartinių taršos leidimų skaičius nedidinamas. Jei taikoma, orlaivio naudotojas grąžina jam pagal tos direktyvos 3e straipsnio 5 dalį suteiktų apyvartinių taršos leidimų perteklių.

4.   Kompetentinga institucija įdiegia veiksmingas priemones, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas orlaivio naudotojas laikytųsi savo prievolių pagal 3 dalį.

69 straipsnis

Stebėsenos metodikos tobulinimo ataskaitos

1.   Kiekvienas veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas reguliariai tikrina, ar taikomą stebėsenos metodiką galima patobulinti.

Įrenginio veiklos vykdytojas pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama 2 arba, jei taikoma, 3 dalyje nurodyta informacija, kompetentingai institucijai patvirtinti; ši ataskaita pateikiama iki šių terminų:

a)	A kategorijos įrenginių atveju – kas ketverius metus iki birželio 30 d.;

b)	B kategorijos įrenginių atveju – kas dvejus metus iki birželio 30 d.;

c)	C kategorijos įrenginių atveju – kasmet iki birželio 30 d.

Tačiau kompetentinga institucija gali nustatyti kitą ataskaitos pateikimo terminą, kuris turi būti ne vėlesnis kaip tų pačių metų rugsėjo 30 d.

2.   Jei veiklos vykdytojas netaiko bent tų pakopų, kurios reikalaujamos pagal 26 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 41 straipsnio 1 dalį, jis pagrindžia, kodėl tai yra techniškai neįmanoma arba kodėl jas taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

Tačiau jeigu atsiranda įrodymų, kad priemonės, kurių reikia norint pasiekti tas pakopas, tapo techniškai įmanomos ir jas taikant nebebūtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai praneša apie reikiamus stebėsenos plano pakeitimus pagal 15 straipsnį ir pateikia atitinkamų priemonių įgyvendinimo (įskaitant įgyvendinimo laiką) pasiūlymus.

3.   Jeigu veiklos vykdytojas taiko 22 straipsnyje nurodytą alternatyvią stebėsenos metodiką, jis pateikia: pagrindimą, kodėl techniškai neįmanoma vienam ar daugiau didžiųjų arba smulkiųjų sukėliklių taikyti bent 1 pakopą arba kodėl ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

Tačiau jeigu atsiranda įrodymų, kad priemonės, kurių reikia norint tiems sukėlikliams taikyti bent 1 pakopą, tapo techniškai įmanomos ir jas taikant nebebūtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai praneša apie reikiamus stebėsenos plano pakeitimus pagal 15 straipsnį ir pateikia atitinkamų priemonių įgyvendinimo (įskaitant įgyvendinimo laiką) pasiūlymus.

4.   Jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012 parengtoje patikros ataskaitoje nurodomos nepašalintos neatitiktys arba tobulinimo rekomendacijos pagal to reglamento 27, 29 ir 30 straipsnius, veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas iki tų metų, kuriais vertintojas išdavė patikros ataskaitą, birželio 30 d. kompetentingai institucijai pateikia patvirtinti ataskaitą. Toje ataskaitoje aprašoma, kaip ir kada veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas pašalino vertintojo nurodytas neatitiktis ar kaip jis planuoja jas pašalinti ir įgyvendinti rekomenduojamus patobulinimus.

Jei taikoma, tokia ataskaita gali būti derinama su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.

Jeigu įgyvendinus rekomenduojamus patobulinimus stebėsenos metodika nebūtų patobulinama, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas pagrindžia, kodėl taip yra. Jeigu atliekant rekomenduojamus patobulinimus būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas pateikia išlaidų nepagrįstumo įrodymų.

70 straipsnis

Kompetentingos institucijos nustatomas išmetamųjų ŠESD kiekis

1.   Kompetentinga institucija atlieka iš įrenginio arba vykdant skrydžius išmestų ŠESD kiekio apytikslį konservatyvų vertinimą šiais atvejais:

a)	veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas iki 67 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepateikė patikrintos metinės išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitos;

b)	67 straipsnio 1 dalyje nurodyta patikrinta metinė išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita neatitinka šio reglamento nuostatų;

c)	veiklos vykdytojo ar orlaivio naudotojo parengta išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita nebuvo patikrinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012.

2.   Jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2012 parengtoje vertintojo ataskaitoje nurodyta, kad išmetamųjų ŠESD ataskaitoje yra neesminių netikslumų, kurių veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas nepataisė prieš vertintojui pateikiant patikros išvadą, kompetentinga institucija įvertina tuos netikslumus ir prireikus konservatyviai įvertina iš įrenginio arba vykdant skrydžius išmestų ŠESD kiekį. Kompetentinga institucija veiklos vykdytoją ar orlaivio naudotoją informuoja, ar reikia pataisyti išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą ir nurodo, ką reikia pataisyti. Veiklos vykdytojas ar orlaivio operatorius šią informaciją perduoda vertintojui.

3.   Valstybė narė užtikrina veiksmingus už stebėsenos planų patvirtinimą atsakingų kompetentingų institucijų ir už metinių išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitų priėmimą atsakingų kompetentingų institucijų informacijos mainus.

71 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

Kompetentinga institucija turimą išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą teikia visuomenei susipažinti laikydamasi pagal Direktyvą 2003/4/EB priimtų nacionalinių taisyklių. Dėl šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies d punkte numatytos galimybės taikyti išimtį veiklos vykdytojai ar orlaivių naudotojai savo ataskaitoje gali nurodyti, kurią informaciją jie laiko slapta komercine informacija.

72 straipsnis

Duomenų apvalinimas

1.   Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis ataskaitose nurodomas suapvalintas iki CO2 arba CO2(e) tonų.

Tonkilometrių duomenys nurodomi kaip suapvalintos tonkilometrių vertės.

2.   Visi kintamieji, naudojami apskaičiuojant išmestų ŠESD kiekį, yra suapvalinami taip, kad į išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimą ir ataskaitas būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys.

3.   Visi skrydžių duomenys suapvalinami taip, kad pagal 56 straipsnį apskaičiuojant atstumą ir naudingąją apkrovą bei teikiant tonkilometrių duomenų ataskaitas būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys.

73 straipsnis

Derėjimo su kitomis ataskaitomis užtikrinimas

Kiekviena į Direktyvos 2003/87/EB I priedą įtraukta veikla, kurią vykdo veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas, ženklinama, jeigu taikoma, naudojant šių ataskaitų teikimo sistemų kodus:

a)	Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos atitinkamų institucijų patvirtinta nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemų bendroji ataskaitos forma;

b)	įrenginio identifikavimo numeris Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registre pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (12);

c)	TIPK veikla pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006 I priedą;

d)	NACE kodas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1893/2006 (13).

VII   SKYRIUS

INFORMACINĖMS TECHNOLOGIJOMS KELIAMI REIKALAVIMAI

74 straipsnis

Elektroninių duomenų mainų formatai

1.   Valstybės narės gali reikalauti, kad pateikdamas stebėsenos planus ir stebėsenos plano keitimus bei metines išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitas, tonkilometrių duomenų ataskaitas, patikros ataskaitas bei patobulinimo ataskaitas veiklos vykdytojas ir orlaivio naudotojas naudotų elektroninius šablonus ar tam tikrus failų formatus.

Tokie valstybių narių nustatomi šablonai arba failų formatų specifikacijos apima bent tą informaciją, kuri numatyta Komisijos skelbiamuose elektroniniuose šablonuose arba failų formatų specifikacijose.

2.   Nustatydamos 1 dalyje nurodytus šablonus ar failų formatų specifikacijas valstybės narės gali pasinaudoti viena arba abiem toliau nurodytomis galimybėmis:

a)	nustatyti failų formato specifikacijas, kurioms naudojama XML grindžiama standartinė elektroninė ataskaitų teikimo kalba (toliau – „ES ATLPS ataskaitų teikimo kalba“) ir kurios naudojamos su pažangiomis automatizuotomis sistemomis;

b)	nustatyti šablonus, kuriuos galima naudoti su standartine biuro programine įranga, pvz., lentelinėmis skaičiuoklėmis ir tekstų rengimo programų failais.

75 straipsnis

Automatizuotų sistemų naudojimas

1.   Jeigu valstybė narė nusprendžia naudoti ES ATLPS ataskaitų teikimo kalba grindžiamas automatizuotas elektroninių duomenų mainų sistemas pagal 74 straipsnio 2 dalies a punktą, tokiomis sistemomis ekonomiškai efektyviai, įdiegiant pažangiausias technologines priemones, turi būti užtikrinta:

a)	duomenų vientisumas, užkertant kelią elektroninių žinučių keitimui perdavimo metu;

b)	duomenų slaptumas, t. y. turi būti naudojamos saugumo priemonės, įskaitant šifravimo būdus, kad duomenys būtų prieinami tik tam subjektui, kuriam jie yra skirti, ir kad jokių duomenų negalėtų perimti neįgalioti subjektai;

c)	duomenų autentiškumas, t. y. kad duomenų siuntėjo ir jų gavėjo tapatybė būtų žinoma ir patikrinta;

d)	duomenų neatsisakymas, t. y. viena perdavimo šalis negali paneigti gavusi duomenis arba kita šalis negali neigti pasiuntusi duomenis, ir šiuo tikslu taikant tam tikrus metodus, pvz., pasirašymo būdus ar nepriklausomą sistemos apsaugos priemonių auditą.

2.   Bet kuri ES ATLPS ataskaitų teikimo kalba grindžiama valstybių narių naudojama automatizuota sistema, skirta kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojų, orlaivių naudotojų, vertintojų ir akreditavimo įstaigų, numatytų Reglamente (ES) Nr. 600/2012 ryšiams palaikyti, turi, joje įdiegiant pažangiausias technologines priemones, atitikti šiuos nefunkcinius reikalavimus:

a)

prieigos kontrolė, t. y. prieiga prie sistemos suteikiama tik įgaliotiems subjektams, o neįgalioti subjektai negali nuskaityti, įsirašyti ar atnaujinti jokių duomenų; šiuo tikslu įdiegiamos technologinės priemonės, kad būtų užtikrinta: i) fizinės prieigos prie aparatinės įrangos, kurioje veikia automatizuota sistema, apribojimas, sudarant fizines kliūtis; ii) loginės prieigos prie automatizuotų sistemų apribojimas naudojant tapatybės nustatymo, autentiškumo patvirtinimo ir leidimo suteikimo technologijas;

b)	duomenų išlaikymas, t. y. duomenų prieinamumo užtikrinimas net praėjus daug laiko arba jei būtų įdiegta nauja programinė įranga;

c)	audito seka, t. y. užtikrinimas, kad duomenų pakeitimus visada būtų galima susirasti ir retrospektyviai analizuoti.

VIII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76 straipsnis

Sprendimo 2007/589/EB panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Sprendimas 2007/589/EB panaikinamas.

2.   Sprendimo 2007/589/EB nuostatos toliau taikomos iki 2013 m. sausio 1 d. išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenai, ataskaitų teikimui, išmetamųjų ŠESD kiekio patikrai ir, jei taikoma, veiklos duomenims.

77 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2)  OL L 229, 2007 8 31, p. 1.

(3)  OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(4)  OL L 149, 2009 6 12, p. 69.

(5)  OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(6)  OL L 135, 2004 4 30, p. 1.

(7)  OL L 373, 1991 12 31, p. 4.

(8)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(9)  OL L 130, 2011 5 17, p. 1.

(10)  OL L 122, 2009 5 16, p. 6.

(11)  OL L 315, 2011 11 29, p. 1.

(12)  OL L 33, 2006 2 4, p. 1.

(13)  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---